LIETUVOS GYDYTOJŲ NUOMONĖ APIE KORUPCIJOS PRIEŽASTIS SVEIKATOS SISTEMOJE IR GALIMUS SPRENDIMO BŪDUS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO MEDICINOS AKADEMIJOS MEDICINOS FAKULTETO

„MEDICINOS“ VIENTISŲJŲ STUDIJŲ PROGRAMOS BAIGIAMASIS MAGISTRO DARBAS

LSMU VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS SVEIKATOS VADYBOS KATEDRA

LIETUVOS GYDYTOJŲ NUOMONĖ APIE KORUPCIJOS PRIEŽASTIS

SVEIKATOS SISTEMOJE IR GALIMUS SPRENDIMO BŪDUS

Darbo autorius: Eglė Bertašiūtė

Darbo vadovas: asist. Kristina Astromskė Darbo konsultantas: dr. Mindaugas Štelemėkas

TURINYS

1. SANTRAUKA ... 3

2. SUMMARY ... 4

3. PADĖKA ... 5

4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5

6. SANTRUMPOS ... 6 7. SĄVOKOS ... 7 8. ĮVADAS ... 8 9. DARBO TIKSLAS ... 9 10. DARBO UŽDAVINIAI ... 9 11. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10 11.1 Korupcijos samprata ... 10 11.2 Korupcijos paplitimas ... 10

11.3 Korupcijos pasireiškimo formos ... 11

11.4 Korupcijos priežastys ... 12

11.5 Atlygio didinimas sveikatos priežiūros specialistams ... 13

11.6 Apibendrinimas ... 14

12. METODIKA ... 15

13. REZULTATAI ... 17

14. REZULTATŲ APTARIMAS ... 19

14.1. Tyrimo trūkumai ir privalumai ... 21

15. IŠVADOS ... 22

16. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 23

17. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 24

1. SANTRAUKA

Darbo pavadinimas: Lietuvos gydytojų nuomonė apie korupcijos priežastis sveikatos sistemoje ir galimus sprendimo būdus.

Tyrimo tikslas: nustatyti Lietuvos gydytojų nuomonę apie korupcijos priežastis ir atlygio pakankamumą kaip galimą sprendimo būdą.

Uždaviniai: 1. Nustatyti Lietuvos gydytojų korupcinę patirtį ir jos formas sveikatos sistemoje 2. Išsiaiškinti gydytojų nuomonę apie korupciją ir kyšininkavimo priežastis sveikatos sistemoje 3. Įvertinti gydytojų nuomonę apie atlygio pakankamumą, užtikrinant kaip korupcijos sumažinimo būdą sveikatos sistemoje.

Metodai ir tyrimo dalyviai: Tyrimas atliktas 2016 m. spalio mėn., naudojant elektroninę anoniminę anketą. Buvo apklausiami Lietuvos gydytojai ir gydytojai rezidentai, siekiant surinkti duomenis, ką mano gydytojai apie korupciją ir atlygio pakankamumą sveikatos priežiūros sistemoje. Iš viso apklausti 611 respondentų. Pagrindiniai tyrimo respondentai buvo jaunesni nei 35 metų, terapinės specialybės gydytojai, dirbantys universitetinėje ligoninėje. Gautas Bioetikas pritarimas tyrimui. Atlikta surinktų duomenų statistinė analizė, naudojant IBM SPSS 23.0 programos paketą.

Rezultatai: Tyrimas parodė, jog Lietuvos gydytojai su korupcija susiduria kasdieninėje veikloje. Dažniausiai jiems siūlomas piniginis atlygis (72,7 proc.) ir saldumynai (80 proc.). Tačiau gydytojų požiūris į kyšininkavimą yra neigiamas. Apklaustieji gydytojai nurodė, jog reikšmingiausios korupcijos priežastys yra finansinės: per maži sveikatos priežiūros specialistų atlyginimai (76,4 proc.), nepakankamas sveikatos apsaugos sistemos finansavimas ir neracionalus lėšų panaudojimas (72,8 proc.). Respondentai teigia, jog šiuo metu jų atlyginimai yra nepakankami (94 proc.) todėl, siekiant sumažinti korupcijos reiškinį sveikatos sistemoje ir norint pasiekti nulinę toleranciją korupcijai, atlyginimai turi siekti beveik 2,5 vidutinius darbo užmokesčius (VDU).

Išvados: Apklaustųjų gydytojų nuomone, pagrindinės korupcijos priežastys yra maži sveikatos specialistų atlyginimai, nepakankamas visos sveikatos priežiūros sistemos finansavimas ir netinkamas lėšų paskirstymas. Respondentų nuomone, padidinus atlyginimus iki dviejų su puse VDU, būtų galima tikėtis reikšmingo kyšininkavimo sumažėjimo sveikatos sistemoje.

Praktinės rekomendacijos: 1. Svarbus žingsnis, prioritetine tvarka spręsti mažų atlyginimų problemą sveikatos priežiūros specialistams 2. Siekiant žymesnio korupcijos sumažėjimo sveikatos sistemoje, būtinas kompleksinių priemonių taikymas.

2. SUMMARY

Title: The attitude of Lithuanian doctors towards corruption and possible solutions in health care system.

Aim: to reveal Lithuanian doctors’ attitude towards corruption in health care system and adequate wage as a possible solution.

Objectives: 1. To identify the prevalence of corruption and different types of it among Lithuanian doctors. 2. To analyse attitudes of doctors towards corruption and the reasons behind it. 3. To assess the opinions of doctors towards adequate salary increase as the main solution.

Material and methods: For analysis, data from a survey carried out in October, 2016 was used. The total sample of the study consisted of 611 respondents. The main respondents were doctors and junior doctors, younger than 35 years, specialty of internal medicine and working in hospital of university. The statistical analysis was performed using IBM SPSS 23.0.

Results: The research revealed that the corruption is widespread in Lithuanian health care system. Health care specialists usually receive money (72,7 %) and candies (80 %) as an informal payment. However, respondents’ view on the informal payment is clearly negative. According to doctors, the main reasons of corruption are low salaries (76,4 %), insufficient funding and irrational financial management of health care system (72,8 %). Respondents state that salaries at this time are insufficient (94 %) and that it should be 2,5 time of an average wage to expect a significant decrease in amount of informal payments in health care system.

Conclusions: From doctors’ point-of- view, the main reasons of corruption are financial: low salaries, insufficient funding and irrational financial management of health care system. It would be possible to expect a significant decrease in amount of informal payment if salaries increased by two and a half times the average wage.

Recommendation: 1. Insufficient salaries of doctors should be targeted first in order to reduce corruption in health care. 2. Policy strategy consisting of complex measures should be established to eradicate informal payments.

3. PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovei asist. Kristinai Astromskei už suteiktą progą dirbti kartu, paramą, pagalbą ir patarimus ruošiant baigiamąjį magistrinį darbą. Dėkoju darbo konsultantui dr. Mindaugui Štelemėkui už vertingas pastabas ir pasiūlymus.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo. Baigiamasis magistrinis darbas nebuvo remtas.

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro (LSMU BEC) pritarimas Nr. BEC-MF-394.

6. SANTRUMPOS

ES – Europos Sąjunga LR – Lietuvos Respublika TI – Transparency International STT – Specialiųjų tyrimų tarnyba PKB – Pasaulio korupcijos barometras VDU – vidutinis darbo užmokestis

EBPO – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos

SHC1– Korupcija Europos sveikatos priežiūros sistemoje (angl. Corruption in the European Healthcare Sector)

7. SĄVOKOS

Lietuvos korupcijos žemėlapis – Lietuvos gyventojų, verslo įmonių vadovų ir valstybės tarnautojų apklausa, kurios tikslas įvertinti korupcinę situaciją Lietuvoje.

Pasaulio korupcijos barometras - sociologinis tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti žmonių korupcinę patirtį ir jų nuomonę apie šalies institucijų korumpuotumą.

Valstybės tarnautojai – asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje: valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas.

8. ĮVADAS

Korupcija sveikatos sistemoje yra vienas pavojingiausių socialinių reiškinių, keliantis grėsmę prigimtinėms žmogaus teisėms ir visuomenės moralei bei iškreipiantis socialinį teisingumą [1].

Tarptautinė organizacija Transparency International (TI) kasmet atlieka Korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrimą. KSI parodo, kaip šalyje suvokiama valstybės bei savivaldybių tarnautojų ir politikų korupcija. KSI įverčiai rikiuojasi šimto balų skalėje, kur 100 balų žymi labai skaidrią valstybę, 0 – labai korumpuotą. Nors vertinant 2012-2015 metų laikotarpį, Lietuvoje korupcijos suvokimo indeksas gerėjo tačiau paskutiniais duomenimis 2015-2017 metais Lietuvoje indeksas nekito ir 2017 m. šalis surinko 59 balus [30]. Paskutiniais metais Lietuvoje kovojant su korupcija pažangos nestebima ir rodikliai rodo, kad Lietuva užima tarpinę padėtį tarp labai korumpuotų ir skaidrių šalių. Dėl to galima teigti, jog šalyje korupcijos problema yra labai aktuali, o sprendimo būdai nėra tokie efektyvūs.

Pagal Pasaulinio korupcijos barometro 2016 m. tyrimo duomenis [2] tarp visų šalies institucijų pagal kyšininkavimą Lietuva sveikatos sistemoje išlieka viena labiausiai korumpuotų ES valstybių. Tyrimo rezultatai rodo, jog net 24 % gyventojų davė kyšį gydymo įstaigose. Tačiau tyrimai ne visada atskleidžia korupcijos reiškinį visais įmanomais aspektais, nes tai latentinis reiškinys ir korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų poveikis įvairioms ekonomikos ir socialinėms sritims išryškėja tik vėliau, susidūrus su korupcijos pasekmėmis [3].

Dažniausiai atliekami sociologiniai tyrimai, siekiant nustatyti visuomenės, valstybės tarnautojų ir politikų nuomonę apie korupciją, jos priežastis [2, 4, 5]. Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, yra rengiama Nacionalinė korupcijos prevencijos programa. Viena iš korupcijos nurodomų priežasčių - maži sveikatos priežiūros specialistų atlyginimai [6]. Todėl 2017 metais pasirašyta kolektyvinė sutartis dėl gydytojų ir slaugytojų atlyginimo didinimo [7]. Tačiau, sprendžiant šią problemą, tikslinga įvertinti gydytojų nuomonę apie dabartinį atlyginimo pakankamumą ir jo dydį, kovojant su korupcija. Nagrinėjant smulkiosios korupcijos problemą tarp paciento ir gydytojo, nėra atlikta tyrimų, kurie atspindėtų gydytojų nuomonę apie tai. Todėl reikalinga išsamesnė analizė, jog korupcijos mažinimo priemonės būtų efektyvesnės.

Atsižvelgiant į kyšininkavimo problemą sveikatos priežiūros sektoriuje, šiuo tyrimu bus siekiama nustatyti Lietuvos gydytojų nuomonę apie korupcijos priežastis ir atlygio pakankamumą kaip galimą sprendimo būdą.

9. DARBO TIKSLAS

Nustatyti Lietuvos gydytojų nuomonę apie korupcijos priežastis ir atlygio pakankamumą kaip galimą sprendimo būdą.

10. DARBO UŽDAVINIAI

1. Nustatyti Lietuvos gydytojų korupcinę patirtį ir jos formas sveikatos sistemoje.

2. Išsiaiškinti gydytojų nuomonę apie korupciją ir kyšininkavimo priežastis sveikatos sistemoje. 3. Įvertinti gydytojų nuomonę apie atlygio pakankamumą, užtikrinant kaip korupcijos

11. LITERATŪROS APŽVALGA

Analizuojant gydytojų nuomonę apie korupcijos priežastis ir galimus sprendimo būdus šiame darbe, pirmiausia reikia apibrėžti korupcijos sąvoką ir jos sampratą.

Korupcijos apibrėžimas literatūroje pateikiamas labai įvairus [8-10]. Visų pirma, skirtingose šalyse korupcijos teisinis reglamentavimas gali skirtis. Vienose korupcija gali būti griežtai draudžiama ir kontroliuojama, o kitose nedraudžiama ar net toleruojama [10].

Žvelgiant Europos mastu, Europos Komisija nurodo, jog korupcija - tai piktnaudžiavimas įgaliojimais siekiant naudos. Ši samprata apima korupciją ir viešajame, ir privačiame sektoriuose [11]. Tačiau platesnė korupcijos sąvoka nurodoma Lietuvos Respublikos (LR) nacionalinės kovos su korupcija programoje, kurioje teigiama, jog korupcija – tai bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesys, neatitinkantis jiems suteiktų įgaliojimų ar nustatytų elgesio standartų, ar tokio elgesio skatinimas siekiant naudos sau ar kitiems asmenims ir taip pakenkiant asmenų ir valstybės interesams [12]. Tai parodo, jog nėra vieningo apibrėžimo korupcijai apibūdinti.

Žvelgiant plačiąja prasme, korupcinio pobūdžio veiklos, kurių dalyviai yra viešojo ir privataus sektorių subjektai, dažniausiai skirstomos į „didžioji“ (arba „sisteminė“) ir „smulkioji“ (arba „buitinė“) [14]. Į pirmąją yra įtraukiami politinio ir ekonominio elito atstovai. Tai didžiausią visuomenės dėmesį pritraukianti korupcijos forma. Tokio pobūdžio korupcija būdinga kaip teisėkūrai, viešiesiems pirkimams, aplinkos apsaugos sektoriui. Tuo tarpu „smulkioji korupcija“, kuriai būdingas smulkusis kyšininkavimas, dažniausiai pasitaiko kasdieniame gyvenime [14]. Didžiausios prielaidos pasireikšti smulkiajai korupcijai yra miestų ir rajonų savivaldybėse, policijoje, mokesčių inspekcijoje, muitinėje, sveikatos priežiūros įstaigose. Taigi, tarp paciento ir gydytojo vyrauja smulkioji korupcija.

LR baudžiamajame kodekse [15] nėra apibrėžtos korupcijos sąvokos, tačiau išskiriamos korupcinio pobūdžio veiklos. Viena iš jų - kyšininkavimas, kurios pagrindinė priemonė – kyšis, bet koks neoficialus atlygis valstybės tarnautojui, siekiant asmeninės naudos. Tai parodo, jog Lietuvoje bet kokio neoficialaus atlygio prašymas, ėmimas, siūlymas ar davimas yra korupcija.

Taigi, įvairiuose šaltiniuose korupcija yra apibrėžiama skirtingai. Pagal pobūdį sveikatos priežiūros įstaigoms dažniausiai būdinga smulkioji korupcija, kuri įprastai pasireiškia kyšininkavimu, naudojant kyšį kaip neoficialių atlygį.

Korupcijos paplitimui nustatyti dažniausiai yra naudojamos socialiniai tyrimai. Vienas iš jų 2016 m. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuotas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“ [1]. Tyrime buvo tirtos trys grupės: Lietuvos gyventojai, verslo įmonių vadovai ir valstybės tarnautojai. Visos grupės korupciją kaip reiškinį vertina neigiamai. Ji Lietuvoje pagal tyrimo duomenis iš 18 problemų sąrašo užima 5-ą vietą po mažų atlyginimų, emigracijos, kylančių kainų, alkoholizmo. Šie duomenys atskleidžia, jog korupcija Lietuvoje yra aktuali problema.

Aiškinantis korupcijos mastą atskirose Lietuvos institucijose kaip policija, seimas, teismas, ministerija, verslas, tame pačiame tyrime buvo nustatyta, jog respondentų nuomone, labiausiai korumpuota Lietuvoje yra sveikatos apsaugos institucijos/ligoninės. Pagal „Šalies gyventojų nuomonės tyrimą dėl sveikatos apsaugos 2016” [5] rezultatus, penktadalis (20 proc.) gydymo įstaigose apsilankiusių respondentų teigė, jog vienaip ar kitaip yra neoficialiai atsiskaitę su gydytoju ar kitu medicinos darbuotoju. Pagal TI sociologinio tyrimo „Pasaulio korupcijos barometro 2016: Europa ir Centrinė Azija“ duomenis [2] net 24 proc. Lietuvos gyventojų davė kyšį sveikatos priežiūros srityje. Teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, neoficialūs mokėjimai yra svarbi ir sudėtinga problema daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių [8,16]. Palyginus duomenis Lietuva atsiduria priešpaskutinėje vietoje ir blogesnė situacija yra tik Rumunijoje, kurioje 33 proc. gyventojų davė kyšį sveikatos priežiūros srityje. Geriausia situacija yra Ispanijoje, kurioje tik 1 proc. gyventojų teigia, jog davė kyšį [2]. Taigi, šalies gyventojų nuomonė ir asmeninė patirtis rodo, jog Lietuvoje korupcijos problema sveikatos priežiūros įstaigose yra opi ir šalis išlieka viena labiausiai korumpuotų ES valstybių šioje srityje.

11.3 Korupcijos pasireiškimo formos

Anot J. Palidauskaitės (2010), korupcija pasireiškia įvairiomis formomis ir kinta prisitaikydama prie aplinkos pokyčių. Korupcinė veikla būdinga valdžios atstovams, pavieniams asmenims ir organizacijoms [17]. Daugelį neoficialių mokėjimų galima suskirstyti pagal tai, kas inicijuoja neoficialius mokėjimus (gydytojas ar pacientas), kam mokama (sveikatos priežiūros darbuotojui, įstaigai), kokio pobūdžio yra atliekamas mokėjimas (grynieji pinigai ar daiktai), kada atliekamas mokėjimas (prieš paslaugą ar po jos), koks mokėjimo tikslas (dėkingumas, kokybiškesnė paslauga, greitesnė paslauga) [10].

Kasmet atliekamame „Gyventojų nuomonės tyrime dėl sveikatos apsaugos“ [5] 2017 m. nustatyta, jog dažniausiai neoficialias priemokas inicijuoja pacientai. Jie dažniau duoda pinigų (13 proc.) kitokių dovanų (7 proc.). Populiariausios gydytojams ar kitiems medicinos darbuotojams

proc.), gėlių (16 proc.), maisto produktų (12 proc.). Tas pats tyrimas parodė, jog dažniausiai neoficialiai su medicinos darbuotojais atsiskaitoma norint gauti greičiau ir geresnę, kokybiškesnę paslaugą arba norima nuoširdžiai atsidėkoti medicinos darbuotojui. Tai atskleidžia, jog Lietuvos gyventojai, siekdami apeiti sistemos ydas, gydytojams duoda kyšį įvairiomis formomis.

11.4 Korupcijos priežastys

Korupcija yra latentinis reiškinys, kurį lemia daugybė veiksnių. Anot I. Michailovič (2005), jį galima apibūdinti kaip socialinę problemą, keliančią grėsmę ne tik socialinei, bet ir ekonominei, politinei sistemai, teisėtvarkai [14].

Siekiant mažinti korupcijos lygį sveikatos priežiūros sistemoje, reikia atsižvelgti į priežastis, kurios lemia jos atsiradimą. Tam įtaką daro daugybė veiksnių, kurie sukuria neefektyvią sistemą. Lietuvos teisės aktuose nėra išskiriamos konkrečios korupcijos priežastys. Tačiau tai aiškiai apibrėžiama Europos komisijos 2013 metais atliktame tyrime „Korupcija Europos sveikatos priežiūros sistemoje“ (Corruption in the European Healthcare Sector) (SHC1) [11], kuriame tirtos 25 Europos sąjungos (ES) šalys, įskaitant ir Lietuvą. Tyrime išskiriamos šešios pagrindinės priežastys, būdingos visoms šalims:

1. Maži sveikatos priežiūros specialistų atlyginimai;

2. Nepakankamas sveikatos apsaugos sistemos finansavimas ir neracionalus lėšų panaudojimas; 3. Sveikatos priežiūros prieinamumo netolygumai;

4. Visuomenės nuostatos ir kultūrinės tradicijos; 5. Asmeninės naudos siekimas ir gobšumas; 6. Nepakankama kontrolė ir atsakomybė.

Taigi, tyrime parodoma, jog korupcijos problema sveikatos sistemoje yra daugialypė, kurią lemia įvairios priežastys.

2017 m. atnaujintame SHC1 tyrime [18] stebima, jog skirtingose šalyse taikomų korupcijos mažinimo priemonių efektyvumas skiriasi. Pavyzdžiui, Lenkijoje stebimas didelis progresas, nes dažniau visuomenė yra informuojama apie nuobaudas gydytojams už kyšių ėmimą. Priešingai, Graikijoje 2013-2017 m. nustatytas korupcijos padidėjimas dėl ekonomikos nuosmūkio. Taigi, skirtingose šalyse taikomų priemonių efektyvumas skiriasi dėl šalies situacijos.

Nepaisant to, tyrime pažymimas kartų skirtumas. Stebima, jog tiek pacientų, tiek gydytojų jaunesnioji karta, teikdama sveikatos priežiūros paslaugas, linkusi dažniau nebeduoti ar atsisakyti kyšio. Todėl galima sakyti, jog jaunesniosios kartos sąmoningumas korupcijos atžvilgiu didėja. Auga karta, kuri nebepaiso visuomenės tradicijų duodant arba imant kyšį.

Viena iš nurodomų korupcijos priežasčių sveikatos sistemoje - maži sveikatos priežiūros specialistų atlyginimai [11,18]. SHC1 tyrime argumentuojama, jog gydytojams mokant mažą fiksuotą atlyginimą (ne pagal suteiktas paslaugas), dažniau yra reikalaujama neoficialių priemokų, siekiant padidinti gaunamas pajamas. Taip pat teigiama, jog, gaunant mažą atlyginimą, gali būti mažiau motyvacijos teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, o kyšio gavimas motyvuoja jas suteikti kaip įmanoma profesionaliau.

Lietuvoje yra nedideli sveikatos priežiūros specialistų atlyginimai [18]. Labiau panagrinėjus mažų atlyginimų problemą Lietuvoje, pagal Valstybinės ligonių kasos duomenis [19] 2017 m. asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių gydytojų vieno mėnesio VDU už etatą buvo 1504 EUR. Tai vidutiniškai atitinka 18 000 EUR metinių pajamų. Galima palyginti Lietuvos situaciją su kita Baltijos šalimi – Estija. Pagal 2016 m. „Pasaulinį korupcijos barometrą“ ji priklauso prie šalių, kurioje yra mažiausi kyšininkavimo rodikliai. Tik 5 proc. Estijos gyventojų davė kyšį sveikatos priežiūros įstaigose [2]. Pagal The Organisation for Economic Co-operation and Development duomenis [23] Estijoje bendrosios praktikos gydytojo metines pajamos sudaro apie 24 000 EUR, o gydytojo specialisto - apie 33 000 EUR. Dėl apskaičiuotų metinių pajamų metodikos ir įvardijamų gydytojų grupių skirtumų Lietuvos ir Estijos duomenų lyginti tarpusavyje nelabai galima. Tačiau akivaizdu, jog Lietuvos gydytojų atlyginimai yra žymiai mažesni.

Darbo užmokesčio didinimas kaip viena iš Lietuvos korupcijos prevencijos priemonių nurodoma programoje „Korupcijos prevencija sveikatos sistemoje 2015 – 2020 m.“ [21]. Joje santykinai maži sveikatos sistemos darbuotojų atlyginimai yra priskiriami prie socialinių prielaidų, todėl 2017 m. pasirašyta kolektyvinė sutartis, pagal kurią 2020 m. Lietuvos gydytojų atlyginimai turėtų siekti 3 VDU [7].

11.5 Atlygio didinimas sveikatos priežiūros specialistams

Nustačius, jog maži atlyginimai sveikatos priežiūros specialistams yra viena iš korupcijos priežasčių, reikėtų plačiau pažvelgti į atliktus tyrimus, kaip šios problemos sprendimas gali prisidėti prie korupcijos mažinimo sveikatos sistemoje.

Remiantis darbo efektyvumo teorijomis galima teigti, jog didesnis darbo užmokestis skatina darbo efektyvumą. Du iš jų yra grindžiami motyvacijos principu:

1. Pirmas sociologinis modelis teigia, kad darbuotojai, kurie gauna didesnį atlyginimą (lyginant jų atlyginimą su kitų), labiau linkę dirbti produktyviau (Cappelli & Chauvin, 1991) [22-24]. 2. Antras modelis teigia, jog darbuotojai, kuriems mokamos premijos už pastangas, nelinkę

nusižengti taisyklėms, nes nori išlaikyti savo darbo vietą ir toliau gauti didesnį atlyginimą nei vidutinė rinkos kaina [25,26].

Taigi, šie modeliai parodo, jog didesnis atlyginimas motyvuoja darbuotojus dirbti efektyviau ir sąžiningiau. Todėl tai galėtų būti vienas iš įrankių, mažinant korupciją sveikatos priežiūros sistemoje.

2017 m. Weihua An ir Yesola Kweon [27] sukūrė modelį korupcijos tyrimui. Tyrimo objektas buvo valstybės tarnautojai. Šio modelio pagalba nustatyta, jog reikšmingai mažėja korupcijos lygis santykinai didinant darbo užmokestį. Apskaičiuota, kad didinant darbo užmokestį vienu VDU, šalyje korupcijos suvokimas sumažėja per 0,26. Taip pat nustatyta, jog dėl didesnio korupcijos lygio atlyginimo didinimo poveikis yra efektyvesnins ne Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narėse. Remiantis šiais skaičiavimais, galima daryti išvadą, jog, Lietuvai nesant EBPO nare ir esant dideliam korupcijos lygiui, atlyginimo didinimas gali būti reikšminga ir efektyvi priemonė, mažinant korupcijos reiškinį sveikatos sistemoje.

2017 metais Bernardino Benito ir kt. [30] atliko tyrimus su valstybės tarnautojais ir vertino atlyginimo didinimo efektyvumą, siekiant mažinti korupciją. Buvo nustatyta, jog darbo užmokesčio didinimas nebuvo efektyvi priemonė visiems darbuotojams, nes kai kuriuos veikė kultūriniai įsitikinimai arba siūlomas kyšis buvo per didelis, kad jo neįstengė atsisakyti. Tai rodo, jog atlyginimo didinimas gali būti tik kaip viena iš priemonių kovojant su korupcija.

Žvelgiant konkrečiai į sveikatos priežiūros sektorių, 2017 metais Ecorys atliktoje Europos komisijos atnaujintame tyrime SHC1 [10] teigiama, jog, kovojant su kyšininkavimu, vien darbo užmokesčio didinimas sveikatos priežiūros specialistams neturi reikšmingo prevencinio poveikio. Tai negali būti taikoma kaip vienintelė priemonė. Remiantis šiuo tyrimu, galima daryti išvadą, jog, kovant su korupcija, darbo užmokesčio didinimas turi būti taikomas kartu su kitomis korupcijos mažinimo priemonėmis, nes vien darbo užmokesčio didinimas neveikia visų darbuotojų [25] ir nenaikino kitų korupcijos priežasčių [12]. Todėl reikalingos sisteminės priemonės: daugiau informuoti visuomenę apie kyšininkavimo atvejus, taikyti baudžiamąsias priemones, gerinti sveikatos sistemos vadybos procesus ir kt.

11.6 Apibendrinimas

Apibendrinant atliktus tyrimus, galima teigti, kad korupcija Lietuvoje yra labai paplitusi, ypač sveikatos sistemoje. Tai yra daugialypis reiškinys, todėl, tik kompleksiškai sprendžiant priežastis, būtų galima efektyviai kovoti su korupcija ir mažinti jos paplitimą Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje. Viena iš galimų priemonių – sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimų didinimas. Efektyvumo teorijos rodo, jog atlyginimo didinimas motyvuoja darbuotojus dirbti efektyviau ir sąžiningiau, todėl tai galėtų būti kaip korupcijos mažinimo priemonė, tačiau praktiniai tyrimai atskleidė, jog vien atlyginimo didinimas neišspręs visų korupcijos priežasčių, todėl būtina kovoti su korupcija kompleksiškai, jog būtų pasiektas žymesnis korupcijos sumažėjimas.

12. METODIKA

Tyrimas atliktas 2016 m. spalio mėn., naudojant elektroninę anketinę apklausą. Gautas Bioetikos leidimas tyrimui vykdyti.

Tyrimo tikslinė grupė - Lietuvos gydytojai ir rezidentai. Pasirinkta apklausa skelbta oficialiame Jaunųjų gydytojų asociacijos internetiniame puslapyje www.jauniejigydytojai.lt ir Jaunųjų gydytojų asociacijos Facebook puslapyje.

Anketos klausimyną būtų galima suskirstyti į tris dalis. Pirmaisiais anketos klausimais buvo siekiama išsiaiškinti, ar gydytojams teko susidurti su korupcija ir kokios kyšio formos buvo dažniausios. Kita klausimų dalimi buvo siekiama išsiaiškinti, kaip gydytojai vertina korupciją sveikatos sistemoje ir jų nuomonę, kokios korupcijos priežastys yra reikšmingiausios. Klausimas apie korupcijos priežastis buvo pateiktas uždara forma. Priežastys buvo nurodytos remiantis Europos komisijos atlikta studija [6]. Trečia klausimų grupe buvo siekiama išsiaiškinti gydytojų nuomonę, ar galima sumažinti korupciją padidinus atlyginimus. Buvo klausiama, ar dabartinis atlyginimas gydytojams yra pakankamas. Be to buvo užduotas atviras klausimas koks, gydytojų nuomone, VDU būtų pakankamas, kad korupcija mažėtų.

Pagal Lietuvos statistikos departamentą 2016 m. Lietuvoje buvo 13861 gydytojas ( paklaida 5 proc. 374 gydytojai). Buvo vykdoma parankinė atranka. Naudojantis www.apklausos.lt imties skaičiavimo skaičiuokle, buvo siekiama apklausti 374 Lietuvos gydytojus (paklaida 5 proc.). Pasiektas didesnis respondentų skaičius nei planuotas. Iš viso apklausta 611 gydytojų. Iš jų 517 (84,6 proc.) buvo jaunesni nei 35 metų ir .) ir 68 vyresni nei 35 metai (11,1 proc). Pagal Europos jaunųjų gydytojų asociacijos duomenis (European Junior Doctors) jaunesni nei 35 metų gydytojai priklauso jauniesiems gydytojams. Didžiąją dalį apklaustųjų 349 (57,1 proc.) respondentų sudarė gydytojai rezidentai, o 257 (42,1 proc.) gydytojai specialistai. Du trečdaliai respondentų savo pagrindinę darbovietę nurodė universitetinę ligoninę (65,6%) ir beveik pusė jų buvo terapinio profilio specialistai (49,4%).

1 lentelė. Tyrimo dalyvių charakteristikos, n=611

Požymis Reikšmė Dydis n (%)

Amžius ≤ 35 m. > 35 m. 517 (84,6) 68 (11,1) Pareigos Rezidentas Specialistas 349 (57,1) 257 (42,1)

Specialybės profilis Chirurgija Terapija Intervencinės1 Kitos2 79 (17,2) 302 (49,4) 79 (12,9) 151 (24,7) Pagrindinė darbovietė Universitetinė ligoninė

Miesto/rajono ligoninė Kita3

401 (65,6) 97 (15,9) 110 (18,0) 1 _{- anesteziologija ir skubioji medicina.}

2 _{- laboratorinė medicina, patologinė anatomija ir kt.}

3 _{- pirminės sveikatos priežiūros centrai, poliklinikos, privatūs kabinetai ir kt.}

Buvo atlikta literatūros šaltinių analizė internetinėse duomenų bazėse. Paieška buvo vykdoma naudojant Medline (PubMed), Cochrane Library ir Elsevier duomenų bazes bei apžvelgiant Lietuvoje vykdomus STT, TI tyrimus korupcijos tema. Pagrindiniai paieškoje naudoti raktiniai žodžiai buvo „corruption“, „bribe “, „informal payments “, „health care“, „salary“, „wage“, „health care specialist“, ir įvairios šių raktažodžių kombinacijos. Literatūros apžvalgoje buvo aptarta korupcijos problema sveikatos priežiūros sistemoje Lietuvoje ir užsienyje ir atlyginimo didinimą, kaip galimą spendimo būdą.

Įvertinus metodiką, paaiškėjo jos respondentų imties trūkumai. Pirmiausia, elektroninė anketa buvo skelbta internetinėje platformoje, nebuvo užtikrinti respondentų atrankos kriterijai - gauta parankinė imtis. Be to, pagal respondentų charakteristikos duomenis nėra tolygaus respondentų pasiskirstymo pagal amžių. Tyrimo pagrindiniai respondentai jaunesni nei 35 metų amžiaus, dirbantys universitetinėje ligoninėje, terapinės specialybės gydytojai. Taip pat, vyresnio amžiaus gydytojai dėl kompiuterinio raštingumo įgūdžių stokos galėjo nepildyti anketų. Todėl galima teigti, jog gauti tyrimų rezultatai neatspindi visos Lietuvos gydytojų nuomonės, o tik tyrime dalyvavusių gydytojų.

Baigiamojo mokslinio darbo duomenys sisteminti ir analizuoti naudojant IBM SPSS 23.0 Statistics (International Business Machines Corporation, Armonk, Jungtinės Amerikos Valstijos) statistinį duomenų analizės paketą. Duomenų vertinimui taikyti aprašomieji statistiniai metodai. Kokybiniai požymiai aprašyti pateikiant reikšmių dažnį proc., o kiekybiniai - naudojant medianos reikšmę.

13. REZULTATAI

Pirmiausia tyrime buvo siekiama nustatyti Lietuvos gydytojų korupcinę patirtį ir su kokia kyšio forma dažniausiai susiduria gydytojai. Kiek daugiau nei 40 proc. respondentų nurodė, jog su kyšininkavimu susiduria kartą per savaitę ir dažniau, o tik 28,5 proc. rečiau nei kartą per mėnesį.

Taip pat buvo klausiama, kokiomis priemonėmis pacientai dažniausiai siūlo „atsidėkoti“ gydytojams. Rezultatai parodė, jog be grynųjų pinigų atlygio (72,7 proc.) ir saldumynų (80 proc.) dažnai yra siūloma ir kitų daiktų ar paslaugų (1 pav.).

1 pav. „Kaip pacientai dažniausiai siūlo „atsidėkoti“?“

*galimi keli atsakymo variantai; suma viršija 100 proc.

Kita klausimų grupe buvo siekiama nustatyti gydytojų požiūrį į korupciją. Daugiau nei 9 iš 10 apklaustųjų (94,5%) nurodė, jog smulkioji korupcija medicinoje yra nepriimtina, tačiau beveik pusė iš jų (46,5%) nurodė, jog dabartinėmis sąlygomis tai yra neišvengiama. (2 pav.)

2 pav. „Koks yra Jūsų požiūris į smulkiąją korupciją/neoficialias priemokas gydytojui?“

*galimi keli atsakymo variantai; suma viršija 100 proc.

Be to, buvo prašoma suskirstyti kyšininkavimo medicinoje priežastis pagal reikšmingumą. Dauguma gydytojų akcentavo mažus specialistų atlyginimus (76,4%) ir nepakankamą sveikatos sistemos finansavimą (72,8%). Daugiau nei 40 proc. kaip reikšmingą priežastį nurodė visuomenės normas ir kultūrines tradicijas, tačiau daugiau nei pusė respondentų akcentavo ir nepakankamą kontrolę ir atsakomybę (42,7 proc.). Kaip mažiausiai reikšmingas priežastis nurodė asmeninės naudos siekimą ir gobšumą (40,8 proc.) ir nepakankamą kontrolę ir atsakomybę (40,4 proc.) (3 pav.).

3 pav. „Įvertinkite pagal reikšmingumą nurodytas kyšininkavimo medicinoje priežastis“

Paveikslėlyje Nr. 4 matoma, jog tik 6 proc. gydytojų nurodė, kad, gaudami dabartinį atlygį už vieną etatą, gali užtikrinti savo ir savo šeimos poreikius.

4 pav. „Ar gaudami dabartinį atlygį už 1 etatą galite užtikrinti savo ir savo šeimos poreikius?“

*galimi keli atsakymo variantai; suma viršija 100 proc.

Tyrimo dalyviai nurodė, jog reikšmingiausia korupcijos priežastis tarp paciento - gydytojo yra maži sveikatos priežiūros specialistų atlyginimai. Į klausimą, kokia turėtų būti gydytojo vidutinė mėnesinė alga, kad smulkioji korupcija Lietuvoje išnyktų ar žymiai sumažėtų, respondentai nurodė atlygį nuo 800 EUR iki 10000 EUR. Dažniausiai įvardytas atlygis buvo 2000 EUR.

14. REZULTATŲ APTARIMAS

Šiuo metu šis baigiamasis magistrinis darbas yra vienintelis atliktas tyrimas, atskleidžiantis Lietuvos gydytojų imties nuomonę apie korupciją ir nurodantis atlyginimo dydį, kuris, gydytojų nuomone, galėtų būti efektyvi priemonė, siekiant nulinės korupcijos tolerancijos sveikatos sistemoje. Tyrimo respondentai nurodė, jog korupcijos reiškinys Lietuvos sveikatos sistemoje vis dar yra plačiai paplitęs. Daugiau nei 40 proc. gydytojų su neoficialiomis priemokomis susiduria kartą per savaitę ir dažniau. Šiuos duomenis būtų galima palyginti su Lietuvoje gyventojų vykdomu tyrimu apie sveikatos apsaugą (2016) [5]. Tyrimo rezultatai atskleidžia, jog penktadalis gydymo įstaigoje apsilankiusių gyventojų neoficialiai atsiskaitė su gydytoju ar kitu medicinos personalu. Taigi, abiejų

tyrimų rezultatai rodo, jog korupcija yra opi problema sveikatos sistemoje ir gydytojai su ja susiduria savo kasdieninėje veikloje.

Apklaustieji gydytojai nurodė, jog dažniausios kyšininkavimo formos yra saldainiai (80 proc.) ir piniginis atlygis (72 proc.). Atliktame gyventojų nuomonės tyrime dėl sveikatos apsaugos [5], nustatyta, jog pacientai sveikatos priežiūros specialistams dažniau siūlo piniginį atlygį (13 proc.) nei saldumynus (7 proc.). Šie tyrimai rodo, jog gydytojai ir pacientai įvardija skirtingas kyšininkavimo formas. Galimai tokius rezultatus lėmė kartų skirtumai. Baigiamasis mokslinis darbas buvo atliktas naudojant elektroninę platformą, kurioje 84,6 proc. sudarė jaunieji gydytojai. Tiriant gyventojų nuomonę [5], buvo taikytas standartizuotas betarpiškas interviu, kuriame 65 proc. apklaustųjų vyresni nei 35 metai. Todėl, remiantis 2017 m. atnaujintu Europos komisijos tyrimu [18], kuriame nurodoma, jog jaunoji karta yra dažniau linkusi atsisakyti kyšio ar jo neduoti, nei vyresnioji, paaiškina galimą rezultatų nesutapimo priežastį.

Taip pat šiame tyrime apklaustieji gydytojai aiškiai nurodė, jog korupcija yra nepriimtina. Taip teigė daugiau nei 9 iš 10 apklaustųjų, o pusė iš jų (46 proc.) nurodė, jog dabartinėmis sąlygomis korupcija neišvengiama (46,5 proc.). Požiūris į korupciją nesiskiria ir kitose apklaustose grupėse. Tai patvirtina 2016 m. STT inicijuotas „Lietuvos korupcijos žėmėlapis 2016“ tyrimas [1], kuriame apklaustos tyrs tikslinės grupės: Lietuvos gyventojai, verslo įmonių vadovai, valstybės tarnautojai. Visos tikslinės grupės nurodė, jog korupciją vertina neigiamai.

Baigiamajame moksliniame tyrime buvo įvardytos Europos komisijos nurodomos korupcijos priežastys sveikatos sistemoje [6]. Respondentų nuomone, reikšmingiausios yra finansinės: maži sveikatos specialistų atlyginimai (76,4 proc.), nepakankamas sveikatos priežiūros sistemos finansavimas ir neracionalus lėšų panaudojimas (72,8 proc.), o mažiau reikšmingos priežastys - visuomenės nuostatos ir kultūrinės tradicijos (38,5 proc.). Atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą [5], įvardijamos priežastys skiriasi. Gyventojai nurodė, jog neoficialiai atsiskaito norėdami gauti greičiau ir geresnę bei kokybiškesnę paslaugą arba nori nuoširdžiai atsidėkoti medicinos darbuotojams. Taigi, skirtingų sveikatos sistemos dalyvių nuomone, korupcijos priežastys skiriasi. Tai patvirtina, jog korupcija yra daugialypis reiškinys.

Europos komisijos atnaujintame tyrime (2017) [18] minima, jog Lietuva susiduria su mažų atlyginimų problema. Tyrime apklaustųjų gydytojų nuomone, kaip reikšmingiausia korupcijos priežastis sveikatos sistemoje yra maži sveikatos priežiūros specialistų atlyginimai (76,4 proc.). Šiame tyrime tik mažoji dalis (6 proc.) gydytojų teigė, jog dabartinis atlyginimas yra pakankamas ir gali užtikrinti savo ir savo šeimos poreikius. Remiantis SCH1 tyrimu, kuriame teigiama, jog, esant mažiems sveikatos specialistų atlyginimams, dažniau yra ne tik imama, bet ir reikalaujama iš pacientų neoficialių priemokų, norint padidinti savo gaunamas pajamas [6]. Galbūt dėl to, gydytojų nuomone, toleranciją korupcijai palaiko neadekvatus sistemos finansavimas ir jų gaunami atlygiai.

Atsakydami į atviro tipo klausimą apie atlyginimus, respondentai nurodė, jog 2000 EUR vidutinė mėnesinė alga galėtų būti pakankama, kad smulkioji korupcija sveikatos priežiūros sistemoje išnyktų ar žymiai sumažėtų. Įdomu tai, jog pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis šiuo metu gydytojo vidutinis (bruto) atlyginimas yra 1504 EUR [19], kas atitinka 1,7 VDU. Apklaustųjų gydytojų pageidaujama vidutinė mėnesinė alga yra 500 EUR didesnė, tai atitiktų 2,5 VDU ir padidintų gydytojų metines pajamas iki 24000 EUR. Galima palyginti Lietuvos situaciją su kita Baltijos šalimi – Estija. Pagal 2016 m. „Pasaulinį korupcijos barometrą“ ji priklauso prie šalių, kurioje yra mažiausi kyšininkavimo rodikliai [2]. Pagal The Organisation for Economic Co-operation and Development duomenis [20] Estijoje bendrosios praktikos gydytojo metines pajamas sudaro apie 24 000 EUR, o gydytojo specialisto - apie 33 000 EUR. Dėl metinių pajamų skaičiavimo metodikos ir įvardytų skirtingų gydytojų grupių Lietuvos ir Estijos duomenis lyginti tarpusavyje yra nelabai galima. Tačiau akivaizdu, jog Lietuvos gydytojų atlyginimai yra mažesni.

14.1. Tyrimo trūkumai ir privalumai

Apibendrinant, atlikus šį baigiamąjį magistro darbą, paaiškėjo darbo trūkumai. Kaip ir metodinėje dalyje buvo įvardyta, jog gauti tyrimo rezultatai neatspindi visos Lietuvos gydytojų nuomonės, o tik tyrime dalyvavusių gydytojų dėl respondentų atrankos kriterijų neužtikrinimo, netolygaus respondentų pasiskirstymo. Stebimas dar vienas metodikos trūkumas - sąvokų naudojimas. Anketos klausimyne buvo naudojamos sąvokos: „korupcija“, „kyšininkavimas“, „kyšis“, „neoficialios priemokos“, tačiau anketos klausimyno pradžioje respondentams nebuvo pateiktas sąvokų paaiškinimas, kas galėjo iškreipti respondentų atsakymų tikslumą.

Tačiau tai pirmasis žvalgomasis gydytojų tyrimas Lietuvoje apie korupcijos priežastis ir atlyginimo pakankamumą, kuris pagrįstas 611 respondentų nuomone.

15. IŠVADOS

1. Apklaustieji Lietuvos gydytojai su korupcijos reiškiniu susiduria kasdieninėje veikloje ir jiems dažniausiai siūlomas piniginis atlygis ir saldumynai.

2. Respondentams smulkioji korupcija jų darbe yra nepriimtina. Jų nuomone, tai sveikatos sistemoje lemia maži atlyginimai ir per mažas visos sveikatos priežiūros sistemos finansavimas, netinkamas lėšų paskirstymas.

3. Sveikatos priežiūros specialistų atlyginimai yra nepakankami, todėl, padidinus gydytojų atlyginimus iki 2,5 VDU, būtų galima tikėtis reikšmingo kyšininkavimo sumažėjimo sveikatos sistemoje.

16. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Tyrimas parodė, jog, respondentų nuomone, kovojant su korupcija, kaip vienas iš pirmųjų sprendimo įrankių galėtų būti sveikatos specialistų atlyginių didinimas Lietuvoje. Prielaidos tam jau yra – pasirašyta kolektyvinė sutartis, pagal kurią nuo 2020 m. Lietuvos gydytojų atlygiai turėtų siekti 3 VDU [7].

1. Svarbus žingsnis, prioritetine tvarka spręsti mažų atlyginimų problemą sveikatos priežiūros specialistams. Nepritrūkstant politinės valios, rekomenduotina laikytis pasirašytos kolektyvinės sutarties, kurios tikslas 3 VDU. Remiantis apklaustųjų gydytojų nuomone, kolektyvinėje sutartyje siekiamas atlyginimas turėtų būti pakankamas, jog korupcija sveikatos sistemoje sumažėtų.

2. Siekiant žymesnio korupcijos sumažėjimo sveikatos sistemoje, būtinas kompleksinių priemonių taikymas [ 21, 23, 27]. Tyrimai rodo, jog atlyginimo didinimas yra efektyvi priemonė korupcijos mažinimui [2, 27], tačiau tai neturėtų būti taikoma kaip vienintelė priemonė. Būtina atsižvelgti ir spręsti kitas korupcijos priežastis ir imantis priemonių, kurios leistų padidinti sveikatos apsaugai skiriamų lėšų kiekį, taip pat racionaliai jas paskirstyti, siekti geresnės paslaugų kokybės bei jų prieinamumo ir kt.

Taigi, norint, kad korupcija sveikatos sistemoje liktų tik nemalonus prisiminimas, reikia, kad visi sistemos dalyviai – pacientai, medikai, įstaigų vadovai ir politikai - imtųsi veiksmų ir, remdamiesi skaidriais procesais bei aiškiomis taisyklėmis, kurtų tvarią, pacientui saugią ir specialistui malonią dirbti sveikatos sistemą.

17. LITERATŪROS SĄRAŠAS

[1] Specialiųjų tyrimų tarnyba. Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016. [elektroninis išteklius]. Transparency International Lietuvos skyrius. 2016; [žiūrėta 2018 m. vasario 19 d.]. Prieiga per internetą: http://www.transparency.lt/lietuvos-korupcijos-zemelapis/

[2] Pasaulinis korupcijos barometras 2016 m. [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2017 m. vasario 2 d.]. Prieiga per internetą: http://www.transparency.lt/pasaulinis-korupcijos-barometras-naujienos/ [3] Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su

korupcija programos patvirtinimo“ patvirtintas 2002 m. sausio 31 d. Nr. IX-711, Vilnius [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2018 m. sausio 4 d.]. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.1BA465565474

[4] Korupcijos suvokimo indeksas 2017 [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2017 m. vasario 2 d.].

Prieiga per internetą:

http://www.transparency.lt/wp-content/uploads/2018/02/KSI_2017_rezultatai.pdf

[5] Spinter tyrimai. Šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl sveikatos apsaugos. Vilnius. 2017. [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2017 m. vasario 2 d.]. Prieiga per internetą:

http://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/Ataskaita%20-%20SAM%20201707.pdf

[6] Migracijos ir vidaus reikalų generalinis direktoratas (Europos Komisija), Ecorys. Study on corruption in the healthcare sector. [Internet]. EU Law and Publications. Publications Office of the European Union; 2015; [cited 2018 May 4]. Available from:

https://publications.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/7f1b284c-8adb-4c9a-85bc-189d0100d9d5

[7] Derybinės grupės, sudarytas sveikatos apsaugos ministro 2017-10-24 įsakymu Nr. V-1208 ir jungtinės profesinių sąjungų atstovybės atstovų (2017-11-07 profesinių sąjungų atstovų pranešimas) kolektyvinių derybų susitarimas 2017 m. gruodžio 13 d. Nr. S-391 Vilnius [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2018 m. balandžio 10 d.]. Prieiga per internetą:

https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/2017-12-13_Kolektyvinių%20derybų%20susitarimas%20S-391.pdf

[8] Gaal P, Belli PC, McKee M, Szócska M. Informal payments for health care: definitions, distinctions, and dilemmas. [Internet]. Advances in pediatrics. U.S. National Library of

Medicine; 2006 [cited 2018 April 4]. Available from:

[9] Gaal P, McKee M. Fee-for-service or donation? Hungarian perspectives on informal payment for health care. [Internet]. Advances in pediatrics. U.S. National Library of Medicine; 2005 [cited 2018 April 4]. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15652678

[10] Stepurko T, Pavlova M, Gryga I, Groot W. Empirical studies on informal patient payments for health care services: a systematic and critical review of research methods and instruments [Internet]. BMC Health Services Research. BioMed Central; 2010 [cited 2018 April 4]. Available from: https://bmchealthservres.biomedcentral.com/articles/10.1186/1472-6963-10-273

[11] Europos Komisija. Komisijos komunikatas europos parlamentui, tarybai ir europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui Kova su korupcija ES, /* KOM/2011/0308 galutinis */, CELEX1 [Internet]. EU Law and Publications. Publications Office of the European Union; 2011 [cited 2018 May 4]. Available from: https://publications.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/6d5989ce-c6dc-4085-bb17-fae546642498

[12] Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo // Žin., 2002, Nr. 10-355. [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2018

m.balandžio 10 d.]. Prieiga per internetą:

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.1BA465565474

[13] Specialiųjų tyrimų tarnyba. Antikorupcinės aplinkos viešajame sektoriuje kūrimo ir įgyvendinimo vadovas. Vilnius, 2006. [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2018 m. balandžio 4 d.].

Prieiga per internetą:

http://www.stt.lt/documents/korupcijos_prevencija/AAV_viesajam_sektoriui_Lt.pdf

[14] Michailovič I. Korupcijos apibrėžimo problematika. [elektroninis išteklius] Vilnius: Vilniaus universiteto Teisės fakultetas: 2005, 54:68-84. [žiūrėta 2018 m. balandžio 4 d.]. Prieiga per internetą: Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka (eLABa).

[15] Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas: patvirtintas 2016 m. lapkričio 10 d. įstatymu Nr. XII-2780. [elektroninis išteklius] Lietuvos Respublikos Seimas 2016. [žiūrėta 2018

m. balandžio 4 d.]. Prieiga per interetą:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/9112f2b0a74c11e68987e8320e9a5185

[16] Ensor T. Informal payments for health care in transition economies. [Internet]. Advances in pediatrics. U.S. National Library of Medicine; 2004 [cited 2018May12]. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/14604610

[17] Palidauskaite J. Korupcija viešuosiuose pirkimuose : nuo teorinės apibrėžties iki atvejo studijos (I dalis) [elektroninis išteklius] Kaunas: Kauno technologijos universitetas Socialinių mokslų fakultetas, 2010 [ žiūrėtas 2018 m. balandžio 4 d.]. Prieiga per internetą:

https://repository.mruni.eu/pdfpreview/bitstream/handle/007/12298/1137-2153-1-SM.pdf?sequence=1

[18] Migracijos ir vidaus reikalų generalinis direktoratas (Europos Komisija), Ecorys. Updated study on corruption in the healthcare sector : final report. [Internet]. EU Law and Publications. Publications Office of the European Union; 2017 [cited 2018 May 12]. Available from: https://publications.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/9537ddb7-a41e-11e7-9ca9-01aa75ed71a1

[19] Gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestis [elektroinis išteklius] [žiūrėta 2018 m. kovo 10 d.].

Prieiga per internetą:

http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/gydytojuirslaugytojudarbouzmokestis

[20] Health Care Resources: Remuneration of health professionals [Internet] [cited 2018 April 24] Available from: http://stats.oecd.org/index.aspx?DataSetCode=HEALTH_STAT

[21] Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos patvirtinimo: priimtas 2009-11-25 Nr. V-942 [elektorninis išteklius] Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, 2009 [žiūrėta 2018 m. balandžio 24 d.]. Prieiga per internet: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.FAD63075F32C

[22] Cappelli, Peter, Chauvin, Keith. Interplant Test of the Efficiency Wage Hypothesis * | The Quarterly Journal of Economics | Oxford Academic [Internet]. OUP Academic. Oxford University Press; 1991 [cited 2018 April 4 ]. Available from:

https://academic.oup.com/qje/article-abstract/106/3/769/1920456?redirectedFrom=fulltext

[23] Adams JS. Towards an understanding of inequity. The Journal of Abnormal and Social Psychology. 1963;67(5):422–36.

[24] Akerlof, G. A. Gift exchange and efficiency-wage theory: Four views. The American Economic Review, 1984; 74, 79–83.

[25] Baker, G. P., Murphy, K. J., & Jensen, M. C. Compensation and incentives: Practice vs. theory. Journal of Finance, 1988; 43, 593–616.

[26] Shapiro, C., & Stiglitz, J. Equilibrium unemployment as a discipline device. American Economic Review, 1984; 74, 433–444.

[27] Weihua An, Yesola Kweonb. Do higher government wages induce less corruption? Cross-country panel evidence [Internet]. Journal of Policy Modeling. North-Holland; 2017 [cited

2018Apr27]. Available from:

https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0161893817300194

[28] Daniel Cracau, Benjamin Franz. Bonus payments as an anti-corruption instrument: A theoretical approach [Internet]. Economics Letters. North-Holland; 2013 [cited 2018 Apr 26]. Available from: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0165176513001456

"Untouchables?". Journal of Public Economic Theory. 2007;9(1):69–87.

[30] Bernardino Benito, María-Dolores Guillamón, Ana-María Ríos, Francisco Bastida. Can salaries and re-election prevent political corruption? An empirical evidence [Internet]. Egyptian Journal of Medical Human Genetics. Elsevier; 2017 [cited 2018May10]. Available from:

18. PRIEDAI

2 priedas. Tyrimo anketa.

3/28/2018 Tyrimo anketa: Gydytojų požiūris į smulkiąją korupciją/neoficialias priemokas

https://docs.google.com/forms/d/1oosxdfPUu7HcSHdFUIuDOllmH7s8uU6guRIUK2y9K6c/edit 1/3

Tyrimo anketa: Gydytojų požiūris į smulkiąją

korupciją/neoficialias priemokas

Prašome Jūsų skirti 3-4 minutes atsakant į žemiau pateiktus klausimus. JGA užtikrina tyrimo dalyvių konfidencialumą, rezultatai bus naudojami tik akademiniais tiksliais.

Anketa bus aktyvi iki spalio 30 d.

* Required

1. Jūsų specialybė (pvz.: kardiologija, šeimos

medicina, chirurgija)

2. Jūs esate Mark only one oval.

Gydytojas rezidentas Gydytojas specialistas 3. Jūsų amžius

4. Jūsų pagrindinė darbovietė Mark only one oval.

Universitetinė ligoninė Miesto ar rajono ligoninė Poliklinika

Pirminės sveikatos priežiūros centras Privačios praktikos kabinetas ar klinika Other:

5. Koks yra Jūsų požiūris į smulkiają korupciją/neoficialias priemokas gydytojui? Mark only one oval.

Tai yra visiškai normalu Tai yra priimtina

Tai yra nepriimtina, tačiau dabartinėmis sąlygomis neišvengiama Tai yra vienareikšmiškai nepriimtina

6. Kas nukenčia dėl smulkiosios korupcijos/neoficialių priemokų gydytojui? Galima pažymėti

daugiau nei vieną variantą.

Check all that apply. Sveikatos specialistas Pacientas

Visa sveikatos sistema (krenta pasitikėjimas gydytojais, nėra stimulo didinti specialistų algas ir kt.)