SANTRAUKA Visuomenės sveikatos vadyba
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra.
Kaunas; 2007. 68 p.
VAIKŲ PROFILAKTINIŲ MEDICINOS APŢIŪRŲ DUOMENŲ BAZIŲ KLAIPĖDOS MIESTE ĮVERTINIMAS
Liudmila Kornejevienė
Mokslinis vadovas: doc.dr. Aldona Gaiţauskienė, Lietuvos sveikatos informacijos centro direktorė
Valdymo bei sveikatos politikos formavimo sprendimai turi būti paremti kokybiškais duomenimis. Tad alternatyvių duomenų bazių paieška yra svarbi sveikatos informacinės sistemos dalis
Darbo tikslas: Įvertinti Klaipėdos miesto vaikų profilaktinių apţiūrų apimtis ir jų rezultatus, apţvelgti duomenų bazių kokybę remiantis dviejų šaltinių-Lietuvos sveikatos informacijos centrui teikiamų ataskaitų (forma 21 ) ir privalomojo draudimo bazės „”Sveidra” duomenimis.
Išanalizuoti vaikų sveikatos sutrikimų paplitimą pagal lytį ir amţių remiantis 2005m. „Sveidros“
duomenų baze.
Medţiaga ir metodika. Buvo analizuojami Klaipėdos m. vaikų profilaktinius tikrinimus atspindinčios ataskaitinės formos Nr. 21 (Sveikata metinė) ir privalomojo draudimo duomenų bazėje „Sveidra“ registruojami duomenys apie vaikų profilaktinius patikrinimus ir šių patikrinimų metu rasti sveikatos sutrikimai. Buvo analizuotas duomenų teikimo reglamentavimas. Tyrimo metų buvo patikrintas profilaktiškai apţiūrėtų vaikų skaičiaus ir rastų sutrikimų skaičiaus nurodytų formoje Nr. 21 atitikimas „Sveidros“ duomenų bazės informacijai.
SPSS Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS PC 11.5.1.
Rezultatai: 21 formos duomenimis 2005 m. Klaipėdos PSP įstaigose buvo patikrinti 94 proc.
visų prirašytų vaikų nuo 0 iki 15 m. Bet analizuojant profilaktiškai patikrintų vaikų skaičių pagal įstaigas, pastebėti ţenklūs neatitikimai tarp prirašytų asmenų ir patikrinimo rezultatų.
Nepakankamas duomenų registracijos reglamentavimas galėjo sąlygoti tokį duomenų išsibarstymą.
Duomenų surinkimas į “Sveidros” duomenų bazę labiau reglamentuotas. 2005 m. buvo profilaktiškai patikrinti 61 proc. visų prirašytų vaikų (viešosiose įstaigose – 65 proc., privačiose – 56 proc.), uţregistruota 5665 sutrikimų. Didţiausią dalį sudarė regėjimo sutrikimai (3874 atvejai arba 202 1000-ui patikrintų vaikų). Antroje vietoje pagal daţnumą skoliozė – 1361 atvejų (71 1000-ui patikrintų vaikų) ir trečioje vietoje laikysenos sutrikimai – 328 atvejų (17,1 1000-ui patikrintų vaikų)
Ataskaitų duomenimis profilaktiškai patikrinta 35 proc. daugiau vaikų, uţregistruota 57 proc. daugiau sutrikimų nei „Sveidroje“. Labiausiai skiriasi kalbos ir laikysenos sutrikimų skaičius.
Vaikų sutrikimų paplitimas skiriasi priklausomai nuo vaikų lyties ir amţiaus. Statistiškai reikšmingai nuo amţiaus priklauso laikysenos (p<0,01), regėjimo sutrikimai (p<0,01) ir skoliozė (p<0,01). Mergaitėms daţniau pasireiškia regėjimo sutrikimai (p<0,01) o berniukams – skoliozė, laikysenos ir kalbos sutrikimai (p<0,01). Klausos sutrikimų skaičius pagal lytį nesiskiria.
Išvados: Ataskaitų ir „Sveidros“ duomenų bazių informacija skiriasi statistiškai reikšmingai.
Duomenys skiriasi įvairiose amţiaus grupėse, viešosiose ir privačiose įstaigose. „Sveidros“
duomenimis vyrauja regėjimo, laikysenos sutrikimai. Jų paplitimas statistiškai reikšmingai skiriasi priklausomai nuo vaikų lyties ir amţiaus.
SUMMARY Management of Public Health
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2007. 68 p.
EVALUATION OF PREVENTIVE CHILDREN HEALTH DATABASE EXAMINATIONS IN KLAIPEDA
Liudmila Kornejevienė
Supervisor Aldona Gaiţauskienė, Dr. Sc., Director of Lithuanian Health information centre Government and health politics decisions have been made in accordance with qualitative information. So searching for alternative database is very important part of health care system.
Aim: Evaluate children preventive medical examinations comprehension and results, survey quality of information of compulsory health insurance database “Sveidra” and health care institution reports (form Nr.21) information. Analyze children diseases distribution by age and gender with reference to “Sveidra” database.
Methods: It was evaluate health institutions reports‟(form Nr.21) information and compulsory health insurance database‟s „Sveidra“ information. During study there were compared number of examined children, and number of diseases that was found during health examination from both databases. Also there was compared information submission regulation.
Statistical analysis was carried out using SPSS 11.5.1.
Results: 21 forms analysis shows that in 2005 in Klaipeda‟s health institution were checked up 94% of all children from 0 to 15 years old. But elaborate analysis in each institution show that information is not faithful.
The “Sveidra” analysis suggests that 61 % of children were examined (65% in public institutions and 56% in private). In 2005 there were found 5665 children diseases. Mostly there were diagnosed diseases of the eye – 3874 (202 cases of 1000 checked children). At the second place were scoliosis 1361 cases (71 cases of 1000 checked children), at the third place were skeletal system disorders- 328 cases (17.1 cases of 1000 checked children).
There were large differences in the numbers of examined children and in the number of diagnosed diseases. Number of examined children by 21 form was 35% larger than in the
“Sveidra”. Health institutions note 57 % more diseases in the 21 form than in the “Sveidra”. The largest difference is in number of speech impediments and skeletal system disorders.
Children diseases` number is reliant on age and gender. Skeletal system disorders, diseases of the eye and scoliosis relate to age. Vision diseases significantly more often are diagnosed to girls (p<0,01), but scoliosis, skeletal system disorders and speech impediments – to boys (p<0,01). Auditory diseases do not relate to gender.
Conclusions:
Health institution reports information is significantly different from “Sveidra” database information. The “Sveidra” analysis shows that diseases of the eye mostly were diagnosed . At the second place was scoliosis. At the third place were skeletal system disorders. Data is different in various age groups, in private and public institution. Number of children diseases is significantly reliant on age and gender.
Key words: Children health examinations, Health care information system
TURINYS
ĮVADAS ... 5
LITERATŪROS APŢVALGA ... 7
1. Prevencijos (profilaktikos) svarba vaikų sveikatai. ... 7
2. Prevencinės veiklos organizavimas Lietuvoje ir kitose Europos šalyse ... 12
2.1. Teisės aktų, reglamentuojančių vaikų sveikatos profilaktiką, apţvalga ... 12
2.2. Vaikų profilaktinių tikrinimų organizavimas mokyklose ... 14
2.3. Sveikatos prieţiūros specialistų įnašas vykdant prevencinę veiklą mokyklose ... 16
2.4. Prevencinės veiklos organizavimas įvairiose Europos šalyse ... 19
3. Prevencinės veiklos informacinė sistema ... 22
3.1. Informacinės sistemos Lietuvoje ... 22
3.2. Vaikų profilaktinių tikrinimų duomenų šaltiniai ir jų kokybės uţtikrinimas ... 25
TYRIMO MEDŢIAGA IR METODIKA ... 29
1. Tyrimo medţiaga ... 29
2. Tyrimo metodika ... 31
3. Statistinė duomenų analizė ... 34
TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 35
1. Vaikų profilaktinių tikrinimų Klaipėdos mieste analizė Lietuvos sveikatos informacijos centrui teikiamų ataskaitų duomenimis ... 35
1.1. Profilaktiškai patikrintų vaikų skaičius ... 35
1.2. Profilaktinių tikrinimų rezultatai ... 38
2. Vaikų profilaktinių tikrinimų Klaipėdos mieste analizė „Sveidros“ duomenimis .... 40
2.1. Profilaktiškai patikrintų vaikų skaičius ... 40
2.2. Profilaktinių tikrinimų rezultatai ... 40
3. Vaikų profilaktinių tikrinimų Klaipėdos mieste analizė : dviejų duomenų bazių palyginimas ... 43
4. Sveikatos sutrikimų paplitimo analizė „Sveidros“ duomenimis ... 52
IŠVADOS ... ERROR! BOOKMARK NOT DEFINED. REKOMENDACIJOS ... 57
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 58
SANTRUMPOS BPG – bendrosios praktikos gydytojas
LSIC – Lietuvos sveikatos informacijos centras PSDF – privalomojo sveikatos draudimo fondas PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija
PSP – pirminė sveikatos prieţiūra SAM – Sveikatos apsaugos ministerija TLK – Teritorinė ligonių kasa
ŠMM – Švietimo ir mokslo ministerija
ĮVADAS
Vaikai sudaro apie ketvirtadalį mūsų visuomenės. Šiandienos vaikai yra visaverčiai rytdienos visuomenės piliečiai. Jų vystymasis, išgyvenimai, sugebėjimai veikti ir priimti sprendimus – tolesnės paţangos, taip pat ir gyvenimo kokybės prielaida. Pastarosios pagrindas – gera sveikata.[9]
Pastaraisiais metais buvo skiriamas ypatingas dėmesys vaikų sveikatos saugos klausimams, o 2004-ieji metai Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva - paskelbti Vaikų sveikatos metais. Remiantis tuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino vaikų sveikatos programą, pagrindiniu strateginiu tikslu laikydama visuomenės, ypač vaikų, ligų prevenciją ir sveikatos prieţiūros stiprinimą. Taip pat šiais metais buvo padidinti asignavimai mokinių sveikatos prieţiūrai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) devintojoje generalinėje darbų programoje 1996-2001 metams teigiama, kad sveikatos sektoriaus išteklių didinimas automatiškai nepagerina ţmonių sveikatos. Daugelį ligų apsprendţia rizikos veiksniai, susiję su netinkama gyvensena, kurios pagrindai formuojami jau vaikystėje, o išryškėja daţniausiai paauglystėje. Analizuodami moksleivių sveikatą stebime, kad kasmet didėja sergamumas ir ligotumas, maţėja I sveikatos grupės vaikų, t.y. gerai pagal savo amţių fiziškai ir psichiškai išsivysčiusių, atsparių įvairioms ligoms ir metų bėgyje nesergančių arba sergančių maţiau nei 4 kartus. [58]
Vaikai yra specifiška populiacijos dalis. Jie jautriai reaguoja į išorinę bei psichosocialinę aplinką, įvairius pokyčius. Daugėja rizikos veiksnių, turinčių neigiamos įtakos vaikų sveikatai, todėl labai svarbu turėti ir analizuoti informaciją tiek apie vaikų sveikatą, tiek apie juos supančią aplinką. Tik ţinant problemas, galima rasti būdų ir priemonių jas įveikti. [1]
Į vaikų sveikatinimo veiklą ţiūrima kaip į kompleksą priemonių, apimančių sveikatos prieţiūrą, sveikatos ugdymą, organizacinius, ekonominius veiksnius bei sveikatai palankios aplinkos sudarymą [9]. Priimant sprendimus reikia vadovautis patikima informacine sistema.
Nacionalinės informacinės sveikatos sistemos plėtra bei tobulinimas yra viena iš prioritetinių sveikatos prieţiūros reformos sričių. Išsami, patikima informacija apie gyventojų sveikatą ir ją įtakojančius aplinkos veiksnius, sveikatos apsaugos išteklius, sveikatos prieţiūros institucijų teikiamas paslaugas ir finansavimą būtini priimant racionalius valdymo sprendimus bei rengiant sveikatos sistemos plėtros strateginius projektus. [29]
Tokiu būdų, informacinės sistemos apie vaikų sveikatą tobulinimas ir tikslinimas yra ypač svarbu.
Šiuo metų duomenis apie vaikų profilaktinius tikrinimus turime iš dviejų duomenų šaltinių: ataskaitos, teikiamos Lietuvos sveikatos informacijos centrui (forma Nr.21 – sveikata metinė -(Vaikų profilaktinių medicinos apţiūrų ataskaita) ir privalomojo draudimo duomenų bazė
“Sveidra”. Informacijos srautai dalinai dubliuoja vienas kitą.
Profilaktinės veiklos rodikliai, paskaičiuoti iš dviejų šaltinių, turėtų būti identiški. . Tačiau motyvacija pateikti duomenis yra skirtinga, antra vertus, skiriasi ir duomenų teikimo reglamentavimas. Tad galimi skirtingi rezultatai.
Norint optimizuoti sveikatos informacijos sistemą, būtina įvertinti surinkimo sistemas, atsisakant nekokybiško duomenų surinkimo.
Darbo tikslas:
Išanalizuoti Klaipėdos miesto vaikų profilaktinių apţiūrų, registruotų privalomo sveikatos draudimo duomenų bazėje “Sveidra”, apimtis ir jų atitikimą sveikatos prieţiūros įstaigų pateiktai informacijai. .
Darbo uţdaviniai:
1. Įvertinti vaikų profilaktinių medicinos apţiūrų apimtį ir jų rezultatus bei informacijos kokybę Klaipėdos mieste remiantis Lietuvos sveikatos informacijos centrui pateiktomis ataskaitomis .
2. Nustatyti vaikų profilaktinių patikrinimų apimtį ir jų rezultatus bei informacijos kokybę Klaipėdos mieste remiantis “Sveidros” duomenų baze.
3. Palyginti dviejų informacijos šaltinių apie vaikų profilaktinius tikrinimus duomenis
4. Atlikti detalesnę vaikų sveikatos sutrikimų paplitimo analizę remiantis „Sveidros“
duomenų bazę.
LITERATŪROS APŢVALGA
1. Prevencijos (profilaktikos) svarba vaikų sveikatai.
Vaikai sudaro apie ketvirtadalį mūsų visuomenės ir jų sveikata kelia rūpesčių. Lietuvos vaikai bei jaunimas susidūrė su pereinamojo laikotarpio galimybėmis bei grėsmėmis. Buvo įprasta manyti, kad ši mūsų visuomenės dalis sveikiausia iš visų amţiaus grupių. Tačiau mokyklinio amţiaus vaikų sergamumas Lietuvoje kasmet vis labiau auga. [58]
Sveikatos apsaugos ministras J.Olekas 2004 m. Kazlų Rūdos konferencijos „Kad vaikai augtų sveiki“ metu pabrėţė, kad vaikų sveikata turi tapti prioritetine valstybės politikos sritimi.
Vaikų sveikata - tai vartai į visuomenės sveikatą. Vaikų ir paauglių poreikiai kiekvienoje šalyje yra tokie patys. Tai tinkamas būstas bei prieţiūra, sveika mityba, apsauga nuo infekcijų ir pan. Vienas iš visuomenės sveikatos prieţiūros specialistų veiklos uţdavinių - vykdyti ikimokyklinių vaikų ir moksleivių epidemiologinius sveikatingumo rodiklių stebėjimus, organizuoti ir kontroliuoti ugdymo ir mokymosi įstaigų sąlygų gerinimą.
Viena svarbiausių vaikų pirminės asmens sveikatos prieţiūros darbo krypčių yra profilaktinis darbas. Profilaktinių sveikatos tikrinimų metu, be fizinės vaiko būklės įvertinimo, nustatomos ligos, bei jų sunkumo laipsnis. Didelis dėmesys kreipiamas į vaikų psichomotorinį vystymąsi (ypač kalbą), regos ir klausos aštrumą, atramos ir judamojo aparato būklę, lytinį ir fizinį brendimą [7].
Lietuvos informacijos centro bei visuomenės sveikatos centrų pateikiamų ataskaitų duomenys rodo, kad per laikotarpį nuo 1990 metų ţymiai išaugo mokinių turinčių regos, laikysenos, virškinimo sutrikimų, sergančių nervų sistemos ir jutimo organų ligomis skaičius, vaikų populiacijoje dramatiškai padaugėjo psichikos ir elgesio sutrikimų [5]. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje atlikti mokinių elgesio, gyvenimo būdo bei sveikatos moksliniai tyrimai taip pat demonstruoja didţiulį psichosomatinių negalavimų ir sveikatos sutrikimų paplitimą.
(A.Zaborskis, A.G. Davidavičienė, G.Šurkienė, A. Baubinas ir kt.) [10]
Kasmet daugėja vaikų turinčių regos, laikysenos sutrikimus bei stuburo iškrypimus: jei 1996 metais 1000 patikrintų moksleivių buvo išaiškinti 79,6 regos sutrikimai, tai 2004 metais jau 131,8. Laikysenos sutrikimų atitinkamai padidėjo nuo 48,3 iki 99,1, o stuburo iškrypimų nuo 14 iki 30,8 – 1000 patikrintų moksleivių [39].
Taisyklinga laikysena yra tuomet, kai ţmogus, ypač neįtempdamas raumenų, gali tiesiai laikyti liemenį ir galvą. Laikysena atspindi ţmogaus fizinę ir psichinę sveikatą, emocinę būseną.
Netaisyklinga laikysena gali būti traktuojama kaip liga, spartaus augimo pasekmė ar kitų stuburo ligų (skoliozės, stuburo navikų ir t.t.) simptomas [46]
Netaisyklinga kūno laikysena retai būna įgimta, daţniausiai ji susiformuoja dėl netinkamos aplinkos, kuomet vaikas sėdi ant ūgiui nepritaikytų suolų ir kėdţių, per maţai juda arba dirba tokius darbus, kurių krūvis neatitinka vaiko amţiui būtinų morfologinių ir fiziologinių ypatumų. Taisyklinga kūno laikysena sudaro optimalias sąlygas krūtinės ląstos, galūnių kaulų ir vidaus organų vystymuisi bei veiklai. Stuburo išlinkimai susiformuoja iki 7 m., bet iki vyresniojo mokyklinio amţiaus lieka nestabilūs, jautrūs įvairioms perkrovoms. Todėl laikysenos formavimusi bei stuburo vystymosi profilaktika turi būti rūpinamasi nuo pat vaikystės. [17]
Bendrosios praktikos gydytojas ar pediatras daţniausiai pirmas pastebi netaisyklingos laikysenos poţymius, todėl tokius pacientus būtina kuo skubiau nusiųsti pas gydytoją ortopedą.
Laiku nepradėjus koreguoti netaisyklingos laikysenos, gali išsivystyti šoninis stuburo iškrypimas, tai vėliau nulemia kraujo apytakos, kvėpavimo, virškinimo ir estetinės išvaizdos problemas. [46]
Netaisyklinga kūno laikysena būna įvairių formų: susikūprinimas, gunktelėjimas arba kifozė (gr. kyphos - kreivas, kuprotas); lordozinė arba lordozė (gr. lordosis - puslankis); stuburo iškrypimas nuo statmenos tiesiosios į šonus, pasisukus apie savo ašį, vadinamas skolioze (gr.
skolios - kreivas, išlenktas).
Vien 1991 – 2002 metais vaikų iki 15 metų, turinčių netaisyklingą laikyseną ir stuburo iškrypimą, mūsų šalyje padaugėjo daugiau nei du kartus, ir tas skaičius toliau auga. Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai įsitikinę, jog tai susiję ir su nuo vadovėlių per sunkių kuprinių nešiojimu.
Klaipėdos mieste vaikų sveikatos profilaktinių patikrinimų duomenys rodo, kad kasmet vis daugiau lopšelių ir darţelių auklėtinių nustatomi laikysenos sutrikimai. Mokykloje besimokančiųjų moksleivių laikysenos sutrikimų išaiškinama dar daugiau [2].
Koreguojant netaisyklingą laikyseną turi dalyvauti specialistų komanda: gydytojas pediatras, šeimos gydytojas, vaikų ortopedas, kineziterapeutas, pedagogas, vaikų psichologas, ortopedas- technikas. Kad jų keliami reikalavimai būtų sėkmingai įvykdyti, privalo aktyviai dalyvauti ir tėvai. Netaisyklingos laikysenos korekcija reikalauja daug paciento valios pastangų.
[46]
Stuburo iškrypimas (skoliozė) - tai dar viena Klaipėdos miesto moksleivių sveikatos problema. Penkerių metų laikotarpyje skoliozės atvejų kasmet diagnozuojama daugiau tiek tarp ikimokyklinio, tiek tarp mokyklinio amţiaus vaikų. Tarp gimnazistų ši problema yra ţymiai didesnė nei tarp jaunesnių klasių vaikų [2].
Skolioze vadinamas šoninis stuburo iškrypimas - viršutinės arba apatinės dalies, į kairę arba į dešinę, kartais - dvigubas, “S” raidės formos. [42]
Negydant liga progresuoja, deformuojasi krūtinės ląsta, sutrinka kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, nervų ir raumenų funkcijos. Skoliozė ypač progresuoja paauglystės amţiuje, o sulėtėja baigus kaulėti kaulams. [48]
Tiksliai neţinoma, kas sukelia skoliozę. Kartais ji būna susijusi su paveldėtais genais.
Stuburo iškrypimas daţniausiai prasideda paauglystės metais, bet kartais tai atsitinka anksčiau, vaikystėje. Maţi vaikai daţnai nejaučia jokio su tuo susijusio skausmo, todėl ligos galima ilgai nepastebėti. [42]
Pagal kitus literatūros šaltinius, ligą lemia netaisyklinga laikysena, raumenų disbalansas ir išoriniai veiksniai, kaip miegojimas susirietus ant aukštos pagalvės ar įdubusioje lovoje, kuprinės nešimas ant vieno peties, netaisyklingas sėdėjimas, netinkamas dienos rėţimas ir mityba bei kt.
Skoliozė yra viena iš invalidumo prieţasčių. Todėl didesnį dėmesį būtina skirti skolioze sergantiems vaikams tiek ikimokykliniame, tiek mokykliniame amţiuje, laiku pradėti gydymą ir imtis profilaktinių priemonių ligai išvengti. [52]
Vaikų amţiuje daugumoje atvejų skoliozė yra "idiopatinė". Tai reiškia kad jos atsiradimo prieţastis yra neţinoma. Stuburas pradeda krypti prieš brendimą. Skolioze daţniau serga mergaitės nei berniukai.
Nuo skoliozės apsisaugoti nepavyks, bet diagnozės nustatymas ir ankstyvas gydymas yra kol kas vienintelės priemonės, kad ligą pristabdyti ir kiek įmanoma kontroliuoti. [48]
Skolioze sergančių vaikų skaičius nuolat didėja. Kai kada stuburo deformacijos linkusios greitai progresuoti, suluošindamos ligonį. Ankstyva jų diagnostika, profilaktika ir kompleksinis gydymas yra pagrindinės gerų rezultatų prielaidos.
Kasmet apie 60 iš 1000 Klaipėdos apskrities lopšelių/darţelių auklėtinių sveikatos patikrinimų metu nustatomi regos sutrikimai. Pradėjus lankyti pradinę mokyklą, regos sutrikimų pirmose klasėse diagnozuojama vidutiniškai apie 1,8 karto daugiau nei ikimokyklinėse įstaigose.
Pirmokų regėjimo sutrikimų kasmet diagnozuojama vis daugiau. Regos sutrikimas yra 1,2 karto daţniau pasitaikanti sveikatos problema tarp gimnazistų, nei tarp negimnazinių klasių moksleivių [15].
Miopija arba trumparegystė yra lėtinė liga, kurios metu padidėja akies obuolio lauţiamoji galia (refrakcija) arba pailgėja išilginė akies obuolio ašis (pailgėja akies obuolys).
Šeimose, kuriose ankstesnėse kartose buvo trumparegystė, vaikai tris kartus daţniau būna trumparegiai. Tačiau yra svarbi ir aplinka. Įtemptas regimasis darbas nepalankiomis sąlygomis, nepakankamas apšvietimas, nepalanki darbo poza, netinkamas atstumas tarp akių ir regimojo objekto yra pagrindinės mokinių trumparegystės (ypač silpno ir vidutinio laipsnio) prieţastys.
Ypač neigiamai vaikų regėjimą veikia darbas kompiuteriu, todėl darbo kompiuteriu laikas mokiniams yra labai ribojamas. Vertinant darbo kompiuteriu pobūdį labiausiai ţalingi yra kompiuteriniai ţaidimai, kurie pasiţymi judančiais vaizdais, mirgėjimu, intensyviu akių nuovargiu. Interneto naršymas, teksto maketavimas, piešimas regėjimo analizatorių apkrauna ţymiai maţiau. Tačiau visais atvejais mokiniams darbas su kompiuteriu turi būti grieţtai ribojamas ir normuojamas.
Be trumparegystės, dirbant kompiuteriu, vaikams gali pasitaikyti akių uţdegimai (konjunktyvitai, blefaritai), ypač tuo atveju kai kompiuterio displėjus yra prastos kokybės arba dirbama bei ţaidţiama kompiuteriu per daug. [17,19]
Trumparegystės profilaktikai labai svarbu reguliariai, du kartus per metus - rudenį ir pavasarį - tikrinti vaikų regėjimą. Jei liga progresuoja, reikia nešioti akinius, kurie gerina regėjimą į tolį. Tačiau būtina atsiminti: skiriant pakankamą dėmesį ligos profilaktikai, ypač optimaliam darbo bei poilsio reţimui, liga gali neprogresuoti. [19]
1999 m. duomenimis Lietuvoje apie 35000 (1 proc.) Lietuvos gyventojų turi didelių klausos sutrikimų, trukdančių normaliai bendrauti. [49]
Lietuvos vaikų tarpe klausos sutrikimų skaičius padidėjo nuo 2,4 atvejų 1000-ui patikrintų vaikų 2000 m. iki 3,1 atvejų - 2004 m.
Pagal PSO skaičiavimus pasaulyje yra apie 250 milijonų ţmonių su klausos sutrikimais, kurie apibrėţiami kaip nesugebėjimas girdėti normalaus pokalbio garso palyginus su geriausiai girdinčių ausimi. 2/3 iš jų gyvena besivystančiose šalyse. Paskaičiuota, kad apie 50 proc. šitų sutrikimų galima išvengti, taikant prevenciją.
Klausa būtina bendravimui. Kalba išsivysto, kai vaikas klauso ir imituoja garsus. Vaikas, kuris negirdi, negali išmokti kalbėti, turi mokymosi sunkumų ir negali panaudoti viso savo potencialo ir gali būti socialiai izoliuotas. Suaugęs ţmogus, turintis klausos sutrikimų, gali turėti sunkumų su įdarbinimu. [62] Prikurtusiems kyla problemų įvairiose gyvenimo situacijose:
parduotuvėje, transporte, baţnyčioje, viešosiose įstaigose.
Pablogėjus klausai, darbas keičiamas retai, tačiau ryškus klausos sutrikimai stipriai veikia bendravimą, gyvenimą ir darbo kokybę. [21]
1996 m. Didţiosios Britanijos mokslininkai paskelbė, kad kas trečias vaikas D.Britanijoje turi kalbos sutrikimų. Bulgarijoje 1998 m. mokslininkai išaiškino 21-27 proc. vaikų su kalbos sutrikimais. Vokiečių mokslininkai 1998 m. kasmetinėje konferencijoje konstatavo, kad nuo 15 iki 30 proc. Vaikų turi kalbos sutrikimų. Pasirodo, ši problema egzistuoja visuose socialiniuose sluoksniuose.
Tolimesniuose tyrimuose buvo išaiškinta, kad tai rimta problema. Tyrė 2-3 klasių moksleivius, kuriems prieš 4 metus buvo diagnozuoti ir pradėti gydyti kalbos sutrikimai. 52 proc.
šitų vaikų iki šiol turi tam tikrų artikuliacijos sutrikimų, 44 proc. atsilieka kalbos vystymas, 36 proc. susiduria su sunkumais taisyklingai rašant ţodţius. Visi vaikai turėjo blogai išvystytą trumpalaikę atmintį, jie sunkiai galėjo sudėti ţodţius į frazes. [18]
Vaikai, turintys kalbos sutrikimų, patiria specifinių mokymosi ir bendravimo sunkumų, todėl reikalinga šių sutrikimų profilaktika. Pirmiausiai reikia ţinoti prieţastis. Pasirodo, yra kelios šios problemos prieţastys. Kalbos trūkumai ir netobulumai atsiranda iš dalies dėl organinių prieţasčių [18].
Augantis klausos sutrikimų skaičius taip pat yra kalbos sutrikimų prieţastis. Taip pat ne maţiaus svarbu, kad paskutinių metų sumaţėjo bendravimas šeimoje. Tėvai uţimti darbe, namuose daug laiko praleidţia prie televizoriaus ir neturi laiko kalbėtis su savo vaikais [ 66].
Iš auščiau pateiktų duomenų matome, kad mokyklinio amţiaus vaikų tarpe kelia susirūpinimą regėjimo funkcijos defektai, laikysenos sutrikimai, įvairaus laipsnio skoliozė bei klausos defektai. Kuo vyresni vaikai, tuo didesnis sutrikimų skaičius. Būtina nustatyti faktorius, ţalingai veikiančius vaiko organizmą, atskleisti jų galimo poveikio prieţastis ir laiku juos likviduoti.
2. Prevencinės veiklos organizavimas Lietuvoje ir kitose Europos šalyse
2.1. Teisės aktų, reglamentuojančių vaikų sveikatos profilaktiką, apţvalga Profilaktika - visuma priemonių ap(si)saugoti nuo ligų. (Dabartinės lietuvių kalbos ţodynas.)
Profilaktika - visuma priemonių, kurių tikslas yra uţkirsti kelią ligų kėlimui ir paplitimui, stiprinti gyventojų sveikatą ir sudaryti sveikas darbo ir buities sąlygas. (Lietuvių kalbos žodynas)
Sąvoka ligų profilaktika pirmą karta tarptautiniu mastu buvo paminėta PSO tarptautinėje konferencijoje, vykusioje Alma-Atoje 1978 m., kuri buvo skirta pirminei sveikatos prieţiūrai.
Konferencijoje buvo priimta deklaracija.
1986 m. Otavoje vyko pirmoji tarptautinė ligų profilaktikos konferencija. Jos metu buvo kreipiamasi į visą pasaulį kviečiant sukurti naują visuomenės judėjimą, kuris remtusi Pirminės sveikatos prieţiūros deklaracija. Šis judėjimas peraugo į galingą judėjimą uţ viso pasaulio ţmonių sveikatos uţtikrinimą. [40] Konferencijoje buvo priimti sveikatos stiprinimo principai, vadinami „Otavos chartija“. [12]
Otavos chartijos principai:
Sveikos visuomenės politika Palankios aplinkos sukūrimas
Visuomenės sveikatos stiprinimas Asmeninių įgūdţių ugdymas
Sveikatos prieţiūros tarnybų reorientacija
1991 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos nutarimu buvo patvirtinta Lietuvos nacionalinė sveikatos koncepcija. Joje akcentuojama sveikatos išsaugojimo, jos stiprinimo bei ligų profilaktikos svarba. [22]
1994 m., atsiţvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos priimtą strategiją „Sveikata visiems“, Otavos sveikatos stiprinimo chartijos ir Lietuvos nacionalinės koncepcijos nuostatas, Lietuvos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymą. Šio įstatymo 17 straipsnyje apibrėţtas prevencinės medicinos pagalbos turinys. Prevencinę medicinos pagalbą sudaro:
informacinės paslaugos ligų profilaktikos klausimais, kurias privalo teikti visi asmens sveikatos prieţiūros specialistai;
atskirų asmenų grupių (atrankiniai) sveikatos patikrinimai;
uţkrečiamųjų ligų imunoprofilaktika ir chemioprofilaktika;
profilaktiniai patikrinimai.
18 straipsnio 2 punkte paţymima, kad sveikatos prieţiūros įstaigos privalo per nustatytą laiką tikrinti nėščiųjų, vaiku iki 16 metų, motinų, iki vaikui sukaks vieneri metai, ir kitų asmenų, kurių sąrašą nustato Sveikatos apsaugos ministerija, sveikatą. [36]
1997 m. liepos 21-25 d. tarptautinėje sveikatos stiprinimo konferencijoje, vykusioje Dţakartoje (Indonezija) buvo priimta Dţakartos deklaracija. Joje pabrėţtas sveikatos stiprinimo išskirtinumas ir numatyti XXI amţiaus sveikatos stiprinimo veiklos prioritetai. [12]
1996 m. kovo 4d. priimtame Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnyje pabrėţiama vaiko teisė būti sveikam.
Vaiko teise būti sveikam garantuojama:
priemonėmis, leidţiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką;
vaikų ir jų motinų (tėvų) sveikatos prieţiūra;
vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba;
tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gaminimu;
vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu (informacija, švietimu ir kt.);
kitomis įstatymų numatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis.[37]
Svarbiausias dokumentas, reglamentuojantis vaikų sveikatos profilaktinius patikrinimus sveikatos prieţiūros įstaigose yra Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. įsakymas Nr. 301, kuriame reglamentuotas sveikatos tikrinimų vykdymas ( ţr. 1 priedą) ir kokybė bei apmokėjimo uţ juos tvarka.
Profilaktinius patikrinimus sveikatos prieţiūros įstaigose vykdo bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės terapeutas. BPG kompetencija aprašyta Lietuvos medicinos normoje:
Bendrosios praktikos gydytojas ne tik sprendţia sveikatos problemas, bet ir didelį dėmesį skiria ligų profilaktikai bei propaguoja sveiką gyvenseną. Jis turi išmanyti daţniausių vaikų ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, šių ligų profilaktikos priemones ir reabilitacijos galimybes, organizuoti vaiko sveikatos apsaugos profilaktines priemones - vakcinacijas, priešepidemines priemones, atsiradus infekcijos ţidiniui. [24]
Sveikatos profilaktinių tikrinimų apmokėjimo tvarka
Pirminės ir antrinės sveikatos prieţiūros paslaugos, teikiamos atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.1-1.3 ir 1.5-1.7 ir 1.13 punktuose, apdraus tiesi ems privalomuoju sveikatos draudimu apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšų. Pirminės sveikatos prieţiūros paslaugos - iš nustatytos metinės vieno gyventojo pirminės sveikatos prieţiūros bazinės kainos, specialistų konsultacijos, reglamentuojamos šiuo įsakymu - pagal specialistų profilaktinio tikrinimo kainą, patvirtintą šiuo įsakymu. Jeigu specialistų, nesant bendrosios praktikos gydytojo (BPG), konsultacijos suteikiamos pagal Lietuvos medicinos normoje MN 14:1999 “Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė” (Ţin., 1999, Nr. 109 - 3196) nurodytą kompetenciją, jos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšų (pirminės sveikatos prieţiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos).
Neapdrausti eji privalomuoju sveikatos draudimu (išskyrus nėščiąsias) uţ visas profilaktinio sveikatos tikrinimo paslaugas moka patys ar uţ juos moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal profilaktinių tikrinimų ar paslaugų kainas, nustatytas Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 03 26 įsakymu Nr.178 “Dėl valstybės ir savivaldybių remiamų asmens sveikatos prieţiūros paslaugų kainyno patvirtinimo” (Ţin.,1996, Nr. 35 -892).
Profilaktinių sveikatos tikrinimų duomenys įrašomi į paciento asmens sveikatos istoriją (F Nr. 025/a) ar vaiko sveikatos raidos istoriją (F Nr. 025 - 112 a) ir kitus reikiamus dokumentus.
Atlikus profilaktinį tikrinimą, pacientui išduodama nustatytos formos paţyma.[26]
LR Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatyme numatyta (2002 m.), kokios asmens sveikatos prieţiūros paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama ši prevencinė medicinos pagalba:
Informacinės paslaugos ligų profilaktikos klausimais;
Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyti draudţiamųjų sveikatos profilaktiniai patikrinimai. [35]
2.2. Vaikų profilaktinių tikrinimų organizavimas mokyklose
Vaikų sveikata yra kontroliuojama ne tik sveikatos prieţiūros įstaigose. Augančio vaiko organizmo normaliam protiniam ir fiziniam vystymuisi, darbingumui palaikyti reikalingas higieninio reţimo normų laikymasis vaikų ugdymo įstaigose, optimalių mokymosi aplinkos sąlygų sudarymas. Ugdymo įstaigų aplinka (įskaitant socialinius, psichologinius, fizinius
veiksnius) turi didelę įtakos moksleivių sveikatai ir jų gerovei. Kasmetiniai patikrinimai byloja, kad mokyklų aplinkoje gausu higienos normomis nustatytų reikalavimų paţeidimų, kurie turi neigiamos įtakos vaikų sveikatai.
Atlikti tyrimai parodė, kad vaikų gydymo įstaigose daţniausiai paţeidţiamos mikroklimato normos (36,9 proc. neatitiko higienos normos nustatytų dydţių), darbo vietų apšvietimo normos (34,2 proc. neatitiko higienos normų), 13,4 proc. moksleivių sėdi jų ūgiui nepritaikytuose suoluose. [47]
Lietuvos Respublikos Seimui 2003 m. priėmus naujos redakcijos Švietimo įstatymą, atsirado nauja nuostata dėl moksleivių sveikatos prieţiūros organizavimo mokykloje.
Ankstesnės redakcijos Švietimo įstatyme buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstaigose turi būti teikiama medicinos pagalba. Įstatymo lydimuosiuose teisės aktuose buvo detalizuoti įstatymo įgyvendinimo reikalavimai. Pagal Medicinos normą MN 11-1:1996
„Sveikatos prieţiūros įstaigų akreditavimo specialieji reikalavimai. I dalis. Savivaldybės medicinos punktas“, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 m. kovo 20 d. įsakymu Nr.158, mokyklų medicinos punktai buvo prilyginti bendruomenės ir darbo medicinos tarnybų medicinos punktams. Taigi mokyklos medicinos punktai veikė kaip pirminės sveikatos prieţiūros įstaigos padaliniai ir jiems vadovavo medicinos felčerio, medicinos sesers ar akušerės išsilavinimą turintys slaugos darbuotojai.
Sveikatos sistemos įstatymas Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą dalija į dvi dalis:
asmens sveikatos prieţiūrą ir visuomenės sveikatos prieţiūrą. Nuo 1998 m. prasidėjęs pirminių asmens sveikatos prieţiūros įstaigų finansavimas, pagrįstas prisirašiusiųjų asmenų skaičiumi, nulėmė tai, kad pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigos nebuvo suinteresuotos dalies lėšų atiduoti mokykloms, todėl pamaţu bu pradėta maţinti medicinos darbuotojų, dirbančių mokyklose, skaičių. Iš pradţių buvo maţinami darbo krūviai, t. y. medicinos darbuotojai dirbo ne visą darbo dieną, o tik pusę ar net 2-3 val., vėliau visiškai uţdaromi medicinos punktai mokyklose.
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose 2002/2003 mokslo metų pabaigoje dirbo 462 sveikatos prieţiūros darbuotojai. Maţdaug 80 proc. slaugytojų darbdaviai buvo pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigų vadovai, kitų – savivaldybės administracija. Kadangi pagal šiuo metu galiojančius teisės norminius aktus, uţ mokyklų medicinos darbuotojų išlaikymą atsakingi švietimo įstaigų steigėjai, t.y. daţniausiai savivaldybės, todėl ir situacija kiekviename mieste ar
rajone yra skirtinga. Kai kurių steigėjų nuomone, vaikas į mokyklą ateina mokytis, o ne gydytis, todėl ir medicinos punktai mokyklose nereikalingi.
Tačiau statistika kalba pati uţ save. Iš ankščiau pateiktų duomenų matome, kad mokyklinio amţiaus vaikų sveikata blogėja. Todėl ir buvo nuspręsta iš esmės reorganizuoti sveikatos prieţiūrą mokykloje, pereinant nuo asmens sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo prie pirminės visuomenės sveikatos prieţiūros mokykloje.
Kad būtų pradėtos įgyvendinti įstatymo nuostatos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. sausio mėnesį patvirtino moksleivių sveikatos prieţiūros mokykloje finansavimo tvarką.
Vadovaujantis šiuo teisės aktu, taip pat ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pirminės visuomenės sveikatos prieţiūros organizavimą, uţ moksleivių, besimokančių tos savivaldybės teritorijoje, sveikatos prieţiūros mokykloje organizavimą yra atsakinga savivaldybė. [38,41]
Todėl ir finansavimo tvarkoje numatyti keli finansavimo šaltiniai: didţiausią dalį sudaro lėšos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudţeto, kitą dalį skiria savivaldybė, o mokyklos steigėjai finansuoja sveikatos prieţiūros mokyklose ūkio išlaidas. Lėšų skyrimo tvarka buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymų Nr.
V-28 „Dėl paraiškų sveikatos prieţiūrai mokyklose finansuoti teikimo tvarkos“ (Ţin., 2004, NR.
15-457). 2004 m. iš PSDF biudţeto sveikatos prieţiūrai mokyklose yra skiriama 4,5 mln. litų.
Pagal Valstybinės ligonių kasos 2004 m. vasario mėn. surinktą informaciją iš savivaldybių, Lietuvos bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose mokosi apie 612 tūkst. moksleivių, todėl per metus vieno moksleivio sveikatos prieţiūrai mokykloje vidutiniškai teks 10,58 lito iš PSDF biudţeto. Kita dalis lėšų sveikatos prieţiūrai mokyklose organizuoti priklausys nuo kiekvienos savivaldybės. [38]
2.3. Sveikatos prieţiūros specialistų įnašas vykdant prevencinę veiklą mokyklose Nustačius finansavimo tvarką ir šaltinius, atsirado būtinybė reglamentuoti visuomenės sveikatos prieţiūros specialisto veiklą mokykloje. Sveikatos apsaugos ministras 2004 m. vasario 11 d. įsakymu Nr.V-62 patvirtino Visuomenės sveikatos prieţiūros specialisto, vykdančio mokinių sveikatos prieţiūrą, kompetenciją. Jame detalizavo pagrindines šio specialisto veiklos kryptis: sveikatinimo veiklos metodinė konsultacinė pagalba mokytojams, moksleiviams, jų tėvams; mokymosi aplinkos ir sąlygų formavimas pagal visuomenės sveikatos prieţiūros teisės aktų reikalavimus; pirminė ligų profilaktika – lėtinių neinfekcinių ligų bendrųjų rizikos veiksnių nustatymas ir profilaktika; moksleivių sveikatos rodiklių bei sergamumo analizė ir pateikimas
mokyklos bendruomenei, savivaldybei bei kitoms institucijoms; uţkrečiamųjų ligų profilaktika ir kontrolė, antiepideminių priemonių vykdymas, iškilus susirgimo uţkrečiamosiomis ligomis pavojui ar joms atsiradus; pirmosios pagalbos suteikimas; medicininių dokumentų tvarkymas [27].
2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos įsakymų Nr. V-62 buvo sudaryta galimybę šiuo metu bendrojo lavinimo mokyklose dirbantiems sveikatos prieţiūros specialistams toliau dirbti šį darbą. Kadangi dauguma šiuo metu mokyklose dirbančių slaugytojų yra baigę medicinos mokyklas, todėl numatyta, kad iki 2009 m. sausio 1 d. mokyklose ir toliau gali dirbti slaugytojos, tačiau jos turi baigti ne trumpesnius kaip 40 val. visuomenės sveikatos prieţiūros kursus [41,45].
Bet 2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. V-653 įsakymas Nr. V-62 buvo pripaţintas netekusiu galios [25].
Šiuo metu sveikatos prieţiūros mokykloje tikslus ir uţdavinius, organizavimą, dokumentaciją, specialisto kompetenciją, teises ir pareigas reglamentuoja bendras Sveikatos apsaugos ir Švietimo ministro įsakymas „Dėl sveikatos prieţiūros mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo“. [32]
Mokyklos visuomenės sveikatos specialistas rūpinsis mokinių sveikatą saugojančių ir stiprinančių priemonių įgyvendinimu, turės numatyti ir padėti mokyklos administracijai šalinti veiksnius, galinčius mokiniams sukelti ligas. Pavyzdţiui, jis priţiūrės, kaip organizuojamas moksleivių maitinimas, skatins juos maitintis sveikai, ugdys sveikos mitybos įgūdţius. Taip pat šis specialistas organizuos traumų ir nelaimingų atsitikimų, fizinio, psichologinio, seksualinio smurto prevenciją mokykloje.
Labai svarbu, kad mokyklos sveikatos kabinete dirbantis visuomenės sveikatos specialistas organizuos pirminę lėtinių neinfekcinių ligų, sukeliamų rūkymo, alkoholio ir narkotikų, profilaktiką. Mokytojams, mokiniams ir jų tėvams bus teikiamos metodinės konsultacijos sveikatingumo klausimais. Be to, bus įgyvendinamos uţkrečiamųjų ligų profilaktikos bei priešepideminės priemonės, organizuojama moksleivių pervargimo profilaktika.
Visuomenės sveikatos specialistas sveikatos poţiūriu stebės mokymosi proceso organizavimą, vertins moksleivių ugdymo krūvį, dalyvaus rengiant sveikatingumo programas, analizuos kasmetinio moksleivių sveikatos tikrinimo rezultatus. [14]
2005 m. sausio 5 d. įsigaliojo Valstybinės visuomenės sveikatos prieţiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymas „Dėl informacijos apie sveikatos
prieţiūros mokyklose teikimo taisyklių patvirtinimo“. Šių taisyklių 4 punktas teigia, kad visuomenės sveikatos prieţiūros specialistai, vykdantys sveikatos prieţiūrą mokyklose, informaciją apie moksleivių sveikatą pagal privalomos statistinės ataskaitos formos
„Administracinės teritorijos metų higienos būklės įvertinimas Nr. 6-1 (sveikata)“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 203 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. V-16 (Ţin., 2003, Nr. 66-3010), 10-oje lentelėje nurodytus duomenis pateikia visuomenės sveikatos centrui apskrityje ar jo filialui kasmet iki sausio 5 d. [56]
Valstybinė visuomenės sveikatos prieţiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos teikia metodinę ir konsultacinę pagalbą, kartu su mokyklų steigėjais vykdo sveikatos prieţiūrą mokyklose, atlieka finansavimo kontrolę, veiklos monitoringą ir analizę, be to, kiekvienais kalendoriniais metais, iki vasario 15 dienos, pateikia moksleivių sveikatos prieţiūros mokyklose ataskaitą sveikatos apsaugos ministrui, švietimo ir mokslo ministrui ir mokyklų steigėjams. [38]
Vaiko sveikatos paţymėjimas
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus mokiniu sveikata profilaktiškai turėtu būti tikrinama kasmet. Į mokykla iki rugsėjo 15 dienos mokinys privalo pristatyti nustatytos formos paţymėjimą (statistinė apskaitos forma Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos paţymėjimas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodţio 24 d. įsakymu Nr. V-951 (Ţin., 2005, Nr. 3-38). [28,31]
Neturėdami informacijos apie vaiko sveikatą, mokytojai negali uţtikrinti, kad ugdymo proceso metu nebus jai pakenkta. Rekomendacijose šeimos gydytojas nurodo, kokią fizinio lavinimo grupę vaikas galės lankyti: pagrindinę, parengiamąją ar specialiąją; ar vaikui ne per sunkus įprastas krūvis, ar jis per fizinio lavinimo pamokas gali daryti visus pratimus, paţymi, koks jo regėjimas, laikysena, polinkis alergijai ir kt. [14].
Sveikatos paţymėjimo galiojimo laikas – vieneri metai. Geriausiai, jei sveikata patikrinama geguţės - rugpjūčio mėnesiais. Tačiau, jei sveikata tikrinta, pavyzdţiui, gruodţio mėnesi ir vaikas nesirgo, ji galioja iki kitu metu gruodţio mėnesio. Jei vaikas per ši laikotarpi sirgo, jis pristato paţyma iš gydytojo, sugrįţdamas po ligos.
Mokinys sveikatos paţymėjimą pateikia ugdymo įstaigai. Sveikatos informacija perkeliama i mokyklos ţurnale esantį sveikatos lapą, kuriame su ja gali susipaţinti visi tam mokiniui dėstantys mokytojai. Atsakomybė uţ sveikatos lapo pildymą nėra reglamentuota teisės aktais, ja turėtu dalintis mokyklos visuomenės sveikatos prieţiūros specialistas, mokyklos
administracija, klasių auklėtojai. Daţniausiai sveikatos lapą pildo auklėtojas arba medikas, tai priklauso nuo mokykloje susiklosčiusių tradicijų arba direktoriaus įsakymo. Lape „Ţinios apie mokiniu sveikata“ yra nurodoma vaiko sveikatos grupė, fizinio ugdymo grupė, regėjimo aštrumas, rizikos veiksniai ir kiti gydytojo nurodymai. Vaiko sveikatos paţymėjime, nebevertinama vaiko sveikatos grupė, bet mokyklos ţurnale lape „Ţinios apie mokinių sveikatą“
toks įrašas išliko, todėl ŠMM rekomenduojama perţiūrėti ši dokumentą ir inicijuoti jo pataisymą.
Kitas daţnai pabrėţiamas profilaktinių sveikatos patikrinimų trūkumas – jie sunkiai prieinami ir atliekami formaliai. [31]
2.4. Prevencinės veiklos organizavimas įvairiose Europos šalyse
Švedija. Šiaurės vakarų Europoje vaikų sveikatos prieţiūra susiformavo XX amţiaus pirmoje pusėje. Šiuo metu vaikų sveikatos prieţiūrai keliami gana įvairūs reikalavimai. Iki šių dienų sveikatos paslaugų pagrindai maţai pasikeitė. Yra 3 pagrindinės problemos:
Pirmiausiai, šios paslaugos susiformavo prieš įrodymais pagrista visuomenės sveikatos erą. Taigi, daţnai neţinoma apie taikomų priemonių veiksmingumą. Pagrindinės priemonės, kaip sveikatos patikrinimai, tikriausiai labai naudingi. Dabar jau labai sunku atsisakyti tokių priemonių be restruktūrizacijos visos vaikų sveikatos sistemos.
Antra, per tą periodą, kai vystėsi šį sistema, buvo didelis visuomenės ir sveikatos prieţiūros specialistų nuomonių skirtumas. Dabar vaikų tėvai turi labai daug ţinių.
Trečia, šiandien pagrindinės visuomenės sveikatos problemos yra susiję su psichikos sveikata. O terapeutų ir slaugytojų išsilavinimas iki šiol labiau nukreiptas į fizinę sveikatą.
Psichologai dalyvauja vaikų sveikatos prieţiūroje, bet jų rolė nėra pagrindinė.
Per visą savo istorija Kroatija buvo kelių istorinių įvykių, kurie paveikė jos piliečių, o ypač vaikų sveikatą, auka. 19 amţiuje Kroatija buvo pagrindinai ţemės ūkio šalis su tipinėmis tų laikų sveikatos problemomis. Naujagimių mirtingumas tuo metų buvo labai aukštas: 1874 m. apie 295 tūkstančiui gyvų gimusių. Esant tokiom bendrų gyvenimo sąlygom, daugiausiai naujagimių mirdavo nuo infekcinių ligų ir nepakankamo maitinimo.
Nuo tų dienų įvyko daug pakeitimų: dabar naujagimių mirtingumas yra 7 tūkstančiui gyvų gimusių. Mirtingumo prieţastis pagrindinai perinatalinės sąlygos, įgimti apsigimimai. Taip pat daţna mirties prieţastis yra traumos.
Nuo 20 amţiaus pradţios vis daugiau dėmesio buvo skirta vaikų sveikatai – kaip gydymui taip ir prevencijai. Prevencinė sistema pradėjo vystytis labiau po II pasaulinio karo.
Kroatijoje vaikų sveikatos prieţiūra prasideda nuo antenatalinės (iki gimimo) ir tėvų sveikatos prieţiūros. Antenatalinė prieţiūra atliekama specialistų ginekologų. Ji prieinama visoms besilaukiančioms moterims ir apmokama privalomu sveikatos draudimu. Daugiau nei 99 procentai vaikų gimsta gimdymo namuose ar specialiose palatose. Kai kurie gimdymo namai turi prestiţinius pavadinimus „naujagimiams palankios ligoninės“. Laikotarpiui kai motina su vaiku guli ligoninėje, naujagimiui atliekamos vakcinacijos, tikrinama naujagimio klausa, imami tyrimai fenilketonurijai ir hypotiroidizmui nustatyti. Po išrašymo, bendruomenės slaugytoja kelis kartus lanko naujagimį namuose.
Mamoms suteikiamos vaiko prieţiūros atostogos vieneriems metams. Po privalomo periodo (28 savaitės iki gimdymo ir 6 mėnesiai po gimdymo), vaiko tėvas taip pat gali pasinaudoti apmokamomis vaiko prieţiūros atostogomis. Po vienerių metų privalomas pirmas sisteminis sveikatos patikrinimas. Tolimesni sveikatos patikrinimai sutampa su privalomais vakcinavimais nuo hemofilijos, difterijos, stabligės, kokliušo ir poliomielito. Vaikų prevencinė sveikatos prieţiūra atliekama pediatrais ir slaugytojais, arba, jeigu vaikų skaičius toje teritorijoje per maţas, prevencinę pagalbą atlieka šeimos gydytojas. Mokykliniame amţiuje prevencinę sveikatos prieţiūrą vykdo mokyklos terapeutai o gydomąją pagalbą - šeimos gydytojas.
Pagrindinis tikslas prevencinės sveikatos prieţiūros be vakcinacijos yra sekti vaiko augimą ir vystymą, duodant patarimus dėl maitinimo, ypač maitinimo krūtimi ir kitais sveikatos ugdymo klausimais.
Mūsų laikais Kroatijoje rūpinasi naujų prevencinės vaikų sveikatos problemų sprendimais: naujagimių ir perinataliniu mirtingumu, maţo ir labai maţo svorio naujagimiais, įgimtomis anomalijomis, piktybiniais navikais, prievarta prieš vaikus, psichikos sveikata ir kt.
Didţiojoje Britanijoje vadovaujamasi nacionalinėmis įrodymais pagristas prevencines vaikų sveikatos prieţiūros rekomendacijomis. Iki penkerių metų vaikų prevencinę sveikatos prieţiūrą atlieka sveikatos inspektoriai (health visitor) ir bendrosios praktikos gydytojai. Po penkerių metų mokyklos slaugytojai su vaikų gydytojų parama.
Daugelis tradicinių procedūrų ir tikrinimo metodų atliekami iki 15 metų.
Prevencinė vaikų sveikatos prieţiūra Islandijoje jau nuo 1920 m. yra sudedamoji dalis vaikų sveikatos prieţiūros. Gimus vaikui, kiekvienai šeimai pasiūlomi slaugytojos vizitai (daugiausiai 2-4), jei tai reikalinga. Tolimesnę prieţiūrą be apribojimų teikia slaugytojai ir bendrosios praktikos gydytojai. Tėvai turi atvykti į sveikatos prieţiūros centrą, kai vaikui yra 6 savaitės, 3, 5, 6, 8, 10, 12 ir 18 mėnesių, toliau - 3,5 ir 5 metų. Paslaugos nemokamos ir jomis naudojasi daug piliečių. Svarbiausias vizitų tikslas - sekti vaiko augimą ir bendrą vystymąsi bei ugdyti sveikatą. Mokyklos sveikatos prieţiūra organizuota blogiau. Ją atlieka slaugytojai ir, jeigu reikia, bendrosios praktikos gydytojai sveikatos prieţiūros centruose.
Būtinumas šitų prevencinių vaikų sveikatos prieţiūros paslaugų atsirado, kai naujagimių mirtingumas ir maitinimo problemos buvo svarbiausi klausimai. Dabar naujagimių mirtingumas yra 3 tūkstančiui gyvų gimusių o visuomenės dalyvavimas sveikatos prieţiūroje apie 90 procentų iki 3 m. amţiaus. Tačiau dar egzistuoja daug problemų: labai maţo svorio naujagimiai (<500 gr.), jų vystymosi problemos, vyrauja vaikų psichikos sveikatos problemos dėl vaikų prievartos namuose, vaikai, sergančių lėtinėmis ligomis, dėl to negalinčių lankyti mokyklas ir reikalaujančių didesnio dėmesio. [61]
3. Prevencinės veiklos informacinė sistema
3.1. Informacinės sistemos Lietuvoje
Sveikatos informacinė sistema – tai kompiuterizuota gyventojų sveikatos būklės bei sveikatos prieţiūros įstaigų veiklos duomenų bazė. Ją sudaro iš daugelio šaltinių paimti statistiniai duomenys, naudojami nustatant pagrindines sveikatos problemas, sveikatos raidos tendencijas, formuojant sveikatos politiką ir strategiją, plėtojant sveikatos prieţiūros sistemą [12].
Nacionalinės informacinės sveikatos sistemos plėtra bei tobulinimas yra viena iš prioritetinių sveikatos prieţiūros reformos sričių. Sveikatos informacija yra priemonė priimant strateginius sprendimus sveikatos prieţiūros sistemoje, kurie savo ruoţtų gali paveikti politinius sprendimus.
Sparčiai tobulėjant informacinėms technologijoms, didėja ir galimybės rinkti, kaupti, perduoti informaciją, pasitelkti naujus duomenų apdorojimo ir analizės metodus. Sveikatos prieţiūros sistemos informacinės technologijos dar atsilieka nuo kitų sričių. Kompiuteriai daţnai naudojami medicinos technologijoms bei specializuotoms mokslinėms programoms, kurios daro menką įtaką sveikatos sistemos valdymui bei organizavimui. Naujausios medicinos technologijos ir medicinos technika gerokai lenkia technologijas, naudojamas informacijos valdymo ir darbo organizavimo srityse [29].
Europoje labiausiai paplitę sveikatos informacijos šaltiniai:
Oficialus įvykių registravimas
Atrankiniai gyventojų tikrinimai (sveikatos tikrinimai ir sveikatos apklausos) Registrai
Įvykius, susijusius su gyventojų sveikata arba ją tiesiogiai atspindinčius, šalies įstatymų bei poįstatyminių aktų nustatyta tvarka registruoja įvairios institucijos. Lietuvoje šie duomenys gaunami iš Statistikos departamento, Socialinio draudimo valdybos, Medicininės socialinės ekspertizės komisijos, specializuotų sveikatos prieţiūros tarnybų bei sveikatos prieţiūros įstaigų ataskaitų.
Specialūs atrankiniai gyventojų tyrimai atliekami dviem pagrindiniais būdais – medicinos profesionalai patikrina asmenų grupių sveikatą arba jie paprašomi atsakyti į tam tikrus su sveikata
susijusius klausimus. Apklausos rengiamos įvairiais būdais – tiesiogiai, telefonu, paštu arba kompleksiškai.
Registrai jungia duomenis apie tuos pačius asmenis iš įvairių registracijos šaltinių ir pateikia vaizdą apie tam tikrą ligą ar jos prognozę, pavyzdţiui apie vėţinius ar psichinius susirgimus [12].
Įstaigose renkama ir kaupiama ir specifinė sveikatos statistikos informacija, kuriai apdoroti reikalinga atitinkama programinė įranga. Informacijos rinkimas, analizė ir perdavimas yra brangūs procesai, todėl svarbu racionaliai įvertinti poreikius, informacijos pateikimo būdus.
Ypač tai aktualu sveikatos prieţiūros sektoriuje.
Lietuvoje renkama sveikatos statistinė informacija beveik atitinka PSO programos
„Sveikata visiems“ bei Nacionalinės sveikatos programos monitoravimo poreikius. Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje renkama pakankamai daug ir įvairios informacijos. Todėl politikos formavimui ir sektoriaus valdymui duomenų pakanka. Reikėtų gerinti informacijos prieinamumą, sukurti trūkstamos informacijos surinkimo sistemą.
Esant įvairesnės integruotos informacijos poreikiui bei gerėjant technologinėms galimybėms kompiuterizuoti sveikatos informacijos rinkimą, kaupimą, apdorojimą bei analizę, taip pat ir informacijos prieinamumą, būtina tobulinti sveikatos informacinę sistemą. [29]
2005 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje mūsų šalyje pradėtas nacionalinio e. sveikatos sistemos sveikatos apsaugos sektoriuje projekto pirmojo etapo kūrimas ir diegimas. Nacionalinis e. sveikatos projektas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtas vadovaujantis Elektroninės sveikatos 2005 – 2010 metų strategija.
E. sveikatos sistema – informacinių sistemų, automatizuojančių įvairias sveikatos prieţiūros sektorių sritis bei sudarančių galimybes teikti naujas sveikatos prieţiūros paslaugas, visuma.
Projekto tikslas – informacinių technologijų šalies sveikatos sistemoje diegimas, skatinantis efektyvų ir kokybišką sveikatos apsaugos ir prieţiūros sistemos funkcionavimo pertvarkymą visuose sveikatinimo lygmenyse. Šiuo metu yra sukurti pagrindiniai integruotos sistemos moduliai, kurie tolesnės projekto plėtros eigoje šalies sveikatos prieţiūros įstaigoms suteiks galimybę keistis elektronine paciento sveikatos informacija ir tai leis gerinti teikiamų sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę [13].
Elektroninė sveikatos sistema pelnytai vadinama „revoliucija“ sveikatos sistemoje. Jos ištakose – privalomojo sveikatos draudimo informacinė sistema „Sveidra“, įdiegta 1998 metais, pradėjo sisteminę medicinos paslaugų apskaitos ir informacijos mainų evoliuciją.
3.1.1. Privalomojo sveikatos draudimo duomenų bazė „Sveidra“
Viena iš medicinos įstaigų pareigų, apibrėţtų Lietuvos Respublikos sveikatos prieţiūros įstaigų įstatyme, yra pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorinės korteles bei teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. [30]
LR Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 687 buvo patvirtintos naujos ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų apskaitos formos ir jų pagrindu sukurta duomenų bazė -dabar ţinoma “Sveidros” pavadinimu. Duomenų bazė sukurta naudojant ORACLE duomenų bazių valdymo sistemą. [33,6]
Nuo 1999-jų pradţios visos asmens sveikatos prieţiūros įstaigos, teikiančios ambulatorines arba stacionarines gydymo paslaugas ir pasirašiusios sutartis su ligonių kasomis, pildo atitinkamus statistinės apskaitos dokumentus apie besigydančius ambulatoriškai (forma 025/a-LK), taip pat apie išvykusius iš stacionaro pacientus.
Sveikatos prieţiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarka reglamentuota įsakymu Nr. 515 [34].
Šie statistinės apskaitos duomenys iš medicinos įstaigų informacinių sistemų automatiškai persiunčiami pirmiausia į TLK, o iš jų - į VLK [55]. Šios bazės kopija teikiama Lietuvos sveikatos informacijos centrui statistinei-epidemiologinei analizei atlikti. [6]
Statistikos departamento duomenimis 2007 m. pradţioje 68,6 sveikatos prieţiūros įstaigų nurodė, kad naudojasi Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos informacine sistema „Sveidra“. Šių metų pradţioje "Sveidros" duomenų bazėje iš 844 Lietuvos gydymo įstaigų buvo sukaupta per 70 mln. minėtų dokumentų duomenų, 72,5 mln. diagnozių bei 133 mln. įrašų apie suteiktas paslaugas. VLK informacinės sistemos programinė įranga seka ir tvarko pacientų prisirašymo gydymo įstaigose apskaitą - sukaupta apie 11,3 mln. tokių įrašų. Šių duomenų pagrindu su gydymo įstaigomis atsiskaitoma uţ gyventojams suteiktas asmens sveikatos prieţiūros paslaugas.
Vienas iš pagrindinių "Sveidros" uţdavinių - įdiegti kompiuterizuotas informacines technologijas visuose privalomojo sveikatos draudimo viešųjų paslaugų teikimo gyventojams procesuose, kuriuose dalyvauja ligonių kasos. Tai nulemia ir šios informacinės sistemos vietą el.
sveikatos struktūroje. Apskritai "Sveidroje" sukaupta daug informacijos, kurią galima efektyviai panaudoti ir gydymo įstaigų, ir kitų šalies institucijų poreikiams [55].
3.1.2. Lietuvos sveikatos informacijos centras
Duomenys apie sveikatą yra renkami ir kaupiami jau keletą dešimtmečių. Plėtojant nacionalinę sveikatos informacinę sistemą, svarbus ţingsnis – Lietuvos nacionalinio Sveikatos informacijos centro įkūrimas. Sujungus nacionalinius sveikatos statistikos duomenis su populiacinių mokslinių tyrimų duomenimis, Lietuva tapo viena iš nedaugelio Europos šalių, turinčių šiuolaikinę sveikatos duomenų bazę, parengta pagal PSO standartus [12].
Lietuvos sveikatos informacijos centras (toliau – LSIC) yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos visuomenės sveikatos prieţiūros įstaiga, išlaikoma valstybės biudţeto lėšomis.
Lietuvos sveikatos informacijos centre (LSIC) rutininiu būdu t. y. pagal patvirtintas apskaitos ir ataskaitų formas renkama nemaţa duomenų, kurie charakterizuoja gyventojų sveikatą, sveikatos prieţiūrą, o taip pat sveikatos prieţiūros išteklius. Uţsienio literatūroje tokiu metodu renkami duomenys vadinami administraciniais duomenimis.
LSIC informacinė bazė apima metinių statistinių ataskaitų duomenis, surenkamus iš sveikatos apsaugos sričiai priklausančių įstaigų, pavaldţių Sveikatos apsaugos, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijoms, duomenis gaunamus iš Statistikos departamento bei SAM pavaldţių specializuotų tarnybų (centrų) ir registrų. Kompiuterizuota duomenų bazė kaupiama nuo 1991 metų [39].
3.2. Vaikų profilaktinių tikrinimų duomenų šaltiniai ir jų kokybės uţtikrinimas Vertinant gyventojų sveikatą ir nustatant prioritetines sveikatos problemas labai svarbu rinkti duomenis apie bendrąjį gyventojų sergamumą bei sergamumą tam tikromis ligomis. Be šitų duomenų neįmanoma formuoti sveikatos politikos, sėkmingai valdyti sveikatos sistemos ir įvairių lygių sveikatos prieţiūros tarnybų, negali efektyviai funkcionuoti sveikatos sistema. Tačiau sveikatos prieţiūros tarnybų duomenys apie gyventojų sergamumą informatyvūs ribotai, nes priklauso nuo daugelio veiksnių: medicinos pagalbos prieinamumo, pirminės sveikatos prieţiūros organizavimo bei specializuotos pagalbos išplėtimo, medicinos personalo kvalifikacijos bei
diagnostikos kokybės, sveikatos prieţiūros materialinės bazės, gyventojų kultūros ir motyvacijos naudotis sveikatos tarnybų teikiamomis paslaugomis. Vertinant sergamumo pagal gyventojų kreipimąsi į sveikatos prieţiūros įstaigas duomenis, reikia nepamiršti minėtų veiksnių poveikio.
Nors šis sergamumo tyrimo metodas turi daug trūkumų, bet kol kas nėra sukurto ekonomikos svertais pagristo sveikatos nuolatinio vertinimo (monitoringo), Lietuvoje ligų apskaita vykdoma taip [12].
Kadangi duomenys apie gyventojų sveikatą svarbūs formuojant sveikatos politiką, be abejo labai svarbus duomenų kokybės klausimas.
Vaikų profilaktinių tikrinimų duomenų šaltiniai - tai LSIC duomenų bazė ir privalomojo sveikatos draudimo duomenų bazė „Sveidra“.
Duomenų bazė – įvairių tipų įrašų ir santykių tarp įrašų, duomenų agregatų ir elementų visuma [51].
Kaip jau minėta, LSIC duomenų bazę sudaro nacionaliniai sveikatos statistikos duomenys ir populiacinių mokslinių tyrimų duomenys. Duomenys apie vaikų profilaktinius tikrinimus į LSIC duomenų bazę patenka iš formos Nr. 21. Minėtos formos duomenimis LSIC apskaičiuojami tokie rodikliai:
profilaktinių vaikų sveikatos tikrinimų apimtys (proc.);
tam tikrų amţiaus grupių vaikų su regos (klausos, kalbos, laikysenos sutrikimais, skolioze) sutrikimais skaičius 1000-čiui patikrintų vaikų [7].
Forma 21 tai ataskaitinė forma. Jos duomenys turi susidėti iš apskaitos formų. Įstatymais nėra patvirtinta apskaitos forma ir nėra reglamentuota 21 formos pildymo metodika. Toks duomenų rinkimas neuţtikrina reikiamos duomenų kokybės.
Kitas profilaktinių tikrinimų duomenų šaltinis – duomenų bazė „Sveidra“.
„Sveidros“ duomenų bazėje yra fiksuojamos visos ambulatorinio apsilankymo metu asmeniui nustatytos ligos. Jei pacientas gydėsi stacionare, registruojama pagrindinė prieţastis, dėl kurios jis buvo gydomas. Kadangi informacinėje sistemoje „Sveidra“ duomenys yra personifikuoti, atsiranda galimybė analizuoti informaciją asmens lygiu, eliminuoti susirgimų dubliavimą, sveikatos rodiklius skaičiuoti pagal asmens gyvenamąją vietą. Todėl galima uţtikrinti geresnę duomenų kokybę.
Lietuvos sveikatos informacijos centras renka sergamumo duomenis iš visų sveikatos prieţiūros įstaigų, kurios sudaro Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą. Su informacine sistema
„Sveidra“ dirba tik įstaigos, turinčios sutartis su Ligonių kasomis. Tačiau atlikus abiejų sistemų duomenų palyginamąją analizę, paaiškėjo, kad „Sveidra“ apima iki 98 proc. stacionarinių gydymo epizodų ir apie 92 proc. ambulatorinių apsilankymų. Tai leidţia teigti, jog „Sveidros“
duomenys pakankamai atspindi populiacinį lygmenį [53].
Kokybė – visuma gaminio savybių, visiškai tenkinančių vartotojo specifinius poreikius duotame visuomenės vystymosi etape [4].
Kokybė – tai produkto ar paslaugos ypatumų ir charakteristikų visuma, suteikianti galimybę patenkinti išreikštus arba menamus poreikius [8].
Kokybės užtikrinimas - visuma priemonių ir procedūrų, uţtikrinančių platinimui skirto produkto atitikimą standartams ir kitiems reikalavimams.
Pageidautina, kad programinės įrangos kokybės uţtikrinimo priemonių būtų imamasi visose jos projektavimo ir prieţiūros stadijose. Ji nuolat testuojama, bandoma, ieškoma klaidų ir jos šalinamos. Daţnai naudojama speciali programinė įranga šiems darbams atlikti, pavyzdţiui, klaidoms aptikti [16].
Duomenų kokybę blogina:
Nereglamentuotas ar nepakankamai reglamentuotas duomenų surinkimo procesas Netinkami duomenų surinkimo instrumentai ir procedūros (netinkama metodologija)
Nekokybiškas duomenų registravimas ir teikimas atsakingoms institucijoms Klaidos apdorojant duomenis
Duomenų kokybės gerinimo būdai:
Įtraukti duomenų teikėjus į sistemų kūrimą Standartizuoti definicijas ir procedūras Kurti paprastas sistemas
Motyvuoti duomenų teikėjus
Panaudoti turimus instrumentus ir informacines technologijas [64].
Pagal statistikos įstatymą yra keli oficialiosios statistikos organizavimo bendrieji principai:
statistiniuose stebėjimuose taikomų metodų ir metodikų skaidrumo;
statistinių duomenų palyginamumo;
tarptautinių klasifikacijų ir standartų, pagal kuriuos tvarkomi statistiniai duomenys, laikymosi;
statistikos metodikų tarpusavio suderinamumo. [23]
Tokiu būdu „Sveidros“ duomenų kokybė laikoma geresne nei 21 formos.
TYRIMO MEDŢIAGA IR METODIKA 1. Tyrimo medţiaga
Tyrimo metų buvo nagrinėjami du informacijos šaltiniai, kuriuose pateikta informacija apie vaikų profilaktinius tikrinimus. Tai forma Nr. 21 (sveikata metinė) (2 priedas) ir duomenų bazė „Sveidra“(formos 025/a-LK duomenys). Nagrinėta 2005 m. informacija.
Forma Nr. 21 - sveikata metinė (Vaikų profilaktinių medicinos apţiūrų ataskaita) buvo įvesta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr.
687 „Dėl medicininės apskaitos dokumentų formų tvirtinimo“. [33]
Šį formą įeina į privalomų sveikatos statistikos ataskaitos formų, pildomų sveikatos prieţiūros įstaigose, sąrašą. Visos asmens sveikatos prieţiūros įstaigos privalo kasmet pildyti šią formą ir pristatyti į Lietuvos sveikatos informacijos centrą. [34] Tai reglamentuota įsakymu Nr.
515. Šis įstatymas nenurodo šio dokumento pildymo tvarkos, todėl kiekviena pirminės sveikatos prieţiūros įstaiga registruoja vaikų sveikatos sutrikimus ir profilaktiškai apţiūrėtų vaikų skaičių pagal savo sugalvota sistemą. Pvz. Klaipėdos miesto PSP centre sukurta papildoma forma, kurioje kiekvieną mėnesį fiksuojami profilaktiškai patikrintų vaikų ir jų metu nustatytų sutrikimų skaičiai. Metų gale suskaičiuojami rezultatai. Kitos PSP įstaigos metų gale perţiūri visų registruotų vaikų korteles ir tokių būdu nustato sutrikimų skaičių. Nėra vieningos pildymo sistemos. Taip pat nėra duomenų kokybės kontrolės mechanizmo. Akivaizdu, kad tai neuţtikrina duomenų kokybės.
2005 m. ataskaitą pateikė12 PSP įstaigų. Pagal Statistikos įstatymą kai kurie įstaigos duomenys yra konfidencialūs, tad įstaigų darbe konkrčiai neįvardijamos. 3 iš tiriamųjų įstaigų yra viešosios (VšĮ 1, VšĮ 2 ir VšĮ 3), kitos privačios, sudariusios sutartį su Klaipėdos TLK (Pr 1, Pr 2 ir t.t). Iš viso Klaipėdoje yra 13 PSP įstaigų sudariusių sutartį su TLK. Pr 1 įstaigą sudaro 2 filialai, kurie pateikia ataskaitas atskirai, bet „Sveidros“ duomenų bazėje jie traktuojami kaip viena įstaiga, todėl jų ataskaitų duomenys buvo sujungti.
Toliau buvo analizuojama ir vertinama “Sveidros” duomenų bazės informaciją.
Privalomojo draudimo duomenų bazėje „Sveidra“ duomenys apie vaikų susirgimus fiksuojami apskaitos formos 025/a-LK (Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė Nr....) pagalba (3 priedas). Ši forma pildoma kiekvieno apsilankymo metu. Vaikui atvykus pas savo šeimos gydytoją, jo apsilankymo prieţastis(dėl ligos ar profilaktiškai) ir galutinė diagnozė
bus Z00 (Asmenų, neturinčių nusiskundimų ar nustatytos diagnozės, bendras sveikatos patikrinimas ir ištyrimas ). Tokiu būdu, jeigu vaikas apsilankė savo PSP įstaigoje profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, informacija apie apsilankymą turi būti uţfiksuota ir „Sveidros“ duomenų bazėje ir 21 formoje (ar dokumente, kur renkami duomenys 21 formai). Todėl informacija, kurią PSP įstaigos pateikia 21 formoje, turi sutapti su „Sveidros“ duomenų bazės informacija.
Tyrimo kontingentą sudarė vaikai nuo 0 iki 15 m., registruoti Klaipėdos miesto PSP įstaigose ir profilaktiškai patikrinti 2005 m., kuriems buvo nustatyti sveikatos sutrikimai (regėjimo, klausos, kalbos, laikysenos). Kadangi analizuojami administraciniai šaltiniai, atranka ištisinė.
Iš viso Klaipėdos PSP įstaigose prirašyti 32443 vaikai nuo 0 iki 15m. 17937 (55 proc.) iš jų prirašyti viešosiose įstaigose ir 14506 (45 proc.) - privačiose.
2005 m. Klaipėdos PSP įstaigose prirašytų vaikų pasiskirstymas pagal amţiaus grupes pateiktas 1 pav.
1 pav.
Prirašyti vaikai Klaipėdos PSP įstaigose pagal amžiaus grupes
16309
9718 6591
17937 14506 13239
7709 5530
0 2000 4000 6000 8000 10000 12000 14000 16000 18000 20000
0-6 7-14 0-14 0-15
Viešosios įstaigos Privačios įstaigos
