Maisto priedai pasukų gaminiuose Food addictives in buttermilk products

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDRA

SIMONA SKAUDICKAITĖ

Maisto priedai pasukų gaminiuose

Food addictives in buttermilk products

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovė: prof. dr. D. Sekmokienė

2

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas “Maisto priedai pasukų gaminiuose” 1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2018 04 28 Simona Skaudickaitė (data) (autoriuas vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ

LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2018 04 28 Simona Skaudickaitė (data) (autoriuas vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

... ... ...

(data) (autoriuas vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

APROBUOTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3 TURINYS SANTRAUKA...5 SUMMARY...7 ĮVADAS ...9 1. LITERATŪROS ANALIZĖ...11

1.1. Maisto priedų samprata ... 11

1.2. Maisto priedų klasifikacija... 12

1.3. Maisto priedų poveikis sveikatai ... 15

1.4. Maistinių priedų ženklinimas... 17

1.5. Pasukos ir jų savybės ... 18

1.6. Pasukų ir jų produktų nauda organizmui ... 19

2. TYRIMO METODIK A ...21

2.1. Rinkoje esančių pasukų ir jų produktų tyrimas... 21

2.1.1 Tiriamoji aplinka ir metodika ... 21

2.1.2 Tyrimo objektai. ... 21

2.1.3 Tyrimo priemonės. ... 22

2.2. Vartotojų požiūrio į maisto priedus, naudojamus pasukose ir pasukų produktuose, tyrimas. 22 2.2.1. Tiriamoji aplinka ir metodikos ... 22

2.2.2. Tirtų asmenų kontingentas ... 23

2.2.3. Tyrimo etapai... 23

2.2.4. Tyrimo priemonės ... 23

2.3. Statistiniai skaičiavimai ... 23

2.4. Pasukų varškės gamyba ... 23

2.4.2. Juslinė analizė... 24

3. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS...26

3.1. Pasukose ir pasukų produktuose naudojamų priedų tyrimas. ... 26

3.1.1. Priedai natūraliose raugintose pasukose, bei pasukose su pagardais. ... 26

3.1.2 Priedai pasukų jogurtuose... 29

3.1.3 Maisto priedai pasukų varškėje ... 30

3.1.4 Maisto priedai pasukų sūreliuose ... 31

3.2. Vartotojų požiūrio į maisto priedus, naudojamus pasukose ir pasukų produktuose, tyrimas. 33 3.2. Pasukų varškės juslinė analizė ... 41

4. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS...44

4

4.2. Anketinio tyrimo rezultatų apibendrinimas ... 45

4.3. Pasukų varškės gamybos rezultatų apibendrinimas ... 46

5. IŠVADOS ...47

6. REKOMENDACIJOS IR PASIŪLYMAI ...48

5

SANTRAUKA

Maisto priedai pasukų produktuose

Darbo parengimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Maisto saugos ir kokybės katedra.

Darbo vadovė. Prof., Dr. D. Sekmokienė

Darbo apimtis. 52 puslapiai. Darbe pateikta: 9 lentelės, 15 paveikslų, 1 priedas. Raktiniai žodžiai. Maisto priedai, pasukos, pasukų gaminiai.

Darbo tikslas. Įvertinti maisto priedų panaudojimą pasukų gaminiuose, bei nustatyti jų įtaką vartotojų apsisprendimui įsigyti šiuose gaminius.

Metodika: 2018m. sausio-kovo mėnesiais didžiausiuose Lietuvos prekybos centruose buvo atliktas pasukų produktų rinkos tyrimas. Šiuo tyrimu buvo siekiama įvertinti maisto priedų naudojimą pasukų produktuose. Jo metu buvo surinkta ir išanalizuota 25 skirtingos pasukų gaminių etiketės. Antroji magistro baigiamojo darbo tyrimo dalis buvo anketinė apklausa. Šis tyrimas buvo atliktas 2018 vasario-balandžio mėnesiais. Jo metu buvo naudojama anoniminė anketa, kuri buvo patalpinta internetinėje svetainėje www.apklausa.lt ir publikuota viešai, bei dalinta spausdintu variantu. Tyrimo metu buvo apklausta 127 asmenys, į klausimus atsakė 107, atsakomumo dažnis 84,3 proc. Trečią magistrinio darbo dalį sudarė pasukų varškės gamyba su natūraliais priedais. Šio tyrimo metu buvo pagamintos dvi pasukų varškės rūšys, kurios vėliau buvo pateiktos 5 vertintojams įvertinti jusliškai, sudarant juslinius profilius. Tyrime taip pat buvo pateikti du produktai iš prekybos centro, palyginimui. Visi gaminiai buvo užkoduoti kodais, siekiant tikslesnių rezultatų. Duomenų statistinei analizei atlikti buvo naudota Microsoft Excel ir Word programos.

Rezultatai: Gauti pasukų produktų rinkos tyrimo rezultatai parodė, jog maisto priedai yra naudojami 71,4 proc. raugintų pasukų ir raugintų pasukų su pagardais bei visuose tirtuose pasukų produktuose, tokiuose kaip pasukų varškė, pasukų jogurtas ir pasukų sūreliai. Dažniausiai aptinkami maisto priedai pasukų gaminiuose tai, aromato ir skonio stiprikliai, tirštikliai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos ir dažikliai. Daugumoje pasukų produktų naudojami maisto priedai yra natūralūs, kurie turi teigiamą poveikį žmogaus organizmui bei sveikatai. Tačiau natūraliose raugintose pasukose aptiktas vienas priedas, konservantas E251, kuris yra dirbtinis ir ES kai kurių mokslininkų pripažintas vengtinu, todėl jaustresnės grupės žmonėms vertėtų rinktis pasukų produktus, neturinčius šio priedo savo sudėtyje.

Anketinė apklausa parodė, kad daugiau nei 87 proc. respondentų žino apie rinkoje esančias natūralias raugintas pasukas ir pasukas su pagardais, tačiau kad rinkoje yra ir kitų pasukų produktų

6

žino tik mažiau nei 30 proc. apklaustųjų. Šie duomenys parodė informacijos apie pasukų produktus ir jų reklamos trūkumą. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pasukos perkamos dėl trijų pagrindinių priežasčių: produktas yra maistingas, taip mano daugiau nei 89 proc. respondentų, kurie perka šį produktą, daugiau nei 76 proc. pasisakė, kad šis produktas yra skanus ir virš 80 proc. respondentų perka pasukas, nes jos dažnai praturtintos maistingomis medžiagomis. Šio produkto neperkantys asmenys pareiškė, kad apie jį mažai informacijos (taip mano daugiau 71 proc. pasukų nevartojančių respondentų) ir kad pasirinkimas yra per mažas mano apie 64 proc. repondentų. Taip pat apklausos rezultatų apibendrinimas parodė, jog apie 90 proc. apklaustų žmonių, galvoja kad žino kas yra maisto priedai, tačiau beveik 35 proc. šių respondentų terminą „maisto priedas“ apibūdina klaidingai. Anketinės apklausos metu taip pat sužinojome, kad beveik 20 proc. apklaustų respondentų, galvoja, jog visi maisto priedai yra blogi ir kenkia sveikatai.

Trečio tyrimo metu vertintojai juslinės analizės metodu įvertino mūsų pagamintas dvi pasukų varškės rūšis ir du prekybos centruose pirktus varškės gaminius. Remiantis iš anksto nustatytomis skalėmis, vertintojai kiekvienam produktui sudarė juslinį profilį. Šios analizės metu nustatėmė, kad naminė pasukų varškė nusileidžia pirktiniams gaminiams savo mažesniu kvapo ir skonio intensyvumu, bei liekamuoju skoniu. Kadangi naudojome tik natūralius priedus ir nenaudojome jokio pridėtinio cukraus, vertintojų nuomonė yra pagrįsta.

Išvados: Atliktas rinkos tyrimas parodė, kad pasukų produktų pasirinkimas yra labai mažas, rastos tik 25 rūšys šių produktų. Maisto priedai yra naudojami daugumoje pasukų produktų, tačiau dažniausiai yra natūralūs ir sveikatai nekenkiantys. Apklausos rezultatai parodė, kad pasukų produktus vartoja didesnė dalis apklaustųjų ir šie apie pasukas atsiliepia teigimai. Taip pat anketinės apklausos metu išsiaiškinome, kad vartotojams trūksta informacijos ir apie pasukų produktus ir apie maisto priedus. Taip pat jų nuomone rinkoje esančių produktų pasirinkimas yra per mažas. Mūsų gamintos pasukų varškės juslinis tyrimas parodė, kad natūraliai pagamintos varškės skonis ir yra mažiau intensyvus nei prekybos centre esančių gaminių. Taip yra dėl gamyboje pridėtų kvapiųjų medžiagų.

7

SUMMARY

Food additives in buttermilk products

Place of work preparation: Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Department of Food Safety and Quality.

Academic advisor: Prof., Dr. D. Sekmokienė

Extent: 52 pages. Thesis includes: 9 tables, 15 pictures, 1 appendix. Keywords: food additives, buttermilk, buttermilk products.

The purpose: to evaluate the use of food additives in buttermilk products and to determine their influence on consumers' decision to buy these products.

Methods: The market research of buttermilk products was carried out in the largest Lithuanian supermarkets from January to March in 2018. The purpose of this research was to evaluate the use of food additives in buttermilk products. During the time of the project, 25 different labels of buttermilk products were collected and analyzed. The second part of the Master's degree thesis was a questionnaire survey. This study was conducted on February-April, 2018. Anonymous questionnaire, which was posted on the website www.apklausa.lt, was publicly available. Also the printed version of questionnaire was shared. During the survey, 127 persons were interviewed; 107 of them answered the questions. The rate of answer frequency – 84,3 %. The third part of the Master's degree thesis was the production of buttermilk cottage cheese with natural additives. In the time of the research, two strawberry curds were made, which were then submitted to 5 evaluators for organ of sense evaluation by forming sensitivity profiles. It also included two products from a supermarket for comparison. All products have been encoded for more accurate results. For statistical analysis of the data Microsoft Excel and Word programs were used.

Results: The results of the market analysis of buttermilk products showed that food additives are used in 71.4 % of fermented buttermilk and fermented buttermilk with condiments products. It was found in all tested buttermilk products such as buttermilk curd, buttermilk yogurt and buttermilk cheeses. The most commonly found food additives in buttermilk products - flavor enhancers, thickeners, acidity regulators and dyes. Most of the food additives are naturally occurring products that have a positive effect on human body and health. However, in naturally fermented buttermilk preservative E251 was found. This preservative is artificial and recognized by some scientists in the EU as being avoidable. Therefore, it would be advisable for sensitive people to choose products of buttermilk that does not contain this additive.

The questionnaire survey showed that more than 87 % of respondents know about the natural fermented buttermilk and fermented buttermilk with condiments products being in the

8

market. However, less than 30% of respondents were aware about the other fermented buttermilk products that exists. These data showed the lack of information on buttermilk products and their advertising. The study also found that the buttermilk is bought for three main reasons: the product is nutritious, stated more than 89% of respondents who buy this product; this product is tasty for more than 76% people and over 80% of respondents buy it because they are often enriched with nutrients. Those who do not buy the product said they had little information about it (so think more than 71% of the respondents that do not use buttermilk) and the choice is too low for 64 % people who participated in a survey. Also, the summary of the survey results showed that about 90% people surveyed think that they know what food additives are, but almost 35% of these respondents describe the term "food additive" incorrectly. During the questionnaire, we also found that almost 20% of respondents surveyed, thinks that all food additives are harmful and bad for health.

In the third study, the evaluators rated the quality of two our made buttermilk curd and two curd products bought at the supermarkets using a sensory analysis method. Based on predefined scales, they made a sensory profile for each product. During this analysis, we have found out that the homemade buttermilk curd descends to the bought products with its lower odor and flavor intensity and residual taste. Because we used only natural supplements and did not use any added sugar, the opinion of the evaluators is reasonable.

Conclusions: A market survey has shown that the variety of buttermilk products is very low - only 25 species of these products were found. Food additives are used in most products of buttermilk, but are usually natural and harmless to health. The results of the survey also revealed that the majority of the respondents were using the products of buttermilk, and positively responds about it. Also during the questionnaire survey, we found out that consumers are lacking information about buttermilk products and food additives. They also believe that the choice of products on the market is too small. A sensitivity test of our made cottage cheese has shown that the naturally made curds are less intense in flavor than those in the supermarket. This is due to flavorings added to the product.

9

ĮVADAS

Pieno produktai jau nuo senų laikų buvo vertinami itin teigiamai. Pienas yra pagrindinis kalcio ir vitamino D šaltinis, todėl manoma, kad jo vartojimas padeda sumažinti kaulų osteoporozę ir lūžių riziką. (1)

Vienas iš naudingiausių pieno produktų yra pasukos, kurios gaunamos iš grietinėlės išmušus sviestą, kaip liekamasis produktas. Surauginus jas, gaunamos raugintos pasukos. Jose randamas tikras gyvybiškai svarbių komponentų lobynas – baltymai, lecitinas, B grupės vitaminai, kalcis, kalis, fosforas, magnis ir kitos vertingos medžiagos. Jos turi mažai kalorijų, todėl labai tinka besilaikantiems dietos ir vertinantiems sveiką maistą. Pasukos naudingos sergantiems mažakraujyste, nervų ligomis ar net ateroskleroze. Jose esantis lecitinas lėtina senėjimo procesus, apsaugo nervines ląsteles, stiprina plaukus, gražina odą, reguliuoja cholesterolio kiekį, skatina riebalų deginimą, mažina nervinę įtampą bei gerina atmintį. (2) Kadangi daugiau kaip 90 procentų pasukų sudaro vanduo, pasukų vartojimas padeda išlaikyti kūno vandens balansą. Taip pat yra įrodyta, kad šis produktas ramina skrandžio gleivinę suvalgius kažko aštraus, taip pat mažina rūgštingumą. Manoma, kad pasukos gali pasižymėti šaldančiomis savybėmis, tai yra mušti kūno temperatūra, todėl gali padėti moterims menopauzės metu, slopinti karščio bangoms. (3)

Maisto pramonės pagrindinis tikslas yra kuo pigiau pagaminti produktus, su kuo ilgesniu realizacijos laiku ir kuo patrauklesne išvaizda, todėl į maisto produktų gaminius yra dedami maistiniai priedai, būtent šiam tikslui pasiekti. (4) Pasukos ir jų gaminiai nėra išimtis. Jie kaip ir daugelis kitų produktų taip pat gaminami su maisto priedais.

Maisto priedai yra vieni saugiausių cheminių medžiagų maisto produktuose dėl jų mažo toksiškumo, griežtų saugumo bandymų ir įstatymų kontroliuojančių šių priedų naudojimą. Leidimą naudoti konkrečius maisto priedus rekomenduoja maisto kodekso (Codex Alimentarius) komisija ir patvirtina nacionaliniai teisės aktai. Maisto priedų naudojimas griežtai kontroliuojamas, visada pagrįstas moksliniais tyrimais, siekiant parodyti jų saugą žmonių sveikatai. Jų naudojimas suteikia daug naudos, įskaitant didesnį saugumą ir didesnį maisto produktų pasirinkimą. Vis dėlto, nors vartotojai žinojo, kokį pranašumą gali suteikti maisto priedai, išliko automatinė prielaida, kad maisto priedai yra "blogi", ir vartotojai mano, kad mūsų vartojamiems maisto produktams reikia mažinti priedų. (5)

Kadangi pasukos iš savęs labai sveikas ir naudingas produktas, priedus vertėtų rinktis natūralius, kad vartotojai gautų sveikus produktus, todėl aktualu išsiaiškinti, kokie priedai vartojami ir ką patys vartotojai žino apie priedus.

10

Darbo tikslas: Išnagrinėti pasukų gamybai naudojamus maisto priedus ir vartotojų nuomonę apie juos.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti maisto priedus, naudojamus pasukų produktų gamyboje. 2. Sužinoti vartotojų nuomonę apie pasukas ir apie priedus.

11

1. LITERATŪROS ANALIZĖ 1.1. Maisto priedų samprata

Jau nuo senų laikų maisto priedai buvo naudojami prailginti maisto galiojimo terminui ir pagerinti jo vizualinę išvaizdą. Maisto pramonė jau nuo XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios masiškai naudoja maisto priedus, tam įtakos turėjo evoliuciniai ir socialiniai pokyčiai. Pradžioje atsirado dirbtiniai konservantai skirti vartojimo laikui prailginti, vėliau dėl maisto pramonės tobulėjimo atsirado vis naujesni maisto priedai. (6)

Maisto priedai - medžiagos, kurios nėra vartojamos kaip atskiri maisto produktai, kaip tipiškas maisto ingredientas, neatsižvelgiant į tai, ar jis maistingas. Šios medžiagos buvo naudojamos nuo seniausių laikų ir yra skirtos apsaugoti maistą ar pagerinti jo skonį. Žmonės naudojo druską actą, sūdymą, įvairias augalines medžiagas. Šis apibrėžimas apima bet kokią medžiagą, naudojamą maisto gamybai, perdirbimui, apdorojimui, pakavimui, transportavimui ar laikymui. (7)

Maisto priedai taip pat yra medžiagos, dedamos į maistą, siekiant išsaugoti arba paryškinti skonį ir pagerinti išvaizdą. Kai kurie priedai buvo naudojami šimtmečius, pavyzdžiui, konservuojant maistą (konservuojant actu), sūdant, arba naudojant sieros dioksidą, kaip kai kuriuose vynuose. XX a. antroje pusėje atsirado daug daugiau priedų, tiek natūralios, tiek dirbtinės kilmės, skirtų perdirbti ar apdoroti maistą. (8)

Priedai gali būti naudojami tiesiogiai ar netiesiogiai. Tiesioginiai priedai yra tie, kurie specialiai dedami į maisto produktus tam tikru tikslu, o netiesioginiai priedai yra tie, kuriais maisto produktas yra apdorojamas, pakuojamas ar laikomas. (8)

Jei medžiaga tam tikru tikslu dedama į maistą, ji vadinama tiesioginiu priedu. Pavyzdžiui, mažo kaloringumo saldiklis aspartamas, naudojamas gėrimuose, pudinguose, jogurtuose, kramtomojoje gumoje ir kituose maisto produktuose, laikomas tiesioginiu priedu. Daugelis tiesioginių priedų yra nurodyti maisto ingredientų etiketėje. Netiesioginiai maisto priedai yra tie, kurie pakuočių, laikymo ar tvarkymo metu tampa maisto produkto dalimi. Pavyzdžiui, kai kurie dažikliai, tokie kaip, Eritrozinas (raudonasis), kantaksantinas (oranžinis) ir anatto biksinas (geltonos oranžinės spalvos), suteikia patrauklų išvaizdą maisto produktams, kurie pritraukia vartotojus, net jei jie maistui neprideda maistinių medžiagų. Šios medžiagos į maistą gali pakliūti ir dėl pakuotės. (9)

Maisto konservantas yra maisto priedų klasė, padedanti užkirsti kelią maisto gedimui, sutrikdant patogeninių mikroorganizmų, tokių kaip Clostridia spp, Bacillus cereus, Staphylococcus

aureus ir kitų mikroorganizmų dauginimąsi maiste. Maisto konservantai išsaugo maistą,

12

yra suskirstyti į dvi grupes pagal jų šaltinį: natūralius ir sintetinius. Natūralūs yra natūralūs šaltiniai, tokie kaip augalai, gyvūnai ir mineralai. Kai kurie natūralių maisto priedų pavyzdžiai: sojos pupelės ir kukurūzai, naudojami maisto konsistencijai palaikyti; runkeliai, iš kurių daromi runkelių milteliai, kartais naudojami kaip dažikliai, ir karamelizuotas cukrus kuris taip pat naudojamas kaip dažiklis. (9)

Sintetiniai maisto priedai yra tokie, kurie sintetiniais būdais yra pagaminti iš vienos ar kelių cheminių medžiagų. Kai kurie sintetiniai maisto priedai yra: Maisto konservavimui naudojamas aspartamas, gautas iš asparto rūgšties (C4H5O4NH2), kaip dažiklį naudojamas 2, 4, 5, 7-tetraiodofluoresceino dinatrio druska, o tartarzinas - trinatrio (4E) -5okso-1 - (4-sulfonatofenil) -4 - [(4-sulfonatofenil) hidrazono] 3-pirazolkarboksilatas naudojamas kaip dažantis agentas. (10)

Šiuo metu dauguma žmonių linkę valgyti rinkoje esančius gatavus maisto produktus, o ne ruošti maistą namuose. Tokiuose maisto produktuose yra tam tikros rūšies priedų ir konservantų, kad jų kokybė ir skonio savybės būtų išlaikytos, ir jų nesugadintų bakterijos ar mielės. Rinkoje yra daugiau kaip 3000 priedų ir konservantų, kurie naudojami kaip antioksidantai ir antimikrobiniai preparatai. Kai kurie iš dažniausiai naudojamų maisto priedų ir konservantų yra aliuminio silikatas, aminorūgščių junginiai, amonio karbonatai, natrio nitratas, propilgalatas, butilintas hidrozilo toluenas (BHT), butilintas hidroksianizolas (BHA), mononatrio glutamatas, baltasis cukrus, druska, kalio bromatas, kalio sorbatas ir natrio benzoatas. Kai kurios dirbtinės spalvos taip pat būna įdedamos į maisto produktus, kad suteiktų jiems patrauklią išvaizdą. Tai tokie dažikliai kaip eritrozinas (raudonas), kantaksantinas (oranžinis), amarantas (azokinės raudonos spalvos), tartrazinas (azokinės geltonos spalvos) ir anatto biksinas (geltonos oranžinės spalvos). (10)

Jei maistas turi būti laikomas ilgą laiką, maisto priedai ir konservantai yra būtini išlaikyti produkto kokybę, sveikumą, skonį bei išvaizdą. Perteklinis vanduo maisto produktuose gali sukelti bakterijų, grybų ir mielių augimą bei dauginimąsi, taigi ir maisto produkto gedimą. Naudojami priedai ir konservantai apsaugo nuo maisto produktų sugadinimo dėl bakterijų ir grybų augimo. Priedai ir konservantai palaiko maisto produktų kokybę ir šviežumą. Jie taip pat palaiko maisto skonį ir sveikumą, pagerina ar palaiko savo maistinę vertę, kontroliuoja tinkamą pH, suteikia spalvą bei sustiprina skonį.(11)

1.2. Maisto priedų klasifikacija

Antimikrobiniai preparatai. Šie preparatai užkerta kelią maisto produktų gedimui dėl

mikroorganizmų kaltės. Tai apima ne tik actą ir druską, bet ir junginius, tokius kaip kalcio propionatas ir sorbo rūgštis, kurie naudojami tokiuose produktuose kaip kepiniai, salotų padažai, sūriai, margarinai ir marinuoti maisto produktai. (8)

13

Antioksidantai. Antioksidantas yra medžiaga, dedama į riebalus ir riebalų turinčius

produktus, siekiant sulėtinti oksidaciją ir taip pailginti jų sveikumą, skonį ir kartais prailginti galiojimo laiką. Antioksidantas neturėtų sukelti nepageidaujamo kvapo, skonio ar spalvos, riebalams ar maisto produktams, kuriuose jis yra. Jis turėtų būti veiksmingas mažose koncentracijose ir būti tirpus riebaluose. Taip pat neturėtų turėti žalingo fiziologinio poveikio. Kai kurie antioksidantai, naudojami maisto produktuose, yra - butilintas hidroksianizolas (BHA), butilintas hidroksitoluenas (BHT), propilgalatas (PG) ir terialbutilchidrochinonas (TBHQ). (12) Tiodipropiono rūgštis ir dilauriltidiodipropionatas taip pat naudojami kaip maisto antikoksidatoriai. Natūraliai veikiančios medžiagos, veikiančios kaip antioksidantai, yra tokoferoliai. Tokoferoliai veikia kaip biologiniai antioksidantai augalų ir gyvūnų audiniuose, tačiau jie retai naudojami kaip priedai, nes jie yra brangesni nei sintetiniai antioksidantai. (13)

Konservantai. Skirstomi į natūralius ir dirbtinius. Natūralių maisto konservantų kategorijai

priskiriama druska, cukrus, alkoholis, actas ir kt. Tai yra tradiciniai maisto konservantai, kurie taip pat naudojami namuose, darant marinatus, džemus ir sultis. Šiam skyriuj priklauso ir citrusinių vaisių konservantai, tokie kaip citrusų rūgštis ir askorbo rūgštis. Šie veikia fermentus ir sutrikdo jų metabolizmą, todėl maistas išsaugojamas. Cukrus ir druska yra dažniausiai vartojami natūralūs maisto konservantai, kurie labai efektyviai stabdo bakterijų augimą. Norint išsaugoti mėsą ir žuvį, druska vis dar naudojama kaip natūralus maisto konservantas. Cheminiai maisto konservantai taip pat yra naudojami jau ilgą laiką. Cheminių maisto konservantų pavyzdžiai yra:

Benzoatai (tokie kaip natrio benzoatas, benzenkarboksirūgštis) Nitritai (pvz., Natrio nitritas)

Sulfitai (pvz., Sieros dioksidas)

Sorbatai (tokie kaip natrio sorbatas, kalio sorbatas

Antioksidantai yra ir cheminiai maisto konservantai, kurie veikia kaip laisvųjų radikalų

kaupikliai. Šioje maisto produktų konservantų kategorijoje yra vitaminas C, BHA (butilintas hidroksianizolas), bakterijų augimo inhibitoriai, tokie kaip natrio nitritas, sieros dioksidas ir benzenkarboksirūgštis. Taip pat yra etanolis, kuris yra vienas iš konservantų maisto produktuose, vyne, brendyje. Skirtingai nuo natūralių maisto konservantų, kai kurie cheminiai maisto konservantai yra žalingi. Sieros dioksidas ir nitritai yra pavyzdžiai. Sieros dioksidas sukelia dirginimą bronchų vamzdeliuose ir nitrituose yra kancerogeninis. (14)

Dažikliai. Tai yra spalviniai stabilizatoriai, spalviniai fiksatoriai, spalvos sulaikymo

preparatai ir tt. Jie susideda iš sintetinių ir gamtinių šaltinių. Nors dauguma spalvų maisto produktams neteikia jokios maistinės vertės, be tam tikrų spalvų dauguma vartotojų nepirktų ir nevalgytų kai kurių maisto produktų. Taigi spalvos dažnai pridedamos norint atkurti natūralią, maisto gamybos ir perdirbimo metu prarastą spalvą. Daugelis natūralių maistinių dažiklių,

14

išgaunamą iš sėklų, gėlių, vabzdžių ir maisto produktų, taip pat naudojamų kaip maisto priedai. Vienas iš labiausiai žinomų ir labiausiai paplitusi raudonųjų pigmentų yra biksinas, gautas iš Bixa orellana sėklų dangos, pietų Amerikos kilmės lūpų puodo. Biksinas nelaikomas kancerogeninu. Vis dėlto dažniausiai naudojimas dažiklis visame pasaulyje yra anato dažiklis, turintis geltonos arba raudonos dažančios medžiagos, ekstrahuojamos iš oranžiniai raudono minkštimo. Anatas buvo naudojamas kaip dažiklis sviestui, sūriui, margarinui ir kitiems maisto produktams. Kita geltona spalva - karotinas, gautas iš morkų, yra naudojamas margarino gamyboje, taip pat kepiniams. Šafranas turi tiek kvapiųjų, tiek dažančių savybių taip pat naudojamas dažyti maisto produktus. Natūrali raudona spalva, košenilis, gaunamas ekstrahuojant moteriškos lyties vabzdžius (Coccus cacti), ruda spalva - vynuogių odos ekstraktas ir karamelė, gauta iš deginto cukraus, natūralios kilmės maisto priedai. Dažikliai skirti tam, kad maistas būtų patrauklesnis akiai ir suteiktų aromatą – vyšnios arba žaliosios citrinos (laimai). (14)

Balikliai. Tai yra peroksidai, kurie naudojami balinti maisto produktus, tokius kaip

kvietiniai miltai ir sūris.

Saldikliai. Saldikliai yra medžiagos, kurios naudojamos saldžiam skoniui išgauti.

Tradiciniai saldikliai cukrūs, kurie egzistuoja daugybe formų, iš kurių labiausiai žinoma yra sacharozė. Cukrus yra angliavandeniai; jie išskiria 4 kilokalorijas (kcal) grame. Kita vertus, cukraus alkoholiai (taip pat žinomi kaip polioliai ar polihidroksiliniai alkoholiai) taip pat yra angliavandeniai, tačiau jie nėra visiškai absorbuojami ir metabolizuojami organizme ir savo ruožtu suteikia mažiau kalorijų grame (paprastai yra nuo 1,5 iki 3,0 kcal per gramą). Cukraus alkoholiai paprastai yra mažiau saldūs nei sacharozė. Dažni pavyzdžiai yra sorbitolis, manitolis ir ksilitolis. Mažai kalorijų turintys saldikliai (pvz., Aspartamas, sacharinas ir kalcio acesulfamas) taip pat žinomi kaip maistingieji saldikliai, nes jie turi labai mažai kalorijų arba iš viso jų neturi. Jie yra iš esmės saldesni nei pats cukrus ir gali būti vartojami labai mažais kiekiais maisto produktuose, kad būtų pakankamai saldumo, dėl ko sutaupoma kalorijų. Pavyzdžiui, 1 g aspartamo (4 kcal) gali pakeisti 200 g sacharozės (800 kcal). (16)

Rūgštys. Tai medžiagos, didinančios maisto produkto rūgštingumą arba suteikiančios jai

rūgštų skonį. Maisto rūgštys taip pat veikia kaip konservantai ir antioksidantai. Paprastai maistinės rūgštys apima actą, citrinų rūgštį, vyno rūgštį, obuolių rūgštį, fumaro rūgštį ir pieno rūgštį

Rūgštingumą reguliuojančios medžiagos. Tai yra rūgštys, šarmai ir buferiai. Jie ne tik

kontroliuoja maisto produktų pH, bet taip pat veikia keletą maisto savybių, pavyzdžiui, skonį, tekstūrą ir virimo savybes. Jie taip pat naudojami keisti ar kitaip kontroliuoti maisto produktų rūgštingumą ir šarmingumą. (9)

Lipnumą reguliuojančios medžiagos. Medžiagos, kurios padeda sumažinti atskirų maisto

15

Pagalbinės medžiagos. Tai medžiagos, kurios naudojamos kitiems maisto priedams,

maisto fermentams, kvapiosioms medžiagoms, maistingosioms medžiagoms ir kitiems priedams skaidyti, tirpinti, skiesti ar kitaip keisti, nepakeičiant jų funkcijos, siekiant geriau tą priedą paruošti naudojimui.

. Antiputokšniai. Medžiagos kurios sustabdo putojimą, arba bent jau jį sumažina. (17)

Emulsikliai. Medžiagos, kurios padeda išlaikyti dviejų ar daugiau tarpusavyje paprastai

nesimaišančių medžiagų mišinį.

Kietikliai. Medžiagos išlaikančios vaisių ir daržovių stangrumą.

Stingdikliai. Medžiagos suteikiančios produktui gelio savybių, pavyzdžiui želatina.

Stabilizatoriai. medžiagos, skirtos padėti išlaikyti pastovią cheminę ir fizinę maisto

produkto būseną, taip pat padeda išlaikyti dviejų ar daugiau tarpusavyje paprastai nesimaišančių medžiagų mišinį. Padidina rišamąsias savybes.

Tirštikliai. Medžiagos skirtos sutirštinti produktą. (11)

1.3. Maisto priedų poveikis sveikatai

Nors maisto priedai yra svarbūs ir reikalingi maisto produktų gamyboje, tačiau didžioji jų dalis gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant įvairias alergijas, hiperaktyvumo ar dėmesio koncentracijos sutrikimus. Kai kurie maisto priedai taip pat gali turėti įtakos astmos ar šienligės išsivystymui. Dažnai pasireiškia įvairios nepageidaujamos reakcijos, tokios kaip: vėmimas, galvos skausmas, bėrimai ant krūtinės, dilgėlinė ar egzema. (18)

Didelis kiekis nitratų ir nitritų siejamas su padidinta skrandžio vėžio rizika, o sorbatai/ sorbo rūgštis maisto produktuose naudojami kaip konservantai ir nors reakciją į šiuos priedus yra reta, tačiau manoma, jog gali turėti įtakos dilgėlinės ar dermatito atsiradimui. (19)

Tyrimai tai pat buvo atliekami ir siekiant įrodyti boro ir citrinos rūgščių poveikį organizmui. Citologiniai tyrimai rodo, jog šios rūgštys gali trikdyti vaisiaus vystymąsi. Stebimi ryškūs citologiniai nukrypimai, sutrikusi metafazė, ankstyvas chromosomų judėjimas, bei nevienodas ar vėlyvas chromosomų atsiskyrimas. (20) Atsižvelgiant į genotoksinius tyrimus, ypač atsargiai rekomenduojama vartoti maisto produktus, kurių sudėtyje yra saldiklio Acesulfamo K, šis pasižymi itin stirpiu genotoksiniu poveikiu. (21)

Maiste naudojami benzoatai dažniausiai siejami su alergijomis, odos bėrimais, astma ar net smegenų pažeidimais. Bromatai gali sukelti pykinimą ir vėmimą Butilatai yra atsakingi už aukštą cholesterolio kiekį kraujyje, inkstų ir kraujagyslių pažeidimus. Sacharinas sukelia toksines reakcijas, nepageidaujamas alergines reakcijas, veikiančias odą, virškinimo sistemą, širdies darbą. Mono ir di-gliceridai gali pakenkti vaisiaus vystymuisi, sukelti genetinius pokyčius ir net vėžį. Karamelė yra viena populiariausių kvapiųjų medžiagų ir dažiklių, sukelianti vitamino B6 trukumą.

16

Įrodytas ir neigiamas tokių maisto priedų kaip: briliantinio mėlynojo, L-glutamo rūgšties, chinolino geltonojo ir aspartamo neurotoksinis poveikis.(22) Prie neigiamą poveikį turinčių dažiklių priskiriamas: eriztrozinas, kuris manoma, jog gali sukelti vėžį, tartrazinas, dėl kurio dažnai pasireiškia hiperkatyvumas, astma, odos bėrimai ar migrena, taip pat chinolino geltonasis yra ypatingai kancarogeniškas ir gali turėti įtakos kepenų vežio vystymuisi. Saulėlydžio geltonasis dažniausiai siejamas su astmos ir auglių atsiradimu Karmozinas veikia mutageniškai ir gali sąlygoti įvairius DNR pokyčius. Alum raudonasis gali sunkinti astmą, sukelti rinitą ar dilgėlinę. Ypač pavojingas dažnai naudojamas indigo karminas, dėl šio gali pasireikšti vėmimas, viduriavimas, odos bėrimai smegenų augliai. Kiti pavojingi maisto priedai ir jų galimas poveikis sveikatai pateikiamas 1 lentelėje. (18)

1 lentelė. Maisto priedai ir jų poveikis sveikatai (18).

Maisto priedas Poveikis sveikatai

Kalio benzoatas (E212) Neurotoksinis ir kancerogeninis poveikis.Vaisiaus apsigimimai.

Sieros dioksidas (E220) Skrandžio dirginimas, pykinimas, viduriavimas, astmos priepoliai, odos bėrimas. DNR mutacijos.

Natrio metabisulfitas ( E223) Astmos priepuoliai.

Kalio nitritas (E252) Deguonies apykaitos organizme sutrikimai. Nitrozoaminų susidarymas (kancerogeninis poveikis). Kalcio benzoatas (E213) Laikinai slopinama virškinimo fermentų veikla.

Kalio sulfitas (E226) Kvėpavimo sistemos sutrikimai. Žemas kraujo spaudimas, dilgčiojimas, anafilaksinis šokas.

Butilintas hidrokisanizolas (BHA) (E 320) Kancerogeniškas poveikis. DNR pokyčiai. Benzoinė rūgštis (E210) Laikinai slopina virškinimo fermentų veiklą.

Mononatrio glutamatas (E621) Smegenų ląstelių degeneracijos. Padidinta rizika susirgti Alzheimerio ir Parkinsono ligomis. Kancerogeninis poveikis. Padidintas hiperkatyvumas

Aspartamas (E951) Galimi neurologiniai pažeidimai. Ne-Hodžkino limfomos ir nutukimo išsivystymas.

Nors daugumos maisto priedų poveikis sveikatai yra vertinamas neigiamai, tačiau skiriama keletas ir naudingų bei nepavojingų priedų, pavyzdžiui askorbo rūgštis (E300), paprastai tiesiog vadinamas vitaminu C, tai stiprus anti-oksidantas, saugantis žmogaus organizmą nuo oksidacinio streso. Dar viena naudinga askorbo rūgšties savybė – gebėjimas veikti prieš virusus. (23) Panašiu poveikiu pasižymi ir vitaminas E (skiriama keletas formų: Alfa-tokoferolis, Beta-tokoferolis,

17

Gama-tokoferolis ir Delta-tokoferolis). Šie abu vitaminai veikia labai sinergistiškai, stiprindami anti-oksidacinį potencialą, dėl šios priežasties, siekiant prailginti galiojimą laiką, šie vitaminai naudojami kartu (24).

Kita svarbi grupė yra karotenoidai. Šie skiriami kai natūralūs pigmentai, pasižymintys dažančiomis savybėmis. Svarbiausiais yra laikomi α-karotinas, β-karotinas ir likopenas. Visai neseniai buvo įrodytas šių priedų anti-oksidacinis poveikis, teigiama, jog jie neturi jokių toksikologinių savybių. Mokslininkų teigimu, šie natūralūs dažikliai gali pasižymėti ir kitomis sveikatai naudingomis savybėmis (25).

Lecitinai ( E322) taip pat įvardinami, kaip sveikatai naudingi maisto priedai. Tai natūralūs fosfolipidai, pasižymintis kraujospūdį mažinančiomis savybėmis ir neturintys jokio toksikologinio poveikio žmogaus organizmui. (26)

1.4. Maistinių priedų ženklinimas

Norint reguliuoti šiuos maisto priedus ir informuoti vartotojus apie priedų pobūdį, kiekvienam priedui priskiriamas unikalus numeris, vadinamas "E numeriais", kuris Europoje naudojamas visiems patvirtintiems priedams. Pavyzdžiui, acto rūgštis yra parašyta kaip E260 tik Europoje parduodamų gaminių sudėties ženklinime, kitose šalyse ji vadinama priedu 260. Priedai 103, alkanetai nėra patvirtinti naudoti Europoje, todėl jie neturi E numerio, nors jie yra patvirtinti naudoti Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. nuo 1987 m. Australija turi patvirtintą maisto produktų ženklinimo sistemą pakuotuose maisto produktuose. Kiekvienas maisto priedas turi būti pavadintas arba sunumeruotas. Skaičiai yra tokie patys kaip ir Europoje, bet be raidės "E". (17)

Maisto priedus ženklinti E numeriu yra patogu, nes jis yra suprantamas visomis kalbomis, taip pat jis yra daug trumpesnis už pavadinimą, kuris kartais vartotojui, kuris nežino maisto priedų pavadinimų, nieko nepasako. Tačiau, jei etiketėje žmogus pamato „E“ raidę, jau supranta kad šis produktas turi priedų.

Visus maisto priedus, kurie buvo panaudoti gaminant maistą, ar maisto produktą gamintojas būtinai turi nurodyti produkto etiketėje. Maisto priedus galima ženklinti:

• nurodant grupės pavadinimą pagal atliekamą funkciją ir maisto priedo pavadinimą, pavyzdžiui, antioksidatorius - askorbo rūgštis

• nurodant grupės pavadinimą pagal atliekamą funkciją ir E numerį, pvz.: antioksidatorius E300.

Maisto priedai, kurie yra genetiškai modifikuoti, turi jų savo sudėtyje genetiškai modifikuotų organizmų arba yra pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų, privalo būti paženklinti žodžiais „genetiškai modifikuotas“.

18

Kuomet maisto priedas etiketėje nurodomas pavadinimu, prie jo privalo būti parašyta jo funkcinė grupė: dažiklis, konservantas, stabilizatorius ir pan.

Yra maisto priedų kurie gali atlikti ir keletą funkcijų, pvz.: sieros dioksidas (E 220) gali būti ir antioksidatorius ir konservantas, todėl gamintojas produkto etiketėje privalo nurodyti, kokią būtent funkcija atlieka šis priedas, pvz.: "antioksidatorius E 220" arba "konservantas E 220". (17)

1.5. Pasukos ir jų savybės

Pasukos – tai gaminant sviestą išsiskyręs skystis. Pasukose randama fosfolipidų, kurie, būdami biologiškai aktyvūs, žmogaus organizme jungiasi su baltymais., skatina membraninių ląstelių formavimąsi bei gerina riebalų pasisavinimą. Pasukos būna iki 0,7% riebumo, jų energetinė vertė yra 40kcal/100 g. (27). Pasukų gamybos technologinė schema pavaizduota 1 paveiksle.

1 pav. Pasukų gamybos technologija (28).

Pasukos yra gaminamos iš žaliavos, gautos gaminant saldžios ir rūgščios grietinėlės pieno riebalų gaminius. Pasukoms, gautoms iš saldžių grietinėlės pieno gaminių, būdingos šios savybės: pieno skonis, vienalytė konsistencija, balsva arba gelsva spalva. Pasukoms, gautoms ir rūgščios grietinėlės pieno riebalų gaminių: pienarūgštis skonis, vienalytė konsistencija, spalva taip pat varijuoja nuo balsvos iki gelsvos. (29)

Pasukų cheminė sudėtis yra artima nugriebtam pienui, tačiau pasukose nustatomas gerokai didesnis kiekis riebalų. Dažnu atveju pasukų sudėtis priklauso nuo vandens kiekio įdėto į grietinėlę, aptinkama iki 4% sausų medžiagų, 3%-4% laktozės, 1,2% lakto rūgšties, 1,3% baltymų ir 0,8% riebalų. Pasukose nustatomas ir didelis kiekis kalcio, kuris yra labai naudingas organizmui. Žmogaus reikalinga 1,000 mg kalcio per dieną, kurio galima gauti suvartojant apie 0,5 l pasukų.

19

Kitas svarbus komponentas yra riboflavimas, vitaminas, reikalingas daugeliui organizmo funkcijų palaikyti. (28) Pasukų fizikiniai ir cheminiai rodikliai pateikiami 2 lentelėje.

2 lentelė. Pasukų fizikiniai ir cheminiai rodikliai (29).

Rodiklio pavadinimas

Norma Saldžios grietinėlės pieno riebalų

gaminių

Rūgščios grietinėlės pieno riebalų gaminių

mušimo būdu separavimo

būdu mušimo būdu

separavimo būdu Riebalai, %, ne daugiau kaip 0,7 0,4 0,7 0,4 Sausosios neriebalinės medžiagos, %, ne mažiau kaip 8,0 8,0 8,0 8,0 Tankis, kg/m3 , ne daugiau kaip 1027 1027 1027 1027 Rūgštingumas, o _{T, ne} daugiau kaip 19 19 40 40

1.6. Pasukų ir jų produktų nauda organizmui

Pasukų ir jų produktų nauda organizmui yra įrodyta daugybės mokslinių tyrimų. Klinikiniai tyrimai rodo teigiamą pasukų poveikį gydant įvairias ligas, teigiama, jog jos efektyviai veikia kovojant su kraujospūdžio ir cholesterolio padidėjimu, pasižymi anti-kancerogeninėmis ir prieš-virusinėmis savybėmis. Lakozės netoleravimas yra labai dažna problema, tokiais atvejais žmonės susiduria su pilvo skausmo, pūtimo ar viduriavimo problemomis, tačiau esant laktozės netolerancijai, pasukų vartojimas yra saugus ir dažnai tampa alternatyva kitiems pieno produktams. Medžiagų apykaitos procesų metu, mikrobai verčia laktozę į lakto rūgštį, kuri yra lengvai virškinama ir įsisavinama. Taip pat pasukos vaidina svarbų vaidmenį kovojant su rėmens sukeltais simptomais.(28)

Pastebimas ir teigiamas pasukų produktų poveikis kovojant su šlapimo pūslės vėžiu. (30) ar cholesterolio kiekio mažinimu organizme (slopinama cholesterolio asimiliacija virškinamajame trakte). (31)

Teigiama nauda įrodyta ir mažinant aukštą kraujospūdį. Atlikti tyrimai rodo, jog didesnis pasukų suvartojimas yra susijęs su arterinio ir sistolinio kraujo spaudimo mažėjimu. Pastebėtas ir angiotenzino I koncentracijos sumažėjimas kraujyje, tačiau angiotenzino II ir aldosterono kiekiams didesnis pasukų produktų suvartojimas įtakos neturėjo. (32)

20

Pasukos ar jų produktai taip pat yra naudingi norint kontroliuoti kūno svorį, nes jose palyginti yra mažai kalorijų. Nustatyta, jog pasukos turi iki 50% kalorijų ir riebalų randamų piene. (33)

21

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Rinkoje esančių pasukų ir jų produktų tyrimas

Norint įvertinti maisto priedų naudojimą pasukose ir jų produktuose, atliktas tyrimas, kurio objektas pasukų ir jų produktų etiketėse nurodyti maisto priedai. Tyrimo metu pasirinkome įvairių gamintojų pasukas, bei jų produktus ir nagrinėjome etiketes. Jos buvo išsamiai ir detaliai analizuojamos pagal sudėtines dalis, priedai fiksuojami, vėliau duomenys analizuojami ir pateikiamos išvados.

2.1.1 Tiriamoji aplinka ir metodika

Tyrimas buvo atliktas 2018 m. sausio-kovo mėnesiais prekybos centruose: „Lidl“; “Maxima“; „IKI“; „Norfa“; „RIMI“ ir „Express Market“. Šio tyrimo metu buvo analizuojama prekybos centruose esančių pasukų produktų gausa, tyrinėjamos etiketės, kai kurie produktai buvo perkami, kai kurių etiketės fotografuojamos. Etiketėse nurodyti priedai buvo sistemingai surašomi į pasidarytą Excel lentelę, vėliau surinkus visą medžiagą analizuojami.

2.1.2 Tyrimo objektai.

Šio tyrimo metu buvo išanalizuotos 7 rinkoje esančios pasukų rūšys ir 17 rinkoje esančių pasukų produktų rūšys.

3 lentelė. Pasukų gaminiai ir jų gamintojai

Pasukos: Pasukų jogurtas:

Raugintos GAMTOS pasukos su avietėmis ir linų sėmenimis, 0,8% rieb (Pieno žvaigždės)

GAMTOS pasukų jogurtas su persikais, 1,2% rieb. (Pieno žvaigždės)

Raugintos GAMTOS pasukos, 0,3% rieb. Natūralios. (Pieno žvaigždės)

GAMTOS pasukų jogurtas su braškėmis, 1,2% rieb. (Pieno žvaigždės)

Raugintos GAMTOS pasukos su šaltalankiais ir linų sėmenimis, 0,9% rieb (Pieno žvaigždės)

GAMTOS pasukų jogurtas su mėlynėmis, 1,2% rieb. (Pieno žvaigždės)

Raugintos GAMTOS pasukos su spanguolėmis ir kviečių sėlenomis, 0,3% rieb.

(Pieno žvaigždės)

GAMTOS pasukų jogurtas su vyšniomis, 1,2% rieb. (Pieno žvaigždės)

Raugintos GAMTOS pasukos su slyvomis ir kviečių sėlenomis, 0,3% rieb (Pieno žvaigždės)

GAMTOS pasukų jogurtas, naturalus, 1,4% rieb (Pieno žvaigždės)

Raugintos GAMTOS pasukos su miško uogomis ir avižų sėlenomis 0,3% rieb. (Pieno

žvaigždės)

GAMTOS pasukų jogurtas su sėklomis, 2,1% rieb (Pieno žvaigždės)

22

3 lentelė (tęsinys).

Darbe yra pateikiami ir aprašomi maisto priedai esantys pasukose ir pasukų produktuose. 2.1.3 Tyrimo priemonės.

Didžiuosiuose prekybos centruose pasukų ir pasukų produktų etiketėse ieškojome maisto priedų, kuriuos suskirstėme į saldiklius, tirštiklius, emulsiklius, dažiklius ir pan. Etiketėse surasti maisto priedai buvo fiksuojami į parengtą lentelę. Gauti duomenys buvo analizuojami naudojant Microsoft Excel programą.

2.2. Vartotojų požiūrio į maisto priedus, naudojamus pasukose ir pasukų produktuose, tyrimas.

Norint įvertinti vartotojų informuotumą apie pasukose ir pasukų produktuose, naudojamus maisto priedus, atlikome tyrimą, kurio objektas – gyventojų informuotumas apie maisto priedų panaudojimą pasukose ir pasukų produktuose. Šio tyrimo metu sudarėme anoniminę anketą, kurią dalinome spausdintu variantu ir viešai patalpinome į tinklapį www.apklausa.lt, gautus rezultatus išanalizavome ir pateikėme išvadas.

2.2.1. Tiriamoji aplinka ir metodikos

Tyrimas atliktas 2018 m. vasario–balandžio mėnesiais. Šio tyrimo metu apklausti asmenys, kurie lankosi Lietuvos prekybos centruose. Tyrimo metu buvo naudojama anoniminė anketa, kurią

Raugintos pasukos SAULĖS PIENAS, 0,3% rieb. (Saulės pienas)

PASUKŲ jogurtas su vyšniomis ir cikorijos skaidulomis,2 % rieb. (Rokiškio pienas) Raugintos Piemenėlio pasukos, 0,3% rieb.

(Rivona)

PASUKŲ jogurtas su morkomis ir mangais, 2% rieb., (Rokiškio pienas)

Pasukų varškė: Pasukų sūreliai: GAMTOS pasukų varškė su slyvomis ir

kviečių sėlenomis, 2% rieb. (Pieno žvaigždės)

ROKIŠKIO glaistytas PASUKŲ varškės sūrelis. (Rokiškio pienas)

GAMTOS pasukų varškė su abrikosais ir dribsniais, 2% rieb. (Pieno žvaigždės)

PASUKŲ varškės sūrelis su razinomis.

(Rokiškio pienas)

GAMTOS pasukų varškė su penkių grūdų dribsniais, 2% rieb. (Pieno žvaigždės)

ROKIŠKIO glaistytas PASUKŲ varškės sūrelis su obuoliais ir kriaušėmis. (Rokiškio

pienas)

PASUKŲ sūrelis su spanguolėmis linų sėmenimis ir saulėgrąžomis. (Rokiškio pienas) ROKIŠKIO glaistytas PASUKŲ varškės sūrelis su persikais ir sėlenomis. (Rokiškio

pienas)

ROKIŠKIO glaistytas PASUKŲ varškės sūrelis su spanguolėmis ir saulėgrąžomis.

23

sudarėme iš anksto. Anketa buvo patalpinta į internetinę svetainę www.apklausa.lt ir dalinama spausdintu variantu.

2.2.2. Tirtų asmenų kontingentas

Apklausoje sudalyvavo įvairaus amžiaus asmenys, kurie sutiko užpildyti www.apklausa.lt esančią anketą ir žmonės, kurie užpildė šios anketos spausdintą variantą. Internetinės anketos nuoroda buvo išsiųsta 77 asmenims, į pateiktus klausimus atsakė 57 asmenų, taigi atsakomumo dažnis buvo 74 proc. Taip pat buvo išdalinta 50 anketų spausdintu variantu, į klausimus atsakė 50 asmenų, taigi šios anketos atsako dažnis buvo 100 proc. Viso apklausta 100 respondentų, kurie darbe buvo suskirstyti pagal amžių, lytį, išsilavinimą ir kitus kriterijus. Visi duomenys išanalizuoti ir pateiktos išvados.

2.2.3. Tyrimo etapai

Sudarėme anketą, kurioje pateikti 15 klausimų. Respondentai buvo pasirenkami atsitiktinai, anketa buvo viešai skelbiama www.apklausa.lt ir dalinami spausdinti anketos variantai. Tyrimo metu buvo apklausiami vartotojai, jiems buvo pateikiami klausimai, kurie padėtų išsiaiškinti pasukų produktų vartojamumą ir požiūrį į maisto priedus, bei žinias apie juos. Prieš pateikiant anketą, respondentas buvo informuotas apie vykdomą tyrimą, jo tikslą ir anketos turinį.

2.2.4. Tyrimo priemonės

Tyrimo priemonė – anketa, kuri pateikta prieduose, ją sudaro 15 klausimų.

2.3. Statistiniai skaičiavimai

Detaliai išanalizavome, kokie priedai dedami į pasukas ir jų gaminius ir apskaičiavome jų procentinę išraišką, kad galima būtų palyginti priedų naudojimo dažnį.

Vartotojų apklausos tyrime taip pat naudojome procentinę atsakymų išraišką duomenų palyginimui.

2.4. Pasukų varškės gamyba

Šio tyrimo metu mėginta sukurti naują pasukų varškės rūšį su natūraliais maisto priedais. Pasukų varškės gamybai naudojome natūralią 40 proc. grietinėlę, iš kurios išmušėme sviestą. Į pasukas įdėjome sauso raugo, kurio įsigijome UAB „Arkameda“, ir palikome šiltai rūgti. Taip gavome natūralias raugintas pasukas. Raugintas pasukas supylėme į puodą kaitinome tol, kol atsiskyrė išrūgos, turinį supylėme į kiaurasamtį ir leidome nusivarvėti.

Tyrimo metu naudota pasigaminta pasukų varškė ir tam tikri ingredientai skoniui. Saldžiai varškei: bananai, trintos braškės ir kanapių sėklos. Nesaldžiai varškei: česnakas, krapai, kviečių gemalai, svogūnų laiškai, druska. Kad varškė nebūtų sausa, ją maišėme su AB „Pieno žvaigždės“ gamintojo Bios 3,8 % ekologišku natūraliu jogurtu.

24

Bananai. Juose yra daug vitaminų, mineralinių medžiagų ir ląstelienos. Gausu geležies, dėl to jie labai tinka žmonėms, kenčiantiems nuo anemijos, geležis skatina hemoglobino gamybą. Taip pat bananuose yra daug kalio, o kalis padeda sumažinti aukštą kraujospūdį ir mažiną kaulams daromą druskos žalą. Kalis yra būtinas normaliam širdies funkcionavimui, todėl bananai gali būti profilaktinė priemonė nuo širdies ligų. Bananai padeda sumažinti akmenų inkstuose susidarymo tikimybę, o vitaminas B6, kurio gausu bananuose, padeda sureguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, taip palengvina nuotaikos svyravimus, kurie dažnai susiję su PMS. (34)

Braškės. Jose yra daugybė organizmui vertingų antioksidantų. Braškėse yra flavonoido antocianino, kuris, pasak Jungtinėje Karalystėje atliktų tyrimų, sumažina širdies smūgio riziką jaunoms ir vidutinio amžiaus moterims net 32%. Kitas atliktas tyrimas parodė, kad braškėse esantis flavonoidas kvercetinas pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, gali apsaugoti nuo aterosklerozės, kurią sukelia žalingas MTL (blogojo) cholesterolio poveikis. Taip pat braškėse yra daug polifenolių, jie gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Šie flavonoidai neleidžia kauptis trombocitams ir mažina kraujo spaudimą slopindami uždegiminiu procesus. (35)

Kanapių sėklos. Iš kanapių sėklų žmogaus organizmas įsisavina omega 6 ir omega 3 riebiąsias rūgštis, baltymus, vitaminus A, E, D ir didžiąją dalį B grupės vitaminų. Taip pat jos turtingos natrio, kalcio, dietinių skaidulų ir geležies. Reguliarus kanapių sėklų vartojimas gali padėti palaikyti gerą sveikatos būklę. (36)

Kviečių gemalai. Skaidulinis maistas, taip pat ir kviečių gemalai, saugo nuo aterosklerozės, gerina virškinimą, padeda išvengti vidurių užkietėjimo, aktyvina žarnyno veiklą, suteikia sotumo jausmą. Kviečių gemalai taip pat gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, stiprina nervų sistemą, imunitetą. Gemalai sudėtyje yra fitino. Tai biologiškai veikli medžiaga, skatinanti baltymų sintezę, aktyvinanti smegenų veiklą. (37)

Palyginimui naudojome du pirktinius gaminius, tai – „gamtos“ pasukų varškę su abrikosais ir dribsniais ir „Rytas“ tepamą varškės sūrelį su agurkais ir krapais.

2.4.2. Juslinė analizė.

Varškės vertinimas buvo vykdomas pagal LR teisės aktais patvirtinta juslinės aprašomosios analizės metodika (38).

Juslinės pasukų varškės analizės tyrimo tikslas – ištirti keturių varškių (dviejų saldžių, dviejų nesaldžių) juslines savybes, atliekant kiekvieno mėginio palyginamąją analizę ir sudarant jų juslinius profilius. Juslinio profilio teste dalyvavo penkių vertintojų grupė.

Siekiant užtikrinti konfidencialumą, ruošiant mėginiams buvo suteikti kodai: Mėginys nr.1 – Pasukų varškė su bananais, braškėmis ir kanapių sėklomis; Mėginys nr.2 – „Gamtos“ pasukų varškė su abrikosais ir dribsniais;

25

Mėginys nr.3 – „Rytas“ tepamas varškės sūrelis su agurkais ir krapais;

Mėginys nr.4 – Pasukų varškė su česnaku, krapais, kviečių gemalais ir svogūnų laiškais. Tyrimas atliktas pasirėmus juslinės aprašomosios analizės metodika. Pasukų varškės vertinimui buvo pritaikytas juslinių savybių profilio testas. Testo metu atrinkta vertintojų grupė, kurią sudarė penki asmenys. Jie analizavo pagamintus produktus (mėginius) ir parinko sąvokas juslinėms savybėms apibūdinti. Įvertintos savybės: vizualinis vienalytiškumas (neišsiskyrusios išrūgos), kvapo priimtinumas, skonio intensyvumas, rūgštaus skonio intensyvumas, saldaus skonio intensyvumas, liekamojo skonio intensyvumas, vienalytiškumas burnoje, tepumas. Teste buvo nustatyta skalė nuo 1 iki 5 skonio intensyvumui įvertinti. Iš surinktų duomenų, taikant matematinės statistikos metodus, kiekvienai pasukų varškės su priedais rūšiai buvo sudarytas juslinių savybių skalė, kuria remiantis, šie pagaminti produktai buvo palyginti tarpusavyje.

Kiekvienam vertintojui buvo pateikti mėginiai įdėti i plastikines lėkštutes su užrašytais kodukais. Vertintojų grupė analizavo produktų mėginius pagal iš anksto pasirinktas ir aptartas savybes. Juslinės savybės įvertintos taikant 5 balų sistemą. Vėliau surinkti duomenys buvo analizuojami ir sudaromi mėginių jusliniai profiliai.

26

3. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS

3.1. Pasukose ir pasukų produktuose naudojamų priedų tyrimas.

Tyrimo metu nustatyta, kad pagrindinis pasukų ir pasukų produktų gamintojas yra AB „Pieno žvaigždės“. Tyrimo metu išanalizuota net 15 šio gamintojo pasukų gaminių. Šis gamintojas gamina pasukų produktus iš tikrų pasukų, tuo tarpu UAB „Rokiškio pienas“, pasukų produktuose naudoja tik ~2 proc. pasukų miltelius. Šio gamintojo išanalizuota 8 gaminiai. „Saulės pienas“ ir UAB „Rivona“ taip pat gamina natūralias raugintas pasukas, šių gamintojų išanalizuota po 1 gaminį. Kiti stambiausi pieno perdirbėjai produktų iš pasukų negamina.

Atlikta 25 pasukų ir pasukų produktų įvairių gamintojų etikečių analizė parodė, jog pasukose ir pasukų produktuose galima rasti 14 priedų.

3.1.1. Priedai natūraliose raugintose pasukose, bei pasukose su pagardais.

Tyrimo metu ištirtos 8 skirtingų raugintų pasukų ir pasukų su pagardais sudėčių etiketės, kurių riebumas buvo nuo 0,3 proc. iki 0,9 proc. Iš visų etikečių tik dviejose nepateikiami jokie priedai, tai „Saulės pieno“ ir „Piemenėlio“ raugintos pasukos. Kitų raugintų pasukų ir pasukų su pagardais etiketėse rasti priedai pateikiami 4 lentelėje.

Tyrimo metu nustatyta, kad 5 iš 8 tirtų pasukų rūšių naudojamas pridėtinis cukrus. Taip pat nustatyta, kad 5 iš 8 etikečių nurodomas bifidobakterijų raugas ir pienarūgščių bakterijų raugas, vienoje tirtų etikečių tik bifidobakterijų raugas ir dviejose etiketėse tik pienarūgščių kultūrų raugas.

Pasukose su pagardais naudojami įvairūs sveiki priedai, tokie kaip: šaltalankiai, linų sėmenys, kviečių sėlenos, avižų sėlenos ir kt.

4 lentelė. Natūralių raugintų pasukų ir pasukų su pagardais etiketėse ras ti priedai

Maisto priedas Funkcijos E numeris Dirbtinis ar natūralus Maisto priedo poveikis Gaminių kiekis (N) Procentinė išraiška Raudonųjų burokėlių koncentratas

Dažiklis E162 Natūralus Teigiamas 1 16,7 %

Beta karotenas

E160a Natūralus / dirbtinis

Teigiamas 1 16,7 %

Karamelė E150 Natūralus Neutralus 1 16,7 %

Pektinas Tirštiklis E440 Natūralus Teigiamas 4 66,7 % Ksantano

derva

E415 Natūralus Neutralus 3 50 % Kvapioji medžiaga Skonio ir aromato stiprikliai Natūralus ir dirbtinis Neutralus / neigiamas 4 66,7 %

27

4 lentelė. (tęsinys)

Iš lentelės galima matyti, kad didžiausią procentinę dalį maisto priedų rastų raugintose pasukose ir pasukose su pagardais sudaro pektinas – 66,7 %. Užsienio autorių teigimu šis maisto priedas turi teigiamą poveikį žmogaus organizmui. Tai yra didelės vertės funkcinis maisto ingredientas, plačiai naudojamas kaip želatinantis agentas ir stabilizatorius. Jis taip pat yra gausus, visur veikiantis ir daugiafunkcinis visų žemės augalų ląstelių sienų komponentas. (39) Autorių teigimu pektinas yra natūralus polisacharidas, kuris padeda sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje ir pašalinti sunkiuosius metalus, bei toksinus iš žmogaus organizmo. Pektinas su maistu keliauja per visą virškinimo sistemą, tačiau nėra absorbuojama. Jis sugeria kenksmingas medžiagas, sunkiuosius metalus, prisijungia blogąjį cholesterolį ir yra pašalinamas. (40) Šitas maisto priedas yra tarsi „žarnyno šluota“ ir priskiriamas į „teigiamų“ maisto priedų porūšį. Jis taip pat naudojamas kaip maisto papildas, kurio galima rasti ir vaistinėse.

Antra medžiaga, kuri taip pat sudaro didžiausią procentinę dalį rastų raugintose pasukose ir pasukose su pagardais yra „kvapioji medžiaga“ – 66,7 %. Gamintojas nenurodo kokia kvapioji medžiaga naudota pasukų ir pasukų produktų gamyboje. Terminas „kvapiosios medžiagos“ apibrėžiamas Reglamente (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalyje. Kvapiosios medžiagos tai produktai, kurie patys savaime neskirti vartoti, kurių dedama į maistą siekiant suteikti jam kvapą ir (arba) skonį arba juos modifikuoti. Taip pat šis terminas gali būti apibrėžiamas, kaip tam tikra aromatinė medžiaga, turinti aromatinių savybių. (41). Kadangi nėra nustatyto tikslaus kvapiųjų medžiagų sąrašo, sunku spręsti kokios kvapiosios medžiagos buvo naudojamos šiuose pasukų produktuose. Užsienio mokslininkų teigimu (42) kvapiosios medžiagos skirstomos į natūralias ir dirbtines. Natūraliems aromatams priskiriama eteriniai aliejai, esencijos arba ekstraktai, baltymų hidrolizatai, distiliatai ir kvapai gauti iš prieskonių, vaisių ir vaisių sulčių, daržovių ir daržovių sulčių, žolės, žievės, pumpurų, šaknų, lapų ir kitų panašių augalinių medžiagų. Tame tarpe yra ir vanilinas, kuris pasak mokslininkų (43) vienas iš plačiausiai naudojamų kvapų ir skonių pasaulyje. Vanilė plačiai naudojama maiste, gėrimuose ir parfumerijoje. Natūralus vanilinas yra sudėtingas mišinys išgaunamas iš dviejų skirtingų rūšių orchidėjinių šeimos augalų Vanilla planifolia ir

Citrinų rūgštis

Rūgštingumą reguliuojančios

medžiagos

E330 Dirbtinis Teigiamas /

Neigiamas

2 33,3 %

Trinatrio citratas

E331c Dirbtinis Teigiamas / Neigiamas 1 16,7 % Natrio nitratas Konservantas ir spalvos fiksatorius

E251 Dirbtinis neigiamas 1 16,7 %

Lecitinas Antioksidatorius, emulsiklis

28

Vanilla tahitensis. Tačiau yra ir dirbtinai sukurti skonį ir kvapą stiprinantys priedai, dauguma jų

nekenkia sveikatai, kaip teigia autorius (44). Dirbtiniai kvapai kuriami, kaip alternatyva natūraliems, ir dažniausiai yra pigesni, todėl yra labai pravartūs maisto pramonėje. Tačiau yra tokių dirbtinių skonio ir kvapo stipriklių, kurie gali sukelti šalutines reakcijas žmogaus organizme, tokias kaip: galvos svaigimas, pykinimas, nuovargis, alergija, aukštas kraujospūdis. Naudojant per didelę koncentraciją šių maistinių priedų, jie gali sukelti nerimo priepuolius, traukulius ir inkstų sutrikimus, o daug metų iš eilės vartojami tam tikri dirbtiniai skonio ir kvapo stiprikliai, gali sukelti DNR pažeidimus ir vėžį. (44)

Lygiai pusėje tirtų raugintų pasukų ir pasukų su pagardais etikečių yra nurodyta, kad į sudėtį įeina Ksantano derva – 50 %. Užsienio autorių teigimu (45) maisto priedas yra natūralus gaunamas iš cukraus ir cukraus pašalinės medžiagos melasos. Šis priedas laikomas neutraliu, nes jokio nustatyto šalutinio poveikio neturi.

Trečdalyje tirtų produktų etikečių rasta rūgštingumą reguliuojanti medžiaga – citrinų rūgštis – 33,3 %. Pagal autorius citrinų rūgštis – tai monohidratas. Tai susintetinta (dirbtinė) medžiaga. Paprastai būna birios konsistencijos, baltos spalvos, rūgštaus skonio. Didžiausios natūralios citrinų rūgšties atsargos gali būti randamos vaisiuose, tokiuose kaip citrinos, kiviai. Citrinų rūgštis atlieka nemažai teigiamų funkcijų. Be rūgštingumo reguliavimo funkcijos, taip pat ją naudoja kaip aromato stipriklį, konservantą. Taip pat ją deda į patiekalus, tokius kaip vaisių salotos arba tarkuotų bulvių patiekalus, siekiant išvengti minkštimo patamsėjimo. (46) Mokslininkų teigimu, citrinų rūgštis gali turėti ir neigiamą poveikį žmogaus organizmui. Autoriai teigia, kad ši medžiaga, naudojama dideliais kiekiais, naikina dantų emalį, taip pat gali paskatinti virškinamojo trakto ligas. Teigiama, kad asmenims sergantiems astma patartina vengti šio maisto priedo. (47)

Mažiausią procentinę dalį, tai yra 16,7 % sudaro dažikliai: raudonųjų burokėlių koncentratas, karamelė ir beta karotenas. Šie dažikliai nėra pavojingi sveikatai. Taip pat lecitinas 16,7 %, kuris maisto pramonėje naudojamas kaip emulsiklis arba anti-oksidatorius. Tai į riebalus panaši medžiaga, randama kiekvieno organizmo ląstelėje. Mokslininkai ištyrė, kad lecitinas mažina blogąjį cholesterolį, be to teigiamai veikia žmones sergančius širdies ir kraujagyslių ligomis. (48)

Lentelėje matome, kad trinatrio citratas, kaip rūgštingumą reguliuojanti medžiaga yra naudojama gan retai raugintose pasukose ir pasukose su pagardais – 16,7 %. Ši medžiaga laikoma dirbtine, ir dažniausiai nekenksminga. Pagrinde šis priedas naudojamas pieno produktuose, tokiuose kaip pieno koncentrato milteliai, jogurtai, kartais net nurodomi ant kūdikių maisto etikečių. Poveikis priklauso nuo naudojamo metodo ir koncentracijos. Teigiamas poveikis: gali padėti įveikti urogenitalines ligas tokias kaip cistitą, mažina rūgštingumą. Galimas neigiamas

29

poveikis: pilvo skausmai, sumažėjas arba prarastas apetitas, pykinimas, vėmimas, kraujospūdžio svyravimai. (49)

16,7 proc. tirtų raugintų pasukų ir pasukų su pagardais etikečių rastas maisto priedas natrio nitratas (E251), kuris maisto pramonėje dažniausiai naudojamas kaip konservantas ir spalvos fiksatorius. Jis Lietuvos šaltiniuose nurodomas kaip vengtinas. Pats natrio nitratas šalutinio poveikio neturi, tačiau jį paveikus termiškai jis gali virsti natrio nitritu (E250), kuris mokslininkų teigimu gali sukelti mėlynojo kūdikio ligą, gali būti migrenos priežastimi taip pat yra kancerogeniškas ir sukelia vėžį. (50)

3.1.2 Priedai pasukų jogurtuose.

Tyrimo metu ištirtos 8 skirtingų gamintojų pasukų jogurtų sudėčių etiketės, kurių riebumas buvo nuo 1,2 proc. iki 2,1 proc. Iš visų tirtų pasukų jogurto etikečių, vienas jogurtas neturėjo jokių priedų, tai AB „Pieno žvaigždės“ gamybos natūralus „GAMTOS“ pasukų jogurtas, o vienas jogurtas turėjo tik vieną priedą įvardintą „kvapioji medžiaga“, tai to pačio gamintojo „GAMTOS“ pasukų jogurtas su sėklomis. Kitų pasukų jogurtų etiketėse rasti priedai pateikiami 5 lentelėje.

Tyrimo metu nustatyta, kad 7 iš 8 tirtų pasukų jogurtų rūšių naudojamas pridėtinis cukrus. Taip pat nustatyta, kad visuose pasukų jogurtuose naudotos gyvos jogurto bakterijos.

Visų jogurtų gamyboje naudotos citrusinių vaisių skaidulos, kurios yra skirtos surišti vandenį. Taip pat į jogurtų sudėtį įeina natūralus ir sveiki priedai tokie kaip: įvairių vaisių gabaliukai, medus, bolivinės balandos sėklos, linų sėmenys, saulėgrąžų branduoliai, moliūgo sėklos, grikiai, burnočių sėklos, cikorijų skaidulos ir kt.

Taip pat nustatyta, kad UAB „Rokiškio pienas“ savo pasukų jogurtų gamyboje, naudoja ne natūralias pasukas, o pasukų miltelius.

5 lentelė. Maisto priedai pasukų jogurtuose

Maisto priedas Funkcijos E numeris Dirbtinis ar natūralus Maisto priedo poveikis Gaminių kiekis (N) Procentinė išraiška Raudonųjų burokėlių koncentratas

Dažiklis E162 Natūralus Teigiamas 1 12,5 %

Beta karotenas

E160a Natūralus / dirbtinis

Teigiamas 1 12,5 % Pektinas Tirštiklis E440 Natūralus Teigiamas 6 75 % Kvapioji medžiaga Skonio ir aromato stiprikliai Natūralus ir dirbtinis Neutralus / neigiamas 7 87,5 % Citrinų rūgštis Rūgštingumą reguliuojančios medžiagos

E330 Dirbtinis Teigiamas/ Neigiamas