1
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas
Medicinos akademija
Medicinos fakultetas
Psichiatrijos klinika
Rūta Kavaliauskaitė
Streso įtaka suicido rizikai sergantiesiems depresija
Antrosios pakopos studijų baigiamasis magistrinis darbasMokslinis vadovas Prof. B. Burba Kaunas 2016m.
2
TURINYS
SANTRAUKA ... 3
SUMMARY ... 4
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
SANTRUMPOS ... 6
1. ĮVADAS ... 7
2. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI ... 8
2.1. Tyrimo objektas: ... 8
2.2. Darbo tikslas: ... 8
2.3. Darbo uždaviniai: ... 8
3. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
3.1. Suicido definicija ir epidemiologija ... 9
3.2. Depresijos diagnozavimas ir jos ypatumai ... 11
3.3. Streso samprata ir jo poveikis organizmui ... 13
4. TYRIMO METODIKA ... 15
4.1. Tiriamasis kontingentas ... 15
4.2. Tyrimo metodika ... 15
4.3. Statistinė duomenų analizė ... 16
5. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 17
6. IŠVADOS ... 24
7. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 25
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 26
3
SANTRAUKA
Darbo pavadinimas: Streso įtaka suicido rizikai sergantiesiems depresija Darbo autorius: Rūta Kavaliauskaitė
Mokslinis vadovas: Prof. B. Burba
Darbo tikslas: Įvertinti streso įtaką psichiatrijos stacionare gydytiems pacientams, sergantiems depresija
su suicido grėsme, bei jo sąsają su amžiumi.
Metodai: tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų
Psichiatrijos klinikoje. Tiriamieji – 2015 metais Psichiatrijos skyriuje gulėję pacientai, sergantys vidutinio sunkumo ir sunkia depresija. Tyrimo metu buvo naudojamas anoniminis Streso įveikos klausimynas: keturių faktorių modelis ir sociodemografinių rodiklių mini-klausimynas. Tyrime iš viso dalyvavo 104 tiriamieji. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS Version 23 statistinį paketą.
Rezultatai: Pagal lytį 104 tiriamuosius sudarė 78 moterys ir 26 vyrai, amžiaus intervalas: 18-70 metų
(vidurkis 42,84; std. nuokrypis ±15,61). Depresijos diagnozės pasiskirstė taip: 55 pacientai sirgo vid. sunkumo depresija, o 49 pacientai – sunkia depresijos forma. Suicido rizika tarp tiriamųjų pasiskirstė taip: 76 pacientai neišsakė turėję suicidinių minčių, planų ar bandymų, o 28 pacientai išsakė. Amžiaus grupėje nuo 18-24 metų pacientai statistiškai reikšmingai labiau linkę ieškoti būdų ir jais naudotis įveikiant stresą nei kitų amžiaus grupių pacientai (p=0,0135). Lyties požiūriu, moterys labiau linkusios ieškoti streso įveikos būdų, nei vyrai, tačiau tai statistiškai nesiskiria (p>0,05). Nebuvo rasta ir bendros tendencijos tarp amžiaus ir streso, ar streso su depresijos lygiu. Streso įverčio rezultatai yra statistiškai patikimai pasiskirstę tarp suicido rizikos grupių „Be rizikos“ ir „Rizika yra“ (p= 0,013).
Išvados:
1. Įvertinus stresą ir sociodemografines charakteristikas sergantiesiems depresija įvairiose amžiaus grupėse, jauni pacientai, nuo 18-24metų amžiaus, yra labiau linkę ieškoti būdų ir jais naudotis įveikiant stresą nei kitų amžiaus grupių pacientai.
2. Įvertinus stresą sergantiesiems depresija, bei turintiems suicido grėsmę, gauti rezultatai rodo, kad stresas turi įtakos suicido rizikai. Tačiau ši interpretacija yra probleminė ir reikalauja tolimesnių tyrimų dėl nepakankamos imties, nors ir gautas statistiškai patikimas rezultatas.
3. Pacientai, sergantys depresija kur nėra nustatyta suicido rizikos, labiau linkę ieškoti būdų ir jais naudotis įveikiant stresą, ir tam įtakos neturi depresijos lygis.
4
SUMMARY
The title of the study: Stress influence to the suicide risk in people with depression The author of the study: Rūta Kavaliauskaitė
Scientific adviser: Prof. B. Burba
The aim of the study: To assess influence of stress in people with depression and suicide threat,
hospitalized in psychiatric clinic, and it‘s correlation with age.
Methods: the study was carried out in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas
Clinics Psychiatric clinic. The subjects of the study were psychiatric clinic patients with intermediate and severe depression. Stress overcome questionnaire about four factors models and mini-questionnaire for sociodemographics were given to 104 patients. Statistical data analysis was done using SPSS software (version 23).
The results of the study: Sample consisted of 78 women and 26 men. 55 of 104 patients had intermediate
depression and 49 patients had severe depression. According to suicide risk factor, 76 patients showed no risk, while 28 patients admitted that in the past they had thoughts, plans, or attemps to commit suicide. Furthermore, patients aged between 18-24 years are more likely to search for ways how to overcome stress than in other age groups. This observation is statistically significant (p=0.0135). When sample was split according to gender, no statistical significant difference was found (p>0.05). Also, general tendency wasn‘t found between stress and depression forms. Finally, stress overcoming results have statistically significant spread out between suicide groups „No risk“ and „With risk“ (p= 0.013).
Conclusions:
1. After evaluating stress and sociodemographics to patients with depression in different age groups, the younger patients, from 18-24 year-old group, are more likely to search for ways to overcome stress than other patients in the rest of age groups.
2. After evaluating stress to patients with depression and suicide risk, results show that stress has an influence to suicide risk. Despite of statistically significant result, this interpretation is problematic and more research has to be done because of a small sample.
3. Patients with depression and no risk of suicide are more into searching ways and overcoming with stress and depression form has no influence on that.
5
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Nr. BEC-MF-369LSMU Bioetikos centras, įvertinęs (MA) vientisųjų studijų programos – MEDICINA VI k. studentės Rūtos Kavaliauskaitės (mokslinio darbo vadovas: prof. Bejaminas Burba, LSMUL KK Psichiatrijos klinika) mokslinio-tiriamojo darbo temos: „Streso įtaka suicido rizikai sergantiems depresija“ tiriamojo darbo anotaciją, tiriamojo asmens informavimo formą, tiriamojo asmens sutikimo formą ir anketą, leidžia spręsti, jog planuojamame tyrime neturėtų būti pažeistos tiriamojo teisės, todėl šiam tyrimui pritarta.
6
SANTRUMPOS
TLK-10-AM – tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija, dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas Australijos modifikacija
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos pav. – paveikslas
7
1. ĮVADAS
Lietuvoje, Higienos instituto duomenis, 2014 metais depresija (F32-33 pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK) -10) sergančių asmenų skaičius buvo 44 583, o sergančių asmenų skaičius 1000 gyventojų – 15,81. Skirtumai yra labai ryškūs tarp lyčių: moterų, sergančių depresija, nuo bendro sergančių asmenų skaičiaus yra 37 392 – t.y. jos sudaro beveik 81%, vyrų tarpe – 8 983, arba 19%. 2014 metų duomenimis, stacionaro ligonių skaičius sergančiųjų depresija (F32-33 pagal TLK -10) amžiaus grupėse nuo 18 metų ir vyresnių, buvo 5592 asmenys, (stac. ligonių skaičius 1000 gyv. – 2,33), vidutinis gulėjimo laikas – 23,12 dienos [1]. Statistiniai rodikliai priverčia susimąstyti ir neabejoti, kad Lietuvoje yra ryškus skirtumas tarp lyčių sergant depresija – moterų tarpe liga yra paplitusi labiau. Nacionalinio psichinės sveikatos instituto duomenimis, Jungtinėse Amerikos Valstijose 2014 metais daugiau nei 15 milijonų gyventojų, nuo 18 metų ir vyresni, turėjo bent 1-ą depresinį epizodą per tuos metus. Moterų sergamumo rodiklis buvo dvigubai didesnis nei vyrų [2].
Savižudybių skaičius per metus, tai dar vienas rodiklis, atkreipiantis dėmesį statistikoje. 2015 metais Lietuvoje, Higienos instituto duomenimis, nuo tyčinių susižalojimų (savižudybių) mirė 896 žmonės. Tai vienas didžiausių rodiklių visame pasaulyje. Savižudybių etiologija nėra iki galo išaiškinta, tačiau yra žinoma, kad didžioji dauguma suicidų serga psichiatriniais sutrikimais.
Stresas, ypač neigiamas, yra dažnas palydovas kasdieniniame gyvenime ir turi įtakos mūsų psichosocialinei gerovei. Amerikos psichologų asociacija atliko tyrimą „Stresas ir lytis“su 1134 respondentais išsiaiškinti, kokius fizinius simptomus dažniausiai išreiškia moterys, o kokius – vyrai. Beveik 50% atsakiusių vyrų ir moterų išskyrė lygiai tą patį simptomą - pyktį arba irzlumą. Taip pat prie dažnų simptomų buvo išskirti nuovargis, verksmingumas, galvos skausmas [3].
Norint įveikti gyvenime patiriamą distresą bei atsirandančias savižudiškas mintis, reikia siekti visapusiško gydymo, tiek psichoterapijos, tiek medikamentinio, kurie šiuolaikiniam pacientui yra gana lengvai prieinami, ir su frustracijos tolerancijos slenkstį peržengiantys faktoriais reikia išmokti susidoroti.
Taigi, išnagrinėjus statistiką ir literatūroje publikuotus duomenis, buvo suformuluotas tikslas : Įvertinti streso įtaką psichiatrijos stacionare gydytiems pacientams, sergantiems depresija su suicido grėsme, bei jo sąsają su amžiumi, kurį šiuo moksliniu tyrimu ir siekiau patikrinti.
8
2. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI
2.1. Tyrimo objektas:
Tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų (KK) Psichiatrijos klinikoje. Tiriamieji – Psichiatrijos skyriuje gulėję pacientai, sergantys vidutinio sunkumo ir sunkia depresija.
2.2. Darbo tikslas:
Įvertinti streso įtaką psichiatrijos stacionare gydytiems pacientams, sergantiems depresija su suicido grėsme, bei jo sąsają su amžiumi.
2.3. Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti stresą ir sociodemografines charakteristikas sergantiesiems depresija įvairiose amžiaus grupėse. 2. Įvertinti stresą sergantiesiems depresija, bei turintiems suicido grėsmę, pacientams.
9
3. LITERATŪROS APŽVALGA
3.1. Suicido definicija ir epidemiologija
Prie suicidologijos terminų yra priskiriama: 1. Suicidas (lot. suicidium < sui - save + coedo - žudau, cecidi – nužudyti) tai asmuo, turintis polinkį nusižudyti; savižudybė. 2. Savižudybės mėginimas, neletalusis suicidas – tai sąmoningas, savo noru pasirinktas veiksmas, kurį atlieka individas, siekdamas susižaloti arba pasitraukti iš gyvenimo, ir kuris nesibaigia mirtimi. 3. Savižudiškas elgesys – tai procesas, kuris apima vidines ir išorines problemas, paskatinusias savanorišką valingą žalojimąsi ar nuodijimąsi. 4. Mirtina savižudybė, letalusis suicidas – tai mirtimi pasibaigęs, savanoriškas ir valingas savo gyvybės nutraukimas [4].
Pasaulyje kasmet nusižudo apie 1 mln. gyventojų [5]. Tai atitinka vieną mirtį nuo suicido kas 40 sekundžių. Ši tema yra aktuali ir opi pasauliniu mastu, tai viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų. Savižudybių skaičius visuomenėje yra atvirkščiai proporcingas visuomenės socialinei integracijai, nes suicidogeniškai veikia tiek per maža, tiek ir per didelė integracija. Visuomenės integracija suteikia žmogui bendrumą ir patenkina jo bazinius psichologinius poreikius. Svarbiausi iš jų - saugumo, savivertės ir bendrumo [6]. Tam, kad visuomenė labiau atkreiptų į tai dėmesį, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Tarptautinė savižudybių prevencijos asociacija paskelbė rugsėjo 10-ą, kaip Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną. Savižudybė yra antra svarbiausia mirties priežastis 15-29 metų amžiaus kategorijoje [7]. Lietuva jau dešimtmečius pirmauja prastais visuomenės psichikos sveikatos rodikliais, ypač savižudybių skaičiumi. Lietuvoje yra aukščiausias vyrų suicidų rodiklis – apie 60/100 000 gyv., lyginant su Baltijos šalimis atitinkamai Latvijoje 40 ir Estijoje 30 suicidų. Pasaulyje aukščiausias vyrų suicidų rodiklis yra Gajanoje.
Apačioje lentelėje yra surašytos 25 šalys pagal Pasaulinę sveikatos organizaciją su didžiausiais savižudybių rodikliais iš viso pasaulio didėjimo tvarka. Žvelgiant į pastaruosius metus, Ukrainoje suicido rodiklis po truputį krenta, nors ji dar išlieka prie šalių su dideliu savižudybių rodikliu. Sudane, vienoje didžiausių Afrikos šalių, pagarsėjusių dideliu nusikalstamumu ir korupcija, 23 vyrai ir 11 moterų iš 100 000 gyventojų per metus nusprendžia savavališkai pasitraukti iš gyvenimo. Zimbabvėje, vyraujant badui, skurdui, ŽIV/AIDS infekcijai, savižudybė vietiniams gyventojams, tarp kurių daugėja jaunesnio amžiaus, atrodo kaip vienintelis išsigelbėjimas nuo problemų. Yra duomenų, kad Baltarusijoje ir Rusijoje savižudybės rodiklis koreliuoja su padidėjusiu alkoholio sunaudojimu. Ugandoje ir Tanzanijos Jungtinėje Respublikoje kaip pagrindinės suicido priežastys išskiriamos depresija, stresas, nedarbas, bei prasta
10
sveikatos priežiūra ir sąlygos. Burundis yra viena iš vargingiausių, mažiausiai išvystytų ir badaujančių šalių visame pasaulyje, tad kankinami karų, prastų gyvenimo sąlygų 23 iš 100 000 gyventojų kasmet nusižudo (vyrai beveik 3kart dažniau). Kazachstane nemažą dalį tarp suicidų sudaro jauni žmonės, o 15-19 amžiaus mergaičių tarpe tai yra vienas didžiausių rodiklių lyginant su kitomis šalimis. Lietuva pagal savižudybių skaičių pirmauja Europoje ir užima 5-ą vietą pasaulyje, nors nuo 1990 metų šis skaičius lėtai, bet mažėja. Kaip pagrindinės priežastys nurodomos finansinės ir socialinės problemos, taip pat nacionalinės savižudybių prevencijos strategijos trūkumas [8]. Gajanoje skurdas, alkoholio vartojimas ir lengvas priėjimas prie pesticidų yra kombinacija, lemianti didžiausią suicidų skaičių pasaulyje [9].
Nr. Šalis Rodiklis 100 000 gyv. Vyrai Moterys
25 Lenkija 16.6 30.5 3.8 24 Ukraina 16.8 30.3 5.3 23 Komorai 16.9 24.0 10.3 22 Sudanas 17.2 23.0 11.5 21 Butanas 17.8 23.1 11.2 20 Zimbabvė 18.1 27.2 9.7 19 Baltarusija 18.3 32.7 6.4 18 Japonija 18.5 26.9 10.1 17 Vengrija 19.1 32.4 7.4 16 Uganda 19.5 26.9 12.3 15 Rusija 19.5 31.5 6.2 14 Turkmėnistanas 19.6 32.5 7.5 13 Pietų Sudanas 19.8 27.1 12.8 12 Indija 21.1 25.8 16.4 11 Burundis 23.1 34.1 12.5 10 Kazachstanas 23.8 40.6 9.3 9 Nepalas 24.9 30.1 20.0 8 Tanzanijos Jungtinė Respublika 24.9 31.6 18.3 7 Mozambikas 27.4 34.2 21.1 6 Surinamas 27.8 44.5 11.9 5 Lietuva 28.2 51.0 8.4
11
4 Šri Lanka 28.8 46.4 12.8
3 Pietų Korėja 28.9 41.7 18.0
2 Šiaurės Korėja 38.5 45.4 35.1
1 Gajana 44.2 70.8 22.1
*lentelė sudaryta remiantis PSO 2015m. duomenimis [7].
Yra nemažai priežasčių: genetinių, biologinių, psichosocialinių ir medicininių faktorių, laikomų vienais iš pagrindinių savižudiško elgesio rizikai atsirasti, tačiau savižudybių etiologija dar nėra iki galo žinoma. Suicido minčių gali atsirasti ir pas žmogų be psichiatrinio sutrikimo, kuriam tampa nebepakeliamas psichologinis skausmas ar gilus sielvartas. Mintys gali pereiti į planus apie savižudybę, o šie – į bandymą nusižudyti. Savižudybę lemia daugelis įvairių veiksnių: žmogaus charakterio savybės, asmeniniai išgyvenimai, nuostatos ir vertybės, santykiai su kitais žmonėmis ir t.t. Konkretus įvykis gali būti tik paskutinis lašas, kuris perpildo prisipildžiusią taurę, tačiau anaiptol ne vienintelė priežastis. Prie savižudybės, kaip proceso, einama palaipsniui, kol susikaupę išgyvenimai tampa nebepakeliami - peržengia ribą, o savižudybė tampa kaip vienintelis matomas būdas nebejausti. Kitaip sakant, savižudžiai nenori mirti – jie nori nebejausti skausmo.
Visgi, yra manoma, kad apie 88-95% suicidų kenčia nuo psichiatrinių sutrikimų, dažniausiai nuo depresijos [10]. 2011 metais Pietų Afrikoje buvo atliktas tyrimas su 4185 suaugusiais patikrinti, ar psichikos sutrikimai turi įtakos suicidinėms mintims, elgesiui atsirasti. Buvo gauta, kad net 61% svarsčiusių apie suicidą, sirgo vienokiu ar kitokiu psichikos sutrikimu. Labiausiai tokias mintis sukėlė potrauminio streso sindromas [11].
3.2. Depresijos diagnozavimas ir jos ypatumai
Depresija - viso organizmo susirgimas, kuris gali paveikti nuotaiką, mintis ir fizinę gerovę [12]. Depresija diagnozuojama, kai ji tęsiasi mažiausiai dvi savaites, bei yra vyraujantys simptomai. Turi būti mažiausiai du simptomai iš pagrindinių: bloga nuotaika, sumažėję interesai ir pasitenkinimas, bei energijos stoka ir padidėjęs nuovargis, ir mažiausiai du iš įprastinių: sumažėjęs apetitas, sutrikęs miegas, dėmesys, sumažėjusi savivertė, kaltės ir nevertiškumo jausmas, pesimistinis ateities įsivaizdavimas, savižudiškos mintys ir/ar veiksmai. Depresija dažniau laikoma jaunų žmonių liga, mat jie dažniau išreiškia blogos nuotaikos skundus, mintis apie mirtį. Vyresnių žmonių tarpe vyrauja somatinio pobūdžio simptomai (miego, dėmesio sutrikimai). Biologiniu ligos pagrindu yra laikoma serotonino, dopamino ir norepinefrino cheminis disbalansas. Sumažėja šių neurotransmiterių veikla smegenyse arba funkcija.
12
Labai svarbu depresiją laiku diagnozuoti ir gydyti, taip išvengiant neigiamų ligos pasekmių, tokių kaip gyvenimo kokybės pablogėjimo, gretutinių ligų atsiradimo ar suicido rizikos padidėjimo. Amerikos psichologijos asociacijos 2007 metais atliktame tyrime paaiškėjo, kad depresijos simptomai ir streso poveikis kartu padidina kardiovaskulinių ligų atsiradimo tikimybę [13]. Amerikos širdies asociacijos kuruojamame tyrime 2015 metais buvo tirti suaugę pacientai, jau sergantys širdies-kraujagyslių ligomis, ir buvo gauti rezultatai, kad depresijos ir streso sambūryje kardiovaskulinių ligų išeitys yra blogesnės lyginant su neturinčiais depresijos ir streso poveikio [14].
Depresija klasifikuojama pagal sunkumą : lengva, vidutinio sunkumo ir sunki be psichozės ir su psichoze. Pastarosios dvi dažniausiai gydomos stacionare, o lengva ir vid. sunkumo depresija gali būti gydoma ambulatoriškai bendrosios praktikos gydytojo priežiūroje. Depresijos sergamumas yra dvigubai didesnis moteriškos lyties populiacijoje, nei vyriškos lyties. Moterys linkusios labiau išsipasakoti, atskleisti savo emocinę būseną. Nors vyrų tarpe pykčio, kaip emocijos, demonstravimas yra labiau priimtinas, studijos parodė, kad vyrai, kurie dažnai išreiškia pyktį, iš tikrųjų jaučia depresiją ir/ar baimę [15]. Sergamumas depresija turi sąsajų su estrogenų disbalansu. Pagal dr. Styveną Štalį (Stephen M. Stahl) iš Kalifornijos universiteto San Diege, moterims, kuomet ima svyruoti estrogenų lygis, tuo pačiu sutrinka ir neuromediatorių, atsakingų už nuotaiką – serotonino, dopamino, norepinefrino – funkcija, todėl gali padidėti tikimybė prasidėti depresijai. Bangladeše atliktas tyrimas parodė, kad ankstyvosios menopauzės metu moterys patiria daugiau psichologinių problemų, nei vėlyvosios menopauzės metu. Tarp nurodytų simptomų moterų gyvenimo kokybę labiausiai paveikė galvos svaigimas (83%) ir depresija (82%) [16]. Lygiai taip pat „depresijos rizika dramatiškai padidėja moterims gimdymo laikotarpiu„ [17]. Tai vadinamoji pogimdyvinė depresijos forma, ji atskirai yra klasifikuojama pagal TLK-10-AM.
Depresija diagnozuojama atsižvelgiant į simptomus-kriterijus bei laiką, kiek pastarieji tęsiasi. Taip pat gali būti naudojamos įvairios skalės, anketos, klausimynai - Zungo depresijos skalė, Beko depresijos klausimynas, Hamiltono depresijos vertinimo skalė, padedantys tiksliau vertinti ligą bei efektyvumą gydant dinamikoje. Šias anketas pacientai gali užpildyti patys. Vyresnio amžiaus pacientams depresiją diagnozuoti sunkiau, dėl atipiškumo, gretutinių ligų. Nuo 1992-2005m. depresijos paplitimas tarp vyresnio amžiaus žmonių (>65 metų) padvigubėjo nuo 3% iki 6% [18]. Gyvenimo įvykiai skatina depresijos ir suicidinių minčių atsiradimą: gedėjimas, savarankiškumo praradimas, socialinė izoliacija, konfliktai šeimoje. Vyresniems žmonėms rekomenduojama Yesavage Geriatrinė depresijos skalė (GDS). Ypatingas dėmesys yra skiriamas pažinimo funkcijų vertinimui. Labai svarbu vyresnio amžiaus pacientus
13
išklausti dėl polifarmacijos, nes vaistai vartojami kitoms ligoms gydyti kaip β blokatoriai ar vaistai nuo vėžio gali sukelti depresiją [19].
Depresijos gydymas yra kompleksinis: psichoterapinis, medikamentinis ir psichosocialinė reabilitacija. Daugiausiai išstudijuotos psichoterapijos rūšys depresijai gydyti yra kognityvinė elgesio ir individuali psichoterapija. Gydant antidepresanto monoterapija ir psichoterapija atsako dažnis apytikriai sieka 60% [20]. Antidepresantai atkuria neurotransmiterių funkcionavimą, ypač serotonino – labiausiai veikiančio depresiją. Vidutinis antidepresantų vartojimo laikas siekia nuo pusės iki vienerių metų. Nors buvo teigiama, kad antidepresantų vartojimas padidina suicido riziką, tačiau atlikta daug tyrimų ir nustatyta, kad vartoti antidepresantus yra saugu, ir savižudybės rizika netgi mažėja.
Didesnė suicido rizika yra susijusi su keliais veiksniais stacionarizuojant Psichiatrinėje ligoninėje. Išskiriami du pikai: tai pirma savaitė nuo priėmimo, ir pirma savaitė po išrašymo iš ligoninės. Tokius rezultatus gavo danų mokslininkai, atlikę tyrimą 2005 metais. Taip pat, šio tyrimo metu buvo patvirtinta, kad moterys, kurios gydėsi ne vieną kartą ligoninėje dėl psichiatrinių sutrikimų turi didesnę riziką suicidui nei vyrai [21].
3.3. Streso samprata ir jo poveikis organizmui
Stresas, kaip psichosocialinė situacija, šiuolaikiniame pasaulyje yra neatsiejama gyvenimo dalis. Stresą, kaip mokslinį terminą, pirmasis pavartojo gydytojas biochemikas Hansas Selye praeito šimtmečio ketvirtajame dešimtmetyje. Jis yra pasakęs - „Svarbu ne tai, kas su mumis vyksta, bet kaip į tai reaguojame“. Pats žodis kilęs iš anglų kalbos žodžio „stress“, reiškiančio „spaudimą, įtampą“. Panaši
reikšmė yra ir iš lotynų kalbos verčiant, „stringere“ – „įtempti“ [22]. Yra skiriamos dvi streso rūšys: dis-stresas (neigiamas dis-stresas) ir eu-dis-stresas (teigiamas dis-stresas).
Smegenys apdoroja visą emocinį stresą. Kai žmogus jaučiasi įsitempęs, smegenyse milijonai nervinių skaidulų siunčia signalus atpalaiduoti streso hormonams. Vienas iš jų - kortizolis. Kai šis hormonas ilgą laiką būna didesnės koncentracijos, tai paveikia į nuotaikos neuromediatorių balansą, ir taip lengviau pasiduodama depresijai. Todėl labai svarbu išmokti valdyti save stresinėse situacijose ir neleisti stresinei būsenai įsivyrauti. Kaip viena iš streso valdymo strategijų siūlomi laiko planavimo mokymai. To išmokus ir pasirinkus tinkamą laiko planavimo būdą, gebama kontroliuoti situaciją, t.y. laiką, o tai yra susiję su mažesniu stresu [23]. Tyrime naudotas Streso įveikos klausimynas parodo, kaip žmogus stresinėje situacijoje reaguoja ir bando įveikti stresą: ar jis ieško “socialinės paramos”, “problemų sprendimo”, “emocinės iškrovos” ar “vengia”.
14
Kitas hormonas yra adrenalinas (epinefrinas) dar vadinamas „kovos“ hormonu, veikia šiuos fiziologinius pokyčius: didina širdies susitraukimų dažnį, tankina kvėpavimą, paaštrina jutimus, įtempia raumenis. Nedidelis jo kiekis yra naudingas žmogaus organizmui, bet kai epinefrino prisigamina daug, pvz. kelios savaitės pastovios adrenalino stimuliacijos be jokio poilsio periodo, jis gali būti žalingas sveikatai [24]. Organizmas pradeda siųsti tam tikrus signalus, kad reikia sustoti - gali pradėti pykinti, atsiranda galvos skausmai, žarnyno spazmai, dingsta apetitas, gali užklupti odos ligos. 2016 metais atliktas tyrimas su ralio automobilių lenktynių vairuotojais prieš ir po lenktynių, tiriant streso įtaką organizmui. Rezultatai parodė, kad statistiškai reikšmingai po lenktynių didėja širdies susitraukimų dažnis, bei hormonų kraujyje kiekiai: epinefrino, norepinefrino, kortizolio ir aldosterono [25].
Gyvenimo stresoriai, tokie kaip vaikystėje patirta psichologinė trauma, tarpasmeniniai konfliktai ir išgyvenimai, viršijantys mūsų adaptacijos galimybes, stresinės situacijos darbo, mokymosi aplinkoje, gyvenamosios vietos keitimas, pervargimas yra labai svarbūs veiksniai suicidinėms mintims atsirasti. Yra išskiriami keletas faktorių, su kuriais mes susiduriame kasdieniniame gyvenime, kurie gali sumažinti mūsų frustracijos tolerancijos slenkstį: stresas/pyktis, emocinis ar fizinis skausmas, alkoholis/narkotikai, nemalonūs neseniai nutikę sudirginimai [15]. Be abejo, kiekvienas žmogus individualiai reaguoja į stresą, tačiau labiau ir lengviau pažeidžiami žmonės, nemokantys susidoroti su stresu, neieškantys pagalbos. Depresinio spektro diagnozė yra svarbus veiksnys suicido rizikai, ir yra teigiama, kad depresijos ir nerimo sutrikimo kombinacija yra itin svarbus faktorius savižudiškam elgesiui. 2016 metais atliktame tyrime tarp koledžo studentų rastas glaudus ryšys depresijos simptomų bei nerimo būsena su savižudiškomis mintimis tai tik patvirtina [26].
15
4. TYRIMO METODIKA
4.1. Tiriamasis kontingentas
Tyrimas buvo atliktas LSMUL KK Psichiatrijos klinikoje. Leidimas atlikti tyrimą duotas LSMU Bioetikos centro (Nr. BEC-MF-369). Tyrimo dalyviams buvo paaiškinti konfidencialumo ir anonimiškumo principai. Tiriamieji – 2015 metais Psichiatrijos skyriuje gulėję pacientai, sergantys vidutinio sunkumo ir sunkia depresija, atitinkamai F32-33 pagal TLK -10 AM klasifikaciją. Tyrime iš viso dalyvavo 104 tiriamieji. Buvo garantuotas tyrime dalyvavusių pacientų konfidencialumas ir laisvas apsisprendimas dalyvauti ar nedalyvauti tyrime. Pacientai apklausti vieną kartą.
Tiriamųjų kontingentą sudarė 78 moterys (75%) ir 26 vyrai (25%). Jų amžius svyravo nuo 18 iki 70 metų (amžiaus vidurkis = 42,84; std. nuokrypis ±15,61, žr. 1 priedą, 1 lentelę). Tiriamieji buvo suskirstyti į amžiaus intervalus pagal standartizuotą apklausų klasifikaciją mažoms imtims [27] į tokias grupes: 18-24m., 25-44m., 45-64m., >65m. Amžiaus intervalų pasiskirstymas pavaizduotas 2-oje lentelėje.
2 lentelė. Amžiaus intervalų pasiskirstymas
Amžius Dažnis Procentas Mediana
18-24 m. 19 18,27% 75
25-44 m. 36 34,62% 72
45-64 m. 36 34,62% 69
65-70 m. 13 12,50% 68
4.2. Tyrimo metodika
Tyrimo metu buvo naudojamas anoniminis Streso įveikos klausimynas: keturių faktorių modelis (žr. 2 priedą). Tai lietuviška streso įveikos vertinimo metodika sudaryta profesoriaus G.Valicko ir doktoranto Ž. Grakausko (2006). Klausimyne reikėjo užpildyti 24 klausimus, pasirenkant vieną iš 5 atsakymo variantų : niekada (1), retai (2), vidutiniškai (3), dažnai (4), visada (5). Gauta balų suma susumuojama (maksimali suma – 120, minimali – 24).
Sociodemografiniai rodikliai: buvo sudarytas mini-klausimynas (žr. 1 priedą) su klausimais apie tiriamojo amžių, lytį (vyras/moteris), diagnozę ir riziką į suicidą (ar yra buvę suicidinių minčių, planų, bandymų).
16
4.3. Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS (Statistical Package for Social Science 23 for
Windows) Version 23 statistinį paketą. Visa analizė paremta dviejų nepriklausomų vidurkių palyginimu,
t.y. buvo naudojamas suminis streso rodiklis ir lyginta, ar jis skiriasi pagal lytį, suicido riziką ir t.t. Dėl mažos imties taikytas neparametrinis metodas - Kruskal-Wallis testas. Hipotezės tikrintos, kai reikšmingumo lygmuo p<0,05.
17
5. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
Iš 104 apklaustųjų depresijos diagnozės pasiskirstė taip: 55 pacientai (55,88%) sirgo vid. sunkumo depresija, o 49 pacientai (47,12%) – sunkia depresijos forma (žr. 1 pav.).
Pav. 1 Depresijos formos pasiskirstymas tarp apklaustųjų
Suicido rizika tarp tiriamųjų pasiskirstė taip: 76 pacientai (73,08%) neišsakė turėję suicidinių minčių, planų ar bandymų, o 28 pacientai (26,92%) išsakė (žr. 2 pav.).
Pav. 2 Suicido rizikos pasiskirstymas tarp apklaustųjų 47% 53% Depresijos forma Sunki Vid.sunkumo 27% 73% Suicido rizika
18
Tyrimo metu buvo naudojamas anoniminis Streso įveikos klausimynas: keturių faktorių modelis. Gauta balų suma susumuojama (maksimali suma – 120, minimali – 24), balų sumos vidurkis 70,31; std. nuokrypis ±11,45 (žr. 1 priedą, 2 lentelę).
Iš 3pav. grafiko matyti, kaip streso įverčių rezultatai yra pasiskirstę pagal amžiaus grupes. Tai yra vizualus būdas pateikti duomenų išsibarstymą ir bendrą tendenciją. Pagal stačiakampę diagramą matome, jog iš pirmo žvilgsnio jaunesni amžiaus pacientų streso įverčio mediana yra didesnė negu kitų grupių, ir šis skirtumas yra statistiškai patikimas (p = 0,0135, Kruskal-Wallis testas). Tai rodo, kad jauni žmonės, 18-24 metų, linkę labiau ieškoti būdų ir jais naudotis įveikiant stresą nei kitų amžiaus grupių pacientai. Tokius rezultatus gavo ir JAV 2014 metais atliktas tyrimas, ten didžiausias depresijos paplitimas rastas 18-25 metų amžiaus suaugusiųjų grupėje [2].
19
Iš 4pav. grafiko matyti, kaip streso įverčių rezultatai yra pasiskirstę pagal lytį. Pagal stačiakampę diagramą matome, kad moterų streso įverčio mediana yra didesnė negu vyrų, tačiau šis skirtumas nėra statistiškai patikimas, nes p > 0,05 (žr. 4 lentelė). Tai leidžia teigti, kad tyrimo metu reikšmingo skirtumo tarp lyčių įveikiant stresą nėra. Eaton ir Bradley’s 2008 metais tyrė sąsają tarp lyties ir neigiamų emocijų ir streso įvertinimo bei susidorojimo pasirinkimų. Rezultatai parodė, kad moterys labiau nei vyrai naudojo streso įveikos būdus. Pavyzdžiui, jos dažniau leido laiką su šeima ar draugais, sportavo, skaitė [28].
20 4 lentelė. Streso įverčių rezultatų pasiskirstymo pagal lytį vidurkių charakteristikos
Charakteristika Rezultatas Std. Vidurkio paklaida n
Vidurkis grupėje „Moterys“ 70,51 1,31 78
Vidurkis grupėje „Vyrai“ 69,69 2,20 26
P reikšmė 0,7499696
Skirtumo apatinis intervalas -4,3355461 Skirtumo viršutinis intervalas 5,9765718
Iš 5pav. grafike pavaizduota, kaip streso įverčių rezultatai yra pasiskirstę pagal amžių. Ši koreliacija tarp amžiaus ir streso įverčio yra šiek tiek neigiama (žr. 5lentelė) ir statistiškai patikima p=0.0076, bet iš grafiko vizualumo matyti, kad nėra bendros tendencijos tarp streso kiekio ir amžiaus, nesuskirsčius jo į grupes.
21 5 lentelė. Streso įverčių rezultatų koreliacijos siejant su amžiumi charakteristikos.
Charakteristika Rezultatas
Koreliacijos koeficientas -0.260293845
P reikšmė 0.007617502
Skirtumo apatinis intervalas -0.431263056
Skirtumo viršutinis intervalas -0.071278792
Iš 6pav. grafiko matyti, kaip streso įverčio rezultatai yra pasiskirstę tarp suicido riziką turinčios, ir neturinčios grupės. Pagal stačiakampę diagramą matome, jog iš pirmo žvilgsnio grupėje „Be rizikos“ streso įverčio mediana yra didesnė negu grupėje „Rizika yra“, t.y. sergantieji depresija pacientai be suicido rizikos labiau linkę ieškoti būdų ir jais naudotis įveikiant stresą, ir šis skirtumas yra statistiškai
patikimas p= 0,013 (žr. 6lentelė). Galima būtų teigti, kad stresas turi įtakos suicido rizikai, bet nereikia pamiršti, kad yra maža imtis bei didelis imties skirtumas tarp grupių: 76 pacientai be rizikos ir 26 pacientai su rizika. LSMU KK Psichiatrijos klinikos gydytojų atliktas tyrimas su pacientais, apklaustais po mėginimo nusižudyti nustatė, kad 38,8% jų neseniai patyrė ir išgyveno sunkią stresinę situaciją [29].
22 6 lentelė. Streso įverčių rezultatų pasiskirstymo pagal suicido riziką vidurkių charakteristikos.
Charakteristika Rezultatas Std. Vidurkio paklaida n
Vidurkis grupėje „Be rizikos“ 71,58 1,38 76
Vidurkis grupėje „Rizika yra“ 66,86 1,69 28
P reikšmė 0,013
Skirtumo apatinis intervalas 0,36606683 Skirtumo viršutinis intervalas 9.07754219
Iš 7pav. grafiko matyti streso įverčių rezultatų pasiskirstymas pagal depresijos lygį. Pagal stačiakampę diagramą matome, kad depresijos lygių grupėje „Vidutinė“ streso įverčio mediana yra didesnė negu grupėje „Sunki“, tačiau šis skirtumas nėra statistiškai patikimas, nes p > 0,05 (žr. 7 lentelė). Tai leidžia teigti, kad streso įvertis nesusijęs su depresijos lygiu.
23 7 lentelė. Streso įverčių rezultatų pasiskirstymo pagal depresijos lygį vidurkių charakteristikos.
Charakteristika Rezultatas Std. Vidurkio paklaida n
Vidurkis grupėje „Sunki“ 70.1632653 1,14 49
Vidurkis grupėje „Vidutinė“ 70.4363636 1,88 55
P reikšmė 0.9012214
Skirtumo apatinis intervalas -4.6333222 Skirtumo viršutinis intervalas 4.0871255
24
6. IŠVADOS
1. Įvertinus stresą ir sociodemografines charakteristikas sergantiesiems depresija įvairiose amžiaus grupėse, jauni pacientai, nuo 18-24metų amžiaus, yra labiau linkę ieškoti būdų ir jais naudotis įveikiant stresą nei kitų amžiaus grupių pacientai.
2. Įvertinus stresą sergantiesiems depresija, bei turintiems suicido grėsmę, gauti rezultatai rodo, kad stresas turi įtakos suicido rizikai. Tačiau ši interpretacija yra probleminė ir reikalauja tolimesnių tyrimų dėl nepakankamos imties, nors ir gautas statistiškai patikimas rezultatas.
3. Pacientai, sergantys depresija kur nėra nustatyta suicido rizikos, labiau linkę ieškoti būdų ir jais naudotis įveikiant stresą ir tam įtakos neturi depresijos lygis.
25
7. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Sergančiųjų depresija ligonių gydyme ir stebėjime būtų tikslinga vertinti streso įveiką.
2. Siekiant pagerinti sergančiųjų depresija gydymo efektyvumą ir gydymo rezultatus tikslinga rekomenduoti streso įveikos būdus : aktyvus gyvenimo būdas, hobis, miego/poilsio režimas ir t.t.
26
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Sveikatos statistika. Higienos institutas. Sergančiųjų asmenų skaičius pagal diagnozių grupes. Galima rasti: http://stat.hi.lt/default.aspx?report_id=168 2014m. Lietuva.
2. National Institute of Mental Health. [http://www.nimh.nih.gov/health/statistics/prevalence/major-depression-among-adults.shtml]
3. Stressinamerica.org Stress and gender.
[http://www.apa.org/news/press/releases/stress/2010/gender-stress.pdf]
4. Kunigėlienė A. Išgyvenusių po mėginimo žudytis ir gydytų psichiatrijos stacionare pacientų mėginimo žudytis ypatumai, pobūdis, jų sąsajos su psichikos sutrikimais ir socialinėmis-demografinėmis charakteristikomis. Daktaro disertacija. 2014
5. International Association for suicide prevention. [https://www.iasp.info/]
6. Davidonienė O. Valstybinė savižudžių prevencijos strategija. Sveikata. 2002; 8:3 7. World Health Organization. [http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs398/en/]
8. OECD/EU (2014), “Suicide”, in Health at a Glance: Europe 2014, OECD Publishing, Paris. 9. Habarta P. 25 Countries With The Highest Suicide Rates In The World. 2015
10. Pompili M. Evidence-Based Practice in Suicidology: A Source Book; 2010. p. 10
11. Khasakhala L, Sorsdahl KR, Harder VS, Williams DR, Stein DJ, Ndetei DM. Lifetime mental
disorders and suicidal behaviour in South Africa. Afr J Psychiatry 2011;14:134-139 12. Adomaitienė V., Ereminas D. Depresija; 2010m. p. 3
13. Mausbach BT, Patterson TL, Rabinowitz YG, Grant I, Schulz R. Depression and distress predict time to cardiovascular disease in dementia caregivers. Health Psychol. 2007 Sep;26(5):539-44. 14. Alcántara C, Muntner P, Edmondson D, Safford MM, Redmond N, Colantonio LD et al. Perfect
storm: concurrent stress and depressive symptoms increase risk of myocardial infarction or death. Circ Cardiovasc Qual Outcomes. 2015 Mar;8(2):146-54
15. Hendricks L., Bore S., Aslinia D., Morriss G. The effects of anger on the brain and body. National forum journal of counseling and addiction. 2013; 1:2:3-7
16. Ahmed K., Jahan P., Nadia I., Ahmed F., Abdullah-Al-Emran. Assessment of Menopausal Symptoms among Early and Late Menopausal Midlife Bangladeshi Women and Their Impact on the Quality of Life. J Menopausal Med. 2016 Apr;22(1):39-46
27
18. Mojtabai R., M.D., Ph.D., M.P.H. Diagnosing Depression in Older Adults in Primary Care. N engl j med 370;13:1180-1182
19. Bagdonas G., Damulevičienė G., Lesauskaitė V., Macijauskienė J., Valius L., Venstukonis D. et. Al. Pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūra. 2009 m. p. 223-228
20. Holtzheimer E.P., Mayberg S.H. Stuck in a Rut: Rethinking Depression and its Treatment. Trends Neurosci. 2011 Jan; 34(1): 1–9.
21. Ping Q, Merete N. Suicide Risk in Relation to Psychiatric Hospitalization: Evidence Based on Longitudinal Registers". Arch Gen Psychiatry 2005; 62:427-432
22. Priinte T. Su stresu galima sutarti. 2007m. p. 12-14
23. Vasiliauskienė D. Medicinos studentų mirties baimės, laiko suvokimo ir streso įveikos būdų sąsajos. Magistro baigiamasis darbas. 2011
24. James J. Animal Instincts of the Human Body: A Psychological and Skeletal Muscular Analysis of Adrenaline on the Human Body. PIT Journal: Cycle 3, 2012
25. Del Rosso, S, Abreu, L, Webb, HE, Zouhal, H, and Boullosa, DA. Stress markers during a rally car competition. J Strength Cond Res 30(3): 605-614, 2016
26. Lamis A.D., Ballard D.E., May M.A. and Dvorak D.R. Depressive Symptoms and Suicidal Ideation in College Students: The Mediating and Moderating Roles of Hopelessness, Alcohol Problems, and Social Support. Inc. J. Clin. Psychol. 0:1–14, 2016
27. PGA group – assessing & developing people for results. [http://www.pgagroup.com/standardized-survey-classifications.html]
28. Eaton, Rebecca J.; Bradley, Graham. The role of gender and negative affectivity in stressor appraisal and coping selection. International Journal of Stress Management, Vol 15(1), Feb 2008, 94-115.
29. Kunigėlienė A., Adomaitienė V., Stankevičiūtė A. Mėginimų žudytis sąsajos su subjektyviai reikšmingais stresogeniniais veiksniais. Biomedicina. 2016, 26 tomas, Nr. 2, p. 85-90
28
PRIEDAI
1 priedas. 1 lentelė. Tiriamųjų amžiaus imties sklaidos skaitinės charakteristikos.
Tiriamųjų skaičius 104 Vidurkis 42.84 Std. Vidurkio paklaida 1.53 Pasikliautinasis intervalas 0.95 3.04 Std. Nuokrypis 15.61 Ekscesas -1.24 Shapiro-Wilk testas p< 0.00 Mini-klausimynas 1) Amžius 2) Lytis: Mot./Vyr. 3) Diagnozė
4) Suicido rizika: yra/nėra
2 lentelė. Streso įveikos klausimyno balų sumos sklaidos skaitinės charakteristikos.
Klausimyno balų maksimali suma 120
Klausimyno balų minimali suma 24
Balų sumos vidurkis 70,31
Std. Vidurkio paklaida 1,12 Pasikliautinasis intervalas 0.95 2,23 Std. Nuokrypis 11,45 Ekscesas 1,87 Shapiro-Wilk testas p< 0,00 2 priedas
29
Instrukcija: „Žmonės, susidūrę su stresiniais įvykiais, elgiasi labai įvairiai. Kaip Jūs apibūdintumėte savo įprastas reakcijas į stresą? Jums pateikti teiginiai atspindi įvairius streso įveikos būdus. Nurodykite, ar Jūs taikote kiekvieną iš šių būdų, pasirinkdami Jums tinkamą atsakymą: niekada (1), retai (2), vidutiniškai (nei retai, nei dažnai) (3), dažnai (4), visada (5).
