LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
Gabrielė Kščenavičiūtė
V kursas, 5 grupė
GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ IR VAIKŲ ODONTOLOGŲ PATIRIAMAS STRESAS DARBE BEI VAIKŲ DANTŲ GYDYMO YPATUMAI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. dr. Eglė Aida Bendoraitienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ IR VAIKŲ ODONTOLOGŲ PATIRIAMAS STRESAS DARBE BEI VAIKŲ DANTŲ GYDYMO YPATUMAI
Magistro baigiamasis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
Recenzentas...Įvertinimas (parašas)
... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... (mėnuo, diena) Pastabos:... ... ... ... Kaunas, 2019 m.
KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO
DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas:
...
Recenzentas:
... (moks. laipsnis, vardas, pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka
darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas, uždaviniai (1
balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5
Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai?
0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7
Literatūros apžvalga (1,5
balo)
Ar pakankamas autoriaus
susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkamai iškelta tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į
iškeltą tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas
atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste
kartojasi informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas (1,5
balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo
temą, iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 25
Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus?
0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 32 Praktinės
rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės
gautais rezultatais?
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo
darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.) 40
Ar turinys (skyrių, poskyrių
pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių
pavadinimai?
0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių
terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimas, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________
_____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _______________________________ _____________________________
TURINYS
SANTRUMPOS ...9 SANTRAUKA ...10 SUMMURY ...11 ĮVADAS ...12-14 LITERATŪROS APŽVALGA ...151.1. Stresas – gyvenimo palydovas ...15 1.2. Profesinis stresas mediko darbe ...15-16 1.3. Odontologų patiriamas stresas darbe ...16-18 1.4. Vaikų dantų gydymo ypatumai ir jų svarba ...18-19 1.5. Vaikų dantų ėduonies problema Lietuvoje ...19 1.6. Mitybos bei dantų valymo svarba ...19-21 1.7. Vaikų dantų gydymo ypatumai ir nuskausminimas ...21-23 1.8. Restauracinis gydymas vaikų odontologijoje ...23-25
MEDŽIAGA IR METODAI ...26-27 REZULTATAI ...28
3.1 . Tiriamųjų demografiniai rodikliai ...28-30 3.2 . Tiriamųjų darbo vietos rodikliai ...30-31 3.3 . Tiriamųjų šeimyninės padėties rodikliai ...31-32 3.4 . Tiriamųjų darbo krūvio rodikliai ...32-33 3.5 . Stresinių veiksnių bei patiriamo streso rodikliai ...33-34 3.6 . Žalingi įpročiai ir jų rodikliai ...34-35 3.7 . Sporto ir laisvalaikio reikšmė odontologų gyvenime ...36 3.8 . Streso rodikliai, gydant odontologinių procedūrų bijančius pacientus ...37 3.9 . Vaikų dantų gydymo rodikliai ...37-39 3.10 . Nuskausminimo ir bendrinės anestezijos procedūrų taikymas ...40-41 3.11 . Profilaktinių procedūrų taikymo rodikliai ...42-43 3.12 . Plombinių medžiagų pasirinkimo rodikliai ...44
IŠVADOS ...47 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...48 LITERATŪROS SĄRAŠAS ...49-54 PRIEDAI ...55-62
SANTRUMPOS
LR OR – Lietuvos Respublikos Odontologų rūmai MN – medicinos norma
VLK – Valstybinė ligonių kasa gyd. – gydytojas sav. – savaitė k. – kartai val. - valanda p- reikšmingumo lygmuo proc. – procentai ² - chi-kvadrato kriterijus
SJC – stiklo jonomerinis cementas JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
Gydytojų odontologų ir vaikų odontologų patiriamas stresas darbe bei vaikų dantų gydymo ypatumai
SANTRAUKA
Problema ir jos aktualumas. Gydytojai odontologai ir vaikų odontologai susiduria su
stresinėmis situacijomis darbe, dažnai sukeliamomis ir vaikų dantų gydymo. Remiantis medicinos norma, gydytojas odontologas privalo gydyti vaikų dantis, tačiau dalis vengia tai daryti dėl patiriamo streso gydant vaikus, mažų gydymo bei profilaktikos procedūrų įkainių. Tai, kad tarp Lietuvos vaikų dantų kariesas plačiai paplitęs ir intensyvus, leidžia daryti prielaidą, kad mūsų šalyje vyrauja restauracinis karieso gydymo būdas arba dantys iš viso negydomi. Todėl
labai svarbu užtikrinti kokybiškas bei kvalifikuotas dantų gydymo paslaugas vaikams.
Medžiaga ir metodai. Anketinėje apklausoje dalyvavo 54 gyd. vaikų odontologai ir 61 gyd.
odontologas. Duomenys analizuoti naudojant aprašomąją statistiką, chi-kvadrato (²) kriterijų, T- testą, atlikta „Multiple response“ analizė.
Rezultatai. Tarp labiausiai stresą gydytojams odontologams keliančių veiksnių yra darbas su
vaikais (65,5 proc.). Gydytojai odontologai retai analizuoja paciento individualius karieso rizikos veiksnius, tik 34,4 proc. iš jų visados parekomenduoja burnos priežiūros priemones vaikams bei jų tėvams. Gydytojų vaikų odontologų tarpe beveik 80 proc. respondentų visada pataria burnos priežiūros priemonių pasirinkimo klausimais. Išanalizavus, matoma tendencija, jog vaikų odontologai vaikams, bijantiems odontologinių procedūrų žymiai dažniau taiko vietinį nuskausminimą. Atlikdami restauracinį gydymą, gydytojai odontologai vengia atlikti nuskausminimą ikimokyklinio amžiaus vaikams, taip pat jiems būdingas siauresnis plombinių medžiagų pasirinkimas.
Išvados. Gydytojai odontologai žymiai dažniau patiria stresą gydydami vaikus nei vaikų
odontologai, be to dažniau pasiūlo gydymą bendrinėje nejautroje vyresnėje pacientų grupėje (6-9m.), kai tuo tarpu vaikų odontologai 2-5 metų grupėje. Gydytojai vaikų odontologai labiau koncentruojasi į ėduonies, kaip ligos, gydymą, efektyviau ir dažniau taikydami profilaktines procedūras nei odontologai (p<0,05), taip pat renkasi platesnį spektrą plombinių medžiagų, lyginant su odontologais.
Raktiniai žodžiai: darbinis stresas, vaikų odontologija, vaikų dantų ligų profilaktika,
Occupational Stress among Paediatric and General Dentist and a Comparison of Paediatric Treatment Tactics
SUMMARY
Relevance of the problem. Dentists and paediatric dentists are confronted with stress situations
at work which are often caused by children dental treatment as well. Following medicine norm a dentist must treat children teeth, however, part of them avoid doing it due to the experienced stress while treating children, small tariffs of treatment and prophylaxis procedures. The fact that teeth caries among Lithuanian children is widely spread and intense enables to presume that in our country restoration caries treatment way is prevailing or teeth are not treated at all. So it is very important to ensure qualitative and high skill dental treatment services for children.
Material and methods. In questionnaire-based survey 54 doctors paediatric dentists and 61
dentists have participated. The data have been analysed employing descriptive statistics, chi-square (²) criterion, T-test; „Multi response“ analysis has been made.
Results. Work with children is among the factors causing the greatest stress for dentists (65.5 per
cent). Dentists rarely analyse the individual factors of caries risk, only 34.4 per cent always recommend means for oral care to children and their parents. Among the paediatric dentists nearly 80 per cent of respondents always advise on the issues of selection of means for oral care. After the analysis a tendency that paediatric dentists much more often use local anaesthesia for children who fear dental procedures has appeared. During restoration treatment dentists avoid performing anaesthesia for pre-school children, also narrower selection of filling materials is typical of them.
Conclusions. Dentists much more often experience stress during the treatment of children than
paediatric dentists. They more often offer treatment under general anaesthesia for the older patient group (6-9 yrs.), whereas paediatric dentists - for the group of 2-5 year old children. Paediatric dentists focus their attention to the treatment of caries as a disease more, employing prophylaxis procedures more effectively and more often that dentists (p<0.05). They select a wider range of filling materials in comparison with dentists.
Keywords: occupational stress, paediatric dentistry, prophylaxis of children dental diseases,
ĮVADAS
Problema ir jos aktualumas
Sveiki dantys - vienas svarbių vaiko sveikatos veiksnių. Manoma, kad burnos sveikata yra susijusi su gyvenimo kokybe, kuriai įtakos dar gali turėti sociodemografiniai, ekonominiai bei psichologiniai veiksniai. Norint išvengti burnos ligų ir išlaikyti gerą burnos sveikatą bei sveikus dantis – būtina nuolatinė jų priežiūra [1]. Tėvai – vieni pirmųjų žmonių, pradedančių rūpintis vaiko dantimis, todėl jiems itin svarbu laiku suteikti tinkamą informaciją apie vaiko burnos ertmės priežiūrą bei informuoti apie profilaktikos svarbą. Tikėtina, jog jei vaikai matys tinkamą tėvų pavyzdį – jie stengsis jį atkartoti. Vaikystėje ir paauglystėje įdiegus taisyklingus burnos priežiūros įpročius, jie paprastai išliks visam gyvenimui. Todėl pagrindinis burnos priežiūros specialistų tikslas – kuo daugiau mokyti tėvus bei jų vaikus apie burnos priežiūrą bei burnos ligų profilaktiką tam, kad būtų užkirstas kelias burnos ligoms [2,3].
Pasaulyje kiekvienais metais gydytojų odontologų skaičius vis auga. Lietuva – viena labiausiai pirmaujančių šalių pagal odontologų skaičių visoje Europos Sąjungoje. Higienos instituto duomenimis, 2015 metais baigusių studijas gydytojų odontologų skaičius palyginus su 2005 metais išaugo net 83% [4]. Oficialiai pateiktais Eurostat duomenimis, Lietuvoje 2014 m. 100 tūkstančių gyventojų buvo parengiama 5,8 gydytojų odontologų, o Europos Sąjungos šalių vidurkis yra tik 2,5 gydytojų odontologų 100 tūkstančių gyventojų [5]. Remiantis LR Odontologų Rūmų duomenimis, Lietuvoje 2018 metais registruotų vaikų odontologų skaičius siekė 61, tačiau ši sistema nesuteikia informacijos apie gydytojus, kurie yra emigravę, išėję į pensiją arba nedirba pagal savo įgytą specializaciją (jie tiesiog neištrinami iš sistemos). Praktikuojančių gydytojų odontologų skaičius, remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, siekia net 2839 [4,5,6].
Nors gydytojų ir netrūksta, tačiau vaikų burnos būklė išlieka vis dar prasta, lyginant su kitomis šalimis. Remiantis epidemiologinių tyrimų duomenimis, 2010 m. Lietuvoje dantų karieso paplitimas 12 metų vaikų, lankančių mokyklines ugdymo įstaigas, siekė beveik 90%, o 15 metų vaikų – net 96% [7]. Šie rodikliai iš tiesų verčia susimąstyti, kodėl mūsų šalyje vaikų dantų kariesas taip plačiai paplitęs, o pagal paruošiamų gydytojų skaičių esame lyderiai. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakyme ,,Dėl Lietuvos medicinos normos MN 42:2015 „Gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ teigiama, kad gydytojas odontologas privalo gydyti vaikus, taip pat vykdyti profilaktines programas, padedančias
išvengti dantų ėduonies [8]. Tačiau ne visi gydytojai sutinka gydyti vaikus, o tam priežasčių iš tiesų nurodoma gana nemažai. Daugelis odontologų patiria stresą gydydami mažamečius, vengia konfliktiškų situacijų tiek su vaiku, tiek su vaiko tėvais, bijo galimų komplikacijų, nerimauja dėl neprognozuojamo vaiko elgesio gydymo metu. Be to, daugelis odontologų vaikų dantų karieso gydymą suvokia kaip defektų restauravimą ir visai neskiria dėmesio pačios ligos stabdymui, t.y. burnos higienos būklės įvertinimui, mitybos analizei bei jos koregavimui, kitų rizikos veiksnių išsiaiškinimui. Vaikų odontologija – viena mažiausiai pelningų odontologijos sričių – todėl daugelis specialistų stengiasi išvengti vaikų dantų gydymo bei profilaktikos dėl ekonominių veiksnių. Negana to, mūsų valstybė burnos priežiūros profilaktikai vis dar skiria nepakankamą dėmesį ir finansavimą. Nors per pastarąjį dešimtmetį vaikų burnos priežiūrai ir buvo skirtas didesnis dėmesys, tačiau pokyčiai labai menki. Lietuvoje ikimokyklinio amžiaus vaikų grupei nėra taikomos ilgalaikės profilaktikos programos. Vykdoma „Krūminių dantų padengimo silantinėmis medžiagomis“ programa, skirta tik nuolatinių pirmųjų krūminių dantų vagelių hermetizavimui silantais, o mažesnio amžiaus vaikams profilaktinės priemonės netaikomos [9,10]. Be to, remiantis 2018 metų Lietuvos Statistikos Departamento duomenimis, užregistruotų vaikų nuo 0 iki 17 metų amžiaus skaičius siekia 503 000. O praktikuojančių vaikų odontologų skaičius siekia vos 57, todėl pasiekti specializuotą, būtent vaikams skirtą odontologinę pagalbą nėra taip paprasta, kai didžioji šių specialistų dalis dirba Vilniuje ir Kaune [11]. 2013 metais J.Razmienė savo darbe atskleidė, jog kaimo vietovėse gyvenančių vaikų dantys, lyginant su mieste gyvenančiais, kur kas daugiau buvo pažeisti ėduonies, o tam įtakos galimai turėjo blogesnė dantų priežiūra, mažesnė galimybė rajone pasirinkti tinkamą dantų priežiūros įstaigą bei tėvų socioekonominė padėtis [9].
Dar 2003 metais V.Vaitkevičienė savo darbe nurodė, kad Lietuvoje higieninis visuomenės auklėjimas dantų priežiūros srityje yra nepakankamas, odontologinė pagalba vaikams dažnai apsiriboja vien simptominiu gydymu, o vykdomos profilaktikos programos vis dar silpnai išvystytos. Ugdant ir prižiūrint vaiko burnos sveikatą taip pat įtakos turi visuomenės sveikatos specialistai bei šeimos gydytojai. Tačiau, kaip teigia R.Juodvalkienė ir kiti bendraautoriai, visuomenės sveikatos specialistai retai moko vaikus burnos higienos, nes dėl žemos tėvų ir vaikų motyvacijos jų tai nedomina [12,13]. Todėl svarbu motyvuoti odontologus gydyti vaikų dantis, taikyti efektyvias profilaktikos priemones, skirti daugiau laiko vaiko burnos būklės įvertinimui bei kontrolei [12,14].
Tyrimo hipotezė (H1) – gydytojai vaikų odontologai patiria mažiau streso gydydami
Tyrimo tikslas - įvertinti ir palyginti gydytojų odontologų bei vaikų odontologų darbe
patiriamo streso veiksnius bei vaikų dantų karieso profilaktikos bei gydymo metodų pasirinkimą.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti, kokie veiksniai sukelia stresines situacijas gydytojų odontologų ir gydytojų vaikų odontologų darbe.
2. Paanalizuoti gydytojų odontologų ir gydytojų vaikų odontologų taikomus profilaktinius metodus, siekiant užkirsti kelią karieso atsiradimui ir progresavimui.
3. Palyginti gydytojų odontologų ir vaikų odontologų vietinės ir bendrinės nejautros taikymą gydymo metu.
4. Palyginti gydytojų odontologų ir vaikų odontologų restauracinių medžiagų pasirinkimą, gydant vaikų dantis
Darbe bus taikomi aprašomieji, anketinės apklausos, duomenų apdorojimo, analizės ir sintezės bei lyginimo metodai, kaip labiausiai tinkantys užsibrėžtam tikslui atskleisti.
LITERATŪROS APŽVALGA
Stresas – gyvenimo palydovas
Šiais laikais stresas yra kasdieninis palydovas. Sąvoka „stresas“ neretai apibrėžiama kaip jausmas, patiriamas tuomet, kai asmuo suvokia, jog jam keliami reikalavimai viršija jo galimybes [15]. Stresas taip pat gali būti apibūdinamas kaip nuolatinis įtampos bei spaudimo jausmas [10]. ,,Remiantis medicinos terminais, streso sąvoka apibūdinama kaip organizmo homeostazės sutrikimas, kuomet reaguojama į tikrą ar suvokiamą grėsmę, o ekstremali situacija tampa stresiniu veiksniu. Šie veiksniai sukelia endokrininės sistemos bei nervų sistemos pokyčius. Organizme pradeda išsiskirti hormonai, tokie kaip epinefrinas, norepinefrinas ar kortizolis. Dėl šių hormonų organizme prasideda fiziologinės reakcijos: padidėja kraujospūdis, širdies plakimo dažnis, suaktyvėja kvėpavimas“ [16]. Teigiama, kad tokie ilgą laiką besitęsiantys organizmo sutrikimai gali sukelti ir neigiamų pasekmių. Dažnai ir stipriai pasireiškiantis stresas gali lemti fizinių ir psichinių sveikatos problemų atsiradimą. Laikui bėgant, žmonės pradeda jausti baimę, suserga depresija, juos kamuoja širdies bei kraujagyslių sistemos ligos, virškinamojo trakto sutrikimai. Neretai pradeda varginti nemiga, galvos skausmas, žmogus nebegali susikaupti [17-18]. Remiantis Amerikos Psichologijos Asociacijos duomenimis, šiuos negalavimus labiausiai sukelia stresoriniai veiksniai, tokie kaip santykiai tarp pažįstamų, draugų bei artimųjų, asmeniniai įsipareigojimai, sveikatos problemos, darbas bei sukrečiantys gyvenimo įvykiai, tokie kaip artimųjų mirtis ar skyrybos [16].
Darbe praleidžiame didžiąją dalį savo dienos. Tai vieta, kurioje žmogus gali save realizuoti, jausti pasitenkinimą, sukurdamas kažką naujo; bendrauti, pasidalinti idėjomis. Tačiau ne visuomet darbas turi teigiamą poveikį, iškyla ir problemų. Kartais darbas gali tapti našta ar net sukelti sveikatos sutrikimų. Darbo aplinkoje dažnai gali pasireikšti įtampa, kuri priklauso nuo darbo pobūdžio bei jo organizavimo. Teigiama, kad darbo organizavimas turi didelį poveikį žmonių psichinei sistemai. Tačiau dažnai daugelis nepastebi stresinių veiksnių arba mano, kad jie nėra reikšmingi [19].
Profesinis stresas mediko darbe
Profesinis stresas gali neigiamai paveikti ne tik gyvenimo kokybę, sveikatą, bet ir pareikalauti didesnių socialinių bei ekonominių išlaidų iš valstybės. Manoma, kad profesinis stresas yra susijęs su depresija. Be to, atlikti tyrimai parodė, kad tokie veiksniai, kaip pernelyg didelis darbo krūvis ar darbo trukmė susijusi su padidėjusia savižudybių rizika [20].
Profesinis stresas ypač paplitęs tarp medikų. Manoma, kad tam įtakos gali turėti aukšti profesiniai reikalavimai, moralinės nuostatos, medicininių žinių poreikis bei sunkios studijos. Jie patiria didžiulį stresą dėl per didelio darbo krūvio, įtempto bendravimo su pacientais, atsakomybės dėl jų sveikatos bei gyvybės. Nuolatos patiriamas stresas veikia gydytojų darbo produktyvumą, blogina darbo kokybę, pacientų ir gydytojo santykiai tampa komplikuoti, neretai pradedamas vartoti alkoholis, tabako gaminiai, narkotikai [20].
Medicinos mokslų studentai – vieni pirmųjų, išgyvenančių stresą dar studijuojant universitete. Pagrindinis medicinos mokslų tikslas – ugdyti gydytojų profesinę kompetenciją, skatinti siekti žinių, gydyti visuomenę, tobulinti medicinos mokslą, šviesti visuomenę bei rūpintis jos sveikata. Universitetai siekia, kad medicinos mokslus rinktųsi pasiaukojantys, intelektualūs, užjaučiantys, atsidavę darbui piliečiai. Remiantis šiomis savybėmis, galima būtų teigti, kad medicinos universitetas būtų puiki vieta siekti pilnatvės, ugdyti asmenybę bei paruošti asmenį ekstremalioms situacijoms. Tačiau ne viskas atrodo taip gražiai. Daugelis medicinos mokslus studijuojančių jaunuolių kenčia nuo depresijos, nerimo, nemigos, psichikos sutrikimų. Manoma, kad tam poveikį gali turėti daugelis veiksnių, kurių poveikis sumuojasi ir gali neigiamai paveikti būsimojo mediko sveikatą. Pagrindiniai stresiniai veiksniai yra pernelyg didelis akademinės bendruomenės spaudimas, ilgos darbo valandos, pacientų kančios bei jų mirtys, nepakankamas miegas, dėstytojų nesąžiningumas. Neretai studentai, slegiami šių rūpesčių, pradeda svaigintis vartodami alkoholį ar narkotikus, taip pat nevengia rūkyti [21]. Apklausus Vokietijoje medicinos krypties mokslus studijuojančius kolegijoje ir universitete, paaiškėjo gana įdomių skirtumų. Kolegijų studentai pasižymėjo geresne psichine ir fizine sveikata, o universitete besimokantys teigė, jog aukštesni studijų įvertinimai leidžia jiems psichologiškai geriau jaustis, tačiau jau pirmo kurso studentų tyrimo duomenys atskleidė, kad jie rečiau jaučiasi laimingi nei prieš tai, dažnai jaučia nerimą, kenčia nuo depresijos. Paaiškėjo, jog optimistai mažiau reaguoja į stresines situacijas, jų geresni darbo rezultatai, pozityvesni ir greitesni problemų sprendimo būdai[15]. O, tarkim, Serbijos universitetinėje ligoninėje atliktas tyrimas parodė, jog daugiau nei 51% medikų patiria didelį stresą. Taip pat daugiau nei 43% patiria emocinį išsekimą. Tokie rezultatai atskleidžia, kad medikų patiriamo streso lygis yra iš tiesų aukštas ir kelia rimtą grėsmę [22].
Odontologų patiriamas stresas darbe
Visuomenėje vis dažniau kalbama apie gyvenimo kokybę. Teigiama, kad gyvenimo kokybė susideda iš psichinės, fizinės bei socialinės gerovės, kurios veikia žmogaus gyvenimą.
Daugelis sutiktų, jog nepasitenkinimas darbo rezultatais bei patiriamas stresas darbe gali neigiamai paveikti gydytojo darbą bei gyvenimo kokybę [23].
Odontologija – medicinos sritis, kur dažnai patiriamas stresas. Įrodyta, jog dantų gydytojo profesija įeina į labiausiai patiriančių stresą profesijų sąrašą [24]. Iš tiesų, šios srities gydytojai patiria milžinišką spaudimą, ypač šiais laikais. Dideli pacientų reikalavimai, lūkesčiai suteikti tinkamą ir efektyvų gydymą, atsirandančios naujos gydymo technologijos, milžiniškas žinių srautas – tai tik keletas veiksnių, su kuriais gydytojas susiduria kiekvieną dieną. Be to, laiko stoka, ilgos darbo valandos, finansiniai rūpesčiai, pacientų baimės, konfliktai tarp personalo, įrangos gedimai – gydytojų išvardinti veiksniai, kurie labiausiai sukelia stresą [17,23]. Atlikti tyrimai parodė, kad dėl darbe patiriamo streso odontologai turi tiek fizinių, tiek psichinių sveikatos sutrikimų. Nuolatinis stresas, įtampa, ,,perdegimas“, emocinis nuovargis, depresija – tai labiausiai paplitę burnos priežiūros specialistų psichologiniai sutrikimai [24].
Sveikatos sutrikimų atsiradimui įtakos gali turėti ir specifiniai darbo veiksniai. Odontologas gydo gana intymią žmogaus kūno vietą – burną, kurioje ,,gyvena“ tūkstančiai mikroorganizmų. Gydamas dantis, gydytojas rizikuoja užsikrėsti oro - lašiniu būdu plintančiomis infekcinėmis ligomis, o įsidūrus adata susirgti kraują užkrečiamomis ligomis, tokiomis kaip AIDS, ŽIV ar hepatitu B. Gydymo metu patiriamas odontologinės įrangos triukšmas, dezinfektantų bei gydymui skirtų medžiagų naudojimas gali dirginti nosies gleivinę, sukelti astmą, alergines reakcijas, sutrikdyti klausą. Šalinant amalgamines plombas, išlieka rizika įkvėpti gyvsidabrio, kurio poveikis gali sukelti depresijos atsiradimą, nemigą, sukelti irzlumą, pažeisti nervų sistemą. Nuolatinis sėdimas darbas, atsirandanti įtampa stuburo srityje, apkrova rankoms – tai veiksniai, sukeliantys skeleto-raumenų sistemos sutrikimus. Pūrienės ir kitų autorių atliktas tyrimas Lietuvoje atskleidė, kad daugiau nei 95% Lietuvos odontologų patiria įvairių sveikatos sutrikimų [18,25]. Be to, patiriamas stresas turi įtakos ir žalingų įpročių atsiradimui bei nulemti didesnį alkoholio bei tabako gaminių suvartojimą [26].
Manoma, kad stresą patiria ir odontologijos studentai. Žmonės, pasirinkę odontologo profesiją, dažniausiai būna perfekcionistai, nuolatos siekiantys geriausių rezultatų, todėl nenuostabu, kad net menkiausia nesėkmė jiems gali sukelti susierzinimą bei nusivylimą. Dideli pacientų estetikos reikalavimai bei įsipareigojimas pasiekti maksimaliai gerą rezultatą kelia įtampą. Todėl nieko nuostabaus, jog net ir odontologijos studentai kartais išsikelia nerealius reikalavimus, dėl kurių patiria stresą. Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo metu nustatyta, jog 47% antro kurso studentų ir 67% paskutinio kurso odontologų patiria nerimą ir stresą [20]. Darbe patiriamas stresas neišvengiamai sutrikdo odontologo kasdieninį gyvenimą. Skirdami didžiąją energijos bei laiko dalį darbui, odontologai gali pakenkti savo šeiminiam gyvenimui.
Ilgos darbo valandos, laiko stoka, retas buvimas namuose, atsainus šeimos požiūris, viršvalandžiai, praleisti konferencijose ar susitikimuose, sumažėjęs susidomėjimas šeimos reikalais bei namų ūkio rūpesčių perkėlimas ant sutuoktinio pečių – tai veiksniai, kurie gali sutrikdyti šeimos gerovę bei pakenkti jos stabilumui. Pūrienės ir kitų autorių atliktame tyrime paaiškėjo, kad net 64% respondentų atsakė, jog susiduria su sunkumais, siekdami suderinti darbą ir šeiminę veiklą. Daugiau nei 42% odontologų teigia, jog jiems dėl ilgų darbo valandų trūksta laiko praleisti su šeima, o laisvalaikiui beveik nebelieka laiko. Daugiau nei 74% atsakiusiųjų mano, jog dėl darbe patiriamos stresinės situacijos tampa nervingi, o tai paveikia jų šeiminius santykius. Deja, vis dar nedaug kalbama apie patiriamo streso išvengimą ar mažinimo būdus [17,25].
Vaikų dantų gydymo ypatumai ir jų svarba
Žmogaus burnos sveikata – tai vienas sudėtinių komponentų, lemiančių bendrą individo sveikatos būklę. Remiantis Jungtinių Tautų Vaikų Teisių konvencija, vaikas turi teisę gauti geriausią sveikatos priežiūrą, kokia tik įmanoma. Deja, vaikų burnos sveikatos rodikliai nėra džiuginantys. Remiantis statistiniais duomenimis, vaikų burnos sveikatos būklė pagerėjo per pastaruosius dešimtmečius dėl atsiradusios profilaktikos, geriamojo vandens fluoravimo, burnos priežiūros priemonių. Vis dėlto dantų kariesas išlieka labiausiai paplitusi lėtinė liga visame pasaulyje [27,28]. Remiantis A.Mikos ir kitų bendraautorių atliktu tyrimu kaimyninėje Lenkijoje, paaiškėjo, kad beveik 54% trimečių jau turi ėduonies pažeistų dantų, o septynmečių rezultatai - dar labiau šokiruojantys. Ėduonis diagnozuotas daugiau nei 90% vaikų. Kipre dantų kariesas nustatytas 33% dvylikos metų moksleivių. Rezultatai geresni, tačiau nepaisant medicinos pažangos, naujų gydymo metodų ir medžiagų atsiradimo dantų ėduonis – pastovi visuomenės sveikatos problema, prasidedanti dar ankstyvoje vaikystėje [29,30].
Šios ligos galima išvengti. Geriausias būdas – profilaktika. Tačiau ne visi odontologai tam skiria reikiamą dėmesį. Pasak A.Miką ir jo bendraautorius, odontologai ne visuomet taiko efektyviausius profilaktikos ir dantų gydymo modelius. Be to, svarbus ir tėvų sąmoningumas, gebėjimas tinkamai prižiūrėti vaiko dantis. Todėl galima teigti, jog odontologas ir vaikų tėvai – jungtinė komanda, kurios tikslas – sveiki vaiko dantys [29,31].
Daugelis odontologų karieso gydymą vis dar supranta tik kaip restauracinę terapiją. Vis dar mažai kalbama, kad dantų ėduonis yra liga, kurią reikia gydyti ir kontroliuoti, o ne tik pašalinti jos sukeliamus padarinius. Daugelyje šalių odontologų paslaugos vaikams ir paaugliams yra kompensuojamos valstybės. Skandinavijos šalyse aktyviai vykdomos profilaktinės vaikų odontologijos programos bei atliekamas dantų restauracinis gydymas esant indikacijoms.
Daugelį metų vykdomos profilaktinės programos davė rezultatų. Šiuo metu Skandinavijos šalys priklauso grupei šalių, kuriose vaikų dantų kariesas – vienas mažiausių. Tarkim, norvegai stengiasi iš pradžių gydyti ligą, o tik po to taikyti restauracinį gydymą. Remiantis Vindes-Koperud ir kitų bendraautorių rezultatais, gydymo koncepcija Norvegijoje pasikeitė. Taikomi neoperaciniai gydymo metodai, jei būklės negalima koreguoti konservatyviais metodais – tuomet taikomas operacinis (restauracinis) gydymo metodas [32-33].
Vaikų dantų ėduonies problema Lietuvoje
Remiantis VLK duomenimis, dantų gydymas asmenims iki 18 metų yra nemokamas ir jo išlaidas padengia Valstybinė ligonių kasa, jeigu asmuo gydosi gydymo įstaigoje, su kuria yra sudaryta sutartis [34]. Gydytojų odontologų skaičius kiekvienais metais didėja. Remiantis 2017 metų duomenimis, 10 tūkstančių Lietuvos gyventojų tenka 12,1 odontologų. Šie rodikliai – vieni didžiausių lyginant su kitomis Europos valstybėmis [35]. Atrodo, kad pacientams ir gydytojams sudarytos puikios sąlygos tiek suteikti, tiek pasinaudoti teikiama gydymo paslauga, tačiau rezultatai nėra džiuginantys. Milčiuvienės ir kitų bendraautorių 2005 metais atliktas tyrimas atskleidė, jog 12 metų moksleivių kariesas siekia 85,5%, o penkiolikmečių - net 92,9%. Karieso paplitimo problemą 2011 metais savo darbe nagrinėjo K.Saldūnaitė. Nustatyta, jog Lietuvos dešimties apskričių centrų 7–12 m. vaikų dantų ėduonies paplitimas siekia 44,8%. Žemiausi dantų ėduonies rodikliai stebimi Šiauliuose, o aukščiausi - Kaune. Dantų ėduonies paplitimas ir intensyvumo rodiklis reikšmingai didėja su amžiumi. 2014 metais J.Razmienė disertacijoje konstatavo, kad bendras 4-6 metų vaikų pieninių dantų ėduonies paplitimas siekia 89,7%, jis didėjo su amžiumi nuo 83,4% keturmečių vaikų, iki 93,3% – šešiamečių. 2017 metais M.Žemaitienės atliktame tyrime nurodyta, kad bendras dantų ėduonies paplitimas tarp tirtų 15-mečių siekia 75,1%, o didžioji dalis 15 ir 18 metų amžiaus moksleivių (75% ir 78%) turėjo dantų ėduonies židinių, kurių su amžiumi daugėja. Skaičiai iš tiesų stulbinantys. Tai byloja apie vis dar didelį vaikų bei paauglių karieso paplitimą. Nors valstybė teisės aktuose ir kalbama apie dantų ėduonies profilaktikos svarbą bei naujų programų kūrimą, tačiau realių rezultatų vis dar nepastebima. Todėl lieka neaišku, kodėl karieso paplitimas vis dar vienas didžiausių Europos Sąjungoje ir kas kaltas, kad rezultatai negerėja [9;36-39].
Mitybos bei dantų valymo svarba
,,Asmens burnos higiena, burnos ligų profilaktika yra ekonomiškai efektyviausia intervencija į burnos sveikatą. Nors daugelio burnos sveikatos problemų, tarp jų ir dantų ėduonies, galima išvengti, burnos sveikatos problemos yra paplitusios ir vis dar plinta, ypač tarp vaikų“ [40]. Literatūroje teigiama, jog dantų ėduonis gali atsirasti dėl daugelio veiksnių: mitybos
įpročių, maisto, turinčio daug cukraus, dažno saldumynų vartojimo, dantų valymo įpročių stokos bei profilaktinių procedūrų nebuvimo. Įtakos gali turėti ir tėvų sąmoningumas bei išsilavinimas, šeimos finansinė padėtis [41]. Dažniausiai dantų ėduonis siejasi su didesniu cukraus suvartojimu. Dažnai šeimose vyrauja neracionalus, konservatyvus požiūris į vaikų maitinimą: vaikai valgo per mažai daržovių, mėgsta greitai pagaminamą maistą, saldžius ir riebius užkandžius ir nesilaiko mitybos režimo, valgo nereguliariai [42]. Pavalgius ir laiku neišsivalius dantų, patogeniniai mikroorganizmai fermentuoja cukrų ir paverčia jį rūgštimis, todėl burnoje krenta pH , o tai sudaro palankias sąlygas dantų ėduonies atsiradimui [41].
Įrodyta, kad mažų vaikų požiūrį į burnos sveikatą lemia tėvai. Jie išugdo vaikų burnos higienos ir valgymo įpročius. Tėvai privalo užtikrinti tinkamą vaikų mitybą ir nuo mažens vaikus mokyti taisyklingai valyti dantis. Norint visą gyvenimą palaikyti gerą burnos ertmės sveikatą, svarbu tinkamai ją prižiūrėti nuo pat vaikystės. Didžiausias siekis yra išlaikyti sveikus vaikų dantis, ugdyti gerus burnos higienos bei mitybos įpročius, mažinančius dantų ėduonies atsiradimą. Gėrikienės ir kitų bendraautorių atliktas tyrimas apie vaikų dantų būklę ir mitybos įpročius ikimokyklinėse ugdymo įstaigose atskleidė, jog didesnė dalis tirtų vaikų vartoja daug maisto, turinčio angliavandenių, dažnai užkandžiauja, valgo saldų maistą, nesivadovauja mitybos rekomendacijomis. Tokie patys mitybos įpročiai užfiksuoti ir jų tėvų. Tų vaikų, kurie daug gėrė vandens, laikėsi racionalios mitybos pagrindų, palaikė gerą burnos ertmės higieną, užfiksuotas labai nedidelis ėduonies paplitimas [42].
Ne ką mažesnį vaidmenį atlieka ir dantų valymas bei priežiūra. 2016 metais išleistame Lietuvos Respublikos Sveikatos Ministrės įstatyme ,,Dėl Nacionalinės burnos sveikatos 2016-2020 metų programos patvirtinimo“ teigiama, jog ,,žmogaus burnos sveikata yra neatsiejama nuo individualių asmens burnos higienos įgūdžių.“ Atliktoje apklausoje, kurioje buvo tiriami 14 – 15 metų paauglių burnos higienos įpročiai 43 šalyse, paaiškėjo, jog dažniau nei vieną kartą per parą dantis valo nuo 52% iki 65% mergaičių, o berniukų rezultatai - dar prastesni. Dantis valo tik 40% - 42% berniukų. Lietuvoje rezultatai – vieni blogiausių. Suaugusiųjų dantų valymo įpročiai taip pat įvertinti prastai. Jeigu tėvai neturi burnos higienos įgūdžių, nėra ko stebėtis, kad vaikai beveik nevalo arba netinkamai valo dantis [40].
Pakankamai daug dėmesio skiriama vaikų tėvų elgesiui bei vaikų burnos higienos įgūdžių formavimui, tačiau mažai kalbama apie odontologo vaidmenį šioje situacijoje. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakyme ,,Dėl gydytojo odontologo medicinos normos“ teigiama, jog ,,Gydytojas turi teikti odontologinių ligų profilaktikos organizavimą, sveikatinimo ir profilaktinių priemonių taikymo kriterijus, taip pat turi gebėti organizuoti odontologinių ligų prevencijos veiklą, įgyvendinti profilaktikos metodus bei profilaktikos
priemones, mažinančias odontologinių ligų pasekmes“[8]. Medicinos norma gydytoją lyg ir įpareigoja rūpintis vaiko burnos sveikata, ugdyti individo burnos higienos įgūdžius. Tačiau kyla klausimas, ar gydytojai iš tiesų skiria pakankamai laiko profilaktinėms procedūroms bei asmens mitybos korekcijai ir higienos įgūdžių lavinimui, jeigu karieso paplitimas mūsų šalyje vis dar išlieka labai didelis. [36,37;40]. Jungtinėse Amerikos Valstijose Merilende atliktas tyrimas atskleidė, jog daugiau nei 200 000 tūkstančių vaikų iki penkerių metų amžiaus pageidavo profilaktinių procedūrų, tačiau daugiau nei 62% negavo pageidaujamų profilaktinių procedūrų dantų gydymo metu [31].
Vaikų dantų gydymo ypatumai ir nuskausminimas
Dantų ėduonis – progresuojanti liga, kuri (jeigu yra negydoma) gali sukelti viršūninį periodontitą, pulpitą, gali prasidėti pulpito uždegimas, kas gali sukelti priešlaikinį dantų netekimą. Vaikai, kenčiantys nuo dantų karieso sukeliamo skausmo, dažnai vengia kramtyti, kalbėti, taip pat gali sutrikti jų miegas [41]. Be abejo, tokios būklės vaikas bus įsitempęs, jaus skausmo bei nežinios baimę. Manoma, jog vaikai, kuriems dažnai gydomas kariesas, bus labiau įsibaiminę gydymo nei tie, kuriems niekados nebuvo atliktos dantų gydymo procedūros [43]. Teigiama, jog nuo 5% iki 20% vaikų visame pasaulyje jaučia dantų gydymo baimę. Svarbiausias šios baimės atsiradimo išorinis veiksnys – vaiko amžius. Kuo jis mažesnis, tuo vaikas labiau bijo. Alsadar ir kitų bendraautorių atliktas tyrimas atskleidė, jog vaikui didžiausią baimę gydymo metu sukėlė injekcijų atlikimas, gręžimas bei springimas dantų preparavimo metu. Mergaičių patiriama baimė buvo ženkliai didesnė nei berniukų. O vaikai, kuriems buvo taikytas gydymas be anestezijos, turėjo ženkliai didesnių elgesio valdymo problemų lyginant su tais, kuriems buvo atlikta nuskausminimo procedūra. Dažnai šalyse, kuriose didelis dantų karieso paplitimas, pirmasis vizitas pas odontologą įvyksta dėl atsiradusios kariozinės ertmės ir skausmo. Todėl nenuostabu, jog dantų gydymo procedūros metu sunku sukontroliuoti vaiko elgesį ir baimes [43,44].
Restauracinis karieso gydymas – procedūra, kurios metu neišvengiama ne tik preparavimo bet ir nuskausminimo procedūrų. Tai dantų gydymo būdas, kai vien tik neoperacinių gydymo metodų neužtenka, norint ,,pažaboti“ ligą. Pacientai dažnai įvardija, kad odontologinės procedūros yra skausmingos ir nemalonios. Skausmas apibrėžiamas ne tik kaip nemalonus jutiminis, bet ir emocinis potyris, atsirandantis audinių žalojimo metu. Todėl skausmo kontrolė dantų gydymo metu yra iš tiesų svarbi ir būtina, ypač atliekant gydymo procedūras vaikams. Manoma, jog odontologai nepakankamai gerai įvertina vaikų jaučiamą skausmą bei psichoemocinę būklę gydymo metu, todėl mano, jog nuskausminimo procedūros nėra būtinos. Taip pat vyrauja nuomonė, jog vaikai dažnai skundžiasi jaučiamu skausmu dėl tiesiog jaučiamos
baimės gydymo metu. Wondimu ir Dahllof atliktas tyrimas Švedijoje atskleidė, kad gydytojai odontologai nepakankamai naudoja vaikams ir paaugliams vietinio nuskausminimo, sedacijos bei analgezijos procedūras dantų gydymo metu. Daugiau kaip vienas trečdalis jaunųjų pacientų teigia, jog restauracinio gydymo metu, kai nebuvo taikyta anestezija, jautė skausmą [45].
Daugelis kalba tik apie paciento baimes odontologo kabinete ir nemalonius pojūčius nuskausminant, tačiau reikėtų įsigilinti ir į gydytojo psichoemocinę būklę gydymo metu. Gydytojo patiriamas stresas gali sukelti grėsmę ne tik jam pačiam, bet ir paveikti paciento fizinę ir psichinę sveikatą. Švedų atliktas tyrimas atskleidė, kad apie 70% odontologų darbe patiriamą stresą įvertino kaip labai didelį arba didelį, ypač tuomet, kai pacientas fiziškai pertraukia atliekamą darbą, nebendradarbiauja gydymo metu, atlieka papildomus galvos judesius [10]. Vaikų odontologija – viena odontologijos sričių, kurioje netrūksta streso. Kiekvieną dieną gydytojas susiduria su vaikų verkimu, krūpčiojimu, pykčio priepuoliais, baimėmis ir galybe kitų veiksnių. Šios ekstremalios situacijos erzina gydytoją, taip prarandama daug laiko, kurio metu galėtų būti teikiama odontologinė pagalba kitiems pacientams. Farokh ir Hatamvand atliktas tyrimas atskleidė, jog anestetikų sušvirkštimas išsigandusiam vaikui yra viena labiausiai stresą sukeliančių procedūrų. Dėl anatominių ypatumų ypač sunku atlikti injekciją vaikų apatiniame žandikaulyje, nes vaikas vengia tinkamai išsižioti, nebendradarbiauja su gydytoju, bijo, kai gydytojas nori atlikti nuskausminimo procedūrą. Bet vaikų odontologai, lyginant su bendros praktikos odontologais, gydydami vaikų dantis, patiria mažesnį stresą, kadangi su sudėtingomis situacijomis jie susiduria kiekvieną dieną ir geba geriau įveikti [46].
Gydymo metu ne visuomet pakanka naudoti vien tik vietinį nuskausminimo metodą, ypač gydant mažamečius pacientus, kurių burnos ertmės būklė yra sunki. Bendroji nejautra – vienas dantų gydymo būdų vaikams, taikomas norint pasiekti kokybiškų gydymo rezultatų per vieną kartą. Ši procedūra pasirenkama tik kraštutiniais atvejais, ankstyvoje vaikystėje ar ikimokykliniame amžiuje, kai vaikas nesileidžia gydomas, serga sunkiomis ligomis, turi fizinių ar psichinių sutrikimų. Pastaraisiais metais vaikų, gydomų taikant bendrinę nejautrą, skaičius auga, ypač išsivysčiusiose šalyse [47]. Remiantis statistiniais duomenimis, Merilende (JAV) per 2012 metus išleista daugiau nei 1 396 652 JAV dolerių taikant bendrąją anesteziją dantų gydymo metu. Didžioji dalis tokių pacientų (apie 60%) buvo vaikai iki 6 metų amžiaus [31]. Ronnenberg ir kitų bendraautorių atliktas tyrimas Norvegijoje atskleidė, jog daugiau nei 34% odontologų, kuriems sunku atlikti restauracinį gydymą vaikams iki 10 metų amžiaus, pasiūlo gydymą bendrinėje nejautroje. Gydytojai, dirbantys mažiau nei 10 metų, rečiau naudoja tiek vietinio nuskausminimo procedūras, tiek siūlo gydymą nejautroje [10]. Gydymo tendencijos panašios ir Lietuvoje. B.Jankauskaitės ir kitų autorių atliktas tyrimas Lietuvos Sveikatos mokslų
universiteto Kauno klinikose parodė, kad per 2010-2012 metų laikotarpį buvo atlikta 144 dantų gydymo procedūros, taikant bendrinę anesteziją vaikams iki 6 metų amžiaus. Daugiau nei 81% procedūrų buvo atlikta dėl vaikų baimės gydymo metu, taip pat dėl nekontroliuojamo elgesio gydytojai negalėjo taikyti įprastinių gydymo metodų [47].
Gydytojas, taikydamas bendrinės anestezijos metodą, gali greičiau ir efektyviau atlikti dantų gydymą. Reikia konstatuoti, jog tokių procedūrų poreikis metams bėgant vis auga, bet didėja ir komplikacijų skaičius. Teigiama, kad anestezija gali turėti įtakos elgesio sutrikimų atsiradimui. Pašaliniai reiškiniai, tokie kaip skausmas, kraujavimas, pykinimas, vėmimas, kosulys ar mieguistumas – vienos dažniausių komplikacijų, pasitaikančių po anestezijos. [48] Literatūroje taip pat minimos ir kitos galimos pašalinės reakcijos, tokios kaip dantų traumos atliekant intubaciją, aritmija, liežuvio ir lūpų edemos atsiradimas, taip pat pasitaiko alergija vartojamiems medikamentams gydymo metu. Galime daryti išvadą, jog bendra situacija iš tiesų neraminanti [48].
Restauracinis gydymas vaikų odontologijoje
Kariesas – viena labiausiai paplitusių lėtinių ligų tarp vaikų. Remiantis Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, pieninių dantų ertminio karieso paplitimas siekia nuo 60 iki 90 procentų. Daugiau nei 620 milijonų vaikų visame pasaulyje kenčia dėl negydyto ertminio karieso sukeliamų pasekmių. Šios problemos neigiamai veikia ne tik vaiko burnos sveikatą, bet sutrikdo ir jo gyvenimo kokybę. Pasaulyje vis dar vyrauja tradicinis požiūris į dantų karieso gydymą. Tiek visuomenė, tiek ir patys gydytojai mano, jog optimaliausias karieso pašalinimo būdas – danties restauracijos atlikimas pažeistoje vietoje, naudojant odontologines medžiagas. Vis dar mažai kalbama, kad žymiai svarbiau yra ligos prevencija, o ne atliekamas restauracinis gydymas [49-50].
Pažengus negydytai karieso formai, neretai atsiranda ir ertminių pokyčių danties paviršiuje, kuriuos būtina gydyti taikant odontologines medžiagas. Negydytas ėduonis sukelia skausmą, infekcijos plitimą, pulpitus, periodontitus ir kitas komplikacijas, taip pat pažeidžia danties paviršiaus struktūrą, praranda savo anatominę formą, estetiką ir sutrikdo atliekamą dantų funkciją. Teigiama, kad vaikai, kurių dantys pažeisti ėduonies, žymiai dažniau praleidinėja pamokas, kompleksuoja dėl suprastėjusios dantų estetikos [49-50]. Negana to, restauracinis gydymas sukelia stresą ne tik patiems pacientams dėl atliekamo nuskausminimo, danties pažeistų audinių preparavimo. Atlikdami restauracinį gydymą stresą patiria ir odontologai. Ronneberg ir kitų bendraautorių atlikta apklausa atskleidė, jog virš 87% gydytojų jautė nerimą, atlikdami restauracinį gydymą vaikams nuo 3 iki 5 metų amžiaus. O su 6 - 9 metų amžiaus vaikais sunkumų patyrė apie 31% respondentų [10].
Atlikdamas restauracinį gydymą, odontologas susiduria ir su tinkamų metodų bei odontologinių medžiagų pasirinkimo iššūkiu. Gydytojas turi tinkamai įvertinti, kokią restauracinę medžiagą pasirinkti, kad tinkamai apsaugotų nuo karieso. Be to, renkantis medžiagas svarbu atkreipti dėmesį į vaiko amžių, karieso riziką, įvertinti, ar restauracija bus atliekama pieninių ar nuolatinių dantų. Svarbios ir vaiko bendradarbiavimo savybės, kurios taip pat lemia restauracinės medžiagos pasirinkimą. Todėl išsirinkti tinkamą medžiagą gydytojams yra iš tiesų nelengva [50].
Kompozitai – dervos pagrindu pagaminta medžiaga, atsiradusi daugiau nei prieš pusę amžiaus kaip estetiška restauracinė medžiaga. Tai viena populiariausių medžiagų šiais laikais, norint atkurti karieso pažeistus dantis. Kad ši medžiaga tarnautų ilgą laiką, būtina įvertinti būsimos restauracijos dydį, danties poziciją, taip pat dantis turėtų būti izoliuotas nuo skysčių. Be to, naudojant šią medžiagą svarbūs ir gydytojo įgūdžiai, nes defekto užpildymas kompozitais reikalauja kruopštumo bei užima daugiau laiko nei atliekant kitas restauracijas. Mokslininkų tyrimai įrodė, jog atliekant pieninių dantų pirmos klasės restauraciją, naudojant kompozitus, galima pasiekti sėkmingų gydymo rezultatų. Atlikus antros klasės restauraciją, rezultatai nebuvo tokie sėkmingi. Nustatyta, jog per dvejus metus kompozitinė restauracija pradeda atsisluoksniuoti. Taikant vaikams pastovių dantų kompozitinę restauraciją, pastebėti sėkmingi rezultatai, atliekant gydymą tiek pirmoje, tiek antroje klasėje. Todėl šios restauracijos dažniau pasirenkamos atliekant pastovių dantų gydymą, kadangi patiems mažiausiems pacientams sunku izoliuoti dantį ir kruopščiai atlikti restauraciją [49,51].
Stiklo jonomeriniai cementai – medžiaga, išrasta dar 1970 metais. Patobulinta ši medžiaga tapo bene populiariausia vaikų odontologijoje. Ji turi ne vieną privalumą: jungiasi ne tik su emaliu, bet ir dentinu, pasižymi biosuderinamumu, fluoridų išskyrimu, panašiu terminio plėtimosi koeficientu kaip ir natūralus dantis, be to, ji nėra tokia jautri skysčiams kaip kompozitinė medžiaga. Išskiriami fluoridai teigiamai veikia aukštos karieso rizikos pacientus, apsaugodami nuo tolimesnio karieso vystymosi. Todėl tai viena geriausių medžiagų, kuri gali būti naudojama gydant vaikų pieninius dantis. Gydant nuolatinius vaikų dantis, rekomenduojama naudoti stiklo jonomero cementą tik kaip laikiną restauraciją tol, kol bus galima ją pakeisti kita [49,51].
Kompomerai – odontologinė medžiaga, pristatyta odontologijoje tik 1990 metais. Ši medžiaga tapo gana populiari dėl fluoridų išskyrimo, lengvo panaudojimo savybių bei estetikos. Be to, mažieji pacientai noriai renkasi jiems patinkančią spalvą. Tačiau vis dar mažai atlikta klinikinių tyrimų, kurie padėtų tinkamai įvertinti šios medžiagos privalumus ir trūkumus, lyginant su kitomis medžiagomis. Teigiama, kad kompomerai gali būti sėkmingai naudojami tiek atliekant pirmos, tiek antros klasės vaikų pieninių ar pastovių dantų restauraciją [49,51].
Standartiniai vainikėliai – tai gamykloje pagaminti metaliniai vainikėliai, besiskiriantys savo forma bei dydžiu, naudojami norint atkurti labai karieso pažeistus dantų vainikus ar pašalinti dantų vystymosi defektus. Pasitaiko, jog standartiniai vainikėliai naudojami ir po atliktos pulpotomijos ar pulpektomijos, kaip restauracija nulūžus dančiui ar kaip laikina restauracija vaikui prieš nuolatinį danties protezavimą. Taip pat pastebėta tendencija, jog standartiniai vainikėliai daugiau pritaikomi aukštos karieso rizikos pacientams atliekant gydymą sedacijoje ar bendrinėje nejautroje. Nors šis restauracinio gydymo metodas laikomas vienu geriausių, gydant labai pažeistus karieso pieninius moliarus, tačiau turi ir savo trūkumų. Standartinius vainikėlius sunku pritaikyti prie danties taip, kad nebūtų pažeistos dantenos. Neretai tokiems pacientams, užmaunant vainikėlį, atliekamas ir vietinis nuskausminimas. Gydytojai vėl susiduria su sunkumais, nes ne visi turi pakankamai įgūdžių taikyti šį metodą, be to, reikalingas ir vaiko bendradarbiavimas procedūros metu. Jungtinėje Karalystėje atlikta apklausa parodė, jog odontologai itin retai naudoja šią procedūrą savo darbe. JAV daugiau nei 88% gydytojų rinktųsi standartinį vainikėlį, gydydami sugedusį pieninį moliarą, o JK gydytojų – tik 4%. [49-52].
Apibendrinant galima teigti, jog restauracinė odontologija atlieka svarbų vaidmenį, atkuriant funkciją bei estetiką. Didelis restauracinių medžiagų pasirinkimas bei individuali klinikinė situacija įpareigoja gydytoją priimti racionalų sprendimą atliekant pacientui restauracinį gydymą. Tačiau turime suvokti, jog restauracinis gydymas negali būti laikomas ligos gydymu, greičiau – atsiradusių padarinių pašalinimu. Tam, kad išgydytume ir sukontroliuotume dantų ėduonį, turime išsiaiškinti ir pašalinti etiologinius veiksnius, o ne tik taikyti restauracinį gydymą [52].
MEDŽIAGA IR METODAI
Tyrimas buvo atliktas 2018 m. lapkričio – 2019 m. vasario mėn. Leidimą vykdyti tyrimą išdavė LSMU Bioetikos centras (pritarimas Nr. BEC – OF – 05) (priedas Nr.1). Tiriamasis kontingentas – gydytojai odontologai bei gydytojai vaikų odontologai. Gydytojai buvo informuoti, kad pasirašydami sutikimo formą, jie dalyvauja apklausoje garantuojant jų atsakymų anonimiškumą (priedas Nr.3). Respondentų atrankos kriterijai:
1) gydytojui išduota gydytojo odontologo arba gydytojo vaikų odontologo licencija, remiantis Odontologų Rūmų duomenų bazės duomenimis,
2) gydytojai odontologai buvo atrinkti atsitiktinai, pasirenkant iš Odontologų Rūmų sąrašo.
Siekiant gauti patikimus ir statistiškai reprezentatyvius rezultatus, buvo pasirinkta apklausti visus praktikuojančius gydytojus vaikų odontologus, kuriems buvo išduotos licencijos. Odontologų Rūmų duomenimis, vaikų odontologų registruotas tik 61, o praktikuojančių šios srities specialistų yra tik 57, todėl buvo nuspręsta apklausti 57 praktikuojančius gydytojus vaikų odontologus [53] bei tiek pat gydytojų odontologų tam, kad galėtume palyginti dvi statistiškai apylyges grupes. Tam, kad gautume statistiškai patikimus duomenis, vienos ir kitos respondentų grupės santykis neturėtų perkopti daugiau nei 60% ir mažiau nei 40% pasiskirstymo ribos kiekvienoje grupėje. Todėl remiantis praktikuojančių 57 vaikų odontologų skaičiumi, turėtume apklausti maždaug tiek pat gydytojų odontologų. Bendras apklaustųjų skaičius turėtų būti apie 114, jeigu iš visų respondentų vaikų odontologai sudarytų 50% visų apklaustųjų, o odontologai taip pat 50% visų apklaustųjų.
Tyrimo metu pavyko apklausti 54 vaikų odontologus ir 61 odontologą. Bendra imtis (n=115). Galima teigti, jog imtis yra pakankama ją reprezentuoti, kadangi buvo apklausta apie 94,7%. visų gydytojų vaikų odontologų, o tai sudaro apie 47% visų apklaustųjų (n=115). Gydytojų odontologų buvo apklausta tiek, kiek ir buvome nustatę nuo mūsų nustatyto norimo apklausti odontologų skaičiaus (57 odontologų) – tai sudaro apie 53% visų apklaustųjų skaičiaus (n=115). Todėl galima teigti, jog duomenys yra reprezentatyvūs, kadangi tiek vaikų odontologų grupė, tiek odontologų grupė neviršija tarpusavyje pasiskirstymo santykio <40% ir >60%.
Pasirinktas buvo anketinės apklausos metodas. Anketą sudarė 28 klausimai: 1. Gydytojo specializacija;
2. Lytis; 3. Amžius; 4. Darbo stažas; 5. Darbovietė;
6. Šeiminė padėtis;
7. Vaikų skaičius šeimoje; 8. Gydytojo darbo krūvis; 9. Patiriamas stresas;
10. Stresiniai veiksniai, patiriami darbe; 11. Tabako suvartojimas;
12. Alkoholio suvartojimas; 13. Sportinė veikla;
14. Laisvalaikio praleidimo būdai;
15. Gydytojo patiriamas stresas, gydant bijančius odontologinių procedūrų pacientus;
16. Vaikų dantų gydymo patirtis; 17. Vaikų gydymo dažnis;
18. Vaikų amžiaus grupės, kuriems gydyti dantis yra sunkiausia; 19. Veiksniai, sunkinantys vaikų dantų gydymą;
20. Vietinės nuskausminimo procedūros;
21. Vietinių nuskausminimo procedūrų taikymas pagal vaiko amžiaus grupę; 22. Gydymas bendrinėje nejautroje;
23. Bendrinės nejautros procedūrų taikymas pagal vaiko amžiaus grupę; 24,25,26. Taikomos profilaktinės procedūros vaikams;
27. Restauracinės medžiagos, naudojamos gydant pieninius dantis; 28. Restauracinės medžiagos, naudojamos gydant pastoviuosius dantis.
Visi gauti respondentų atsakymai (n=115) buvo suvesti į ,,Microsoft Excel“ programą. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis ,,IBM SPSS Statistics 23.0 Version” paketu.
Tyrimo metu panaudota aprašomoji statistika, Chi-kvadrato (²) kriterijus, kad būtų rasti apklaustųjų gydytojų skirtumai. T testas naudotas siekiant palyginti atsakymų vidurkius. ,,Multiple response“ analizė buvo atlikta tų klausimų, kuriuose buvo galima žymėti kelis atsakymus. Tai padėjo išsiaiškinti atsakymų pasiskirstymą. Rezultatai vertinti kaip statistiškai reikšmingi, kai reikšmingumo lygmuo p<0,05.
REZULTATAI
1. Tiriamųjų demografiniai rodikliai
Atliekant anketinę apklausą tyrime dalyvavo 115 respondentų, iš kurių 53 procentai (n=61) buvo gydytojai odontologai ir 47 procentai (n=54) gydytojai vaikų odontologai.
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal specializaciją
Abiejose tiriamosiose grupėse didžiausią dalį sudarė moterys, tiek gydytojų odontologų 86,9% (n=52), tiek gydytojų vaikų odontologų - 86,9% (n=53). Vyrų skaičius nedidelis, ypač gydytojų vaikų odontologų - 3,7% (n=2). Remiantis LR Odontologų Rūmų duomenimis, Lietuvoje gydytojo vaikų odontologo licenciją gavę tik 2 vyrai, todėl didžiąją dalį šių vaikų specialistų sudaro moterys.
53% (n=61) 47% (n=54)
2 pav. Gydytojų odontologų pasiskirstymas pagal lytį
Tiek gydytojų odontologų, tiek gydytojų vaikų odontologų pastebimas panašus amžiaus vidurkis, kuris statistiškai reikšmingai nesiskiria ( t=1,21; p=0,23; p>0,05).
3 pav. Tiriamųjų gydytojų pagal specializaciją amžiaus vidurkis
Abiejose tiriamųjų grupėse pastebimas panašus darbo stažas, tačiau vyrauja tendencija, jog gydytojai vaikų odontologai turi šiek tiek daugiau darbinės patirties lyginant su gydytojais odontologais, tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų nepastebima (t=1,32; p=0,189; p>0,05).
86.9% (n=53) 13 %(n=8) 96.3% (n=52) 3.7% (n=2) 0 20 40 60 80 100 120 Moteris Vyras R es p o n d en tų k iek is ( % ) Lytis
Gyd. odontologas Gyd. vaikų odontologas
37,33 ± 12,05 40,07 ± 12,19 35.5 36 36.5 37 37.5 38 38.5 39 39.5 40 40.5 Amž iu s Specializacija
4 pav. Tiriamųjų pagal specializaciją darbo stažo pasiskirstymas 2. Tiriamųjų darbo vietos rodikliai
Respondentai, atsakydami į klausimą apie darbovietes, galėjo rinktis keletą variantų, kadangi daugelis gydytojų dirba keliose darbovietėse. Pastebima tendencija, jog apklaustieji gydytojai odontologai daugiausiai dirba privačiose gydymo įstaigose arba derina darbą tiek valstybinėje, tiek privačioje gydymo įstaigoje. Mažiausiai apklaustųjų gydytojų odontologų dirba Universitetinėje ligoninėje. O vaikų gydytojų odontologų beveik pusė dirba Universitetinėje ligoninėje, kurioje teikiamos specializuotos dantų gydymo paslaugos vaikams. Taip pat nemaža dalis vaikų odontologų dalis dirba privačiose gydymo įstaigose arba derina darbą tiek valstybinėje, tiek privačioje gydymo įstaigoje.
13,11 ±11,53 15,98±11,72 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 D ar b o s taž as ( m .) Specializacija
5 pav. Gydytojų odontologų ir vaikų odontologų pasiskirstymas pagal darbovietę 3. Tiriamųjų šeiminės padėties rodikliai
Apklausus abi grupes, statistiškai reikšmingų skirtumų nerasta (p=0,59; p>0,05), tačiau pastebima tendencija, jog vaikų odontologai labiau linkę sukurti šeimą nei gydytojai odontologai.
6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal šeiminę padėtį 21.3% 11.1% 50.8% 38.9% 27.9% 38.9% 1.6% 42.6% 0 10 20 30 40 50 60
Gyd. Odontologas Gyd. Vaikų odontologas
R es p o n d en tų k iek is ( % ) Darbovietė Valstybinėje gydymo įstaigoje Privačioje gydymo įstaigoje
Dirbu tiek valstybinėje, tiek privačioje gydymo įstaigoje Universitetinėje ligoninėje 31.1% (n=19) 57.4% (n=35) 8.2% (n=5) 3.3% (n=2) 22.2%(n=12 66.7% (n=36) 5.6% (n=3) 5.6% (n=3) 0 20 40 60 80
Nevedęs/netekėjusi Vedęs/Ištekėjusi Išsiskyręs (-usi) Našlys/našlė
R es p o n d en tų k iek is ( % ) Šeimyninė padėtis
Suvedus rezultatus, statistiškai reikšmingų skirtumų nerasta (p=0,31; p>0,05). Pastebima, kad vaikų odontologai linkę turėti daugiau vaikų (3 ir daugiau vaikų) nei gydytojai odontologai. Taip pat ženkliai daugiau gydytojų odontologų apskritai neturi vaikų lyginant su vaikų odontologais.
7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal vaikų skaičių šeimoje 4. Tiriamųjų darbo krūvio rodikliai
Ištyrus respondentų atsakymus, statistiškai reikšmingi gydytojų odontologų ir vaikų odontologų darbo trukmės rezultatai (χ2=8,49; p=0,014; p<0,05). Gydytojai odontologai kur kas daugiau praleidžia laiko darbe nei vaikų odontologai.
42.60% (n=26) 19.70% (n=11) 32.80% (n=20) 4.90% (n=3) 33.30% (n=18) 20.40% (n=12) 31.50% (n=17) 14.80% (n=8) 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45
Vaikų neturiu 1 vaikas 2 vaikai 3 ar daugiau
R es p o n d en tų k iek is (% ) Vaikų skaičius
8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo trukmę per savaitę 5. Stresinių veiksnių bei patiriamo streso rodikliai
Ištyrus abi respondentų grupes nerasta statistiškai reikšmingų rezultatų (p=0,07; p>0,05). Didžioji dalis odontologų ir vaikų odontologų patiria stresą darbe.
9 pav. Skirtingų respondentų patiriamo streso rezultatai
Į klausimą apie patiriamo streso veiksnius darbe, respondentai galėjo pateikti kelis atsakymų variantus. Pastebima, kad tarp odontologų populiariausi stresiniai veiksniai yra darbas su vaikais, laiko stoka, nepakankama odontologo padėjėjo pagalba, konkurencija tarp kolegų. O
9.8% (n=6) 50.8% (n=31) 39.3% (n=24) 22.2% (n=12) 61.1% (n=33) 16.7% (n=9) 0 10 20 30 40 50 60 70
<30 val. 31 - 50 val. >50 val.
R es p o n d en tų k iek is ( % )
Savaitinė darbo trukmė (val.) Gyd. odontologas Gyd. vaikų odontologas
p<0,05 91.8% (n=56) 8.2% (n=5) 96.3% (n=52) 3.7% (n=2) 0 20 40 60 80 100 120
Patiria stresą Nepatiria stresą
R es p o n d en tų k iek is ( % )
Patiriamo streso pasiskirstymas Gyd. odontologas Gyd. vaikų odontologas
