Akušerių, dirbančių akušerijos ginekologijos klinikoje, teikiamų paslaugų kokybės vertinimas gimdyvių poţiūriu

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra

Vita Vaičienė

Akušerių, dirbančių akušerijos ginekologijos klinikoje,

teikiamų paslaugų kokybės vertinimas gimdyvių poţiūriu

Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinė vadovė

prof. habil dr. J. Petrauskienė 2011 05 09

SANTRAUKA

AKUŠERIŲ, DIRBANČIŲ AKUŠERIJOS GINEKOLOGIJOS KLINIKOJE, TEIKIAMŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS VERTINIMAS GIMDYVIŲ POŢIŪRIU

Vita Vaičienė

Mokslinė vadovė: prof. habil. dr. J. Petrauskienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2011. 78 psl.

Darbo tikslas – įvertinti gimdyvių poţiūrį į akušerių, dirbančių akušerijos ginekologijos klinikoje, teikiamų paslaugų kokybę. Darbo uţdaviniai – įvertinti gimdyvių poţiūrį į akušerių bendravimą, pateikiamos informacijos savybes, atliekamus veiksmus atskiruose akušerijos skyriuose.

Tyrimo metodika. Tyrimo objektas – gimdyvių poţiūris į akušerių, dirbančių akušerijos ginekologijos klinikoje, teikiamų paslaugų kokybę. Gimdyvėms pateiktos 355 anoniminės anketos (atsakas – 96,06 proc.) parą prieš joms išvykstant arba išvykimo dieną iš akušerijos skyriaus. Statistinė duomenų analizė atlikta, panaudojant „SPSS 17.0“ kompiuterinę programą. Rezultatai. Gimdyvės akušerių bendravimo komponentus nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje įvertinimo nuo 4,07 iki 4,2 balo, gimdykloje – nuo 4,41 iki 4,4 balo, akušerijos skyriuje pogimdyminiu laikotarpiu – nuo 4,37 iki 4,43 balo iš 5 galimų. Akušerių teikiamos informacijos savybės nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje įvertintos nuo 4,22 iki 4,31 balo, gimdykloje – nuo 4,46 iki 4,52 balo, akušerijos skyriuje pogimdyminiu laikotarpiu – nuo 4,22 iki 4,31 balo iš 5 galimų. Akušerių atliekamų procedūrų eigos organizavimą bei gebėjimą reaguoti į netikėtai iškilusias problemas gimdyvės nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje atitinkamai įvertino 4,41 ir 4,18 balo, gimdykloje – 4,46 ir 4,48 balo, akušerijos skyriuje pogimdyminiu laikotarpiu – 4,49 ir 4,51 balo iš 5 galimų. Gimdyvės, turėjusios ţemesnį nei aukštesnįjį išsilavinimą ar uţtrukusios akušerijos skyriuose ilgiau, akušerių teikiamų paslaugų kokybės komponentus įvertino atitinkamai ţemesniais balais. Ţemesniais balais, lyginant su kitais padaliniais, gimdyvių įvertinti nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje teikiamų akušerių paslaugų kokybės komponentai.

Išvados. Akušerių bendravimo, pateikiamos informacijos komponentai, atliekamų procedūrų organizavimo eiga bei reagavimas į netikėtai iškilusias problemas gimdyvių įvertintas nuo 4,1 iki 4,5 balo iš 5. Reikšmingai ţemesniais balais, lyginant su kitais padaliniais, įvertinti nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriaus akušerių teikiamų paslaugų kokybės komponentai.

SUMMARY

MOTHERS ATTITUDE TOWARDS QUALITY OF SERVICES PROVIDED BY MIDWIVES Vita Vaičienė

Supervisor: Prof. Dr. Habil. J. Petrauskienė

Department of Health Management, Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2011. 78 p.

Aim of the study – the evaluation of mothers attitude towards the quality of services provided by midwives of the Department of Obstetrics and Gynecology.

Objectives – to evaluate the mothers attitude towards the quality of midwives' communication, information provided and actions performed in separate units of obstetrical care.

Methods. The object of the study – analysis of the questionnaire considering mothers' attitude towards the quality of services provided by midwives. Anonymous questionnaires were provided to the mothers on the day before or on the day of departure (n=355; response rate – 96.06%). Statistical analysis of the data was performed by SPSS 17.0 software package.

Results. The evaluation of midwifery’s communication was scored from 4.07 to 4.2 in obstetrical admission unit, from 4.41 to 4.4 in delivery room and from 4.37 to 4.43 in postnatal wards out of maximum scores of 5, respectively. The information features were scored from 4.22 to 4.31 in the obstetrical admission unit, from 4.46 to 4.52 in delivery room and from 4.22 to 4.31 in postnatal wards, respectively. The organization of the midwifery’s actions and reactions to unexpected problems were evaluated by 4.41 and 4.18 scores in obstetrical admission unit, 4.46 and 4.48 in delivery room, 4.49 and 4.51 scores in postnatal wards, respectively. The evaluation of midwifery’s services by lower scores was performed by women with lower level of education and those who spent longer time in obstetrical units. The obstetrical admission unit was assessed by lower scores in comparison with other obstetrical units.

Conclusions. The components of midwifery communication, information provided and actions performed were evaluated from 4.1 to 4.5 scores out of 5 possible by maternal terms. The obstetrical admission unit was assessed by lower scores in comparison to the other obstetrical units.

SANTRUMPOS

ASPĮ – asmens sveikatos prieţiūros įstaiga d. – dienos

F – Fišerio kriterijus

KMUK – Kauno Medicinos Universiteto Klinikos lls – laisvės laipsnių skaičius

LSD (angl. k.) – Least Significant Difference m. – metai

min – minutės

n – atvejų, respondentų skaičius p – reikšmingumo lygmuo pav. – paveikslėlis

PI – pasikliautinasis intervalas proc. – procentai

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija SC – sectio caesarea (liet. k. cezario pjūvis)

SD (angl. k. Standart Deviation) – standartinis nuokrypis SPSS (angl. k.) – Statistical Package for Social Sciences val. – valandos

x– imties vidurkis

χ2

– chi – kvadrato kriterijus t – Stjudento kriterijus

TURINYS

ĮVADAS ... 6

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 7

1.LITERATŪROS APŢVALGA ... 8

1.1.Sveikatos prieţiūros paslaugų kokybė ir jos vertinimas ... 8

1.2.Akušerių profesinė kompetencija ir teikiamos sveikatos prieţiūros paslaugos ... 15

1.3.Akušerių teikiamų paslaugų kokybės vertinimo tyrimai uţsienyje ir Lietuvoje ... 18

2.TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA ... 22

2.1.Tyrimo organizavimas ir metodai ... 22

2.2. Statistinė duomenų analizė ... 23

2.3.Tiriamojo kontingento charakteristika ... 24

3.REZULTATAI ... 26

3.1.Akušerių bendravimo su gimdyvėmis atskiruose akušerijos skyriuose vertinimas ... 26

3.1.1.Akušerių bendravimo gimdyvių poţiūriu nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje vertinimas .... 26

3.1.2.Akušerių bendravimo gimdyvių poţiūriu gimdykloje vertinimas ... 28

3.1.3.Akušerių bendravimo gimdyvių poţiūriu akušerijos skyriuje pogimdyminiu laikotarpiu vertinimas ... 31

3.2. Akušerių teikiamos informacijos gimdyvėms vertinimas atskiruose akušerijos skyriuose ... 36

3.2.1.Akušerių teikiamos informacijos gimdyvėms nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje vertinimas36 3.2.2.Akušerių teikiamos informacijos gimdyvėms gimdykloje vertinimas ... 39

3.2.3.Akušerių teikiamos informacijos gimdyvėms akušerijos skyriuose pogimdyminiu laikotarpiu vertinimas ... 43

3.3.Gimdyvių poţiūrio į akušerių atliekamų procedūrų eigos organizavimą atskiruose akušerijos skyriuose vertinimas ... 46

3.3.1.Gimdyvių poţiūrio į akušerių atliekamų procedūrų eigos organizavimą nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje vertinimas ... 46

3.3.2.Gimdyvių poţiūrio į akušerių atliekamų procedūrų eigos organizavimą gimdykloje vertinimas .. 50

3.3.3.Gimdyvių poţiūrio į akušerių atliekamus veiksmus akušerijos skyriuje pogimdyminiu laikotarpiu vertinimas ... 53

3.4.Gimdyvių poţiūrio į akušerių teikiamų paslaugų vertinimo nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje, gimdykloje bei akušerijos skyriaus pogimdyminėse palatose palyginimas ... 56

4.REZULTATŲ APTARIMAS ... 63

IŠVADOS ... 67

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 68

ĮVADAS

Sveikatos prieţiūros sektorius yra vienas labiausiai augančių paslaugų teikimo sektorių. Šis augimas susijęs su augančia konkurencija, tobulėjančiomis medicininėmis technologijomis bei metodikomis. Konkurencinis pranašumas, ilgalaikis, uţtikrintas pelnas bei geresnė paciento būklės prognozė glaudţiai siejama su teikiamų sveikatos prieţiūros paslaugų kokybe [11]. Todėl teikiamų paslaugų kokybei sveikatos prieţiūros sistemoje, numatant sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo strategiją bei taktiką, yra skiriama vis daugiau dėmesio [6; 20; 26; 33].

Iki šiol daugelis kokybės vertinimų tyrėjų akcentuodavo objektyvius medicininius bei ekonominius kriterijus [33]. Vykstant sveikatos prieţiūros reformai, įgyvendinant vis daugiau naujovių, pacientų vaidmuo, vertinant teikiamų paslaugų kokybę, auga. Paslaugų kokybės vertinimas, ypač susijęs su kokybės vertinimu vartotojų poţiūriu, yra pakankamai sudėtingas, tačiau pacientų apklausos padeda gydymo įstaigoms kryptingai tobulinti teikiamų paslaugų kokybę [11].

Prioritetinėmis sveikatos prieţiūros sistemos sritimis laikoma vaikų, jaunimo bei nėščiųjų ir gimdyvių sveikatos prieţiūra [5]. Pagrindinis nėščiųjų bei gimdyvių sveikatos prieţiūros tikslas – uţtikrinti optimalias gimdymo proceso išeitis, sąlygojančias adekvačią motinos ir naujagimio fizinę, psichosocialinę būklę [30].

Pastaruoju metu atliekama daug tyrimų, kurie analizuoja gimdyvių poţiūrį į joms akušerių teikiamų paslaugų kokybę [37]. Paprastai gimdyvių prieţiūros kokybės tyrimuose daţniau orientuojamasi į vieno iš akušerijos ginekologijos skyriaus teikiamų paslaugų kokybę [16]. Tačiau apklausiant gimdyvę, kuri gali atskleisti savo poţiūrį į suteiktų paslaugų kokybę nuo susitikimo su skirtingomis akušerėmis priėmimo, gimdymo skyriuose bei pogimdyminėse palatose, gaunama daug daugiau visapusiškos informacijos, kuri tiksliau atspindi realią situaciją [39].

Todėl svarbu detaliau panagrinėti, kaip gimdyvės vertina skirtingas akušerių joms teikiamas paslaugas, siekiant identifikuoti šiame sveikatos prieţiūros sistemos paslaugų sektoriuje egzistuojančias problemas. Tik tiksliai nustačius problemas, galimas kryptingas strateginio, susijusio su akušerių teikiamų paslaugų kokybės optimizavimu, plano kūrimas bei įgyvendinimas.

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Darbo tikslas – įvertinti gimdyvių poţiūrį į akušerių, dirbančių akušerijos ginekologijos klinikoje, teikiamų paslaugų kokybę.

Uţdaviniai:

1. Įvertinti gimdyvių poţiūrį į akušerių bendravimą su gimdyvėmis atskiruose akušerijos ginekologijos klinikos skyriuose.

2. Nustatyti gimdyvių poţiūrį į akušerių pateikiamos informacijos savybes atskiruose akušerijos ginekologijos klinikos skyriuose.

3. Įvertinti gimdyvių poţiūrį į akušerių atliktų procedūrų eigos organizavimą ir akušerių reagavimą į gimdyvėms iškilusias problemas atskiruose akušerijos ginekologijos klinikos skyriuose.

4. Palyginti gimdyvių poţiūrį į akušerių teikiamų atskiruose akušerijos ginekologijos klinikos skyriuose paslaugų kokybę.

1.LITERATŪROS APŢVALGA

1.1.Sveikatos prieţiūros paslaugų kokybė ir jos vertinimas

Paslauga – tai materialiai neapčiuopiamas, tikslingas, specializuotas veiksmas, atliekamas vartotojui pageidaujant [26]. Paslaugą, skirtingai negu prekę, yra daug sunkiau išmatuoti tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai. Paprastai paslauga įvertinama pagal tai, ar atliktas veiksmas pasiekė tikslą, ar vartotojo poreikiai buvo patenkinti, nustatomas pats veiksmo pobūdis.

Teikiamos paslaugos vertinimas daţniau siejamas su subjektyviais parametrais, priklauso nuo individualių vartotojo charakterio ypatybių, keliamų reikalavimų, poreikių, tikslų. Kadangi anksčiau minėtų veiksnių, lemiančių suteiktos paslaugos įvertį, yra daug, dauguma jų subjektyvūs, sunku nustatyti objektyvius paslaugos teikimo vertinimo rodiklius, įvertinti paslaugos kokybę.

„Kokybės“ sąvoka dėl savo įvairialypiškumo ir neišvengiamos priklausomybės nuo individualių vartotojo poreikių, abstraktumo turi daug apibrėţčių. pati paslaugos kokybė yra sudėtingas, multidimensinis konstruktas. Be to, sutariama, jog kokybės struktūrą formuoja trys esminiai komponentai [11]:

 techninė (nurodo, kokia paslauga teikiama),  funkcinė (kaip paslauga teikiama),

 aplinkos kokybė.

Kiti tyrėjai, vertindami paslaugų kokybę, papildomai išskiria rezultato, proceso, aplinkos bei įgalinimo (paslaugos savybės, kurios daro paslaugą labiau prieinamą vartotojui) dimensijas [11].

Sveikatos prieţiūros paslaugos apima sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, pacientų gydymo, reabilitacijos ir kitas paslaugas. Remiantis sveikatos prieţiūros kokybės uţtikrinimo 2005 – 2010 m. programa, sveikatos prieţiūros kokybe vadinamas laipsnis, kuriuo sveikatos prieţiūros paslaugos, atitinkančios šiuolaikines profesines ţinias, asmeniui ir visuomenei padidina pageidaujamų sveikatos rezultatų tikimybę [46].

Siekiant uţtikrinti tęstinį kokybės gerinimo procesą, yra siūloma daugybė strategijų, kaip pagerinti sveikatos prieţiūros specialistų veiklą. Šios strategijos apima kompleksines intervencines priemones, kurių pagalba sveikatos prieţiūros specialistai analizuoja bei keičia sveikatos prieţiūros procesą, iš dalies modifikuodami ir pacientų sveikatos būklės prognozes [16].

Remiantis įvairiais kokybės apibrėţimais, galima suformuluoti kai kurias sveikatos prieţiūros kokybės sistemos ypatybes [22]:

 kokybiška sveikatos prieţiūros sistema geba geriau patenkinti pacientų poreikius bei lūkesčius;

 sveikatos prieţiūros kokybė yra sistemiškas, visapusiškas, tęstinis, į paciento poreikius orientuotas procesas;

 sveikatos prieţiūros kokybės tikslas apima ir geresnės pacientų sveikatos siekį, ir jų gyvenimo kokybės gerinimą;

 sveikatos prieţiūros kokybė grindţiama nuolatiniu sveikatos prieţiūros specialistų tobulinimusi;

 sveikatos prieţiūros kokybės uţtikrinimas leidţia taupyti išteklius ir sudaro galimybę juos pakartotinai investuoti.

Sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės tęstinis uţtikrinimas ir nuolatinis gerinimas įgyvendinamas per pagrindines kokybės dimensijas [46]:

 orientaciją į pacientą (aktyvų paslaugų vartotoją): sveikatos prieţiūros paslaugų vartotojo ir visuomenės įtraukimas į sveikatos prieţiūros paslaugų planavimą, teikimą ir vertinimą, uţtikrinant paciento teisę gauti informaciją, pateikiamą jam suprantama forma ir reikalingą priimti sprendimams dėl savo sveikatos prieţiūros bei galimybę suteikti grįţtamąjį ryšį apie gautas sveikatos prieţiūros paslaugas;

 priimtinumą – valstybės nustatyta tvarka pripaţįstamas sveikatos prieţiūros sąlygas, uţtikrinančias sveikatos prieţiūros paslaugų ir medicinos mokslo principų bei medicinos etikos reikalavimų atitiktį;

 prieinamumą – valstybės nustatyta tvarka pripaţįstamas sveikatos prieţiūros sąlygas, uţtikrinančias sveikatos prieţiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei;

 tinkamumą – valstybės nustatyta tvarka pripaţįstamas sveikatos prieţiūros sąlygas, uţtikrinančias sveikatos prieţiūros paslaugų bei patarnavimų kokybę ir efektyvumą;

 teisumą – lygių visiško sveikatos potencialo siekimo galimybių kiekvienam asmeniui sudarymas paskirstant sveikatos prieţiūros išteklius bei panaikinant kliūtis bei skirtumus, kuriuos lemia neteisingais traktuojami veiksniai;

 tęstinumą – laipsnį, kuriuo paciento prieţiūra yra koordinuojama tarp sveikatos prieţiūros specialistų ir įstaigų;

 ekonomiškai pagrįstą efektyvumą – aukščiausios kokybės sveikatos prieţiūros bei sveikatos prieţiūros paslaugų derinio, duodančio geriausius sveikatos rezultatus, uţtikrinimas maţiausiais kaštais;

 saugumą – uţtikrinant saugią sveikatos prieţiūros ir jos aplinką pacientams bei sveikatos prieţiūros sektoriuje dirbantiems darbuotojams, įdiegiant vieningą nepageidaujamų įvykių registravimo, stebėsenos ir prevencijos sistemą, formuojant naujovišką specialistų poţiūrį į nepageidaujamus įvykius, jų valdymą.

Visų amţiaus grupių pacientams svarbiausios kokybiškos paslaugos savybės yra prieinamumas, įperkamumas, efektyvumas, bendravimas bei specialisto sugebėjimas įsijausti į paciento vaidmenį [26].

Sveikatos prieţiūros paslaugos yra ypatingos, susijusios su ţmogaus sveikatos būkle. Todėl svarbu, jog sveikatos prieţiūros paslaugas teikiančios organizacijos galėtų, kiek tai įmanoma, taikyti kokybės matavimo rodiklius iš panašių dimensijų. Skiriamos trys pagrindinės kokybės dimensijos [22]:

 Kokybė pacientų poţiūriu – apima tai, ko pacientai tikisi įš sveikatos prieţiūros teikėjų. Pacientų poţiūris į sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę gali būti idealistinis (ką pacientas norėtų gauti), realistinis (ko pacientas realiai laukia) ar/ir atitinkantis bazinius poreikius (ką, paciento poţiūriu, jam reikia gauti);

 Profesionalioji kokybė – apima sveikatos prieţiūros paslaugų kvalifikuotumo, atitikimo pacientų poreikiams nustatymą;

 Valdymo kokybė – apima efektyviausio bei produktyviausio išteklių panaudojimo, laikantis vadovaujančių įstaigų nurodymų bei įstatymo, sampratą. Kalbant apie valdymo kokybę, paprastai atsiţvelgiama į organizacijos vadybininko darbo kokybę bei visos struktūros darbo kokybę (objektyvūs našumo bei produktyvumo rodikliai).

Kalbant apie sveikatos prieţiūros kokybės veikiamus lygmenis yra išskiriami trys minėtos kokybės lygmenys [13; 22]:

 Struktūra, apimanti, palyginus, stabilias paslaugų charakteristikas: personalą bei jo kvalifikaciją, ligoninės išteklius (pastatus, lovas, medicininę įrangą, technologijas), jų administravimą, paslaugų prieinamumą geografiniu bei finansiniu poţiūriais;

 Procesas, kurį kokybės tobulinimo procesai pradeda veikti, kai pacientas pirmąkart patenka į asmens sveikatos prieţiūros įstaigą (ASPĮ). Šis lygmuo apima personalo veiklą, atliekant diagnostines ar gydomąsias procedūras, racionalų išteklių panaudojimą, ASPĮ veiklos našumą, rizikos valdymą bei pacientų informavimą.

 Rezultatas, parodantis, kaip buvo įvykdyti sveikatos prieţiūros uţdaviniai, kaip minėta prieţiūra atitinka tam tikros profesijos standartus. Šis lygmuo atspindi sveikatos prieţiūros paslaugų gavėjo ir teikėjo lūkesčius.

Kokybės gerinimo, optimizavimo, vystymo sveikatos prieţiūros sveikatos prieţiūros sistemoje procesas yra ilgalaikis, laipsniškas, reikalaujantis esminių pokyčių sveikatos sistemos reformos procese. Svarbu tiek nacionaliniu, tiek vietiniu lygmeniu skatinti sveikatos prieţiūros paslaugų teikėjų, vartotojų bei atsakingų valdţios struktūrų bendradarbiavimą. Vis dėlto tenka paminėti, jog kiekviena iš anksčiau paminėtų grupių pasiţymi savitu kokybės suvokimu bei skirtingais poreikiais jos atţvilgiu, todėl kokybės optimizavimo procesas tampa sudėtingesniu uţdaviniu [44].

Didėjant informacijos sveikatos klausimais srautui, pacientai įgyja vis daugiau ţinių sveikatos klausimais ir tikisi būti aktyviais sveikatos prieţiūros dalyviais, gaunančiais jiems reikalingą suprantamai pateikiamą informaciją. Siekiant uţtikrinti bei nuolat gerinti sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę, būtina sveikatos prieţiūros paslaugas orientuoti į vartotoją, ypatingą dėmesį kreipiant į jo poreikius ir lūkesčius sveikatos prieţiūros srityje. Pagal Brogienę D. ir kt. (2009) orientacija į vartotoją laikoma pagrindiniu visuotinės kokybės vadybos elementu [8]. Doyle et al (2010) mano, jog, siekiant optimalaus sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės uţtikrinimo, svarbu atsiţvelgti į pacientų nuomonę apie teikiamų paslaugų kokybę [14].

Sveikatos prieţiūros paslaugų sektorius yra ypatingas tuo, jog čia teikiamos paslaugos, jų kokybė neatsiejama nuo ţmogaus fiziologinės, dvasinės savijautos, sveikatos. Todėl itin svarbu šio tipo paslaugas teikti kvalifikuotai, orientuojantis į optimalių vartotojo (šiuo atveju, paciento) sveikatos rodiklių uţtikrinimą. Kadangi teikiamos paslaugos savybės, charakteristikos visad vertinamos su tam tikru subjektyvumo laipsniu, o svarbiausia yra orientuotos į vartotoją, labai svarbu atsiţvelgti, į kokius kriterijus pats vartotojas atkreipia dėmesį labiausiai, kalbant apie teiktinos paslaugos kokybę.

Sveikatos prieţiūros kokybei uţtikrinti ir gerinti naudojami įvairūs kokybės vadybos principai bei metodai, siekiant nustatyti sisteminius trūkumus ir pagerinti sveikatos prieţiūros struktūras bei procesus [46].

Lietuvos Respublikoje sukurta įstatyminė bazė, leidţianti reguliuoti asmens sveikatos prieţiūros kokybės uţtikrinimą: sveikatinimo veiklos įstatymai (Sveikatos sistemos įstatymas [32], Sveikatos prieţiūros įstaigų įstatymas [31], Pacientų teisių ir ţalos atlyginimo įstatymas [29]) ir poįstatyminiai teisės aktai. Remiantis Pacientų teisių ir ţalos sveikatai atlyginimo įstatymu, kokybiška sveikatos prieţiūra apibūdinama kaip sveikatos prieţiūra, teikiama laikantis

sveikatos prieţiūros paslaugas ir apdraudusiose savo civilinę atsakomybę uţ ţalą pacientams [29].

Lietuvoje pagrindines kokybės sveikatos prieţiūros sistemoje uţtikrinimo bei gerinimo funkcijas atlieka Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Tai viešojo administravimo biudţetinė įstaiga, kurios paskirtis – dalyvauti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką asmens sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės ir pacientų saugos srityje. Pagrindiniai šios įstaigos su kokybės politika susiję uţdaviniai yra [47]:

 Vykdyti visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos prieţiūros veikla, teikiamų asmens sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės ir pacientų saugos valstybinę kontrolę ir ekspertizę;

 Įgyvendinti pacientų saugą pagal kompetenciją;

 Siekti, kad būtų teikiamos kokybiškos ir saugios asmens sveikatos prieţiūros paslaugos.

Remiantis Valstybinės medicininio audito inspekcijos nuostatais, galima sakyti, jog ši tarnyba kontroliuoja sveikatos prieţiūros įstaigų teikiamų asmens sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę bei kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos prieţiūros veiklą, reikalavimų, dalyvauja formuojant ir įgyvendinant asmens sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės politiką [47]. Valstybinės medicinos audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerija veiklos metodai labiau susiję būtent su profesionaliosios kokybės principais.

Tradiciškai sveikatos prieţiūros paslaugų kokybė vertinta, panaudojant tokius objektyvius rodiklius kaip mirtingumas bei ligotumas. Nors minėti rodikliai yra labai svarbūs, vertinant įstaigos veiklos kokybę, tačiau tokiu atveju maţiau atsiţvelgiama į subjektyvius paslaugos teikimo vertinimo kriterijus [11].

Plačiai taikyta bei kadaise universalia laikyta bendroji paslaugų kokybės matavimo skalė SERVQUAL apima penkias paslaugų kokybės vertinimo grupės, nustatančias iš viso dešimt paslaugos vertinimo kriterijų [cituota pagal [23]]:

1.Materialūs objektai – materialinės bazės, įrengimų bei įrenginių, personalo ir komunikacijos priemonių išvaizda bei švara.

2.Patikimumas – sugebėjimas laiku ir tiksliai atlikti paţadėtą paslaugą. 3.Reagavimas – noras padėti klientams ir tiksliai atlikti paslaugą. 4.Garantijos:

 kompetencija – reikiamų įgūdţių ir ţinių turėjimas paslaugai atlikti;

 pagarbumas – mandagumas, pagarba, dėmesys ir draugiškumas, bendraujant su personalu;

 saugumas – pavojaus, rizikos ir abejonių nebuvimas. 5.Įsijautimas:

 priėjimas – prieinamumas ir lengvas bendravimas;

 ryšio palaikymas – informacijos suteikimas vartotojui suprantama kalba ir jų išklausymas;

 vartotojo supratimas – dėti pastangas paţinti savo vartotoją ir jų poreikius.

Šis bendro paslaugų kokybės matavimo metodas turėjo būti pritaikytas, siekiant kuo tiksliau išsiaiškinti vartotojų lūkesčius bei juos adekvačiai patenkinti.

Analizuojant paslaugų kokybės vertinimus, atlikta nemaţai tyrimų, tačiau dauguma jų susiję būtent su universalaus kokybės vertinimo bei matavimo metodo paieška. Tik keletu atvejų buvo prisiminta, jog paslaugos, vertinant pagal savo savybes bei jų atliekamo proceso ypatumus, reiktinus įgūdţius nėra identiškos, todėl kokybės vertinimas priklauso nuo vertinamos paslaugos ar jų paketo pobūdţio [11].

Dagger et al. [11] mano, jog, vertinant skirtingo pobūdţio paslaugas, visų dešimties kriterijų neįmanoma pritaikyti dėl sveikatos prieţiūros sistemą sudarančių sektorių skirtumų bei paslaugų spektro diferenciacijos. Todėl, siekiant įvertinti bei išmatuoti paslaugų kokybę sveikatos prieţiūros sistemoje, SERVQUAL bendros kokybės matavimo skalė negali būti sėkmingai pritaikyta.

Nors tyrėjai nesutaria dėl vieningo kokybės vertinimo modelio, tačiau sutinka, jog, vertinant sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę, vadybiniu poţiūriu skiriami du kokybės komponentai: techninis bei nuo asmens priklausantis. Techninis paslaugos kokybės aspektas yra susijęs su medicinos mokslu bei sveikatos prieţiūros technologijomis, o nuo asmens priklausantis apibrėţia individualius proceso, reikalingo paslaugai įgyvendinti, ypatumus ir santykio tarp paslaugos teikėjo bei gavėjo pobūdį [11].

Pagal Zeneldin et al. [11] sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę reikėtų vertinti pagal penkias dimensijas: techninę, funkcinę, kokybės organizavimo infrastruktūrą, kokybės sąveiką bei kokybės aplinką. Galima pridurti, jog, vertinant kokybę pagal šią pasiūlytą sistemą, didesnis dėmesys yra kreipiamas ne į santykio tarp paslaugų gavėjo bei teikėjo tobulinimą, bet į administracinės veiklos bendrųjų veiklos krypčių atitikimą nustatytiems kokybės reikalavimams, akcentuojama profesionaliosios kokybės vertinimas.

Choi et al. [11] siūlo vertinti labiau su tarpasmeniniu paslaugo teikimo aspektu susijusius kokybės komponentus: gydytojo rūpestį, personalo rūpestingumą, prieţiūros prieinamumą. Apčiuopiamiems rodikliams (techniniai, funkciniai, sąveikos bei aplinkos)

Panašiai ir Doran et al. [11] nurodo, jog pagrindiniais sveikatos prieţiūros kokybės rodikliais turėtų būti gebėjimas sąmoningai įsijausti į paciento būklę, uţtikrintumas, atsakomasis ryšys bei patikimumas, o apčiuopiami rodikliai vertintini kaip maţiau reikšmingi.

JAV sveikatos prieţiūros politikoje sveikatos prieţiūros kokybė laikoma prioritetiniu objektu ir yra vertinama gana formaliais, bet vis dėlto į pacientą orientuotais aspektais: sveikatos išsaugojimas, pasveikimas, gyvenimo su negalia ar lėtine liga kokybė ir mirštančio paciento prieţiūra. Ne maţiau svarbiais vertintinais sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės aspektais laikoma saugumo, efektyvumo, orientuotos į pacientą prieţiūros, tęstinumo bei lygiateisiškumo uţtikrinimas [26].

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Sveikatos prieţiūros kokybės indikatorių projekto išvadose teigiama, jog svarbiausios kokybės dimensijos yra veiksmingumas, saugumas ir orientacija į pacientą [4].

Lietuvoje, remiantis Brogienės D. ir kt. [8] atlikto tyrimo duomenimis apie stacionarinės sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę, akcentuojami šie paslaugų aspektai: paciento ir personalo bendravimo, prieţiūros organizavimo ir koordinavimo, pacientų galimybės dalyvauti priimant sprendimus dėl jų sveikatos prieţiūros ar gydymo, fizinės aplinkos, paslaugų prieinamumo bei pacientų saugumo. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog tikslingos tolesnės šių sričių studijos, nes pastaruoju metu sveikatos prieţiūros sistemoje svarbūs vyksta dinaminiai pokyčiai.

Taigi daţniausiai pacientų apklausų dėka bandoma išsiaiškinti, ar teikiama sveikatos prieţiūros paslauga atitinka vartotojo lūkesčius pagal šiuos jai keliamus kokybės reikalavimus: tinkamumą, prieinamumą, priimtinumą, paciento ir sveikatos prieţiūros specialisto kontakto kokybę, patogumus sveikatos prieţiūros įstaigoje, pateiktos pacientui informacijos visapusiškumą [9; 13].

Daţniausiai vertinamų teikiamų sveikatos prieţiūros paslaugų kriterijus apibendrinanti sistema pateikta 1 pav.

1 pav. Sveikatos priežiūros paslaugos kokybės komponentai [11]

Analizuojant 1 pav., galima atkreipti dėmesį, jog paslaugos kokybę apima tarpasmeninių santykių, techninė, aplinkos bei administravimo kokybės komponentai, iš esmės apimantys kokybės sistemos, nukreiptos į vartotoją, profesionaliąją bei vadybos kokybės aspektus.

Apibendrinant galima sakyti, jog sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės vertinimas, kaip ir daugelio kitų paslaugų sferos sektorių, yra ganėtinai komplikuotas dėl pačią sistemą sudarančių bei sudėtingai sąveikaujančių elementų, išorinių aplinkos veiksnių. Todėl kokybės vertinimo sistemos diegimas sveikatos prieţiūros praktikoje išlieka viena aktualiausių visos sistemos problemų, nuo kurios sprendimo priklauso jos veiklos produktyvumas bei efektyvumas, o svarbiausia – optimali visuomenės sveikatos būklė.

1.2.Akušerių profesinė kompetencija ir teikiamos sveikatos prieţiūros

paslaugos

Tinkamai parengtų akušerių specialistų paslaugų prieinamumą PSO įvardija kaip vieną iš svarbiausių gimdyvių prieţiūros prioritetų. Vis dėlto trūkta ţinių, kaip kompetentinga akušerijos praktika pagrįsta gimdyvių prieţiūros koncepcija turėtų būti įgyvendinama ir kaip gali veikti tobulinant gimdyvių prieţiūros saugumą bei kokybę [42].

Sąveika Santykiai Ligos išeitys Tyrimai Atmosfera Daiktai Tęstinumas Parama Tarpasmeninė kokybė Techninė kokybė Aplinkos kokybė Administravimo kokybė P as la ug ų ko ky bė

Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo bei kitų teisės aktų reglamentuotos akušerio, turinčio galiojančią praktikos licenciją, teikiamos sveikatos prieţiūros paslaugos yra vadinamos akušerijos praktika.

Minėtas įstatymas nustato, jog akušeris turi teisę [30]:  verstis akušerijos praktika;

 atsisakyti teikti akušerijos paslaugas, jei darbo sąlygos kelia realų pavojų paciento ar akušerio sveikatai ar gyvybei (išskyrus, kai teiktina būtinoji medicinos pagalba);

 dalyvauti akušerių profesinio rengimo, tobulinimo, akušerijos paslaugų kokybės gerinimo ir vertinimo procese;

 dalyvauti akušerijos moksliniuose tyrimuose.

Pagal Lietuvos Respublikos Slaugos praktikos bei akušerijos praktikos įstatymą, akušeris privalo [30]:

 pagal kompetenciją teikti akušerinę prieţiūrą ir pagalbą moterims, vykdyti profilaktiką bei naujagimių prieţiūrą, konsultuoti šeimas ir moteris;

 tobulinti profesinę kvalifikaciją;  gerbti pacientų teises bei jų nepaţeisti;

 teikdamas akušerijos paslaugas bendradarbiauti su sveikatos prieţiūros ir kitais specialistais.

Akušerių darbo standartai, siekiant turimų įgūdţių panaudojimo tikslingumo ir didesnio pasitenkinimo atliekamu darbu, yra kruopščiai perţiūrimi [5].

Lietuvoje gimdyvių sveikatos prieţiūros tvarką nustato Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas V-1135 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos prieţiūros tvarkos“. Atsiţvelgiant į akušerinės pagalbos lygius bei akušerinių stacionarų teikiamos pagalbos galimybes, darbo mastą ir kokybės rodiklius, visos akušerinę pagalbą teikiančios sveikatos prieţiūros įstaigos skirstomos į tris lygius [36]:

 pirminio lygio pagalba – tai ambulatorinė nėščiųjų prieţiūra. Ambulatorinę nėščiosios sveikatos prieţiūrą teikia akušeris-ginekologas arba kvalifikuota akušerė, kurios kompetenciją nustato Lietuvos medicinos norma MN 40:2006 „Akušerė (akušeris)“ [28].

 antrinio lygio pagalba – tai konsultacinė ir stacionarinė akušerinė pagalba;

 tretinio lygio pagalba – tai specializuota konsultacinė ir stacionarinė akušerinė pagalba. Tretinio lygio įstaigos – tai universitetinės ligoninės, tekiančios tretinio lygio akušerinę ir neonatologinę pagalbą ir vykdančios perinatologijos centrų funkcijas. Perinatologijos centrai vykdo mokslo tiriamąjį darbą pagal patvirtintas mokslinio darbo programas bei ikidiplomines ir podiplomines studijas pagal aukštųjų mokyklų patvirtintas studijų programas.

Akušerės, kurios savo darbe turi galimybę vadovautis konkrečiu nurodytų paslaugų sąrašu, įvertina tai kaip aplinkybę, kuri leidţia pasireikšti jų turimiems įgūdţiams, tikslingiau panaudoti skirtą paslaugai suteikti laiką bei patenkinti gimdyvių lūkesčius, susijusius su kokybiška sveikatos prieţiūra [5].

Į akušerių teiktinų paslaugų struktūrą įeina ir subtilus bendravimas su motina, išgyvenančia naujas emocijas, susijusias su naujai atėjusia gyvybe į pasaulį. Šio etapo sėkmė priklauso ne tik nuo akušerio kvalifikacijos, profesinės patirties, teorinio pasirengimo tam tikrais klausimais, bet ir nuo individualių charakterio, bendravimo, gebėjimo „perskaityti“ neverbalinės komunikacijos ţenklus įgūdţių. Bendraudama su akušere, motina nejučiomis vienaip ar kitaip įvertina visus minėtus efektyvios komunikacijos poţymius.

Akušerių teikiamos paslaugos turi būti orientuotos į motinos ir naujagimio optimalios sveikatos būklės siekimą. Remiantis Chalmers et al. [10], atkreiptinas dėmesys į tai, kad:

 akušerinės prieţiūros sistema turi būti pagrįsta mokslo įrodymais;

 patobulinta pačios sistemos struktūra (efektyvus paslaugų teikimas, pradedant pirminiu ir baigiant tretiniu ASPĮ lygiu);

 į veiklą įtraukiama koordinuoto komandinio darbo principai (komandoje – akušeriai, gydytojai akušeriai ginekologai, neonatologai, slaugytojai, socialiniai darbuotojai);

 prieţiūra turi būti holistinė, apimanti ne tik biologinius, bet ir intelektinį, emocinį, socialinį bei kultūrinį motinų poreikius;

 teikiamos paslaugos orientuotos į šeimą, atkreipiant dėmesį ir į moters partnerį bei artimus šeimos narius;

 turėtų būti apsvarstomi su gimdymu ir gimimu susiję lūkesčiai, atsiţvelgiant į kultūros skirtumus;

 motinos turi būti pačios įtraukiamos, priimant svarbius sprendimus, susijusius su jų pačių ar jų naujagimio sveikatos būkle;

 privatumas, orumas ir konfidencialumas – tai labiausiai vertintinos teikiamų akušerinės prieţiūros paslaugų lydinčiosios savybės.

Remiantis Kildea et al. [25] tyrimo rezultatais, didelis vaidmuo, uţtikrinant gimdyvėms teikiamų paslaugų kokybę, tenka būtent akušerėms, kurios daţnai koordinuoja akušerinę veiklą vykdančios komandos darbą. Akušerių teiktinas paslaugas charakterizuoja ir daug subjektyvių parametrų, kuriuos sunkiau vertinti [6]. Todėl reikalinga detaliau panagrinėti, į ką atkreipiamas dėmesys, siekiant objektyvizuoti teikiamų akušerių paslaugų kokybės vertinimą.

reikalavimų akušerine prieţiūra yra laikoma nesaugi prieţiūra su blogos prognozės ar vengtinomis pasekmėmis [34].

Paminėtina, jog su visomis gimdyvėmis gimdymo proceso metu turi būti elgiamasi pagarbiai, akušeriui stengiantis adekvačiai kontroliuoti situaciją, pasiteiraujant apie gimdyvės pageidavimus dėl gimdymo būdo, kontroliuojant sakomus ţodţius bei kalbėjimo toną [34].

1.3.Akušerių teikiamų paslaugų kokybės vertinimo tyrimai uţsienyje ir

Lietuvoje

Sveikatos prieţiūros specialistai bei politikai nuolat siekia tobulinti gimdyvių sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę, tačiau procesą apsunkina tai, jog nėra vieno kokybės apibrėţimo [44]. Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, jog gimdyvių sveikatos prieţiūros būklė, atsiţvelgiant į visus su teikiama paslauga susijusius aspektus, o ne tik į valdymo kokybės rodiklius orientuotus rodiklius, yra vertinamos nepakankamai tiksliai [33].

Optimalūs gimdyvių sveikatos prieţiūros principai, siejami su efektyvumu, kiek įmanoma, sumaţinant galimą ţalą, bei įvairiomis metodikomis, skatinančiomis gimdyvių iniciatyvą, fiziologinio gimdymo pasirinkimo galimybę, yra nepakankamai naudojami klinikinėje praktikoje [44].

Euro – Peristat Project [15] duomenimis, gimdyvių prieţiūros gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiais kokybė turi ţenklios įtakos kūdikių sergamumui ir mirtingumui. Be to, nemaţai daliai gimdyvių, kurios naudojasi gimdymo skyriaus paslaugomis, iškyla pakankamai sudėtingų ne tik sveikatos prieţiūros, bet ir socialinių problemų (neturtas, migracija, jaunas ar senyvas amţius ir pan.) [34].

McDonald et al. [34] teigia, jog daugumos negatyvių, su nepakankamai kokybiškai atliekamomis akušerijos paslaugomis susijusių pasekmių, galima išvengti, įdiegiant moksliniais tyrimais pagrįstus vadybinius sprendimus.

Rayner JA et al. [42] papildomai akcentuoja estetiškos pogimdyminio skyriaus aplinkos uţtikrinimo, formuojant gimdyvių poţiūrį į akušerių teikiamų paslaugų kokybę, svarbą.

Šiuo metu į gimdyves ţiūrima kaip į pagrindines akušerių teikiamų sveikatos prieţiūros paslaugų vartotojas, todėl, vertinant akušerių paslaugas, renkama informacija apie jų poţiūrį į akušerių teikiamų paslaugų kokybę. Svarbu suprasti, kokia yra pačių gimdyvių patirtis, susijusi su nėštumo, gimdymo procesais bei kas lemia jų poţiūrį į šią patirtį. Vien pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis vertinti maţa, todėl svarbu organizuoti tyrimus, kuriuose gimdyvės galėtų visapusiškai išsakyti savo nuomonę apie skirtingus savo patirties aspektus, būti kritiškos,

Sandall et al. [44] savo tyrime išskiria keturias gimdyvėms teikiamų paslaugų kokybei įvertinti skirtas dimensijas:

 Saugumas, įvertinamas vaisiaus netekimo atvejų, gimdyvių mirtingumo, sergamumo daţnio rodikliais;

 Efektyvumas, įvertinamas įrodymais pagrįstos prieţiūros buvimu, fiziologinio gimdymo bei natūralaus ţindymo rodikliais. Efektyvumas apbrėţiamas kaip mokslo įrodymais pagrįstų sveikatos prieţiūros paslaugų teikimas, vengiant teikti neadekvačias paslaugas kokybiškai ar kiekybiškai;

 Į gimdyvę koncentruota gimdyvių prieţiūra – sveikatos prieţiūros paslaugos, nukreiptos į individualius gimdyvės poreikius, pageidavimus, vertybes, kai priimant sprendimus, orientuojamasi į pacientės vertybes. Apima patirties bei pasitenkinimo paslaugomis, jausmo, kad kontroliuoja situaciją, paslaugų, teikiamų jau ţinomos akušerės, tęstinumo tyrimus;

 Produktyvumas siejamas su vengimu ne pagal paskirtį ir situaciją naudoti medicininę įrangą, išteklius, idėjas bei energiją. Apima personalo išteklių efektyvumo panaudojimą, hospitalizacijos trukmę, pakartotinius apsilankymus bei prenatalinę hospitalizaciją.

JAV atliktų tyrimų duomenimis, gimdyvės akcentuoja, jog sveikatos prieţiūros specialistai daugiau dėmesio skiria techninei darbo atlikimo pusei. Vis dėlto pačios gimdyvės pasisako uţ maţiau į technologijas, o labiau į bendravimą orientuotą jų sveikatos prieţiūrą [33]. Pagal Dagger T. S. et al. [11] subjektyvusis suteiktos paslaugos komponentas yra itin reikšmingas, vertinant bendrą sveikatos prieţiūros paslaugos kokybę. Black RM [7] nuomone, kiekvienas ţmogus gali atlikti atitinkamus veiksmus, vertinant fiziologiškai, tačiau svarbu nepamiršti įvertinti ir atlikto veiksmo prasmės, kadangi tai yra pakankamai reikšminga efektyviam bendravimui.

Birhanu et al [6] tyrimo duomenimis, sveikatos prieţiūros specialisto gebėjimas sąmoningai įsijausti į paciento savijautą yra vienas svarbiausių sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo proceso komponentų, sujungiančių informacinį bei emocinį bendravimo aspektus bei ţenkliai lemiančių paciento aukštą įvertinimą sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės atţvilgiu.

Neverbalinės komunikacijos priemonės yra svarbios pateikiant informaciją, kurios ţodţiais daţnai išsakyti negalima. Sveikatos prieţiūros specialistų, kurie atrodo dėmesingi, neišsiblaškę bei palaiko akių kontaktą su pacientu vienodu lygmeniu, elgesys perduoda svarbią pacientui informaciją apie rūpinimąsi juo, išklausymą, empatiją [6].

Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo duomenimis [34] naujų sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės rodiklių paieška yra nepalanki finansiniu poţiūriu, todėl patogu panaudoti duomenis iš rutiniškai atliekamų statistinių tyrimų, kuriuose galima aptikti informacijos apie:

 paslaugų struktūros (pvz., kiek vienai akušerei tenka gimdyvių) kokybės dinamiką;  proceso (moterų skaičius, kurių gimdyme dalyvauja akušerės) kokybės pokyčius;  pasekmių (negyvagimių, naujagimių skaičius) kokybės dinamiką.

Vis dėlto, akcentuojama ir subjektyvių parametrų (gimdymo proceso patirtis, saugumas, patirtas rūpestingumas) svarba [34].

Duomenų apie šiuo metu atliekamus didesnius sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės tyrimus Rytų Europoje nėra daug [23]. Keli moksliniai tyrimai, susiję su sveikatos prieţiūros paslaugų kokybe, atlikti Estijoje. Jų tyrimo išvados skelbia, jog pacientų apklausos yra ypač informatyvus ir adekvatus pokyčių sveikatos prieţiūros sistemoje vertinimo rodiklis [13].

Lietuvoje, ypač pastaruoju metu, sveikatos prieţiūros kokybei skiriamas nemaţas dėmesys [8]. Nors ir parengti bei patvirtinti esminiai sveikatos prieţiūros kokybę reglamentuojantys teisės aktai, tačiau dalis aktų nuostatų įgyvendinami neefektyviai ar netolygiai, nereti teisės aktų nuostatų tarpusavio prieštaravimai, kai kurie nuostatai moraliai pasenę [34].

Lietuvoje akušerių teikiamų paslaugų kokybę vertinančių tyrimų atlikta nedaug. Bučiūnienės I. ir kt. [9] tyrimu buvo vertinta akušerių teikiamų paslaugų kokybė Kauno II klinikinėje ligoninėje. Gimdyvės akušerinio stacionaro priėmimo, gimdymo bei pogimdyminio padalinių paslaugų kokybę įvertino vidutiniškai 4,4 balo iš galimų 5 balų.

Kupčinskienė G. ir kt. [27] Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Akušerijos ginekologijos klinikoje tyrė funkcinės bei techninės paslaugų kokybės vertinimą pacienčių bei personalo poţiūriu. Pastebėta, jog pacientės bendrą paslaugų kokybę įvertino palankiau nei personalas.

Ivonaitis A. ir kt. [21] vertino akušerių teikiamų paslaugų kokybę pacienčių poţiūriu trijų skirtingų lygių asmens sveikatos prieţiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatai, jog gimdyvės statistiškai patikimai palankiau vertino paslaugas, kurios buvo suteiktos tretinio sveikatos prieţiūros lygmens asmens sveikatos prieţiūros įstaigoje. Jų poţiūriui į teikiamų paslaugų kokybę įtakos turėjo ir amţius, išsilavinimas bei šeimyninė padėtis.

Aniulienė R. [2] vertino KMUK moterų konsultacijoje teikiamų paslaugų kokybę pacienčių bei gydytojų poţiūriu. Gauti rezultatai parodė, jog dauguma pacienčių buvo patenkintos paslaugų kokybe, o gydytojų veikla įvertinta statistiškai patikimai geriau nei akušerių.

Apibendrinant galima pridurti, jog, norint uţtikrinti sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę, svarbu klinikinę praktiką sieti su vadybos ţiniomis [1]. Tokioje išteklių ribojamoje sistemoje kaip sveikatos prieţiūros sistema gali būti sunku įgyvendinti visapusiškai kokybiškos gimdymo prieţiūros koncepciją [39]. Vadybos bei lyderystės ţinios, įdiegtos praktikoje, ţenkliai teigiamai veikia sveikatos prieţiūros specialistų galimybes tobulinti sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę. Akušerės turi kasdien taikyti įvairias vadybos bei lyderystės ţinias praktikoje [39].

Iš aptartų sveikatos prieţiūros kokybės vertinimo tyrimų matyti, jog vertinamos paslaugų kokybės savybės, kriterijai, aspektai pasiţymi didele įvairove. Vis dėlto, galima pastebėti, jog daţniausiai dėmesys atkreipiamas į neverbalinės komunikacijos (subtilaus emocinio atspalvio bendraujant, kūno ţenklų kalbos), verbalinės komunikacijos (pateiktos informacijos aiškumo, naudingumo, adekvatumo), akušerių profesinės kompetencijos komponentus, atspindinčius jų teikiamų paslaugų kokybę. Be to, daţniau paslaugų kokybės vertinimui pasitelkiami pacientai, apklausiant juos pagal organizacijos vidaus audito sistemos arba individualiai tyrėjo sudarytus anketinius klausimynus.

Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti, kaip gimdyvės vertina akušerių, dirbančių akušerijos ginekologijos klinikoje, teikiamų paslaugų kokybę bei atskleisti realią akušerinio stacionaro teikiamų paslaugų kokybės situaciją.

2.TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

2.1.Tyrimo organizavimas ir metodai

Tyrimo objektas – gimdyvių poţiūris į akušerių, dirbančių akušerijos ginekologijos klinikoje, teikiamų paslaugų kokybę.

Tiriamųjų grupė sudaryta atrankos metodu, remiantis tik vienu kriterijumi, jog gimdyvei tiriamu laikotarpiu suteiktos akušerių paslaugos KMUK Akušerijos ginekologijos nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje, gimdykloje bei akušerijos skyriuje pogimdyminiu laikotarpiu. Norint gauti statistiškai patikimus rezultatus, remiantis Jadovo imties dydţio nustatymo lentele [24], buvo numatyta apklausti 350 minėtus kriterijus atitinkančių gimdyvių. Gimdyvėms, prieš atliekant anoniminę anketinę apklausą, paaiškintas tyrimo pobūdis, tikslas ir paklausta, ar jos sutinka dalyvauti tyrime. Nė viena iš gimdyvių neatsisakė dalyvauti tyrime. Anoniminė anketinė apklausa vykdyta respondentėms parą prieš išvykstant arba išvykimo iš KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos akušerijos skyriaus dieną.

Tyrimas, norint įvertinti gimdyvių poţiūrį į akušerių teikiamų paslaugų kokybę, vykdytas 2010 08 01 – 2010 09 07 KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos akušerijos skyriuje, gavus Bioetikos centro (1 priedas) ir akušerijos skyriaus vadovo leidimus. Iš viso tyrimo vykdymo laikotarpiu išdalinti 355 anoniminiai anketiniai klausimynai, iš kurių buvo uţpildyti 344 anoniminiai anketiniai klausimynai, o tinkami vertinimui – 341 anoniminis anketinis klausimynas (atsako daţnis – 96,06 proc.). 3 anketiniai klausimynai iš uţpildytųjų buvo nevertintini dėl dalies nepateiktų gimdyvių atsakymų į anoniminės anketinės apklausos klausimus.

Siekiant kuo visapusiškiau įvertinti akušerių teikiamų paslaugų kokybę gimdyvių poţiūriu, remiantis teminės literatūros analizės rezultatais, klinikine akušerijos praktika bei iškeltais tyrimo uţdaviniais, sudarytas individualus anketinis klausimynas (2 priedas).

Siekiant įvykdyti iškeltus uţdavinius, sudarytas struktūrizuotas anoniminis anketinis klausimynas, kurį sudaro uţdaro tipo (1.2; 4; 6; 10) klausimai, pusiau atviro tipo (1.1; 3; 7 ir 9) klausimai bei akušerių teikiamų paslaugų nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje, gimdykloje bei akušerijos skyriuje (pogimdyminiu laikotarpiu) kokybės komponentų vertinimo skalės nuo 1 iki 5 balų (1 – blogai, 2 – patenkinamai, 3 – vidutiniškai, 4 – gerai, 5 – labai gerai).

Pirmaisiais dviem anketos klausimais (1.1 ir 1.2) norėta išsiaiškinti galimus socialinius veiksnius, turinčius įtakos gimdyvių poţiūriui į akušerių teikiamų paslaugų kokybę. 2 ir 3 klausimais buvo siekiama išsiaiškinti, kaip gimdyvės vertina akušerių suteiktas paslaugas nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje, 5 ir 7 klausimais – gimdykloje, 8 ir 9 klausimais –

akušerijos skyriuje (pogimdyminiu laikotarpiu). 4 klausimas skirtas moterų, kurioms atlikta cezario pjūvio operacija ir kurioms nebuvo suteiktos akušerių paslaugos gimdykloje, todėl toliau negalėsiančių vertinti paslaugų, suteiktų gimdykloje, išaiškinimui. 6 klausimu norėta išsiaiškinti gydytojo akušerio ginekologo dalyvavimo gimdyme sąsajas su gimdyvių poţiūriu į akušerių teikiamų paslaugų kokybę. 10 klausimas daugiau apibendrinančio pobūdţio, atspindintis galimą ilgalaikį paslaugos kokybės vertinimo poveikį akušerių teikiamų paslaugų tęstinumui.

Norint praktiškai įvertinti sudarytą anketinį klausimyną, jo aiškumą, tikslumą bei suprantamumą tyrimo dalyvėms – gimdyvėms, kurioms suteiktos paslaugos anksčiau minėtuose skyriuose, atliktas ţvalgomojo pobūdţio tyrimas, kurio metu 2010 03 01 – 14 laikotarpiu apklaustos 20 gimdyvių. Prieš įteikiant klausimyną, gimdyvėms suteikta informacija apie vykdomo tyrimo pobūdį, tikslą ir pasiteirauta, ar jos sutinka dalyvauti tyrime.

Remiantis atsakiusių į kontrolinės anketos klausimus gimdyvių pastebėjimais, apklausos rezultatais, koreguoti 3, 7 bei 9 klausimai: patikslinta atitinkamuose skyriuose buvimo trukmė laiko vienetais (min, val., d.); 4 klausime patikslinta, ar cezario pjūvio operacija planinė, ar skubi; 10 klausimas papildytas neįpareigojančiu atsakymu „neţinau“ kaip demonstruojančiu galimą gimdyvės neapsisprendimą pasirinkti šią įstaigą pakartotinai.

2.2. Statistinė duomenų analizė

Statistinė gautų tyrimo duomenų analizė atlikta Statistical Package for Social Sciences 17.0 (angl. k. SPSS 17.0) statistine programa. Tyrimo rezultatai pavaizduoti grafiškai, panaudojant Microsoft Office 2007 Excel kompiuterinę programą. Nagrinėjamų poţymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliučių (n) ir procentinių daţnių (proc.) pasiskirstymas. Kiekybiniai duomenys pateikti „aritmetinis vidurkis ± standartinis nuokrypis“ (x± SD) formatu. Skirtumo tarp tikrųjų populiacijos charakteristikų ir turimų imties atitikmenų įvertinimo patikimumui nustatyti skaičiuoti 95 proc. pasikliautinieji intervalai (PI).

Praktikoje retai pasitaiko imčių, kurių duomenys būtų grieţtai pasiskirstę pagal normalųjį skirstinį [41], todėl patikrinimui, ar duomenys tikrai pasiskirstę pagal normalųjį skirstinį, pritaikytas Kolmogorovo ir Smirnovo testas. Santykių skalės poţymiai, kurie atitiko normalųjį skirstinį (respondenčių amţiaus, buvimo skyriuose laiko rodikliai), nebuvo skirstomi į intervalus, siekiant neprarasti pirminės informacijos [18].

aposterioriniai (angl. k. post – hoc) kriterijai. Kai nagrinėjamiems kintamiesiems nustatytos lygios dispersijos, tolesnei analizei taikytas Fišerio maţiausio reikšmingo skirtumo (angl. k. Least Significant Difference – LSD) aposteriorinis kriterijus, kai skirtingos – Tamhane T2 aposteriorinis kriterijus [41].

Kokybiniams poţymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių poţymių lentelės, poţymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadrato (χ2

) kriterijus. Kiekybinių poţymių skirstinių palyginimui dviejose nepriklausomose imtyse naudotas Mann – Whitney U testas. Kiekybinių poţymių skirstinių, atitikusių normalųjį skirstinį, palyginimui dviejose nepriklausomose imtyse naudotas Stjudento (t) kriterijus.

Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, poţymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu.

2.3.Tiriamojo kontingento charakteristika

Tiriamojo kontigento charakteristika įvertinta, pasitelkiant vykdytos anoniminės anketinės apklausos duomenis. Vidutinis respondenčių amţius – 28,65±5,8 metų, iš jų jauniausiai – 17 metų, vyriausiai – 44 metų. Daugiausia gimdyvių, analizuojant pagal išsilavinimą, turėjo aukštąjį (n=168; 49,3 proc.) arba vidurinį (n=94; 27,6 proc.) išsilavinimą, (2 pav.). Maţiausiai gimdyvių turėjo pagrindinį išsilavinimą (n=25; 7,3 proc.).

2 pav. Gimdyvių pasiskirstymas pagal išsilavinimą

Pagal gautus tyrimo rezultatus, iš 341 gimdyvių 66,3 proc. (n=226) gimdė pačios, o likusioms atlikta skubi (n=66; 19,1 proc.) arba planinė (n=49; 14,7 proc.) cezario pjūvio operacijos, (3 pav.). Gimdyvės, kurioms atlikta planinė cezario pjūvio operacija, akušerių suteiktų paslaugų gimdykloje kokybės nevertino. Todėl akušerių teikiamų paslaugų kokybę

gimdykloje vertino tik gimdţiusiosios pačios arba po skubios cezario pjūvio operacijos (n=292; 85,7 proc.).

3.REZULTATAI

3.1.Akušerių bendravimo su gimdyvėmis atskiruose akušerijos skyriuose

vertinimas

3.1.1.Akušerių bendravimo gimdyvių poţiūriu nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje vertinimas

Analizuojant akušerių bendravimo su gimdyvėmis kokybę atspindinčius rezultatus, nustatyta, jog nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje gimdyvės vidutiniškai uţtruko 30,65±3,7 minutes (min) (95 proc. PI 27,06 – 34,24 min), iš jų trumpiausiai – 3 min, ilgiausiai – 280 min. Iš esmės vidutinis laikas, kurį gimdyvės praleido nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje buvo panašus, nepriklausomai nuo gimdymo baigties (F=1,3; p=0,157) (4 pav.).

24* 34,5* 31* 0 5 10 15 20 25 30 35 40

gimdė pati skubi cezario pjūvio operacija planinė cezario pjūvio operacija v id u ti n is l a ik a s ( m in ) *F=1,30; p=0,157

4 pav. Vidutinis laikas, kurį gimdyvės praleido nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje, pagal skirtingas gimdymo baigtis

Analizuojant, kaip gimdyvės vertina akušerių dėmesingumą, atjautimą bendraujant bei gimdyvių psichoemocinės būklės supratimą nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje, nustatyta, jog gimdyvės akušerių dėmesingumą vidutiniškai įvertino 4,2±0,9 balo, atjautimą bendraujant – vidutiniškai 4,1±0,9 balo, o psichoemocinės būklės supratimą – vidutiniškai 4,07±1 balo iš 5 galimų balų.

Nepriklausomai nuo gimdymo baigties akušerių bendravimo nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje vertinimas, gimdyvių nuomone, buvo panašus (1 lentelė).

1 lentelė. Akušerių bendravimo nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje vertinimo gimdyvių poţiūriu priklausomybė nuo gimdymo baigties

Bendravimo kriterijai

Vertinimas Gimdymo baigtis Iš viso

n/proc. Statistinis reikšmin-gumas (p) Gimdė pati n/ proc. Skubi SC n/ proc. Planinė SC n/ proc. Dėmesingu-mas Blogai 1/ 0,4 2/ 3,0 0 3/ 0,9 χ²=8,026, lls=8, p=0,431 Patenkinama 15/ 6,6 4/ 6,1 1/ 2,0 20/ 5,9 Vidutiniškai 24/ 10,6 8/ 12,1 8/ 16,3 40/ 11,7 Gerai 73/ 32,3 19/ 28,8 19/ 38,8 111/ 32,6 Labai gerai 113/ 50 33/ 50 21/ 42,9 167/ 49 Iš viso 226/ 100 66/ 100 49/ 100 341/ 100 Atjautimas bendraujant Blogai 1/ 0,4 2/ 3,0 0 3/ 0,9 χ²=11,382, lls=8, p=0,181 Patenkinama 19/ 8,4 4/ 6,1 1/ 2,0 24/ 7 Vidutiniškai 28/ 12,4 9/ 13,6 11/ 22,4 48/ 14,1 Gerai 83/ 36,7 23/ 34,8 22/ 44,9 128/ 37,5 Labai gerai 95/ 42,0 28/ 42,4 15/ 30,6 138/ 40,5 Iš viso 226/ 100 66/ 100 49/ 100 341/ 100 Psichoemo-cinės būklės supratimas Blogai 5/ 2,2 1/ 1,5 0 6/ 1,8 χ²=6,909, lls=8, p=0,546 Patenkinama 10/ 4,4 7/ 10,6 3/ 6,1 20/ 5,9 Vidutiniškai 34/ 15,0 10/ 15,2 6/ 12,2 50/ 14,7 Gerai 89/ 39,4 20/ 30,3 23/ 46,9 132/ 38,7 Labai gerai 88/ 38,9 28/ 42,4 17/ 34,7 133/ 39,0 Iš viso 226/ 100 66/ 100 49/ 100 341/ 100 SC – lot. k. sectio caesarea

Analizuojant, kaip skirtingą išsilavinimą turinčios gimdyvės vertina akušerių bendravimą nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje, pastebėta, jog dėmesingumą bei akušerių gebėjimą suprasti jų psichoemocinę būklę turinčios pagrindinį išsilavinimą gimdyvės vertino ţemesniais balais nei turinčios aukštąjį išsilavinimą (atitinkamai p=0,001 ir p=0,003) (5 pav.).

5 pav. Akušerių bendravimo nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje vertinimas skirtingą išsilavinimą turinčių gimdyvių požiūriu (balai)

bendravimą gimdyvių grupėse, nustatyta, jog blogai įvertinusios dėmesingumą ilgiau uţtruko nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje nei įvertinusios patenkinamai, vidutiniškai, gerai ir labai gerai (visais atvejais p=0,001). Be to, pastebėta, jog panašūs rezultatai gauti ir vertinant psichoemocinės būklės supratimą (6 pav.).

6 pav. Akušerių bendravimo nėščiųjų ir gimdyvių priėmime vertinimo gimdyvių požiūriu priklausomybė nuo vidutinės nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje praleisto laiko trukmės

3.1.2.Akušerių bendravimo gimdyvių poţiūriu gimdykloje vertinimas

Gimdyvės, vertinusios akušerių bendravimą gimdykloje, vidutiniškai praleido 7,53±4,5 val. (95 proc. PI 7,01 – 8,06 val.), iš jų trumpiausiai – 1 val., ilgiausiai – 23 val. Vidutinis laikas, kurį gimdyvės praleido gimdykloje, buvo panašus, nepriklausomai nuo to, ar gimdyvė gimdė pati, ar jai atlikta skubi cezario pjūvio operacija (t=0,082; p=0,935).

Kaip minėta anksčiau, akušerių bendravimą gimdykloje iš viso vertino 292 (85,7 proc.) gimdyvės, kurios gimdė pačios arba joms buvo atlikta skubi cezario pjūvio operacija. Atskirus akušerių bendravimo gimdykloje kriterijus gimdyvės įvertino pakankamai aukštai: dėmesingumą – vidutiniškai 4,42±1 balo, atjautimą – 4,41±0,9 balo, gimdyvės psichoemocinės būklės supratimą – 4,4±0,9 balo iš 5 galimų balų.

Analizuojant gautus duomenis, nustatyta, jog akušerių bendravimas gimdykloje įvertintas panašiai, nepriklausomai nuo gimdymo baigties (2 lentelė).

Bendravimo kriterijai

Vertinimas Gimdymo baigtis Iš viso

n/ proc. Statistinis reikšmingumas (p) Gimdė pati n/ proc. Skubi SC n/ proc. Dėmesingumas Blogai 7/ 3,1 0 7/ 2,4 χ²=8,071, lls=4, p=0,427 Patenkinamai 10/ 4,4 7/ 10,6 17/ 5,8 Vidutiniškai 12/ 5,3 6/ 9,1 18/ 6,2 Gerai 40/ 17,7 13/ 19,7 53/ 18,2 Labai gerai 157/ 69,5 40/ 60,6 197/ 67,5 Iš viso 226/ 100,0 66/ 100,0 292/ 100,0 Atjautimas bendraujant Blogai 5/ 2,2 0 5/ 1,7 χ²=10,617, lls=4, p=0,224 Patenkinamai 11/ 4,9 6/ 9,1 17/ 5,8 Vidutiniškai 15/ 6,6 10/ 15,2 25/ 8,6 Gerai 38/ 16,8 14/ 21,2 52/ 17,8 Labai gerai 156/ 69,5 36/ 54,5 193/ 66,1 Iš viso 226/ 100,0 66/ 100,0 292/ 100,0 Psichoemocinės būklės supratimas Blogai 4/ 1,8 0 4/ 1,4 χ²=11,166, lls=4, p=0,192 Patenkinamai 7/ 3,1 5/ 7,6 12/ 4,1 Vidutiniškai 22/ 9,7 8/ 12,1 30/ 10,3 Gerai 43/ 19,0 19/ 28,8 62/ 21,2 Labai gerai 150/ 66,4 34/ 51,5 184/ 63,0 Iš viso 226/ 100,0 66/ 100,0 292/ 100,0

Skirtingą išsilavinimą turinčios gimdyvės nevienodai įvertino akušerių atjautimą ir psichoemocinės būklės supratimą bendraujant gimdykloje (3 lentelė).

3 lentelė. Akušerių bendravimo gimdykloje vertinimo gimdyvių poţiūriu priklausomybė nuo gimdyvių išsilavinimo Bendravi-mo krite-rijai Vertini-mas

Išsilavinimas Iš viso

n/proc. Statistinis reikšmin-gumas (p) Pagrin-dinis n/ proc. Viduri-nis n/ proc. Aukštes-nysis n/ proc. Aukšta-sis n/ proc. Dėmesin-gumas Blogai 1/ 4,5 3/ 3,6 1/ 2,2 2/ 1,4 7/ 2,4 χ²=13,983, lls=8, p=0,302 Patenki-namai 2/ 9,1 7/ 8,3 2/ 4,3 6/ 4,3 17/ 5,8 Viduti-niškai 2/ 9,1 7/ 8,3 3/ 6,5 6/ 4,3 18/ 6,2 Gerai 7/ 31,8 16/ 19,0 11/ 23,9 19/ 13,6 53/ 18,2 Labai gerai 10/ 45,5 51/ 60,7 29/ 63 107/ 76,4 197/ 67,5 Iš viso 22/ 100 84/ 100 46/ 100 140/ 100 292/ 100 Atjauti-mas ben-draujant Blogai 1/ 4,5 2/ 2,4 1/ 2,2 1/ 0,7 5/ 1,7 χ²=29,141, lls=8, p=0,004 Patenk-namai 2/ 9,1 8/ 9,5 1/ 2,,2 6/ 4,3 17/ 5,8 Viduti- 1/ 4,5 11/ 13,1 5/ 10,9 8/ 5,7 25/ 8,6

1 2 3 4 5 6 7 8 Gerai 10/ 45,5 15/ 17,9 10/ 21,7 17/ 12,1 52/ 17,8 Labai gerai 8/ 36,4 48/ 57,1 29/ 63 108/ 77,1 193/ 66,1 Iš viso 22/ 100 84/ 100 46/ 100 140/ 100 292/ 100 Psicho-emocinės būklės suprati-mas Blogai 1/ 4,5 1/ 1,2 0 2/ 1,4 4/ 1,4 χ²=31,913, lls=8, p=0,001 Patenki-namai 2/ 9,1 5/ 6,0 1/ 2,2 4/ 2,9 12/ 4,1 Viduti-niškai 3/ 13,6 12/ 14,3 7/ 15,2 8/ 5,7 30/ 10,3 Gerai 10/ 45,5 22/ 26,2 11/ 23,9 19/ 13,6 62/ 21,2 Labai gerai 6/ 27,3 44/ 52,4 27/ 58,7 107/ 76,4 184/ 63,0 Iš viso 22/ 100 84/ 100 46/ 100 140/ 100 292/ 100

Nors akušerių bendravimas gimdykloje pačių gimdyvių įvertintas pakankamai aukštais balais, tačiau aukštąjį išsilavinimą turinčios gimdyvės atjautimą ir psichoemocinės būklės supratimą įvertina aukštesniais balais nei turinčios pagrindinį (atitinkamai p=0,001 ir p=0,01) bei vidurinį (atitinkamai p=0,05 ir p=0,01) išsilavinimą (7 pav.).

7 pav. Akušerių bendravimo gimdykloje vertinimas skirtingą išsilavinimą turinčių gimdyvių požiūriu (balai)

Akušerių bendravimo komponentus gimdykloje gimdyvės įvertino panašiai, nepriklausomai nuo to, kiek jos uţtruko gimdykloje (4 lentelė).

4 lentelė. Akušerių bendravimo vertinimo gimdyvių poţiūriu priklausomybė nuo laiko, kurį gimdyvės praleido gimdykloje, trukmės

Bendravimo kriterijai

Vertinimas Laikas, praleistas gimdykloje (val.) (x ±SD) 95 proc. PI Statistinis reikšmingumas (p) Dėmesingumas Blogai 7,2±6,1 0,7-13,8 F=1,088, p=0,346 Patenkinamai 9,5±5,0 7,0-12,7 Vidutiniškai 8,6±6,0 5,7-11,6 Gerai 6,5±3,9 5,4-7,5 Labai gerai 7,6±4,4 6,9-8,2 Atjautimas bendraujant Blogai 9,1±7,4 0,1-18,3 F=1,063, p=0,380 Patenkinamai 10,2±9,4 7,4-13,0 Vidutiniškai 7,1±5,2 5,0-9,3 Gerai 6,8±4,3 5,7-8,0 Labai gerai 7,5±4,3 6,9-8,1 Psichoemocinės būklės supratimas Blogai 11,8±7,1 0,4-23,1 F=1,167, p=0,249 Patenkinamai 9,7±5,5 6,2-13,2 Vidutiniškai 8,6±5,2 6,7-10,6 Gerai 6,6±4,8 5,4-7,8 Labai gerai 7,4±4,2 6,8-8,0

3.1.3.Akušerių bendravimo gimdyvių poţiūriu akušerijos skyriuje pogimdyminiu laikotarpiu vertinimas

Akušerijos skyriuje pogimdyminiu laikotarpiu gimdyvės vidutiniškai praleido

4,06±1,8 paras (95 proc. PI 3,87 – 4,26) , iš jų trumpiausiai – 1 parą, o ilgiausiai – 14 parų. Vertinant pagal gimdymo baigtį, vidutinis laikas reikšmingai skyrėsi (F=18,726; p=0,001). Atlikus nagrinėjamo poţymio analizę, pasitelkiant Tamhane T2 aposteriorinį kriterijų, nustatyta, kad gimdţiusios pačios reikšmingai akušerijos skyriuje pogimdyminiu laikotarpiu buvo trumpiau nei po skubios (p=0,001) ar planinės (p=0,001) cezario pjūvio operacijos (8 pav.).

Akušerių bendravimo akušerijos skyriuje pogimdyminiu laikotarpiu įvertinimas buvo gana aukštas: dėmesingumas – 4,43±0,9 balo, atjautimas – 4,37±0,9 balo, psichoemocinės būklės supratimas – 4,38±0,9 balo iš 5 galimų.

Analizuojant gautus duomenis, nustatyta, jog akušerių bendravimas akušerijos skyriuje pogimdyminiu laikotarpiu įvertintas panašiai, nepriklausomai nuo gimdymo baigties (5 lentelė).

5 lentelė. Akušerių bendravimo akušerijos skyriaus pogimdyminėse palatose vertinimo gimdyvių poţiūriu priklausomybė nuo gimdymo baigties

Bendravi-mo kriteri-jai

Vertini-mas

Gimdymo baigtis Iš viso n/proc. Statistinis reikšmin-gumas (p) Gimdė pati n/ proc. Skubi SC n/ proc. Planinė SC n/ proc. Dėmesin-gumas Blogai 0 0 1/ 2,0 1/ 0,3 χ²=7,894, lls=8, p=0,444 Patenki-namai 11/ 4,9 5/ 7,6 2/ 4,1 18/ 5,3 Vidutiniš-kai 15/ 6,6 6/ 9,1 5/ 10,2 26/ 7,6 Gerai 57/ 25,2 16/ 24,2 12/ 24,5 85/ 24,9 Labai gerai 143/ 63,3 39/ 59,1 29/ 59,2 211/ 61,9 Iš viso 226/ 100 66/ 100 49/ 100 341/ 100 Atjautimas bendraujant Blogai 0 0 1/ 2,0 1/ 0,3 χ²=13,085, lls=8, p=0,108 Patenki-namai 12/ 5,3 9/ 13,6 5/ 10,2 26/ 7,6 Vidutiniš-kai 15/ 6,6 4/ 6,1 1/ 2,0 20/ 5,9 Gerai 61/ 27,0 17/ 25,8 14/ 28,6 92/ 27,0 Labai gerai 138/ 61,1 36/ 54,5 28/ 57,1 20,2/ 59,2 Iš viso 226/ 100 66/ 100 49/ 100 341/ 100 Psicho-emocinės būklės supratimas Blogai 0 0 0 0 χ²=5,609, lls=8, p=0,468 Patenki-namai 10/ 4,4 6/ 9,1 3/ 6,1 20/ 5,9 Vidutiniš-kai 14/ 6,2 8/ 12,1 5/ 10,2 27/ 7,9 Gerai 70/ 31,0 17/ 25,8 15/ 30,6 102/ 29,9 Labai gerai 132/ 58,4 35/ 53,0 26/ 53,1 193/ 56,6 Iš viso 226/ 100 66/ 100 49/ 100 341/ 100

Skirtingą išsilavinimą turinčios gimdyvės nevienodai įvertino akušerių demonstruojamą atjautimą ir psichoemocinės būklės supratimą bendraujant akušerijos skyriuje pogimdyminiu laikotarpiu (6 lentelė).

6 lentelė. Akušerių bendravimo akušerijos skyriuje pogimdyminiu laikotarpiu vertinimo priklausomybė nuo gimdyvių išsilavinimo

Bendra-vimo kriterijai

Vertini-mas

Išsilavinimas Iš viso

n/proc. Statistinis reikšmin-gumas (p) Pagrindi-nis n/ proc. Vidurinis n/ proc. Aukštes nysis n/ proc. Aukštasis n/ proc. Dėme- singu-mas Blogai 1/ 4 0 0 0 1/ 0,3 χ²=35,641, lls=12, p=0,001 Patenki-namai 1/ 4 9/ 9,6 4/ 7,4 4/ 2,4 18/ 5,3 Vidutiniš-kai 4/ 16 7/ 7,4 5/ 9,3 10/ 6 26/ 7,6 Gerai 12/ 48 22/ 23,4 15/ 27,8 36/ 21,4 85/ 24,9 Labai gerai 7/ 28 56/ 59,6 30/ 55,6 118/ 70,2 211/ 61,9 Iš viso 25/ 100 94/ 100 54/ 100 168/ 100 341/ 100 Atjauti-mas bendrau- jant Blogai 1/ 4 0 0 0 1/ 0,3 χ²=37,002, lls=12, p=0,001 Patenki-namai 3/ 12 9/ 9,6 7/ 13 7/ 4,2 26/ 7,6 Vidutiniš-kai 4/ 16 9/ 9,6 0 7/ 4,2 20/ 5,9 Gerai 9/ 36 22/ 23,4 19/ 35,2 42/ 25 92/ 27 Labai gerai 8/ 32 54/ 57,4 28/ 51,9 112/ 66,7 202/ 59,2 Iš viso 25/ 100 94/ 100 54/ 100 168/ 100 341/ 100 Psicho- emoci-nės būk-lės su- prati-mas Blogai 0 0 0 0 0 χ²=19,255, lls=12, p=0,023 Patenki-namai 3/ 12 8/ 8,5 3/ 5,6 5/ 3 19/ 5,6 Vidutiniš-kai 4/ 16 11/ 11,7 4/ 7,4 8/ 4,8 27/ 7,9 Gerai 11/ 44 26/ 27,7 18/ 33,3 47/ 28 102/ 29,9 Labai gerai 7/ 28 49/ 52,1 29/ 53,7 108/ 64 193/ 56,6 Iš viso 25/ 100 94/ 100 54/ 100 168/ 100 341/ 100

Akušerių bendravimas akušerijos skyriuje pogimdyminiu laikotarpiu pačių gimdyvių įvertintas pakankamai aukštais balais, tačiau pagrindinį išsilavinimą turinčios gimdyvės dėmesingumą, atjautimą ir psichoemocinės būklės supratimą įvertino ţemesniais balais nei turinčios vidurinį (atitinkamai p=0,016 ir p=0,027 bei p=0,024) bei aukštąjį išsilavinimą (atitinkamai p=0,001 ir p=0,001 bei p=0,001) (9 pav.).

9 pav. Akušerių bendravimo akušerijos skyriuje pogimdyminiu laikotarpiu vertinimas skirtingą išsilavinimą turinčių gimdyvių požiūriu (balai)

Kalbant apie akušerių bendravimo akušerijos skyriuje pogimdyminiu laikotarpiu vertinimo priklausomybę nuo laiko, praleisto akušerijos skyriuje pogimdyminiu laikotarpiu, trukmės, nustatyta, jog ilgiau uţtrukusios gimdyvės blogiau įvertino akušerių bendravimo ypatybes (7 lentelė).

7 lentelė. Akušerių bendravimo akušerijos skyriuje pogimdyminiu laikotarpiu vertinimo priklausomybė nuo laiko, praleisto akušerijos skyriuje pogimdyminiu laikotarpiu, trukmės Bendravimo

kriterijai

Vertinimas Laikas, praleistas akušerijos skyriuje pogimdyminiu laikotarpiu (paros) (x±SD) 95 proc. PI Statistinis reikšmin-gumas (p) Dėmesingumas Patenkinamai 4,7±2,1 3,7-5,8 F=2,670, p=0,032 Vidutiniškai 4,9±2,4 4,0-5,9 Gerai 4,1±1,8 3,7-4,5 Labai gerai 3,9±1,7 3,7-4,1 Atjautimas bendraujant Patenkinamai 5,6±2,3 4,7-6,6 F=15,456 p=0,001 Vidutiniškai 4,0±1,6 3,3-4,8 Gerai 4,0±1,7 3,7-4,4 Labai gerai 3,9±1,8 3,6-4,1 Psichoemocinės būklės supratimas Patenkinamai 5,2±2,1 4,1-6,2 F=3,443, p=0,017 Vidutiniškai 4,6±2,0 3,8-5,3 Gerai 4,0±1,7 3,7-4,4 Labai gerai 3,9±1,8 3,7-4,2

Pritaikius analizę su LSD aposterioriniu kriterijumi, nustatyta, kad vidutiniškai įvertinusios dėmesingumą akušerijos skyriuje pogimdyminiu laikotarpiu gimdyvės uţtruko ilgiau nei įvertinusios gerai (p=0,013) ir labai gerai (p=0,005). Patenkinamai įvertinusios atjautą