1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
NEONATOLOGIJOS KLINIKA
Daniella Meytin
NEIŠNEŠIOTŲ NAUJAGIMIŲ TĖVŲ NUOMONĖ APIE PRADINIO
NAUJAGIMIO GAIVINIMO MOKYMUS PERINATALINIAME
CENTRE
Medicinos vientisųjų studijų programos
Baigiamasis magistro darbas
Mokslinis vadovas
Doc. dr. Aušrelė Kudrevičienė
2
TURINYS
1. SANTRAUKA
...4
2. SUMMARY
...6
3. PADĖKA
...8
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
...8
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
...8
6. SANTRUMPOS
...9
7. SĄVOKOS
...10
8. ĮVADAS
...11
9. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI
...12
10. LITERATŪROS APŽVALGA
...13
10.1 Neišnešiotas naujagimis
...13
10.2 Staigus kvėpavimo sustojimas naujagimystėje. Naujagimių apnėja
...13
10.3 Staigios kūdikių mirties sindromas
...14
10.4 Pradinis naujagimio gaivinimas
...16
10.5 Neišnešiotų naujagimių tėvų nerimas
...16
10.6 PNG mokymų įtaka neišnešiotų naujagimių tėvų savijautai
...17
10.7 Pradinio naujagimio gaivinimo mokymų metodai
...18
10.8 Pradinio kūdikio gaivinimo įgūdžių išliekamumas
...18
3
11. TYRIMO METODIKA
...20
11.1 Darbo atlikimo metodika:
...20
11.2 Statistiniai duomenų analizės metodai
...22
12. REZULTATAI
...23
12.1 Tiriamosios imties charakteristika
...23
12.2 Tėvų nuomonė apie pradinio naujagimio gaivinimo (PNG) mokymus
...24
12.3 Tėvų nuomonė apie įgytus pradinio naujagimio gaivinimo įgūdžius
...26
12.4 Naujagimio gestacinio amžiaus įtaka tėvų nuomonei apie pradinio naujagimio
gaivinimo (PNG) mokymus ir įgytus pradinio naujagimio gaivinimo įgūdžius
...28
12.5 Atstovavimo naujagimiui (tėtis, mama) įtaka tėvų nuomonei apie pradinio
naujagimio gaivinimo (PNG) mokymus ir įgytus įgūdžius
...31
13. REZULTATŲ APTARIMAS
...33
14. IŠVADOS
...35
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
...36
4
1. SANTRAUKA
Darbo autorius: Daniella Meytin
Darbo pavadinimas: Neišnešiotų naujagimių tėvų nuomonė apie pradinio naujagimio gaivinimo mokymus perinataliniame centre
Tyrimo tikslas: Įvertinti naujagimių tėvų požiūrį į pradinio naujagimio gaivinimo (PNG) mokymus. Tyrimo uždaviniai: Įvertinti tėvų nuomonę apie pradinio naujagimio gaivinimo mokymus, įgytus pradinio naujagimio gaivinimo įgūdžius. Nustatyti naujagimio gestacinio amžiaus bei atstovavimo naujagimiui (tėtis, mama) įtaką tėvų nuomonei apie pradinio naujagimio gaivinimo mokymus ir įgytus įgūdžius.
Metodai: Atliktas momentinis tyrimas LSMUL KK Neonatologijos klinikoje. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS 27.0“ programą.
Tyrimo dalyviai: LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2020 sausio – gruodžio mėnesių laikotarpiu gimusių neišnešiotų, mažesnės kaip 36 savaičių gestacijos, naujagimių tėvai, dalyvavę pradinio naujagimio gaivinimo (PNG) mokymuose, kurie buvo vedami LSMUL KK Neonatologijos klinikoje. Tyrimo imtis – 53 tiriamieji.
Tyrimo rezultatai: Tyrime dalyvavo 53 naujagimių tėvai – 81,1% (n=43) mamų ir 18,9% (n=10) tėčių. Vidutinis naujagimių gestacinis amžius – 30 ± 3,161 sav. Dažniausia priežastis, dėl kurios tėvai atėjo į mokymus – noras išmokti padėti naujagimiui kvėpuoti (47%) ir apsaugoti naujagimį nuo staigios kūdikių mirties sindromo (32%). 100% tiriamųjų visiškai sutiko, kad užsiėmimas buvo gerai organizuotas, mokymų metu pateikta informacija buvo naudinga, užsiėmimą vedę instruktoriai buvo geranoriški bei kad tokią informaciją turėtų gauti visų naujagimių tėvai. 96% tiriamųjų mano, kad žino, kaip atlikti pirmuosius gaivinimo veiksmus. 22–27 sav. gestacinio amžiaus naujagimių tėvai reikšmingai dažniau įvertino žinantys, kada reikia atlikti pirmuosius gaivinimo veiksmus (p=0,04). Nustatytos reikšmingos koreliacijas tarp naujagimio gestacinio amžiaus ir tėvų gebėjimo atlikti PNG veiksmus – kuo didesnės gestacijos savaitės naujagimis gimė, tuo geriau tėvai vertino savo gebėjimus atlikti pradinį naujagimio gaivinimą, labiau žinojo, kada ir kaip reikia atlikti krūtinės ląstos paspaudimus (atitinkamai – p=0,027, p=0,028, p=0,015).
Išvados:
1. Visi tyrime dalyvavę neišnešiotų naujagimių tėvai yra patenkinti pradinio naujagimio gaivinimo mokymais (jie buvo gerai organizuoti, informacija buvo suprantama ir naudinga, instruktorius
5 padėjo išmokti, įgijo naudingų žinių ir jaučiasi tvirčiau) ir mano, kad tokius mokymus turėtų gauti visi naujagimių tėvai.
2. Visi tiriamieji mano, kad žino, kada ir kaip įvertinti gaivinimo poreikį, atlikti įpūtimus, krūtinės ląstos paspaudimus, 96% tiriamųjų mano, kad žino, kaip atlikti pirmuosius gaivinimo veiksmus. 3. Neišnešioto naujagimio gestacinis amžius neturi įtakos tėvų nuomonei apie pradinio naujagimio
gaivinimo mokymus, tačiau turi įtakos nuomonei apie įgytus pradinio naujagimio gaivinimo įgūdžius: didesnės gestacijos naujagimio tėvai geriau vertino savo gebėjimus atlikti pradinį naujagimio gaivinimą, dažniau žinojo, kada reikia atlikti krūtinės ląstos paspaudimus, bei kaip reikia atlikti krūtinės ląstos paspaudimus, tačiau mažiausios gestacijos naujagimių tėvai geriausiai žino, kada reikia atlikti pradinį naujagimio gaivinimą.
4. Atstovavimas naujagimiui (tėtis, mama) nuomonei apie pradinio naujagimio gaivinimo (PNG) mokymus ir įgytus įgūdžius įtakos neturi.
6
2. SUMMARY
Author: Daniella Meytin
Title: Preterm Infants' Parents' Views on Neonatal Resuscitation Training in Perinatal Center Aim: To evaluate preterm infants' parents' views on neonatal resuscitation training.
Objectives: To evaluate preterm neonates' parents' views on initial neonatal resuscitation training and the acquired resuscitation skills. To determine the influence of newborn's gestational age and whether a mother of a father was representing the newborn on parents' opinion about initial neonatal resuscitation training and acquired skills.
Methods: A quantitative study using questionnaires was carried out at the LUHS Clinic of Neonatology. Statistical analysis was performed using IBM SPSS 27.0.
Study participants: The participants were parents of premature infants (gestational age – less than 36 weeks), born in LUHS Obstetrics and Gynecology Clinic between January and December 2020, who participated in the initial neonatal resuscitation training at LUHS Neonatology Clinic. The study sample consisted of 53 participants.
Results of the study: The study involved 53 parents of newborns – 81.1% (n = 43) of participants were mothers and 18.9% (n = 10) were fathers. The average gestational age of a newborn was 30 weeks ± 3.161 weeks. The most common reason why parents came to neonatal resuscitation training was the desire to learn to help the newborn breathe (47%) and to protect the newborn from sudden infant death syndrome (32%). 100% of the respondents fully agreed that the training was well organized, the provided information was useful, the instructors who led the training were benevolent and helpful in learning, and that parents of all newborns should receive such information. 96% of respondents believe they know how to perform neonatal resuscitation. Parents of newborns, born between weeks 22 and 27, were significantly more likely to know when they need to start resuscitation (p = 0,04). A significant correlation between the gestational age of the newborn and the parents' ability to perform neonatal resuscitation was found – the later the infant was born (the greater gestational age), the better the parents rated their ability to perform initial neonatal resuscitation and knew better when and how to perform chest compressions (respectively – p=0,027, p=0,028, p=0,015).
Conclusions:
1. All parents of preterm neonates were satisfied with the initial neonatal resuscitation training (it was well organized, the information was understandable and useful, the instructors helped to learn,
7 participants gained useful knowledge and felt more confident) and believe that all parents of newborns should receive such training.
2. All respondents believe that they know when and how to assess the need for resuscitation, perform rescue breaths and chest compressions, 96% of respondents believe that they know how to perform resuscitation steps.
3. The gestational age of a premature infant did not affect parents' views on initial neonatal resuscitation training, but it did affect perceptions of acquired resuscitation skills – the parents of late preterm infants knew better when to perform chest compressions, how to perform them and had overall better resuscitation skills, but parents of extremely preterm newborns knew best when to perform initial neonatal resuscitation.
4. Whether mother or father represented the newborn did not affect the opinion on initial neonatal resuscitation training and acquired skills.
8
3. PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju baigiamojo magistro darbo vadovei doc. dr. Aušrelei Kudrevičienei už skirtą laiką, suteiktą pagalbą, naudingas įžvalgas ir pastabas rašant magistro darbą, taip pat neišnešiotų naujagimių tėvams, dalyvavusiems tyrime, bei LSMUL KK Neonatologijos Klinikos darbuotojams už anketų išdalijimą PNG mokymų metu.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Leidimą tyrimui išdavė Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos centras 2020-10-09, BEC-MF-39.
9
6. SANTRUMPOS
PNG – pradinis naujagimio gaivinimas PGV – pirmieji gaivinimo veiksmai
SKMS – staigios kūdikių mirties sindromas (angl. sudden infant death syndrome) NITS – Naujagimių intensyviosios terapijos skyrius
NLS – Naujagimių ligų skyrius
LSMUL KK – Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Ligoninė, Kauno Klinikos LUHS – Lithuanian University of Health sciences
10
7. SĄVOKOS
Neišnešiotas naujagimis – naujagimis, gimęs nuo 22 iki 36+6 nėštumo savaičių.
Naujagimių apnėja – kvėpavimo pauzė, ilgesnė kaip 15 s išnešiotiems naujagimiams ir ilgesnė kaip 20 s neišnešiotiems naujagimiams, su deguonies kiekio kraujyje sumažėjimu ir (ar) bradikardija. Staigios kūdikių mirties sindromas – staigi ir netikėta kūdikio iki 12 mėnesių mirtis, dažniausiai įvykusi miego metu.
11
8. ĮVADAS
Naujagimystė – pažeidžiamiausias žmogaus gyvenimo periodas, ypač – jei naujagimis gimė neišnešiotas. Naujagimių (kūdikių iki 28 parų amžiaus) mirtys sudaro 40% vaikų iki 5 metų mirčių [1]. Nuo 2000 iki 2017 metų, vaikų tarp 1 ir 4 metų amžiaus mirtingumas sumažėjo 60%, kuomet naujagimių mirtingumas sumažėjo 41% [2]. Neišnešioti naujagimiai, gimę nuo 22 iki 37 gestacijos savaičių, naujagimystės periodu miršta net iki 37 kartų dažniau, lyginant su išnešiotais naujagimiais (gimusiais tarp 37 ir 42 gestacijos savaičių) [3]. Tam įtakos turi mažas gimimo svoris, dažnesnės įgimtos patologijos, didesnė infekcijų tikimybė ir kitos priežastys.
Naujagimių mirties priežastys gali būti įvairios, susijusios su prenataliniais, antenataliniais ir postnataliniais rizikos veiksniais. Vienos iš mirties priežasčių – staigus kvėpavimo sustojimas ar staigios kūdikių mirties sindromas (SKMS).
Vienas iš būdų sumažinti neišnešiotų kūdikių mirtingumą – tėvams skirti pradinio naujagimio gaivinimo (PNG) mokymai. Kadangi SKMS ar staigus kvėpavimo sustojimas naujagimystėje dažniausiai įvyksta namuose ne trauminėmis aplinkybėmis, tėvų informavimas ir mokymas gali būti lemiamas veiksnys kūdikio išgyvenamumui. Nuo 2017 metų LSMUL KK Neonatologijos klinikoje neišnešiotų naujagimių tėvams vedami PNG mokymai. Šio darbo tikslas – įvertinti 2020 metais gimusių neišnešiotų naujagimių, gimusių iki 36 gestacijos savaičių, tėvų požiūrį į pradinio naujagimio gaivinimo (PNG) mokymus.
12
9. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: įvertinti naujagimių tėvų požiūrį į pradinio naujagimio gaivinimo (PNG) mokymus. Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti tėvų nuomonę apie pradinio naujagimio gaivinimo (PNG) mokymus. 2. Įvertinti tėvų nuomonę apie įgytus pradinio naujagimio gaivinimo įgūdžius.
3. Nustatyti naujagimio gestacinio amžiaus įtaką tėvų nuomonei apie pradinio naujagimio gaivinimo (PNG) mokymus ir įgytus įgūdžius.
4. Nustatyti atstovavimo naujagimiui (tėtis, mama) įtaką nuomonei apie pradinio naujagimio gaivinimo (PNG) mokymus ir įgytus įgūdžius.
13
10. LITERATŪROS APŽVALGA
10.1 Neišnešiotas naujagimis
Neišnešiotas naujagimis – naujagimis, gimęs nuo 22+0 iki 36+6 savaičių gestacijos [4].
Neišnešioti naujagimiai, pagal gestacinį amžių gimus, skirstomi į ypatingai mažo gestacinio amžiaus (gimę nuo 22 iki 27+6 savaičių gestacijos), labai neišnešiotus (gimę nuo 28 iki 31+6 savaičių gestacijos),
vidutiniškai neišnešiotus (gimę nuo 32 iki 33+6 savaičių gestacijos) ir vėlyvus neišnešiotus (gimę nuo
34 iki 36+6 savaičių gestacijos) [5]. Visi neišnešioti naujagimiai hospitalizuojami į Naujagimių ligų
skyrių (NLS) arba į Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių (NITS), kur yra gydomi nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Hospitalizacijos trukmė priklauso nuo naujagimio gestacinio amžiaus ir su neišnešiotumu susijusių būklių, tokių kaip bronchopulmoninė displazija, naujagimių apnėja, nekrotizuojantis enterokolitas ir kitų [6].
10.2 Staigus kvėpavimo sustojimas naujagimystėje. Naujagimių apnėja
Staigų naujagimio kvėpavimo sustojimą gali sukelti bronchiolitas, pneumonija, aspiracija, trauma arba apnėja [7]. Kvėpavimo sustojimas sukelia širdies sustojimą. Naujagimiai ir kūdikiai turi mažiausią staigaus kvėpavimo ir širdies sustojimo išgyvenamumo galimybę (4%), lyginant su vaikais (10%) ar paaugliais (13%) [8].
Naujagimių apnėja – kvėpavimo sustojimas, trunkantis ilgiau nei 15 sekundžių išnešiotam naujagimiui arba ilgiau nei 20 sekundžių neišnešiotam naujagimiui, lydimas hipoksemijos ir bradikardijos. Apnėja gali būti centrinės kilmės, obstrukcinė arba mišri – pastaroji yra dažniausia forma neišnešiotiems naujagimiams. Neišnešiotiems naujagimiams būdingi dažnesni apnėjos epizodai – kuo mažesnės gestacijos naujagimis, tuo didesnė apnėjos tikimybė – nuo 85% iki 100% ypatingai mažo gestacinio amžiaus naujagimių patyria apnėjos epizodus [9]. Išnešiotam naujagimiui apnėja – visada patologija, kuomet neišnešiotam – ne. Tai yra dėl neišnešioto naujagimio centrinės nervų sistemos, tame tarpe ir kvėpavimo centro, nebrandumo bei sumažėjusio chemoreceptorių (aortos ir miego kūnelių) aktyvumo [10]. Neišnešioto naujagimio chemoreceptoriai negeba reaguoti į nedidelius
14 deguonies ir anglies dioksido koncentracijų pokyčius kraujyje, todėl, kol nėra ryškių kraujo dujų pokyčių, nesiunčia signalo į kvėpavimo centrą, kas ir sukelia centrinės kilmės apnėjos epizodą. Svarbus ir plaučių nebrandumo veiksnys – naujagimiai, kuriems diagnozuotas naujagimių kvėpavimo sutrikimo sindromas, turi prastesnę kvėpavimo kontrolę ir dažniau patiria apnėjos epizodus [11]. Neišnešioti naujagimiai, dėl nervų sistemos nebrandumo, arba visiškai neturi čiulpimo reflekso (gimę iki 24 gestacijos savaitės), arba negeba suderinti čiulpimo su rijimu bei kvėpavimu (gimę iki 34 gestacijos savaitės), todėl yra maitinami per nazogastrinį zondą. Per greitai (greičiau nei per 15 sekundžių) įkištas zondas, dirgindamas nervą klajoklį, sukelia kvėpavimo sustojimą ir bradikardiją – taigi, neišnešiotiems naujagimiams apnėjų epizodai dažnesni ir dėl taikomo enterinio maitinimo [12].
Naujagimių apnėja dažniausiai įvyksta miego metu. Neišnešiotas naujagimis miega iki 97% paros laiko, o didžiąją miego dalį sudaro REM miegas [13]. REM miegui būdinga griaučių skersaruožių raumenų atonija, todėl, atsipalaidavus smakriniam liežuviniam (m. genioglossus) bei smakriniam poliežuviniam (m. geniohyoideus) raumenims, gali įvykti viršutinių kvėpavimo takų kolapsas ir obstrukcinė apnėja [14]. Atsipalaidavę tarpšonkauliniai raumenys sąlygoja diafragminio
kvėpavimo suaktyvėjimą ir paradoksinį krūtinės ląstos įdubimą, kas sumažina funkcinį liekamąjį plaučių tūrį ir minutinę plaučių ventiliaciją. Tai sąlygoja padidintą hipokseminio sujaudinimo ribą, kas sukelia ilgesnius apnėjos epizodus [15].
Pastebėjus nekvėpuojantį naujagimį, reikia skubiai atlikti taktilinę simuliaciją (pajudinti pėdą, paglostyti nugarą ir pan.), jei naujagimis nereaguoja ir toliau nekvėpuoja – pradėti PNG veiksmus. Dėl didelės apnėjos rizikos neišnešiotų naujagimių tėvai turi mokėti atpažinti būklę ir gebėti atlikti PNG.
10.3 Staigios kūdikių mirties sindromas
Staigios kūdikių mirties sindromas (SKMS) – staigi, netikėta kūdikio mirtis, kuomet, atlikus išsamų pomirtinį ištyrimą, kitos mirties priežastys atmetamos [16]. SKMS dažniausiai įvyksta kūdikiams nuo 2 iki 4 mėnesių amžiaus, 95% visų atvejų – iki 6 mėnesių. SKMS dažniau nustatomas vyriškos lyties kūdikiams, berniukų ir mergaičių santykis 3:2. [17].
Išsivysčiusiuose šalyse SKMS išlieka viena pagrindinių kūdikių mirtingumo priežasčių [18]. 2011 metais JAV SKMS įvardinta kaip trečia dažniausia kūdikių mirties priežastis, po įgimtų
15 patologijų bei su neišnešiotumu ar su mažu gimimo svoriu susijusių patologijų [19]. Lyginant Lietuvos ir kitų išsivysčiusių šalių rodiklius, SKMS dažnis Lietuvoje mažas – apie 0,3 atvejo 1000 gyvų gimusių naujagimių [18]. 2012 metais SKMS sudarė 2,5% kūdikių mirtingumo dalies Lietuvoje (dėl SKMS mirė 3 kūdikiai), 2016 metais- 0,7% (dėl SKMS mirė 1 kūdikis) [20]. Neišnešioti bei mažo gimimo svorio naujagimiai turi iki keturių kartų didesnę SKMS tikimybę [21].
SKMS patogenezė neturi vienos apibrėžtos teorijos. SKMS įtakos turi prenataliniai ir postnataliniai rizikos veiksniai – motinos rūkymas, alkoholio ar narkotinių medžiagų (ypač opiatų) vartojimas nėštumo metu, nepakankama prenatalinė priežiūra, mažas naujagimio gimimo svoris, neišnešiotumas, netinkama miegui aplinka [22]. Šiuo metu yra priimta vadovautis 1994 metais Filliano pasiūlyta trigubos rizikos hipoteze, teigiančia, jog SKMS yra trijų vienas kitą veikiančių veiksnių pasekmė. Šie veiksniai – tai kūdikio pažeidžiamumas, kritinis vystymosi periodas bei provokuojantys aplinkos veiksniai [23].
Pažeidžiamas kūdikis – neišnešiotas arba mažo gimimo svorio kūdikis, turintis genų pažaidos arba intrauterinės aplinkos sąlygotų neuropatologinių pažeidimų smegenų kamieno kvėpavimo centre, pasireiškiančių kritiniu kūdikio vystymosi periode [18]. Polimorfizmas nustatomas širdies Na+ ir K+
kanalus koduojančiuose genuose, kas gali sąlygoti padidintą aritmijų riziką; genuose, atsakinguose už serotonino reabsorbciją ir reguliaciją – kas sąlygoja serotonerginę disfunkciją SKMS atveju; genuose, atsakinguose už komplementą C4 ir interleukiną IL-10 – kas sąlygoją imuninės sistemos patologiją [21].
Kritinis vystymosi periodas – laikotarpis tarp 2 ir 6 gyvenimo mėnesių, kurio metu vyksta intensyvus kūdikio vystymasis ir prisitaikymas prie naujų aplinkos sąlygų. Šiuo laikotarpiu sveikiems kūdikiams nepavojingi provokuojantys aplinkos veiksniai, tokie kaip miegojimas ant šono ar pilvo arba kartu su tėvais, pasyvus rūkymas ar perkaitimas miego metu, pažeidžiamiems kūdikiams gali būti fatalūs. [18].
SKMS mirties mechanizmas – kvėpavimo sustojimas, įvykstantis per kelis etapus. Pirma, kūdikis, esant provokuojantiems aplinkos veiksniams, t. y. miegodamas veidu žemyn arba į šoną, pakartotinai įkvepia jau iškvėptą orą. Vystosi hipoksija ir hiperkapnija, kas sąlygoja asfiksiją bei smegenų hipoperfuziją. Sveikas kūdikis, reaguodamas į homeostazės pokyčius, instinktyviai pabunda bei pasuka arba pakelia galvą, ko pažeidžiamas kūdikis nedaro. Progresuojant asfiksijai, vystosi hipoksinė koma, bradikardija, agoninis kvėpavimas ir galiausiai kūdikis miršta [18].
16 Neišnešioti naujagimiai turi didesnę tikimybę mirti nuo SKMS, todėl jų tėvai turi būti supažindinami su SKMS rizika, skatinami mažinti rizikos veiksnius, mokinami atpažinti hipoksinę būklę bei mokinami atlikti PNG veiksmus.
10.4 Pradinis naujagimio gaivinimas
Pradinis naujagimio gaivinimas (PGN) – neatidėliotina procedūra naujagimio gyvybei palaikyti, susidedanti iš dirbtinio kvėpavimo (įpūtimų) ir krūtinės ląstos paspaudimų. PNG atlikimo taktika vaikams ir naujagimiams skiriasi – naujagimių gaivinimas pradedamas ne dėl asistolijos, o dėl kvėpavimo sustojimo; skiriasi įpūtimų ir krūtinės paspaudimų santykis – PNG atveju jis 3:1, vertinant kvėpavimą kas 45–60 s [4]. Nustatyta, jog svarbiausias faktorius, lemiantis naujagimių išgyvenamumą staigaus kvėpavimo sustojimo atveju, yra laikas nuo kvėpavimo ir širdies sustojimo iki pradinio gaivinimo pradėjimo [24]. Naujagimių išgyvenamumas tiesiogiai priklauso nuo PNG pradžios – pradėjus gaivinimą per 2 min nuo kvėpavimo sustojimo, 43% naujagimių išgyvena, tuo tarpu atidedant gaivinimo pradžią, išgyvenamumas mažėja po 7–10% su kiekviena papildoma minute [25]. Siekiant kuo labiau sumažinti šį laiko tarpą, daugelyje pasaulio Neonatologijos klinikų, prieš išvykdami namo, neišnešiotų naujagimių tėvai yra mokomi pradinio naujagimių gaivinimo. Medikai specialistai, gebantis tėvus išmokinti PNG, potencialiai gali sumažinti naujagimių mirštamumą [26].
10.5 Neišnešiotų naujagimių tėvų nerimas
Neišnešiotų naujagimių šeimos patyria ypatingai daug nerimo ir streso, dažnai jaučiasi neužtikrintai. Tėvams nerimą kelia ilgas hospitalizacijos laikotarpis – ypatingai mažo gestacinio amžiaus ir labai neišnešiotų naujagimių hospitalizacija vidutiniškai trunka 63 dienas [27]; ilgai trunkantis neišnešiotų naujagimių gydymas NITS ar NLS silpnina motinos ir kūdikio ryšį [28]. Daugelis tėvų nerimauja prieš išvykdami namo, nes bijo netekti ligoninėje esančio saugumo jausmo [29]. Ypač daug nerimo neišnešiotų naujagimių tėvams kelia rūpinimasis naujagimiu – tėvai nėra užtikrinti savo pajėgumu pasirūpinti vaiku, jaudinasi dėl naujagimio prognozės, raidos, ypatingai nerimauja dėl pasikartojančių naujagimio ligų, kvėpavimo sutrikimų [30]. Galimos naujagimio
17 kvėpavimo problemos įvardijamos kaip labiausiai nerimą tėvams keliantis veiksnys [31]. Neišnešiotų naujagimių tėvai teigia jaučiantys stresą bei nerimą dėl vaiko net praėjus 6 mėnesiams po išvykimo iš NITS [32]. Neišnešiotų naujagimių, hospitalizuotų NITS, tėvų jaučiamas stresas stipriai koreliuoja su nerimu, nuovargiu, depresija ir miego trūkumu [33]. Neišnešiotų naujagimių motinoms būdingas stiprus situacinis nerimas, koreliuojantis su didesniu naujagimio neišnešiotumu, mažesniu gimimo svoriu, mažesniu Apgar balu [34]. Esant tokioms aplinkybėms, tėvams skirtas PNG mokymas gali arba dar labiau sustiprinti tėvų nerimą, primenant jiems, jog naujagimis yra didelės rizikos grupėje, arba kaip tik nuraminti, suteikiant tėvams reikiamų žinių ir gebėjimų panaudoti kritinėje situacijoje [29].
10.6 PNG mokymų įtaka neišnešiotų naujagimių tėvų savijautai
Tėvai, praėję pradinio naujagimio gaivinimo mokymus, išvykdami namo jaučiasi ramesni [35]. D. K. Moser atliktame tyrime tirta PNG mokymų įtaka didelės rizikos naujagimių tėvų psichologinei savijautai. 335 tėvai, kurių naujagimiai buvo gydyti NITS, buvo padalinti į 4 grupes. 1 grupės dalyviai žiūrėjo mokomuosius PNG video filmus, 2 grupės dalyviai dalyvavo medicinos darbuotojo vedamuose PNG mokymuose naudojant manekeną, 3 grupės nariai dalyvavo PNG socialinės paramos grupės užsiėmimuose, o 4 grupė buvo kontrolinė (be PNG mokymų). Dalyviai užpildė nerimo klausimyną tris kartus – prieš tyrimą, paėjus dviems savaitėms po tyrimo bei po 6 mėnesių. Prieš tyrimą visi tėvai teigė, jog dėl vaiko jaučia stiprų nerimą, prislėgtumo jausmą, jaučiasi bejėgiai kontroliuoti situaciją. Praėjus dviems savaitėms po tyrimo, visų grupių, apart kontrolinės, dalyviai teigė jaučiantys sumažėjusį nerimą ir didesnį kontrolės jausmą dėl naujagimio saugumo. Praėjus pusmečiui po tyrimo, antros grupės (PNG mokymų) tiriamieji teigė jaučiantys mažesnį nerimą ir prislėgtumą. Kontrolinės grupės tiriamieji nejautė skirtumo nerimo ar prislėgtumo atžvilgiu. Taigi, didelės rizikos naujagimių tėvams PNG mokymai suteikė didesnį kontrolės jausmą, sumažino nerimą ir prislėgtumą netgi praėjus 6 mėnesiams po mokymų [36]. Tokios pačios išvados gautos tyrimą atlikus tautinių mažumų tėvų grupėje [37]. Kitame tyrime nustatyta, jog neišnešiotų naujagimių tėvai mano, kad PNG mokymai turi būti privalomi visiems neišnešiotų naujagimių tėvams, nes įgyti įgūdžiai sumažina nerimą dėl naujagimio ir suteikia gebėjimą suvaldyti kritinę situaciją [38].
18 10.7 Pradinio naujagimio gaivinimo mokymų metodai
Svarbus yra ir tinkamas pradinio naujagimio mokymų pateikimas tėvams. K. Dracup atliktame tyrime nustatyta, jog 63% tėvų, turinčių didelės širdies ir kvėpavimo sustojimo rizikos naujagimius, praėję PNG mokymus, gebėjo atlikti PNG teisingai. Gebėjusių sėkmingai atlikti gaivinimą dalis statistiškai reikšmingai didesnė grupėje, praėjusioje instruktorių vedamus PNG kursus, lyginant su grupe, žiūrėjusia gaivinimo video medžiagą. Taigi, labiausiai tinkanti mokymo priemonė, siekiant išmokinti naujagimių tėvus atlikti PNG, yra specialūs kursai, o ne video medžiaga [39]. Tačiau kaip pagalbinė medžiaga video filmai yra naudingi, siekiant geriau išmokinti teisingų gaivinimo įgūdžių. T. S. Brannor atliktame tyrime tirta, ar mokomosios PNG video medžiagos žiūrėjimas prieš PNG mokymus pagerina įgytus įgūdžius. Tyrime dalyvavo neišnešiotų naujagimių tėvai, kurie buvo padalinti į dvi grupes – 1 grupės dalyviai 48 h prieš mokymus žiūrėjo 30 min trukmės PNG video medžiagą, o 2 grupės nariams video medžiaga nebuvo pateikta (kontrolinė grupė). Abi grupės dalyvavo valandos trukmės PNG mokymuose, naudojant manekeną. Praėjus savaitei po PNG mokymų, abiejų grupių dalyviai atliko PNG užduotį ant manekeno, skirtą nustatyti PNG įgūdžius. Užduoties metu buvo vertinami trys PNG vertinimo aspektai- naujagimio būklės įvertinimas, įpūtimai bei krūtinės paspaudimai. Kiekviena dalis buvo vertinama kaip „gerai“, „išlaikyta“ ar „neišlaikyta“. Visi 10 pirmosios grupės narių išlaikė PNG įgūdžių testavimą (gavo įvertinimus „gerai“ arba „išlaikyta“), kuomet antrosios (kontrolinės) grupės – tik 9 iš 13 narių. 8 iš 10 (80%) pirmos grupės narių visuose trijuose dalyse gavo įvertinimą „gerai“, kuomet kontrolinėje grupėje – tik 3 iš 10 dalyvių (18,7%) (statistiškai reikšmingas skirtumas). Taigi, PNG video medžiagos pateikimas prieš mokymus pagerina neišnešiotų naujagimių tėvų gebėjimus teisingai atlikti pirminį naujagimio gaivinimą [40].
10.8 Pradinio kūdikio gaivinimo įgūdžių išliekamumas
Dauguma staigių kūdikių mirčių atvejų įvyksta tarp 2 ir 4 gyvenimo mėnesių [17], todėl svarbus ne tik tėvų mokėjimas teisingai atlikti pradinį naujagimio gaivinimą po mokymų, bet ir gebėjimas prisiminti išmoktus įgūdžius ilgesniam laiko tarpui. Kitame K. Dracup tyrime tirta, kokia
19 dalis tėvų geba teisingai atlikti pradinį naujagimio gaivinimą, po mokymų praėjus 6 mėnesiams. Nustatyta, jog tik 31,33% tėvų gebėjo teisingai atkartoti PNG žingsnius [41]. Kitame tyrime nustatyta, jog gebėjimai teisingai atlikti PNG pablogėjo praėjus vos 2 mėnesiams po mokymų [42]. Taigi, tėvai turi būti skatinami ir po mokymų savarankiškai kartoti gaivinimo žingsnius, siekiant užtikrinti įgytus įgūdžius.
10.9 Apibendrinimas
Remiantis mokslinės literatūros duomenimis ir užsienio mokslininkų išvadomis, galima teigti, jog pradinio naujagimio gaivinimo mokymai, skirti neišnešiotų naujagimių tėvams – priemonė, galinti reikšmingai sumažinti naujagimių mirštamumą nuo staigaus kvėpavimo ir širdies sustojimo bei SKMS; be to, PNG mokėjimas – svarbus faktorius, darantis teigiamą įtaką neišnešiotų naujagimių tėvų psichologinei būklei. Daugelyje pasaulio valstybių PNG mokymai yra rutiniškai vedami neišnešiotų naujagimių tėvams prieš išrašant naujagimį namo, tačiau, siekiant maksimalaus įgūdžių įsisavinimo, mokymai turėtų būti reguliariai kartojami rizikos grupių naujagimių tėvams.
20
11. TYRIMO METODIKA
11.1 Darbo atlikimo metodika
LSMUL KK Neonatologijos klinikoje buvo atliktas kokybinis momentinis tyrimas.
Tiriamieji: LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2020 sausio – gruodžio mėnesių laikotarpiu gimusių neišnešiotų, mažesnės kaip 36 savaičių gestacijos, naujagimių tėvai, dalyvavę pradinio naujagimio gaivinimo (PNG) mokymuose, kurie buvo vedami LSMUL KK Neonatologijos klinikoje.
Įtraukimo į tyrimą kriterijai: Tėvai dalyvavo PNG mokymuose, naujagimis – mažesnės, nei 36 savaičių gestacijos.
Neįtraukimo į tyrimą kriterijai: Tėvai nedalyvavo PNG mokymuose, tyrimo dalyvių naujagimis gimė didesnės, nei 36 savaičių gestacijos, nesutikimas dalyvauti tyrime.
Tyrimo planavimas: Remiantis mokymo kurso kokybės vertinimo rekomendacijomis ir pasiekimų vertinimu, buvo sudaryta anoniminė anketa. Anketa bei sutikimo forma buvo duoti tiriamiesiems užpildyti iš karto po PNG mokymų.
Dėl COVID 19 pandemijos, vertinant galimą viruso užsikrėtimo riziką tėvams naudojant manekeną, laikinai buvo sustabdyti PNG mokymai ir tyrimas. PNG mokymai buvo pratęsti gavus vienkartines apsaugines priemones manekeno burnai/veidui uždengti, taip apsaugant mokančiuosius nuo galimo užsikrėtimo COVID 19 infekcija. Iki pandemijos mokymai vyko 8 – 10 asmenų grupelėse, pandemijos metu vyko individualūs užsiėmimai. Tyrimo imtį sudarė 53 tiriamieji.
Anketą sudarė 2 dalys: mokomojo užsiėmimo kokybės įvertinimas ir savęs įvertinimas (užsiėmimo metu įgytų žinių ir praktinių įgūdžių įsivertinimas). Anketa buvo sudaryta iš atviro ir uždaro tipo (Likerto skalės) klausimų.
Į klausimyną buvo įtraukti duomenys apie respondentus: naujagimio gestacinis amžius, atstovavimas naujagimiui (mama, tėtis, močiutė, senelis), motyvas, kodėl atėjo į užsiėmimą, nuomonė apie užsiėmimą.
21 Pirmoje anketos dalyje pateikti uždaro tipo teiginiai apie PNG užsiėmimą ir žinias. Tyrime dalyvavę tėvai turėjo pasirinkti labiausiai jų nuomonę atspindintį atsakymą Likerto skalėje (1 – visiškai nesutinku; 2 – nesutinku; 3 – neturiu nuomonės; 4– sutinku; 5 – visiškai sutinku):
1. Užsiėmimas buvo gerai organizuotas.
2. Užsiėmimo metu pateikta teorinė medžiaga man buvo suprantama. 3. Užsiėmimo metu pateikta informacija man buvo naudinga.
4. Užsiėmimą vedę instruktoriai buvo geranoriški ir padėjo išmokti 5. Šio užsiėmimo metu įgijau naudingų įgūdžių.
6. Po šio užsiėmimo aš jaučiuosi tvirčiau, nes jei reikės, galėsiu padėti naujagimiui kvėpuoti.
7. Šiame užsiėmime turėtų dalyvauti visi naujagimių tėvai.
Antroje anketos dalyje taip pat pateikti uždaro tipo teiginiai apie gebėjimą po užsiėmimo atlikti PNG veiksmus. Tyrime dalyvavę tėvai turėjo pasirinkti labiausiai jų nuomonę atspindintį atsakymą Likerto skalėje (1 – visiškai nesutinku; 2 – nesutinku; 3 – neturiu nuomonės; 4 – sutinku; 5 – visiškai sutinku):
1. Aš moku nustatyti, ar reikia naujagimį gaivinti. 2. Aš žinau, kada reikia kviesti pagalbą.
3. Aš žinau, kada reikia atlikti pirmuosius gaivinimo veiksmus. 4. Aš moku atlikti pirmuosius gaivinimo veiksmus.
5. Aš žinau, kiek laiko turi trukti pirmieji gaivinimo veiksmai ir kvėpavimo įvertinimas.
6. Aš žinau, kada reikia pradėti įpūtimus.
7. Aš žinau, kaip atlikti įpūtimus burna į burną ir nosį, arba burna į burną. 8. Aš žinau, kada reikia atlikti krūtinės ląstos paspaudimus.
9. Aš žinau, kaip atlikti krūtinės ląstos paspaudimus. 10. Aš žinau, kada reikia baigti įpūtimus ir paspaudimus.
22 Duomenų rinkimo būdas: Po PNG užsiėmimo tėvai buvo kviečiami dalyvauti tyrime, prašoma užpildyti anketą.
Duomenų rinkimo laikotarpis: 2020 metų sausio-gruodžio mėnesiai.
Tyrimo dalyvių skaičius: Tyrime dalyvavo 53 tiriamųjų. Visi neišnešiotų naujagimių tėvai, kurie dalyvavo užsiėmimuose, sutiko dalyvauti tyrime. Visi tiriamieji pilnai užpildė anketą (atsako dažnis 100%).
Tiriamieji buvo suskirstyti pagal jų naujagimių gestacijos amžių į keturias grupes – į ypatingai mažo gestacinio amžiaus (gimę nuo 22 iki 27+6 savaičių gestacijos), labai neišnešiotus (gimę
nuo 28 iki 31+6 savaičių gestacijos), vidutiniškai neišnešiotus (gimę nuo 32 iki 33+6 savaičių gestacijos)
ir vėlyvus neišnešiotus (gimę nuo 34 iki 36+6). Dėl mažo tiriamųjų skaičiaus, vidutiniškai neišnešioti ir
vėlyvi neišnešioti naujagimiai buvo priskirti tai pačiai tiriamųjų grupei. Taigi, iš viso buvo tiriami 3 grupių – gimusių tarp 22–27 savaičių, 28–31 savaičių bei 32–35 savaičių gestacinio amžiaus naujagimių tėvų atsakymų vidurkiai.
11.2 Statistiniai duomenų analizės metodai
Tyrimo duomenys buvo suvedami ir koduojami „MS Excel“ programoje, o statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS 27.0“ programą.
Vienmatėje duomenų analizėje įverčių centrinė reikšmė ir sklaida pateikiama nurodant vidurkius ir standartinius nuokrypius (±SN), minimalias ir maksimalias reikšmes (pavyzdžiui, vertinant naujagimio gestacinį amžių savaitėmis). Dažnumas apibūdinamas nurodant procentinį pasiskirstymą (%) ir tikslų atsakiusiųjų skaičių (n).
Grupių normalumui tikrinti buvo taikytas Šapiro-Vilko kriterijus. Kadangi nustatyta p<0,05, kas netenkina normalumo sąlygų, bei dėl nedidelio imties tūrio, sąsajų analizėje buvo taikomi neparametriniai statistiniai kriterijai. Analitinėje statistikoje atliekant dvimatę analizę reiškinių pasiskirstymui tarp grupių palyginti taikytas chi kvadrato (χ2) kriterijus, kai jo prielaidos netenkinamos
(dėl per mažos tyrimo imties) – Fišerio tikslusis kriterijus. Rangų palyginimas tarp dviejų grupių atliktas naudojant Mano–Vitnio kriterijų. Tolydžiųjų kintamųjų ryšiams įvertinti naudotas Spirmeno koreliacijos koeficientas (). Vidurkio palyginimui tarp grupių taikytas Kruskalo–Voliso testas. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
23
12. REZULTATAI
12.1 Tiriamosios imties charakteristika
Tyrime dalyvavo 53 naujagimių tėvai - 81,1% (n=43) mamų ir 18,9% (n=10) tėčių (1 pav.).
1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį.
Tyrime dalyvavusių tėvų naujagimiai gimė neišnešioti – 22–35 savaičių gestacijos. Didžiausią grupę (17%) sudarė 29 sav. gestacinio amžiaus naujagimių tėvai. 15,1% buvo 30 sav. gestacinio amžiaus, 13,2% – 34 sav. gestacinio amžiaus naujagimių tėvai. Mažiausias grupes sudarė 22, 23 ir 24 sav. gestacinio amžiaus naujagimių tėvai – po 1,9%. Duomenys pateikti 2 paveiksle. Vidutinis naujagimių gestacinis amžius – 30 sav. ± 3,161 sav., mediana 30 sav.
81% 19%
24 2 pav. Tyrime dalyvavusių tėvų naujagimių pasiskirstymas pagal gestacijos savaitę.
12.2 Tėvų nuomonė apie pradinio naujagimio gaivinimo (PNG) mokymus
Buvo vertinami tyrime dalyvavusių tėvų atsakymai į atviro tipo klausimą „Kodėl atvykote į šį užsiėmimą?“. Susisteminus tiriamųjų atsakymus, nustatyta, kad dažniausia priežastis, dėl kurios tėvai atėjo į mokymus – noras išmokti padėti naujagimiui kvėpuoti (47%, n=25) ir apsaugoti naujagimį nuo staigios kūdikių mirties sindromo (32%, n=17). Rezultatai pateikti 3 paveiksle.
3 pav. Priežastys, lėmusios dalyvavimą PNG užsiėmime.
1.9 1.9 1.9 3.8 7.5 3.8 7.5 17.0 15.1 9.4 5.7 7.5 13.2 3.8 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 P ro ce n ta i Gestacijos savaitė 47% 32% 13%
8% Noriu išmokti padėti
naujagimiui kvėpuoti
Noriu mokėti apsaugoti naujagimį nuo staigios kūdikių mirties sindromo Iš kitų mamų žinojau, kad mokymai bus labai naudingi
Rekomendavo gydytojai, šeimos nariai
25 Buvo vertinami tyrime dalyvavusių tėvų atsakymai į atviro tipo klausimą „Kas užsiėmime patiko labiausiai?“. Susisteminus tiriamųjų atsakymus, nustatyta, jog tiriamiesiems labiausiai patiko praktinė dalis (41%, n=22) (4 pav.).
4 pav. Tiriamiesiems labiausiai patikusi PNG mokymų dalis.
Visi tiriamieji į klausimą „Kas Jums užsiėmimo metu nepatiko?“ atsakė, jog PNG užsiėmimo metu patiko viskas.
Buvo analizuojami tiriamųjų atsakymai į teiginius, susijusius su PNG mokymais. Nustatyta, jog visi tiriamieji (100%) visiškai sutiko, kad užsiėmimas buvo gerai organizuotas, mokymų metu pateikta informacija buvo naudinga, užsiėmimą vedę instruktoriai buvo geranoriški ir padėjo išmokti bei kad tokią informaciją turėtų gauti visų naujagimių tėvai. Atsakydami į teiginius, nei vienas iš tiriamųjų nepasirinko atsakymo varianto „visiškai nesutinku“, „nesutinku“ arba „neturiu nuomonės“. Duomenys pateikti 1 lentelėje.
25%
41% 34%
Teorinė dalis
Praktinė dalis
Patiko ir teorinė ir praktinė dalis
26 1 lentelė. Tėvų nuomonė apie pradinio naujagimio gaivinimo (PNG) mokymus
Vertinimo kriterijus Įvertinimas Likerto skalėje, atsakymų dažnis %, (n) Atsakymų vidurkis ir standartinis nuokrypis (SD) Visiškai nesutinku Nesutinku Neturiu nuomonės Sutinku Visiškai sutinku Užsiėmimas buvo gerai organizuotas 0 0 0 0 100% (n=53) 5 Užsiėmimas metu pateikta informacija man buvo suprantama 0 0 0 13% (n=7) 87% (n=46) 4,87 ± 0,342 Užsiėmimo metu pateikta informacija man buvo naudinga
0 0 0 0 100% (n=53) 5 Užsiėmimą vedęs mokymo instruktorius buvo geranoriškas ir padėjo išmokti 0 0 0 0 100% (n=53) 5
Šio užsiėmimo metu įgijau naudingų įgūdžių 0 0 0 4% (n=16) 96% (n=37) 4,94±0,233
Po šio užsiėmimo aš jaučiuosi tvirčiau, nes jei reikės, galėsiu padėti naujagimiui kvėpuoti 0 0 0 38% (n=20) 62% (n=33) 4,62 ±0,489 Tokią informaciją turėtų gauti visi naujagimių tėvai
0 0 0 0 100%
(n=53)
5
12.3 Tėvų nuomonė apie įgytus pradinio naujagimio gaivinimo įgūdžius
Analizavome, kaip tėvai vertina pradinio naujagimio gaivinimo mokymuose įgytus įgūdžius. Nustatėme, kad beveik visi naujagimių tėvai sutiko arba visiškai sutiko, kad moka nustatyti, ar reikia naujagimį gaivinti, žino, kada reikia kviesti pagalbą, kada atlikti pirmuosius gaivinimo veiksmus (PGV), kiek laiko turi trukti pirmieji gaivinimo veiksmai ir kvėpavimo įvertinimas, kaip atlikti
27 įpūtimus burna į burną ir nosį arba burna į burną, kada reikia pradėti įpūtimus, kada reikia atlikti krūtinės ląstos paspaudimus, kaip atlikti krūtinės ląstos paspaudimus, kada reikia baigti įpūtimus ir paspaudimus. Tik 4 proc. tiriamųjų neturėjo nuomonės, ar moka atlikti pirmuosius gaivinimo veiksmus (2 lentelė).
2 lentelė. Tėvų nuomonė apie įgytus pradinio naujagimio gaivinimo (PNG) įgūdžius
Vertinimo kriterijus Įvertinimas Likerto skalėje, atsakymų dažnis %, (n) Atsakymų vidurkis ir standartinis nuokrypis (SD) Visiškai nesutinku Nesutinku Neturiu nuomonės Sutinku Visiškai sutinku
Aš moku nustatyti, ar reikia naujagimį gaivinti
0 0 0 53%
(n=28)
47% (n=25)
4,47±0,504
Aš žinau, kada reikia kviesti pagalbą 0 0 0 26% (n=14) 74% (n=39) 4,74±0,445
Aš žinau, kada reikia atlikti PGV 0 0 0 21% (n=11) 79% (n=42) 4,79±0,409
Aš moku atlikti PGV 0 0 4%
(n=2) 40% (n=21) 56% (n=30) 4,53±0,575
Aš žinau, kiek laiko turi trukti PGV ir kvėpavimo įvertinimas 0 0 0 30% (n=16) 70% (n=37) 4,70±0,463
Aš žinau, kada reikia pradėti įpūtimus 0 0 0 38% (n=20) 62% (n=33) 4,62±0,489
Aš žinau, kaip atlikti įpūtimus burna į burną ir nosį, arba burna į burną
0 0 0 26%
(n=14)
74% (n=39)
4,74±0,445
Aš žinau, kada reikia atlikti krūtinės ląstos paspaudimus 0 0 0 30% (n=16) 70% (n=37) 4,70±0,463
Aš žinau, kaip atlikti krūtinės ląstos paspaudimus 0 0 0 32% (n=17) 68% (n=36) 4,68±0,471
Aš žinau, kada reikia baigti įpūtimus ir paspaudimus 0 0 0 40% (n=21) 60% (n=32) 4,60±0,494
28 12.4 Naujagimio gestacinio amžiaus įtaka tėvų nuomonei apie pradinio naujagimio gaivinimo (PNG) mokymus ir įgytus pradinio naujagimio gaivinimo įgūdžius
Analizavome naujagimio gestacinio amžiaus įtaką tėvų nuomonei apie PNG mokymus. Klausimai, į kuriuos visi tiriamieji atsakė vienodai, t. y. visi pasirinko atsakymą „visiškai sutinku“, analizuoti nebuvo. Reikšmingo ryšio tarp naujagimio gestacinio amžiaus ir tėvų nuomonės apie PNG mokymus neradome. Analizuojant atsakymų vidurkius pagal gestacijos amžiaus grupes (22–27sav., 28–31 sav. bei 32–35 sav.), reikšmingo skirtumo tarp grupių vidurkių nenustatėme (3 lentelė).
3 lentelė. Tėvų nuomonė (atsakymų vidurkiai pagal Likerto skalę) apie PNG mokymus priklausomai nuo naujagimių gestacinio amžiaus
Teiginys
Tiriamųjų grupių pagal naujagimio gestacijos amžių balų vidurkiai
p reikšmė- Kruskal-Voliso kriterijaus (grupių vidurkių) Spirmano koreliacijos koeficientas () - visos imties p reikšmė- Spiramno koreliacijos koeficiento (visos imties) 22–27 sav. 28–31 sav. 32–35 sav. Užsiėmimo metu pateikta
teorinė medžiaga man buvo suprantama
4,73 4,58 4,63 0,860 0,055 0,696
Po užsiėmimo jaučiuosi tvirčiau, nes jei reikės, galėsiu padėti naujagimiui kvėpuoti
5,00 4,92 4,94 0,652 -0,053 0,709
Šio užsiėmimo metu įgijau naudingų įgūdžių
29 Analizavome naujagimio gestacinio amžiaus įtaka tėvų nuomonei apie įgytus įgūdžius. Skaičiuota koreliacija tarp naujagimio gestacijos amžiaus ir tėvų nuomonės apie įgytus PNG įgūdžius. Analizuodami naujagimio gestacinio amžiaus įtaką tėvų nuomonei apie įgytus įgūdžius pagal grupių vidurkius, nustatėme, kad 22-27 sav. gestacinio amžiaus naujagimių tėvai reikšmingai dažniau įvertino žinantys, kada reikia atlikti pirmuosius gaivinimo veiksmus (p=0,04) (4 lentelė).
Nustatėme reikšmingą koreliaciją tarp naujagimio gestacinio amžiaus ir tėvų gebėjimo atlikti PNG veiksmus – kuo didesnės gestacijos savaitės naujagimis gimė, tuo geriau tėvai vertino savo gebėjimus atlikti pradinį naujagimio gaivinimą (= 0,304, p=0,027) (4 lentelė).
Nustatėme statistiškai reikšmingą koreliaciją tarp naujagimio gestacijos savaitės ir tėvų žinojimo, kada reikia atlikti krūtinės ląstos paspaudimus – kuo didesnės gestacijos savaitės naujagimis gimė, tuo labiau tėvai žinojo, kada reikia atlikti krūtinės ląstos paspaudimus (=0,302 p=0,028) (4 lentelė).
Nustatėme statistiškai reikšmingą koreliaciją tarp naujagimio gestacijos savaitės ir tėvų žinojimo, kaip reikia atlikti krūtinės ląstos paspaudimus – kuo didesnės gestacijos savaitės naujagimis gimė, tuo labiau tėvai žinojo, kaip reikia atlikti krūtinės ląstos paspaudimus (= 0,332, p=0,015) (4 lentelė).
30 4. lentelė. Tėvų nuomonė (atsakymų vidurkiai pagal Likerto skalę) apie įgytus PNG įgūdžius
priklausomai nuo naujagimio gestacinio amžiaus
Teiginys
Tiriamųjų grupių pagal naujagimio gestacijos amžių balų vidurkiai
p reikšmė- Kruskal-Voliso kriterijaus (grupių vidurkių) Spirmano koreliacijos koeficientas () - visos imties p reikšmė- Spiramno koreliacijos koeficiento (visos imties) 22-27 sav. 28-31 sav. 32-35 sav. Aš moku nustatyti, ar reikia
naujagimį gaivinti 4,64 4,35 4,56 0,191
-0,007 0,958
Aš žinau, kada reikia kviesti
pagalbą 4,73 4,69 4,81 0,695
0,121 0,388
Aš žinau, kada reikia atlikti
PGV 5,00 4,65 4,88 0,040
0,070 0,616
Aš moku atlikti PGV
4,36 4,50 4,69 0,291 0,304 0,027
Aš žinau, kiek turi trukti PGV
ir kvėpavimo įvertinimas 4,64 4,65 4,81 0,495
0,142 0,311
Aš žinau, kada reikia pradėti
įpūtimus 4,45 4,62 4,75 0,303
0,190 0,174
Aš žinau, kaip reikia atlikti
įpūtimus 4,73 4,69 4,81 0,695
0,142 0,310
Aš žinau, kada reikia atlikti
krūtinės ląstos paspaudimus 4,45 4,69 4,88 0,068
0,302 0,028
Aš žinau, kaip reikia atlikti
krūtinės ląstos paspaudimus 4,45 4,65 4,88 0,069
0,332 0,015
Aš žinau, kada reikia baigti
įpūtimus ir paspaudimus 4,45 4,58 4,75 0,289
31 12.5 Atstovavimo naujagimiui (tėtis, mama) įtaka tėvų nuomonei apie pradinio naujagimio gaivinimo (PNG) mokymus ir įgytus įgūdžius
Analizavome atstovavimo naujagimiui (tėtis, mama) įtaką tėvų nuomonei apie pradinio naujagimio gaivinimo (PNG) užsiėmimą. Reikšmingo balų vidurkių skirtumo tarp naujagimių mamų ir tėčių atsakymų į teiginius apie PNG užsiėmimą neradome (p>0,05). Analizuoti klausimai ir atsakymų vidurkiai pateikti 5 paveiksle.
p>0,05
5 pav. Mamų ir tėčių atsakymų į teiginius apie PNG užsiėmimą ir žinias vidurkiai.
Analizavome ryšį tarp tiriamųjų atstovavimo naujagimiui ir gebėjimo atlikti PNG. Nebuvo teiginių, į kuriuos visi tiriamieji atsakytų vienodai, todėl buvo analizuojami visi teiginiai. Reikšmingo balų skirtumo tarp naujagimių mamų ir tėčių atsakymų į teiginius apie įgytus PNG įgūdžius neradome (p>0,05). Duomenys pateikti 6 paveiksle.
4.6 4.8 4.8 4.63 4.98 4.88 0 1 2 3 4 5
Po užsiėmimo jaučiuosi tvirčiau, nes jei reikės, galėsiu padėti naujagimiui kvėpuoti Šio užsiėmimo metu įgijau naudingų įgūdžių Užsiėmimo metu pateikta teorinė medžiaga man
buvo suprantama
32
p>0,05
6 pav. Mamų ir tėčių atsakymų į teiginius apie įgytus PNG įgūdžius vidurkiai. 4.4 4.6 4.7 4.6 4.6 4.6 4.4 4.6 4.8 4.6 4.65 4.7 4.7 4.77 4.63 4.72 4.56 4.84 4.72 4.44 0 1 2 3 4 5
10. Aš žinau, kada reikia baigti įpūtimus ir paspaudimus
9. Aš žinau, kaip reikia atlikti krūtinės ląstos paspaudimus
8. Aš žinau, kada reikia atlikti krūtinės ląstos paspaudimus
7. Aš žinau, kaip reikia atlikti įpūtimus 6. Aš žinau, kada reikia pradėti įpūtimus 5 Aš žinau, kiek turi trukti PGV ir
kvėpavimo įvertinimas 4. Aš moku atlikti PGV 3. Aš žinau, kada reikia atlikti PGV 2. Aš žinau, kada reikia kviesti pagalbą 1. Aš moku nustatyti, ar reikia naujagimį
gaivinti
Įvertinimas Likerto skalėje Mama Tėtis
33
13. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo metu analizavome neišnešiotų naujagimių tėvų nuomonę apie PNG mokymus ir įgytus gaivinimo įgūdžius bei naujagimio gestacinio amžiaus ir atstovavimo naujagimiui (tėtis, mama) įtaką. Mūsų darbo tikslas – įvertinti naujagimių tėvų požiūrį į pradinio naujagimio gaivinimo (PNG) mokymus.
Analizuodami tyrimo dalyvių priežastis, dėl kurių atvyko į PNG mokymus, nustatėme, jog dažniausios priežastys – noras išmokti padėti naujagimiui kvėpuoti (47% tiriamųjų) bei apsaugoti naujagimį nuo staigios kūdikių mirties sindromo (32% tiriamųjų). 2019 metais Australijoje atliktame tyrime 164 naujagimių tėvų buvo klausiama, ar jų nuomone, PNG mokymai yra reikalingi ir, jei taip, kodėl. 163 tiriamieji (99%) atsakė, jog PNG mokymai yra reikalingi, į atvirą klausimą – kodėl, 34% tiriamųjų atsakė, kad mokymai suteikia galimybę išmokti išgelbėti naujagimio gyvybę, 27% atsakė, jog mokymai yra svarbūs dėl SKMS rizikos [43].
2015 m Airijoje atliktame tyrime buvo vertinami 77 besilaukiančių moterų (32 ir daugiau savaičių nėštumo) žinios ir gebėjimai atlikti PNG prieš mokymus, iš karto po jų bei praėjus 6 mėnesiams. Nustatytas statistiškai reikšmingas pokytis, vertinant dalyvių PNG žinias ir atlikimą prieš mokymus, po jų ir praėjus 6 mėnesiams; be to, net 37,9% dalyvių pasidalino PNG video medžiaga su šeimos nariais ir kitomis nėščiosiomis, taip skatindamos PNG mokymus ir savo artimųjų tarpe. Absoliuti dauguma dalyvių (57 iš 58) po tyrimo teigė, jog jų nuomone, PNG mokymai turėtų būti privalomi visiems naujagimių tėvams [44]. Mūsų tyrimo metu nustatyta, jog 100% tiriamųjų mano, kad pradinio naujagimio mokymus turi praeiti visi naujagimių tėvai.
2014 m. Singapūre atliktame tyrime buvo analizuojamos 375 Singapūro ligoninėje gimusių naujagimių tėvų žinios apie PNG. Lyginant tėvų, prieš tyrimą praėjusių PNG mokymus, ir tėvų, PNG mokymus neturėjusių, atsakymus, nustatyta, jog mokymus praėję tėvai teisingai į klausimus atsakė statistiškai reikšmingai dažniau. Dauguma tėvų, nepraėjusių PNG mokymus, po tyrimo teigė, jog norėtų mokymus praeiti [25]. Panaši išvada gauta kitame PNG mokymo tyrime, atliktame Pensilvanijoje, JAV, kuriame buvo vertinamos 100 sveikų naujagimių motinų PNG žinios ir gebėjimai. Prieš tyrimą 81% dalyvių sutiko su teiginiu, jog PNG mokymai yra ypatingai svarbūs,
34 kuomet po tyrimo su šiuo teiginiu sutiko net 96% dalyvių (statistiškai reikšmingas skirtumas) [45]. Visi mūsų tyrimo dalyviai teigia, jog tyrimo metu gavo naudingos informacijos.
35
14. IŠVADOS
1. Visi tyrime dalyvavę neišnešiotų naujagimių tėvai yra patenkinti pradinio naujagimio gaivinimo mokymais (jie buvo gerai organizuoti, informacija buvo suprantama ir naudinga, instruktorius padėjo išmokti, įgijo naudingų žinių ir jaučiasi tvirčiau) ir mano, kad tokius mokymus turėtų gauti visi naujagimių tėvai.
2. Visi tiriamieji mano, kad žino, kada ir kaip įvertinti gaivinimo poreikį, atlikti įpūtimus, krūtinės ląstos paspaudimus; 96% tiriamųjų mano, kad žino, kaip atlikti pirmuosius gaivinimo veiksmus.
3. Neišnešioto naujagimio gestacinis amžius neturi įtakos tėvų nuomonei apie pradinio naujagimio gaivinimo (PNG) mokymus, tačiau turi įtakos nuomonei apie įgytus pradinio naujagimio gaivinimo įgūdžius: didesnės gestacijos naujagimio tėvai geriau vertino savo gebėjimus atlikti pradinį naujagimio gaivinimą, dažniau žinojo, kada reikia atlikti krūtinės ląstos paspaudimus, bei kaip reikia atlikti krūtinės ląstos paspaudimus, tačiau mažiausios gestacijos naujagimių tėvai geriausiai žino, kada reikia atlikti pradinį naujagimio gaivinimą. 4. Atstovavimas naujagimiui (tėtis, mama) nuomonei apie pradinio naujagimio gaivinimo (PNG)
mokymus ir įgytus įgūdžius įtakos neturi.
36
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Pradinio naujagimio gaivinimo mokymai turi būti vedami visiems neišnešiotų naujagimių tėvams perinataliniuose centruose.
2. Mokymus turi sudaryti teorinė ir praktinė dalys, su galimybe kiekvienam mokymų dalyviui įgauti praktinių įgūdžių.
3. Mažiausios gestacijos neišnešiotų naujagimių, gimusių iki 28 gestacijos savaitės, tėvams turi būti skiriamas ypatingas dėmesys mokinant atlikti PNG veiksmus, siekiant užtvirtinti gaivinimo įgūdžius.
37
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Pathirana J, Muñoz FM, Abbing-Karahagopian V, et al. Neonatal death: Case definition & guidelines for data collection, analysis, and presentation of immunization safety data. Vaccine. 2016; 34(49): p. 6027-6037.
2. Thillagavathie Pillay. Parent-Carer Education: Reducing the Risks for Neonatal and Infant Mortality. In: Neonatal Medicine, edited by Antonina I. Chubarova. Russia, 2019.
3. Abdel Razeq NM, Khader YS, Batieha AM. The incidence, risk factors, and mortality of preterm neonates: A prospective study from Jordan (2012-2013). Turkish Journal of Obstetrics and Gynecology. 2017; 14(1): p. 28-36.
4.Metodika. Naujagimio gaivinimas. 2014.
5. Glass HC, Costarino AT, Stayer SA, Brett CM, Cladis F, Davis PJ. Outcomes for extremely premature infants. Anesthesia & Analgesia. 2015 Jun;120(6): p. 1337–1351.
6. Seaton SE, Barker L, Jenkins D, Draper ES, Abrams KR, Manktelow BN. What factors predict length of stay in a neonatal unit: A systematic review. BMJ Open. 2016; 6(10).
7. Vega RM, Kaur H, Edemekong PF. Cardiopulmonary Arrest in Children. [Updated 2020 Jul 17]. In: StatPearls Journal. 2021.
8. Berg MD, Schexnayder SM, Chameides L, Terry M, Donoghue A, Hickey RW, et al. Part 13 : Pediatric Basic Life Support 2010 American Heart Association Guidelines for Cardiopulmonary Resuscitation and Emergency Cardiovascular Care. 2010: p. 862–875.
9. Metodika. Naujagimių apnėjų diagnostika ir gydymas. 2014.
10. Eichenwald EC: Apnea of Prematurity. Committee on Fetus and Newborn, American Academy of Pediatrics. Pediatrics. 2016 Jan;137(1). doi: 10.1542/peds: p. 2015-3757.
11. Olivier F, Nadeau S, Caouette G, Piedboeuf B. Association between Apnea of Prematurity and Respiratory Distress Syndrome in Late Preterm Infants: An Observational Study. Frontiers in Pediatrics Journal. 2016 Sep 26;4: p. 105.
38 12. Haxhija EQ, Rosegger H, Prechtl HF. Vagal response to feeding tube insertion in preterm infants: has the key been found? Early Hum Dev. 1995 Mar 17;41(1): p. 15-25.
13. Anastasis Georgoulas, Laura Jones, Maria Pureza Laudiano-Dray, Judith Meek, Lorenzo Fabrizi, Kimberley Whitehead, Sleep–wake regulation in preterm and term infants, Sleep, Volume 44, Issue 1, January 2021.
14. Primhak R, O’Brien C. SLEEP APNOEA. Archives of Disease in Childhood - Education and Practice. [Internet]. 2005 Dec 1; 90(4): p. 87-91.
15. Juodytė D., Varoneckas G. Naujagimių miego apnėja: patogenezė, diagnostika ir gydymas. SVEIKATOS MOKSLAI, 2014, 24 tomas, Nr. 5, p. 73-77
16. Adams SM, Ward CE, Garcia KL. Sudden infant death syndrome. Am Fam Physician. 2015 Jun;91(11): p. 778–783.
17. Fleming PJ, Blair PS, Bacon C, Bensley D, Smith I, Taylor E, Berry J, Golding J, Tripp J. Environment of infants during sleep and risk of the sudden infant death syndrome: results of 1993-5 case-control study for confidential inquiry into stillbirths and deaths in infancy. Confidential Enquiry into Stillbirths and Deaths Regional Coordinators and Researchers. BMJ. 1996.
18. Bubnaitienė, V. Staigios kūdikių mirties sindromas. Vaikų pulmonologija ir alergologija. 2001, Nr.3, p. 1444-1454
19. Hoyert DL, Xu J. Deaths: preliminary data for 2011. National Vital Statistics System Rep. 2012 Oct 10;61(6): p.1-51.
20. Sveikatos statistika- Higienos institutas
https://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/Kudikiu_mirtingumas_2016.pdf
21. Duncan JR, Byard RW. Sudden Infant Death Syndrome: An Overview. In: Duncan JR, Byard RW, editors. SIDS Sudden Infant and Early Childhood Death: The Past, the Present and the Future. University of Adelaide Press. Australia, 2018. p. 19-71.
22. Athanasakis E, Karavasiliadou S, Styliadis I. The factors contributing to the risk of sudden infant death syndrome. Hippokratia [Internet]. 2011 Apr;15(2); p. 127–131.
39 23. Filiano JJ, Kinney HC. A perspective on neuropathologic findings in victims of the sudden infant death syndrome: the triple-risk model. Biology of the Neonate. 1994; 65(3-4); p. 194-197.
24. Parsons,S., MacKinnon RJ. Teaching parents infant resuscitation. Infant journal [Internet]. 2009; 5(3), p. 77–80.
25. Chia PCY, Lian W Bin. Parental knowledge, attitudes and perceptions regarding infant basic life support. Singapore Med J. 2014 Mar;55(3): p. 137–145.
26. Pellegrino JL, Bogumil D, Epstein JL, Burke R V, Cross AR. Two-thumb-encircling advantageous for lay responder infant CPR : a randomized manikin study. BMJ Journal, Volume 104, Issue 6, 2019
p. 530–534.
27. Maier RF, Blondel B, Piedvache A, Misselwitz B, Petrou S, Van Reempts P, et al. Duration and Time Trends in Hospital Stay for Very Preterm Infants Differ Across European Regions. Pediatric Critical Care Medicine [Internet]. 2018. 1153–1161.
28. Gurinskaitė L, Jurgelevičiūtė K, Grušnytė K, Jakelytė L, Joskaudaitė G, Gierasimovič Z. Nursing and care of pre-born. Vilnius, 2020.
29. Parsons,S., MacKinnon RJ. Teaching parents infant resuscitation. Infant [Internet]. 2009; 5(3): p. 77–80.
30. Boykova M. Transition From Hospital to Home in Parents of Preterm Infants. Continuing Education. Volume 30 Number 4, 2016; 30(4): p. 327–348.
31. Lee JY, Lee JH, Yeon GM, Jung YJ. Parental anxiety regarding premature infants and factors affecting parental concern. Journal for Specialists in Pediatric Nursing. 2019 Oct;24(4): p. 122-166. 32. Holditch-Davis D, Bartlett TR, Blickman AL, Miles MS. Posttraumatic stress symptoms in mothers of premature infants. Journal of Obstetric, Gynecologic, & Neonatal Nursing. 2003; 32(2); p. 161–171.
33. Busse M, Stromgren K, Thorngate L, Thomas KA. Parents’ responses to stress in the neonatal intensive care unit. Critical Care Nurse Journal. 2013 Aug; 33(4): p. 52–60.
40 34. Dmitrijevaitė, A., Šmigelskas, K. Neišnešiotus naujagimius pagimdžiusių moterų patiriamas nerimas ir depresijos rizika bei galimai su jais susiję veiksniai. Visuomenės sveikata. Vilnius: Higienos institutas, 2013, Nr. 1(60); p. 78-88
35. Knight LJ, Wintch S, Nichols A, Arnolde V, Schroeder AR. Saving a life after discharge: CPR training for parents of high-risk children. Journal for Healthcare Quality. National Association for Healthcare Quality. 2013;35(1); p. 9–16.
36. Moser D. K, Dracup K, Doering L V. Effect of cardiopulmonary resuscitation training for parents of high-risk neonates on perceived anxiety, control, and burden. Heart Lung. 1999;28(5); p. 326–333. 37. Dracup K, Moser DK, Doering L V, Guzy PM, Juarbe T. A controlled trial of cardiopulmonary resuscitation training for ethnically diverse parents of infants at high risk for cardiopulmonary arrest. Crit Care Medicine. 2000 Sep;28(9); p. 3289–3295.
38. Burnham N, Feeley N, Sherrard K. Parents’ Perceptions Regarding Readiness for Their Infant’s Discharge from the NICU. Neonatal Network Journal. 2013 Sep 1;32: p. 324–334.
39. Dracup K, Moser DK, Doering L V, Guzy PM. Comparison of cardiopulmonary resuscitation training methods for parents of infants at high risk for cardiopulmonary arrest. Annals of Emergency Medicine. 1998 Aug;32(2), p. 170–177.
40. Brannon TS, White LA, Kilcrease JN, Richard LD, Spillers JG, Phelps CL. Use of instructional video to prepare parents for learning infant cardiopulmonary resuscitation. Proceedings (Baylor University Medical Center). 2009 Apr;22(2): p. 133–137.
41. Dracup K, Doering L V, Moser DK, Evangelista L. Retention and use of cardiopulmonary resuscitation skills in parents of infants at risk for cardiopulmonary arrest. Journal of Pediatric Nursing. 1998;24(3): p. 217–219.
42. Beskind DL, Stolz U, Thiede R, Hoyer R, Burns W, Brown J, et al. Viewing a brief chest-compression-only CPR video improves bystander CPR performance and responsiveness in high school students: A cluster randomized trial. Resuscitation Journal. 2016 Jul;104, p. 28–33.
43. Stephens, N. Perceptions of parental awareness, knowledge, and anxiety levels regarding Infant Cardiopulmonary Resuscitation training amongst parents residing in Southern Tasmania. University of Notre Dame Australia. 2019
41 44. Barry M. An evaluation of expectant parents’ knowledge, satisfaction and use of a self-instructional infant CPR kit. Midwifery. 2015 Aug; 31(8): p. 805-810.
45. Chia PCY, Lian W Bin. Parental knowledge, attitudes, and perceptions regarding infant basic life support. Singapore Medicine Journal. 2014 Mar;55(3): p. 137–145.
