LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJAVETERINARINĖS MEDICINOS STUDIJŲ PROGRAMA ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDRA
Alfonsas Genys
Termografijos taikymo veterinarijoje analizė
Analysis of thermography application in veterinary medicine
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovė: prof. dr.Judita Žymantienė
2 Turinys SUMMARY ... 3 SANTRAUKA ... 6 1. ĮVADAS ... 9 2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
2.1 Infraraudonieji spinduliai (IFR) ir jų reikšmė ... 11
2.2. Infraraudonųjų spindulių termografija, taikymas biomedicinos mokslo srityje, veikimo principas ... 14
2.3.Infraraudonųjų spindulių termografijos taikymas gyvulininkystėje ... 17
3. TYRIMO METODAI, MEDŽIAGOS IR PRIEMONĖS ... 19
4. REZULTATAI ... 21
4.1. Termografiniai odos paviršiaus temperatūros tyrimo rezultatai ... 22
4.2. Šlubavimo vertinimas ... 23
4.3. Ortopedinis tyrimas ... 24
5. Tyrimo rezultatų aptarimas ... 28
6. IŠVADOS ... 32
3
SUMMARY
The topic: Analysis of thermography application in veterinary medicine. The final thesis consists of an introduction, literature review, research methods, materials and instruments, results and their consideration, conclusions; the paper includes 3 tables and 11 images, 73 entries of references, summary in English. The volume of the final thesis is 38 pages. The paper is written in Lithuanian, the summary - in English.
Recently, the European Union and other countries of the world has paid much attention to animal health security and the introduction of new technologies related to the prevention of disease. The aim is to improve and promote programs of the prevention and control of disease by searching for new modern research methods to examine the animal health condition. Many pathological changes are caused by temperature changes. Infrared thermography (IRT) is a non-invasive method of measuring the intensity of heat dissemination from the skin, reflecting metabolism (Jones, Plassmann, 2002). This method helps to detect functional disorders of the body, fractures, joint and ligament injuries, sprains, inflammation processes, and fever. Currently, thermographic research is not carried out in the field of veterinary in Lithuania, although they are widely applied in various fields of medicine and even cancer treatment.
The aim of the research- to analyse, systematize and investigate the possibility to apply infrared rays (IR) in the field of veterinary medicine as well as to perform the thermal analysis of cows limbs.
The tasks of the research:
1. To analyse and systematize the possibility to apply thermography in the field of veterinary medicine.
2. To determine the possibility to apply FLIR system THERMA CAM P640 in the assessment of the cow leg condition in a herd also using the assessment system of limping points.
3. To perform the orthopedic examination of the cow limbs.
4
computer software FLIR QuickReport 1.2., meanwhile thermal images were assessed by asymmetry applying the method of Lahiri (2012).
The level of cow lameness and the vertebral arch were assessed when the animal was standing on a solid ground applying the method of a five-point system (Sprecher et al., 1997).
Orthopaedic examination was carried out for each individual cow on mills. Pathology was assessed applying the methods of Van der Linde and other researchers (2010) and Claw Health Index (2013).
The statistical data were calculated using SPSS software (version 15, SPSS Inc., Chicago, IL). Results were considered reliable when p≤0.05.
The results of examining changes in limb temperatures:
When analysing the surface temperature of limbs, it was determined that the limb surface temperature of Group BP dairy cows in measurement points was by 7.71°C, or by – 41 persent, (P <0.001) higher than the temperature or Group KP (control).
The surface temperature of hind limbs of dairy cows between Groups BU and KU
considerably in all measurement points. In was found out that the surface temperature of hind limbs of Group BU cows was by 8.38°C, or by 41,6 percent, higher (P <0.001) than the temperature of Group KU (control).
Conclusions
1. The method of thermal imaging can be applied in determining early changes in temperature, local pathological changes associated with the development of inflammation and circulatory disorders.
2. The temperature of measurement points in hind limbs of diary cows of control groups was by 2.81°C higher (P <0.001) than in front limbs of the respective measurement points (18.81 ± 0.09°C).
3. The skin surface temperature of limbs of test (lame) cows (n=64) in all four measurement points was on average by 7.71±0.05°C, or by 41 percent, higher (P <0.001) than of healthy cows.
5
6
SANTRAUKA
Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, tyrimo metodai, medžiagos ir
priemonės, rezultatai ir jų aptarimas, išvados, darbe pateikta 3 lentelės ir 11 paveikslėliai, naudotos literatūros sąrašas(73 šaltiniai), santrauka anglų kalba. Baigiamojo darbo apimtis – 38 psl. Darbas parašytas lietuvių kalba, santrauka – anglų.
Pastaruoju metu Europos Sąjungoje ir kitose pasaulio valstybėse daug dėmesio skiriama gyvūnų sveikatos užtikrinimui ir naujų technologijų diegimui, susijusių su ligų prevencija. Siekiama tobulinti ir vykdyti ligų prevencijos ir kontrolės programas, ieškanti naujų modernių tyrimų metodų gyvūnų sveikatos būklei tirti.Daugelis patologinių pakitimų atsiranda dėl temperatūros pokyčių. Infraraudonųjų spindulių termografija (IRT) yra neinvazinis metodas matuojantis spinduliuojamos šilumos skleidimą iš odos, atspindintis medžiagų apykaitą (Jones, Plassmann, 2002). Šio metodo pagalba galima aptikti organizmo funkcinius sutrikimus, lūžių, sąnarių ir raiščių traumas, patempimus, uždegimo procesus, karščiavimą.Šiandien termografiniai tyrimai veterinarijos kryptyje Lietuvoje nevykdomi, jie vis plačiau naudojam medicinojoe įvairiose srityse ir net onkologijoje.
Darbo tikslas- išanalizuoti, susisteminti ir ištirti infraraudonosios spinduliuotės (IFR) taikymo galimybes veterinarijoje bei atlikti karvių galūnių termografinius tyrimus. Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti ir susisteminti termografijos taikymo galimybes veterinarijoje.
2. Nustatyti FLIR sistemos. THERMA CAM P640 taikymą karvių bandoje kojų būklei vertinti kartu naudojant ir šlubavimo taškų vertinimo sistemą.
3. Atlikti karvių galūnių ortopedinį tyrimą.
Darbo metodika: darbas atliktas 2012 kovo– birželio mėnesiais tirta Lietuvos juodmargių populiacijos aukšto pieningumo karvių banda (n=97).Karvių priekinių ir užpakalinių kojų termogramos nustatytos naudojant termo kamerą ThermaCAM P640. Melžiamų karvių laikomų fermojetermografinis galūnių tyrimas atliktas priekinėse ir užpakalinėse galūnėse. Pagal termovizinio tyrimo duomenis melžiamų karvių galūnės suskirstytos į 4 grupes. Termokamera buvo fiksuojami ir skenuojami tiriamųjų paviršių plotai, 2 3 m atstumu nuo tiriamojo paviršiaus. Termogramos analizuotos naudojant kompiuterinę programinę įrangą FLIR QuickReport 1.2., o termogramų vaizdai vertinti asimetrijos būdu pagal Lahiri (2012) metodą.
7
Ortopedinis vertinimas atliktas kiekvienai karvei individualiai staklėse. Patologijos vertintos taikant Van derLinde ir kitų tyrėjų (2010) bei ClawHealthIndex tyrimo metodikas (2013).
Gauti statistiniai duomenys buvo apskaičiuoti naudojant SPSS programą (versija 15, SPSSInc., Čikaga, IL). Rezultatai laikyti patikimais, kai p≤0,05.
Tyrimų rezultatai: analizuodami mokslinėje literatūroje aprašytus tyrimus apie
termografijos taikymą veterinarijoje, išanalizavome ir sugrupavome (1 lentelė) pateiktus duomenis pagal gyvūnų rūšį, laikymo sąlygas, fiziologinius procesus, patologijas. Visose matavimo vietose priekinėse karvių galūnėse BP (bandomoji) grupėje nustatėme, kad odos paviršiaus temperatūra buvo 7,71°C, arba – 41 proc. (p<0,001) aukštesnė, nei kontrolinės grupės. Paviršinė užpakalinių galūnių temperatūra tarp kontrolinės (KU) ir bandomosios (BU) grupių visose matavimo vietose ženkliai skyrėsi. Nustatėme, kad bandomosios grupės karvių užpakalinių galūnių paviršiaus temperatūra buvo 8,38°C, arba 41,6 proc., aukštesnė (p<0,001), nei kontrolinės grupės, kurioje nustatyta 20,17±0,16°C. Šlubavimą vertinome praėjus 24 val. po termografinio tyrimo, individualiai melžiamą karvę vertinome žengiant jai betoniniu taku link ortopedinio tyrimo staklių. Vertinome vadovaudamiesi metodika, nustatėme šlubavimo taškus. Buvo nustatyta, kad 40,32 proc. melžiamų karvių buvo sveikos, o 64 melžiamoms karvėms buvo nustatyta šlubavimo taškai, nuo 2 iki 5. Ortopedinį tyrimą melžiamoms karvėms atlikome esant teigiamai aplinkos temperatūrai, praėjus 24 val., nuo termografinio tyrimo. Tyrimo metu buvo nustatyta 12 skirtingų galūnių patologinių atvejų. Išvados
a. Termografiniutyrimometodu veterinarijoje galima nustatyti ankstyvuosius temperatūros, vietinius patologinius pokyčius, susijusius su uždegimo vystymųsi bei kraujotakos sutrikimu.
b. Kontrolinių grupių melžiamų karvių užpakalinių galūnių temperatūra matavimo vietose buvo 2,81°C aukštesnė (p<0,001), nei priekinių galūnių atitinkamose matavimo vietose (18,81±0,09°C).
c. Bandomųjų (šlubuojančių) karvių (n=64) galūnių paviršiaus odos temperatūra visuose keturiuose matavimo taškuose vidutiniškai 7,71±0,05°C, arba 41 proc., aukštesnė (p<0,001), nei sveikų.
8
9
1. ĮVADAS
Pastaruoju metu Europos Sąjungoje ir kitose pasaulio valstybėse daug dėmesio skiriama gyvūnų sveikatos užtikrinimui ir naujų technologijų diegimui, susijusių su ligų prevencija. Ypatingai svarbu, kad tik saugi produkcija pasiektų vartotoją vidaus ir tarptautinėje rinkoje. Siekiama tobulinti ir vykdyti ligų prevencijos ir kontrolės programas, ieškanti naujų modernių tyrimų metodų gyvūnų sveikatos būklei tirti. Kad sumažinti ligų atvejus atliekami moksliniai tyrimai nukreipti į prevencinių priemonių paieškos metodus.
Daugelis patologinių pakitimų atsiranda dėl temperatūros pokyčių gyvūnams. Temperatūra tai- fizikinis rodiklis, kuriuo remiasi daug mokslo šakų, įskaitant ir infraraudonųjų spindulių technologijas (Kastberger, Stachl, 2003). Remiantis šiuo fizikiniu dydžiu, galima įvertinti, kaip gyvūno šilumos atidavimas sąveikauja su aplinka, pagrįsti konvekcija, spinduliavimu ir garavimu ir tai yra pagrįsta moksliškai (McArthur, 1987; 1990; Turnpenny et al., 2000; Gebremedhin, Wu, 2002). Fiziologinis gyvūno sveikatos rodiklis yra nepakitusi kūno temperatūra, o atsiradęs bet koks karščiavimas, kad ir susijęs su vietiniu temperatūros pakilimu , siejamas su liga (Tan et al., 2009).
Jau Hipokrato laikais buvo domimasi temperatūros pokyčiais organizme. Literatūroje aprašyti atvejai, kaip tyrėjas su savo pacientais atlikdavo bandymus, uždėdavo purvo ant ligonio pilvo ir stebėdavo, kaip jis džiūsta, kaip keičiasi jo spalva, analizuodamas temperatūros įtaką. 1871 metais mokslininkas Vunderlichas pirmą kartą įdiegė ir moksliškai pagrindė organizmo kūno temperatūros matavimo įtaką funkcijoms. Pirmuosius termografinius tyrimus atliko Voketijos gydytojas Švamas 1952 metais, kuris naudojo bolometrą. Tai buvo pirmasis infraraudonųjų spindulių bolometras. Su šiuo aparatu jis atliko įvairių sričių kūno temperatūros matavimus. 1957 metais metais yra minimas termografijos metodas, kai gydytojas Lausonas aptiko pacientę sergančia krūties vėžiu, kuriai krūties srityje buvo padidėjusi temperatūra lyginant aplinkiniams audiniams. Tai buvo įrodymas, kad termografijos metodą, galima taikyti medicinos praktikoje, aptinkant onkologines ligas. Infraraudonųjų spindulių termografija, buvo sėkmingai naudojama žmonių medicinoje nuo 2005 m., o taip pat pradėta taikyti ir veterinarijoje ( Alsaaod,, Büscher 2012).
10
Infraraudonųjų spindulių termografija (IRT) yra neinvazinis metodas matuojantis spinduliuojamos šilumos skleidimą iš odos, atspindintis medžiagų apykaitą (Jones, Plassmann, 2002). Šio metodo pagalba galima aptikti organizmo funkcinius sutrikimus, lūžių, sąnarių ir raiščių traumas, patempimus, uždegimo procesus, karščiavimą. Užsienio šalyse IRT yra naudojama, kaip prevencinis metodas, apsaugantis nuo didelių ekonominių nuostolių pienininkystės ir kiaulininkystės sektorių (Cook, Schaefer, 2013). Elektromagnetinių bangų spinduliavimas vyksta dėl medžiagose vykstančių tarpatominių ir tarpmolekulinių procesų. Visų kūnų, kurių temperatūra yra aukštesnė nei nulis spinduliuoja infraraudonąsias bangas. Spinduliavimas priklauso nuo kūno energijos intensyvumo. Tiriant infraraudonąjį spinduliavimą galima aptikti sutrikusią kraujotakos požymius, ko pasėkoje vystosi ir uždegimo procesus. Termovizoriai yra geros raiškos vaizdo kameros, jų pagalba galima spinduliuotę fiksuoti per atstumą. Aparatas skenuoja infraraudonųjų spindulių intensyvumą ir performuoja į elektrinius signalus ir lygina su temperatūrų etalonu. Aukščiausios temperatūros skalės etalonai svyruoja nuo +31,80C iki +35,80C, jautrumas – 0,10C (Nguyen et al., 2010).
2007 m. pasirodė pirmosios medicinos poreikiams skirtos IRT sistemos (MammoVision, ReguVision, FlexiVision), pagamintos „InfraMedic“ kompanijos. Jos gavo CE sertifikatus (kategorija 1) kaip termovizualizaciniai medicininiai prietaisai, atitinkantys Europos medicinos direktyvos reikalavimus.
Šiandien termografiniai tyrimai veterinarijos kryptyje Lietuvoje nevykdomi, jie vis plačiau naudojam medicinojoe įvairiose srityse ir net onkologijoje.
Darbo tikslas- išanalizuoti, susisteminti ir ištirti infraraudonosios spinduliuotės (IFR) taikymo galimybes veterinarijoje bei atlikti karvių galūnių termografinius tyrimus. Darbo uždaviniai:
4. Išanalizuoti ir susisteminti termografijos taikymo galimybes veterinarijoje.
5. Nustatyti FLIR sistemos. THERMA CAM P640 taikymą karvių bandoje kojų būklei vertinti kartu naudojant ir šlubavimo taškų vertinimo sistemą.
11
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1 Infraraudonieji spinduliai (IFR) ir jų reikšmė
Analizuojant elektromagnetinio spinduliavimo skalę ir spektrą, galima išskirti infraraudonąją spinduliuotę. Infraraudonieji spinduliai tai – elektromagnetinių bangų rūšis. IFR yra didesnio ilgio (mažesnio dažnio) elektromagnetinės bangos. Įvairių šalių mokslininkų patvirtinta, kad spektrą sudaro: gama spinduliai, rentgeno, ultravioletiniai, matoma šviesa, infraraudonieji ir mikrobangos. Infraraudonuosius spindulius skleidžia visi gyvi kūnai, jų pagalba palaikoma kūno temperatūra tam tikrose ribose. Jungtinėse Amerikos Valstijose karo pramonės specialistai šią savybę pritaikė optiniuose prietaisuose stebint objektus, kurie skleidžia šilumą ir vertino jų judėjimo trajektoriją net ir tamsiu paros metu.
Infraraudonieji spinduliai nematomi, tačiau jaučiami kaip šiluma. Nustatyta, kad didžiausias infraraudonųjų spindulių šaltinis yra saulė. Jie sudaro apie 80 proc. visų saulės skleidžiamų spindulių (be jų, saulė dar skleidžia daug matomo spektro spindulių bei mūsų odą deginančių ultravioletinių UV spindulių).
Senovės Kinijoje buvo pastebėta, kad šiluma infraraudonųjų spindulių pavidale gali veikti organizmo ląsteles ir suteikti gydomąjį efektą (Simanonytė, 2013).
Šiandien gerai žinoma, jog, kad normaliai funkcionuotų visos organizmo sistemos, būtina, kad visos reakcijos vyktų tam tikra seka ir tam tikru greičiu. Tik tokiu principu palaikoma organizmo homeostazė ir užtikrinamos fiziologinės organizmo funkcijos. Vykstant metabolizmui ir cheminėms reakcijoms yra išskiriamas tam tikras energijos kiekis. Šis rodiklis ir parodo gyvūnų ar žmogaus odos ir atskirų organų infraraudonojo spinduliavimo intensyvumą.
Gyvūnų ir žmogaus organizmo atskirų organų ar sistemų funkcinės būklės vertinimui, diagnostikai taikomos modernios technologijos bei brangūs tyrimo metodai, tokie kaip magnetinis rezonansas, kompiuterinė tomografija, tačiau jie turi ir neigiamos įtakos gyvo organizmo ląstelėms. Duomenų mokslinėje literatūroje, kad taikant gyvam organizmui IFR skenavimo metodą nenustatyta, todėl pastaruosius septynerius metus vis plačiau pradėta taikyti medicinoje ir kitose biomedicinių mokslų kryptyse ši technologija.
12
1 pav. Infraraudonųjų spindulių sritie išskyrimas. 1- gama spinduliavimas; 2 - rentgeno spinduliavimas; 3 – ultravioletinė sritis; 4 -matomoji sritis; 5 -infraraudonoji sritis; 6 -mikrobanginė sritis; 7 – ultratrumpabangis spinduliavimas; 8 – radijo bangos; 9 – kintamos srovės
http://www.homosanitus.lt/lt/homo_sanitus/turinys/metabolizmas/Magiskasis_bangos_ilgis).
Violetinės spektro srities elektromagnetinės bangos trumpiausios (400 — 430 nm), toliau yra mėlynieji spinduliai (430 — 490 nm), žalieji (490 — 550 nm), geltonieji (550 — 590 nm), oranžiniai (590 — 610 nm) ir raudonieji (610 — 700 nm). Trumpesni už violetinius yra akiai nematomi ultravioletiniai spinduliai, o ilgesni už raudonuosius — taip pat nematomi infraraudonieji spinduliai.
2 pav. Elektromagnetiniųbangųskalė.
13
3 pav. Infraraudonųjų spindulių spektrodalis. (Simanonytė, 2013).
14
2.2. Infraraudonųjų spindulių termografija, taikymas biomedicinos mokslo
srityje, veikimo principas
Termovizija buvo sukurta kariniais ir pramoniniais tikslais. Vis labiau domimasi jos pritaikymu medicinoje ir veterinarinėje (Mazur, Eugeniusz-Herbut, 2006). Užsienio šalyse termografija yra naudojama daugelio rūšių gyvūnų sveikatos būklei tirti, kaip pagalbinė ligų priemonė. Pagal gautus termograminius vaizdus galima tirti varliagyvius, roplius, paukščius ir žinduolius atsižvelgiant į anatominius, morfologinius, metabolinius ir fiziologinius procesus vykstančius pagal gyvūnų klases. Žinduolių ir paukščių rūšims būdingas diferenciacinis kūno paviršiaus temperatūros pasiskirstymas, kuriam tiesioginę įtaką daro skirtingas plaukų, kailio, vilnos tankumas, taip pat didelę įtaką turi aplinkos temperatūra ir kt. Beplaukės ir beplunksnės sritys yra mažiau veikiamos aplinkos sąlygų ir tiksliau parodo odos temperatūrą. Beplaukės gyvūnų kūno sritys yra patogiausia vieta teisingai kūno paviršiaus temperatūrai nustatyti (Ward et al., 2008; Weissenbock et al., 2010; Nienaber et al., 2010; Abdoun et al., 2012; 2010; Erdsack et al., 2012). Beplaukė ar beplunksnė organizmo vieta kai būna stresas geriausiai spinduliuoja šilumą. Veiksminga infraraudonųjų spindulių termografiją taikyti vertinant radiacijos trukmę ir stiprumą (Stewart et al., 2005). Nors vienkartiniai matavimai ir patikimi, bet efektyvesni yra daugkartiniai, ypač diagnostikos tikslais (Cook, Schaefer, 2013).
Vietinius ar regioninius paviršinės kraujotakos pokyčius, atsiradusius sutrikus vazomotoriniams centrams, dėl reagavimo į dirgiklius, mokslininkai diagnozavo termografu (Sagaidachnyi et al., 2011). Mikrocirkuliacinius kraujotakos sutrikimus, kai taikoma vietinė nejautra ir anestezija, taip pat neuronų žūtį termografiškai įvertino ir moksliškai pagrindė (Holmes et al., 2003; Ruijs et al., 2011; Lange et al., 2011).
Daugelis tyrėjų vidaus organų temperatūrą lygindavo su tiesiosios žarnos arba akies plyšio temperatūra, atlikdami termovizinius matavimus. Tikslius termografinius bandymus avininkystės kryptyje sekant akies plyšio temperatūrą ir lyginant su bendra kūno paviršiaus temperatūra atliko (Willard et al., 2006), o galvijininkystėje (Abreu et al., 2010).
Norint teisingai išnagrinėti įvairių rūšių termograminius žemėlapius būtina sudaryti sveiko gyvūno termografinį žemėlapį atsižvelgiant į jo rūšį, ir aplinkos laikymo sąlygas. Šiems tyrimams turi didelę įtaka įvairūs oro judėjimas, drėgmė ir vandens garai.
15
oro temperatūros, išorinio spinduliavimo, apskaičiavo J. R. Turnpenny su grupe tyrėjų (2000), F. B. Fialho su kitais mokslininkais (2004), T. T. Huynh su bendradarbiais (2005). Atsižvelgiant į teigiamą, neigiamą šilumos balansą mokslininkai sukūrė įvairių gyvūnų rūšių modelius. Kai organizme vyksta spinduliavimo ir konvekcinės šilumos mainai, tai atsispindi termogramose, kuriuose užfiksuoti temperatūros skirtumai. Šį metodą mokslininkai pritaikė vertindami žiurkių nuodus bei jų poveikį organizmui (Phillips, Sanborn.,1994), arklių (Morgan et al., 1997; Autio et al., 2006, 2007), naminių pelėdų (McCafferty et al., 1998), kiaulių (Loughmillar et al., 2000; Huynh et al., 2005), galvijų (Keren, Olson., 2006), kalakutų (Yahav et al.,2011), pingvinų ir ruonių (McCafferty et al., 2011; Paterson et al., 2012) sveikatos būklei vertinti.
Literatūroje yra duomenų, kad veterinarijos gydytojas, turėdamas infraraudonųjų spindulių arba terminę vaizdo kamerą galėtų greitai ir tiksliai surasti gyvūno pažeistą vietą (Embaby et al., 2002). Naudodamasis šiomis naujomis technologijomis gal būt galima būtų išvengti ir brangių ligų prevencijos ar diagnostikos metodų taikymo. O tokius metodus, kaip rentgenas, kompiuterinė tomografija, meganetinis rezonansas naudoti veterinarijoje tik būtiniausiu atveju (Eddy et al., 2001). Termografija – metodas, kai objekto paviršiaus temperatūra atvaizduojama ekrane kaip šilumos vaizdas.
IRT yra moderni išorinė ir saugi technologija. Mokslininkai V. Redaelli ir S. Caglio (2013) teigia, kuomet yra nuskanuojamas tiriamasis objektas nuotoliniu būdu yra gaunas atvaizdas, kuriam kiekviena spalva atitinka tam tikrą temperatūra. Šis metodas leidžia užfiksuoti temperatūrą šimtųjų laipsnio dalių tikslumu.
Šiluminę radiaciją skleidžia kiekvienas žemėje esantis objektas. Termonuotraukose gautus duomenis reikia apdoroti specialia kompiuterine programine įranga ir tik tuomet gaunami tiriamosios vietos, srities ar zonos temperatūriniai žemėlapiai. Tikslūs duomenys gaunami tik tuomet, kai yra sudaromos sveikų ir tiriamųjų gyvūnų grupės, grupuojami visi pažeidimai, o ne pavieniai atvejai. Tyrimui didelę reikšmę turi aplinkos veiksniai – mikroklimato sąlygos (Berry et al., 2003; Ng et al., 2004; Chiang et al., 2008; Nguyen et al., 2010). Kai kiekvieno tyrimo metu sudaromos optimaliausios ir gyvūno gerovę atitinkančios sąlygos, tada yra tiksliausiai atliekami IRT matavimai (Schaefer et al., 2004; Pascoe ,Fisher, 2010).
16
tešmens, – nustatė fiziologinių funkcijų sutrikimus, ligas (Barth, 2000; Rainwater-Lovett et al., 2009; Alsaaod, Buscher, 2012; Barth, 2000; Schaefer et al., 2012; Stokes et al., 2012).
Sudarius termografinius objekto žemėlapius aiškiai galima matyti, kurioje kūno vietoje skiriasi spinduliavimas. Spalvos gali kisti nuo raudonos, oranžinės ir baltos. Tokios spalvos dažniausiai matomos termogramose, kai pasireiškia uždegimo procesas. Šaltos spalvos – nuo tamsiai mėlynos iki juodos – tai sulėtėjusios kraujotakos, sutrikusios inervacijos požymis (Rodriguez et al., 2008).
Radiacija ne vien priklauso nuo kūno temperatūros. Iš aplinkos taip pat sklinda radiacija. Kuomet siekiama tiksliai apskaičiuoti temperatūrą, reikia pašalinti įvairius faktorius. Atliekant detalesnę termogramų analizę, būtina įvertinti individualias tiriamojo objekto savybes, sąlytį su aplinka (Berry et al., 2003; Ng et al., 2004; Chiang et al., 2008; Nguyen et al., 2010) bei rūšinius ypatumus. Šie parametrai turi daug įtakos matavimų tikslumui, galutiniams rezultatams (Redaelli, Caglio, 2013).
Termografinis metodas taikomas karo pramonėje, pastatų konstrukcijų vertinime, biologiniuose tyrimuose, medicinoje bei veterinarinėje. (Yang, Yang, 1992; Denoix, 1994; Hilsberg et al., 1997; Markel, Vainer, 2005). Gyvuosiuose organizmuose pokyčiai kraujotakos apytakoje pasireiškia padidėjusia ar sumažėjusia audinių temperatūra, kuri vėliau padeda įvertinti tiriamo organizmo fiziologinę būklę (Harper, 2000).
Kiekvienas gyvas organizmas turi imuninę sistemą, kuri kovoja prieš patogenus. Anafilatoksinai yra peptidai (C4a, C3a, C5a), kurie sudaro aktyvintą komplementą. Pagal I. R. Tizard (2009), jie inicijuoja vietinį uždegimą, lygiųjų raumenų susitraukimą ir padidina kraujagyslių pralaidumą. Pažeistoje vietoje dėka anafilatoksinų kaupiasi antikūnai, komplimentai ir fagocituojančios ląstelės. C5a pritraukia neutrofilus ir monocitus, stimuliuoja lizosominių fermentų išskyrimą, deguonies metabolitų susidarymą. Baltymai (8-50 kDa), kurie reguliuoja įvairius imuninės sistemos signalus, vadinami citokinais. Šie sąlyginai skirstomi į igimto, nespecifinio imuniteto mediatorius ir reguliuotojus. Juos sintetina makrofagai ir kiti fagocitai, specifinio imuniteto mediatoriai ir reguliuotojai, kuriuos sintetinta aktyvinti T limfocitai. Citokinų funkcija – reguliuoti imuninį atsaką tarp imuninės sistemos ląstelių. Nuo harmonu, kurie chemiškai taip pat yra proteinai, citokinai skiriasi tuo, kad veikia ne vieną organą, o labai įvairias ląsteles. Viena imuninio atsako ląstelė tuo pačiu metu gali produkuoti keletą skirtingų citokinų. Skirtingi citokinai gali turėti tą patį biologinį poveikį. Pavyzdziui, IL-1, TNF-ß, IL-6, CCL3 sukelia karščiavimą.
17
kraujotakos ir medžiagų apykaitos intensyvumo lygio (Nikkhah et al., 2005). Prasidėjus uždegimui, audiniuose aktyvėja kapiliarų kraujotaka (Harper, 2000; McGavin, Zachary, 2007), todėl šilumos perteklių oda į aplinką išskiria infraraudonųjų spindulių pavidalu (Kunc et al., 2007). Šiuos spindulius galima užregistruoti infraraudonųjų spindulių kameromis (Embaby et al., 2002) taikant termovizijos metodą. Tai – neinvazinis nekontaktinis būdas, kai matuojama per odą išskirta šiluma, rodanti poodinės cirkuliacijos intensyvumą (Jones, Plassmann, 2002).
2.3.Infraraudonųjų spindulių termografijos taikymas gyvulininkystėje
Infraraudonųjų spindulių termografija sėkmingai taikoma įvairiose gyvulininkystės srityse, pavyzdžiui, įvertinant kiaulių mėsos kokybę (Schaefer et al., 1989). Nustatyta, kad fiziologinės reakcijos kiaulių organizme gerai koreliuoja su kūno paviršiaus temperatūra (Huynh et al., 2005). D. J. Sykes su kitais tyrėjais, (2012) metodą rekomendavo taikyti ankstyvajai kiaulių rujai nustatyti, o S. Bovers su grupe mokslininkų (2009) patvirtino, kad metodas patikimas ir tikslingas.
Taigi, šlubavimas yra viena iš labai paplitusių pieninių karvių sveikatos problemų (Whay et al., 2003; Rutherford et al., 2009), kuri sukelia ekonominius nuostolius. Bandose tenka pirma laiko išbrokuoti karves, sutrumpėja jų naudojimo trukmė, pakinta ir reprodukcinės galimybės (Green et al., 2002). Sumažėjęs judėjimas, skausmas nagose sukelia gyvūnui diskomfortą ir nemažai kančių, nes dauguma luošumo atvejų yra ilgalaikiai ir skausmingi (Whay et al.,1998). Todėl pastangos kuo anksčiau užkirsti kelią nagos pažeidimui yra labai reikšmingos ir svarbios, tai lemia veiksmingesnį ir sėkmingesnį gydymą, siekiant sumažinti ekonominius nuostolius ir pagerinti gyvūnų gerovę.
Pasak Y. R. Montanhioli ir kitų mokslininkų, (2008) termografija yra naujas neinvazinis būdas atrajotojų metano emisijai nustatyti. Jie įrodė, kad temperatūros skirtumai reikšmingai koreliuoja (y=113x+396; R2 = 0,59; p<0,01) su metano gamyba. Rezultatai gauti tyrimo metu matuojant regioninių sričių temperatūrą gyvūnų kūnų paviršiaus plotuose, nugaros srityje, ties alkiaduobe iš kairės ir dešinės pusių bei užpakalinių galūnių nagų, kaudalinėje pusėje, ties čiurnos sąnariu.
18
siejama su luošumo pradžia. Pavyzdžiui, Bargai ir kt. (1992) nustatė, kad laminitas yra išplitęs, aseptinis nagos uždegimas, didinantis nagos temperatūrą.
19
3. TYRIMO METODAI, MEDŽIAGOS IR PRIEMONĖS
2012 kovo – birželio mėnesiais tirta Lietuvos juodmargių populiacijos aukšto pieningumo karvių banda (n=97). Karvės ištisus metus buvo laikomos besaičio laikymo karvidėse, sekliuose boksuose, šaltame tvarte, be pakratų, o guoliavietės išklotos guminiais kilimėliais. Karvės buvo keturių – septynių metų amžiaus ir 2 – 5 laktacijos. Tyrimai atlikti, kai aplinkos temperatūra karvidėje buvo teigiama + 18 ± 1,2 °C, o santykinė drėgmė – 75 procentų. Karvės šertos naudojant mobilius pašarų dalytuvus, girdytos iš automatinių girdyklų. Melžimo – pieno blokas buvo įrengtas šalia laikymo patalpos ir sujungtas su karvide, melžiamosį pieno liniją 2 kartus per parą (4 val ir 16 val).
Karvių priekinių ir užpakalinių kojų termogramos nustatytos naudojant termo kamerą ThermaCAM P640. (“FLIR Systems”, JAV). Kamera buvo su 142 mm įstrižaine LCD (1024 x 600 taškų) išoriniu įmontuotu skystųjų kristalų ekranu, šiluminis jautris (NETD iki 0.06 0
C prie 30 0 C), detektoriaus tipas FPA, nešaldomas, 640 x 480 pikselių, spektrinio diapazono skenavimo dažnis iki 50 Hz.
4 pav. Termo kamera ThermaCAM P640. (“FLIR Systems”, JAV).
Melžiamų karvių laikomų fermoje termografinis galūnių tyrimas atliktas priekinėse ir užpakalinėse galūnėse, vakarinio melžimo metu, kiekviena galūnė vertinta atskirai.
20
KP grupė (kontrolinė) – priekinės galūnės (n=158) ir KU (kontrolinė) grupė užpakalinės galūnės (n=59), kurių metacarpeus phalangia (mcp), interphalangia proximalis (mcip),
interphalangia distalis (mcid) ir metatarseus phalangia (mtp), interphalangia proximalis (mtip), interphalangia distalis (mtid) srityse odos būklė vizualiai nepakitusi, karvės nešlubuoja;
BP grupė – priekinės galūnės (n=36) ir BU – užpakalinės galūnės (n=133), kurių atitinkamai
metacarpeus phalangia (mcp), interphalangia proximalis (mcip), interphalangia distalis (mcid) ir metatarseus phalangia (mtp), interphalangia proximalis (mtip), interphalangia distalis (mtid)
srityse odos būklė vizualiai nepakitusi, nustatytas šlubavimas;
Išmatuotos ir apskaičiuotos izotermės t. y. vidurinės linijos, jungiančios priekinėse galūnėse
mcp ir mcid sritis, o užpakalinėse galūnėse izotermės jungiančios mtp ir mtid taškus.
Termokamera buvo fiksuojami ir skenuojami tiriamųjų paviršių plotai, 2 3 m atstumu nuo tiriamojo paviršiaus. Termogramos analizuotos naudojant kompiuterinę programinę įrangą FLIR QuickReport 1.2., o termogramų vaizdai vertinti asimetrijos būdu pagal Lahiri (2012) metodą.
Karvių galūnių būklė, jų statymo kampas, žingsnių tolygumas, šlubavimo lygis ir nugaros išlenkimo lankas vertinti gyvūnui stovint ant kieto pagrindo taikant penkių taškų sistemą (Sprecher et al., 1997) metodu.
Ortopedinis vertinimas atliktas kiekvienai karvei individualiai staklėse lygiagrečiai taikant ir termografijos tyrimą. Patologijos vertintos taikant Van der Linde ir kitų tyrėjų (2010) bei Claw Health Index tyrimo metodikas (2013).
21
4. REZULTATAI
Analizuodami mokslinėje literatūroje aprašytus tyrimus apie termografijos taikymą veterinarijoje, išanalizavome ir sugrupavome (1 lentelė) pateiktus duomenis pagal gyvūnų rūšį, laikymo sąlygas, fiziologinius procesus, patologijas.
1 lentelė. Termografijos taikymo atvejų sistematika veterinarijoje.
Eil. Nr. Tikslas Autoriai, metai
1. Telyčių septiniam artritui patvirtinti. Cockroft et al (2000) 2. Atrajotojų virusinės diarėjos būklei sekti. Schoefer et al (2004) 3. Atrajotojų nagų ligų prevencijai. Nikkan et al (2005)
4. Karvių kūno temperatūros kitimo ir rujos koreliacijai vertinti.
Hurnik et al (1985) S. Calogero et al (2003) 5. Uždegimo procesų eigai vertinti lytinėje
sistemoje koreliuojant su testosterono koncentracija.
Gabor et al (1998)
6. Mėsinių galvijų transportavimo metu sukeltam streso procesui stebėti.
Gerken, Barow (1998)
6.1. Šilumos streso kiaulių vasaros stovyklose termografiniai tyrimai.
Adamec et al (1997)
7. Holšteino veislės karvių tiesiosios žarnos temperatūros ryšys su kūno sričių temperatūra.
Kimmel et al (1992)
8. Mikroklimato įtakos gyvūnų kūno temperatūrai tyrimai.
Knizkova et al (2002)
22 pleuropneumonia termografiniai tyrimai.
11. Vištų organizmo laikomų narvuose termografiniai tyrimai.
Chepete, Xin (2000)
12. Jaunų ėriukų termoreguliacijos termoviziniai tyrimai priklausomai nuo veislės.
Knizkova et al. (2005); Mala et al (2004) 13. Karvių šlubavimo termografiniai tyrimai. Rutherford et al., 2009) 14. Atrajotojų metano emisijos termografiniai
tyrimai.
Montanhioli et al (2008)
15. Atrajotojų mastitų, pasiutligės eigos ir kt. infekcinių ligų atvejų termografiniai tyrimai.
Luzi et al (2013)
16. Karvių nagų ligų ir mastito bei jūrų kiaulyčių pododermatito tyrimai.
Pamparienė (2013)
Hoppmann, Barron, (2007)
4.1. Termografiniai odos paviršiaus temperatūros tyrimo rezultatai
Termografu išmatuota 97 melžiamų karvių, 386 priekinių ir užpakalinių kojų odos paviršiaus temperatūra. Dvejose galūnėse nustatyti artefaktai, todėl jas eliminavome. Analizuodami gautą paviršinę priekinių kojų odos paviršiaus temperatūrą (2 lentelė) bei naudodamiesi monitoriuje Rainbow spalvų skale nustatėme, kad yra dvi priekinių galūnių grupės: KP (kontrolinė) melžiamų karvių galūnių grupė, kurioje odos paviršiaus temperatūra 18,81±0,09°C visose matavimo vietose ir BP (bandomoji), šioje grupėje nustatėme, kad odos paviršiaus temperatūra. buvo 7,71°C, arba – 41 proc. (p<0,001) aukštesnė, nei kontrolinės grupės.
23
Izotermė, jungianti mcp ir mcid matavimo vietas ir einanti per visus tris segmentus buvo 7,08°C arba 37,1 proc., aukštesnės (p<0,001) temperatūros bandomosios grupės karvių palyginti su kontrolinės grupės.
Paviršinė užpakalinių galūnių temperatūra tarp kontrolinės (KU) ir bandomosios (BU) grupių visose matavimo vietose ženkliai skyrėsi. Nustatėme, kad bandomosios grupės karvių užpakalinių galūnių paviršiaus temperatūra buvo 8,38°C, arba 41,6 proc., aukštesnė (p<0,001), nei kontrolinės grupės, kurioje nustatyta 20,17±0,16°C; Bandomosios grupės melžiamų karvių mtp, mpip, ir mtid matavimo vietose buvo atitinkamai 7,55°C, arba 37,2 proc., 8,13 °C, arba 40,1 proc., 10,19 °C, arba 52 proc., aukštesnė (p<0,001), nei kontrolinės grupės.
Izotermė, jungianti galūnių matavimo taškus, bandomosios grupės karvių buvo 7,65°C, arba 37,4 proc., aukštesnės (p<0,001) temperatūros, nei kontrolinės grupės.
2 lentelė. Karvių galūnių odos paviršiaus temperatūra
Tiriama sritis Odos temperatūra, °C
Kontrolinė grupė Bandomoji grupė
Priekinė galūnė mcp 19,32±0,17 26,16±0,44 mcip 18,77±0,21 26,45±0,52 mtid 18,06±0,14 27,31±0,64 izotermė 19,09±0,16 26,17±0,37 Užpakalinė galūnė mtp 20,31±0,31 27,87±0,18 mtip 20,30±0,32 28,44±0,20 mtid 19,58±0,34 29,77±0,22 izotermė 20,47±0,33 28,12±0,16
4.2. Šlubavimo vertinimas
24
nustatytas vidutiniškas šlubavimas, įvertinta 3 taškais. Žymiai šlubuojančių rasta 33,87 proc. karvių vertintų 4 taškais. 5 taškais įvertintos labai žymiai šlubuojančios melžiamos karvės, kurių tiriamojoje bandoje buvo 6,45 proc.
4.3. Ortopedinis tyrimas
Ortopedinį tyrimą melžiamoms karvėms atlikome esant teigiamai aplinkos temperatūrai, praėjus 24 val., nuo termografinio tyrimo. Dėmesys buvo kreipiamas į kelis aspektus: priekinių ir užpakalinių kojų statymą, nagų taisyklingumą. Visos melžiamos karvės buvo tiriamos atskirai staklėse. Visos nagos būdavo kruopščiai nuvalomos ir nusausinamos. Vizualiai vertinome kiekvienos nagos raginės kapsulės rago kokybę, nagos sienelių, pado ir užpenčių srityse, taip pat odos būklė tarpupirščio, briaunos ir apynagės srityje, tap pat odos būklę tarpupirščio, briaunos ir apynagės srityse. Taip pat buvo atliekama pado jautrumas, norit atskirti sveikas nagas. Karvėms kurių nagos buvo jautrios, pakitusios spalvos tyrėme papildomai. Buvo nustatyta šie patologiniai pakitimai: piršto dermatitas (DD), tarpupirščio dermatitas (ID), augliai (T), dvigubo pado sindromas (DS), pado opos (SU) (5 ir 6 pav).
25
6 pav. SU pataloginiai pakitimai abiejose užpakalinėse galūnėse termograma (I. Pamparienė, 2012)
Hemoragijos pade (SH), baltosios linijos liga (WLD), abscesai pade (SA), bursitai (B), užpenčių erozijos (HE), netaisyklingai nuaugęs nago rago audinys (OC) (7 ir 8 pav.),
26
8 pav. Netaisyklingai nuaugusios nagos (OC), abiejose užpakalinėse ir dešinėje priekinėje galūnėje termograma (I. Pamparienė, 2012)
bei netaisyklinga nagų forma (HA). Patologinių pakitimų atvejus pateikėme 3 lentelėje.
3 lentelė. Patologiniai pakitimai karvių kojose.
Eil. Nr. Patologiniai pakitimai Pažeidimų skaičius
priekinėse ir užpakalinėse kojose (n) Procentas 1. Pirštų dermatitas 26 6,9 2. Dermatitas tarpupirščiuose 11 2,9
3. Tyloma ( tarpupirščio auglys) 16 4,2
4. Dvigubas padas 17 4,5
5. Opos pade 34 9,0
6. Hemoragija ( pakraujavimai) pade 11 2,9
27
8. Abscesai pade 3 0,7
9. Užpenčio erozija 25 6,6
10 Bursitas 2 0,5
11. Per daug nago rago audinio 32 8,5
28
5. Tyrimo rezultatų aptarimas
Natūralus biologinis infraraudonųjų spindulių šaltinis yra gyvūnų kūnas. Patologinius procesus, kurie vystosi organizme atspindi kintantis infraraudonosios spinduliuotės intensyvumas (Zhou et al., 2009).
Nagų ligos yra viena svarbiausių neišspręstų problemų pienininkystės pramonėje visame pasaulyje (Greenough, 2007), tai aktuali nūdienos ekonominė problema. Melžiamų karvių gerovė, pieningumas ir kūno svoris sparčiai mažėja dėl galūnių ligų. Infekcinės (DD, ID) ir mechaninės (SU, WLD) nagų ligos nesunkiai diagnozuojamos, tačiau iki pusės metų užtrunka iki visiško gyvūno pasveikimo gijimo ir gydymo procedūros (Greenough, 2007). Moksliniai tyrimai ir jų gauti rezultatai pagrindė išvadą apie termografijos naudingumą prognostinei galūnių patologinių atvejų analizei. Mes nustatėme, kad reikšmingi yra temperatūros skirtumai tarp priekinių ir užpakalinių galūnių. Dėl anatominės, morfologinės karvių sandaros didesnis kompresinis svoris tenka užpakalinėms galūnėms. Išanalizavę sveikų (kontrolinių) galūnių odos paviršiaus temperatūrą nustatėme, kad melžiamų karvių užpakalinių galūnių temperatūra matavimo vietose buvo 2,81°C aukštesnė (p<0,001), nei priekinių galūnių atitinkamose matavimo vietose (18,81±0,09°C). Pagal gautus tyrimų duomenis galime daryti išvadą, kad distalinės galūnių vietos, dėl anatominės ir morfologinės sandaros yra lengvai ir patikimai patikrinamos. Nustatėme, kad paviršinė priekinių galūnių izotermės temperatūra, kai nustatyti patologiniai pakitimai – 26,17±0,37°C (p<0,001), o užpakalinių galūnių 28,12±0,16°C (p<0,001).
29
9 pav. Karvės užpakalinės dešinės galūnės (SU) pataloginis pakitimas (A. Noreika, 2012) Bandoje nustatėme 64 melžiamas karves, kurias vertinome 2 – 3 – 4 –5 taškais. Vertindami melžiamų karvių šlubavimą nustatėme, kad daugiausiai bandoje yra karvių vertintų 3 taškais, šioms, žymiai šlubuojančioms karvėms vienoje galūnėje yra nustatyti keli patologiniai atvejai (10 pav.).
30
Atliekant detalią chirurginę apžiūrą nustatytos įsisenėję mechaninės ir infekcinės kilmės galūnių ligos. Ankstyvasis šlubavimo nustatymas padėtų išvengti galūnių ligų, nes termografinio tyrimo metu karvėms, kurios buvo vertintos 2 taškais buvo nustatyta galūnių paviršiaus odos temperatūra visuose keturiuose matavimo taškuose vidutiniškai 7,71±0,05°C, aukštesnė, nei sveikų, nešlubuojančių, įvertintų 1 tašku melžiamų karvių. Dažniausios patologijos, kai buvo nustatytas 2 taškų šlubavimas – tai per daug nago audinio (OC), netaisyklingai nuaugę nagos (HA). Taikant termografinį periodinį galūnių tyrimo metodą galima bandoje tiksliau reguliuoti, kada reikalinga pradėti įgyvendinti nagų priežiūros programą, atlikti nagos profilaktinę chirurginę apžiūrą, bei nago rago audinio korekciją (11 pav.)
11 pav. Netaisyklingai nuaugusio nagos rago audinio (OC) korekcija (A. Noreika, 2012) Išanalizavę gautus termografinio tyrimo duomenis ir palyginę su šlubavimo vertinimo taškais nustatėme, kad vertintų 3 – 4 – 5 taškais temperatūros pokyčiai yra tokie patys, kaip ir vertintų 2 taškais, t. y. nustatyta 41 proc., aukštesnė (p<0,001) odos paviršiaus temperatūra, nei sveikų, nešlubuojančių, vertintų 1 tašku karvių kojų temperatūra.
31
32
6. IŠVADOS
1. Termografiniu tyrimo metodu veterinarijoje galima nustatyti ankstyvuosius
temperatūros, vietinius patologinius pokyčius, susijusius su uždegimo vystymųsi bei kraujotakos sutrikimu.
2. Kontrolinių grupių melžiamų karvių užpakalinių galūnių temperatūra matavimo vietose buvo 2,81°C aukštesnė (p<0,001), nei priekinių galūnių atitinkamose matavimo vietose (18,81±0,09°C).
3. Bandomųjų (šlubuojančių) karvių (n=64) galūnių paviršiaus odos temperatūra visuose keturiuose matavimo taškuose vidutiniškai 7,71±0,05°C, arba 41 proc., aukštesnė (p<0,001), nei sveikų.
33
7. LITERATŪRA
1. Abdoun K. A., Samara E. M. Okab A. B., Al-Haidary A. A. Regional and circadian variations of sweating and body surface temperature in camels (Camelus domedarius). Animal Science Journal. 2012. Vol. 83. P. 556–561.
2. Abreu M. M., Haddadin S. S., Hott M., Assis A., Silverman D. G. Consistency of Brain Temperature Tunnel Measurements in Different Environmental Temperature. From
Proceedings of the 2010 Annual Meeting of the American Society Anesthesiologists, October 17th 2010 Anesthesiology. 2010. Vol. 113. P. 673.
3. Alsaaod M., Buscher W. Detection of hoof lesions using digital infrared thermography in dairy cows. Journal of Dairy Science. 2012. Vol. 95 (2). P. 735–742.
4. Anbar R. M. Assessment of physiologic and pathologic radiative heat dissipation using dynamic infrared imaging. Ann. New York Acad. Sci. 2002. Vol. 972. P. 111–118. 5. Autio E., Heiskanen M-L., Mononen J. Thermographic evaluation of the lower critical
temperature in weanling horses. Journal of Applied Animal Welfare Science. 2007. Vol. 10. P. 207–216.
6. Autio E., Neste R., Airaksinen S., Heiskanen M-L. Measuring the heat loss in horses in different seasons by infrared thermography. Journal of Applied Animal Welfare Sceince. 2006. Vol. 9. P. 211–221.
7. Barth K. Basic investigations to evaluate a highly sensitive infrared-thermograph-technique to detect udder inflammation in cows. Milchwissenschaft- Milk-Science International. 2000. Vol. 55. P. 607–609.
8. Berry R. J., Kennedy A. D., Scott S. L., Kyle B. L., Schaefer A. L. Daily variation in the udder surface temperature of dairy cows measured by infrared thermography: Potential for mastitis detection. Can. J. Anim. Sci. 2003 a. Vol. 8. P.687–693.
9. Chiang M. F., Lin P. W., Lin L. F., Chiou H. Y., Chien C. W., Chu S., Chiu W. T. Mass screening of suspected febrile patients with remote-sensing infrared thermography: Alarm temperature and optimal distance. Journal of the Formosan Medical Association. 2008. Vol. 107(12). P. 937–944.
10. Chui J. K., Miki K., Sagawa S., Shiraki K. Evaluation of mean skin temperature formulas by infrared thermography. International Journal of Biometeorology. 1997. Vol. 41. P. 68–75. 11. Claw Health Index. Manual Quality. 2013. P.1-14.
34
13. Denoix J. M. Diagnostic techniques for identification and documentation of tendon and ligament injuries. Veterinary Clinics of North America: Equine Practice. 1994.Vol. 10. P. 365–407.
14. Eddy A. L., Hoogmoed L .M., Snyder J. R . Review: The role of thermography in the management of equine lameness. Vet. J. 2001. Vol. 162. P. 172–181.
15. Embaby S., Shamaa A. A., Gohar H. M. Clinical assessment of thermography as a diagnostic and prognostic tool in horse practice. In: Proceedings of Inflammation. USA. Orlando. 2002. P. 30–36.
16. Erdsack N., Hanke F.D., Denhardt G., Hanke W. Control and amountof heat dissipation through thermal windows in the harbour seals (Phoca vitulina). Journal of Thermal Biology. 2012. Vol. 37. P. 537–544.
17. Fialho F. B., Bucklin R. A., Zazueta F. S., Myers R. O. Theoretical model of heat balance in pigs. Animal Science. 2004 a. Vol. 79. P. 121–134.
18. Gebremedhin K.G., Wu B. Simulation of sensible and latent heat losses form wet-skin surface and fur layer. Journal of Thermal Biology. 2002.Vol. 27. P. 291–297.
19. Green L. E., Hedges V. J. Y., Schukken Y. H., Blowey R. W., Packington A. J. The impact of clinical lameness on the milk yield of dairy cows. J. Dairy Sci. 2002. Vol. 85. P. 2250– 2256.
20. Greenough P. R. “Bovine laminitis and lameness. A hands-on approach” Saunders Elsevier. Philadelphia. USA. 2007. 311 p.
21. Harper D. L. The value of infrared thermography in the diagnosis and prognosis of injuries in animals. In: Procedings of. Inframation 2000, USA, Orlando. 2000. P. 115–122.
22. Hilsberg S., Goltenboth R., Eulenberg K. Infrared thermography in zoo animals: preliminary experiences from its use in pregnancy diagnosis. In: Proceedings of. 38. Internationalen Symposium über die Erkrankungen der Zoo und Wildtiere. Zurich. Schweiz. 1997. P.187– 190.
23. Holmes L. C., Gaughan E. M., Gorondy D. A., Hogge S., Spire M. F. The effect of perineural anaesthesia on infrared thermographic images of the forelimb digits of normal horses.
Canadian Veterinary Journal. 2003. Vol. 44. P. 392–396.
35
25. Hurnik J. F., Webster A. B., DeBoer S. An investigation of skin temperature differentials in relation to estrus in dairy cattle using a thermal infrared scanning technique. J. Anim.
Sci.1985. Vol. 61. P. 1095–1102.
26. Yahav S., Druyan S., Rusal M., Shinder D. Diurnally cycling temperature and ventilation affect young turkeys’ performance and sensible heat loss. Journal of Thermal Biology. 2011. Vol. 36. P. 334–339.
27. Yang W., Yang P. P. T. Literature survey onbiomedical applications of thermography. Biomedical materials and Engineering. 1992. Vol. 2. P. 7–18.
28. Jones B. F., Plassmann P. Digital Infrared Thermal Imaging of Human Skin. IEEE Engineering in Medicine and Biology. 2002. Vol. 21 (6). P. 41–48.
29. Kastberger G., Stachl R. Infrared imaging technology and biological applications. Behavior Research Methods, Instruments and Computers. 2003. Vol. 35. P. 429–439.
30. Keren E. N., Olson B. E. Thermal balance of cattle grazing winter range: Model development. Journal of Thermal Biology. 2006. Vol. 31. P. 371–377.
31. Knizkova I., Kunc P., Koubkova M., Flusser J., Dolezal O. Evaluation of naturally ventilated dairy barn management by a thermographic method. Livest. Prod. Sci. 2002.Vol. 77. P. 349– 353.
32. Lahiri B. B., Bagavathiappan S., Jayakumar T., Philip J. Medical applications of infrared thermography: A review. Infrared Physics & Technology. 2012. Vol. 55. P. 221–235. 33. Lange K. H. W., Jansen T., Asghar S., Kristensen P. L., Skonnemand M., Norgaard P. Skin
temperature measured by infrared thermography after specifc ultrasound-guided blocking of the musculo-cutaneous, radial, ulnar and medina nerves in the upper extremity. British Journal of Anaesthesia. 2011. 9 p.
34. Loughmiller J. A., Spire M. F., Tokach M. D., Dritz S. S., Nelssen J. L., Goodband R. D., Hogge S. B., James B. W. Use of infrared thermography to evaluate differences in mean body surface temperature and radiant heat loss in growing pigs. Food Animal Health and
Management Centre. Swine Day 2000 proceedings. 2000. 3 p.
35. Markel A. L., Vainer B. G. Infrared thermography in diagnosis of breast cancer (review of foreign literature). Terapevticheskii Arkhiv. 2005 .Vol. 77. P. 57–61.
36. Mazur D., Eugeniusz-Herbut J. W. Infrared thermography as a diagnostic method. Roczniki Naukowe Zootechniki. 2006. Vol. 33. P. 171–181.
37. McArthur A. J. Thermal interaction between animal and microclimate: A comprehensive model. J. Theor. Biol. 1987. Vol. 126. P. 203–238.
36
“standard environmental temperature” for animals outdoors. J. Theor. Biol. 1990. Vol. 148. P. 331–343.
39. McCafferty D. J., Gilbert C., Paterson W., Pomeroy P. P., Thompson D., Currie J. I., Ancel A. Estimating metabolic heat loss in birds and mammals by combining infrared thermography with biophysical modelling. Comp. Biochem. Physiol. A. 2011. Vol.158. P. 337–345. 40. McCafferty D. J., Moncreiff J. B., Taylor I. R., Boddie G. F. The use of IR thermography to
measure the radiative temperature and heat loss of a barn owl (Tyto alba) Journal of Thermal Biology. 1998. Vol. 23. P. 311–318.
41. McGavin D., Zachary J. F. Pathologic Basis of Veterinary Disease. 4th ed. Mosby Elsevier. St. Louis. MO. 2007. P. 63–99.
42. Montanhioli Y. R., Odongo E., Swanson K. C., Schenkel F. S. Application of infrared thermography as an indicator of heat and methane production and its use in the study of skin temperature response to physiological events in dairy cattle (Bos taurus). Journal of Thermal Biology. 2008. Vol. 33. P. 468–475.
43. Morgan K., Ehrlemark A., Sallvik K. Dissipation of heat from standing horses exposed to ambient temperatures between -3C and 37C. Journal of Thermal Biology. 1997. Vol. 22. P. 177–186.
44. Ng E. Y. K., Kaw G. J. L., Chang W. M. Analysis of IR thermal imager for mass blind fever screening. Microvascular Research. 2004. Vol. 68. P. 104–109.
45. Nguyen A. V., Cohen N. J., Lipman H., Brown C. M., Molinari N. A., Jackson W. L., Kirking H., Szymanowski P., Wilson T. W., Salhi B. A. Comparison of 3 infrared thermal detection systems and self-report for mass fever screening. Emerging Infectious Diseases. 2010. Vol. 16(11). P. 1710–1717.
46. Nienaber J., Thonton J., Hornin M., Polasek L., Mellish J-A. Surface temperature patterns in seals and sea lions: A validation of temporal and spatial consistency. Journal of Thermal Biology. 2010. Vol. 35. P. 435–440.
47. Nikkhah A., Plaizier J. C., Einarson M. S., Berry R. J., Scott S. L., Kennedy A. D. Infrared thermography and visual examination of hooves of dairy cows in two stages of lactation. J. Dairy Sci. 2005. Vol. 88. P. 2749–2753.
48. Paterson W., Sparling C. E., Thompson D., Pomeroy P. P., Currie J. I., McCafferty, D. Seals like it hot: Changes in surface tempertuare of harbour seals (Phoca vitulina) form late pregnancy to moult. Journal of Thermal Biology. 2012. Vol. 37. P. 454–461.
37
19. P. 423–430.
50. Rainwater-Lovett K., Pacheco J. M., Packer C., Rodriguez L. L. Detection of foot-and-mouth disease virus infected cattle using infrared thermography. Vet. J. 2009. Vol. 180(3). P. 317– 324.
51. Redaelli V., Caglio S. Thermal Imaging theory. Fondazione iniziative zooprofilattiche e zootecniche – Brescia. Italy. 2013. Vol. 92. P. 41–47.
52. Rodriguez C., Matamoros A., Valilla J. Application of the thermography study of big
ruminants udder and its possible pathological complications. RCCV. 2008. Vol. 2 (2). P. 66– 72.
53. Ruijs A. C. J., Niehof S. P., Hovius S. E. R., Selles R. W. Cold induced vasodilatation
following traumatic median or ulnar nerve injury. Journal of Hand Surgery. 2011. Vol. 36 (6). P. 986–993.
54. Sagaidachnyi A. A., Usanov D. A., Skripal A .V., Fomiin A. V. Correlation of skin
temperatures and blood flow oscillations. Proceedings of the SPIE (Optical Technologies in Biohysics and Medicine XIII – SARA TOV Fall Meeting 2011). 2011. Vol. 8337. 8 p.
55. Schaefer A. L ., Cook N ., Tessaro S. V., Deregt D., Desroches G., Dubeski P. L., Tong A. K. W., Godson D. L. Early detection and prediction of infection using infrared thermography. Can. J. Anim. Sci. 2004. Vol. 84 .P. 73–80.
56. Schaefer A. L., Cook N. J., Bench C., Chabot J. B., Colyn J., Liu T., Okine E. K., Stewart M., Webster J. R. The non-invasive and automated detection of bovine respiratory disease onset in receiver calves using infrared thermography. Res. Vet. Sci. 2012. Vol. 93 (2). P. 928–935. 57. Schaefer A. L., Cook N. J., Church J. S., Basarab J., Perry B., Miller C., Tong A. K. W. The
use of infrared thermography as an early indicator of bovine respiratory complex in calves. Res. Vet. Sci. 2007. Vol. 83. P. 376–384.
58. Schaefer A. L., Jones S.D.M., Murray A. P., Sather A.P., Tong A.K.W. Infrared thermography of pigs with known genotypes for stress susceptibility in relation to pork quality. Can. J. Anim. Sci.1989. Vol .69. P. 491–495.
59. Simanonytė A. Kuo mūsų sveikatai naudingi infraraudonieji spinduliai? Rubisolis. 2013.
http://www.rubisolis.lt/kuomusu-sveikatainaudingiinfraraudoniejispinduliaistraipsnisalietuviscom74432-1-603.html
60. Sykes D. J., Couvillion J. S., Cromiak A., Bowers S., Schenk E., Crenshaw M., Ryan P. L. The use of digital infrared thermal imaging to detect estrus in gilts. Theriogenology. 2012. Vol. 78. P. 147–152.
38
Vol. 232 p.
62. Sprecher D. J., Hostetler D. E., Kaneene J. B. A lameness scoring system that uses posture and gait to predict dairy cattle reproductive performance. Theriogenology. 1997. Vol. 47. P. 1179–1187.
63. Stewart M., Webster J. R., Schaefer A. L., Cook N. J., Scott S. L. Infrared thermography as a non-invasive tool to study animal welfare. Anim. Welf. 2005. Vol. 14. P. 319–325.
64. Stokes J. E., Leach K. A., Main D. C. J., Whay H. R. An investigation into the use of infrared thermography (IR T) as a rapid diagnostic tool for foot lesions in dairy cattle. Vet. J. 2012. Vol. 193(3). P. 674–678.
65. Tan J. H., Ng E. Y. K., Acharya U. R., Chee C. Infrared thermography on ocular surface temperature: a review. Infrared Physics & Technology. 2009. P. 97–108.
66. Tizard I. R. Veterinary Imunology. St.Louis. Missouri. Saunders Elsevier. 2009. 574 p. 67. Turnpenny J. R., Wathes C. M., Clark J. A., McArthur A. J. Thermal balance of livestock. 2.
Applications of a parsimonious model. Agr. Forest Meteorol. 2000. Vol. 101. P. 29–52. 68. Ward J., McCafferty D. J., Houston D. C., Ruxton G. D. Why do vultures have bald heads?
The role of postural adjustment and bare skin areas in thermoregulation. Journal of Thermal Biology. 2008. Vol. 33. P.168–173.
69. Weissenbock N. M., Weiss C. M., Schwammer H. M., Kratochvil H. Thermal windows on the body surface of African elephants (Loxodonta Africana) studied by infrared thermography. Journal of Thermal Biology. 2010. Vol. 35. P. 182–188.
70. Willard S. T., Vinson M. C., Godfrey R. W. Digital infrared thermal imaging of the eye as correlated to rectal and vaginal temperature measurements in the ewe. Journal of Animal Science. 2006. Vol. 84 (Suppl. 1). P. 434.
71. Van der Linde, C., de Jong G.,. Koenen E.P.C and. Eding H. Claw health index for Dutch dairy cattle based on claw trimming and conformation data. Journal of Dairy Science 2010. 93. P. 4883-4891.
72. Zhou Y., Shen X., Ding G., Deng H., Zhao L., Lao L. Infrared Radiation spectrum of
acupuncture point daling (pc 7) in patients with coronary heart disease. Medical Acupuncture. 2009. Vol. 21 (4). P. 269–274.
