FITOBIOTIKŲ ĮTAKOS TRIUŠIŲ VIRŠKINIMO FIZIOLOGINIAMS RODIKLIAMS VERTINIMAS

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

GYVULININKYSTöS KATEDRA

Odeta Pakutinskyt÷

FITOBIOTIKŲ ĮTAKOS TRIUŠIŲ VIRŠKINIMO

FIZIOLOGINIAMS RODIKLIAMS VERTINIMAS

Magistro darbas

Darbo vadovas: Doc.dr. Paulius Matusevičius

Magistro darbas atliktas 2008 – 2010 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkyst÷s katedroje, Lietuvos veterinarijos akademijos Vivariume, Lenkijos mokslų akademijos Gyvūnų reprodukcijos ir maisto tyrimų institute.

Magistro darbą paruoš÷: Odeta Pakutinskyt÷ ... (parašas)

Magistro darbo vadovas: Doc. dr. Paulius Matusevičius ... (parašas)

(

Recenzentas: ... (parašas)

TURINYS

ĮVADAS...4

1. LITERATŪROS APŽVALGA...5

1.1 Fitobiotikų sud÷tis ir veikimo ypatumai...5

1.1.2 Fitobiotikai – antibiotikai...8

1.1.3 Fitobiotikų antioksidantin÷s ir antibakterin÷s savyb÷s... ...10

1.1.4Triušių biologin÷s savyb÷s, jų mitybos ypatumai...11

2. DARBO METODIKA...13

2.1. Bandymo atlikimo laikas, vieta ir bandymo schema...13

2.1.2.Fitobiotiko ir probiotiko charakteristika………...………….……….….15

2.1.3. Fiziologinių tyrimų metodika...16

2.1.4.Statistin÷ tyrimų analiz÷ ...18

3. TYRIMŲ REZULTATAI ...19

3.1. Fitobiotiko „Cuxarom Spicemaster” įtakos triušių virškinimo fiziologinianms rodikliams vertinimas...19

3.2. Fitobiotiko „Cuxarom Spicemaster” įtaka triušių vidaus organų histopatologiniams rodikliams... 22

3.3. Tyrimų rezultatų aptarimas...25

4. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI...28

5. SUMMARY...29

ĮVADAS

Pastaruoju metu, kaip antibiotikų ir augimą skatinančių medžiagų naudojimo gyvūnų pašaruose draudimo Europos Sąjungoje pasekm÷, padidino susidom÷jimą naujos kartos pašarų priedais. Tai priskirtina ir triušiams, nes dažnai pasitaikantis viduriavimas po atjunkymo yra pagrindin÷ prekin÷s produkcijos nuostolių priežastis (Tetens, 2007).

Kaip neantibiotiniai skrandžio ir žarnyno trakto funkcionavimo, gyvūnų augimo stimuliatoriai nagrin÷jamos skirtingos medžiagos, tarp kurių: probiotin÷s bakterijos (Pinheiro ir kt., 2007), prebiotiniai preparatai vaistažolių mišiniai bei biologiškai veikliųjų medžiagų ekstraktai iš natūralių augalų ekstraktų, tarp jų ir alkaloidai (Juskiewicz ir kt., 2008). Probiotikai, prebiotikai, fermentai, kaip ir organin÷s rūgštys, taip pat laikomos alternatyvomis antibiotikams triušių pašaruose (Falco-e-Cunha ir kt., 2007). Bacillus toyoi, esančios preparate ToyoCerin® yra vienos iš dviejų mikroorganizmų rūšių, kurias šiuo metu leista naudoti kaip triušių pašarų priedus ES šalyse (Falco-e-Cunha ir kt., 2007). Pastaraisiais metais paskelbta mokslinių straipsnių, nurodančių kintantį, bet dažniausiai teigiamą Bacillus cereus var. toyoi poveikį triušių produktyvumo rezultatams (Bonai ir kt., 2008; Pascualir kt., 2008).

Žymiai mažiau žinoma apie į rinką patenkančių fitobiotinių pašarų priedų įtaką ūkinių gyvūnų sveikatingumui. Vienas iš tokių fitobiotinis pašarų priedas Cuxarom Spicemaster – rudųjų dumblių ir vaistažolių / prieskoninių augalų baziliko, pankolio; česnako, cinamono bei anyžių ir čiobrelių lakiųjų aliejų mišinys. Vieni iš pirmųjų šio pašarų priedo bandymai atskleid÷ tai, kad racionas, papildytas 0,3 g/kg Cuxarum-Spicemaster doze, kiaulių priesvorį padidino 1,8% ir pagerino 2% pašarų sunaudojimo koeficientą (Richter ir kt., 2006). Remiantis šiomis žiniomis ir atsižvelgiant į tyrimų, kuriuose d÷mesys būtų sutelktas ne tik į augimo ir produktyvumo atsakus, bet giliau į fiziologinių rodiklių tyrimus, šio darbo tikslas buvo nustatyti fitobiotinio pašarų priedo Cuxarom Spicemaster panaudojimo galimyb÷s triušių mityboje.

Darbo tikslas: nustatyti fitobiotiko Cuxarom Spicemaster įtaką triušių virškinimo fiziologiniams rodikliams.

Darbo uždaviniai:

1. Ištirti fitobiotiko įtaką virškinamojo trakto fiziologiniams rodikliams;

2. Įvertinti fitobiotikų poveikį triušių virškinimo organų išsivystymui (histopatologiniai tyrimai).

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Fitobiotikų sud÷tis ir veikimo ypatumai

Šiuo metu didžiausią susidom÷jimą kelia natūralūs, ekologiški preparatai, kurie didina pašaro maisto medžiagų virškinamumą ir pasisavinimą, pasižymi probiotiniu bei imunomoduliuojančiu veikimu. Visus juos galime suskirstyti į probiotikus, prebiotikus ir fitobiotikus (Hamidreza R ir kt.). Tai biologiškai aktyvūs, sukurti biotechnologijos metodais, antagonistai patogenin÷s mikrofloros atžvilgiu, gerina virškinamojo trakto mikrobinį balansą, gyvulių sveikatingumą bei produkcijos kokybę preparatai (Jukna ir kt., 2004).

Fitobiotikai - natūralūs augimą skatinančios medžiagos, populiaresni tampa, kaip pašarų priedai, atsižvelgiant į jų naudingą poveikį žarnynui, sveikatai, imunitetui ir augimui (http://www.wattagnet.com/Poultry_International/9319.html. 2009 spalio 27d.). Fitobiotikams priskiriami augalin÷s kilm÷s preparatai ir jų fitochemin÷s sud÷tin÷s dalys, kurios teigiamai veikia gyvulio žarnyno mikroflorą ( Jukna ir kt., 2007).

Pastaraisiais metais vaistažolių ir augalų ekstraktų tyrimai labai suintensyv÷jo, ypač Europoje. D÷ka teigiamo vaistažolių ir augalų ekstraktų poveikio padid÷ja gyvūnų maisto medžiagų pasisavinimas, pager÷ja virškinamojo trakto sekrecija, imuninis stimuliavimas, antibakterin÷s koksidiostatin÷s priešvirusin÷s, antiuždegimin÷s antioksidacin÷s savyb÷s. Daugelis iš šių aktyvių antrinių augalų savybių priklauso izopreno darinių klasei, flavonoidams, gliukosinolanams ir dauguma šių elementų veikia kaip antibiotikas ar antioksidantas (Devegowda, 1996).

Vaistažol÷s atlieka savo pradinę paskirtį šeriant naminius gyvulius, d÷l savo aromatinių savybių gali paveikti maitinimosi modelį, virškinamojo trakto sekrecijos išsikyrimą ir maisto suvartojimą. Didžiausias augalin÷s kilm÷s medžiagų aktyvumas būna virškinamajame trakte. Vaistažol÷s arba fitochemin÷s medžiagos gali paveikti mikroorganizmų antimikrobinę veiklą. To rezultatas gali būti geresnis maistinių medžiagų įsisavinimas ir imunin÷s sistemos pager÷jimas. Galiausiai vaistažol÷s gali patenkinti gyvūnų maistinių medžiagų poreikį, stimuliuoti endokrininę sistemą ir tarpinį maisto metabolizmą (Vitina ir kt., 1995).

Augalin÷s kilm÷s pašarų priedai pasižymi poveikiu, pagrįstu skirtingų substancijų, esančių jų sud÷tyje, sinerginiu veikimu:

1. eteriniai aliejai, turintys charakteringą kvapą ir skonį, suaktyvina virškinimo sulčių sekreciją bei veikia prieš patogenines bakterijas, virusus ir grybelius;

2. saponinai palengvina maisto medžiagų absorbciją pro žarnų sienelę d÷l sumaž÷jusio paviršiaus įtempimo;

3. taninai (raugin÷s medžiagos) pasižymi sutraukiančiu veikimu. Jie suriša nesuvirškintas maisto medžiagas virškinamojo trakto gleivin÷s paviršiuje ir tokiu būdu patogenin÷s bakterijos netenka mitybin÷s terp÷s. Tod÷l patogenin÷s bakterijos nepaj÷gia prisitvirtinti prie žarnų epitelio ir prasiskverbti į jį;

4. natūralios karčiosios medžiagos skatina enzimų sekreciją, stiprina imuninę sistemą;

5. gleivinančios medžiagos padengia žarnų sieneles gleiv÷mis ir saugo žarnų epitelį (Randolf N, 2002).

Fitobiotikų grupei priskiriami ir dumbliai. Melsvadumblis Spirulina platensis ne tik yra turtingas vitaminų amino rūgščių, fitohormonų, fermentų ir mikroelementų šaltinis, bet dar ir padidina jų pasisavinimą iš pašarų. Tokiu būdu į organizmą patenka papildomai įvairių fitocheminių medžiagų bei sumaž÷ja nepasisavinto pašaro kiekis.

Papildžius gyvulių racioną melsvadumblio Spirulina platensis biomas÷s ir miltinių pašarų mišiniu yra suaktyvina gyvybiškai svarbūs procesai ūkiškai naudingų gyvūnų organizme, pager÷ja virškinamojo trakto mikrobinis balansas ir pašaro maisto medžiagų virškinamumas, sveikatingumas. D÷l to ūkiškai naudingų gyvūnų produktyvumas padid÷ja 7-19 %. Vienam gyvūnui per dieną vidutiniškai galima sušerti 2-300 g sauso, biraus pašarinio priedo(www.tb.lt/PIC/Fondas/isradimai/Pilni%20aprasymai/LIETUVOS%20PARAISKOS/2 0090925/LT2009_020.PDF Preiga per internetą 2009 spalio 27d.).

Eteriniai aliejai

Augalų ekstraktus jau tūkstančius metų naudojo ankstesn÷s žmonių visuomen÷s. Galeno laikais buvo gaminami tik vandeniniai ekstraktai. Tobulinant augalin÷s žaliavos apdirbimo technologijas kito ir ekstrakcinių preparatų asortimentas. Pagal tai, kuri dalis skystos faz÷s yra pašalinama iš augalin÷s ištraukos ekstrakto gamybos metu, ekstraktai skirstomi į: skystuosius (Extracta fluida), tirštuosius (Extracta spisa) ir sausuosius (Extracta sicca). Pagal pavartotą ekstrahentą ekstraktai gali būti sąlyginai skirstomi į : vandeninius, etanolinius, eterinius ir aliejinius (Velžien÷ ir kt., 2002).

Dauguma aktyvių augalų medžiagų yra sutelktos jų eteriniuose aliejuose, kurie yra labai koncentruota fitobiotikų forma. Eteriniai aliejai turi labai charakteringą kvapą ir skonį,

aktyvina virškinimo sulčių sekreciją ir tuo pačiu metu veikia prieš bakterijas, virusus bei grybelius (Vitina et al., 1995). Eteriniai aliejai yra skystų, lakių, aromatinių medžiagų, kurias gamina augalų ląstel÷s ir kurios gali būti išgautos distiliuojant, mišiniai. Tod÷l eterinių aliejų veikimas priklauso nuo to, kokios medžiagos sudaro juos ir kaip jos sąveikauja tarpusavyje. Eterinių aliejų sud÷tis yra genetiškai apibr÷žta ir priklauso nuo augalo augimo stadijos, augimo vietos bei sąlygų ( Gill, 1999).

Iš įvairių augalų gautų medžiagų savyb÷s ir doz÷s yra labai nevienodos, o kai kurių augalų ekstraktų ir didesn÷s koncentracijos n÷ra efektyvios, tod÷l nuolat atliekami tiriamieji darbai, nustatomi veiksmingi augalų ekstraktai, bandomos jų tarpusavio kompozicijos ar mišiniai su kitomis augalin÷mis medžiagomis (Толкунова, Криштафович, 2001).

Eteriniai aliejai pasižymi antioksidacin÷mis savyb÷mis, tod÷l gali sul÷tinti pašarų oksidacinius procesus. Tam tikrų augalų ekstraktai gali skatinti virškinimą. Pavyzdžiui, česnako ir krienų ekstraktai gali teigiamai veikti virškinimą, nes juose esantys alicinas ir alilizidiocinatas skatina seilių ir skrandžio sulčių išsiskyrimą, o tai teigiamai veikia tam tikrų virškinimo fermentų aktyvumą (Baldioli ir kt., 1996).

Saponinai

Augaliniame pašare esančios fitochemin÷s medžiagos skirstomos į grupes pagal struktūrą ir veikimą organizme: karotinoidus, polifenolius, fitoestrogenus, sulfidus ir tiolius, saponinus ir kiti. Šių medžiagų veikimas susijęs su degeneratyvinių procesų organizme slopinimu. Tai priklauso nuo antioksidacinių savybių, detoksikacinių fermentų veiklos skatinimo, įtakos ląstelių funkcijoms, kai kurių perteklinių medžiagų sujungimo, įtakos žarnyno mikroflorai.

Augaluose esančios medžiagos saponinai geba sujungti cholesterolį, mažina pastarojo rezorbciją ir aktyviai šalina iš organizmo, pasižymi sekretomotorin÷mis ir sekretolitin÷mis savyb÷mis, stiprina gyvūnų imuninę sistemą, naikina patogeninę mikroflorą ( Jukna ir kt., 2007).

Taninai

Taninai - organiniai aromatiniai polifenoliniai junginiai. Daugiausiai jų turi augalai, jų žiev÷, lapai, neprinokę vaisiai. Dažniausiai taninai atlieka apsauginę funkciją – saugo augalus nuo patogenų, nuo žol÷džių gyvūnų d÷l kartaus ir nemalonaus skonio. Taninai yra susiję su augalų pigmentacija. Taninai tvirtai susiriša su baltymais ir kitais biologiniais polimerais

(celiulioze, pektinais). Jiems būdingos raugin÷s savyb÷s (Randolf, 2002). Maistas, turintis daug taninų, yra laikomas nedidel÷s vert÷s. D÷l jų per dažno vartojimo gali sumaž÷ti apetitas, augimo greitis, maisto pasisavinimas bei baltymų virškinamumas (Richter, Ochrimenko, Bargholz, Köhler, 2000).

Natūralios karčiosios medžiagos

Natūralios karčiosios medžiagos, tai augaluose esančios beazotin÷s, nenuodingos, terpenoidin÷s kilm÷s kartaus skonio medžiagos, kurios sužadina apetitą, pagerina virškinimą, ir nesirezorbuoja į žmogaus ar gyvūno organizmą. Karčiosios medžiagos kaupiasi įvairiuose augalų organuose: šaknyse (geltonojo gencijono), lapuose (trilapio puplaiškio), šakniastiebiuose (balinio ajero), šaknyse ir žol÷je (paprastosios kiaulpien÷s) (Damme, 2001a). Žinoma apie 200 įvairių kartumynų junginių. Paplitę gencijoninių, puplaiškinių, graižažiedžių, lūpažiedžių šeimose. Lokalizuojasi visuose organuose. Monoterpeniniai kartumynai yra glikozidų pavidale, ištirpę ląstelių sultyse. Seksviterpeniniai kartumynai ištirpę eteriniuose aliejuose.

Natūralios karčiosios medžiagos sužadina skrandžio sulčių ir kitų virškinamojo trakto liaukų sekreciją. Pavlovas nustat÷ kad sekrecijos suaktyv÷jimas pasireiškia po poveikio į kartumynus ir skonio receptorius (Drebickas, 2002).

1.1.2 Fitobiotikai - antibiotikai

Antibakterinių medžiagų panaudojimo gyvūnų pašarams ruošti tikslingumas aptarin÷jamas jau daugiau kaip 30 metų. Augimą skatinančios medžiagos prad÷tos d÷ti į pašarus daugiau nei prieš 4 dešimtmečius, ypač populiarios kiaulininkyst÷je ir paukštininkyst÷je. Jos buvo sukurtos tam, kad, sudarydamos žarnyne tinkamas sąlygas, pagerintų virškinimo procesus. Sukurtos antibakterin÷s medžiagos net mažomis doz÷mis veikia prieš patogenines bakterijas, nepadarydamos žalos kitoms. Dažniausiai iš virškinimo trakto pašalinamos gramteigiamos bakterijos (Staphylococcus spp., Streptococcus spp., Enterococcus spp.) (Witte W).

Tačiau blogiausia yra tai, jog kai kurių rūšių bakterijos perduoda atsparumą ir kitoms bakterijų kartoms. Kai kurių bakterijų pasipriešinimas antibiotikams vyksta per nechromosominę genetinę medžiagą, vadinamą plazmide. Besikeičiančios plazmid÷s, turinčios sugeb÷jimą pasipriešinti antibiotikams, vadinamos R-faktoriais. Medikai ir

visuomen÷ baiminasi, kad gyvūnams duodant antibiotikus R-faktorius gali transformuotis iš bakterijos į patogeninę bakteriją, tokią kaip Salmonella žmon÷se. Taigi antibiotikai tam tikrų bakterijų padermių neįveiks niekada (Wezyk S et al., 2000).

Naudojant sub-terapinius antibiotikų ir antimikrobiotikų lygius gaunami tokie rezultatai:

• bakterijos, atsakingos už nedidelių, bet neatpažįstamų infekcijų sumaž÷jimą; • augimą stabdančių toksinų iš mikrofloros sumaž÷jimas;

• mikrofloros mažesnis maistinių medžiagų sunaudojimas, daugiau jų paliekant gyvūnu;

• didesn÷ mikrofloros vitaminų ir kitų maistinių medžiagų gamyba; • plonesn÷ žarnos sienel÷, padidinanti medžiagų įsisavinimą;

• mažesn÷ amoniako gamyba žarnose, sumažinanti energijos apykaitą raumenin÷se ląstel÷se ir sutaupanti gyvūno energijos naudojimą;

• mažesnis imuninis stresas, pasireiškiantis proteino sinteze į raumenis ir stabdantis antikūnių gamybą (Pugh D.M., 1998).

Antibiotikų naudojimas, kaip teigia T. A. Spaskaja (1998), gyvuliams gali tur÷ti pasekmių – gali prad÷ti vystytis antibiotikams atsparios mikrobų populiacijos. Taigi, tradiciniai gydymo metodai (antibiotikais, sufanilamidais), tampa mažiau efektyvūs, nes mikroorganizmai gana greitai pripranta prie antimikrobinių medžiagų, kartu nuo jų nukenčia simbiotin÷ mikroflora, užtikrinanti ne tik normalų virškinimo procesą, bet ir antagonistinį poveikį patogenin÷ms bakterijoms. Y. Takesue su grupe mokslininkų (2002) nustat÷, kad keturių dienų antibiotikų kursas vidutiniškai 100 kartų žarnyne sumažina Lactobacillus, Bifidobacterium ir Enterobacterium kiekį. Paskutinius keturių rūšių, naudotus kaip pašarų priedus (Раицкая и др.,., 1999).

Buvo ištirta, kad eterinis aliejus, išgautas iš raudon÷lio, yra efektyvus prieš gramteigiamas ir gramneigiamas bakterijas (Ristic M). Yra nustatytos 34 veiklios šio eterinio aliejaus sud÷tin÷s medžiagos, kurių dvi pagrindin÷s yra fenoliai (karbolio rūgštys) Carvacrol ir Rhymol. Fenolių veikimas prieš bakteriją vyksta pakeičiant jos membraną, padidinant pralaidumą, o tai nulemia vandens išbalansavimą ir ląstel÷s mirtį. Lyginant su antibiotiniais augimo skatintojais, ypač svarbu tai, kad n÷ra atsparumo šiam eteriniam aliejui požymių (Pugh D.M., 1998). Taip pat slopinantis raudon÷lio poveikis bakterijai vyksta nepernešant kokias nors chromosomas, taigi, n÷ra rizikos sukelti, padidinti bakterijos atsparumą tokioms svarbioms medžiagoms kaip penicilinas, streptomicinas ir kiti (Ristic M).

Nuo 2006 metų sausio ES norminiai aktai draudžia bet kokius antibiotikus gyvulių pašaruose (www.vic.lt/ris/index.php?id=7992&action=more Preiga per internetą 2009 spalio 17d.).

1.1.3 Fitobiotikų antioksidantin÷s ir antibakterin÷s savyb÷s

Šiuo metu yra plačiai domimasi fitocheminių medžiagų antioksidantiniu efektyvumu. Fitobiotikai veikia taip pat kaip antioksidantas (pvz., rozmarinų aliejus), tada gali netiesiogiai stabilizuoti mitybą ir sensorinę pašarų kokybę. Šis poveikis gali būti aktualus pašarams, turinčiuos daug riebalų (aliejaus) (http://en.engormix.com/MA-feed-machinery/articles/the-effect phytobioticsperformance_285.htm 2009 spalio 15d.). Gali būti pateikiami kieti, džiovinti, žem÷s formas arba ekstrakto (eteriniai aliejai) (http://www.wattagnet.com/Poultry_International/9319.html 2009 spalio 27d.).

Deans S. (Deans, 1987) nustatin÷jo įvairių augalų eterinių aliejų antioksidantinį aktyvumą. Jo gautų tyrimų duomenimis, antioksidantin÷mis savyb÷mis pasižymi tokie augalai: migdolas Amygdalus L., gvazdik÷lis Syzygium Gaertn., cinamonas Cinnamomum Schaeff., rozmarinas Rosmarinus L., čiobrelis Thymus L. ir muskatas Myristica Granov. Augaliniai aliejai dažniausiai turi natūralius antioksidantus, kurie gali pad÷ti palaikyti produktų oksidantinį stabilumą. Šie antioksidantai dažniausiai yra tokoferoliai (Baldioli et al., 1996). Antioksidantiniu veikimu pasižymi ir fenoliai, esantys alyvų aliejuje (Papadopoulos et al., 1991). Buvo nustatytos jų antioksidantin÷s savyb÷s, laisvųjų radikalų prisijungimo ypatyb÷ bei specifinis antioksidantinis efektyvumas biomembranoms ir mažo tankio lipoproteinų oksidacijos slopinimas (Saija, Trombetta, Tomaino, 1998).

Didžiausias augalin÷s kilm÷s medžiagų aktyvumas būna virškinamąjame trakte. Fitochemin÷s medžiagos gali selektyviai įtakoti mikroorganizmus antimikrobiniu aktyvumu ar teigiamos mikrofloros stimuliavimu. Pagaliau augalin÷s kilm÷s medžiagos padeda gyvūnams pasisavinti maistą ir aktyvina endokrinin÷s sistemos veiklą bei tarpinį maisto metabolizmą (Apajalahti et al., 1999).

Baratta M. ir Deans S. nustat÷ keletą augalų, pasižyminčių antimikrobiniu aktyvumu – tai raugerškio Berberis L. šaknys, forsitijos Forsythia Vahe vaisiai, sausmedžio Lonicera L. vaisiai ir stiebai, uosio Fraxinus L. žiev÷, česnakas Allium L. Vieni iš šių augalų pasižymi antimikrobiniu aktyvumu prieš gramteigaimas, kiti prieš gramneigiamas bakterijas. Bet šių

augalų antimikrobinis veikimas labai priklauso nuo ekstraktų išgavimo metodų ir mikroorganizmų, prieš kuriuos jie yra taikomi (Baratta et al.,1998).

1.1.4 Triušių biologin÷s savyb÷s, jų mitybos ypatumai

Triušių virškinimo sistema palyginti su kitomis gyvūnų rūšimis yra specifin÷. Mikrobinis aktyvumas aklojoje žarnoje yra labai svarbus virškinimo ir maistinių medžiagų pasisavinimo procesams. Svarbus triušio virškinimo sistemos skyrius – skrandis visuomet yra pripildytas. Po koprofagijos apatin÷ skrandžio dalis naudojama naktin÷ms išmatoms talpinti. Skrandžio talpa – 180-200 ml. Skrandžio išskiriamos sultys turi ypač daug virškinamųjų sąvybių. Triušio organizmas prisitaikęs priimti didelį kiekį pašaro – 65–80 g 1/kg kūno svorio, nes jis greitai pereina virškinamąjį traktą (Matusevičius ir kt., 2005).

Triušio akloji žarna - didel÷ fermentacin÷ kamera, užimanti apie trečdalį pilvo ertm÷s. Bakterin÷ žarnos flora susideda iš dominuojančių anaerobų ir gramteigiamų bakterijų (laktobacilos), taip pat gramneigiamų (E.coli ir Cl.perfringens), kurių nežymūs kiekiai pasitaiko ne visuose žarnos segmentuose. Triušių žarnos bakterin÷ flora padeda lengvai virškinti laisvąsias riebalų rūgštis, kurios v÷liau rezorbuojasi. Kad žarnos flora funkcionuotų, reikia tam tikrų sąlygų. Šeriant triušius ląsteliena 12 turtingais pašarais (turinčiais daug celiulioz÷s) nuolat palaikoma normali žarnos flora.

Trūkstant racionuose cukrumi ir krakmolu turtingų pašarų, krakmolas virsta cukrumi, kuris keičia pH vertę nuo 8 - 9 iki 5 - 6. Reikalingos bakterijos stelbiamos nepageidaujamomis kultūromis, tokiomis kaip E.coli, kurios nesugeba suskaidyti celiulioz÷s.

Aklojoje žarnoje susiformuoja ekskrementai, gleiv÷ti endoproduktai – Caecotrophe. Šios specifin÷s minkštos išmatos sudaro apie 30 proc. visų išmatų. Tokias išmatas triušiai paima iš analin÷s angos ir nuryja. Aklosios žarnos išmatos susideda iš bakterijų, baltymų, angliavandenių ir tik nedidel÷ dalis sudaro riebalai, mukoproteinai ir vitaminai. Išmatos skrandyje išbūna iki 6 val., kur bakterijos, esant šiltai ir dr÷gnai aplinkai yra ypač aktyvios. Caecotrophe‘uose yra bakterijų, kurių enzimai išlieka veiksmingi tol, kol juos skrandyje inaktyvuoja druskos rūgštis. Tuo pačiu metu skrandyje ir plonosiose žarnose ištirpinama gleiv÷ta danga, vyksta Caecotrophe‘o atskirų komponentų cheminis skaldymas ir rezorbcija. Šiuo būdu gyvūnai sugeba iš celiulioze turtingų pašarinių žaliavų sintetinti jiems patiems reikalingas maisto medžiagas (http://www.dmsl.de/faq/haltung/fuetterung.shtml Prieiga per internetą 2009 spalio 14d. ).

Triušio kūno temperatūra – 39 C, normalus pulsas – 120-160 tvinksnių per minutę, kv÷pavimas – 50-60 įkv÷pimų per minutę, o didelio susijaudinimo metu ir 100 įkv÷pimų per minutę. Jei oro temperatūra aukštesn÷ nei +300 C, triušis kv÷puoja 200 ir daugiau kartų per minutę (http://marukas.host.sk/triusiai.htm Prieiga per internetą 2009 spalio 14d.).

Triušių gerai išsivystę klausos ir lyt÷jimo, tačiau silpni regos organai. Triušiai išskiria kietas ir minkštas išmatas. Minkštąsias išmatas su÷da patys (šis reiškinys vadinamas kaprofagija). Triušių kaprofagija n÷ra atsakas į nesubalansuotą mitybą, o tikslinga virškinimo strategija. Triušiams po nujunkymo ( 4 savaičių amžiaus) naktinių išmatų išskyrimas su amžiumi tiesiškai ir 63-77 amžiaus paroje pasiekia maksimumą (Matusevičius, 2004). Kaprofagija, normalus elgesys triušiams ir graužikams, atrodo, kad pagalba bakterijų sintez÷ maistinių medžiagų, ypač B grup÷s vitaminų ir vitamino K dvitaškis (http://spr ott.physics. wisc.edu/Pickover/vomit.html Prieiga per internetą 2009 g÷guž÷s 4d).

Triušiai šeriami tiksliai nustatytu laiku 2–3 kartus per dieną. Keičiant pašarų rūšį, triušius prie jų reikia pripratinti palaipsniui (LVA Gyvulininkyst÷s institutas, 2005). Triušių paros racioną sudaro įvairūs, daugiausia augalin÷s kilm÷s pašarai: kombinuotieji pašarai, grūdai, išspaudos, stambieji, sultingieji ir žalieji pašarai. Triušiui kiekvieną dieną reikia daug šviežaus vandens. Net jei gertuvej yra daug vendens, vis tiek reikia pakeisti šviežesniu (http//:www.kika.lt/?module=editable&action=list&e_header_id=501325 Prieiga per internetą 2009 balandžio 27 d.). Triušių išgeriamo vandens kiekis sudaro apie 200 % jų su÷damo pašaro sausosios medžiagos, tai yra jie išgeria dvigubai tiek vandens, kiek su÷da pašaro SM. Nerekomenduojama girdyti tiek šaltu (šaltesniu nei 8–10 °C), tiek per šiltu (šiltesniu nei 15 °C) vandeniu. Tokio vandens triušiai taip pat geria mažiau, nei reik÷tų. Šaltas vanduo atšaldo organizmą ir sutrikdo virškinimą. Šiltas vanduo sekina triušius, sumaž÷ja žarnyno peristaltikos aktyvumas. Nekokybiškas vanduo triušiams gali sukelti užkrečiamąsias ar invazines ligas, pavojingas yra cheminių elementų, mineralinių druskų, mikro- ir makroelementų trūkumas ar perteklius vandenyje, jo užteršimas organin÷s ar mineralin÷s kilm÷s medžiagomis (Skurdenien÷ ir kt., 2007).

DARBO METODIKA

2.1 Bandymo atlikimo laikas, vieta ir bandymo schema

Bandymų tikslas – nustatyti fitobiotikų įtaką triušių virškinimo fiziologiniams rodikliams. Tyrimai atlikti 2008 - 2010 m. Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkyst÷s katedroje, Lietuvos veterinarijos akademijos Vivariume, Lenkijos mokslų akademijos Gyvūnų reprodukcijos ir maisto tyrimų institute. Atlikti 2 bandymai, kiekviename bandyme buvo suformuotos 3 grup÷s: kontrolin÷, I ir II tiriamosios grup÷s (1 pav.). Triušiai analogų principų suskirstyti į tris tiriamasias grupes po 16 gyvūnų kiekvienoje (8♂/8♀).

1 pav. Bandymų chema

Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997 11 06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500 („Valstyb÷s žinios“, 1997 11 28, Nr. 108) bei poįstatyminių aktų – LR valstybin÷s veterinarin÷s tarnybos įsakymų „D÷l laboratorinių

Fitobiotiko įtakos triušių virškinimo fiziologiniams rodikliams vertinimas

Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷

Zootechniniai, fiziologiniai ir histologiniai vidaus organų tyrimai

Triušių augimo intensyvumo nustatymas Virškinimo fiziologinių rodiklių nustatymas Mikroorganizmų fermentų aktyvumai Histopatologiniai vidaus organų tyrimai

gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ (1998 12 31, Nr. 4-361) ir „D÷l laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams“ (1999 01 18, Nr. 4-16).

Triušių š÷rimas ir laikymas. Bandymo metu triušiai buvo laikomi atskirai vielinio tinklo narveliuose plokščiu dugnu ir prižiūrimi standartin÷mis sąlygomis (2 pav.). Visų grupių triušių laikymo ir priežiūros sąlygos buvo vienodos: oro temperatūra – 18-20°C, santykin÷ oro dr÷gm÷ – 60-75 proc., santykinis šviesos režimas diena/naktis – 16/8 valandų.

2 pav. Triušių laikymas

Pašarų kiekis normuotas individualiu būdu, visą bandymo laiką kontrolin÷s grup÷s triušiai gavo visavertį kombinuotą pašarą be pašarinių priedų (1 lentel÷je). Preparatų ToyoCerin® ir Cuxarom Spicemaster buvo dedama į tiriamųjų grupių racionus (atitinkamai grup÷ms I ir II, gamintojas Basu-Mineralfutter GmbH, Bad Sulza, Vokietija). Triušiai buvo šeriami ad libitum 40 dienų. Pašaro granul÷s ~ 4mm diametro, naudojamos bunkerin÷s š÷ryklos ir vanduo tiekiamas iš čiulptukinių geralinių. Vandens kokyb÷ atitiko geriamojo vandens reikalavimus.

Augimo intensyvumo nustatymas. Augimo intensyvumui nustatyti triušiai buvo sveriami bandymo pradžioje ir bandymo pabaigoje, paskaičiuotas pašarų konversijos laipsnis.

1 lentel÷. Triušių visaverčio kombinuotojo pašaro sud÷tis ir maistingumas Komponentai Procentais Miežiai 17,40 Avižos 13,57 Kviečių s÷lenos 9,00 Saul÷grąžų rupiniai 16,50 Sojos rupiniai 8,00 Žol÷s miltai 26,00

Išdžiovintas cukrinių runkelių minkštimas 5,00

Mineralin÷s medžiagos 2,53 Premiksai 2,00 Kokybiniai rodikliai ME, MJ/kg 9,93 Žalieji baltymai, % 17,00 Žalioji ląsteliena, % 12,60 Žalieji riebalai, % 2,40 Žalieji pelenai, % 4,94 Lys, % 0,83 Met + Cys, % 0,80 Try, % 0,26 Thr, % 0,66 Ca, % 1,01 P, % 0,53 Na, % 0,20 Cl, % 0,29 Mg, % 0,26

2.1.2. Fitobiotiko ir probiotiko charakteristika

Fitobiotinis preparatas Cuxarom Spicemaster (Lohmann Animal Health GmbH & Co. KG, Kukshavenas, Vokietija) – pašarų priedas, kurio sud÷tyje buvo rudųjų dumblių, augalų (baziliko, pankolio, česnako, cinamono) bei anyžių ir čiobrelių lakiųjų aliejų, naudota doz÷ 300 mg/kg pašaro (II tiriamoji grup÷). Pašarų priedas probiotikas Bacillus cereus var. toyoi

(1×1010 cfu/g) sporų šaltinis buvo preparatas ToyoCerin® (RUBINUM SA, Rubí, Ispanija) doz÷ 100 mg/kg pašaro (I tiriamoji grup÷).

2.1.3

Virškinimo fiziologinių rodiklių nustatymo metodika

Virškinimo trakto rodiklių nustatymas. Kiek įmanoma greičiau po eutanazijos (maždaug po 10 minučių) pamatuotas plonųjų žarnų, aklosios ir gaubtin÷s žarnų pH, naudojant mikroelektrodą ir pH/ION matavimo prietaisą (301 modelis, Hanna Instruments, Vila do Conde, Portugalija). Klubin÷s žarnos (iš jos centrin÷s dalies) ir aklosios žarnos turinių bandiniai buvo iškart patalpinti į mokrocentrifūginius m÷gintuv÷lius, kuriuose laikyti –70°C temperatūroje. Atskiros skrandžio ir žarnyno trakto dalys (akloji ir gaubtin÷ žarnos) buvo išplautos lediniame druskos tirpale, nusausintos filtravimo popieriumi ir po to pasvertos. Plonosios žarnos buvo sveriamos su turiniu išsamesnei analizei. Aklosios ir gaubtin÷s žarnų turinių sausoji medžiaga nustatyta po 4 val. 105 ºC temperatūroje. Iš šviežiai paimtų aklosios žarnos turinio bandinių buvo ekstrahuotas amoniakas, patalpinamas į Conway l÷kšteles su boro rūgšties tirpalu ir nustatomas tiesioginiu titravimu sieros rūgštimi (Hofirek, B., D. Haas , 2001). Visas plonųjų žarnų turinys buvo surinktas, sumaišytas purtykle „vortex" ir centrifuguotas 10 min. uždavus 10000 g pagreitį. Paviršiuje esanti frakcija (0,5 ml) perpilta į Brookfield LVDV-II+ kūginį rotacinį viskozimetrą (CP40; Brookfield Engineering Laboratories Inc., Stoughton, MA, JAV) ir pastovioje 37°C temperatūroje pamatuotas visų m÷ginių klampumas, poslinkio koeficientas buvo 60 s-1.

Gleivin÷s sacharaz÷s, maltaz÷s ir laktaz÷s aktyvumai buvo ištirti Dahlovisto (1964) metodu. Atpalaiduotos gliukoz÷s kiekis išmatuotas spektrofotometriškai, o fermentų aktyvumas buvo išreikštas µmol disacharidų hidrolizuotų per minutę, skaičiuojant vienam gramui baltymų. Baltymų kiekis tuščiosios žarnos gleivin÷je buvo nustatytas Lowry metodu (Lowry, ir kt., 1951), standartiniu baltymu naudojant jaučio serumo albuminą.

Aklosios žarnos turinio amoniako kiekis nustatytas Conway mikrodifuzijos metodu. Aklosios žarnos turinys buvo ekstrahuojamas vandeniu ir sud÷tas į Conway l÷kšteles su boro rūgšties tirpalu, susidariusio amoniako kiekis nustatytas titruojant sieros rūgštimi (Hofirek, Haas, 2001). Baltymų kiekis aklosios ir storosios žarnų turinyje buvo nustatytas Lowry metodu naudojant galvijų albumino serumą (BSA) kaip standartą (Lowry et al., 1951).

Mikroorganizmų fermentų aktyvumai ir trumpųjų grandinių riebalų rūgščių nustatymas. Bakterijų aktyvumas aklosios (gaubtin÷s) žarnos turinyje išmatuotas pagal ρ-

arba ο- nitrofenolio išsiskyrimą iš nitrofenilgliukozidų pagal modifikuotą Djouzi ir Andrieux metodą, aprašytą Juśkiewicz, J., ir Z. Zduńczyk (2004). Panaudoti šie substratai (Sigma Chemical Co., St. Louis, MO, JAV): p-nitrofenil-α-D-gliukopiranozidas (α-gliukozidazei), ir ρ-nitrofenil-β-D-gliukopiranozidas (β-gliukozidazei), ρ-nitrofenil-α-D-galaktopiranozidas (α-galaktozidazei), ο-nitrofenil-β-D-galaktopiranozidas (β-galaktozidazei) ir ρ-nitrofenil-β -D-gliukuronidas (β-gliukuronidazei). Reakcijos mišinyje buvo 0,3 mL substrato tirpalo (5 mM) ir 0.2 mL 1:10 (v/v) atskiesto aklosios žarnos m÷ginio 100-te mM fosfato buferinio tirpalo (pH 7,0) po 15 minučių centrifugavimo 10000 × g pagreičiu. Inkubavimas atliktas 37 o_{C temperatūroje, o ρ-nitrofenolio kiekis buvo nustatytas esant 400 nm ir 420 nm (ο} -nitrofenolio koncentracija) po 2,5 mL 0.25 M šalto natrio karbonato papildymo. Fermentinis aktyvumas (α- ir β-gliukozidaz÷, α- ir β-galaktozidaz÷ bei β-gliukuronidaz÷) išreikštas produkto µmol, susidariusio per valandą, skaičiuojant vienam šviežiai paimto virškinamojo turinio g.

Aklosios žarnos turinio m÷giniams atlikta TRGG analiz÷, naudojant dujų chromatografiją (Shimadzu GC-14A Shimadzu Co., Kiotas, Japonija). M÷giniai ( 0.2 g) buvo sumaišyti su 0,2 mL skruzdžių rūgštimi, atskiesti 0,25 mL dejonizuoto vandens ir 5 min. centrifuguoti 10000 × g pagreičiu. Neskiesta paviršin÷ frakcija įšvirkščiama į stiklinę chromatografijos kolon÷lę (2,5 m × 2.6 mm) įkrauta: 10% SP-1200/1% H3PO4 ant 80/100 Chromosorb W AW (Supelco Co., Bellefonte, PA). Mes sublokavome chromatografą su liepsnos jonizacijos detektoriumi ir duomenų apdorojimo sistema (Shimadzu Chromatopac C-R6A). Inžektoriaus ir detektoriaus temperatūros buvo atitinkamai 195°C ir 180°C. Po įšvirkštimo buvo palaikoma 110°C kolon÷l÷s temperatūra. Bendra aklosios žarnos TRGG sud÷tis apskaičiuota kaip TRGG koncentracijų virškinamajame turinyje ir aklosios žarnos turinio mas÷je suma.

Histopatologiniai vidaus organų tyrimai. Analogų principu iš kiekvienos grup÷s buvo atrinkti 5 triušiai, atliktas skerdimas ir poskrodiminiai histopatologiniai tyrimai. Vidaus organų m÷giniai buvo paimti histopatologiniams tyrimams: kepenys, blužnis, limfiniai mazgai, inkstai, širdies raumuo, plaučiai, skrandis bei dvylikapiršt÷, tuščioji ir storoji žarnos. Organų m÷giniai buvo fiksuojami ir neutralizuojami 10% formalinu, kai pH 7,4 ir sutvirtinami parafinu. Pagal Mc Manus metodą, mikrotomo pjūviai buvo sutepti hematociklinu, eozinu. Kiekybiniai analiz÷s pokyčiai pjūviams buvo padaryti lyginamaisiais metodais.

Sveikatingumo tyrimas. Apžiūrint triušius buvo stebima jų elgsena, judesiai, kūno pad÷tis, plaukų bei odos pakitimai, viduriavimas.

2.1.4 Statistin÷ duomenų analiz÷

Statistin÷ duomenų analiz÷ atlikta statistiniu paketu Statistica 6.0 (Statsoft Inc., 2004). Apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai (x), vidutin÷ aritmetin÷ paklaida (±m). Duomenys analizuoti vienfaktorin÷s dispersijos metodu. Skirtumo tarp grupių patikimumui įvertinti taikytas Dunkano daugkartinio lyginimo kriterijus. Rezultatai laikyti patikimais, kai p≤0,05.

3. TYRIMŲ REZULTAI

3.1. Fitobiotiko „Cuxarom Spicemaster” įtakos triušių virškinimo

fiziologinianms rodikliams vertinimas

Bandymu metu nepasteb÷ta triušių der÷jos požymių. Triušių produktyvumo duomenys pateikiami 2 lentel÷je. Pirmame bandyme visų grupių triušiai sunaudojo panašų pašarų kiekį. Priešingai I-jo bandymo rezultatams, probiotinis ir fitobiotinis pašarų priedai tur÷jo įtakos didesnio pašarų kiekio suvartojimui nei II-jame bandyme (5,0 % padid÷jimas, kai probiotinis pašarų priedas Toyocerin® _{ir 7,5 % padid÷jimas, kai fitobiotinis pašarų priedas} Cuxarom Spicemaster), tačiau duomenys buvo statistiškai nepatikimi. Abiejuose bandymuose probiotinis ir fitobiotinis pašarų priedai pagerino triušių augimą. Fitobiotinis pašarų priedas Cuxarom Spicemaster tur÷jo didesnį poveikį triušių auginimo rodikliams lyginant su kontroloin÷s grup÷s ir I tiriamosios (probiotikas Toyocerin® ) grupių triušiais.

2 lentel÷. Fitobiotiko „Cuxarom Spicemaster” įtaka triušių augimo rodikliams

Bandymas Grup÷ Pašaro suvartojimas g/gyvūnui Pradinis svoris g/gyvūnui Galutinis svoris g/gyvūnui Prieaugis g/gyvūnui Pašaro konvensijos koeficientas kg/kg Kontrolin÷ 6906 1034 2807a 1773a 3,90 I (ToyoCerin®) 6971 1067 2937ab 1870ab 3,73ab 1 II (Cuxarom Spicemaster) 6820 1071 2992b 1921b 3,55b Kontrolin÷ 5644 1927 3274a 1347a 4,19 I (ToyoCerin®) 5918 1948 3413b 1465b 4,04 2 II (Cuxarom Spicemaster) 6074 1938 3456b 1518 4,00

Pastaba: a,b, – statistiškai patikimi vidurkių skirtumai (p≤0,05)

Pašarų konversijos koeficiento sumaž÷jimas nustatytas naudojant fitobiotinį ir probiotinį pašarų priedą. Fitobiotinis pašarų priedas buvo efektyvesnis už probiotinį pašarų priedą. Pašarų konversijos koeficiento sumaž÷jimas I-jame bandyme buvo didesnis, lyginant su II-jo bandymo rezultatais, tačiau skirtumai buvo statistiškai nepatikimi.

Atlikti virškinimo fiziologinių rodiklių tyrimai parod÷, kad santykin÷ plonosios žarnos su turiniu mas÷ ir virškinamojo turinio pH vert÷s visose grup÷se buvo panašios (3 lentel÷je).

3 lentel÷. Triušių virškinimo fiziologiniai rodikliai

Grup÷

Rodiklis Kontrolin÷ I tiriamoji II tiriamoji Plonoji žarna Audinys, g/kg 38,58 ± 3,12 39,29 ± 1,12 32,40 ± 2,48 Virškinamojo turinio pH 7,52 ± 0,06 7,54 ± 0,06 7,46 ± 0,08 Klampumas (mPa.s) 1,479 ± 0,136a 1,374 ± 0,083ab 1,207 ± 0,056b Sacharidaz÷ 44,45 ± 3,05 46,12 ± 3,56 49,50 ± 4,04 Maltaz÷ 50,01 ± 5,11 49,99 ± 3,25 51,25 ± 5,18 Laktaz÷ 9,25 ± 0,87 9,01 ± 0,99 9,12 ± 1,01 Akloji žarna Audinys, g/kg 15,58 ± 0,92 16,13 ± 0,85 14,33 ± 0,36 Virškinamasis turinys g/kg 52,16 ± 3,04a 53,02 ± 2,78a 44,00 ± 2,46b Sausos medžiagos (%) 20,11 ± 0,55 21,05 ± 0,46 21,74 ± 0,51 Virškinamojo turinio pH 5,97 ± 0,04 6,30 ± 0,09a 6,41 ± 0,08a Amoniakas (mg/g) 0,187 ± 0,07b 0,253 ± 0,02a 0,220 ± 0,02ab α-gliukozidaz÷s 7,20 ± 0,60a 5,95 ± 0,60ab 4,77 ± 0,44b β-gliukozidaz÷s 9,83 ± 0,48a 7,40 ± 0,74b 6,26 ± 0,81b α-galaktozidaz÷s 6,93 ± 0,68 6,88 ± 0,72 6,09 ± 0,50 β-galaktozidaz÷s 12,20 ± 0,67b 15,79 ± 1,36a 9,79 ± 0,83b β-gliukuronidaz÷s 35,51 ± 3,62a 24,94 ± 0,90b 24,49 ± 2,85b Gaubtin÷ žarna Audinys, g/kg 13,57 ± 0,68ab 14,51 ± 0,71a 12,61 ± 0,43b Virškinamasis turinys, g/kg 9,91 ± 0,82a 8,93 ± 0,72ab 7,70 ± 0,38b Sausos medžiagos (%) 18,64 ± 0,24 18,55 ± 0,70 18,96 ± 0,57 Virškinamojo turinio pH 6,31 ± 0,07b 6,53 ± 0,11ab 6,68 ± 0,06a β-gliukozidaz÷s 12,51 ± 1,55a 7,96 ± 0,21b 7,10 ± 0,30b β-gliukuronidaz÷s 44,46 ± 1,97a 26,56 ± 2,41b 32,16 ± 2,82ab

Naudojant fitobiotinį pašarų priedą (vaistažolių/prieskoninių augalų preparatais) žymiai sumažino triušių plonosios žarnos turinio klampumą, lyginant su kontroline grupe. Gleivin÷s disacharidazių (sacharaz÷s, maltaz÷s bei laktaz÷s) aktyvumai, šeriant triušius eksperimentiniais racionai su pšarų priedais, įtakos netur÷jo. Gauti tyrimų rezultatų duomenys parod÷, kad raciono papildymas probiotiniu arba fitobiotiniu preparatu netur÷jo įtakos aklosios žarnos, gaubtin÷s žarnos audinių masei, lyginant su kontrolin÷s grup÷s bendraamžiais.

4 lentel÷. Trumpų grandinių riebalų rūgščių koncentracija (µmol/g virškinamojo turinio) ir sud÷tis (µmol/kg kūno svorio) aklojoje žarnoje

Grup÷

Rodiklis Kontrolin÷ I tiriamoji II tiriamoji Koncentracijos aklojoje žarnoje

Acto 67,05 ± 4,42a 59,63 ± 3,13a 48,29 ± 3,45b Propiono 48,29 ± 3,45b 4,43 ± 0,44 3,70 ± 0,20 Izosviesto 0,26 ± 0,04 0,30 ± 0,06 0,37 ± 0,08 Sviesto 2,34 ± 0,17a 1,79 ± 0,20b 1,73 ± 0,14b Izovalerionų 0,10 ± 0,02 0,19 ± 0,04 0,19 ± 0,04 Valerionų 0,42 ± 0,03 0,36 ± 0,06 0,36 ± 0,04 Iš viso LRR 74,60 ± 4,32a 66,70 ± 3,46a 54,62 ± 3,50b Profilis C2:C3:C4 Acto 89,6 ± 1,03 89,4 ± 0,69 88,2 ± 0,75 Propiono 6,1 ± 0,77 6,7 ± 0,61 6,9 ± 0,36 Sviesto 3,2 ± 0,23 3,6 ± 0,17 3,2 ± 0,33

Aklosios žarnos turinyje (sud÷tis)

Acto 3499 ± 336a 3162 ± 164a 2125 ± 178b Propiono 231,1 ± 20,0a 234,9 ± 13,9a 162,8 ± 15,5b Izosviesto 13,56 ± 2,28 15,91 ± 3,02 16,28 ± 3,68 Sviesto 122,1 ± 9,21a 94,91 ± 8,16b 76,12 ± 10,3b Izovalerionų 5,21 ± 0,83b 10,07 ± 2,93a 7,04 ± 1,70ab Valerionų 22,16 ± 2,06a 19,09 ± 2,55ab 15,84 ± 2,29b Iš viso TGRR 3923 ± 348a 3537 ± 168a 2403 ± 194b

Gauti tyrimų duomenys statistiškai patikimi buvo tarp I ir II tiriamųjų grupių pagal gaubtin÷s žarnos audinio masę (P<0,05). Mažiausia aklosios žarnos ir gaubtin÷s žarnos virškinamojo turinio mas÷ nustatyta II grup÷je (P<0,05) atitinkamai lyginant su kontroline grupe ir I tiriamosios grup÷s bendraamžiais. Aklosios ir gaubtin÷s žarnų sausosios medžiagos koncentracija tarp I ir II tiriamų grupių nesiskyr÷.

Aklosios ir gaubtin÷s žarnų turinio pH žemiausias buvo kontrolin÷s grup÷s bendraamžių (P<0,05 atitinkamai lyginant su I ir II grup÷). Aklosios žarnos amoniako koncentracija reikšmingai padid÷jo, naudojant probiotinį pašarų priedą. Didžiausi aklosios žarnos α-gliukozidaz÷s, β-gliukozidaz÷s ir β-gliukuronidaz÷s aktyvumai nustatyti kontrolin÷s grup÷s triušių virškinamajame trakte. Naudojant probiotinį pašarų priedų (Bacillus cereus var. toyoi sporų), nustatytas didžiausias bakterin÷s β-galaktozidaz÷s aktyvumas (P<0,05). Bakterin÷s α-galaktozidaz÷s aktyvumas skrandžio ir žarnyno trakto dalyje išliko tame pačiame lygmenyje naudojant skirtingus racionus. Kontrolin÷je grup÷je buvo didžiausi gaubtin÷s žarnos β-gliukozidaz÷s ir β-gliukuronidaz÷s aktyvumai (P<0,05). Aklosios žarnos trumpų grandinių riebalų rūgščių koncentracijai (TGRR) buvo charakteringas acto rūgšties dominavimas bei propiono ir sviesto rūgštys (4 lentel÷je). Lyginant kontrolinę ir probiotinę grupes, raciono papildymas fitobiotinių pašarų priedų (vaistažolių/prieskoninių augalų preparatu) patikimai sumažino bendrą trumpų grandinių riebalų rūgščių koncentraciją triušių aklosios žarnos virškinamajame turinyje. Pagrindin÷ to priežastis buvo sumaž÷jusi acto rūgšties koncentracija. Didžiausia sviesto rūgšties koncentracija buvo stebima kontrolin÷je grup÷je (P<0,05). Propiono, izosviesto, izovalerionų ir valerijonų rūgščių koncentracijoms naudoti fitobiotinis ir probiotinis pašarų priedai netur÷jo įtakos. Naudojan fitobiotinį preparatą, tur÷jo įtakos bendro TGRR kiekio aklojoje žarnoje sumaž÷jimui (P<0,05).

3.2. Fitobiotiko „Cuxarom Spicemaster” įtaka triušių vidaus organų

histopatologiniams rodikliams

Triušių histopatologinių vidinių organų ir virškinamojo trakto organų tyrimų rezultatai rodo, kad pašaras turi didelę įtaką jų sveikatingumui. Remiantis daugeliu mokslininkų, svarbų vaidmenį atlieka energija, dažniausiai susijusi su poreikiams patenkinti pakankamu riebalų kiekiu racionuose pašarų papildymas fitobiotiniai ir probiotiniais priedais tur÷jo poveikį tiriamųjų grupių triušių kepenims (5 lentel÷). Kontrolin÷s grup÷s triušių hepatocitai buvo labiau pasiekti ir pažeisti kepenų skiltelių viduje. Cirkuliuojantis pažeidimas, pasireiškiantis priplūdimo ir hemostaz÷s forma, gali atsirasti skrodimo metu.

Intensyvų limfocitų daug÷jimą blužnyje ir limfiniuose mazgeliuose lydi limfinių organų priplūdimas. Atsižvelgiant į morfologinius inkstų pakitimus, histopatologinių pakitimų kiekis buvo panašus visuose triušių grup÷se.

5 lentel÷. Histopatologiniai vidinių organų pakitimai

Grup÷ Organas/pakitimas Kontroli-n÷ I tiriamoji II tiriamoji Kepenys -normalios, be pakitimų -kraujosrūvos, hemostaz÷

-parenchiminių hepatocitų degeneracija -hepatocitų VACUOLAR degeneracija -židinin÷ hepatocitų nekroz÷

-židinin÷ hepatocitų infiltracija

1 5 5 4 1 1 2 4 3 1 0 1 2 4 3 1 0 1 Blužnis -kraujosrūvos, hemostaz÷ -hemosideroz÷

-blužnies folikulų sužadinimas ir padid÷jimas

3 2 3 3 4 3 3 4 3 Limfiniai mazgai -kraujosrūvos, hemostaz÷ -šerdies edema

-limfinių folikulų sužadinimas ir padid÷jimas -plazmos elementų buvimas

3 0 3 1 3 2 2 0 3 2 2 0 Inkstai -kraujosrūvos, hemostaz÷

-vingiuotųjų kanal÷lių epitelio parenchimin÷ degeneracija -GLASSY degeneracija

-PROLIFERATIVE-MESANGIAL inkstų glomerulų uždegimas

-inkstų glomerulų virškapiliarinis uždegimas -kraujo priplūdimas inkstų glomeruluose

4 5 1 0 0 1 4 5 1 1 1 1 4 5 1 1 1 1 Širdis -normali, be pakitimų

-šierdies raumens parenchimin÷ degeneracija

5 0 4 2 4 2 Plaučiai -normalūs, be pakitimų -kraujosrūvos, hemostaz÷ -aštri BULLOUS emfizema -chronin÷ BULLOUS emfizema -židinin÷ fibroz÷ 3 3 1 0 0 3 3 1 1 1 3 3 1 1 1

Histopatologiniai tyrimai atlikti įvertinant visų grupių skrandžio gleivin÷s padid÷jimą, nustatant gleivin÷s bei pogleivin÷s priplūdimo intensyvumą (6 lentel÷). Apžiūr÷jus dvylikapiršt÷s žarnos gleivinę, nustayta, kad ji buvo normali, be pakitimų visų triušių grupių, šerimų pašaru su probiotiniu ir fitobiotiniu pašarų priedų. Atlikti histopatologiniai tyrimai nerod÷ žymių skirtumų tarp skirtingų triušių grupių virškinamojo trakto morfologijos.

6 lentel÷. Histopatologiniai virškinamojo trakto dalių tyrimai Grup÷ Organas/pakitimas Kontrolin÷ I tiriamoji II tiriamoji Skrandis

-gleivių kiekio padid÷jimas gleivin÷je -kraujo priplūdimas gleivin÷je

-kraujo priplūdimas pogleivin÷je

2 3 3 4 4 3 4 4 3 Dvylikapiršt÷ žarna -gleivin÷ normali

-gleivių kiekio padid÷jimas gleivin÷je -kraujo priplūdimas gleivin÷je

-eozinofilų infiltracija

-limfocitų infiltracija į lamina propria -limfocitų atrofija lamina propria -plazmos elementų gausa

-gaurelių viršūn÷lių nekroz÷

3 1 3 1 0 3 1 1 5 2 2 0 3 3 1 1 5 2 2 0 3 3 1 1 Tuščioji žarna -gleivin÷ normali -pažeisti gaureliai

-gleivių kiekio padid÷jimas gleivin÷je -kraujo priplūdimas gleivin÷je

-kraujo priplūdimas pogleivin÷je -limfocitų infiltracija -plazmocitų infiltracija -eozinofilų infiltracija -gaurelių nekroz÷ 4 1 2 5 1 3 3 1 1 4 1 1 3 1 1 1 0 0 4 1 1 3 1 1 1 0 0 Storoji žarna -gleivin÷ normali

-gleivių kiekio padid÷jimas gleivin÷je -kraujo priplūdimas gleivin÷je

-pogleivin÷s edema 4 1 2 0 3 1 3 1 3 1 3 1

3.3. Tyrimų rezeltatų aptarimas

Falcão-e-Cunha ir kt. (2007) tyrimų duomenys, ES aprobuoti dveji probiotiniai pašarų priedai triušių mityboje. Be mielių Saccharomyces cerevisiae (NCYC Sc 47), antrasis pašarų priedas yra Bacillus cereus var. toyoi, kuris buvo naudotas mūsų atliktuose bandymose.

Probiotikų veikimo būdas n÷ra pilnai išaiškintas, gali pasireikšti: 1. padidinti žarnyno medžiagų apykaitos aktyvumą;

2. pakeisti virškinamojo trakto mikroflorą, šalindami žarnyno ligų suk÷l÷jus; 3. modifikuoti žarnyno epitelį ir stimuliuoti imuninę sistemą (Pinheiro ir kt., 2007). Kitas požiūris, kuris gali būti perspektyvus ūkinių gyvūnų š÷rimo gerinimui, - tai raciono papildymas augaliniais ekstraktais, turinčiais daugiafunkcinį gydomąjį biologiškai aktyvių sudedamųjų dalių poveikį (Hernanadez ir kt., 2004). Autoriaus žiniomis šiai dienai n÷ra literatūros šaltinių, kuriuose būtų nagrin÷jamas vaistažolių/ prieskoninių augalų mišinio „Cuxarom Spicemaster” naudojimo triušių pašaruose fiziologinis poveikis. Didžioji dalis paskelbtų straipsnių susiję su alternatyvos uždraustiems antibiotiniams augimo stimuliatoriams paieška ir nagrin÷ja produktyvumo rodiklius, mažiau d÷mesio kreipdami į fiziologinę reakciją bei jų poveikio mechanizmus (Falcão-e-Cunha ir kt., 2007). Tod÷l šis bandymas buvo atliktas siekiant apibūdinti fitobiotinio preparato Cuxarom Spicemaster (rudieji dumbliai, bazilikas, pankolis, česnakas, cinamonas, taip pat anyžių bei čiobrelių lakieji aliejai) fiziologinį poveikį triušių skrandžio ir žarnyno traktui lyginant su gerai žinomu probiotiniu preparatu Toyocerin® ir su kontroliniu š÷rimu be pašarų priedų.

Gauti tyrimų rezultatai parod÷, kad probiotinio preparato (Bacillus cereus var. toyoi sporų) Toyocerin® (100 mg/kg raciono) panaudojimas netur÷jo įtakos pašarų suvartojimui, triušių augimui, pašarų konversijos laipsniui, lyginant su kontroliniais grup÷s gyvūnais, gavusiais racioną be pašarų priedų. Tyrimų duomenys sutampa su kitų autorių paskelbtais rezultatus, kuriuose buvo naudotas Toyocerin® pašarų priedas (Nicodemus ir kt., 2004; Trocino ir kt., 2005; Pascual ir kt., 2008). Naudota dvigubai didesn÷ šio pašarų priedo doz÷ pagerino triušių augimą (Trocino ir kt., 2005) bei augimo rodikliams poveikio netur÷jo (Bonai ir kt., 2008).

Apbendrinant fitobiotinio pašarų priedo panaudojimą (300 mg/kg) triušių racione, tur÷jo įtakos triušių kūno svoriui (padid÷jimas 6,6%) ir pašarų sąnaudoms (padid÷jimas 9%), lyginant su kontrolin÷s grupes bendraamžiais. Panašūs duomenys apie šių pašarų priedų panaudojamą paskelbtų ir kitų mokslininkų(Richter ir kt., 2006).

7 lentel÷. Literatūros duomenys apie fitobiotikų naudojimą trušių auginime Skirtumai, lyginant su kontroline

grupe (%) Autoriai Preparatai Eksperimento

sąlygos Priesvoris Pašaro konversijos koeficientas Chrastino va ir kt. (2005) XTRACT (Vienamet÷s paprikos, cinamaldehido ir raudon÷lio eterinių aliejų ekstraktas)

Institutas nuo -5 iki +12 nuo -9 iki +9

Erdelyi ir kt. (2008)

Eteriniai aliejai

Rosmarinus officinalis ir Allium sativum

Institutas nuo +0,5 iki +5,0 nuo -4 iki -10

Gugołek ir kt. (2006) DIAROAK (Andrographis paniculata, Holarrhena antidysenterica, Punica granatum ir Berberis aristata mišinys) Pramoninis auginimas +7 Nenurodyta

Laboratorija +2 nuo 0 iki -2 Jeroch ir

kt. (2009)

Papaveraceae-aguoninis preparatas (kurio sud÷tyje yra sanguinarino ir kitų alkaloidų)

Pramoninis auginimas

nuo +1,0 iki +3,5 Nebuvo poveikio Spicemaster -2,5 +2,5 Krieg ir Rodehuts cord (2004) Čiobrelių aliejus Pramoninis auginimas Nebuvo poveikio -1 Simonov a ir kt. (2008) Sausojo ekstrakto Eleutherococcus sentiosus Laboratorija +20 -2 Zoccarato ir kt. (2008) Castanea sativa

Plonųjų žarnų fiziologinių rodiklių tyrimai parod÷, kad naudotas probiotikas ir fitobiotikas netur÷jo įtakos virškinimo procesams, nepakitę virškinamojo turinio pH ir žarnyno membranų mikrogaurelių fermentų sacharaz÷s, maltaz÷s ir laktaz÷s aktyvumai. Tačiau, fitobiotinis preparatas „Cuxarom Spicemaster” tur÷jo įtakos plonosios žarnos klampumo sumaž÷jimui, lyginant su kontroline grupe. Padid÷jęs žarnyno klampumas gali įtakoti endogeninių fermentų ir tulžies rūgščių sekreciją, sukelti morfologinius pokyčius žarnyne ir sumažinti maistinių medžiagų virškinamumą (Jamroz ir kt., 2002). Gauti tyrimų rezultatai parod÷, kad klampumo kitimo ribos buvo mažos, kurioms esant galima tik÷tis virškinimą bloginančio poveikio. Tačiau šiek tiek sumaž÷jęs klampumas gali iš dalies, kartu su kitais veiksniais, gali įtakoti geresnio augimo intensyvumą, nustatyto fitobiotinį pašarų priedą (vaistažolių / prieskoninių augalų priedas). Nedaug duomenų pateikiama, nagrin÷jant vaistinių augalų arba probiotikų poveikį plonosios žarnos turinio klampumui. Semaškait÷sir kt. (2006) duomenimis, nustatyta kad probiotiniams pašarų priedams, atskirai arba derinyje su kitais pašarų priedais, netur÷jo įtakos žiurkių klubin÷s žarnos klampumo rodikliams. Kermauner ir Struklec (1999) atliktų tyrimų su triušiais duomenimis, probiotikų (Bacillus toyoi, Bacillus CIP 5832 ir Saccharomyces cerevisiae) pašarų priedai netur÷jo įtakos plonosios žarnos, aklosios žarnos turinio klampumui.

Kadangi, gyvūnų pagrindin÷ mikrofloros aktyvumo sritis yra apatin÷je skrandžio ir žarnyno trakto dalyje, daugelis autorių tyr÷ mitybinių probiotikų poveikius aklosios žarnos mikroflorai, nustatant bakterijų arba jų produktų kiekį - trumpų grandinių riebalų rūgščių koncentraciją (Falcão-e-Cunha ir kt., 2007). Priešingai nei tik÷tasi, šiame tyrime probiotiniai priedai netur÷jo įtakos aklosios žarnos pH ir TGRR kocentracijai. Probiotikai netgi padidino aklosios žarnos turinio pH. Atliekant tyrimą su žiurk÷mis nebuvo pasteb÷tas poveikis ir aklosios žarnos medžiagų apykaitai, kai į davinį buvo pridedama polisacharidaz÷s ir prebiotinių fruktooligosacharidų, mišinyje su probiotiku Pediococcus acidilactici (Juśkiewicz ir kt., 2007). Analizuojant aklosios ir gaubtin÷s žarnų funkcionavimo fiziologinius rodiklius, pašarų priedas ,,ToyoCerin®” iššauk÷ šiek tiek dviprasmišką reakciją. Tur÷jo įtakos amoniako koncentracijos padid÷jimui ir sviesto rūgšties mazesnio kiekis aklojoje žarnoje rodikliams. Įvertinant tai, kad pašarų priedas ,,Toyocerin®” naudojimas triušiams sumažino aklosios bei gaubtin÷s žarnų β-gliukuronidaz÷s ir β-gliukozidaz÷s bei tuo pačiu sustiprino β-galaktozidaz÷s aktyvumą, galima daryti išvadą, kad ,,Toyocerin®” dozavimas 100 mg/kg triušių pašaro, tur÷jo nežymų aklosios žarnos mikroflorai selektyvų moduliacinį poveikį. Padid÷jęs aklosios žarnos amoniako lygis dažnai laikomas nepageidaujamu poveikiu, skatinančiu žarnyno pH padid÷jimą (Juśkiewicz ir kt., 2005). -Galaktozidaz÷s aktyvumas

gali pagerinti laktoz÷s fermentaciją, susidaro TGRR ir pieno rūgštys - audinių energijos šaltiniai. Zduńczyk ir kt. (2004) nustat÷, kad β-gliukuronidaz÷s ir β-gliukozidaz÷s aktyvumo lygiai dažnai naudojami, kaip ligas sukeliančios mikrofloros aktyvumo, skatinančio nepageidaujamus medžiagų apykaitos pokyčius, žymekliai. Poveikiai, siejami su Bacillus cereus var. toyoi sporų pašariniu priedu, aprašomi kitų autorių, vis dar n÷ra nuoseklūs. Bonai ir kt. (2008) mokslininkų duomenimis, pašarų priedo Toyocerin® panaudojimo sumažino pH, tačiau nebuvo nustatyta aklosios žarnos TRGG koncentracijos padid÷jimas. Kituose tyrimuose naudojant pašarų priedą Toyocerin®, nenustatytas poveikis aklosios žarnos pH, sausos medžiagos, amoniako ir trumpų grandinių riebalų rūgščių koncentracijos rodikliams (Pascual ir kt., 2008).

Gauti tyrimų rezultatai parod÷, kad fitobiotinio pašarų priedo panaudojimas triušių pašaruose, įrod÷ savo antibakterines savybes, pasireiškusias mažesniu aklosios, gaubtin÷s žarnų turinio svoriu, mikrobiniu α-gliukozidaz÷s, β-gliukuronidaz÷s ir β-gliukozidaz÷s aktyvumu ir taip pat trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracijos slopinimu aklojoje žarnoje. Panašūs fiziologiniai atsakai pasteb÷ti tiriant gyvūnus, kurie buvo šeriami racionais, turinčiais biologiškai aktyvių komponentų, įeinančių į fitobiotinio pašarų priedo Cuxarom Spicemaster sud÷tį (baziliko, pankolio, česnako, cinamono, anyžių s÷klų aliejaus ir čiobrelių aliejaus) (Cowan, 1999; Edris, 2007; Karpanen ir kt., 2008).

4. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

1. Tyrimų duomenys parod÷, kad fitobiotinis (vaistažolių/prieskoninių) pašarų priedas „Cuxarom Spicemaster” netur÷jo įtakos plonosios žarnos fiziologiniams rodikliams. 2. Pagrindinis poveikis nustatytas fermentacinių procesų aklojoje žarnoje slopinimui -

patvirtinantis antibakterines savybes ir tokiu būdu turintis teigiamos įtakos pašarų pasisavinimui ir augimo spartai.

3. Atlikti histopatologiniai tyrimai, nerod÷ pakitimų tarp triušių grupių virškinamojo trakto dalių morfologijos.

Rekomenduojama, fitobiotinį (vaistažolių/prieskoninių augalų) pašarų priedą „Cuxarom Spicemaster”, sud÷tyje turinčio rudųjų dumblių, augalų (baziliko, pankolio, česnako, cinamono) bei anyžių ir čiobrelių lakiųjų aliejų, naudoti triušių visaverčiuose kombinuotuose pašaruose (300 mg/kg).

5.SUMMARY

Master’s thesis: Evaluation of phytobiotics influence on rabbits digestion’s physiological process.

Odeta Pakutinskyt÷, faculty of Animal husbandry technology.

Research supervisor – associate professor, doctor Paulius Matusevičius.

Lithuania Veterinary Academy, Master’s thesis perfomed in 2008-2010, Master thesis comprises 34 text pages, 7 tables, 2 pictures.

In the eight weeks of feeding of young rabbits the effectiveness of two types of additives, used as non-antibiotic stimulators was evaluated on the functioning of the gastrointestinal tract: a probiotic preparation containing spores of phytobiotc preparation Cuxarom Spicemaster – mixture of brown algae, basil, fennel, garlic, cinnamon, anise seed and thyme oil (300 mg/kg).

The dietary inclusion of spores of Bacillus cereus var. toyoi caused an ambiguous effect on the fermentation processes in the caecum of rabbits. Compared with the control group, in the P group a beneficial decrease in activity of microbial β-glucosidase (7.40 vs. 9.83 U/g, P<0.05) and β-glucuronidase (24.9 vs. 35.4 U/g, P<0.05), and simultaneously an increased content of ammonia (0.253 vs. 0.187 mg/g, P<0.05) and pH of digesta was observed. The dietary application of phytobiotic preparation caused a decrease in small intestinal viscosity (1.207 vs. 1.479 mPa s in the control group, P<0.05), lower weight of caecal and colonic contents (44.0 vs. 52.2 g/kg BW and 7.70 vs. 9.91 g/kg BW, respectively), diminished activity of microbial enzymes, including glucosidase (6.26 vs. 9.83 U/g, P<0.05) and β-glucuronidase (24.5 vs. 35.4 U/g, P<0.05), and limited production of SCFA in the caecum of rabbits (2403 vs. 3923 µmol/kg BW in the control). The antimicrobial effect attributed to the phytobiotic preparation was probably the main reason for observed improved growth performance indices of growing rabbits.

6. NAUDOTŲ LIEDINIŲ SĄRAŠAS

1. Apajalahti J., Bedford M. R. Improve bird performance by feeding its microflora. World Poultry. 1999. Vol. 15. No 2. P. 20-23.

2. Baldioli M., Servili M., Perretti G. Antioxidant activity of tocopherols and phenolic compounds of virgin olive oil. Journal of the American Oil Chemists Society 1996. 73: P. 1589-1593

3. Baratta M.T., Damien H., Deans S., Biodi D. Chemical composition, antimicrobal and antioxidative activity of Laurel, Sage, Rosemary, Oregano and Coriander essiantials oils. 1998, 10: P. 618 – 627.

4. Bonai, A., Zs. Szendrö, Zs. Maties, H. Febei, R.Pósa, G. Tornyos, P.Horn, F. Kovác, M. Kowác, 2008: Effect of Bacillus cereus var. Toyoi on caecal microflora and ferementation in rabbits. Proceedings of the 9th World Rabbit Congress – June 10-13, 2008-Verona -Italy, P. 561-565.

5. Cowan, M.M 1999: Plant products as antimicrobial agents. Clin. Microbiol. Rev. 12(4), 564-582. Cowan, M.M

6. Dahlovist, A., 1964: Method for assay of intestinal disaccharidases. Anal. Biochem. 7, P.18-25.

7. Damme K. Pflanzliche Futterzusatzstoffe: Gröβere Eier durch Kräuter und Gewürze. DGS Magazin.Mai, 2001a.

8. Devegowda G. Herbal medicines – an untapped treasure in poultry production. 20thWorld`s Poultry Congress: Proceedings: New Delhi, India. 1996. Vol. 2. P. 135-140.

9. Drebickas V. Virškinimo fiziologijos pagrindai. Vilnius., 2002. P. 10 – 24.

10. Ducatelle R. Van Immerseel F., Cauwerts K., Devriese L.A., Haesebrouck F. Feed additives to control Salmonella in poultry. World's Poultry Science Journal, 2002. Vol. 58. N. 4. P. 501-513

11. Edris Amr, E., 2007: Pharmaceutical and therapeutic Potentials of essential oils and their individual volatile constituents: a review. Phytother. Res. 21 (4), P.308-323. 12. Falcão-e-Cunha, L., L. Castro-Soll, L. Maertens, M. Mauronek, V. Pinheiro, J. Freire,

J.L. Mourão 2007: Alternative to antibiotic growth promoters in rabbit feeding – A review. World Rabbit Sci., 15, P.127-140.

13. Hamidreza R., Werner S. Great successeisn the lowering of pH value in the small intestine of mono gastric animals by using natural feed additives and lowering the macro elements. Tagungsban 4d. Boku-Symposium 2005. P .114-119

14. Hernanadez, F., J. Madrid, V. Garcia, J. Orengo, M.D. Megias, 2004: Influence of two plant extracts on broilers performance, digestibility, and digestive organ size. Poultry Sci. 83, P. 169-174.

15. Hofirek, B., D. Haas 2001: Comparative studies of ruminal fluid collected by oral tube or by puncture of the caudorental ruminal sac. Acta. Vet. Brno 70, P. 27-33. 16. Gaidžiūnien÷ N. Triušių auginimas. Akademija, K÷dainių r., 2001. P.4-7

17. Gill C. Herbs and plant extracts as growth promoters.Feed Internation.1999.P.20-2 18. Jamroz, D., A. Wiliczkiewicz, J. Orda, J. Skorupinska, 2002: Performance and

intestine fermentation of carbohydrates in chickens fed wheat-barley diets supplemented with microbial carbohydrases. Arch. Geflugelkd. 66, P.59-65.

19. Jukna Č., Jukna V., Šimkus A. Probiotikų ir fitobiotikų kompozicijos įtaka veislei auginamoms telyčioms. Veterinarija ir zootechnika. 2004.P.33

20. Jukna V., Šimkus A. Probiotikų ir fitobiotikų įtaką kiaulių m÷sin÷ms savyb÷ms ir m÷sos kokybiai. Veterinarija ir zootechnika, 2007. P.13-14

21. Juśkiewicz, J., A. Semaskaite, Z. Zduńczyk, M. Wróblewska, R. Gružauskas, M. Juśkiewicz, 2007: Minor effect of the dietary combination of probiotic Pediococcus acidilactici with fructoolingosaccharides or polysaccharidases on beneficial changes in the cecum of rats. Nutr. Res. 27, P.133-139.

22. Juśkiewicz, J., Z. Zduńczyk, 2004: Effects of cellulose, carboxymethylcellulose and inulin fed to rats as single supplements or in combination on their caecal parameters. Comp. Biochem. Phys. A 139, P.513-519.

23. Juśkiewicz, J., Z. Zduńczyk, P. Matusevičius, Ł. Brzuzan 2005: Effect of low-digestible carbohydrates on caecal ammonia concentration in rats and turkeys. Vet. Med. Zoot. 31, P.63-66.

24. Karpanen, T.J., T, Worthington, E.R. Hendry, B.R. Conway, P.A. Lambert, 2008: Antimicrobial efficacy of chlorhexidine digluconate alone and in combination with eucalyptus oil, tea tree oil and thymol against planktonic and biofilm cultures of Staphylococcus epidermidis. J. Antimicrob. Chemother. 62, P.1031-1036.

25. Klandorf H., Igbal M., Probert L.L., Kenney P.B. Age-related changes in tissue pentosioline and chear-forse: effect of diet restriction and aminoguadinine. 10th European Poultry Conference. Abstracts: Jerusalem, Israel. 1998. P. 111.

26. Kermauner, A., M. Struklec, 1999: Effect of some probiotics on intestinal viscosity in rabbits. Acta Agr. Kaposvar. 3, P. 165-173.

27. Lowry, O. H., N.J. Rosenbrough, A.L.Farr, R.J. Randall, 1951: Protein measurement with the Folin phenol reagent. J. Biol. Chem. 193, P. 265-275.

28. LVA Gyvulininkyst÷s institutas. Avių, ožkų ir triušių š÷rimas. Baisiogala, 2005. P.25 29. Matusevičius P.Triušių mityba. Kaunas, 2004. P.7-14

30. Matusevičius P., Januškevičius A., Zduńczyk Z., Juśkiewicz J., Jankowski J., Žilinskien÷ A. Proteinų pasisavinimo efektyvumas triušių virškinamajame trakte. Veterinarija ir zootechnika, 200.5 P.93

31. Muhl, A., F. Liebert, 2007: Growth and parameters of microflora in intestinal and faecal samples of piglets due to application of a phytogenic feed additive. J. Anim. Physiol. Anim. Nutr. 91, P. 411-418.

32. Nicodemus, N., R. Carabaño, J. Garcia, J.C. de Blas 2004: Performace response of doe rabbits to Toyocerin® (Bacillus cereus var. Toyoi) supplementation. World Rabbit Sci. 12, P. 109-118.

33. Papadopoulos G., Boskou D. Antioxidant effect of natural phenols on olive oil .Journal of the American Oil Chemists Society 1991. 68: P. 669-671.

34. Pugh D.M. The European approach in the debate on antibiotic growth promoters. Nefato Journal desember 1998, Symposium 19/11/1998

35. Pascual, J.J, Moya, E. Martinez, M.A. Calvo, C. Adelantado, G. Jiménez, A. Blanch, M. Castillo 2008: Effect of dietary inclusion of Toyocerin® (Bacillus cereus var. Toyoi) on performance, health and faecal nitrogen excretion in growing rabbits. Proceedings of the 9th World Rabbit Congress – June 10-13, 2008-Verona -Italy, P. 781-785

36. Pinheiro, V., J.L. Mourão, G. Jimenez, 2007: Influence of Toyocerin® (Bacillus cereus var. Toyoi) on breeding performance of primiparous rabbit does. World Rabbit Sci. 15, P.179-188.

37. Randolf N., Phytogenic flavors maintain performance.10th Baltic Poultry Conference Research: Lithuanian, Vilnius., 2002 P. 36 – 42.

38. Richter, G., H. Hartung, J. Bargholz, E. Herzog, F. Otto, T. Müller-Dittmann, 2006: Organische Futtersätze in der Schweinemast. J. Verbr. Lebensm. 1,P. 210-221

39. Richter G., Ochrimenko W. I., Bargholz J., Köhler H. Beans and peas as components in the diet of chicks, pullets and laying hens. 6. Tagung Schweine und Geflügelernährung, Halle/Saale 21. 11.–23.11. 2000. P. 119−123.

40. Ristic M., Freudenreich P., Dobrowolski A., Branscheid W. Using phytogenic natural preparations as substitute for antibiotic performance promoters in male broilers. Federal Center for Meat Research, Kulmbach, Germany.

41. Saija A., Trombetta D. Tomaino A. In vitro evaluation of the antioxidant activity and biomembrane interaction of the plant phenols oleuropein and hydroxytyrosol. International Journal of Pharmaceutics 1998. 166: P. 123-133.

42. Semaškait÷, A., J. Juśkiewicz, Z. Zduńczyk, R. Gružauzkas, 2006: Physiological influence of a probiotic, prebiotic and enzymatic preparation or a combination of these supplements in diets for growing rats. Pol. J. Natur. Sci. 3 (Suppl.), P.569-574 43. Sirutis D. Verslininkas siūlo prad÷ti auginti

tiušius.http://www.utenos-diena.lt/index.php?psl=staipsnis&data=2009-08-06&id=1095 Prieiga per intenetą rugjūčio 26d.

44. Skurdenien÷ I., Ribikauskas V., Bakutis B. Ekologinio ūkio privalumai gyvulininkyst÷je. Kaunas, 2007. P.88-95

45. Statsoft Inc., 2007: Statistica (data analysis software system), version 8. www.statsoft.com

46. Tavoriene V. Nedarbas ne vieną sodietį paskatino prad÷ti auginti tirušius 2009. http://www.delfi.lt/news/daily/country/nedarbas-ne-viena-sodieti-paskatino-pradeti-auginti-triusius.d?id=25586441 Prieiga per interntą 2009 lapkričio 30d.

47. The Effect of Phytobiotics on Performance and Gut Function in Monogastrics.

www.en.engormix.com/MA-feed-machinery/articles/the-effectphytobioticsperformanece 285.htm Prieiga per internetą 2009 spalio 17d.

48. Velžien÷ S., Savickas A., Briedis V., Augalinio preparato ekstrakto technologijos ir analiz÷s savyb÷s. Biomedicina T. 2, Nr. 2, 2002. P. 162 – 166.

49. Vitina I., Krastina V. Use of natural biologically active substances in the feeding of broilers// 3 th Baltic Poultry Conference. Sigulda, 1995. P. 59.

50. Trocino, A., G. Xiccato, L. Carraro, G. Jimenes 2005: Effect of supplementation with Toyocerin® (Bacillus cereus var. Toyoi) on performance and health in growing rabbits. World Rabbit Sci., 13, P.17-28.

51. Wezyk S., Poltowicz K., Sosnowka-Czajika E. Effect of replacing antibiotic growth with herbs onperformance and meat quality of chicken broilers. XXI World Poultry Congress, Montreal. 2000. P. 18 – 25.

52. Witte W. Antibiotic use in animal husbandry and resistance development in humaninfections. APUA Newsletter16 (3): 1. P.4-6.

53. Zduńczyk, Z., J. Juśkiewicz, M. Wróblewska, B. Król, 2004: Physiological effects of lactulose and inulin in the caecum of rats. Archiv. Anim. Nutr. 58, P.89-98.

54. Раицкая В. И., Севастьянова В. М., Панина О. П. Новые препараты для лечения и профилактики желудочно-кишечных болезней телят. Ветеринария, 1999. №.3. С. 42–43. 55. Парфенов А. И., Осипов Г. А., Ручкина И. Н. Теоретические и прикладные вопросы дисбактериоза кишечника. Consilium medicum, 2003. Т. 5. Н. 6. С. 13 – 19. 56. Толкунова Н. Н ., Криштафович В. И. Влияние эфирных масел на развитие микроорганизмов. // Мясная индустрия 2001 No 5. C. 24 – 25

57. www.vic.lt/ris/index.php?id=7992&action=more Preiga per internetą 2009 spalio 17d.

58. http://marukas.host.sk/triusiai.htm Prieiga per internetą 2009 spalio 14d.

59. http://www.wattagnet.com/Poultry_International/9319.html. Prieiga per internetą 2009 spalio 27d.

60. http://www.dmsl.de/faq/haltung/fuetterung.shtml Prieiga per internetą 2009 spalio 14d.

61. http://marukas.host.sk/triusiai.htm Prieiga per internetą 2009 spalio 14d. 62. http://www.nmvrvi.lt/lt/naujienos/115/ Prieiga per internetą 2009 spalio 17d.

63. www.tb.lt/PIC/Fondas/isradimai/Pilni%20aprasymai/LIETUVOS%20PARAISKOS/2 0090925/LT2009_020.PDF Preiga per internetą 2009 spalio 27d.

64. http://sprott.physics.wisc.edu/Pickover/vomit.html Prieiga per internetą 2009 g÷guž÷s 4d

65. http//:www.kika.lt/?module=editable&action=list&e_header_id=501325 Prieiga per internetą 2009 balandžio 27d.