LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
FIZIOLOGIJOS IR FARMAKOLOGIJOS INSTITUTAS
Tadas Saulėnas
MITYBOS ĮTAKA VYRESNIO NEI 65 METŲ
AMŽIAUS ŽMONIŲ IMUNINEI SISTEMAI
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovas: lekt. dr. Vilma Jurkštienė
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 4
2. SUMMARY ... 5
3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 6
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6
5. SANTRUMPOS ... 7
6. SĄVOKOS ... 8
7. ĮVADAS ... 9
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
8.1 Problemos aktualumas ir hipotezės ... 11
8.2 Tyrimo tikslas ... 11
8.3 Tyrimo uždaviniai ... 11
9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
9.1 Imuninė sistema ... 12
9.2 Imuninis atsakas ... 13
9.3 Imuninės sistemos vystymasis ... 13
9.4 Imuninė sistema ir mityba ... 14
10. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 16
10.1 Tyrimo planavimas ... 16
10.2 Tyrimo objektas ... 16
10.3 Tyrimo metodai ... 16
10.4 Duomenų analizės metodai ... 17
11. REZULTATAI ... 18
11.1 Aprašomoji statistika ... 18
11.1.1 Nominalinių kintamųjų aprašomoji statistika ... 18
11.1.3 Ranginių kintamųjų aprašomoji statistika ... 22
11.2 Statistinė duomenų analizė ... 26
12. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31
13. IŠVADOS ... 34
14. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 35
15. PRIEDAI ... 39
1. SANTRAUKA
Tadas Saulėnas „Mitybos įtaka vyresnio nei 65 metų amžiaus žmonių imuninei sistemai“.
Darbo tikslas: Įvertinti mitybos įtaką vyresnio nei 65 metų amžiaus žmonių imuninei sistemai. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti vyresnio amžiaus žmonių mitybos įpročius. 2. Įvertinti vyresnio
amžiaus žmonių imuninės sistemos būklę. 3. Palyginti vyresnio amžiaus žmonių mitybos įpročių sąsajas su imunine būkle.
Metodika: Naudojantis anonimine anketa su sociademografiniais, mitybos įpročių bei
imuninės sistemos klausimynais apklausiami vyresnio nei 65 metų amžiaus žmonės viešose Kauno ir Alytaus miestų vietose. Mitybos įpročiams įvertinti taikomas dažnuminis tyrimo metodas. Imuninės sistemos vertinimui klausiama apie sergamumą infekcinėmis, autoimuninėmis, onkologinėmis ligomis bei alergija. Ieškant sąsajų tarp mitybos ir imuninės sistemos funkcijų taikyti Pearson, Spearman bei Kendal Tau-b koreliacijos.
Rezultatai: Tyrime dalyvavo 101 vyresnio nei 65 metų amžiaus žmogus. Vidutinis amžius
69,59 metai (SN 3,91). KMI 26,14 (SN 3,02). 32% vyrų ir 68% moterų. Per pastaruosius metus 38% vartojo antibiotikų infekcinės ligos gydymui, 18% gydėsi ligoninėje dėl infekcinio susirgimo, 13% pasireiškė grybinės odos ir gleivinių infekcijos, 24% sirgo infekcinėmis virškinamojo trakto ligomis, 8% serga autoimunine liga, 4% sirgo onkologine liga, 36% turi alergiją. Daugiausiai tiriamieji valgo 1-2 kartus per dieną, cukraus ir druskos vartoja mažai. Dažnai vartoja košes, mėsą, kiek rečiau daržoves, juodą duoną, mažai greitojo maisto, saldumynų. Dažniausiai geria vandenį, arbatą, kavą, retai saldžius gėrimus, alkoholį. Pastebėtas teigiamas ryšys tarp infekcijų, alerginių, autoimuninių, onkologinių ligų bei dažnesnio valgymo, cukraus, mėsos, pieno, greitojo maisto, saldumynų, saldžių gėrimų, alkoholio. Visgi teigiamas ryšys su geresniu vertinimu bendros savijautos bei neigiamas ryšys su aukščiau išvardintomis ligomis buvo pastebėtas su dažnesniu valgymu daržovių, vaisių, košių, gėrimo arbatos, kavos, vandens.
Išvados: Tyrimo metu nustatyta, kad vyresnio amžiaus žmonių mitybos įpročiai tik dalinai
atitinka mitybos rekomendacijas. Nors tiriamieji vengia valgyti daug paprastųjų angliavandenių turintį maistą, tačiau pagal PSO rekomendacijas galėtų vartoti daugiau skaidulų turintį maistą (daržovių, vaisių). Įvairių ligų dažnis tiriamoje imtyje nėra didelis, todėl galima manyti, jog imuninės sistemos būklė yra vidutiniška. Vyresni žmonės savo sveikatą vertino kaip geros būklės. Lyginant imuninės sistemos būklę su mitybos įpročiais nustatyta, kad žmonės valgantys daugiau skaidulų turinčio maisto, pilno grūdo produktų bei geriantys vandenį, arbatą, kavą yra sveikesni lyginant su tais, kurie nėra linkę vartoti šių maisto produktų. Taip pat sveikesni yra ir asmenys mažiau vartojantys greitojo maisto, saldumynų, alkoholio.
2. SUMMARY
Tadas Saulėnas „Diet Impact to Immune System of People Aged 65 and Above“. Aim: Evaluation of diet impact to immune system of people aged 65 and above.
Objectives: 1. To investigate what are eating habits of people aged 65 and above. 2. To
investigate what is the condition of immune system of elderly people. 3. Analyse links between diet and immune system of people aged 65 and above.
Methods: We were using anonymous questionnaire to question people aged 65 and above
about their diet habits and illnesses in Kaunas and Alytus public places. We were questioning about frequency of consumption for the assessment of dietary habits. The immune system was evaluated for the incidence of infectious, autoimmune, allergic and oncological diseases. We were using Pearson, Spearman and Kendal Tau-b correlations for analyzing links between dietary habits and immune system function.
Results: The study involved a total of 101 people aged 65 and above. Mean age 69.59 years
(SD 3.91). BMI 26.14 (SD 3.02). 32% men, 68% women. During the past year 38% used antibiotics for treatment for infectious diseases, 18% was hospitalized for infectious disease, 13% was having fungi infection, 24% was having gastrointestinal infectious diseases, 8% have autoimmune disease, 4% oncological disease and 36% allergy. Mostly people eat 1-2 times per day and use little of sugar and salt. They quite often eat cereals, meat, a little bit less often vegetable, rye bread, even less than that fast food and sweets. People mostly drink water, tea, coffee, very rarely soft drinks, alcohol. The positive correlation was found between infections, allergic, autoimmune, oncologic diseases and eating more frequently, sugar, meat, milk, fast food, sweets, soft drinks, alcohol. Additionally, positive
correlation was found between better evaluation of health and more frequent eating of vegetables, fruits, cereals, drinking of tea, coffee, water.
Conclusions: Eating habits of studied people just partially meets dietary recommendations.
Even thought people avoid eating soluble sugars rich food, it would be even more close to WHO recommendations if they would eat more fibre rich food (vegetables, fruits). Studied people didn’t have high number of diseases during last year, so we can think that their immune system function is average. They evaluated their health as good. Correlation of immune system function with dietary habits shows that people eating more fibre rich, whole grain food and drinking more water, tea and coffee are healthier than people not consuming these products. At the same time, people eating less fast food, sweets and drinking less alcohol are healthier.
3. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Etikos komiteto leidimą atlikti tyrimą išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto „Bioetikos centras“. Leidimo Nr. BEC-MF-269. Leidimas išduotas 2020-02-18.
5. SANTRUMPOS
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija Ig – imunoglobulinas
Ly-HSCs – limfoidinės hemopoetinės kamieninės ląstelės
6. SĄVOKOS
Citokinas – mažas baltymas, veikiantis tarpląstelinius procesus, kurį pagamina ląstelės nervinėse ir imuninėse sistemose.[1]
Epigalokatechino galatas – fenolių klasės antioksidantas, randamas žaliojoje, baltojoje, juodojoje arbatoje bei šiek tiek obuolių žievelėje, slyvose, svogūnuose, lazdyno, pekano riešutuose. Šis junginys inhibuoja ląstelės oksidaciją ir apsaugo nuo laisvųjų radikalų žalos.[2,3]
Kurkuminas – junginys randamas ciberžolės šakniastiebiuose, kuris turi antioksidacinių, priešuždegiminių, antivėžinių savybių.[4]
Mėlynoji zona – demografinis pasaulio regionas, kur žmonės gyvena aktyvų gyvenimą sulaukę daugiau nei 100 metų.[5]
Mikrobas – labai maža gyvybė, ypač ta, kuri sukelia ligas, ir yra matoma tik su mikroskopu.[6] Mikroelementai – elementai, kurių organizme yra mažai, bet jie yra būtini metabolizmui, pvz. Zn, Se, V, Ni, Mg, Mn.[7]
Mikroflora– mikroorganizmų bendruomenė, įskaitant bakterijas, grybus, kurie gyvena tam tikru būdu kito organizmo viduje ar ant jo.[8]
Nimbolidas – terpenoidų klasės junginys, randamas indiniame nimbamedyje. Jis sumažina navikų patogeniškumą.[9]
Rafinuotas – techniškai valytas.[10]
Resveratrolis – augalinis polifenolis, randamas didelėmis koncentracijomis raudonosiose vynuogėse. Jis pasižymi antiuždegiminėmis, antivėžinėmis, antivirusinėmis, neuroapsauginėmis savybėmis bei turi teigiamą efektą ilgesnei gyvenimo trukmei.[11]
7. ĮVADAS
Imunitetas (lotyniškai immunitas – išsilaisvinimas) yra organizmo sugebėjimas ne tik apsiginti nuo genetiškai svetimos medžiagos (bakterijų, virusų, grybelių), bet ir pašalinti pakitusias ar mirusias ląsteles, palaikyti organizmo pusiausvyrą.[12]
Imuninės sistemos funkcijos svarba per pastaruosius dešimtmečius tapo dar labiau reikšmingesnė. Nors nuo II pasaulinio karo laikų „tradicinių“ infekcinių ligų kaip tuberkuliozė, kiaulytė, tymai atvejų skaičius sumažėjo, tačiau stebime daugiau žmonių sergančių išsėtine skleroze, dirgliosios žarnos liga, I tipo diabetu bei įvairiomis alerginėmis ligomis. Dėl astmos ir kitų alerginių ligų dažnio padidėjimo jau kurį laiką buvo tikima, kad prisidėjo higienos praktikos ir itin sumažėjęs sąlytis su mikrobais, kas gali lemti, jog imuninė sistema nesusiduria su pakankamu kiekiu
antigenų.[13] Tam priskirtina ir maisto higienos praktika, kuri turėjo teigiamą efektą, tačiau galėjo prisidėti prie susilpnėjusio ar uždelsto imuniteto brendimo. Naujesni moksliniai tyrimai atkreipia dėmesį, kad problema gali slypėti ne imuninės sistemos „treniruotume“ atakuoti, tačiau išmokime, kas yra nepavojinga ir ko atakuoti nereikia.[14] Be to, padidėjus pasiūlai ir vartojimui labai rafinuotų maisto produktų sumažėjo mikroelementų vartojimas, o tai gali būti susiję su imuninės sistemos brendimu.[15]
Imuninė sistema, kurią lemia įvairios reakcijos, skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Pavyzdžiui, su amžiumi sumažėja funkcinis gebėjimas iššaukti nespecifinį ar specifinį imuninį atsaką, taip pat mažėja gamyba reguliacinių ląstelių bei reakcija į reguliuojančius signalus. Dėl šių pokyčių susilpnėja įgimtas ir adaptyvus imuninis atsakas, padidėja reagavimas į antigenus, infekcijų dažnis bei
pažeidžiamumas dėl navikinių ląstelių susidarymo. Tad toks su senėjimu susijęs imuninės funkcijos susilpnėjimas galiausiai padidina mirties riziką. Mitybos faktorių tyrimų šioje srityje daugėja, pvz., vitamino E ar Omega-3 riebalų rūgščių (ω-3-PUFAs), kaip veiksnio pristabdančio imuninio atsako sumažėjimą vyresniame amžiuje.[16] Mokslininkai kelia ir priešingą klausimą, koks maistas neturi įtakos specifiniam imuniniam atsakui. Pavyzdžiui baltymų trūkumas turi įtakos visoms imuninės sistemos funkcijoms, kas yra svarbu vyresnio amžiaus žmonėms. T ir B limfocitų funkcija yra stipriai susijusi su baltymų vartojimu.[17]
Mums įprasta nagrinėti žmonių sveikatos būklės pokyčius nuo 1900-ųjų metų, kai prasideda XXa. Visgi įdomius duomenis publikavo mokslininkai tyrę, kaip žmonės gyveno Didžiojoje Britanijoje XIXa. 1900-ieji metai yra matematiškai apvalus skaičius, tačiau analizuojant duomenis nuo šių metų informacija iškreipiama. Tuo metu mitybos standartai jau buvo gerokai suprastėję, o ir rūkymas nuo 1880-ųjų ypač tarp vyrų tapo vis įprastesnis reiškinys. O kaipgi žmonės gyveno prieš 1900-uosius?
Apie 50% visų kūdikių nepriklausomai nuo socialinio statuso mirdavo nuo infekcinių ligų. Visgi atmetus šias kūdikių mirtis galime pastebėti, jog apie 1850-uosius žmonės gyveno panašiai ilgai, kiek ir mes dabar: vyrai apie 75 metus, o moterys – apie 73 metus. Pastarųjų tikėtina gyvenimo trukmė nuo 5 metų amžiaus buvo mažesnė dėl gimdymų ir kitų priežasčių, kurios nesusijusios su mityba. Šiuo metu aukšti neonatologijos standartai lėmė, kad nuo gimimo tikėtina gyvenimo trukmė vyrų populiacijoje yra 75,9 metai, o moterų – 81,3 metai. Nuo to laiko praėjo apie 170 metų, žmonių supratimas apie pasaulį gerokai sustiprėjo, medicinos mokslas irgi pasiekė itin daug pažangos, tačiau žmonių gyvenimo trukmė išliko itin panašios trukmės, o paskutiniai gyvenimo metai dabar būna prastesnės kokybės. Tuo metu lėtinės ligos buvo itin retas reiškinys. Šiuo metu vyrai paskutinius 7,7 metus, o moterys apie 10 metų yra priklausomi nuo kitų žmonių pagalbos. Su amžiumi mes galime pastebėti aplinkos veiksnių ilgalaikį efektą. Itin didelė tikimybė, jog taip populiarios šiuo metu lėtinės ligos yra daugiausia sukeltos dėl mažo fizinio aktyvumo bei prastos mitybos. Nors 1850-aisiais didžioji dauguma žmonių Didžiojoje Britanijoje gyveno vargingai palyginti su šių dienų standartais, tačiau valgė daug daržovių, vaisių, kurie turi didelius kiekius šiuo metu nustatytų apsauginių junginių.[18] Pavyzdžiui epigalokatechino galatas, resveratrolis, kurkuminas ir nimbolidas.[19] Deja, jie pasižymi žmonėms nemėgstamais skoniais. Šie junginiai yra kartūs, aitrūs, jaučiamas sutraukiantis pojūtis, todėl selekcijos būdu panašių junginių augaluose mažinama.[20] XIX a. širdies ir kraujagyslių ligos buvo retos kaip mirties priežastis. Insultai buvo susiję su vidurinės ir aukštesnės klasės žmonėmis, kurių maisto racione buvo gerokai daugiau gyvulinės kilmės produktų, o dėl to - mažiau daržovių ir vaisių.[18]
Tad šiame darbe nagrinėsime vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių mitybos įpročius ir kokią galimą įtaką tai turi jų imuninės sistemos būklei.
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
8.1 Problemos aktualumas ir hipotezė
Lėtinės ligos, pasikartojančios ūminės – neigiamai paveikia gyvenimo kokybę. Ligų
pasireiškimas susijęs su imunine sistema, o pastaroji - su mityba. Todėl kilo hipotezė, kad skirtingi mitybos pasirinkimai teigiamai ar neigiamai veikia adekvačią imuninės sistemos reakciją.
Vyresniame amžiuje dar labiau nei jaunesniame pasireiškia kaupiamasis aplinkos veiksnių poveikis. Pasirinkta imtis yra virš 65 metų, kad būtų ryškiau pastebimi imuninės sistemos pokyčiai. Tad kita kilusi hipotezė – ilgėjant gyventojų amžiui skirtingi mitybos pasirinkimai turi vis didesnę įtaką imuninės sistemos funkcijai.
8.2 Tyrimo tikslas
Įvertinti mitybos įtaką vyresnio nei 65 metų amžiaus žmonių imuninei sistemai.
8.3 Tyrimo uždaviniai
1. Įvertinti vyresnio nei 65 metų amžiaus žmonių mitybos įpročius.
2. Įvertinti vyresnio nei 65 metų amžiaus žmonių imuninės sistemos būklę.
9. LITERATŪROS APŽVALGA
9.1 Imuninė sistemaImuninę sistemą sudaro morfologiškai ir funkciškai vieninga limfinių organų ir audinių visuma. Organizmo apsaugą nuo svetimos medžiagos užtikrina įgimtas (nespecifinis) imunitetas ir įgytas (specifinis) imunitetas, kurie kartu su kitomis sistemomis palaiko organizme vykstančių biocheminių procesų homeostazę.
1 pav. Imuninės sistemos struktūra [12]
Įgimto imuniteto funkciją atlieka fiziniai bei cheminiai barjerai – oda, gleivinė, žarnyno
mikroflora, fermentai, taip pat natūralūs kileriai, neutrofilai, monocitai, audinių makrofagai ir kai kurie citokinai. Pastarųjų sudaryta imuninio atsako reguliavimo sistema – „citokinų tinklas“ – jungia
produkuojančias citokinus ląsteles ir ląsteles-taikinius. Įgimtam imunitetui priklauso ir komplemento sistema. Visi minėti komponentai organizme egzistuoja dar prieš susiduriant su patogenu. Įgimto imuniteto funkcijai priklauso ir svetimos medžiagos pateikimas įgyto imuniteto sistemai.
Įgyto imuniteto funkcijos suaktyvėja tik po kontakto su svetima medžiaga ir specifiškai veikia tik prieš konkrečias svetimas molekules. Svetimos organizmui medžiagos, antigenai, sukelia atsaką ir pasigamina antikūnai. Susidarę antigeno-antikūno kompleksai lengviau fagocituojami ir tokiu būdu antigenas pašalinamas iš organizmo. Antikūnais padengtas ląsteles aktyviau naikina ir komplemento sistema. Įgyto imuniteto funkcijas atlieka įvairūs limfocitai: T helperiai, T citotoksiniai ir jų gaminami citokinai, B limfocitai, produkuojantys specifinius antikūnus (IgG, IgA, IgM, IgE, IgD...).[12]
Vos antigenai prisijungia prie specialių imuninių ląstelių receptorių, suaktyvinama daugybė procesų. Jeigu organizmas kontaktuoja su ligos sukėlėju pirmą kartą, tai dažniausiai išsisaugoma informacija apie jį, todėl antrą kartą aptikus tą patį antigeną, jis atpažįstamas ir nukenksminamas greičiau.[21]
Įvairios limfocitų rūšys yra nustatomos pagal jų paviršiuje esančias molekules – diferenciacijos antigenus (ang. cluster of differentiation): CD3 – T limfocitai, CD4 – T helperiai, CD8 – T citotoksinai, CD19/56 – NK ląstelės ir t.t.
Centriniuose imuninės sistemos organuose (čiobrialiaukė, kaulų čiulpai) limfocitai subręsta, o toliau cirkuliuoja kraujyje ar limfoje ir patenka į periferinius organus (blužnį, limfmazgius, žarnyno limfinį audinį ir t.t.). Čiobrialiaukėje (lot. thymus) subrendę limfocitai vadinami T limfocitais. B limfocitai, NK ląstelės, monocitai bręsta kaulų čiulpuose.[12]
9.2 Imuninis atsakas
Imuninis atsakas vyksta trimis etapais: svetimos medžiagos atpažinimas ir pateikimas imuninės sistemos ląstelėms, imuninio atsako organizavimas, infekuotų ar pakitusių ląstelių sunaikinimas. Vienos iš pagrindinių ląstelių, kurios dalyvauja pirmame imuninio atsako etape, yra makrofagai. Jei jiems nepavyksta nukenksminti svetimos medžiagos, siunčiamas signalas T helperiams, kurie atpažinę antigeną pradeda daugintis ir produkuodami citokinus perduoda informaciją kitoms ląstelėms. Jei signalas T helperiams nenusiunčiamas, nutrūksta tolimesnė imuninio atsako grandinė.
Interleukinai – citokinai, kurie reguliuoja limfocitų darbą bei aktyvina kitas organizmo reakcijas (temperatūros kilimą, uždegimą, skausmą, pykinimą ir kt.).
Sutrikus imuninės ir kitų sistemų adaptacinių-reguliacinių mechanizmų pajėgumui, žmogus gali dažniau sirgti infekcinėmis ligomis, taip pat padidėti mutavusių ląstelių atsiradimo rizika. Be to,
imuniniam atsakui esant per stipriam, kai reaguojama į nepakitusias savo paties audinių ląsteles, vystosi autoimuninės ligos (reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, dermatomiozitas, išsėtinė sklerozė ir t.t.). [12]
9.3 Imuninės sistemos vystymasis
Daugiau nei 1600 genų yra susiję su įgimtu ir įgytu imuniniu atsaku. Žmonės, kaip ilgai išgyvenusi rūšis, išsivystė mechanizmus, kurie leidžia prisitaikyti prie pasikartojančių infekcijų. Per asmens gyvenimą šie mechanizmai kinta: pirmiausia vaisiui tampant kūdikiu prisitaiko prie aplinkos pokyčių, tada subręsta žmogui augant, šiek tiek pakinta nėštumo metu ir galiausiai sumažėja funkcija
senyvame amžiuje. Jaunų limfocitų gebėjimas formuoti naują imunologinę atmintį tampa mažiau svarbus vyresniame amžiuje, kai asmuo jau turės sukaupęs imuninės atminties banką įvairiems patogenams. Galimai senstant padidėjusi sekrecija pro-uždegiminių citokinų ir sumažėjęs kiekis mieloidinių ląstelių yra svarbus padidėjusiam fagocitozės poreikiui vyresniame organizme, kas galbūt yra priežastis tokio imuninės sistemos pokyčio.[22] Visgi neseniai pasirodžiusio straipsnio autoriai teigia, kad limfoidinių hemopoetinių kamieninių ląstelių (Ly-HSCs) skaičius vyresniame amžiuje nesumažėja. Laikui bėgant vyksta jų genų ekspresijos pokyčiai, tačiau jų funkcija išlieka normali, kai jos išimamos iš senos in vivo aplinkos. Kiti tyrėjai nustatė, jog interleuikinas-1 inhibituoja Ly-HSCs, o tai atitinka iškeltą hipotezę, kad padidėjęs uždegiminių citokinų kiekis vyresniame amžiuje lemia sumažėjusią limfocitų produkciją.[23]
Pirmiausia evoliuciškai imuninė sistema vystėsi efektyviai reaguoti į ūmias infekcijas jaunuose žmonėse, prisitaikyti prie nėštumo ir perduoti apsaugą palikuoniams, taip pat prisitaikė kovoti su lėtinėmis infekcijomis, kurios išlieka aplinkoje dešimtmečius. Be kovos su virusais, bakterijomis, grybais, parazitais, imuninė sistema taip pat prisiima ir kitas roles kaip audinių, žaizdų gijimo, mirusių ir vėžinių ląstelių pašalinimo ir formavimą sveikos žarnyno mikrofloros. Žmogų veikia įvairūs
aplinkos veiksniai, o ne tik biologinis amžius, todėl galimai lėtinis uždegimas vyresniame amžiuje yra genetinė dovana, kurią gauname kartu su galimybe jaunesniame amžiuje apsisaugoti nuo antigenų. Masinis senėjimas ir gerokai ilgesnis gyvenimas yra neseniai atsiradęs reiškinys mūsų optimizuotoje aplinkoje. Galbūt senstančios imuninės sistemos pokytis yra evoliucinė pasekmė, kurią lemia per visą gyvenimą paveikę antigenai.[22]
Tam tikra prasme vyresnio amžiaus asmens imuninė sistema primena naujagimį: sumažėjusi antimikrobinė neutrofilų ir makrofagų veikla, sumažėjęs dentritinių ląstelių antigeno pristatymas, sumažėjusi natūraliųjų kilerių funkcija ir sutrikęs įgyto imuniteto atsakas. Tiek itin jaunas, tiek senas žmogus sunkiau kovoja su gripo virusu, kai tuo tarpu jaunas (ne nėštumo metu) suaugęs žmogus yra nuostabiai pasiruošęs tokiam iššūkiui. Imuninės sistemos pasikeitimas per žmogaus gyvenimą turbūt atspindi pagrindinę jauno suaugusio žmogaus rolę rūšies išlikime ir galimybę po savęs palikti sveikus palikuonis.[22]
9.4 Imuninė sistema ir mityba
Nors yra aiškus skirtumas tarp imunologijos ir dietologijos, tačiau daugybė senų ir naujesnių tyrimų aiškiai rodo, kad imuninė sistema negali funkcionuoti nepakankamos ar perteklinės mitybos atvejais. Išties lipidai gauti su maistu (pvz., riebalų rūgštys, cholesterolis, riebaluose tirpūs vitaminai),
gliukozė, oligoelementai (pvz, cinkas, varis, geležis) labai stipriai veikia imuninę sistemą. Nustačius tokią stiprią priklausomybę pradėta manyti, jog mitybos sutrikimas yra dažniausia antrinių
imunodeficitų priežastis. Cinko trūkumas turi neigiamos įtakos B ląstelių limfopoezei ir prisideda prie čiobrialiaukės atrofijos, o tai lemia periferinių T limfocitų skaičiaus sumažėjimą. Gliukozė būtina užtikrinti energiją reikalingą imuninės sistemos funkcijoms. Ji atlieka būtiną rolę limfocitų, taip pat makrofagų ir neutrofilų aktyvacijoje. Nors makrofagai ir neutrofilai nėra ląstelės, kurios itin greitai dalijasi, tačiau jos itin daug fagocituoja, kam reikalinga greita lipidų apykaita ir gamyba, taip pat energijos sunaudoja sekrecijai. Tyrimai parodė, kad visiems šiems procesams gliukozė tinkamiausia. Tad norint sukurti efektyvų imuninį atsaką reikia patenkinti ląstelių proliferaciją, biosintetines ir sekrecines funkcijas – procesus, kurie sunaudoja daug energijos. Visa tai turi įvykti greitai, kad
valandų bėgyje imuninės ląstelės iš budėjimo rėžimo galėtų kilti į kovą. Gliukozės apykaita susijusi su riebalų. Nutukusiems žmonėms išsivysto atsparumas insulinui ir tada po kurio laiko diabetas.[24] Pradžioje dėl įvairių priežasčių asmuo suvalgo didesnį kalorijų kiekį. Įprastomis sąlygomis jos galėtų saugiai atsidėti riebaliniame audinyje, tačiau perteklinės maisto medžiagos (dažniausiai sočiosios riebalų rūgštys) skatina uždegimą. Jis lemia riebalų ląstelių atsparumą insulinui, todėl sutrinka perteklinių riebalų atsidėjimas. Tai turi įtakos, kad riebalai patenka į kraujotaką ir kitus organus (kepenis, skeleto raumenis), kurie nėra pritaikyti saugiai saugoti perteklinio riebalų kiekio. Taip atsiranda lipotoksiškumas, kuris sutrikdo metabolizmą ir tai prisideda prie vystymosi lėtinių ligų (diabetas, širdies ligos, policistinis kiaušidžių sindromas), kurios susijusios su atsparumu insulinui.[25] Tai vienas iš galimų mechanizmų, kaip mityba per uždegiminius procesus paveikia imuninės sistemos funkciją. Vien perteklinio svorio numetimas dažnai padeda lengviau kontroliuoti lėtines ligas.[26] Pastarųjų atsiradimas susijęs su imuninės sistemos sutrikimu.[27]
Maisto apdorojimas, kuris lemia ir maistingumo sumažėjimą, turi didelę įtaką žarnyno
mikroflorai. Aukšto biologinio prieinamumo maistas (pvz. riešutų kremas, ilgai brandintas sūris, virtos bulvės, pomidorų padažas) lemia mažą žarnyno mikrofloros įvairovę ir dažnu atveju skatina nutukimą. Kai tuo tarpu mažo biologinio prieinamumo maistas (pvz. riešutai, aukštoje temperatūroje išdžiovinti makaronai, skaidulos ar tiesiog augalas) lemia sveiką, didelę žarnyno mikrofloros įvairovę ir
dažniausiai yra susiję su laibesniu kūno sudėjimu.[28]
Žmogaus žarnyno mikroflora įvairiais mechanizmais susijusi su imunine sistema. Toks
daugialypis ryšys galėtų turėti įtakos įvairių ligų patofiziologijai, todėl ateityje galima tikėtis klinikinių terapijų.[29] Visgi jau dabar galime skirti daugiau dėmesio savo mitybai, kuri tiek tiesiogiai, tiek ir per mūsų žarnyno mikroflorą susijusi su imuninės sistemos funkcija.[30]
10. TYRIMO METODIKA IR METODAI
10.1 Tyrimo planavimas
Mokslinė vadovė anksčiau vadovavo studentei atlikusiai mokslinį darbą apie mitybos įtaką imuninei sistemai tarp LSMU 1-6 medicinos kurso studentų. Nebuvo matomas ryškus skirtumas tarp skirtingų grupių, todėl jai kilo minčių, kad vyresnėje populiacijoje turėtų labiau pasireikšti mitybos įtaka. Tyrimui įgyvendinti pasirinkome ištirti vyresnių nei 65 metų žmonių mitybos įpročius ir imuninės sistemos funkciją. Darbo pradžioje buvo atlikta su šio darbo tema susijusios mokslinės literatūros analizė. Straipsnių paieškai buvo naudota Pubmed elektroninė duomenų bazė. Tyrimą pradėjome gavę LSMU Bioetikos komisijos pritarimą Nr. BEC-MF-269. Tyrimui atlikti naudota anketinė apklausa, kuri padėjo greitai ir efektyviai apklausti vyresnius nei 65 metų tiriamuosius ir nustatyti, kokie per pastaruosius metus buvo jų mitybos įpročiai bei įvertinti imuninės sistemos būklę.
10.2 Tyrimo objektas
Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems yra daugiau nei 65 metai. Norint atspindėti ir sveiką populiacijos dalį tyrimas buvo atliktas viešose vietose. Kadangi tyrimas yra savanoriškas, visi atsisakę užpildyti apklausą, nėra šio tyrimo dalyviai. Atsisakiusių dalis nebuvo skaičiuojama, tačiau ji turėtų būti didesnė nei kad apklausta žmonių. Tyrimui įgyvendinti buvo apklaustas 101 žmogus viešose vietose Kauno ir Alytaus miestuose.
10.3 Tyrimo metodai
Tyrimui buvo paruošta anoniminė anketinė apklausa, kurią sudarė trys dalys: sociademografinis, mitybos įpročių bei imuninė sistemos klausimynai.
Mitybos įpročiams įvertinti taikytas dažnuminis tyrimo metodas. Tiriamųjų buvo klausiama apie skirtingų maisto produktų grupių ir gėrimų vartojimo dažnį pastaraisiais metais. Galimi atsakymų variantai buvo: „niekada“, „rečiau nei 1 kartą per savaitę“, „1 kartą per savaitę“, „kelis kartus per savaitę, bet ne kasdien“, „1 kartą per dieną“, „2-3 kartus per dieną“ ir „4 ir daugiau kartų per dieną“. Taip pat buvo klausiama apie valgymo dažnumą, maisto gaminimo įpročius, cukraus bei druskos vartojimą. Norint paskaičiuoti KMI buvo klausiama apie jų svorį ir ūgį.
Imuninės sistemos vertinimui buvo klausiama, kaip dažnai asmenys per pastaruosius metus sirgo infekcinėmis ligomis. Ligų sunkumui išsiaiškinti buvo klausiama, ar infekcinių ligų gydymui buvo reikalinga hospitalizacija, ar buvo taikyta antibiotikoterapija. Be to, imuninės sistemos būklės vertinimui buvo klausiama apie sergamumą alerginėmis, onkologinėmis ir autoimuninėmis ligomis.
10.4 Duomenų analizės metodai
Duomenų analizei buvo naudota „SPSS 23.0“, „R“ 3.6.3, „RStudio Desktop“ 1.2.5042 bei „Microsoft Excel“ programos. Aprašomajai analizei nominaliniams kintamiesiems buvo nurodomas absoliutus skaičius bei procentinė išraiška, kiekybiniams – vidurkis, standartinis nuokrypis, minimumas, maksimumas, kvartiliai (25, 50, 75), ranginiams - mediana, standartinis nuokrypis, minimumas, maksimumas, kvartiliai (25, 50, 75). Kiekybinių požymių su nominaliniais sąsajoms buvo taikyta One Way ANOVA ir Turkey post hoc, taip pat Pearson koeficientas koreliacijoms įvertinti. Lyginant nominalinius kintamuosius turinčius daugiau nei du pasirinkimus su ranginiais kintamaisiais buvo taikytas Kruskal-Wall statistinis metodas, o koreliacijoms įvertinti Kendal Tau-b koreliacijos koeficientas. Vertinant ryšį tarp ranginių kintamųjų tarpusavyje buvo taikytas Spearman koreliacijos koeficientas. Santykis laikytas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05.
11. REZULTATAI
11.1 Aprašomoji statistika
11.1.1 Nominalinių kintamųjų aprašomoji statistika
2 pav. Imties pasiskirstymas pagal lytį 3 pav. Imties pasiskirstymas pagal antibiotikų
vartojimą per pastaruosius metus
Daugiau nei du trečdaliai imtyje dalyvavusių tiriamųjų buvo moterys (2pav.), panašiai tiek asmenų nevartojo antibiotikų infekcinių ligų gydymui per pastaruosius metus (3pav.).
Moteris 68% Vyras 32%
Lytis
Moteris Vyras Nevartojau 62% Vartojau 38%Ar per pastaruosius metus
vartojote antibiotikus infekcinės
ligos gydymui?
4 pav. Imties pasiskirstymas pagal gydymąsi ligoninėje dėl infekcinio susirgimo
5 pav. Imties pasiskirstymas pagal susirgimą grybinėmis odos ar gleivinių infekcijomis Daugiau nei keturi penktadaliai tyrimo dalyvių per pastaruosius metus nesigydė ligoninėje dėl infekcinio susirgimo (4pav.), beveik devyni iš dešimties taip pat neigė sirgę odos ar gleivinių
infekcinėmis ligomis (5pav.).
6 pav. Imties pasiskirstymas pagal susirgimą infekcinėmis virškinimo trakto ligomis
7 pav. Imties pasiskirstymas pagal sirgimą autoimuninėmis ligomis
Ne 82% Taip
18%
Ar per pastaruosius metus
gydėtės ligoninėje dėl infekcinio
susirgimo?
Ne Taip Ne 87% Taip 13%Ar jums per paskutinius metus
pasireiškė grybinės odos ar
gleivinių infekcijos?
Ne Taip Ne 76% Taip 24%Ar jūs per pastaruosius metus
sirgote infekcinėmis
virškinamojo trakto ligomis?
Ne Taip Ne 92% Taip 8%
Ar sergate autoimunine
liga/susirgote per pastaruosius
metus?
Trys ketvirtadaliai tiriamųjų neigia turėję virškinimo trakto infekcinių ligų per pastaruosius metus (6pav.), o daugiau nei devyni iš dešimties neigia sirgę autoimuninėmis ligomis per pastaruosius metus (7pav.).
8 pav. Imties pasiskirstymas pagal sirgimą onkologinėmis ligomis
9 pav. Imties pasiskirstymas pagal sirgimą alerginėmis ligomis
Kiek mažiau nei dvidešimtadalis imties asmenų sirgo onkologine liga (8pav.). Alerginėmis ligomis sirgo kiek daugiau nei trečdalis žmonių (9pav.).
Ne 96% Taip
4%
Ar sergate onkologine
liga/susirgote per pastaruosius
metus?
Ne Taip Ne 64% Taip 36%Ar sergate alergija/susirgote per
pastaruosius metus?
10 pav. Imties pasiskirstymas pagal pieno produktų vartojimą
Daugiausia, beveik trečdalis, imtyje patekę asmenys gėrė pirktą parduotuvėje 3,5% riebumo pieną, penktadalis 2,5% riebumo, panašiai tiek asmenų pieno išvis nevartoja, kiek mažiau žmonių vartoja natūralų parduotuvėje bei naminį, na, o mažiausiai vartojamas 1% riebumo pienas pirktas parduotuvėje (10pav.).
11 pav. Imties pasiskirstymas pagal maisto apdorojimą
Naminį 12% Pirktą parduotuvėje natūralų 14% Pirktą parduotuvėje 3,5% riebumo 29% Pirktą parduotuvėje 2,5% riebumo 21% Pirktą parduotuvėje 1% riebumo 7% Nevartoju 17%
Kokį pieną ir jo produktus dažniausiai vartojate?
Naminį Pirktą parduotuvėje natūralų
Pirktą parduotuvėje 3,5% riebumo Pirktą parduotuvėje 2,5% riebumo Pirktą parduotuvėje 1% riebumo Nevartoju
Virtus 47% Keptus 14% Rūkytus 3% Troškintus 36% Valgau termiškai neapdorotą maistą 0%
Kaip apdorotus maisto gaminius dažniausiai vartojate?
Beveik pusė imties dalyvių dažniausiai maistą valgo išvirtą, daugiau nei trečdalis troškintą, gerokai mažiau keptą, o išvis mažai - rūkytą, taip pat nebuvo pastebėta nė vieno žmogaus, kuris daugiausiai valgytų termiškai neapdorotą maistą (11pav.).
11.1.2 Kiekybinių kintamųjų aprašomoji statistika
1 lentelė. Kiekybinių kintamųjų aprašomoji statistika Vidurkis Standartinis
nuokrypis Minimumas Maksimumas
Kvartiliai 25 50 75 Amžius 69,59 3,91 65 84 67 69 72 Ūgis 168,77 6,98 155 185 164 168 173 Svoris 74,54 10,22 50 96 68 74 83 KMI 26,14 3,02 18,29 31,63 23,82 25,91 28,26
Imtyje pateko asmenys, kuriems vidutiniškai apie 70 metų (SN 3,91), apie 169 cm ūgio (SN 6,98), 75kg svorio (SN 10,22), o KMI apie 26 (SN 3,02) (1 lentelė).
11.1.3 Ranginių kintamųjų aprašomoji statistika
2 lentelė. Ranginių kintamųjų, susijusių su valgymo įpročiais, aprašomoji statistika Mediana Standartinis
nuokrypis Minimumas Maksimumas
Kvartiliai
25 50 75
Kiek kartų per dieną valgote? 1 0,65 0 3 0 1 2 Kiek cukraus dedate į puodelį kavos ar arbatos? 1 1,03 0 3 0 1 2 Ar paruoštą maistą sūdote papildomai? 1 0,48 0 2 0 1 1
Aukščiau pateiktoje lentelėje (2 lentelė) galite matyti, kaip pasiskirsto tiriamųjų atsakymai apie jų valgymo įpročius. Daugiausia asmenų valgo 2-3 kartus per dieną, taip pat nesaldina arba saldina tik šaukšeliu cukraus kavą arba arbatą. Visada sūdo papildomai paruoštą maistą maža imties dalis,
daugiausia sūdo kartais, kai kurie išvis nesūdo. Norint detaliau įvertinti kiekvieną rangą galite rasti šiuos klausimus (5, 7, 9) prie priedų esančioje mitybos įpročių anketoje.
3 lentelė. Ranginių kintamųjų, susijusių su maisto įpročiais, aprašomoji statistika Mediana Standartinis
nuokrypis Minimumas Maksimumas
Kvartiliai 25 50 75 Vaisius (1 vienetas) 3 1,55 0 5 2 3 4 Gumbavaisės daržovės (pvz.: bulvės) (1 puodelis) 2 0,77 0 3 1 2 2 Kopūstinės daržovės (1 puodelis) 3 1,24 0 5 2 3 4 Svogūninės daržovės (1 puodelis) 3 1,363 1 6 1 3 4 Šakniavaisės daržovės (pvz.: burokėlis, morka…) (1 puodelis) 2 0,92 1 5 2 2 3 Špinatinės ir salotinės daržovės (1 puodelis) 3 1,39 0 5 1 3 4 Ankštinės daržovės (pvz.: pupelės, žirniai…) (1 puodelis) 1 1,22 0 5 1 1 2 Moliūginės daržovės (pvz.: agurkas, cukinija…) (1 puodelis) 2 0,88 0 4 1 2 2
Pomidorinės daržovės (pvz.: pomidoras, baklažanas…) (1 puodelis) 3 1,119 1 5 2 3 4 Juodą duoną (1 reikė) 3 0,95 1 6 3 3 4
Baltą duoną, batoną (1 riekė)
1 1,62 0 5 0 1 2
Įvairių kruopų košes, dribsnius (puodelis) 4 1,49 0 5 1 4 4 Saldainius, šokoladą (1 vienetas) 2 0,71 0 4 1 2 2 Saldžias bandeles, tortą, sausainius, pyragėlius (1 vienetas) 2 0,71 0 5 0,5 1 2 Bulvių traškučius (apie 30 g) 0 0,58 0 3 0 0 0 Greito maisto produktus (mėsainius, čeburėkus ir kt.) (1 vienetas) 0 0,70 0 3 0 0 0 Kiaušinius (1 vienetas) 2 1,15 1 5 1 2 2,5 Jautieną, kiaulieną, žvėrieną ir jų produktus (apie 70 g) 4 1,44 0 5 3 4 4 Paukštieną ir jos produktus (apie 70 g) 3 1,21 0 4 2 3 4
Žuvį ir jos produktus (apie 100 g) 2 0,93 1 5 1 2 3 Pieną (stiklinė) 2 1,52 0 5 0 2 3 Jogurtą (stiklinė) 2 1,03 1 5 1,5 2 3 Varškė (pusė stiklinės) 2 1,043 1 4 2 2 3 Augalinis aliejus (valgomasis šaukštas) 3 1,55 0 5 2 3 4 Kava, arbata (puodelis) 5 0,73 2 5 4 5 5 Gazuotus saldžius gėrimus („Coca-cola“, „Sprite“ ir kt.) (stiklinė) 0 0,96 0 3 0 0 1 Alus (500 ml) 0 0,71 0 3 0 0 0 Vynas (200 ml) 1 0,62 0 6 0 1 1 Stiprieji gėrimai – degtinė, brendis, viskis ir kt. (60 ml) 1 0,61 0 2 0 1 1 Vanduo (stiklinė) 6 0,6 4 6 5 6 6
3 lentelėje galite detaliau išsinagrinėti, kokie buvo asmenų mitybos įpročiai. Visoje lentelėje naudojami vienodi rangai (0 – niekada, 1 - <1 kartą per savaitę, 2 – 1 kartą per savaitę, 3 – 2-3 kartus per savaitę, 4 – 1 kartą per dieną, 5 – 2-3 kartus per dieną, 6 – >4 kartus per dieną).
Apibendrinant galima matyti, jog daugiausia tiriamieji geria vandens, taip pat pakankamai daug arbatos arba kavos, o alkoholinių bei saldžių gazuotų gėrimų vartojimas labai mažas. Iš maisto
produktų dažnai vartoja košes, mėsą, kiek rečiau daržoves, juodą duoną, mažai greitojo maisto, saldumynų.
4 lentelė. Ranginių kintamųjų, susijusių su imunine būkle, aprašomoji statistika Mediana Standartinis
nuokrypis
Minimumas Maksimumas Kvartiliai
25 50 75 Kaip apibūdintumėte savo sveikatą pastaraisiais metais? 2 1,10 0 4 2 2 2
Kaip dažnai per paskutinius metus sirgote peršalimo ligomis? 1 1,09 0 3 0 1 1 Ar jums per paskutinius metus buvo odos ar organų pūlinių (abscesų)?
0 0,34 0 2 0 0 0
Daugiausia žmonių įvardino savo sveikatą kaip geros būklės, taip pat teigė, kad sirgo peršalimo ligomis 1-2 kartus per metus, o odos ar organų abscesų neturėjo. Norint detaliau įvertinti kiekvieną rangą galite rasti šiuos klausimus (1, 2, 5) prie priedų esančioje imuninės sistemos vertinimo anketoje.
11.2 Statistinė duomenų analizė
Tarp amžiaus ir subjektyvaus sveikatos vertinimo yra mažo stiprumo teigiama statistiškai reikšminga koreliacija (r = 0,228, p < 0,001). Kas leidžia manyti, jog tyrime dalyvavę vyresni žmonės pozityviau vertino savo sveikatos būklę arba išties mažiau sirgo. Visgi amžiaus koreliacijos su ligomis (infekcinėmis, autoimuninėmis, onkologinėmis) yra statistiškai nereikšmingos.
12 pav. Amžiaus koreliacija su asmeniniu bendros sveikatos vertinimu
Rastas labai statistiškai reikšmingas skirtumas tarp KMI ir subjektyvaus sveikatos vertinimo (F(3,97) = 9,535, p = 0,001). KMI su subjektyviu bendros sveikatos vertinimu turi neigiamą
vidutiniškai stiprų labai statistiškai reikšmingą ryšį (r = -0,476, p < 0,001). Tad asmenys su žemesniu KMI įvardino savo bendrą sveikatos būklę kaip geresnę. Be to, matomas priešingas reiškinys su peršalimo ligomis. Kuo KMI didesnis, tuo ir peršalimo dažnis didesnis (r = 0,390, p < 0,001).
13 pav. KMI koreliacija su asmeniniu bendros sveikatos vertinimu ir peršalimų dažnumu
Apart žuvies kitos veiksnių koreliacijos su asmeniniu bendros sveikatos vertinimu bei
peršalimo dažnumu yra atvirkštinės viena kitai (14 pav.). Tai reiškia, kad žmonės dažniau sirgę rinkosi žemesnį bendros sveikatos vertinimo balą ir atvirkščiai. Nenuostabu, jog ryšys tarp asmeninio bendros
sveikatos vertinimo ir peršalimo dažnio yra labai statistiškai reikšmingas stiprus neigiamas (r = -0,771, p < 0,001).
Šiame paveikslėlyje taip pat matome, jog galimai teigiamą įtaką aukštesniems asmeninio sveikatos vertinimo balams turėjo didesnis vartojamas kiekis vaisių, daržovių, košių, kavos, arbatos bei vandens, o mažesniems balams – dažnesnis valgymas, cukraus, jautienos, kiaulienos, žvėrienos,
paukštienos, pieno, bulvių traškučių, greitojo maisto, baltos duonos, batono, saldainių, šokolado, saldžių bandelių, tortų, sausainių, gazuotų saldžių gėrimų, alaus, vyno, stipriųjų gėrimų vartojimas. Atvirkščiai analogiška situacija matoma su peršalimo dažnumu.
14 pav. Asmeninio bendros sveikatos vertinimo ir peršalimo dažnumo koreliacijos su valgymų dažniu bei vartojamais maisto produktais (visos koreliacijos yra statistiškai reikšmingos)
Galite pastebėti tendencijas, kad valgymo dažnumas bei maisto produktai per visus imuninės sistemą atspindinčius veiksnius turi panašią tendenciją, t.y. skiriasi koreliacijų stiprumai, tačiau daugmaž kryptis išlieka tokia pati (15 ir 16 pav.).
Dažnesnis valgymas, cukraus, jautienos, kiaulienos, žvėrienos, paukštienos, pieno, bulvių traškučių, greitojo maisto, baltos duonos, batono, saldainių, šokolado, saldžių bandelių, tortų, sausainių, gazuotų gėrimų, alaus, vyno, stipriųjų gėrimų turi teigiamą ryšį su dažnesniu antibiotikų vartojimu, hospitalizacijų dėl injekcijų, odos, organų abscesais, grybinėmis infekcijomis, infekcinėmis virškinimo trakto ligomis, autoimuninėmis, onkologinėmis ligomis, alergijomis. Visgi su pastaraisiais veiksniais neigiamą ryšį turėjo vaisiai, daržovės, žuvis, košės, kava, arbata, vanduo.
15 pav. Veiksnių atspindinčių imuninės sistemos funkciją koreliacijos su valgymų dažniu bei vartojamais maisto produktais (statistiškai nereikšmingos koreliacijos atitinka tuščius langelius)
16 pav. Veiksnių atspindinčių imuninės sistemos funkciją koreliacijos su vartojamais maisto produktais (statistiškai nereikšmingos koreliacijos atitinka tuščius langelius)
12. REZULTATŲ APTARIMAS
Pasak PSO sveiką suaugusio žmogaus dietą sudaro: daug vaisių, daržovių (bent 400g per dieną), įskaitant ir ankštinių, riešutų, pilno grūdo produktų. Mažiau nei 10% visos dienos energijos, o dar sveikiau mažiau nei 5% - iš laisvojo cukraus. Mažiau nei 30% iš riebalų ir geriau iš nesočiųjų riebalų. Iš sočiųjų riebalų rekomenduojama suvartoti mažiau nei 10% energijos, o iš trans riebalų mažiau nei 1%, ypač turėtų būti vengiama pagamintų trans riebalų. Druskos kiekis turėtų būti ne didesnis nei 5g per dieną.[31]
Naujausios kanadiečių mitybos rekomendacijos, nors ir yra išsamios, tačiau taip pat su jomis pateikiama ir itin paprastai suprantamas apibendrinimas lėkštės forma (žr. 17 pav.). Rekomenduojama valgyti daug daržovių, vaisių, taip pat rinktis pilno grūdo produktus. Skatinama rinktis daugiausia augalinės kilmės baltymais praturtintus maisto produktus. Vengti valgio su sočiaisiais riebalais ar itin apdorotais maisto produktais. Gaminti iš ingredientų, neturinčių pridėtinės druskos, cukraus ar sočiųjų riebalų. Pakeisti saldžiuosius gėrimus į vandenį.[32]
17 pav. Kanadiečių mitybos rekomendacijų apibendrinamoji lėkštė su stikline
Šio tyrimo imtyje nustatėme, kad vyresni žmonės vengia arba niekada taip ir nepradėjo valgyti greitojo maisto, gerti saldžiųjų gėrimų - tai yra teigiamas požymis. Daržovių valgoma, tačiau jų kiekis
galėtų užimti didesnę dalį maisto raciono. Ypač tai pastebima su ankštinėmis daržovėmis, kurių tirta imtis valgo rečiau nei kartą per savaitę. Panaši tendencija stebima ir su vaisias, kurių vertėtų vartoti šiek tiek daugiau, nes nustatyta, jog valgoma 2-3 kartus per savaitę, o daržovių ir vaisių
rekomenduojama valgyti kiekvieną dieną.[32] Teigiamas požymis, kad asmenys dažniau rinkosi juodą, o ne baltą duoną, nes pastaroje mažiau skaidulų, B vitaminų, ji staigiau užkelia glikemijos indeksą.[33] Saldžios bandelės ir kiti saldumynai, kuriuose yra aukšti kiekiai paprastųjų angliavandenių bei mažai maistinės vertės, respondentų tarpe vartojami kartą per savaitę ir tai atitinka rekomendacijas[32]. Įvairių kruopų košės valgomos 1 kartą per dieną ir tai taip pat atitinka rekomendacijas.[34] Asmenys imtyje jautienos, kiaulienos, žvėrienos ir jų produktus vartoja kartą per dieną, o paukštieną 2-3 kartus per savaitę. Rekomenduojama raudonos mėsos valgyti ne daugiau nei tris kartus per savaitę.[35,36] Paukštiena yra tinkama alternatyva raudonai mėsai, visgi vertėtų atkreipti dėmesį, kokiomis sąlygomis paukščiai auginti, nes gyvūnams duodami dideli kiekiai antibiotikų turi neigiamą efektą
žmonėms.[36,37] Nustatyta, kad tiriamieji vartoja daugiau nei 4 stiklines vandens, 2-3 puodelius arbatos bei kavos per dieną, o saldieji gėrimai bei alkoholis yra vartojami mažiau nei kartą per savaitę ir tai atitinka mitybos rekomendacijas.[31,32] Analizuojant šio tyrimo duomenis nustatėme, jog sveikesni yra žmonės, kurie valgo maistą labiau atitinkantį PSO bei kanadiečių mitybos gaires.
Lyginant vyresnio amžiaus asmenų mitybos įpročius su pirmokais galime pastebėti, kad pastarieji dažniau valgo vaisius (4-7 kartus per savaitę), o senoliai 2-3 kartus per savaitę. Daržoves vidutiniškai pirmokai valgo 1-3 kartus per savaitę kaip kad ir vyresni žmonės. Paukštienos produktus taip pat abi grupės vartoja panašiu dažniu (1-3 kartus per savaitę). Raudonosios mėsos pirmokai vidutiniškai valgo 1-3 kartus per savaitę ir tai atitinka mitybos rekomendacijas, kai tuo tarpu vyresni žmonės raudoną mėsą valgo kasdien.[38]
Lyginant su Lietuvos studentais vyresni nei 65 amžiaus žmonės taip pat kaip ir studentai tik iš dalies atitinka sveikos mitybos rekomendacijas. Abi grupės turėtų vartoti daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, kurių rekomenduojama vartoti kasdien, o vyresni žmonės bei studentai vartoja 1-3 kartus per savaitę. Vyresni žmonės arba niekada nevartoja arba vartoja tik kartą per savaitę saldumynų, greitojo maisto, saldžių gėrimų, o studentai šiek kiek daugiau nei kartą per savaitę. Tad vyresni žmonės labiau atitinka mitybos rekomendacijas.[31,32,39]
Kaip ir Lietuvos gyventojų mitybos įpročių ir gyvensenos veiksnių sąsajų tyrime, galime pastebėti, jog sveikesni žmonės dažniau renkasi valgyti košes, daržoves, vaisius.[40]
Lyginant su Ikarijos salos Graikijoje atliktu tyrimu, kur buvo tirta 80 metų ir vyresnių žmonių gyvensena, kurie priskiriami mėlynųjų zonų grupei, galime pastebėti, jog šiame tyrime dalyvavę žmonės valgo mažiau daržovių, ypač ankštinių, vaisių. Ikarijos senoliai valgo 4-5 kartus per savaitę vaisius, daržoves, 2 kartus per savaitę ankštinius produktus, kai tuo tarpu Lietuvoje nustatatėme, jog
vyresni nei 65 metų asmenys valgo daržoves, vaisius 1-3 kartus per savaitę, o ankštinių produktų mažiau nei kartą per savaitę.[41]
Maistas gali tiesiogiai ar netiesiogiai turėti įtakos imuninės sistemos pokyčiams ir/arba mikroflorai.[42] Tad tolimesni tyrimai dar aiškiau suprantant maistinių medžiagų įtaką mūsų organizmui gali sudaryti galimybę pakelti žmogaus gyvenimo kokybę.
13. IŠVADOS
1. Tyrimo metu nustatyta, kad vyresnio amžiaus žmonių mitybos įpročiai tik dalinai atitinka mitybos rekomendacijas. Nors tiriamieji vengia valgyti daug paprastųjų angliavandenių turintį maistą, tačiau pagal PSO rekomendacijas galėtų vartoti daugiau skaidulų turintį maistą (daržovių, vaisių).
2. Įvairių ligų dažnis tiriamoje imtyje nėra didelis, todėl galima manyti, jog imuninės sistemos būklė yra vidutiniška. Vyresni žmonės savo sveikatą vertino kaip geros būklės.
3. Lyginant imuninės sistemos būklę su mitybos įpročiais nustatyta, kad žmonės valgantys daugiau skaidulų turinčio maisto, pilno grūdo produktų bei geriantys vandenį, arbatą, kavą yra sveikesni lyginant su tais, kurie nėra linkę vartoti šių maisto produktų. Taip pat sveikesni yra ir asmenys mažiau vartojantys greitojo maisto, saldumynų, alkoholio.
14. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. CYTOKINE | meaning in the Cambridge English Dictionary [Internet]. [cited 2020 May 8]. Available from: https://dictionary.cambridge.org/dictionary/english/cytokine
2. (-)-Epigallocatechin gallate | C22H18O11 - PubChem [Internet]. [cited 2020 May 11]. Available from: https://pubchem.ncbi.nlm.nih.gov/compound/Epigallocatechin-gallate 3. Haytowitz DB, Wu X, Bhagwat S. USDA Database for the Flavonoid Content of Selected
Foods Release 3.3 Prepared by. 2018.
4. Curcumin | IC21H20O6 - PubChem [Internet]. [cited 2020 May 11]. Available from: https://pubchem.ncbi.nlm.nih.gov/compound/969516
5. BLUE ZONE (noun) definition and synonyms | Macmillan Dictionary [Internet]. [cited 2020 May 8]. Available from: https://www.macmillandictionary.com/dictionary/british/blue-zone 6. MICROBE | meaning in the Cambridge English Dictionary [Internet]. [cited 2020 May 8].
Available from: https://dictionary.cambridge.org/dictionary/english/microbe
7. Microelements | definition of microelements by Medical dictionary [Internet]. [cited 2020 May 8]. Available from: https://medical-dictionary.thefreedictionary.com/microelements
8. Microflora | definition of microflora by Medical dictionary [Internet]. [cited 2020 May 8]. Available from: https://medical-dictionary.thefreedictionary.com/Microflora
9. Spradlin JN, Hu X, Ward CC, Brittain SM, Jones MD, Ou L, et al. Harnessing the anti-cancer natural product nimbolide for targeted protein degradation. Nature Chemical Biology. 2019 Jun 17;15(7):747–55.
10. Rafinuotas - Tarptautinių žodžių žodynas [Internet]. [cited 2020 May 8]. Available from: https://tzz.lt/r/rafinuotas/
11. Resveratrol | C14H12O3 - PubChem [Internet]. [cited 2020 May 11]. Available from: https://pubchem.ncbi.nlm.nih.gov/compound/445154
12. Kazbarienė B. Apie Imunitetą. 2nd ed. NVI; 2014.
13. Strachan DP. Hay fever, hygiene, and household size. British Medical Journal. 1989;299(6710):1259–60.
14. Scudellari M. Cleaning up the hygiene hypothesis. Vol. 114, Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America. National Academy of Sciences; 2017. p. 1433–6.
15. Katsnelson A. Prebiotics gain prominence but remain poorly defined. Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America [Internet]. 2016 Dec 13 [cited
2020 Apr 23];113(50):14168–9. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27965433
16. Meydani SN, Wu D. Age-associated Inflammatory Changes: Role of Nutritional Intervention. Nutrition Reviews. 2007 Dec;65(SUPPL.3).
17. Wichers H. Immunomodulation by food: Promising concept for mitigating allergic disease? Vol. 395, Analytical and Bioanalytical Chemistry. 2009. p. 37–45.
18. Rowbotham J, Clayton P. An unsuitable and degraded diet? Part three: Victorian consumption patterns and their health benefits. Vol. 101, Journal of the Royal Society of Medicine. Royal Society of Medicine Press; 2008. p. 454–62.
19. Mitra T, Bhattacharya R. Phytochemicals modulate cancer aggressiveness: A review depicting the anticancer efficacy of dietary polyphenols and their combinations. Journal of Cellular Physiology. 2020 Apr 23;
20. Drewnowski A, Gomez-Carneros C. Bitter taste, phytonutrients, and the consumer: A review. Vol. 72, American Journal of Clinical Nutrition. 2000. p. 1424–35.
21. How does the immune system work? - InformedHealth.org - NCBI Bookshelf [Internet]. [cited 2020 Apr 16]. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK279364/
22. Simon AK, Hollander GA, McMichael A. Evolution of the immune system in humans from infancy to old age. Vol. 282, Proceedings of the Royal Society B: Biological Sciences. Royal Society of London; 2015.
23. Montecino-Rodriguez E, Kong Y, Casero D, Rouault A, Dorshkind K, Pioli PD. Lymphoid-Biased Hematopoietic Stem Cells Are Maintained with Age and Efficiently Generate Lymphoid Progeny. Stem Cell Reports. 2019 Mar 5;12(3):584–96.
24. Wolowczuk I, Verwaerde C, Viltart O, Delanoye A, Delacre M, Pot B, et al. Feeding our immune system: impact on metabolism. Clinical & developmental immunology [Internet]. 2008 [cited 2020 Apr 17];2008:639803. Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18350123
25. Sears B, Perry M. The role of fatty acids in insulin resistance. Vol. 14, Lipids in Health and Disease. BioMed Central Ltd.; 2015.
26. Fleit HB. Chronic Inflammation. In: Pathobiology of Human Disease: A Dynamic Encyclopedia of Disease Mechanisms. Elsevier Inc.; 2014. p. 300–14.
27. Bagatini MD, Cardoso AM, Reschke CR, Carvalho FB. Immune System and Chronic Diseases 2018. Journal of Immunology Research. 2018;2018.
28. Ercolini D, Fogliano V. Food Design to Feed the Human Gut Microbiota. Vol. 66, Journal of Agricultural and Food Chemistry. American Chemical Society; 2018. p. 3754–8.
29. Lazar V, Ditu LM, Pircalabioru GG, Gheorghe I, Curutiu C, Holban AM, et al. Aspects of gut microbiota and immune system interactions in infectious diseases, immunopathology, and cancer. Vol. 9, Frontiers in Immunology. Frontiers Media S.A.; 2018.
30. Danneskiold-Samsøe NB, Dias de Freitas Queiroz Barros H, Santos R, Bicas JL, Cazarin CBB, Madsen L, et al. Interplay between food and gut microbiota in health and disease. Vol. 115, Food Research International. Elsevier Ltd; 2019. p. 23–31.
31. Healthy diet [Internet]. [cited 2020 May 4]. Available from: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/healthy-diet
32. Canada’s Dietary Guidelines – Canada’s Food Guide [Internet]. [cited 2020 May 4]. Available from: https://food-guide.canada.ca/en/guidelines/
33. Carocho M, Morales P, Ciudad-Mulero M, Fernández-Ruiz V, Ferreira E, Heleno S, et al. Comparison of different bread types: Chemical and physical parameters. Food Chemistry. 2020 Apr 25;310:125954.
34. sacn. Carbohydrates and Health [Internet]. 2015 [cited 2020 May 12]. Available from: www.tsoshop.co.uk
35. Giorez. Red Meat and PRocessed Meat volume 114 iarc monographs on the evaluation of carcinogenic risks to humans.
36. Aicr, WCRF. Recommendations and public health and policy implications.
37. Mehdi Y, Létourneau-Montminy MP, Gaucher M lou, Chorfi Y, Suresh G, Rouissi T, et al. Use of antibiotics in broiler production: Global impacts and alternatives. Vol. 4, Animal Nutrition. KeAi Communications Co.; 2018. p. 170–8.
38. Petrauskienė A, Albavičiūtė E, Žaltauskė V, Navardauskaitė T. Penkių didžiųjų Lietuvos miestų pirmokų mitybos įpročiai. 2012.
39. Mitybos įtaka imuninės sistemos pakitimams - Lithuanian University of Health Sciences [Internet]. [cited 2020 May 4]. Available from:
https://library.lsmuni.lt/primo-explore/fulldisplay?docid=ELABAETD28302334&context=L&vid=LSMU&lang=en_US&sear ch_scope=LSMU&adaptor=Local%20Search%20Engine&tab=default_tab&query=any,contains ,imunin%C4%97%20sistema%20mityba&offset=0
40. Kriaučionienė V, Petkevičienė J, Klumbienė J. Lietuvos gyventojų mitybos įpročių ir gyvensenos veiksnių sąsajos. Vol. 45, 537 Medicina (Kaunas). 2009.
41. Chrysohoou C, Panagiotakos DB, Siasos G, Zisimos K, Skoumas J, Pitsavos C, et al.
Sociodemographic and lifestyle statistics of oldest old people (>80 years) living in ikaria island: The ikaria study. Cardiology Research and Practice. 2011;1(1).
42. Childs CE, Calder PC, Miles EA. Diet and immune function. Vol. 11, Nutrients. MDPI AG; 2019.
15. PRIEDAI
15.1 AnketaLietuvos sveikatos mokslų universiteto, medicinos fakulteto studentas Tadas Saulėnas baigiamojo mokslinio darbo rengimo metu atlieka tyrimą tema: „Mitybos įtaka vyresnio nei 65 metų amžiaus žmonių imuninei sistemai.“ Dėl iškilusių klausimų galite susisiekti su tyrėju: tel. 869663368, saulenas.tadas@gmail.com. Mokslinio darbo vadove Lekt. Dr. Vilma Jurkštiene: tel. (8 37) 395380, vilmajurkstiene@gmail.com
Mitybos vertinimas
(Prašome apibūdinti savo mitybą per pastaruosius metus)
ID ………… 1. Jūsų lytis: a) Vyras b) Moteris 2. Jūsų amžius: 3. Jūsų ūgis (cm)? 4. Jūsų svoris (kg)?
5. Kiek kartų per dieną valgote? a) 1 - 2 kartus
b) 2 - 3 kartus c) 3 - 4 kartus
d) Daugiau nei 4 kartus
6. Kokį pieną ir jo produktus dažniausiai vartojate?
a) Naminį
b) Pirktą parduotuvėje natūralų
c) Pirktą parduotuvėje 3,5 % riebumo d) Pirktą parduotuvėje 2,5 % riebumo e) Pirktą parduotuvėje 1 % riebumo f) Nevartoju
7. Kiek cukraus dedate į puodelį kavos ar arbatos?
a) Visai nesaldinu b) Šaukštelį c) 2-3 šaukštelius
d) 3 ir daugiau šaukštelių
8. Kaip apdorotus maisto gaminius dažniausiai vartojate?
a) Virtus b) Keptus c) Rūkytus d) Troškintus
e) Valgau termiškai neapdorotą maistą 9. Ar paruoštą maistą sūdote papildomai?
a) Ne b) Kartais c) Taip
11. Kaip dažnai vartojate šiuos maisto produktus ir gėrimus? (Pažymėkite kiekvienoje eilutėje, po vieną, labiausiai tinkantį variantą)
Maisto produktas ir jo porcijos dydis
Nie ka da < 1 ka rtą p er sa va it ę 1 ka rtą pe r sa va it ę 2 -3 ka rtus pe r s ava it ę 1 ka rtą pe r die ną 2 – 3 ka rtus pe r die ną > 4 ka rtų pe r die ną Vaisius (1 vienetas)
Gumbavaisės daržovės (pvz.: bulvės) (1 puodelis)
Kopūstinės daržovės (1 puodelis) Svogūninės daržovės (1 puodelis) Šakniavaisės daržovės (pvz.: burokėlis, morka…) (1 puodelis)
Špinatinės ir salotinės daržovės (1 puodelis) Ankštinės daržovės (pvz.: pupelės,
žirniai…) (1 puodelis)
Moliūginės daržovės (pvz.: agurkas, cukinija…) (1 puodelis)
Pomidorinės daržovės (pvz.: pomidoras, baklažanas…) (1 puodelis)
Juodą duoną (1 reikė) Baltą duoną, batoną (1 riekė)
Įvairių kruopų košes, dribsnius (puodelis) Saldainius, šokoladą (1 vienetas)
Saldžias bandeles, tortą, sausainius, pyragėlius (1 vienetas)
Bulvių traškučius (apie 30 g)
Greito maisto produktus (mėsainius, čeburėkus ir kt.) (1 vienetas)
Kiaušinius (1 vienetas)
Jautieną, kiaulieną, žvėrieną ir jų produktus (apie 70 g)
Paukštieną ir jos produktus (apie 70 g) Žuvį ir jos produktus (apie 100 g) Pieną (stiklinė)
Jogurtą (stiklinė) Varškė (pusė stiklinės)
Augalinis aliejus (valgomasis šaukštas) Kava, arbata (puodelis)
Gazuotus saldžius gėrimus („Coca-cola“, „Sprite“ ir kt.) (stiklinė)
Alus (500 ml) Vynas (200 ml)
Stiprieji gėrimai – degtinė, brendis, viskis ir kt. (60 ml)
Imuninės sistemos vertinimas
1. Kaip apibūdintumėte savo sveikatą pastaraisiais metais? a) Labai bloga b) Bloga c) Gera d) Labai gera e) Puiki
2. Kaip dažnai per paskutinius metus sirgote peršalimo ligomis?
a) Nesirgau b) 1 – 2 kartus c) 3 – 4 kartus
d) Daugiau nei 5 kartus
3. Ar per paskutinius metus vartojote antibiotikus infekcinės ligos gydymui?
a) Nevartojau b) Vartojau
4. Ar per pastaruosius metus gydėtės ligoninėje dėl infekcinio susirgimo?
a) Ne b) Taip
5. Ar jums per paskutinius metus buvo odos ar organų pūlinių (abscesų)?
a) Niekada b) 1 kartą
c) Pasikartoja dažnai
6. Ar jums per paskutinius metus pasireiškė grybinės odos ar gleivinių infekcijos?
a) Ne b) Taip
7. Ar jūs per pastaruosius metus sirgote infekcinėmis virškinamojo trakto ligomis?
a) Ne b) Taip
8. Ar sergate autoimunine liga/susirgote per pastaruosius metus?
a) Ne b) Taip
9. Ar sergate onkologine liga/susirgote per pastaruosius metus?
a) Ne b) Taip
10. Ar sergate alergija/susirgote per pastaruosius metus?
a) Ne b) Taip
