LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

(1)

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

Rūta Strockytė

Baigiamasis magistrinis mokslinis darbas

Psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį sąsajos su mėginimu žudytis

ar tokio poelgio grėsme ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vartojimu

lyginant su kitais psichikos sutrikimais

Mokslinis vadovas: prof. V. Adomaitienė

LSMU Psichiatrijos klinika

Kaunas

2018

(2)

2

TURINYS

1. SANTRAUKA...3

2. SUMMARY...5

3. PADĖKA, INTERESŲ KONFLIKTAS, ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS...7

4. SANTRUMPOS...8

5. ĮVADAS...9

6. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...10

7. LITERATŪROS APŽVALGA...11

7.1 Mėginimų žudytis sąsajos su psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį...11

7.2 Mėginimų žudytis sąsajos nuotaikos ir neuroziniais, stresiniais, somatoforminiais sutrikimais...12

7.3 Skubios psichiatrinės pagalbos poreikis sergantiems psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant alkoholį...13

8. TYRIMO METODIKA IR METODAI...16

8.1 Tyrimo organizavimas...16

8.2 Tyrimo objektas...16

8.3 Tiriamųjų atranka...16

8.4 Tyrimo ir duomenų analizės metodai...16

9. REZULTATAI...18

10. REZULTATŲ APTARIMAS...30

11. IŠVADOS...32

(3)

3

1. SANTRAUKA

Darbo autorė: Rūta Strockytė

Darbo pavadinimas: Psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį sąsajos su mėginimu žudytis ar tokio poelgio grėsme ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vartojimu lyginant su kitais psichikos sutrikimais

Tikslas: Nustatyti ir įvertinti sergančių psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį sąsajas su mėginimu žudytis ar tokio poelgio grėsme ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vartojimu bei palyginti su sergančiais kitais psichikos sutrikimais.

Uždaviniai:

1. Nustatyti ir įvertinti sergančių psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį charakteristikas pagal amžių ir lytį.

2. Nustatyti ir įvertinti sergančių psichios ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį sąsajas su skubios psichiatrinės pagalbos poreikiu.

3. Nustatyti ir įvertinti sergančių psichikos ir elgesio sutrikimais dėl alkokholio vartojimo sąsajas su mėginimu žudytis ar tokio poelgio grėsme.

4. Nustatyti ir įvertinti sergančių psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį ryšį su psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vartojimu gyvenimo eigoje.

Metodika: atlikta retrospektyvinė medicininės dokumentacijos analizė. Tiriamieji suskirstyti pagal TLK-10-AM diagnozes į dvi grupes: tiriamoji - sergantys psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį ir palyginamoji - sergantys nuotaikos (afektiniais) bei neuroziniais, stresiniais ir somatoforminiais sutrikimais. Duomenys lyginami tarp šių dviejų grupių. Duomenų analizė atlikta naudojantis SPSS 17.0 ir Excel 2016 programomis.

Rezultatai: Tarp 471 sergančio psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį, nustatytas amžiaus vidurkis =41,37 metai. Vyrų tiriamojoje grupėje buvo reikšmingai daugiau (69,6 proc.), o kontrolinėje grupėje reikšmingai daugiau buvo moterų (64,0 proc.). Nustatyta, kad tiriamoji grupė mėgino žudytis arba išsakė tokio poelgio grėsmę reikšmingai rečiau nei palyginamoji (64,2 proc. vs 81,3 proc.; p<0,001). Gyvenimo eigoje psichiatras konsultavo statistiškai reikšmingai rečiau tiriamąją grupę nei palyginamąją (55,0 proc. vs 66,2 proc.; p<0,001). Gyvenimo eigoje psichotropinius vaistus vartojo statistiškai reikšmingai rečiau tiriamoji grupė nei palyginamoji (54,8 proc. vs 69,4 proc.; p<0,001).

(4)

4

Išvados:

Moterims, kurioms nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį, reikšmingai dažniau buvo reikalinga skubi psichiatrinė pagalba dėl mėginimo žudytis ar tokio poelgio grėsmės, o vyrai, sergantys psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį, reikšmingai rečiau mėgino žudytis ar išsakė tokio poelgio grėsmę ir, nepriklausomai nuo lyties, gyvenimo eigoje reikšmingai rečiau buvo konsultuoti gydytojo psichiatro bei vartojo psichotropinius medikamentus nei tiriamieji, kuriems nustatyti nuotaikos (afektiniai) bei neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai.

Raktiniai žodžiai: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, skubi psichiatrinė pagalba, mėginimas žudytis, psichiatro konsultacija, psichotropinių vaistų vartojimas

(5)

5

2. SUMMARY

Author: Rūta Strockytė

Title: The connection of mental and behavioural disorders due to alcohol consumption to suicide attempt or the threat thereof and usage of mental health care services compared to other mental disorders

Objective: To determine and evaluate the connection of patients with mental and behavioural disorder who consume alcohol to suicide attempt or the threat thereof and usage of mental health care services; to compare those patients to patients with other mental disorders.

Aims:

1. To determine and evaluate the characteristics of patients with mental and behavioural disorders who consume alcohol in terms of age and sex.

2. To determine and evaluate the connection of patients with mental and behavioural disorder who consume alcohol to the need of psychiatric emergency assistance.

3. To determine and evaluate the connection of patients with mental and behavioural disorder who consume alcohol to a suicide attempt or the threat thereof.

4. To determine and evaluate the connection of patients with mental and behavioural disorder who consume alcohol to the usage of mental health care services throughout their life.

Methodology: a retrospective medical documentation analysis was performed. According to the TLK-10- AM diagnoses the subjects were divided into two groups: test group – patients with mental and behavioural disorders who consume alcohol; and comparison group – patients with mood (affect) and neurotic, stress-related and somatoform disorders. The data of these two groups were compared. The data analysis was performed using SPSS 17.0 and Excel 2016.

Results: The average age of 471 patients with mental and behavioural disorder who consume alcohol was determined and is 41.37 years. The number of men in the test group was significantly higher (69.6%), whereas the comparison group contained a significantly higher number of women (64.0%). It was determined that patients of the test group tried to or considered to commit suicide significantly less often than the patients in the comparison group (64.2% vs. 81.3%; p<0.001). Statistically, during their life the test group patients were consulted by a psychiatrist significantly less often than the comparison group patients (55.0% vs. 66.2%; p<0.001). Statistically, during their life the test group patients were using psychotropic drugs significantly less often than the comparison group patients (54.8% vs. 69.4%; p<0.001).

(6)

6

Conclusions: Women with diagnosed mental and behavioural disorders who consume alcohol were in need of emergency psychiatric help due to suicide attempt or the threat thereof significantly more often than men; whereas, men with diagnosed mental and behavioural disorders who consume alcohol attempted or considered suicide less often. Regardless the sex, during their lives patients with mental and behavioural disorders who consume alcohol were consulted by a psychiatrist and used psychotropic drugs significantly less often than patients in comparison group who are diagnosed with mood (affect) and neurotic, stress-related and somatoform disorders.

Keywords: Mental and behavioural disorders due to use of alcohol, emergency psychiatry, suicide attempt, psychiatric counseling, psychotropic drugs use

(7)

7

3. PADĖKA

Už kantrybę, skirtą laiką konsultuojant bei taisant darbą ir vertingus patarimus esu dėkinga baigiamojo ma- gistrinio mokslinio darbo vadovei prof. dr. Virginijai Adomaitienei.

INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Baigiamasis magistrinis mokslinis darbas vykdytas gavus LSMU Bioetikos centro leidimą (BEC-MF-276).

(8)

8

4. SANTRUMPOS

PAM – Psichoaktyvios medžiagos SPS – Skubios pagalbos skyrius SMP – Skubi medicinos pagalba PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

TLK-10-AM – tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija, dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas Australijos modifikacija

OR – Galimybių santykis (angl. “Odds ratio”) SD – Standartinis nuokrypis

LSMU – Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas PTV – Psichotropiniai vaistai

(9)

9

5. ĮVADAS

Alkoholio vartojimas – opi visuomenės sveikatos, ekonominė ir socialinė problema. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, jog dėl alkoholio poveikio visame pasaulyje kasmet netenkama 3,3 mln. žmonių gyvybių [1]. Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 metais kiekvienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 14,0 litrų gryno alkoholio [2], tačiau realus suvartojimas gali būti didesnis, nes vadovaujantis PSO, neapskaitytas alkoholis pasaulyje sudaro beveik ketvirtadalį viso suvartojamo alkoholio [1].

Atlikti tyrimai rodo, kad alkoholinių gėrimų vartojimas kelia grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei: žalingas alkoholio vartojimas yra priežastinis veiksnys daugiau nei 200-ams ligų [3]. Higienos instituto duomenimis, tarp Lietuvos gyventojų alkoholio lemtas ligotumas ir sergamumas 2010-2016 metais didėjo, o didžiausias sergamumas iš alkoholio sukeltų ligų buvo psichikos ir elgesio sutrikimai. Alkoholio vartojimo lemtų ligų grupei priklauso ir išorinės mirties priežastys, tokios kaip nelaimingi atsitikimai keliuose, savižudybės. Tarp išorinių mirties priežasčių, sietinų su alkoholio vartojimu, dominuoja tyčiniai susižalojimai: dėl savižudybių vartojant alkoholį per 2016 metus mirė 653 asmenys. Iš bendrojo mirtingumo Lietuvoje dėl išorinių mirties priežasčių, kurios siejamos su alkoholio vartojimu, jaunimo (15-24 metų) mirtys sudaro 30,6 proc. vyrų mirčių dėl išorinių priežasčių, kurios siejamos su alkoholio vartojimu, užregistruota tris kartus daugiau nei moterų [4].

Psichinės sveikatos sutrikimai, ypač nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, neuroziniai, stresiniai sutrikimai, piktnaudžiavimas alkoholiu, šizofrenija literatūtoje dažnai aprašomi kaip mėginimo žudytis rizikos veiksniai [6, 17, 19, 25]. Apskaičiuota, kad Lietuvai tenka 32,7 savižudybės 100 000 gyventojų ir pagal šią statistiką mūsų šalis patenka į pasaulio trejetuką [5]. Apie 87,3 proc. nusižudžiusių asmenų turi psichikos sutrikimų, nuotaikos (afektiniai) sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį yra dažniausi tarp nusižudžiusiųjų [6]. Lietuvoje nuo 2006 iki 2009-ųjų, savižudybių, susijusių su alkoholio vartojimu, skaičius vyrų tarpe augo 16,3 proc. [7].

Į Skubios pagalbos skyrių (SPS) dažnai kreipiasi asmenys, sergantys psichikos ir elgesio sutrikimais [8]. SPS yra pirmoji vieta, kurioje suteikiamos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos ir skubi medicinos pagalba mėginusiems nusižudyti ar patyrusiems tokio poelgio grėsmę [9]. Dėl to šiame tyrime bus analizuojami 2016m. duomenys, gauti iš LSMU Kauno Klinikų SPS ir bus siekiama nustatyti bei įvertin- ti sergančių psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant alkoholį, sąsajas su mėginimu žudytis ar tokio poelgio grėsme ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vartojimu.

(10)

10

6. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas: Nustatyti ir įvertinti sergančių psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį sąsajas su mėginimu žudytis ar tokio poelgio grėsme ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vartojimu bei palyginti su sergančiais kitais psichikos sutrikimais.

Uždaviniai:

1. Nustatyti ir įvertinti sergančių psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį charakteristikas pagal amžių ir lytį.

2. Nustatyti ir įvertinti sergančių psichios ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį sąsajas su skubios psichiatrinės pagalbos poreikiu.

3. Nustatyti ir įvertinti sergančių psichikos ir elgesio sutrikimais dėl alkokholio vartojimo sąsajas su mėginimu žudytis ar tokio poelgio grėsme.

4. Nustatyti ir įvertinti sergančių psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį ryšį su psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vartojimu gyvenimo eigoje.

(11)

11

7. LITERATŪROS APŽVALGA

7.1 Mėginimų žudytis sąsajos su psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį - tai grupė susirgimų, aimanti ūminę intoksikaciją, žalingą vartojimą, priklausomybės sindromą, abstinencijos būklę, abstinencijos būklę su delyru, psichozinį sutrikimą, amnezinį sindromą, rezidualinį arba vėlai atsirandantį psichozinį sutrikimą, kitus bei nepatikslintus psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant alkoholį [10]. Dažniau šie psichikos ir elgesio sutrikimai diagnozuojami vyrams negu moterims [11]. Vyrai taip pat vartoja daugiau alkoholio nei moterys [2], mažesnis alkoholio vartojimas moterų tarpe yra galimai dėl šių priežasčių: moterims alkoholinių gėrimų vartojimas neatlieka tokios svarbios socialinės rolės kaip vyrams; moterys nėštumo, motinystės laikotarpiu dažnai nustoja vartoti alkoholinius gėrimus [12]. Literatūroje teigiama, kad sergantys psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį turi 6 kartus didesnę riziką mėginti žudytis nei nesergantys [13]. Nustatyta, kad savižudybės rizika yra pati didžiausia 19-20-tais metais nuo pirmosios alkoholio sukeltos problemos pasireiškimo. Daugelis šių pacientų nusižudo sulaukę 45-60 metų amžiaus, tačiau šį tarpsnį trumpina piktnaudžiavimas vaistais ir priklausomybė nuo jų [10].

Alkoholio vartojimo sutrikimai ir ūmus apsinuodijimas alkoholiu taip pat yra susijęs su padidėjusia savižudybės rizika [14]. Galimą alkoholio ir savižudybės santykį M. Hufordas apibūdino dviem būdais: priklausomybė nuo alkoholio, ją lydinti komorbidinė psichopatologija ir neigiami gyvenimo įvykiai veikia kaip distaliniai savižudybės rizikos faktoriai, o ūmus apsinuodijimas alkoholiu, kaip proksimalinis rizikos veiksnys, transformuoja savižudybės potencialą į veiksmą. Mechanizmai, kuriais alkoholis sukelia savižudybę, buvo pasiūlytas taip: a) padidėjęs psichologinis distresas; b) padidėjęs agresyvumas; c) savižudiškų veiksmų mąstymas; d) susiaurėjęs pažinimas, trukdantis formuoti ir įgyvendinti alternatyvias įveikimo strategijas [15].

Dviejų didžiųjų Lietuvos miestų keturiuose skubios pagalbos skyriuose buvo atliktas skerspjūvio tyrimas, kuris siekė nustatyti psichikos sutrikimų ir suicidinių minčių rizikos faktorius. Esami psichikos sutrikimai ir savižudybės idėjos įvertintos naudojant Mini Tarptautinę neuropsichiatrinę apklausą (MINI). Iš apklaustų 998 pacientų, 6 proc. teigė turintys suicidinių idėjų. Savižudybės idėjos buvo nepriklausomai susijusios su antidepresantų vartojimu, esant didžiosios depresijos epizodui ir vartojant per didelį alkoholio kiekį. Savižudybės minčių rizika padidėja 5,4 karto vartojant antidepresantus, 2,9 karto esant didžiosios depresijos epizodui ir 2,0 karto vartojant per didelį alkoholio kiekį [16].

(12)

12 Metaanalizė, tyrusi 3275 savižudybės atvejus, nustatė, kad 25,7 proc. nusižudžiusiems buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, šis susirgimas buvo statistiškai reikšmingai dažnesnis starp savižudžių vyrų lyginant su moterimis (41,8 proc. vs 24,0 proc.) [6].

Kitas metaanalizės tyrimas pateikė duomenis, kad sergant psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį, minčių apie savižudybę rizika padidėja 1,86 karto, mėginimo nusižudyti- 3,13 karto, įvykdyto nusižudymo- 2,59 karto [17].

Amerikoje atliktas tyrimas pateikė duomenis, kad moterų savižudybės idėjos yra susijusios su alkoholio vartojimo problemomis, tačiau tik tarp tų moterų, kurios nebuvo motinos [18].

Analizuojant dviejų perspektyvinių kohortinių tyrimų, atliktų Kanadoje 2005-2013 metais, duomenis, buvo siekiama įvertinti ryšį tarp nesaikingo alkoholio vartojimo ir suicidinio elgesio tarp asmenų, vartojančių nelegalias narkotines medžiagas. Apklausti 1757 respondentai, vartoję narkotikus, iš jų žudytis mėgino 162 (9.2 proc.) asmenys, kurie per 8 metus atliko 227 bandymus (2,5 atvejo 100 asmenų per metus). Paaiškėjo, kad žudosi statistiškai reikšmingai jaunesni asmenys, kurių amžiaus vidurkis 40 metų, didesnę savižudiško elgesio riziką turi moterys. Šio tyrimo metu nustatyta, kad nesaikingas alkoholio vartojimas didina savižudybių bandymo riziką nepriklausomai nuo kitų narkotikų vartojimo [19]. Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimas turėtų būti viena iš svarbiausių savižudybių prevencijos priemonių [20].

7.2 Mėginimų žudytis sąsajos nuotaikos ir neuroziniais, stresiniais, somatoforminiais sutrikimais

Nuotaikos sutrikimas - tai ilgalaikis emocinės pusiausvyros praradimas, pasireiškiantis depresija, manija arba mišria būsena [10]. Moterys yra labiau pažeidžiamos nuotaikos sutrikimų vystymuisi negu vyrai: tarp moterų afektiniai sutrikimai yra dvigubai dažnesni negu vyrų tarpe [21]. Literatūroje teigiama, kad nuotaikos (afektiniai) sutrikimai didina mirties nuo savižudybės riziką: tarp sergančių nuotaikos sutrikimais, 5-6 proc. ligonių nusižudo [22].

Suomijoje atlikto kohortinio tyrimo metu nustatyta, kad iš pacientų, kuriems skubios pagalbos skyriuje buvo diagnozuotas depresijos epizodas, dešimtadalis mėgino žudytis 5-erių metų laikotarpyje. Daugiausia mėginimų buvo atlikta didžiosios depresijos epizodo metu, dažnai kartu vartojant psichoaktyvias medžiagas [23]. Psichoaktyvių medžiagų vartojimas ir B tipo asmenybės sutrikimai didina mėginimo žudytis riziką sergant nuotaikos sutrikimais [22].

(13)

13 Metaanalizė, įtraukusi 3275 įvykdytus savižudybės atvejus, nustatė, kad vidutiniškai 43,2 proc. savižudybių atvejais buvo diagnozuoti afektiniai sutrikimai (įskaitant depresijos ir bipolinius sutrikimus). Šie sutrikimai buvo dažnesni tarp nusižudžiusiųjų nei psichikos ir elgesio sutrikiai vartojant alkoholį, kurie buvo diagnozuoti 25,7proc. atvejų. Nuotaikos (afektiniai) sutrikimai nustatomi dažniau tarp moterų, įvykdžiusių savižudybę lyginant su vyrais (59,4 proc. vs 47,4 proc.) [6].

Nustatyta, kad tarp sergančių neuroziniais, stresiniais, somatoforminiais sutrikimais moterų yra reikšmingai daugiau nei vyrų [24]. Esamas nerimo sutrikimas literatūroje aprašomas kaip nepriklausomas rizikos veiksnys vėlesniam savižudiškų minčių ir bandymų atsiradimui, be to, nerimo ir afektinių sutrikimų komorbidiškumas didina riziką mėginti žudytis [25].

Stresiniai sutrikimai taip pat turi sąsajų su mėginimu žudytis ar tokio pelgio grėsme: tyrimas, įtraukęs 3604 pacientus, kuriems buvo nustatyti stresiniai sutrikimai, nustatė, kad 3 metų laikotarpyje mėgino žudytis 266, nusižudė 34 asmenys. Šio tyrimo metu nustatyta, kad savižudybių bandymo riziką sergant stresiniais sutrikimais didino jaunas amžius (<25 metai), žemas išsilavinimo lygis, vieniša tėvystė [26].

Literatūroje aprašoma, kad savižudybės rizika sergant neuroziniais, stresiniais ir somatoforminiais sutrikimais priklauso ir nuo metų laiko: Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad savižudybės rizika sergant neuroziniais, stresiniais ir somatoforminiais sutrikimais ypač padidėja pavasario ir ankstyvos vasaros metu [27].

7.3 Skubios psichiatrinės pagalbos poreikis sergantiems psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant alkoholį

Skubioji medicinos pagalba (SMP) – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ir/ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Mėginimas nusižudyti ar tokio poelgio grėsmė patenka į 3-ią SMP kategoriją: skubi psichiatrinė pagalba teikiama ne vėliau kaip per 30 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą [28].

Alkoholis – vienas pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių visame pasaulyje, o pirminė sveikatos priežiūra atlieka itin svarbų vaidmenį apsaugant nuo didelės dalies alkoholio sukeliamos žalos ir ją mažinant [29].

(14)

14 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje ir Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninėje atlikto tyrimo metu buvo vertintos psichikos sveikatos sutrikimų apraiškos praeityje ir galutinės klinikinės psichiatrinės diagnozės, nustatytos hospitalizacijos po mėginimo žudytis metu. Daugiausiai vienos galutinės klinikinės psichiatrinės diagnozės tiriamųjų grupėje buvo nustatyta neurozinių, stresinių ir somatoforminių sutrikimų, tačiau dažniausia diagnozė, pasireiškianti kaip komorbidinė būklė su kitomis ligomis, – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Šie sutrikimai vieni diagnozuoti 2,1 proc. pacientų, kaip vieni iš dviejų psichikos sutrikimų – 57,1 proc., vieni iš trijų – 88,2 proc. atvejų [20].

Ūmūs apsinuodijimai ir priklausomybė nuo alkoholio yra susiję su dažnu sveikatos priežiūros poreikiu, išteklių panaudojimu [30]. Universitetinėje Leveno ligoninėje, Belgijoje, buvo atliktas tyrimas, analizavęs apsinuodijimus alkoholiu 12 mėnesių laikotrapyje skubios pagalbos skyriuje. Dėl alkoholio intoksikacijos SPS buvo gydyti 635 pacientai, iš jų 429 buvo vyrai, 48,3 proc. vyrų amžius svyravo nuo 41 iki 60 metų. Pacientai, kuriems praeityje buvo diagnozuotas alkoholio vartojimo sutrikimas, sudarė 63,8 proc., net 60,3proc. turėjo nustatytą psichiatrinį sutrikimą, 62 proc. pacientų buvo konsultuoti psichiatro. Šio tyrimo metu buvo apskaičiuota, jog per metus SPS alkoholiu apsinuodijusių pacientų gydymui buvo išleista 318 838,25 EUR,vidutiniškai skiriant po 541,32 EUR vienam pacientui [31].

Kitas tyrimas, atliktas Brazilijoje, Universitetinėje Kampinaso ligoninėje charakterizavo 12-os mėnesių laikotarpyje Skubios pagalbos skyriuje tik gydytojo psichiatro konsultuotus pacientus. Paaiškėjo, kad iš 1465 atvejų, viena dažniausių priežasčių, dėl kurios kreipėsi 19,5 proc. ligonių, buvo psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichoaktyvias medžiagas, daugiausiai alkoholį. Daugiausiai konsultuota moterų, kurių amžiaus vidurkis 37 metai. Įdomu tai, kad net 41,3 proc. SPS psichiatro konsultuotų pacientų buvo gyvenantys kartu su tėvais. Šiame tyrime psichiatro konsultacija dėl mėginimosi žudytis buvo reikalinga 4,5 proc. ligonių, šis rodiklis žemas galimai dėl to, kad mėginę žudytis pacientai pirmiausia buvo gydomi kitų specialybių gydytojų, o psichiatro konsultacija teikiant pagalbą būdavo paskiriama vėliau ir šie duomenys į tyrimą neįtraukti [32].

Amerikoje atlikta retrospektyvinė analizė parodė, kad iš 800 atsitiktinių Skubios pagalbos skyriaus pacientų, patikra dėl savižudybės buvo dokumentuota 39 pacientams (4,9 proc.), 23 išsakė suicidinio elgesio grėsmę. Tarp patikrintų pacientų, trečdaliui nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Tiriamųjų, kurių amžius 25-44 metai, buvo daugiausiai ir sudarė 56,4 proc. [33].

Sveikatos priežiūros paslaugų, tame tarpe ir skubios psichiatrinės pagalbos, vartojimą didina ne tik alkoholio vartojimas, bet ir psichinės sveikatos, socialinių bei ekonominių veiksnių (nepriteklius, blogi socialiniai ryšiai) sąveika. Tai nurodo Australijos Šiaurinėje Teritorijoje atliktas tyrimas, analizavęs 9 metų

(15)

15 periodo duomenis penkiose viešose ligoninėse [34]. Šis tyrimas taip pat teigia, kad žala, atsirandanti dėl per didelio alkoholio vartojimo (asmeninio ar kito), yra vienintelis labiausiai išvengtinas veiksnys, susijęs su dažnu sveikatos priežiūros paslaugų vartojimu.

(16)

16

8. TYRIMO METODIKA

Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliekamas retrospektyviniu būdu analizuojant duomenis iš medicininės dokumentacijos. Tyrimo objektas

Pacientų, kurie 2016m. kreipėsi į LSMU Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių ir buvo konsultuoti gydytojo psichiatro, medicininė dokumentacija.

Tiriamųjų atranka

Į tyrimą buvo įtraukti pacientai, kurie sirgo psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį (n=471/1063) ir nuotaikos (afektiniais) sutrikimais bei neuroziniais, stresiniais ir somatoforminiais sutrikimais (n=592/1063), bei buvo konsultuoti gydytojo psichiatro LSMU Kauno Klinikų Skubios pagalbos skyriuje 2016 metais.

Įtraukimo kriterijai:

 18 metų amžiaus ir vyresni;

 konsultuoti LSMU Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje 2016 metais;

 pacientai, kuriems pagal TLK10 - AM klasifikaciją nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį bei nuotaikos (afektiniai) sutrikimai ir neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai.

Neįtraukimo kriterijai:

 jaunesni nei 18 metų amžiaus;

 sergantys organiniais ir simptominiais psichikos sutrikimais; šizofrenija, šizotipiniu ir kliedesiniais sutrikimais; elgesio sindromais, susijusiais su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniais veiksniais; suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimais; protiniu atsilikimu; psichologinės raidos sutrikimais, elgesio ir emocijų sutrikimais, prasidedančiais vaikystėje ir paauglystėje; kitais nepatikslintais psichikos sutrikimais.

Tyrimo metodai

Buvo atliekama retrospektyvinė medicininės dokumentacijos analizė. Iš viso į tyrimą įtraukti 1063 tiriamieji, kurie buvo suskirstyti pagal TLK-10 diagnozes į dvi grupes: tiriamoji grupė – sergantys psichikos ir elgesio sutrikimais psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį; palyginamoji grupė - sergantys nuotaikos (afektiniais) sutrikimais bei neuroziniais, stresiniais ir somatoforminiais sutrikimais. Duomenys lyginti tarp šių dviejų grupių.

(17)

17 Duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis SPSS 17.0 ir Excel 2016 programomis. Prieš atliekant detalią statistinę analizę duomenys buvo pakartotinai patikrinti. Gautų kintamųjų įvertinimui buvo naudojami aprašomosios statistikos metodai. Buvo atlikta kiekybinių kintamųjų dažnių ir vidurkių analizė. Apskaičiuotas tyrimo duomenų dažnis (n), jo procentinė išraiška (proc.), vidurkis ir standartinis nuokrypis (SD), Chi-kvadrat (χ2) reikšmės ir reikšmingumo lygmuo p. Vidurkių analizei naudotas Stjudento t-testas. Ryšys tarp požymių reikšmių laikytas statistiškai reikšmingu, kai apskaičiuotoji p reikšmė buvo mažesnė už pasirinktąjį reikšmingumo lygmenį α =0,05. Norint įvertinti galimybių santykį (angl. “Odds Ratio”) buvo naudota dvinarė logistinė regresija. Rezultatai pateikiami lentelėse.

(18)

18

9. REZULTATAI

9.1 Tyrime dalyvavo 1063 tiriamieji (9.1.1. lentelė): tiriamąją grupę sudarė 471 tiriamasis, kurių

amžius svyravo 18 iki 86 metų ribose (amžiaus vidurkis 41,37 metai; SD12,89), palyginamąją grupę sudarė 592 tiriamieji, kurių amžius svyravo 18 iki 88 metų ribose (amžiaus vidurkis 41,06 metai; SD15,806). Palyginus grupes pagal amžių, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p=0,247): tiriamoji ir palyginamoji grupės pagal amžių buvo homogeniškos ir lygintinos tarpusavyje.

9.1.1. lentelė. Tiriamųjų grupių pasiskirtymas pagal amžių

Grupė n Amžiaus vidurkis SD Min Max Tiriamoji* 471 41,37 12,89 18 86 Palyginamoji** 592 41,06 15,806 18 88 Viso 1063 41,20 14,58 18 88

n – tiriamųjų skaičius; Max – maksimalus amžius; Min – minimalus amžius; SD - standartinis nuokrypis.

* Tiriamoji grupė - sergantys psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį (TLK-10).

** Palyginamoji grupė - sergantys nuotaikos (afektiniais) sutrikimais bei sergantys neuroziniais, stresiniais ir somatoforminiais sutrikimais (TLK-10).

Visų tyrime dalyvusių vyrų ir moterų santykis buvo panašus: vyrų buvo 50,9 proc. (n=541/1063), moterų - 49,1 proc. (n=552/1063) visų tiriamųjų (9.1.2. lentelė).

Nustatyta, jog tiriamoji ir palyginamoji grupės pagal lytį (9.1.2. lentelė) reikšmingai skyrėsi (p <0,0001;

χ2=118,91; df=1): tiriamojoje grupėje buvo reikšmingai daugiau vyrų (69,6 proc.), o palyginamojoje grupėje buvo reikšmingai daugiau moterų (64,0 proc.). Taip pat nustatyta, kad tiek tiriamosios (amžiaus vidurkis 40,54; SD 12,69 vs 43,26; SD 13,20), tiek palyginamosios (amžiaus vidurkis 38,10; SD 15,10 vs 42,72 SD 15,97) grupių vyrai buvo reikšmingai jaunesni nei moterys (p=0,034).

Lyginant tarp grupių, nustatyta, kad tiriamosios grupės vyrai buvo reikšmingai vyresni nei palyginamosios (amžiaus vidurkis 40,54 SD 12,69 vs 38,10 SD 15,1; p=0,004), o tiriamosios ir palyginamosios grupių moterys pagal amžių reikšmingai nesiskyrė (43,26 SD 13,20 vs 42,72 SD 15,97; p=0,52).

(19)

19 9.1.2. lentelė. Grupių pasiskirstymas pagal lytį

Kategorija Kintamieji Diagnostinė grupė Viso n (proc.) p χ² df Tiriamoji grupė* n (proc.) Palyginamoji grupė** n (proc.) Lytis Vyrai 328 (69,6) 213 (36,0) 541 (50,9) Moterys 143 (30,4) 379 (64,0) 522 (49,1) Viso n (proc.) 471 (100) 592 (100) 1063 (100) <0,0001 118,91 1

** Palyginamoji grupė - sergantys nuotaikos (afektiniais) sutrikimais ir sergantys neuroziniais, stresiniais ir somatoforminiais sutrikimais (TLK-10).

Apibendrinimas.

Reikšmingo amžiaus skirtumo tarp tiriamosios ir palyginamosios grupių nenustatyta.

Nustatyta, kad tiriamojoje grupėje buvo reikšmingai daugiau vyrų, o palyginamojoje grupėje reikšmingai daugiau buvo moterų. Taigi, nustatyta, kad reikšmingai dažniau mėgino žudytis ar išsakė tokio poelgio grėsmę psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį sergantys vyrai, ir moterys, sergančios nuotaikos (afektiniais) bei neuroziniais, stresiniais ir somatoforminiais sutrikimais.

Taip pat nustatyta, kad tiek tiriamosios (amžiaus vidurkis 40,54; SD 12,69 vs 43,26; SD 13,20), tiek palyginamosios (amžiaus vidurkis 38,10; SD 15,10 vs 42,72 SD 15,97) grupių vyrai buvo reikšmingai jaunesni nei moterys (p=0,034).

Lyginant tarp grupių nustatyta, kad tiriamosios grupės vyrai buvo reikšmingai vyresni nei palyginamosios, o tiriamosios ir palyginamosios grupių moterys pagal amžių reikšmingai nesiskyrė.

(20)

20 9.2 Skubios psichiatrinės pagalbos poreikis dėl mėginimo žudytis ar tokio poelgio grėsmės

nustatytas 52,4 proc. (n=557/1063) visų tiriamųjų, o 47,6 proc. (n=506/1063) visų tiriamųjų skubios psichiatrinės pagalbos poreikis nebuvo nustatytas (9.2.1. lentelė).

Tiriamojoje grupėje skubios psichiatrinės pagalbos poreikis nustatytas 54,6 proc. (n=257/471),

nenustatytas – 45,4 proc. (n=214/471). Palyginamojoje grupėje skubios psichiatrinės pagalbos poreikis nustatytas 50,7 proc. (n=300/592), nenustatytas – 49,3 proc. (n=292/592).

Nustatyta, kad tiriamoji ir palyginamoji grupės pagal skubios psichiatrinės pagalbos poreikį tarpusavyje reikšmingai nesiskyrė (54,6 proc. vs 50,7 proc.), t.y. abiems grupėms vienodai dažnai buvo reikalinga skubi psichiatrinė pagalba dėl mėginimo žudytis ar tokio poelgio grėsmės (p=0,207; χ2=1,591; df=1).

9.2.1. lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal skubios psichiatinės pagalbos poreikį tarp diagnostinių grupių

Kategorija Kintamieji Diagnostinė grupė Viso n (proc.) p χ² df Tiriamoji grupė* n (proc.) Palyginamoji grupė** n (proc.) Skubios psichiatrinės pagalbos poreikis Nustatytas 257 (54,6) 300 (50,7) 557 (52,4) Nenustatytas 214 (45,4) 292 (49,3) 506 (47,6) Viso 471 (100) 592 (100) 1063 (100) 0,207 1,591 1

Skubios psichiatrinės pagalbos poreikis nustatytas 54,7 proc. (n=296/541) visų tiriamųjų vyrų, o 45,3 proc. (n=245/541) visų tiriamųjų vyrų skubios psichiatrinės pagalbos poreikis nebuvo nustatytas

(21)

21

Tiriamojoje grupėje skubios psichiatrinės pagalbos poreikis nustatytas 53,4 proc. vyrų (n=175/328), nenustatytas – 46,6 proc. (n=153/328). Palyginamojoje grupėje skubios psichiatrinės pagalbos poreikis nustatytas 56,8 proc. vyrų (n=121/213), nenustatytas – 43,2 proc. (n=92/213).

Nustatyta, kad tiriamosios ir palyginamosios grupių vyrai pagal skubios psichiatrinės pagalbos poreikį reikšmingai nesiskyrė (p=0,430; χ2=0,622; df=1) t.y. tiriamosios ir palyginamosios grupių vyrams skubios psichiatrinės pagalbos poreikis nepriklausė nuo diagnozuoto psichikos sutrikimo.

9.2.2.lentelė. Vyrų pasiskirstymas pagal skubios psichiatinės pgalbos poreikį tarp diagnostinių grupių

Kategorija Kintamieji Diagnostinė grupė Viso n (proc.) p χ² df Tiriamoji grupė* n (proc.) Palyginamoji grupė** n (proc.) Skubios psichiatrinės pagalbos poreikis Nustatytas 175 (53,4) 121 (56,8) 296 (54,7) Nenustatytas 153 (46,6) 92 (43,2) 245 (45,3) Viso 328 (100) 213 (100) 541 (100) 0,430 0,622 1

Skubios psichiatrinės pagalbos poreikis nustatytas 50,0 proc. (n=261/522) visų moterų, o 50,0 proc. (n=261/522) visų moterų skubios psichiatrinės pagalbos poreikis nenustatytas (9.2.3. lentelė).

Tiriamojoje grupėje skubios psichiatrinės pagalbos poreikis nustatytas 57,3 proc. moterų (n=82/143), nenustatytas – 42,7 proc. (n=61/143). Palyginamojoje grupėje skubios psichiatrinės pagalbos poreikis nustatytas 47,2 proc. moterų (n=179/379), nenustatytas – 52,8 proc. (n=200/379).

Nustatyta, kad tiriamosios grupės moterims reikšmingai dažniau buvo reikalinga skubi psichiatrinė pagalba (57,3 proc. vs 47,2 proc.; p=0,039 ; χ2=4,248; df=1), t.y. moterims, sergančioms

(22)

22

psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį reikšmingai dažniau buvo nustatytas skubios psichiatrinės pagalbos poreikis nei sergančioms neuroziniais, stresiniais bei somatoforminiais sutrikimais.

9.2.3. lentelė. Moterų pasiskirstymas pagal skubios psichiatrinės pagalbos poreikį tarp diagnostinių grupių

Kategorija Kintamieji Diagnostinė grupė Viso n (proc.) p χ² df Tiriamoji grupė* n (proc.) Palyginamoji grupė** n (proc.) Skubios psichiatrinės pagalbos poreikis Nustatytas 82 (57,3) 179 (47,2) 261 (50,0) Nenustatytas 61 (42,7) 200 (52,8) 261 (50,0) Viso 143 (100) 379 (100) 522 (100) 0,039 4,248 1

Apibendrinimas: Nustatyta, kad tiriamoji ir palyginamoji grupės pagal skubios psichiatrinės pagalbos poreikį tarpusavyje reikšmingai nesiskyrė t.y. skubios psichiatrinės pagalbos poreikis buvo nustatytas vienodai dažnai tiek sergantiems psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį, tiek sergant neuroziniais, stresiniais ir somatoforminiais sutrikimais.

Moterims, sergančioms psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį reikšmingai dažniau buvo nustatytas skubios psichiatrinės pagalbos poreikis lyginant su sergančiomis nuotaikos (afektiniais) sutrikimais bei neuroziniais, stresiniais ir somatoforminiais sutrikimais.

(23)

23 9.3. Mėgino žudytis ar išsakė tokio poelgio grėsmę 73,4 proc. (n=409/557) visų tiriamųjų, žudytis

nemėgino ir tokio poelgio grėsmės neišsakė 26,6 proc. (n=148/557) visų tiriamųjų (9.3.1. lentelė).

Tiriamojoje grupėje mėginimas žudytis arba tokio poelgio grėsmė buvo nustatyta 64,2 proc. tiriamųjų (n=165/257), nenustatyta- 35,8 proc. (n=92/257). Palyginamojoje grupėje mėginimas žudytis arba tokio poelgio grėsmė buvo nustatyta 81,3 proc. tiriamųjų (n=244/300), nenustatyta - 18,7 proc. tiriamųjų (n=56/300).

Nustatyta, kad tiriamoji ir palyginamoji grupės pagal mėginimą žudytis ar tokio poelgio grėsmę tarpusavyje reikšmingai skyrėsi (64,2 proc. vs 81,3 proc.), t.y. tiriamoji grupė reikšmingai rečiau nei palyginamoji mėgino žudytis ar išsakė tokio poelgio grėsmę ( p<0,001, χ2=20,820; df=1).

9.3.1. lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal mėginimą žudytis ar tokio poelgio grėsmę

*Tiriamoji grupė - sergantys psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį (TLK-10).

**Palyginamoji grupė - sergantys nuotaikos (afektiniais) sutrikimais ir sergantys neuroziniais, stresiniais, somatoforminiais sutrikimais (TLK-10).

Mėginimas žudytis ar tokio poelgio grėsmė nustatyta 69,3 proc. (205/296) visų vyrų, o 30,7 proc. (91/296) visų vyrų mėginimas žudytis ar tokio poelgio grėsmė nenustatyta.

Diagnostinė grupė Kate-gorija kinta-mieji Tiriamoji grupė* n (proc.) Palyginamoji grupė** n (proc.) Viso n (proc.) Mė gino Ne mėgino Viso Mė gino Ne mėgino Viso Mė gino Ne mėgino V iso Lytis vyrai 100 (57,1) 75 (42,9) 175 (100) 105 (86,8) 16 (13,2) 121 (100) 205 (69,3) 91 (30,7) 296 (100) mote-rys 65 (79,3) 17 (20,7) 82 (100) 139 (77,7) 40 (22,3) 179 (100) 204 (78,2) 57 (21,8) 261 (100) Viso 165 (64,2) 92 (35,8) 257 (100) 244 (81,3) 56 (18,7) 300 (100) 409 (73,4) 148 (26,6) 557 (100)

(24)

24 Tiriamojoje grupėje mėginimas žudytis ar tokio poelgio grėsmė nustatyta 57,1 proc. (n=100/175) vyrų, nenustatyta- 42,9 proc. (n=75/175). Palyginamojoje grupėje mėginimas žudytis ar tokio poelgio grėsmė nustatyta 86,8 proc. (n=105/121) vyrų, nenustatyta- 13,2 proc. (n=16/121).

Nustatyta, kad tiriamosios ir palyginamosios grupių vyrai pagal mėginimą žudytis ar tokio poelgio grėsmę reikšmingai skyrėsi (p<0,001; χ2=29,505; df=1), t.y. vyrai, sergantys psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį reikšmingai rečiau mėgino žudytis ar turėjo tokio poelgio grėsmę nei sergantys nuotaikos (afektiniais) bei neuroziniais, stresiniais ir somatoforminiais sutrikimais.

Mėginimas žudytis ar tokio poelgio grėsmė nustatyta 78,2 proc.(204/261) visų moterų, o 21,8 proc. (57/261) visų moterų mėginimas žudytis ar tokio poelgio grėsmė nenustatyta.

Tiriamojoje grupėje mėginimas žudytis ar tokio poelgio grėsmė nustatyta 79,3 proc. (65/82) moterų, nenustatyta- 20,7 proc. (17/82). Palyginamojoje grupėje mėginimas žudytis ar tokio poelgio grėsmė nustatyta 77,7 proc. (139/179) visų moterų, nenustatyta- 22,3 proc. (40/179).

Nustatyta, kad tiriamosios ir palyginamosios grupių moterys pagal mėginimą žudytis ar tokio poelgio grėsmę reikšmingai nesiskyrė (p=0,452; χ2=0,086; df=1), t.y. moterys, sergančios psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį mėgino žudytis vienodai dažnai, kaip ir sergančios nuotaikos (afektiniais) bei neuroziniais, stresiniais ir somatoforminiais sutrikimais.

Siekiant įvertinti galimybių mėginti žudytis santykį tiriamojoje ir palyginamojoje grupėse, buvo naudota binarė logistinė regresinė analizė (9.3.2. lentelė). Jos metodu nustatytas galimybių santykis sergantiems psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį – 0,985 (95 proc.PI 0,972-0,999), sergantiems nuotaikos (afektiniais) bei neuroziniais, stresiniais ir somatoforminiais sutrikimais- 2,381 (95 % PI 1,615-3,511). Nenustatyta, kad sergant psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį galimybė mėginti žudytis ar tokio poelgio grėsmė padidėtų. Nustatyta, kad sergantys nuotaikos (afektiniais) bei neuroziniais, stresiniais ir somatoforminiais sutrikimais turi 2,381 karto didesnę galimybę mėginti žudytis ar išsakyti tokio poelgio grėsmę nei sergantys psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį.

9.3.2. Mėginimo žudytis ar tokio poelgio grėsmės galimybė

Diagnostinė grupė B SE df p 95 proc. PI OR Tiriamoji grupė* -0,15 0,007 1 0,37 0,972-0,999 0,985

(25)

25

Palyginamoji grupė**

0,868 0,198 1 <0,001 1,615-3,511 2,381

Apibendrinimas: nustatyta, kad tiriamoji ir palyginamoji grupės pagal mėginimą žudytis ar tokio poelgio grėsmę reikšmingai skyrėsi. Tiriamoji grupė reikšmingai rečiau nei palyginamoji mėgino žudytis ar išsakė tokio poelgio grėsmę. Nenustatyta, kad sergant psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį galimybė mėginti žudytis ar tokio poelgio grėsmė padidėtų. Nustatyta, kad sergantys nuotaikos (afektiniais) sutrikimais/neuroziniais, stresiniais ir somatoforminiais sutrikimais turi 2,381 karto didesnę galimybę mėginti žudytis ar išsakyti tokio poelgio grėsmę negu sergantys psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį.

9.4. Nustatyta, kad gyvenimo eigoje gydytojas psichiatras konsultavo 61,2 proc. (651/1063) visų tiriamųjų, o 38,8 proc. (412/1063) visų tiriamųjų gyvenimo eigoje nebuvo konsultuoti gydytojo psichiatro (9.4.1. lentelė)

9.4.1. Psichiatro konsultacijos gyvenimo eigoje pasiskirstymas pagal grupes Diagnostinė grupė Kate-gorija kinta-mieji Tiriamoji grupė* n (proc.) Palyginamoji grupė** n (proc.) Viso n (proc.) Konsult u o -ti Ne konsul -tuot i Viso Konsult u o -ti Ne konsul -tuot i Viso Konsult u o -ti Ne konsul -tuot i viso Lytis vyrai 175 (53,4) 153 (46,6) 328 (100) 132 (62,0) 81 (38,0) 213 (100) 307 (56,7) 234 (43,3) 541 (100) moterys 84 (58,7) 59 (41,3) 143 (100) 260 (68,6) 119 (31,4) 379 (100) 344 (65,9) 178 (34,1) 522 (100) Viso 259 (55,0) 212 (45,0) 471 (100) 392 (66,2) 200 (33,8) 592 (100) 651 (61,2) 412 (38,8) 1063 (100)

(26)

26

*Tiriamoji grupė - sergantys psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį (TLK-10).

Tiriamojoje grupėje psichiatras gyvenimo eigoje konsultavo 55,0 proc. (n=259/471) tiriamųjų, o 45,0 proc. (n=212/471) tiriamųjų konsultuoti nebuvo. Palyginamojoje grupėje gydytojas psichiatras gyvenimo eigoje konsultavo 66,2 proc. (n=392/592) tiriamųjų, o 33,8 proc. (n=200/592) tiriamųjų konsultuoti nebuvo.

Nustatyta, kad tiriamoji ir palyginamoji grupės pagal gydytojo psichiatro konsultaciją gyvenimo eigoje tarpusavyje reikšmingai skyrėsi (55,0 proc. vs 66,2 proc.), t.y. sergantys psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį gyvenimo eigoje reikšmingai rečiau buvo konsultuoti gydytojo psichiatro (p<0,001; χ2=13,929; df=1) lyginant su sergančiais nuotaikos (afektiniais) bei neuroziniais, stresiniais ir somatoforminiais sutrikimais.

Gyvenimo eigoje gydytojas psichiatras konsultavo 56,7 proc. (n=307/541) visų vyrų, o 43,3 proc. (n=234/541) visų vyrų gyvenimo eigoje nebuvo konsultuoti gydytojo psichiatro.

Tiriamojoje grupėje gydytojas psichiatras gyvenimo eigoje konsultavo 53,4 proc. (n=175/328) visų vyrų, o 46,6 proc. (n=153/328) visų vyrų gyvenimo eigoje nebuvo konsultuoti gydytojo psichiatro. Palyginamojoje grupėje gydytojas psichiatras gyvenimo eigoje konsultavo 62,0 proc. (n=132/213) visų vyrų, o 38,0 proc. (n=81/213) visų vyrų nebuvo konsultuoti gydytojo psichiatro.

Nustatyta, kad tiriamosios ir palyginamosios grupių vyrai pagal gydytojo psichiatro konsultaciją gyvenimo eigoje reikšmingai skyrėsi (53,4 proc. vs 62,0 proc.), t.y. vyrai, sergantys psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį, gyvenimo eigoje buvo reikšmingai rečiau konsultuoti gydytojo psichiatro (p=0,029; χ2=3,908; df=1) nei sergantys nuotaikos (afektiniais) bei neuroziniais, stresiniais ir somatoforminiais sutrikimais.

Gyvenimo eigoje gydytojas psichiatras konsultavo 65,9 proc. (n=344/522) visų tiriamųjų moterų, o 34,1 proc. (n=178/522) visų tiriamųjų moterų gyvenimo eigoje nebuvo konsultuotos gydytojo psichiatro. Tiriamojoje grupėje psichiatras gyvenimo eigoje konsultavo 58,7 proc. (n=84/143) moterų, o 41,3 proc. (n=59/143) moterų gyvenimo eigoje nebuvo konsultuotos gydytojo psichiatro. Palyginamojoje grupėje gydytojas psichiatras gyvenimo eigoje konsultavo 68,6 proc. (n=260/379) moterų, o 31,4 proc. (n=119/379) moterų ngyvenimo eigoje nebuvo konsultuotos gydytojo psichiatro.

(27)

27 Nustatyta, kad tiriamosios ir palyginamosios grupių moterys pagal psichiatro konsultaciją gyvenimo eigoje reikšmingai skyrėsi (58,7 proc. vs 68,6 proc.), t.y. moterys, sergančios psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį, gyvenimo eigoje buvo reikšmingai rečiau konsultuotos gydytojo psichiatro (p=0,023; χ2=4,492; df=1).

Gyvenimo eigoje psichotropinius vaistus (PTV) vartojo 62,9 proc. (n=669/1063) visų tiriamųjų, o 37,1 proc. (n=394/1063) visų tiriamųjų PTV nevartojo. (9.4.2. lentelė)

Tiriamojoje grupėje PTV gyvenimo eigoje vartojo 54,8 proc. (n=258/471) tiriamųjų, o 45,2 proc. (n=213/471) tiriamųjų PTV nevartojo. Palyginamojoje grupėje PTV gyvenimo eigoje vartojo 69,4 proc. (n=411/592) tiriamųjų, o 30,6 proc. (n=181/592) tiriamųjų PTV nevartojo.

Nustatyta, kad tiriamoji ir palyginamoji grupės pagal gydymasi PTV gyvenimo eigoje tarpusavyje reikšmingai skyrėsi (54,8 proc. vs 69,4 proc.), t.y. sergantys psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį reikšmingai rečiau gyvenimo eigoje vartojo PTV nei sergantys nuotaikos (afektiniais) bei neuroziniais, stresiniais ir somatoforminiais sutrikimais (p<0,001; χ2=24,129; df=1).

9.4.2.lentelė PTV vartojimo gyvenimo eigoje pasiskirstymas pagal grupes

kategorija kintamieji diagnostinė grupė Viso n (proc.) p χ² df Tiriamoji grupė* n (proc.) Palyginamoji grupė** n (proc.) PTV vartojimas nustatytas 258 (54,8) 411 (69,4) 669 (62,9) nenustatytas 213 (45,2) 181 (30,6) 394 (37,1) Viso 471 (100) 592 (100) 1063 (100) <0,001 24,12 1 * Tiriamoji grupė - sergantys psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį (TLK-10).

(28)

28 Gyvenimo eigoje PTV vartojo 56,4 proc. (n=305/541) visų tiriamųjų vyrų, o 43,6 proc. (n=236/541) visų tiriamųjų vyrų PTV nevartojo (9.4.3. lentelė).

Tiriamojoje grupėje PTV vartojo 51,8 proc. (n=170/328) vyrų, o 48,2 proc. vyrų (n=158/328) PTV nevartojo. Palyginamojoje grupėje PTV vartojo 63,4 proc. (n=135/213) vyrų, o 36,6 proc. (n=78/213) vyrų PTV nevartojo.

Nustatyta, kad kad tiriamosios ir palyginamosios grupių vyrai pagal gydymasi gyvenimo eigoje PTV tarpusavyje reikšmingai skyrėsi (51,8 proc. vs 63,4 proc.), t.y. vyrai, sergantys psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį gyvenimo eigoje reikšmingai rečiau gydėsi PTV nei sergantys nuotaikos (afektiniais) bei neuroziniais, stresiniais ir somatoforminiais sutrikimais(p=0,005; χ2=7,006; df=1).

9.4.3. lentelė. Vyrų, gyvenimo eigoje vartojusių PTV, pasiskirstymas pagal grupes

kategorija kintamieji diagnostinė grupė Viso n (proc.) p χ² df Tiriamoji grupė* n (proc.) Palyginamoji grupė** n (proc.) Psichotro-pinių vaistų vartojimas nustatytas 170 (51,8) 135 (63,4) 305(56,4) nenustatytas 158 (48,2) 78 (36,6) 236 (43,6) Viso n (proc.) 328 (100) 213 (100) 541 (100) 0,005 7,006 1

Gyvenimo eigoje PTV vartojo 69,7 proc. (n=364/522) visų tiriamųjų moterų, o 30,3 proc. (n=158/522) visų tiriamųjų moterų gyvenimo eigoje PTV nevartojo (9.4.4. lentelė).

(29)

29 Tiriamojoje grupėje psichotropinius vaistus vartojo 61,5 proc. (n=88/143) moterų, o 35,8 proc. (n=55/143) moterų PTV nevartojo (9.4.4. lentelė). Palyginamojoje grupėje PTV vartojo 72,8 proc. (n=376/379), o 27,2 proc. (n=103/379) moterų PTV nevartojo.

Nustatyta, kad kad tiriamosios ir palyginamosios grupių moterys pagal gydymasi gyvenimo eigoje PTV tarpusavyje reikšmingai skyrėsi (61,5 proc. vs 72,8 proc.), t.y. moterys, sergančios psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį reikšmingai rečiau gyvenimo eigoje gydėsi PTV nei sergančios nuotaikos (afektiniais) bei neuroziniais, stresiniais ir somatoforminiais sutrikimais (p=0,009; χ2=6,264; df=1).

9.4.4. lentelė. Moterų, gyvenimo eigoje vartojusių PTV, pasiskirstymas pagal grupes

kategorija kintamieji diagnostinė grupė Viso n (proc.) p χ² df Tiriamoji grupė* n (proc.) Palyginamoji grupė** n (proc.) Psichotro-pinių vaistų vartojimas nustatytas 88 (61,5) 276 (72,8) 364(69,7) nenustatytas 55 (38,5) 103(27,2) 158 (30,3) Viso n (proc.) 143 (100) 379(100) 522 (100) 0,009 6,264 1

Apibendrinimas: nustatyta, kad tiriamoji ir palyginamoji grupės pagal psichikos sveikatos paslaugų vartojimą reikšmingai skyrėsi. Tiriamieji, kuriems nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, nepriklausomai nuo lyties, gyvenimo eigoje reikšmingai rečiau buvo konsultuoti gydytojo psichiatro bei vartojo PTV nei tiriamieji, kuriems nustatyti nuotaikos (afektiniai) bei neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai.

(30)

30

10. REZULTATŲ APTARIMAS

Pagal amžių tiriamoji ir palyginamoji grupės statistiškai reikšmingai nesiskyrė, t.y. tiriamoji ir palyginamoji grupės buvo homogeniškos, lyginantinos tarpusavyje. Sergančių psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį nustatytas amžiaus vidurkis- 41,37 metai. Tarp tiriamosios grupės pacientų, vyrai buvo reikšmingai jaunesni nei moterys bei reikšmingai vyresni nei vyrai, kuriems nustatyti nuotaikos (afektiniai) bei neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai.

Sergančių psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį grupę sudarė 69,6 proc. (328/471) vyrų ir 30,4 proc. (143/471) moterų. Šis vyrų ir moterų santykis tiriamojoje grupėje patvirtina literatūroje minimą didesnį vyrų sergamumą psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį [6]. Sergančių nuotaikos (afektiniais) sutrikimais ir neuroziniais, stresiniais ir somatoforminiais sutrikimais grupę sudarė 36,0 proc. (213/592) vyrų ir 64 proc. (379/592) moterų. Šis vyrų ir moterų santykis taip pat sutampa su literatūroje aprašomu didesniu moterų sergamumu nuotaikos ir neuroziniais, stresiniais, somatoforminiais sutrikimais

[6, 21].

Šio tyrimo metu nustatyta, kad tiriamoji ir palyginamoji grupės pagal skubios psichiatrinės pagalbos poreikį tarpusavyje reikšmingai nesiskyrė (54,6 proc. vs 50,7 proc.), t.y. abiems grupėms vienodai dažnai buvo reikalinga skubi psichiatrinė pagalba. Moterims, sergančioms psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį reikšmingai dažniau buvo reikalinga skubi psichiatrinė pagalba lyginant su moterimis, sergančiomis nuotaikos (afektiniais) sutrikimais ir neuroziniais, stresiniais ir somatoforminiais sutrikimais. Šį rezultatą lėmė tai, kad moterys, sergančios psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį, statiškai reikšmingai dažniau negu moterys, sergančios nuotaikos (afektiniais) sutrikimais ir neuroziniais, stresiniais ir somatoforminiais sutrikimais, patyrė sunkią abstinencijos būklę (15,9 proc. vs 0,6 proc., p<0,001) t.y., būklę, galinčią komplikuotis dėl rizikos veiksnių (anamnezėje buvo psichozės, traukulių; gali komplikuotis dėl gretutinių ūmių ir lėtinių ligų; kompulsyvus potraukis psichoaktyvioms medžiagoms) [28].

Šio tyrimo metu nenustatyta, kad sergant psichikos ir elgesio

sutrikimais vartojant alkoholį galimybė mėginti žudytis ar tokio poelgio grėsmė padidėtų. Tai nesutampa su Lietuvoje atliktu tyrimu, kuris nustatė, kad suicidinių minčių rizika padidėja 2,0 karto vartojant per didelį alkoholio kiekį [16]. Taip pat gautas rezultatas nesutampa su metaanalize, kurioje teigiama, kad sergant psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį, mėginimo nusižudyti rizika padidėja 3,13 karto [17]. Nustatyta, kad sergantys nuotaikos (afektiniais) sutrikimais/neuroziniais, stresiniais ir somatoforminiais sutrikimais turi 2,381 karto didesnę riziką mėginti žudytis ar turėti tokio poelgio grėsmę negu sergantys psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį.

(31)

31 Šio tyrimo metu buvo vertintas psichikos sveikatos paslaugų vartojimas gyvenimo eigoje. Rezultatai parodė, kad niekada nesilankė pas gydytoją psichiatrą ir nevartojo psichotropinių vaistų gyvenimo eigoje apie 45,0 proc. visų pacientų, sergančių psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį. Bent vieną kartą ir daugiau lankėsi pas gydytoją psichiatrą ir gydėsi psichotropiniais vaistais gyvenimo eigoje apie 55,0 proc. visų pacientų, sergančių psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį. Šis gautas rezultatas yra panašus į Belgijos ligoninėje atlikto tyrimo rezultatus, kuriame 62 proc. pacientų, kurie gydėsi SPS dėl intoksikacijos alkoholiu, buvo konsultuoti psichiatro gyvenimo eigoje [31]. Siekiant nustatyti, ar psichikos sutrikimų gydymasis gyvenimo eigoje turi sąsajų su nustatytu psichikos sutrikimu ir lytimi, gauti skirtumai parodė, kad tiriamieji, kuriems nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, nepriklausomai nuo lyties, gyvenimo eigoje reikšmingai rečiau buvo konsultuoti gydytojo psichiatro bei vartojo PTV nei tiriamieji, kuriems nustatyti nuotaikos (afektiniai) bei neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai.

(32)

32

11. IŠVADOS

1. Nustatyta, kad tiriamųjų, kuriems nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, tarpe vyrų buvo reikšmingai daugiau ir jie buvo reikšmingai jaunesni nei moterys bei reikšmingai vyresni nei vyrai, kuriems nustatyti nuotaikos (afektiniai) bei neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai.

2. Nustatyta, kad moterims, kurioms nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį, reikšmingai dažniau buvo reikalinga skubi psichiatrinė pagalba nei moterims, kurioms nustatyti nuotaikos (afektiniai) bei neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai.

3. Nustatyta, kad sergantys psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį reikšmingai rečiau mėgino žudytis ar išsakė tokio poelgio grėsmę nei sergantys nuotaikos (afektiniais) bei neuroziniais, stresiniais ir somatoforminiais sutrikimais ir nenustatyta, kad psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį didintų mėginimo žudytis ar tokio poelgio grėsmės galimybę nei sergant nuotaikos (afektiniais) bei neuroziniais, stresiniais ir somatoforminiais sutrikimais.

4. Tiriamieji, kuriems nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, nepriklausomai nuo lyties, gyvenimo eigoje reikšmingai rečiau buvo konsultuoti gydytojo psichiatro bei reikšmingai rečiau vartojo psichotropinius medikamentus nei tiriamieji, kuriems nustatyti nuotaikos (afektiniai) bei neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai.

(33)

33

12. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Global status report on alcohol and health 2014, World Health Organization. Internetinė prieiga:

http://www.who.int/substance_abuse/publications/global_alcohol_report/msb_gsr_2014_1.pdf [žiūrėta

2018- 10- 14].

2. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Alkoholio vartojimas ir padariniai. Internetinė prieiga: http://ntakd.lrv.lt/lt/statistika-ir-tyrimai/alkoholio-vartojimas-ir-padariniai [žiūrėta 2017- 12- 05]. 3. Alcohol. Key facts. WHO. Internetinė prieiga: http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs349/en/ [žiūrėta 2018- 02- 28].

4. Alkoholio vartojimo padariniai Lietuvos gyventojų sveikatai. Higienos institutas 2017. Internetinė prieiga: http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Alkoholio%20vartojimas.pdf [žiūrėta 2018- 01- 08].

5. Suicide. World Health Organization. Internetinė prieiga: http://apps.who.int/gho/data/node.sdg.3-4-viz-2?lang=en [žiūrėta 2018- 01- 20].

6. Geneviève Arsenault-Lapierre, Caroline Kim, and Gustavo Turecki Psychiatric diagnoses in 3275 suicides: a meta-analysis. BMC Psychiatry. 2004; 4: 37.

7. Sauliūnė S, Petrauskienė J, Kalėdienė R. Alcohol-Related Injuries and Alcohol Control Policy in Lithuania: Effect of the Year of Sobriety. Alcohol and Alcoholism, 2012. 47(4):458–463

8. R. Bunevičius,V. Liaugaudaitė, J. Peceliūnienė, N. Raškauskienė, A. Bunevičius, N. Mickuvienė Factors affecting the presence of depression, anxiety disorders, and suicidal ideation in patients attending primary health care service in Lithuania. Scand J Prim Health Care. 2014 Mar; 32(1): 24–29

9. Betz M, Arias S, Miller M, Barber C, Espinola J, Sullivan A. Change in Emergency Department Providers’ Beliefs and Practices After New Protocols for Suicidal Patients. Psychiatr Serv. 2015 Jun; 66(6): 625–631.

10. Dembinskas A, Alekna R, Aputytė V, Bunevičius R, Danilevičiūtė V, Daškevičius K, ir kt. Psichiatrija. Vilnius: Vaistų žinios; 2003

11. Deborah S. Hasin, Bridget F. Grant,The National Epidemiologic Survey on Alcohol and Related Conditions (NESARC) Waves 1 and 2: Review and summary of findings. Soc Psychiatry Epidemiol. 2015 Nov; 50(11): 1609–1640.

12. Sharon C. Wilsnack, Richard W. Wilsnack, Focus On: Women and the Costs of Alcohol Use. Alcohol Res. 2014; 35(2): 219–228.

(34)

34 13. Dragisic T, Dickov A, Dickov V, Mijatovic V. Drug Addiction as Risk for Suicide Attempts. 2015 Jun; 27(3): 188–191.

14. Nadorff MR, Salem T, Winer ES, Lamis DA, Nazem S, Berman ME. Explaining alcohol use and suicide risk: a moderated mediation model involving insomnia symptoms and gender. J Clin Sleep Med 2014;10(12):1317-1323.

15. Hufford MR. Alcohol and suicidal behavior. Clin Psychol Rev. 2001 Jul;21(5):797-811

16. R. Bunevičius,V. Liaugaudaitė, J. Peceliūnienė, N. Raškauskienė, A. Bunevičius, N. Mickuvienė Factors affecting the presence of depression, anxiety disorders, and suicidal ideation in patients attending primary health care service in Lithuania. Scand J Prim Health Care. 2014 Mar; 32(1): 24–29.

17. Nahid Darvishi, Mehran Farhadi, Tahereh Haghtalab, Jalal Poorolajal, Alcohol-Related Risk of Suicidal Ideation, Suicide Attempt, and Completed Suicide: A Meta-Analysis, PLoS One. 2015; 10(5): e0126870.

18. Langhinrichsen-Rohling J, Snarr JD, Slep AM, Heyman RE, Foran HM; Risk for suicidal ideation in the U.S. Air Force: an ecological perspective. J Consult Clin Psychol. 2011 Oct;79(5):600-12.

19. Kennedy MC, Marshall BD, Hayashi K, Nguyen P, Wood E, Kerr T.Heavy alcohol use and suicidal behavior among people who use illicit drugs: A cohort study. Drug Alcohol Depend. 2015 Jun 1;151:272 20. Kunigėlienė A. Išgyvenusių po mėginimo žudytis ir gydytų psichiatrijos stacionare pacientų mėginimo žudytis ypatumai, pobūdis, jų sąsajos su psichikos sutrikimais ir socialinėmis, demografinėmis

charakteristikomis. Daktaro disertacija. 2014.

21. McLean C, Asnaani A, Brett T. Litz, Stefan G. Hofmann, Gender Differences in Anxiety Disorders: Prevalence, Course of Illness, Comorbidity and Burden of Illness, J Psychiatr Res. 2011 Aug; 45(8): 1027–1035.

22. Erkki Isometsä Suicidal Behaviour in Mood Disorders—Who, When, and Why? Can J Psychiatry. 2014 Mar; 59(3): 120–130.

23. Riihimäki K, Vuorilehto M, Melartin T, et al. Incidence and predictors of suicidal attempts among primary-care patients with depressive disorders: a 5-year prospective study. Psychol Med. 2013:1–12. Epub ahead of print

24. Segrec N1, Delić M, Pregelj P., Patients with anxiety disorders, stress related disorders and somatoform disorders in the Psychiatric Emergency Out-patient Clinic. Psychiatr Danub. 2008 Jun;20(2):220-3.

(35)

35 25. Sareen J, Cox BJ, Afifi TO, de Graaf R, Asmundson GJ, ten Have M. et al. Anxiety disorders and risk for suicidal ideation and suicide attempts: a population-based longitudinal study of adults. Arch. Gen. Psychiatry 2005; 62(11): 1249–1257

26. Ishtiak-Ahmed K, Perski A, Mittendorfer-Rutz E, Predictors of suicidal behaviour in 36,304

individuals sickness absent due to stress-related mental disorders - a Swedish register linkage cohort study, BMC Public Health. 2013; 13: 492.

27. Reutfors J, Osby U, Ekbom A, Nordstrom P, Jokinen J, Papadopoulos PC. Seasonality of suicide in Sweden: relationship with psychiatric disorder. Affect Disord. 2009 Dec;119(1-3):59–65

28. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo. 2004 m. balandžio 8 d. Nr. V- 208.Vilnius. Internetinė priega: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.B8E6F91F019F [žiūrėta 2018- 02- 20].

29. Gual A, Aderson P, Segura L, Colom J. Alkoholis ir pirminė sveikatos priežiūra: ankstyvo atpažinimo ir trumpų intervencijų mokymo programa. Internetinė prieiga:

http://www.vplc.lt/images/files/Alkoholis%20ir%20pirmine%20sveikatos%20prieziura.pdf [žiūrėta 2017- 12- 04].

30. Roudsari B, Caetano R, Field C. Alcohol intoxication/dependence, ethnicity and utilisation of health care resources in a level I trauma center. Injury. 2011 Jan;42(1):66-71

31. Verelst S, Moonen PJ, Desruelles D, Gillet JB. Emergency department visits due to alcohol

intoxication: characteristics of patients and impact on the emergency room. 2012 Jul-Aug;47(4):433-8. 32. Padilha VM, Schettini CS, Santos Junior A, Azevedo RC. Profile of patients attended as psychiatric emergencies at a university general hospital. Sao Paulo Med J. 2013;131(6):398-404

33. Sarah A. Ting, Ashley F. Sullivan, Ivan Miller, Janice A. Espinola, Multicenter Study of Predictors of Suicide Screening in Emergency Departments. Acad Emerg Med. 2012 Feb; 19(2): 239–243.

34. Springer AM, Condon JR, Li SQ, Guthridge SL Frequent use of hospital inpatient services during a nine year period: a retrospective cohort study. BMC Health Serv Res 2017 May 12;17(1):348.