LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJAVISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS Profilaktinės medicinos katedra
Jolita Bernatonienė
Paauglių merginų sveikatą gerinančios prevencinės programos mokykloje
efektyvumo analizė
Magistro diplominis darbas (Paauglių ir jaunimo sveikata)
Darbo vadovas Doc. dr. A.Petrauskienė________ (parašas)
KAUNAS, 2013 SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos priežiūra JOLITA BERNATONIENĖ
PAAUGLIŲ MERGINŲ SVEIKATĄ GERINANČIOS PREVENCINĖS PROGRAMOS MOKYKLOJE EFEKTYVUMO ANALIZĖ.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės sveikatos katedra. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas; 2013. 53 p.
Mokslinė vadovė: doc. dr. Aušra Petrauskienė (LSMU); matematinės analizės konsultantas: doc. dr. Rima Kregždytė.
Darbo tikslas. Nustatyti paauglių merginų sveikatą gerinančios prevencinės programos mokykloje efektyvumą.
Darbo uždaviniai. Įvertinti paauglių merginų sveikatą įtakojančius veiksnius prieš ugdomąją programą eksperimentinėje ir kontrolinėje grupėse. Įvertinti ir palyginti paauglių merginų sveikatą įtakojančius veiksnius įgyvendinus ugdomąją programą ir praėjus metams po ugdomosios programos įgyvendinimo.
Tyrimo objektas. Kaišiadorių rajono 8, 9, 10 klasių paauglės merginos.
Tyrimo metodika. Atlikta dviejų Kaišiadorių rajono mokyklų 8, 9 ir 10 klasių merginų anoniminė anketinė apklausa. Išviso buvo apklausta 118 merginų, kurios buvo suskirstytos į dvi grupes, eksperimentinę (n-57) ir kontrolinę (n-61). Po pirmosios anketinės merginų apklausos eksperimentinėje grupėje buvo įgyvendinama sveikatą gerinanti programa, kurios metu vyko paskaitos, papildomi kūno kultūros ir jogos užsiėmimai, o kontrolinėje grupėje jokia ugdomoji programa nebuvo taikoma. Antroji anketinė apklausa buvo atlikta įgyvendinus sveikatą gerinančią programą ir praėjus trims mėnesiams po pirmosios anketinės apklausos. Trečioji anketinė apklausa buvo atlikta praėjus vieneriems metams po sveikatą gerinančios programos įgyvendinimo. Gautų duomenų statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 14.0 for Windows programą.
Rezultatai. Grupėse, kuriose buvo taikoma ugdomoji programa, reikšmingai padidėjo merginų fizinis aktyvumas (prieš programą – 3,43, po programos – 4,23 dienos per savaitę, p<0,05), pagerėjo jų savigarbos balų rodiklis (prieš programą – 29,66; po programos – 31,30 balo), sumažėjo negalavimų balų rodiklis (prieš programą – 10,7; po programos – 7,7 balo) ir sumažėjo valgymo sutrikimų rizikos balų rodiklis (prieš programą – 6,01; po programos – 4,77 balo). Grupėje, kurioje nebuvo taikoma pedagoginė ugdomoji programa fizinio aktyvumo, savigarbos, negalavimų ir valgymo sutrikimų balų rodikliai nepakito. Praėjus vieneriems metams po ugdomosios programos, jos efektyvumas neišliko.
Išvados. Prieš ugdomąją programą reikšmingai daugiau fiziškai aktyvios buvo kontrolinės grupės merginos, jų savigarbos balų rodiklis buvo reikšmingai aukštesnis negu eksperimentinės grupės. Eksperimentinėje grupėje merginoms nustatyta reikšmingai mažesnė valgymo sutrikimų rizika. Praėjus trims mėnesiams po ugdomosios programos, eksperimentinėje grupėje reikšmingai padidėjo paauglių merginų fizinis aktyvumas ir savigarba, pagerėjo sveikata, sumažėjo valgymo sutrikimų rizika. Kontrolinėje grupėje rezultatai nepasikeitė, todėl galime teigti, kad ugdomoji programa buvo efektyvi. Praėjus metams po ugdomosios programos vykdymo, stebėti teigiami rezultatai neišliko, tačiau, paauglių merginų valgymo sutrikimų rizika nepadidėjo.
Raktažodžiai: sveikatos ugdymas, fizinis aktyvumas, mityba, savęs vertinimas, valgymo sutrikimai
Public health
JOLITA BERNATONIENE
Analysis of the Health Improvement Program for Adolescent Girls at School
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine, Thesis of Master Degree. Kaunas, 2013.
Thesis Supervisor: PhD, Assoc. Prof. Ausra Petrauskiene (LSMU); mathematical advisor PhD., Assoc. Prof Rima Kregzdyte.
Aim of the study: to assess effectiveness of the health improvement program for the adolescent girls at school.
Objectives of the study: to define adolescent girls health influencing factors before the educational program in experimental and control groups. To evaluate and compare factors influencing health of adolescent girls before the educational program and a year after the completion of the program.
Subject of the study: 8th, 9th, 10thgrade adolescent girls in Kaisiadorys district.
Methods: the anonymous questionnaire was performed on the 8th, 9th and 10th grade girls in 2 Kaisiadorys district schools. 118 girls were questioned, which were grouped into 2 groups – experimental (n=57) and control (n=61). After the first survey, there was health improvement program carried into effect in the experimental group (lectures, additional physical activity and yoga classes), while there was no activities done in the control group. Second questionnaire was performed after the implementation of health improvement (in 3 months after the first questionnaire). The 3rd questionnaire was performed in 1 year time from the implementation of the health improvement program. Statistical data analysis was performed using SPSS 14.0 for Windows software.
Results. In the group , subjected to health improvement program , there was significant increase in the physical activity of the girls (before the program 3.43, after the program 4.23 days per week, p<0.05), the self-esteem point indicator was improved (before the program -29.66, after the program 31.30 points ), ailment point indicator decreased (before the program 10.7, after the program 7.7 points) and eating disorders risk point indicator was decreased (before the program 6.01, after the program 4.77 points). In the group, where the health improvement program was not implemented, the physical activity, self – esteem, ailment and eating disorders point indicators were unchanged. In one year after the health improvement program, its effectiveness did not remain.
Conclusions: Before the educational program girls from the control group were significantly more physically active and their self-esteem point indicator was significantly higher compare to experimental group. In the experimental group there was significantly smaller risk of eating disorders. In 3 months after the educational program in the experimental group significantly increased physical activity and self-esteem, improved health and decreased risk of eating disorders. In control group indicators remained stable, therefore it is reasonable to conclude, that the program was effective. In one year after the educational program, the positive changes were not longer observed, however eating disorder risk for adolescent girls did not increase.
Kvėpavimu ir žvelgimu žmogus pasiima visą tai, ką saulė yra sukūrusi gamtai. Pavasaris yra patsai gaivumo laikas visam kas gyva“ (Vydūnas) „Iš visų žmogaus gebėjimų protas, siejantis visus kitus sugebėjimus, bręsta sunkiausiai ir vėliausiai“ (Žanas Žakas Ruso)
PADĖKA
Visų pirma norėčiau padėkoti magistrinio darbo vadovei doc. dr. Aušrai Petrauskienei už pasitikėjimą mano žiniomis, reiklumą bei pakantumą mano klaidoms.
Ačiū už statistinės duomenų analizės pamokas doc. dr. Rimai Kregždytei.
Išskirtinis Ačiū mokyklos psichologei Viorikai Burhai už pagalbą vykdant šiame darbe
aprašytą programą ir Kaišiadorių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro
kolektyvui: Viditai Ražanienei ir Audronei Petraškienei už gerą darbinę atmosferą, palaikymą bei nuolatinį raginimą tobulėti.
Nuoširdžiai dėkoju šeimai už kantrybę ir supratimą bei sudarytas sąlygas pasiekti užsibrėžtų tikslų.
Dėkoju visiems artimiesiems ir draugams, kurie suprato mane ir ragino greičiau pabaigti šį darbą.
TURINYS
SANTRAUKA...2
SUMMARY...3
TEMOS AKTUALUMAS...6
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...7
1. LITERATŪROS ŠALTINIŲ APŽVALGA...8
1.1. Žmogaus kūno sudėtis...8
1.2. Pokyčiai brendimo metu...9
1.3. Veiksniai įtakojantys paauglių merginų sveikatą...11
1.3.1. Tinkama mityba...11
1.3.2. Paauglių merginų valgymo sutrikimai...13
1.3.3. Fizinio aktyvumo nauda sveikatai...15
1.3.4. Paauglių merginų fizinis aktyvumas...16
1.3.5. Paauglių merginų požiūris į savo kūną...17
1. 4. Sveikatos ugdymo programų poveikis...20
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS...23
3. TYRIMO REZULTATAI ...26
3.1. Tiriamųjų merginų sveikatą įtakojančių veiksnių, balų rodikliai pirmojo testavimo metu..26
3.2. Lyginamoji analizė tiriamosiose grupėse prieš ugdomąją programą...30
3.3. Lyginamoji analizė grupėse prieš ugdomąją programą ir po jos...31
3.4. Lyginamoji analizė grupėse praėjus metams po ugdomosios programos...33
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS...34
IŠVADOS...38
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...39
LITERATŪRA...40
TEMOS AKTUALUMAS
Daugelio tyrimų duomenys rodo, kad paauglės mergaitės itin nerimauja dėl savo išvaizdos pakitimų. Paprašytos išvardyti nemėgstamiausius savo bruožus, dažnai mini savo fizines ypatybes. Paauglystėje merginos linkę labiau nerimauti dėl tariamų savo fizinių trukumų nei kitais gyvenimo amžiaus tarpsniais. Žiniasklaida ir grožio industrijos pramonė dirbtiniu būdu kuria moters grožio ir kūno kultą. Mergaitės dar būdamos visai mažos nori būti pastebimos ir originalios. Grožio industrijos jėga paliečia ir neigiamai paveikia dar nesusiformavusios merginos raidą.
J. Tutkuvienės teigimu (2001), kai kurie tyrimai atskleidžia valgymo sutrikimų bei fizinio aktyvumo ryšį, tačiau pasigendama darbų, kuriuose būtų tiriamas ne tik profesionalus sportas, bet ir fiziškai aktyvi veikla laisvalaikiu, neretai tampanti kovos su savo kūnu priemone. Tai ypač aktualu šiandien, nes pastaruoju metu Lietuvoje daug merginų nepagrįstai mano, kad jos yra per stambios [1].
Merginas kamuoja nerimas dėl tariamo netobulo savo kūno, depresija, įvairūs fiziologiniai sutrikimai (pvz., amenorėja), o kai kurioms iš jų prasideda valgymo sutrikimai (nervinė anoreksija ir bulimija). V. Aputytė teigia (2000), kad nors Lietuvoje valgymo sutrikimų paplitimas tiksliai nėra žinomas, pastaruoju metu pastebimas polinkis jiems dažnėti [2].
Klaidingas savo kūno vertinimas ir nepasitenkinimas juo itin akivaizdus antroje brendimo fazėje, todėl mokyklose tikslingai ir iš anksto turėtų būti vykdomos sveikatos ugdymo programos, gerinančios merginų požiūrį į savo išvaizdos pokyčius, kūno masę ir suteikiančios žinių apie tinkamą fizinį aktyvumą, sveiką gyvenimo būdą bei savigarbą.
Tyrimui atlikti pasirinktos merginos, kadangi paauglės mažiau patenkintos gyvenimu, prastesnės nuomonės apie savo kūną negu berniukai. Tai siejasi su psichikos sveikata, todėl mergaitės labiau linkusios „pavojingai“ mesti svorį, o tai gali pakenkti ir jų fizinei sveikatai [3].
Šie išvardinti veiksniai paskatino vykdyti sveikatą gerinančią prevencinę programą ir atlikti jos efektyvumo analizę. Iki šiol panašių programų ir jų vertinimo nebuvo atlikta, tuo šis mokslo-tiriamasis darbas naujas ir aktualus.
Tikslas – nustatyti paauglių merginų sveikatą gerinančios prevencinės programos mokykloje efektyvumą
Uždaviniai:
1. Įvertinti paauglių merginų sveikatą įtakojančius veiksnius prieš ugdomąją programą eksperimentinėje ir kontrolinėje grupėse.
2. Įvertinti ir palyginti paauglių merginų sveikatą įtakojančius veiksnius eksperimentinėje ir kontrolinėje grupėse įgyvendinus ugdomąją programą.
3. Išanalizuoti ir įvertinti paauglių sveikatą įtakojančius veiksnius praėjus metams po ugdomosios programos įgyvendinimo.
Ginamieji teiginiai:
1. Mokyklose vykdomos sveikatą gerinančios prevencinės programos yra efektyvios. 2. Paauglės merginos, dalyvavusios mokykloje vykdytoje sveikatą gerinančioje
programoje, mažiau skundžiasi sveikatos sutrikimais negu paauglės, nedalyvavusios minėtoje programoje.
Atsižvelgiant į magistro darbe ginamus teiginius, bei tai, kad anoniminės anketinės apklausos apibendrinta duomenų analizė atspindi tiriamosios grupės asmenų subjektyvią nuomonę, tyrimo rezultatai gali patvirtinti arba paneigti ginamuosius teiginius.
Praktinė darbo reikšmė
Atliktas darbas atskleidė, kad mokykloje įgyvendinta sveikatą gerinanti prevencinė programa yra efektyvi, tačiau, siekiant, kad efektas būtų ilgalaikis, programa tūrėtų būti vykdoma nuolat, nes po metų įgyvendintos programos buvęs efektyvumas neišliko. Gautų darbo rezultatų pagrindu bus paruoštos praktinės rekomendacijos.
Tyrimo rezultatus numatoma paviešinti Kaišiadorių rajono mokyklose, kuriose buvo vykdyta sveikatą gerinanti programa.
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
Paauglystė – vienas svarbiausių sveikatos raidos laikotarpių. Šio laikotarpio elgsenos ir gyvensenos ypatybės bei paauglių požiūris į sveikatą lemia vėlesnio gyvenimo kokybę [4].
Mityba – vienas svarbiausių sveikatos prielaidų. Paauglystės laikotarpiu organizmas sparčiai vystosi, auga ir tobulėja, tad racionalios mitybos reikšmė – itin didelė. Fizinis aktyvumas – kitas gyvenseną atspindinčių bei ženkliai sveikatą įtakojančių veiksnių. Fizinis aktyvumas stimuliuoja augimo procesus, didina fizinį pajėgumą, gerina psichinę savijautą, net 60% sumažina lėtinių neinfekcinių ligų riziką [5].
Šalyje įgyvendinamos sveikatos ugdymo programos, tačiau mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad mūsų visuomenės narių sveikatos rodikliai, tarp jų ir vaikų, kasmet blogėja: plačiai paplitęs dantų ėduonis, netaisyklinga laikysena, regos aštrumo sutrikimai, ir net psichikos susirgimai. Vidutiniškai kas antram mokiniui būdingas nors vienas, o kas penktam šeštam – du sveikatos rizikos veiksniai. A. Zaborskis, I. Lenčiauskienė, A. Klibavičius (2005), atlikę tyrimus nustatė, kad 44,2 proc. mokytojų nuomone, jų mokyklose mokinių sveikatos stiprinimui skiriama per mažai dėmesio. R. Proškuvienė, V. Zlatkuvienė, M. Černiauskienė (2001), atlikę I kurso studentų, įstojusių į VPU iš įvairių Respublikos mokyklų, apklausą atskleidė, kad pagrindiniai jų žinių apie sveikatą šaltiniai - tėvai, žiniasklaida, vadovėliai, medikai. Iš mokytojų šių žinių nurodė gavę tik 15,4 proc. apklaustųjų [6].
1.1. Žmogaus kūno sudėtis
Kūno sudėtis – tai kūno audinių struktūrinių kompleksų: griaučių, raumenų, riebalinio
audinio, vidaus organų, kraujo, odos masės santykis su visa kūno mase. Kūno sudėtis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, mitybos, gyvensenos, paveldimumo. Jei sportuojant priaugama svorio, manoma, kad tai raumenų augimo, o jei netenkama – riebalų netekimo rezultatas [7].
Žmogaus kūno kompozicijai priklauso riebalinis kūno audinys, skeleto raumenys, kaulai, vidiniai organai ir kiti susiję komponentai [8]. Raumenys sudaro didžiąją žmogaus kūno masės dalį: naujagimių – apie 25 proc., suaugusiųjų – 40 - 42 proc., pagyvenusių žmonių – apie 30 proc. bendros kūno masės [9]. Žmogaus organizme griaučių raumenų yra daugiau kaip 600. Jie vidutiniškai sudaro 35 – 40 proc. kūno masės (atsižvelgiant į lytį ir amžių). Liemens, galvos ir kaklo raumenys sudaro tik 20 proc. viso raumeningumo. Pagrindinė raumenų masė yra galūnėse:
viršutinėse - 30 proc. ir apatinėse - 50 proc. raumenų [10]. K. Visagurskienė teigia (2004), kad paauglystės metais santykis tarp riebalinės ir aktyvios kūno masės kinta drauge su fizinio pajėgumo rodikliais [11]. Į griaučių raumenų sudėtį įeina baltymai (apie 20 proc. svorio), angliavandeniai (0,5 proc.), riebalai (0,5 proc.) ir vanduo ( apie 80 proc.) [12].
Žmogaus riebalinė masė su susijusi bendra energijos pusiausvyra, sveikata, fiziniu aktyvumu ir išvaizda [13]. Riebalinis sluoksnis atlieka apsauginę funkciją, tai yra energijos atsarga. Jis atsiranda 3,5 mėn. vaisiui, intensyviau auga du paskutinius nėštumo mėnesius. Gimstant riebalai sudaro apie 0,5 kg kūno masės. Riebalinis sluoksnis labai intensyviai auga pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius, o po to augimas vyksta tolygiai iki 8 metų. Riebalinis audinys mergaitėms gausėja gerokai greičiau negu berniukams. Suaugusių moterų riebalų masė sudaro apie 14 kg, o vyrų – apie 10 kg. Organizme pastoviai yra 10 – 20 proc. riebalų rezervas [14].
Žmogaus kūne yra per 200 kaulų, kurie sudaro apie 8,5 – 10 proc. visos kūno masės [10]. Kaulinis audinys turi neorganinių medžiagų (daugiausia kalcio ir fosforo druskų). Šitos medžiagos sudaro 50 proc. bendro kaulų svorio ir suteikia jam stiprumo ir kietumo, 25 proc. svorio sudaro organinės medžiagos, darančios kaulą stangrų ir elastingą, 25 proc. - vanduo [12].
Suaugęs žmogus turi apie 5 litrus kraujo, o tai sudaro 5 – 8 proc. kūno svorio. Kraujo plazma sudaro apie 55 proc. kraujo tūrio. Didžiausią jos dalį (90 proc.) sudaro vanduo, o likusią – organinės ir neorganinės medžiagos [10].
Lietuva turėtų daugiau dėmesio skirti vaikų augimo tyrimams, nes daugelyje šalių valstybė finansuoja vadinamuosius vaikų nacionalinius augimo tyrimus, kuriuos atlieka antropologai kartu su kitų mokslo šakų mokslininkais (pediatrais, visuomenės sveikatos specialistais, sociologais, biologinės statistikos specialistais). Tokia įvairių specialistų komanda nuolat, periodiškai atlieka vaikų augimo ir brendimo stebėseną, nustato rizikos grupes, sudaro ir atnaujina augimo standartus, tiria ir ieško optimalių augimo vertinimo kriterijų, numato galimas visuomenės sveikatos grėsmes ir profilaktikos priemones [15].
1.2. Pokyčiai brendimo metu
PSO duomenimis, paauglystė vidutiniškai prasideda apie 10 metus, baigiasi tik apie 18-20 metus. Taigi, brendimas nesibaigia sulaukus 16 metų [1].
Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad brendimo pradžiai svarbi smegenų žievė, limbinė sistema ir tinklinis darinys. Limbinė sistema itin svarbi visų nervinių funkcijų, vidaus organų darbui, atsakinga už mūsų emocijas, nuotaikas, elgesį, atmintį, lytinį potraukį. Limbinei sistemai
priklauso smegenų pusrutulio vidinio paviršiaus žievė. Ji tvarko vidaus organų, kraujagyslių, endokrininės sistemos darbą. Tinklinis darinys – tai tam tikras ląstelių tinklas, kuris aktyvina arba slopina smegenų žievę [1].
Paauglystėje ryškiai keičiasi kūno formos ir proporcijos, nevienodais tempais auga rankos ir kojos, išryškėja lytiniai skersmenų ir apimčių proporcijų skirtumai. Paauglio kūne vykstantys fiziniai pokyčiai sukelia psichologinę įtampą, „naujas kūnas“ suteikia nepatirtų jausmų. Todėl jis kruopščiai tyrinėjamas ir dažniausiai retai pastebimi savi privalumai, nors trūkumai matomi ryškiausiai ir visada. Paaugliai išgyvena dėl savo kūno normalumo, jiems neramu, ar jie tokie kaip visi. Vaikinai ir merginos dažnai reaguoja į pokyčius, vykstančius šiuo amžiaus tarpsniu, kaip į ligą arba nenormalų reiškinį. Merginų problema tampa kūno svoris. Jos ypač nerimauja dėl antsvorio, kuris brendimo periodu – normalus reiškinys, dažnai šis įsivaizdavimas apie savo kūną nėra objektyvus. Paauglės ypač jautriai reaguoja į bendraamžių ir suaugusiųjų pastabas apie kūno išvaizdą, jų teigiamas savęs vertinimas tiesiogiai susijęs su savo kūno vertinimu. Paauglės, būdamos nepatenkintos savo kūnu, gana dažnai suserga grėsminga liga – anoreksija [16].
Dėl brendimo variacijų paaugliams būdingas savęs lyginimo su bendraamžiais arba kokiais kitais etalonais, jiems sunku save adekvačiai vertinti. Pernelyg geras arba blogas vertinimas gali tapti agresyvaus arba depresyvaus elgesio paskata, lemti neurotiškas reakcijas, anoreksiją. Juo labiau kad visi fizinės išvaizdos „trūkumai“ paauglystėje esti gerokai perdėti [16].
Itin svarbūs veiksniai, užtikrinantys normalų lytinį brendimą, yra taisyklinga mityba ir normalus darbo bei poilsio režimas. Po įvairių dietų pavadinimais propaguojamos rekomendacijos lieknėti dažnai paaugles paskatina riboti normalią mitybą, siekti svorio kritimo. Deja, dažniausiai mitybą ima riboti normaliai besivystančios, neturinčios antsvorio merginos, siekdamos madingų kūno proporcijų „standartų“. M. Kiesilytė teigia (2004), kad dėl žymaus maisto kiekio ir kaloringumo ribojimo, fizinio krūvio didinimo, ir juos lydinčio kūno masės sumažėjimo gali pasireikšti žymus lytinio vystymosi sutrikimas, prilygstantis įvairioms įgimtoms ir/ar įgytoms ligoms. Tai lyg nauja, „šio laikmečio rizikos grupė“ Lietuvoje [17].
Kasmet rekomenduojama vertinti mergaitės fizinį ir lytinį vystymąsi: svorio ir ūgio kitimas vertinamas pagal SAM metodines rekomendacijas [18]. Rodiklių normatyvas atitinka intervalą tarp 25- osios ir 75- osios procentilių. Fizinio vystymosi sutrikimas, pasireiškiantis žymiu augimo tempų sulėtėjimu ar pagreitėjimu yra nurodomas kaip lytinio vystymosi sutrikimų rizikos faktorius. Sparčiausias augimo tempas yra lytinio brendimo pradžioje, o po mėnesinių atsiradimo augimo tempas žymiai lėtėja. Antrinių lytinių požymių (krūtų augimo ir plaukuotumo) vystymasis vertinamas pagal Tanner 1-5 balų sistema: 1balas atitinka būklę, kai požymio vystymosi nėra, o 5 balais vertinamas subrendusiai moteriai būdingas krūtų ir plaukuotumo tipas.
Antrinių lytinių požymių vystymasis atspindi normalų moteriškų lytinių hormonų kiekį organizme. Išorinių lyties organų pakitimai yra labai svarbus taisyklingo moteriško vystymosi rodiklis [18].
M. Kiesylytė pabrėžia (2004), kad 17-18-os metų amžius yra normalaus lytinio brendimo procesų pabaiga. Gydytojos nuomone, visi lytinio vystymosi sutrikimai turėtų būti išsiaiškinami ir gydomi būtent jaunoms mergaitėms – fiziologinio lytinio brendimo metu [17].
Apibendrinant pateiktą medžiagą, galima teigti, kad lytinio brendimo amžius yra tas laikas, kai mergaitei yra būtinos lytinio švietimo (auklėjimo) žinios apie jos organizme vykstančius pakitimus, kūno formų pasikeitimus ir normalaus lytinio vystymosi svarbą.
1.3. Veiksniai įtakojantys paauglių merginų sveikatą
1.3.1. Tinkama mityba
Sveikatos pagrindas — racionali mityba. Ji skatina fizinę ir protinę žmogaus raidą, darbingumą gerą nuotaiką ilgina gyvenimą.
Mityba plačiąja prasme apima maisto panaudojimą organizmo statybai, nuolatiniam atsinaujinimui, medžiagų apykaitai ir įvairioms funkcijoms. Šis labai svarbus biologinis žmogaus poreikis yra virtęs socialiniu, psichologiniu, kultūriniu žmogaus gyvensenos komponentu [19].
Pagal Maslow (cit. Myers, 2008) pasiūlytą poreikių hierarchijos teoriją, yra penki poreikių lygmenys, lemiantys žmogaus elgseną. Maisto poreikis priskiriamas prie žemiausių – fiziologinių poreikių. Maslow teigimu, tada, kai žemesnio lygio poreikiai yra patenkinti, šiuo atveju - alkio, maisto, žmogus siekia patenkinti aukštesnius poreikius, tokius kaip draugystė, pagarba, pripažinimas arba saviraiška [20].
Norą valgyti skatina mūsų fizinė būklė – cheminiai organizmo procesai ir pogumburio veikla. Organizmo homeostazės sistemos, palaikančios normalų kūno svorį ir pakankamas maisto atsargas, sukelia alkio jausmą, dėl kurio ir atsiranda noras valgyti [20].
Žmogaus organizmo audiniai sudaryti iš vandens ir tam tikrų organinių medžiagų - baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Pagrindinės maisto medžiagos - baltymai, riebalai ir angliavandeniai, oksiduodamiesi organizme išskiria energija; vitaminai įtraukiami į chemines reakcijas, kadangi įeina į fermentų sudėtį, o mineralinės medžiagos atlieka kitas savitas funkcijas [21].
Kasdienis maistas aprūpina organizmą visomis reikalingomis medžiagomis. Pasak E. Grinienės, J.V. Vaitkevičiaus (2009), baltymai yra viena pagrindinių gyvybiškai svarbių medžiagų, reikalingų organizmo atsinaujinimui ir augimui, imuniteto susidarymui ir kitoms organizmo funkcijoms. Vartojant per mažai baltymų mažėja organizmo atsparumas, silpnėja augimas, lėtėja kraujo gamyba, atsiranda silpnumas, greičiau pavargstama. Per gausus baltymų suvartojimas taip pat neigiamai veikia organizmo funkcionavimą – gali sutrikti virškinimas, vystytis alergija, didėti nervų sistemos labilumas[22].
Angliavandenius autoriai apibūdina kaip pagrindinį energijos šaltinį. Angliavandeniai skirstomi į tris grupes: paprastuosius (cukrus), sudėtinius (polisacharidus) ir skaidulines maisto medžiagas. Anot autorių, suvartojant per mažai angliavandenių gali užkietėti viduriai, sutrikti medžiagų apykaita. Angliavandenių perteklius gali sukelti nutukimą, mažinti raumenų tonusą, audinių stangrumą[22].
Vanduo yra audinių skysčio, kraujo, įvairių ląstelių sudėtinė dalis. Vandeninėje terpėje vyksta visos organizmo reakcijos [22]. Kaip teigia R. Lažauckas (2005), su vandeniu ir kitais skysčiais organizmas gauna mineralinių medžiagų ir mikroelementų. Vandens kiekis organizme nekinta, nes yra reguliuojamas. Autorius pažymi, jog nereikėtų nuolat vartoti virto vandens, nes jame mažiau mineralinių druskų, tačiau nėra gerai ir nuolat gerti mineralinį vandenį, nes jame daug druskų. Be to, pasak R. Lažaucko (2005), geriant labai daug vandens, didėja krūvis širdžiai ir inkstams, iš organizmo pašalinama daug mineralinių medžiagų ir vitaminų [21].
Vitaminai – biologiškai aktyvios medžiagos, dalyvauja daugybėje organizme vykstančių reakcijų, reguliuoja labai svarbius medžiagų apykaitos procesus ir pasižymi labai įvairiapusiu poveikiu. Daugumą vitaminų žmogus turi gauti su maistu, nes organizme susidaro tik labai nedidelis kai kurių vitaminų kiekis. Gaunat nepakankamai vitaminų, atsiranda hipovitaminozės požymių (greitas nuovargis, sumažėjęs darbingumas, silpnumas). Vitaminų trūkumas gali būti susijęs su per mažu jų kiekiu maiste, neteisingu maisto produktų gaminimu. Vitaminai blogiau įsisavinami sutrikus virškinimui, sergant skrandžio, žarnyno, kirmėlinėmis ligomis. Per didelis vitaminų kiekis vadinamas hipervitaminoze, tačiau hipervitaminozė pasitaiko rečiau nei hipovitaminozė [23].
Tinkama mityba paauglystės laikotarpiu mažina mažakraujystės, vystymosi sutrikimų, antsvorio ir kitų sveikatos problemų riziką. Vaikystėje mitybos įpročius daugiau arba mažiau lemia tėvų maitinimosi modelis, tačiau paauglystėje, kada išauga saviraiškos, nepriklausomybės poreikis, paauglių mitybos įpročiai gali kisti, kadangi susidomima savo išvaizda, pasirado svarbu neišsiskirti iš bendraamžių grupės [24].
Racionali mityba yra tokia, kai organizmas iš maisto gauna tiek energijos, kiek išeikvoja. Energijos poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, kūno sudėjimo, metų laiko, klimato sąlygų ir ypač nuo vaiko fizinio aktyvumo ir protinės veiklos. Ramybės metu maisto medžiagų ir energijos naudojama daug mažiau nei dirbant fizinį arba protinį darbą.
Mityba, kurios įpročiai dažniausiai formuojasi dar vaikystėje ir paauglystėje, – vienas svarbesnių sveikatą įtakojančių veiksnių. Racionali mityba yra ypatingai reikšminga augančiam ir besivystančiam vaiko organizmui. Subalansuota, reguliari mityba sąlygoja harmoningą vaiko augimą, fizinį ir protinį brendimą [25].
Nustatyta, kad maitinimosi rėžimo labiausiai nesilaiko devintų klasių moksleiviai. Dėl menko asortimento ir laiko stokos mokykloje vaikai retai valgo sriubą, todėl dažnai maitinasi šaltais užkandžiais [19]. Tik pusė Kauno miesto moksleivių kasdien valgo pusryčius. Rečiau pusryčiauja mergaitės nei berniukai [ 26].
Kaip teigia L. Labanauskas, R. Rokaitė, R. Kučinskienė ir kt. (2008), daugelis paauglių nesilaiko mitybos rėžimo, nevalgo pusryčių, dažnai valgo greitus užkandžius, mergaitės, dažniau negu berniukai, riboja savo mitybą, neretai turi valgymo sutrikimų [27].
Racionali mityba turi ypač didelę reikšmę augančio paauglio organizmui: • užtikrina emocinę pusiausvyrą ir gerą mąstymą;
• turi teigiamą įtaką intelekto koeficientui;
• stiprina organizmo imunitetą ir didina atsparumą ligoms; • didina fizinę jėgą, ištvermę ir formuoja plastinę kūno formą; • prailgina aktyvų gyvenimą [28].
Išanalizavus pateiktą literatūrą galima teigti, kad mokyklose būtina vykdyti prevencinę veiklą, kurios metu paauglės merginos turėtų būti skatinamos sveikai ir teisingai maitintis.
1.3.2. Paauglių merginų valgymo sutrikimai
Nors aplinkos sąlygos ir kinta, sveiko žmogaus organizmas geba išlaikyti nuolatinę vidinės terpės sudėtį (homeostazę) ir ją reguliuoti, sudaryti palankias sąlygas normaliai visų audinių ir ląstelių veiklai. Todėl, kaip teigia D. Vizbaraitė labai svarbu, kaip paaugliai maitinasi, kokius maisto produktus vartoja [29].
Valgymo sutrikimus lemia paveldimumas, biologiniai, socialiniai ir kultūriniai veiksniai. Tyrimai patvirtina, kad nervinė anoreksija dažnesnė tarp monozigotinių dvynių negu tarp
dizigotinių. Valgymo sutrikimų daugiau tarp sergančių tiek nervine anoreksija, tiek nervine bulimija moteriškosios linijos giminių [30].
Paauglės dažnai perdėtai rūpinasi savo figūra, svoriu arba abiem iš karto ir nuolat baiminasi priaugti svorio. Nepasitenkinimas kūnu dažnai priveda prie nervinės bulimijos arba nervinės anoreksijos [31].
Nervinė bulimija – tai kartais jaučiamas stiprus alkis, laikinas artėjančių mėnesinių, nerimo arba liūdesio sukeltas apetito padidėjimas, kai suvalgoma daug maisto. Tačiau tikroji bulimija su šiais nukrypimais neturi nieko bendro. Ji pasireiškia pasikartojančiais ir staigiais „besaikio alkio“ priepuoliais, kurie tęsiasi, kol yra suvalgomas didžiulis maisto kiekis, o paskui vemiama. Šie priepuoliai ligoniui sukelia gėdos ir kaltės jausmą, verčiantį šiuos sutrikimus slėpti nuo aplinkinių [31].
Nervinei anoreksijai būdingi šie simptomai: didelis svorio kritimas, nepakankama mityba, alpuliai, padidėjęs aktyvumas, mėnesinių išnykimas. Nervinė anoreksija – rimtas psichikos sutrikimas, smarkiai pakeičiantis mitybos įpročius. Dažniausiai juo serga jaunos merginos ir moterys. Ši liga sujaukia jaunos moters gyvenimą, kartais kelia pavojų net jos gyvybei. Dažnai šio sutrikimo pradžia pastebima ne iškart, liga sunkiai diagnozuojama. Anoreksija neatskiriama nuo didelių psichinių kančių, ją būtina gydyti. Gydymas ilgas ir sunkus, reikalaujantis ypatingos artimųjų globos [31].
O. Vasiliauskienė teigia, (2007) kad nervine anoreksija paprastai sergama paauglystės viduryje, t.y. 13-15 metų, o nervine bulimija – vėlyvoje paauglystėje arba suaugus, t.y. 17-25 metų. Nervine anoreksija dažniau serga paaugliai iki lytinės brandos, o bulimija tokiame amžiuje reta. Valgymo sutrikimai būdingesni merginoms, tik 5-10 proc. paauglių berniukų skundžiasi šiais sutrikimais [30].
O. Vasiliauskienė, išanalizavusi atliktus tyrimus, (2007) rašo, kad per pastaruosius 20 metų stebimi šie valgymo sutrikimų epidemiologijos pokyčiai: sutrikimai dažniau nustatomi paaugliams, mažumų grupėms, tarp mažesnio socialinio ir ekonominio statuso asmenų. Suaugusių moterų sergamumas nervine anoreksija išliko santykinai stabilus, tačiau 15-19 metų merginų sergamumas nervine anoreksija paskutiniu metu labai padidėjo. Pavyzdžiui nervine anoreksija JAV serga 0,5 proc. merginų. Ši liga yra trečioje vietoje po dažniausių paauglių lėtinių ligų – nutukimo ir astmos [30].
Panašiai yra Jungtinėje Karalystėje ir kitose Europos šalyse. Nervinės anoreksijos paplitimas visuose gyvenimo tarpsniuose įvairuoja nuo 1 iki 4 proc. Besivystančių šalių epidemiologiniai tyrimai rodo, kad anoreksijos paplitimas Japonijoje, Kinijoje, Pietų Amerikoje ir Irane dabar yra toks pats kaip JAV, Jungtinėje Karalystėje ir kt. išsivysčiusiose Europos šalyse.
Manoma, kad valgymo sutrikimo paplitimo dažnumas atspindi socialinį ir ekonominį lygį, o ne etniškumą [30].
D. S. Rosen teigia, (2003) kad valgymo sutrikimai gali pakenkti ar net negrįžtamai sustabdyti paauglio fiziologinį vystymąsi arba neigiamai paveikti reprodukcinę sistemą, sudaryti palankias sąlygas kaulų ligoms atsirasti. Pastebėta, kad turintiems valgymo sutrikimų gali sumažėti smegenų masė, kuri net ir pasveikus gali nebeatsistatyti [32].
Atlikus HBSC tyrimus paaiškėjo, kad Lietuvoje iki 15% moksleivių laikosi dietos, kad sumažintų kūno svorį. Du kartus dažniau tai daro mergaitės negu berniukai [33]. Valgymo sutrikimai šiuo metu tampa vis didesne problema, nes tokių sutrikimų atvejų nuolat daugėja. R. Jankauskienės atlikti tyrimai parodė, (2002) kad moksleivės pradeda laikytis dietos gana anksti: amžiaus vidurkis – 14,5± 1 metai [34].
Labai svarbu, kad valgymo sutrikimai būtų laiku pastebėti ir turintiems mitybos problemų būtų suteikta pagalba [35].
1.3.3 Fizinio aktyvumo nauda sveikatai
Fizinis aktyvumas – tai kūno judesiai, kurių rezultatas yra didesnis nei ramybės lygmens energijos sunaudojimas, o fizinis tinkamumas – tai turimi arba siekiami žmonių fiziniai bruožai, susiję su jų fizinio aktyvumo galimybėmis. Fizinis tinkamumas suprantamas kaip fizinio pajėgumo ir fizinės veiklos kompleksas [36].
Fiziškai aktyvi gyvensena, sportavimas laisvalaikiu yra žinomi ne tik kaip savijautą gerinantys, bet ir kaip sveikatą stiprinantys veiksniai. Tuo tarpu mažas fizinis aktyvumas kartu su kitais sveikatos rizikos veiksniais skatina daugelio tokių lėtinių ligų, kaip širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas, cukrinis diabetas, vėžys, atsiradimą. Mokslininkai, tyrę fizinį aktyvumą pažymi, jog fizinė veikla gerina psichinę savijautą, mažina depresiją ir nerimą, stimuliuoja imuninę sistemą. Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas mažina bendrą mirtingumą, o ypač mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kurios lieka pagrindine visų šalių gyventojų mirtingumo priežastimi [37].
Teigiamas fizinio aktyvumo poveikis augančiam organizmui neabejotinas. Daugelis mokslinių tyrimų rodo, kad fizinis aktyvumas stimuliuoja augimo procesus, tobulina judėjimo ir atramos aparato funkcijas: didėja raumenų masė, pakinta sąnarių ir raiščių tamprumas, sustiprėja augančio vaiko kaulai, kurie tampa atsparesni lūžių atvejais, tuo pačiu lavėja ir ištvermė, lankstumas bei kitos fizinės ypatybės [38].
Fiziškai aktyvesnės merginos geriau vertina savo sveikatą, labiau ja rūpinasi, jas rečiau vargina psichosomatiniai sutrikimai negu fiziškai pasyvesnes (Petkevičienė ir kt. 2002). Atlikus tyrimus nustatyta, kad fiziškai aktyvios moksleivės gerokai dažniau grūdino savo kūną, rinkosi aktyvias laisvalaikio leidimo formas [39].
A. Zaborskis su bendraautoriais pastebi, jog sėkmingai organizavus sveikatos ugdymo veiklą mokyklose būtų galima ženkliai sumažinti žalingų įpročių paplitimą bei pagerinti moksleivių sveikatos būklę [40].
Apibendrinant galima teigti, jog fizinis aktyvumas yra bazinis sveikatos pamatas, apsprendžiantis gyvenimo kokybę bei sergamumo mažėjimo tendencijas.
1.3.4. Paauglių merginų fizinis aktyvumas
R. Jankauskienė atliktame vyresnių klasių merginų požiūrio į savo kūną priklausomybė nuo jų įsitraukimo į neformalią fizinę veiklą tyrime (2000), nustatyta, kad daugelis merginų laisvalaikiu nesportavo. Didesnis kūno masės indeksas buvo susijęs su didesniu nepasitenkinimu savo kūnu. Labiausiai dėl savo kūno įvaizdžio buvo susirūpinusios nereguliariai laisvalaikio fizinėje veikloje dalyvavusios merginos [41].
2005 m. Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės užsakymu LKKA atliktoje studijoje Lietuvos didžiųjų miestų vidurinių mokyklų mokinių fizinio aktyvumo tyrimais nustatyta, kad tik 9,8 proc. mergaičių ir 18,6 proc. berniukų, gyvenančių didžiuosiuose miestuose, fizinis aktyvumas atitinka PSO rekomenduojamas normas [42].
2006 m. nustatyta, kad vyresnių klasių moksleiviai mankštinasi vis mažiau. Palyginus su 2000 metais, mokinių, kurie per savaitę mankštinasi 2–3 kartus, sumažėjo 20 proc. Jog beveik niekada nesimankština pripažino 20 proc. mokinių, tarp kurių daugiau buvo mergaičių [43].
Dauguma Lietuvos moksleivių nėra pakankamai fiziškai aktyvūs. Nepakankamas fizinis aktyvumas neigiamai veikia augimą ir brendimą. Mokslininkai, tyrę Lietuvos vaikų fizinį aktyvumą, įžvelgia jo ryškias mažėjimo tendencijas [44].
Kūno masės indekso reikšmės, kaip vieno iš labiausiai mitybos būklę rodančių veiksnių, tokio paties amžiaus sportuojančių ir nesportuojančių merginų yra panašios ir atitinka normą. Kūno riebalų procentinis kiekis nesportuojančių merginų yra didesnis negu sportuojančių [45].
V. Blauzdys ir M. Jasiūnas (2000) teigia, kad kūno kultūros pamokos tarp mokinių nėra populiarios. Tyrimo duomenimis, už kūno kultūros pamokų kurso reikalingumą pasisakė tik 22,9
proc. merginų ir 20,8 proc. vaikinų. Didžioji moksleivių dalis teigia, kad toks kursas nereikalingas [46].
E. Grinienė analizavusi, (2003) kas skatina mokinių fizinį aktyvumą, nustatė, kad lankyti kūno kultūros pamokas skatino išugdytas teigiamas požiūris į fizinį aktyvumą. Pamokų nelankė tie apklaustieji, kuriems atrodė, kad pamokose krūvis yra per didelis, pritingintys, per mažai skatinami mokytojų, tėvų, draugų. Ne pamokų metu moksleiviai treniravosi mokykloje, lankė sporto mokyklas, sportavo kasdien arba kas antrą dieną. Populiariausias tarp moksleivių buvo krepšinis. Apklaustųjų fizinis aktyvumas siejosi su tėvų, bendraamžių ir pačių požiūriu į sportą. Dalis apklaustųjų nurodė, kad norėtų gauti daugiau žinių apie fizinio aktyvumo naudą mokykloje ir iš žiniasklaidos [47].
Fizinio aktyvumo motyvų hierarchijoje berniukams ir mergaitėms sveikatos motyvas svarbiausias, tačiau berniukų motyvacijoje, palyginti su mergaitėmis, vyrauja noras būti sportininku, nugalėti, kūno galių pajautimo ir noro būti geros formos motyvai, o mergaitėms aktualūs svorio kontrolės ir kūno įvaizdžio motyvai, todėl planuojant paaugliams skirtas fizinio aktyvumo programas verta atsižvelgti į nustatytus lyčių motyvacijos skirtumus [48].
Treneriai turėtų atkreipti dėmesį į liesėjančias merginas, sportuojančiųjų motyvus, atpažinti valgymo sutrikimų ir besaikio sportavimo simptomus, o esant reikalui pasiųsti gydytis. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad net ir reklama, nuotraukos bei plakatai ant sienų daro sportuojantiems didžiulę įtaką. Plakatuose bei reklamoje vaizduojami žmonės turėtų atitikti realius sportuojančiųjų lūkesčius, tai ypač svarbu dirbant su paaugliais [49].
1.3.5. Paauglių merginų požiūris į savo kūną
Požiūris į žmogaus kūną, sielą, dvasines vertybes ir idealus kito priklausomai nuo laikotarpio, politinės, ekonominės, socialinės situacijos. Nuo to, koks kūnas visuomenei buvo reikalingas, priklausė pagarba arba panieka kūnui, jo gyvybės kaina [16].
Į kiekvieną jų atžvilgiu pasakytą pastabą, teigia S. Ustilaitė, paaugliai reaguoja perdėtai jautriai. Ne vietoj ir netaktiškai ištarta replika gali sukelti gana didelę sumaištį dvasiniame gyvenime, Pasipriešinimo jausmą, kūno vaizdo arba kitokių sutrikimų [16].
Vyresnių klasių merginų požiūrio į savo kūno masę sutrikimai susiję su nepasitenkinimu tam tikra savo kūno dalimi, mintimis, kad kūno dalis atrodo pasibjaurėtinai, arba įsitikinimas, kad tam tikra kūno dalis yra per riebi. Manoma, kad žmonės vertinami pagal jo išvaizdą ir kad kitos asmenybės savybės yra vertinamos mažiau [16].
R. Jankauskienė nustatė, kad (2002) didelė dalis (58,5 proc.) normalios pasyviosios kūno masės moksleivių manė, kad jų svoris yra per didelis. Didesnės pasyviosios kūno masės moksleivės bei moksleivės, manančios, kad jų svoris per didelis, blogiau vertino savo kūną ir atskiras jo dalis, su svorio korekcija susijusi jų elgsena buvo negatyvesnė. Didesni skirtumai tarp esamo ir trokštamo kūno svorio nulėmė negatyvesnę svorio kontrolės elgseną bei didesnę baimę jo priaugti. Požiūris į savo kūno svorį buvo labiau susijęs su negatyvia svorio kontrolės elgsena bei baime jo priaugti negu esamas pasyviosios kūno masės kiekis. Sportuojančių moksleivių požiūris į savo kūną nesiskyrė nuo nesportuojančių, tačiau tendencija, kad sportuojančios moksleivės daugiau laikosi dietos, rodo analizuojamo reiškinio problematiškumą [50].
Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį paauglės tapo lieknesnės. Kadangi analogiškos tendencijos lietuvių berniukams nebūdingos, matyt, tokiems mergaičių kūno masės kitimams daug reikšmės turi mados vėjai ir visuomenėje idealizuojamas itin liesas moters kūnas. Klaidingas savo kūno vertinimas ir nepasitenkinimas juo itin akivaizdus antroje brendimo fazėje. J. Tutkuvienės atliktų tyrimų (2001) duomenys iš esmės sutampa su kitų tyrėjų (Estijos, Singapūro, Pietų Karolinos, Dublino, Australijos) duomenimis, tačiau savo kūną neadekvačiai suvokiančių mergaičių skaičius šiek tiek skiriasi įvairiose šalyse, priklauso nuo socialinių, ekonominių ir kultūrinių veiksnių. Pastaruoju metu Lietuvos paauglių mergaičių požiūriui į savo kūną daug reikšmės turi draugai ir jaunimo žurnalai. Beje, draugų požiūris į kūną taip pat formuojasi veikiama visuomenėje ir žiniasklaidoje paplitusių idealų. Taigi, lieso kūno kultas, gausybė populiariuose žurnaluose siūlomų dietų gali skatinti nesveiką požiūrį į savo kūną, o kartais – ir valgymo sutrikimus [1].
Merginos paauglystėje susiduria su konfliktiška situacija, kadangi neatitinka brendimo metu besiformuojančio fizinio įvaizdžio, susijusio su motinyste. Greitai kintantis kūnas, o ypač pilnėjimas kaip visiškai normalus reiškinys merginoms sukelia nepasitenkinimą, o pats brendimo procesas, jų suvokimu, yra painiojamas su antsvoriu. Būtent todėl daugumas merginų pradeda laikytis dietos [49].
Vakarų šalių patirtis rodo, kad nedidelis antsvoris yra mažesnė problema nei sutrikęs požiūris į savo kūną, nuolatinis dietos laikymasis ir su tuo susiję fiziniai ir psichologiniai padariniai [1 ].
Žiniasklaida yra viena iš priemonių, labiausiai veikiančių žmogaus sąmonę, ypač ji veikia vaikus paauglius. Vaikai, palyginti su suaugusiaisiais, yra įtaigesni televizijos laidoms, nes dar neturi stabilios vertybių sistemos, sunkiai atskiria demonstruojamą fantazijų pasaulį nuo realybės ir pan. [16].
Yra tyrimų, kurie rodo, kad TV žiūrėjimo dažnumas ir specifiškumas susijęs su moteriško ir vyriško kūno stereotipų susiformavimu ir valgymo sutrikimų simptomatika net vaikų amžiuje. Komunikacijos priemonėse naudojami grožio stereotipai dažnai būna siejami su žavingo gyvenimo iliuzija ir taip sukuriamas klastingai apgaulingas efektas [16].
Paaugliai labai jautriai reaguoja į aplinkinių nuomonę. Išgirdus, kad ji stora, paauglės pradeda valgyti kuo mažiau, ima be saiko sportuoti, gali net pradėti rūkyti. Pasitelkus geležinę valią ji kovoja su alkiu, kad tik taptų lieknesnė [16].
Merginų, būsimų motinų sveikatos ugdymui turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys: jos pašauktos atlikti didžiausią misiją – kurti naują gyvybę. Moters sveikata priklauso ne tik nuo kūno stiprumo, bet ir nuo doros, vidinės ramybės, dvasios ir proto darnos bei pilnatvės. Siekiant moterų tobulėjimo ir gyvenimo darnos bei pilnatvės, tikslinga jas skatinti sveikatos saviugdos ir teigiamo požiūrio į savo kūną.
PSO (2002) jau kuris laikas su nerimu skelbia, kad vis daugiau moterų rūko, vartoja alkoholinius gėrimus, mažai juda, jų mityba nesubalansuota. Būtina pradėti aktyvią prevencinę veiklą jau ikimokykliniame amžiuje, tęsti ją mokykloje ir ypač stiprinti prasidėjus paauglystei. Svarbu suteikti žinių apie sveikatą, fizinį aktyvumą, savigarbą bei aukštą savęs vertinimą.
Apibūdinant savęs vertinimą, pagrindinis vaidmuo teikiamas žmogaus jausmams, tam, ką jis jaučia ir išgyvena savo atžvilgiu. Aukštai save vertinantis žmogus išgyvena pasididžiavimo savimi, savosios vertės jausmą, o žemai save vertinantis, priešingai – nepasitenkinimo savimi, menkavertiškumo jausmus. Adekvatus savęs vertinimas leidžia kritiškai žvelgti į save, suderinti savo galimybes. Adekvačiai save vertinantys paaugliai turi aukštesnį visuomeninį ir asmeninį statusą, platesnį interesų lauką, jų aktyvumas nukreiptas į įvairias veiklos sritis.
Kūno kultūros mokytojai, dirbantys su paauglėmis mergaitėmis, turi atkreipti dėmesį į jų elgseną, kalbas ir išvaizdą ir sugebėti atpažinti liesėjančias merginas. Jų pastangos turi būti nukreiptos teigiamo merginų požiūrio į savo besikeičiantį kūną suformavimui. Stambesnėms merginoms nereikėtų akcentuoti svorio kontrolės arba viešai duoti pastabų, nes jos ir taip patiria nemažą socialinį spaudimą [49].
Pasitenkinimas savo kūno svoriu ir išvaizda reikšmingai susijęs su kūno masės indeksu, bet ne sportavimo pobūdžiu. Nereguliarus sportavimo pobūdis gali būti laikomas požymiu, kuriuo remiantis galima prognozuoti dažnesnes paauglių merginų pastangas mažinti kūno svorį [51 ].
Dabar paauglės dažnai klaidingai įsivaizduoja ir neteisingai vertina savo kūną. Kaip rodo įvairiose šalyse atlikti tyrimai, dauguma mergaičių visiškai nepagrįstai mano, kad jos per stambios, o idealus kūno sudėjimas- daug lieknesnis nei jų [1].
1. 4. Sveikatos ugdymo programų poveikis
Sveikatos ugdymas yra sąmoningai sudarytos sąlygos, kuriomis siekiama suteikti žinių, padėti formuotis teigiamoms sveikatos atžvilgiu elgesio nuostatoms bei sveikos gyvensenos įgūdžiams, padėti atsisakyti žalingų įpročių bei keisti asmens elgseną, siekiant geresnės sveikatos. Sveikatos ugdymas yra sveikatos stiprinimo pagrindas [52].
Sveikatos ugdymas apima mokymo ir mokymosi procesą, intelektualinės raidos procesą, kurio rezultatas – sveikatos informacijos suvokimas (supratimas), sveikatos informacijos reikšmės supratimas, asmeninių ir visuomenės ryšių supratimas ir gebėjimas teisingai taikyti sveikatos informaciją sau ir visuomenei [52].
Ugdymo procesas pradedamas nuo duomenų rinkimo, siekiant surinkti informaciją apie esamą sveikatos situaciją ir siekiama ją pagerinti. Kalbant apie sveikatos mokymą dažniausiai turima galvoje formalų arba grupės mokymą, bet pamirštamas mokymas per masines informavimo priemones ir per draugus, šeimą [53].
Ne visose Lietuvos mokyklose sveikatos ugdymui skiriama pakankamai dėmesio. Kai kuriose iš jų mokinių sveikata ugdoma tik pavienių mokytojų iniciatyva. Sveikatos ugdymo procesas mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose vyktų efektyviai, jeigu tam būtų pasirengęs ir aktyviai dalyvautų visas šių įstaigų kolektyvas bei mokinių tėvai [54].
Sveikatos ugdytojai turi stengtis, kad antsvorio prevencijos programos neskatintų negatyvaus kūno vaizdo pokyčių, neobjektyvaus savo kūno masės vertinimo ir nesukeltų valgymo sutrikimų, nepuoselėtų idėjos, kad dietos laikymasis ar sutrikdytas mitybos režimas yra normalu. Tačiau, valgymo sutrikimų prevencijos programos neturėtų skatinti antsvorio bei nutukimo normalizavimo ar garbinimo [55].
Antsvorio prevencijos programose dažnai bandoma didinti asmens fizinį aktyvumą, nes tikima, kad padidintas energijos išeikvojimas padeda atsikratyti suvartoto kalorijų pertekliaus. [56].
Su sveikata susijusios mokyklose vykdomos fizinio aktyvumo programos gali padidinti mokinių fizinį aktyvumą, sumažinti vaikų nutukimo paplitimą ir pagerinti jų sveikatą, tačiau programų ilgalaikis efektyvumas nėra apibrėžtas [57]. Mokyklose, kuriose vykdomos sveikatą gerinančios programos pagerėja mokinių žinios apie sveikatą ir sveiką gyvenimo būdą ne tik vyresnėse, bet ir pradinėse klasėse. Pačių mokinių vadovaujamas mokymas yra efektyvi priemonė populiarinant sveiką gyvenimo būdą [58].
Fizinio aktyvumo prevencinių programų rezultatai rodo, kad fizinio aktyvumo padidinimo tikslas pasiekiamas per metus ir labiau išreikštas tarp berniukų. Fizinio aktyvumo padidėjimas priklauso nuo mokytojų motyvacijos ir pasiruošimo [59].
Iki šiol visame pasaulyje yra atlikta vos trys dešimtys vaikų ir paauglių nepasitenkinimą savo išvaizda mažinančių kontroliuojamų ir mokyklose vykdytų reprezentatyvių sveikatos ugdymo programų efektyvumo tyrimų [60]. Tokios programos buvo vykdytos JAV, Kanadoje, Anglijoje, Australijoje, Izraelyje, Šveicarijoje, Švedijoje ir Italijoje [60]. Daugumos šių programų turinį sudarė informacijos teikimu paremtos pamokos apie drastiškų dietų laikymosi pasekmes, sveikos mitybos principus, kūno įvaizdžio konstravimo žiniasklaidoje ypatumus, socialinius išvaizdos lūkesčius [61].
Sėkmingai vykdomose antsvorio ir nutukimo prevencinėse programose, siekiant mažinti nepasitenkinimą savo išvaizda, be sveikos gyvensenos mokymo, dėmesys turėtų būti kreipiamas į vaikų ir paauglių kritiško požiūrio į žiniasklaidoje peršamus įvaizdžius priėmimą, tolerancijos sau ir kitiems ugdymą, streso valdymą ir svarbiausiai - savigarbos stiprinimą [60].
Tyrimai Australijoje atskleidė, kad interaktyvaus mokymo programa "Everybody's Different: A Positive Approach To Teaching About Health, Puberty, Body Image, Nutrition, Self-esteem And Obesity Prevention" (O'Dea, Abraham 2000; O'Dea, 2007) yra efektyvi, didinanti žinių ir įgūdžių kiekį bei stiprinanti savigarbą, toleranciją, mažinanti nepasitenkinimą savo išvaizda, depresiškumą ir valgymo sutrikimų riziką. Pastebėtas ir ilgalaikis programos efektas [62].
Lietuvoje nutukimo ir valgymo sutrikimų prevencinių programų poveikis vaikų ir paauglių gyvensenai ir savęs suvokimui yra nepakankamai tyrinėtas. Yra nemažai konstatuojamojo pobūdžio tyrimų, kurie atskleidžia, kad Lietuvos paaugliai dažnai klysta vertindami savo svorį, pvz., mano, kad yra stambesni negu yra iš tikrųjų, be pagrindo laikosi dietos , jų fizinis aktyvumas yra nepakankamas [63].
Pagal atliktus tyrimus nustatyta, kad paauglių mityba neatitinka nustatytų normų. Vaikai permažai vartoja geležies, kalcio ir cinko. Siekiant pagerinti vaikų mitybą buvo taikoma keletas ugdymo programų. Atlikus tyrimus nustatyta, kad vaikų mitybos ugdomosios programos prevencijoje siekiant išlaikyti ilgalaikį poveikį svarbų vaidmenį atlieka tėvai. Norint sumažinti paauglių valgymų sutrikimus sveikatos specialistai į ugdomąją programą turi įtraukti ne tik moksleivius, bet ir jų tėvus suteikiant jiems žinių apie tinkamą mitybą bei sveiką gyvenimo būdą [55 ].
Vaikystėje ir paauglystėje priimami svarbiausi sprendimai dėl gyvenimo būdo, kurie suaugus nulemia pavojus sveikatai, todėl svarbu formuoti sveikus vaikų įpročius. Mokykla yra
pagrindinė sveikatingumo propagavimo vieta ji gali prisidėti prie vaikų sveikatos apsaugos skatindama sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą [64].
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
Darbe buvo taikyti šie tyrimo metodai: • Mokslinės literatūros šaltinių analizė; • Trys anketinės apklausos;
• Sveikatą gerinanti prevencinė programa paauglėms; • Matematinė – statistinė duomenų analizė.
Tiriamoji imtis
Pakankamam tiriamųjų skaičiui apskaičiuoti buvo taikoma formulė: n =Z1−α /2 2 × (S1 2 + S2 2 ) d2
n − minimalus imties dydis.
Z1−α/2- Gauso skirstinio(1−α/ 2) eilės kvantilis (kaiα= 0.05 ,tai Z1−α/2= 1.96 ).
S12- vienos grupės požymio dispersija.
S22- kitos grupės požymio dispersija.
d - skirtumo nustatymo paklaida [65].
Buvo tiriamos paauglės merginos – Kaišiadorių rajono mokyklų 8, 9 ir 10 klasių mokinės, kurias sudarė dvi grupės:
• Eksperimentinė (n=57) • Kontrolinė (n=61)
Tyrime dalyvavo 2 švietimo įstaigos. Tyrimui atlikti buvo gautas Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas (1 priedas).
Tyrimo instrumentai
Anoniminė anketinė paauglių apklausa. Šiame tyrime taikytoje anketoje buvo pateikti
klausimai apie savęs vertinimą, pasitenkinimą kūnu, savigarbą, sveikatą, fizinį aktyvumą, valgymo sutrikimų riziką, apie esamą bei norimą turėti svorį (2 priedas).
Tyrimui buvo naudojama M. Rosenberg‘o savigarbos skalė [66]. Tai – nedidelis klausimynas, kurį sudaro 10 teiginių, pvz., “Aš – asmuo turintis savo vertę“, „Aš teigiamai save vertinu“, „Kartais aš jaučiuosi nieko verta“. Kiekvienas iš pažymėtų teiginių buvo įvertinamas balais nuo 1 iki 4. Savigarbos skalė buvo apskaičiuojama susumuojant teiginių balus. Tiriamosios
galėjo surinkti nuo 10 iki 40 balų. Kuo didesnė balų suma buvo surinkta, tuo tiriamosios savigarba laikyta aukštesne.
Valgymo sutrikimų rizikai nustatyti buvo naudojamas požiūrio į valgymą testas (angl.
Eating Attitude Test 26, EAT-26) [67]. Jį sudarė 26 teiginių (pvz., „Po valgymo jaučiuosi labai
nusikaltusi“, „Nuolat galvoju apie tai, kaip tapti lieknesne“, „Valgau tik mažai kalorijų turintį maistą“) skalė su atsakymų variantais “visada”, “labai dažnai”, “dažnai, kartais”, “labai retai” ir “niekada”. Tiriamosios turėjo pasirinkti po vieną iš galimų atsakymų variantų, kurie buvo vertinami balais. Daugiausiai tiriamosios galėjo surinkti 78 balus, į valgymo sutrikimų turinčių asmenų rizikos grupę pateko tiriamosios, kurios surinko daugiau negu 20 balų.
Tyrimo organizavimas
Atliekant šį tyrimą buvo garantuojamas tiriamųjų duomenų anonimiškumas, apklausų metu nebuvo prašoma nurodyti nei vardo, nei pavardės. Visos dalyvaujančios tyrime merginos buvo supažindintos su tyrimo tikslu. Taip pat tiriamųjų buvo paprašyta anketą pildyti savarankiškai. Taigi, eksperimentinėje ir kontrolinėje grupėse buvo atlikta anoniminė anketinė merginų apklausa, vadovaujantis geranoriškumo principu. Merginos, nenorėjusios dalyvauti tyrime, galėjo atsisakyti, tačiau tyrime sutiko dalyvauti visos. Anketos buvo pildomos kūno kultūros pamokos metu. Apklausą vykdė šio darbo autorė. Anketai užpildyti reikėjo 20-25 min., tačiau tiriamosios galėjo pildyti tiek laiko, kiek reikėjo. Užpildytos anketos buvo iš karto surenkamos.
Po pirmosios anketinės merginų apklausos eksperimentinėje grupėje buvo įgyvendinama sveikatą gerinanti programa, kurios metu vyko paskaitos, papildomi kūno kultūros ir jogos užsiėmimai, o kontrolinėje grupėje jokia ugdomoji programa nebuvo taikoma.
Antroji anketinė apklausa buvo atlikta įgyvendinus sveikatą gerinančią programą ir praėjus trims mėnesiams po pirmosios anketinės apklausos. Trečioji anketinė apklausa buvo atlikta praėjus vieneriems metams po sveikatą gerinančios programos įgyvendinimo.
Programos vykdymo principai
Vykdyta sveikatą gerinanti programa rėmėsi mokslininkų J. A. O’Dea ir S. Abraham (2000) sukurta ir išbandyta 10 savaičių sveikatos ugdymo programa “Kiekvienas yra skirtingas”, kuri išsamiai pristatyta Jenny O'dea vadovėlyje (2007) „Kiekvienas yra skirtingas: pozityvus požiūris į sveikatos mokymą, paauglystę, kūno įvaizdį, mitybą, savigarbą ir nutukimo prevenciją“ (“Everybody's Different: A Positive Approach To Teaching About Health, Puberty, Body Image, Nutrition, Self-esteem And Obesity Prevention“). Programa remiasi pozityvių dalykų išryškinimu.
Programą vykdžiau aš – mokykloje dirbanti visuomenės sveikatos priežiūros specialistė (šio darbo autorė) ir mokyklos psichologė. Per savaitę turėjo vykti vienas užsiėmimas, kurio trukmė – 45 min. Remiantis kitų mokslininkų rekomendacijomis (O‘Dea & Abraham, 2000; Smolak & Levine, 2001; O‘Dea, 2002; Matusek, Wendt, & Wiseman, 2004; Varnado – Sullivan, & Zucker, 2004; O‘Dea, 2005; Wilksch, Tiggemann, & Wade, 2006; Swinburn, 2008; Povilanskiene & Jurkuvenas, 2009; Cousineu, Franko, Trant, Rancourt, Ainscough, Chaudhuri, et al., 2010) buvo sudaryta dešimties pamokų ugdomoji programa, kurios turinį sudarė šios temos:
• Streso valdymo būdai (1 pamoka); • Sveikatos suvokimas (1 pamoka);
• Pozityvus savęs ir savo kūno suvokimas (1 pamoka); • Žiniasklaidos suvokimas (1 pamokos);
• Augimas, brendimas ir paauglystė (1 pamoka);
• Augimas, brendimas ir paauglystė bei pozityvus savęs suvokimas (1 pamoka); • Mityba ir kūno masės valdymas (2 pamokos);
• Fizinis aktyvumas ir kūno masės kontrolė (2 pamokos); Matematinė-statistinė duomenų analizė
Kūno masės indeksas (svoris (kg)/ūgis (m)²) buvo apskaičiuotas pagal pačių tiriamųjų nurodomą savo svorį ir ūgį. Tiriamosios buvo suskirstytos į tris grupes remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) kūno masės indekso vertinimo standartais [68].
Merginų fizinis aktyvumas buvo vertinamas vadovaujantis PSO fizinio aktyvumo rekomendacijomis.
Tyrimo rezultatai apskaičiuoti naudojantis SPSS For Windows 14 kompiuterine programa. Apskaičiuotas įvairių požymių pasiskirstymo dažnis. Ryšio tarp įvairių kintamųjų stiprumui nustatyti buvo skaičiuojamas Pearson koreliacijos koeficientas. Balų vidurkių skirtumui tarp grupių nustatyti buvo taikomas Anova testas. Kiekybinėms tyrimo duomenų charakteristikoms apskaičiuoti taikyti standartiniai nuokrypiai (SN) [69]. Statistiškai patikimais laikyti atvejai, kai p<0,05, esant 95% paklaidai. Tyrimo rezultatai pateikiami paveiksluose ir lentelėse.
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Tiriamųjų merginų kūno masės, fizinio aktyvumo, savigarbos,
negalavimų, išvaizdos vertinimo, pasitenkinimo kūnu ir valgymo sutrikimų
rodikliai.
Tiriamosios imties apibendrinti rezultatų duomenys pateikti 1 lentelėje. Pagal duomenų analizę nustatyta, kad tiriamų merginų savigarbos ir valgymo sutrikimų rizikos, išvaizdos vertinimo, pasitenkinimas kūnu balų vidurkiai aukšti, išskyrus fizinio aktyvumo. Tyrime naudotų savigarbos, negalavimų ir valgymo sutrikimų rizikos, išvaizdos vertinimo ir pasitenkinimo kūnu skalių vidinis nuoseklumas (Cronbacho alfa) šioje imtyje buvo geras, rodikliai – pakankamai aukšti. Tai rodo gerą skalių patikimumą.
1 lentelė.
Balų vidurkiai (SD) ir Cronbacho alfa koeficientai
Intervalas Vidurkis Standartinis nuokrypis
Cronbacho alfa koeficientas
Amžius (metais) 15 - 17 16.05 1,05 _
Kūno masės indeksas
((kg)/ūgis (m)²) 14 - 33,12 21,17 2,94 _
Fizinis aktyvumas (dienos per savaitę)
1 - 7 3,67 1,95 _ Savigarba (balais) 10 - 40 30,36 5,78 0,817 Negalavimai (balais) 8 - 40 10,71 7,74 0,865 Valgymo sutrikimų rizika (balais) 0 - 75 6,69 8,44 0,857 Išvaizdos vertinimas (balais) 1 - 5 3,06 0,59 0,907 Pasitenkinimas kūnu (balais) 1 - 5 3,29 0,93 0,902
Šio tyrimo merginų požiūris į savo kūno masę pateikiamas 1 pav. Kaip matyti, daugiausiai (du trečdaliai) merginų manė, kad jų svoris normalus, kas dešimta vertino savo svorį per mažu arba per dideliu.
1 pav. Merginų savo kūno masės vertinimas (proc.)
Vykdytos apklausos metu dauguma moksleivių teigė, kad jos sportuoja tik per kūno kultūros pamokas, po pamokų fizine veikla neužsiima, kadangi tam nebelieka laiko dėl didelio pamokų krūvio. Paauglių fizinio aktyvumo dažnis per savaitę pateikiama 2 pav. Tik kas penkta iš apklaustų merginų sportavo 6-7 dienas per savaitę, likusioji dalis moksleivių sportavo iki 5 dienų.
2 pav. Paauglių merginų fizinio aktyvumo pasiskirstymas (proc.)
PSO rekomenduoja paaugliams sportuoti kiekvieną dieną, taigi, tik kas penktos vyresnių klasių merginų fizinis aktyvumas pagal PSO rekomendacijas atitinka normą.
Nustatyta, kad du penktadaliai merginų laisvalaikiu visai nesimankština, tačiau 59 proc. lanko kokį nors būrelį arba mankštinasi savarankiškai: beveik du penktadaliai merginų laisvalaikiu bėgioja, kas dešimta lanko gimnastiką, aerobiką (3 pav.).
11,1 66,7 11,1 11,1 0 10 20 30 40 50 60 70 80
per mažas norma per didelis neatsakyta
Pr oc en tai 80 20 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
iki 5 dienų 6-7 dienas
Pr
oc
en
3 pav. Moksleivių mėgstamos fizinės veiklos laisvalaikiu skirstinys (proc.)
Atliekant anketinės apklausos analizę apie merginų mitybą nustatyta, kad į valgymo sutrikimų rizikos grupę papuola 7,8 proc. tiriamųjų paauglių (4 pav.). Šios merginos laikėsi dietos ir taip stengėsi sumažinti savo kūno masę.
4 pav. Paauglių merginų valgymo sutrikimų rizikos paplitimas (proc.)
Iš gautų tyrimo rezultatų paaiškėjo kad vyresnių klasių merginų savigarba aukšta arba normali (5 pav.). 37 8 11 3 41 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45
bėgimas aerobika gimnastika kitos sp.šakos visai nesportuoja Pr oc en ta i 92,2 7,8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
ne rizikos grupė rizikos grupė
Pr
oc
en
5 pav. Paauglių merginų savigarbos vertinimas (proc.)
Ryšiai tarp socialinio – kultūrinio idealo priėmimo, savo išvaizdos vertinimo, pasitenkinimo kūnu, savigarbos, kūno masės, valgymo sutrikimų, negalavimų ir fizinio aktyvumo pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė.
Ryšiai (Pearson koreliacijos koeficientai) tarp išvaizdos vertinimo, pasitenkinimo kūnu, savigarbos, KMI, valgymo sutrikimų rizikos, fizinio aktyvumo ir negalavimų
1 2 3 4 5 6 7 1.Išvaizdos vertinimas (balai) 2.Pasitenkinimas kūnu (balai) 0,831** 3.Savigarba (balai) 0,537** 0,519** 4.KMI((kg)/ūgis (m)²) rodiklis -0,348** -0,154 0,072 5.Valgymo sutrikimų rizika (balai) -0,268* -0,380** -0,086 0,096 6.Fizinis aktyvumas
(dienos per savaitę)
0,243* 0,225* 0,269* -0,14 0,0 7.Negalavimai
(balai)
-0,249* -0,311** -0,147 0,008 0,364** 0,126 * p<0,05 **p<0,01
Pagal pateiktus tyrimo rezultatus matyti, kad kuo merginos geriau vertina savo išvaizdą, tuo geriau jos vertina ir save. Kuo aukštesnė merginų savigarba, tuo geresnis išvaizdos vertinimas ir pasitenkinimas savo kūnu.
Merginos, kurių aukštesnė savigarba, geriau vertina savo išvaizdą ir nepatiria nepasitenkinimo savo kūnu. Išvaizdos vertinimas siejasi su kūno mase: kuo mažesnė kūno masė, tuo tiriamos merginos geriau save vertina.
1,1 7,8 91,1 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
per maža normali aukšta
Pr
oc
en
Analizuojant tiriamųjų merginų negalavimus nustatyta, kad negalavimai susiję su valgymo sutrikimais, bet nepriklauso nuo fizinio aktyvumo. Merginos, turinčios valgymo sutrikimų, dažniau skundžiasi bloga sveikata. Taip pat tyrimo metu paaiškėjo, kad kuo blogesnė merginų sveikata, tuo jos blogiau vertina savo išvaizdą ir mažiau patenkintos savo kūnu.
Didesnis fizinis aktyvumas siejasi su mokinių kūno mase: kuo didesnis fizinis aktyvumas, tuo mažesnė merginų kūno masė. Taip pat tyrimais nustatyta, kad fizinis aktyvumas siejasi su savo išvaizdos vertinimu, pasitenkinimu kūnu ir savigarba. Didėjant fiziniam aktyvumui, didėja savigarba, pasitenkinimas kūnu ir gerėja savo išvaizdos vertinimas.
Pateikti šių tiriamų merginų duomenų analizės rezultatai leidžia daryti išvadą, kad norint pasiekti vyresnių klasių moksleivių geresnį savęs vertinimą ir aukštesnę savigarbą, būtina didinti merginų fizinį aktyvumą. Didėjant merginų savigarbai gerės savo išvaizdos vertinimas ir mažės nepasitenkinimas savo kūnu. Pasiekus minėtus rezultatus bus mažiau merginų, turinčių valgymo sutrikimų.
3.2. Lyginamoji analizė tiriamosiose grupėse prieš ugdomąją programą
Eksperimentinės ir kontrolinės grupių tiriamųjų amžiaus, ūgio ir svorio rodikliai pateikiami 3 lentelėje. Matyti, jog minėti abiejų grupių merginų rodikliai nesiskyrė.
3 lentelė. Tiriamųjų amžiaus, ūgio ir svorio rodikliai
Tiriamosios Amžius
(metai ± SD) (m ± SD) Ūgis (kg ± SD) Svoris E grupė
(n = 57) 16±0,7 1,65±5,3 58,3±8,3
K grupė
(n = 61) 16±0,9 1,68±5,2 58,5±7,5
Pastaba: E – eksperimentinė, K – kontrolinė grupė.
Palyginus abiejų tiriamųjų grupių duomenis, nustatyta, kad prieš eksperimentą reikšmingai skyrėsi merginų fizinio aktyvumo, savigarbos ir valgymo sutrikimų rodikliai (4 lentelė).
4 lentelė. Tiriamų grupių balų rodikliai prieš ugdomąją programą (balų vidurkis ± SD)
Eksperimentinė grupė Kontrolinė grupė
Fizinis aktyvumas 3,43 (1,87)* 4,13 (1,93)
Savigarba 29,66 (6,25) * 30,76 (4,58)
Negalavimai 10,7 (7,21) 10,73(8,14)
Valgymo sutrikimų rizika 6,01(7,15)* 8,03 (1,29)
Išvaizdos vertinimas 3,07(0,54) 3,06 (0,64)
Pasitenkinimas kūnu 3,3(0,91) 3,27 (0,98)
*- p<0,05, lyginant su kontroline grupe.
Pastaba: fizinis aktyvumas nurodomas dienomis per savaitę.
Lyginant tiriamųjų grupes, nustatyta, kad reikšmingai daugiau sportavo kontrolinės grupės merginos, o mažesnis fizinis aktyvumas buvo nustatytas eksperimentinėje grupėje. Merginoms, kurios sudarė kontrolinę grupę, mokykloje buvo sudarytos geresnės sąlygos sportavimui – vyko daugiau įvairių sporto renginių ir buvo galima lankyti daugiau būrelių.
Prieš ugdomosios programos įgyvendinimą merginų savigarbos balų rodiklis buvo aukštesnis taip pat kontrolinėje grupėje, o eksperimentinėje grupėje tiriamųjų savigarbos rodiklis – žemesnis.
3.3. Lyginamoji analizė grupėse po ugdomosios programos
Įgyvendinus trijų mėnesių trukmės sveikatą gerinančią programą ir atlikus pakartotiną apklausą, nustatyta, kad eksperimentinėje grupėje, kurioje buvo taikoma ugdomoji programa, surinkti merginų balų rodikliai pasikeitė (5 lentelė). Eksperimentinėje grupėje po ugdomosios programos reikšmingai skyrėsi tiriamųjų fizinio aktyvumo, savigarbos, negalavimų ir valgymo sutrikimų rodikliai – jie pagerėjo.
5 lentelė. Tiriamų veiksnių balų rodikliai eksperimentinėje grupėje prieš ir įgyvendinus programą
(balų vidurkis ± SD)
Prieš ugdomąją programą Po ugdomosios programos
Fizinis aktyvumas 3,43 (1,87) 4,23 (1,22)*
Savigarba 29,66 (6,25) 31,30 (0,38)*
Negalavimai 10,7 (7,21) 7,7 (5,7)*
Valgymo sutrikimų rizika 6,01 (7,15) 4,77 (5,05)*
Išvaizdos vertinimas 3,07(0,54) 3,41(0,58)
Pasitenkinimas kūnu 3,3(0,91) 3,48(0,73)
*- p<0,05, lyginant su rezultatais prieš ugdomąją programą. Pastaba: fizinis aktyvumas nurodomas dienomis per savaitę.
Po trijų mėnesių atlikus anketinę apklausą ir duomenų analizę kontrolinėje grupėje nustatyta, kad pirmos ir antros anketinių apklausų metu merginų fizinio aktyvumo, savigarbos, negalavimų ir valgymo sutrikimų balų rodikliai praktiškai nesiskyrė (6 lentelė).
6 lentelė. Tiriamų veiksnių balų rodikliai kontrolinėje grupėje praėjus 3 mėnesiams (balų vidurkis ±
SD)
Pirmoji anketinė apklausa Antroji anketinė apklausa
Fizinis aktyvumas 4,13 (1,93) 4,13 (1,93)
Savigarba 30,76 (4,58) 30,08 (0,56)
Negalavimai 10,73(8,14) 10,7(8,09)
Valgymo sutrikimų rizika 8,03 (1,29) 7,9 (1,18)
Išvaizdos vertinimas 3,06 (0,64) 3,36 (0,91)
Pasitenkinimas kūnu 3,27 (0,98) 3,23 (0,99)
*- p<0,05, lyginant su rezultatais prieš ugdomąją programą. Pastaba: fizinis aktyvumas nurodomas dienomis per savaitę.
Taigi, lyginat pokyčius ir apibendrinant rezultatų pokyčius po trijų mėnesių, galima teigti, jog grupėje, kurioje buvo vykdoma ugdomoji sveikatą gerinanti programa, dauguma
