LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Vilmantė Kuodžiūtė
GIMDYVIŲ POŽIŪRIO Į AKUŠERIŲ TEIKIAMŲ
PASLAUGŲ KOKYBĘ TYRIMAS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas Visuomenės sveikatos vadyba
Studentė: Darbo vadovas: Vilmantė Kuodžiūtė prof. habil. dr. Abdonas Tamošiūnas 2019-05-14 2019-05-14
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
GIMDYVIŲ POŽIŪRIO Į AKUŠERIŲ TEIKIAMŲ PASLAUGŲ KOKYBĘ TYRIMAS Vilmantė Kuodžiūtė
Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Abdonas Tamošiūnas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2019. 51p.
Įvadas.Plačiausiai šiuo metu yra kalbama apie paslaugas, teikiamas sveikatos priežiūros įstaigose – ligoninėse. Labiausiai dėmesys kreipiamas nėščiųjų, gimdyvių ir vaikų sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų kokybei. Dėl to svarbu įvertinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, jog pacientai galėtų vis labiau pasitenkinti jiems atliktomis sveikatos priežiūros paslaugomis.
Darbo tikslas - įvertinti gimdyvių požiūrį į akušerių teikiamų paslaugų kokybę.
Darbo uždaviniai - įvertinti gimdyvių požiūrį į akušerių bendravimą, pateikiamą informaciją apie atliekamas procedūras, reagavimą į gimdyvėms iškilusias problemas bei palyginti akušerių teikiamų atskiruose akušerijos ginekologijos klinikos skyriuose paslaugų kokybę.
Metodika. Tyrimo objektas - akušerių teikiamų paslaugų kokybė gimdyvių požiūriu akušerijos ginekologijos klinikoje. Tyrimo metodai – anoniminė anketinė apklausa, buvo pateikta 345 anoniminės anketos, iš kurių buvo užpildyta 338 anoniminės anketos (atsako dažnis – 97,9 proc.). Moterys buvo apklausiamos parą prieš išvykstant arba išvykimo iš LSMUL KK Akušerijos ginekologijos klinikos akušerijos skyriaus dieną. Statistinė duomenų analizė atlikta, naudojant “SPSS 22.0” kompiuterinę programą.
Rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog didėjant respondenčių amžiui, išsilavinimui bei gaunamoms pajamoms, didėjo ir jų pasitenkinimas akušeriu bendravimu bei pateikiama informacija apie atliekamas procedūras, gauta statistiškai reikšmingos koreliacijos (p < 0,05). Tarp pasitenkinimo bendravimu su akušere bei pateikiama informaciją apie atliekamas procedūras ir praleisto laiko skyriuose buvo gauta statistiškai reikšmingos koreliacijos – kuo ilgiau respondentės užtrukdavo skirtinguose skyriuose, tuo jų pasitenkinimas suteikiamomis paslaugomis buvo mažesnis.
Išvados. Respondentės LSMUL KK akušerijos ir ginekologijos klinikos akušerių bendravimą bei pateikiama informaciją apie atliekamas procedūras vertino labai gerai ir gerai. Akušerių reagavimą į gimdyvėms iškilusias problemas respondentės įvertino kaip labai gerą, o iškilus problemoms akušerės pačios imdavosi veiksmų. Statistiškai reikšmingai (p<0,05) geriau akušerių atjautimą bendraujant respondentės vertino nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje.
3
SUMMARY
Public Health Management
QUALITY OF SERVICES PROVIDED BY MIDWIVES DURING THE PERINATAL PERIOD: THE MOTHERS’ OPINION
Vilmantė Kuodžiūtė
Supervisor Abdonas Tamošiūnas, Habil. Dr. Sc. Professor
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2019. 51 p.
Introduction. Currently, services provided in healthcare institutions (hospitals) are widely discussed, mainly focusing on the quality of prenatal, perinatal, and neonatal healthcare services. The evaluation of the quality of healthcare services is important, as this helps to improve the patients’ satisfaction with the services they receive.
Aim of the study. The aim of the study was to evaluate mothers’ opinions about the quality of services provided by midwives during the perinatal period.
Objectives. The objectives of the study were to evaluate the mothers’ opinions about the midwives’ communication skills, the provided information about the procedures undertaken, and the reaction to the problems encountered by women in labor as well as to compare the quality of services provided by midwives in different units of the Clinical Department of Obstetrics and Gynecology of the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno klinikos (LSMUL KK).
Methods. The object of the study was the mothers’ opinions about the quality of services provided by midwives in the Clinical Department of Obstetrics and Gynecology during the perinatal period. The method applied in the study was a questionnaire-based survey. In total, 345 anonymous questionnaires were distributed, of which 338 were filled out and returned (response rate – 97.9%). The women’s opinions were surveyed on the day of the discharge from the LSMUL KK Clinical Department of Obstetrics and Gynecology or one day before the discharge. Statistical data analysis was performed by using the “SPSS 22.0” software.
Results. The results of the study showed that the respondents’ satisfaction with midwives’ communication skills and the information provided about the procedures undertaken increased with increasing age, education level, and income – and the correlation was statistically significant (p <0.05). In addition, satisfaction with midwives’ communication skills and the information provided about the procedures undertaken statistically significantly inversely correlated with time spent in the unit: the more time the respondents spent in different units of the Clinical Department of Obstetrics and Gynecology, the less satisfied they were with the services provided.
4 Conclusions. According to the respondents’ evaluations, at the LSMUL KK Clinical Department of Obstetrics and Gynecology, the quality of midwives’ communication skills and information provided about the procedures undertaken was good or very good. The midwives’ reactions to problems encountered by women in labor were very good, and the midwives independently took action in case of emerging problems. The evaluations of the midwives’ sympathy and understanding during communication were statistically significantly (p<0.05) better in the Obstetric and Delivery Admission Unit.
5
TURINYS
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS ... 6
ĮVADAS ... 7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1 Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės apibūdinimas ... 9
1.2 Akušerių darbo specifika ir tiekiamos paslaugos stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose ... 12
1.3 Akušerių teikiamų paslaugų kokybės vertinimas: mokslinių tyrimų rezultatai ... 16
2. TYRIMO METODIKA ... 20
2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai ... 20
2.2. Tyrimo instrumentai ir duomenų šaltiniai ... 21
2.3. Duomenų analizės metodai ... 22
3. REZULTATAI ... 23
3.1 Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji statistika ... 23
3.2 Gimdyvių požiūrio į akušerių bendravimą, pateikiamą informaciją apie atliekamas procedūras ir iškilusių problemų sprendimas gimdyvėmis vertinimas nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje ... 26
3.3. Gimdyvių požiūrio į akušerių bendravimą, pateikiamą informaciją apie atliekamas procedūras ir iškilusių problemų sprendimas gimdyvėmis vertinimas gimdymo skyriuje ... 32
3.4 Gimdyvių požiūrio į akušerių bendravimą, pateikiamą informaciją apie atliekamas procedūras ir iškilusių problemų sprendimas gimdyvėmis vertinimas akušerijos skyriuje ... 37
3.5 Akušerių teikiamų paslaugų kokybės palyginimas atskiruose akušerijos ginekologijos klinikos skyriuose gimdyvių požiūriu ... 41
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 42
IŠVADOS ... 45
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 46
LITERATŪRA ... 47
6
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS
LR – Lietuvos Respublika
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos MN – medicinos norma
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija PSPĮ – pirminės sveikatos priežiūros įstaiga
VUL SK – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos
Pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis – tai subjektyvus vertinimo kriterijus, kuris priklauso nuo medicinos technologijų, pacientų lūkesčių, susijusių su gydančio gydytojo ar slaugančio slaugytojo elgesiu, patenkinimo (Vespignani F, 2010).
7
ĮVADAS
Temos aktualumas. Paslaugos šiandieniniame pasaulyje yra atsidūrusios ekonominės veiklos dėmesio centre, kadangi tampa viena iš privalomų priemonių, kuriomis siekiama patenkinti pagrindinius norus bei reikmes ir kelti visuomenės gerovę [1]. Plačiausiai ir garsiausiai šiuo metu yra kalbama, rašoma ir skelbiama apie paslaugas, teikiamas sveikatos priežiūros įstaigose – ligoninėse. Lietuvos Respublikos (LR) Sveikatos apsaugos ministro įsakymas nurodo, jog visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi vadovautis minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašu, kad būtų pasiektas aukščiausias galimas sveikatos priežiūros paslaugų kokybės teikimas [2]. Labiausiai dėmesys kreipiamas nėščiųjų, gimdyvių, naujagimių, kūdikių ir vaikų sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų kokybei [3]. Šios grupės yra labiausiai pažeidžiamos, todėl teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė turi maksimaliai atitikti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimus.
Temos naujumas. Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje yra atlikta nemažai tyrimų apie sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir jos vertinimą pacientų, personalo bei auditorių nuomonėmis [4, 5, 6, 7, 8, 9, 10], tačiau teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės tyrimų tema yra neišsemiama, kadangi kasmet keičiasi: teikiamų paslaugų kokybės vertinimo kriterijai, žmonių požiūris į teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis personalas, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstatymai, restruktūrizuojamos ir sujungiamos ligoninės. Dėl šių priežasčių keičiasi teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, kurią svarbu įvertinti, kad būtų užtikrinta vis geresnė teikiamų paslaugų kokybė, o pacientai galėtų vis labiau pasitenkinti jiems atliktomis sveikatos priežiūros paslaugomis.
Tyrimo teorinė ir praktinė reikšmė. Atlikto tyrimo rezultatai gali būti pritaikyti siekiant pagerinti gimdyvių požiūrį ir pasitenkinimą akušerių teikiamomis paslaugomis. Gauti tyrimo rezultatai gali būti pristatomi mokslinėse praktinėse gydytojų akušerių ginekologų ir akušerių konferencijose, siekiant atskleisti akušerių teikiamų paslaugų privalumus ir trūkumus bei tobulintinas sritis. Numatoma, jog atlikto tyrimo rezultatai bus publikuojami Lietuvos gydytojų moksliniuose žurnaluose, taip atskleidžiant gimdyvių požiūrį į akušerių teikiamų paslaugų kokybę, o vėliau šiuos rezultatus bus galima lyginti su užsienio mokslininkų atliktais gimdyvių požiūrio į akušerių teikiamas paslaugas tyrimais.
Tiriama problema. Ar akušerių teikiamų paslaugų kokybė yra gerai vertinama gimdyvių požiūriu?
8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti gimdyvių požiūrį į akušerių teikiamų paslaugų kokybę.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti gimdyvių požiūrį į akušerių bendravimą su gimdyvėmis.
2. Įvertinti gimdyvių požiūrį į akušerių pateikiamą informaciją apie atliekamas procedūras. 3. Įvertinti gimdyvių požiūrį į akušerių reagavimą į gimdyvėms iškilusias problemas.
4. Palyginti gimdyvių požiūrį į akušerių teikiamų atskiruose akušerijos ginekologijos klinikos skyriuose paslaugų kokybę.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės apibūdinimas
Sąvoka „kokybė“ yra labai plati, abstrakti, ir ši sąvoka atsirado dėl to, jog žmonija egzistuoja ir kuri yra mąstančių, kuriančių ir veikiančių asmenybių bendrija [11]. Kokybė kaip reikalavimų, kurie suvokiami kaip kažkas apibrėžto ir nustatyto normatyvais, atitikimas [12]. Dar kiti autoriai pateikia paslaugų kokybės kategorijas, kuriomis remiantis galima daryti išvadą, jog kokybiška paslauga yra ta, kuri suteikiama tiksliai iš pirmo karto, bei atliekama laiku, patogioje ir prieinamoje vietoje, aptarnaujantis personalas yra mandagus ir parodo pagarba paslaugos vartotojui (šiuo atveju, pacientui), suteikiama išsami informacija bei priežiūros gydymo įtaigoje metu pacientas jaučiasi saugiai, užtikrinamas jo konfidencialumas [13]. Taip pat yra teigiama, jog kokybė yra paciento pasitenkinimo lygis ir turimų charakteristikų atitikimo tam tikriems nustatytiems reikalavimams laipsnis [14]. Tuo tarpu sveikatos priežiūros paslaugų kokybės sąvoka apibrėžiama kaip visapusiškas poreikių patenkinimas tiems asmenims, kuriems paslauga reikalingiausia su mažiausia kaina organizacijai (ligoninei) pagal aukštesnės vadovybės nustatytus reikalavimus, įsakymus, įstatymus ir yra jų numatytose ir apibrėžtose ribose [15].
Nuolatos tobulėjant medicinai, auga ir visuomenės reikalavimai į asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės teikimą, ypač nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių priežiūroje. Žmonės žino savo teises ir kada jos yra pažeidžiamos, todėl yra keliami aukšti reikalavimai medikams, teikiantiems paslaugas, susijusias su žmogaus sveikata. Atsižvelgiant į tai, kad neretai sveikatos priežiūros paslaugos nuvilia pacientus, kitaip tariant neatitinka jų lūkesčių, kenčia sveikatos priežiūros įstaigos reputacija, dėl ko bendrai kinta ir visos visuomenės nuomonė, ir dažniausiai kinta neigiama linkme. Medicinos paslaugų kokybę geriausiai gali įvertinti vartotojai - pacientai. Natūralu, kad kiekvienas pacientas nori gauti kokybišką paslaugą, nes toks ir yra sveikatos priežiūros tikslas – pagerinti šalies gyventojų sveikatą ir apsaugoti nuo įvairių ligų efektyviai naudojant turimus išteklius. Norint užtikrinti gerą paslaugų kokybę reikalinga vartotojų nuomonė, todėl svarbu rengti apklausas, naudojant standartizuotus klausimynus [16].
Nors pasirinkimas tarp sveikatos priežiūros įstaigų yra labai plataus spektro ir pacientai gali laisvai rinktis pagal individualias savo galimybes, asmens sveikatos priežiūra turi būti grindžiama pacientų poreikių žinojimu ir jų tenkinimu siekiant paslaugos kokybiškumo [17].
Kiekviena gydymo įstaiga stengiasi teikti tik kokybiškas ir tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau suteiktų paslaugų kokybę įvertina tik pats paslaugų vartotojas – pacientas.
Pacientai dažniausiai remiasi įvairiausiais kriterijais vertindami jiems suteiktų paslaugų kokybę [18]:
10 1. Pasitikėjimas, tai žinios apie konkrečią, pacientui tuo metu rūpimą, ligą ar sveikatos
sutrikimą.
2. Patirtis, tai paties paciento patirtis kitose gydymo įstaigose ar toje pačioje gydymo įstaigoje tiek su personalu, tiek su tyrimų/gydymo procedūromis.
3. Patikimumas, tai gydytojo pažadų tesėjimas pacientui.
4. Reagavimo intensyvumas, tai gydytojų, slaugytojų, akušerių greitis ir reakcija į paciento problemas ar iškilusius sveikatos sutrikimus.
5. Jautrumas, tai menkiausias dėmesys kiekvienam pacientui [18].
Paslaugų kokybei vertinti mokslininkai išskiria ir kitus etikos kriterijus: sąžiningumo, patikimumo, prieinamumo, lankstumo, betarpiškumo, dėmesio, kompetentingumo, reputacijos, funkcionalumo kriterijai. Daugiausiai įvairūs specialistai paslaugos kokybės kriterijais laiko: paslaugos patikimumą, prieinamumą ir asmenų, kurie teikia paslaugas kompetentingumą. Tyrėjai teigia, jog pacientams yra labai svarbu, jog asmens sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta reikiamu laiku, kad būtų užmegztas ryšys tarp paciento ir jį gydančio ar slaugančio žmogaus, kad sveikatos priežiūros įstaigų specialistai būtų pasirengę visada ir greitai padėti pacientams bei suteikti visas reikiamas žinias ir įgūdžius tolimesniam paciento sveikatos gyvavimui ir paciento gyvenimui [19].
Nustatyta, jog pacientai pagalbos ir paslaugų suteikimo kokybę Pasvalio ligoninėje 2008 metais vertina gerai. Lyginant pacientų ir personalo vertinimą įstaigos teikiamų paslaugų kokybę, tyrimo metu paaiškėjo, jog pacientai teikiamų paslaugų kokybę vertina daug geriau nei personalas. Puikiai teikiamas paslaugas įvertino daugiau nei pusė pacientų, kai tuo tarpu tik 1 proc. personalo galėjo teigti taip pat [20]. Paslaugų kokybė pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose (PSPĮ) yra labai aktuali sritis, kadangi visuomenė labai aktyviai reaguoja į bet kokius nesėkmingus atvejus, kai visi atvejai yra viešinami ir labai intensyviai aptarinėjami žiniasklaidoje. Stacionarinei priežiūrai visada buvo keliami ypač dideli reikalavimai, kad būtų sukurta palanki aplinka ne tik gimdyvei, bet ir naujagimiui. Akušeriai, dirbantys su nėščiosiomis PSPĮ ar akušerijos stacionaruose, turi ne tik maksimaliai tenkinti pacienčių ir jų artimųjų poreikius, bet ir greitai bei kompetentingai atlikti tiesioginį ir netiesioginį savo darbą. Norint pagerinti paslaugų kokybę, sveikatos priežiūros įstaigos, o ypač akušerijos stacionarai, privalo nustatyti pacientų vertinimą jų teikiamoms paslaugoms. Efektyviausiai tai galima padaryti rutiniškai atliekant suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimo tyrimus pacientams [21].
Medicininių paslaugų kokybės sampratoje ir jos vertinime yra įsukta gydytojų profesionalumo bei geranoriškumo aspektai, administracijos pastangos tiekimo ir aprūpinimo naujausia medicinine aparatūra, sugebėjimas skatinti medikus tinkamai ir gerai atlikti savo darbą, pacientų galimas teigiamas požiūris į medicinos įstaigų darbuotojų atliekamą darbą [14]. Pacientų pasitenkinimas
11 sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų kokybe yra labai subjektyvus ir priklauso nuo daug veiksnių: vartotojo (paciento) amžiaus, išsimokslinimo, ligos stadijos ir pobūdžio, sveikatos sutrikimo sunkumo, paties paciento lūkesčių ir asmeninės patirties [22]. Pacienčių, kurioms buvo teikiamos nėštumo, gimdymo ar naujagimio priežiūros paslaugos, pasitenkinimui medicininėmis paslaugomis ir jų kokybe didelės įtakos turi sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis personalas. Tyrimas atskleidė, jog moterys reikšmingai dažniau yra patenkintos gydytojų akušerių ginekologų teikiamomis akušerinėmis paslaugomis nei šeimos gydytojų teikiamomis akušerinėmis paslaugomis. Abiejų grupių pacientės dažniausiai teigė, jog gydytojas išsamiai paaiškina klausimus, susijusius su nėštumu, bet statistiškai reikšmingai dažniau paaiškinimai buvo suprantami gydytojų akušerių ginekologų pacientėms [23].
Šių dienų medicinos darbuotojai privalo gerai suvokti ir taikyti savo darbo praktikoje medicininės etikos taisykles ir aspektus. Tarp gydančio gydytojo, slaugančio slaugytojo ar akušerio ir pacientų dažnai kyla įvairios problemos ar nesusipratimai, kurių dažniausia priežastis būna informacijos pateikimas, dažniausiai per mažas kiekis informacijos. Pacientai pasigenda informacijos, jos jiems trūksta, arba nesugeba tinkamai įvertinti jiems suteiktos informacijos (daug medicininių terminų, daug informacijos, kuri nesusijusi su pacientui tuo metu rūpima problema, neteisingai suteikta informacija, teikiamos informacijos skirtumai tarp gydytojų ir slaugos personalo) [24].
Pagrindiniai medicinos etikos apsektai, kurie dažniausiai turi labai daug įtakos paciento pasitenkinimui sveikatos priežiūros paslaugų kokybe yra [24] autonomiškumas, informuotumas, konfidencialumas, naudingumas ir teisingumas.
Iki šių dienų dar nėra pakankamai ištirta socialinių ir demografinių pacientų charakteristikų įtaka pacientų sveikatos priežiūros lūkesčių formavimuisi, tačiau atlikti tyrimai rodo [25], jog šie duomenys turi įtakos pacientų lūkesčių išankstiniam formavimuisi bei gydytojo ir paciento bendravimui ir bendradarbiavimui tyrimų ar gydymo eigoje.
Daugiau nei du trečdaliai pacientų medicininių paslaugų kokybę vertina kaip gerą. Nustatyta, kad gerinant klinikoje teikiamų paslaugų kokybę, pirmiausiai reikia teikti prioritetus nuolatinei patalpų renovacijai, naujausios medicininės technikos įsigijimui, personalo profesinės kvalifikacijos kėlimui bei periodiškai organizuoti klinikos visų lygių personalo bendravimo su pacientais mokymus [26].
Pacientai, kuriems gydytojas skyrė pakankamai dėmesio, juos išklausė, skyrė gydymą ir atsižvelgė į pacientų nuomonę, statistiškai reikšmingai dažniau buvo patenkinti gautomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir geriau įvertino suteiktų paslaugų kokybę, nei negavę dėmesio pacientai, o vertinant pacientų pasitenkinimą sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis pagal lytį, nustatyta, jog moterys statistiškai reikšmingai dažniau nei vyrai mano, jog gydymas būtų daug
12 veiksmingesnis, jeigu būtų siunčiami pas tų sričių, kurių jiems reikia, specialistus [22].
Pacienčių po gimdymo lūkesčiai labai glaudžiai siejasi su įvairių iniciatyvų Lietuvoje ir Lietuvos stacionaruose įgyvendinimu. Atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti Naujagimiui palankios ligoninės principų įtaką pacienčių pasitenkinimui sveikatos priežiūros paslaugomis. Tyrimo duomenimis stacionare A gimdžiusių moterų lūkesčiai buvo vienodi su Naujagimiui palankios ligoninės principais. Moterys buvo patenkintos suteiktomis buvimo įstaigoje sąlygomis, gauta informacija, aukštu medicinos personalo žinių ir praktinių įgūdžių lygiu. Stacionare B gimdžiusios moterys pasitenkinimą vertino prasčiau, kadangi buvo atskirtos nuo savo naujagimių, joms nebuvo užtikrinta sėkmingo žindymo pradžia, pasireiškė personalo bendravimo trūkumu, naujagimiai buvo maitinami iš buteliukų su žindukais [27].
Dar vienas tyrimas atliktas 2015 m., kurio metu buvo siekiama nurodyti, kaip bendrosios praktikos gydytojai vertina pacientų lūkesčius ir pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis. Nustatyta, kad gydytojai dažnai nuvertina pacientų pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis ir jų suteikta kokybe, tačiau pervertina pacientų sveikatos priežiūros paslaugas ir su jomis susijusius lūkesčius [28].
Apibendrinant galima teigti, jog pacientų pasitenkinimas jiems suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe didžiausia dalimi priklauso nuo sveikatos priežiūros specialistų ir jų bendravimo bei bendradarbiavimo tarpusavyje bei su pacientu. Tuo tarpu patys svarbiausi aspektai, norint tiek gauti, tiek suteikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas yra medicinos etikos aspektai: autonomiškumas, informuotumas, konfidencialumas, naudingumas ir teisingumas.
1.2 Akušerių darbo specifika ir tiekiamos paslaugos stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose
Akušeris, galintis teikti akušerinę pagalbą yra asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs akušerio profesinę kvalifikaciją ir galintis teikti pagalbą teisės aktuose numatyta tvarka, kuomet yra apimama moterų sveikatos priežiūra, prevencija, konsultavimas ir pagalba visais jos amžiaus tarpsniais bei naujagimio priežiūra po gimdymo [29]. Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, svarbiausias gimdyvių priežiūros grandyje asmuo yra akušeris, kuris turi teikti pagalbą savo profesinės kompetencijos ribose. Nustatyta, kad vis dėlto tinkamai paruoštų akušerijos praktikos specialistų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas yra ribotas dėl vyraujančio gydytojo akušerio ginekologo dominavimo nėščiųjų ir gimdyvių priežiūroje [30].
Pagrindinis LT teisės aktas, kuris reglamentuoja akušerių praktiką, yra Lietuvos medicinos norma MN 40:2014 „Akušeris. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ [29]. Šiame dokumente nurodoma, jog akušeris dirba savarankiškai ir asmens sveikatos priežiūros specialistų
13 komandoje, bendradarbiauja su kitais sveikatos priežiūros specialistais, vadovaujasi LR įstatymais ir kitais teisės aktais, medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei pareigybės aprašymu, o akušerio profesinę kompetenciją sudaro nuolat tobulinami gebėjimai, žinios ir įgūdžiai, įgyti baigus akušerio profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas, atitinkančias LR teisės aktų reikalavimus.
Moksliniai tyrimai atskleidžia, jog akušerių teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė yra geresnė lyginant su gydytojų akušerių ginekologų tuomet, kai akušerių teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos suteikia gimdyvėms saugumo, pasitikėjimo ir teigiamų emocijų pojūčius. Mokslininkai tokią akušerių praktiką vertina kaip aukštos kokybės akušerių teikiamą sveikatos priežiūros paslaugų kokybę [31]. Kartu yra teigiama, jog akušerių tinkamai ir efektyviai koordinuojamos sveikatos priežiūros paslaugos sudaro palankias sąlygas užtikrinant nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių gaunamų paslaugų kokybę ir pasitenkinimą gaunamomis sveikatos priežiūros paslaugomis stacionarinėje grandyje [32].
Dar vienas svarbus dokumentas, reglamentuojantis akušerių darbo specifiką yra LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas V-900 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos“ [33], kuris nustato nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarką. Dokumente nurodoma, jog nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūra Lietuvoje vykdoma trimis sveikatos priežiūros paslaugų teikimo lygiais, kuriais siekiama užtikrinti akušerijos, nėštumo patologijos, naujagimių intensyviosios terapijos ir neonatologijos paslaugų nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams tinkamumą ir racionaliai naudoti sveikatos priežiūros išteklius, paslaugas teikiant asmens sveikatos priežiūros įstaigose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra skirstomos į tris paslaugų lygius:
1. Pirminio lygio paslaugos – tai ambulatorinė nėščiųjų sveikatos priežiūra, teikiama pagal Lietuvos medicinos normoje MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ apibrėžtą kompetenciją [34].
2. Antrinio lygio paslaugos – tai ambulatorinės ir stacionarinės nėštumo patologijos, akušerijos ir neonatologijos paslaugos, kurios pagal nėštumo rizikos veiksnius bei neonatologinės pagalbos poreikį skirstomos į:
a. antrinio A lygio paslaugas – nėštumo patologijos, neonatologijos paslaugas, teikiamas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams, kai nėra nėštumo rizikos veiksnių;
b. antrinio B lygio paslaugas – ambulatorines ir stacionarines nėštumo patologijos, neonatologijos, naujagimių intensyviosios terapijos paslaugas, teikiamas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams, kai yra nėštumo mažos ir vidutinės rizikos veiksnių.
14 3. Tretinio lygio paslaugos – tai ambulatorinės ir stacionarinės nėštumo patologijos, neonatologijos, naujagimių intensyviosios terapijos paslaugos, kai yra nėštumo aukštos rizikos veiksnių [33].
Atsižvelgiant į galimų teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, nurodytą įstatyme [33], akušeriai turi kompetencijos teikti visų trijų lygių akušerines sveikatos priežiūros paslaugas, pradedant pirmuoju lygiu pirminės sveikatos priežiūros centruose, poliklinikose, klinikose, baigiant universiteto lygio ligoninėse, kuriose teikiamos trečio lygio sveikatos priežiūros paslaugos. Lietuvoje trečio lygio paslaugas teikiančių ligoninių šiuo metu yra dvi: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos (LSMUL KK) ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos (VUL SK).
Lietuvoje sveikatos priežiūros kokybę reglamentuoja nemažai teisės aktų, įstatymų ir įsakymų. Didžioji dalis teisės aktų bei įsakymų yra patvirtinti LR prezidento, tačiau yra dalis teisės aktų bei įsakymų, kuriuos patvirtino PSO. Svarbiausi teisės aktai bei įsakymai, reglamentuojantys sveikatos priežiūros kokybę akušerijos srityje Lietuvoje, yra pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Sveikatos priežiūros kokybę akušerijoje Lietuvoje reglamentuojantys dokumentai Eil.
Nr.
Dokumentas (jo priėmimo
metai) Reglamentavimas
1 LR Konstitucija
(1992 m. lapkričio 2 d.)
LR Konstitucijos III skirsnis. Visuomenė ir valstybė. „Valstybė dirbančioms motinoms numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo sąlygas ir kitas lengvatas“. IV skirsnis. Tautos ūkis ir darbas. „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką“ [35]. 2 LR sveikatos sistemos
įstatymas
(1994 m. liepos 19 d.) Nr. I-552.
Reglamentuoja Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą, jos struktūrą, sveikatos saugos, sveikatos stiprinimo ir sveikatos atgavimo santykių teisinio reguliavimo ribas, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimą ir kt. [36]. 3 LR sveikatos priežiūros
įstaigų įstatymas Nr. I-1367 (1996 m. birželio 6 d.).
Nustato sveikatos priežiūros įstaigų klasifikaciją, sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų santykius. Reglamentuojama atitinkamų valstybinių įmonių darbas, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę [37].
4 LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas Nr. I-1562 (1996 m. spalio 3 d.).
Reglamentuoja paciento teisę į kokybišką sveikatos priežiūrą, paciento teisę į sveikatos priežiūros prieinamumą ir priimtinumą, paciento teisę pasirinkti gydytoją, slaugos specialistą ir sveikatos priežiūros įstaigą, paciento teisę į informaciją, paciento teisę rinktis diagnostikos bei gydymo metodikas ir teisę atsisakyti gydymo, paciento teisę nežinoti, paciento teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, paciento teisę skųstis, paciento teisę į žalos atlyginimą ir šios teisės įgyvendinimo tvarką [38].
15 2 lentelės tęsinys. Sveikatos priežiūros kokybę akušerijoje Lietuvoje reglamentuojantys dokumentai Eil.
Nr. Dokumentas (jo priėmimo metai) Reglamentavimas
5 PSO strategija: „Sveikata visiems XXI amžiuje“
1998 m. gegužės mėn.
Siekis – buvimas ir siekimas kuo geresnės sveikatos. Pagrindinė šios strategijos kryptis – siekis sukurti visapusišką sveikatos potencialą, vadovaujantis dviem tikslais: žmonių sveikatos priežiūra ir nuolatinis jos saugojimas visą gyvenimą bei įvairių ligų, traumų atsiradimo bei sergamumo mažinimas visame pasaulyje, siekiant kokybiško gyvenimo be skausmo ir orios mirties [39].
6 LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo koncepcijos patvirtinimo“ Nr. 495 (2002 m. spalio 10 d.).
Tikslas – sveikatos priežiūros kokybės skatinimas ir kokybės gerinimo priemonių taikymas, kad būtų pasiektos vieningos sveikatos priežiūros kokybės strategijos [40].
7 LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vertinimo pagal naujagimiams palankios ligoninės reikalavimus laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-613 (2004 m. rugpjūčio 27 d.)
Tikslas yra saugoti kūdikių ir mažų vaikų sveikatą, įgyvendinant kūdikių žindymo skatinimo iniciatyvas Lietuvoje ir vykdant numatytas Lietuvos sveikatos programas [41].
8 LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo tvirtinimo“ Nr. V-338 (2008 m. balandžio 29 d.).
Tikslas – nustatyti pagrindines asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kryptis teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei gerinti ir vidaus medicininio audito darbo principu [42]. 9 LR sveikatos apsaugos ministro
įsakymas „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vertinimo rodiklių sąrašų patvirtinimo“ Nr. V-1073
(2012 m. lapkričio 29 d.)
Tikslas – gerinti pacientų informavimą apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklą, tobulinti šių įstaigų veiklos vertinimą, gerinti jų teikiamų paslaugų kokybę [43].
10 LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. V-900 (2013 m. rugsėjo 23 d.)
Nustato nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarką, užtikrinant ir palaikant kokybišką akušerinę pagalbą [44].
Šioje lentelėje nurodyti svarbiausi teisės aktai, įstatymai ir įsakymai, reglamentuojantys sveikatos priežiūros paslaugų kokybę akušerijoje Lietuvoje. Lietuvoje moterims yra sudarytos puikios sąlygos gimdymo, vaiko priežiūros atostogoms gauti, yra teisiniai įstatymai, ginantys
16 moterų teises gimdymo metu ir vaiko priežiūros atostogų metu.Apibendrinant galima teigti, jog akušerių veikla Lietuvoje yra reglamentuojama teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau akušeriai Lietuvoje yra pakankamai kompetentingi, jog galėtų savarankiškai teikti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas mažos rizikos nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių priežiūros ribose.
1.3 Akušerių teikiamų paslaugų kokybės vertinimas: mokslinių tyrimų rezultatai
Europos institutas pastaraisiais metais vykdo pacientų apklausas vien tam, kad įvertinant ir išanalizuojant pacientų išgyvenimus gydymo įstaigose, būtų tobulinama sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir teikiama kokybė [45]. Pati didžiausia pasaulio organizacija vykdo tyrimus apie pacientų pasitenkinimą sveikatos priežiūros kokybe apimant psichologinius, fizinius ir emocinius aspektus bei akušerių dalyvavimą nėštumo, gimdymo ir pogimdyminio laikotarpio metu [46, 47]. Nustatyta, kad asmuo, priimdamas sprendimą pasirinkti sveikatos priežiūros paslaugą, dažniausiai iš anksto stengiasi įsivaizduoti, kokia bus paslaugos nauda ir koks bus galutinis suteiktos paslaugos rezultatas, taip suformuojant galimus sveikatos priežiūros lūkesčius. Asmens pateisinti lūkesčiai lemia ne tik jo pasitenkinimą, bet ir elgseną bei apsisprendimą naudotis pasirinkta paslauga ateityje bei gydytis toje pačioje sveikatos priežiūros įstaigoje [48, 49]. Sveikatos priežiūros paslaugų vartotojų (šiuo atveju pacientų) pasitenkinimas gautomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir pasitikėjimas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais asmenimis (šiuo atveju akušeriais) yra svarbiausi veiksniai, skatinantys individus vėl ir vėl naudotis ir kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą [50, 51], tačiau kuo aukštesni pirmieji pacientų ir jų artimųjų lūkesčiai, tuo sudėtingiau ateityje yra suteikti pacientui paslaugas, kurios patenkintų jo poreikius ir užtikrintų, jog pacientas bus patenkintas suteiktų ar teikiamų paslaugų kokybe [48].
Siekiant identifikuoti priežastis, kodėl moterys kreipėsi į tiriamąją įstaigą ir ar teikiamos paslaugos atitinka gimdyvių lūkesčius, buvo atliktas tyrimas. Gimdyvės įstaigos teikiamas paslaugas, akušerių darbą ir pasitenkinimą iš anksto susiformavusių nėštumo ir gimdymo priežiūros lūkesčių tiriamojoje įstaigoje įvertino 4,4 balo iš 5 balų [52]. Kitais metais vykdytas tyrimas atskleidė, kad siekiant išsiaiškinti įstaigos teikiamų paslaugų kokybę pacienčių požiūriu skirtingo lygio ligoninėse, buvo tirtos pacientės ir buvo nustatyta, kad pacientės, kurios lankėsi aukščiausio lygio paslaugas teikiančiose ligoninėse, kur savarankiškai dirba akušeriai, jose teikiamas paslaugas įvertino geriausiai iš visų tiriamųjų įstaigų. Tai rodo, jog kuo daugiau prieinamų tyrimų ir gydymo metodikų įstaigoje yra, tuo geresnė teikiamų paslaugų kokybė [53].
Vertinant savarankišką akušerių darbą su gimdyvėmis nustatyta, kad 59 proc. moterų, kurios gimdė pakartotinai (viena iš tyrimo sąlygų buvo ta, jog vieną iš gimdymų būtų priėmęs ne
17 gydytojas akušeris ginekologas, o akušeris) ir vieną iš gimdymų priėmė akušeris, savo gimdymo patirtį įvertino labiau teigiamai, kai gimdymas buvo priimtas akušerio nei gydytojo akušerio ginekologo [54]. Kitas tyrimas, kurio tikslas – nustatyti moterų priežiūros kokybę ir teikiamų paslaugų kokybei turinčius veiksnius gimdymo patirtims identifikuoti, nustatė, kad moterys dažniau renkasi privačias sveikatos priežiūros įstaigas gimdymui, kadangi jos tikisi gauti pačias kokybiškiausias paslaugas nei viešosiose gimdymo įstaigose [55].
Vertinant akušerių ir moterų apklausą dėl teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės nustatyta, jog pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis dalinai priklauso nuo šių pagrindinių veiksnių: galimybė pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą; sveikatos priežiūros specialistų empatija ir dėmesingumas; gimdymo metu gautos informacijos kokybė ir savalaikiškumas; greita sveikatos priežiūros specialistų reakcija į moters skundus; saugumas gimdymo įstaigoje; nerimo dėl vaiko sveikatos panaikinimas iš sveikatos priežiūros specialistų pusės; vaiko gimimas ir tolimesni veiksmai ir mokymai su vaiku [56].
80,33 proc. tyrime dalyvavusių moterų teigė, jog pasiruošimas gimdymui vyko sklandžiau ir ramiau, kai kursus vedė akušeris. Tyrimo metu nustatyta, jog motinystės kursuose nėra svarbiausias aspektas teikiamos informacijos kiekis, norint pasiekti geriausių rezultatų moterų pogimdyminės sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimui. Čia yra svarbiausia tinkamai suteikta informacija gimdymo metu ir pogimdyminiu laikotarpiu apie naujagimio priežiūrą bei specialisto kompetencija, vykdant nėščiųjų mokymus [57]. Kito tyrimo rezultatai parodė, jog akušerių vedami psichologiniai ir edukaciniai kursai nėštumo metu sumažina gimdymo baimes ir tos moterys, kurios lankė minėtus užsiėmimus, savo gimdymo patirtis, o vėliau ir gautas sveikatos priežiūros paslaugas įvertinto statistiškai reikšmingai geriau nei tos moterys, kurios nelankė minėtų kursų. Nustatyta, kad akušerių vedami kursai, moterų nuomone, turi reikšmingos įtakos gautų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės teigiamam įvertinimui [58]. Panašius rezultatus atskleidžia kitas tyrimas, kurio metu buvo lyginama sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimas moterų požiūriu. Tyrime dalyvavo dvi grupės moterų, kur pirmoje grupėje moterys po normalaus gimdymo, o antroje grupėje – po cezario pjūvio operacijos. Visos moterys nurodė, kad pasitenkinimas suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė priklausė nuo joms suteiktos informacijos apie gimdymo būdus, komplikacijas, baigtis bei tęstinį moterų mokymą jau po gimdymo. Tiriamosios, kurios nurodė, jog jų nėštumu bei pogimdyminiu laikotarpiu rūpinosi akušeriai, suteiktas paslaugas įvertino geriau nei moterys, turėjusios cezario pjūvio operaciją [59].
Didžiausi moterų gimdymo lūkesčiai ir gautų sveikatos priežiūros paslaugų kokybiškumo įvertinimas daugiausiai susiję su postnatalinės priežiūros įstaigomis ir jų teikiamų paslaugų kokybe. Moterys teigiamai įvertino bendravimą ir bendradarbiavimą su sveikatos priežiūros specialistais ir tarp sveikatos priežiūros specialistų, o daug prasčiau įvertino gautą informaciją iš gydytojų akušerių
18 ginekologų nei iš akušerių, ir gautos informacijos kokybę gimdymo metu bei organizacinius aspektus gimdymo metu [60].
Dažnai moterys sveikatos priežiūros paslaugas įvertina nepalankiai dėl susidariusio kalbos barjero. Atliktas tyrimas, kuomet buvo tiriamos imigrantės gimdyvės, ir buvo siekiama įrodyti, jog kalbos barjeras trukdo gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas iš akušerių. Nustatyta, kad visgi kalbos barjeras nebuvo didžiausia kliūtis kokybiškoms sveikatos priežiūros paslaugoms gauti. Didžiausia kliūtis, pasak moterų, gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas buvo akušerių neempatiškas elgesys ir netolerantiškas požiūris į imigrantę gimdyvę iš sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio personalo [61]. Sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio personalo (ypač akušerių) svarba buvo nagrinėta Kenijoje. Čia tyrimas atskleidė, kad sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų empatija gimdymo metu buvo vienas iš svarbiausių veiksnių moterų įvertinime, jog joms buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Tyrimas atskleidė, jog moterys buvo labiau patenkintos viešųjų ligoninių suteiktomis paslaugomis nei privačių ligoninių paslaugomis, kadangi privačiame sektoriuje nebuvo skiriama moteriai daug dėmesio ir ji nebuvo pakankamai informuojama apie naujagimio priežiūrą po gimimo, kas buvo vykdoma viešosiose ligoninėse. Taip pat moterys nurodė, jog viešosiose įstaigos jomis rūpinosi akušeriai, kurie yra empatiškesni nei gydytojai akušeriai [62]. Kitoms moterims suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė yra geresnė tuomet, kai iš anksto savarankiškai dirbantys akušeriai sudaro moterims gimdymo planus nėštumo metu, kas ne tik suteikia daugiau pasitikėjimo, bet ir kartu padidina moterų pasitenkinimą gimdymu [63]. Gimdymo modelio sukūrimas iki gimdymo, kuomet akušeriai padeda moterims apsispręsti dėl gimdymo ir jo priežiūros plano, sudaro 97 proc. tyrime dalyvavusioms moterims teigiamų emocijų ir jos nurodo, kad kitų gimdymu metu gimdys tik toje pačioje ligoninėje, kur ir buvo atliktas tyrimas. Moterys nurodo, jog akušerių empatija, sąžiningumas ir atsidavimas darbui priveda prie išvados, jog akušeriai teikia tik kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas [64].
Kitas svarbus aspektas, dėl kurio moterys teigia, jog joms buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos yra artimųjų arba vyro dalyvavimas gimdyme. Nustatyta, kad 82,4 proc. tiriamųjų lankosi pas sveikatos priežiūros specialistus nėštumo metu kartu su vyru, dėl ko geriau įvertina joms suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. 84,4 proc. moterų nurodo, jog gimdyme dalyvaujant vyrui ar kitam artimajam ir akušeriui, be perteklinio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio personalo, gautas sveikatos priežiūros paslaugas įvertina geriau nei tos moterys, kurių gimdyme nedalyvauja artimasis arba dalyvauja daugiau sveikatos priežiūros specialistų [65]. Vis dėlto 2015 metais Kinijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad Kinijoje moterys vienareikšmiškai renkasi gimdymą, apsuptoms sveikatos priežiūros specialistų ligoninėje ar gimdymo namuose. Ir tik dalyvaujant gimdyme daugiau nei trims sveikatos priežiūros
19 specialistams, moterys nurodė, jog joms buvo suteiktos ypač kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos [66]. Tuo tarpu Olandijoje moterys dažniau renkasi gimdyti namuose, tik prie akušerių, kadangi jos nuo pirmųjų nėštumo savaičių lankosi pas įvairių sričių specialistus, kurie jas prižiūri visą nėštumo laikotarpį, o labiausiai moterims dėmesio ir informacijos suteikia būtent akušeriai. Dėl to moterys yra labai patenkintos nėštumo metu akušerių suteiktų paslaugų kokybe ir nori gimdyti tik prie jų, be kito sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio personalo [67].
Dažnai moteriai po gimdymo lieka ne itin malonių prisiminimų, dėl ko pastojusios antrą kartą būna apsisprendusios dar iki gimdymo, jog pačios negimdys, o joms bus atlikta tik cezario pjūvio operacija. 56,7 proc. tyrime dalyvavusių moterų, kurioms ankstesnį ar ankstesnius gimdymus prižiūrėjo ne akušeriai, gautas sveikatos priežiūros paslaugas įvertino labai blogai, kai likusioji tiriamųjų dalis, kuomet gimdymą prižiūrėjo akušeriai, gautas sveikatos priežiūros paslaugas įvertino gerai arba labai gerai [68]. Tanzanijoje buvo atliktas tyrimas, norint nustatyti moterims suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Tyrimas atskleidė, kad 14 proc. moterų joms suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę gimdymo metu įvertino puikiai ir nurodė, jog gimdymo metu jos gavo reikiamą informaciją, gimdyme dalyvavo tik keli asmenys iš medicinos personalo ir nepatyrė medikų empatijos ar nepagarbos. Tuo tarpu tos moterys, kurios gimdymo metu patyrė nepagarbą ar prievartą (naudojant psichologinį smurtą ar spaudimą sutikti su vienokiomis ar kitokiomis procedūromis) suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas stacionare iš sveikatos priežiūros specialistų, nurodė, jog joms suteiktų paslaugų kokybė yra ypač prasta [69]. Burkina Faso, Ganoje ir Tanzanijoje moterys nurodė vieną iš labiausiai sveikatos priežiūros paslaugų kokybės nuvertinimo faktą – instrumentinį gimdymą, kuomet visose tiriamose apylinkėse rutiniškai gimdymo užbaigimui buvo naudojama replės ir vakuumekstraktorius. Panaudojus instrumentinį gimdymą, moterų nuomone, akušerių teikiama sveikatos priežiūros paslaugų kokybė krinta labai stipriai ir galiausiai yra įvertinama kaip labai prasta [70].
Apibendrinant galima teigti, jog moterys dažniau įvertina gautas sveikatos priežiūros paslaugas kaip kokybiškas tuomet, kai nėštumą ir gimdymą prižiūri akušeris nei gydytojas, o kokybiškoms sveikatos priežiūros paslaugoms, mokslinių tyrimų duomenimis, didelės įtakos turi nėščiųjų ir gimdyvių pasiruošimas ir paruošimas gimdymui, kuomet su moterimis dirba savarankiškai dirbantys akušeriai.
20
2. TYRIMO METODIKA
2.1.Tyrimo organizavimas ir metodai
Tyrimo objektas - akušerių teikiamų paslaugų kokybė gimdyvių požiūriu akušerijos ginekologijos klinikoje.
Siekiant įvertinti akušerių teikiamų paslaugų kokybę gimdyvių požiūriu, buvo sudarytas klausimynas iš 17 klausimų ir atlikta anoniminė anketinė apklausa. Klausimynas buvo sudarytas LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos Medicinos fakulteto asistentės Vitos Vaičienės ir papildytas tyrimo autorės, remiantis rasta moksline literatūra apie akušerių teikiamų paslaugų kokybe.
Siekiant išsiaiškinti anketos aiškumą, suprantamumą ir tikslumą, tyrimo dalyvėms – gimdyvėms, kurioms buvo suteiktos akušerių paslaugos priėmimo skyriuje, gimdymo skyriuje bei pogimdyminėse akušerijos skyriaus palatose, buvo atliktas bandomasis tyrimas, kurio metu 2017.11.20-2017.11.30 laikotarpiu buvo apklausta 15 gimdyvių. Prieš įteikiant klausimyną, gimdyvėms buvo pateikta informacija apie tyrimą, jo pobūdi, tikslą ir pasiteirauta, ar jos sutinka dalyvauti tyrime.
Remiantis gimdyvių pateiktais pastebėjimais bandomojo tyrimo metu, buvo koreguoti 1.4, 2.8 ir 3 klausimas. 1.4 klausime apie gimdyvės darbo sritį buvo įdėtas papildomas punktas “kita (įrašykite)”, taip leidžiant moterims įvardinti darbo sritį kurioje dirbą, jei nėra tarp pateiktųjų sąrašo. 2.8 klausime buvo pridėtas papildomas punktas “Akušerė ir gydytojas kartu ėmėsi veiksmų”, o 3 klausimas buvo patikslintas sugrupuojant laika minutėmis į tuos laikus, kuriuos dažniausiai nurodė gimdyvės: gimdyvės užtruko nėščiųjų ir gimdyvių priėmime iki 15min., 16-30 min., daugiau nei 30 min.
Gavus raštišką Vitos Vaičienės (3 priedas) sutikimą naudotis anketa bei Bioetikos centro (2 priedas) ir klinikos vadovo leidimus, buvo pradėtas kiekybinis momentinis tyrimas 2018.05.01– 2018.07.01 LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje priėmimo skyriuje, gimdymo skyriuje bei pogimdyminėse akušerijos skyriaus palatose. Tiriamųjų grupė sudaryta atrankos metodu, remiantis tik vienu kriterijumi, jog gimdyvei tiriamu laikotarpiu buvo suteiktos akušerių paslaugos LSMUL KK Akušerijos ginekologijos klinikos priėmimo skyriuje, gimdykloje bei pogimdyminėse akušerijos skyriaus palatose. 2017 metais LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimdė 3346 moterys. Kiekybinio tyrimo imties dydis buvo apskaičiuotas remiantis V. A. Jadov imties dydžio nustatymo lentele, kuria buvo numatyta apklausti 345 gimdyves.
Iš viso tyrimo laikotarpiu buvo išdalinta 345 anoniminės anketos, iš kurių buvo užpildyta 338 anoniminės anketos (atsako dažnis – 97,9 proc.). Moterys buvo apklausiamos tyrėjos parą prieš
21 išvykstant arba išvykimo iš LSMUL KK Akušerijos ginekologijos klinikos akušerijos skyriaus dieną. Prieš pradedant anoniminę anketinę apklausa, tyrėja gimdyvėms paaiškino tyrimo pobūdį ir tikslą, paklausta, ar jos sutinka dalyvauti tyrime.
2.2.Tyrimo instrumentai ir duomenų šaltiniai
Siekiant įvertinti akušerių teikiamų paslaugų kokybę gimdyvių požiūriu, buvo atliktas kiekybinis momentinis tyrimas. Tyrimo instrumentas (anketa) (1 priedas) buvo sudarytas iš 17 klausimų, pusiau atviro tipo 2 klausimai (7; 9), 12 uždaro tipo klausimai (1.1; 1.2; 1.3; 1.4; 1.5; 2.8; 3; 4; 5.8; 6; 8.8; 10) ir trys (2-2.7; 5-5.7; 8-8.7) kokybės vertinimo skalės nuo 1 iki 5 balų (1–blogai; 2–patenkinamai; 3–vidutiniškai; 4–gerai; 5–labai gerai), kuriomis buvo vertinama akušerių teikiamų paslaugų kokybė nėščiųjų ir gimdyvių priėmime, gimdymo skyriuje ir akušerijos skyriuje (pogimdyminėse palatose).
Pirmaisiais penkiais anketos klausimais (1.1; 1.2; 1.3; 1.4; 1.5) buvo norima išsiaiškinti sociodemografinius duomenis (amžių, išsilavinimą, šeimyninę padėtį, socialinę padėtį), kuriais vėliau būtų galima nustatyti, kaip gimdyvės vertina akušerių suteiktas paslaugas. 2, 2.8 ir 3 klausimais buvo siekiama išsiaiškinti, kaip gimdyvės vertina akušerių darbą nėščiųjų ir gimdyvių priėmime, 5, 5.8 ir 7 klausimais gimdymo skyriuje ir 8, 8.8 ir 9 akušerijos skyriuje (pogimdyminėse palatose). 4 klausimas pateiktas moterims, kurioms buvo atlikta Cezario pjūvio operacija ir kurios negalės vertinti akušerių darbo kokybės gimdymo skyriuje, o iš karto pereis prie vertinimo lentelės apie akušerių darbo kokybę akušerijos skyriuje. 6 klausimu buvo siekiama išsiaiškinti gydytojo akušerio ginekologo dalyvavimo gimdyme sąsajas su akušerių teikiamomis paslaugomis gimdymo skyriuje. 10 klausimas - apibendrinančio pobūdžio, atspindintis galimą ilgalaikį paslaugos kokybės vertinimo poveikį akušerių teikiamų paslaugų tęstinumui.
22 2.3.Duomenų analizės metodai
Anketiniai duomenys buvo apdorojami ir analizuojami Statistical Package for Social Sciences 22.0 (angl. k. SPSS 22.0) statistine programa. Grafikai ir lentelės sudarytos naudojantis Microsoft Office 2010 ir Microsoft Excel 2010 biuro programomis.
Nagrinėjant požymių pasiskirstymą pasirinktoje imtyje, buvo taikyta aprašomoji duomenų statistika absoliučių (n) ir procentinių dažnių (proc.) pasiskirstymas.
Dviejų nepriklausomų požymių sąsajos buvo tikrinamos naudojant χ2 (Pearson “Chi” kvadrato) kriterijų. Dviejų nepriklausomų imčių proporcijų lygybė buvo tikrinama naudojant z kriterijų. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo lygus 0,05. Kai p<0,05, požymių skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,01 požymių skirtumas laikytas statistiškai labai reikšmingu.
Tiesinė priklausomybė tarp ranginių (išsilavinimas, gaunamos pajamos, akušerių suteiktų paslaugų vertinimas balais,) bei intervalinių kintamųjų, kuriems normalumo prielaida nebuvo tenkinama (amžius, praleistas laikas padaliniuose) buvo vertinama Spearmano koreliacijos koeficientu (r). Ryšys buvo laikomas silpnu, kai r < 0,3, vidutinio stiprumo, kai 0,3 ≤ r <0,7 ir stipriu, kai r ≥ 0,7.
Lyginant gimdyvių požiūrį į akušerių teikiamų atskiruose akušerijos ginekologijos klinikos skyriuose paslaugų kokybę, buvo taikytas Frydmano kriterijus.
23
3. REZULTATAI
3.1 Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji statistika
Tiriamojo kontingento charakteristika įvertinta, pasitelkiant vykdytos anoniminės anketinės apklausos duomenis. Viso tyrime dalyvavo 338 moterys, gimdyvių amžius siekė nuo <20 iki ≥45 metų ( 1 pav.). Didžiąją dalį respondenčių 32,2 proc. (n=109) sudarė nuo 25 – 29 metų, bei 30 – 34 metų sudarė 23,7 proc. (n=80). Siekiant mažesnio duomenų išsibarstymo, respondentai pagal amžių buvo suskirstyti į dvi grupes: <20 – 29 metų (55 proc., n=186) bei respondentai nuo 30 - ≥45 metų (45 proc., n=152).
1 pav. Gimdyvių pasiskirstymas pagal amžių (metais)
Pagal išsilavinimą didesnė dalis respondenčių turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą 44,1 proc. (n=149) bei aukštąjį neuniversitetinį 23,4 proc. (n=79) ir vidurinį 19,5 proc. (n=66) (2 pav.). Tačiau, siekiant mažesnio duomenų išsibarstymo, respondentai pagal išsilavinimą suskirstyti į dvi grupes: turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą 44,1 proc. (n=149) bei turintys neuniversitetinį išsilavinimą 55,9 proc. (n=189). 6,2% 16,6% 32,2% 23,7% 14,5% 5,3% 1,5% < 20 20 - 24 25 - 29 30 - 34 35 - 39 40 - 44 ≥ 45
24 2 pav. Gimdyvių pasiskirstymas pagal išsilavinimą
Analizuojant gimdyvių paskirstymą pagal šeiminę padėtį, buvo pastebėta, kad didžioji dalis gimdyvių 53,8 proc. (n=182) buvo ištekėjusios. Tačiau siekiant mažesnio duomenų išsibarstymo, respondentai pagal šeiminę padėtį buvo suskirstyti į dvi grupes: ištekėjusias ir netekėjusias 46,2 proc. (n=156).
3 pav. Gimdyvių pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtį
Analizuojant gimdyvių pasiskirstymą pagal jų darbo sritis, buvo pastebėta, jog daugiausiai tyrime dalyvavo moterų dirbančių klientų aptarnavimo srityje 14,8 proc. (n=50) bei medicinoje 12,1 proc. (n=41). 7,7 proc. (n=26) moterų pasirinko kitą darbo sritį, kurioje nurodė, jog 1,5 proc. (n=5) yra namų šeimininkės, 2,7 proc. (n=9) studijuoja ir 3,5 proc. (n=12) šiuo metu yra bedarbės.
4,4% 8,6% 19,5% 23,4% 44,1% Pradinis Pagrindinis Vidurinis Aukštasis neuniversitetinis Aukštasis universitetinis 53,8% 19,5% 7,2% 18,3% 1,2% Ištekėjusi Netekėjusi Išsiskyrusi Partnerystė Našlė
25 4 pav. Gimdyvių pasiskirstymas pagal darbo sritis
Analizuojant gimdyvių pasiskirstymą pagal pajamas, buvo pastebėta, jog didžioji dalis respondenčių nurodė, jog vidutinės jų mėnesio pajamos sudaro nuo 501 – 700 eurų. Siekiant išvengti duomenų išsibarstymo, respondentės pagal gaunamas mėnesio pajamas buvo suskirstyti į tris grupes: < 300 – 500 Eur./mėn., 501 – 700 Eur/mėn., 900 - > 1100 Eur./mėn. Dauguma gimdyvių 43,2 proc. (n=146) nurodė, jog vidutinės jų pajamos per mėnesį sudaro nuo 900 - >1100 eurų (5 pav.).
5 pav. Gimdyvių pasiskirstymas pagal pajamas (eurais)
Pagal gautus tyrimo rezultatus, iš 338 gimdyvių didžioji dalis respondenčių 67,4 proc. (n=227) pagimdė pačios, 20,4 proc. (n=69) buvo atlikta skubi cezario pjūvio operacija, o likusiai daliai moterų 12,2 proc. (n=42) buvo atlikta planinė cezario pjūvio operacija (6 pav.). Gimdyvėms,
6,8% 12,1% 14,8% 9,8% 4,7% 8,6% 4,7% 4,4% 7,1% 3,6% 4,7% 7,4% 3,6% 7,7% Administravimas/sekretoriavimas Medicina/farmacija/sveikatos apsauga Klientų aptarnavimas/paslaugos Vadovavimas/valdymas/vadyba Informacinės technologijos Švietimas/mokymas/kultūra Apskaita/finansai Žemės ūkis Pramonė/gamyba
Žiniasklaida/ viešieji ryšiai Valstybės tarnyba Pirkimai/tiekimas Dizainas Kita 8,3% 16,0% 32,5% 26,3% 16,9% < 300 301 - 500 501 - 700 900 - 1100 > 1100
26 kurioms buvo atlikta planinė Cezario pjūvio operacija, akušerių suteiktų paslaugų gimdymo skyriuje nevertino. Todėl akušerių teikiamų paslaugų kokybę gimdykloje vertino tik gimdžiusios pačios arba po skubios cezario pjūvio operacijos 87,6 proc. (n=296)
6 pav. Gimdyvių pasiskirstymas pagal gimdymo baigtį
3.2 Gimdyvių požiūrio į akušerių bendravimą, pateikiamą informaciją apie atliekamas procedūras ir iškilusių problemų sprendimas gimdyvėmis vertinimas nėščiųjų ir
gimdyvių priėmimo skyriuje
Analizuojant, kaip gimdyvės vertina akušerių dėmesingumą, atjautimą bendraujant, bei psichoemocinės būklės supratimą priėmimo skyriuje, rezultatai parodė, jog didžioji dalis respondenčių priėmimo skyriaus akušerių bendravimą įvertino labai gerai arba gerai (7 pav.).
7 pav. Gimdyvių pasitenkinimas akušerių bendravimu nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje 67,4%
20.4%
12,2%
Pagimdžiau pati
Skubi Cezario pjūvio operacija
Planinė Cezario pjūvio operacija 2,4 3,0 3,0 9,5 8,8 8,8 12,2 13,0 9,8 32,9 29,0 28,1 43,0 46,2 50,3 0% 20% 40% 60% 80% 100% Psichoemocinės būklės supratimas Atjautimas bendraujant Dėmesingumas bendraujant Blogai Patenkinamai Vidutiniškai Gerai Labai gerai
27 Vertinant, kaip priklausė respondenčių požiūris į akušerių bendravimą su gimdyvėmis nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje nuo jų amžiaus, išsilavinimo, pajamų ir laukimo laiko priėmimo skyriuje, nustatytos statistiškai reikšmingos sąsajos (2 lentelė). Didėjant respondenčių amžiui, išsilavinimui bei gaunamoms pajamoms, didėjo ir jų pasitenkinimas akušerių bendravimu – nustatyta silpna ar vidutinio stiprumo teigiama statistiškai reikšminga koreliacija. Tarp pasitenkinimo bendravimu su akušere ir laukimo priėmimo skyriuje laiko gauta silpna neigiama, tačiau statistiškai reikšminga koreliacija – kuo ilgiau respondentės užtruko priėmimo skyriuje, tuo jų pasitenkinimas buvo mažesnis.
2 lentelė. Akušerių bendravimo su gimdyvėmis nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje sąsajos su įvairiais veiksniais (Spearmen'o koreliacijos koeficientai)
Veiksniai 1 2 3 4 5 Akušerių bendravimas (1) 1,000 Amžius (2) 0,248** 1,000 Išsilavinimas (3) 0,342** 0,178** 1,000 Pajamos (4) 0,277** 0,369** 0,487** 1,000 Laukimo laikas (5) -0,134* -0,067 -0,162** -0,056 1,000 * p < 0,05, ** p < 0,01
Respondenčių požiūris į akušerių bendravimą su gimdyvėmis nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje nuo jų šeiminės padėties statistiškai reikšmingai nepriklausė (p > 0,05).
χ2=3,875, lls=2, p > 0,05
8 pav. Akušerių bendravimo su gimdyvėmis nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje sąsajos su respondenčių šeimine padėtimi
Vertinant respondenčių požiūrį į akušerių bendravimą su gimdyvėmis nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje nuo jų gimdymo baigties statistiškai reikšmingai nepriklausė (p > 0,05).
4,4 15,9 79,7 2,6 23,9 73,5 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Blogai Vidutiniškai Gerai
Ištekėjusios Netekėjusios
28 χ2=4,893, lls=2, p > 0,05
9 pav. Akušerių bendravimo su gimdyvėmis nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje sąsajos su respondenčių gimdymo baigtimi
Analizuojant rezultatus nustatyta, jog nėščiųjų ir gimdyvių priėmime gimdyvės daugiausiai 42,9 proc. (n=145) užtrukdavo nuo 16 – 30 minučių (10 pav.).
10 pav. Gimdyvių praleistas laikas nėščiųjų ir gimdyvių priėmime
Analizuojant, kaip gimdyvės vertina akušerių pateikiamą informacija ir sugebėjimą atsakyti į joms rūpimus klausimus, rezultatai rodo, jog gimdyvės geriausiai vertino akušerių sugebėjimą atsakyti į joms rūpimus klausimus 49,4 proc. (n=167) (11 pav.).
4,9 21,2 73,9 0,9 16,4 82,7 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Blogai Vidutiniškai Gerai
Pati gimdė Cezario operacija 28,4% 42,9% 28,7% ≥ 15 min. 16 - 30 min. < 30 min.
29 11 pav. Gimdyvių pasitenkinimas akušerių pateikiama informacija apie atliekamas procedūras
nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje
Tyrimo metu buvo vertinamos sąsajos tarp akušerių pateikiamos informacijos apie atliekamas procedūras gimdyvėms nėščiųjų ir gimdyvių priėmime nuo jų amžiaus, išsilavinimo, pajamų ir laukimo laiko priėmimo skyriuje, gauti rezultatai parodė statistiškai reikšmingas sąsajas (3 lentelė). Didėjant respondenčių amžiui, gaunamoms pajamos bei išsilavinimui, didėjo ir jų pasitenkinimas pateikiama informacija apie atliekamas procedūras. Buvo nustatyta silpna ir vidutinio stiprumo teigiama statistiškai reikšminga koreliacija. Vertinant akušerių pateikiama informacija apie atliekamas procedūras gimdyvėms su laukimo laiku nėščiųjų ir gimdyvių priėmime, buvo gauta silpna neigiama statistiškai reikšminga koreliacija. Kuo ilgiau gimdyvės užtrukdavo priėmimo skyriuje, tuo pasitenkinimas buvo mažesnis.
3 lentelė. Akušerių pateikiamos informacijos apie atliekamas procedūras gimdyvėmis nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje sąsajos su įvairiais veiksniais (Spearmen'o koreliacijos koeficientai)
Veiksniai 1 2 3 4 5
Akušerių pateikiama informacija (1) 1,000
Amžius (2) 0,258** 1,000
Pajamos (3) 0,299** 0,369** 1,000
Išsilavinimas (4) 0,323** 0,178** 0,487** 1,000
Laukimo laikas (5) -0,115* -0,067 -0,056 -0,162 1,000
* p < 0,05, ** p < 0,01
Tyrimo metu buvo vertinamas ryšys tarp akušerių pateikiamos informacijos apie atliekamas procedūras ir gimdyvių gimdymo baigties (12 pav.). Rezultatai parodė, jog moterims kurioms buvo atlikta cezario pjūvio operacija, statistiškai reikšmingai geriau vertino akušerių pateikiama informacija apie atliekamas procedūras nėščiųjų ir gimdyvių priėmime (p < 0,05).
3,6 3,3 3,0 5,3 6,5 5,9 13,6 12,7 12,1 28,1 29,3 29,9 49,4 48,2 49,1 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Sugebėjimas atsakyti į Jums rūpimus klausimus Pateiktos informacijos naudingumas Pateiktos informacijos formulavimo suprantamumas Blogai Patenkinamai Vidutiniškai Gerai Labai gerai
30 χ2=6.223, lls=2, p < 0,05
* - p<0.05 lyginant su respondentėmis kurioms buvo atlikta cezario operacija
12 pav. Akušerių pateikiamos informacijos apie atliekamas procedūras gimdyvėmis nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje sąsajos su gimdymo baigtimi
Respondenčių požiūris į akušerių pateikiamą informaciją nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje nuo jų šeiminės padėties statistiškai reikšmingai nepriklausė (p > 0,05).
χ2=3.910, lls=2, p > 0,05
13 pav. Akušerių pateikiamos informacijos apie atliekamas procedūras gimdyvėmis nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje sąsajos su jų šeimine padėtimi
Analizuojant, kaip gimdyvės vertina akušerių reagavimą į gimdyvėms iškilusias netikėtas problemas, rezultatai rodo, jog 47,0 proc. (n=159) įvertino labai gerai, 30,5 proc. (n=103) įvertino gerai (14 pav.). 4,8 21,6 73,6 1,8 12,7 85,5* 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Blogai Vidutiniškai Gerai
Gimdė pati Cezario operacija 4,4 14,8 80,8 3,2 23,1 73,7 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Blogai Vidutiniškai Gerai
Ištekėjusios Netekėjusios
31 14 pav. Akušerių reagavimo į gimdyvėms iškilusias problemas vertinimas gimdyvių požiūriu
nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje
Analizuojant, kaip elgėsi akušerės, kai gimdyvėms iškilo su nėštumu susijusios problemos nėščiųjų ir gimdyvių priėmime, didžioji dalis respondenčių 43,8 proc. (n=148) nurodė, jog akušerės pačios imdavosi veiksmų, o 21,9 proc. (n=74) nurodė, jog akušerės kviesdavo gydytoją iškilus problemoms (15 pav.).
15 pav. Akušerių reagavimas į gimdyvėms su nėštumu susijusias problemas gimdyvių požiūriu nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje
3,0% 7,4% 12,1% 30,5% 47,0% Blogai Patenkinamai Vidutiniškai Gerai Labai gerai 8,3% 43,8% 21,9% 18,9% 7,1% Akušerė nesureagavo
Akušerė pati ėmėsi veiksmų
Akušerė kvietė gydytoją
Akušerė ir gydytojas kartu ėmėsi veiksmų
Į mano problemas nebuvo sureaguota
32 3.3.Gimdyvių požiūrio į akušerių bendravimą, pateikiamą informaciją apie atliekamas
procedūras ir iškilusių problemų sprendimas gimdyvėmis vertinimas gimdymo skyriuje
Analizuojant, kaip gimdyvės vertina akušerių dėmesingumą, atjautimą bendraujant, bei psichoemocinės būklės supratimą gimdymo skyriuje, rezultatai parodė, jog didžioji dalis respondenčių priėmimo skyriaus akušerių bendravimą įvertino labai gerai (16 pav.).
16 pav. Gimdyvių pasitenkinimas akušerių bendravimu gimdymo skyriuje
Tyrimo metu buvo vertinama ar akušerių bendravimas su gimdyvėmis gimdymo skyriuje koreliavo su respondenčių amžiumi, išsilavinimu, gaunamomis pajamomis bei praleistu laiku gimdymo skyriuje. Rezultatai parodė, jog didėjant respondenčių amžiui, išsilavinimui ir gaunamoms pajamoms, didėjo ir jų pasitenkinimas akušerių bendravimu, buvo gauta silpna ir vidutinio stiprumo teigiama statistiškai reikšminga koreliacija (4 lentelė). Gimdyvės, vertinusios akušerių bendravimą gimdykloje, vidutiniškai praleido ±13,56 val. (SN – 8,81) gimdymo skyriuje, iš jų trumpiausiai – 1 val., ilgiausiai – 85 val. Vertinant sąsajas tarp akušerių bendravimo su gimdyvių praleistu laiku gimdymo skyriuje, buvo gauta silpna neigiama statistiškai reikšminga koreliacija, tai rodo, jog kuo ilgiau gimdyvės praleisdavo laiko gimdymo skyriuje, pasitenkinimas akušeriu bendravimu mažėjo.
4 lentelė. Akušerių bendravimo su gimdyvėmis gimdymo skyriuje sąsajos su įvairiais veiksniais (Spearmen'o koreliacijos koeficientai)
Veiksniai 1 2 3 4 5
Akušerių bendravimas (1) 1,000
Amžius (2) 0,150** 1,000
Išsilavinimas (3) 0,396** 0,178** 1,000
Pajamos (4) 0,273** 0,369** 0,487** 1,000
Laikas praleistas gimdymo skyriuje (5) -0,180** -0,047 0,069 0,054 1,000
* p < 0,05, ** p < 0,01 2,0 1,0 1,7 5,4 5,8 5,8 18,0 14,6 16,3 28,8 31,3 28,1 45,8 47,3 48,1 0% 20% 40% 60% 80% 100% Psichoemocinės būklės supratimas Atjautimas bendraujant Dėmesingumas bendraujant Blogai Patenkinamai Vidutiniškai Gerai Labai gerai
33 Vertinant respondenčių požiūrį į akušerių bendravimą su gimdyvėmis gimdymo skyriuje nuo jų šeiminės padėties, rezultatai parodė, jog netekėjusios respondentės statistiškai reikšmingai rečiau vertino akušerių bendravimą gimdymo skyriuje kaip gerą, bet dažniau vertina kaip vidutinišką, nei ištekėjusios respondentės (17 pav.).
χ2=8.286, lls=2, p < 0,05
* - p<0.05 lyginant su netekėjusiomis respondentėmis
17 pav. Akušerių bendravimo su gimdyvėmis gimdymo skyriuje sąsajos su respondenčių šeimine padėtimi
Vertinant akušerių bendravimo kokybę gimdymo skyriuje gimdyvių požiūriu gydytojo dalyvavimas gimdyme nebuvo statistiškai reikšmingas ir vertinimui įtakos neturėjo (p > 0,05).
χ2=1,321, lls=2, p > 0,05
18 pav. Akušerių bendravimo kokybė su gimdyvėmis gimdymo skyriuje sąsajos su gydytojo dalyvavimu gimdyme 2,6 14,3 83,1 1,4 27,7* 70,9* 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Blogai Vidutiniškai Gerai
Ištekėjusios Netekėjusios 2,2 22,7 75,1 1,8 17,3 80,9 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Blogai Vidutiniškai Gerai
Dalyvavo gydytojas gimdyme
Nedalyvavo gydytojas gimdyme
34 Analizuojant, kaip gimdyvės vertina akušerių pateikiamą informacija ir sugebėjimą atsakyti į joms rūpimus klausimus gimdymo skyriuje, rezultatai rodo, jog geriausiai gimdyvės vertino 47,1 proc. (n=139) akušerių pateiktos informacijos naudingumą (19 pav.).
19 pav. Gimdyvių pasitenkinimas akušerių pateikiama informacija apie atliekamas procedūras gimdymo skyriuje
Tyrimo metu buvo vertinamos sąsajos tarp akušerių pateikiamos informacijos apie atliekamas procedūras gimdyvėms gimdymo skyriuje nuo jų amžiaus, išsilavinimo, pajamų ir laiko praleisto gimdymo skyriuje, gauti rezultatai parodė statistiškai reikšmingas sąsajas (5 lentelė). Didėjant respondenčių amžiui, išsilavinimui bei gaunamoms pajamos, didėjo ir jų pasitenkinimas pateikiama informacija apie atliekamas procedūras. Buvo nustatyta silpna ir vidutinio stiprumo teigiama statistiškai reikšminga koreliacija. Vertinant akušerių pateikiama informacija apie atliekamas procedūras gimdyvėms su praleistu laiku gimdymo skyriuje, buvo gauta silpna neigiama statistiškai reikšminga koreliacija, kuo ilgiau gimdyvės praleisdavo laiko gimdymo skyriuje, tuo prasčiau vertino akušerių pateikiama informaciją (p<0,05).
5 lentelė. Akušerių pateikiamos informacijos apie atliekamas procedūras gimdyvėmis gimdymo skyriuje sąsajos su įvairiais veiksniais (Spearmen'o koreliacijos koeficientai)
Veiksniai 1 2 3 4 5
Akušerių pateikiama informacija (1) 1,000
Amžius (2) 0,167** 1,000
Išsilavinimas (3) 0,369** 0,178** 1,000
Pajamos (4) 0,271** 0,369** 0,487** 1,000
Laikas praleistas gimdymo skyriuje (5) -0,193** -0,47 0,054 0,069 1,000
* p < 0,05, ** p < 0,01 2,0 1,4 1,7 4,7 4,4 5,8 13,3 15,2 14,9 34,6 31,9 32,9 45,4 47,1 44,7 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Sugebėjimas atsakyti į Jums rūpimus klausimus Pateiktos informacijos naudingumas Pateiktos informacijos formulavimo suprantamumas Blogai Patenkinamai Vidutiniškai Gerai Labai gerai
