LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Sandra Matulionytė
Vyresnio amžiaus žmonių mitybos, gyvenimo būdo ir
gyvenimo kokybės vertinimas
Evaluation of older people nutrition, lifestyle and quality
of life
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Prof. Dr. Rasa Želvytė Anatomijos ir fiziologijos katedra
2 DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Vyresnio amžiaus žmonių mitybos, gyvenimo būdo ir kokybės vertinimas“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Sandra Matulionytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Sandra Matulionytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Rasa Želvytė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (INSTITUTE) Judita Žymantienė
(aprobacijos data) (katedros (instito) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ...4 SUMMARY ...6 ĮVADAS ...8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ...101.1. Sveikos mitybos samprata...10
1.2. Vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo būdo pokyčiai ...12
1.3. Vyresnio amžiaus žmonių mityba ...15
1.3.1. Mitybos principai vyresnio amžiaus žmonėms ...15
1.3.2. Vyresnio amžiaus žmonių mitybos ypatumai ...16
1.3.3. Nepakankamos mitybos problema vyresniame amžiuje ...17
1.3.3.1. Nepakankamos mitybos priežastys ...17
1.3.3.2. Nepakankamos mitybos pasekmės ...18
1.4. Vyresnio amžiaus žmonių sveikata gyvenimo kokybės kontekste ...19
2. TYRIMO METODIKA ...22
2.1. Anketinės apklausos ir interviu metodas ...22
2.2. Sociodemografinė respondentų charakteristika ...23
2.3. Statistinė duomenų analizė ...24
3. TYRIMO REZULTATAI ...25
3.1. Vyresnio amžiaus žmonių mitybos, gyvenimo būdo ir kokybės ypatumai (anketinės apklausos tyrimo rezultatai) ...25
3.1.1. Vyresnio amžiaus žmonių maitinimosi įpročiai ...25
3.1.2. Vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo būdo ypatumai ...32
3.1.3. Vyresnio amžiaus žmonių gyveimo kokybės vertinimas ...37
3.2. Vyresnio amžiaus žmonių mitybos, gyvenimo ir kokybės vertinimas (pusiau struktūruoto interviu rezultatai) ...38
3.2.1. Vyresnio amžiaus žmonių mitybos vertinimas ...38
3.2.2. Vyresnio amžiaus žmonių mitybos, gyvenimo būdo ir kokybės ryšys ...40
4. REZULTATŲ APTARIMAS ...44
IŠVADOS ...48
REKOMENDACIJOS ...50
LITERATŪROS SĄRAŠAS ...51
4
SANTRAUKA
Vyresnio amžiaus žmonių mitybos, gyvenimo būdo ir gyvenimo kokybės vertinimas Sandra Matulionytė
Magistro baigiamasis darbas
5 skirtumų; vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė priklauso nuo amžiaus, tačiau gyvenimo kokybei ir gyvenimo būdui amžiaus įtakos nenustatyta; vyresnio amžiaus žmonių mityba, gyvenimo būdas ir gyvenimo kokybė yra tarpusavyje susiję.
6
SUMMARY
Evaluation of older people nutrition, lifestyle and quality of life Sandra Matulionytė
Master‘s Thesis
7 depends on the age, however the quality of life and lifestyle are not affected by the age; older people’s nutrition, lifestyle and quality of life are interconnected.
8
ĮVADAS
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje pastebimas senyvo amžiaus žmonių skaičiaus didėjimas (1). Su amžiumi sveikata silpsta ir iškyla vis dažnesnių sveikatos problemų. Sveikatą ir gerą savijautą įtakoja daug veiksnių, tokių kaip gyvensenos įpročiai, psichinė sveikata, fizinis aktyvumas, paveldėjimas bei mityba (2). Tinkama mityba užtikrina reikiamą energijos bei maistinių medžiagų kiekį, kurio itin reikalingos fizinei ir biologinei raidai.
Nepakankama mityba plačiai paplitęs reiškinys tarp pagyvenusių žmonių (3). Gyventojų mitybos būklė yra nuolat blogėjanti ir tą patvirtina Europos valstybėse atliktų gyventojų mitybos tyrimų rezultatai (4). Nepakankama mityba įvardijama, kaip netinkama mitybinė būklė, pasireiškianti per mažu suvartojamo maisto kiekiu, apetito stoka, raumenų išsekimu bei mažėjančiu svoriu (3). Psichosocialiniai faktoriai bei fiziologiniai senėjimo pokyčiai, kaip suvokimo, raumenų jėgos, judesio, pusiausvyros, organų veiklos, skonio sutrikimai (5) lemia pasikeitusius mitybos įpročius. Dauguma senyvo amžiaus žmonių dėl pablogėjusios sveikatos būklės, nebegeba pasiruošti maisto (3), o atsiradusios finansinės problemos įtakoja netinkamos mitybos pasirinkimą.
Tyrimuose daugiausiai nagrinėjama bendra nepakankamos bei netinkamos mitybos pasekmių problema. Vienos pagrindinių problemų sietinų su mityba, tai nutukimo problema, maisto medžiagų stokos sukeltos ligos, imuninės funkcijos sutrikimai, infekcijos, kraujotakos sistemos ligos, navikai, cukrinis diabetas ir kitos (4). Dažniausiai pasitaikanti nutukimo problema svarbi ir bendru šalies mastu, kadangi Lietuvoje beveik trečdalis vyresnio amžiaus žmonių yra nutukę. Vartojami didelės energinės vertės maisto produktai, kurių maistinė vertė maža, o rizika nutukti išlieka didelė. Dėl maistinių medžiagų trūkumo silpnėja bendra organizmo būklė, mažėja raumenų masė, atsiranda atitinkamų funkcijų sutrikimai, kurie didina griuvimų, lūžių riziką (6) bei įtakoja blogėjančią gyvenimo kokybę.
9 Tinkama mityba užtikrina geresnę žmonių sveikatą. Nors nepakankama mityba yra aktuali problema, tačiau Lietuvoje skiriama gana mažai dėmesio žmonių mitybos būklės vertinimui (3). Išankstinis netinkamos mitybos priežasčių nustatymas ir korekcinių veiksmų parinkimas gali turėti teigiamos įtakos geresnei žmonių gyvenimo kokybei.
Darbo tikslas: ištirti vyresnio amžiaus žmonių mitybos, gyvenimo kokybės ir būdo įpročius.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti vidutinio ir pagyvenusio amžiaus žmonių mitybos ypatumus.
2. Išanalizuoti vidutinio ir pagyvenusio amžiaus žmonių sveikatos būklę, gyvenimo
kokybę ir gyvenimo būdą.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Sveikos mitybos samprata
Sveikata – subalansuotas žmogaus fizinės, biologinės ir socialinės aplinkos suderinimas. Kadangi vien tik tinkama žmogaus organų veikla ar ligų nebuvimas neužtikrina sveikatos, todėl sveikata yra suvokiama, kaip ženkliai platesnė sąvoka (2). Siekiant užtikrinti palankią mitybą žmonių sveikatai ir integruoti efektyvius netinkamos mitybos sprendimo būdus, Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse numatyta vadovautis tarptautiniais įsipareigojimais bei dokumentų nuostatomis, apibrėžiančiomis sveiką mitybą (9).
Žmogaus sveikatos būklę įtakoja fizinė, biologinė, ekonominė ir socialinė aplinka. Pasak B. B. Aggarwal (10), mokslinėje literatūroje teigiama, kad 50 proc. žmogaus sveikatos priklauso nuo aplinkos, 20 proc. – nuo gyvenimo būdo, 20 proc. – paveldima, 10 proc. nulemia medicinos tarnybos.
Vienas esminių sveikatą įtakojančių gyvensenos elementų turinčių įtaką ligų rizikos mažinimui – sveika mityba (11,12). Sveika mityba įvardijama kaip maisto parinkimas, atitinkantis fiziologinius organizmo poreikius; organizmo aprūpinimas reikalingomis maistinėmis medžiagomis; užtikrinimas nuolatinio kūno ląstelių atsinaujinimo ir normalaus vystymosi, remiantis sveikos mitybos rekomendacijomis (13). Taigi, sveikos mitybos suvokimas grindžiamas teisingu maisto pasirinkimu.
Mokslininkų teigimu dažnai su sveika mityba siejamos sąvokos: saikingumas, įvairumas ir subalansuotumas, žmonių suvokime turi keletą reikšmių (14), kas nurodo, jog žmonėms trūkstа žinių apie sveikos mitybos sampratą. Itin greitai kintanti maisto pramonė, auganti maisto produktų pasiūla ir įsakmi reklama daro įtaką žmonių mitybos įpročiams (2). Žmogus sveiką mitybą suvokia subjektyviai, kas dažnai lemia reikšmingas mitybos klaidas (14).
Subalansuotas maisto medžiagų kiekis, įvairių maisto produktų grupių vartojimas, kurį iliustruoja „Maisto pasirinkimo piramidė“ (1 pav.) (15) bei atitinkamas maisto porcijų parinkimas užtikrina su maistu gaunamos reikalingos energinės vertės kiekį. Maitindamasis žmogus turi gauti apie 40 įvairių medžiagų. Vienos pagrindinių maisto medžiagų yra angliavandeniai, baltymai, riebalai, mineralinės medžiagos, vitaminai ir vanduo. Šios medžiagos įsitraukia į daugelį biocheminių reakcijų taip virsdamos biologiškai aktyviais ir organizmui būtinais junginiais.
11 Vakarų šalyse su mityba suvartojamų kalorijų kiekio (16) ir yra vyresnio amžiaus žmonių mitybos pagrindas (1). Žmogui angliavandenių rekomenduojama suvartoti nuo 150 iki 300 g, baltymų – 50– 70 g, riebalų – 15–25 g paros normos (17). Tai pat žmogaus organizmas su maistu pasisavina vitaminus ir mineralines medžiagas, tad siekiant užtikrinti tinkamą sveikatos būklę, būtina derinti mitybos racioną.
Remiantis pagrindinėmis sveikos mitybos taisyklėmis, būtina, ne tik tinkama mityba, bet ir normalus kūno svoris, mažesnis alkoholio vartojimas, kasdieninis fizinis aktyvumas (15).
1 pav. Sveikos mitybos piramidė (15)
Sveikos mitybos piramidė (1 pav.) iliustruoja maisto įvairovę ir paros maisto produktų grupių santykį maisto davinyje (13). Piramidės apačią sudaro maisto produktai, kurių rekomenduojama suvartoti daugiausiai: 5–11 porcijų grūdinių produktų, 3–5 daržovių ir 2–4 vaisių (2). Su šiais maisto produktais žmogaus organizmas gauna didžiąją dalį angliavandenių, itin svarbios energinės ir statybinės medžiagos. Vaisiai, kaip ir daržovės, yra gausūs vitaminų, mineralinių bei skaidulinių medžiagų (11), todėl juos patartina vartoti kasdien. Užsienio mokslininkų teigimu grūdiniai produktai, daržovės ir vaisiai yra trys pagrindiniai elementai, kurie turi būti vartojami kasdien (18).
12 Piramidės viršūnę sudaro saldumynai, cukrus, druska bei gyvūniniai riebalai, kurių reikėtų valgyti labai retai ir mažais kiekiais. Nors šie maisto produktai žmogaus organizmui suteikia daug energijos, vis tik jie turi mažai būtinųjų maisto medžiagų (13), todėl gali prisidėti prie svorio augimo (18) taip padidindami nutukimo riziką.
Kitų šalių mokslininkai vadovaujasi gan panašiomis rekomendacijomis. Atsižvelgiant į sveikos mitybos sampratą, rekomenduojama suvartoti 73 proc. augalinių maisto produktų, 25 proc. gyvūninės kilmės ir 2 proc. riebalų bei aliejaus (19). Mitybos pagrindą turi sudaryti grūdiniai produktai (30 proc.) ir daržovės (26 proc.), mažiausiai patartina vartoti riebalų ir aliejų (2 proc.) (2 pav.) (19).
2 pav. Mitybos ratas (19)
Apibendrinant galima teigti, skirtingi mokslininkai gana panašiai apibūdina sveikos mitybos terminą. Sveika mityba įvardijama kaip ne tik teisingų maisto produktų pasirinkimas, bet ir kitų sveikos mitybos taisyklių bei rekomendacijų laikymąsi. Pilnavertė mityba yra sveikatos pagrindas.
1.2. Vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo būdo pokyčiai
Remiantis G. Kuliešiu, L. Pаreigiene (20), pasaulinėje praktikoje priimtos dvi minimalios gyventojų amžiaus ribos, nuo kurių gyventojai traktuojami kaip vyresnio amžiaus žmonės:
13 Tuo tarpu Pasaulinės sveikatos organizacijos klasifikacija: iki 44 m. – jaunas, 45–59 m. – vidutinio amžiaus, 60–74 m. – pagyvenęs, 75–90 m. – senas (21).
Kadangi, kaip pastebi U. L. Orlova (22), V. Alekna (1), vyresnio amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje vis didėja, labai svarbu išsiaiškinti šios socialinės grupės gyvenimo pokyčių ir poreikių tendencijas senstant.
Senėjimo procese žmogus netenka bendravimo ir pasirinkimo galimybės, veikimo laisvės, jaučiasi nepatogiai, sutrinka jo kaip asmens gyvenimas, jis nebegali adaptuotis prie aplinkos sąlygų. Senatvė tai paskutinis žmogaus gyvenimo tarpsnis, kurio pradžia siejama su pasitraukimu iš tiesioginio dalyvavimo visuomeninėje veikloje. Taip yra visų pirma dėl to, kad senstant visose organizmo sistemose atsiranda fiziologinių ir struktūrinių pokyčių. Daugiausiai jų atsiranda virškinimo sistemoje: burnoje, stemplėje, skrandyje, kasoje ir kepenyse (23).
Senstant silpnėja tiek skonio, tiek ir uoslės receptoriai, galintys sumažinti apetitą ar net paveikti maisto suvartojimo įpročius. Lyginant šiuos du galimus sutrikimus, visgi dažniau pasireiškia uoslės susilpnėjimas (24). Akcentuotina, kad susilpnėjus skonio bei kvapo jautrumui, atitinkamai mažėja ir pasitenkinimas maistu.
Taip pat vyresniame amžiuje būdingi fiziologiniai pokyčiai: sulėtėjęs mąstymas, susilpnėjusi atmintis, entuziazmo redukcija, padidėjęs atsargumas, pakitęs miego ritmas su pasireiškiančia tendencija miegoti dienos metu (23).
Senstant susilpnėjus nervų bei raumenų sistemos, pastebimi atramos – judėjimo sistemos pasikeitimai. Senėjimas paprastai yra susijęs su didesniu kiekiu kūno riebalų ir mažesne raumenine mase (5). Dėl sumažėjusios raumenų masės netenkama jėgų, jaučiamas silpnumas; padidėja griuvimo rizika ir sulėtėja medžiagų apykaita; ko pasekoje atsiranda mažesnis energijos poreikis, sąlygojantis vyresnio amžiaus žmogaus apetito sutrikimus. Mažesnė raumenų masė lemia mažesnius energijos poreikius (5). Užsienio mokslininkų J. L. Wells , A. C. Dumbrell (25) teigimu, vartojamų kalorijų poreikis su amžiumi vis mažėja. Sutrinka pastovios organizmo vidinės terpės palaikymas.
Senstant pastebimas žmogaus griaučių ir raumenų sistemos funkcijų silpnėjimas, raumenų masės mažėjimas, ko pasekoje kinta vaikščiojimo ypatumai bei laikysena. Įvardyti pokyčiai vyksta lėtai, neigiamai veikdami vyresnio amžiaus žmonių mitybos įpročius.
14 panašaus amžiaus asmenimis. Akcentuojama, kad fizinė ir psichologinė asmens būklė glaudžiai susijusios, kadangi pablogėjus fizinei žmogaus sveikatai, jį gana dažnai lydi nerimas, baimės ir depresija, pastebimi įvairūs atminties sutrikimai. Atitinkamai sumažėja ir jų materialinės galimybės.
Kai kurių lietuvių mokslininkų darbuose (27,28) teigiama, jog vyresnio amžiaus žmonės dažnai kamuojami psichologinių problemų. Jie jaučiasi vieniši, niekam nereikalingi bei visų užmiršti. Vyresnio amžiaus žmonės labiau emociškai pažeidžiami, tad labai skaudžiai išgyvena giminaičių ar darbo praradimą, yra kamuojami liguistų idėjų ir išgyvenimų. Pasak A. J. Cruz-Jentoft (24), jiems itin svarbus giminystės ryšių palaikymas, o jų nutrūkimas – viena esminių priežasčių, įtakojančių vienišumo ir kitų psichologinių problemų atsiradimą. Vyresnio amžiaus žmonės labai stokoja socialinių – tarpusavio priklausomybės poreikių patenkinimo.
Dėl daugybės patiriamų psichologinių problemų, dažnas serga depresija. Remiantis užsienio mokslininkų tyrimais S. Jyvakorpi (29), depresija serga 10–15 proc. vyresnio nei 65 metų amžiaus žmonių. Pasak jų, depresija dažnai ,,slepiasi“ arba išprovokuojama gretutinių somatinių ligų, vaistų vartojimo arba piktnaudžiavimo alkoholiu.
Kadangi daugumai vyresnio amžiaus žmonių yra būdinga sutrikusi klausa ir rega, be pagalbinių priemonių gali vaikščioti tik maža jų dalis. Tuo tarpu kitiems reikalinga pagalba: lazdelė, vaikštynė, vežimėlis ar net kvalifikuota specialistų pagalba (28). Dažnam reikalinga pagalba kasdieninėje veikloje, buityje: ne tik palaikant švarą, tvarką namuose, bet apsiperkant maisto bei jį ruošiant.
R. Nаujаnienė (30) akcentuoja, kad esami sveikatos sutrikimai gali trukdyti savirealizacijos poreikių patenkinimui, kadangi, vyresnio amžiaus žmonių išgyvenama lėtinė liga, tiesiogiai siejasi su kylančiais sunkumais tarp jo ir jį supančios aplinkos. Aiškiau tariant, yra pažeidžiamos savarankiško asmens galimybės, kadangi kyla sunkumų palaikyti santykius su aplinkiniais, sumažėja galimybė išreikšti savo jausmus, emocijas, vykdyti įsipareigojimus, užsiimti dominančia veikla, naudotis žiniomis apie savo sveikatą, bendruomenės išteklius, žinoti elgesio strategijas reikalingas prisitaikyti naujoje vietoje, turėti finansinių išteklių, gauti pagalbą, kai jos reikia, patenkinti savo kasdieninius poreikius, prireikus būti mobiliam. Tuomet pagrindine užduotimi tampa būtinybė išmokti priimti kitų teikiamą pagalbą.
Tapimą vis labiau priklausomu nuo aplinkinių asmenų, vyresnio amžiaus žmonės gana dažnai siekia užgošti siekdami išlaikyti savigarbą, dalindamiesi savo gyvenimo patirtimi, dalindami patarimus, siekdami būti naudingais (30).
15 žmogaus organų sistemose atsiranda vis daugiau fiziologinių pokyčių, kurie lemia kintančią mitybą bei jos įpročius.
1.3. Vyresnio amžiaus žmonių mityba
1.3.1. Mitybos principai vyresnio amžiaus žmonėmsMityba yra kompleksinis gyvensenos veiksnys, kuris nepriklausomai nuo gyventojų amžiaus, yra visiems vienodai aktualus, tačiau itin susitelkiama ties vyresnio amžiaus žmonių bei vaikų mitybos netolygumų mažinimu. Žmogui senstant prastėja ne tik jo sveikata, tačiau ir mityba. Jos kitimą sąlygoja eilė veiksnių, tokių kaip organizmo senėjimas, sveikata, žmogaus socialinė bei kultūrinė aplinka, jo nuostatos, žinios (12), psichologinė savijauta, mokėjimas bei galimybės pasirūpinti pačiu savimi, mažėjančios gaunamos pajamos. Apibendrintai visus veiksnius įtakojančius žmogaus mitybą galima skirstyti į keturias grupes: socialinius, psichologinius, biomedicininius bei sąlygojančius biologinio senėjimo (12).
Kadangi vyresnio amžiaus žmonių maitinimosi klausimas yra gana aktuali tema, mokslininkai pateikia šiai socialinei grupei rekomenduojamos mitybos principus. Pasak užsienio mokslininko S. Jyvakorpi (29), visų pirma, maistas turi būti priimtinų juslinių savybių, tinkamesnis šiltas nei šaltis, geriau troškintas ar virtas, nesūrus. Valgoma turi būti reguliariai (ne rečiau kaip 4 kartus per dieną); rekomenduojama mažomis porcijomis bei lėtai. Tokiai nuomonei pritaria ir J. L. Wells, A. C. Dumbrell (25) pridurdami, kad dėl blogos dantų būklės arba dėl jų neturėjimo (yra protezai) neturi būti badaujama. Trintas, skystas maistas – puiki maisto vartojimo alternatyva tokiais atvejais.
Per dieną vyresnio amžiaus žmogui su maistu reikia gauti 1600–2600 kilokalorijų (kcal). 51– 70 metų žmonėms pakanka gauti 200 kcal. per dieną, vyresniems nei 75 m. moterims – 400 kcal per dieną mažiau. 60–70 metų vyrams per dieną rekomenduojama vidutiniškai suvartoti 2050 kcal, o moterims – 1600 kcal (31). Tačiau kaip pastebi užsienio mokslininkė J. Tilly (32), savaime suprantama, jog aktyvaus žmogaus maisto energinė vertė turėtų būti didesnė nei pasyviai gyvenančio.
Siekiant sumažinti vartojamo maisto kaloringumą, svarbu mažinti riebalų kiekį. Kaip pastebi V. Aleknа (1), visiškai atsisakyti riebalų negalima, kadangi juose yra žmogui naudingų riebalų rūgščių. Pasak S. Jyvakorpi (29), su maistu gaunamas riebalų kiekis neturėtų būti didesnis nei 15– 25 proc. bendro maisto kaloringumo. Turėtų būti renkamasi augalinės kilmės riebalai.
16 nepakankamas pagrindinių maisto medžiagų lygis, dažniau lydimas baltymų, vitaminų bei mineralinių medžiagų stygiaus (5). Siekiant išsaugoti šių medžiagų kiekį organizme, patartina, vartoti maisto produktus turinčius didesnius kiekius angliavandenių, taip nenaudojant baltymų energijai gaminti bei pasisavinti angliavandeniuose esančius vitaminus, mineralus ir skaidulines medžiagas, todėl vyresnio amžiaus žmonėms patartina dažniau valgyti įvairias kruopas, rupią duoną, bulves, makaronus, vaisius, daržoves bei medų.
Baltymai vyresniems žmonėms ne ką mažiau svarbūs kaip ir jauniems, todėl jie turi sudaryti daugiau nei šeštadalį. bendro maisto kaloringumo. Pagrindiniai baltymų šaltiniai: mėsa, pienas ir jų produktai, kiaušiniai, žuvis, ankštinės daržovės bei grūdai. Stokojant baltymų, jaučiamas bendras silpnumas, nyksta raumenys, padažnėja patinimai. Svarbu, kad su maisto produktais gaunami baltymai būtų labai kokybiški (1).
Vyresnio amžiaus žmonėms ne ką mažiau svarbu su maistu gauti ir reikiamą kiekį kalcio, užtikrinančio kaulų stiprumą bei sumažinančio lūžių riziką. Daugiausia kalcio gaunama vartojant pieno produktus. Tačiau kaip parodė R. Bacevičienės ir kt. (33) atlikto tyrimo rezultatai, vyresnio amžiaus žmonės šių maisto produktų nepakankamai vartoja.
Rekomenduojama per dieną suvartoti 30 – 40 g skaidulų. Skaidulinės maisto medžiagos būtinos vidurių užkietėjimo problemoms spręsti, žarnyno motorikos bei organizmo medžiagų apykaitos procesų užtikrinimui. Vandenyje tirpios maistinės skaidulos padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Skaidulų galima rasti vaisiuose, daržovėse, kruopose ir t.t.
Per dieną rekomenduojama išgerti 2,5 l skysčių (įskaitant skystą maistą) (34).
1.3.2. Vyresnio amžiaus žmonių mitybos ypatumai
Pasak A. Bаrzdos ir kt. (4), remiantis Europos valstybėse atliktų gyventojų mitybos tyrimų rezultatais galima pastebėti, kad gyventojų mitybos būklė blogėja. Ne išimtis ir Lietuvos gyventojų mityba. 2013–2014 m. laikotarpiu atlikti Lietuvos gyventojų nuo 19 iki 75 metų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimai parodė, kad pagrindiniai maisto produktų pasirinkimo faktoriai yra skonis bei kaina (4). Daugiau nei dešimtadalis apklaustųjų, dažniau moterų, renkasi maistą sveikatos ar bendros organizmo būklės gerinimo tikslais, tuo tarpu vyrai – remdamiesi šeimos nuomone (4). Su amžiumi maisto pasirinkimo įpročiai keičiasi, vyresni žmonės labiau linkę maistą rinktis atsižvelgiant į kainą (6), o ne skonį (4). Tam įtakos turi ne tik pasikeitusi finansinė padėtis, bet ir sutrikę skonio bei uoslės receptorių funkcija (5). Kaip pastebi S. Mikulionienė, G. Rаpolienė (35), vyresnio amžiaus žmonės dažniau renkasi pačius pigiausius maisto produktus.
17 mitybos įpročius ir maistinių medžiagų suvartojimą (5). Vartojama per mažai baltymų (6), geležies, vitaminų, valgomas nekaloringas maistas (24). Tokiai nuomonei pritaria ir A. Bаrzda ir kt. (4) pridurdami, kad per mažai vartojama daržovių ir vaisių. Anot jų, kiekvieną dieną daržoves vartoja apie 30 proc. gyventojų (4), dažniau moterų nei vyrų (2).
Remiantis sveikos mitybos rekomedacijomis, grūdiniai produktai turi sudaryti didžiąją dalį maisto paros normos, tačiau tik ketvirtadalis moterų ir dešimtadalis vyrų, grūdinius produktus vartoja kasdien (2). Kasdien mėsą valgo 20 proc. gyventojų (2), o pieną ir jo produktus maždaug kas antras (4). Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad riebalai maisto racione sudaro du penktadalius gaunamų maistų medžiagų (4). Per daug energinės vertės turintis maistas stipriai įtakoja vyresnio amžiaus žmonių kūno svorį, todėl trys ketvirtadaliai jų skundžiasi antsvoriu (4).
Vyresnio amžiaus žmonės, kur kas rečiau renkasi paragauti naujų maisto produktų ir gėrimų. Jie neteikia prioriteto užsienietiškos virtuvės maistui, rečiau pasilepina greitu, kenksmingu maistu. Vyresnio amžiaus žmonės kur kas rečiau „normalius“ pietus iškeičia į užkandžiavimą (35).
L. Spirgienės, O. Vаrašinskienės (28) atlikti tyrimai tyrimo rodo, kad didžioji dalis vyresnio amžiaus užmiesčio gyventojų (53,0 proc.) turi nepakankamos mitybos riziką. Beveik 10 proc. jų buvo nustatyta nepakankama mityba. Atsižvelgiant į tai galima daryti prielaidą, kad išankstinis vyresnio amžiaus žmonių netinkamos mitybos nustatymas, pasirenkamų maisto produktų kontroliavimas, išankstinis ligų nustatymas ir gydymas gali pagerinti vyresnio amžiaus žmonių būklę (1). Tam svarbu identifikuoti nepakankamos mitybos priežastis bei pasekmes.
1.3.3. Nepakankamos mitybos problema vyresniame amžiuje 1.3.3.1. Nepakankamos mitybos priežastys
Tinkama mityba – vienas esminių veiksnių, užtikrinančių gerą savijautą bei sveikatą vyresniame amžiuje. Vis tik, kaip pastebi V. Alekna (1), L. Spirgienė, O. Varašinskienė (28) reikia pripažinti, kad apie 5–12 proc. vyresnio amžiaus žmonių dažnai kenčia dėl mitybos nepakankamumo.
Nepakankama vyresnio amžiaus žmonių mityba įvardijama, kaip neadekvati maisto vartojimo būklė, pasireiškianti nepakankamu suvartojamų maisto medžiagų kiekiu, sumažėjusiu ar pradingusiu apetitu, raumenų išsekimu bei kūno masės sumažėjimu (28). Akcentuotina, kad nors dažniausiai nepakankama mityba bei netinkami mitybos įpročiai išsivysto su laiku, vis tik atsiradus stresui, įmanoma jai pasireikšti ir per gana trumpą laiko tarpą.
18 suvartojamų maisto medžiagų energijos kiekio ir tikrojo organizmo poreikio - dažniausiai su maistu gaunama energija nėra atitinkamai išeikvojama ir lieka rezervu žmogaus organizme.
Tai daugiadimensinė problema, apimanti daugelį veiksnių, kurių iš tiesų yra nemažai. Vienas jų – žmogaus amžius, nuo kurio priklauso žmogaus funkcinė būklė. Netinkamą mitybą vyresnio amžiaus žmonių tarpe sąlygoja jų sveikatos būklės: bloga dantų (arba jų nebuvimo) ir dantenų būklė, kramtymo ar rijimo sutrikimai, involiucinių organizmo pokyčių skonio, uoslės ir regos sutrikimai, sumažėjusios skrandžio sekrecijos, blogėjantis virškinimas, maisto sudėtinių dalių rezorbcija, lėtėjantis maisto pasišalinimo iš skrandžio greitis, sumažėjusi fermentų sekrecija ir sulėtėjusi plonųjų žarnų peristaltika (1).
Kiti nepakankamos mitybos rizikos veiksniai: sumažėjusios pajamos, psichikos sutrikimai (pvz. nerimas, depresija ir pan.), alkoholizmas, dauginė patologija ir gyvenimas globos arba slaugos įstaigose (24). Su amžiumi didėja ir reikiamų vartoti vaistų kiekiai, o (28) atliktų tyrimų metu, nustatyta, kad pastovus kelių vaistų vartojimas viena iš netinkamos mitybos rizikos veiksnių. Vyresnio amžiaus žmonių nepakankamą mitybą įtakoja ir psichosocialiniai veiksniai: socialinė atskirtis, socialinės paramos, bendravimo bei žinių trūkumas, mažos pajamos, gyvenimo partnerio ar giminaičio praradimas, funkcinės būklės pokyčiai, trikdantys iki tol buvusius kasdieninėje veikloje įprastus maisto pirkimo ir gaminimo procesus (28).
Vyresnio amžiaus žmonių institucionalizavimas, kuomet žmogui teikiama priežiūra ligoninėse ar slaugos namuose – dar vienas svarbių blogos mitybos rizikos veiksnių. Pasak V. Aleknos (1), išankstinis neigiamų maitinimosi įpročių identifikavimas, veiksmingas mitybos kontroliavimas, išankstinis ligų ar jų paūmėjimo nustatymas bei tinkamas gydymas gali pagerinti globojamų žmonių būklę. Taigi dėl įvardytų veiksnių mažėja vyresnio amžiaus žmonių pasitenkinimas maistu.
1.3.3.2. Nepakankamos mitybos pasekmės
Pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje aktuali netinkamos mitybos ir jos galimų pasekmių problema. L. Spirgienė, (28) ištyrusi pagyvenusio amžiaus žmonių, gyvenančių mieste, sveikatos buklę ir gyvenimo būdą nustatė, jog didžioji jų dalis dėl netinkamos mitybos turėjo nutukimo problemą.. Trečdalis vyrų ir daugiau nei pusę moterų buvo nutukę. Tokiai nuomonei pritaria A. Barzda (4), patikslindamas, kad nutukęs Lietuvoje yra beveik kas trečias vyresnio amžiaus žmogus.
19 Nepakankama mityba vyresnio amžiaus žmonėms įtakoja imuninės sistemos sutrikimus. Šie sutrikimai pasireiškia padidėjusia infekcijų rizika, ilgu atsiradusių žaizdų gijimu, kraujotakos sistemos ligomis, piktybiniais navikais, cukriniu diabetu, sepsiu ir daugybė kitų ligų (4).
Vyresniame amžiuje dėl nepakankamos mitybos pastebi kaulų demineralizacijas, raumenų baltymų išsekimą bei inkstų akmenligės požymius, sumažėjusį alkio ir skonio pojutį. Šios priežastys įtakoja organizmo silpnumą, nepakankamą mitybą, psichologinę būseną, neurosensorinės sistemos pakitimus, odos pažeidimus, o dėl sumažėjusios raumenų masės bei atitinkamų jų funkcijų sutrikimų (6) padidėja griuvimų ir kaulų lūžių bei jų komplikacijų rizika.
Vyresniame amžiuje dėl nepakankamos mitybos prailgėja stacionaro lovadieniai, pakartotiniai stacionarizavimai, komplikacijos, ankstyvas institucionalizavimas, gyvenimo trukmės sumažėjimas bei gyvenimo kokybės pablogėjimas.
Apibendrinant galima teigti, kad vyresniame amžiuje mityba turi būti tokia, kad maisto produktų įvairovė ir jų kiekis užtikrintų reikalingų medžiagų kiekį žmogaus organizme, laikantis sveikos mitybos principų. Aiškiau tariant, mityba turi būti subalansuota. Tačiau senstant keičiasi žmogaus maisto produktų poreikis ir mitybos įpročiai, dėl ko vis dažniau identifikuojama problema – nepakankama mityba. Vyresnio amžiaus žmonės kur kas dažniau nei jaunesni pažeidžiami mitybos sutrikimų. Esminiai veiksniai, nulemiantys mitybos nepakankamumo atsiradimą: fiziologiniai organizmo pokyčiai, ligos, socialiniai, ekonominiai bei psichologiniai veiksniai.
1.4. Vyresnio amžiaus žmonių sveikata gyvenimo kokybės konktekste
Kaip pastebi V. Kanopienė, S. Mikulionienė (37) „Lietuva patiria savo istorijoje intensyviausią gyventojų senėjimo bangą – XX–XXI a. sandūroje demografinės senatvės lygis pasiekė tokį mastą, kad pagyvenusių žmonių skaičius viršijo vaikų skaičių.“ Mokslininkų teigimu didėjant gyvenimo trukmei, pastebimas pagyvenusio amžiaus žmonių, kuriems 80 metų ir daugiau spartus didėjimas (37). Europos šalyse atlikti gyventojų mitybos tyrimai rodo prastėjančią mitybos įpročių būklę, kuri lemia įvairius susirgimus, (2) bei prastėjančią gyvenimo kokybę (38). V. Jenciūtė (7) akcentuoja, kad labai svarbu užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių geresnę gyvenimo kokybę bei sveikesnę senatvę. Prieš pradedant išsamiau nagrinėti vyresnio amžiaus žmonių sveikatą gyvenimo kokybės kontekste, tikslinga visų pirma, aptarti terminą ,,gyvenimo kokybė“.20 termino apibūdinimo, tiek ir gyvenimo kokybės vertinimo ir panašių klausimų. Kaip pastebi V. Jenciūtė (7), šis terminas yra taip pat hipotetiškai apibūdinamas kaip ir „laimė“ ar „intelektualumas“.
Gyvenimo kokybė labai platus terminas, apimantis tiek fizinę, tiek ir psichologinės žmogaus sveikatos būsenos, socialinių santykių, asmeninių pažiūrų, tikėjimo bei aplinkos veiksnius. V. Jenciūtės (7), teigimu, gyvenimo kokybė – terminas, atspindintis individo atsaką į fizinius, psichinius bei socialinius kasdieninio gyvenimo pokyčius. Akcentuotina, kad gyvenimo kokybė ne tik teigiama fizinė būklė, bet ir pats gerovės supratimas, tinkamas savęs vertinimas. Ši sąvoka nėra konkreti, kadangi aprėpia visas gyvenimo sritis, kurios įtakoja žmogaus būseną ir gyvenimą, nors dažniausiai pagrindiniu gyvenimo kokybę įtakojančiu veiksniu laikoma sveikata (7,38).
M. Bаcevičienės (40) daktaro disertacijoje pateikiami įvairių mokslininkų išskiriami gyvenimo kokybės teoriniai modeliai. Vienas populiariausių jų – Mаslow A. 1968 m. pasiūlytas žmogaus poreikių hierarchijos piramidės modelis, kurį sudaro: 1) Transcendencijos poreikis tapti neatsiejama, svrabia pasaulio dalimi; 2) Saviraiškos poreikis - pasireiškianti žmogaus įgimtais gabumais bei įgyta patirtimi siekiant tinkamai atlikti savą vaidmenį; 3) Estetikos ir kūrybos poreikis – siekis žinias bei talentą naudoti kūrybai; 4) Žinių ir supratimo poreikis siekiant suprasti save bei mus supantį pasaulį.
Remiantis pateiktu modeliu svarbus vaidmuo tenka ir pagrindiniams, žemiausiems žmogaus poreikiams, be kurių nebūtų ir aukštesniųjų poreikių. Žmogaus gyvenimo kokybę įtakoja ir pagarbos, orumo, savo vertės jausmo poreikis, kuris didelę įtaką turi psichologinei būsenai, o teigiamos aplinkos pojūtis priklauso nuo priklausomybės ir meilės bei saugumo poreikio. Vieni žemiausiųjų poreikių, tai fiziologiniai poreikiai, kurie greta su visais kitais užtikrina tinkamą gyvenimo kokybę (41).
Šiomis dienomis labai populiarus Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) 1993 m. Pasiūlytas gyvenimo kokybės apibrėžimas: „<...> tai individų vietos gyvenime suvokimas kultūriniame ir jų užimamos padėties kontekste, susiję su tikslais, viltimis, standartais ir požiūriais. Tai plati koncepcija, kuriai didelės įtakos turi asmens fizinė sveikata, psichologinė būklė, nepriklausomybės laipsnis, socialiniai ryšiai ir santykiai su aplinka“ (42). Pastebima, kad šiuo apibrėžimu sveikata apibūdinama kaip fizinė, psichinė, socialinė gerovė, o ne vien tik ligos nebuvimas. Galima daryti išvadą, kad sveikata, asmens fizinė būklė – nors ir ne vienintelis, tačiau labai svarbus, gyvenimo kokybės rodiklis (38).
21 emociniai veiksniai, kurie leidžia žmogui suprasti, jog gyvenimiškos situacijos yra kontroliuojamos. (12). R. Balčiūnienės (12) teigimu „<...> sveiko maisto vartojimas ir tinkami mitybos įpročiai yra vieni svarbiausių veiksnių, kurie padeda išlaikyti gerą sveikatą. “. Sveika ir pilnavertė mityba lemia visų asmenų fizinį ir protinį vystymąsi, darbingumą bei ilgaamžiškumą. Kuo įvairesnis maistas valgomas, tuo labiau patenkinami žmogaus organizmo būtinų maistinių medžiagų poreikiai (1).
Akcentuotina, kad vien tik gyvensenos pokyčiai (atsisakymas žalingų įpročių, mitybos sureguliavimas, tinkamas fizinio aktyvumo didinimas) gali užtikrinti geresnę sveikatą ir sveiką senėjimą. Juk pavyzdžiui, fizinio aktyvumo nauda vyresnio amžiaus žmonėms įvairiapusė – tiek gyvenimo trukmei, tiek kokybei. Tačiau kaip pastebi M. Bacevičienė (33), didžioji dauguma vyresnio amžiaus žmonių teikia prioritetą laisvalaikio praleidimui bežiūrint televizorių ar beskaitant knygą, žurnalą.
Gera savijauta labai svarbi įvairioms žmogaus kūno funkcijoms ir procesams. Gebėjimas ne tik valgyti, bet ir mėgautis įvairios tekstūros ir skonio maistu; aiškiai kalbėti; judėti; gerai atrodyti – labai svarbūs žmogaus sveikatos rodikliai (43).
B. A. Dye, G. Thornton-Evаns (44) teigimu, įvairios ligos ir negalavimai sąlygoja diskomfortą ir skausmą gali sukelti neigiamas pasekmes visam žmogaus organizmui, pabloginti jo sveikatos būklę. Tokiai nuomonei pritaria ir P. Moynihаn , P. E. Petersen (45) bei V Jenciūtė (7) pridurdami, kad galiausiai bloga sveikata paveikia socialinį žmonių gyvenimą, riboja jų dalyvavimą kasdieninėje veikloje, taip trukdant pajusti pasitenkinimą kasdieniniu gyvenimu.
22
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimo atlikimo laikas 2016–2017 metai. Tiriamųjų atranka – tikslinė. Tyrimo objektas buvo 45–74 metų amžiaus žmonės, kurie, vadovaujantis Pasaulinės sveikatos organizacijos klasifikacija (21), buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes: vidutinio – 45–59 m. ir pagyvenusio – 60–74 m. Tyrimui atlikti buvo taikomi anketinės apklausos tyrimo bei pusiau struktūruoto interviu metodai, kur tiriamieji patys subjektyviai vertina savo mitybos įpročius, gyvenimo būdą ir kokybę.
2.1. Anketinės apklausos ir interviu metodikos
Anketinė apklausa atlikta parengus klausimyną (1 priedas), kurį sudaro 31 klausimas ir interviu klausimyną (2 priedas) – 19 klausimų. Anketinės apklausos klausimynas sudarytas vadovaujantis V. Dikčiaus (46), o interviu klausimynas – B. Bitino ir kolegų (47) rekomendacijomis. Tyrimo metu išsiųsta 250 anketų ir interviu metodu apklausti 12 respondentų. Iš išsiųstų anketų sugrįžo 186 anketos, t. y. 74,4 proc. Duomenų analizei panaudotos tik pilnai užpildytos respondentų anketos, tokių buvo 123 anketos, t. y. 66,13 proc iš visų sugrįžusių anketų.
Anketinės apklausos metu respondentai turėjo pasirinkti atsakymus iš galimų atsakymo variantų. Į vienus (30 kl. ) klausimus respondentai galėjo atsakyti pasirinkdami tik vieną atsakymą, o į kitus (1 kl.) – keletą atsakymo variantų. Anketos klausimus sudaro: pirma dalis (5 kl.) – bendrieji klausimai, antra dalis (14 kl.) skirta įvertinti mitybos racioną bei įpročius, trečioji dalis (2 kl.)– priežastys lemiančios mitybos pasirinkimą, ketvirtoji dalis – žalingi įpročiai, penktoji dalis (1 kl.) – ligų nustatymas, šeštoji dalis (9 kl.) – nuomonės apie mitybą bei gyvenimo būdą.
Interviu metu į pateiktus klausimus atsakoma dialogu. Interviu klausimyną sudaro: pirma dalis (2 kl.) – klausimai apie sveiką mitybą, antra dalis (4 kl.) skirta trijų dienų vidutiniam suvartojamų kalorijų kiekiui analizuoti remiantis Maisto produktų sudėties ir energijos baze (48), trečioji dalis (2 kl.) – sveikatos būklės įvertinimas, ketvirtoji dalis (2 kl.) skirta išanalizuoti gyvenimo kokybę ir būdą.
Anketinė apklausa buvo vykdoma internetu ir raštu, interviu apklausa – žodžiu. Apklausa vykdyta Lietuvoje, visi tyrimo metu gauti duomenys, suvesti į bendrus rezultatus.
23
2.2. Sociodemografinė respondentų charakteristika
Anketinėje apklausoje dalyvavo 123 respondentai iš Lietuvos. Iš jų 71 arba 57,7 proc. sudarė moterys ir 52 arba 42,3 proc. – vyrai. Respondentai pagal amžius grupes pasiskirstė gan tolygiai vidutinio, t. y. 45–59 metų amžiaus 63 arba 51,2 proc., o pagyvenusio, t. y. 60–74 metų amžiaus 60 arba 48,8 proc. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą pavaizduotas 3 pav.
3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
Apklausoje dalyvavo 13 proc. pradinį išsilavinimą turinčių respondentų, vidurinį išsilavinimą turėjo – 47 arba 38,2 proc. respondentų, specialųjį vidurinį išsilavinimą – 38 arba 30,9 proc., o aukštąjį išsilavinimą – 22 arba 17,9 proc.
Sekančiame klausime respondentai nurodė savo gyvenamąją vietą t.y. 59 arba 48 proc. yra kaimo gyventojai, o 64 arba 52 proc. – miesto.
24
4 pav. Respondentų socialinė padėtis
Interviu dalyvavo iš viso 12 apklaustųjų, iš jų 6 moterys ir 6 vyrai. Respondentai pagal amžių pasiskirstė tolygiai: 45–59 metų amžiaus 6 arba 50 proc. respondentų ir 60–74 metų amžiaus – 6 arba 50 proc.
2.3. Statistinė duomenų analizė
25
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Vyresnio amžiaus žmonių mitybos, gyvenimo būdo ir kokybės
ypatumai (anketinės apklausos tyrimo rezultatai)
3.1.1. Vyresnio amžiaus žmonių maitinimosi įpročiai
Apklausos dalyvių buvo paprašyta nurodyti, kiek kartų per dieną jie valgo. Didžioji dalis apklaustųjų (103 respondentai ) nurodė valgantys 3–4 kartus per dieną, 1–2 bei 5–6 kartus per dieną valgo 10 arba 8,1 proc. apklaustųjų, o 7 ir daugiau – nei vienas (5 pav.)
5 pav. Valgymo dažnumas
Vertinant respondentų valgymo dažnumą pagal amžiaus grupes: 45–59 m. ir 60–74 m., reikšmingų duomenų negauta (p>0,05 t.y. p=0,0164), amžius valgymo dažnumui įtakos neturi.
26
6 pav. Mitybos rėžimo laikymasis
Analizuojant grūdinių produktų vartojimo ypatumus nustatyta, kad dažniausiai grūdinius produktus respondentai vartoja 3–5 kartus per dieną (43,1 proc.) bei kasdien (37,4 proc.), rečiausiai – nevartoja išvis (4,1 proc.) (7 pav.).
7 pav. Grūdinių produktų vartojimo dažnumas per savaitę
27
1 lentelė. Amžiaus įtaka grūdinių produktų vartojimui
Kiek kartų per savaitę vartojate grūdinius produktus (duona,
košes ir t.t.)? Amžius Viso 45–59 m. 60–74 m. Nevartojate išvis 5 100,0% 0 0,0% 5 100,0% 1–2 kartus 16 84,2% 3 15,8% 19 100,0% 3–5 kartus 15 28,3% 38 71,7% 53 100,0% Kasdien 27 58,7% 19 41,3% 46 100,0% Viso 63 51,2% 60 48,8% 123 100,0% χ2=25,209, df=3, p=0,001
Taip pat buvo nustatyta, kad dažniausiai daržoves išskyrus bulves 3–5 kartus per savaitę vartoja 56,1 proc. respondentų, 1–2 kartus 19,5 proc. ir kasdien – 24,4 proc. (8 pav.). Daržovės dažniausiai vartojamos šviežios (70 arba 56,9 proc.), rečiau virtos arba troškintos (44 arba 35,8 proc.) bei keptos (9 arba 7,3 proc.).
0 24 69 30 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Nevartoja 1 - 2 kartus 3 - 5 kartus Kasdien
Žm o n ių s ka ič iu s
8 pav. Daržovių (išskyrus bulves) vartojimo dažnumas per savaitę
28 vartoti 3–5 kartus (29 arba 46 proc.) per savaitę bei kartais (23 arba 36,5 proc.), o pagyvenę dažniausiai 3–5 kartus (40 arba 66,7 proc.) per savaitę (2 lentelė).
2 lentelė. Amžiaus įtaka daržovių vartojimui
Kiek kartų per savaitę vartojate
daržoves (išskyrus bulves)? 45–59 m. Amžius 60–74 m. Viso
1–2 kartus 11 45,8% 13 54,2% 24 100,0% 3–5 kartus 29 42,0% 40 58,0% 69 100,0% Kartais 23 76,7% 7 23,3% 30 100,0% Viso 63 51,2% 60 48,8% 123 100,0% χ2=10,387, df=2, p=0,006
Beveik pusę apklaustųjų bulves vartoja 1–2 kartus per savaitę (49,6 proc.), 3–5 kartus daugiau nei trečdalis (34,1 proc.), kasdien – 17 arba 13,8 proc., o bulvių nevartoja išvis – 2,4 proc. (9 pav.). Amžius suvartojam bulvių kiekiui reikšmingos įtakos neturi (p>0,05 t.y. p=0,307).
9 pav. Bulvių vartojimo dažnumas per savaitę
29
10 pav. Pieno ir jo produktų vartojimo dažnumas per savaitę
Palyginus vidutinio ir pagyvenusio amžiaus žmonių pieno ir jo produktų vartojimą, statistiškai reikšmingų duomenų negauta (p>0,05 t.y. p=0,092).
Analizuojant mėsos ir jos produktų vartojimą paaiškėjo, kad 3–5 kartus per savaitę vartoja 56,1 proc. apklaustųjų, 1–2 kartus – 26 proc., kasdien – 16,3 proc. ir tik 1,6 proc. nevartoja išvis (11 pav.). Mėsos ir jos produktų vartojimui amžius įtakos neturėjo (p>0,05 t.y. p=0,519).
11 pav. Mėsos ir jos produktų vartojimo dažnumas per savaitę
30 proc. (12 pav.). Įvertinus vidutinio ir pagyvenusio amžiaus žmonių žuvies ir jos produktų vartojimo ypatumus, statistiškai reikšmingų duomenų negauta (p>0,05 t.y. p=0,085).
28 88 4 3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Nevartoja išvis 1 - 2 kartus 3 - 5 kartus Kasdien
Žm o n ių s ka ič iu s
12 pav. Žuvies ir jos produktų vartojimo dažnumas per savaitę
Respondentų buvo paprašyta nurodyti maisto gaminimo ypatumus. Gauti rezultatai parodė, kad dažniausiai vartojamas maistas yra keptas (55 arba 44,7 proc.) bei virtas arba troškintas (67 arba 54,5 proc.), kartais termiškai neapdorotas (1 arba 0,8 proc.). Siekiant įvertint amžiaus įtaką maisto vartojimo pasirinkimui, reikšmingų statistinių duomenų negauta (p>0,05 t.y. p=0,575).
31
13 pav. Kepimui naudojamų riebalų pasiskirstymas
Palyginta, kokius riebalus vartoja vidutinio ir pagyvenusio amžiaus žmonės. Gauti rezultatai parodė, kad 45–59 m. žmonės dažniausiai naudoja aliejų (44 arba 69,8 proc.), o 60–74 m. aliejų (28 arba 46,7 proc.) bei gyvūninius taukus (23 arba 38,3 proc.) (p<0,05 t.y. p=0,001) (3 lentelė).
3 lentelė. Amžiaus įtaka riebalų vartojimui
Kokius riebalus dažniausiai vartojate maistui gaminti?
Amžius Viso 45–59 m. 60–74 m. Aliejų 44 61,1% 28 38,9% 72 100,0% Gyvūninius taukus 7 23,3% 23 76,7% 30 100,0% Margariną 4 100,0% 0 0,0% 4 100,0% Sviestą 8 47,1% 9 52,9% 17 100,0% Viso 63 51,2% 60 48,8% 123 100,0% χ2=16,084, df=3, p=0,001
Tyrimo dalyvių klausta apie užkandžių vartojimo ypatumus. Įvertinus gautus rezultatus nustatyta, kad 54 arba 43,9 proc. yra linkę užkandžiauti, beveik pusė apklaustųjų užkandžiauja kartais (61 arba 49,6 proc.) ir 8 arba 6,5 proc. – neužkandžiauja.
32 pagyvenusio amžiaus žmonės (37 arba 61,7 proc.), tuo tarp vidutinio – užkandžiauja tik kartais (40 arba 63,5 proc.) (4 lentelė).
4 lentelė. Amžiaus įtaka užkandžių vartojimui
Ar užkandžiaujate dienos metu
tarp pagrindinių valgių? 45–59 m. Amžius 60–74 m. Viso
Taip 17 31,5% 37 68,5% 54 100,0% Ne 6 75,0% 2 25,0% 8 100,0% Kartais 40 65,6% 21 34,4% 61 100,0% Viso 63 51,2% 60 48,8% 123 100,0% χ2=15,261, df=2, p=0,001
Dažniausiai užkandžiams renkamasi vaisius (37,4 proc.), saldumynus (29,3 proc.) bei pieno produktus (22,8 proc.), rečiausiai traškučius (0,8 proc.) ir kitus maisto produktus (3,3 proc.), kaip sumuštinius, mėsos produktus (14 pav.).
14 pav. Užkandžių pasirinkimo ypatumai
3.1.2. Vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo būdo ypatumai
33 proc.), mažiausiai įtakos jų pasirinkimui turi maistingumas (44,7 proc.) bei jų noras ar skonis (35,8 proc.).
15 pav. Maisto produktų pasirinkimą įtakojantys veiksniai
Palyginus amžiaus įtaką produktų pasirinkimo kriterijams, nustatytas reikšmingas skirtumas (p<0,05 t.y. p=0,005). Dažniausiai renkantis maisto produktus 45–59 m. amžiaus žmonės didžiausią dėmesį skiria kainai (29 arba 46 proc.) arba savo norams bei skoniui (21 arba 33,3 proc.), o 60–74 m. – kainai (30 arba 50 proc.) ir šeimos norams (16 arba 26,7 proc.) (5 lentelė).
5 lentelė. Amžiaus įtaka maisto produktų pasirinkimo kriterijams
Renkantis maisto produktus
labiausiai atsižvelgiate į: 45–59 m. Amžius 60–74 m. Viso
Kainai 29 49,2% 30 50,8% 59 100,0% Maistingumui 7 53,8% 6 46,2% 13 100,0%
Tinkamumo vartoti terminui 2
100,0% 0 0,0% 2 100,0% Šeimos norams 4 20,0% 16 80,0% 20 100,0%
Savo norams, skoniui 21
34 Respondentų buvo paprašyta įvertinti jų sveikos mitybos principų laikymąsi. Didžioji dalis teigė nežinantys ar laikosi sveikos mitybos principų t.y. 82 arba 66,7 proc., atitinkamai 14 arba 11,4 proc. laikosi ir 27 arba 22 proc. – ne. Daugiau nei pusę apklaustųjų (71 arba 57,7 proc.) nevartoja maisto papildų, vitaminų ir neužsiima jokia aktyvia fizine veikla (86 arba 69,9 proc.). Palyginus vidutinio ir pagyvenusio amžiaus žmonių vitaminų vartojimą (p=0,186) ir užsiėmimą fizine veikla (p=0,120), statistiškai reikšmingų duomenų negauta (p>0,05).
Įvertinus žalingų įpročių paplitimą nustatyta, kad 86 arba 69,9 proc. apklaustųjų nerūko, 30 arba 24,4 proc. – rūko ir 7 arba 5,7 proc. – kartais. Dažniausiai respondentai linkę alkoholinius gėrimus vartoti 2–3 kartus per mėnesį (32,5 proc.) bei kelis kartus per metus (39,8 proc.) (16 pav.). Respondentų amžius reikšmingos įtakos žalingų įpročių paplitimui neturėjo (p>0,05, t.y. rūkymui p=0,170; alkoholinių gėrimui vartojimui p=0,132).
16 pav. Alkoholinių gėrimų vartojimo dažnis
35
17 pav. Ligų atvejų pasiskirstymas
Palyginus amžiaus įtaką ligų pasiskirstymui statistiškai reikšmingų duomenų negauta tarp padidėjusio kraujospūdžio, cukraligės, nutukimo bei kitų ligų (p>0,05). Širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau sirgo pagyvenusio amžiaus žmonės (36 arba 60 proc.) (p<0,05 t.y. p=0,001) (6 lentelė).
6 lentelė. Amžiaus įtaka širdies ir kraujagyslių ligoms
Širdies ir kraujagyslių ligomis Amžius Viso
45–59 m. 60–74 m. Ne 53 68,8% 24 31,2% 77 100,0% Taip 10 21,7% 36 78,3% 46 100,0% Viso 63 51,2% 60 48,8% 123 100,0% χ2=25,560, df=1, p=0,001
36
7 lentelė. Amžiaus įtaka virškinamojo trakto ligoms
Virškinamojo trakto ligomis Amžius Viso
45–59 m. 60–74 m. Ne 43 43,9% 55 56,1% 98 100,0% Taip 20 80,0% 5 20,0% 25 100,0% Viso 63 51,2% 60 48,8% 123 100,0% χ2=10,402, df=1, p=0,001
Respondentai dažniausiai yra linkę išgerti 1–2 (43,1 proc.), 3–4 (27,6 proc.) stiklines vandens (18 pav.).
18 pav. Išgeriamų vandens stiklinių skaičius per dieną
37
8 lentelė. Amžiaus įtaka suvartojamam vandens kiekiui
Kiek stiklinių vandens išgeriate
per dieną? 45–59 m. Amžius 60–74 m. Viso
Nė vienos 1 9,1% 10 90,9% 11 100,0% 1-2 30 56,6% 23 43,4% 53 100,0% 3-4 19 55,9% 15 44,1% 34 100,0% 5-6 9 42,9% 12 57,1% 21 100,0% 7-8 4 100,0% 0 0,0% 4 100,0% Viso 63 51,2% 60 48,8% 123 100,0% χ2=13,122, df=4, p=0,011
3.1.3. Vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybės vertinimas
Vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, didžioji dalis apklaustųjų nežino, kaip vertina savo bendrąją organizmo būklę (52 respondentai.), atitinkamai 39 – teigiamai ir 32 – neigiamai.
32%
42% 26%
Teigiamai Nežino Neigiamai
38 Taip pat beveik pusę respondentų nežino ar jiems priimtinas jų gyvenimo būdas bei gyvenimo kokybė(61 arba 49,6 proc.), 51 arba 41,5 proc. teigė, kad priimtinas ir 11 arba 8,9 proc. – nepriimtinas, tačiau tik daugiau nei pusė apklaustųjų (74 arba 60,2 proc.) nori pakeisti savo mitybos įpročius.
Įvertinus amžiaus įtaką gyvenimo būdo bei kokybės priimtinumui, statistiškai reikšmingų duomenų negauta (p>0,05 t.y. p=0,227). Reikšmingai dažniau 44–59 m. respondentai linkę pakeisti savo mitybos įpročius (44 arba 69,8 proc.) nei 60–74 m.(30 arba 50 proc.) (p<0,05 t.y. p=0,025) (9 lentelė).
9 lentelė. Amžiaus įtaka mitybos įpročių kaitai
Ar norėtumėte pakeisti savo
mitybos įpročius? 45–59 m. Amžius 60–74 m. Viso
Taip 44 59,5% 30 40,5% 74 100,0% Ne 19 38,8% 30 61,2% 49 100,0% Viso 63 51,2% 60 48,8% 123 100,0% χ2=5,048, df=1, p=0,025
3.2. Vyresnio amžiaus žmonių mitybos, gyvenimo būdo ir kokybės
vertinimas (pusiau struktūruoto interviu rezultatai)
3.2.1. Vyresnio amžiaus žmonių mitybos vertinimas
39
10 lentelė. Sveikos mitybos samprata
Eil.
Nr. Kategorija Subkategorija Teiginiai
1. Sveikos mitybos samprata Mityba paremta sveikos mitybos principais
Sveika mityba, tai kasdienis daržovių vartojimas. Mityba remiantis sveikos mitybos piramide. Įvairių produktų naudojimas.
Reguliarus maitinimąsis. Daržovių ir vaisių vartojimas Maistas
turintis mažą energetinę
vertę
Neriebių maisto produktų vartojimas.
Atsisakymas riebaus maisto ir valgymas liesesnių maisto produktų.
Atsisakymas greitų užkandžių ir vartojimas tik namie ruošto maisto vartojimas.
Nekaloringo maisto vartojimas. Dietinė mityba
Dietinio maisto pasirinkimas. Sotūs pietūs ir lengva vakarienė.
Maitinimąsis pagal gydytojo rekomendacijas.
Didžioji dalis interviu dalyvių (9 arba 75 proc.) turi sveikatos problemų, bet tik trečdalis iš jų dėl to koregavo savo mitybą (11 lentelė). Išanalizavus respondetų pasisakymus nustatyta, kad mitybą koreguoti pasiryžtama dėl „...atsiradusio antsvorio“, „..virškinimo problemų“ bei „...padidėjusio kraujospūdžio“ (11 lentelė).
11 lentelė. Mitybos koregavimo priežastys
Eil.
Nr. Kategorija Subkategorija Teiginiai
1. Mitybos koregavimas priežastys Sveikatos sutrikimai Dėl padidėjusio kraujospūdžio.
Dėl netinkamos mitybos atsirado virškinimo problemų dėl, kurių koregavau mitybą. Kūno svorio
mažinimas Taip. Dėl atsiradusi anstvorio.
40
12 lentelė. Vidutinis suvartojamų kalorijų skaičius dienomis pagal amžiaus grupes
Suvartojamas kcal Amžiaus grupė N Vidurkis Aritmetinio
vidurkio paklaida P reikšmė 1 diena (kcal) 45–59 m. 6 1765,13 39,42 0,040 60–74 m. 6 2011,68 96,85 2 diena (kcal) 45–59 m. 6 1512,23 44,37 0,001 60–74 m. 6 1921,09 60,70 3 diena (kcal) 45–59 m. 6 1888,42 56,86 0,025 60–74 m. 6 2187,29 98,35 Vidurkis (kcal) 45–59 m. 6 1721,95 46,88 0,022 60–74 m. 6 2040,02 85,3
3.2.2. Vyresnio amžiaus žmonių mitybos, gyvenimo būdo ir kokybės ryšys
Analizuojant 45–59 m. amžiaus interviu respondentų duomenis, nustatyta stipri neigiama koreliacija (r=-0,866) tarp kintamųjų: vidutinio kilokalorijų kiekio ir gyvenimo kokybės vertinimo. Regresinė analizė parodė tiesinę priklausomybę tarp kintamųjų, t. y. didėjant suvartotų kilokalorijų kiekiui, mažėja respondentų gyvenimo kokybės vertinimas (20 pav.). Determinacijos koeficientas R2 = 0,7495, todėl regresinė analizė prasminga.
41 Įvertinus vidutinio amžiaus žmonių interviu duomenis, nustatyta stipri neigiama koreliacija (r=-0,850) tarp kintamųjų: vidutinio kilokalorijų kiekio ir gyvenimo būdo vertinimo. Regresinė analizė parodė tiesinę priklausomybę tarp kintamųjų, t. y. didėjant suvartotų kilokalorijų kiekiui,
ma-ėja respondentai gyvenimo būdo vertinimas (21 pav.). Determinacijos koeficientas R2=0,7233,
todėl regresinė analizė prasminga.
21 pav. Koreliacija tarp kilokalorijų ir gyvenimo būdo vertinimo (45–59 m.)
Analizuojant interviu respondentų (45–59 m.) duomenis, nustatyta stipri teigiama koreliacija (r=0,902) tarp tirtų kintamųjų: gyvenimo kokybės ir gyvenimo būdo vertinimo. Regresinė analizė parodė tiesinę priklausomybę tarp kintamųjų, t. y. gerėjant gyvenimo kokybei, didėjo gyvenimo
būdo įsivertinimas (22 pav.). Determinacijos koeficientas R2=0,8127, todėl regresinė analizė
prasminga.
42 Įvertinus 60–74 m. amžiaus interviu respondentų duomenis, nustatyta stipri neigiama koreliacija (r=-0,894) tarp kintamųjų: vidutinio kilokalorijų kiekio ir gyvenimo kokybės vertinimo. Regresinė analizė parodė tiesinę priklausomybę tarp kintamųjų, t. y. didėjant suvartotų kilokalorijų kiekiui, mažėja respondentų gyvenimo kokybės vertinimas (23 pav.). Determinacijos koeficientas R2 = 0,7996, todėl regresinė analizė prasminga.
23 pav. Koreliacija tarp kilokalorijų ir gyvenimo kokybės vertinimo (60–74 m.)
Išanalizavus pagyvenusio amžiaus žmonių interviu duomenis, nustatyta stipri neigiama koreliacija (r=-0,852) tarp kintamųjų: vidutinio kilokalorijų kiekio ir gyvenimo būdo vertinimo. Regresinė analizė parodė tiesinę priklausomybę tarp kintamųjų, t. y. didėjant suvartotų kilokalorijų kiekiui, mažėja respondentų gyvenimo būdo vertinimas (24 pav.). Determinacijos koeficientas
R2=0,7257, todėl regresinė analizė prasminga.
43 Analizuojant interviu respondentų (60–74 m.) duomenis, nustatyta stipri teigiama koreliacija (r=0,925) tarp tirtų kintamųjų: gyvenimo kokybės ir gyvenimo būdo vertinimo. Determinacijos
koeficientas R2=0,8561, todėl regresinė analizė prasminga. Regresinė analizė parodė tiesinę
priklausomybę tarp kintamųjų, t. y. gerėjant gyvenimo kokybei, didėjo gyvenimo būdo įsivertinimas (25 pav.).
44
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Europa susiduria su gimstamumo mažėjimo ir senėjančios populiacijos problema. Išskiriami du senėjimo etapai: pirmasis priskiriamas normaliam senėjimui, antrasis – progresuojančioms ligoms (50). Senėjimas neretai susijęs su vis didėjančiomis chroniškomis ligomis, tokiomis kaip širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys ir kt. Mityba, fizinis aktyvumas ir rūkymas yra vienos iš pagrindinių priežasčių įtakojančių sveikatą bei gyvenimo būdą (50).
Netinkama mityba yra dažnesnis reiškinys tarp vyresnio amžiaus žmonių nei jaunų (50). Sveika mityba siejama ne tik su teisingu maisto produktų pasirinkimu, bet ir su asmens valgymo įpročiais. Beveik 84 proc. vyresnio amžiaus žmonių yra linkę valgyti 3–4 kartus per dieną. V. Dobrovolskij ir R. Stukas (11) atliktų tyrimų metu nustatė, kad 59 proc. suaugusiųjų laikosi mitybos rėžimo. Tiriant vidutinio ir pagyvenusio amžiaus žmones pastebėta, kad daugiau kaip 42 proc. šio amžiaus žmonių linkę laikytis mitybos rėžimo ir sveiką mitybą sieja su „...vaisių vartojimu“, „mityba remiantis sveikos mitybos piramide“, „neriebių maisto produktų“ bei „...namie ruošto maisto“ vartojimu.
Sveika mityba remiasi sveikos mitybos piramidės principais, kuriuose itin svarbi maisto įvairovė ir suvartojamų maisto produktų grupių santykis (15). Vyresnio amžiaus žmonės turi dažniau vartoti augalinės nei gyvūninės kilmės maistą. Įvertinus bendrus respondentų atsakymus nustatyta, kad 80 proc. apklaustųjų grūdinius produktus vartoja 3–5 kartus per savaitę arba kasdien. Statistiškai reikšmingas skirtumas pastebėtas tarp amžiaus grupių (p<0,05). 43 proc. vidutinio amžiaus respondentų grūdinius produktus dažniau linkę vartoti kasdien, o beveik du trečdaliai pagyvenusių 3–5 kartus per savaitę. Pastebima, kad pagyvenusio amžiaus žmonės dėl galimai suprastėjusios dantų, dantenų būklės rečiau vartoja kietą maistą, kuris yra sunkiau bei ilgiau kramtomas.
45 Pienas ir jo produktai yra vieni gausiausių kalcio šaltinių, tačiau dėl juose esančių sočiųjų riebalų rekomenduojama juos vartoti liesesnius (15). Lietuvoje mokslinių tyrimų metu nustatyta, kad pieną ir jo produktus vartoja beveik 37 proc. žmonių, o pieno negeria ketvirtadalis gyventojų (2). Įvertinus vyresnio amžiaus žmonių pieno ir jo produktų vartojimą pastebėta, kad jį vartoja daugiau nei 70 proc. apklaustųjų 3–5 kartus per savaitę arba kasdien, o nevartoja apskritai 2,4 proc. Spartus lėtinių ligų vystymąsis siejamas su išaugusiu riebių ir didelę energinę vertę turinčių maisto produktų, gyvūninių riebalų vartojimu, todėl rekomenduojama juos keisti liesesniais maisto produktais: žuvimi, paukštiena ar ankštinėmis daržovėmis (2). Apklausos rezultatai rodo, kad daugiau nei pusę respondentų 3–5 kartus per savaitę vartoja mėsą ir jos produktus, tuo tarpu ketvirtadalis žuvies nevartoja išvis, o maždaug 70 proc. 1–2 kartur per savaitę. Nors maisto racione gausu riebių maisto produktų, visgi neretai vartojamas maistas yra keptas naudojant aliejų ir gyvūninius taukus, neįvertinus jog tai padidins bendrą gaminio energinę vertę. Reikšmingas skirtumas pastebėtas tarp amžiaus grupių (p<0,05). Beveik 70 proc. vidutinio amžiaus žmonių naudoja aliejų, o apie 40 proc. pagyvenusio amžiaus - gyvūninius taukus. Pagamintą maistą papildomai sūdo beveik ketvirtadalis apklaustųjų, manome, tam įtakos gali turėti pakitę skonio receptoriai.
Bendrą suvartojamų kilokalorijų kiekį ir žmogaus kūno svorį įtakoja ir užkandžiai. Žmonės nėra linkę užkandžių priskirti prie bendrų per dieną suvartojamų kilokalorijų kiekio (51). Galbūt todėl net trečdalis apklaustųjų užkandžiaujant renkasi saldumynus ir daugiau nei 90 proc. užkanžiauja kartais arba kasdien. Statistiškai reikšmingas skirtumas pastebėtas tarp dviejų amžiaus grupių žmonių (p<0,05). Daugiau nei 60 proc. pagyvenusio amžiaus žmonių užkandžiauja kasdiena, o vidutinio – kartais.
Vyresnio amžiaus žmonės dažnai pasirenka netinkamą maisto racioną, kuris neužtikrina visų organizmo poreikių. Rekomenduojama per dieną suvartoti nuo 1600 iki 2600 kilokalorijų (1). Išanalizavus gautus duomenis nustatyta, kad vidutinio amžiaus žmonės vidutiniškai suvartoja 1721,95 kcal, o pagyvenusio – 2040,02 kcal, tai atitinka Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamas normas. Statistiškai reikšmingas skirtumas pastebėtas, tarp amžiaus ir suvartojamų kalorijų kiekio (p<0,05). Pagyvenusio amžiaus žmonės vidutiniškai 318,07 kcal suvartoja daugiau nei vidutinio amžiaus žmonės.
46 Mažesnį suvartojamo vandens kiekį lemia suprastėjusi žmogaus fiziologinė būklė, pastebimas atramos – judėjimo sistemos nusilpimas. Vandens poreikis priklauso nuo fizinio aktyvumo, aplinkos sąlygų, mitybos būdo, sveikatos problemų ir amžiaus (52).
Maisto produktų pasirinkimą įtakoja daugelis veiksnių. Atliktų mokslinių tyrimu metu nustatyta, kad pagrindinis dėmesys skiriamas kainai (31,9 proc.) ir skoniui (39,7 proc.), mažiausias – sveikatos gerinimui (13,4 proc.) (11). Ganėtinai panaši situacija ir vyresnio amžiaus tiriamųjų tarpe. Beveik pusę apklaustųjų rinkdamiesi maisto produktus didžiausią dėmesį skiria kainai, tuo tarpu 80 proc. mažiausiai atsižvelgia į maistingumą bei savo norus ar skonį . Reikšmingas skirtumas (p<0,05) pastebėtas tarp dviejų amžiaus grupių tiriamųjų. Apie 80 proc. vidutinio amžiaus žmonių renkantis maisto produktus pagrindinį dėmesį skiria kainai ir savo norams, skoniui, o apie 75 proc. pagyvenusių – kainai ir šeimos norams. Tą gali sąlygoti ne tik sumažėjusios pajamos, bet ir skonio sutrikimai.
Lietuvos gyventojai rinkdamiesi maisto produktus retai galvoja apie jų naudą organizmui (11), nors maistingų maisto produktų vartojimas užtikrina reikiamų maisto medžiagų kiekį organizme. Daugiau nei pusę apklaustųjų nežino ar laikosi sveikos mitybos principų, tuo tarpu penktadalis mano, kad nesilaiko. Beveik 60 proc.vyresnio amžiaus žmonių nevartoja maisto papildų, vitaminų ir 70 proc. neužsiima jokia aktyvia fizine veikla. Galima teigti, kad silpstanti sveikata yra viena iš priežasčių įtakojančių fizinės veiklos sumažėjimą. Blogėjanti sveikata taip pat priklauso nuo alkoholio ir tabako gaminių vartojimo (53). Trečdalis vyresnio amžiaus – žmonių alkoholinius gėrimus vartoja 2–3 kartus per mėnesį, o kas ketvirtas tabako gaminius – kasdien.
Didžiąją dalį lėtinių neinfekcinių ligų įtakoja netinkama mityba. Apie 70 proc. apklaustųjų yra sirgę širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto ligomis arba skundėsi padidėjusiu kraujospūdžių. Amžiaus įtaka ligų pasiskirstymui buvo statistiškai reikšminga (p<0,05). 60 proc. pagyvenusio amžiaus žmonių sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, o trečdalis vidutinio amžiaus - virškinamojo trakto ligomis. Manome, kad vidutinio amžiaus žmonėms šių ligų pasireiškimas gali būti įtakotas kasdienio streso, įtampos darbe bei gyvenime. Atliktų mosklinių tyrimų metu nustatyta, kad stresas turi trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį virškinimo sistemai (54) bei yra įvardijamas, kaip vienas iš rizikos veiksnių.
47 pastebėti, kad dėl blogos sveikatos žmonių gyvenimas nėra kokybiškas. Reikšmingas skirtumas (p<0,05) pastebėtas tarp dviejų amžiaus grupių tiriamųjų. 70 proc. vidutinio amžiaus apklaustųjų linkę pakeisti savo mitybos įpročius, o pusę pagyvenusio amžiaus – ne. Išanalizavus respondetų pasisakymus nustatyta, kad mitybą koreguoti pasiryžtama dėl „...atsiradusio antsvorio“, „..virškinimo problemų“ bei „...padidėjusio kraujospūdžio“.
48
IŠVADOS
1. Vidutinio ir pagyvenusio amžiaus žmonių mityba turi panašumų ir skirtumų:
1.1. 83,7 proc. respondentų valgo 3–4 kartus per dieną ir laikosi mitybos rėžimo (42,3 proc.). Dažniausiai bulves vartoja 1–2 kartus, pieną ir jo produktus 3–5 kartus, mėsą ir jos produktus 3–5 kartus, žuvies ir jos produktus 1–2 kartus per savaitę.
1.2. Grūdinius produktus kasdien vartoja 17,4 proc. daugiau vidutinio amžiaus žmonių, o
šiuos produktus 3–5 kartus per savaitę – 43,3 proc. mažiau nei pagyvenusio amžiaus žmonių (p<0,05). Daržoves vidutinio amžiaus žmonės vartoja kartais 53,3 proc. dažniau, o 3–5 kartus per savaitę – 15,9 proc. rečiau nei pagyvenusio amžiaus (p<0,05). 13,2 proc. dažniau vidutinio amžiaus žmonės išgeria 1–2 stiklines vandens per dieną, pagyvenusio – 81,8 proc. dažniau nė vienos nei kita amžiaus grupė. Užkandžiauti dienos metu tarp pagrindinių valgių dažniau linkę pagyvenusio amžiaus žmonės (61,7 proc.). Vidutinio amžiaus žmonės kepant 22,2 proc. dažniau naudoja aliejų nei pagyvenusio amžiaus (p<0,05).
1.3. 60–74 m. amžiaus žmonės suvartoja 18,5 proc. kilokalorijų per parą daugiau nei
45-59 m. amžiaus žmonės (p<0,05).
1.4. Rinkdamiesi maisto produktus 45–59 m. amžiaus žmonės didžiausią dėmesį skiria
kainai arba savo norams, skoniui, 60–74 m. - kainai ir šeimos norams.
1.5. Mitybos įpročius yra linkę keisti 60 proc. apklaustųjų ir dažniau 18,9 proc 44–59 m.
amžiaus respondentai (p<0,05), dėl „...atsiradusio antsvorio“, „..virškinimo problemų“ bei „...padidėjusio kraujospūdžio“.
2. Vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė priklausė nuo amžiaus, tačiau amžiaus
įtaka gyvenimo kokybei ir gyvenimo būdui nenustatyta:
2.1. Tabako gaminius vartoja apie 25 proc. respondentų, o 2–3 kartus per mėnesį
alkoholinius gėrimus – daugiau nei 30 proc. Dauguma tyrimo dalyvių nežino, kaip vertina bendrąją organizmo būklę, tuo tarpu virš 40 proc. – neigiamai. 50 proc. respondentų nežino ar jiems priimtinas jų gyvenimo būdas bei gyvenimo kokybė.
2.2. 82,1 proc. vidutinio amžiaus žmonių turėjo sveikatos sutrikimų. Širdies ir
kraujagyslių ligomis 56,6 proc. dažniau sirgo pagyvenusio amžiaus žmonės, virškinamojo trakto ligomis 60 proc. dažniau vidutinio amžiaus žmonės (p<0,05).
3. Vyresnio amžiaus žmonių mityba, gyvenimo būdas ir gyvenimo kokybė yra
49
3.1. Tarp suvartotų kilokalorijų kiekio ir gyvenimo būdo bei kokybės vertinimo yra
nustatyta stipri neigiama tiesinė priklausomybė.
3.2. Tarp gyvenimo būdo ir gyvenimo kokybės vertinimo yra nustatyta stipri teigiama
50
REKOMENDACIJOS
1. Stiprinti visuomenės požiūrį į sveikos mitybos taisyklių laikymąsi, kad mityba
nebūtų suvokiama tik kaip atitinkamų maisto produktų grupių vartojimas.
2. Pasitelkus į pagalbą gydytojus, sveikatos priežiūros specialistus, skatinti vyresnio
amžiaus žmonių vandens vartojimą.
