LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS
Andrius Vitkauskas
„MĖSINIŲ PAUKŠČIŲ TĖVINIŲ PULKŲ REPRODUKCINIŲ
SAVYBIŲ ANALIZĖ“
„REPRODUCTIVE PERFORMANCE ANALYSIS OF THE BROILER
BREEDER FLOCKS“
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: prof.habil.dr. Romas Gružauskas
2 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Mėsinių paukščių tėvinių pulkų reprodukcinių savybių analizė“:
1. Yra atliktas mano pačio.
2. Nebuvo naudojamas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. 2016-04-28 Andrius Vitkauskas
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2016-04-28 Andrius Vitkauskas
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
2016-04-28 prof. dr. Romas Gružauskas
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
prof. dr. Romas Gružauskas
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės (- riaus)parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3 TURINYS SANTRUMPOS 5 SUMMARY 6 SANTRAUKA 8 ĮVADAS 10 1. LITERATŪROS APŽVALGA 11
1.1. Pagrindiniai gamybiniai rodikliai vertinant vištų tėvinių pulkų produktyvumą 11
1.1.1. Paukščių dėslumo procentas 11
1.1.2. Inkubacinių kiaušinių apvaisinimo procentas 11
1.1.3. Vienadienių viščiukų išeiga 11
1.1.4. Vidutinis paukščių svoris 11
1.1.5. Kiaušinių svoris 11
1.2. Veiksniai įtakojantys reprodukcines ir produktyviąsias vištų savybes 12 1.3. Kiaušinių lukšto kokybė ir ją įtakojantys veiksniai 15
1.3.1. Paukščių amžius ir veislė 15
1.3.2. Kiaušinio lukšto vientisumas 15
1.3.3. Paukščių mityba ir vandens kokybė 15
1.3.4. Stresas paukščiams 16
1.3.5. Paukščių ligos 17
1.4. Antioksidantų poveikis paukščio organizmui 17
1.5. Selenas ir jo poveikis 18
1.6. Gaidžių kokybės svarba vištų apvaisinimui 22
2. TYRIMŲ METODIKA 24
2.1. Bandymų schema 24
2.2. Lesalai 24
2.3. Paukštidžių apšvietimas 25
2.4. Vištų produktyvumo vertinimas 25
2.5. Kiaušinių kokybės vertinimas 26
2.6. Seleno matavimas kiaušiniuose 27
2.7. Statistinė analizė 27
3. TYRIMŲ REZULTATAI 28
3.1. Vištų I dėjimo periodo (20-35 sav. amžiaus) produktyvumo ir reprodukcinių savybių
4
3.2. Vištų II dėjimo periodo (35-60 amžiaus savaitės) produktyvumo ir reprodukcinių savybių
vertinimas 28
3.3. Vištų viso auginimo periodo t.y. nuo 20 iki 60 amžiaus savaitės produktyvumo ir
reprodukcinių savybių palyginimas 29
3.4. Seleno įtaka inkubacinių kiaušinių kokybei 30
3.5. Seleno kiekio kiaušinyje įvertinimas 31
3.6. Gaidžių spermos morfologijos palyginimas 32
4. REZULTATŲ APTARIMAS 34 5. IŠVADOS 36 6. REKOMENDACIJOS 37 7. PADĖKA 38 8. LITERATŪRA 39 9. PRIEDAI 46
5 SANTRUMPOS
SE - selenas
SM – selenometioninas TV – tėvų pulkas
6 SUMMARY
Topic: Reproductive performance analysis of the broiler breeder flocks.
Author: Andrius Vitkauskas, student of Animal Resource Management master program. Supervisor: Prof. Habil. Dr. Romas Gružauskas
Research place: Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Faculty of
Animal Husbandry Technology, Department of Animal Husbandry and SC “Vilniaus paukštynas”.
Aim: To assess influence of selenium enriched compounds to broiler breeder performance and
egg quality.
Objectives:
1. to assess influence of phytobiotic „Sangrovit WS“ on broiler breeder performance during first
lay period (from 20 to 35 weeks of age)
2. to assess selenomethionine via feed impact on broiler breeder flocks during second period of lay
period (from 35 to 60 weeks of age)
3. to assess total performance of broiler breeder flocks from 20 to 60 weeks of age 4. to assess selenium influence on egg quality
5. to determine the quantity of selenium in eggs 6. to assess changes in male sperm morphology
Research methodology:
Research was made in SC “Vilniaus paukštynas” breeder flock department. Two identical breeder flocks were chosen and kept under the same conditions. Flocks were grown according to the Ross 308 broiler breeder management (2013).
During the first lay period (from 20 to 35 weeks of age) both flocks received the same feed with the same feed recipe. Flock number 34 was chosen as control and flock number 35 was given phytobiotic “Sangrovit WS” 70 g per 1000 liter of drinking water. Flock received 200 grams per day via drinking water each day. After 35 weeks of age the performance of both flocks was assessed.
During the second period of lay (from 35 to 60 weeks of age) the efficacy of selenomethionine was determined. Flock number 35 received feed with 0,5 % of organic selenium in selenomethionine form.
From 35 weeks of age from each flock hatching eggs were collected to determine the egg quality. From each flock every 3 weeks 20 eggs were taken for quality assessment.
In both flock males from 40 weeks of age were kept separately from chicks and semen was collected. Semen morphology was assessed.
7 Research results and conclusions:
Using phytobiotic product „Sangrovit WS“ we determined 0,93 % better fertility, 0,89 % better hatchability, collected 1.49 thousand more eggs and 1.89 times lower males mortality per week comparing with control group.
Using selenomethionine in feed we determined 0.07 % higher weekly female mortality rate, 0,33 % higher egg weight and 2,0 % more hatching eggs. We also found 2,99 % higher hatchability and 3,02 % beter fertility comparing with control group
Organic selenium significantly (p<0,05) affected female mortality. Comparing with control group we achieved 1.33 times higher female mortality rate.
After assessment of egg quality we found significantly (p<0.05) lower albumen pH and significantly (p<0.05) higher 3.3 % total egg weight in group treated with organic selenium. There was no significant change in Hugh unit, shell strength.
6.13 % higher amount of selenium in eggs was found in treated group comparing with control group.
No significant change in male sperm morphology was determined during this trial.
Keywords: selenite, organic selenium, selenomethionine, reproductive performance, fertility,
8 SANTRAUKA
Darbo tema: Mėsinių paukščių tėvinių pulkų reprodukcinių savybių analizė.
Autorius: Andrius Vitkauskas, gyvūninių išteklių valdymo magistratūros programos studentas. Darbo vadovas: Prof. Habil. Dr. Romas Gružauskas
Darbo atlikimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, veterinarijos akademija,
gyvulininkystės technologijos fakultetas, gyvūnų auginimo technologijos institutas, AB „Vilniaus paukštynas“.
Darbo tikslas: Įvertinti fitobiotinio lesalų priedo ir organinio – neorganinio seleno įtaką
veislinių tėvinių mėsinių vištų pulkų produktyvumui ir inkubacinių kiaušinių kokybei.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti tiriamųjų pulkų I dėjimo periodo (20-35 sav. amžiaus) produktyvumą ir reprodukciją, naudojant fitobiotinį lesalų priedą „Sangrovit WS“.
2. Įvertinti tiriamųjų pulkų II dėjimo periodo (35-60 sav. amžiaus) produktyvumą ir reprodukciją įterpiant į lesalą metionino hidroksianalogo seleną.
3. Įvertinti bendrą produktyvumą ir reprodukciją viso auginimo metu nuo 20 iki 60 amžiaus savaitės.
4. Įvertinti seleno įtaką inkubacinių kiaušinių kokybei 5. Įvertinti seleno kiekį kiaušiniuose
7. Įvertinti gaidžių spermos morfologinius pakitimus Tyrimų metodika:
Tyrimai buvo atlikti AB „Vilniaus paukštynas“ veislinių paukščių padalinyje. Pasirinkti du to paties amžiaus tėviniai paukščių pulkai, kurie auginami identiškomis sąlygomis. Paukščių pulkai auginti remiantis Ross 308 tėvinių paukščių pulkų auginimo rekomendacijomis.
Abu pulkai nuo 20 iki 35 amžiaus savaitės buvo lesinami tos pačios receptūros lesalais. Paukštidė Nr. 34 pasirinkta kaip kontrolinė, o paukštidė Nr. 35 – tiriamoji. Šiam pulkui nuo 20 iki 35 amžiaus savaitės buvo skiriamas fitobiotinis lesalų papildas „Sangrovit WS“ 70 gramų 1000 litrų geriamojo vandens. Pulkui buvo skiriama 200 gramų preparato su geriamuoju vandeniu per dieną. Po 35 amžiaus savaičių abu pulkai buvo vertinami.
Iš kiekvieno paukščių pulko po 35 savaitės amžiaus tris savaites buvo atrenkama po 20 inkubacinių kiaušinių per savaitę. Buvo tiriama inkubacinių kiaušinių kokybiniai parametrai.
Abiejuose pulkuose po 40 savaitės amžiaus buvo atrinktas tam tikras kiekis gaidžių, kurie laikyti atskirai nuo vištų. Gaidžiai buvo masažuojami ir surenkama sperma, ji toliau gabenama į laboratoriją spermos morfologijos tyrimams.
9 Tyrimų rezultatai ir išvados:
Naudojant fitobiotinį lesalų papildą „Sangrovit WS“ nustatėme 0,93 proc. geresnį apvaisinimą, 0,89 proc. geresnę išeigą, surinkta 1490 vnt. daugiau kiaušinių, nustatytas 1,89 karto mažesnis gaidžių kritimo procentas per savaitę lyginant su kontroline grupe.
Papildžius lesalus organiniu selenu iki 0,5 proc., nustatėme 0,07 proc. didesnė vištų kritimo procentą per savaitę, 0,33 proc. didesnį kiaušinio svorį ir surinkta 2,0 proc. daugiau inkubacinių kiaušinių. Taip pat gautas 2,99 proc. didesnė išeiga ir 3,02 proc. geresnis apvaisinimas lyginant su kontroline grupe.
Papildžius paukščių lesalus 0,5 proc. organiniu selenu nustatytas reikšmingai (p<0,05) 1,33 karto didesnis vištų kritimo procentas per savaitę lyginant su kontroline grupe.
Įvertinus inkubacinių kiaušinių kokybę nustatėme, reikšmingai (p<0,05) mažesnį kiaušinio baltymo h ir reikšmingai (p<0,05) 3,3 proc. didesnį kiaušinio svorį, nei kontrolinės grupės. Reikšmingų pokyčių Hafo vienetui ir lukšto stiprumui nenustatyta.
Nustatytas 6,13 proc. didesnis seleno kiekis tiriamosios grupės kiaušiniuose lyginant su kontroline grupe.
Reikšmingų pokyčių gaidžių spermos morfologinėje sudėtyje nenustatyta.
Raktiniai žodžiai: selenitas, organinis selenas, selenometioninas, reprodukcija, apvaisinimas,
10
Įvadas
Veislinių tėvinių mėsinių vištų pulkų auginimas yra ilgai trunkantis, reikalaujantis novatoriškų praktinių technologinių bei veterinarinių sprendimų. Išauginti vieną tėvinį pulką trunka 420 dienų, t.y. daugiau, nei vienerius metus. Svarbiausias veiksnys ir tikslas auginant komercinėms reikmėms veislinius tėvinius pulkus yra gauti kiek įmanoma daugiau vienadienių viščiukų broilerių iš pradinės vištos. Įvairiose Europos šalyse vidutinis vienadienių viščiukų kiekis iš pradinės vištos svyruoja nuo 130 iki 150 viščiukų broilerių. Norint pasiekti tokį rezultatą būtina išlaikyti gerą paukščių sveikatingumą, ilgai trunkantį vaisingumą, gerą gaidžių kokybę, palaikyti optimalias mikroklimato sąlygas, kurios suteikia paukščiams komfortabilumą bei vištų fiziologinę būklę, kuri senstant blogėja.
Veisliniai paukščiai yra lesinami aukščiausios kokybės subalansuotais lesalais, tačiau yra labai svarbu ieškoti maistinių medžiagų, mineralų ir kt. aktyviųjų medžiagų, kurios padėtų išlaikyti vaisingumą bei paukščių fiziologinę būklę.
Viena iš tokių medžiagų yra mikroelementas selenas (Se). Jis naudojamas žemės ūkio gyvūnų mityboje selenito arba organinės kilmės formomis. Įrodyta, kad selenas padeda palaikyti vaisingumą, gerina spermos kokybę, viščiukų išeigą, padeda palaikyti gerą fiziologinę paukščių būklę bei bendrą sveikatingumą. Tačiau seleno panaudojimo efektyvumas tėvinių vištų pulkų lesaluose priklauso nuo naudojamos seleno formos (organinis – neorganinis) ir kiekio. Taip pat priklauso nuo vitamino E kiekio, glutationo peroksidazės efektyvumo ir nuo paukščių fiziologinės būklės.
Šio darbo tikslas yra išanalizuoti veislinių tėvinių pulkų reprodukcines savybes lesinant lesalais papildytais organiniu selenu.
Darbo tikslas: Įvertinti fitobiotinio lesalų priedo ir organinio – neorganinio seleno įtaką
veislinių tėvinių mėsinių vištų pulkų produktyvumui ir inkubacinių kiaušinių kokybei.
Darbo uždaviniai:
6. Įvertinti tiriamųjų pulkų I dėjimo periodo (20-35 sav. amžiaus) produktyvumą ir reprodukciją, naudojant fitobiotinį lesalų priedą „Sangrovit WS“.
7. Įvertinti tiriamųjų pulkų II dėjimo periodo (35-60 sav. amžiaus) produktyvumą ir reprodukciją įterpiant į lesalą metionino hidroksianalogo seleną.
8. Įvertinti bendrą produktyvumą ir reprodukciją viso auginimo metu nuo 20 iki 60 amžiaus savaitės.
9. Įvertinti seleno įtaką inkubacinių kiaušinių kokybei 10. Įvertinti seleno kiekį kiaušiniuose
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.
Pagrindiniai gamybiniai rodikliai vertinant vištų tėvinių pulkų
produktyvumą
Auginant vištų tėvinius pulkus komercinėms reikmėms, veislinių pulkų tiekėjas pateikia ir nurodo auginimo technologijų rekomendacijas, kurių laikantis galima pasiekti genetinį paukščių potencialą atitinkantį rezultatą. Norint pasiekti gerus technologinius rodiklius reikia sudaryti geras auginimo sąlygas, kurios atitinka gyvūnų gerovės reikalavimus. Svarbu įrengti tinkamas ventiliacijos, apšvietimo sistemas, parinkti lizdus, kuriuose vištos dės kiaušinius, įrengti tinkamą lesinimo bei girdymo įrangą [103].
Pagrindiniai gamybiniai technologiniai rodikliai, kuriais remiantis apsprendžiamas vištų tėvinio pulko produktyvumas:
1.1.1 Paukščių dėslumo procentas. Rodiklis apskaičiuojamas per dieną iš pulko surinktus
kiaušinius dalinant iš vištų skaičiaus tą dieną ir dauginant iš 100.
1.1.2 Inkubacinių kiaušinių apvaisinimo procentas. Šis rodiklis gaunamas atliekant
inkubacinių kiaušinių ovoskopavimą. Iš inkubatorių 7 embriono amžiaus dieną yra išimami inkubaciniai kiaušiniai. Jie peršviečiami intensyvios šviesos srautu. Suskaičiuojamas užmirusių ir be embriono kiaušinių kiekis. Tuomet išvedamas procentinis dydis, nurodantis koks netinkamų kiaušinių procentas yra iš visų tirtų to pulko inkubacinių kiaušinių [104]
1.1.3 Vienadienių viščiukų išeiga. Rodiklis apskaičiuojamas suskaičiuojant iš pulko surinktų
ir pakrautų į inkubatorius inkubacinių kiaušinių išsiritusių vienadienių viščiukų kiekis. Išvedamas procentinis dydis.
1.1.4 Vidutinis paukščių svoris. Rodiklis apskaičiuojamas kiekvieną savaitę sveriant tam
tikra skaičių paukščių pulke. Išvedamas vidutinis paukščių svoris.
1.1.5 Kiaušinių svoris. Tris kartus per savaitę sveriama kiekvieno paukščių pulko po 150
vnt. kiaušinių. Išvedamas vidutinis savaitinis kiaušinio svoris.
Visi šie rodikliai vertinami lyginant faktinį rezultatą su auginimo technologijų vadove pateiktais standartiniais rodikliais [103].
12
1.2.
Veiksniai įtakojantys reprodukcines ir produktyviąsias vištų savybes
Vienadienių viščiukų tiekimas yra labai svarbi paukštininkystės verslo grandinės dalis. Apvaisinimas ir išeiga yra pagrindiniai reprodukcijos rodikliai, kurie labai jautrūs aplinkos ir genetinei įtakai [83]. Apvaisinimas yra procentinė išraiška inkubuojamų kiaušinių, kurie yra apvaisinti, o išeiga – procentinė išraiška apvaisintų kiaušinių iš kurių išsirita viščiukas. Heritabilumas apsprendžia vištų apvaisinimą ir išeigą ribose nuo 0,06-0,13 [74], tai rodo, kad ne genetiniai veiksniai turi didesnę įtaką šiems bruožams.
Daugybė kitų faktorių, tokių kaip kiaušinių amžius [91], saugojimo sąlygos [15], pulko amžius [73; 21], gyvūnų gerovės sistemos ir auginimo technologijos [96], poravimosi sistemos [37], inkubacijos santykinė drėgmė ir kiaušinių vartymo laipsnis [63] įrodyta, kad įtakoja kiaušinių išeigą.
Vištų pulko dėjimo ciklas įprastai apima 12 mėnesių laikotarpį. Priklausomai nuo veislės kiaušinių produkcija prasideda, kuomet paukščiai pasiekia 18-22 savaičių amžių. Kiaušinių produkcija kyla labai greitai ir pasiekia apie 90 % piką praėjus maždaug 6-8 savaitėms. Vėliau produkcija palaipsniui mažėja [42].
Yra neigiama koreliacija tarp augimo ir vaisingumo, ypatingai natūraliai besiporuojančiuose mėsinių vištų pulkuose [24]. Savaiminė selekcija augančiuose pulkuose per kelias kartas pasireiškia sumažėjusiu vaisingumu ar patinų negebėjimu normaliai poruotis [19; 30]. Todėl labai svarbu vykdyti subalansuotą selekciją, siekiant pagerinti ir išlaikyti reprodukcinį potencialą. Vaisingumas paukštininkystėje yra tradiciškai vertinamas kaip nepriklausomas patino ir patelės bruožas ir ne genetiniai veiksniai kylantys tiek iš patelės ir iš patino veikia kiaušinių apvaisinimą ir embriono vystymąsi [20].
Veiksniai, kurie įtakoja vaisingumą ir yra susiję su patinu, apima tokius bruožus kaip spermatozoidų metabolizmas, spermos koncentracija, spermatozoidų judrumas ir negyvų ar nenormalių spermatozoidų ląstelių procentas [100]. Elgesio veiksniai įtakoja patinų gebėjimą efektyviai poruotis su vištomis, kurie gali būti įtakojami kojų problemų, dėl nesuvaldyto augimo [20]. Gaidžių spermos kokybė yra saikingai heritabili, jei jų reprodukcinės savybės yra žemo heritabilumo [77].
Kiaušinio kokybė, elgesys ir reprodukciniai veiksniai, tokie kaip spermos saugojimas tubulėse (SSTs), tiesiogiai priklauso naudojamo vištų linijų derinio [20]. Barna atliktuose tyrimuose analizuojama kas yra atsakingas už vėlyvojo vaisingumo sumažėjimą. Keletas studijų rodo, kad veislinių paukščių amžius yra ženklus veiksnys, lemiantis vaisingumą [17; 38; 40]. Vaisingumas įprastai sumažėja po dėjimo piko [40], kuomet amžiaus įtaka vištoms yra didesnė, nei gaidžiams [17; 38].
13
Normaliomis sąlygomis apvaisintas kiaušinis turi visas reikalingas sudėtines dalis, kurios būtinos embriono vystymuisi. Visgi yra keletas fiziologinių ir cheminių veiksnių įtakojančių inkubacinę išeigą. Fiziologinė kiaušinio charakteristika yra labai svarbi embriono vystymosi procesams ir sėkmingam viščiuko išsiritimui [56]. Labiausiai įtakojantys veiksniai yra: kiaušinio svoris, lukšto storis, porėtumas, formos indeksas, sudėtinių dalių konsistencija.
Mažų kiaušinių išeiga yra blogesnė, lyginant su vidutinių ar didelių [9]. Kiaušinių dydis turi poveikį viščiukų išeigai [57; 97; 54]. Kiaušiniai, kurių masė 45-56 g, viščiukai iš jų ritasi geriau, nei iš mažesnės masės kiaušinių [54].
Veislinių paukščių veiksniai, kurie įtakoja išeigą yra veislė, sveikatingumas, mityba, kiaušinių sandėliavimo trukmė ir mikroklimato bei auginimo sąlygos [48; 98; 93]. Vištų reprodukcijos efektyvumas sumažėja kartu didėjant jų amžiui, dėl vidinės kiaušinio sudėties ir santykio pokyčių, didesnio kiaušinio svorio, blogesnės lukšto kokybės, padidėjusių ankstyvų ir vėlyvos embriono mirties [4; 13; 94, 2; 36; 92; 45] bei kiaušinio baltymo kokybės pablogėjimo [50; 92]. Dėl labai didelio trynyje esančio cholesterolio kiekio blogėja viščiukų išsiritimas [32]. Gamybiniais tyrimais yra nustatyta daugiau ankstyvų embriono mirties atvejų ir neapvaisintų kiaušinių Ross 308 tėvų pulkuose, lyginat su Cobb 500 tėvų pulkais, ypač jiems senstant [31; 5]. Tai gali būti dėl skirtumų tarp kiaušinių svorio, kiaušinio sudėtinių dalių, tokių kaip trynio ir baltymo , trynio – baltymo santykio, lukšto storio ir inkubacijos trukmės [84; 46].
Dedeklės kiaušinis susideda iš trynio (30-33 %), baltymo (~60 %) ir kiaušinio lukšto (9-12 %) [82] (Žr. 1 pav.).
Dedančios vištos kiaušinis yra galutinis sudėtingų procesų, kuriuos detaliai aprašė Solomon [79] ir Johnson [1], produktas. Pirmasis žingsnis yra trynio ovuliacija (su susijusia kiaušide) iš kairiosios kiaušidės į kairįjį kiaušintakį (Žr. 2 pav.)
14
Komercinėms dedeklėms dešinioji kiaušidė ir dešinysis kiaušintakis neišsivysto. Trynys nukrenta į piltuvėlį, kur besivystantis kiaušinis praleidžia apie 15 minučių. Čia vyksta trynio plėvės ir kiaušinio vytulo vystymasis. Veisliniuose paukščiuose šioje vietoje vyksta apvaisinimas.
2 pav. Vištos reprodukcinis traktas [105]
Toliau kiaušinis juda į didžiąją kiaušintakio dalį ir išbūna apie 3 valandas, kol formuojasi kiaušinio baltymas ir baltymai (viso jų yra apie 40). Baltymų sluoksnis apsaugo kiaušinį nuo bakterinio ir mechaninio pažeidimo ir šie sluoksniai reikalingi lukšto membranos formavimuisi. Vėliau besiformuojantis kiaušinis patenka į sąsmauką, kurioje išbūna apie 1 valandą. Čia gaminamos skaidulos, kurios sukuria vidinę ir išorinę lukšto membranas. Tuomet kiaušinis patenka į vamzdinę lukšto liauką, kur elektrolitai ir vanduo patenka į baltymą (procesas vadinamas „storėjimu“). Čia prasideda motininės šerdies formavimas ir kiaušinis šiame dalyje praleidžia apie 15 val. bei galutinai suformuoja kiaušinio lukštą.
Organinė kiaušinio lukšto matrica susideda iš lukšto membranų, motininių šerdžių, lukšto matricos ir kutikulės.
Tinkama paukščių kiaušinio lukšto sudėtis yra aprašyta Nys et al. [59], Roberts ir Brackpool [68] ir Solomon [79]. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad organinės matricos formavimas apsprendžia kiaušinio lukšto formavimo dažnį bei baigtį [68].
Galiausiai kiaušinis yra padedamas per vaginą ir kloaką. Kadangi kiaušinio formavimas apima daug procesų, todėl kokybės problemos gali atsirasti dėl pokyčių įvairiose vystymosi stadijose.
15
1.3.
Kiaušinio lukšto kokybė ir ją įtakojantys veiksniai
1.3.1. Paukščių amžius ir veislė
Dėl genetinės atrankos skirtingos dedeklių veislės pasižymi skirtingomis kiaušinio lukšto kokybinėmis savybėmis, kiaušinio dydžiu ir produkcija [29]. Selekcija tik pagal produktyvumą ar kiaušinio svorį, gali pakenkti kitoms charakteristikoms, tokioms kaip lukšto kokybė [27].
Vyresni paukščiai įprastai deda didesnius kiaušinius, kas įtakoja lukšto stiprumą [22]. Labai jauni paukščiai su nesubrendusia lukšto liauka gali dėti be lukšto ar labai plonu lukštu kiaušinius [64]. Eilė atliktų tyrimų rodo, kad kiaušinio lukšto kokybė prastėja senstant paukščiams [22; 64; 70].
Įrodyta, kad dedeklės negebėjimas pagaminti didesnio kiaušinio lukšto kiekio, susijęs su fermento 25-hidroksi-cholecalciferol-hidroksilazės, kuris dalyvauja kalcio homeostazėje aktyvumu [69; 44].
Mitybos manipuliacijos, kurios padeda mažinti kiaušinių svorį, gali pagerinti kiaušinio lukšto kokybę, vyresniems paukščiams [35]. Kai kurie papildai yra efektyvūs gerinant kiaušinių lukšto kokybę vyresniems paukščiams [47].
1.3.2. Kiaušinio lukšto vientisumas
Defektai susiję su kiaušinio lukšto vientisumu yra stambūs, išilginiai ir žvaigždiniai dūžiai, be lukšto ar plonu lukštu kiaušiniai. Viena iš labiausiai aiškių lukšto skilimo priežasčių yra mechaninis pažeidimas. Plonesnio lukšto kiaušiniai labiau jautrūs mikrobiniam užkrėtimui [52].
Kiaušinio lukšto stiprumas gali būti paveikiamas daugybės veiksnių, kaip mitybos, paukščių amžiaus, kiaušinio dydžio, mikotoksinų kiekio lesale ir kt.
1.3.3. Paukščių mityba ir vandens kokybė
Kiekvienas kiaušinio lukštas sudėtyje turi iki 3 gramų kalcio. Todėl lesaluose privalo būti pakankamas kiekis kalcio, tokia forma, kuria jį galėtų tinkamai ir efektyviai utilizuoti. Yra prieštaringų nuomonių dėl kalcio panaudojimo stambiomis dalelėmis, tačiau yra sutarimas, kad 50 – 70 % kalcio turi būti stambios frakcijos (2-5 mm skersmens), o likusi dalis- 0,5 – 2,0 mm dydžio. Tinkamas mineralų ir vitaminų kiekis yra būtinas gerai kiaušinio lukšto kokybei gauti [59].
Kalcis ir fosforas yra nepakeičiami makroelementai. Kalcis būtinas lukšto komponentas, o fosforas yra svarbus kalcio depozicijai skelete ir kalcio pasisavinimui formuojant lukštą tamsiuoju paros periodu [11]. Kalcio kiekis lesaluose turi būti padidintas likus 7 – 10 dienų iki pirmojo kiaušinio
16
padėjimo [78]. Yra nustatyta, kad kalcio padidinimas prieš ankstyvą kiaušinių dėjimą gali turėti neigiamą efektą inkstams, ypač jei fosforo kiekis lesaluose yra per mažas [71].
Vitaminas D yra būtinas kalcio metabolizmui ir privalo būti terpiamas į lesalus.
Pakankamas vitamino C kiekis yra būtinas geram vištų sveikatingumui palaikyti ir gali pagelbėti esant stresinėms situacijoms [67]. Taip pat yra įrodymų, kad lesalų papildymas vitaminu E padeda esant karščio sukeltam stresui [65]. Mažas vitamino A kiekis gali paskatinti atsirasti kraujo dėmių išsivystymą kiašinyje, kurios blogina vidinę kiaušinio kokybę [72]. Vandens kokybė gali įtakoti kiaušinio lukšto kokybę. Vanduo, kuriame gausu elektrolitų (sūrus geriamas vanduo), gali turėti ilgai trunkanti neigiamą poveikį lukšto kokybei [14].
Įrodyta, kad fitazės papildymas lesaluose, pagerina lukšto kokybę ir pagerina fosforo įsisavinamumą iš fitatų. [71; 26; 43].
1.3.4. Stresas paukščiams
Visa streso rūšių įvairovė gali paveikti kiaušinio lukšto kokybę. Didelėse populiacijose ir esant dideliam paukščių tankumui padaugėja kiaušinių su lukšto defektais [66]. Veikiant stresui kiaušintakyje esančių lukšto liaukų sekrecija pasidaro rūgštinė ir pačios ląstelės gali būti pažeistos ar visiškai sunaikintos. Ilgai trunkant stresui gali atsirasti kiaušinių lukšto deformacijų. Taip pat dėl ovipozicijos, streso metu, atsiranda kalcio susikaupimai ir gaunami blogos išvaizdos lukštu kiaušiniai [106].
Karščio stresas sumažina lesamumą ir blogina kalcio pasisavinimą iš kraujo, kuris reikalingas lukšto formavimui. Stresas gali sumažinti anglies anhidrazės, fermento, kuris formuoja bikarbonatus, aktyvumą. [80]. Esant karštiems orams paukščiai pradeda giliai kvėpuoti, taip stengdamiesi atvėsinti organizmą. Tuomet kraujyje sumažėja CO2 koncentracija ir išsivysto „respiratorinė alkalozė“. Kraujo
pH tampa šarminis, to pasėkoje sumažėja kalcio pasisavinimas [106].
Dėl didelės aplinkos temperatūros sumažėja kiaušinio trynio dydis, pablogėja baltymo konsistencija ir optimalus kalcio kiekis kiaušinyje [53]. Šie neigiami veiksniai atsiranda dėl kalcio – estrogeno santykio disbalanso, sumažėjusio baltymo Hafo vieneto ir sumažėjusio vištų lesalo suvartojimo. Sumažėjęs lesamumas atsiranda dėl fiziologinio atsako į karščio stresą, kuomet organizmas stengiasi pašalinti endogeninį karštį organizme dėl maisto medžiagų metabolizmo [6]. Karščio stresas veikia visas spermos produkcijos fazes veisliniams gaidžiams [10]. Taip pat sumažina reprodukcinį pajėgumą dėl sumažėjusios sėklinių latakų ląstelių diferenciacijos, ko pasėkoje su laiku blogėja spermos kokybė ir kiekybė [33; 55; 61].
17 1.3.5. Paukščių ligos
Bet koks patogeninis agentas, kuris auga reprodukcinio trakto ląstelėse gali sukelti kiaušinio lukšto kokybės pakitimus. Spackman [81] aprašė daugybę ligų ir jų poveikį lukšto kokybei. Minimos tokios ligos kaip, kiaušinių dėslumo sumažėjimo sindromas (Egg Drop Syndrome), infekcinis bronchitas (Infectious bronchitis), infekcinis laringotracheitas (infectious laryngotracheitis) [60].
1.4.
Antioksidantų poveikis paukščio organizmui
Natūralių antioksidantų poveikis vištų vaisingumui ir viščiukų išeigai vis dažniau tampa šių dienų aktualija. Aplinkoje yra gausybė laisvųjų radikalų, kurie sukelia žalingą poveikį organizmui. Yra aprašyti pagrindiniai apsaugos mechanizmai organizme nuo laisvųjų radikalų poveikio. Jie įvardijami, kaip „antioksidacinė sistema“ [89].
Paukščio organizme yra išskiriama 3 pagrindiniai apsaugos lygiai:
Pirmasis lygis pagrįstas superoksido dismutazės (SOD), glutationo peroksidazės (GSH-Px) ir katalazės aktyvumu. Šie junginiai kartu su metalus rišančiais proteinais yra atsakingi už laisvųjų radikalų susidarymo prevenciją ir šio proceso kontrolę. Antrasis antioksidacinio apsauginio mechanizmo lygis yra paremtas grandines ardančiais antioksidantais (vitaminas E, C, karotenoidai ir kt.) ir atsakingas už grandinių formavimosi sustabdymą. Trečiasis apsaugos lygis yra pagrįstas specialių fermentų, atsakingų už pažeistų molekulių iš ląstelių pašalinimą ar atkūrimą, aktyvumu.
Seleno atomai esantys glutationo peroksidazėje formuoja antrą apsaugos liniją , esant įvairiems vitamino E kiekiams lesaluose [3].
Gaidžių spermatozoidai turi unikalią struktūrą ir cheminę sudėtį. Pagrindinis paukščių spermos lipidų sudėties požymis yra ypatingai didelės ilgųjų grandinių polinesočiųjų riebalų rūgščių proporcijos fosfolipidinėje spermatozoido frakcijoje. Neseniai įrodyta, kad vitaminas E yra aptinkamas spermatozoiduose ir sukuria antioksidacinę apsaugą, ypatingai esant stresinėms sąlygoms in vitro (spermos manipuliacijos, atskiedimai, saugojimas, gilus užšaldymas) [89]. Taip pat yra įrodyta, kad vitaminas E sukuria papildomą apsaugą, jeigu atliekamos manipuliacijos su riebalų rūgštimis gaidžių spermoje [90; 101; 23].
Įrodyta, kad selenas, suteikia gaidžių spermai antioksidacinę apsaugą [88]. Nustatyta, kad įdėjus į lesalus papildomą 0,28 ppm seleno kiekį, normaliai išsivysčiusių spermatozoidų kiekis nuo 57,9 proc. padidėjo iki 89,4 proc., o su defektais spermatozoidų kiekis reikšmingai sumažėjo [34]. Šie tyrimai rodo, kad lesaluose seleno kiekis yra labai svarbus. Taip pat nustatyta, kad organinis selenas yra ženkliai efektyvesnis nei natrio selenitas. Organinis selenas taip pat padeda pagerinti vaisingumą, o svarbiau vaisingumo trukmę [28]. Preliminarūs stebėjimai vištose atskleidė, kad vitamino E ir
18
organinio seleno papildymas racione, padeda palaikyti vaisingumą senstančiuose paukščių pulkuose [18].
Nustatyta, kad vitaminas E, karotenoidai ir selenas gali būti transferuojami iš lesalų į kiaušinį ir jame besivystantį embrioną [89].
Natūralūs antioksidantai, tokie kaip, vitaminas E, selenas ir karotinoidai, yra labai svarbūs paukščių reprodukcinei sistemai, jie palaiko apsauginius spermatozoidų ir embrioninio audinio antioksidacinius mechanizmus. Lesaluose pakeičiant natrio selenitą į organinį seleną. Organinis selenas gali palaikyti optimalų seleno kiekį paukščio organizme, kuris reikalingas pagerinti vaisingumą ir vienadienių viščiukų išeigą [85].
1.5.
Selenas ir jo poveikis
Selenas (Se) — mikroelementas, kuris buvo atrastas prieš 185 metus švedų chemiko Bercelio (Bercelius) ir per paskutinį dešimtmetį susilaukė didelio dėmesio. Žinomas faktas, kad Se papildymas gyvūnų ir paukščių racionuose tapo įprasta praktika visame pasaulyje nuo 1970 – ųjų. Visgi dauguma atliktų tyrimų su Se buvo naudojant neorganines jo formas — selenitą ar selenatą, kurios nėra natūralios mitybinės šio mikroelemento formos. Selenas dažnai dedamas į gyvūnų lesalus kaip papildas palaikyti reprodukcines funkcijas, o jo trūkumas sukelia spermatozoidų koncentracijos ir judrumo sumažėjimą, spermos kiekio sumažėjimą žmonėms, laboratoriniams gyvūnams, produkcijos gyvūnams ir paukščių rūšims [41; 39].
Šiai dienai, galima aiškiai, spręsti, kad organinės Se formos, pavyzdžiui Se – praturtintos mielės, pasižymi daugybe svarbių ir vertingų savybių. Priimta, kad Se dalyvauja įvairiose fiziologinėse funkcijose, kaip būtinas junginys daugybei selenoproteinų. Selenoproteinų šeimai priklauso mažiausiai 20 eukariotinių proteinų [49]. Individualių eukariotinių selenoproteinų ekspresija charakteringa dideliam audinių specifiškumui, nuo kurio priklauso Se įsisavinimas. Jie gali būti reguliuojami hormonų [49].
Yra pagrindiniai asimiliacijos ir metabolizmo skirtumai tarp organinių ir neorganinių seleno formų. Pavyzdžiui, selenitas yra pasyviai absorbuojamas žarnyne, kaip mineralas, naudojamas kelių selenoproteinų sintezei, o likutis yra pašalinamas iš organizmo su išmatomis ir šlapimu. Priešingai, organinis selenas yra absorbuojamas kaip aminorūgštis, panaši į metioniną. Dalis naudojama selenoproteinų sintezei, kaip ir selenito, kita organinio seleno dalis yra nespecifiškai įtraukta į naujai sintetinamus proteinus vietoje metionino.
Jis yra kaupiamas raumenyse ar kiaušinyje, taip užtikrinant seleno atsargas. Organinis selenas geba geriau susikaupti audinyje, taip sukurdamas pakankamas atsargas organizmui. Šios atsargos yra labai svarbios esant stresinėms sąlygoms, kuomet seleno poreikis išauga, o lesalo suvartojimas dėl
19
streso sumažėja. Tai nėra tas atvejis, kai neorganinis selenas yra dedamas į lesalą, kadangi gyvūnai negeba patys susintetinti selenometionino [75].
Esant stresinėms sąlygoms proteosomos katabolizuoja raumenų proteinus ir atpalaiduoja selenometioniną, kuris veikia kaip seleno šaltinis naujai sintetinamiems selenoproteinams, tokiems kaip GSH-Px, tioredoksino reduktazė ir metionino sulfoksido reduktazė. Stresinėmis situacijomis neapseinama be išorinės pagalbos, kuri ir yra lesalų papildymas vitaminu E ir selenu. Surai [89; 86; 87] pateikia visą eilę paukštininkystėje aptinkamų stresorių:
1. Laikas nuo kiaušinio padėjimo iki jo atvėsinimo saugojimui.
2. Kiaušinių saugojimas prieš inkubaciją gali būti susijęs su riebalų peroksidacija jo membranose, kurios turi didelį polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekį.
3. Temperatūros, drėgmės ir anglies dvideginio koncentracijos kitimas inkubacijos metu.
4. Labai svarbus laikas yra 19-ta embriono vystymosi diena, kadangi padidėja riebalų peroksidacijos rizika. Šiuo momentu viščiuko audiniuose stipriai padaugėja polinesočiųjų riebalų rūgščių.
5. Išsiritimo laikas viščiukui yra aplinkos stresas. Šiame taške natūralių antioksidantų koncentracijos pasiekia maksimumą, bet dideli kiekiai audinių riebalų, mažėjančios askorbo rūgšties koncentracijos, didelė temperatūra ir drėgmė padidina lipidų peroksidacijos riziką. 6. Per lėtas viščiukų išrinkimas iš inkubatoriaus.
7. Viščiukų transportavimas iš inkubatoriaus į fermas yra papildomas stresas.
8. Ne optimalios temperatūros paukštidėje. Šalčio toleravimas, taip pat ir plunksnuotumas yra įtakojami skydliaukės hormonų aktyvumo, kuris priklauso nuo seleno fermento jodotironino dejodinazės.
9. Netinkama ar nepakankama paukštidės ventiliacija, dėl kurios padidėja anglies dvideginio ir amoniako koncentracija.
10. Ligos. Fagocitinės imuninės ląstelės pačios gamina ir išskiria laisvuosius radikalus, kuomet žudo patekusius patogenus.
11. Vakcinacija.
12. Dirbtinai sukeltas vištų atsišerdinimas 13. Mikotoksinai lesaluose
14. Sunkieji metalai ir kiti toksinai (dioksinas, pesticidai, fungicidai, herbicidai ir kt.) 15. Lesaluose oksidavęsi riebalai
16. Dažnas medikamentų naudojimas
17. Per didelis kiekis vitamino A. Įrodyta, kad vitaminas A mažina vitamino E ir karotenoidų koncentracijas audiniuose.
20
Pagrindiniai skirtumai tarp organinio seleno (Se-mielėse) ir selenito [87] pateikiami 1 lentelėje.
1 lentelė. Pagrindiniai skirtumai tarp organinio seleno (Se-mielėse) ir natrio selenito [87] Organinis selenas Natrio selenitas
Absorbcija Panaši į metionino su aktyviu
transportu į žarnyną.
Panaši į kitus mineralus su pasyviuoju transportu į žarnyną.
Akumuliacija Kaupiamos seleno atsargos nespecifiniu selenometioninui įsiterpiant į proteinus
Neakumuliuojamas organizme
Toksiškumas Mažiausiai 3 kartus toksiškas nei natrio selenitas
Labai toksiškas, gali penetruotis per odą sukeldamas problemas
Bioįsisavinamumas Aukštas biologinis įsisavinimas
gyvūnams ir žmonėms lyginant su natrio selenitu
Labai žemas įsisavinimas galvijams dėl prieskrandžio mikrobų
Antioksidacinis aktyvumas
Senelometioninas pasižymi antioksidacinėmis savybėmis per seleną ir gali pašalinti NO ir kitus radikalus
Pasižymi prooksidacinėmis savybėmis ir gali stimuliuoti laisvųjų radikalų susidarymą reaguojant su GSH
DNR įtaka Stimuliuoja DNR fermentų atkūrimą
Gali sukelti DNR pažeidimus
Perdavimas į kiaušinį, pieną, mėsą
Perduodamas į kiaušinį, pieną, mėsą. Galimybė kurti funkcionalų maistą.
Prastas perdavimas į kiaušinį, pieną ir mėsą.
Perėjimas per placentą
Geresnis pernešimas per placentą nei selenito
Blogas pernešimas per placentą
Reakcijos su kitais elementais
Neutralus, askorbo rūgštis skatina selenometionino asimiliaciją iš lesalų
Labai reaktyvus, esant askorbo rūgščiai neįsisavinamas selenas
Apsaugos efektas stresinėmis
sąlygomis
Sukuria apsaugą dėl seleno susikaupimo organizme
Dėl seleno atsargų nebūvimo organizme, apsauga nesukuriama
Aplinkos veiksniai Geresnis įsisavinimas audiniuose,
mažiau išskiriama su šlapimu ir išmatomis
Blogas įsisavinimas, daug išskiriama su šlapimu ir išmatomis
21 ar gaminant pašarą
Klasifikacija pagal veikimo principą
Pašarų priedas Pašarų priedas
[87]
Pagrindiniai organinio seleno pranašumai lyginant su selenitu paukščiams pateikiami 2 lentelėje.
2 lentelė. Pagrindiniai organinio seleno pranašumai lyginant su selenitu paukščiams [51]. Rodiklis Organinio seleno efektas
lyginant su selenitu
Literatūra
Gaidžių spermos morfologija Geresnė Edens, 2002; Edens and Sefton, 2003
Vaisingumo trukmė Geresnė Agate et al., 2000
Vaisingumas Geresnis Edens, 2002
Viščiukų išeiga Geresnė Edens, 2002; Edens and Sefton, 2003
Veislinių paukščių kiaušinių produkcija
Didesnė Renema, 2004
Viščiukų ankstyvi gaišimai Sumažėję Lanning et al., 2000
Se perdavimas į kiaušinį Geresnis Paton et al., 2002; Cantor et al., 2003
Viščiukų apsiplunksnavimas Geresnis Edens, 1996; 1997; 2001; 2002
Pašarų sąnaudos broileriui Geresnės Naylor et al., 2000; Edens, 2001; Edens and Gowdy, 2004
Viščiuko augimas Geresnis Vlahovic et al., 1998; Edens, 2001; Stolic et al., 2002; Anciuti et al., 2004; Edens and Gowdy, 2004; Srimongkol et al., 2004
Broilerių pilnai skrostos skerdenos ir krūtinės raumenų išeigos
Geresnė Naylor, 2000
Dehidratacija Sumažėjusi Edens, 1996; Naylor et al., 2000
Lipidų peroksidacija mėsoje Sumažėjusi Surai and Dvorska, 2002; 2002a
Viščiukų augimas streso sąlygomis Geresnis Edens, 2001
22 Ascitai Sumažėję Roch et al., 2000
Dedeklių bendras produktyvumas Geresnis Pan and Rutz, 2003
Kiaušinio šviežumas saugant Geresnis Wakebe, 1999; Pan and Rutz, 2003
Kiaušinio lukšto kokybė Geresnė Klecker et al., 1997, 2001; Paton and Cantor, 2000; Rutzet al., 2003
Paukščių išsaugojimas Geresnis Edens and Sefton, 2003; Rutz et al., 2003; Sefton and Edens, 2004c
Selenu praturtintų kiaušinių ir mėsos gamyba
Efektyvesnė Yaroshenko et al., 2003; 2003a; 2004
Selenu praturtintos kalakutienos gamyba
Efektyvesnė Sims et al., 2003
Toksiškumas Mažiau toksiškas, naudojant didelės dozės
Gowdy et al., 2003 (Surai, 2006)
1.6.
Gaidžių kokybės svarba vištų apvaisinimui
Kiekvienos tėvinių paukščių veislės tiekėjas, kartu su gaunamais paukščiais pateikia auginimo rekomendacijas . Mėsinių paukščių Ross 308 linijų derinio priežiūros rekomendacijose nurodomi bendri auginimo technologijų principai bei išskiriama tinkamų „darbingų“ gaidžių selekcija, kaip privaloma auginimo priemonės optimaliam kiašinių apvaisinimui pasiekti.
Vienas iš svarbesnių požymių yra gaidžių ir vištų santykis.
Kitas svarbus aspektas yra gaidžių selekcija – geros kokybės gaidžių atrinkimas. Pagrindiniai atrankos kriterijai pateikiami 3 paveikslėlyje.
23
Gaidžių atrinkimui svarbu atkreipti dėmesį į: Kloaką – rausva, drėgna
Kojų būklę – nėra sužalojimų, padodermatitų ir t.t. Įsitikinti, kad gaidys nešlubuoja Skiauterės spalvą – rausva, standi, tiesi
Pilvą – be plunksnų ar plunksnos lūžusios, raudonas Kulnus – rausvi
Plunksnuotumą – apsipešiojęs, lūžusios plunksnos [103].
Nustatyta, kad keletas veiksnių įtakoja apvaisinimą ir vienadienių viščiukų išeigą vištų kiaušiniams. Dedeklės amžius įtakoja apvaisinimą, išeigą ir embriono mirtį. Bramwell [16] nustatė, kad amžius neveikia neigiamai reprodukcijos ir vaisingumo tėviniuose broilerių pulkuose, tačiau dedeklės sendamos patiria tam tikrus fiziologinius pokyčius , kurie paveikia gebėjimą būtų apvaisintai.
24
2. TYRIMŲ METODIKA
2.1.
Badymų schema
Bandymas buvo atliekamas AB „Vilniaus paukštynas“ veislinių paukščių padalinyje. Bandymams buvo atrinkti du to paties amžiaus Ross 308 kroso veisliniai pulkai nuo 20 amžiaus savaitės. Pasirinkti pulkai patalpinti dviejuose identiškuose atskiruose pastatuose.
Bandymų schema pateikiama 4 lentelėje.
4 lentelė. Bandymų schema Tiriamosios paukštidės Sangrovit WS Metionino
hidroksianalogo selenas
Natrio selenitas
34 (kontrolė) - - Nuo 20 iki 60
amžiaus sav. 35 Nuo 20 – 35 amžiaus sav. Nuo 35 – 60 amžiaus sav. Nuo 20 iki 35 amžiaus sav.
Tyrimo laikotarpiu kontrolinė paukštidė buvo auginama įprastine auginimo technologija, o tiriamoji – nuo 20 iki 35 amžiaus savaitės kiekvieną dieną buvo girdoma fitobiotiniu lesalų priedu „Sangrovit WS“. Dozė – 70 g 1000 litrų geriamojo vandens. Nuo 35 iki 60 amžiaus savaitės į lesalus buvo įterpiamas organinio seleno kiekis 0,5 %. Pašarinių priedų charakteristikos pateiktos 1 ir 2 prieduose.
2.2.
Lesalai
Lesalai buvo gaminami AB Kauno grūdai kombinuotųjų pašarų gamykloje pagal ISO 22000 ir ISO 9001:2000 standartus. Lesalų kokybiniai parametrai – baltymai, riebalai, kalcis, druska, fosforas, rūgščių kiekis ir peroksidų skaičius, Salmonella spp., Cl. perfringens, E. coli, bendras bakterijas sudarančių kolonijų skaičius, mielės ir pelėsiai. Tyrimai atliekami pagal LST EN ISO 6579:2003/AC:2006/P:2007, LST EN ISO 7937:2004, SDP 5.4.4.B.3:2013, LST EN ISO 4833-1:2013, LST EN ISO 21527-1,2:2008 (N) standartus.
Žaliavų analizė atliekama AB Kauno grūdai pašarų tyrimo laboratorijoje pagal NIRS metodiką, naudojant įrangą Foss Tecator 2500 DS.
25
2.3.
Paukštidžių apšvietimas
Šviesos programa pateikiama 5 lentelėje.5 lentelė. Suaugusių veislinių paukščių šviesos programa
Amžius dienomis Šviesos trukmė, val. Šviesos intensyvumas, Lx
134-140 8 10 141-147 8 20 148-154 11 30 155-161 12 40 162-168 12 50 169-175 13 60 176-420 14 70-100
2.4.
Vištų produktyvumo vertinimas
Tyrimo metu buvo vedami duomenys į kompiuterinę duomenų bazę „Technologinė kortelė“. Tiriamieji rodikliai matuojami kiekvieną savaitę. Rodiklių vertinimo kriterijai pateikiami 6 lentelėje.
6 lentelė. Tiriamieji rodikliai
Rodiklis Matavimo vnt.
Faktinis gaidžių svoris Kg
Faktinis vištų svoris Kg
Faktinis gaidžių kritimas per savaitę % Faktinis vištų kritimas per savaitę %
Faktinis kiaušinio svoris g
Faktinis dėslumas pradinei vištai %
Surinkta inkubacinių kiaušinių per savaitę Tūkst.vnt.
Faktinė viščiukų išeiga %
26
Sulesinta lesalų per savaitę t
Surinkta kiaušinių pradinei vištai Vnt. Surinkta inkubacinių kiaušinių pradinei vištai Vnt. Vienadienių viščiukų broilerių (VVB) pradinei vištai Vnt.
2.5.
Kiaušinių kokybės vertinimas
Iš abiejų paukštidžių buvo atrenkama po 20 vnt. inkubacinių kiaušinių kas tris savaites, kurie siunčiami į LSMU VA Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje prie Gyvūnų auginimo technologijų instituto.
Kiaušinių kokybės vertinimo kriterijai pateikiami 7 lentelėje.
7 lentelė. Kiaušinių kokybės vertinimo kriterijai.
Rodiklis Matavimo vienetas
Kiaušinio svoris g
Lukšto stiprumas N
Baltymo aukštis cm
Hafo vienetas Vnt.
Spalvos intensyvumas Vnt.
Lukšto svoris su polukštine plėvele g Lukšto svoris be polukštinės plėvelės g
Lukšto storis mm
Trynio pH vnt.
Baltymo pH vnt.
Trynio svoris g
Kiaušinio svoris, baltymo aukštis, Hafo vienetas, trynio spalvos intensyvumas buvo nustatyti daugiafunkciniu automatiniu kiaušinių parametrų analizatoriumi „Egg Multi-Tester EMT-5200“, kiaušinio lukšto tvirtumas – aparatu „Egg Shell Force Gauge MODEL–II“, o lukšto storis – elektroniniu mikrometru „MITUTOYO“.
Kiaušinių lukšto su luobele ir be luobelės svoris nustatytas analitinėmis svarstyklėmis Sartorius Basic plius (Vokietija), kurios didžiausia svėrimo riba yra 210 g, o mažiausia - 10 mg, tikslumas – d = 0,1 mg.
27
2.6.
Seleno nustatymas kiaušiniuose
Mikroelemento Se kiekio nustatymas kombinuotuosiuose lesaluose ir kiaušiniuose: tiriamieji mėginiai pradžioje mineralizuojami naudojant mikrobanginę mineralizaciją. Vėliau tirpalai analizuojami atominės absorbcijos spektrometriniu metodu (iCE 3000 series, Thermo scientific) atomizavimui naudojant argono-oro liepsną ir matuojant absorbciją parinkus tinkamą bangos ilgį.
2.7.
Statistinė analizė
Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant MS Exscel programų paketą. Duomenų statistinis patikimumas vertintas grupių atžvilgiu. Duomenys patikimi jeigu p<0,05.
28
3. Tyrimų rezultatai
3.1.
Vištų I dėjimo periodo (20-35 sav. amžiaus) produktyvumo ir
reprodukcinių savybių vertinimas
Kaip matome, iš pateiktų duomenų, kad 35 (naudotas fitobiotikas) paukštidėje, stebimas 0,93 proc. geresnis kiaušinių apvaisinimas, 0,89 proc. geresnė viščiukų išeiga, paukštidėje surinkta 1490 vnt. vidutiniškai daugiau kiaušinių, tačiau inkubacinių kiaušinių surinkta 1100 vnt mažiau.
Atlikto tyrimo rezultatai pateikiami 4 paveiksle.
4 pav. I dėjimo periodo produktyvumo ir reprodukcijos palyginimas
Tiriamojoje grupėje gauta 1,83 proc. t.y. 0,07 vnt. daugiau vienadienių viščiukų broilerių pradinei vištai, nei kontrolinėje. Gaidžių kritimo procentas per savaitę yra 1,89 karto mažesnis, nei kontrolinėje paukštidėje. Vertinant rodiklių reikšmingumus tarp abiejų grupių, matome, kad reikšmingiausias rodiklis yra gaidžių kritimo procentas. Visgi analizuojami rodikliai nėra statistiškai reikšmingi (p>0,05).
29
3.2.
Vištų II dėjimo periodo (35-60 amžiaus savaitės) produktyvumo ir
reprodukcinių savybių vertinimas
Analizuojant antrosios dėjimo pusės tiriamųjų paukščių pulkų rodiklius, nustatėme, kad tiriamojoje paukštidėje buvo 0,07 proc. didesnis vištų kritimas, nei kontrolinėje. Nustatėme 0,33 proc. didesnį kiaušinio svorį ir 2,0 proc. surinkta daugiau inkubacinių kiaušinių tiriamojoje grupėje, lyginat su kontroline paukštide. Tiriamojoje paukštidėje viščiukų išeiga buvo 2,99 proc., apvaisinimas 3,02 proc., vienadienių viščiukų broilerių iš pradinės vištos 3,27 proc. daugiau , lyginant kontroline grupe.
Antrosios dėjimo pusės produktyvumo ir reprodukcijos palyginimo duomenys pateikti 5 paveiksle.
5 pav. II dėjimo periodo produktyvumo ir reprodukcijos palyginimas.
Visi analizuojami rodikliai tarpusavyje skyrėsi statistiškai nereikšmingai lyginant kontroline ir tiriamąja grupes (p>0,05).
3.3.
Vištų viso auginimo periodo t.y. nuo 20 iki 60 amžiaus savaitės
produktyvumo ir reprodukcinių savybių palyginimas
Analizuojant pateiktus duomenis matome, kad tiriamojoje grupėje vištų kritimo procentas per savaitę buvo 0,08 proc. arba 1,33 karto didesnis, nei kontrolinėje. Šis rodiklis yra statistiškai reikšmingas (p<0,05) grupių atžvilgiuTiriamosios ir kontrolinės grupių viso auginimo periodo produktyvumo ir reprodukcijos palyginimo duomenys pateikiami 6 paveiksle.
30 6 pav. Produktyvumo ir reprodukcijos palyginimas per visą auginimo periodą.
Faktinis dėslumas pradinei vištai buvo 3,47 proc. mažesnis, nei kontrolinėje, tačiau tiriamosios grupės faktinė viščiukų išeiga buvo 1,46 proc., o faktinis apvaisinimas – 1,45 proc. didesni, nei kontrolinės grupės. Bendras vienadienių viščiukų broilerių skaičius buvo 0,46 vnt. didesnis, lyginat su kontroline paukštide. Visgi šie rodikliai nėra statistiškai reikšmingi (p>0,05).
3.4.
Seleno įtaka inkubacinių kiaušinių kokybei
Iš pateiktų duomenų, matyti, kad vidutinis kiaušinio svoris tiriamojoje grupėje buvo 2,3 gramo t.y. 3,3 proc. didesnis (p<0,05), lukšto stiprumas – 1,0 proc. blogesnis, nei kontrolinėje grupėje. Inkubacinių kiaušinių tyrimų duomenys pateikiami 7 paveiksle.Taip pat pastebime, kad baltymo pH yra rūgštingesnis 0,06 punkto. Šis rodiklis yra statistiškai reikšmingas (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.
31 7 pav. Inkubacinių kiaušinių kokybinių rodiklių palyginimas.
Tarp kitų kokybinių rodiklių didesnių skirtumų nenustatyta. Tiriamosios grupės kiaušinio svoris ir baltymo pH statistiškai reikšmingai (p<0,05) skyrėsi nuo kontrolinės.
3.5.
Seleno kiekio kiaušinyje įvertinimas
Bandymo metu buvo tiriamas seleno kiekis kiaušiniuose. Seleno kiekis abiejose grupėse vaizduojamas 8 paveiksle.
32
Analizuodami paveiksle pateiktus duomenis, matome, kad tiriamosios grupės kiaušiniuose nustatytas 0,1 mg/kg t.y. 6,13 proc. didesnis seleno kiekis, nei kontrolinės grupės vištų kiaušiniuose.
3.6.
Gaidžių spermos morfologijos palyginimas
Atlikome gaidžių spermos morfologijos vertinimus ir nustatėme, kad tiriamosios grupės gaidžių spermatozoidų galvutės užlinkimų buvo 1,72, uodegėlės užlinkimų 1,2, susimaizgiusių uodegų – 1,1 karto mažiau, lyginat su kontrole.
Susisteminti gaidžių spermos morfologijos duomenys pateikiami 8 lentelėje ir 10 paveiksle.
8 lentelė. Gaidžių spermos morfologijos palyginimas
Gaidžių spermos morfologijos palyginimas
35 tiriamoji STDEV 34 kontrolė STDEV Skirtumas
Galvutės užlinkimai 3,25 1,26 5,60 2,19 -2,35 Susimaizgiusi galvutė 3,25 3,86 1,25 0,50 2,00 Galvutės dydžio pakitimai 6,16 2,04 5,71 1,98 0,45 Viduriniosios dalies pakitimai 8,67 4,68 6,85 4,63 1,82 Uodegėlės užlinkimai 11,83 7,86 14,29 8,54 -2,46 Susimaizgiusi uodega 13,40 13,30 14,85 13,64 -1,45 Nutrūkusi uodega 0,00 14,00 15,56 -14,00 Kiti pakitimai 5,40 4,16 3,42 1,90 1,98 Koncentracija 317,30 175,39 268,66 50,65 48,64 Judrumas 81,60 7,64 78,30 5,77 3,30 Gyvi 18,50 15,25 16,14 8,01 2,36 Negyvi 81,40 15,25 83,85 8,01 -2,45
Nustatėme susimaizgiusių spermatozoidų galvučių – 2,6 kartus daugiau, o spermatozaudų judrumas buvo 1 kartą didesnis , nei kontrolinės paukštidės gaidžių spermoje.
33 10 pav. Gaidžių spermos morfologijos palyginimas
Tyrimų metu nustatėme, kad tiriamosios paukštidės gaidžių spermos koncentracija – buvo 1,8 karto didesnė. Visa tiriamosios grupės gaidžių spermos morfologinė sudėtis buvo geresnė, nei kontrolinės, tačiau rodikliai tarpusavyje reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
34
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Įvairios seleno formos padeda gerinti mėsinių paukščių reprodukcines savybes bei gaidžių spermos kokybę, didina viščiukų išeigą, padeda palaikyti gerą fiziologinę paukščių būklę bei bendrą sveikatingumą. Tačiau seleno panaudojimo efektyvumas tėvinių vištų pulkų lesaluose priklauso nuo naudojamos seleno formos, vitamino E kiekio lesaluose, glutationo peroksidazės koncentracijos jų organizme, lesalų gamybos technologinių procesų, naudojamų lesalų priedų kiekio bei paskirties, paukščių fiziologinės būklės.
Šio darbo tikslas yra išanalizuoti veislinių tėvinių pulkų reprodukcines savybes, jų lesalus praturtinat metionino hidroksianalogo seleno ir fitobiotiniais lesalų priedais.
Vieira et al. [95] nustatė, kad lesinant broilerius lesalais, kurie papildyti Sangrovit, gautas geresnis kūno svoris. Nepastebėta reikšminga įtaka žarnų gaurelių aukščiui ir kriptų gyliui, tačiau nustatytas teigiamas poveikis broilerių produktyvumui. Tačiau tyrimų, kuriuose būtu analizuojams tirpios sangrovito formos vandenyje įtaka mėsinių vištų reprodukcinėms savybėms yra atlikta itin menkai. Naudojant fitobiotinį lesalų priedą „SangrovitWS“ gautas 0,93 proc. geresnis kaišinių apvaisinimo , 0,89 proc. geresnė viščiukų išeiga, surinkta 1,49 tūkst. daugiau kiaušinių bei 1,89 karto mažesnis per savaitę gaidžių gaištamumas.
Užsienio mokslininkai įrodė, kad naudojant organinį seleną, gaunamas geresnis vištų produktyvumas. Mes nustatėme, kad tiriamieji kiaušiniai buvo 0,33 proc.sunkesni bei 2,0 proc. didesnis inkubacinių kiaušinių kiekis. Kiti užsienio mokslininkai Edens [34] nustatė, kad organinis selenas turi teigiamą poveikį paukščių išsaugojimui. Mes nustatėme 0,07 proc. didesnį vištų gaištamumą tiriamojoje paukštidėje, tačiau vištų mirtingumas buvo nesusijęs su naudojamais lesalų priedais. Edens [34] pažymi, kad organinis selenas teigiamai veikia vištų vaisingumą ir viščiukų išeigą. Mūsų atliktame tyrime nustatėme 2,99 proc. didesnę viščiukų išeigą, 3,02 proc. geresnį kiaušinių apvaisinimą bei 2,29 vnt. t.y. 3,27 proc. gauta daugiau vienadienių viščiukų broilerių iš pradinės vištos tiriamojoje grupėje.
Įrodyta, kad naudojat organinį seleną gaunamas geresnis bendras dedeklių produktyvumas. Mes nustatėme, kad tiriamojoje grupėje vištų gaištamumas per savaitę buvo 0,08 proc. arba 1,33 karto didesnis, nei kontrolinėje. Šis rodiklis yra statistiškai reikšmingas (p<0,05) grupių atžvilgiu. Faktinis dėslumas pradinei vištai buvo 3,47 proc. mažesnis, nei kontrolinėje. Nustatyta, kad tiriamosios grupės faktinė viščiukų išeiga buvo 1,46 proc., o faktinis apvaisinimas – 1,45 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės. Iš tiriamosios grupės surinkta 1 kiaušiniu ir 1 inkubaciniu kiaušiniu mažiau, nei iš kontrolinės
35
grupės. Bendras vienadienių viščiukų broilerių skaičius buvo 0,46 vnt. didesnis, nei kontrolinėje grupėje. Visgi šie rodikliai nėra statistiškai reikšmingi (p>0,05).
Nustatytas teigiamas organinio seleno poveikis kiaušinio kokybei, Hafo vienetui ir pH. Scott ir Silversides [76] nurodė, kad naudojant papildomai organinį seleną, gaunamas didesnis Hafo vienetas ilgiau sandėliojant kiaušinius. Mes nustatėme, kad baltymo pH reikšmingai (p<0,05) sumažėjo naudojant metionino hidroksianlogo seleną, bet Hafo vienetui reikšmingos įtakos neturėjo. Įrodyta, kad kiaušinio lukšto stiprumas yra didesnis lesinant paukščius lesalais, kuriuose yra organinio seleno [62]. Mūsų atveju lukšto stiprumas buvo neženkliai ir nereikšmingai mažesnis (p>0,05). Aprasova et
al. [8] nustatė, kad organinis selenas reikšmingai padidina kiaušinio svorį ir Hafo vienetą. Mes
nustatėme, kad kiaušinio svoris tiriamojoje grupėje buvo 2,3 gramo t.y. 3,3 proc. didesnis (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.
Chantiratikul et al. [25] įrodė, kad papildant lesalus cinko-L-selenometioninu labai ženkliai (p<0,05) padaugėja kiaušiniuose seleno koncentracija. Remiantis šio bandymo rezultatais nustatyta, kad tiriamosios grupės kiaušiniuose buvo 0,1 mg/kg t.y. 6,13 proc. didesnis seleno kiekis, nei kontrolinės grupės.
Edens [34] įrodė, kad įdėjus į lesalus papildomą 0,28 ppm seleno kiekį, normalių spermatozoidų kiekis nuo 57,9 proc. padidėjo iki 89,4 proc., o su defektais spermatozoidų kiekis reikšmingai sumažėjo. Šioje studijoje nustatėme, kad lesinant veislinius Ross308 tėvų pulkus lesalais, kurie buvo papildyti organinio seleno, gaidžių spermos morfologijai reikšmingos įtakos neturėjo.
Taigi apibendrinat mūsų tyrimų rezultatus galime teigti, kad naudojant metionino hidroksianalogo seleną ir vandenyje tirpų fitobiotinį priedą Sangrovit WS pagerėjo mėsinių vištų reprodukcinės savybės, tačiau gaidžių spermos kokybei esminės įtakos nenustatyta.
36
5. IŠVADOS
1. Naudojant vandenyje tirpų fitobiotinį lesalų priedą „Sangrovit WS“ – 70 g./ 1000 litrų geriamojo vandens, nustatytas 0,93 proc. didesnis kiaušinių apvaisinimas, 0,89 proc. geresnė viščiukų išeiga, 1,89 karto mažesnis gaidžių kritimo procentas per savaitę bei tiriamojoje paukštidėje surinkta daugiau 1490 kiaušinių.
2. Naudojant organinio seleno priedą lesaluose 0,5 mg/1 kg, vidutinis kiaušinio svoris padidėjo 0,33 proc., 2,0 proc. gautas didesnis inkubacinių kiaušinių kiekis, 3,02 proc. geresnis kiaušinių apvaisinimas, 2,99 proc. didesnė viščiukų išeiga, lyginat su kontroline grupe.
3. Naudojant fitobiotinį lesalų priedą I dėjimo periode ir terpiant į lesalus organinį seleną nuo II dėjimo periodo nustatytas didesnis 0,08 proc. vištaičių gaištamumas per savaitę (p<0,05). Faktinis dėslumas pradinei vištai buvo 3,47 proc. mažesnis, viščiukų išeiga 1,46 proc. didesnė, o kiaušinių apvaisinimas – 1,45 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe. Nors tiriamojoje grupėje surinkta 1 kiaušiniu ir 1 inkubaciniu kiaušiniu mažiau, tačiau vienadienių viščiukų broilerių gauta 0,46 vnt. daugiau.
4. Lesaluose esantis organinis selenas reikšmingai (p<0,05) įtakojo kiaušinio svorį, kuris buvo 2,3 gramo didesnis bei sumažino baltymo pH – 0,06 punkto (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Kitiems kiaušinių kokybiniams rodikliams naudojami priedai reikšmingos įtakos neturėjo.
5. Naudojant organinį seleną tiriamosios grupės lesaluose, nustatyta 6,13 proc. didesnė seleno koncentracija inkubaciniuose kiaušiniuose, lyginant su kontroline grupe (p<0,05).
6. Naudotas lesaluose metionino hidroksianalogo seleno priedas gaidžių spermos kokybei esminės įtakos neturėjo.
37 REKOMENDACIJOS
Siekiant pagerinti inkubacinių kiaušinių kokybę, jų apvaisinimą, padidinti viščiukų išeigą, gauti didesnį vienadienių viščiukų broilerių kiekį iš pradinės vištos, rekomenduojame tėvų pulkų lesalus papildyti metionino hidroksianalogo seleno priedu - 0,05 mg/kg bei naudoti vandenyje tirpų fitobiotinį priedą Sangrovit WS – 70g/ 1000 l vandens.
38 PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju AB „Vilniaus paukštynas“ vadovybei ir veislinių paukščių padalinio specialistams už pagalbą atliekant tyrimus.
Taip pat širdingai dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos Gyvūnų produktyvumo laboratorijos prie Gyvūnų auginimo technologijų instituto darbuotojams Vilmai Šašytei, Astai Racevičiūtei Stupelienei, Vilmai Kliševičiūtei, Jūratei Šlapkauskaitei, Sauliui Bliznikui, Sauliui Alijošiui ir Vilijai Buckiūnienei konsultuojant ir padedant atlikti laboratorinius tyrimus.
39
Literatūra
1. Johnson AL. Reproduction in the female. In: Sturkie‘s Avian Pathology. 5th ed. Whittow.; 2000 2. Leeson S, Summers JD. Broiler breeder production. University Books, Guelph, Ontario, Canada.
2000
3. McDonal P, Edwards RA, Greenhalgh JFD, Morgan CA, Sinclair LA, Wilkinson RG.. Animal Nutrition. Seventh edition. Pearson Education Limited. Harlow, England. 2011. p. 81-86, 131-132
4. North MO, Bell DD, Commercial chicken production manual. 4th Edition, Avi, New York. 1990.
5. Abudabos A. The effect of broiler breeder strain and parent flock age on hatchability and fertile hatchability. Int. J. Poul. Sci. 2010. 9: 231-235.
6. Ayo JO, Obidi JA, Rekwot PI. Seasonal variation in feed consumption, hen-day, mortality, culls of Bovans Black chickens. Proceeding of 13th annual conference of the Nigerian society of Animal Production. 14-17th March. 2010. P. 415-418
7. Ansah GA, Segura JC, Buckland RB: Semen production, sperm quality, and their heritabilities as influenced by selection for fertility of frozen-thawed semen in the chicken. Poult Sci. 1985. 64: 1801-1803
8. Arpášová H, Haščík P, Kačániová M, Gálik B, Golian J, Mellen M. The Effect of Various Forms and Doses of Selenium Supplementation of the Hens Diet on Selected Qualitative Parameters and Freshness of Table Eggs. Scientific Papers: Animal Science and Biotechnologies. 2012. 45 (1)
9. Asuquo BO, Okon B. E.. J. Effects of age and egg size on fertility and hatchability of chicken eggs. Afr. Agr. For. 1993. 59: 79-83
10. Banks S, King SA, Irvine DS, Sanders PTK. Impact of mild scrotal heat stress on DNA integrity in murine spermatozoa. Reproduction. 2005. 62: 505-514
11. Bar A, Razaphkovsky V, Vax E.. Re-evaluation of calcium and phosphorus requirements in aged in laying hens. British Poultry Sci. 2002. 43: 261-269
12. Barna J: Studies related to fertility in broiler breeders. XXI International Poultry Symposium PB WPSA:7-9 September, Szklarska, Poręba, Poland..
13. Benette CD. J.. The influence of shell thickness on hatchability in commercial broiler flocks. Appl. Pult. Res. 1992. 1: 61-65
40
14. Bollengierlee S., Mitchell MA, Utomo DB, Williams PEV and Whitehead CC. Genetinc variation for egg production, egg quality and bone strength in selected and traditional breeds of laying fowl. British Poultry Sci. Influence of P. M. Hocking, M. Brain, C. E. Channing, R. Fleming and S. Wilson. 1998. 39:106-112.
15. Brah GS, Sandhu JS. Preincubation storage of guinea fowl eggs in cooling cabinet vs room: Effect on hatchability components. Trop. Agric. (Trinidad and Tobago). 1989. 66:265-268. 16. Bramwell RK. Management to minimize reduction in fertility and hatchability late in lay.
University of Arkansas Cooperative Service Extension Servic – Avian advice newsletter vol. 3.. 1-6. 2009
17. Bramwell RK, McDaniel CD. Age effect of male and female broiler breeders on sperm penetration of periveitelline layer overlying the germinal disc. Poult Sci. Wilson JL., Howarth B. 1996. 75:755-762
18. Breque C, Surai PF, Brillard JP. Roles of antioxidants on prolonged storage of avian spermatozoa in vivo and in vitro. Molecular Reproduction and Development. 2003. 66:314-323.
19. Brillard JP. Natural mating in broiler breeders: Present and future concerns. World Poult Sci. 2004. 60: 439-445
20. Brillard JP. Practical aspects of fertility in poultry. World Poult Sci J. 2003. 59: 441-446
21. Buhr RJ. Incubation relative humidity effects on allantoic fluid volume and hatchability. Poult. Sci. 1995. 74: 874-884.
22. Butcher GD, Milles RM. Factors causing poor pigmentation of brown shelled eggs. Unibversity of Florida. 2003. Prieiga per internetą <http://edis.ifas.ufl.edu/pdffilesNMNM04700.pdf> 23. Cerolini S, Surai PF, Speake BK, Sparks NH. Dietary fish and eveningprimorose oil with
vitamin E effects on semen parameters in cockerels. British Poultry Science. 2005. 46: 214-222.
24. Chambers JR: Genetics of growth and meet production in chickens. In Poultry breeding and genetics Volume 22. Edited by: Crawford RD. Elsevier Development in Animal and Veterinary Science series. 1990. p. 599-644
25. Chantiratikul A, Orawan Chinrasri O, Chantiratikul P. Effect of Sodium Selenite and Zinc-L-selenomethionine on Performance and Selenium Concentrations in Eggs of Laying Hens. Faculty of Veterinary Medicine and Animal Science, Mahasarakham University Muang, Maha Sarakham, 44000, Thailand. Asian-Aust. J. Anim. Sci. 2008. Vol. 21. No. 7. p. 1048 – 1052 26. Choct M, Hughes RJ. The nutritive value of new season grains for poultry. Recent Advances in
Animal Nutrition in Australia, University of New England, Armidale, NSW, 2351 Australia. 1997. p: 146-150
