LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Simona Laučiūnaitė
Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka
reprodukcijos rodikliams
Influence of somatic cell count on reproductive parameters
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: Dr. Jūratė Rudejevienė
2 DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka reprodukcijos rodikliams“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 101.1. Nuostoliai, kuriuos sukelia padidėjęs SLS ir reprodukcijos sutrikimai. ... 10
1.2. Veiksniai, kurie turi įtakos somatinių ląstelių skaičiui ... 11
1.3. Veiksniai, kurie turi įtakos reprodukcijos rodikliams ... 12
1.4. Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka servis periodui. ... 13
1.5. Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka sėklinimo indeksui. ... 14
1.6. Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka veršingumo trukmei. ... 14
1.7. Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka pirmajai rujai po apsiveršiavimo. ... 15
1.8. Karvių laktacijos įtaka SLS ir reprodukcijos rodikliams. ... 15
2. Tyrimo metodai ir medţiaga ... 17
2.1. Darbo metodika ... 17
2.2. Karvių bandos reprodukcijos analizė ... 17
2.3. Karvių pieno sudėties rodikliai ... 18
2.4. Servis periodas ... 18
2.5. Sėklinimo indeksas ... 19
2.6. Veršingumas ... 19
2.7. Pirma ruja ... 20
2.8. Laktacijos ... 20
2.9. Statistinė duomenų analizė ... 21
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 22
3.1. Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka servis periodui ... 22
3.2. Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka sėklinimo indeksui ... 23
3.3. Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka veršingumo trukmei ... 24
3.4. Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka pirmajai rujai po apsiveršiavimo ... 25
3.5. Karvių laktacijos įtaka somatinių ląstelių skaičiui ir reprodukcinėms savybėms... 26
4 IŠVADOS ... 33 PASIŪLYMAI ... 34 PADĖKA ... 35 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 36
5
SANTRAUKA
Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka reprodukcijos rodikliams
Simona Laučiūnaitė Magistro baigiamasis darbas
Tyrimo tikslas buvo, nustatyti, somatinių ląstelių skaičiaus įtaką reprodukcinėms savybėms, kaip
servis periodui, sėklinimo indeksui, veršingumo trukmei ir pirmajai rujai po apsiveršiavimo. Taip pat
vienas iš uţdavinių buvo laktacijos įtaka somatinių ląstelių skaičiui, bei reprodukcinėms savybėms. Tyrimui buvo atrinktos 73 karvės. Karvių somatinių ląstelių skaičius buvo skaičiuojamas kas mėnesį, remiantis VĮ „Pieno tyrimai“ duomenimis ir skirstoma į penkias grupes, pagal somatinių ląstelių skaičių nuo apsiveršiavimo iki apsiveršiavimo, taip pat nuo apsiveršiavimo iki servis periodo pabaigos, nuo apsėklinimo iki apsiveršiavimo ir nuo apsiveršiavimo iki pirmos rujos. Laktacijos įtakai nustatyti, karvės grupuojamos pagal laktacijas iki ketvirtos laktacijos ir lyginama laktacijos įtaka somatinių ląstelių skaičiui, servis periodui, sėklinimo indeksui, veršingumo trukmei ir pirmajai rujai po apsiveršiavimo.
Tyrimo rezultatai: ilgiausia vidutinė servis periodo trukmė yra penktoje grupėje, o pirmoje maţiausia, servis periodas ilgėja didėjant SLS. Maţiausias vidutinis sėklinimo indeksas pirmoje ir antroje grupėje, o didţiausias penktoje grupėje. Vidutiniškai 0,6 proc. trumpėja veršingumo trukmė kiekvienoje grupėje, didėjant somatinių ląstelių skaičiui. Ilgiausias laiko tarpas iki pirmos rujos po apsiveršiavimo vidutiniškai yra 66 dienos ketvirtoje laktacijoje, o trumpiausias laiko tarpas antroje laktacijoje 58 dienos. Didėjant karvės laktacijai didėja somatinių ląstelių skaičius piene, sėklinimo indeksas. Didėjant laktacijai veršingumo trukmė trumpėja, o pirmoji ruja po apsiveršiavimo pasireiškia greičiau pirmojoje laktacijoje nei ketvirtoje. Servis periodas 3 laktacijoje didesnis, nei kitose laktacijose Apibendrinant galima teigti, kad somatinių ląstelių skaičiaus didėjimas turi įtakos karvių reprodukcijai, taip pat ir laktacijos didėjimas paveikia reprodukcines savybes.
Raktaţodţiai: somatinių ląstelių skaičius, servis periodas, veršingumas, pirma ruja, sėklinimo indeksas, laktacija.
6
SUMMARY
Influence of somatic cell count on reproductive parameters Simona Laučiūnaitė
Master„s Thesis
The aim was to determine the somatic cell count influence the reproductive performance, as the server period, insemination index, duration of pregnancy and the first estrus after calving. It is also one of the objectives was the influence of lactation somatic cell count and the reproductive performance.
The study selected 73 cows. Cow somatic cell count was calculated on a monthly basis, VĮ „Pieno tyrimai“ data and divided into five groups, according to the somatic cell count from calving to calving, as well as from calving to servis period, from insemination to calving and after calving to first estrus . Lactation affected by the cows are grouped according to the fourth lactation and lactation and compared the influence of lactation somatic cell count, servis period, insemination index, duration of pregnancy and the first estrus after calving.
The results: the longest average period duration is the fifth group, and the first at the minimum service period was longer with increasing SCC. The lowest average insemination index of the first and second group, and the largest in the fifth group. On average, 0.6 percent. shorter duration of pregnancy in each group, the increase of somatic cell count. The longest period of time until the first estrus after calving, on average, 66 days in the fourth lactation, and in the shortest period of time in the second lactation 58 days. With increasing cow's lactation increases the somatic cell count in milk, insemination index. With increasing lactation shorter duration of gestation and the first estrus after calving occurs faster in the first lactation than fourth. Servis lactation period 3 higher than in other lactations.
In summary, the increase in the number of somatic cells affect cow reproduction, including lactation increase affects reproductive performance.
7
SANTRUMPOS
SLS – Somatinių ląstelių skaičius d. – Dienos
proc. - Procentai t. y. – tai yra TNF-α - citokinas ml. – mililitrai tūkst. – tūkstantis mlrd. – milijardas kt. - kiti
8
ĮVADAS
Pasak mokslininko, Aur´elien Madouasse (2010), kai somatinių ląstelių skaičius viršija ribą (paprastai 200.000 ląstelių / ml) pieno supirkimo kaina maţėja, todėl ūkininkai turi tiesioginę finansinę paskatą somatinių ląstelių skaičiaus stebėjimui (1). Išlaikyti savo gyvūnus sveikus ir produktyvius yra viena iš jų. Padidėjęs SLS gali sukelti pajamų nuostolius, sumaţinti pieno gamybą, galimos sankcijos, pakeisti pieno kokybės rodiklius ir padidinti sergančių karvių gaišimo riziką. Stebėjimas SLS piene atskirų karvių gali pagerinti bandos sveikatingumą, įskaitant geresnį reprodukcijos efektyvumą. Somatines ląsteles piene sudaro daugiausia karvės baltųjų kraujo ląstelių, kurios kovoja prieš mastitą sukeliančias bakterijas, patenkančias į tešmenį. Šios ląstelės yra visada piene. Tačiau, kai infekcinių ligų sukėlėjai patenka į tešmenį ar kai tešmuo yra paţeistas, somatinių ląstelių skaičius gali gerokai padidėti (2).
Pieno pramonė reikalauja aukštos kokybės ţalio pieno, pieno produktų gamybai. Siekiant įvykdyti šį poreikį, ūkininkai turi gaminti aukštos kokybės pieną iš sveikų ir labai produktyvių karvių (3). Pasaulinė pieno gamyba 2012 metais padidėjo 2,2%, o nuo 2005 metų pieno gamyba pasauliniu mastu tik auga (4). Padidėjus primilţiui atsiranda įvairių problemų – pablogėjusi gyvulių sveikata, sutrumpėjęs produktyvus amţius, suprastėjusios karvių reprodukcinės savybės ir didesnis somatinių ląstelių skaičius. Padidėjus somatinių ląstelių skaičiui gaunama maţiau pieno (5). Somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimas ne tik reiškia maţesnį pieno primilţį, bet ir infekcines ligas kaip mastitą. Padidėjęs SLS rodo tešmens uţdegimą, taip pat SLS neigiamai veikia pieno kokybę (6) ir sumaţina galiojimo laiką (7).
Servis periodas vidutiniškai trunka 60 dienų. Servis periodo svyravimai priklauso nuo somatinių
ląstelių skaičiaus, bei nuo SLS priklauso ir sėklinimo indeksas, kuris optimalu, jei karvių sėklinimo indeksas yra apie 2,2, o telyčių - apie 1,6 (8).
Veršingumo trukmė (277 - 288 d.) priklauso nuo veislės (svyruoja plius, minus 9 d.), genetinių faktorių, bei somatinių ląstelių skaičiaus. Pagal, Skarzynski DJ, Miyamoto Y, Okuda K., (2000) didėjant somatinių ląstelių skaičiui veršingumo trukmė maţėja (9,10).
Karvės rujoja kas 19 - 22d., tai po apsiveršiavimo iki pastebimos pirmos rujos yra nuo 45 iki 50 dienų daugumai karvių, kadangi pirmoji ruja daţniausiai būna tyli ir nepastebima (9,11).
Mastito kontrolė yra pirmaeilės svarbos. Prevencinės priemonės papildomai kainuoja, todėl turi būti įvertinti ekonominiai nuostoliai kuriuos sukelia mastitas. Pagrindinė sudedamoji dalis ekonominių nuostolių yra susijusi su slaptuoju mastitu ir sumaţinta pieno gamyba (12).
9 Darbo tikslas: : Išanalizuoti somatinių ląstelių skaičiaus sąryšį su karvių reprodukcijos rodikliais. Darbo uţdaviniai:
1. Susisteminti literatūros duomenis apie somatinių ląstelių skaičiaus įtaką karvių reprodukcijos rodikliams;
2. Išanalizuoti SLS įtaką servis periodui; 3. Išanalizuoti SLS įtaką sėklinimo indeksui; 4. Išanalizuoti SLS įtaką veršingumo trukmei;
5. Išanalizuoti SLS įtaką pirmajai rujai po apsiveršiavimo;
10
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Nuostoliai, kuriuos sukelia padidėjęs SLS ir reprodukcijos sutrikimai.
Pieno pramonėje ekonomiškai efektyvios karvių bandos yra būtina sąlyga. Pieno primilţis iš karvės ir sergamumas mastitu yra svarbūs rodikliai ekonominiu poţiūriu (13). Mastitas laikoma brangiausia liga pieno gamyboje, daugiausia dėl savo didelio paplitimo ir neigiamo poveikio pieno kiekiui ir sudėčiai (14). Sumaţėjęs primilţis ir didelis somatinių ląstelių skaičius gali rodyti infekcines ligas (15-18). Somatinių ląstelių skaičius (SLS) atrajotojams yra kiekybinis rodiklis rodantis mastitą. Kai yra bakterinė infekcija, audinių paţeidimai, ar kiti uţdegiminiai procesai, turintys įtakos tešmens audiniams, SLS staigiai padidėja piene (19). Somatinių ląstelių skaičius padidėja dėl baltųjų kraujo ląstelių patekimo iš kraujo į pieno liauką (20). Jų pagrindinė funkcija yra tešmens apsauga nuo bakterijų (21).
Mastitas – tai mikrobų sukeltas ūminis infekcinis pieno liaukos uţdegimas. Jis būna klinikinis arba slaptasis. Slaptasis mastitas yra labiau paplitęs nei klinikinis mastitas ir ekonominius nuostolius sergant slaptuoju mastitu yra sunkiau įvertinti (22). Kadangi mastitas pasitaiko daugelyje bandų ekonominiai nuostoliai dėl šios ligos yra dideli. Wolter ir Bonsels (2013) apskaičiuota metiniai nuostoliai dėl mastito Vokietijoje 1,4 mlrd. eurų. Kiekvieno slaptojo mastito gydymas vidutiniškai kainuoja 250 eurų, ilgai trunkantis klinikinis mastitas kainuoja iki 500 eurų vienai karvei. (23).
Ar produktyvumas labai sumaţės, priklauso nuo uţdegimo laipsnio, kurį galima nustatyti pagal SLS piene. Jei SLS yra 100 tūkst./ml, pieno kiekis proporcingai maţėja SLS didėjimui. Remiantis S. Japerto ir R. Japertienės tyrimų rezultatais, karvių produktyvumas dėl šios ligos iš vieno tešmens ketvirčio per dieną sumaţėja 25–35 proc., iš karvės per laktaciją – 10–15 proc., iš karvių bandos per laktaciją – 5–10 proc. Jei SLS viršija 200 tūkst./ml ribą 100-tu tūkst./ml, netenkama 2,5 proc. pieno produkcijos, jei 200 tūkst./ml – 5 proc., t. y. 100 tūkst./ml virš normos prilygsta 2,5 proc. prarandamo pieno kiekiui (pavyzdys: jei SLS bandoje siekia 500 tūkst./ml, netenkama 7,5 proc. pieno produkcijos. Lietuvoje SLS vidurkis kai kuriais mėnesiais viršija 600 tūkst./ml. (24,25).
Ekonominius nuostolius sukelia ne tik mastitas, bet ir reprodukciniai sutrikimai kaip servis periodo ilgėjimas. Kiekviena ilgesnė servis periodo diena kainuoja nuo 2,8 iki 3,4 eurų vienai karvei, įskaitant sumaţėjusį veršingumo skaičių, didesnes darbo sąnaudos (26).
11
1.2. Veiksniai, kurie turi įtakos somatinių ląstelių skaičiui
Pieno somatinės ląstelės vaidina apsauginį vaidmenį nuo infekcinių ligų galvijų pieno liaukose. Daug genetinių ir aplinkos veiksnių įtakoja leukocitų rūšį ir skaičių, kurie sudaro somatines ląsteles piene. Neutrofilai sudaro didţiąją somatinių ląstelių dalį pieno liaukose, kurios yra infekuotos mastito sukėlėjų (27).
Pagrindiniai veiksniai sąlygojantys somatinių ląstelių skaičiaus kitimą piene yra šie:
• Metų laikai. Somatinių ląstelių skaičius padidėja pavasarį ir vasarą. Nuo geguţės iki rugsėjo somatinių ląstelių skaičius būna didţiausias (28). Pieno ūkiai karštomis ir drėgnomis vasaromis gauna daugiau pieno su aukštu somatinių ląstelių skaičiumi. Tai turi pasekmių pieno kokybei. (29). Didţiausias somatinių ląstelių skaičius skaičiuojamas vasarą, maţiausias ţiemą (30,31). sutampa su padaţnėjusiu klinikiniu mastito per vasaros mėnesius. Sezoninis poveikis nėra fiziologinis, bet padidėjusios bakterinio uţterštumo rezultatas yra oras, kuris suteikia geresnes sąlygas bakterijų augimui ir ganyklų metu padaţnėja spenių susiţalojimas (32).
• Šėrimas. SLS padidėja šeriant nevisaverčiais racionais, blogos kokybės pašarais. Netinkamai šeriamos karvės maţiau duoda pieno, daţniau serga tešmens, gimdos uţdegimu, medţiagų apykaitos ligomis (33).
• Sveikatos būklė ir amţius. SLS didėja sergant infekcinėmis ligomis, tešmens uţdegimais, esant traumoms. SLS būna didesnis senesnių kaip IV laktacijos karvių. Maţdaug nuo 20 iki 35proc. pieno mėginių yra iš karvių, kurios serga infekcinėmis tešmens ligomis kurios yra neigiamos bakteriologinės kultūros ir to pasekoje turi didelį somatinių ląstelių skaičių (34). Didţiausią įtaką SLS turi tešmens uţdegimai, kaip mastitas. Kuo karvės yra jaunesnės, tuo mastito sukėlėjams atsparesnės. Mokslinės literatūros duomenimis, J.Klimaitė (2005), teigia, kad tešmens uţdegimui atsparesnės jaunesnės karvės: pirmaveršės- 29.8proc., antraveršės - 32.4proc., trečiaveršės - 20.0proc., ketvirtaveršės - 22.0proc., penkiaveršės - 9.30proc. Kuo karvės duoda daugiau pieno, tuo atsparumas maţesnis(35). Pasak, Saloniemi, H. (1995), SLS ir mastito atvejų didėja kaip karvė tampa vyresnė. Tačiau amţius pats savaime neturi įtakos SLS jei karvė yra sveika. Somatinių ląstelių reakcija nuo infekcinių ligų sukėlėjų didėja su amţiumi, todėl karvė labiau linkus į naujas infekcijas. Senesnės karvės su buvusiom infekcijom (galėjo būti slaptasis ar nepastebėtas) turi didesnį SLS apskritai ir yra linkusios turėti padidėjusį ląstelių skaičių net esant sveikam tešmeniui. Senesnės karvės taip pat linkusios turėti infekcijas, kurios tęsiasi ilgiau ir sukelia didesnę ţalą audiniams, o SLS maţėja gana lėtai po infekcijos (36).
12 • Laikymo sąlygos ir higiena. SLS didėja esant neįprastai ţemai ar aukštai tvarto temperatūrai. Ryszard Skrzypek (2006) teigia, kad spenių valymas prieš melţimą ir po jo, sumaţina mikroorganizmų patekimą ir taip apsaugo nuo somatinių ląstelių skaičiaus didėjimo (28).
• Uţtrūkinimo periodas. Pagal, Barrett (2002) ir Dinsmore (2002) duomenis, karvių uţtrūkinimo pradţia turi ypatingą riziką naujoms tešmens infekcijoms. Ši rizika padidėja dėl sumaţėjusio karvių imuniteto infekcinėms ligoms visu uţtrūkinimo laikotarpiu. Visa tai įtakoja somatinių ląstelių skaičiaus didėjimą po uţtrūkinimo periodo (37,38).
• Stresai. SLS didėja dėl neįprastų melţimo sąlygų - triukšmo, grubaus elgesio, staiga pasikeitusių laikymo sąlygų. Kai karvės yra laikomos palaidose grupėse, arba pergrupuojamos, jų somatinių ląstelių kiekis po kelių dienų gali pakilti (39). Apskritai karvė sirgdama slaptuoju mastitu jaučia stresą, kuris taip pat didina somatinių ląstelių skaičių (40,41). Karvės veikiamos šilumos streso, tai yra kai karvė yra veikiama aukšta temperatūra, 25 °C, daţnai kartu su dideliu drėgmės kiekiu, ji kenčia nuo šilumos-streso. Per šilumos stresą karvės maţiau ėda, sumaţėja aktyvumas, padidėja kvėpavimo daţnis, periferinė kraujotaka ir prakaitavimas. Šie veiksniai turi didelį neigiamą poveikį pieno gamybai karvei, kuri ţindo (42). Maţiau ėdančios karvės turi didelį poveikį primilţiui. Pagal, McGuire, M. A. ir kt. (1989) vandens nepriteklius taip pat veikia neigiamai karves esant aukštos temperatūros sąlygomis. Per karštas oras, kraujotaka, pamainomis periferiniuose audiniuose vėsina ir gali pakeisti maistinių medţiagų apykaitą ir tai sumaţina pieno primilţį (43).
Daugelis veiksnių yra natūralūs, o kiti yra išorės ir nepageidaujami. Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos piene SLS yra infekcija. Jei pieno liauka yra uţkrėsta tai ir kiti veiksniai, pavyzdţiui, kaip amţius, stresas, metų laikai ir kt. taip pat turės neigiamą poveikį somatinių ląstelių skaičiui (44).
1.3. Veiksniai, kurie turi įtakos reprodukcijos rodikliams
Pasak, H. Jorjani, (2007) karvių vaisingumas yra daugelio pagrindinių bruoţų derinys. Daţniausiai naudojami genetiniai poţymiai vertinant patelių vaisingumui, kuriuos atspindi du aspektai. Pirmasis yra karvės gebėjimas sugrįţti į ciklą po apsiveršiavimo. Antrasis yra karvės gebėjimas apsisėklinti. Kai kurie bruoţai atspindi šiuos gebėjimus pvz.: veršiavimosi intervalo ir servis periodo derinys (45,46).
Veršingumo laikotarpis, tai laikotarpis nuo veiksmingo apvaisinimo iki veršiavimosi, yra reprodukcinis bruoţas, kuris ţenkliai paveikia galvijų veisimą ir produkciją. Pagal, Elsadany N.(2015),
13 buvo nustatyta, kad veršingumo periodas vyriškos lyties veršelių būna ilgesnis (282,73 ± 5,60d.) nei moteriškos lyties veršelių (272,82 ± 2,96d.) (47). Bakir ir Cilek (2009) ir Melaku ir kt., (2011), teigia, kad veršiavimosi laikas turėjo didelę įtaką veršingumo trukmei, drėgno sezono metu (282,19 ± 0,38 d.) buvo didesnė veršingumo trukmė, nei sausojo sezono metu (281,48 ± 0,37 d.) (48,49).
Ilgesnis ir trumpesnis nėštumo periodai prisideda prie didesnio skaičiaus negyvų veršiukų (50). Iain Martin Sheldon teigia, kad kiti daţni endeminių ligų, tokių kaip endometritas ar šlubumas, taip pat yra susiję su maţesnėmis nėštumo normomis, ir uţdelstais intervalais nuo apsiveršiavimo iki apvaisinimo. Tačiau didelį poveikį taip pat turi aplinkos, valdymo ir genetiniai veiksniai, kurie daro įtaką vaisingumui (51).
Karvių (telyčių) ilgalaikio neapsivaisinimo prieţastys yra įvairios, tačiau daţniausiai reprodukcija sutrinka dėl energijos stokos (30 proc.), gimdos infekcijos (11 proc.), mastitų (3 proc.), nagų ligų (4 proc.), kiaušidţių cistų (4 proc.). Karvės neapsivaisina ir dėl to, kad sėklinamos ne per rują (10 proc.), sėklinamos rujos metu per anksti ar per vėlai (7 proc.), dėl prastos spermos kokybės ir sėklintojo klaidų (10 proc.). Apsivaisinimui įtakos turi ir metų laikas (5 proc.), kitos ūkinės-organizacinės prieţastys (16 proc.) (52).
1.4. Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka servis periodui.
Servis periodas tai yra laikotarpis nuo veršiavimosi iki sėkmingo apvaisinimo. Nerujojimas po
apsiveršiavimo yra pagrindinė prieţastis, dėl kurios uţsitęsia periodas nuo veršiavimosi iki sėklinimo (servis periodas) (53). Optimalus servis periodas yra tarp 40 ir 60 dienų (54). Gunay A., Gunay U. (2008) teigia, kad ilgas servis periodas nuo 143 iki 250 dienų buvo susijęs su slaptuoju mastitu, gimdos ligomis ko pasekoje būna aukštas somatinių ląstelių skaičius (>200tūkst./ml.) (55). Karvę sėklinant nepalankiu laiku (rujai pasibaigus arba rujai neprasidėjus), paprastai ji neapsivaisina, išlieka galimybė sukelti gimdos infekciją ir taip prailginamas servis periodas (55).
Pinedo P., Risco C., Melendez P. (2011) teigia, kad ilgesnis servis periodas nei 70 dienų paveikia karvės reprodukciją, veršingumo laikotarpį ir karvių brokavimo skaičių dėl slaptųjų mastitų ir nevaisingumo (54). Slaptasis mastitas taip pat gali sutrikdyti vaisingumą ir gali sumaţinti apsėklinimo tikimybę, net labiau nei klinikinis mastitas. Greičiausiai dėl ilgo gydymo ir uţsitęsusios ligos. Mario S. Mongeon (2014) teigia, kad vienas trečdalis karvių turėjo slaptąjį mastitą ir neįprastą folikulų vystymąsi, dėl ko vėlavo ovuliacija ir tai paveikė sėklinimą bei prailgino servis periodą.
Mario S. Mongeon (2014)teigia, kad karvės su dideliu somatinių ląstelių skaičiumi, svyruoja nuo 200.000 iki 500.000 ląstelių viename mililitre, daţnis buvo didesnis pailginto geltonkūnio fazės nei
14 karvių su SLS tarp 50 - 100tūkst./ml. Šios pailginto geltonkūnio fazė įvyko dėl to, kad geltonkūnis buvo išlaikytas ir nepavyko jam regresuoti. Uţsitęsusi geltonkūnio fazė yra susijusi su maţesne galimybe apsėklinti pirmuoju sėklinimu. Karvės su SLS nuo 200tūkst./ml. iki 500tūkst./ml. turėjo daugiau dienų nuo apsiveršiavimo iki apvaisinimo, nei karvės su maţesniu SLS nei 200tūkst./ml. (2).
1.5. Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka sėklinimo indeksui.
Pieninių galvijų bandos vaisingumo ir produktyvumo optimizavimas priklauso nuo maksimalių apsėklinimo rodiklių (sėklinimų skaičiaus). Tačiau apsivaisinimo lygis pieninių galvijų yra visais laikais ţemo lygio daugelyje šalių (51).
Padidėjęs pieno somatinių ląstelių skaičius (SLS) vienas iš svarbiausių veiksnių lemiančių apsėklinimo rodiklius. Iain Martin Sheldon teigia, kad apsėklinimas sumaţėja 10 procentų, kai pieno SLS prieš apvaisinimą viršijo 200.000 ląstelių / ml. (51).
Sėklinimo indeksas - tai rodiklis, parodantis, ar efektyviai vykdoma sėklinimo procedūra. Tai visuma sėklinimo procedūrų iki patelė tampa vaikinga. Dydis išreiškiamas atliktų sėklinimų ir veršingų karvių skaičiaus santyki (51). Optimalu, jei karvių sėklinimo indeksas yra apie 2,2, o telyčių - apie 1,6. Vadinasi, norint apvaisinti karvę, vidutiniškai ji sėklinama daugiau kaip du kartus (8). Pasak, Gunay A., Gunay U., sveikų karvių sėklinimo indeksas 2,1 ± 0,9, kuris yra ţemesnis nei sergančių karvių mastitu 3.0 sėklinimo indeksas (55).
Kuo karvės didesnis somatinių ląstelių skaičius, tuo sėklinimo indeksas bus didesnis. Pasak, H.Lomander (2013), karvės, sergančios sunkiomis nagų ligomis ar turinčios didelį somatinių ląstelių skaičių po apsiveršiavimo turėjo maţesnę tikimybę apsisėklinti pirmojo sėklinimo metu ir turėjo didesnį skaičių sėklinimų, nei sveikos karvės (56).
1.6. Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka veršingumo trukmei.
Veršingumo ilgumas priklauso nuo amţiaus, veislės, ir veršelio lyties. Nėštumo ilgumas svyruoja nuo 279 iki 288 dienų. Daugumai veislių, 283 dienos yra bendras vidurkis. Skarzynski DJ, Miyamoto Y, Okuda K. teigia, kad didelis SLS trumpina nėštumo laikotarpį. Tai buvo įrodyta su prostaglandinų gamyba, nes pieno liaukų infekcijos yra ţinoma, kad sukelia citokinų gamybą. TNF-α, kuris yra citokinas, buvo įrodyta, kad skatina prostaglandinų gamybą kiaušintakiuose (10,57). Koncentracija plazmoje, prostaglandinų metabolitai, buvo matuojama ir lyginama su SLS, kad patvirtinti šį faktą. Prostaglandinų koncentracija 39 nėštumo savaitę buvo teigiamai koreliuojama su vidutiniu SLS. Šis
15 rezultatas rodo, kad aukštas SLS padidina prostaglandinų F2α koncentraciją plazmoje, taip įrodo aukščiau aprašytas išvadas, kurioje citokinai stimuliuojama prostaglandino gamybą kiaušintakiuose (10,57). Tad didelis prostaglandinų kiekis (didelis somatinių ląstelių skaičius) gali sukelti abortą arba sutrumpinti nėštumo laikotarpį.
1.7. Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka pirmajai rujai po apsiveršiavimo.
Po apsiveršiavimo iki pastebimos pirmos rujos yra nuo 45 iki 50 dienų daugumai karvių, kadangi pirmoji ruja daţniausiai būna tyli ir nepastebima (58). Pasak, Ahmadzadeh ir kit., (2009) pastaruosius kelerius metus, mastitas darė didţiausią įtaką reprodukcinėms savybėms, kaip pirmajai rujai po apsiveršiavimo arba servis periodui (59).
Pagal, Hector Nava-Trujill ir kt., (2010) (60), pirmajai rujai po apsiveršiavimo svarbią įtaką turi mastitas, kurio metu SLS būna didesnis (>200tūkst./ml.). Sveikų karvių pirmoji ruja po apsiveršiavimo vidutiniškai pirmaveršių 112.11 ± 7.72 d., o apsiveršiavusių kelis kartus 84.94 ± 4.65 d. Karvių sergančių mastitu, pirmaveršių 165.66 ± 8.75 d., apsiveršiavusių kelis kartus 106.97 ± 5.24 dienos. Sergančių karvių mastitu, pirmoji ruja po apsiveršiavimo prasideda vėliau, nei sveikų karvių.
1.8. Karvių laktacijos įtaka SLS ir reprodukcijos rodikliams.
Mokslininkas, Brolund, L. (1985) teigia, kad somatinių ląstelių skaičius galvijų piene varijuoja skirtingai nuo laktacijos periodo (61). SLS maţėja tarp veršiavimosi ir laktacijos piko ir tada padidėja į laktacijos pabaigą. Pirmosios laktacijos karvių SLS yra maţesnis palyginus su vyresnio amţiaus karvių (1).
Kuhn M. T. ir kt., (2006) (62,63) rekomenduoja, uţtrūkinimo periodą pradėti atskirai kiekvienai karvei. Uţtrūkinti 60 dienų prieš veršiavimasi buvo rekomenduojama karvėms pirmosios laktacijos ir 35 dienos karvėms antrosios ir didesnės laktacijos (63). Somatinių ląstelių skaičius yra didelis iš karto po apsiveršiavimo, bet sparčiai krenta per pirmąją savaitę laktacijos. Aukštas SLS pirmąsias ţindymo dienas yra dėl didelio imunoglobulino kiekio krekenose. Jei karvės tešmuo infekuotas SLS maţėja lėčiau (36). Taip pat buvo pastebėta, kad didinant laktacijos laikotarpį ir taip maţinant uţtrūkimo laikotarpį SLS po apsiveršiavimo būna didesnis. Tačiau jeigu tešmuo sveikas, uţtrūkinimo laikas SLS kiekiui nelabai turės reikšmės (62). Karvių, kurios serga slaptuoju mastitu SLS didėja į laktacijos pabaigą (36).
16 Schepers (1997), nurodo, kad pagal laktacijos dienas vidutiniškai melţiant nuo 0 – 200 dienų somatinių ląstelių skaičius vidutiniškai turėtų būti 140tūkst./ml. Melţiant ilgiau, nuo 200 - 300 dienų ir daugiau, SLS vidutiniškai nuo 150 iki 250tūkst./ml. (64).
Čekijoje 2004 metais, mokslininko D.Vanek (2004), buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta laktacijos įtaka servis periodui. Pirmoje laktacijoje servis periodas 102 dienos, antrojoje 97 dienos, trečiojoje 95 dienos (65). Buvo nustatyta, kad kuo didesnė karvės laktacija tuo didėja progesterono kiekis ir tai turi įtakos pirmajai rujai po apsiveršiavimo ir sėklinimo indeksui. Didėjant laktacijai pirmoji ruja pasireiškia vėliau. Vidutiniškai pirmojoje laktacijoje pirmoji ruja pasireiškia po 24-25dienų, antrojoje po 22-24dienų, trečiojoje po 22-23 dienų, ketvirtojoje 23-24 ir toliau proporcingai pirmoji ruja pasireiškia vėliau (66). Pasak, Mehdi Babaei ir kt. (2015), sėklinimo indeksas didėja, didėjant laktacijai. Pirmojoje laktacijos sėklinimo indeksas 1,67 ± 1.14 kartų, antrojoje 2.52 ± 1.72, trečiojoje 2.72 ± 1.77, ketvirtojoje 2.62 ± 1.73 ir penktojoje 2.71 ± 1.77 kartai (67).
Veršingumo laikui įtakos turi ne tik veršiuko lytis, metų laikas ar karvės veislė, bet ir laktacija, kaip ir karvės amţius. Kuo karvė vyresnė, kuo laktacija didesnė, karvės veršingumo laikas maţėja. Vyresnio amţiaus karvių veršingumas trunka trumpiau (≤1 d.) nei jaunesnių karvių (68).
17
2. Tyrimo metodai ir medţiaga
2.1. Darbo metodika
Tiriamasis baigiamasis darbas buvo atliktas ţemės ūkio bendrovėje „Agrowill Lankesa", kuri yra įsikūrusi Jonavos rajone, Bukonių kaime. ŢŪB „Agrowill Lankesa" priklauso AB “Agrowill Group” vienai iš didţiausių įmonių Lietuvoje. Mokslinis – tiriamasis darbas buvo atliekamas 2014-2016 metais.
Tiriamuoju metu ţemės ūkio bendrovėje ,,Agrowill Lankesa” buvo laikoma apie 675 galvijų, iš jų apie 265 melţiamų karvių. Tyrimui buvo atsirenkamos karvės iki ketvirtos laktacijos. Tyrimams atrinka buvo 100karvių iš kurių per tyrimo laikotarpį dėl reprodukcinių sutrikimų išbrokuota 27karvės, o 73 karvės buvo tiriamos toliau. Tyrimas buvo atliekamas tiek tvartiniais tiek ganykliniais laikotarpiais. Tiriamoji grupė buvo Lietuvos Juodmargės, Lietuvos Ţalosios ir Holšteinų veislės karvės.
2.2. Karvių bandos reprodukcijos analizė
Ūkyje yra įdiegta bandos valdymo sistema - GEA FARM, kuri fiksuoja visus duomenis apie kiekvieną gyvulį ir pateikia išsamias ataskaitas: melţimo proceso parametrų fiksavimas ir analizė, gyvulių produktyvumo duomenų fiksavimas ir analizė, rujos nustatymo kalendorius, bendros informacijos apie gyvulį ir bandą apdorojimas – gyvulių identifikaciniai duomenys, gyvulių skaičius, gyvulių priskyrimas šėrimo grupei, veršiavimųsi data ir skaičius, veršelių lytis ir kt. duomenys. Iš šios sistemos ūkyje imama informacija apie karvių bandos reprodukciją. Taip pat vedami ţurnalai ,,Galvijų sėklinimo“, ,,Ginekologinių tikrinimų“, ,,Veršiavimosi ţurnalas“.
18
2.3. Karvių pieno sudėties rodikliai
Karvių somatinių ląstelių skaičius buvo skaičiuojamas kas mėnesį, remiantis VĮ „Pieno tyrimai“ duomenimis ir skirstoma į penkias grupes:
1. SLS < 200 tūkst./ml; 2. SLS 201 - 400 tūkst./ml; 3. SLS 401 - 600 tūkst./ml; 4. SLS 601 - 800 tūkst./ml; 5. SLS > 800 tūkst./ml.
2.4. Servis periodas
Servis periodo analizei atrinkti įrašai tie, kur ţinoma apsiveršiavimo data ir paskutinio sėklinimo
data, kai karvė apsisėklino. Įrašai atrinkti dienomis ir grupuojami pagal somatinių ląstelių skaičių servis periodu.
1 lentelė. Tiriamoji karvių banda pagal somatinių ląstelių skaičių servis periodo metu.
Karvių grupė (pagal SLS) Karvių skaičius
I 56 II 7 III 4 IV 2 V 4 Viso: 73
19
2.5. Sėklinimo indeksas
Sėklinimo indekso analizei atrinktos tos karvės, kur ţinomi visi sėklinimai ir grupuojami pagal somatinių ląstelių skaičių.
2 lentelė. Tiriamoji karvių banda pagal somatinių ląstelių skaičių
Karvių grupė (pagal SLS) Karvių skaičius
I 41 II 21 III 4 IV 5 V 2 Viso: 73
2.6. Veršingumas
Veršingumo trukmės analizei atrinktos tos karvės, kur ţinoma sėklinimo data, kada karvė apsisėklino ir kada apsiveršiavo, duomenys grupuojami pagal somatinių ląstelių skaičių veršingumo periodu.
3 lentelė. Tiriamoji karvių banda pagal somatinių ląstelių skaičių veršingumo laikotarpiu.
Karvių grupė (pagal SLS) Karvių skaičius
I 44 II 16 III 6 IV 3 V 4 Viso: 73
20
2.7. Pirma ruja
Pirmosios rujos po apsiveršiavimo analizei atrinktos karvės kur ţinoma apsiveršiavimo data ir pirmoji pastebėta ruja, grupuojamos pagal somatinių ląstelių skaičių, kuris apskaičiuotas nuo apsiveršiavimo iki pirmosios rujos.
4 lentelė. Tiriamoji karvių banda pagal somatinių ląstelių skaičių iki pirmos rujos po apsiveršiavimo.
Karvių grupė (pagal SLS) Karvių skaičius
I 56 II 8 III 2 IV 2 V 5 Viso: 73
2.8. Laktacijos
Karvių laktacijos įtakos SLS ir reprodukcijos rodikliams analizuoti lyginta somatinių ląstelių skaičiaus kitimas skirtingų laktacijų metu, servis periodo kitimas skirtingų laktacijų metu, veršingumo trukmės kitimas skirtingų laktacijų metu, sėklinimo indekso kitimas skirtingų laktacijų metu ir pirmosios rujos po apsiveršiavimo trukmė (dienomis) 1, 2, 3 ir 4 laktacijos metu.
5lentelė. Tiriamosios karvių grupės pagal laktacijas.
Karvių grupė (pagal laktaciją) Karvių skaičius
I 20
II 19
III 18
IV 16
21
2.9. Statistinė duomenų analizė
Tyrimo rezultatai ir statistiniai duomenys buvo skaičiuojami naudojantis kompiuterinę programą Microsoft Office Excel 2010. Naudojant Microsoft Office Excel 2010 buvo apskaičiuoti statistinių duomenų aritmetiniai vidurkiai (x), vidurkių paklaidos (Sx), karvių skaičius grupėse ir laktacijose (N). Naudojant funkciją COUNT IF atskirtos karvių grupės pagal somatinių ląstelių skaičių. Naudojant STDVE funkciją apskaičiuoti standartiniai imties nuokrypiai. Įvairavimo koeficientas. Duomenys buvo laikomi statistiškai patikimi, kai p<0,05.
22
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka servis periodui
Nagrinėjant somatinių ląstelių skaičiaus įtaką servis periodui nustatyta, kad I-oje karvių grupėje (SLS <200tūkst./ml) vidutinė servis periodo trukmė yra 95 dienos ± 7d. II-oje karvių grupėje (SLS nuo 201 iki 400tūkst./ml) vidutinės servis periodo trukmė 96 dienos ± 17 dienų. III-oje karvių grupėje (SLS nuo 401 iki 600tūkst./ml) vidutinė servis periodo trukmė 98 dienos ± 26 dienos. IV-oje grupėje (SLS nuo 401 iki 600tūkst./ml) vidutinė servis periodo trukmė 98 dienos ± 2,5 dienos. V-oje karvių grupėje (SLS >800tūkst./ml) vidutinė servis periodo trukmė 103 dienos ± 8 dienos.
1 Pav. Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka servis periodui
I grupės servis periodo trukmė trumpesnė 1,05 proc. uţ II grupės trukmę. II grupės servis periodo trukmė trumpesnė uţ III grupės trukmę 2,08 proc. V grupės servis periodo trukmė ilgesnė 5,1 proc. uţ IV grupę. Ilgiausia vidutinė servis periodo trukmė yra penktoje grupėje, o pirmoje maţiausia. Rezultatai tarp 1, 2, 3, 4 grupių statistiškai patikimi (p<0,05).
0 20 40 60 80 100 120 140 I II III IV V S er vis p er iod o tr u k m ė d ienom i s
Karvių grupės pagal somatinių ląstelių skaičių servis periodo metu
23
3.2. Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka sėklinimo indeksui
2 pav. Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka sėklinimo indeksui
Nagrinėjant somatinių ląstelių skaičiaus įtaką sėklinimo indeksui nustatyta, kad I-oje karvių grupėje (SLS < 200tūkst./ml) vidutinis sėklinimo indeksas yra 1,9 ± 0,2 karto. II-oje karvių grupėje (SLS nuo 201 iki 400tūkst./ml) vidutinis sėklinimo indeksas yra 1,9 ± 0,2 karto. III-oje karvių grupėje (SLS nuo 401 iki 600tūkst./ml) vidutinis sėklinimo indeksas yra 2 ± 0,4 karto. IV-oje grupėje (SLS nuo 401 iki 600tūkst./ml) vidutinis sėklinimo indeksas yra 2 ± 0,3 karto. V-oje karvių grupėje (SLS >800tūkst./ml) vidutinis sėklinimo indeksas yra 2,5 ± 0,5 karto. Rezultatai tarp grupių statistiškai patikimi (p<0,05). Maţiausias vidutinis sėklinimo indeksas pirmoje ir antroje grupėje, o didţiausias penktoje grupėse. 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 I II III IV V S ėk li n im o in d ek sas
24
3.3. Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka veršingumo trukmei
Nagrinėjant somatinių ląstelių skaičiaus įtaką veršingumo trukmei nustatyta, kad I-oje karvių grupėje (SLS < 200tūkst./ml) vidutinė veršingumo trukmė yra 281 dienos ± 1d. II-oje karvių grupėje (SLS nuo 201 iki 400tūkst./ml) vidutinės veršingumo trukmė 279 dienos ± 1 diena. III-oje karvių grupėje (SLS nuo 401 iki 600tūkst./ml) vidutinė veršingumo trukmė 275 dienos ± 4 dienos. IV-oje grupėje (SLS nuo 401 iki 600tūkst./ml) vidutinė veršingumo trukmė 274 dienos ± 4 dienos. V-oje karvių grupėje (SLS >800tūkst./ml) vidutinė veršingumo trukmė 280 dienų ± 1diena.
3 pav. Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka veršingumo trukmei
Pirmoje karvių grupėje pagal somatinių ląstelių skaičių, veršingumo trukmė yra ilgiausia. V karvių grupėje veršingumo trukmė trumpiausia. Pirmosios karvių grupės veršingumo trukmė ilgesnė 0,71 proc. uţ antrosios karvių grupės veršingumo trukmę. Antrosios karvių grupės veršingumo trukmė ilgesnė 0,35 proc. uţ trečiosios. Trečiosios karvių grupės veršingumo trukmė ilgesnė 1,08 proc. uţ ketvirtosios. Ketvirtosios karvių grupės veršingumo trukmė ilgesnė 0,36 proc. uţ penktosios karvių grupės veršingumo trukmę. Pirmosios karvių grupės veršingumo trukmė ilgesnė 2,5 proc. uţ penktosios karvių grupės veršingumo trukmę. Rezultatai tarp IV ir V grupių statistiškai patikimi (p<0,05). 264 266 268 270 272 274 276 278 280 282 284 I II III IV V V er šin gu m o tr u k m ė d ienom is
Karvių grupė pagal somatinių ląstelių skaičių veršingumo laikotarpiu
25
3.4. Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka pirmajai rujai po apsiveršiavimo
Nagrinėjant somatinių ląstelių skaičiaus įtaką pirmajai rujai po apsiveršiavimo nustatyta, kad I-oje karvių grupėje (SLS < 200tūkst./ml) vidutiniškai pirmoji ruja po apsiveršiavimo buvo 64 dienos ± 3 dienos. II-oje karvių grupėje (SLS nuo 201 iki 400tūkst./ml) vidutiniškai pirmoji ruja po apsiveršiavimo buvo 60 dienų ± 6 dienos. III-oje karvių grupėje (SLS nuo 401 iki 600tūkst./ml) vidutiniškai pirmoji ruja po apsiveršiavimo buvo 55 dienos ± 7 dienos. IV-oje grupėje (SLS nuo 401 iki 600tūkst./ml) vidutiniškai pirmoji ruja po apsiveršiavimo buvo 62 dienos ± 1 diena. V-oje karvių grupėje (SLS >800tūkst./ml) vidutiniškai pirmoji ruja po apsiveršiavimo buvo 62 dienos ± 8 dienos.
4 pav. Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka pirmajai rujai po apsiveršiavimo
Ilgiausias laiko tarpas kada pasireiškė pirmoji ruja po apsiveršiavimo, tai pirmojoje karvių grupėje. Trumpiausias trečiojoje. Trečiojoje grupėje karvės po apsiveršiavimo vidutiniškai 9 dienomis greičiau pradėdavo rujoti. Rezultatai statistiškai nepatikimi (p>0,05).
0 10 20 30 40 50 60 70 80 I II III IV V P irm oj i ru ja po ap siver šiavi m o d ienom is
Karvių grupė pagal somatinių ląstelių skaičių iki pirmos rujos po apsiveršiavimo
26
3.5. Karvių laktacijos įtaka somatinių ląstelių skaičiui ir reprodukcinėms
savybėms.
5 pav. Karvių laktacijos vidutinis somatinių ląstelių skaičius piene
Nagrinėjat laktacijos įtaką somatinių ląstelių skaičiui nustatyta, kad pirmojoje laktacijoje vidutinis karvių somatinių ląstelių skaičius 140tūkst./ml ± 23 tūkst./ml. Antrojoje laktacijoje vidutinis karvių somatinių ląstelių skaičius 187tūkst./ml ± 45 tūkst./ml. Trečiojoje laktacijoje vidutinis karvių somatinių ląstelių skaičius 257tūkst./ml ± 38 tūkst./ml. Ketvirtojoje laktacijoje vidutinis karvių somatinių ląstelių skaičius 447tūkst./ml ± 91 tūkst./ml.
Didţiausias somatinių ląstelių skaičius 4 laktacijoje, maţiausias pirmojoje. Rezultatai tarp laktacijų statistiškai nepatikimi (p>0,05).
0 100 200 300 400 500 600
1 Laktacija 2 Laktacija 3 Laktacija 4 Laktacija
S om at in ių ląste li ų sk aičiu s
27 6 pav. Laktacijos įtaka sėklinimo indeksui
Analizuojant laktacijos įtaką sėklinimo indeksui buvo nustatyta, kad pirmojoje laktacijoje vidutinis sėklinimo indeksas 2 ± 0,3 karto. Antrojoje laktacijoje vidutinis sėklinimo indeksas 1,6 ± 0,2 karto. Trečiojoje laktacijoje vidutinis sėklinimo indeksas 2,1 ± 0,3 karto. Ketvirtojoje laktacijoje vidutinis sėklinimo indeksas 2,2 ± 0,2 karto. Maţiausias sėklinimo indeksas yra karvių, kurios yra antros laktacijos. Didţiausias ketvirtojoje laktacijoje. Rezultatai tarp grupių statistiškai patikimi (p<0,05). 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3
1 Laktacija 2 Laktacija 3 Laktacija 4 Laktacija
S ėk li n im o sk aičiu s
28 7 pav. Laktacijos įtaka veršingumo trukmei (dienomis)
Nagrinėjant laktacijos įtaką veršingumo trukmei nustatyta, kad pirmojoje laktacijoje vidutinė veršingumo trukmė 281 ± 1 diena. Antrojoje laktacijoje vidutinė veršingumo trukmė 280 ± 1 diena. Trečiojoje laktacijoje vidutinė veršingumo trukmė 279 ± 1 diena. Ketvirtojoje laktacijoje vidutinė veršingumo trukmė 277 ± 1 diena. Didţiausia veršingumo trukmė 1 laktacijoje 281 diena, maţiausia 4 laktacijoje 277dienos. Rezultatai statistiškai nepatikimi (p>0,05).
273 274 275 276 277 278 279 280 281 282 283
1 Laktacija 2 Laktacija 3 Laktacija 4 Laktacija
V er šin gu m o tr u k m ė (dien om is)
29 8 pav. Laktacijos įtaka pirmajai rujai po apsiveršiavimo
Analizuojant laktacijos įtaką pirmajai rujai po apsiveršiavimo nustatyta, kad pirmojoje laktacijoje vidutinė pirmoji rujos diena po apsiveršiavimo 64 ± 5 dienos. Antrojoje laktacijoje vidutinė pirmoji rujos diena po apsiveršiavimo 58 ± 3 dienos. Trečiojoje laktacijoje vidutinė pirmoji rujos diena po apsiveršiavimo 64 ± 5 dienos. Ketvirtojoje laktacijoje vidutinė pirmoji rujos diena po apsiveršiavimo 66 ± 7 dienos. Ilgiausias laiko tarpas iki pirmos rujos po apsiveršiavimo vidutiniškai yra 66 dienos ketvirtoje laktacijoje, o trumpiausias laiko tarpas antroje laktacijoje 58 dienos.
Rezultatai statistiškai patikimi tarp trečios, ketvirtos ir pirmos laktacijos (p<0,05). 0 10 20 30 40 50 60 70 80
1 Laktacija 2 Laktacija 3 Laktacija 4 Laktacija
P irm oj i ru ja po ap siver šiavi m o (dien om is)
30 9 pav. Laktacijos įtaka servis periodui
Nagrinėjant laktacijos įtaką servis periodui nustatyta, kad pirmojoje laktacijoje vidutinė servis periodo trukmė 92 ± 15 dienų. Antrojoje laktacijoje vidutinė servis periodo trukmė 90 ± 10 dienų. Trečiojoje laktacijoje vidutinė servis periodo trukmė 111 ± 19 dienų. Ketvirtojoje laktacijoje vidutinė
servis periodo trukmė 92 ± 8 dienos. Ilgiausias servis periodas trečiojoje laktacijoje vidutiniškai 111
dienų. Trumpiausias servis periodas antrojoje laktacijoje vidutiniškai 90 dienų. Rezultatai tarp 1 ir 2, ir tarp 1 ir 4 laktacijų statistiškai patikimi (p<0,05).
0 20 40 60 80 100 120 140
1 Laktacija 2 Laktacija 3 Laktacija 4 Laktacija
S er vis p er iod as (di en om is)
31
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Analizuojant ŢŪB „Agrowill Lankesa" laikomų karvių somatinių ląstelių skaičiaus įtaką reprodukcijos rodikliams, tyrimui buvo atrinkta 73 karvės, jos suskirstytos į penkias grupes pagal somatinių ląstelių skaičių piene, ir įvertinta jų reprodukcinių savybių priklausomybė nuo somatinių ląstelių. Taip pat vienas iš uţdavinių buvo somatinių ląstelių skaičiaus ir reprodukcijos priklausomybė nuo laktacijos, šiam tyrimui buvo atrinktos karvės pagal laktacijas ir suskirstytos į keturias laktacijas, pagal kurias buvo analizuojama reprodukcijos ir somatinių ląstelių skaičiaus kitimas, priklausomybė nuo laktacijos.
Atliktais tyrimais, buvo nustatyta, kad servis periodas ilgėja, kai somatinių ląstelių skaičius didėja. Tirtame ūkyje servis periodas vidutiniškai yra nuo 95 ± 7 dienos iki 103 ± 8 dienos. Remiantis mokslininkų, Pinedo P., Risco C., Melendez P., duomenimis rekomenduojamas servis periodas 60 dienų.
Remiantis, Gunay A., Gunay U., optimalu jeigu sveikų karvių sėklinimo indeksas 2,1 ± 0,9, o sergančių karvių mastitu sėklinimo indeksas 3.0 kartai. Ūkyje sėklinimo indeksas proporcingai kyla, kylant somatinių ląstelių skaičiui. Sėklinimo indeksas yra nuo 1,9 ± 0,2 karto iki 2,5 ± 0,5 karto. Pasak Iain Martin Sheldon (2015) apsėklinimas sumaţėja 10 procentų, jei pieno SLS matuojamas nuo 0 iki keturių savaičių prieš apvaisinimą viršijo 200.000 ląstelių / ml.
Mokslininkai Skarzynski DJ, Miyamoto Y, Okuda K. ir kt. (2000) nurodo, kad daugumai veislių, 283 dienos yra bendras veršingumo vidurkis. Tyrimo duomenimis buvo nustatytas, kad I-oje karvių grupėje (SLS <200tūkst./ml) vidutinė veršingumo trukmė yra 281 dienos ± 1d. Tai yra didţiausias veršingumo laikas, o maţiausias V-oje karvių grupėje (SLS >800tūkst./ml) vidutinė veršingumo trukmė 274 dienos ± 1diena, tad daugėjant somatinių ląstelių skaičiui, matome, kad maţėja veršingumo trukmė. Pasak mokslininkų Gabler C, Killian G, Miyamoto A. (2003) didelis prostaglandinų kiekis, kuris įtakoja somatinių ląstelių skaičiaus kitimą, gali sukelti abortą arba sutrumpinti nėštumo laikotarpį.
Mokslininkai Bruce Carpenter., L.R. Sprott. (2007) teigia, kad po apsiveršiavimo iki pastebimos pirmos rujos yra nuo 45 iki 50 dienų daugumai karvių, kadangi pirmoji ruja daţniausiai būna tyli ir nepastebima. Atlikti tyrimai rodo, kad ilgiausias laiko tarpas kada pasireiškė pirmoji ruja po apsiveršiavimo, tai pirmojoje karvių grupėje 64 dienos ± 3dienos. Trumpiausias trečiojoje 55 dienos ± 7 dienos.
Gerai ţinoma, kad somatinių ląstelių skaičius galvijų piene varijuoja skirtingai nuo laktacijos periodo. Pasak mokslininko, Aur´elien Madouasse, pirmosios laktacijos karvių SLS yra maţesnis
32 palyginus su vyresnio amţiaus karvių. Tyrime aiškiai matyti proporcingas didėjimas SLS didėjant laktacijai. Taip pat, pagal mokslininkus, Mehdi Babaei ir kt., didėjant laktacijai didėja sėklinimo indeksas. Pirmojoje laktacijoje sėklinimo indeksas 1,67 ± 1.14 kartų, antrojoje 2.52 ± 1.72, trečiojoje 2.72 ± 1.77, ketvirtojoje 2.62 ± 1.73 ir penktojoje 2.71 ± 1.77 kartai, o pagal, D. Claire Bulman and G. E. Lamming, pirmoji ruja pasireiškia taip pat vėliau. Mūsų tyrime yra matoma, kad sėklinimo indeksas didėja, didėjant laktacijai, kaip ir pirmos rujos pasireiškimas. Tačiau mūsų tyrime antrojoje laktacijoje pirmoji ruja pasireiškia anksčiausiai 58d. po apsiveršiavimo, kaip ir sėklinimo indeksas buvo maţiausias antrojoje laktacijoje, tad galima daryti prielaidą, kad ne tik laktacija įtakoja duomenis, bet duomenys buvo paveikti išorinių veiksnių, kaip nepastebėta ruja arba dėl genetinių veiksnių, ligų.
Pasak mokslininko H. D. Norman ir jo bendraautorių, kuo laktacija didesnė, tuo karvės veršingumo laikas maţesnis. Tai atspindi ir atliktas tyrimas, kuris rodo proporcingą maţėjimą veršingumo trukmės nuo laktacijos didėjimo. Pirmojoje laktacijoje vidutinė veršingumo trukmė 281 ± 1 diena. Ketvirtojoje laktacijoje vidutinė veršingumo trukmė 277 ± 1 diena.
Mokslininko D.Vanek, buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta laktacijos įtaka servis periodui. Pastebėta, kad servis periodas trumpėja didėjant laktacijai. Mūsų tyrime ilgiausias servis periodas trečiojoje laktacijoje vidutiniškai 111 dienų. Trumpiausias servis periodas antrojoje laktacijoje vidutiniškai 90 dienų. Tyrimui įtakos galėjo turėti nepastebėta ruja, taip pat genetiniai veiksniai.
Apibendrinant galima teigti, kad somatinių ląstelių skaičiaus didėjimas turi įtakos karvių reprodukcijai, taip pat ir laktacijos didėjimas paveikia reprodukcines savybes, bei somatinių ląstelių skaičių piene.
33
IŠVADOS
1. Didėjantis somatinių ląstelių skaičius ( > 200tūkst./ml.) turi įtakos servis periodui, veršingumo trukmei, pirmajai rujai po apsiveršiavimo ir sėklinimo indeksui.
2. Didėjantis somatinių ląstelių skaičius piene, ilgina servis periodo trukmę. Penktosios karvių grupės
servis periodas ilgesnis uţ pirmosios grupės 7,77 procentais.
3. Didėjant somatinių ląstelių skaičiui piene, didėja sėklinimo indeksas 21proc., nuo 1,9 ± 0,2 karto iki 2,5 ± 0,5 karto.
4. Vidutiniškai 0,6 proc. trumpėja veršingumo trukmė kiekvienoje grupėje, didėjant somatinių ląstelių skaičiui. Rezultatai tarp IV ir V grupių statistiškai patikimi (p<0,05).
5. Didėjantis somatinių ląstelių skaičius įtakos pirmajai rujai po apsiveršiavimo neturi. Rezultatai statistiškai nepatikimi (p>0,05).
6. Didėjant karvės laktacijai vidutiniškai su kiekviena laktacija 31,6 proc. didėja somatinių ląstelių skaičius piene. Sėklinimo indeksas ketvirtoje laktacijoje didesnis 0,2 karto uţ pirmos laktacijos. Didėjant laktacijai veršingumo trukmė vidutiniškai trumpėja 0,5proc., o pirmoji ruja po apsiveršiavimo pasireiškia greičiau pirmojoje laktacijoje nei ketvirtoje. Servis periodas 3 laktacijoje didesnis, nei kitose laktacijose ir rezultatai tarp 1 ir 2, ir tarp 1 ir 4 laktacijų statistiškai patikimi (p<0,05).
34
PASIŪLYMAI
1. Profilaktiškai tikrinti pieną dėl mastito Express testais.
2. Daryti profilaktiškai gimdos masaţus, tikrinti ar nerujoja, laiku sėklinti.
3. Taikyti priemones, kurios uţtikrintu pilnavertį ir subalansuotą šėrimą, bei tešmens sanitarines ir higienines priemones, spenių dezinfekcija prieš ir po melţimo.
4. Tinkamai priţiūrėti melţimo aparatus. Nurodytu laiku pakeisti gumines dalis. Nuosekliai ir tinkamai plauti melţimo sistemą.
5. Profilaktiškai tvarkyti guoliavietes. Tai uţtikrintu švarų spenio paviršių ir apsaugotu nuo bakterijų patekimo į spenio kanalą.
35
PADĖKA
Dėkoju darbo vadovei, Dr. Jūratei Rudejevienei, uţ suteiktą informaciją, konsultacijas, bendradarbiavimą ir pagalbą rašant baigiamąjį darbą. Taip pat dėkoju, ţemės ūkio bendrovei „Agrowill Lankesa" ir jos darbuotojams, uţ suteiktą informaciją ir pagalbą renkant tyrimui duomenis.
36
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Madouasse, Aurélien. An evaluation of milk recording, somatic cell counts and reproductive performance in a large cohort of dairy herds in England and Wales. PhD thesis, University of
Nottingham.2010 [Prieiga per internetą 2016-10-17]
http://eprints.nottingham.ac.uk/11203/1/AMadouasseThesis.pdf
2. Mario S. Mongeon. High Somatic Cell Counts Can Have a Detrimental Effect on Fertility. October 2014. [Prieiga per internetą 2016-11-21]
http://www.omafra.gov.on.ca/english/crops/organic/news/2014/2014-10a2.htm
3. Forsba L, H. Lindmark-Ma˚ nsson, A. Andre´n, M. A kerstedt and K. Svennersten-Sjaunja. Udder quarter milk composition at different levels of somatic cell count in cow composite milk. Animal 2009, 3:5, pp 710–717.
4. The World Dairy Situation. Bulletin of the international Dairy Federation. 2013.P.14. Prieiga per internetą 2016-09-08.
http://www.filidf.org/Public/PublicationsFolder.php?ID=27122&page=3&catID=763#list
5. Hand, K.J, Godkin, A, Kelton, D.F. Milk production and somatic cell counts: A cow-level analysis. J. Dairy Sci. 2012;95:1358–1362.
6. Ma, Y., Ryan, C., Barbano, D.M., Galton, D.M., Rudan, M.A., Boor, K.J. Effects of somatic cell count on quality and shelf-life of pasteurized fluid milk. J. Dairy Sci. 2000;83:264–274.
7. Barbano, D.M, Ma, Y, Santos, M.V. Influence of raw milk quality on fluid milk shelf life. J. Dairy Sci. 2006;89:E15–E19.
8. Ţilaitis V. Šiuolaikinio pieno ūkio vadyba. Mano ūkis, 2012/01.
9. http://www.holsteinfoundation.org/pdf_doc/workbooks/Dairy_Cattle_Reproduction.pdf Prieiga per internetą 2016-11-12.
10. Skarzynski DJ, Miyamoto Y, Okuda K. Production of prostaglandin f(2alpha) by cultured bovine endometrial cells in response to tumor necrosis factor alpha: cell type specificity and intracellular mechanisms. Biol Reprod 2000; 62: 1116–1120.
11. Carpenter Bruce, L.R. Sprott. Long Calving Seasons: Problems and Solutions. Texas AgriLife Extension Service. B-1443 6/07.
12. Huijps, K, T. J. Lam, and H. Hogeveen. 2008. Costs of mastitis: Facts and perception. J. Dairy Res. 75:113–120.
37 13. Hansson H. The links between management‟s critical success factors and farm level economic performance on dairy farms in Sweden. Acta Agriculturae Scandinavica. Section C, Food Economics 4, 2007. 77–88.
14. Nielsen, C, Østergaard, S, Emanuelson, U, Andersson, H, Berglund, B. and Strandberg, E. „Economic consequences of mastitis and withdrawal of milk with high somatic cell count in Swedish dairy herds‟, Animal, 4(10), 2010. pp. 1758–1770.
15. Asseldonk van, M. A. P. M., R. J. Renes, T. J. G. M. Lam and H. Hogeveen. Awareness and perceived value of economic information in controlling somatic cell count. Vet. Rec., 2010. 166: 263-267.
16. Schroeder, J. W. Bovine mastitis and milking management. In: Mastitis Control Programs.
17. Winter, P. and K. Fehlings, 2013. Aspekte zur therapie von mastitiden in der laktation und zum trockenstellen. Der praktische Tierarzt, 94 (6) 2012. pp. 21-27.
18. Kvapilík, J. Mastitis in dairy cows and production losses. Veterinářství, 64 (7). 2014. Pp. 550-560.
19. Lindmark-Mansson H, Bränning C, Aldén G, Paulsson M. Relationship between somatic cell count, individual leukocyte populations and milk components in bovine udder quarter milk. Int Dairy J.2006;16:717–727.
20. Sládek, Z, Ryznarova, H, Ryšánek, D. Macrophages of thebovine heifer mammary gland: morphological features duringinitiation and resolution of the inflammatory response. Anat.Histol. Embryol. 35, 2006. Pp. 116–124.
21. Houda Hameda, Antonio-José Trujillob, Bibiana Juanb, Buenaventura Guamisb, Abdelfettah ElFekia, Ahmed Gargouria, Interrelationships between somatic cell counts, lactation stage and lactation number and their influence on plasmin activity and protein fraction distribution in dromedary (Camelus dromedaries) and cow milks. June 2012, Pages 300–307.
22. Rollina E, Dhuyvetterb K.C, M.W. Overton. The cost of clinical mastitis in the first 30 days of lactation: An economic modeling tool. Preventive Veterinary Medicine. Volume 122, Issue 3, 1 December 2015, Pages 257–264.
23. Wolter, W. and T. Bonsels, 2013. Eutererkrankungen kosten viel Geld. AID infodienst Bonn. 24. Korhonen, H, & Kaartinen, L. 1995. Changes in the composition of milk induced by mastitis. In:
The bovine udder and mastitis. (Eds. Sandholm, M., Honkanen-Buzalski, T., Kaartinen, L. & Pyörälä, S.) University of Helsinki, Faculty of medicine, Helsinki. 76-82.
38 26. De Vries, A. Determinants of the cost of days open in dairy cattle. Department of Animal Sciences, University of Florida, Gainesville 32611, USA. Proceedings of the 11th International Symposium on Veterinary Epidemiology and Economics, 2006.
27. Marcus E. Kehrli Jr.Dale E. Shuster. Factors Affecting Milk Somatic Cells and Their Role in Health of the Bovine Mammary Gland. Journal of Dairy Science, February 1994, Pages 619-627. 28. Skrzypek Ryszard. Factors affecting somatic cell count and total microorganisms count in cow‟s
milk. polish journal of food and nutrition sciences. 2006, Vol. 15/56, SI 1, pp. 209–213.
29. Ferreira F.C, A. De Vries. Effects of season and herd milk volume on somatic cell counts of Florida dairy farms. Journal of Dairy Science, Published online: March 19, 2015. Vol. 98, Issue 6, p4182–4197.
30. Emanuelson, V. and Persson, E. 1984. Studies on somatic cell counts from Swedish dairy cows. Acta Agric. Scand. 34:33.
31. Fetrow, J, Mann, D, Butcher, K. and McDaniel, B. 1991. Production losses from mastitis: Carry-over from the previous lactation. J. Dairy Sci. 74:833–839.
32. Reneau, J.K. Effective use of dairy herd improvement somatic cell count in mastitis control. J. Dairy Sci. 1986, 69:1708-1720.
33. Japertas S, Japertienė R. Somatinės ląstelės piene. Mano ūkis 2010/1.
34. Herlekar D.A, C.S. Shashikant, A.A. Gurjar, B.M. Jayarao. Presence of viral and bacterial organisms in milk and their association with somatic cell counts. Journal of Dairy Science. October 2013 Volume 96, Issue 10, Pages 6336–6346.
35. Klimaitė J. Karvių, sergančių slaptuoju mastitu, gydymas ir profilaktika. Daktaro disertacija. LVA, 2005. P. 8- 14.
36. Saloniemi, H. Use of somatic cell count in udder health work. In: The bovine udder and mastitis. (Eds. Sandholm, M., Honkanen-Buzalski, T., Kaartinen, L. & Pyörälä, S.) University of Helsinki, Faculty of medicine, Helsinki. 1995a. 105-110.
37. Barrett D, High somatic cell counts – a persistent problem. Irish Vet. J, 2002, 55, 173–178. 38. Dinsmore R.P, Biosecurity for mammary diseases in dairy cattle. Vet. Clin. N. Am. Food Anim.
Pract., 2002, 18, 115–131.
39. Kay. S.J, K.A. Collins, J.C. Anderson and A.J. Grant. The effect of intergroup movement of dairy cows on bulk milk somatic cell numbers. J. Dairy Res. 44: 589-593. 1977.
40. Wegner, T.N, Schuh, J.D, Nelson, F.E. and Stott, G.H. Effect of stress on blood leukocyte and milk somatic cell counts in dairy cows. J. Dairy Sci. 1976, 59:949.
39 41. Sears, P.M, Smith, B.S, English, P.B, Herer, P.S. and Gonzalez, R.N. Shedding patterns of
Staphylococcus aureus from bovine intramammary infections. J. Dairy Sci. 1990. 73:2785-89. 42. West, J. W. Effects of Heat-Stress on Production in Dairy Cattle. J. Dairy Sci. 2003.
86:2131-2144.
43. McGuire, M. A, D. K. Beede, M. A. DeLorenzo, C. J. Wilcox, G. B. Huntington, C. K. Reynolds and R. J. Collier. Effects of thermal stress and level of feed intake on portal plasma flow and net fluxes of metabolites in lactating Holstein cows. J. Anim. Sci. 1989. 67:1050–1060.
44. Woloszyn Marta. Natural Variations of Milk Somatic Cell Count in Dairy Cows. Swedish University of Agricultural Sciences Department of Animal Nutrition and Management. Uppsala 2007
45. Jorjani H. International genetic evaluation for female fertility traits. Interbull Bull., 35 (2006), pp. 42–46.
46. Jorjani H, International genetic evaluation of female fertility traits in five major breeds. Interbull Bull., 37 (2007), pp. 144–147.
47. Effect of fetal sex on gestation length and postpartum reproductive performance in lactating dairy cows in Egypt. [Prieiga per internetą 2016-10-09].
https://www.researchgate.net/profile/Mohammed_Elmetwally/publication/281961540_Effect_of_ fetal_sex_on_gestation_length_and_postpartum_reproductive_performance_in_lactating_dairy_c ows_in_Egypt/links/55ff8bbc08aeafc8ac8b9d5e.pdf?origin=publication
48. Bakir, G. and Cilek, M. A research on reproductive traits of Holstein cattle reared at Tahirova state farm in Balikesir province in Turkey. Journal of Animal and Veterinary Advances. (2009). 8 (11): 2383-2387.
49. Melaku, M, Zeleke, M. Getinate, M. and Mengistie, T. Reproductive performances of fogera cattle at metekel cattle breeding and multiplication ranch, north west Ethiopia. Online Journal of Animal and Feed Research. (2011). 1(3): 99-106.
50. Norman HD, Wright JR, Kuhn MT, Hubbard SM, Cole JB, VanRaden PM, J. Genetic and environmental factors that affect gestation length in dairy cattle. Dairy Sci. 2009 May; 92(5):2259-69.
51. Iain Martin Sheldon. Milk somatic cell counts and pregnancy rates in dairy cattle. April 18, 2015 Veterinary Record p.409-410.
52. Aniulis E., Klimaitė J.. Karvių ir telyčių vaisingumą lemia sveikata. Mano ūkis 2005/6. 53. Ţilaitis V.. Karvių reprodukcijos ypatumai. Mano Ūkis 2009/8.
40 54. Pinedo P, Risco C, Melendez P. A retrospective study on the association between different lengths of the dry period and subclinical mastitis, milk yield, reproductive performance, and culling in Chilean dairy cows. Journal of Dairy Science 94, (2011) p.106–115
55. Gunay A., Gunay U. Effects of Clinical Mastitis on Reproductive Performance in Holstein Cows. 2008.
56. Lomander H, C. Svensson, C. Hallén-Sandgren, H. Gustafsson, J. Frössling. Associations between decreased fertility and management factors, claw health, and somatic cell count in Swedish dairy cows. Journal of Dairy Science, August 19, 2013 Vol. 96, Issue 10, p6315–6323. 57. Wijayagunawardane MP, Gabler C, Killian G, Miyamoto A. Tumor necrosis factor alpha in the
bovine oviduct during the estrous cycle: messenger RNA expression and effect on secretion of prostaglandins, endothelin-1, and angiotensin II. Biol Reprod 2003; 69: 1341–1346.
58. Carpenter Bruce, L.R. Sprott. Long Calving Seasons: Problems and Solutions. Texas AgriLife Extension Service. B-1443 6/07.
59. Ahmadzadeh A, Frago F, Shafii B, Dalton J, C Price, W.J, McGuire, M.A. Effect of clinical mastitis and other diseases on reproductiveperformance of Holstein cows. Anim. Reprod. Sci. 112, 2009. 273–282.
60. Hector Nava-Trujill, Eleazar Soto-Bellos, Armando E. Hoet. Effects of clinical mastitis from calving to first service on reproductiveperformance in dual-purpose cows. Animal Reproduction Science 121 (2010) 12–16.
61. Brolund, L. Cell counts in bovine milk. Causes of variation and applicability for diagnosis of subclinical mastitis. Ada Veterinaria Scandinavica Supplement No. 80 (1985) 123 pp.
62. Kuhn M. T, Hutchison J. L, Norman H. D. Dry period length to maximize production across adjacent lactations and lifetime production. Journal of Dairy Science 89, (2006) p. 1713–1722 63. Pezeshki A, Mehrzad J, Ghorbani G. R, Rahmani H. R, Collier R. J, Burvenich C. Effects of
short dry periods on performance and metabolic status in holstein dairy cows. Journal of Dairy Science 90, (2007) 5531–5541
64. Schepers, A.J, Lam, T.J.G.M, Schykken, Y.H, Wilmink, J.B. and Hanekamp W.J. Estimation of variance components for somatic cell counts to determine thresholds for uninfected quarters. J. Dairy Sci. 80, (1997) p. 1833-1840.
65. Vanek D. A relationship between production and reproduction traits in cows of Czech Pied catle. Czech J. Anim. Sci., 49, 2004 (4): 131–136.
41 66. Claire Bulman D. and G. E. Lamming. Milk progesterone levels in relation to conception, repeat
breeding and factors influencing acyclicity in dairy cows. J.Reprod. Fert. (1978)54, 447-458. 67. Mehdi Babaei, Zienab Hezarian1, Mostafa Faghani and Mahmood Vatankhah. Evaluation of
genetic and non genetic factors affecting reproductive performance on holstein dairy cows of isfahan. Cibtech Journal of Zoology. 2015 Vol. 4 (2) May-August, pp.66-75.
68. Norman H. D, J. R. Wright, M. T. Kuhn, S. M. Hubbard, J. B. Cole, and P. M. VanRaden. Genetic and environmental factors that affect gestation length in dairy cattle. 2007. J. Dairy Sci. 92:2259–2269.
