LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Andrius Grigaitis
Brokuojamų veislinių bulių reprodukcinių organų ir
spermos kokybės analizė
The analysis of reproduction organs and sperm
quality of culled stock bulls
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: dr. Neringa Sutkevičienė
DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Brokuojamų veislinių bulių
reprodukcinių organų ir spermos kokybės analizė“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) (parašas)
vardas, pavardė)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3 BROKUOJAMŲ VEISLINIŲ BULIŲ REPRODUKCINIŲ ORGANŲ IR SPERMOS KOKYBĖS
ANALIZĖ
Andrius Grigaitis
Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Šio darbo tikslas – išanalizuoti 16 brokuotų bulių lytinę sistemą – atlikti makroskopinį ir mikroskopinį sėklidžių ir antsėklidžio tyrimą, atlikti šaldytos, šviežios ir paimtos iš antsėklidžio buliaus spermos tyrimus (ištirti spermos spermatozoidų judrumą, koncentraciją, patologinius spermatozoidus). Analizė buvo atlikta 2018–2019 metais LSMU VA Gyvūnų reprodukcijos laboratorijoje ir LSMU VA patologijos centre – skrodimo salėje.
Iš viso tirtos 32 bulių sėklidės (kairioji ir dešinioji), 8 šviežios spermos mėginiai (4 – pirmosios ejakuliacijos ir 4 antrosios ejakuliacijos), 16 šaldytos spermos mėginių ir 12 spermos mėginių, paimtų iš antsėklidžio. Iš viso buvo ištirti 36 spermos mėginiai. Darbo metu buvo atlikti bulių sėklidžių ir antsėklidžio matavimai, stebėta, ar nėra makroskopinių arba mikroskopinių patologijų. Sėklidžių dydžiai palyginti su gautais spermos tyrimų rezultatais, stebėta, kaip vieni spermos tyrimų rezultatai susiję su kitais spermos tyrimų rodikliais.
Šaldytos spermos tyrimo metu nustatyta, kad vidutinis spermatozoidų judrumas visuose spermos mėginiuose buvo 61,5 ± 12,6 proc. Tik vienas spermos mėginys neatitiko bendrųjų bulių spermos reikalavimų, jo spermoje esančių spermatozoidų judrumas buvo 38 proc. (norma > 40 proc.). Šviežioje spermoje esančių spermatozoidų judrumas atitiko normas – vidutinis spermatozoidų judrumas pirmojoje ejakuliacijoje buvo 83,5 ± 9 proc., o antrojoje vidutinis spermatozoidų judrumas buvo mažesnis – 79,5 ± 16 proc. Tiriant spermatozoidų morfologiją nustatyta, kad visi spermos mėginiai atitinka minimalius leistinus patologinių spermatozoidų skaičius procentais, kurie yra nurodomi bendruosiuose bulių reikalavimuose (PG % > 10 proc., PU % > 15 proc.). Vidutiniškai pirmajame šviežios spermos ejakuliate buvo rasta 8,25 ± 2,5 proc. patologinių spermatozoidų, o antrajame ejakuliate – 7,7 ± 2,2 proc., o šaldytos spermos mėginiuose vidutiniškai kiekviename spermos mėginyje nustatyta 4,7 ± 1,7 proc. patologinių spermatozoidų.
4 THE ANALYSIS OF REPRODUCTION ORGANS AND SPERM QUALITY
OF CULLED STOCK BULLS
Andrius Grigaitis
Master’s Thesis
SUMMARY
The aim of this work was to analyse the reproduction organs and sperm quality from the 16 culled stock bulls: perform the research of frozen, fresh semen, and the semen taken from (research the mobility, concentration, pathological spermatoza of semen). The analysis took place in 2018–2019 LSMU VA Animal reproduction laboratory and in LSMU VA pathology centre – necropsy hall.
In total we had 32 bull testis (left and right), 8 samples of fresh semen (4 – from the first ejaculation and 4 from the second ejaculation); 16 samples of frozen semen and 12 samples of semen taken from the epididymis, at total we had 36 samples of semen. During the research we did the measurments of testis and epididymis, we searched for any microscopic and macroscopic pathology. We have compared the sizes of testis with the results of semen analysis, researched how one value conditions another value.
During the frozen sperm research we found out that the average mobility of sperm was 61.5 ± 12.6 percent. Only one of sample of frozen semen did not match the minimum norm, that is set in the general requirements of bull semen (normal > 40 %). The sperm mobility of the fresh semen sample from the first ejaculation was 83.5 ± 9 percent, second ejaculations mobility was 79.5 ± 16 percent. The morfological semen research showed us that all the samples of semen matches the minimum requirements of bull semen. The average pathological sperm in the fresh semen sample was 8.25 ± 2.5 % from the first ejaculation, and from the second ejaculation – 7.7 ± 2.2 %, and on the frozen semen samples we found that the average count of pathological sperm was 4.7 ± 1.7 %.
5
SANTRUMPOS
d. sėklidė – dešinioji sėklidė; k. sėklidė – kairioji sėklidė;
k. antsėklidis – kairiosios sėklidės antsėklidis; d. antsėklidis – dešiniosios sėklidės antsėklidis; norm. – fiziologinė norma;
BSE – veisimo patikimumo testas (ang. breeding soundness examination test); NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo;
ICSH – intersticinį audinį stimuliuojantis hormonas; sER – glaudusis retikulinis audinys;
ps – patologiniai spermatozoidai; ATP – adenozino trifosfatas; KC – koncentruotas chromatinas; DNR – deoksinukleorūgštis;
BP % – bendras patologinių spermatozoidų skaičius procentais; PU % – patologinių spermatozoidų uodegėlių skaičius procentais; PG % – patologinių spermatozoidų galvučių skaičius procentais; S. judrumas 1 – spermatozoidų judrumas pirmojoje ejakuliacijoje; S. judrumas 2 – spermatozoidų judrumas antrojoje ejakuliacijoje; pat. – patologijos.
PT (progeny test) – veisimo programa (liet. palikuonių testas). AI (artificial insemination) – dirbtinis apvaisinimas.
6
TURINYS
ĮVADAS ...8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ...10
1.1. Bulių lytinė sistema ... 10
1.2. Spermos fiziologija, patologija, sudėtis ir spermatogenezė ... 14
1.3. Patinų lytinės sistemos ligos ... 17
1.3.1. Sėklidžių hipoplazija ... 17
1.3.2. Sėklidžių degeneracija ... 18
1.3.3. Orchitas ... 19
1.3.4. Balanopostitas ... 20
1.3.5. Fibropapilomatozė (warts) ... 20
1.3.6. Varpos galvos krypties pakitimas ... 21
1.3.7. Varpos hematoma ... 21
1.3.8. Kriptochizmas ... 22
1.4. Buliai reproduktoriai, brokavimas, atranka ir šėrimas... 22
1.4.1. Bulių reproduktorių lytinė branda ... 22
1.4.2. Galvijų brokavimas ... 23
1.4.3. Bulių reproduktorių atranka veisimui ir jų kriterijai ... 24
1.4.4. Galvijų veisimas ... 25
1.4.5. Bulių reproduktorių šėrimas ... 26
1.4.6. Spermos paėmimas ... 27
1.4.7. AI ir natūralus kergimas ... 27
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODIKA ...31
2.1. Tyrimo eiga ... 31
2.2. Anatominis–patologinis vertinimas ir histopatologinis sėklidžių tyrimas ... 31
7
2.4. Morfologinis spermatozoidų tyrimas ... 32
2.5. Spermatozoidų tankio (koncentracijos) nustatymas ... 33
2.6. Subjektyus judrumo nustatymas ... 33
2.7. Statistiniai skaičiavimai ... 34
3. TYRIMO REZULTATAI ...35
3.1. Šviežios spermos tyrimai ... 35
3.1.1. Pirmosios ir antrosios ejakuliacijos palyginimas ... 35
3.1.2. Šviežios spermos patologinių spermatozoidų tyrimas ... 36
3.1.3. Spermatozoidų judrumas šviežioje spermoje ... 37
3.1.4. Šviežios spermos koncentracija ... 38
3.2. Šaldytos spermos tyrimai ... 39
3.2.1. Patologinių spermatozoidų tyrimas šaldytoje spermoje... 39
3.2.2. Spermatozoidų koncentracija šaldytoje spermoje ... 40
3.2.3. Spermatozoidų judrumas šaldytoje spermoje ... 40
3.3 Spermos, paimtos iš antsėklidžio, tyrimai ... 41
3.4. Bulių amžius ir sėklidžių matavimai ir jų makroskopiniai ir mikroskopiniai tyrimai .... 42
3.4.1. Sėklidžių mikroskopinis ir makroskopinis tyrimas ... 42
3.4.2. Sėklidžių ir antsėklidžių svoris ... 42
7.3.4 Sėklidžių matavimai – ilgis, plotis, aukštis – ir matmenų palyginimas ... 44
4. REZULTATŲ APTARIMAS ...46
IŠVADOS ...48
REKOMENDACIJOS ...54
8
ĮVADAS
Galvijų reikšmė žmonių gyvenime yra išskirtinė. Archeologiniai ir genetiniai tyrimai rodo, kad žmonės galvijininkyste pradėjo užsiiminėti prieš maždaug 10 tūkstančių metų, prijaukindami laukinius aurochus (Bos primigenius). Galvijininkystės teikiama produkcija aprūpina žmones mėsa, pienu, kuru, žaliava rūbams ir yra naudojama fiziniams darbams: laukams arti, kroviniams transportuoti. Galvijų produkcijos paklausai augant siekiama užtikrinti gyvūnų sveikatą, maksimalizuoti gaunamą gyvūnų produkciją gerinant veislę reprodukcijos būdu. Gyvūnų reprodukcijos mokslo pradininkas Lazzaro Spallanzani 1780 metais, tyrinėdamas šunų reprodukciją, išrado dirbtinį apvaisinimą. 1930 metais Sovietų Sąjungos mokslininkai, analizuodami dirbtinio apvaisinimo metodiką, pradėjo naudoti šaldytą spermą ir dirbtinis apvaisinimas buvo pradėtas taikyti plačiai visame pasaulyje.
Sėklidės – svarbiausias buliaus reprodukcinis organas. Sėklidžių pagrindinis uždavinys yra spermos ir testosterono produkavimas. Lytinės sistemos ligos, traumos gali sukelti patino nevaisingumą. Egzistuoja daugybė ligų, kurios sukelia patino nevaisingumą, tačiau pagrindinės priežastys yra šios:
• Per mažas dėmesys profilaktikai – prasta gyvūno priežiūra ar šėrimas, lemiantis imuniteto susilpnėjimą ir gyvūno mažesnį atsparumą bakterinėmis ligoms;
• Įvairūs apsinuodijimai;
• Netinkamos gyvūno laikymo sąlygos, dėl kurių atsiranda traumų; • Chromosominiai ar hormoniniai sutrikimai.
Taikant įvairias priemones bandoma diagnozuoti ir išgydyti gyvūnų lytinius sutrikimus. Spermos analizė suteikia naudingos informacijos diagnozuojant sutrikimus ir patologijas, kurios turi įtakos patino lytinei sistemai, pavyzdžiui: varikocelę, infekcijas, hormoninius sutrikimus, turinčius neigiamos įtakos patino vaisingumui. Kiti diagnostiniai tyrimai, tokie kaip bendrieji tyrimai (apžiūra, palpacija, matavimai), citologiniai tyrimai, ultragarsiniai tyrimai, biopsija leidžia diagnozuoti ligas, tokias kaip funikulitas, epididimitas, sėklidžių degeneracija, kriptochizmas t. t.
Gyvūnų produkcijos gerinimas yra neatsiejamas nuo reprodukcijos. Norint pasiekti gyvūnų produkcijos maksimumą yra svarbu žinoti lytinės sistemos ligas, hormoninius sutrikimus bei spermos analizės principus ir metodiką.
Darbo tikslas – atlikti brokuojamų veislinių bulių reprodukcinių organų patomorfologinius
tyrimus ir jų spermos kokybės analizę.
9 1. Atlikti šviežios veislinių bulių reproduktorių spermos kokybinius ir kiekybinius tyrimus.
2. Atlikti šaldytos veislinių bulių reproduktorių spermos kokybinius ir kiekybinius tyrimus. 3. Atlikti spermos, paimtos iš antsėklidžio, tyrimus.
4. Atlikti patomorfologinius reprodukcinių organų tyrimus (makroskopinis sėklidžių ir mikroskopinis sėklidžių bei antsėklidžių tyrimas, sėklidžių matavimai, svėrimas).
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Bulių lytinė sistema
Sėklidės – svarbiausias patino lytinės sistemos reprodukcinis organas, kuris dalyvauja
testosterono ir spermos produkcijoje (1,24). Sėklidės yra išorinis lytinis organas, kurios guli kranialiai prie gaktos prisijungusio maišelio formos kapšelyje (scrotum) (2,3). Buliaus lytinės sistemos anatominė topografija pateikta 1 paveiksle.
1 pav. Buliaus lytinės sistemos anatominė topografija (21)
Buliai ir kastruoti jaučiai ant kapšelio pagrindo turi rudimentinius spenelius (21,22). Buliaus sėklidės yra pailgos, ovalios formos ir sveria apie 300 gramų, yra apie 12–14 cm ilgio, 6–7 cm skersmens (2). Buliui stovint ant kojų sėklidės kapšelyje guli vertikalioje padėtyje. Kairioji sėklidė yra didesnė už dešiniąją sėklidę (4). Sėklidės gamina:
• Spermatozoidus;
• Sėklinę plazmą, kuri kuria optimalią terpę, reikalingą spermatozoidams subręsti.
• Testosteroną – hormoną, kuris optimalizuoja spermatogenezę, lemia patino elgesį ir antrinių lytinių požymių pasireiškimą (1).
11 Anatomiškai atrajotojų sėklidės medialinis arba kaudomedialinis paviršius yra vadinamas antsėklidžio kraštu, o lateralinis paviršius – laisvuoju kraštu (2 pav.). Sėklidė turi proksimalinį, arba priekinį, galą – extremitas capitata, užpakalinį, arba distalinį, galą – extremitas caudata (2).
2 pav. Vertikali sėklidės padėtis (28)
1 – antsėklidžio galvutė ir sėklidės proksimalinis kraštas, 2 – antsėklidžio kūnelis ir sėklidės antsėklidžio kraštas, 3 – laisvasis kraštas, 4 – antsėklidžio uodegėlė ir distalinė sėklidės dalis
Sėklidės stromą sudaro makštinis dangalas, balzganasis dangalas, kraujagyslinis audinys, sėklidės pertvarėlės, arba plokštelės, intersticinis audinys ir tarpusienis, o parenchimą – spermatogeninis epitelis ir vingiuotieji sėkliniai vamzdeliai (1).
Sėklidės pagrindą sudaro plona jungiamojo audinio plėvė – balzganasis dangalas (tunica
albuginea testis), kuriame yra miofibroblastų, kolageninių ir elastinių skaidulų. Balzganojo dangalo ir
jungiamojo audinio trabekulės (trabeculae testis) leidžiasi į sėklidės parenchimą ir formuoja sėklidės tinklą (rete testis). Sėklidės tinklas yra sudaromos iš piramidės formos plokštelių (septula testis), kurios jungdamosios su gerai išsivysčiusiu sėklidės tarpusieniu (mediastinum testis) dalija sėklidės parenchimą į skilteles. Kiekviena skiltelė turi nuo dviejų iki keturių aklinai užsibaigiančių vingiuotų sėklinių kanalėlių (tubuli seminiferi contorti) (5), į kurių sudėtį įeina:
• Spermatogeninis epitelis – Epithelium spermatogenicum, jame esančios spermatogeninės ląstelės gamina spermatozoidus ir spermatidus.
12 • Sertoli ląstelių, kurios produkuoja estrogenus ir gamina reikiamą mitybinę terpę spermatozoidams
(1).
Subrendusio buliaus bendras visų vingiuotų sėklinių kanalėlių ilgis yra apie penkis tūkstančius metrų, o vamzdelių diametras – nuo 150 iki 300 μm (2).
Tarpai tarp vingiuotų sėklinių kanalėlių užpildyti jungiamuoju audiniu ir endokrininėmis Leidigo ląstelėmis, kurios sudaro apie penkis procentus visos bulių sėklidės tūrio (3 pav.).
3 pav. Sėklidės histologinis pjūvis (32)
Polimorfiškos, sferišką branduolį turinčios Leidigo ląstelės gamina testosteroną ir intersticinį audinį stimuliuojantį hormoną (ICSH). Bulių Leidigo ląstelėse esantis glaudusis retikulinis endoplazminis audinys (sER) sintetina hormonus, kurie dalyvauja baltymų sintezėje.
Vingiuotos sėklidės arterijos ir anastomizuotos venos sudaro balzganojo dangalo kraujagyslių sluoksnį (tunica vasculosa).
Sėklidę dengia du, vienas ant kito gulintys dangalai, kurie vadinami specialiuoju makštiniu dangalu (tunica vaginalis testis propria) ir bendruoju makštiniu dangalu (2,28,5).
Antsėklidis (epididymis) – tai grublėta struktūra, kuri yra sudaryta iš 8–25 ištekamųjų
latakėlių ir vingiuotojo antsėklidžio latako, kuriame bręsta spermatozoidai (1). Topografiškai antsėklidis yra prisitvirtinęs gretimai laisvojo sėklidės krašto ir anatomiškai skirstomas į tris dalis sėklidės atžvilgiu: proksimaliai sėklidės – galvutė, gretimai laisvojo sėklidės krašto – kūnelis ir distaliai – uodegėlė. Tarp antsėklidžio kūnelio ir sėklidės yra sėklinė bursa, o vingiuotųjų sėklinių kanalėlių visuma formuoja sėklidės lataką, kuris jungia sėklidę su antsėklidžiu (5,6,26).
13 Patinas turi šias pridėtines lytines liaukas:
• Priešinę liauką, arba prostatą, • Kuperio liauką,
• Pūslinę liauką (1).
Buliaus priešinė liauka (glandula prostatica) yra prastai išsivysčiusi, prisitvirtinusi dorsaliai
ant šlapimo pūslės kaklelio. Priešinė liauka yra vamzdinės formos ir ją sudaro dvi pagrindinės dalys – kūnas (corpus prostatae) ir išsėtinė, arba išsklaidytoji, dalis (pars disseminata) (1). Prostatos kūną sudaro dvi skiltys, kurių dydis yra 3,5 cm x 1,5 cm. Išsėtinė dalis yra apie 10 cm ilgio (7). Bulių prostata yra labai prastai išsivysčiusius, todėl gamina labai mažą kiekį sekreto (2). Prostatos sekretas yra pilkas, šarminis, specifinio kvapo skystis, kurio sudėtyje yra baltymų ir lipidų. Šis sekretas aktyvina spermatozoidus ir didina jų judrumą (2).
Kuperio liauka (glandula bulbourethralis) – apvalios formos, riešuto dydžio liauka, kuri yra
ant medialinės ir dorsalinės šlaplės pusės (2). Manoma, kad pagrindinė Kuperio liaukos sekreto funkcija yra tinkamai paruošti šlaplės ertmę, kad joje esantys spermatozoidai neprarastų savo funkcijos (14).
Pūslinė liauka (glandula vesicularis) yra porinė netaisyklingos pailgos formos, skiltėta,
tuboalveolinės struktūros liauka, kuri gamina sėklinį skystį (6). Tai yra pati didžiausia buliaus pridėtinė lytinė liauka, kuri yra 10–20 cm ilgio ir 2–5 cm skersmens (8). Topografiškai pūslinė liauka yra prisitvirtinus prie dorsalinio šlapimo pūslės, lateralinio šlaplės ir sėklinio latako ampulės šono (2). Ištekamasis sekreto latakas atsiveria per kaudalinį pūslinės liaukos galą (ductus excretorius) ir išteka į
šlapimkanalį angele (ostium ejaculatorium) kartu su sėklatakiu. Buliaus varpa yra neporinis koapuliacijos organas, kuris priklauso fibroelastiniam tipui ir
anatomiškai skirstomas į šaknį, kūnelį ir galvutę.
Varpa yra sudaryta iš šlapimkanalio (urethra) ir dviejų tarpusavyje suaugusių akytkūnių (corpora cavernosa penis), kurie prasideda nuo sėdynkaulio lanko dviem kojytėmis (crura penis). Abi suartėjusios varpos kojytės sudaro varpos šaknį (radix penis). Buliaus varpa yra apie 1 metro ilgio, nestora, cilindriškos formos, kuri kaudaliai kapšelio daro „S“ formos linkį (flexura sigmoid). Erekcijos metu varpos linkis išsitiesina, o ejakuliacijos metu vėl susilenkia.
14
1.2. Spermos fiziologija, patologija, sudėtis ir spermatogenezė
Patino genomas, arba spermatozoidas, – tai patino lytinė ląstelė, turinti haploidinį chromosomų rinkinį (buliaus spermatozoidas turi 23 chromosomas). Spermatozoidas yra suformuojamas iš spermatidų spermatogenezės metu. Pagrindinė spermatozoido užduotis – apvaisinti patelės genomą – kiaušialąstę – ir sudaryti diploidinę zigotą, iš kurios yra formuojamos visos kitos organizmo ląstelės. Spermatozoidai yra gaminami antsėklidyje spermatogenezės metu.
Vidutiniškai spermatogenezė trunka apie šešiasdešimt dienų. Spermatogenezė gali būti lengvai pažeidžiama įvairių mechaninių ir cheminių faktorių. Pažeidimai gali lemti spermos kokybę (1,10).
Spermatogeninės ląstelės (Cellulae spermatogenicae) – mažos, gemalinės ląstelės, turinčios diploidinį ovalų branduolį, yra išsidėsčiusios ant vingiuotojo sėklinio vamzdelio pamatinės membranos tarp atraminių ląstelių. Patinui lytiškai subrendus, gemalinės lytinės ląstelės, veikiamos testosterono diferencijuoja į spermatogonijas ir vyksta spermatogenezė.
Spermatogenezė – sudėtingas spermatozoidų formavimosi procesas, kurį sudaro trys stadijos: mitozė, mejozė, ir spermiogenezė. Spermatogenezės schema pateikta 4 paveiksle.
15 Spermatogonijos mitozės metu proliferuoja. Viena dalis mitoziškai besidalinančių spermatoginijų pasilieka prie sėklinio vamzdelio ribinės plokštelės ir formuoja kamieninių spermatoginijų rezervą (A spermatogonijas), o kita dalis spermatoginijų, kurios formuojasi mitoziškai pasidalijus A spermatogonijoms, slenka link sėklinio vamzdelio ir nustoja daugintis, yra vadinamos B spermatogonijomis. B spermatogonijos tampa pirminiais spermatocitais, kurios yra didelės ir sferiškos. I mejozės metu, pirminiuose spermatocituose chromosomų sumažėja per pusę ir formuojasi spermatidai, turintys haploidinį chromosomų rinkinį. Spermatidų galvutės įsiterpia tarp atraminių epiteliocitų plazmolemos klosčių ir būna ten tol, kol diferencijuoja spermatozoidai. Pats svarbiausias spermiogenezės metu vykstantis spermatido morfologinis pasikeitimas yra akrosomos formavimas, branduolio chromatino kondensacija, uodegėlės ištįsimas ir spermatido komponentų, tokių kaip citoplazma, vanduo ir organelės, praradimas, kadangi jie nėra reikalingi spermatozoidui. Taip pat spermiogenezės metu iš Goldžio komplekso susiformuoja proakrosominės pūslelės su proakrosominėmis granulėmis. Pūslelėms susiliejus, susidaro akrosoma su granule viduje (1,27,29).
Mechaniniams ar cheminiams faktoriams pažeidus sudėtingą spermatogenezės procesą, patino spermoje gali padaugėti patologinių spermatozoidų (5 pav.). Kritinis kiekis patologinių spermatozoidų gali sąlygoti patino nevaisingumą (10).
5 pav. Patologiniai spermatozoidai (32,41)
a – kriaušės formos galvutė, b – siauro pagrindo galvutė, c – nenormalių kontūrų galvutės, d – neišsivystę spermatozoidai, e – laisvos nenormalių kontūrų galvutės, f – siauros galvutės, g – asimetriškai prisitvirtinusi uodega, h – dydžio pakitimai, j – proksimalinis lašelis, k – distalinis lašelis, l – laisvos normalios galvutės, m – akrosomų nespecifiniai defektai, n – nenormali vidurinė dalis, o – paprastai susisukusi uodegėlė, p – uodegėlės, susisukusios po galvute arba aplink ją, r – dvigubai sulinkusi uodegėlė
16 Spermatozoidas (spermatozoidum) struktūriškai skirstomas į galvutę (caput) ir žiuželį, arba uodegėlę (flagellum). Žiuželis papildomai skirstomas į kaklelį, vidurinę, pagrindinę ir galinę dalis (6 pav.).
6 pav. Spermatozoido sandara (10)
Spermos galvutė yra ovalios formos, savyje turinti koncentruoto chromatino (KC) pripildytą branduolį. KC yra sudarytas iš DNR ir baltymų – protaminų. Priekinė branduolio pusė yra padengta plona, dvigubo membraninio sluoksnio akrosoma, o galinė branduolio pusė – postakrosoma. Pagrindinis spermatozoido galvutės uždavinys – prasiskverbimas pro skaidriąją zoną, kurią tirpdo akrosomoje esantys proteolitiniai ir hidrolitiniai baltymai. Galinė branduolio dalis – postakrosoma, apvaisinimo metu, jungiasi su ocitais apvaisinimo metu.
Patino gametos jungiamoji dalis, arba kaklelis, jungia žiuželį su galvutėje esančio branduolio galine dalimi. Jungiamojoje dalyje yra centriolė su devyniais periferiniais jungiamaisiais pluoštais, kurie tęsiasi per visą žiuželio ilgį. Vidurinės dalies šerdis kartu su žiuželiu formuoja aksonema (axonema).
Aksonema – žiuželio centrinė dalis, kuri yra sudaryta iš 2 centrinių tubulino mikrovamzdelių ir juos supančių 9 tubulino mikrovamzdelių dubletų, kuriuos tarpusavyje jungiasi baltymu dineinu. Baltymas dineinas skaldo ATP, taip slankiodamas mikrovamzdelius, ir darydamas įtaką gametos
17 judėjimui. Pagrindinė dalis, kuri prasideda nuo žiedo (annulus) ir tęsiasi iki žiuželio galo, yra sudaryta iš aksonemos, apgaubtos tankiosiomis skaidulomis, kurios žiuželiui suteikia stabilią formą (1). Galinė dalis yra sudaryta iš plazmolemos, padengtos aksonema ir atsakingos už ląstelės judrumą (6).
Spermatozoidas ejakuliacijos metu antsėklidyje susimaišo su pridėtinių lytinių liaukų sekretu – sėkline plazma ir sudaro spermą. Buliaus vieno ejakuliato tūris svyruoja nuo 2 iki 10 mililitrų. Spermos tūris priklauso nuo metų laiko, gyvūno amžiaus, ejakuliatų skaičiaus. Buliaus spermatozoidų skaičius ejakuliato mililitre didėja iki 7 metų amžiaus. Buliaus viso spermatozoido ilgis yra 75 mikrometrai (11). Spermos fiziologinės savybės pateiktos 1 paveiksle.
1 lentelė. Spermos fiziologija (11)
Komponentas Norma
Ejakuliato tūris (ml) 5,0–8,0
Spermos koncentracija (mln./ml) 800–2000
Spermatozoidų judrumas (proc.) 40–75
Morfologiškai sveiki spermatozoidai (proc.) 65– 95
Baltymai (g/100 ml) 6,8
pH 6,4–7,8
1.3. Patinų lytinės sistemos ligos
Įvairios pasitaikančios įgimtos arba įgytos sėklidžių, sėklidžių prielipo, mašnelės, varpos, apyvarpės, pridėtinių lytinių liaukų patologijos gali paveikti buliaus vaisingumą. Atlikti pasauliniai tyrimai rodo, kad viso pasaulio galvijų populiacijoje yra 20–30 proc. nevaisingų, arba dalinai vaisingų bulių. Vaisingas bulius yra tas, kurio karvių apvaisinimo tikimybė yra 90 proc. arba bulius geba apvaisinti ne mažiau kaip 50 karvių per devynių savaičių laikotarpį (25).
1.3.1. Sėklidžių hipoplazija
Sėklidžių hipoplazija yra sėklidžių augimo sutrikimas, kuris yra pastebimas ankstyvajame buliaus gyvenimo amžiuje. Liga pasireiškia nevaisingumu ir mažesnėmis negu įprastai sėklidėmis (7 pav.). Gali būti bilateralinė sėklidžių hipoplazija arba vienos sėklidės hipoplazija, vadinama unlateraline.
18
7 pav. Buliaus sėklidžių hipoplazijos histologinis vaizdas. Matomi akivaizdžiai sumažėję sėkliniai kanalėliai, kurie yra padengti tik Sertoli ląstelėmis (32)
Hipoplazija pasireiškia dėl šių veiksnių: • Kriptochizmo;
• Neigiamų aplinkos veiksnių; • Chromosominių sutrikimų; • Hermafroditizmo;
• Hormonų sutrikimo; • Prasto šėrimo (31);
• Klinefelterio sindromo (XXY) (13).
Ligos diagnozės patvirtinimui yra reikalingi spermos tyrimai ir histologinis sėklidžių tyrimas. Bilateralinės sėklidžių hipoplazijos metu vingiuotų sėklinių kanalėlių membrana būna suplonėjusi, padengta Sertoli ląstelėmis, o unlateralinės sėklidžių hipoplazijos metu stebimi visiškai išsivystę vingiuoti sėkliniai kanalėliai su prie jų prilipusiomis Sertoli ląstelėmis, kuriose gali būti matomos infiltruotos daugiabranduolės ląstelės. Liga yra paveldima (12,32).
1.3.2. Sėklidžių degeneracija
Kapšelio termoreguliacijos sutrikimas, rentgenoradioktyvių spindulių poveikis, traumos, sėklinių latakų užsitvenkimas, intoksikacijos, prastas šėrimas, hormoniniai sutrikimai, aklimatizacijos, persirgimas orchitu, epididmitu – visa tai yra priežastys, dėl kurių gali atsirasti sėklidžių degeneracija.
19 Priklausomai nuo sėklidžių degeneracijos proceso išsivystymo sėkliniuose latakuose, spermatozoidai susidaro, tačiau jie būna negyvybingi. Kitu atveju spermatogenezė visiškai sustoja (31). Histologinė diferenciacija tarp sėklidžių hipoplazijos ir degeneracijos pateikta 2 lentelėje.
2 lentelė. Histologinė diferenciacija tarp sėklidžių hipoplazijos ir degeneracijos (32)
Sėklidžių hipoplazija Sėklidžių degeneracija
Suplonėjusi bazinė membrana Suplonėjusi, vingiuota bazinė membrana Nepažeistos Sertoli ląstelės Sėklinių vamzdelių kolapsas
- Interstistiumo uždegimas
- Lipofuscino sankaupos
1.3.3. Orchitas
Orchitas yra patino lytinės liaukos – sėklidės – uždegimas, kurį sukelia trauma, o dažniausiai – bakterinės infekcijos (Escherichia coli, Histophilus somni, Staphylococcus spp.). Orchitas gali būti abiejų sėklidžių (bilateralinis) arba vienos sėklidės (unilateralinis). Dažniausiai orchitas pasireiškia kartu su epididimitu – antsėklidžio uždegimu. Orchito metu pasireiškia tokie požymiai:
• Karštas edemiškas kapšelis;
• Palpacijai skausmingos ir padidėjusios sėklidės; • Sumažėjęs arba išnykęs vaisingumas;
• Padidėjusi viena arba abi sėklidės, edema;
• Retais atvejais, sergant unilateraline orchito forma, sėklidė gali būti susitraukusi; • Lėtinės ligos atveju – vienos arba abiejų sėklidžių sukietėjimas (12).
Tiek ūminis, tiek lėtinis orchitas pasibaigia sėklidės fibrozine induracija, kai suirusio spermatogeninio epitelio vietoje išveša skaidulinis jungiamasis audinys ir sėklidė sumažėja, susiraukšlėja, sukietėja.
Ligos gydymui yra skiriami plataus veikimo spektro antibiotikai ir NVNU, tačiau pasveikusius bulius naudoti reprodukcijoje nerekomenduojama. Tiriant sėklides histopatologiškai yra stebima:
• Infiltruoti neutrofilai ir vieną branduolį turinčios ląstelės; • Užuomazginių lytinių ląstelių nekrozės procesas;
20 • Aspermatogenezė (33).
1.3.4. Balanopostitas
Balanopostitas (balanitas – varpos galvutės uždegimas, fosfitas – apyvarpės uždegimas) – tai varpos galvutės ir ją dengiančios apyvarpės uždegimas. Uždegimą gali sukelti traumos, nušalimai, nudegimai, šlapimo išsiskyrimo anomalijos, navikai. Dažnai tokią būklę sukelia fimozė (fimosis), kai per įgimtą ar įgytą susiaurėjusią apyvarpės angą varpa negali išlysti iš apyvarpės, ir parafimozė (parafimosis), kai varpa nebegali sugrįžti atgal į apyvarpę. Dėl fimozės apyvarpėje pradeda kauptis apyvarpės riebalų liaukų sekretas, kuris pradeda dirginti apyvarpę ir sukelia katarinį pūlingą uždegimą. Parafimozės atveju apyvarpė pabrinksta, joje atsiranda išopėjimų ir nekrozės židinių arba abscesų ir fistulių.
Dažniausiai ligą sukelia šie mikroorganizmai: • Trichomonas foeutus,
• BHV – 1 virus,
• Vesicular exanthema virus, • Pseudomonas aeruginosa, • Actinomyces pyogenes, • Corynebacterium renal).
Balanopostito atveju apyvarpė būna nepaslanki, skausminga ir edemiška, atsiranda įvairių išskyrų iš apyvarpės ir varpos, komplikuotas šlapinimasis (31,32).
1.3.5. Fibropapilomatozė (warts)
Warts dažnai pasitaikanti kraujasiurbių platinama virusinė liga (Bovine papillomaviruss),
kuria serga buliukai iki 3 metų amžiaus, tačiau imliausi ligai yra 6–18 mėnesių amžiaus buliukai. Liga pasireiškia žiedinio kopūsto formos žaizdomis ant varpos galvutės, apyvarpės ir 5 centimetrų skersmens karpomis ant nugaros, krūtinės, o kartais ir kaklo srityse (35).
Sergant warts galima antrinė infekcija, kuri ligos simptomatiką pildo kraujingomis arba pūlingomis išskyromis iš žaizdų, esančių ant varpos ir apyvarpės.
Liga neturi specifinio gydymo, dažniausiai buliukai pasveiksta savaime, nes liga regresuoja pati. Specifiniais atvejais galimas chirurginis varpos ir apyvarpės žaizdų arba karpų gydymas. Rekomenduojamas antibiotikų kursas dėl antrinės infekcijos (35).
21
1.3.6. Varpos galvos krypties pakitimas
Buliaus varpos palinkimas ties varpos galvute karvės lytiniuose takuose ejakuliacijos metu yra fiziologinis procesas, tačiau varpos galvos palinkimas (viršutinis lateralinis raištis pasislenka iš savo topografinės lokacijos) erekcijos metu, prieš įsiskverbimą į patelę, komplikuoja varpos patekimą į patelės lytinius takus ir yra vadinamas varpos spiraline abnormalija, arba varpos galvos krypties pakitimu (35,36) (9 pav.).
9 pav. Varpos spiralinė abnormalija (35)
Tai yra įgimta anomalija, dažniausiai pasireiškianti antrąjį arba trečiąjį veisimosi sezoną. Sutrikimas gali būti gydomas chirurginiu būdu, tačiau yra didelė tikimybė, kad abnormalija atsinaujins, todėl rekomenduojamas brokavimas (35,36).
1.3.7. Varpos hematoma
Varpos plyšimas yra trauma, kuri įvyksta atsitiktinai, dažniausiai per poravimosi periodą. Trauma dažniausiai atsitinka, kai jauni buliukai bando vienas ant kito lipti, arba karvei staigiai
22 pasijudinus lytinio akto metu. Trauma pasireiškia varpos edema, karščiavimu ir hematoma, kuri dažniausiai matoma ant dorsalinės sigmoidinio linkio pusės. Esant plačioms hematomoms gali būti paskiriamas chirurginis gydymas, kitais atvejais rekomenduojamas medikamentinis gydymas, skiriant plataus veikimo spektro antibiotikus, NVNU ir minimalų 2 mėnesių ramybės režimą (32,35).
1.3.8. Kriptochizmas
Kriptochizmas yra įgimtas susirgimas, kai viena arba abi sėklidės nenusileidžia į kapšelį. Dažniausiai nenusileidžia kairioji. Sėklidė užstringa juosmens arba kirkšnies kanalo srityje. Nenuleistosios sėklidės Leidigo ląstelių funkcija ir hormonų sintezė nepakinta, tačiau spermatogenezė sėklidėse nevyksta dėl aukštesnės temperatūros negu kapšelyje (30,33).
1.4. Buliai reproduktoriai, brokavimas, atranka ir šėrimas
1.4.1. Bulių reproduktorių lytinė branda
Pagal sisteminę gyvūnų klasifikaciją, galvijai ir jų protėviai yra priskiriami žinduolių (Mammalia) klasei, porakanopių (Artiodactyla) būriui, atrajotojų (Ruminantia) pobūriui, dykaragių (Cavicornia) šeimai, stambiųjų raguočių (Bos) genčiai, galvijų (Taurina) rūšiai, ir lotyniškai yra vadinami Bos taurus L. (15).
Patino lytinė branda yra amžius, kai jo spermos ejakuliatas yra pajėgus apvaisinti patelę. Galima įvardyti daug svarbių faktorių, kurie turi įtakos patino lytinei brandai (10 pav.).
23
10 pav. Faktoriai, turintys įtakos patino lytinei brandai (15)
Vienas iš ankstyviausių lytinio brendimo požymių – hormonų LH ir FSH sekrecija endokrininėje liaukoje – hipofizėje (hypophisis). LH veikdama Leidigo ląsteles dalyvauja testosterono gamyboje, o FSH kartu su testosteronu lemia spermatogenezės procesą. FSH susijungdama su specifiniu G baltymu, per cAMP mechanizmą, veikia Sertoli ląstelių veiklą. Visą šį sudėtingą procesą reguliuoja hormonas GnRH, tiesogiai veikdamas hipofizę ir reguliuodamas LH ir FSH hormonų sekreciją (16).
Laikoma, kad bulius visiškai subręsta, kai jo spermos ejakuliate yra ne mažiau kaip 50 milijonų spermatozoidų, iš kurių ne mažiau 10 proc. yra gyvybingi (11). Vidutiniškai visų veislių buliai subręsta per 314 dienų (15). Bulių lytinė branda priklauso ir nuo galvijo veislės (3 lentelė).
3 lentelė. Lietuvoje gyvenančių bulių lytinė branda (34)
Galvijo veislė Lytinė branda (dienos)
Angus 301 Limuzinai 320 Šarolė 323 Aubrakai 281 Herofordai 326 Simentaliai 316 Belgų mėlynieji 348
Maždaug trys savaitės iki lytinio subrendimo buliai pradeda rodyti susidomėjimą patelėmis (33). Sveiko buliaus sperma apvaisinimui yra naudojama apie 12 gyvenimo mėnesį (18).
1.4.2. Galvijų brokavimas
Siekiant galvijų ūkio genetinio progreso, rekomenduojama kiekvienais metais brokuoti ne daugiau kaip 20 proc. visos galvijų bandos, brokuotus galvijus pakeičiant genetiškai perspektyvesniais. Galvijų brokavimas būna planuotas, t. y. sąmoningas, arba atsitiktinis – dėl traumų ar ligų (9).
• Buliai reprodukcijoje gali būti naudojami iki 12 metų amžiaus, tačiau praktiškai naudojami iki 5–6 metų. Pagrindinės bulių brokavimo priežastys:
24 • Ligos ar traumos;
• Sumažėjęs vaisingumas;
• Prastas buliaus palikuonių produktyvumas; • Sumažėjęs spermos poreikis ūkyje;
• Prasti spermos parametrai (3).
1.4.3. Bulių reproduktorių atranka veisimui ir jų kriterijai
Pagrindinis bulių reproduktorių produktas – veršeliai, kurių pieninės ar mėsinės savybės lemia pelno dydį, todėl galvijų bandos genetinis fondas turi būti nuolat gerinamas. Pagal veislines ir produkcines savybes, genetiškai perspektyvesni galvijai yra atrenkami veisimui. Atranka būna masinė (renkant norimo tipo didelę galvijų grupę pagal fenotipą) ir individuali (individai renkami ne tik pagal fenotipą, bet ir genotipą). Požymiai, pagal kuriuos yra atrenkami galvijai, yra skirstomi į kiekybinius ir kokybinius. Būsimi buliai reproduktoriai yra atrenkami veislininkystės ir veterinarijos tarnybų. Buliai gali būti atrenkami atsižvelgiant į kilmę arba pagal produktyvumą. Dėmesys yra kreipiamas į būsimo buliuko reproduktoriaus tėvą ir motiną – bulių ir karvę, tačiau labiau turėtų būti atsižvelgiama į bulių, nes jis turi didesnį genetinį potencialą paveldėjimui. Bulių genetinis potencialas yra nustatomas pagal jo dukrų produkcines ir reprodukcines savybes. Bulių dukros yra vertinamos pagal:
• Tipiškumą veislei;
• Laktacijos kreivės tolygumą; • Fiziologines savybes;
• Mėsines arba pienines savybes; • Temperamentą (15);
• Bendrus išsivystymo požymius (fizinės savybės: aukštis, svoris, įmitimas, užpakalio plotis ir kampas);
• Kojų būklę (nagų forma, eisena, nagų aukštis, kulno sąnarys);
• Tešmenį (spenių ilgis, storis, forma, tešmens raiščio tvirtumas, spenių išsidėstymas, tešmens gylis, tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas).
Bulių reproduktorių tėvas–bulius yra vertinamas pagal šiuos rodiklius: • Palikuonių amžių skerdimo metu;
25 • Gimusių veršelių skaičių;
• Veršelių mirštamumo procentą; • Gerą dukterų pieno gamybą; • Ramų temperamentą.
Atrenkant bulius reproduktorius pagal jų pačių produktyvumą yra kreipiamas dėmesys į augimo energiją, pašarų sąnaudas priesvorio vienetui, gyvulio masę, eksterjerą ir reprodukcines funkcijas.
1.4.4. Galvijų veisimas
Grynasis veisimas, arba grynaveislis, kryžminimas ir hibridizacija – trys galvijininkystėje naudojami veisimo metodai. Grynasis veisimo metodas – tai pagrindinis veisimo metodas, kai norima išlaikyti vertingąsias veislės savybes ir toliau tobulinti jas pageidaujama kryptimi poruojant tos pačios veislės gyvulius.
Kryžminimas – tai toks veisimo būdas, kurio metu poruojami skirtingų veislių galvijai; šis metodas naudojamas turimoms veislėms gerinti. Hibridizacija – skirtingų gyvulių rūšių poravimas (15,18).
Progresyviausi galvijininkystės ūkiai veisdami buliukus vadovaujasi PT programos metodika. Jauni buliai, kurie, vertinant jų dukterų produkcinius parametrus yra gavę aukščiausius įvertinimus, grąžinami į veisimą. Vis dėlto buliaus dukterų produkcijos rekordai yra įmanomi karvei sulaukus 5 metų amžiaus (19).
26
11 pav. PT programos schema (19)
PT programa taikant 100 tūkst. karvių:
• Iš visos bulių populiacijos yra renkami elitiniai buliai (renkant pagal 50–100 dukterų produkcinius parametrus).
• Iš 100 tūkstančių karvių yra išrenkamos pačios produktyviausios karvės ir kryžminamos su elitiniais buliais.
• Palikuonių bulių sperma yra naudojami karvėms sėklinti ir yra atliekamas jų dukterų produktyvumo tyrimas (19).
Prieš perkant bulius yra atliekamas BSE testas. Pats svarbiausias BSE testo uždavinys – padėti išsirinkti tinkamiausią bulių veisimui. BSE testo metodiką sudaro:
• Ligos istorijos studijavimas;
• Bendros sveikatos būklės vertinimas;
• Nuoseklus vidinių ir išorinių lytinių organų įvertinimas; • Patelių susidomėjimas;
• Spermos mikroskopiniai tyrimai (37).
1.4.5. Bulių reproduktorių šėrimas
Organizuojant bulių reproduktorių šėrimą pagrindinis dėmesys skiriamas kokybiškos spermos gavimui ir lytinio aktyvumo išsaugojimui. Reikalingas energijos, maistinių medžiagų ar kitokių medžiagų kiekis priklauso nuo bulių svorio ir panaudojimo intensyvumo. Bulių reproduktorių šėrimui
27 naudojamas geros kokybės varpinių ir ankštinių žolių šienas, silosas ir koncentratai. Pačiais geriausiais bulių pašarais yra laikomi specialūs kombinuotieji pašarai. Optimalus buliui skiriamas maisto medžiagų racionas turėtų būti toks: žiemos laikotarpiu šienas turi sudaryti 20–25 proc., sultingieji pašarai – 20–25 proc., koncentratai 45–50 proc; vasarą šienas turėtų sudaryti 20–25 proc., žolė – 40–50 proc., koncentratai – 35–45 proc. Jeigu vasarą buliai ganomi kartu su karvių banda, tai jiems papildomai rekomenduojama skirti mineralinių medžiagų (15,18).
1.4.6. Spermos paėmimas
Norint iš buliaus surinkti maksimalų kiekį spermos yra rekomenduojama spermą imti 2–3 dienų intervalu nuo paskutinio ėmimo (38). Spermos ėmimo dieną buliai turi būti švarūs, todėl po mociono yra plaunami vandeniu su muilu arba siurbliuojami specialiais siurbliais. Siekiant, kad buliai lytiškai susijaudintų, jie yra vedžiojami ratu, o dirbantis personalas privalo užtikrinti, kad buliai nemėgintų užlipti ant priešais einančio buliaus. Atsiradus stipriai erekcijai ir lytinių liaukų sekretui nuplovus šlapimkanalį bulius yra vedamas į maniežą, kuriame yra fiksuota karvė arba jos iškamša. Buliui lipant ant karvės, darbuotojas sugriebia varpą ranka ir įkiša ją į dirbtinę makštį, kuri dėl mechaninės ir terminės stimuliacijos greitina ejakuliaciją. Po pirmojo ejakuliato paėmimo, bulius yra vėl vedžiojamas 10–15 minučių, taip yra ruošiamasi antrajam ejakuliato paėmimui. Procedūra kartojama tol, kol paimto ejakuliato kiekis tenkina reikalavimus (39).
Visos patalpos ir įrankiai, naudojami spermos paėmimui, turi būti keičiami arba valomi bei dezinfekuojami po kiekvienos procedūros.
Surinkta sperma yra patalpinama į sterilų polipropileninį šiaudelį (100 m ilgio ir 2,5 mm pločio), kuris netrukus turi būti užsandarinamas. Privalu atkreipti dėmesį į tai, jog šiaudelyje turi likti nuo 5 iki 12 mm oro tarpas, kadangi spermos šaldymo metu dėl padidėjusio oro slėgio šiaudelis gali suplyšti. Rekomenduojama oro tarpą laikyti šiaudelio viduryje.
Ant šiaudelio specialia rašaline spausdinimo mašina yra pažymima buliaus veislė, vardas, ūkio pavadinimas, buliaus registracijos numeris (32).
Ejakuliacijos metu yra labai svarbu surinkti visus spermos mėginius, ypač pirmosios ejakuliacjos, kurioje būna daugiausiai spermatozoidų (38).
28 Karvės yra sėklinamos rektocervikaliniu būdu stovėjimo staklėse. Fiksuotos karvės uodega yra nusukama į šoną ir pririšama. Apsėklintojas apvalo išorinius ir vidinius lytinius takus. Pipetė su sperma yra vedama į lytinius takus tol, kol ši atsiremia į makšties raukšles. Kita ranka yra vedama į tiesiąją žarną, su kuria yra ieškomas pipetės galas. Surastas pipetės galas yra suspaudžiamas, truputį patraukiamas atgal ir vėl vedamas iki gimdos kaklelio. Praėjus gimdos kaklelį ir pasiekus gimdos kūnelį, sperma yra išleidžiama. Laikas po apsiveršiavimo, lytinių organų būklė, karvės amžius, karvės įmitimas ir veislė, sėklinimui naudojama spermos kokybė ir sėklintojo įgūdžiai lemia dirbtinio apvaisinimo sėkmę (39). Dirbtinio apvaisinimo atlikimo schema pateikta 12 paveiksle.
12 pav. Dirbtinio apvaisinimo atlikimas (33)
Sėklinimui naudojami įrankiai: • Sėklinimo krepšys:
o Du termosai, skirti spermos atšildymui arba termosas su automatiniu temperatūros reguliatoriumi;
o Du termometrai; o Tiesios aštrios žirklės; o Pincetas;
o Servetėlės;
o Polietileninės pirštinės;
o Sėklinimo švirkštai, priklausomai nuo naudojamos technologijos; o Sėklinimo mova;
o Rankšluostis; o Laikrodis;
o Konteineris su skystu azotu ir sperma; o Vata (40).
29 Dirbtinio apvaisinimo privalumai ir trūkumai, palyginus su natūraliu kergimusi.
Privalumai:
• Dirbtinis apvaisinimas užkerta kelią bakterijų ir virusų plitimui; • Naudojant genetiškai pranašesnio patino spermą yra gerinama veislė;
• Dirbtinis apvaisinimas duoda galimybę apsėklinti patelę buliaus sperma, esant geografiškai toli vienam nuo kito;
• Patinui nugaišus, jo užšaldyta sperma gali būti naudojama reprodukcijoje;
• Natūralaus apvaisinimo metu patinas gali patirti fiziologinių, psichologinių abnormalijų; • Dirbtinis apvaisinimas leidžia išsaugoti nykstančias arba retas veisles;
• Genofondo gerinimas;
• Spermos mėginio analizės galimybė.
Trūkumai:
• Kai kurie patinai (neturint ligos simptomų) su sperma gali išskirti virusą; • Fiksuojamas galvijų vaisingumo sumažėjimas dėl per intensyvaus AI;
• Naudojant konkrečių genetiškai pranašesnių gyvūnų spermą, galima sumažinti veislės genetinę įvairovę;
• Sukčiavimo atvejai – galima pardavinėti prastesnės vertės spermos mėginius už aukštos vertės mėginio kainą;
• Su etika susiję klausimai.
Alternatyva dirbtiniam apvaisinimui – natūralus kergimas. Galvijų bandos genetinio progreso atveju perspektyvesnis yra dirbtinis apvaisinimas, tačiau turint mažesnius finansinius išteklius yra naudojamas natūralus kergimasis. Natūralus kergimasis plačiau naudojamas mažuose ar ekologiniuose ūkiuose (17).
Natūralaus kergimo metu parinktas bulius reproduktorius nugabenamas į rujojančių karvių bandą. Pagrindinis karvių rujojimo požymis – patinusios lytinės lūpos, iš kurių gausiai sekretuoja gleivės.
Natūralaus kergimo metu, kad įvyktų apvaisinimas, vyriškoji gameta – spermatozoidas – privalo praėjęs visą patelės lytinį traktą pasiekti kiaušintakį ir susijungti su patelės gameta. Kad tai įvyktų, reikalingas optimalus patelės raumenų ir lytinių hormonų (progesterono ir estrogenų) darbas, kuriuos sekretuoja kiaušidė. Labai svarbu, kad kiaušidė sekretuotų hormonus tam tikru kiekiu ir tam tikra seka, kadangi nukrypimai lemia apvaisinimo tikimybę (17).
30 Apvaisinimo tikimybę smarkiai lemia judrių spermatozoidų kiekis, kadangi tik dalis spermatozoidų sėkmingai gali pasiekia kiaušialąstę, kiti dėl fagocitozės yra sunaikinami patelės lytiniame trakte, o didžioji dalis – nuglunda ant išorinės gimdos kaklelio gleivių. Teigiama, kad tik dvi konkrečios spermatozoidų grupės pasiekia kiaušialąstę:
• Spermatozoidai, kurie greičiausiai nukeliauja iki kiaušidės, tačiau yra nepajėgus apvaisinimui; • Spermatozoidai, kurie kiaušidę pasiekia lėčiau, tačiau yra perspektyvesni ir gali išvengti
31
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODIKA
2.1. Tyrimo eiga
Tyrimai buvo atlikti 2018–2019 metais LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikos Gyvūnų reprodukcijos laboratorijoje ir LSMU VA Patologijos centro skrodimo salėje. Visų bulių sėklidės ir spermos mėginiai buvo gauti iš įmonės „X”. Iš viso buvo tiriamos 32 sėklidės ir jų antsėklidžiai, 16 šaldytos spermos mėginių, 8 šviežios spermos mėginiai ir 12 spermos mėginių, paimtų iš antsėklidžių. Tyrimo rezultatai buvo vertinami pagal literatūrą ir Bulių spermos bendruosius reikalavimus „LST 1467:2006” (toliau – Bulių spermos reikalavimai).
Seniausias brokuotas bulius buvo 97 mėn. amžiaus, o jauniausias – 39 mėn. Bulių sperma buvo imama dirbtiniu būdu, t. y. į dirbtinę makštį. Buliai buvo brokuojami dėl suprastėjusios spermos kokybės, spermos poreikio sumažėjimo ūkyje.
2.2. Anatominis–patologinis vertinimas ir histopatologinis sėklidžių tyrimas
Sėklidės buvo vertinamos anatomiškai – sveriamos, matuojamas ilgis, plotis, vertinama anatominė – patologinė sėklidžių būklė.
2.3. Histopatologinis tyrimas
Histopatologinis sėklidžių tepinėlių ruošimas:
• Sėklidžių mėginys fiksuojamas 10 proc. formalino fosfatiniame buferyje (pH – 7,4);
• Fiksuoti sėklidžių mėginiai dedami į biopsines kasetes ir 24 val. plaunami šaltu tekančių vandeniu;
• Po 24 val. biopsinės kasetės dedamos į „Shandon Pathcentre” (Thermo Scientific, JAV) įmirkinimo procesorių, kuriame audiniai yra dehidratuojami po 2,5 val., skaidrinimui laikant kasetes izopranolyje po 1 val. 30 min. 3 kartus iš eilės ir chloroforme po 1,5 val. 3 kartus. • Toliau mėginiai įliejami į parafininius blokus naudojantis „Tess 99” (MEDITE, JAV).
• Parafininiai blokai atvėsinami ant šaldomo stalelio ir supjaustomi 4 μm storio pjūviais, naudojantis rotaciniu mikrotomu „Accu- Cut®SRMTM“ (Sakura, Japonija).
32 • Atpjauti pjūviai tiesinami 37 °C temperatūros termostatinėje vandens vonelėje ir perkeliami ant
objektinio stalelio.
• Objektiniai staleliai paliekami 5 val. ant reguliuojamos 37 °C temperatūros kaitinimo plokštės „Hotplate” (Thermo Scientific, JAV).
• Po 24 val. objektiniai staleliai talpinami į 37 °C temperatūros termostatą „B28“ (BINDER, Vokietija). Po 24 val. išdžiuvę parafininiai audinių pjūviai dažomi hematoksilinu – eozinu. • Toliau vykdomas histologinių audinių pjūvių deprafinavimas ksilenu – 2 kartus po 6 ir 7 min.,
kurio metu iš audinių ir šalinamas parafinas.
• Rehidratuojama izopropanoliu – 2 min. ir 96 ° etilo alkoholiu – 4 min.
• Alkoholis šalinamas mėginį skalaujant vandeniu, vėliau dažomas hematoksilinu – 10 min., 5 min. Mėginys merkiamas į vandenį, 2 min. į 96° etilo alkoholį, 5 min. į vandenį, 5 min. dažoma eozino dažais ir 1 min. plaunama vandeniu. Po dažymo pjūviai vėl dehidratuojami 96 ° etilo alkoholiu – 1 min., izopropanoliu – 1 min. praskaidrinami ksilenu – 1 min. ir uždengiami dengiamaisiais stikleliais, naudojant ilgalaikio saugojimo dengiamąją terpę „Shandon Consul– MountTM“ (Thermo Scientific, JAV).
• Paruoštas tepinėlis mikroskopuojamas fazių kontrastiniu mikroskopu („Nicon ECLIPSE 50i”, Japonija).
2.4. Morfologinis spermatozoidų tyrimas
Morfologinio spermatozoidų tyrimo metu yra skaičiuojamos spermatozoidų galvučių ir uodegėlių patologijos. Vertinant spermatozoidų galvučių patologijas, spermatozoidai dažomi metileno mėlynuoju pagal gamintojo instrukcijas (Sperm Blue, MICROPTIC S.L., Ispanija):
• Padaromas spermos tepinėlis ir jis džiovinamas ore. • Stiklelis mirkomas į fiksavimo tirpalą 10 min. • Stiklelis mirkomas į dažus 20–30 min.
• Nudažytas stiklelis mirkomas į destiliuotą vandenį ir išdžiovinamas ore.
• Mikroskopuojama naudojantis fazių kontrastiniu mikroskopu („Nicon ECLIPSE 50i”, JAPONIJA), 1000 padidinant su imersiniu aliejumi.
• Skaičiuojama 500 spermatozoidų ir skaičiuojami spermatozoidai su patologiniais galvučių pažeidimais.
33 Spermatozoidų patologinių uodegėlių vertinimui yra naudojamas šlapio preparato (Hancock’o metodas):
• Sperma atskiedžiama buferiniu formalino tirpalu – santykiu 1 : 10.
• Lašas atskiestos spermos užlašinamas ant objektinio stiklelio ir uždengamas dengiamuoju stikleliu – nusausinama filtriniu popieriumi arba vata.
• Mikroskopuojama fazių kontrastiniu mikroskopu („Olympus BH2”, „Olympus Optical CO., Ltd.”, Japonija).
• Skaičiuojama 200 spermatozoidų ir vertinami jų patologiniai uodegėlių pakitimai.
2.5. Spermatozoidų tankio (koncentracijos) nustatymas
Spermatozoidų tankio nustatymui buvo naudojama: • Skaičiavimo kamera „NewBauer”.
• Fazių kontrastinis mikroskopas.
Ant kameros „NewBauer” buvo pritvirtinimas dengiamasis stiklelis, o po juo užlašinamas lašas praskiestos spermos. Spermatozoidai skaičiuoti kontrastiniu mikroskopu padidant 200 kartų. Spermatozoidai skaičiuoti penkiuose laukuose (80 mažų kvadratėlių) įstrižai. Skaičiuojamos tik spermatozoidų galvutės, kurios yra kvadrato viduje ir kairėje, ir viršutinės didelio kvadrato linijos. Spermatozoidų koncentracija apskaičiuojama pagal formulę K = S x 40 x 5 x 10000, kur k – koncentracija, s – spermatozoidų skaičius.
2.6. Subjektyus judrumo nustatymas
Subjektyvus spermatozoidų judrumo vertinimas yra atliekamas užlašinus lašą spermos ant objektinio stiklelio ir jį uždengus dengiamuoju stikleliu. Tyrimas atliekamas fazių kontrastiniu mikroskopu, o mikroskopo stalelis turi būti 37 oC laipsnių šilumos. Tyrimui reikalingos medžiagos ir reagentai:
• Fazių kontrastinis mikroskopas su šildomuoju stikleliu (37 oC laipsniai šilumos); • Objektiniai stikleliai – 76 x 26 mm ir dengiamieji stikleliai – 20 x 20 mm; • 2,9 proc. natrio citrato skiediklis, fiziologinis tirpalas;
34 • 10 µl tūrio mikropipetė;
• 1,5 ml tūrio Eppendorf tipo mėgintuvėliai.
2.7. Statistiniai skaičiavimai
Visas darbas buvo parašytas naudojantis programa „Microsoft Word 2010“, o tyrimo rezultatai apdoroti programa „Microsoft Excel 2010“, joje rodiklių skaičiavimas buvo naudotos šios formulės: =stdev (deviacijai), =t.test (patikimumui), =correl (koreliacijai), =average (vidurkiui).
35
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Šviežios spermos tyrimai
Darbo metu buvo ištirti 8 šviežios spermos mėginiai (4 spermos mėginiai – pirmosios ejakuliacijos ir 4 spermos mėginiai – antrosios ejakuliacijos).
3.1.1. Pirmosios ir antrosios ejakuliacijos palyginimas
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pirmosios ejakuliacijos metu visi tirti buliai išskyrė po 0,7 ml, arba 8 proc. daugiau spermos, negu antrosios ejakuliacijos metu. Visų bulių išskirto ejakuliato tūris atitiko literatūroje nurodomą normą (t. y. 5–8 ml). 13 paveiksle nurodoma bendra pirmosios ir antrosios ejakuliuotos spermos tūrio procentinė išraiška tarp pirmosios spermos ejakuliacijos ir antrosios spermos ejakuliacijos.
13 pav. Pirmosios ir antrosios spermos ejakuliacijos vidutinė procentinė tūrių išraiška
Pirmosios ejakuliacijos metu visi buliai išskyrė vidutiniškai 8 ml ± 1,09 ml, o antrosios ejakuliacijos metu 8,7 ml ± 1,01 ml. Nustatyta stipri koreliacija tarp ejakuliacijos tūrio ir sėklidžių dydžio (p < 0,05).
Antroji spermos ejekuliacija, 47% Pirmoji spermos
36
3.1.2. Šviežios spermos patologinių spermatozoidų tyrimas
Darbo metu buvo tiriami 8 šviežios spermos mėginiai (4 mėginiai – pirmosios ejakuliacijos ir 4 mėginiai antrosios ejakuliacijos). Vidutiniškai pirmajame ejakuliate buvo rasta 8,25 ± 2,5 proc. patologinių spermatozoidų (14 pav.), o antrajame ejakuliate – 7,7 ± 2,2 proc. (15 pav.).
14 pav. Patologinių spermatozoidų kiekis procentais šviežios spermos pirmojoje ejakuliacijoje
15 pav. Patologinių spermatozoidų kiekis procentais šviežioje spermoje antrojoje ejakuliacijoje
1 2 3 4
bendros pat. proc. 16.5 6.1 2.9 7.5 pat. uod. % 10.5 2 1 4.5 pat. galv. % 1 1.6 0.4 1 0 5 10 15 20 25 30 P a to lo g . sperm a to zuida i pro c. 1 2 3 4 BP % 11.1 7.2 7.7 4.8 PU % 6 1 1.5 1.5 PG % 0.6 1.2 1.2 1.8 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 P a to lo g . sperm a to zo ida i pro c.
37 Bendras patologinių spermatozoidų kiekis (visuose šviežios spermos mėginiuose) neviršija bendrųjų bulių spermos reikalavimų. Nustatyta koreliacija tarp patologinių spermatozoidų skaičiaus pirmosios ejakuliacijos ir patologinių spermatozoidų skaičiaus antrosios ejakuliacijos (p > 0,05). Įvertinus koreliaciją tarp bendro patologinių spermatozoidų skaičiaus ir bulių amžiaus, matoma, kad buliaus amžiui didėjant didėja ir patologinių spermatozoidų skaičius spermoje (p < 0,005). Didėjant sėklidžių svoriui, didėja ir patologinių spermatozoidų kiekis spermoje (p < 0,05), o palyginus patologinių spermatozoidų kiekio santykį ir antsėklidžio svorį taip pat nustatyta teigiama koreliacija (p < 0,05).
3.1.3. Spermatozoidų judrumas šviežioje spermoje
Tiriant šviežios spermos judrumą buvo pastebėta, kad šviežios spermos mėginiuose spermatozoidų judrumas atitinka bulių spermos reikalavimus, tai yra visų šviežios spermos mėginių vidutinis spermatozoidų judrumas pirmojoje ejakuliacijoje buvo 83,5 ± 9 proc., o antrojoje vidutinis spermatozoidų judrumas buvo mažesnis – 79,5 ± 16 proc. 16 paveiksle yra pateiktas spermatozoidų judrumas šviežioje bulių spermoje.
16 pav. Spermatozoidų judrumas šviežioje spermoje
Skaičiavimo metu buvo pastebėta stipri koreliacija tarp spermatozoidų judrumo, palyginus pirmąją ir antrąją ejakuliaciją, tačiau jis statistiškai nėra reikšmingas (p > 0,05). Bandant palyginti, kaip
1 2 3 4 S. judrumas 1 71 90 90 82 S. judrumas 2 56 89 89 84 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Sp er m at ozo idų j ud rum as pro c.
38 priklauso spermatozoidų judrumas nuo bendro patologinių spermatozoidų skaičiaus spermoje, buvo nustatyta stipri neigiama koreliacija (p < 0,001).
3.1.4. Šviežios spermos koncentracija
Tiriant šviežios spermos spermatozoidų koncentraciją, buvo nustatyta, kad visi šviežios spermos mėginiai atitinka buliaus spermos reikalavimus. Tyrimo metu nustatyta, kad vidutiniškai pirmosios ejakuliacijos mėginio spermatozoidų koncentracija buvo 1,4 ± 0,4 x 109, o antrosios ejakuliacijos spermos mėginio spermatozoidų koncentracija buvo 0,14 x 109 didesnė – 1,5 ± 0,6 x 109. Rezultatai tarp pirmosios ir antrosios spermos ejakuliacijos mėginių spermatozoidų koncentracijos koreliuoja, tačiau duomenys nėra statistiškai reikšmingi (p > 0,05). 17 paveiksle yra pateiktas šviežios spermos spermatozoidų koncentracija.
17 pav. Šviežios spermos mėginių spermatozoidų koncentracija dozėje
Palyginus spermatozoidų koncentraciją su patologiniais spermatozoidais spermoje, nustatyta neigiama koreliacija, statistinis patikimumas statistiškai reikšmingas (p < 0,05). Palyginus spermatozoidų judrumą su spermoje esančių spermatozoidų koncentracija, matoma, kad didėjant koncentracijai didėja ir spermatozoidų judrumas (p < 0,05).
Vadovaujantis bulių spermos reikalavimais ir moksline literatūra, visi tirti šviežios spermos mėginiai atitinka spermatozoidų koncentracijos dozėje reikalavimus (ne mažiau 15 milijonų
1 2 3 4 Koncentracija 1.1 1.03 2.08 1.47 0 0.5 1 1.5 2 2.5 K o ncent ra cij a x 10 9
39 spermatozoidų dozėje). Nustatyta koreliacija tarp pirmosios ejakuliacijos spermos ir antrosios ejakuliacijos spermos.
3.2. Šaldytos spermos tyrimai
3.2.1. Patologinių spermatozoidų tyrimas šaldytoje spermoje
Visi šaldytos spermos mėginiai atitinka bulių spermos reikalavimus (bendras patologinių spermatozoidų kiekis negali būti didesnis kaip 25 proc.). Vidutiniškai kiekviename šaldytos spermos mėginyje rasta 4,7 ± 1,7 proc. patologinių spermatozoidų (18 pav.).
18 pav. Šaldytos spermos patologinių spermatozoidų tyrimas
Koreliacija tarp patologinių spermatozoidų galvučių ir patologinių spermatozoidų uodegėlių yra statistiškai patikima (p < 0,05), tai rodo, kad mažėjant spermatozoidų su patologinėmis galvutėmis, didėja spermatozoidų su patologinėmis uodegėlėmis skaičius (p < 0,05). Įvertinus, kokią įtaką turi buliaus amžius spermatozoidinių uodegėlių skaičiui, buvo gauta teigiama koreliacija, kuri parodo, kad didėjant bulių amžiui patologinių spermatozoidų skaičius spermoje taip pat didėja, o statistinis patikimumas tai patvirtina (p < 0,05). Koreliacija tarp bendro patologinių spermatozoidų kiekio procentais ir buliaus sėklidžių bei antsėklidžio svorio yra lygi nuliui, vadinasi, bulių sėklidžių dydis neturi jokios įtakos patologinių spermatozoidų skaičiui.
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 BP % 4 7.6 7.3 4.3 4.6 2.7 6.7 3.6 4.4 5.2 4.1 4.6 6.6 2.1 6.3 2.4 PU % 3 7 6.5 3.5 3 2.5 5.5 3 4 4 3.5 4 3 1.5 5.5 2 PG % 1 0.6 0.8 0.8 1.6 0.2 1.2 0.6 0.4 1.2 0.6 0.6 3.6 0.6 0.8 0.4 0 2 4 6 8 10 12 14 16 P ro ce nta i
40
3.2.2. Spermatozoidų koncentracija šaldytoje spermoje
Tyrimo metu visi šaldytos spermos mėginiai atitiko bulių spermos reikalavimuose nurodomus minimalius spermatozoidų koncentracijos reikalavimus. 19 paveiksle pateikta šaldytos spermos spermatozoidų koncentracija.
19 pav. Šaldytos spermos spermatozoidų koncentracija mlrd.
Vidutinė spermatozoidų koncentracija šaldytos spermos mėginiuose buvo 0,10 ± 0,05 x 109. Koreliacija tarp bendro patologinių spermatozoidų skaičiaus ir to pačio mėginio spermatozoidų koncentracijos buvo statistiškai reikšminga (p < 0,05). Palyginus spermatozoidų koncentraciją su sėklidžių svoriu pastebėta, kad kuo didesnės sėklidės, tuo spermatozoidų koncentracija mažesnė (p < 0,005), tačiau palyginus antsėklidžio svorį su spermatozoidų koncentraciją gauta nulinė koreliacija (p < 0,01).
3.2.3. Spermatozoidų judrumas šaldytoje spermoje
Nustačius spermatozoidų judrumą šaldytoje po atšildymo spermoje, tik vienas spermos mėginys (n=16) neatitiko bendrųjų bulių spermos reikalavimų (spermatozoidų judrumas turi būti ne mažesnis negu 40 proc). 20 paveiksle pateikti spermatozoidų judrumo šaldytoje spermoje rezultatai.
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 Koncentracija 0.11 0.06 0.08 0.08 0.1 0.07 0.3 0.09 0.09 0.1 0.12 0.06 0.12 0.06 0.11 0.08 0 0.05 0.1 0.15 0.2 0.25 0.3 0.35 K o ncent ra cij a x 1 0 9
41
20 pav. Spermatozoidų judrumas šaldytoje po atšildymo spermoje
Vidutinis spermatozoidų judrumas visuose spermos mėginiuose buvo 61,5 ± 12,6 proc. Neigiama koreliacija tarp spermatozoidų judrumo ir patologinių spermatozoidų bendro kiekio yra statistiškai patikima (p < 0,005), vadinasi, spermatozoidų judrumui mažėjant, daugėja patologinių spermatozoidų. Mūsų atlikto tyrimo atveju taip pat buvo pastebėta neigiama koreliacija tarp spermatozoidų judrumo ir spermos koncentracijos, tačiau tai nėra statistiškai patikima (p > 0,1).
3.3 Spermos, paimtos iš antsėklidžio, tyrimai
Atlikus iš bulių antsėklidžio paimtos spermos tyrimus ir atlikus patologinių spermatozoidų tyrimą, buvo nustatyta, kad vidutiniškai visuose spermos mėginiuose buvo 32,3 ± 7,5 proc. patologinių spermatozoidų. Patologinių spermatozoidų procentinė išraiška pagal patologijos vietą pateikta 21 paveiksle. Tyrimo metu buvo nustatyta koreliacija tarp antsėklidžio svorio ir patologinių spermatozoidų (p < 0,005), taigi didėjant antsėklidžio svoriui didėja ir patologinių spermatozoidų skaičius, tačiau šio tyrimo rezultatai rodo, kad amžiaus įtaka patologiniams spermatozoidams, paimtiems iš antsėklidžio, yra nereikšminga (p > 0,05).
0 10 20 30 40 50 60 70 80 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 Judrumas procentais % 55 55 38 68 75 60 39 75 60 70 75 50 75 75 75 80 J ud rum a s %
42
21 pav. Patologiniai spermatozoidai
3.4. Bulių amžius ir sėklidžių matavimai ir jų makroskopiniai ir mikroskopiniai
tyrimai
3.4.1. Sėklidžių mikroskopinis ir makroskopinis tyrimas
Vidutinis visų bulių amžius buvo 61,3 ± 15,6 mėnesiai (n=16).
Darbo metu buvo išmatuota 32 sėklidės ir antsėklidžiai (kairiosios sėklidės ir dešiniosios sėklidės). Tiriant sėklides makroskopiškai patologijų nebuvo pastebėta, vieno buliaus sėklidė kapšelyje buvo pasisukusi į distalinę pusę. Tiriant sėklides mikroskopinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 6 iš tirtų bulių (n=16) pakitimų neturėjo, kitų 10 bulių sėklidės buvo su pakitimais – šešiems iš jų buvo stebimi degeneraciniai histologiniai pakitimai, kitų trijų bulių sėklidėse buvo matomi unlateralinės formos degeneraciniai pakitimai, o vieno buliaus sėklidėse pastebėta kancerogeninių užuomazgų.
3.4.2. Sėklidžių ir antsėklidžių svoris
Tirtų bulių kairiosios sėklidės vidutinis svoris buvo 429,4 ± 89,2 g, o dešiniosios sėklidės – 1,3 g lengvesnės, t. y. vidutiniškai 428,1 ± 90,5 g (22, 23 pav.). Šio kiekybinio rodiklio vertinimas parodė, kad nustatyta stipri koreliacija tarp dešiniosios ir kairiosios sėklidės svorio, o statistinis
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 bendros pat proc 31.9 45.1 19 32.6 29.7 37.9 34.3 27.6 19.9 34.9 39.3 34.9 uod bendras proc 31.5 44.5 18 32 29.5 37.5 33.5 27 19.5 34.5 38.5 34.5 galv % 0.4 0.6 1 0.6 0.2 0.4 0.8 0.6 0.4 0.4 0.8 0.4 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 P at olo g. perm at ozo idų %
43 patikimumas yra statistiškai nereikšmingas (p < 0,05). Įvertinus buliaus amžiaus įtaką sėklidžių svoriui, nustatyta koreliacija tarp šių rodiklių, t. y. buliaus amžiui didėjant, didėja ir sėklidžių svoris (p < 0,05).
22 pav. Kairiosios ir dešiniosios sėklidės svoris
23 pav. Kairiosios ir dešiniosios sėklidės svoris
Šio tyrimo metu nustatyta, kad kairiosios sėklidės antsėklidžio vidutinis svoris buvo 45,9 ± 10,2 g, o dešiniosios – 46,8 ± 11,1 g (24 pav.). Koreliacija tarp dešiniosios sėklidės antsėklidžio ir kairiosios sėklidės antsėklidžio dydžio yra stipri, o vertinant bulių amžiaus įtaką antsėklidžių svoriui, matoma,
1 2 3 4 5 6 7 8 k. sėklidė 401 458 364 291 352 336 421 532 d. sėklidė 422 462 380 297 334 339 443 481 0 100 200 300 400 500 600 Sv o ris g 9 10 11 12 13 14 15 16 k. sėklidė 575 583 313 451 508 435 348 503 d. sėklidė 608 596 310 448 483 447 327 473 0 100 200 300 400 500 600 700 Sv o ris g
44 kad buliui senstant, jo antsėklidis mažėja (p < 0,05). Įvertinus sėklidžių svorio ir antsėklidžio svorio koreliacinius ryčius, nustatyta stipri teigiama koreliacija (p < 0,05).
24 pav. Kairiosios ir dešiniosios sėklidės antsėklidžių svoris
7.3.4 Sėklidžių matavimai – ilgis, plotis, aukštis – ir matmenų palyginimas
Tyrimo metu buvo nustatytas bulių sėklidžių ilgis, plotis, aukštis ir šie matmenys palyginti. Darbo metu buvo išmatuota 32 sėklidžių ilgis ir plotis (25, 26 pav.).
25 pav. Bulių sėklidžių ilgis
1 2 3 4 5 6 7 8 k. antsėklidis 44 50 40 30 41 34 45 55 d. antsėklidis 45 52 41 31 41 35 46 60 0 10 20 30 40 50 60 70 Sv o ris g 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 k. sėklidės ilgis 14 16.2 14.5 12 14 12.5 14.5 15 16 15.1 12 13.5 13.9 14 12.5 15 d. sėklidės ilgis 14.5 14.5 15 11.5 14 14 15 15 17 15.8 12 15 16.5 14.5 12.5 14.5 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 Ilg is cm
