LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

(1)

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Daumantas Jatautas

Galvijų laikymo tipo ir grindų įtaka galūnių ligų pasireiškimui

Cattle storage type and floor influence on limb diseases and their

frequencies

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: lekt.dr. Gediminas Gerulis

(2)

2

DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Galvijų laikymo tipo ir grindų įtaka galūnių ligų pasireiškimui“,

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1) 2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

3

Turinys

SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7

1. GALVIJŲ LAIKYMO TIPAI ... 8

2. GALVIJŲ GUOLIAVIETĖS ... 9

2.1. Smulkinti šiaudai ar kitos medžiagos ... 10

2.2. Guminiai kilimėliai ... 10

2.3. Čiužiniai ... 11

3. GRINDYS ... 11

4. NAGŲ ĮTAKA PRODUKCIJAI, REPRODUKCIJAI, SVEIKATINGUMUI ... 12

4.1. Nagos sandara ... 12

4.1.1. Anatominė sandara ... 12

4.1.2. Histologinė sandara ... 14

5. LAIKYMO TIPO IR GRINDŲ ĮTAKA NAGŲ LIGOMS ... 15

5.1. Galūnių ligos ... 16

5.2. Įrengimų įtaka galūnių ligoms ... 18

6. TYRIMO METODIKOS ... 20

6.1 Atlikimo laikas, apimtis ir organizavimas ... 20

6.2. Guoliavietės ir takų įrengimų vertinimas ... 20

6.3. Galūnių ligų diagnozavimas ir gydymas ... 21

6.4. Rezultatų pateikimas ... 21

7. REZULTATAI ... 22

7.1. Ūkio „AAA“ rezultatai ... 22

7.2. Ūkio „BBB“ rezultatai ... 23

7.3. Ūkio „CCC“ rezultatai ... 24

7.4. Ūkio „DDD“ rezultatai ... 25

7.5. LAIKYMO TIPO IR GRINDŲ ĮTAKA GALŪNIŲ SVEIKATINGUMUI ... 26

8. REZULTATŲ APTARIMAS ... 29

IŠVADOS ... 31

(4)

4

SANTRAUKA

Galvijų laikymo tipo ir grindų įtaka galūnių ligų pasireiškimui

Daumantas Jatautas Magistro baigiamasis darbas

Magistro darbas: Galvijų laikymo tipo ir grindų įtaka galūnių ligų pasireiškimui. Darbą sudaro 34psl. Darbe pateikta 5 paveiksliukai, 5 lentelės ir 4 diagramos.

Pienininkystės ūkiai susiduria su įvairiomis produkciją mažinančiomis problemomis. Viena iš jų – galūnių traumos ir ligos. Tai neigiamai veikia gyvūno bendrą sveikatą ir produktyvumą, todėl veterinarijos gydytojai ir kiti specialistai ieško būdų, kaip padaryti gyvūnų laikymo sąlygas, kurios atitiktų laikomų gyvūnų fiziologinius poreikius, užtikrintų aukštą bandos sveikatingumą ir būtų gaunamas didžiausias produktyvumas. Melžiamos karvės yra produktyvios, jeigu jos sveikos ir gerai jaučiasi. Ligų prevencija daug geresnis pasirinkimas, nei ligų gydymas.

Darbo tikslas: išsiaiškinti, kuris laikymo tipas geriausias galūnių sveikatingumo atžvilgiu. Darbo uždaviniai:

 išanalizuoti laikymo tipus ir jų ypatybes;

 diferencijuoti su laikymo tipu susijusias galūnių ligas;

 išsiaiškinti ir atskirti šlubavimo priežastis;

 rasti geriausią galvijų laikymo alternatyvą galūnių ligų atžvilgiu.

Tyrėme 1494-ių galvijų laikymo sąlygas. Tyrimas truko pusę metų. Jo metu buvo lyginamos keturios skirtingo laikymo tipo galvijų fermos. Buvo renkama informacija apie jose pasitaikančias galūnių ligas ir jų dažnumus. Kiekvienoje fermoje buvo įvertinta grindinio paviršiaus struktūra, nuolydis, guoliavietės, boksų įrengimai. Pastebėjus klinikinius požymius (šlubavimas, sukaustyta eisena, vangus vaikščiojimas), karvė buvo genama į fiksavimo stakles, kur įdėmiai apžiūrimos galūnės, įvertinami pažeidimai. Tyrimo rezultatai buvo registruojami tyrimo žurnale.

Įvertinus laikymo ir grindų sąlygas bei išanalizavus tyrimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad mažiausiai sergama ir pažeidžiamos galūnės taikant besaitį laikymo tipą ant gilaus kraiko (bendras bandos sergamumas galūnių ligomis 8,94 proc.).

(5)

5

SUMMARY

Cattle storage type and floor influence on limb diseases and their

frequencies

Daumantas Jatautas Master‘s thesis

Master‘s thesis: Cattle storage type and floor influence on limb diseases and their frequencies. Work includes: 34 pages. There are 5 images, 5 tables ir 4 charts.

Dairy farms are experiencing various kind of problems that reduces their productivity. One of them – limb diseases and traumas. It has bad influence on overall wellness and productivity. Veterinary and other different specialists are searching for the ways to maintain good housing conditions to keep their physiological needs satisfied, high productivity and wellness of herd would be ensured. Dairy cows productivity is rising when they are healthy and feel well. Prevention for diseases is better than cure.

The aim of the research: to investigate, witch storage type is the best to avoid limb diseases. Goals:

 to investigate different cattle storaging types and their properties;

 to differentiate cattle limb diseases that are related with storage types;

 to reveal and differentiate causes of lameness;

 to find out the best cattle keeping alternative on limbs diseases.

During the investigation storage conditions of 1494 cattles were evaluated. The investigation lasted half a year. During the investigation four farms using different types of cattle storages were compared. Information were collected about limb diseases and their frequencies. In each farm house pavement structure, slope, bearing places and boxing equipment has been evaluated. Cattle's limbs were examined in special loom when clinical signs (lameless, impaired gait, sluggish motion) were detected. Results were registered.

After storage types, floor analysis and evaluation, results revealed that lowest frequency of limb deseases is when cattles are kept loose in deep litter (rate of illness 8,94 %).

(6)

6

SANTRUMPOS

% - procentai m - metrai cm – centimetrai mm – milimetrai ° - nuolydžio laipsnis

SVNU – steroidiniai vaistai nuo uždegimo NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo p – patikimumo laipsnis

(7)

7

ĮVADAS

Šiuolaikinė fermų įranga yra labai sudėtinga, ji visai išvaduoja žmogų nuo darbo tvarte, arba palengvina darbą įvairiems specialistams. Norint efektyviai panaudoti modernią tvartų įrangą, būtina parinkti tinkamą gyvulių laikymo technologiją, tinkamai suplanuoti tvartą. Pasirenkant ir diegiant gyvulių laikymo technologiją, reikia gerai išanalizuoti ir teisingai įvertinti technologinius procesus, inžinerines sistemas tvartuose, esant įvairiems gyvulių laikymo būdams, kad būtų ne tik patogu žmogaus darbui, bet ir nekenktų gyvulio sveikatingumui [1]. Ligų prevencija daug geresnis pasirinkimas, nei ligų gydymas. Prevencija turi apimti ne tik infekcines ligas, bet ir tinkamą pastatų įrengimą, siekiant užkirsti kelią ligų pasireiškimui [2]. Melžiamos karvės yra produktyvios, jeigu jos sveikos ir gerai jaučiasi. Sveikos karvės visuomet suės daugiau pašaro ir duos daugiau pieno, išsaugodamos ir geras reprodukcines savybes. Labai svarbus karvių sveikatos požymis yra sveikos kojos ir nagos. Karvė turi vaikščioti nepatirdama skausmo ar kokių nors nepatogumų. Daugybė mokslinių tyrimų parodė, kad gera nagų priežiūra taupo pieno ūkio lėšas. Jei sumažėja šlubavimą sukeliančių ligų – mažesnės gydymo išlaidos, mažiau karvių išbrokuojama, labai padidėja primilžiai [3].

Darbo tikslas: išsiaiškinti, kuris laikymo tipas pasižymi didžiausiu sveikatingumu

galūnių sveikatingumo atžvilgiu.

Darbo uždaviniai:

 išanalizuoti laikymo tipus ir jų ypatybes;

 diferencijuoti su laikymo tipu susijusias galūnių ligas;

 išsiaiškinti ir atskirti šlubavimo priežastis;

(8)

8

1. GALVIJŲ LAIKYMO TIPAI

Galvijų laikymo būdas yra parenkamas pagal jų paskirtį, fiziologinę būklę, amžių ir k.t. Pieniniams galvijams yra taikomos dvi laikymo sistemos: tvartinė ir tvartinė – ganyklinė. Tvartinė laikymo sistema, kai gyvuliai visus metus laikomi tvartuose; tvartinė – ganyklinė sistema, kai žiemą gyvuliai laikomi tvarte, o šiltuoju metų laiku ganomi ganyklose. Tvartinė laikymo sistema dar yra skirstoma į:

 Saitinį laikymo būdą (gyvuliai laikomi pririšti);

 Besaitį laikymo būdą (gyvuliai laikomi palaidi). Besaitis laikymo būdas dar skirstomas į:

 Boksinis laikymas;

 Kombinuotas boksinis;

 Ant gilaus kraiko;

 Ant seklaus kraiko;

 Ant kraiko su nuolaidžiomis nutrypiamomis grindimis [4]. Pagal laikymo būdą tvartas gali būti:

 Seklus tvartas – tvartas su pakeltomis grindimis, nuo kurių mėšlas šalinamas kasdien.

 Pusiau gilus tvartas – tvartas su įgilintomis grindimis, nuo kurių mėšlas šalinamas kas 10-20 dienų.

 Gilus tvartas – tvartas su įgilintomis grindimis, nuo kurių mėšlas šalinamas 1-3 kartus per metus [5].

Kai karvės laikomos palaidai, jos daugiau juda, todėl mažesnis adinamijos pavojus. Taip laikomų karvių būna ryškesnė ruja, jos geriau apsivaisina ir lengviau veršiuojasi [4]. Yra pastebėta, kad per ilgas galvijų stovėjimas susijęs su didesniu kojų ligų skaičiumi, ypač pado opomis [6]. Palaidos karvės laikomos įvairaus dydžio grupėmis. Karvių grupės formuojamos tuoj po apsiveršiavimo. Stengiamasi, kad grupėje karvės būtų vienodesnio amžiaus ir panašios masės. Siekiant išvengti traumų, karvės nuraginamos. Po apsiveršiavimo suformuotos karvių grupės laikomos nekeičiant jų sudėties, kol užtrūksta [4].

Kombiboksinis laikymas dažniausiai taikomas pertvarkant saitinio laikymo tvartus į besaičio laikymo [4]. Taikant boksinį karvių laikymą, kiekvienai karvei poilsiui įrengiamas boksas,

(9)

9 į kurį ji gali įeiti ir išeiti, kada nori. Bokso grindys įrengiamos 20-25cm aukščiau negu mėšlo takas. Boksai turi būti periodiškai kreikiami arba išklojami įvairiomis šilumai nelaidžiomis medžiagomis. Karvės guoliavietė turi būti sausa ir šilta [7]. Kombibokso plotis 500-600 kg svorio karvei turi būti 1,10 m, ilgis 1,60 – 1,65 m, kai mėšlas šalinamas delta skreperiu arba 1,65 – 1,70 m, kai mėšlas valomas traktoriumi, buldozeriu. Karves, fiksuojant kombinuotuosiuose boksuose, mėšlo takuose grotelių grindys netinka [4].

Karvių laikymas ant gilaus kraiko yra pigiausias, nes nereikia įrengti boksų. Ant gilaus kraiko laikomai karvei skiriama nuo 6 iki 10 m2 grindų ploto. Patalpos aukštis būna ne žemesnis kaip 3 m [5]. Giliame tvarte gyvulių laikymo patalpa (grupinis gardas) skirstoma į dvi zonas – giliau įleistos gausiau kreikiamos guoliavietės ir aukščiau esantis nekreikiamas ėdimo takas, kuris ribojasi su šėryklomis ar šėrimo stalu [4].

Taikant laikymą su nuožulniu mėšlo taku, patogu laikyti grupėmis, nes nereikia kasdien mėšlo tako valyti buldozeriu ar darinėti vartų. Iš mėšlo tako gyvuliai mėšlą nutrypia į guoliavietės šoną. Guoliavietė su mėšlo taku įgilinta per pusę metro, o mėšlo sluoksnis joje pastorėjo iki 60 cm [7].

Taikant saitinį laikymo būdą, karvės tvartuose yra rišamos. Taip laikomos karvės šeriamos ir melžiamos stovėjimo vietose (galimas melžimas ir melžimo aikštelėse). Laikant karves per visą žiemą pririštas, susilpnėja organizmas, jos sunkiau veršiuojasi, dažniau užsilaiko nuovalos. Be to, dalis karvių silpniau rujoja, sunkiau nustatyti rują, dėl to rekomenduoja įrengti grįstas ar bent pažvyruotas pasivaikščiojimo aikšteles [4].

2. GALVIJŲ GUOLIAVIETĖS

Tvarte labai svarbi yra guoliavietė. Joje gyvulys turi gerai pailsėti, nepatirdamas traumų ir stresų. Tai labai svarbus karvę supančios aplinkos aspektas. Jo tinkamai neįvertinus, sutrinka normali karvės organizmo veikla. Pasikeičia gyvulio energinis balansas, labai padidėja energijos nuostoliai [1]. Tvarte guoliavietės turi būti tinkamai įrengtos – sausos, šiltos, pakankamai minkštos. Tokiose guoliavietėse karvė per parą guli 12- 14 val. Jei guoliavietės grindys kietos ir šaltos, karvė guli 8- 10 val. Jei guoliavietė šlapia – karvė gali visai nesigulti.

Labai svarbu įrengti tinkamo ilgio guoliavietes. Per trumpose guoliavietėse laikomoms karvėms dažniau iškrinta makštis, daugiau jų serga nagų bei sąnarių ligomis, tešmens ir lytinių organų uždegimais. Ligos gali padažnėti ir dėl per didelio guoliavietės grindų nuolydžio, kuris turėtų būti ne didesnis nei 2 proc. Guoliaviečių grindys įrengiamos 0,12 – 0,2 m aukščiau mėšlo šalinimo kanalo dugno, išklotos šilumą izoliuojančiomis medžiagomis (dangomis arba

(10)

10 kraiku). Optimalus karvės guoliavietės ilgis nustatomas prie įstrižo jos kūno ilgio pridėjus 5 – 10 cm, kai mėšlas šalinamas transporteriu arba rankiniu būdu ir 15 – 20 cm, kai mėšlas šalinamas traktoriumi buldozeriu [4].

Guoliavietė bus minkšta ir sausa panaudojus:

 Smulkintus šiaudus, medžio drožles ir pjuvenas;

 Guminius kilimėlius;

 Specialius čiužinius.

2.1. Smulkinti šiaudai ar kitos medžiagos

Jeigu naudojami smulkinti šiaudai, pjuvenos ar kitos smulkios medžiagos, rekomenduojama kreikti apie 3 cm sluoksniu. Svarbu, kad kraikas būtų sausas, geros kokybės, nesupelijęs, jame neturėtų būti dulkių. Kraikas turi sugerti kiek galima daugiau drėgmės. Medžio drožlės turi būti be aštrių atplaišų. Pakratai turėtų būti laikomi sausoje vietoje, kad nepelytų. Kraiką tikrinti ir juo kreikti reikia du kartus per dieną – taip užtikrinama boksų ir karvių švara. Naudojant tokią sistemą, reikia papildomai pakreikti po 0,5 – 1 kg karvei per dieną [8].

2.2. Guminiai kilimėliai

Guminiai kilimėliai yra gera izoliacinė terpė tarp betoninių grindų ir karvės. Besaičio laikymo boksai su guminiais kilimėliais vis tiek turi būti kreikiami, kad karvė gerai pailsėtų, būtų švaresnė. Tokiuose boksuose reikia apie 0,25 kg pakratų karvei per dieną. Guminių kilimėlių savybės turi būti tokios:

 Keldamasi ir guldamasi karvė turėtų neslidinėti ant kilimėlio;

 Turi turėti specialią profiliuotą viršutinę pusę, ant kurios geriau laikytųsi kraikas;

 Turi būti lengvai valomi;

 Turi ilgai tarnauti (ne mažiau 10 metų).

Laikantis higienų reikalavimų, besaičio laikymo boksuose su pakabinamomis pertvaromis patartina geriau naudoti vieno ritinio guminius kilimėlius negu atskirus kilimėlius kiekvienam boksui. Naudojant atskirus kilimėlius boksuose, tarp jų gali kauptis kraikas ir mėšlas. Galiausiai tai kaupsis po kilimėliu. Be to, vieno ritinio kilimėlius lengviau patiesti [8].

(11)

11

2.3. Čiužiniai

Šis metodas užtikrina geresnį karvių poilsį. Jį taiko daugelis pienininkystės ūkių pasaulyje. Tokie čiužiniai sudaro izoliuotą kraikinį paviršių, kuris yra natūralus, stangrus ir labai patogus karvėms gulėti. Čiužiniai sušvelnina smūgį, todėl karvės rečiau susižeidžia. Čiužinio storis yra apie 8-10 cm. Jie dedami ant betoninių grindų.

Geri čiužiniai padaryti iš vienodo dydžio ir pjaustymo gumos, išlaikiusios natūralų savo stangrumą. Tokios gumos drožlės yra įspraustos į vamzdžio formos, tvirtą, siuvamąja mašina sudygsniuotą atsparią medžiagą. Čiužinį dar saugo tvirtas viršutinis apsauginis sluoksnis. Jis atsparus plėšimui, tempimui, deformacijai. Viršutinis sluoksnis turėtų būti iš specialaus audinio, kuris apsaugotų čiužinį nuo fizinio poveikio ir nenutrintų karvei odos. Visai neblogai čiužinį šiek tiek pakreikti – paviršius išlieka sausesnis, karvės būna švaresnės [8].

3. GRINDYS

Gyvulių laikymo patalpose grindys turi būti neslidžios, lygios, mažai laidžios šilumai, nelaidžios drėgmei, atsparios srutoms ir dezinfekuojantiems skysčiams. Praėjimuose ir gyvulių varymo takuose grindų nuolydis turi būti ne daugiau kaip 6 proc., boksuose ir guoliavietėse – ne daugiau kaip 2 proc. Paprasto besaičio laikymo kreikiamuose prieauglio tvartuose guoliaviečių grindų nuolydis gali būti iki 10 proc.

Grindų grotelių paviršius turi būti plokščias ir lygus, elementai be aštrių kraštų ir statmeni gyvulių judėjimo krypčiai [7]. Grotelių elementų matmenys 1-oje lentelėje.

1 lentelė. Grotelių elementų matmenys (B. Kavolėlis ir k.t. „Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisyklės“ Vilnius 1997.)

Galvijų amžiaus grupė

Gelžbetoninės grotelės Grotelės iš kitų medžiagų Grotelės elemento plotis, cm Plyšio plotis, cm Grotelės elemento plotis, cm Plyšio plotis, cm Suaugę galvijai 10,0 - 12,0 3,5 - 4,5 5 3,5 Prieauglis 10,0 - 12,0 3,5 - 4,5 4 3,5

(12)

12 mėn.

Veršeliai iki 2 - 3 sav. - - 2,0 - 2,5 1,5

4. NAGŲ ĮTAKA PRODUKCIJAI, REPRODUKCIJAI,

SVEIKATINGUMUI

Melžiamos karvės yra produktyvios, jeigu jos sveikos ir gerai jaučiasi. Sveika karvės visuomet suės daugiau pašaro ir duos daugiau pieno, išsaugodama ir geras reprodukcines savybes. Labai svarbus karvių sveikatos požymis yra sveikos kojos ir nagos. Karvė turi vaikščioti nepatirdama skausmo ar kokių nors nepatogumų. Daugybė mokslinių tyrimų parodė, kad gera nagų priežiūra taupo pieno ūkio lėšas. Jei sumažėja šlubavimą sukeliančių ligų – mažesnės gydymo išlaidos, mažiau karvių išbrokuojama, labai padidėja primilžiai [3].

4.1. Nagos sandara

4.1.1. Anatominė sandara

Galvijo kojos apatinė dalis baigiasi dviem funkcionuojančiais pirštais. Kiekvieno piršto distalinė dalis vadinama naga. Klinikiniu požiūriu naga – tai apatinis pirštakaulis, apsuptas ragine kapsule [9]. Galvijų pėdos ir nagos susideda iš (1-5pav. „Nagos anatominė sandara“

(Ribikauskas V., Vaičionis G. „Galvijų nagų priežiūra“ Kėdainių r. 2003)):

1. Raginė nagos siena; 2. Rago apynagė; 3. Užpenčiai;

4. Atraminė raginės sienos dalis; 5. Rago žievė;

6. Tarpunagė; 7. Briauna; 8. Padas;

9. Atramos centras užpakalinėje pado dalyje;

10. Baltoji linija; 11. Tarpupirštis;

12. Oda, padengta plaukais; 13. Užpenčiai;

14. Nagelės; 15. Gyvuonis;

16. Pirštų pagalvėlės;

17. Giliosios lenkiamosios sausgyslės; 18. Varlės kaulas;

(13)

13 20. Apynagės kaulas; 21. Pirmasis pirštakaulis; 22. Blauzdikaulis; 23. Paviršinės lenkiamosios sausgyslės; 24. Tiesiamosios sausgyslės; 25. Čiurnos sąnarys; 26. Apynagės sąnarys;

27. Poodinis jungiamasis audinys; 28. Nagos sąnarys;

29. Sausgyslinė makštis; 30. Sinovinė bursa [3,10].

1 pav. „Nagos anatominė sandara“ 2pav. „Nagos anatominė sandara“

3pav. „Nagos anatominė sandara“ 4pav. „Nagos anatominė sandara“

(14)

14

4.1.2. Histologinė sandara

Histologiškai nagoje skiriami tokie sluoksniai:

 Epidermis;

 Tikroji oda;

 Poodis.

Skirtingose nagos vietose jų išsivystymas, struktūra bei funkcija skiriasi. Nagos epidermį sudaro epidermio gyvosios ląstelės, esančios pamatiniame ir dygliuotajame sluoksniuose, ir mirusios ląstelės, sudarančios nagos raginę kapsulę. Raginėje kapsulėje skiriamos tokios dalys:

 Raginė briauna;

 Raginė sienelė;

 Raginis padas;

 Raginiai užpenčiai.

Po ragine nagos kapsule tarp jos ir nagos kaulo yra audinys, gaminantis raginę kapsulę (tikroji oda arba gyvuonis) bei daug poodinio audinio. Gyvuonis – 4 - 9 mm storio sluoksniu supa nagos kaulą. Savo paviršiuje ji turi savybę gaminti didelį kiekį raginio audinio.

Atsižvelgiant į nagos sritį, gyvuonis skirstomas į briaunos, apynagės, sienelių, pado ir užpenčių gyvuonį.

Poodinis jungiamasis audinys nagoje yra tam tikrose vietose: po briaunos ir apynagės gyvuonimi, užpenčių srityje ir labai mažai pado srityje, prie užpenčių. Daugiausia poodinio audinio yra užpenčiuose. Čia jis sudaro nagos minkštimą (torusparaungulae). Minkštimas yra kylio formos. Užpenčių srityje storis yra 1 – 1,5 cm. Šis anatominis vienetas atlieka amortizacinę funkciją. Jis daro didelę įtaką specifinės pado opos pasireiškimui: ko juo sluoksnis storesnis, tuo šios ligos kilimo tikimybė mažesnė [9].

(15)

15

5. LAIKYMO TIPO IR GRINDŲ ĮTAKA NAGŲ LIGOMS

Daugiau kaip 90 proc. šlubavimo priežasčių yra susijusios su pėdų ligomis, o ne su pačiomis kojomis [11]. Kanopų sveikatingumas kiekvienoje bandoje labai skirtingas [12]. Viena iš priežasčių gali būti skirtingas pieninių galvijų laikymas – „šaltas“ arba „šiltas“ laikymo tipai. Šalto laikymo tipo tvartai dažnai charakterizuojami, kaip aukštesnės ir geresnės kokybės oru ir mažesniu drėgnumu negu šilto laikymo tvartuose, ypač žiemą, kai šiluma sumažina geros ventiliacijos efektyvumą. Žinomas dalykas, kad šalto laikymo tvartuose gyvuliai kartais stipriau veikiami klimato sąlygų, tačiau Suomijoje atlikti tyrimai nerodo jokio neigiamo poveikio gyvulių organizmui [13].

Saitinis galvijų laikymas riboja judėjimo laisvę, mažina judesių amplitudę ir mažina gyvūnų gerovę [14]. Ilgesnis saitas palengvina gyvūno judėjimą, padidindamas judėjimo amplitudę, leisdamas lengvai atsigulti, atsistoti, pasirąžyti. Pastebėtas minusas, kad naudojant ilgesnį saitą karvės dažniau tuštinasi guoliavietėje. Įrodyta, kad gyvulius laikant šiuo metodu, kasdienis mocionas būtų naudingas siekiant užkirsti kelią tokiems sveikatos sutrikimams, kaip apsunkintam veršiavimuisi, mastitui ir nagų ligoms [14].

Tradiciškai ūkio gyvūnams buvo suteikiama tam tikra organinės medžiagos patalynė (įprastai šiaudai), tačiau pastaruoju metu pastebima tendencija mažinti tokio kraiko naudojimą, visų pirma dėl darbo sąnaudų ir geresnės higienos [15]. Galvijų sveikatingumui gerinti pradėti naudoti guminiai kilimėliai, kurie veiksmingai mažina neigiamą mėšlo poveikį ir gerina kanopų sveikatingumą [16]. Naudojant saitinį laikymo tipą, buvo teigiama, kad guminiai kilimėliai daro teigiamą poveikį karvių nagoms. Kai naudojamas saitinis laikymo būdas, dėl mažo judėjimo mažai nusidėvi nagos, todėl jas reikia dažniau karpyti. Nekarpant nagų, jos auga ir deformuojasi, predisponuoja ar net sukelia kitus nagų pažeidimus [17].

Naudojant boksinį ar gilaus kraiko laikymo būdus, galvijams suteikiama didesnė judėjimo laisvė. Šios dvi sistemos skiriasi gulimų vietų kiekiu. Pastebėta, kad karvės daugiau praleidžia laiko gulėdamos ir atrajodamos esant šiaudų pakratams. Taip labiau užtikrinama gyvūnų gerovė. Naudojant kreikimą šiaudais, jei jis nėra pakankamas arba šiaudai nėra geros kokybės, pasireiškia tešmens sveikatingumo problemos [18]. Pastebėta, kad kreikimas šiaudais mažina šlubuojančių galvijų skaičių, mažiau sužalojimų kelio, klubo ir kirkšnies srityje [19].

Kanopų sveikatingumui turi didžiulę įtaką aptvare esančių galvijų skaičius, slidus ar per daug šiurkštus grindinys. Siekiant užtikrinti gerą sveikatingumą svarbu atsižvelgti į galvijų

(16)

16 komfortą [20]. Esant nepatogioms guoliavietėms, gyvulys praleidžia daugiau laiko stovėdamas, pakinta gulimosi – stojimosi mechanizmas, o tai daro įtaką nagų ligoms, sukelia šlubavimus [21]. Betoninės grindys nėra elastingos, lyginant su gumine danga, todėl, esant galimybei, karvės šio paviršiaus bando išvengti, ypač, jei jų nagos sužalotos. Yra nustatytas padažnėjusios nagų ligos ant betoninio grindinio, lyginant su kitais grindiniais [22]. Naudojant betonines grindis, dengtas guminiais kilimėliais pastebėtas ryškus teigiamas efektas nagų sveikatingumui [23].

Grindys, kur mėšlo šalinimui naudojamas skreperis, dažnai turi švaresnį paviršių, tačiau ilgalaikis skreperio naudojimas, pažeidžia grindis, jas padarydamas slidžias, kaskelia pavojų galvijų galūnėms ir nagoms. Pastebėta, kad esant tokioms grindims, galvijai juda plačiau statydami kojas, sutrumpėja žingsnių ilgis ir padažnėja jų dažnis. Padažnėję ir sutrumpėję žingsniai gali pridisponuoti svorio pasikeitimo centrą, to pasekmėje, pakitusi kompresija, nutrina ir vėliau sudaro sąlygas plėtotis kitiems nagų pažeidimams [24]. Galvijams, su pakitusiu žingsniavimu, ženkliai stipriau nusidėvi nagos raginė kapsulė, raginė siena ir tuomet didesniu svorio centru apkraunami padai. Nustatyta, kad esant slidžioms grindims, padidėja rizika klinikiniams šlubumo atvejams, tačiau ši rizika yra panaši esant per daug grubioms grindims, kuomet šis grindinys įtakoja intensyvų raginės kapsulės dėvėjimąsi. Naujas betonas yra šiurkštesnis nei senas ir drėgnas betonas sukelia greitesnį raginės kapsulės dėvėjimąsi nei sausas [25]. Pastebėta ir tai, kad ties skreperio ašmenimis kaupiasi mėšlas ir jo darbo metu dažnai karvės susiduria su skreperio peiliu, kas sukelia galimybė nagos ir pėdos žaizdoms, o tai lemia padidintą riziką pirštų dermatitui.

Gyvulių šlubavimo procentas didėja nepriklausomai nuo grindinio, didėjant gyvulių skaičiui tam pačiame plote – kuomet boksai yra perpildyti [19].

5.1. Galūnių ligos

Pėdų infekcijos, abscesai ir opos gali atsirasti, dėl raginės sienos įtrūkimų, kurie atsiranda esant per kietoms arba minkštoms nagoms. Minkštos nagos labiau pasitaiko esant palaidam boksiniam laikymo tipui, kai neužtikrinamos pakankamos sanitarinės sąlygos ir karvės stovi mėšle ar šlapime. Tai nulemia kulno ar pado įtrūkimus, kas leidžia atsirasti opoms ar infekciniams uždegimams. Sukietėjusios nagos papratai būdingos esant saitiniam galvijų laikymo tipui, kai kraikui naudojamos džiovintos medžio drožlės ar pjuvenos [26]. Tai taip pat pridisponuoja įtrūkimus nagoje, ko pasekoje gali vystytis infekcinis uždegimas. Klinikiniai simptomai: luošumas paveiktose kojose, nagų deformacija, skausmingas tynis, pakilusi bendra organizmo temperatūra, bendras išsekimas. Gydymas: eksudato drenavimas, antibiotikų terapija. Būtinas ankstyvas gydymas, nes lėtinis procesas sunkiai pasiduoda gydymui [27].

(17)

17 Opos dažniausiai siejamos su klinikiniais laminito pasireiškimais. Opos dažniausiai randamos ant lateralinės nagos vidinėje pusėje. Be klinikinio laminito opas predisponuoja drėgnas, nenuvalytos (mėšlingos) grindinys, taip pat netinkamas nagų drožimas, ilgas stovėjimas ant betoninių grindų [26,28]. Opos dažniausiai sutinkamos ant abiejų užpakalinių galūnių. Simptomai: gali būti besimptomis susirgimas. Pažeistos kojos luošumas, pakilusi bendra kūno temperatūra, palapuojamos pažeistos nagos skausmingumas, kraujosruvos nagos pade, atsivėrusi žaizda. Gydymas: sėkmingas gydymas susideda iš dviejų pagrindinių etapų – sumažinamas pažeistos nagos spaudimas; mažinamas uždegimas. Naudojami ortopediniai padai, priešuždegiminiai preparatai. [28].

Laminitas – aseptinis uždegimas nagoje, kurio pagrindinė priežastis laikoma netinkamas racionas, tačiau tikrosios priežastys gali būti kelios, susijusios tarpusavyje, kaip per kietas grindinys ar per mažas kreikimas [26]. Laminito dažniui įtaką daro netinkamos vaikščioti grindinys, kai karvės praleidžia per daug laiko stovėdamos ar vaikščiodamos. Taip pat patirta ūminė fizinė trauma. Laminitas pasireiškia įvairiais būdais ir įvairiu mastu. Pasireiškimo laikas kiekvienu atveju yra dažnai skirtingas [29, 30]. Gydymas: būtina šalinti koncentratus iš raciono, šerti geru varpinių žolių šienu, užtikrinti mocioną minkštu pagrindu, NVNU, SVNU terapija, apdrožti deformuotas nagas [9].

Nagų puvinys – anaerobinių bakterijų sukelta infekcija [31]. Gali suketli keletas bakterijų, bet pagrinde sukelia Fusobacteriumnecrophorum, kuri gali būti normali mikroflora virškinamajame trakte [11]. Šios anaerobės bakterijos gali išgyventi dirvožemyje nuo 1 iki 10 mėnesių, tačiau bakterijos negali prasiskverbti per nepažeistą, sveiką odą ir nagos audinį, todėl užtikrinant gerą grindinį, gerą kreikimą, geras konstrukcijas be aštrių kampų, kur galvijai galėtų susižeisti kojas, gali padėti sustabdyti nagų puvinio plitimą bandoje. Taip pat reikėtų išlaikyti gerą drenažą girdymo ir šėrimo vietose. Žiemos metu išlyginti sustingusį aštriais kraštais purvą [31]. Simptomai: simptomai pradeda rodytis 5-7 dieną po bakterijos patekimo. Pasireiškia uždegimu ir patinimu aplink pirštus ir aplink apynagę virš nagos. Skausmingas patinimas išsiplečia iki užpenčių. Gyvulys apšlumba, stengiasi neperkelti svorio ant skaudamos kojos, vaikšto šokinėdama ant trijų kojų, dažniau guli. Procesui progresavus – tynio vieta pratrūksta, užkratas patenka į aplinką [11]. Gydymas: dažnai gyvūnas gali pasveikti be gydymo, bet pasveikimo laikotarpis yra žymiai ilgesnis, gyvūnas praranda daugiau svorio, todėl visada geriau pradėti gydymą, pastebėjus šlubavimą ir neleidžiant infekcijai išplisti. Tai mažina ir artrito riziką. Gydymui naudojami ilgo veikimo oksitetraciklino, penicilino, cefalsporinų grupės preparatai, kurie pasižymi geru efektingumu. Vario sulfato aerozoliai pagreitina sveikimo procesą. Dimetilo sulfoksido tepalai sumažina patinimą, skausmą, gerina gijimą [11; 32].

(18)

18 Digitalinis dermatitas (Mortillaro liga) / velnio karpa – Treponema spirochetos sukelta infekcija. Jauni gyvūnai labiau imlūs. Drėgnos guoliavietės ir drėgni takai turi įtakos bakterijos paplitimui [26, 11]. Kai koja yra šlapia, oda minkšta – ji yra labiau pažeidžiama. Simptomai: paveiktas ligos gyvulys tampa šlubas, mažiau juda. Pirminėje stadijoje pažeidimo vietoje atsiranda apskrita paraudusi granuliacija ir mažytis taškiukas. Daugiausia pažeidimai yra, kur oda jungiasi su minkštąja nagos rago dalimi ties kulnu ar viduryje tarp nagos ar nagos pėdos. Pažeistas paviršius drėgnas, kraujuojantis, skausmingas prisilietimams. Gydymas: gydymui, kaip ir nagų puviniui, naudojami sisteminiai antibiotikai. Penkias dienas pažeista vieta gali būti purškiama antiseptiniais preparatais. Galima naudoti kojų vonias kaip gydymo ir kaip prevencinę priemonę [11].

Tarpupirščio odos hiperplazija – išvešėjusi odos klostė tarpupirštyje. Lėtinis odos dirginimas (ražiena, akmuo ir k.t.), prasta higiena, lengvas interdigitalinis dermatitas arba interdigitalinė flegmona (pėdų puvinys) gali sukelti hiperplaziją. Esant netaisyklingam nagos statymui, padidėja tarpupirščio tempimas, kas taip pat predisponuoja hiperplaziją. Taip pat ši liga susijusi su paveldimumu. Hiperplazija per laiką didėja, pradeda trintis į grindis ir atsiranda vartai užkratui. Gydymas: paprastais atvejais gydymas gali būti nereikalingas. Esant reikalui, taikomas chirurginis gydymas. Hiperplazuota masė pašalinama esant seduotam gyvūnui. Po operacijos žaizda turėtų būti pabarstoma antibiotikais, tvarstant sutvarstomos kartu abi nagos. Apie 10 dienų reikia sudaryti sąlygas, kad nagos negalėtų plėstis [33, 34].

5.2. Įrengimų įtaka galūnių ligoms

Įrenginėjant boksus, labai svarbu atsižvelgti į jų matmenis (pertvaros ilgis: 1,6 – 1,8 m; pertvaros tarpo aukštis nuo žemės: 0,15 – 0,2 m; galvos pakėlimo ribotuvas: 1,2 – 1,25 m aukštyje; palaipos aukštis: ne žemesnis kaip 0,15 m). Maži pokyčiai gali turėti didelės įtakos bokso naudojimui, galvijo žalojimui ir švaros palaikymui. Norint sumažinti kulno traumų, opų ir kitų pakenkimų riziką, bokso kabinos paviršius turi būti patogus gulėti galvijams, kad gyvūnas kuo daugiau laiko praleistų bokse. Paviršius taip pat turi būti lengvai valomas, neslidus ir patvarus, kartu su teisingais kabinos išmatavimais, kas turės tiesioginės įtakos geresnei galūnių būklei ir mažesniam šlubavimo procentui. Atlikti tyrimai rodo (ypač JAV), kad naudojant smėlio pagrindo kabinas lyginant su čiužiniais ir kitais paviršiais, vyrauja mažesnis šlubavimo atvejų skaičius [19].

Esant palaidam laikymo tipui, rekomenduojama nesukurti takuose „aklaviečių“ – gyvuliai turi turėti galimybę laisvai judėti. Laisvas judėjimas padeda lengviau išsiaiškinti

(19)

19 hierarchinius santykius, žemesnio rango gyvūnas gali lengviau pabėgti ar apeiti kelyje sutiktą kliūtį, todėl mažėja rizika galūnių ligoms ir traumoms.

Prastai suprojektuoti ar prižiūrimi takai betoninėmis grindimis gali sukelti didelius nagos pažeidimus. Betoniniai takai turi būti lengvai valomi ir teikti tinkamą sukibimą, tačiau nebūti per daug aštrūs, kad nežalotų nagos. Grindys turi pasižymėti švelniu sukibimu, kad pasidengusios srutomis ar mėšlu, galvijas nepaslystų ir išvengtų traumų nuo paslydimo ar kritimo. Betoniniame grindinyje turi būti išpjaustyti grioveliai, gerinantys nagos sukibimą su danga. Grioveliai pjaustomi 40 mm tarpais, kurių gylis 6 – 10 mm ir 10 mm pločio. Grioveliai pjaunami statmenai karvių ėjimo krypčiai. Statūs grioveliai galvijų ėjimo kryptimi užtikrina geresnį efektyvumą nei grioveliai išilgai galvijų ėjimo krypties. Labai svarbu , kad grioveliai neturėtų aštrių keterų, kurios galėtų traumuoti nagas.

Svarbus takų drenažas – ant takų neturi kauptis srutos ar mėšlas. Yra įrodyta, kad srutos turi didelę įtaką karvių šlubavimui. Drėgnos grindys arba srutomis/mėšlu padengtos galvijo nagos, padidina tarpupirščio dermatito riziką. Drėgmė mažina nagos kietumą ir didina jautrumą pažeidimams. Kaip prevencijos priemonė siūloma įrengti grindis su 2° nuolydžiu. Tikslas yra, kad didžiausias srutų lygis būtų iki 25 mm, t.y. žemiau vainikinės juostos. Sumažėjęs srutų kiekis, pagerina pėdų būklę.

Pastaruoju metu vis dažniau naudojami guminiai kilimėliai, siekiant pagerinti sąlygas galvijų kojoms. Šie kilimėliai leidžia tvirčiau atsiremti į grindinį, gerina sukibimą ir mažina pėdos spaudimą. Taikant palaidą laikymo tipą, guminiai kilimėliai taip pat gali būti tiesiami prie šėrimo takų. Kanadoje atliktas tyrimas palygino 1,85 m patiesto kilimėlio priešais šėrimo taką ir grotuotų betoninių grindinių skirtumus. Tyrimas parodė, kad padėjus kilimėlį galvijai praleido daugiau laiko prie šėrimo tako ir suėdė 0,8 kg daugiau pašaro.

Nagų sveikatingumui mitybos įtaką yra neatsiejama, tačiau diskusijos ir toliau tęsiasi, kokia tarp mitybos ir kitų veiksnių pusiausvyra. Bendra nuomonė tokia, kad bet koks kraujo pritekėjimo apribojimas į nagą, paveikia nagos augimą, sukelia jos deformaciją ir kitas ligas [19].

(20)

20

6. TYRIMO METODIKOS

6.1 Atlikimo laikas, apimtis ir organizavimas

Vertinant galvijų laikymo tipo ir grindų įtaką galūnių ligoms buvo pasirinktos keturios skirtingo laikymo tipo fermos:

 Besaičio boksinio ant seklaus kraiko laikymo tipo;

 Besaičio boksinio laikymo tipo;

 Saitinio laikymo tipo;

 Besaičio ant gilaus kraiko laikymo tipo.

Tyrėme 1494-ių galvijų laikymo sąlygas. Atliekamas tyrimas truko pusę metų. Visi galvijai bent vieną kartą metuose buvo apžiūrimi specialiose fiksavimo staklėse ir visiems nudrožiamos nagos. Susirgusios karvės buvo registruojamos tyrimo žurnale, tiksli diagnozė nustatoma apžiūrėjus ir įvertinus būklę fiksavimo staklėse. Diagnozę nustatydavo vet. gydytojas.

6.2. Guoliavietės ir takų įrengimų vertinimas

Guoliaviečių ir vaikščiojimo takų įrengimų parametrams įvertinti buvo naudojama statybinė ruletė ir BOSCH posvyrio matuoklis „DNM 120 professional“ (matavimo tikslumas ±0.2° ).

Guoliavietės ilgiui, pločiui, palaipos aukščiui įvertinti buvo pasirinkta kiekvienoje fermoje 30 vienetų guoliaviečių, iš skirtingų karvių laktacijos grupių, ir parametrai išmatuoti statybine rulete. Guoliavietės ilgiui įvertinti buvo matuojama kiekvienos guoliavietės abeji šonai ir vienas matavimas per guoliavietės centrą. Iš gautų duomenų vedamas vidurkis. Guoliavietės pločiui įvertinti buvo matuojamas plotis guoliavietės apačioje, tarpas tarp tariamųjų vertikalių linijų, nuleistų nuo bokso šoninių pertvarų, ir viršuje, tarpas, tarp bokso šoninių pertvarų. Iš gautų rezultatų vedamas vidurkis. Guoliavietės palaipos aukštis buvo matuojamas kiekvienos guoliavietės atsitiktinai pasirinktuose dvejuose taškuose, iš gautų rezultatų vedamas vidurkis. Vaikščiojimo ir varymo takų pločiui įvertinti buvo atlikta 30 matavimų skirtingose vietose ir iš gautų duomenų vedamas vidurkis. Visi gauti rezultatai fiksuojamityrimo žurnale.

Guoliaviečių ir vaikščiojimo takų nuolydžiui įvertinti buvo naudojamas elektroninis BOSCH posvyrio matuoklis „DNM 120 professional“ (matavimo tikslumas ±0.2° ). Guoliavietės nuolydžiui įvertinti buvo atliekami trys matavimai, švariai nusivalius guoliavietės paviršių iki grindinio. Vieno matavimo metu matuoklis buvo dedamas 30 cm nutolęs nuo centro į vieną pusę; antro matavimo metu - 30 cm nutolęs nuo centro į kitą pusę, trečias matavimas buvo atliekamas per

(21)

21 guoliavietės vidurį. Vaikščiojimo takų nuolydžiui įvertinti buvo atlikta 30 matavimų, skirtingose vietose. Gauti rezultatai fiksuojami tyrimo žurnale.

6.3. Galūnių ligų diagnozavimas ir gydymas

Pastebėjus klinikinius požymius (šlubavimas, sukaustyta eisena, vangus vaikščiojimas), karvė varoma į fiksavimo stakles, kur įdėmiai apžiūrimos galūnės, įvertinami pažeidimai, apipjaustomos nagos ir skiriamas gydymas. Gydymui dažniausiai naudojome trečios kartos cefolasaprinų antibiotikų grupės preparatus, NVNU, paviršinius antibakterinius odos purškalus, želatininės masės tepalus, su mineralais ir organinėmis rūgštimis.

6.4. Rezultatų pateikimas

Statistiniai duomenų analizei atlikti buvo naudota „GraphPadsoftware – QuickCalcs“ (internetinė prieiga: http://www.graphpad.com/quickcalcs/pValue1/) programa. Statistiniai metodai buvo panaudoti norint įvertinti naudojamų duomenų ir gautų rezultatų patikimumą. Duomenys pateikti lentelėmis ir diagramomis su aprašais kitame skyriuje.

(22)

22

7. REZULTATAI

7.1. Ūkio „AAA“ rezultatai

Ūkyje „AAA“ laikomos 444- ios melžiamos karvės. Vidutinis metinis primilžis 9,4 t. Taikomas besaitis boksinis ant seklaus kraiko laikymo tipas. Guoliavietės ir vaikščiojimo takai kreikiama šiaudų pakratais kasdien, karvių melžimo metu. Kraikas valomas traktoriumi buldozeriu kasdien melžimo metu. Naudojami vienos ir dviejų eilių boksų guoliavietės. Guoliavietės ilgis 180 – 187 cm, plotis - 104 - 128 cm, palaipos aukštis – 8 – 17 cm, guoliavietės nuolydis ne daugiau 2° (1°-2°). Vaikščiojamo tako plotis 190 – 210 cm, nuolydis - 0° . Takai betoniniai, kreikiami šiaudais. Nagų ligų prevencijai naudojamos formalino ir vario sulfato vonelės kiekvieną mėnesį, tris dienas iš eilės. Kiekviena karvė prieš trukinimą ir po apsiveršiavimo pirmą savaitę (du karus metuose) prevenciškai apžiūrima ir apipjaustomos nagos, specialiose pusiau automatizuotose fiksavimo staklėse „KVK hydraklow 800 – 1 “. Ūkyje pasitaikiusių galūnių ligų ir traumų atvejų skaičius paskutinio pusmečio metu pateiktas 2 –oje lentelėje „Ūkyje XXX pasitaikiusių galūnių ligų ir traumų atvejų skaičius“.

2 lentelė. „Ūkyje AAA pasitaikiusių galūnių ligų ir traumų atvejų skaičius“.

Ūkis AAA

Atvejis Atvejų skaičius

Atvejų skaičius

%

Apynagės žaizda 11 2,48

Digitalinis dermatitas (Mortellaro liga) 38 8,56

Tarpupirščio odos hiperplazija 32 7,21

Pūlingas nagos sąnario uždegimas 3 0,68

Pado opa 66 14,86

Bursitas 2 0,45

Galūnių išsinarinimas, patempimas 3 0,68

Nagų deformacija 15 3,38

Galūnių nubrozdinimai, žaizdos 0 0,00

Tešmens, uodegos traumos 1 0,23

Klubo sąnario išnirimas 5 1,13

Kitos galūnių traumos, žaizdos 0 0,00

Ūkyje AAA didžiausią pažeidimų procentą sudarė pado opos (14,86 proc.), o galūnių nubrozdinimų ir žaizdų nebuvo diagnozuota ( 0 proc.).

(23)

23

7.2. Ūkio „BBB“ rezultatai

Ūkyje „BBB“ laikomos 435- ios melžiamos karvės. Vidutinis metinis primilžis 9,5 t. Taikomas besaitisboksinis laikymo tipas. Vaikščiojimo takai betoniniai, lygiu paviršiumi, vietomis išpjaustyti ~4 mm gilumogrioveliai, karvių ėjimo kryptimi, o prie šėrimo stalo vaikščiojimo takas išklotas guminiu 2 cm storiu DeLaval CM20 kilimėliu. Mėšlas šalinamas „Du räu mat“ firmos "V" formos mentės skreperiu kas 15 min. šiltuoju metų laiku, o šaltuoju metų laiku - pastoviai. Naudojamos trijų eilių boksų guoliavietės. Guoliavietės naudojamos dviejų tipų: šviežiapienių karvių grupėje guoliavietės išklotos DeLaval 7 cm storio čiužiniais su lateksu, o kitose grupėse – guoliavietės kreikiamos pjuvenomis. Guoliavietės ilgis 189 – 194 cm, plotis - 108 - 112 cm, palaipos aukštis – 25 – 28 cm, guoliavietės nuolydis daugiau nei 2° (2°-3°). Vaikščiojamo tako plotis ~260 cm, nuolydis - 0°, o vaikščiojimo tako ties šėrimo stalu plotis 320 cm, nuolydis - 0°. Nagų ligų prevencijai naudojamos formalino ir vario sulfato vonelės kiekvieną mėnesį, tris dienas iš eilės. Kiekviena karvė prieš trukinimą ir po apsiveršiavimo pirmą savaitę (du karus metuose) prevenciškai apžiūrima ir apipjaustomos nagos, specialiose fiksavimo staklėse. Ūkyje pasitaikiusių galūnių ligų ir traumų atvejų skaičius paskutinio pusmečio metu pateiktas 3 –oje lentelėje „Ūkyje YYY pasitaikiusių galūnių ligų ir traumų atvejų skaičius“.

3 lentelė. „Ūkyje BBB pasitaikiusių galūnių ligų ir traumų atvejų skaičius“

Ūkis BBB

Atvejų skaičius

%

Pado opa 30 6,90

Bursitas 43 9,89

Ūkyje BBB didžiausią pažeidimų procentą sudarė galūnių nubrozdinimai ir žaizdos (15,63 proc.), o apynagės žaizdų ir digitalinio dermatito nebuvo diagnozuota ( 0 proc.).

(24)

24

7.3. Ūkio „CCC“ rezultatai

Ūkyje „CCC“ laikomos 145- ios melžiamos karvės. Vidutinis metinis primilžis 6,7t. Taikomas tvartinis – ganyklinis laikymo tipas. Tvartinio laikotarpio metu karvės laikomos saitiniu būdu. Guoliavietės išklotos guminiais 2 cm storio „DeLaval“ CM20 kilimėliais ir kreikiama šiaudais kasdien plonu sluoksniu. Guoliavietės ilgis 170 – 178 cm, plotis - 115 - 120 cm, guoliavietės nuolydis ne daugiau 2° (1°-2°). Mėšlas šalinamas „DeLaval“ nutekamųjų kanalų valytuvu, kur mėšlo grandiklis išvalo visą kanalo plotį po pavaros strypu. Kanalas valomas 4 kartus per parą, 5-ių valandų intervalu (nakties periodo intervalas trunka 7 val.). Kanalo gylis – 17 – 30 cm. Varymo tako plotis ~160 cm. Takai betoniniai, be sukibimą gerinančių nagos su grindimis griovelių. Nagų ligų prevencijai naudojamos vario sulfato vonelės vieną kartą per metus, dvi savaites iš eilės, prasidedant ganiavos periodui. Ganiavos laikotarpis vidutiniškai trunka šešis mėnesius (nuo balandžio/gegužės iki rugsėjo/spalio). Vieną kartą per metus, pavasarį, prevenciškai apžiūrimos ir apipjaustomos nagos, specialiose fiksavimo staklėse. Ūkyje pasitaikiusių galūnių ligų ir traumų atvejų skaičius paskutinio pusmečio metu pateiktas 4 –oje lentelėje „Ūkyje CCC pasitaikiusių galūnių ligų ir traumų atvejų skaičius“.

4 lentelė.„Ūkyje CCC pasitaikiusių galūnių ligų ir traumų atvejų skaičius“

Ūkis CCC

Atvejų skaičius

%

Pado opa 10 6,90

Bursitas 6 4,14

Ūkyje CCC didžiausią pažeidimų procentą sudarė digitalinis dermatitas (10,34 proc.), o mažiausiai buvo diagnozuojama klubo sąnario išnirimų ( 0,69 proc.).

(25)

25

7.4. Ūkio „DDD“ rezultatai

Ūkyje „DDD“ laikomos 470 melžiamų karvių. Vidutinis metinis primilžis 10,0t. Taikomas besaitis laikymo tipas ant gilaus kraiko. Kasdien kreikiama ant seno kraiko viršaus švariais šiaudų pakratais. Pamatinis grindinys betoninis, nuolydis - 0°. Priešais šėrimo stalą 250 cm ploto takas valomas kas dieną , traktoriumi – buldozeriu. Nuvalytas takas – betoninis, be griovelių, gerinančių nagos sukibimą su danga. Visas tvartas valomas du kartus metuose: rudenį ir pavasarį. Didžiausias mėšlo sluoksnis ~140 cm. Jis susidaro palei aptvaro sieną. Šėrimo stalo link sluoksnis palaipsniui mažėja, kol lieka nekreikiamos betoninės grindys priešais šėrimo stalą. Nagų ligų prevencijai naudojamos vario sulfato arba formalino vonelės kas du mėnesius, vieną dieną. Vieną kartą per metus apipjaustomos nagos, atrinktoms problemiškoms karvėms (šluba, deformuotomis nagomis ir k.t.). Vidutiniškai atrenkama ~20 karvių. Ūkyje pasitaikiusių galūnių ligų ir traumų atvejų skaičius paskutinio pusmečio metu pateiktas 5 –oje lentelėje „DDD ūkyje pasitaikiusių galūnių ligų ir traumų atvejų skaičius“.

5 lentelė.„Ūkyje DDD pasitaikiusių galūnių ligų ir traumų atvejų skaičius“

Ūkio pavadinimas DDD

Atvejų skaičius

%

Pado opa 10 2,13

Bursitas 0 0,00

Ūkyje DDD didžiausią pažeidimų procentą sudarė pado opos ir nagų deformacijos (po 2,13 proc.), o bursitų nebuvo diagnozuota (0,0 proc.).

(26)

26

7.5. LAIKYMO TIPO IR GRINDŲ ĮTAKA GALŪNIŲ

SVEIKATINGUMUI

Atlikto tyrimo skirtingų fermų bandų sergamumas pateiktas 6-tame paveiksle „Bandos sveikatingumas skirtingų laikymo tipo fermose“.

6 pav. „Bandos sveikatingumas skirtingų laikymo tipo fermose“

Daugiausia gyvūnų galūnių ligomis sirgo fermoje CCC (49,66 proc.), o mažiausiai – fermoje DDD (8.94 proc.). Fermoje CCC sergančių galūnių ligomis gyvūnų 5,55 karto daugiau, nei fermoje DDD.

Lyginant saitinį laikymo tipą su besaičiu ir vertinant bandos sergamumą, gauti rezultai pateikti procentais 7-tame paveiksle „Saitinio ir besaičio laikymo tipų galvijų sergamumas procentais“. 39,64 % 48,74 % 49,66 % 8,94 % 60,36 % 51,26 % _{50,34 %} 91,06 % 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 AAA BBB CCC DDD % Ūkio pavadinimas Sergantys gyv. % Sveiki gyv. %

(27)

27 7pav.„Saitinio ir besaičio laikymo tipų galvijų sergamumas procentais“

p>0,001

Besaičio laikymo tipo tvartuose sergamumas mažesnis 17,88 proc.Saitinio laikymo tipo fermoje gyvūnų sirgo 1,56 karto daugiau, o besaičio laikymo tipo fermose sveikų gyvūnų buvo 1,35 karto daugiau. Gauti rezultatai statistiškai patikimi (p>0,001).

Lyginant vaikščiojimo takų grindinį – grindinys, paklotas šiaudų pakratais; betoninis grindinys, ties šėrimo stalu išklotas 20 mm guminiu kilimėliu – gauti rezultatai pateikti 8-tame paveiksle „Skirtingų vaikščiojimo takų grindinio įtaka sveikatingumui“.

8pav. „Skirtingų vaikščiojimo takų grindinio įtaka sveikatingumui“

p>0,001 49,66 % 50,34 % 31,88 % 68,12 % 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 70,00 80,00 Sirgo Nesirgo %

Saitinis laikymo tipas Besaitis laikymo tipas

23,85 % 76,14 % 48,73 % 51,26 % 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Sirgo Nesirgo % Vaikščiojo ant šiaudų pakratų Vaikščiojo ant guminių kilimėlių ir betono

(28)

28 Fermose, kurių takai kreikiami šiaudų pakratais, sergamumas mažesnis 24,88 proc. Fermose, kuriose vaikščiojimo takai iškloti guminiais kilimėliais ar takai betoniniai, gyvūnų sirgo 2,04 karto daugiau, nei gyvūnų, kurie vaikščiojo ant takų, kreiktų šiaudų pakratais (šiose fermose sveikų gyvūnų 1,48 karto daugiau). Gauti rezultatai statistiškai patikimi (p>0,001).

Lyginant skirtingas guoliavietes (guoliavietės, su šiaudų pakratais; guoliavietės su guminiais kilimėliais, čiužiniais ar pjuvenomis) gauti rezultatai pateikti 9-tame paveiksle „Skirtingų guoliaviečių grindinio įtaka sveikatingumui“.

9pav.„Skirtingų guoliaviečių grindinio įtaka sveikatingumui“

p>0,001

Fermose, kur guoliavietės kreikiamos šiaudų pakratais, sergamumas mažesnis 25,11proc. Fermose, kur guoliavietėse patiesti guminiai kilimėliai, čiužiniai ar medžio drožlių kraikas, gyvūnų sirgo 2,05 karto daugiau, nei fermose, kur guoliavietės kreikiamos šiaudų pakratais (šiose fermose gyvūnų sirgo 1,49 karto mažiau). Gauti rezultatai statistiškai patikimi (p>0,001).

23,85 % 76,15 % 48,96 % 51,03 % 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 70,00 80,00 Sirgo Nesirgo %

Guoliavietės su šiaudų pakratais Guoliavietės su guminiais kilimėliais, čiužiniais ar pjuvenomis

(29)

29

8. REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimo tikslas buvo įvertinti, kokį poveikį galvijų galūnių ligoms daro skirtingas laikymo tipas ir grindų paviršius, kuriuo vaikščioja ir ant jo guli galvijai; kuris laikymo tipas geriausias galūnių sveikatingumo atžvilgiu.

Remiantis tyrimo metu gautais rezultatais, iš keturių skirtingų laikymo tipo ūkių, nustatyta, kad mažiausiai sergama ir pažeidžiamos galūnės taikant besaitį laikymo tipą ant gilaus kraiko (bendras bandos sergamumas galūnių ligomis 8,94 proc.). Jungtinės Karalystės departamentas “Department for Environment Food & Rural Affairs” 2008 [19] metais savo publikuotame straipsnyje teigė, kad naudojant boksinį ar gilaus kraiko laikymo būdus, galvijams suteikiama didesnė judėjimo laisvė. Pastebėta, kad karvės daugiau praleidžia laiko gulėdamos ir atrajodamos esant šiaudų pakratams. Taip labiau užtikrinama gyvūnų gerovė. Kreikimas šiaudais mažina šlubuojančių galvijų skaičių, mažiau sužalojimų kelio, klubo ir kirkšnies srityje. McGlone J., Ford S., Mitehner F. ir kt. 2010 [35] teigė, kad naudojami pakratai sugeria drėgmę, guoliavietę daro patogesnę ir sumažina traumų galimybę. Pagal mūsų atlikto tyrimo duomenis bendras galvijų sveikatingumas galūnių ligų atžvilgiu geresnis tose bandose, kur guoliavietės ir takai kreikiami šiaudų pakratais. Lyginant šiaudais kreikiamas guoliavietes su guoliavietėmis, išklotomis guminiais kilimėliais, čiužiniais ar kreikiamomis pjuvenomis, guoliavietėse su šiaudų pakratais gyvūnų sirgo mažiau 25,11 proc. Lyginant betoninius vaikščiojimo takus, guminiais kilimėliais dengtus vaikščiojimo takus su šiaudais kreikiamais vaikščiojimo takais, ant šiaudais kreikiamų vaikščiojimo takų vaikščiojusių gyvūnų sirgo 24,88 proc. mažiau. Remiantis literatūros šaltiniais ir mūsų atliktu tyrimu galima teigti, kad gyvūnų, vaikščiojančių ir gulinčių ant šiaudų pakratų, galūnių ligų sergamumas mažesnis ir toks laikymas turi teigiamą poveikį galvijų galūnių sveikatingumui.

Fregonesi J., Leaver J.D. 2001 [18] metais teigė, kad naudojant boksinį ar gilaus kraiko laikymo būdus, galvijams suteikiama didesnė judėjimo laisvė. Autoriai Blowey R., Weaver A. D. 2011 [6] metais teigė, kad per ilgas galvijų stovėjimas susijęs su didesniu kojų ligų skaičiumi. Remiantis mūsų tyrimo metu gautais rezultatais daugiausia gyvūnų galūnių ligomis sirgo saitinio laikymo tipo fermoje. Bandos sergamumas galūnių ligomis sudarė 49,66 proc. Mūsų tyrimo metu gauti rezultatai rodo, kad bendras galvijų sveikatingumas galūnių ligų atžvilgiu geresnis visose besaičio laikymo tipo fermose, o lyginant saitinį laikymo tipą su besaičiu laikymo tipu ant gilaus kraiko, saitinio tipo laikymo fermoje sergančių gyvūnų galūnių ligomis 5,55 karto daugiau nei besaičio laikymo tipo ant gilaus kraiko fermoje. Remiantis literatūros šaltiniais ir mūsų atliktu tyrimu galima teigti, kad besaitis laikymo tipas turi teigiamą poveikį galvijų galūnių sveikatingumui.

(30)

30 Norint patikslinti galvijų laikymo tipo ir grindų įtaką galūnių ligoms ir bendram bandos sveikatingumui būtina atlikti daugiau ir išsamesnių tyrimų.

(31)

31

IŠVADOS

 Tirtų ūkių įrengimo struktūra nepilnai atitinka rekomendacijas. Dažniausiai netinkamai įrengiami vaikščiojimo takai grupėse ir takai, vedantys į melžimo aikštelę (jų paviršius būna lygus, slidus arba sukibimą gerinantys grioveliai išraižyti išilgai karvių ėjimo kryptimi)."

 Visiems galvijų laikymo tipams galūnių problemos ir ligos dažniausiai tos pačios, tik skiriasi jų pasireiškimo dažnumas. Galūnių ligų pasireiškimo skirtumas tarp skirtingų laikymo tipo fermų gali būti didesnis net kaip 5 kartai.

 Besaitis galvijų laikymo tipas turi teigiamą poveikį galvijų galūnių sveikatingumui. Jis čia mažesnis 17,88 proc. (p>0,001).

 Bendras galvijų sveikatingumas galūnių ligų atžvilgiu geresnis tose bandose, kur guoliavietės (sergamumas mažesnis 25,11 proc. (p>0,001); ir vaikščiojimo takai kreikiami šiaudų pakratais (sergamumas mažesnis 24,88 proc. (p>0,001).

 Geriausias bandos sveikatingumas galūnių ligų atžvilgiu yra besaičio laikymo tipo ant gilaus kraiko fermoje (bendras bandos sergamumas galūnių ligomis sudaro 8,94 proc.). Nuo kitų laikymo tipų skiriasi 4,43 karto.

(32)

32

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Bleizgys R., Čėsna J. „Gyvulininkystės technologijų inžinerija“ Akademija 2012.

2. Groot M., Ligtenberg G.K., Asseldongk T., Hansma H. „Natural Dairy Cow Health“. 2011. 3. Ribikauskas V., Vaičionis G. „Galvijų nagų priežiūra“. Akademija – Kėdainių r. 2003. 4. Skurdenienė I., Ribikauskas V., Bakutis B. „Ekologinio ūkio privalumai gyvulinkystėje“

Lututė 2007. Kaunas.

5. Kavolėlis B., Kaunas R., Tamulevičius R., Zakas F. „Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisyklės“ Vilnius 1997. P. 3-31.

6. Blowey R., Weaver A. D. “Color atlas of diseases and disorders of cattle”. Mosby Elsevier. 2011. P. 102, 103.

7. Bleizgys R. (LŽŪU), Kavolėlis B. (LŽŪII), Jukna Č., Bakutis B. (LVA), Zakas F. (LGI), Kaunas R. (ŽŪR) „Galvijų laikymas šaltuose tvartuose“. Kaunas – Akademija 1999. P. 9-28.

8. Veepro Holland „Dairy housing management (volume 1)“; (prieiga per internetą 2015.01.26

http://www.veepro.nl/uploadimages/VeeproDairyHousing1Managementsmall.pdf). 9. Noreika A. „Galvijų pirštų ligos“ . Kaunas 2009. P. 13-15.

10. Veepro Holland „Foot care management (prieiga per internetą 2015.01.27

https://www.yumpu.com/en/document/view/11652428/foot-care-management-veepro-holland).

11. Heather Smith T. „The cattle health handbook“ . Storey Publishing, 2009 m. P. 225

12. Thysen I. .“ Foot and leg disorders in dairy cattle in different housing systems“. Martinus Nijhoff Publishers 1987. P 166-178.

13. Schnier C., Hielm S. & Saloniemi H.S.“ Comparison of the disease incidences of dairy cows kept in cold and warm loose-housing systems“. Preventive veterinary medicine 2002. P. 53, 247-261.

14. Gustafson G.M.“ Effects of daily exercise on the health of tied dairy cows“. Preventive veterinary medicine 1993. P. 17, 209-223.

15. Rushen J., Passille A. M., Keyserlingk M. A. G. „The Welfare of Cattle“. Springer. 2008. P.198

16. Hultgren J.“ Effects of two stall flooring systems on the behaviour of tied dairy cows. Applied animal behaviour science“. 2001. P. 73, 167-177.

17. Bergsten C. „Sole haemorrhages in tied heifers in early gestation as an indicator of laminitis: effects of diet and flooring“. Acta veterinaria Scandinavica 1996. P. 37, 375-382.

(33)

33 18. Fregonesi J., Leaver J.D. „Behaviour, performance and health indicators of welfare for dairy cows housed in strawyard or cubicle systems. Livestock production science“ 2001. P. 68, 205-216.

19. Department for Environment Food & Rural Affairs „Dairy cattle lameness - practical solutions to a persistent problem“ United Kingdom 2008m.

20. Berry S. „Milking the golden cow – her comfort“ Journal of the American veterinary medical association 2001. P. 219, 1382-1387.

21. Galindo F. & Broom D.M. „The relationships between social behaviour of dairy cows and the occurrence of lameness in three herds“. Research in Veterinary Science 2000. P. 69, 75-79.

22. Ducrot C., Calavas D., Sabatier P. & Faye B. „ Qualitative interaction between the observer and the observed in veterinary epidemiology“. Preventive veterinary medicine 1998. P. 34, 107-113.

23. Benz B., Wandel H. & Jungbluth T. „Yielding walking areas in loose housing systems“ In: Shearer J.K. (ed.) Proc. 12th International Symposium on Lameness in Ruminants. Orlando, Florida, USA 2002. P. 280-283.

24. Telezhenko E.V., Bergsten C. & Manske T., 2002. Cow locomotion on slatted and solid floors assessed by trackway analysis. In: Shearer, J.K. (ed.) Proc. 12

th

International Symposium on Lameness in Ruminants. Jan. 9-13 2002, Orlando, Florida, USA. pp. 417-420.

25. Shearer J.K., 1998. Lameness of dairy cattle: consequences and causes. The bovine practitioner P. 32, 79-85.

26. Ishler V., Wolfgang D. and Griswold D. „Prevention and control of foot problems in dairy

cows“ (internetinė prieiga 2015.01.30

http://extension.psu.edu/animals/dairy/nutrition/nutrition-and-feeding/nutrition-and-health/prevention-and-control-of-foot-problems-in-dairy-cows).

27. Al-Harbi K.B. „Prevalence and Etiology of Abscess Disease of Sheep and Goats“. Vet. World. 2011, P. 495- 499

29. Tyler H., Ensminger M. E. “Dairy cattle science”. Pearson Prentice Hall, 2006. P. 271 30. Boosman R., Németh F. „Bovine laminitis: Clinical aspects, pathology and pathogenesis

(34)

34 31. Jackie Nix „Take Extra Care with Hooves in Wet Weather“ 2006 m. (prieiga per internetą 2015.01.30 http://www.sweetlix.com/media/documents/articles/010314051227_cattle-extracareofhoovesinwetweather.pdf).

32. Mass J. “ Treating and preventing footrot in cattle”. School of Veterinary Medicine University of California. 2009.

33. Paul R. „Disorders of the Interdigital Space in Cattle“ . Greenough. 2012.

34. De Weerd P.A. „Prevalence of bovine digital dermatitis, interdigital hyperplasia and interdigital necrobacillosis on dairy farms in the Netherlands“. Department of Farm Animal Health Faculty of Veterinary Medicine Utrecht University. 2013.

35. McGlone J., Ford S., Mitehner F. ir kt. „Guide for the Care and Use of Agricultural Animals in Research and Teaching“ 2010. P. 83