1
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVULININKYSTöS KATEDRA
Irena Kerinien÷
LINIJŲ DERINIŲ COBB 500 IR ROSS 308 INKUBACINIŲ
KIAUŠINIŲ KOKYBöS PALYGINAMASIS ĮVERTINIMAS
Magistro darbas
Darbo vadovas:
prof., habil. dr. Romas Gružauskas
2
Magistro darbas atliktas 2008 – 2010 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkyst÷s katedroje, LVA Paukščių lesalų ir paukštininkyst÷s produktų laboratorijoje, AB „Vilniaus paukštynas“.
Magistro darbą paruoš÷: Irena Kerinien÷
Magistro darbo vadovas: prof., habil. dr. Romas Gružauskas
3
TURINYS
ĮVADAS ... 4 psl. 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 6 psl. 1.1 M÷sinių vištų t÷vų pulko lesinimo ir lesalų kokybinių parametrų
analiz÷... ... 6 psl. 1.2 M÷sinių vištų t÷vų pulko laikymo analiz÷ ...16 psl. 1.3 Inkubacinių kiaušinių kokyb÷s analiz÷ ...18 psl. 1.4 Dezinfekcija ...20 psl. 1.5 Kiaušinių sand÷liavimas ...21 psl. 1.6 Kiaušinių inkubavimo režimas ...22 psl. 2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA. ...24 psl. 3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ ĮVERTINIMAS ...27 psl. 3.1 T÷vinio pulko auginimo proceso aprašymas ...27 psl. 3.2 Vištų d÷jimo intensyvumo tyrimo rezultatai ir įvertinimas...27 psl. 3.3 Kiaušinių apvaisinimo tyrimo rezultatai ir įvertinimas ...29 psl. 3.4 Gaidžių svorio tyrimo rezultatai ir įvertinimas ...32 psl. 3.5 Vištų svorio tyrimo rezultatai ir įvertinimas ...33 psl. 3.6 Gaidžių kritimo tyrimo rezultatai ir įvertinimas ...34 psl. 3.7 Vištų kritimo tyrimo rezultatai ir įvertinimas ...35 psl. 3.8 Kiaušinių svorio tyrimo rezultatai ir įvertinimas ...36 psl. 3.9 T÷vinių pulkų Cobb 500 ir Ross 308 d÷slumo, gaidžių ir vištų svorio, kiaušinių svorio, viščiukų išeigos ir apvaisinimo rezultatų grafikai ...37 psl. 3.10 Inkubacinių kiaušinių kokybinių rodiklių rezultatai...39 psl. 3.11 Viščiukų išeigos tyrimo rezultatai ir įvertinimas...46 psl. 3.12 Linijų derinių Cobb 500 ir Ross 308 produktyvumo rodikliai ...47 psl. 3.13 Veislinių kiaušinių perinimo proceso aprašymas...48 psl. IŠVADOS...50 psl. REKOMENDACIJOS ...51 psl. SANTRAUKA ...52 psl. SUMMARY ...54 psl. LITERATŪROS SĄRAŠAS ...55 psl.
4
ĮVADAS
Paukštininkyst÷s produktų gamyba, tame tarpe ir inkubacinių kiaušinių gamyba visame pasaulyje sparčiai did÷ja. (Juknevičius ir kt., 2007) (Möbius, 2010)
Paukštininkyst÷s ūkiai aprūpina gyventojus geros kokyb÷s dietiniais produktais, t.y. kiaušiniais ir paukštiena. Tai viena produktyviausių gyvulininkyst÷s šakų, nes paukščiai subręsta ir auga greitai, yra vislūs, gyvybingi ir gana produktyvūs. (Aniulien÷, 2004) (Windhorst, 2010)
Norint s÷kmingai auginti paukščius veislei ir m÷sai, reikia išperinti daug stipraus ir gyvybingo prieauglio. Atsižvelgiant į paukščių embrioninio vystymosi biologines ypatybes, svarbiausios yra dvi sąlygos: kiaušinių kokyb÷ ir išorin÷ aplinka, tiesiogiai veikianti embrionų vystymąsį.
Kiaušinio struktūra, sud÷tis ir savyb÷s yra tokios, kad inkubacijos metu besivystantis embrionas iš aplinkos gauna tik deguonį. Visa kita, kas būtina embriono gyvybei ir vystymuisi, turi būti kiaušinyje. Kai kiaušinyje trūksta kurių nors maisto medžiagų, kiaušinis laikomas biologiškai nepilnaverčiu. Tokiame kiaušinyje besivystantis embrionas negaus pakankamai maisto, sutriks jo medžiagų apykaita, sul÷t÷s augimas, o kai kuriais atvejais jis gali net žūti. Iš tokių kiaušinių paprastai bus maža išeiga, silpnas ir įvairioms ligoms neatsparus prieauglis. Poembrioniniu laikotarpiu gero lesinimo bei laikymo sąlygos ne visuomet duos teigiamą efektą, ir toks prieauglis blogai augs. (http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2003~ISSN_1392-6144.V_43.PG_29-37/DS.002.0.01.ARTIC) Taigi embrionų vystymasis didele dalimi priklauso nuo dedančių vištų lesinimo. (http://www.aviagen.com/output.aspx?sec=2040&con=3513)
Broilerių svoriui didelę įtaką turi kiaušinių ir vienadienių viščiukų svoriai. Kai vienadienių viščiukų svoris didesnis 1 g, realizuojamų broilerių svoris padid÷ja 10 g. Realizuojant didesnio svorio broilerius, pager÷ja skerdenos išeiga. (Juknevičius ir kt., 2007) (Islam and a., 2009)
Inkubacija duoda galimybę gauti didelį skaičių bendraamžių paukščių, padidinti darbo našumą ir s÷kmingai vykdyti paukščių selekciją.
S÷kmingi inkubavimo rezultatai priklauso nuo visos eil÷s priežasčių: • Tinkamo paukščių lesinimo,
• Laikymo,
• Kiaušinių atrinkimo, • Dezinfekavimo, • Sand÷liavimo,
5
Šio darbo tikslas: išanalizuoti linijų derinių Cobb 500 ir Ross 308 vištų produktyvumą, inkubacinių kiaušinių kokybinius parametrus bei pateikti rekomendacijas jų kokybei gerinti.
Darbo uždaviniai:
1) Atlikti Cobb 500 ir Ross 308 t÷vų pulkų vištų produktyvumo analizę. 2) Nustatyti inkubacinių kiaušinių pagrindinius kokybinius parametrus. 3) Parengti rekomendacijas inkubacinių kiaušinių kokyb÷s gerinimui.
6
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 MöSINIŲ VIŠTŲ TöVŲ PULKO LESINIMO IR LESALŲ
KOKYBINIŲ PARAMETRŲ ANALIZö
Tam, kad paukščiai normaliai augtų, vystytųsi ir būtų produktyvūs, reikalingas tam tikras maisto medžiagų kiekis, kurį jie turi gauti su lesalais. Tod÷l juose turi būti ne tik baltymų, riebalų, angliavandenių, bet ir mineralinių medžiagų bei vitaminų.
Paukščiams daugiausiai gaminami pilnaverčiai kombinuotieji lesalai, kurių sud÷tyje yra visų reikalingų maisto medžiagų.
Paukščių produktyvumui turi reikšm÷s moksliškai pagrįstas normuotas lesinimas, atsižvelgiant į jų genetines savybes, produkciją ir laikymo sąlygas. Normuoto lesinimo tikslas – gauti daug geros kokyb÷s kiaušinių arba m÷sos, padidinti veislinių paukščių vislumą, pagerinti kiaušinių inkubacines savybes ir efektyviai panaudoti lesalus. (Aniulien÷, 2004)
Kombinuotų lesalų maistingumas normuojamas pagal šiuos rodiklius: žalius proteinus, apykaitinę energiją, energijos ir proteinų santykį, žalią ląstelieną, kalcį, fosforą, natrį, nepakečiamas aminorūgštis ir vitaminus.
Norint išauginti didelio produktyvumo t÷vų pulko vištas reikia didelį d÷mesį kreipti į pakaitinių vištaičių laikymo sąlygas ir jų lesinimą. Pakaitin÷ms vištait÷ms auginimo pradžioje yra rekomenduojami tokio maistingumo lesalai kaip nurodyta 1.1.1 lentel÷je.
1.1.1 lentel÷. Apykaitin÷s energijos, žalių proteinų, mineralinių medžiagų, amino rūgščių ir vitaminų normos pakaitinių vištaičių (0 – 12 sav. amžiaus) lesaluose.
Linijų deriniai Lesalų kokybiniai
parametrai Cobb 500 Ross 308
AE, kcal/kg 2915 2860 Žalieji proteinai, % 19,0 20,0 Kalcis, % 0,95 1,0 Fosforas, % 0,45 0,45 Natris, % 0,19 0,18 Linolin÷ rūgštys, % 1,2 1,0 Metioninas, % 0,46 0,45 Metioninas + cistinas, % 0,76 0,73 Lizinas, % 1,00 1,10 Triptofanas, % 0,24 0,28
7 1.1.1 lentel÷s tęsinys. Vit. A, TV 4000 4600 Vit. D3, TV 1250 1600 Vit. E, mg/kg 20 25 Vit. K3, mg/kg 1,5 1,0 Tiaminas, mg/kg 1,2 1,0 Riboflavinas, mg/kg 5,0 2,8 Pantotenatas, mg/kg 6,0 7,0 Niacinas, mg/kg 30 16 Piridoksinas, mg/kg 1,8 1,0 Cholinas, mg/kg 186 550 Folio rūgštys, mg/kg 1,0 0,45 Biotinas mg/kg 0,06 0,12 Vit. B12, µg/kg 20 10 Manganas, mg/kg 90 30 Cinkas, mg/kg 75 25 Geležis, mg/kg 20 30 Varis, mg/kg 3,6 4 Jodas, mg/kg 1,5 0,23 Selenas, mg/kg 0,13 0,10
Analizuojant linijų derinių Cobb 500 ir Ross 308 pakaitinių vištaičių lesinimą pirmosiomis auginimo dienomis esminio skirtumo tarp lesalų kokybinių rodiklių n÷ra nustatyta. Kaip matosi iš lentel÷s, auginant pakaitines vistaites Ross 308 yra rekomenduojami didesni baltymų, Ca ir lizino kiekiai.
1.1.2 lentel÷. Apykaitin÷s energijos, žalių proteinų, mineralinių medžiagų, amino rūgščių ir vitaminų normos auginimo periodo lesaluose.
Linijų deriniai Lesalų kokybiniai
parametrai Cobb 500 Ross 308
AE, kcal/kg 2860 2860
Žalieji proteinai, % 15,0 15,0
Kalcis, % 0,93 1,0
Fosforas, % 0,45 0,40
8 1.1.2 lentel÷s tęsinys. Linolin÷ rūgštys, % 1,2 1,0 Metioninas, % 0,26 0,35 Metioninas + cistinas, % 0,52 0,60 Lizinas, % 0,65 0,75 Triptofanas, % 0,14 0,19 Vit. A, TV 4000 4500 Vit. D3, TV 1250 1600 Vit. E, mg/kg 20 20 Vit. K3, mg/kg 1,5 1,0 Tiaminas, mg/kg 1,2 1,0 Riboflavinas, mg/kg 5,0 2,75 Pantotenatas, mg/kg 6,0 7,0 Niacinas, mg/kg 30 16 Piridoksinas, mg/kg 1,8 1,0 Cholinas. Mg/kg 186 450 Folio rūgštys, mg/kg 1,0 0,45 Biotinas mg/kg 0,06 0,09 Vit. B12, µg/kg 20 10 Manganas, mg/kg 90 30 Cinkas, mg/kg 75 25 Geležis, mg/kg 20 20 Varis, mg/kg 3,6 3 Jodas, mg/kg 1,5 0,23 Selenas, mg/kg 0,13 0,10
Analizuojant linijų derinių Cobb 500 ir Ross 308 auginimo periodo lesinimą esminio skirtumo tarp lesalų kokybinių rodiklių n÷ra nustatyta.
1.1.3 lentel÷. Apykaitin÷s energijos, žalių proteinų, mineralinių medžiagų, amino rūgščių ir vitaminų normos suagusių vištų (esant iki 5% d÷jimo intensyvumui) lesaluose.
Linijų deriniai Lesalų kokybiniai
parametrai Cobb 500 Ross 308
AE, kcal/kg 2860
9 1.1.3 lentel÷s tęsinys. Kalcis, % 1,35 Fosforas, % 0,45 Natris, % 0,17 Linolin÷ rūgštys, % 1,5 Metioninas, % 0,32 Metioninas + cistinas, % 0,58 Lizinas, % 0,74 Triptofanas, % 0,16 Vit. A, TV 11000 Vit. D3, TV 1750 Vit. E, mg/kg 40 Vit. K3, mg/kg 5,0 Tiaminas, mg/kg 2,5 Riboflavinas, mg/kg 10,0 Pantotenatas, mg/kg 20,0 Niacinas, mg/kg 45 Piridoksinas, mg/kg 5,0 Cholinas. Mg/kg 186 Folio rūgštys, mg/kg 1,25 Biotinas mg/kg 0,20 Vit. B12, µg/kg 20 Manganas, mg/kg 90 Cinkas, mg/kg 75 Geležis, mg/kg 20 Varis, mg/kg 3,6 Jodas, mg/kg 1,5 Selenas, mg/kg 0,13
(Leeson and a., 2000) (Pesti and a., 2005)
Vištų linijų derinio Ross 308 rekomendacijose iki 5 % d÷jimo intensyvumo lesalų kokybinių parametrų n÷ra pateikta. Auginant Ross 308 vištas yra rekomenduojama jas lesinti nuo d÷jimo pradžios lesalais, kurių maistingumas nurodytas 1.1.4 lentel÷je.
10
1.1.4 lentel÷. Apykaitin÷s energijos, žalių proteinų, mineralinių medžiagų, amino rūgščių ir vitaminų normos suaugusių vištų lesaluose.
Linijų deriniai Lesalų kokybiniai
parametrai Cobb 500 Ross 308
AE, kcal/kg 2860 2860 Žalieji proteinai, % 16,0 16,0 Kalcis, % 2,9 3,0 Fosforas, % 0,45 0,40 Natris, % 0,17 0,16 Linolin÷ rūgštys, % 1,5 1,25 Metioninas, % 0,35 0,35 Metioninas + cistinas, % 0,64 0,61 Lizinas, % 0,78 0,83 Triptofanas, % 0,17 0,21 Vit. A, TV 11000 10000 Vit. D3, TV 1750 1600 Vit. E, mg/kg 40 45 Vit. K3, mg/kg 5,0 2,0 Tiaminas, mg/kg 2,5 3,0 Riboflavinas, mg/kg 10,0 5,5 Pantotenatas, mg/kg 20,0 7,0 Niacinas, mg/kg 45 18 Piridoksinas, mg/kg 5,0 2,0 Cholinas. Mg/kg 186 450 Folio rūgštys, mg/kg 1,25 0,90 Biotinas mg/kg 0,20 0,20 Vit. B12, µg/kg 20 20 Manganas, mg/kg 90 30 Cinkas, mg/kg 75 40 Geležis, mg/kg 20 30 Varis, mg/kg 3,6 4 Jodas, mg/kg 1,5 0,46 Selenas, mg/kg 0,13 0,10
11
T÷vinius pulkus reikia lesinti atsižvelgiant į jų padid÷jusius poreikius, susijusiais su kiaušinių d÷jimu ir augimu. (žr. 1.1.5 lentelę) (Справочник по содержанию родительского стада Ross 308, 2008)
1.1.5. lentel÷. Vištų lesinimo programa
Vištų d÷jimo intensyvumas, % Lesalo kiekis vienai vištai per parą, g
AE poreikis vienai vištai per parą, kcal 0 125,0 344 5 130,0 357 10 135,0 371 15 137,5 378 20 140,0 385 25 142,5 392 30 145,0 399 35 147,5 406 40 150,0 413 45 152,5 419
50 nuo 155 iki 157 nuo 426 iki 432
55 nuo 158 iki 161 nuo 435 iki 443
60 nuo 160 iki 165 nuo 440 iki 454
65 nuo 163 iki 170 nuo 448 iki 468
70 nuo 155 iki 157 nuo 454 iki 481
Gaidžiams, kurių amžius yra nuo 30 iki 64 savaičių, lesalo norma per parą yra 130 – 160 g.
Kaip nurodo Leeson S. ir Summers J. m÷sinių vištų t÷vų pulkų lesalų struktūra tur÷tų būti kaip yra pateikta 1.1.6 lentel÷je.
1.1.6 lentel÷. M÷sinių vištų t÷vų pulkų lesalų struktūra.
Ingridientai Maksimaliai galima įtraukti (% racione)
Kukurūzai 70 Kviečiai 25 – 50 Avižos 25 Miežiai 15 – 30 Ryžiai (rupus) 20 Kviečių s÷lenos 20 Ryžių s÷lenos 20 Kvietrugiai 10 Melasa 3 Dehidruota liucerna 10
12 1.1.6 lentel÷s tęsinys.
Javų pamilt÷s 10
Medviln÷s s÷klų rupiniai 10
Žem÷s riešutų rupiniai 10
Žirniai 10
Lubinai 10
Linai 10
M÷sos miltai 6
Žuvų miltai 60 proc. 8
Gyvuliniai riebalai 5
Augaliniai aliejai 5
Tačiau ES yra draudžiama naudoti paukščių lesinimui gyvūnin÷s kilm÷s lesalus, taip pat d÷l kintamos higienin÷s bukl÷s žūvų miltai labai retai dedami į lesalus. (Leeson and a., 2000)
Vandens reikm÷ priklauso nuo paukščių rūšies, amžiaus, jų svorio, lesalų dr÷gnumo, aplinkos oro dr÷gnumo bei temperatūros. Nustatyta, kad esant normaliomis sąlygomis suaugę paukščiai vandens suvartoja dvigubai daugiau negu lesalų. Aplinkos temperatūrai pakitus, pvz., iki 35 ˚C, vandens reikm÷ gali padid÷ti dvigubai. Vandens stokai organizmas yra jautresnis negu lesalų trūkumui. Naminiai paukščiai be lesalo gali išgyventi 14 ir net daugiau dienų, o be vandens – vos kelias dienas. T÷viniam pulkui vandens temperatūra turi būti 10 – 12 ˚C. (Справочник по содержанию родительского стада Ross 308, 2008)
Lesalų maisto medžiagos, veikiančios kiaušinių kokybę.
Manoma, kad mitybiniai faktoriai pirmiausiai įtakoja kiaušinių kokybę. Iš mitybinių faktorių lukšto kokybei yra svarbūs kalcio, fosforo, vitamino D3, magnio, chloro kiekiai.
Kalcis (Ca) reikalingas:
• Skeleto ir kiaušinio lukšto formavimuisi; • Normaliam nervų sistemos funkcionavimui; • Kraujo kreš÷jimui;
• Bioelektrinio potencialo ląstel÷s paviršiuje sukūrimui; • Fermentų ir hormonų veiklos aktyvinimui.
Trūkstant Ca lesluose, paukščiai suserga rachitu, blogai lesa ir auga, iškrypsta krūtinkaulis ir šonkauliai, kiaušiniai greičiau dūžta, sutrinka virškinamojo trakto funkcin÷ veikla, vištos nusilpsta, nustoja jud÷ti, atsiranda spazmai, konvulsijos, labai skystos išmatos.
13
Esant per dideliam Ca kiekiui, paukščiai palaipsniui pradeda lies÷ti, sumaž÷ja d÷slumas, ankščiau pradeda šertis.
Fosforas (P) reikalingas:
• Normaliam ląstelių ir tarpląstelinei medžiagų apykaitai; • Baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitai;
• Kaip visų audinių struktūrinis elementas. Ca ir P pasisavinimas priklauso nuo:
• Paukščių amžiaus;
• Mineralinių medžiagų kiekio lesaluose ir jų poreikio; • Vitamino D3 kiekio;
• Ca ir P santykio;
• Energetinio lesalų lygio; • Riebalų sud÷ties;
• Baltymų ir nepakeičiamųjų aminorūgščių kiekio (lizino ir arginino); • Ca ir Mg santykio;
• Mn, Cu, Zn ir J kiekių;
• Organizmo aprūpinimo vitaminais E ir B4.
Kalcio ir fosforo poreikio patenkinimui paukščių lesinimui yra naudojami neorganin÷s kilm÷s mineraliniai lesalai. (Bandzait÷ ir kt., 2007)
Tačiau sudarant lesalų receptūras, reikia žinoti bendrojo kalcio ir fosforo, surišto su fitino rūgštimi, kiekius. Grūdin÷se kultūrose, tokiose kaip kvietrugiai ir kviečiai, yra didžiausias fosforo kiekis, surištas su fitino rūgštimi. Tačiau šiuose komponentuose yra ir didžiausias natyvin÷s fitaz÷s aktyvumas.
Grūdin÷se kultūrose, kurios yra didžiausia paukščių kombinuotųjų lesalų sud÷tin÷ dalis, apie du trečdalius (kviečiuose apie 75 proc.) viso esančio fosforo yra sujungta į fitino fosforą. Paukščiai nepasisavina didžiosios dalies tokios formos fosforo, nes jų virškinamajame trakte n÷ra pakankamai fermento, katalizuojančio fitatų skilimą, t.y. fitaz÷s.
Pastaruoju metu efektyvesniam fitatų skaidymui yra naudojamos mikrobiologiniu būdu pagamintos fitaz÷s. Plačiai prad÷ta naudoti naujos kartos fitaz÷, kurios gamybai panaudotas kamienas Peniophora lycii. (Gružauskas ir kt., 2006)
Kiaušinių kokybę įtakoja taip pat ir vitaminai. Trūkstant kai kurių vitaminų maž÷ja vištų d÷slumas, blog÷ja apvaisinimas ir viščiukų išeiga.
14
1.1.7 lentel÷. Vitaminų įtaka vištų produktyvumui bei kiaušinių kokybei.
Vitaminai Vištų d÷slumas Kiaušinių apvaisinimas Viščiukų išeiga Plonas kiaušinių lukštas Vit. A x x Vit. D3 x x x Vit. E x x x Vit. B12 x x Riboflavinas x Pantoteno rūgštis x Cholinas x Folio rūgštis x x Vit. B6 x x Biotinas x x x (Справочник по содержанию родительского стада Ross 308, 2008) Lesalų maisto medžiagos, turinčios įtakos kiaušinių svoriui.
Kiaušinių mas÷ priklauso nuo vištų svorio, produktyvumo ir taip pat nuo lesalų maistingumo. (Cobb – vantress.com. Приложение к руководству по содержанию родительского стада Cobb 500, 2008)
Lesalų sud÷tis iš dalies gali įtakoti kiaušinių dydį. Lesalų kiekybinių ir kokybinių parametrų pakeitimas turi būti daromas atsargiai ir įsitikinus, kad tai nepadarys neigiamo poveikio kiaušinių produkcijai. (http://www.thepoultrysite.com/articles/437/making-every-egg-count)
Svarbiausios maistin÷s medžiagos, kontroliuojančios kiaušinių dydį, yra linolin÷ rūgštis, baltymai ir būtinosios aminorūgštis. Paukščių lesaluose sumažinus min÷tų medžiagų koncentraciją arba pakeitus lesalų struktūrą, sumaž÷s ir kiaušinių dydis. Tačiau, toks sumažinimas galimas tik vištoms esant viresn÷ms nei 40 savaičių amžiaus.
Svarbiausia aminorūgštis veikianti kiaušinių svorį yra metioninas. Metionino sumažinimas antrame paukščių auginimo laikotarpyje yra kitas būdas kontroliuoti kiaušinių svorį. Tai yra labai geras balansas tarp pastovios kiaušinių produkcijos ir kiaušinių svorio kontrol÷s. (http://www.thepoultrysite.com/articles/460/management-and-control-of-egg-size)
Vištoms senstant kiaušiniai did÷ja. Atsižvelgiant į linijų derinių ypatumus, pirmųjų kiaušinių svorio vidurkis buna apie 47 g, toliau kiaušinių svoris greitai padid÷ja iki 60 g, kai vištos sulaukia 34 savaičių amžių, toliau kiaušinių svoris did÷ja l÷čiau, iki 62 savaičių amžiaus jis pasiekia 68 g.
15
1.1.8 lentel÷je parodyta kiaušinių svorio vidurkio dinamika priklausomai nuo vištų amžiaus.
1.1.8 lentel÷. Kiaušinių svorio dimamika priklausomai nuo vištų amžiaus.
Amžius sav. Svoris, g
24 47,0 26 50,0 28 56,0 30 58,0 32 59,0 34 60,0 36 61,0 38 62,0 40 63,0 42 64,0 44 65,0 46 65,5 48 66,0 50 66,3 52 66,6 54 66,9 56 67,2 58 67,5 60 67,8 62 68,0
Kiaušinių dydis įtakoja viščiukų svorį. (žr. 1.1.9 lentele).
1.1.9 lentel÷. Vienadienių viščiukų svoris priklausomai nuo inkubacinių kiaušinių svorio.
Inkubacinių kiaušinių svoris, g Viščiukų svoris, g
50 32,5 52 33,5 54 34,5 56 35,5 58 36,5 60 37,5 62 38,5 64 39,5 66 40,5 68 41,5
(Leeson and a., 2000)
Norint užtikrinti maksimalų viščiukų broilerių auginimo intensyvumą tikslingiausia auginti vienadienius viščiukus, kurie sveria ne mažiau 40 – 42 g.
16
1.2 MöSINIŲ VIŠTŲ TöVŲ PULKO LAIKYMO ANALIZö
Paukščių laikymo patalpa turi būti sausa, gerai v÷dinama, sienos ir lubos turi būti lygios, be plyšių, kad negal÷tų apsigyventi ekto parazitai. Grindys gali būti betonin÷s, plūkto molio ar kitokios. Ant grindų pilama apie 10 cm, po lesalin÷m 4 cm kraiko, kuris keičiamas tik pasibaigus produktyvumo periodui. Esant reikalui, kraikas permaišomas, perkasamas, kad nesusidarytų dr÷gna pluta.
Paukščių talpinimo tankis nurodytas 1.2.1 lentel÷je.
1.2.1 lentel÷. Paukščių talpinimo tankis priklausomai nuo amžiaus. Paukščių amžius,
sav.
Gaidžiai, vnt. į 1 m2 Vištos, vnt. į 1 m2
0 – 20 3 - 4 4 - 7
20 – 64 3,5 – 5,5 3,5 – 5,5
Labai svarbu yra temperatūros režimas. Optimali temperatūra paukštid÷je yra 18 – 22 ˚C. Jeigu patalpoje temperatūra aukštesn÷, kiaušiniai būna smulkūs, su prastu lukštu, o jeigu žemesn÷ – vištos sulesa daugiau lesalų ir mažiau padeda kiaušinių. Nukritus temperatūrai žemiau 0 ˚C, vištos gali nustoti d÷ti kiaušinius.
Oro apykaita sakaičiuojama priklausomai nuo paukščių skaičiaus ir svorio. (Справочник по содержанию родительского стада Ross 308, 2008)
Pagal europos standartus amoniako leidžiama 20 ppm, CO2 – 3,000 ppm, CO – 10
ppm. (Leeson and a., 2000) (Tarybos direktyva 2007/43/EB) Optimali dr÷gm÷ paukštid÷j yra 60 – 70 %.
Girdymo frontas esant nipelinei girdimo sistemai nurodytas 1.2.2 lentel÷je. 1.2.2 lentel÷. Girdymo frontas priklausomai nuo amžiaus
Paukščių amžius, sav.
Paukščių skaičius į 1 nipelį
0 – 20 8 – 12
20 – 64 6 – 10
Laikant suaugusias vištas jų produktyvumui labai didel÷s įtakos turi šviesos režimas. Labai intensyvus apšvietimas vištoms nereikalingas. Kad vištos būtų produktyvios, pirmomis augimo savait÷mis pakanka 10 – 20 liuksų. Vištoms prad÷jus d÷ti, apšvietimas padidinamas iki 30
17
liuksų. Pastovus per didelis apšvietimas, ypač esant padidintam paukščių tankiui, gali sukelti kanibalizmą. (Lewis and a., 2006)
Šviesos režimas m÷sinių vištų t÷vų pulkams nurodytas 1.2.3 lentel÷je. 1.2.3 lentel÷. Šviesos režimas priklausomai nuo paukščių amžiaus. Paukščių amžius
dienos savait÷s
Šviesa, val. Šviesos intensyvumas paukštid÷je, lx 1 23 2 23 3 19 4 16 5 14 6 12 7 11 8 10 9 9 10-139 11 10 - 20 140 20 12 147 21 12 154 22 13 161 23 13 168 24 14 175 25 14 182 26 15 189-448 27-64 15 30 - 60
Tačiau šviesos trukm÷ ir intensyvumas turi būti reguliuojami priklausomai nuo paukščių elgsenos, produktyvumo ir fiziologin÷s būkl÷s. (Справочник по содержанию родительского стада Ross 308, 2008)
Lesinimo frontas nurodytas 1.2.4 lentel÷je.
1.2.4 lentel÷. Lesinimo frontas priklausomai nuo paukščių amžiaus. Lesinimo frontas vienam paukščiui, cm Paukščių amžius, sav.
Vištos Gaidžiai
0 – 5 5 cm 5 cm
5 – 10 10 cm 10 cm
10 – 20 15 cm 15 cm
20 – 64 15 cm 18 cm
18
1.3 INKUBACINIŲ KIAUŠINIŲ KOKYBöS ANALIZö
Inkubuojamų kiaušinių svoris turi būti vidutinis arba kiek didesnis už viso paukščių pulko vidutinį svorį. (Juškien÷ ir kt., 2004) Vištų kiaušiniai tur÷tų sverti 52 – 65 g. (Зипер, 2003) (Зипер, 2001) Oro kamera turi būti bukajame kiaušinio gale, nejudanti, jos skersmuo – ne didesnis kaip 15 mm, o aukštis – 20 – 25 mm. Jei kamera didesn÷, reiškia, kad iš jos išgaravo daug vandens, ir inkubacijai tokie kiaušiniai netinka. Kiaušinio trynys turi būti centre ir vartant mažai jud÷ti. Baltyme netur÷tų būti intarpų, o vytuliai silpnai matomi. (Juškien÷ ir kt., 2004)
Kiaušinių sv÷rimas
Kiaušinių sv÷rimo pranašumas yra tas, kad kiekvieną dieną sveriant nustatoma kiaušinių svorio keitimosi tendenciją. Tos tendencijos analiz÷ naudinga pulko įvertinimui.
Sverti reikia mažiausiai 90 kiaušinių, geriausiai surinktus ryte, išskyrus dvitrynius ir įskilusius kiaušinius. Kasdieniai kiaušinių sv÷rimai parodo pontencialias problemas, kurios turi būti ištirtos nedelsiant.
Per mažas kiaušinių svoris gali būti jei: • Paukščiai lesinami nepakankamai,
• Per mažai energijos ir baltymų lesluose, • Nepakankamas aprūpinimas vandeniu, • Ligos,
• Temperatūros kitimas paukšdid÷je, • Paukščiai per mažo svorio.
Per didelis kiaušinių svoris gali būti jei: • Paukščiai lesinami per gausiai,
• Per daug energijos ir baltymų lesaluose, • Paukščiai per didelio svorio.
Kiaušinių surinkimas
• Kiaušiniai turi būti renkami mažiausiai 4 kartus dienoje, o per produktyvumo periodo piką rekomenduojama 6 kartus. (Зипер, 2001)
• Kiaušinių surinkimas iš mechaninių lizdų turi būti vykdomas laiku, siekiant išvengti išankstynio embrionų vystymosi.
• Kiaušinių surinkimas nuo kraiko mažina vienadienių viščiukų tinkamumą tolimesniam auginimui. Kiaušinių surinktų nuo kraiko negalima d÷ti į lizdus. Tokie kiaušiniai turi būti surenkami ir sudedami atskirai nuo kiaušinių iš lizdų ir aiškiai identifikuojami.
19
Jeigu kiaušiniai nuo kraiko bus inkubuojami, rekomenduojama juos komplektuoti ir perinti atskiruose inkubavimo spintuose.
• Rankų plovimas prieš ir po kiaušinių rinkimą ir tvarkymą yra privalomas.
• Siekiant užkirsti kelią kiaušinių dužiams, jie visada turi būti renkami atsargiai. Kiaušiniai turi būti renkami į plastikinius ar pluoštinius d÷klus. D÷klai su kiaušiniais turi būti sukraunami ir gabenami trimis aukštais. Nepatariama naudoti krepšelių ar kibirų nes jų naudojimo rezultate atsiranda daugiau dužio ir užsikr÷timo.
Kiaušinių kokyb÷
Siekiant gauti geresnę viščiukų išeigą, reikia atsisakyti netinkamų perinimui kiaušinių, tai yra:
• Nešvarių, • Suskilusių, • Mažų,
• Labai didelių ir dvitrynių, • Su prastu lukštu,
• Deformuotų.
Ant nešvarių kiaušinių lukšto palyginus su švariais kiaušiniais yra dešimtimis ir net šimtais kartų daugiau mikroorganizmų, kas ir predisponuoja daug greitesnį jų patekimą į kiaušinį. Plauti kiaušiniai nebeturi lukšto plevel÷s, tod÷l netenka didesnę dalį apsauginių savybių ir apsikrečia mikroorganizmais dar greičiau. Netinkami kiaušiniai turi būti saugomi atskirai nuo inkubacinių kiaušinių. Kiaušiniai į pad÷klą dedami smailiu galu žemyn. Kiaušinių apdorojimo kambaryje turi būti palaikoma švara ir tvarka. Kiaušinių saugykloj turi būti palaikoma ir kenk÷jų kontrol÷. (Cobb – vantress.com. Breeder Management Guide, 2008)
20
1.4 DEZINFEKCIJA
M÷sinių vištų t÷vų pulkų paukštidžių, visų įrengimų, aplinkos ir kliaušinių dezinfekcija yra esmin÷ biosaugos dalys. Dažniausiai naudojamos 5 pagrindin÷s veikliosios medžiagos:
Chloras – yra palyginti nebrangus ir veiksmingas. Broilerių t÷vinių pulkų fermose, chloras pirmiausiai naudojamas vandens linijų dezinfekcijai. Chloras užmuša didelę grupę bakterijų ir virusų, geriausiai veikia kai pH 7,2 – 7,4. Tačiau chloras sukelia paukštid÷s įrengimų koroziją.
Fenolio junginiai – naudojami dažniausiai valant aplink paukštides. Fenolio junginių yra ribotas aktyvumo laikas prieš virusus. Fenolis pasižymi bekteriocidiniu veikimu ir pakankamai gerai veikia naudojant dezinfekavimui organines medžiagas. Fenoliai yra dirgikliai ir gali būti gana toksiški paukščiamas ir žmon÷ms.
Jodas – yra labiau stabilus, negu chloras, bet jis ramiai inaktyvuoja organines medžiagas. Naudojant teisingai, jodo komponentai yra vieni iš saugiausių naudojamų paukštid÷s dezinfekantų, jodas taip pat naudojamas rankų plovimui.
Amonio junginiai – yra naudojami plačiai paukštidžių, įrengimams, kiaušinių sanitarijai ir inkubatoriaus valymui. Amonio junginių pranašumas yra tas, kad jis beskonis, bekvapis ir nedirginantis. Bet jis n÷ra efektyvus, esant labai dideliam organinių medžiagų kiekiui, ar prieš pseudonomo bakterijas.
Formalinas/formaldehidas – skystas formalinas ar formaldehido dujos yra neabejotinai labiausiai efektyvus, norint pagerinti sanitarinę būklę. Formalinas ir formaldehidas yra dirginantis ir toksiški. Formaldehidas veikia netgi esant kai kurioms organin÷ms medžiagoms. Gali būti naudojamas efektyviai sterilizuoti pastatus ir įrengimus. Geriausiai veikia esant aukštai temparatūrai ir dideliam dr÷gnumui. (Leeson and a., 2000)
Dedamus į inkubatorių kiaušinius reikia dezinfekuoti. Tai didina prieauglio išeigą, taip pat apsaugo embrionus nuo įvairių ligų sukel÷jų. Dezinfekuojama dažniausiai formaldehido garais atskiroje patalpoje arba specialioje kameroje. Kubiniam metrui kameros imama 30 ml formalino, 20 ml vandens ir 20 g kalio permanganato. Formalino tirpalas supilamas į molinį arba emaliuotą indą ir dedamas į kamerą. Į tirpalą atsargiai įpilama kalio permanganato. Reakcijos metu išsiskiria formaldehidas. Ekspozicija – 30 min. nuo reakcijos pabaigos. Susidarę kenksmingi formaldehido garai pašalinami ventiliatoriumi.
Neturint atskirų patalpų, kiaušinius galima dezinfekuoti inkubatoriuje. Tam naudojama tik pus÷ min÷tų medžiagų kiekio. Po dezinfekcijos garai neutralizuojami amoniaku. (Aniulien÷, 2004)
21
1.5 KIAUŠINIŲ SANDöLIAVIMAS
Maksimalus išsiritimas ir viščiukų kokyb÷ gali būti pasiekta kada kiaušiniai laikomi optimaliuose sąlyguose tarp d÷jimo ir aplinkos inkubatoriuje.
Pagrindiniai kiaušinių saugojimo reikalavimai:
• Kiaušiniai turi būti surenkami iš fermų ir transportuojami į peryklą mažiausiai du kartus savait÷je.
• Išskiriamos trys saugojimo zonos: kiaušinių saugojimo patalpa paukštid÷je, transportas ir perykloje. Šiuose zonose yra svarbu kaip įmanoma vengti staigių temperatūros ir dr÷gm÷s pokyčių, kurie gali sukelti kondensato susidarymą ant kiaušinių, ir kiaušiniai gali tapti per v÷sūs ar per šilti.
• Paskutiniai tyrimai parod÷, kad kiaušiniai turi būti palaipsniui atv÷sinami nuo pad÷jimo momento iki peryklos kiaušinių saugyklos, kur turi būti v÷siausias taškas. Nuo to taško, prieš pastatant kiaušinius į inkubatorių, kiaušiniai turi būti šildomi iki inkubacijos temperatūros.
• Tempetarūros kitimas kiaušinių saugojimo metu gali būti ankstyvų embrionų mirčių ir prastesn÷s viščiukų kokyb÷s priežastimi. (Cobb – vantress.com. Breeder Management Guide, 2008)
Kiaušinių sand÷liavimo trukm÷:
1. Ilga kiaušinių sand÷liavimo trukm÷ didina inkubacijos laiką. Vidutiniškai, viena kiaušinių laikymo diena, prailgina inkubaciją viena valanda. Tai reikia tur÷ti omenyje, dedant kiaušinius į inkubatorių. Tam, kad švieži kiaušiniai ir palaikyti kiaušiniai būtų įd÷ti skirtingu metu.
2. Ilgas kiaušinių sand÷liavimas mažina viščiukų išeigą. Ilgesn÷ kiaušinių sand÷liavimo trukm÷ su kiekviena diena mažina viščiukų išeigą nuo 0,5 iki 1,5 proc.
3. Ilgas kiaušinių sand÷liavimas neigiamai veikia ir viščiukų kokybę. Broileriai, išsiritę iš kiaušinių, kurie buvo saugomi 14 dienų ir daugiau, svorio priaugs mažiau. (Cobb – vantress.com. Hatchery Management Guide, 2008)
Teisinga temperatūra ir dr÷gm÷ kiaušinių transportavimo ir saugojimo metu stipriai įtakoja maksimalią viščiukų išeigą. Tinkamos sąlygos priklauso nuo kiaušinių saugojimo laiko, kaip parodyta 1.5.1 lentel÷je. (Справочник по содержанию родительского стада Ross 308, 2008)
1.5.1 lentel÷. Temparatūra ir dr÷gm÷ priklausomai nuo kiaušinių sand÷liavimo laiko. Sand÷liavimo trukm÷, d Temperatūra, ˚C Santykin÷ dr÷gm÷, %
1 - 3 19 70 - 75
22
1.6 KIAUŠINIŲ INKUBAVIMO REŽIMAS
Inkubatorius – tai aparatas, kuriame palaikoma temperatūra, dr÷gm÷, oro jud÷jimas, vartomi kiaušiniai. Inkubacinis režimas palaikomas automatiškai. Į inkubarorių dedamų kiaušinių temperatūra turi būti +18 – 20 ˚C. Šaltų kiaušinių į inkubatorių d÷ti negalima, nes ant jų kondensuojasi dr÷gm÷, d÷l to temperatūra ilgai nepakyla iki normos. Iki normos temperatūra ir dr÷gm÷ turi pakilti per 4 -5 val. Sud÷jus kiaušinius, reikia patikrinti, ar vartomi kiaušiniai neiškris, kontroliuoti inkubatoriaus darbo režimą. Dedant kiaušinius į inkubatorių, reikia laikytis šių reikalavimų: temperatūra - +37,5 ˚C, santykinis oro dr÷gnumas – 49 – 52 %, sietų vartymosi periodiškumas per valandą – 1.
Vištų kiaušinių skilimas inkubuojant prasideda po 18 – 18,5 parų. Skilimo metu kiaušiniai nebevartomi, sudedami horizontaliai. Inkubatoriuje palaikoma +36,9 – 37 ˚C temperatūra, santykinis oro dr÷gnumas – 68 – 74 %. (Juodka R., 1999) (Juškien÷ ir kt., 2004)
Optimalios temperatūros sutrikimai nevienodai veikia embrionų augimą įvairiose jų vystymosi stadijose. Jei kiaušiniai perkaitinami per pirmąsias 12 perinimo valandų (iki 42 ˚C), embrionai žūva per pusvalandį. Antrą ir trečią perinimo parą, temperatūrai pasiekus 39 ˚C, pastebimi įvairūs embrionų galvos išsigimimai, o ketvirtą ir penktą perinimo dieną – vidaus organų pakitimai. Kiaušinių perkaitinimas antrojoje perinimo pus÷je pavojingesnis negu pirmojoje. Ant alantojaus ir amniono sienelių pastebimos vandeningos įvairaus dydžio pūslel÷s. Dažniausiai prieauglis pradeda ristis anksčiau, pablog÷ja perinimo rodikliai.
Alantojus – laikinas embriono organas, atliekantis kv÷pavimo, šalinimo ir maitinimo funkcijas.
Amnionas – peršviečiamas pūsl÷s pavidalo embriono apvalkalas.
Temperatūros kritimas inkubatoriuje iki 20 ˚C nesukelia embrionų patologijos, tik užsitęsia perinimo laikas.
Dr÷gm÷s kiekis inkubatoriuje yra svarbus fizinis veiksnys, veikiantis embriono vystymąsi. Jei jos būna daugiau negu reikia, daugelis embrionų nepaj÷gia praskelti lukšto ir žūva, o likę gyvi būna silpni, negyvybingi.
Oras inkubatoriuje turi būti maišomas ventiliatoriumi tam, kad vienodžiau šildytų kiaušinius viršutiniuose ir apatiniuose sietuose. (Aniulien÷, 2004)
Prieauglis išimamas, kai paukščiukų pūkai būna pilnai išdžiūvę. Daugiausia viščiukų išskyla 21,0 – 21,5 inkubacijos parą. Po skilimo inkubatorius ir sietai turi būti gerai išplaunami ir išdezinfekuojami. (Juškien÷ ir kt., 2004)
23 Dažniausiai pasitaikančios perinimo klaidos: • Kiaušinių peršildymas pirmomis perinimo dienomis; • Staigus trumpalaikis arba ilgalaikis peršildymas; • Nepakankamas kiaušinių šildymas;
• Dr÷gm÷s trūkumas arba perteklius;
24
2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA
Darbas buvo atliktas AB „Vilniaus paukštynas“ ir LVA Paukščių lesalų ir paukštininkyst÷s produktų laboratorijoje prie gyvulininkyst÷s katedros.
AB Vilniaus paukštynas veiklą prad÷jo 1964 metais. Per 45 metus sukaupta didžiul÷ patirtis, brandžios tradicijos ir darbuotojų sumanumas bei profesionalumas ypač sustiprino įmon÷s konkurencingumą ir pad÷jo tapti šios rinkos lydere.
12 kilometrų nuo Vilniaus, Rudaminoje, įsikūrusi bendrov÷ visiškai atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Paukščių skerdimą nuolat prižiūri ne tik Maisto ir veterinarijos tarnyba bei mikrobiologijos laboratorija, bet ir kvalifikuoti paukštyno specialistai, tod÷l į parduotuves patenkantys gaminiai yra itin kruopščiai patikrinti. Puikią kokybę taip pat užtikrina įmon÷je įdiegti HACCP, 0BRC ir ISO 22000 kokyb÷s standartai.
Kad gal÷tum÷te m÷gautis gardžiais ir kokybiškais vištienos gaminiais, viščiukai turi būti auginami puikiomis sąlygomis, gauti visaverčio lesalo bei šilumos, juos turi prižiūr÷ti kvalifikuoti veterinarai. Atsinaujinęs Vilniaus paukštynas ne tik atitinka visus šiuos reikalavimus, bet ir yra pats moderniausias Baltijos šalyse.
Naudojant šiuolaikišką įrangąVilniaus paukštyne • auginami veislinių vištų t÷vų pulkai,
• skerdžiami užauginti broileriai, • gaminami broilerių m÷sos gaminiai.
Kiekvieną dieną Vilniaus paukštyno vištos sudeda per 50 tūkstančių kiaušinių, inkubatoriuje išsirita nuo 30 iki 50 tūkstančių viščiukų, paruošiama per 80 tonų broilerių m÷sos ir į Lietuvos bei kitų šalių prekybos centrus išvežama daugiau nei 100 rūšių vištienos gaminių. Šviežia ir šaldyta, virta ir rūkyta paukštiena, dešros, dešrel÷s, vyniotiniai, įvairūs pusgaminiai ir šašlykai – visi Vilniaus paukštyno gaminiai gars÷ja aukšta kokybe ir puikiu skoniu. (http://www.paukstynas.lt/index.php?s_id=40&lang=lt)
Tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie Vilniaus paukštyne auginamų linijų derinių Cobb 500 ir Ross 308 paukščių laikymo ir lesinimo sąlygas, apie inkubacinių kiaušinių atrinkimą, dezinfekciją, sand÷liavimą, inkubavimą. Suaugusios abiejų linijų derinių vištos, kurių kiaušiniai buvo renkami inkubavimui, buvo laikomos atskiruose paukštid÷se ant gilaus kraiko, vienodomis laikymo sąlygomis, kurios atitiko linijų derinių Cobb 500 ir Ross 308 zootechninius reikalavimus bei rekomendacijas.
Kiaušinių rinkimo inkubacijai metu paukščiai buvo lesinami vienodais kombinuotais lesalais, kurių maistingumas buvo: 15,52 % žaliujų baltymų, 4,88 % žaliųjų riebalų, 2814 kcal
25
apykaitin÷s energijos/kg, 3,20 % žalios ląstelienos, 3,58 % kalcio, 0,66 % fosforo, 0,46 % isisav. fosforo, 0,15 % natrio, 0,64 % kalio, 0,26 % magnio, 0,32 % - natrio chlorido, 0,81 % lizino, 0,72 % isisav. lizino, 0,19 % triptofano, 0,54 % treonino, 0,21 % chloro, 0,31 % cistino, 0,21 % natrio chlorido, 0,78 % metionino+cistino, 1,54 % linolin÷s rugšties, 0,48 % metionino, 2,36 žaliųjų pelenų, 3,52 cukraus, 45,53 % krakmolo, 14000 TV Vit. A, 100 mg Vit. E, 4500 TV Vit. D.
Tyrimo metu buvo fiksuojama: Gaidžių ir vištų kritimas, D÷slumas,
Viščiukų išeiga, Apvaisinimas,
Lesalų sąnaudos 10 kiaušinių pagaminti.
Viščiukai nuo 0 iki 24 savait÷s buvo vakcinuojami pagal bendrov÷je patvirtintą programą, ES patvirtintomis vakcinomis. Viščiukai buvo vakcinuojami prieš:
Mareko ligą, Gamboro ligą, Infekcinį bronchitą, Njukaslio ligą,
TRT (didelių galvų ligą) Reo virusą.
Kiaušinių d÷jimo periodu abiejų linijų derinių inkubaciniai kiaušiniai buvo imami po 30 vnt. kas m÷nesį. Kiaušiniai buvo imami švarūs. Paukščiai buvo sveiki ir normaliai d÷slūs, vištų ir gaidžių santykis – 10 : 1. Tiriami inkubaciniai kiaušiniai buvo Lietuvos veterinarijos akademijos Paukščių lesalų ir paukštininkyst÷s produktų laboratorijoje, naudojant automatinį kiaušinių parametrų analizatorių „Egg Multi-tester EM-5200“, kiaušinių laukšto tvirtumui nustatyti – „Egg Shell Force Gauge“, kiaušinių formos indekso matuoklį ir laboratorines svarstykles lukšto svoriui nustatyti.
Tiriant buvo nustatomi: • Kiaušinių svoris, • Hafo vnt,
• Trynio spalvos intensyvumas, • Baltymo aukštis,
• Lukšto stiprumas, • Lukšto svoris,
26 • Lukšto storis,
• Trynio pH.
Abiejų linijų derinių inkubacinių kiaušinių tyrimo rezultatai buvo apdoroti panaudojant duomenų vertinimo statistinį paketą „STATISTIKA“ ir buvo atliktas linijų derinių Ross 308 ir Cobb 500 inkubacinių kiaušinių kokyb÷s palyginamasis įvertinimas. Statistiškai reikšmingi skirtumai laikomi kai p < 0,05. Vertinant kiaušinių kokyb÷s rezultatus p < 0,05.
Mokslinis tyrimas atliktas laikantis 1997 11 06 „ Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo“ Nr. 8 – 500 (“Valstyb÷s žinios”, 1997 11 28, Nr. 108) bei poįstatyminių aktų – LR Valstybin÷s veterinarin÷s tarnybos įstatymų: „D÷l laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ (1998 12 31, Nr. 4 – 361) ir “D÷l laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams (1999 01 18, Nr. 4 – 16)
27
3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ ĮVERTINIMAS
3.1 T÷vinio pulko auginimo proceso aprašymas
Kiaušinių d÷jimo periodu, kaip ir auginimo metu, griežtai kontroliuojamas paukščių svoris. Gaidžiai ir vištait÷s iki 35 savaičių amžiaus sveriami kiekvieną savaitę, o vištait÷s virš 35 savaičių – kas antrą savaitę. Kiekvieną dieną sveriami kiaušiniai ir nustatomas jų vidutinis svoris. Paukščių lesinimo norma nustatoma atsižvelgiant į jų d÷slumą, kūno ir kiaušinių svorius. Gaidžiai ir vištos lesinami atskirai, kad negal÷tų lesti vieni kitų lesalo ir gautų jiems reikiamą lesalo kiekį.
Vištid÷se kiaušiniai iš lizdų ir nuo kraiko surenkami ne rečiau kaip kas 2 valandos. Kiaušiniai rūšiuojami, atskiriant kiaušinius tinkamus inkubavimui. Inkubavimui skirti kiaušiniai turi būti reikiamo svorio (ne mažiau kaip 50 gramų), taisyklingos formos, sveiku lukštu, švarūs. Iš vištidžių kiaušiniai surenkami 3 kartus per dieną. Surinkti inkubaciniai kiaušiniai pristatomi į kiaušinių sand÷lį, paskui transportuojami į inkubavimo cechą, kur jie ir dezinfekuojami.
Paukščių laikymo aplinkoje neleidžiama gyventi ir daugintis laukiniams paukščiams. Paukštid÷se ir šalia jų nuolatos naikinami graužikai, esant reikalui pastatai apruošiami insekticidais pagal patvirtintą kenk÷jų kontrol÷s programą. Vykdoma nuolatin÷ paukščių sveikatingumo ir jų gyvenamos aplinkos kontrol÷ (Salmonelioz÷s ir mikoplazmoz÷s steb÷sena ir kontrol÷), griežtai laikomasi nustatytų sanitarinių – higieninių reikalavimų, ribojamas transporto ir žmonių jud÷jimas. Pašaliniai žmon÷s ir transportas į paukščių laikymo teritorijas neįleidžiami.
Išvežus paukščius iš paukštid÷s pastatas, pagal patvirtintą paukštidžių paruošimo programą, valomas, plaunamas, dezinfekuojamas ir po sanitarinio tarpo ruošiamas naujos paukščių partijos pri÷mimui.
3.2 Vištų d÷jimo intensyvumo tyrimo rezultatai ir įvertinimas
3.2.1 lentel÷je pateiktas linijų derinių Cobb 500 ir Ross 308 planuojamas ir faktinis d÷jimo intensyvumas pradinei vištai.
3.2.1 lentel÷. Cobb 500 ir Ross 308 planuojamas ir faktinis d÷jimo intensyvumas pradinei vištai nuo 24 iki 58 savait÷s.
Cobb 500 Ross 308 Savait÷s Planuojamas d÷jimo intensyvumas pradinei vištai, % Faktinis d÷jimo intensyvumas pradinei vištai, % Planuojamas d÷jimo intensyvumas pradinei vištai, % Faktinis d÷jimo intensyvumas pradinei vištai, % 24 5 0 11,6 22,0
28 3.2.1 lentel÷s tęsinys. 25 15 11,4 32,3 49,9 26 40 36,2 51,0 67,3 27 57 59,5 71,7 77,5 28 72 73,5 82,0 79,3 29 77 79,0 84,3 79,5 30 80 81,5 84,0 78,7 31 81 82,1 83,6 78,3 32 81 81,5 82,3 77,7 33 80 81,3 81,0 76,5 34 79 79,4 79,9 75,9 35 78 78,3 78,6 75,0 36 77 76,9 77,4 73,3 37 76 76,6 76,1 73,0 38 75 72,3 75,0 71,2 39 74 72,7 73,7 70,9 40 73 71,4 72,6 69,1 41 72 68,4 71,3 67,0 42 71 64,9 70,0 66,5 43 70 63,9 68,9 63,8 44 69 60,0 67,6 60,5 45 68 58,3 66,4 56,9 46 67 58,2 65,1 54,6 47 66 56,8 64,0 51,4 48 65 56,0 62,7 48,9 49 64 52,4 61,6 47,1 50 63 51,8 60,3 46,2 51 62 50,8 59,1 42,8 52 61 50,0 57,9 41,5 53 60 50,8 56,6 38,3 54 59 48,0 55,4 38,6 55 58 48,0 54,1 37,5 56 57 45,0 53,0 35,8 57 56 43,1 51,7 34,6 58 55 40,0 50,6 0
Iš 3.2.1 lentel÷je pateiktų duomenų matome, kad linijų derinio Cobb 500 d÷jimo intensyvumas pradinei vištai iki 38-os savait÷s buvo pagal rekomendacijas, pasiektas d÷jimo intensyvumo pikas, bet nuo 38-os savait÷s d÷slumas prad÷jo gana žymiai maž÷ti. To priežastimi buvo vištų ligos: prolapsusas, alimentarin÷ distrofija ir tendonitas su antrine stafilokokine infekcija. Linijų derinio Ross 308 pulko vištos kiaušinius prad÷jo d÷ti anksčiau, d÷l to iki 27-os savait÷s amžiaus d÷jimo intensyvumas buvo didesnis, nei buvo planuojama, bet nuo 27 savait÷s d÷slumas visą laiką buvo žymiai mažesnis, nebuvo pasiektas d÷jimo intensyvumo pikas. To priežastimi buvo vištų ligos: prolapsusas, alimentarin÷ distrofija ir peritonitas. Peritonitą sukelia ankstyvas lytinis subrendimas, d÷l per didel÷s stimuliacijos šviesa. Taip pat linijų derinio Ross 308 buvo didesnis vištų talpinimo tankis, palyginus su Cobb 500. Linijų derinio Ross 308 jis buvo 5,9 vištos į 1 m2, o Cobb 500 atitinkamai 5,2.
29
Norint užtikrinti maksimalų vištų d÷jimo intensyvumą, svarbu skirti didelį d÷mesį ligų prevencijai, taip pat stresinių faktorių prevencijai, susijusių su lesinimo procesų ir vištų talpinimo tankių. Vištų talpinimo tankis turi būti 3,5 – 5,5 vištos į 1 m2. Labai svarbi teisinga vištų stimuliacija šviesa. Šviesos intensyvumas paukštid÷je nuo 0 iki 20-os sav. amžiaus turi būti ne didesnis 15 – 20 liuksų, o pasteb÷jus plunksnų lesinimą šviesos intensyvumas turi būti sumažintas iki 10 liuksų. Nuo 20-os sav. amžiaus šviesos intensyvumas paukštid÷je turi būti iki 30 liuksų.
3.3 Kiaušinių apvaisinimo tyrimo rezultatai ir įvertinimas
3.3.1 lentel÷je pateikti linijų derinių Cobb 500 ir Ross 308 planuojami ir faktiniai kiaušinių apvaisinimo rezultatai.
3.3.1 lentel÷. Cobb 500 ir Ross 308 planuojamas ir faktinis kiaušinių apvaisinimas nuo 24 iki 58 savait÷s.
Cobb 500 Ross 308 Savait÷s Planuojamas apvaisinimas, % Faktinis apvaisinimas, % Planuojamas apvaisinimas, % Faktinis apvaisinimas, % 24 86,0 0 0 0 25 88,6 0 0 0 26 91,0 87,8 90,6 60,3 27 91,7 89,6 91,6 79,4 28 92,4 90,3 92,9 80,0 29 93,0 88,4 93,4 81,6 30 93,7 93,3 94,1 78,3 31 93,9 92,5 94,6 86,0 32 94,1 92,9 94,9 85,4 33 94,3 90,0 95,3 88,7 34 94,5 93,6 95,7 86,3 35 94,7 94,3 95,7 84,2 36 94,9 96,2 95,5 89,6 37 94,8 93,4 95,3 87,8 38 94,7 94,7 95,1 85,4 39 94,7 92,3 94,8 89,1 40 94,6 92,0 94,6 84,5 41 94,5 92,9 94,4 82,3 42 94,4 91,2 94,2 79,4 43 94,3 90,0 94,0 79,2 44 94,2 89,4 93,8 78,9 45 94,2 93,4 93,5 81,2 46 94,1 90,0 93,2 76,5 47 94,0 90,0 92,8 76,4 48 93,9 94,5 92,3 79,6 49 93,8 91,2 91,8 77,6 50 93,7 89,3 91,4 77,8 51 93,6 88,9 90,9 76,5 52 93,4 88,9 90,4 72,7 53 93,2 84,9 89,9 74,2 54 93,0 80,0 89,4 67,8 55 92,9 80,7 89,0 76,7
30 3.3.1 lentel÷s tęsinys.
56 92,7 89,7 88,5 78,9
57 92,5 83,4 87,9 73,4
58 92,3 75,3 87,4 75,3
Iš 3.3.1 lentel÷je pateiktų duomenų matome, kad abiejų linijų derinių apvaisinimo procentas buvo mažesnis negu buvo planuojama, bet linijų derinio Cobb 500 apvaisinimo procentas palyginus su linijų derinio Ross 308 buvo žymiai didesnis. Kadangi abiejų linijų derinių paukščiai buvo laikomi vienodomis sąlygomis, vištų ir gaidžių santykis buvo vienodas, vištos ir gaidžiai lesinami vienodais lesalais, kiaušiniai renkami, saugomi, dezinfekuojami ir perinami vienodai, reiškia linijų derinys Cobb 500 apvaisinimo atžvilgiu yra žymiai geresnis negu Ross 308.
Didinant kiaušinių apvaisinimą reik÷tų kreipti didesnį d÷mesį į kai kurių mikroelementų, kaip Se ir Zn koncentraciją lesalose, bei vitaminų kiekiui, kurie sąlygoja kiaušinių apvaisinimą ir viščiukų išeigą. Tiesioginę įtaką kiaušinių apvaisnimui turi vitaminas E ir biotinas. Geresnę kiaušinių inkubaciją sąlygoja taip pat vit. E, B6, folio rūgštis ir biotinas. Kiaušinių
apvaisinimas priklauso nuo vištų fiziologinio stovio, tod÷l tikslinga didesnį d÷mesį skirti į tokius pašarų priedus, kurie gerintų virškinamojo trakto sveikatingumą. Eile tyrimų yra nustatyta teigiama priebiotikų įtaka žarnyno mikroflorai. Iki šiol paukštyne buvo naudojami prebiotinis preparatas alphamune, kuris sudarytas iš betagliukano. Betagliukano panaudojimas gali dalinai veikti imuninę sistemą, bet neskatina teigiamos mikrofloros vystymasį, tod÷l siūlau naudoti platesnio veikimo prebiotinius preparatus, kurie yra sudaryti iš betagliukanų, mananų ir mielių ląstelių sienelių. To pasekoje galima pagerinti vištų imuninę sistemą ir jų fiziologinę buklę.
3.3.2 lentel÷je pateikta m÷sinių vištų t÷vų pulko premikso sud÷tis. 3.3.2 lentel÷. M÷sinių vištų t÷vų pulko premikso sud÷tis.
Premikso kokybiniai parametrai Kiekis
Ca, % 6,71 P, % 0,24 Na, % 0,01 Mg, % 0,09 Lizinas, % 0,23 Metioninas, % 0,09
31 3.3.2 lentel÷s tęsinys. Metioninas+cistinas, % 0,21 Triptofanas, % 0,08 Treoninas, % 0,21 Cistinas, % 0,13 Vit. A, TV 14000 Vit. D, TV 4500 Vit. E, mg/kg 100 Vit. K, mg/kg 6 Vit. B1, mg/kg 3 Vit. B2, mg/kg 15 Vit. B6, mg/kg 6 Vit. B12, µg/kg 40 Nikotino r., mg/kg 50 Pantoteno r., mg/kg 20 Folio r., mg/kg 4 Biotinas, µg/kg 375 Cholin chloridas, mg/kg 702 Fe, mg/kg 50 Mg, mg/kg 120 Zn, mg/kg 100 Cu, mg/kg 12 I, mg/kg 2 Se, mg/kg 0,25 6-fitaz÷, FYT 750 Etoksikvinas, mg/kg 0,16 Kapsokvinas 66 %, mg/kg 0,25
Dabartinių metų naudojamas min÷tos sud÷ties premiksas, bet tikslinga gerinti jo sud÷ties kokybinius parametrus. Didinant vištų ir gaidžių išsaugojimą, kiaušinių apvaisinimą ir viščiukų išeigą tikslinga didinti vitaminų E, B6 ir biotino koncentracijas, t.y. atitinkamai 150 mg/kg,
32
3.4 Gaidžių svorio tyrimo rezultatai ir įvertinimas
3.4.1 lentel÷je pateikti linijų derinių Cobb 500 ir Ross 308 planuojami ir faktiniai gaidžių svorio rezultatai.
3.4.1 lentel÷. Cobb 500 ir Ross 308 planuojamas ir faktinis gaidžių svoris nuo 24 iki 58 savait÷s. Cobb 500 Ross 308 Savait÷s Planuojamas gaidžių svoris, g Faktinis gaidžių svoris, g Planuojamas gaidžių svoris, g Faktinis gaidžių svoris, g 24 3495 3669 3670 25 3630 3780 3874 26 3790 3931 3860 27 3880 3920 4012 28 3950 4079 3970 29 3995 4117 4010 4106 30 4041 4157 4040 31 4066 4183 4070 4169 32 4092 4204 4100 4206 33 4118 4228 4130 4238 34 4144 4252 4160 4274 35 4169 4278 4190 4305 36 4195 4220 37 4221 4314 4250 4369 38 4247 4280 39 4273 4356 4310 4426 40 4298 4340 41 4324 4414 4370 4488 42 4350 4400 43 4376 4461 4430 4511 44 4401 4460 45 4427 4526 4490 4578 46 4453 4520 47 4479 4574 4550 4636 48 4504 4580 49 4530 4610 4697 50 4556 4640 51 4582 4664 4670 4748 52 4607 4700 53 4633 4708 4730 54 4659 4760 4851 55 4685 4764 4790 56 4711 4820 4871 57 4736 4798 4850 58 4782 4880
Iš 3.4.1 lentel÷je pateiktų duomenų matome, kad abiejų linijų derinių gaidžių svoriai buvo nežymiai didesni, nei buvo planuojama ir tolygiai did÷jo pagal amžių.
Norint užtikrinti rekomenduojamą gaidžių svorį tikslingiausia yra nežymiai sumažinti lesalo normą.
33
3.5 Vištų svorio tyrimo rezultatai ir įvertinimas
3.5.1 lentel÷je pateikti linijų derinių Cobb 500 ir Ross 308 planuojami ir faktiniai vištų svorio rezultatai.
3.5.1 lentel÷. Cobb 500 ir Ross 308 planuojamas ir faktinis vištų svoris nuo 24 iki 58 savait÷s.
Cobb 500 Ross 308
Savait÷s Planuojamas vištų svoris, g Faktinis vištų svoris, g Planuojamas vištų svoris, g Faktinis vištų svoris, g 24 3039 3193 2950 25 3198 3090 3126 26 3311 3452 3220 27 3402 3330 3372 28 3470 3573 3420 29 3515 3612 3490 3565 30 3570 3634 3540 31 3595 3658 3555 3633 32 3615 3671 3570 3649 33 3635 3690 3585 3667 34 3655 3708 3600 3679 35 3675 3723 3615 3698 36 3695 3630 37 3715 3762 3645 3717 38 3735 3660 39 3755 3793 3675 3748 40 3770 3690 41 3785 3819 3705 3779 42 3800 3720 43 3815 3841 3735 3811 44 3830 3750 45 3845 3868 3765 3849 46 3860 3780 47 3875 3886 3795 3882 48 3890 3810 49 3905 3825 3907 50 3915 3840 51 3925 3904 3855 3921 52 3935 3870 53 3945 3919 3885 54 3955 3900 3952 55 3965 3927 3915 56 3975 3930 3971 57 3985 3932 3945 58 3995 3960
Iš 3.5.1 lentel÷je pateiktų duomenų matome, kad abiejų linijų derinių vištų svoriai buvo nežymiai didesni, nei buvo planuojama ir tolygiai did÷jo pagal amžių.
Norint užtikrinti rekomenduojamą vištų svorį tikslingiausia yra nežymiai sumažinti lesalo normą.
34
3.6 Gaidžių kritimo tyrimo rezultatai ir įvertinimas
3.6.1 lentel÷je pateikti linijų derinių Cobb 500 ir Ross 308 gaidžių kritimo rezultatai. 3.6.1 lentel÷. Cobb 500 ir Ross 308 gaidžių kritimas nuo 24 iki 58 savait÷s.
Cobb 500 Ross 308 Savait÷s Gaidžių kritimas/sav., vnt. Gaidžių kritimas/sav., % Gaidžių kritimas/sav., vnt. Gaidžių kritimas/sav., % 24 5 0,64 2 0,23 25 7 0,90 1 0,11 26 3 0,38 4 0,45 27 9 1,15 10 1,14 28 1 0,13 3 0,34 29 6 0,77 8 0,91 30 4 0,51 5 0,57 31 5 0,64 1 0,11 32 4 0,51 3 0,34 33 4 0,51 6 0,68 34 4 0,51 4 0,45 35 2 0,26 3 0,34 36 5 0,64 4 0,45 37 8 1,03 2 0,23 38 1 0,13 2 0,23 39 4 0,51 2 0,23 40 2 0,26 4 0,25 41 6 0,77 4 0,25 42 3 0,38 3 0,18 43 7 0,90 2 0,31 44 4 0,51 8 0,34 45 4 0,51 2 0,30 46 5 0,64 1 0,32 47 5 0,64 1 0,34 48 3 0,38 2 0,34 49 6 0,77 6 0,30 50 7 0,90 4 0,38 51 4 0,51 2 0,34 52 4 0,51 1 0,32 53 17 2,18 22 0,49 54 8 1,03 15 0,49 55 8 1,03 12 0,47 56 7 0,90 11 0,54 57 3 0,38 17 0,51 58 5 0,64 0 0 Viso: 180 23,08 177 20,11
Iš 3.6.1 lentel÷je pateiktų duomenų matome, kad per visą d÷jimo laikotarpį, tai yra nuo 24 iki 58 savait÷s, linijų derinio Cobb 500 gaidžių krito 2,97 procentais daugiau negu linijų derinio Ross 308. Gaidžių kritimo priežastis buvo kepenų riebalin÷ degeneracija. Ją gali sukelti gausi maistinių medžiagų koncentracijsa. Tikslinga gaidžiams gaminti atskirą lesalą, kuriame baltymų būtų 12 – 14 %, tačiau būtų padidintos būtinųjų amino rūgščių, kaip metionino, lizino ir treonino koncentracijos.
35
3.7 Vištų kritimo tyrimo rezultatai ir įvertinimas
3.7.1 lentel÷je pateikti linijų derinių Cobb 500 ir Ross 308 vištų kritimo rezultatai. 3.7.1 lentel÷. Cobb 500 ir Ross 308 vištų kritimas nuo 24 iki 58 savait÷s.
Cobb 500 Ross 308 Savait÷s Vištų kritimas/sav., vnt. Vištų kritimas/sav., % Vištų kritimas/sav., vnt. Vištų kritimas/sav., % 24 8 0,10 26 0,30 25 29 0,38 25 0,29 26 27 0,35 32 0,37 27 32 0,42 31 0,35 28 31 0,41 52 0,59 29 17 0,22 42 0,48 30 20 0,26 57 0,65 31 25 0,33 45 0,51 32 6 0,08 34 0,39 33 19 0,25 38 0,43 34 13 0,17 33 0,38 35 16 0,21 33 0,38 36 12 0,16 19 0,22 37 9 0,12 15 0,17 38 18 0,24 15 0,17 39 15 0,20 19 0,22 40 10 0,13 22 0,25 41 31 0,41 22 0,25 42 45 0,59 16 0,18 43 21 0,27 27 0,31 44 22 0,29 30 0,34 45 21 0,27 26 0,30 46 13 0,17 28 0,32 47 16 0,21 30 0,34 48 11 0,14 30 0,34 49 14 0,18 26 0,30 50 35 0,46 33 0,38 51 41 0,54 30 0,34 52 20 0,26 28 0,32 53 47 0,61 43 0,49 54 25 0,33 43 0,49 55 24 0,31 41 0,47 56 21 0,27 47 0,54 57 38 0,50 45 0,51 58 36 0,47 0 0 Viso: 788 10,30 1083 12,37
Iš 3.7.1 lentel÷je pateiktų duomenų matome, kad per visą d÷jimo laikotarpį, tai yra nuo 24 iki 58 savait÷s, linijų derinio Cobb 500 krito 788 vštos, o linijų derinio Ross 308 atitinkamai 1083. Skaičiuojant procentaliai linijų derinio Ross 308 krito 2,07 procentais daugiau vištų negu linijų derinio Cobb 500. Vištų kritimo priežastimis buvo tokios ligos, kaip peritonitai, prolapsusai ir alimentarin÷ distrofija. Peritonitus ir prolapsusus dažniausiai sukelia per didel÷ stimuliacija šviesa, siekiant reguliuoti vištų svorį. Taip pat peritonitus gali sukelti E. coli.
36
Siekiant sumažinti vištų kritimo procentą svarbu skirti didelį d÷mesį ligų prevencijai, stresinių faktorių prevencijai ir teisingai vištų stimuliacijai šviesa. Būtinas griežtas laikimasis nustatytų sanitarinių – higieninių reikalavimų.
3.8 Kiaušinių svorio rezultatai ir įvertinimas
3.8.1 lentel÷je pateikti linijų derinių Cobb 500 ir Ross 308 planuojamo ir faktinio kiaušinių svorio rezultatai.
3.8.1 lentel÷. Cobb 500 ir Ross 308 planuojamas ir faktinis kiaušinių svoris nuo 24 iki 58 savait÷s. Cobb 500 Ross 308 Savait÷s Planuojamas kiaušinių svoris, g Faktinis kiaušinių svoris, g Planuojamas kiaušinių svoris, g Faktinis kiaušinių svoris, g 24 48,0 47,1 48,0 47,6 25 50,0 48,7 50,3 49,2 26 52,8 50,1 52,2 51,2 27 55,0 52,9 53,9 53,2 28 56,2 55,9 55,3 55,4 29 57,1 56,8 56,5 56,7 30 57,9 57,6 57,5 57,6 31 58,7 58,8 58,4 58,5 32 59,5 60,3 59,2 59,3 33 60,3 61,0 59,8 60,0 34 61,0 61,6 60,4 60,6 35 61,7 62,9 60,9 61,1 36 62,4 63,8 61,3 62,2 37 63,0 64,1 61,7 62,6 38 63,4 64,4 62,1 63,0 39 63,8 64,9 62,4 64,1 40 64,2 65,5 62,8 64,9 41 64,6 65,8 63,1 65,2 42 65,0 66,2 63,4 65,5 43 65,4 66,9 63,7 65,7 44 65,8 67,4 64,0 65,9 45 66,1 67,6 64,2 66,3 46 66,3 67,8 64,5 66,9 47 66,5 67,9 64,7 67,3 48 66,7 68,0 65,0 67,5 49 66,9 68,2 65,2 67,7 50 67,1 68,3 65,4 67,9 51 67,3 68,4 65,6 68,0 52 67,5 68,6 65,8 68,2 53 67,7 68,9 65,9 68,4 54 67,8 69,1 66,1 68,7 55 67,9 69,2 66,2 68,9 56 68,0 69,2 66,3 69,0 57 68,1 69,4 66,4 69,0 58 68,2 69,6 66,5 -
37
Kiaušinių svoris inkubacijoje turi esminę reikšmę, nes ši savyb÷ gerai persiduoda palikuonims. Kiaušinių svoris priklauso nuo dedeklių amžiaus, veisl÷s ir paukščių pulko parinkimo pagal šį požymį. Viščiukų išeiga iš labai mažų ar labai stambių kiaušinių visada būna mažesn÷.
(http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2003~ISSN_1392-6144.V_43.PG_29-37/DS.002.0.01.ARTIC)
Iš 3.8.1 lentel÷je pateiktų duomenų matome, kad per visą d÷jimo laikotarpį abiejų linijų derinių inkubacinių kiaušinių svoris kito priklausomai nuo paukščių amžiaus. D÷jimo pradžioje linijų derinio Cobb 500 kiaušiniai sver÷ mažiau negu buvo planuojama iki 30-os amžiaus savait÷s, o linijų derinio Ross 308 atitinkamai tik iki 27-os d÷l to, kad linijų derinio Cobb 500 pulko d÷jimo periodas prasid÷jo v÷liau, negu linijų derinio Ross 308. Toliau abiejų linijų derinių kiaušiniai sver÷ nežymiai daugiau, negu buvo planuojama.
3.9 T÷vinių pulkų Cobb 500 ir Ross 308 d÷slumo, gaidžių ir vištų svorio,
kiaušinių svorio, viščiukų išeigos ir apvaisinimo rezultatų grafikai.
T÷vinio pulko Cobb 500 d÷slumo; gaidžių, vištų, kiaušinių svorio; viščiukų
išeigos; apvaisinimo grafikas 24 - 58 savait÷s
1500 2000 2500 3000 3500 4000 4500 5000 5500 6000 6500 7000 1 8 1 9 2 0 2 1 2 2 2 3 2 4 2 5 2 6 2 7 2 8 2 9 3 0 3 1 3 2 3 3 3 4 3 5 3 6 3 7 3 8 3 9 4 0 4 1 4 2 4 3 4 4 4 5 4 6 4 7 4 8 4 9 5 0 5 1 5 2 5 3 5 4 5 5 5 6 5 7 5 8 5 9 6 0 6 1 6 2 6 3 6 4 G y v a s s v o ri s ( g ) -10 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 K ia u š in io s v o ri s ( g ) P la n u o ja m a s d ÷ s lu m a s p ra d in e i v iš ta i% P la n u o ja m a v iš č iu k ų iš e ig a % P la n u o ja m a s a p v a is in im a s %
38
Išanalizavus t÷vinio pulko Cobb 500 grafiko duomenys matome, kad gaidžių, vištų ir kiaušinių svoriai su amžiumi did÷jo tolygiai, ir tik nežymiai skir÷si nuo plano. D÷slumas iki 37-os savait÷s buvo toks koks ir buvo planuojamas, bet v÷liau ženkliai nukrito. Kiaušinių apvaisinimas ir viščiukų išeiga mažesni negu buvo tikimasi ir stipriai kito.
T÷vinio pulko Ross-308 d÷slumo; gaidžių, vištų, kiaušinių svorio; viščiukų
išeigos, apvaisinimo grafikas 24 - 58 savait÷s
1500 2000 2500 3000 3500 4000 4500 5000 5500 6000 6500 7000 1 8 1 9 2 0 2 1 2 2 2 3 2 4 2 5 2 6 2 7 2 8 2 9 3 0 3 1 3 2 3 3 3 4 3 5 3 6 3 7 3 8 3 9 4 0 4 1 4 2 4 3 4 4 4 5 4 6 4 7 4 8 4 9 5 0 5 1 5 2 5 3 5 4 5 5 5 6 5 7 5 8 5 9 6 0 6 1 6 2 6 3 6 4 G y v a s s v o ri s ( g ) -10 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 K ia u š in io s v o ri s ( g ) P la n u o ja m a s d ÷ s lu m a s p ra d in e i v iš ta i% P la n u o ja m a v iš č iu k ų iš e ig a % P la n u o ja m a s a p v a is in im a s %
Išanalizavus t÷vinio pulko Ross 308 grafiko duomenys matome, kad gaidžių, vištų ir kiaušinių svoriai kaip ir Cobb 500 su amžiumi did÷jo tolygiai, ir tik nežymiai skir÷si nuo plano. Kiaušinių d÷jimas prasid÷jo ankščiau negu buvo numatyta, d÷slumas nepasiek÷ piko ir visą periodą buvo mažesnis negu buvo planuojama. Kiaušinių apvaisinimas ir viščiukų išeiga buvo ženkliai mažesni negu buvo tikimasi ir taip pat stipriai kito.
39
3.10 Inkubacinių kiaušinių kokybinių rodiklių rezultatai
Kadangi paukščių jauniklių išperinamumas tiesiogiai surištas su kiaušinių kokybę, tod÷l prieš inkubavimą ištiriami kiaušinių kokybiniai rodikliai. Kiaušinių kokyb÷s vertinimui yra svarbūs išoriniai ir vidiniai kiaušinių požymiai.
Išoriniai požymiai – tai:
• kiaušinio formos indeksas, • lukšto svoris,
• lukšto tvirtumas, • lukšto storis, • lukšto švarumas.
Vidiniai požymiai – tai baltymo ir trynio kokyb÷, bei trynio pigmentacija.
Inkubaciniu atžvilgiu pilnaverčiai kiaušiniai turi būti taisyklingos formos, jų lukštas lygus. Nustatyta, kad nedideli kiaušinių formos nukrypimai nuo normos, jeigu jie nebūdingi išsigimimui, didel÷s įtakos inkubaciniams rodikliams nepadaro. Prieauglio išeiga sumaž÷ja tik tais atvejais, kai kiaušiniai būna visai apvalūs ar per daug pailgi. (http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2003~ISSN_1392-6144.V_43.PG_29-37/DS.002.0.01.ARTIC)
Kiaušinio formos indeksas naudojamas kaip antrinis atrankos požymis. Jo dydis priklauso ne nuo vištų laikymo sąlygų ar lesinimo normų, bet nuo paukščių kroso, fiziologin÷s būkl÷s ir paveldimumo. Selekcija pagal šį rodiklį, gali būti veiksminga ir tod÷l, kad atskirų vištų šis indeksas labai įvairuoja (67 – 83 %). Optimalus vištų kiaušinių formos indeksas – 74 %. Kai toks yra kiaušinių indeksas, viščiukų išeiga geriausia. Jei formos indeksas yra 72 % - kiaušiniai per ilgi, o jei 76 % - per daug apvalus (http://www.lva.lt/vetzoo/data/vols/2002/19/pdf/benediktaviciute.pdf) Cobb 500 ir Ross 308 vidutinis inkubacinių kiaušinių formos indeksas pateiktas 3.10.1 lentel÷je.
Iš 3.10.1 lentel÷je pateiktų duomenų matome, kad per visą d÷jimo laikotarpį linijų derinio Cobb 500 tirtų inkubacinių kiaušinių formos indeksas yra 76, o linijų derinio Ross 308 atitinkamai 77, tai yra linijų derinio Cobb 500 inkubacinių kiaušinių formos indeksas vienetu yra mažesnis už linijų derinio Ross 308. Šis rodiklis abiejų linijų derinių inkubacinių kiaušinių n÷ra geras, kiaušiniai yra per daug apvalus. Netinkamos formos kiaušiniai turi blogesnius per÷jimo rodiklius. Statistiškai vertinant kiaušinių formos indekso rezultatus p > 0,05, taigi statistinio skirtumo tarp grupių nenustatyta.
40
3.10.1 lentel÷. Cobb 500 ir Ross 308 vidutinis inkubacinių kiaušinių formos indeksas. Paukščių amžius, sav. Cobb 500 inkubacinių kiaušinių formos indeksas. Ross 308 inkubacinių kiaušinių formos indeksas. 24 75±0,6 77±0,6 28 78±0,6 79±0,6 32 77±0,6 80±0,6 36 78±0,6 79±0,6 40 78±0,6 77±0,6 44 75±0,6 76±0,6 48 76±0,6 76±0,6 52 73±0,6 75±0,6 Vidurkis 76±0,6 77±0,6
Kiaušinių lukšto stiprumas vidutiniškai siekia 3,5 kg/cm2.
Cobb 500 ir Ross 308 vidutinis inkubacinių kiaušinių lukšto stiprumas pateiktas 3.10.2 lentel÷je.
3.10.2 lentel÷. Cobb 500 ir Ross 308 vidutinis inkubacinių kiaušinių lukšto stiprumas. Paukščių amžius, sav. Cobb 500 inkubacinių kiaušinių lukšto stiprumas, kg/cm2 Ross 308 inkubacinių kiaušinių lukšto stiprumas, kg/cm2 24 3,096±0,09 3,671±0,09 28 3,258±0,09 3,280±0,09 32 3,425±0,09 3,109±0,09 36 3,546±0,09 3,061±0,09 40 3,342±0,09 3,203±0,09 44 3,426±0,09 3,106±0,09 48 3,382±0,09 3,333±0,09 52 3,487±0,09 3,655±0,09 Vidurkis 3,370±0,09 3,302±0,09
41
Iš 3.10.2 lentel÷je pateiktų duomenų matome, kad per visą d÷jimo laikotarpį linijų derinio Cobb 500 tirtų inkubacinių kiaušinių lukšto stiprumas yra 3,370 kg/cm2 , o linijų derinio Ross 308 atitinkamai 3,302, tai yra linijų derinio Cobb 500 inkubacinių kiaušinių lukštas yra vidutiniškai 0,068 kg/cm2 stipresnis už linijų derinio Ross 308. Linijų derinio Cobb 500 stiprumas nuo 24 savait÷s amžiaus did÷jo, o nuo 40 savait÷s prad÷jo maž÷ti. Linijų derinio Ross 308 iki 40 amžiaus savait÷s žymiai maž÷jo, o nuo 40 savait÷s padid÷jo.
Kiaušinių lukšto storis būna nuo 0,20 iki 0,50 mm. Nuo jo priklauso ir lukšto stiprumas. Kai lukštas būna ne plonesnis kaip 0,32 mm, jis yra pakankamai stiprus. Lukšto spalva priklauso nuo vištų veisl÷s ir kiaušinio kokybei jokios reikšm÷s neturi. (Aniulien÷, 2004)
M÷sinių vištų t÷vinio pulko kiaušinių lukšto storis turi būti apie 0,3 mm. (Leeson and a., 2000)
Cobb 500 ir Ross 308 vidutinis inkubacinių kiaušinių lukšto storis pateiktas 3.10.3 lentel÷je.
3.10.3 lentel÷. Cobb 500 ir Ross 308 vidutinis inkubacinių kiaušinių lukšto storis. Cobb 500 inkubacinių kiaušinių
lukšto storis
Ross 308 inkubacinių kiaušinių lukšto storis
Paukščių amžius,
sav. Smailas Vidurys Bukas Smailas Vidurys Bukas 24 0,31±0,01 0,30±0,01 0,30±0,01 0,32±0,01 0,31±0,01 0,32±0,01 28 0,31±0,01 0,29±0,01 0,30±0,01 0,35±0,01 0,33±0,01 0,33±0,01 32 0,29±0,01 0,28±0,01 0,29±0,01 0,28±0,01 0,25±0,01 0,27±0,01 36 0,37±0,01 0,35±0,01 0,35±0,01 0,26±0,01 0,27±0,01 0,27±0,01 40 0,32±0,01 0,31±0,01 0,32±0,01 0,34±0,01 0,31±0,01 0,33±0,01 44 0,39±0,01 0,36±0,01 0,36±0,01 0,36±0,01 0,33±0,01 0,35±0,01 48 0,34±0,01 0,31±0,01 0,33±0,01 0,36±0,01 0,35±0,01 0,35±0,01 52 0,36±0,01 0,34±0,01 0,34±0,01 0,35±0,01 0,34±0,01 0,34±0,01 Vidurkis 0,34±0,01 0,32±0,01 0,32±0,01 0,33±0,01 0,31±0,01 0,32±0,01
Iš 3.10.3 lentel÷je pateiktų duomenų matome, kad per visą d÷jimo laikotarpį linijų derinio Cobb 500 tirtų inkubacinių kiaušinių lukšto storis yra nežymiai didesnis už linijų derinio Ross 308.
Kiaušinio lukšto kokybę veikia daug veiksnių: lesalų sud÷tinių dalių kokyb÷ ir maistinių medžiagų balansas, stresas (paukščių talpinimo tankis, priežiūra, triukšmas, lizdų poveikis d÷slumo periodo pradžioje ir kt.), dedeklių genetinių savybių tobulinimas, kiaušintakių anomalijos, sukeltos neužkrečiamųjų ligų ir užkrečiamos ligos. (Kaženiauskas, 2009)
42
Kiaušinio lukšto svoris yra vienas pagrindinių d÷sliųjų vištų selekcijos rodiklių. Lukšto svoris priklauso nuo lesinimo, ypač nuo kalcio kiekio lesaluose, paukščių laikymo sąlygų, sezono, paukščių amžiaus. Šis rodiklis turi įtakos jauniklių išeigai. Lukštas sudaro 9 - 12 procentų kiaušinio svorio. (http://www.lva.lt/vetzoo/data/vols/2002/19/pdf/benediktaviciute.pdf)
Cobb 500 ir Ross 308 vidutinis inkubacinių kiaušinių lukšto svoris pateiktas 3.10.4 lentel÷je.
3.10.4 lentel÷. Cobb 500 ir Ross 308 vidutinis inkubacinių kiaušinių lukšto svoris. Paukščių amžius, sav. Cobb 500 inkubacinių kiaušinių lukšto svoris, g Ross 308 inkubacinių kiaušinių lukšto svoris, g 24 4,815±0,2 4,902±0,2 28 5,466±0,2 5,631±0,2 32 5,870±0,2 5,431±0,2 36 6,541±0,2 5,684±0,2 40 6,576±0,2 6,127±0,2 44 6,274±0,2 6,342±0,2 48 6,189±0,2 6,339±0,2 52 6,630±0,2 6,545±0,2 Vidurkis 6,045±0,2 5,875±0,2
Iš 3.10.4 lentel÷je pateiktų duomenų matome, kad per visą d÷jimo laikotarpį linijų derinio Cobb 500 tirtų inkubacinių kiaušinių lukšto svorio vidurkis yra 6,045 g, o linijų derinio Ross 308 atitinkamai 5,875, tai yra 0, 17 g linijų derinio Cobb 500 inkubacinių kiaušinių lukšto svoris yra didesnis už linijų derinio Ross 308.
Įvertinant inkubacines kiaušinių savybes, turi būti atsižvelgiama į trynio spalvos intensyvumą. Geresni tie kiaušiniai, kurių tryniai intensyviau nusidažę, tačiau tai reikia vertinti labai atsargiai, kadangi tamsesni yra senų kiaušinių tryniai, nes jie labiau priart÷ję prie lukšto. Mažų kiaušinių tryniai irgi atrodo tamsesni, tačiau ir šviesus kiaušinio trynys gali tur÷ti daug vitamino A. Peršvietimas ir kiaušinių išorinis įvertinimas yra pagrindiniai rodikliai, tačiau norint geriau įvertinti kiaušinio trynį ir baltymą, jie yra skrodžiami. Atsargiai prask÷lus lukštą, kiaušinis išpilamas ant stiklin÷s plokštel÷s. Biologiškai pilnaverčių kiaušinių trynys yra gerai nusidažęs, beveik neišsidriekęs, baltymas – žalsvo atspalvio, stangrus, jo sluoksnis turi kiaušinio formą. (Juškien÷ ir kt., 2004)
