LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos Fakultetas
Eligijus Brazauskas
Kraujo biocheminių rodiklių kaita subklinikine ketoze sergančių
šviežiapienių karvių kraujo serume
Biochemical parameter changes in blood serum of fresh dairy
cows with subclinical ketosis
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: Vet. gyd. Mindaugas Televičius
Kaunas
DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas: ,,Kraujo biocheminių rodiklių kaita subklinikine ketoze sergančių šviežiapienių karvių kraujo serume“1. Yra atliktas mano paties
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL
DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) (parašas) vardas, pavardė)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
SANTRUMPOS ... 5
SANTRAUKA ... 6
SUMMARY ... 7
ĮVADAS ... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1 Ketozės samprata ... 10
1.1.1 Ketozės rizikos grupės ... 10
1.1.2 Ketozės klasifikacija pagal klinikinius požymius ... 10
1.1.3 Skirtingų ketozės tipų pasireiškimo dažnumas ... 11
1.1.4 Klinikinės ketozės formų klasifikacija ... 12
1.1.5 Ketozės diagnostika ... 12
1.1.6 Ketozės gydymo efektyvumas ... 13
1.1.7 Ketozės prevencija ... 14
1.2 Reikšmingi kraujo biocheminiai rodikliai nustatant ketozę ... 15
1.2.1 Normos ... 15
1.3 Kraujo biocheminių rodiklių kitimas vystantis ketozei ... 16
1.3.1 NEFA koncentracijos pokyčiai ... 16
1.3.2 BHBA koncentracijos pokyčiai ... 16
1.3.3 GLU koncentracijos pokyčiai ... 17
1.3.4 ALB koncentracijos pokyčiai ... 17
1.3.5 ALT koncentracijos pokyčiai ... 17
1.3.6 AST koncentracijos pokyčiai ... 18
1.3.7 GGT koncentracijos pokyčiai ... 18
1.3.8 Mineralinių medžiagų koncentracijos pokyčiai ... 18
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 20
3. TYRIMO REZULTATAI ... 22
3.1 Tiriamųjų karvių ketozės atvejų dažnumo analizė ... 22
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 29
IŠVADOS ... 32
REKOMENDACIJOS ... 33
PADĖKA ... 34
LITERATŪROS ŠALTINIAI ... 35
PRIEDAI ... 42
5
SANTRUMPOS
NEB – neigiamas energijos balansas AST – aspartato aminotransferazė ALT – alanino aminotransferazė BHBA – beta-hidroksibutiratas GLU – gliukozė ALB – albuminai Ca – kalcis Mg – magnis P – fosforas GGT – gama-glutamiltransferazė
NEFA – neesterifikuotos riebalų rūgštys kg – kilogramai ml – mililitrai mėn. – mėnuo d. - diena proc. - procentai AcAc – acetoacetatas mg/dL – miligramai decilitre NaCl – natrio chloridas SM – sausoji medžiaga TG – trigliceridai
a.p. – prieš apsiveršiavimą (ante-partum) p.p. – po apsiveršiavimo (post-partum) mmol/L – milimoliai litre
μmol/L – mikromoliai litre U/L – vienetai litre
IU/L – tarptautiniai vienetai litre i.v. – į veną
i.m. – į raumenis
SVNU – steroidiniai vaistai nuo uždegimo pvz. - pavyzdys
6
SANTRAUKA
Kraujo biocheminių rodiklių kaita subklinikine ketoze sergančių
šviežiapienių karvių kraujo serume
Eligijus Brazauskas Magistro baigiamasis darbas
Šio darbo tikslas buvo nustatyti kraujo biocheminių rodiklių kaitos dėsningumus karvėms, sergančioms subklinikine ketoze ankstyvosios laktacijos laikotarpyje. Šiame darbe analizuojamas subklinikinės ketozės pasireiškimo dažnumas bei subklinikinės ketozės daroma įtaka biocheminiams kraujo serumo rodikliams (GLU, BHBA, ALB, ALT, AST, GGT, Ca, Mg, P). Darbą sudaro 47 puslapiai, 19 lentelių ir 12 paveikslų.
Biocheminė kraujo mėginių analizė truko nuo 2019 metų rugsėjo iki 2019 metų gruodžio mėnesio. Remiantis literatūroje aprašyta minimalia 12 tiriamųjų karvių imtimi, mažų ir vidutinių bandų ketozės pasireiškimo nustatymui ankstyvojoje laktacijoje buvo ištirta 13 karvių, iš kurių 9 sirgo subklinikine ketoze ir 4 buvo sveikos. Tyrimamas iš kiekvienos karvės uodegos venos paimta po 6 ml kraujo. Kraujas buvo talpinamas į ,,BD Vacutainer® Serum“ mėgintuvėlius. Karvių kraujo mėginiai buvo tirti laboratorijoje biocheminiu kraujo analizatoriumi ,,Randox RX Daytona“ ir kraujo paėmimo metu tiriamajame ūkyje rankiniu prietaisu: gliuko-ketometru ,,Abbott Freestyle Optium Neo“. Kraujo tyrimai kiekvienai karvei atlikti po 2 kartus: 1 tyrimas atliktas praėjus 4-7 dienoms po apsiveršiavimo, o kitas pakartotas dar po savaitės. Atlikus tyrimą, nustatytas 69,2 proc. subklinikinės ketozės atvejų pasireiškimas šviežiapienėms karvėms. Sergančioms subklinikine ketoze karvėms lyginant su sveikomis 11-14 d. p.p. reikšmingiausiai pakito kraujo serumo GLU, BHBA, ir AST koncentracijos. GLU koncentracija buvo 24,6 proc. mažesnė, BHBA koncentracija buvo 56,3 proc. didesnė ir AST koncentracija buvo 22,5 proc. didesnė negu sveikų karvių grupei. Reikšmingiausiai subklinikine ketoze sergančioms karvėms 4-7 d. p.p. – 11-14 d. p.p. laikotarpiu pakito kraujo serumo GLU, BHBA ir GGT, koncentracijos. GLU koncentracija sumažėjo 20,5 proc., BHBA koncentracija padidėjo 43,2 proc., GGT koncentracija padidėjo 13,1 proc.
Raktažodžiai: ketozė, kraujas, biocheminis kraujo tyrimas, biocheminiai kraujo rodikliai, veršiavimasis, medžiagų apykaita, ketonai.
7
SUMMARY
Biochemical parameter changes in blood serum of fresh dairy cows with
subclinical ketosis
Eligijus Brazauskas Master‘s Thesis
The goal of this research was to determine the regularity of blood biochemical parameter changes in cows with subclinical ketosis during the early lactation period. This work contains the analysis of subclinical ketosis frequency rate and the analysis of the effetcs on biochemical blood parameters (GLU, BHBA, ALB, ALT, AST, GGT, Ca, Mg, P). This work consists of 47 pages, 19 tables and 12 pictures.
Biochemical blood sample analysis was conducted on September 2019 and lasted until December 2019. A total of 13 cows were analysed. Selection of the sample quantity was based on a literature source, which specifies a minimum threshold of 12 cows for small and medium sized herds in ketosis prevalence evaluation of fresh dairy cows. 9 out of the tested cows had subclinical ketosis, while 4 of them were healthy. Blood samples were collected by puncturing the coccygeal vein and drawing 6 ml of blood. The blood was then placed into “BD Vacutainer® Serum“ vacutainer tubes. The blood samples were analysed in a laboratory by the use of biochemistry analyzer ”Randox RX Daytona“ and at the time of blood collecting in a farm by a hand-held glucose / ketone monitoring system “Abbott Freestyle Optium Neo“. Blood sampling was done a total of 2 times for every cow. The first sample was collected and tested 4-7 days postpartum. The second sample was collected and tested a week later after the first one. The results of the research showed that subclinical ketosis appeared in 69,2 % of the tested fresh dairy cows. GLU, BHBA and AST blood serum concentrations 11-14 days postpartum were the most affected biochemical parameters for subclinically ketotic cows compared to healthy ones. GLU concentration was 24.6 % lower, BHBA concentration was 56.3 % higher and AST concentration was 22.5 % higher compared to healthy cows. The biochemical parameters which changed the most during the 4-7 days postpartum to 11-14 days postpartum period in subclinically ketotic cows were GLU, BHBA, GGT. During this period GLU concentration decreased by 20.5 %, BHBA concentration increased by 43.2 %, GGT concentration increased by 13.1 %.
Keywords: ketosis, blood, biochemical analysis, biochemical parameters, calving, metabolism, ketone bodies.
8
ĮVADAS
Ketozė – tai viena iš dažniausiai pasitaikančių medžiagų apykaitos ligų pienininkystės ūkiuose. Ligos pasireiškimas yra aktuali problema tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos šalyse. Nuo 2011 metų gegužės iki 2012 metų spalio mėnesio buvo atliktas tyrimas, kurio metų buvo tiriami 131 Europoje esantys pienininkystės ūkiai. Vokietijoje buvo nustatytas 43 proc. ketozės pasireiškimo bandoje vidurkis, Prancūzijoje 53 proc., Italijoje 31 proc., Olandijoje 46 proc. ir Jungtinėje Karalystėje 31 proc. Iš 131 tirto ūkio 112 (85 proc.) turėjo net ketvirtadalį ar daugiau šviežiapienių karvių, kurios sirgo ketoze (1).
Pasaulyje plečiantis pienininkystės ūkiams ir sparčiai vykstant jų modernizacijai, didėja karvių produktyvumas, tačiau tai gali neigiamai paveikti karvės sveikatą, jeigu nėra sudaromos tinkamos laikymo, priežiūros ir šėrimo sąlygos. Didėjant pieninių karvių produktyvumui, didėja ir jų energijos poreikiai, todėl, nekompensuojant atsirandančio energijos trūkumo, vystosi medžiagų apykaitos sutrikimai, kurie dažniausiai (75 proc.) pasireiškia pirmo mėnesio eigoje po apsiveršiavimo (2). Ketozė bandoje sukelia didelius ekonominius nuostolius, kadangi dėl ligos sumažėja pieno produkcijos kiekiai, padidėja kitų su medžiagų apykaita susijusių ligų pasireiškimo tikimybė, kyla rizika karvių išbrokavimui (1).
Ketozė pienininkystės ūkiuose išlieka daug nuostolių sukelianti problema. Valergakis et al. (5) 2011 metais nustatė, jog karvėms, kurioms kraujyje nustatytas padidėjęs β
-
hidroksibutiratų (BHBA) kiekis pirmąją, antrąją arba trečiąją savaitėmis po apsiveršiavimo, apvaisinimo tikimybė atitinkamai sumažėjo 19,6 proc., 18,7 proc. ir 17,1 proc.. Didelę svarbą turi ankstyva ketozės diagnostika ir profilaktinių priemonių visuma, kuria siekiama užkirsti kelią ligos atsiradimui ir progresavimui. Nustatyta, jog didžiausia rizika išsivystyti subklinikinei ketozei kyla pirmosiomis 2 savaitėmis po apsiveršiavimo (3). Atsirandant neigiamam energijos balansui (NEB) kinta kai kurie kraujo biocheminiai rodikliai, kuriuos tiriant iš anksto galima įvertinti periode po apsiveršiavimo pasitaikančių sutrikimų riziką. Lyginant su sveikomis karvėmis, ketoze sergančių karvių kraujyje nustatomos didesnės BHBA ir mažesnės gliukozės (GLU) koncentracijos ankstyvoje laktacijoje,taip pat diagnostikai reikšmingos kepenų fermentų: aspartato aminotransferazės (AST) ir alanino aminotransferazės (ALT) koncentracijos kraujo serume (4).
9 Tikslas: Nustatyti kraujo biocheminių rodiklių (GLU, BHBA, ALT, ALB, AST, GGT, Ca, Mg, P) kitimo dėsningumus subklinikine ketoze sergančių karvių kraujo serume periode po apsiveršiavimo.
Uždaviniai:
o Nustatyti ketozės pasireiškimo dažnumą šviežiapienėms karvėms;
o Nustatyti subklinikine ketoze sergančių ir sveikų karvių kraujo biocheminių rodiklių skirtumą;
o Nustatyti biocheminių kraujo rodiklių koncentracijos kitimą subklinikine ketoze sergančioms karvėms ankstyvoje laktacijoje;
o Įvertinti kraujo biocheminių rodiklių kitimo reikšmingumą tarp sergančių ir sveikų karvių grupių.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Ketozės samprata
Tai medžiagų apykaitos liga, kuria dažnai serga didelio produktyvumo karvės ankstyvame laktacijos periode. Ketozė atsiranda galvijams, kai jų virškinimo ir medžiagų apykaitos aktyvumas neatitinką jų GLU ir glikogeno poreikių (6). Liga klasifikuojama atsižvelgiant į jos etiologiją ir klinikinių požymių pasireiškimą.
1.1.1 Ketozės rizikos grupės
Susirgimo ketoze tikimybė priklauso nuo tokių veiksnių kaip gaunamo pašaro kiekis, jo kokybė bei karvės įmitimas. Karvės, kurių įmitimas yra per didelis prieš veršiavimąsį arba karvės, kurių svoris greitai krenta po apsiveršiavimo, turi susilpnėjusias lytines funkcijas ir turi didesnę tikimybę medžiagų apykaitos sutrikimų pasireiškimui, kepenų suriebėjimui ir ketozei, dėl kurių padidėja tikimybė išsivystyti distokijai, placentos susilaikymui, metritui, pieno karštinei, kiaušidžių cistoms ir mastitui. Atlikęs epidemiologinį tyrimą Gillund et al. (9) 2001 metais nustatė, jog karvės, kurių įmitimo indeksas buvo didesnis negu 3,5 apsiveršiavimo laikotarpyje, buvo 2,5 kartus labiau linkusios susirgti ketoze. Karvės, kurios apsiveršiavimo laikotarpiu negauna arba neėda užtektinai pašaro, taip pat turi didesnę riziką susirgti ketoze (9). Goldhawk et al. (10) 2009 metais, ištyręs ketozės išsivystymo rizikos priklausomybę nuo gaunamo pašaro kiekio savaitę prieš apsiveršiavimą, nustatė, jog atimant kas 10 minučių vidutinio per dieną praleidžiamo laiko ėdant ketozės rizika padidėja 1,9 karto, o sumažinant kasdieninį gaunamų sausų medžiagų (SM) kiekį 1 kg ketozės rizika padidėja 2,2 karto.
1.1.2 Ketozės klasifikacija pagal klinikinius požymius
Šiuo metu yra naudojamos 2 skirtingos ketozės klasifikavimo sistemos. Pagal pirmą sistemą ketozė yra klasifikuojama į subklinikinę ir ūmią arba klinikinę ketozę. Subklinikinė ketozė apibūdinama kaip lėtinė organizmo būsena, kai kraujo serumo BHBA koncentracija pakyla iki 1,4 mmol/L ir daugiau, tačiau klinikiniai požymiai dažniausiai nėra išreikšti (7). Kiti autoriai nurodo, jog subklinikinės ketozės BHBA koncentracijos minimali riba yra 1,2 mmol/L (30). Klinikinė ketozė turi stipriai išreikštus klinikinius požymius ir dažniausiai išsivysto per pirmas 6-8 savaites po apsiveršiavimo. Šia liga sergančios karvės patiria anoreksiją, tuštinasi kietomis ir sausomis išmatomis, greitai liesėja, gali nuolat laižytis nosies veidrodėlį ir apakti, taip pat stipriai sumažėja pieno produkcija (11). Klinikinės ketozės atveju stipriai padidėja BHBA koncentracija kraujyje (2,6-6,0 mmol/L) (7).
11 Pagal antrą sistemą ketozė klasifikuojama į I ir II tipus. I ketozės tipas buvo taip pavadintas dėl savo panašumų į žmonių I tipo diabetą. Tiek I tipo ketozės, tiek I tipo žmonių diabeto atvejais, insulino koncentracija kraujo plazmoje yra žema, tačiau žmonių I tipo diabeto atveju taip nutinka dėl esamų kasos funkcijos sutrikimų, o I tipo ketozės atveju – dėl GLU trūkumo kraujo serume, kuris atsiranda dėl GLU pirmtakų trūkumo sumažėjus pašaro suvartojimui. Karvės, sergančios I tipo ketoze, dažnai jokių klinikinių požymių gali ir nerodyti, gydymas tokiu atveju yra efektyvus (7). I tipo ketoze dažniausiai suserga karvės 3-6 savaitės po apsiveršiavimo (15). II tipo ketoze serga veršingos karvės, kurios dažniausiai būna per daug įmitusios arba patiria NEB. Po apsiveršiavimo šioms karvėms vyksta sparti riebalų mobilizacija, vystosi staigus svorio kritimas, depresija, vangumas, sutrikęs tuštinimasis kietomis ir sausomis išmatomis, taip pat gali pasireikšti koordinacijos sutrikimas ar dalinis paralyžius. Kai kurios II tipo ketoze sergančios karvės gali rodyti susijaudinimą, apsunkintai kvėpuoti, iš burnos gali būti jaučiamas acetono kvapas (7). II tipo ketoze išsivysto praėjus 5-15 dienų po apsiveršiavimo (15).
1.1.3 Skirtingų ketozės tipų pasireiškimo dažnumas
2011 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu ištirtos 5884 karvės iš 10 Europos šalių pienininkystės ūkių. Karvės buvo tiriamos praėjus 2-15 dienų po apsiveršiavimo, naudojant rankinį gliuko-ketometrą BHBA koncentracijai kraujo serume nustatyti. Tiriamuoju laikotarpiu nustatyta, jog subklinikinės ketozės atvejai vidutiniškai pasireiškė 21,8 proc. tirtų karvių, intervale nuo 11,2 proc. iki 36,6 proc. Klinikinės ketozės atvejai vidutiniškai pasireiškė 3,7 proc. tirtų karvių, intervale nuo 0,4 proc. iki 11,1 proc. (2).
12 1.1.4 Klinikinės ketozės formų klasifikacija
Galvijų klinikinė ketozė turi dvi formas - nervinę formą ir išsekimo (liesėjimo) formą. Dažniausiai pasitaikanti yra išsekimo forma (12). Ši ligos forma pasireiškia, kai karvės praranda apetitą ir jų primilžis per 2-4 dienas stipriai sumažėja. Karvių apetito praradimas geriau pastebimas ūkiuose, kuriuose jos šeriamos tam tikra eilės tvarka. iš pradžių gavusios grūdų ar siloso, jų neėda, tačiau gali ir toliau ėsti stambius pašarus - šieną. Tokiu atveju, karvės nebegauna pakankamai maistinių medžiagų, reikalingų laktacijos periodu, išsivysto NEB, mažėja karvių produktyvumas (13,14).
Nervinės ketozės formos atveju klinikiniai požymiai yra labai ryškus ir dažniausiai pasireiškia staiga. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra vaikščiojimas ratais, priekinių kojų kryžiavimas, aklumas, galvos atrėmimas į sienas ar kitus objektus, betikslis judėjimas, dažnas ir intensyvus apsilaižymas (14).
1.1.5 Ketozės diagnostika
Ketozė diagnozuojama visų pirma atsižvelgiant į klinikinius požymius, tačiau subklinikinės ketozės simptomai nėra išreikšti, liga dažnai lieka nepastebėta iki kol pablogėja bendra gyvūno savijauta ir pasireiškia klinikinė ketozė.
Norint diagnozuoti ketozę yra atliekami įvairūs biocheminiai tyrimai. Tyrimai atliekami laboratorijoje arba naudojami greitieji testai. Dažniausi atliekami tyrimai tai BHBA koncentracijos nustatymas kraujo serume ar piene ir acetoacetato (AcAc) koncentracijos nustatymas šlapime (16). Šie tyrimai svarbūs tuo, jog jais ketozė nustatoma ankstyvoje stadijoje, kol dar nėra išreikšti klinikiniai požymiai, tokiu būdu galima užkirsti kelią besivystančiai ligai. Šlapime esančio acetoacetato arba pieno BHBA koncentracijai nustatyti, naudojamos specialios indikatorinės juostelės, milteliai ar tabletės, kurių diagnostinis veikimas pagrįstas spalvos kitimu priklausomai nuo ketonų koncentracijos (18). Kraujo BHBA koncentracija nustatoma laboratorijoje ultravioletinių spindulių spektrofotometru arba biocheminiu kraujo analizatoriumi, tačiau naudojamas ir rankinis žmonių medicinai skirtas gliuko-ketometras. Iwersen et al. (18) 2009 metais nustatė didelę koreliaciją (koeficientas lygus 0,95) tarp rankiniu gliuko-ketometru ir biocheminiu analizatoriumi gautų kraujo BHBA koncentracijos rezultatų. Rankinio gliuko-ketometro jautrumas siekė 100 proc. kai kraujo BHBA koncentracija buvo nemažesnė negu 1,4 mmol/L (18).
13 Taip pat kaip ketozės indikatorius, nurodomas pieno riebalų ir baltymų santykio nuokrypis nuo normos (17). Dėl sparčios riebalų mobilizacijos, ketoze sergančios karvės piene padidėja riebalų kiekis, tačiau baltymų kiekis išlieka nepakitęs ir yra individualus kiekvienai karvei (16). Pieno riebalų ir baltymų santykiui padidėjus iki 1,5 ir daugiau galima įtarti subklinikinę ketozę (19).
1.1.6 Ketozės gydymo efektyvumas
Pagrindiniai ketozės gydymo principai tai gliukoneogenezės stimuliavimas, kraujo plazmos GLU koncentracijos padidinimas bei lipolizės mažinimas (20).
Propileno glikolis jau nuo seniai naudojamas klinikinės ketozės gydymui. Žinoma, kad jis veikia antiketogeniškai, mažindamas periferinių audinių GLU sąnaudas, taip padidindamas jos koncentraciją kraujo plazmoje (21). Rekomenduojamas propileno glikolio gydymo kursas – girdymas po 300 ml vieną kartą dienoje 5 dienas iš eilės (22). Glicerolis kaip ir propileno glikolis yra dar vienas GLU pirmtakas, kuris turi reikšmės ketozės gydymo efektyvumui (23). 2015 metais Piantoni et al. (24) palyginęs propileno glikolio ir glicerolio efektyvumą ketozės gydymui nustatė, jog 300 ml sugirdyto propileno glikolio efektyviau padidina GLU koncentraciją kraujyje, negu toks pat kiekis glicerolio. Propileno glikolis padidino kraujo plazmos GLU koncentraciją 14,0 mg/dL, tuo tarpu glicerolis tik 5,35 mg/dL. Taip pat buvo nustatyta, jog propileno glikolis sumažino kraujo plazmos BHBA koncentraciją 10,3 mg/dL, lyginant su gliceroliu, kuris BHBA koncentraciją sumažino 4,21 mg/dL. Padaryta išvada, jog 300 ml propileno glikolio ketozės gydymui turėjo panašų efektyvumą kaip 600 ml glicerolio (24). Kiti šaltiniai nurodo, jog karvės gydytos propileno glikoliu (300 ml vieną kartą dienoje) turėjo 1,5 didesnę tikimybę pasveikti nuo klinikinės ketozės ir 0,54 mažesnę tikimybę išsivystyti klinikinę ketozę (31).
2 pav. 2009 m. Koreliacija tarp BHBA koncentracijos kraujo serume (biocheminis analizatorius) ir nefrakcionuotame kraujyje (rankinis gliuko-ketometras) (r2 = 0.88, n = 926, P < 0.001) (18).
14 Ketozės gydymui naudojami gliukokortikoidai (pvz.: deksametazonas). Van der Drift et al. (25) 2015 metais atliko tyrimą, kurio metu nustatė, jog gydymas gliukokortikoidus naudojant kartu su propileno glikoliu arba atskirai sumažino kraujo plazmos BHBA koncentraciją ir šlapimo AcAc koncentraciją. Deksametazono terapija buvo kombinuojama su 3 dienų propileno glikolio terapija, dėl kurios buvo pasiektas tolygus GLU koncentracijos kraujo plazmoje didėjimas. Nutraukus propileno glikolio terapiją, kraujo BHBA koncentracija padidėjo tik juo gydytoms karvėms, tačiau BHBA koncentracija išliko žema karvėms, kurios buvo gydytos gliukokortikoidais (25). Gydymas gliukokortikoidais nerekomenduojamas, kol nėra diagnozuojama klinikinė ketozė formos (28).
L-karnitino vaistiniai preparatai taip pat turi teigiamą poveikį ketozės gydymui. 2015 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu vienai karvių grupei buvo leidžiamos 500 ml L-karnitino vaistinio preparato METABOLASE® infuzijos, pirmąją ir septinąją dienomis po apsiveršiavimo. Kitai karvių grupei buvo leidžiamos 0,9 proc. natrio chlorido (NaCl) infuzijos tomis pačiomis dienomis. Po tirpalų suleidimo praėjus savaitei, buvo nustatyta, jog vidutinė kraujo BHBA koncentracija sumažėjo iki 0,5±0,05 mmol/L tai karvių grupei, kuri buvo gydyta L-karnitino tirpalu, o kontrolinei karvių grupei vidutinė BHBA koncentracija pakilo iki 1,1±0,1 mmol/L. Gydymas L-karnitinu sumažino riziką ketozės atsiradimui ir progresavimui, kadangi sumažėjo BHBA koncentracija kraujyje, pieno riebalų ir baltymų santykis, padidėjo GLU koncentracija kraujyje ir pieno primilžiai (26).
Dekstrozės intraveninės infuzijos didina kraujo GLU ir insulino koncentracijas bei mažina NEFA koncentraciją, tačiau toks efektas tik trumpalaikis. Didesnis efektyvumas pasiekiamas gydymą dekstrozės tirpalais (500 ml 50 proc.) kombinuojant su propileno glikoliu (300 ml) (27).
Visais ketozės gydymo atvejais rekomenduojamos B grupės vitaminų injekcijos į raumenis ar į veną, kadangi vitamino B12 koncentracija organizme sumažėja dėl prasidėjusios laktacijos (28). Preynat et al. (29) nustatė, jog pieninėms karvėms suteikiant folio rūgšties ir vitamino B12 preparatų kraujo plazmoje padidėja GLU koncentracija ir sumažėja organizmo GLU poreikiai.
1.1.7 Ketozės prevencija
Ketozės profilaktika yra glaudžiai susijusi su tinkamu karvių šėrimu, normalaus įmitimo palaikymu, ir tam tikrų pašaro priedų naudojimu užtrūkimo ir laktacijos periodais. SM kiekis, skaidulų virškinamumas, pašaro dalelių dydis, pašaro energingumas, riebalų įterpimas į racioną ankstyvoje laktacijoje, baltymų kiekis pašare, šėrimo sistemos bei didžiojo prieskrandžio dydis yra svarbūs veiksniai sudarant tinkamą racioną pieninėms karvėms (30).
15 Nustatyta, jog subklinikinės ketozės atvejų pasireiškimą net 50 proc. gali sumažinti tinkamas profilaktinis gydymas monenzinu. Sirgimo subklinikine ketoze laikotarpis karvėms gydomoms monenzino preparatais yra trumpesnis negu taikant kitas profilaktines priemones, todėl tai yra efektyvi profilaktinė priemonė tiek prieš subklinikinės ketozės išsivystymą prieš apsiveršiavimą, bei po apsiveršiavimo pasireiškus subklinikinei ketozei (32). Taip pat prevencinėmis savybėmis pasižymi Cholino chloridas taip pat ir mažina NEB, bei yra svarbus komponentas dalyvaujantis riebalų transporto iš kepenų procese ir mažinantis kepenų suriebėjimo riziką (30).
Didelio įmitimo karvės pereinamajame laikotarpyje suėda mažiau pašarų, todėl reikia jų nenutukinti prieš atsivedimą. Mažesnė tikimybė išsivystyti subklinikinei ketozei yra, kai karvės šiame laikotarpyje gauna daugiau SM. Neturėtų būti duodamas pašaras su dideliu kiekiu butirinės rūgšties, reikia vengti siloso ir duoti užtektinai energijos turinčių koncentratinių pašarų (33). Taip pat svarbu nuolatos profilaktiškai ištirti bent po 12 karvių mažose bei vidutinio dydžio bandose ir nustačius nuo 10 iki 15 proc. ketozės pasireiškimo atvejų imtis reikiamų prevencinių priemonių (43).
1.2 Reikšmingi kraujo biocheminiai rodikliai nustatant ketozę
Žinoma, jog NEFA, BHBA ir GLU koncentracijos kraujo serume dažnai tiriamos norint įvertinti karvių medžiagų apykaitą bei nustatyti riebalų mobilizacijos intensyvumą (34). BHBA koncentracijos kraujyje nustatymas daugelyje šalių laikomas ketozės diagnostikos ,,aukso standartu“, kadangi tai yra pagrindinis lipomobilizacijos procesą įvertinti leidžiantis rodiklis. Taip pat gali būti atliekamas trigliceridų (TG) koncentracijos nustatymas kraujo serume, norint nustatyti su ketoze susijusias komplikacijas (35). Vystantis ketozei yra sutrikdomos kepenų funkcijos, todėl tikslinga tirti AST, ALT, gama-glutamiltransferazės (GGT) bei albuminų (ALB) koncentracijas kraujo serume (4, 36, 37). Rečiau papildomiems tyrimams pasirenkami natrio (Na), kalio (K), geležies (Fe), magnio (Mg) ir fosforo (P) koncentracijos kraujo serume tyrimai, bei kalcio (Ca) koncentracijos tyrimas (38, 39).
1.2.1 Normos
1 lentelė. Tiriamų kraujo biocheminių rodiklių normos (47, 48, 54).
BHBA GLU NEFA TG ALB ALT AST Ca Mg P GGT
Norm: <1,2 2,31-4,07 <0,7 0,17-0,5 30-40 0-50 0-80 2,2-2,9 0,8-1,2 1,6-2,3 0-50 Mat. Vnt. mmol/ L mmol/ L mmol/ L mmol/
L g/L U/L U/L mmol/L
mmol/ L
mmol
16
1.3 Kraujo biocheminių rodiklių pakitimai vystantis ketozei
Pagrindinė ketozės formavimosi priežastis tai atsirandantis energijos gavimo ir sunaudojimo disbalansas karvės organizme pereinamuoju laikotarpiu. Laktacijos pradžioje padidėja energijos poreikis reikalingas pieno sintezei, tačiau pašaro suvartojimas po apsiveršiavimo sumažėja beveik 30 proc. Jeigu energijos sunaudojimas yra didesnis už energijos gavimą išsivysto neigiamas energijos balansas (NEB), dėl kurio formuojasi ketozė (7).
1.3.1 NEFA koncentracijos pokyčiai
Karvėms, kurioms vystosi ketozė, yra pastebimas GLU trūkumas kraujo plazmoje. Tai skatina riebalų rūgščių mobilizaciją iš riebalų rezervų, neesterifikuotų riebalų rūgščių (NEFA) forma. NEFA yra skaidomos kepenyse ir iš jų formuojami ketoniniai kūnai, kurie reikalingi energijos trūkumui kompensuoti, tačiau kai NEFA suskaidoma per daug, atsiranda pernelyg didelis ketonų kiekis ir ketonų sintezė viršija jų sunaudojimą energijai (7). Didesnės negu 400 μmol/L NEFA koncentracija kraujo serume parodo energijos balanso problemas ir intensyvią lipomobilizaciją (40). E. Shin et al. (4) 2015 atlikęs kraujo serumo metabolitų priklausomybės nuo ketozės pereinamajame laikotarpyje tyrimą nustatė, jog NEFA koncentracija ketoze susirgusioms šviežiapienėms karvėms pakilo daugiau negu 400 μmol/L iki 6-tos savaitės po apsiveršiavimo (4).
1.3.2 BHBA koncentracijos pokyčiai
BHBA galvijams yra pats svarbiausiais kraujyje cirkuliuojantis ketoninis kūnas, kuris gali būti panaudotas kaip energijos šaltinis smegenyse, širdyje, inkstuose, raumenyse bei laktuojančioje pieno liaukoje. Tačiau, kai BHBA koncentracija kraujyje viršyja normą sutrinka gyvūno sveikata bei produktyvumas. Nesunaudoti energijai ketonai ima kauptis kraujyje, šlapime ir piene, iš ko galima spręsti apie prasidedančią ketozę (8). 2010 metais González (37) nustatė kraujo serumo BHBA koncentracijos priklausomybę nuo laktacijos laikotarpio. Iš 27 šviežiapienių (iki 1 mėn. p.p.) 11 karvių (41 proc.) buvo nustatyta didesnė nei 1,2 mmol/L BHBA koncentracija. Tuo tarpu iš 14 laktacijos vidurio (3-5 mėn. p.p.) karvių padidėjusi BHBA koncentracija virš 1,2 mmol/L buvo nustatyta tik 4 karvėms (28 proc.), o tai nurodo, jog dažniau padidėjusi BHBA koncentracija kraujo serume pasireiškia ankstyvojoje laktacijoje (37). Nowroozi Asl et al. (34) 2011 metais nustatė vidutinę 1,83±0,06 mmol/L BHBA koncentraciją karvėms, sergančioms subklinikine ketoze, antrąją savaitę po apsiveršiavimo. Zhang et al. (38) 2009 metais nustatė, jog vidutinė kraujo serumo BHBA koncentracija ankstyvosios laktacijos (iki 2 mėn. p.p.) karvėms sergančioms subklinikine buvo 2,03±0,53 mmol/L ir 2010 metais subklinikine ketoze sergančioms karvėms nustatė vidutinę 2,20±0,65 mmol/L BHBA koncentraciją kraujo serume (44).
17 1.3.3 GLU koncentracijos pokyčiai
GLU yra pagrindinis energijos šaltinis medžiagų apykaitai, kuris yra būtinas normalioms organų funkcijoms, vaisiaus augimui bei pieno produkcijai (41). Organizmo GLU sąnaudos padidėja nuo 2 iki 3 kartų pereinamajame laikotarpyje (21 d. a.p. – 21 d. p.p.) (42). Karvės organizme GLU gali gamintis iš jos pirmtakų: propionato, kurį gamina didysis prieskrandis, bei amino rūgščių iš plonojo žarnyno, tačiau sergančių ketoze karvių organizme šių pirmtakų trūksta, todėl žymiai sumažėja GLU koncentracija kraujyje. Tiek subklinikinės, tiek klinikinės ketozės atvejais GLU koncentracija išlieka maža (43). Nowroozi Asl et al. (34) 2011 metais nustatė vidutinę 2,55±0,07 mmol/L GLU koncentraciją karvėms sergančioms subklinikine ketoze antrąją savaitę po apsiveršiavimo. Yameogo et al. (50) 2008 metais nustatė vidutinę 2,44±0,7 mmol/L GLU koncentraciją kraujo serume subklinikine ketoze sergančioms karvėms ir vidutinę 2,29±0,86 mmol/L GLU koncentraciją kraujo serume klinikine ketoze sergančioms karvėms, tuo tarpu sveikų karvių GLU koncentracija kraujo serume buvo 2,94±0,58.
1.3.4 ALB koncentracijos pokyčiai
Karvei sergant ketoze ir jai progresuojant suriebėja kepenys, vystosi kepenų funkcijų sutrikimai, o tai lemia sumažėjusią kraujo serumo albuminų sintezę – hipoalbuminemiją (45). Kraujo serumo albuminų koncentracija gali priklausyti ir nuo baltymų kiekio gaunamame pašare. Nustatyta, jog karvių bandose, kuriose jos šeriamos didelio baltymingumo pašarais, gali pasitaikyti hiperalbuminemijos atvejų (56). Simonov ir Vlizlo (46) 2015 metais nustatė vidutinę 25,6±1,66 g/L ALB koncentraciją klinikine ketoze sergančių karvių kraujo serume. 2012 metais Nogalski et al. (55) nustatė vidutines 36,4±1,78 g/L ir 38,4±2,03 g/L ALB koncentracijas subklinikine ketoze sergančioms karvėms praėjus 1 ir 2 savaitėms po apsiveršiavimo.
1.3.5 ALT koncentracijos pokyčiai
Sergant ketoze, kepenyse vyksta hepatocitų apoptozė, kas lemia didesnes kepenų fermentų, tuo tarpu ir ALT, koncentracijas kraujo serume, tačiau ankstyvoje ketozės stadijoje šis rodiklis gali būti ir nepakilęs virš normos ribų. Du et al (49) 2017 metais ištyrė laktuojančių ketoze sergančių ir sveikų kontrolinių karvių kraujo serumą ir nustatė vidutines 35,8 U/L ir 22,0 U/L ALT koncentracijas sergančioms ir sveikoms karvėms. Kitame tyrime nustatytos vidutinės ALT koncentracijos buvo 10,21±1,24 U/L sveikoms karvėms ir 11,08±10,44 U/L klinikine ketoze sergančioms karvėms (50).
18 1.3.6 AST koncentracijos pokyčiai
AST koncentracija kraujo serume vystantis ketozei, kaip ir kitų transaminazių atveju, didėja. Nustatyta, jog didelė dalis ketoze sergančių karvių turi didesnę AST koncentraciją, negu sveikos karvės. Simonov ir Vlizlo (46) 2015 metais nustatė vidutinę 36,5±2,94 U/L AST koncentraciją sveikoms karvėms ir vidutinę 91,8±5,14 U/L AST koncentraciją klinikine ketoze sergančioms karvėms. Kitame tyrime palygintos ankstyvosios laktacijos (iki 1 mėn. p.p.) ir vidurinės laktacijos (3-54 mėn. p.p.) karvių kraujo serumo AST koncentracijos. Ankstyvojoje laktacijoje karvės patyrė didesnę lipomobilizaciją, vidutinė AST koncentracija buvo 93,08±30,36 U/L lyginant su vidurinės laktacijos karvių kraujo serumo vidutine AST koncentracija – 83,98±15,86 U/L (37). Du et al (49) 2017 metais nurodė vidutines 160 U/L ir 85 U/L kraujo serumo AST koncentracijas subklinikine ketoze sergančioms ir sveikoms karvėms ankstyvoje laktacijoje (5,6 d. p.p.).
1.3.7 GGT koncentracijos pokyčiai
Taip pat progresuojant ketozei ir atsirandant kepenų pažeidimams didėja GGT koncentracija kraujo serume. Sahinduran et al. (51) 2010 metais ištyrė 23 ketoze sergančias ankstyvos laktacijos (2-37 dienos p.p.) karves ir nustatė vidutinę 55,95±25,08 U/L GGT koncentraciją. Tuo tarpu sveikų karvių kraujo serume vidutinė GGT koncentracija buvo 22,75±31,05 U/L (51). Kitame tyrime ištyrus 15 subklinikine ketoze sergančių karvių ankstyvojoje laktacijoje (14-20 dienų p.p.) nustatyta vidutinė 25,70 (12,90-43,80) IU/L GGT koncentracija, kai kontrolinėje grupėje ji buvo 17,60 (13,60-26,90) IU/L. GGT koncentracija subklinikine ketoze sergančioms karvėms normos ribų neviršyjo, manoma, jog ketozė dar buvo lengvo laipsnio ir kepenų funkcijos nebuvo sutrikdytos (52).
1.3.8 Mineralinių medžiagų koncentracijos pokyčiai
Vystantis ketozei taip pat kinta kai kurių mineralų koncentracijos. Labiausiai ketozei besivystant kinta Ca koncentracija. Zhang et al. (38) 2009 metais savo tyrime nustatė, kad subklinikinės ketozės atveju Ca koncentracija ženkliai sumažėja, lyginant su sveikomis karvėmis. Taip pat šio tyrimo metu nustatyta, kad Ca ir GLU koncentracija neigiamai koreliuoja BHBA atžvilgiu (38, 52). Sahiduran et al. (51) teigia, kad besivystant ketozei, Ca koncentracija krenta dėl apetito stokos ir sumažėjusio Ca pasisavinimo. Gonzáles et al. (37) lygino ankstyvos ir vidurinės laktacijos karvių biocheminio kraujo tyrimo rodiklius ir nustatė, kad ankstyvos laktacijos karvių serume yra didesnė Ca koncentracija (2,78±0,55 mmol/L) lyginant su vidurinės laktacijos karvių kraujo serumo Ca koncentracija (2,52±0,43 mmol/L).
19 P glaudžiai siejasi su Ca, tačiau jo koncentracijos kitimas nėra labai reikšmingas nustant subklinikinę ketozę. P koncentracija ketoze sergančių karvių kraujyje lyginant su sveikų karvių P koncentracija mažėja neženkliai (38, 52). Subklinikine ketoze sergančioms karvėms nustatyta vidutinė koncentracija buvo 1,94±0,48 mmol/L, lyginant su sveikų karvių – 2,03±0,7 mmol/L (38).
Mg yra svarbus riebalų ir angliavandenių metabolizmui, taip pat jis dalyvauja pastovaus GLU kiekio kraujyje palaikyme (39). Esant mažai Mg viduląstelinei koncentracijai, mažėja Insulino receptorinis aktyvumas (53). Zhang et al. (39) 2011 metais nustatė, kad Mg koncentracija neturi įtakos ketozės patogenezei ir jo koncentracija subklinikinės ketozės atvejais kinta nereikšmingai. Subklinikine ketoze sergančių karvių Mg koncentracija kraujyje (1,09±0,16 mmol/L) buvo neženkliai didesnė, lyginant su sveikų karvių vidutine Mg koncentracija (1,05±0,12 mmol/L) (39).
20
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Mėginių paėmimo vieta ir laikas: kraujo mėginiai buvo renkami Lietuvoje, pienininkystės ūkyje, Žemaitijos regione. Mėginių rinkimas ir biocheminiai tyrimai buvo atlikti 2019-09-23 – 2019-11-20 laikotarpiu.
Tiriamieji gyvūnai: ūkyje, tiriamuoju laikotarpiu, buvo laikomos 85 karvės, iš kurių 38 buvo Lietuvos juodmargės, 28 Lietuvos baltnugarės, 15 holšteinų veislės, 3 Lietuvos šėmosios ir 1 Lietuvos žaloji. Karvės šeriamos 1 kartą ir melžiamos 2 kartus dienoje. Ūkyje naudojamas pašarų dalytuvas. Kiekvienai karvei per dieną tenka vidutiniškai 40 kg šienainio, 6-7 kg avižų ir žirnių mišinio, 20 kg kukurūzų, 2 kg šiaudų, 2 kg šieno, 3,5 kg koncentruotų pašarų, 0,8 kg melasos, bei druskos laižalai.
Tyrimo eiga: viso buvo ištirta 13 karvių, remiantis Oetzel (43) aprašyta minimalia 12 karvių imtimi, mažų ir vidutinio dydžio bandų ketozės pasireiškimo dažnumo įvertinimui. Tyrimams karvės (n=13) buvo atrinktos pagal: laktacijos tarpsnį (ankstyvosios laktacijos karvės (4-7 d. p.p.)), laktacijų skaičių (antros ir vėlesnių). Atrinktoms karvėms buvo atlikti du kraujo mėginių tyrimai: pirmasis tyrimas atliktas praėjus 4-7 dienoms po apsiveršiavimo, o antrasis praėjus 11-14 dienų nuo pirmojo tyrimo. Kiekvienai tiriamajai karvei, kraujas ištirtas biocheminiu kraujo analizatoriumi Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Veterinarijos Akademijos stambiųjų gyvūnų klinikos laboratorijoje ir ūkyje rankine GLU ir BHBA koncentracijos kraujyje nustatymo sistema. Nustatyti 9 šviežiapienių karvių subklinikinės ketozės atvejai. Diagnozė buvo padaryta atsižvelgiant į kraujo serumo BHBA koncentracijos normas: nustačius 1,2–2,6 mmol/L koncentraciją bent viename iš mėginių. Ištirtos karvės suskirstytos į 2 grupes: sveikos (BHBA <1,2 mmol/L) (n=4) ir sergančios subklinikine ketoze (BHBA 1,2–2,6 mmol/L) (n=9). Moksliniai tyrimai atlikti laikantis gyvūnų gerovės, biosaugos, bei veterinarinių procedūrų reikalavimų (LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Žin. 1997, Nr. 108-2728). Atlikus tyrimus ir diagnozavus subklinikinę ketozę sergančios karvės buvo gydytos 3 dienas iš eilės ,,GLUCOSE 25 % SOLUTION WITH METHIONINE“ infuziniu tirpalu leidžiant 500 ml i.v., ,,METABOLASE FORTE“ injekciniu tirpalu leidžiant 20 ml i.m., bei ,,INTROVIT-B-COMPLEX“ injekciniu tirpalu leidžiant 15 ml i.m.
Tiriamoji medžiaga: karvių kraujo serumas. Biocheminiu kraujo analizatoriumi (,,Randox RX Daytona“, Randox Laboratories, United Kingdom) ištirti ALB, ALT, AST, GGT, Ca, Mg, P biocheminiai kraujo rodikliai. Rankiniu gliuko-ketometru (,,Abbott Freestyle Optium Neo“, Abbot laboratories, U.S.) ištirti GLU ir BHBA biocheminiai kraujo rodikliai.
21 Priemonės mėginių paėmimui: vienkartinės nitrilinės pirštinės, vata, antiseptinis purškalas ,,Cutasept F“, adatos, vienkartiniai mėgintuvėlių laikikliai, vienkartiniai mėgintuvėliai su kraujo krešėjimą skatinančiomis kvarco dalelėmis (,,BD Vacutainer Serum“ 13x100 mm).
Kraujo paėmimo eiga: fiksuotam gyvūnui viena ranka pakeliama uodega ir aseptizuojama dūrio sritis ventralinėję uodegos pusėje, tarp trečio ir ketvirto uodegos slankstelių. Adata duriama statmentai odos paviršiui į vidurinį uodegos griovelį, į mėgintuvėlio laikiklį įstatomas mėgintuvėlis ir paimama 6 ml kraujo.
Statistinių duomenų analizė: surinkti duomenys buvo apdorojami programa ,,Microsoft Excel 2010“. Skaičiuoti rodikliai: vidutinis aritmetinis vidurkis, vidurkio standartinis nuokrypis (žymimas ,,±“) ir statistinio patikimumo laipsnis (p).
22
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1 Tiriamųjų karvių ketozės atvejų dažnumo analizė
Ištyrus 15,3 proc. bandos nustatyta, jog 69,2 proc. tirtų karvių ankstyvosios laktacijos periode sirgo subklinikine ketoze, ir 30,8 proc. buvo sveikos. Subklinikine ketoze sergančiomis buvo laikomos tokios karvės, kurių kraujo BHBA koncentracija buvo 1,2–2,6 mmol/L bent viename iš 2 ištirtų kraujo mėginių.
3.2 Biocheminių kraujo rodiklių koncentracijos kitimo analizė
Atlikus pirmąjį kraujo serumo tyrimą, subklinikine ketoze sergančioms karvėms nustatytos žemiau fiziologinės normos ribų sumažėjusios GLU koncentracijos 2-ai, 3-iai*, 8-ai* ir 9-ai* karvėms (2,1 mmol/L, 2,1 mmol/L, 2,2 mmol/L, 1,9 mmol/L). Atlikus antrąjį kraujo serumo tyrimą, nustatyta žemesnė už fiziologinę GLU koncentraciją 2-ai*, 3-iai*, 4-ai* ir 6-ai*, 8-ai* ir 9-ai* karvėms (1,8 mmol/L, 1,9 mmol/L, 1,8 mmol/L, 2,2 mmol/L, 1,9 mmol/L, 1,3 mmol/L). Pastebėta, jog praėjus savaitei nuo pirmojo tyrimo beveik dvigubai padaugėjo karvių, kurių kraujo serumo GLU koncentracija yra žemesnė už fiziologines normos ribas. Lyginant abiejų tyrimų rezultatus nustatytas vidutinės kraujo serumo GLU koncentracijos sumažėjimas 1,26 karto.
Atlikus pirmąjį kraujo serumo tyrimą sveikoms karvėms nustatyta, jog 2-os* karvės kraujo serumo GLU koncentracija buvo šiek tiek žemiau fiziologinės normos ribų, tačiau kitais atvejais nuokrypių nepastebėta. Vidutinė kraujo serumo GLU koncentracija sumažėjo 1,04 karto.
Skaičiais pažymėtos karvės nurodytos prieduose pateiktose lentelėse
69,2% 30,8%
Sergančios Sveikos
3 pav. Tirtų karvių subklinikinės ketozės pasireiškimo dažnumo procentinė išraiška.
23 Atlikus pirmąjį kraujo serumo tyrimą, nustatyta didesnė už fiziologinę normą BHBA koncentracija 1-ai, 2-ai*, 5-ai*, 8-ai* ir 9-ai* karvėms (1,4 mmol/L, 1,8 mmol/L, 1,4 mmol/L, 1,2 mmol/L, 1,2 mmol/L). Atlikus tyrimą antrą kartą, visų karvių kraujo serumo BHBA koncentracijos buvo pakilusios virš fiziologinės normos ribų, intervale nuo 1,2 iki 2,5 mmol/L. BHBA vidutinė koncentracija lyginant pirmojo ir antrojo tyrimų duomenis padidėjo 1,76 karto.
Tiek pirmojo, tiek antrojo tyrimo rezultatai parodė, jog sveikų karvių BHBA koncentracija kraujo serume, laikotarpyje tarp tyrimų, kito neženkliai ir išliko fiziologinės normos ribose – vidutiniškai 0,73±0,10 mmol/L pirmojo tyrimo metu ir vidutiniškai 0,90±0,14 mmol/L antrojo tyrimo metu.
Skaičiais pažymėtos karvės nurodytos prieduose pateiktose lentelėse
2,54±0,54 2,02±0,39 2,78±0,46 2,68±0,19 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 4-7 d. p.p. 11-14 d. p.p. G LU Ko n ce n tr ac ija m m o l/L Sergančios Sveikos
4 pav. Vidutinės kraujo serumo GLU koncentracijos kitimas laikotarpyje nuo 4-7 d. p.p. iki 11-14 d. p.p. sergančioms (p<0,01) ir sveikoms karvėms.
1,17±0,35 2,06±0,37 0,73±0,10 0,90±0,14 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 4-7 d. p.p. 11-14 d. p.p. B H B A Ko n ce n tra ci ja m m o l/L Sergančios Sveikos
5 pav. Vidutinės kraujo serumo BHBA koncentracijos kitimas laikotarpyje nuo 4-7 d. p.p. iki 11-14 d. p.p. sergančioms (p<0,01) ir sveikoms karvėms.
24 Atlikus pirmąjį tyrimą, subklinikine ketoze sergančioms karvėms, mažesnė už fiziologinės normos ribas (30-40 g/L) kraujo serumo ALB koncentracija nustatyta tik 1-ai* karvei. Antrojo tyrimo metu, visų karvių kraujo serumo ALB koncentracijos buvo normos ribose. Praėjus savaitei nuo pirmojo tyrimo ALB koncentracija kraujo serume karvėms kito nežymiai - padidėjo 1,04 karto.
Ištyrus sveikas karves kraujo serumo ALB koncentracija visoms, išskyrus 4-ą* (35,03 mmol/L) karvę, buvo žemesnė už fiziologinės normos ribas pirmojo tyrimo metu. Atlikus antrąjį kraujo serumo tyrimą, sumažėjusi koncentracija nustatyta tik 3-iai* karvei (29,34 g/L), o 1-os ir 2-os* karvių ALB koncentracijos siekė minimalias fiziologinės normos ribas. Kraujo serumo ALB koncentracija padidėjo 1,3 karto, lyginant su pirmojo tyrimo rezultatais. Taip galėjo įvykti dėl sveikų karvių nesutrikusių kepenų funkcijų ir dėl gaunamų baltymingų pašarų, kurie gali daryti įtaką kraujo serumo ALB koncentracijai.
ALT koncentracija subklinikine ketoze sergančių karvių kraujo serume išliko fiziologinės normos ribose (0-50 U/L) tiek pirmojo, tiek antrojo tyrimo metu. Vidutinė ALT koncentracija laikotarpyje tarp tyrimų kito neženkliai – padidėjo 1,07 karto.
Sveikoms karvėms pirmojo tyrimo metu nustatytos koncentracijos buvo fiziologinės normos ribose – vidutiniškai 23,00±4,32 U/L (1,2 karto mažesnės negu sergančių karvių). Ištyrus karves antrą kartą ALT koncentracija padidėjo iki vidutinės 33,75±6,45 U/L koncentracijos (padidėjo 1,47 karto lyginant su pirmojo tyrimo rezultatais). Abiejų grupių atveju kraujo serumo ALT koncentracija fiziologinės normos ribų neviršijo.
Skaičiais pažymėtos karvės nurodytos prieduose pateiktose lentelėse
34,09±4,50 35,40±1,95 24,70±7,16 31,99±2,99 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 40,00 4-7 d. p.p. 11-14 d. p.p. A LB Ko n ce n tra ci ja g/L Sergančios Sveikos
6 pav. Vidutinės kraujo serumo ALB koncentracijos kitimas laikotarpyje nuo 4-7 d. p.p. iki 11-14 d. p.p. sergančioms ir sveikoms (p<0,05) karvėms.
25 Atlikus pirmąjį tyrimą, subklinikine ketoze sergančioms karvėms nustatytos kraujo serumo AST koncentracijos buvo virš fiziologinės normos ribų (0-80 U/L) visoms karvėms išskyrus 1-ą. Koncentracija vidutiniškai siekė 114,22±42,93 U/L. Atlikus antrąjį tyrimą, nustatytos virš fiziologinės normos ribų padidėjusios kraujo serumo AST koncentracijos visoms sergančioms karvėms. Po savaitės AST koncentracija padidėjo 1,1 karto.
Ištyrus sveikas karves, pirmojo tyrimo metu AST koncentracija virš fiziologinės normos ribų buvo pakilusi tik 1-ai* karvei (114 U/L). Vidutinė kraujo serumo AST koncentracija, pirmojo tyrimo metu, sveikoms karvėms buvo 78,25±25,98 U/L. Antrojo tyrimo metu, virš fiziologinės normos ribų padidėjusi kraujo serumo AST koncentracija buvo nustatyta 1-ai*, 3-iai* ir 4-ai* karvėms. Praėjus savaitei nuo pirmojo tyrimo, vidutinė kraujo serumo AST koncentracija padidėjo iki 97,25±21,12 U/L (padidėjo 1,24 karto lyginant su pirmojo tyrimo rezultatais).
Skaičiais pažymėtos karvės nurodytos prieduose pateiktose lentelėse
27,67±4,56 29,67±5,45 23,00±4,32 33,75±6,45 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 40,00 4-7 d. p.p. 11-14 d. p.p. A LT Ko n ce n tr ac ija U /L Sergančios Sveikos
7 pav. Vidutinės kraujo serumo ALT koncentracijos kitimas laikotarpyje nuo 4-7 d. p.p. iki 11-14 d. p.p. sergančioms ir sveikoms karvėms.
114,22±42,93 125,44±40,86 78,25±25,98 97,25±21,12 0,00 20,00 40,00 60,00 80,00 100,00 120,00 140,00 4-7 d. p.p. 11-14 d. p.p. A ST Ko n ce n tra ci ja U /L Sergančios Sveikos
8 pav. Vidutinės kraujo serumo AST koncentracijos kitimas laikotarpyje nuo 4-7 d. p.p. iki 11-14 d. p.p. sergančioms ir sveikoms (p<0,05) karvėms.
26 GGT koncentracija subklinikine ketoze sergančių karvių kraujo serume tiek pirmojo, tiek antrojo tyrimo metu fiziologinės normos ribų (0-50 U/L) neviršijo. GGT koncentracija pirmojo tyrimo metu vidutiniškai buvo 22,40±6,11 U/L. Atlikus antrąjį tyrimą nustatyta, jog kraujo serumo vidutinė GGT koncentracija padidėjo 1,15 karto – 25,77±6,95 U/L.
Kraujo serumo GGT koncentracija sveikoms karvėms neviršijo fiziologinės normos ribų nei viename iš atliktų tyrimų, tačiau lyginant pirmojo ir antrojo tyrimo rezultatus koncentracija padidėjo nuo vidutinės 16,32±5,17 U/L iki 23,72±4,16 U/L (vidutiniškai 1,45 karto).
Atlikus pirmąjį tyrimą subklinikine ketoze sergančioms karvėms nustatytos sumažėjusios žemiau fiziologinės normos ribų (2,2-2,9 mmol/L) Ca kraujo serumo koncentracijos 1-ai, 7-ai*, 8-ai* ir 9-8-ai* karvėms. Vidutinė Ca koncentracija buvo 2,26±0,29 mmol/L. Atlikus antrąjį tyrimą, kraujo serumo Ca koncentracijos neženkliai kilo ir buvo fiziologinės normos ribose visoms sergančioms karvėms, išskyrus 8-ą*. Lyginant pirmojo ir antrojo tyrimo Ca koncentracijas kraujo serume, nustatytas nežymus koncentracijos padidėjimas – 1,07 karto.
Ca koncentracija sveikų karvių kraujo serume buvo šiek tiek žemiau fiziologinės normos ribų 2-ai*, 3-iai* ir 4-ai* karvėms pirmojo tyrimo metu (2,10 mmol/L, 2,07 mmol/L, 1,29 mmol/L). Iš antrojo tyrimo rezultatų matoma, jog kraujo serumo Ca koncentracija buvo fiziologinės normos ribose visoms sveikoms karvėms. Lyginant pirmojo ir antrojo tyrimų rezultatus, Ca koncentracija kraujo serume padidėjo 1,21 karto.
Skaičiais pažymėtos karvės nurodytos prieduose pateiktose lentelėse
22,40±6,11 25,77±6,95 16,32±5,17 23,72±4,16 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 4-7 d. p.p. 11-14 d. p.p. G G T Ko n ce n tra ci ja U /L Sergančios Sveikos
9 pav. Vidutinės kraujo serumo GGT koncentracijos kitimas laikotarpyje nuo 4-7 d. p.p. iki 11-14 d. p.p. sergančioms ir sveikoms karvėms.
27 Ištyrus subklinikine ketoze sergančias karves, pirmojo tyrimo metu, nustatytos padidėjusios virš fiziologinės normos ribų (0,8-1,2 mmol/L) kraujo serumo Mg koncentracijos 1-ai ir 7-ai* karvėms (1,3 mmol/L, 2,92 mmol/L). Vidutinė Mg koncentracija buvo 1,19±0,67 mmol/L. Antrojo tyrimo metu, nustatytos Mg koncentracijos kraujo serumo buvo fiziologinės normos ribose visoms sergančioms karvėms, tačiau vidutinė koncentracija sumažėjo 1,24 karto - buvo 0,96±0,10 mmol/L.
Sveikų karvių grupėje kraujo serumo Mg koncentracija viršijo fiziologinės normos ribas 1-ai* ir 2-ai* karvėms (1,27 mmol/L, 1,27 mmol/L). Vidutinė Mg koncentracija pirmojo tyrimo metu buvo 1,18±0,10 mmol/L. Antrojo tyrimo metu kraujo serumo vidutinė Mg koncentracija sumažėjo iki 0,86±0,12 mmol/L (sumažėjo 1,37 karto).
Skaičiais pažymėtos karvės nurodytos prieduose pateiktose lentelėse
2,26±0,29 2,41±0,20 1,94±0,44 2,35±0,06 0 1 2 3 4-7 d. p.p. 11-14 d. p.p. C a Ko n ce n tra ci ja m m o l/L Sergančios Sveikos
10 pav. Vidutinės kraujo serumo Ca koncentracijos kitimas laikotarpyje nuo 4-7 d. p.p. iki 11-14 d. p.p. sergančioms ir sveikoms karvėms.
1,19±0,67 0,96±0,10 1,18±0,10 0,86±0,12 0,00 1,00 2,00 4-7 d. p.p. 11-14 d. p.p. M g Ko n ce n tra ci ja m m o l/L Sergančios Sveikos
11 pav. Vidutinės kraujo serumo Mg koncentracijos kitimas laikotarpyje nuo 4-7 d. p.p. iki 11-14 d. p.p. sergančioms ir sveikoms (p<0,01) karvėms.
28 Atlikus pirmąjį tyrimą subklinikine ketoze sergančioms karvėms, nustatytos žemesnės už fiziologinės normos ribas (1,6-2,3 mmol/L) kraujo serumo P koncentracijos visoms karvėms, vidutinė koncentracija buvo 0,95±0,28 mmol/L. Antrojo tyrimo metu žemesnės už fiziologinės normos ribas koncentracijas išliko visoms, išskyrus 5-ą, 6-ą*, 8-ą* ir 9-ą* karves (2,15 mmol/L, 1,69 mmol/L, 2,16 mmol/L, 1,62 mmol/L). Lyginant abu tyrimus, vidutinė kraujo serumo P koncentracija padidėjo 1,62 karto (iki 1,54±0,41 mmol/L).
Ištyrus sveikų karvių kraujo serumo P koncentraciją, pirmojo tyrimo metu nustatytos žemesnės už fiziologinės normos ribas koncentracijos visoms karvėms, vidutiniškai koncentracija buvo 0,85±0,22 mmol/L. Atlikus antrąjį tyrimą 1-ai*, 2-ai* ir 4-ai* karvėms kraujo serumo P koncentracija buvo žemesnė už fiziologinės normos ribas, o 3-iai* karvei – koncentracija buvo per didelė (2,52 mmol/L). Lyginant abu tyrimus nustatyta, jog vidutinė kraujo serumo P koncentracija padidėjo 1,91 karto.
Skaičiais pažymėtos karvės nurodytos prieduose pateiktose lentelėse 0,95±0,28 1,54±0,41 0,85±0,22 1,62±0,61 0 1 2 4-7 d. p.p. 11-14 d. p.p. P Ko n ce n tra ci ja m m o l/L Sergančios Sveikos
12 pav. Vidutinės kraujo serumo P koncentracijos kitimas laikotarpyje nuo 4-7 d. p.p. iki 11-14 d. p.p. sergančioms (p<0,05) ir sveikoms karvėms.
29
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Sveikų karvių kraujo serumo GLU koncentracija išliko fiziologinės normos ribose ir kito nežymiai – sumažėjo tik 3,6 proc., o subklinikine ketoze sergančių karvių kraujo serumo GLU koncentracija sumažėjo 20,5 proc. (p<0,01) (4 pav.). Gauti rezultatai sutampa su Yameogo et al. (50) ir Nowroozi Asl et al. (34) padarytomis išvadomis, jog kraujo serumo GLU koncentracija mažėja progresuojant ketozei. Remiantis pastarojo autoriaus tyrimo rezultatais, vidutinė GLU koncentracija kraujyje subklinikine ketoze sergančioms karvėms antrąją savaitę p.p. sumažėjo 7,3 proc. Yameogo et al. (50) nurodo 17 proc. GLU koncentracijos sumažėjimą subklinikine ketoze sergančių karvių kraujo serume. GLU koncentracija kraujyje mažėja dėl ketozės pasekmių: sumažėjusio pašaro suvartojimo bei gliukoneogenezės slopinimo sutrikus kepenų funkcijoms.
BHBA koncentracija sveikų karvių kraujo serume išliko normos ribose ir praėjus savaitei nuo pirmojo tyrimo padidėjo 18,9 proc. Subklinikine ketoze sergančių karvių kraujo serumo BHBA koncentracija padidėjo 43,2 proc. (p<0,01) (5 pav). Šio tyrimo rezultatai sutampa su Nowroozi Asl et al. (34) pateiktais tyrimo rezultatais, kurie parodė, jog lyginant sveikas bei subklinikine ketoze sergančias karves, praėjus 2 savaitėms po apsiveršiavimo BHBA koncentracija kraujo serume padidėjo net 50,8 proc. Taip pat šiame tyrime nustatyta vidutinė kraujo serumo BHBA koncentracija subklinikine ketoze sergančioms karvėms ankstyvojoje laktacijoje buvo panaši į Zhang et al. (44) nustatyta koncentraciją. Subklinikine ketoze sergančioms karvėms BHBA koncentracija padidėjo aukščiau fiziologinės normos ribų dėl suaktyvėjusios riebalų mobilizacijos organizmui patiriant NEB.
Ištyrus ALB koncentraciją kraujo serume nustatyta, jog abiems karvių grupėms koncentracija didėjo praėjus savaitei nuo pirmojo tyrimo. Sveikų karvių grupei kraujo serumo ALB koncentracija padidėjo 22,8 proc. (p<0,05) ir po savaitės nuo pirmojo tyrimo grįžo į normos ribas. Karvės buvo šeriamos baltymingais pašarais, todėl manoma, jog tai turėjo įtakos padidėjusiai ALB koncentracijai kraujo serume. Subklinikine ketoze sergančių karvių kraujo serumo ALB koncentracija padidėjo tik 3,7 proc., tačiau normos ribų neviršijo (6 pav.). Šiame tyrime nustatytas subklinikine ketoze sergančių karvių kraujo serumo ALB koncentracijos kitimas praėjus 1 ir 2 savaitėms po apsiveršiavimo panašus į Nogalski et al. (55) gautą 5,2 proc. kitimą. Nei viena tirta karvė nesirgo klinikine ketozės forma todėl manoma, jog tirtų sergančių karvių kepenys nebuvo taip stipriai pažeistos, kad išsivystytų hipoalbuminemija.
Nustatytas abiejų karvių grupių kraujo serumo ALT koncentracijos didėjimas, tačiau koncentracija abiejų tyrimų metu išliko normos ribose. Sveikų karvių grupei koncentracija po savaitės nuo pirmojo tyrimo padidėjo 31,9 proc., o sergančių karvių grupei koncentracija padidėjo
30 6,7 proc. (7 pav.). Mažesnė kraujo serumo ALT koncentracija sveikoms karvėms lyginant su sergančiomis subklinikine ketoze sutampa su Du et al. (49) gautais rezultatais, kurie nurodo 38,5 proc. kraujo serumo ALT koncentracijos padidėjimą subklinikine ketoze sergančioms karvėms lyginant su sveikomis. Šis dėsningumas pastebimas tik pirmojo tyrimo metu. Antrojo tyrimo metu kraujo serumo ALT koncentracija sveikų karvių grupei galėjo būti didesnė dėl vienai iš karvių nustatyto padidėjusio BHBA rodiklio koncentracijos (1,1 mmol/L) kas gali indikuoti prasidedančią subklinikine ketozę. Kraujo serumo ALT koncentracija subklinikine ketoze sergančioms karvėms išliko fiziologinės normos ribose, kadangi ankstyvoje ketozės stadijoje šis rodiklis gali kisti tik neženkliai, nes kepenys šiuo atveju nėra stipriai pažeidžiamos.
Nustatytos padidėjusios kraujo serumo AST koncentracijos abiems grupėms. AST koncentracija sveikoms karvėms praėjus savaitei nuo pirmojo tyrimo padidėjo 19,5 proc. (p<0,05), tuo tarpu subklinikine ketoze sergančioms karvėms koncentracija padidėjo 8,9 proc. (8 pav.). Abiejų grupių kraujo serumo vidutinės AST koncentracijos viršijo fiziologinės normos ribas, praėjus savaitei nuo pirmojo tyrimo. Du et al. (49) nurodė 46,9 proc. AST koncentracijos padidėjimą ankstyvojoje laktacijoje, lyginant subklinikine ketoze sergančias ir sveikas karves. Kraujo serumo AST koncentracijos padidėjimas gali būti pastebimas jau ankstyvoje ketozės stadijoje, todėl tai yra reikšmingas rodiklis ketozės diagnostikai.
Nustatytas kraujo serumo GGT koncentracijos padidėjimas abiems grupėms. Subklinikine ketoze sergančių karvių kraujo serumo GGT koncentracija tyrimo pradžioje buvo 27,1 proc. didesnė nei sveikų karvių ir po savaitės nuo pirmojo tyrimo padidėjo 13,1 proc. Tuo tarpu sveikų karvių kraujo serumo GGT koncentracija padidėjo 31,2 proc. (9 pav.). Nei vienos grupės GGT koncentracijos fiziologinės normos ribų neviršijo. Gauti rezultatai sutampa su Akgül et al. (52) padarytomis išvadomis, jog ankstyvoje laktacijoje subklinikine ketoze sergančių karvių kraujo serumo GGT koncentracija yra didesnė negu sveikoms karvėms. Pastarasis autorius nustatė, jog subklinikine ketoze sergančių karvių kraujo serumo GGT koncentracija ankstyvoje laktacijoje yra 31,5 proc. didesnė negu sveikų.
Subklinikine ketoze sergančių karvių kraujo serumo Ca koncentracija praėjus savaitei nuo pirmojo tyrimo padidėjo 6,2 proc. Sveikų karvių grupės Ca koncentracija šiuo laikotarpiu padidėjo 17,4 proc. (10 pav.). Gauti Ca koncentracijos rezultatai nesutapo su Zhang et al. (38) teiginiu, jog esant subklinikinei ketozei Ca koncentracija mažėja, kadangi šiame tyrime koncentracija kito neženkliai ir abejoms karvių grupėms didėjo laikotarpyje tarp tyrimų. Tačiau Sahiduran et al. (51) teigė, jog Ca koncentracijos mažėjimas su ketoze susijęs netiesiogiai, kadangi kalcio stoka atsiranda dėl ketozės pasekoje išsivysčiusios apetito stokos, kuri tiriamosioms karvėms dar galėjo būti neišsivysčiusi.
31 Mg koncentracija subklinikine ketoze sergančių karvių kraujo serume, praėjus savaitei nuo pirmojo tyrimo, sumažėjo 19,3 proc. Sveikų karvių kraujo serumo Mg koncentracija šiuo laikotarpiu sumažėjo 27,1 proc. (p<0,01) (11 pav.). Mg koncentracija išliko normos ribose abejose karvių grupėse. Šio tyrimo rezultatai atitinka Zhang et al. (39) padarytas išvadas, jog subklinikinė ketozė neturi reikšmingos įtakos Mg koncentracijos kitimui. Pastarojo autoriaus atliktame tyrime Mg koncentracija buvo neženkliai didesnė (3,7 proc.) sergančių karvių grupėje.
Nustatytas P koncentracijos didėjimas abejose karvių grupėse. Kraujo serumo P koncentracija subklinikine ketoze sergančioms karvėms praėjus savaitei nuo pirmojo tyrimo padidėjo 38,3 proc. (p<0,05). Tuo tarpu sveikų karvių P koncentracija padidėjo 47,5 proc. (12 pav.). Koncentracija išliko žemesnė už normos ribas abejoms grupėms išskyrus sveikoms karvėms antrojo tyrimo metu. Šiame tyrime nustatytas rodiklio skirtumas (4,9 proc.) lyginant subklinikine ketoze sergančias ir sveikas karves yra panašus į Zhang (38) gautą skirtumą (4,4 proc.). Gauti rezultatai atitinka pastarojo autoriaus padarytą išvadą, jog P koncentracija subklinikine ketoze sergančioms karvėms mažėja neženkliai sveikų karvių atžvilgiu. P koncentracija karvėms padidėjo nepriklausomai nuo subklinikinės ketozės poveikio organizmui.
32
IŠVADOS
1. Ištirtų šviežiapienių karvių tarpe subklinikinė ketozė pasireiškė 69,2 proc. atvejų, kai bent viename iš mėginių nustatyta 1,2-2,6 BHBA koncentracija.
2. Sergančių subklinikine ketoze karvių biocheminiai kraujo rodikliai 11-14 d. p.p. yra pakitę sveikų karvių atžvilgiu:
Kraujo serumo GLU koncentracija buvo 24,6 proc. mažesnė sergančioms karvėms.
Kraujo serumo BHBA koncentracija buvo 56,3 proc. didesnė sergančioms karvėms.
Kraujo serumo ALB koncentracija buvo 9,6 proc. didesnė sergančioms karvėms.
Kraujo serumo ALT koncentracija buvo 12,1 proc. mažesnė sergančioms karvėms.
Kraujo serumo AST koncentracija buvo 22,5 proc. didesnė sergančioms karvėms.
Kraujo serumo GGT koncentracija buvo 8 proc. didesnė sergančioms karvėms.
Kraujo serumo Ca koncentracija buvo 2,5 proc. didesnė sergančioms karvėms.
Kraujo serumo Mg koncentracija buvo 10,4 proc. didesnė sergančioms karvėms.
Kraujo serumo P koncentracija buvo 4,9 proc. mažesnė sergančioms karvėms. 3. Biocheminiai kraujo rodikliai subklinikine ketoze sergančioms karvėms kinta ankstyvos laktacijos laikotarpyje nuo 4-7 d. p.p. iki 11-14 d. p.p.:
Kraujo serumo GLU koncentracija sumažėjo 20,5 proc.
Kraujo serumo BHBA koncentracija padidėjo 43,2 proc.
Kraujo serumo ALB koncentracija padidėjo 3,7 proc.
Kraujo serumo ALT koncentracija padidėjo 6,7 proc.
Kraujo serumo AST koncentracija padidėjo 8,9 proc.
Kraujo serumo GGT koncentracija padidėjo 13,1 proc.
Kraujo serumo Ca koncentracija padidėjo 6,2 proc.
Kraujo serumo Mg koncentracija sumažėjo 19,3 proc.
Kraujo serumo P koncentracija padidėjo 38,3 proc.
Statistiškai patikimai 4-7 d. p.p. – 11-14 d. p.p laikotarpiu sergančioms karvėms kito GLU (p<0,01), BHBA (p<0,01) ir P (p<0,05) biocheminiai kraujo rodikliai.
4. Karvėms sergant subklinikine ketoze ankstyvoje laktacijoje lyginant su sveikomis po 11-14 d. p.p. reikšmingiausiai pakito GLU, BHBA, ir AST rodikliai, iš kurių GLU (p<0,01), BHBA (p<0,01) rodiklių pakitimai buvo statistiškai patikimi.
33
REKOMENDACIJOS
1. Rekomenduotina nuolat atlikti bandos profilaktinius ketozės tyrimus nustatant karvių kraujo serumo BHBA ir GLU koncentracijas pirmomis savaitėmis po apsiveršiavimo, kadangi šiuo laikotarpiu yra didžiausia tikimybė pasireikšti ligai.
2. Ankstyvosios laktacijos laikotarpiu rekomenduotina atlikti rizikos grupėje (šviežiapienių) esančių karvių kraujo serumo biocheminius kraujo tyrimus, didžiausią dėmesį atkreipiant į kepenų fermentų (ypač AST) koncentracijas, kadangi jų padidėjimas ar sumažėjimas fiziologinės normos atžvilgiu gali parodyti su ketoze susijusius kepenų funkcijų sutrikimus.
3. Bandoje nustačius didesnį negu 10 proc. ketozės atvejų pasireiškimą šviežiapienėms karvėms rekomenduotina koreguoti racioną, didžiausią dėmesį atkreipiant į energetinę pašarų dalį.
4. Bandoje esant dideliam ketozės pasireiškimui šviežiapienėms karvėms rekomenduotina profilaktiškai skirti monenzino bei propileno glikolio preparatus, o sergančioms karvėms taikyti tinkamą gydymą naudojant gliukozės, aminorūgščių, B grupės vitaminų preparatus, klinikinės ketozės atveju skirti SVNU.
34
PADĖKA
35
LITERATŪROS ŠALTINIAI
1. Anna C. Berge, Geert Vertenten, ,,A field study to determine the prevalence, dairy herd management systems, and fresh cow clinical conditions associated with ketosis in western European dairy herds“ Journal of Dairy Science Vol. 97 No. 4, American Dairy Science Association, 2014. p. 2145.
2. V. S. Suthar, J. Canelas – Raposo, A. Deniz, W. Heuwieser, ,, Prevalence of subclinical ketosis and relationships with postpartum diseases in European dairy cows“ Journal of Dairy Science Vol. 96 No. 5, American Dairy Science Association, 2013. p. 2925, 2928.
3. J. Carrier, S. Stewart, S. Godden, J. Fetrow, P. Rapnicki, ,, Evaluation and Use of Three Cowside Tests for Detection of Subclinical Ketosis in Early Postpartum Cows“ Journal of Dairy Science Vol. 87, No. 11, 2004. p. 3725.
4. Eun–Kyung Shin, Jae–Kwan Jeong, In–Soo Choi, Hyun–Gu Kang, Tai-Young Hur, Young-Hun Jung, Ill-Hwa Kim, ,,Relationships among ketosis, serum metabolites, body condition, and reproductive outcomes in dairy cows“ 2015. p. 259.
5. Valergakis GE, Oikonomou G., Arsenos G., Banos G., ,,Phenotypic asociation between energy balance indicators and reproductive performance in primiparous Holstein cows.“ Vet Rec 2011. 168: p. 189.
6. Ospina PA, DV Nydam, T. Stokol and TR. Overton,. ,,Evaluation of nonesterified fatty acids and β-hydroxybutyrate in transition dairy cattle in the northeastern United States: Critical thresholds for prediction of clinical diseases.“ J. Dairy Sci, 2010. 93: p. 546-554.
7. Robert J. Hudson, Ole Nielsen, J. Bellamy, Craig Stephen, ,,Encyclopedia of life support systems“ Veterinary science, 2010. p. 61, 62.
8. M. Zarrin, L. Grossen-Rösti, R.M. Bruckmaier, J.J. Gross, ,,Evaluation of blood
β-hydroxybutyrate concentration affects glucose metabolism in dairy cows befora and after parturition“ J. Dairy Sci. 2017. 100: p. 2323.
9. Gillund, P., O. Reksen, Y. T. Grohn, and K. Karlberg. ,,Body condition related to ketosis and reproductive performance in Norwegian dairy cows.“ 2001. J. Dairy Sci. 84: p. 1390-1396.
36 10. C. Goldhawk, N. Chapinal, D.M. Veira, D.M. Weary, M.A.G von Keyserlingk, ,, Prepartum feeding behavior is an early indicator of subclinical ketosis“ 2009. J. Dairy Sci. 92: p. 4971.
11. Youssef MA, SA El-Khodery, WM El-deeb, WEEA El-Amaiem ,,Ketosis in buffalo (Bubalus bubalis): clinical findings and the associated oxidative stress level.“ Trop Anim Health Prod, 2010. 42: 1771-1777.
12. B. Sudhakara Reddy, B. Soma Sekhar Reddy. Y. V. Pridhvidhar Reddy, R. Vennkatasivakumar „Nervous form of ketosis in cows and its treatment“ 2014. International Journal of Biological Research: p. 143.
13. N.B.Shridhar „Efficacy of ketovet in treating bovine ketosis in cows“ Indian J. Anim. Res. 2009; 43(3): p. 197.
14. Samin Madreseh-Ghahfarokhi, Azam Dehghani-Samani, Amir Dehghani-Samani „Ketosis (acetonaemia) in dairy cattle farms: practical guide based on importance, diagnosis, prevention and treatments“ J Dairy Vet Anim Res. 2018;7(6): p. 300.
15. Chuang Xu , Ying Li , Cheng Xia, HongYou Zhang, LingWei Sun, ChuChu Xu ,,H NMR-based Plasma Metabolic Profiling of Dairy Cows with Type I and Type II Ketosis“ 2015, Pharm Anal Acta 6: 328, p. 1.
16. M.A.Krogh, N. Toft, C. Enevoldsen ,,Latent class evaluation of a milk test, a urine test, and the fat to protein percentage ration in milk to diagnoze ketosis in dairy cows“, 2011, J. Dairy Sci. 94: p. 2360.
17. Duffield, T. F., D. F. Kelton, K. E. Leslie, K. D. Lissemore, and J. H. Lumsden. ,,Use of test day milk fat and milk protein to detect subclinical ketosis in dairy cattle in Ontario“, 1997, Can. Vet. J. 38: p. 713–718.
18. M. Iwersen, U. Falkenberg, R. Voigtsberger, D. Forderung, W. Heuwieser ,,Evaluation of an electronic cowside test to detect subclinical ketosis in dairy cows“, 2009, J. Dairy Sci. 92: p. 2618, 2622.
