1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS
PSICHIATRIJOS KLINIKA
Eglė Balčiūtė
SENYVO AMŽIAUS SOCIALINĖS GLOBOS NAMŲ GYVENTOJŲ IR DIENOS CENTRO LANKYTOJŲ DEPRESIŠKUMO IR MIEGO KOKYBĖS VERTINIMAS
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas
Magistro darbo vadovas: Dr. Algirdas Jaras
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ...3 2. SUMMARY ...5 3. PADĖKA ...7 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ...75. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ...7
6. SANTRUMPOS ...8
7. SĄVOKOS ...9
8. ĮVADAS ...10
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...11
10. LITERATŪROS APŽVALGA ...12
10.1 Visuomenės senėjimo problema Lietuvoje ir pasaulyje ...12
10.2 Depresija senyvame amžiuje ...12
10.3 Depresijos priežastys ir rizikos veiksniai ...13
10.4 Depresijos pasekmės ...14
10.5 Normalūs miego pokyčiai senatvėje ...14
10.6 Miego sutrikimai senatvėje ...15
10.7 Miego sutrikimų priežastys ir rizikos veiksniai ...16
10.8 Miego sutrikimų pasekmės ir reikšmė ...17
10.9 Depresija ir miego sutrikimai ...17
10.10 Globos namų gyventojų depresiškumo ir miego kokybės ypatumai ...18
11. TYRIMO METODIKA IR METODAI ...20
11.1 Tyrimo planavimas (organizavimas) ...20
11.2 Tyrimo objektas ...20
11.3 Tiriamųjų atranka ...20
11.4 Tyrimo metodai ...21
11.5 Duomenų analizės metodai ...22
12. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ...24
12.1 Demografiniai ir anamnezės duomenys ...24
12.2 Depresiškumo vertinimas ...28
12.3 Miego kokybės rodikliai ...28
12.4 Depresiškumo ir miego sutrikimų ryšys ...31
13. IŠVADOS ...32 14. LITERATŪROS SĄRAŠAS ...33 15. PRIEDAI ...40 15.1 Priedas Nr. 1 ...40 15.2 Priedas Nr. 2 ...42 15.3 Priedas Nr. 3 ...43
3
SANTRAUKA
Eglė Balčiūtė. Senyvo amžiaus socialinės globos namų gyventojų ir dienos centro lankytojų depresiškumo ir miego kokybės vertinimas
Tikslas. Įvertinti senyvo amžiaus socialinės globos namų gyventojų ir dienos centro lankytojų depresiškumo ir miego kokybės rodiklius.
Uždaviniai. 1. Įvertinti senyvo amžiaus socialinės globos namų gyventojų depresiškumą. 2. Įvertinti senyvo amžiaus dienos centro lankytojų depresiškumą. 3. Įvertinti senyvo amžiaus socialinės globos namų gyventojų miego kokybę. 4. Įvertinti senyvo amžiaus dienos centro lankytojų miego kokybę. 5. Palyginti senyvo amžiaus socialinės globos namų gyventojų ir dienos centro lankytojų depresiškumo ir miego kokybės rodiklius.
Metodai. Atlikta anoniminė anketinė apklausa, sudaryta iš sociodemografinių ir anamnezės duomenų anketos, geriatrinės depresijos skalės trumposios versijos bei Pitsburgo miego kokybės indekso klausimyno.
Tyrimo dalyviai. 60 metų amžiaus ir vyresni VšĮ Kauno Panemunės socialinės globos namų gyventojai bei Socialinės priežiūros dienos centro ir Dienos socialinės globos centro lankytojai; BĮ Kauno kartų namų Senelių globos padalinio gyventojai ir Pagyvenusių žmonių dienos centro lankytojai.
Tyrimo rezultatai. Tyrime iš viso dalyvavo 70 asmenų, iš jų 46 moterys (65,7 proc.) ir 24 vyrai (34,3 proc.). Daugiausia dalyvavo 75-90 metų vyrų ir moterų (64,3 proc.). Lankantys dienos centrą sudaro 48,6 proc. visų tiriamųjų (34 lankytojai), o globos namuose gyvena 51,6 proc. tiriamųjų (36 gyventojai). Didžiąją dalį (79,4 proc.) dienos centro lankytojų sudaro moterys, o globos namuose gyvenančių vyrų ir moterų yra beveik po lygiai (atitinkamai 47,2 ir 52,8 proc.) (p=0,019). Antidepresantus vartoja 18,6 proc. asmenų, o vaistus miegui gerinti – 35,7 proc. asmenų. Daugiau nei pusė globos namų gyventojų vartoja vaistus miegui gerinti, o beveik trečdalis vartoja vaistus nuo depresijos (p<0,05). 56,5 proc. moterų ir 58,3 proc. vyrų surinko daugiau nei 4 GDS balus (galima depresija arba depresija). Net 24,3 proc. visų apklaustųjų surinko 10 arba daugiau GDS balų. Didžiajai daliai dienos centro lankytojų (64,7 proc.) depresiškumo požymiai nepasireiškia, o net 77,8 proc. globos namų gyventojų surinko 5 ar daugiau GDS balų (p<0,001). 75,0 proc. vyrų ir 67,4 proc. moterų miegas yra nekokybiškas (PMKI ≥5). Pusė dienos centro lankytojų skundžiasi blogu miegu, o tarp globos namų gyventojų blogas miegas nustatytas net 88,9 proc. (p<0,001). Nustatyta, jog 26 asmenų (37,1 proc. visų apklaustųjų) miego trukmė yra per ilga (>9 val.) arba per trumpa (<7 val.). 40 proc. apklaustųjų užmigti užtrunka daugiau nei 30 minučių (p=0,003). Nustatyta statistiškai reikšminga vidutinė teigiama koreliacija (Spirmano (Spearman) koreliacijos koeficientas 0,515, p<0,001) tarp depresiškumo ir miego sutrikimų. Trečdalis visų apklaustųjų, kuriems pagal GDS nustatyta galima depresija, turi miego sutrikimų.
4 Išvados. 1. Trims ketvirtadaliams senyvo amžiaus globos namų gyventojų nustatyta depresiškumo požymių, iš jų beveik pusei – ryškios depresijos simptomų. 2. Dviems trečdaliams senyvo amžiaus dienos centro lankytojų depresiškumo požymių nepasireiškė, o trečdaliui nustatyta galima depresija. 3. Dešimtadaliui senyvo amžiaus globos namų gyventojų miego sutrikimų nenustatyta, daugiau nei pusei užmigti užtrunka ilgiau nei 30 minučių. 4. Pusei senyvo amžiaus dienos centro lankytojų pasireiškė miego sutrikimai, penktadaliui užmigti užtrunka ilgiau nei 30 minučių. 5. Senyvo amžiaus globos namų gyventojams reikšmingai dažniau, lyginant su senyvo amžiaus dienos centro lankytojais, nustatyti depresiškumo požymiai, blogas miegas ir ilgesnė užmigimo trukmė.
5
SUMMARY
Eglė Balčiūtė. Evaluation of Depressive Symptoms and Sleep Quality in Elderly Nursing Home Residents and Day Care Visitors
Aim. To evaluate the rates of depressive symptoms and sleep quality in elderly nursing home residents and day care visitors.
Tasks. 1. To evaluate the depressive symptoms of elderly nursing home residents. 2. To evaluate the depressive symptoms of elderly day care visitors. 3. To evaluate the sleep quality of elderly nursing home residents. 4. To evaluate the sleep quality of elderly day care visitors. 5. To compare the rates of depressive symptoms and sleep quality amongst elderly nursing home residents and day care visitors. Research methods. Anonymous questionnaire of three parts: sociodemographic and anamnesis questionnaire, geriatric depression scale short version and Pitsburgh sleep quality index questionnaire. Research participants. Nursing home residents of VšĮ Kauno Panemunės socialinės globos namai and BĮ Kauno kartų namų Senelių globos padalinys; day care visitors of VšĮ Kauno Panemunės socialinės globos namų Socialinės priežiūros dienos centras, Dienos socialinės globos centras and BĮ Kauno kartų namų Pagyvenusių žmonių dienos centras; all of whom were 60 years or older in age.
Results. A total of 70 people participated, of whom 64 were women (65.7%) and 24 were men (34.3%). The majority of participants was of 75-90 years age (64.3%). 48.6% of participants (34 people) were day care visitors and 51.6% (36 people) were nursing home residents. The vast majority of day care visitors were women (79.4%), and nursing home residents, by sex, divided almost equally (47.2% men and 52.8% women) (p=0.019). 18.6% of all participants were taking antidepressants and 35.7% - sleep medications. More than a half of nursing home residents were taking sleep medications and a third – antidepressants (p<0.05). 56.5% of women and 58.3% of men scored more than 4 GDS points, which means mild or moderate to severe depression. 24.3% of participants scored 10 or more GDS points. The majority of day care visitors (64.7%) didn’t show signs of depression and 77.8% of nursing home residents scored 5 or more GDS points (p<0.001). 75.0% of men and 67.4% of women had a poor sleep quality (PSQI≥5). Half of the nursing home visitors complained about bad sleep, while 88.9% of nursing home residents were discovered having poor sleep (p<0.001). It was found that 26 people total (37.1%) were sleeping too long (>9 hours) or too short (<7 hours). 40% of the participants took more than 30 minutes to fall asleep (p=0.003). A statistically significant positive medium correliation between depressive symptoms and sleep quality was discovered (Spearman correlation coefficient 0.515, p<0.001). One third of all the participants who were discovered having mild depression, had sleep disturbances.
Conclusions. 1. Three quarters of elderly nursing home residents showed signs of depression, half of which had symptoms of severe depression. 2. Two thirds of elderly day care visitors didn't show any
6 signs of depression and one third were diagnosed with probable depression. 3. One tenth of elderly nursing home residents didn't have any sleep disturbances and more than half took more than 30 minutes to fall asleep. 4. Half of elderly day care visitors had sleep disturbances and one fifth took more than 30 minutes to fall asleep. 5. Elderly nursing home residents significantly more often were found to have depressive symptoms, poor sleep quality and longer sleep onset latency, compared with elderly day care visitors.
7
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovui dr. Algirdui Jarui už skirtą laiką, pagalbą ir pasitikėjimą. Taip pat dėkoju VšĮ Kauno Panemunės socialinės globos namų darbuotojams bei BĮ Kauno kartų namų darbuotojams už nuoširdų bendravimą ir pagalbą atliekant tyrimą, o gyventojams ir lankytojams – už dalyvavimą tyrime.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autorei interesų konflikto nebuvo.ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Leidimą tyrimui išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras. Leidimo numeris BEC-MF-319, leidimo išdavimo data 2019-02-21.
8
SANTRUMPOS
BĮ – biudžetinė įstaiga ES – Europos Sąjunga
GDS – geriatrinė depresijos skalė
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
n - tiriamųjų, patekusių į tam tikrą nagrinėjamą grupę, skaičius PMKI – Pitsburgo miego kokybės indeksas
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija SN – standartinis nuokrypis
SPSS – angl. Statistical Package for the Social Sciences - programinės įrangos paketas, naudojamas statistinių duomenų analizei
TLK-10-AM – Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas, Australijos modifikacija
9
SĄVOKOS
Senyvo amžiaus žmogus1 – asmuo, kurio amžius 60 ar daugiau metų (Higienos institutas) [1].
Depresiškumas – tai ikiklinikinių nuotaikos būsenų tam tikras intensyvumas, pasireiškiantis liūdesiu, pesimizmu, aktyvumo sumažėjimu. Nuotaiką depresijos atžvilgiu galime įsivaizduoti kaip kontinuumą; tuomet viename kontinuumo gale būtų depresija, kitame – normali nuotaika, o tarp jų pereinami depresiškumo lygiai [2].
Miego kokybė - tam tikrų struktūrinių komponentų (tokių kaip užmigimas, prabudimai nakties metu, mieguistumas dienos metu, knarkimas, pauzės kvėpavimo metu ir kt.) visuma, kuri yra sąlygojama biologinių, socialinių, ekonominių, aplinkos ir gyvensenos veiksnių [3].
1 Lietuvos ir užsienio literatūroje yra keletas senyvo amžiaus apibrėžimų. PSO, Jungtinės Tautos, Higienos institutas senyvo
amžiaus žmogų apibrėžia kaip 60 metų ar vyresnį [1, 4, 5], o Europos Sąjungos, Lietuvos statistikos departamento, daugelio geriatrų pateikiamoje literatūroje taikoma riba - 65 ir daugiau metų [6, 7, 8]. Šiame tyrime pasirinktas pirmasis variantas, tačiau aptariant literatūrą, dėl minėtų priežasčių dažnai minimas ≥65 m. amžius.
10
ĮVADAS
Visuomenės senėjimas – šiuolaikinė demografinė problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir daugelis pasaulio šalių. Europos Sąjungoje atliktų tyrimų duomenimis, 2017 metais beveik penktadalis (19 proc.) ES gyventojų buvo 65 metų ir vyresni [9]. Taigi kartu su senstančia visuomene išryškėja ir senėjimui būdingos sveikatos problemos. Viena iš jų – depresija: apibendrinus daugelio tyrimų duomenis, galima teigti, jog apie penktadaliui senyvo amžiaus žmonių yra diagnozuota depresija [10], o asmenų, kuriems šis sutrikimas pasireiškia, tačiau išlieka nediagnozuotas, skaičius yra dar didesnis [11].
Kita svarbi sveikatos problema senatvėje – miego sutrikimai. Daugelis tyrėjų teigia, jog sutrikusiu miegu skundžiasi apie 50 proc. senyvo amžiaus žmonių [12]. Miego sutrikimai dažnai išlieka nediagnozuoti, negydomi arba gydomi neteisingai [13].
Depresija ir miego sutrikimai sąlygoja kitų sveikatos problemų išsivystymą, gyvenimo kokybės blogėjimą, didesnį mirtingumą [14, 15, 16, 17], todėl neabejotinai yra didelė senyvo amžiaus žmonių problema, o ypač – kai pasireiškia kartu. Minėti sutrikimai ypač ryškūs tarp senelių globos namų gyventojų [18, 19]. Todėl šiuo tyrimu ir norima atskleisti depresiškumo ir miego sutrikimų pasireiškimą tarp senyvo amžiaus globos namų gyventojų ir savarankiškai gyvenančių asmenų, lankančių dienos centrą, gautus duomenis palyginti, o taip pat išsiaiškinti depresijos ir miego sutrikimų ryšį.
11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas:
Įvertinti senyvo amžiaus socialinės globos namų gyventojų ir dienos centro lankytojų depresiškumo ir miego kokybės rodiklius.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti senyvo amžiaus socialinės globos namų gyventojų depresiškumą. 2. Įvertinti senyvo amžiaus dienos centro lankytojų depresiškumą.
3. Įvertinti senyvo amžiaus socialinės globos namų gyventojų miego kokybę. 4. Įvertinti senyvo amžiaus dienos centro lankytojų miego kokybę.
5. Palyginti senyvo amžiaus socialinės globos namų gyventojų ir dienos centro lankytojų depresiškumo ir miego kokybės rodiklius.
12
LITERATŪROS APŽVALGA
Visuomenės senėjimo problema Lietuvoje ir pasaulyje
Visuomenės senėjimas – viena didžiausių šių dienų demografinių Lietuvos ir pasaulio problemų. Šis reiškinys turi didelę įtaką šalies ekonominei ir socialinei raidai [20]. Tyrimų duomenimis, 2004 metų pradžioje Lietuvos Respublikoje 65 metų ir vyresnių žmonių buvo 15,4 proc., o 2014 m.– 18,4 proc. [7]. Iš viso Lietuvoje 2019 metų pradžioje 65 metų ir vyresnių vyrų ir moterų buvo 552 883 [21]. Prognozuojama, kad 2017– 2021 m. laikotarpiu vyresnio išlaikomo amžiaus (65 m. ir vyresnių) gyventojų dalis Lietuvoje išaugs 2,35 proc. [22]. Panašios tendencijos stebimos ir Europoje: 1970 metais Europos Sąjungoje 65 ir daugiau metų žmonių buvo 11,6 proc. 2017 metais – 19,4 proc. [9, 23]. 2080 m. 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonės sudarys 29,1 proc. ES-28 (dabartinių 28 Europos Sąjungos šalių) gyventojų [9].
Pagrindinis visuomenės senėjimą atspindintis rodiklis yra demografinės senatvės koeficientas - pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių skaičius, tenkantis šimtui vaikų iki 15 metų amžiaus. Demografinės senatvės koeficientas 2018 m. pradžioje Lietuvos Respublikoje buvo 131 (vyrai ir moterys). 2004 m. jis buvo 88 [24].
Minėtus demografinius pokyčius lemia trys pagrindinės priežastys: vidutinės gyvenimo trukmės ilgėjimas (Lietuvoje vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2000 m. buvo 66,7 metai, moterų - 77,4 metų, o 2011 m., atitinkamai, - 68,47 ir 79,13 metų), gimstamumo mažėjimas (ES šalyje suminis gimstamumo rodiklis yra 2,1 , t.y., nesiekia atsinaujinimo lygio) ir migracija (2010 m. 1000 gyventojų teko net –23,7 tarptautinės neto migracijos, kai tuo tarpu 2001 m. buvo –0,7) [25].
Apibendrinant šiuos duomenis, ryški visuomenės senėjimo problema stebima tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse. PSO pasiūlė Sveiko senėjimo programą, kurios pagrindinis uždavinys - skatinti piliečius gyventi sveikai ir aktyviai net ir sulaukus vyresnio amžiaus. Jei vyresnio amžiaus žmonės ilgiau išliks sveiki, tuo ilgiau jie galės džiaugtis geresne gyvenimo kokybe, būti savarankiški ir aktyvūs [26].
Depresija senyvame amžiuje
Depresija yra viena pagrindinių senyvo amžiaus asmenų sveikatos problemų. Pasaulyje 10-20 proc. 60 metų ir vyresnių asmenų serga depresija [10]. Siekiant užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę, depresiją teisingai diagnozuoti ir gydyti yra labai svarbu.
13 TLK-10-AM apraše nurodoma, jog depresijai būdinga liūdna nuotaika, sumažėjusi energija ir aktyvumas; dažnai pasireiškia sumažėjęs pasitenkinimas, interesų ratas, dėmesio koncentracija ir didelis nuovargis, sutrikęs miegas, sumažėjęs apetitas; sumažėja savivertė ir pasitikėjimas savimi; galimi somatiniai simptomai (prabudimas ryte keliomis valandomis anksčiau nei įprastai, didžiausias depresijos pasireiškimas ryte, stiprus psichomotorinis slopinimas, ažitacija, apetito praradimas, svorio netekimas, libido susilpnėjimas) [27]. Tačiau senyvo amžiaus žmonių depresijos diagnostika gali būti sudėtinga. Tam įtakos turi ne tik depresijos simptomus atkartojantys somatinių ligų požymiai (nuovargis, miego sutrikimai, sumažėjusi energija), socialinio gyvenimo pokyčių sukelti išgyvenimai (draugų ir artimųjų praradimas, sumažėjęs socialinis aktyvumas), emociniai veiksniai (emocijų somatizacija, liūdnos nuotaikos laikymas normaliu senėjimo veiksniu, negebėjimas išreikšti emocijų), bet ir netipiški depresijos simptomai. Senyvo amžiaus žmonių depresijai būdingi dažnesni vegetaciniai simptomai (mieguistumas, apetito praradimas), somatiniai simptomai (vidurių užkietėjimas, skausmas), kognityvinių funkcijų sutrikimai, depresiškos nuotaikos neigimas, hipochondriškumo požymiai, dažnesnis sujaudinimas [28, 29].
Depresijos priežastys ir rizikos veiksniai
Depresijos išsivystymui įtakos turi daugelis veiksnių, o dažnai – jų samplaika. Didelę reikšmę turi biologiniai veiksniai: kraujagysliniai (miokardo infarktas, išeminė širdies liga, smegenų išemija ir insultas), bendri (nutukimas, naujai diagnozuota liga, sumažėjęs fizinis aktyvumas, skausmas, blogas subjektyvus savo sveikatos vertinimas), endokrininiai (cukrinis diabetas, skydliaukės funkcijos sutrikimai), Parkinsono liga, demencija [30]. Svarbūs ir psichosocialiniai veiksniai: asmenybės bruožai (neurotiškumas, obsesiniai bruožai, asmenybės sutrikimai), stresiniai veiksniai (trauma, mažos pajamos, žemas išsilavinimas, somatinės ligos, kasdieniai stresogeniniai įvykiai), socialiniai veiksniai (artimojo netektis, netinkama ar nesama socialinė parama, išėjimas iš darbo, partnerio depresija, autonomiškumo praradimas, gyvenimo vietos pakeitimas, apsigyvenimas ilgalaikės priežiūros įstaigoje) [30, 31].
Įrodyta ypač svarbi vienišumo įtaka: tyrimų duomenimis patvirtinta teigiama koreliacija tarp depresijos ir vienišumo (r = 0.608, p < 0.001) [32]. Vyrams ir moterims vienišumo ir depresijos požymiai pasireiškia vienodu dažniu. Vienišumo jausmas priklauso ne tik nuo turimų socialinių ryšių, bet ir nuo asmens pasitenkinimo savo gyvenimo būdu [33].
Depresiškumo simptomų išsivystymui įtakos turi vartojami medikamentai: opioidai, benzodiazepinai, antipsichotikai, antiparkinsoniniai, beta blokatoriai, kortikosteroidai, vaistai nuo epilepsijos, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, H2 receptorių antagonistai [34]. Šiuo metu plačiai nagrinėjama genetinių veiksnių (paveldimumo) reikšmė. Įrodyta poligeninė depresijos kilmė – žmogaus
14 genome yra didelis kiekis genų, galinčių nulemti depresijos išsivystymą. Kiekvienas atskiras genas turi mažai įtakos, tačiau genų komplekso raiška nulemia, ar žmogus sirgs depresija [35]. Reikšminga ir miego sutrikimų įtaka (plačiau žr. Depresija ir miego sutrikimai).
Depresijos pasekmės
Depresija yra psichikos sveikatos sutrikimas, turintis įtakos daugeliui žmogaus gyvenimo sričių. Labiau išreikšti depresijos simptomai lemia žemesnį asmens gyvenimo kokybės vertinimą, o simptomams regresuojant (žmogui sveikstant) gyvenimo kokybė gerėja [16]. Riziką didina moteriška lytis, vyresnis amžius (>70 metų), hospitalizacija, lėtinės ligos, žemesnis išsilavinimas [31, 36].
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į depresijos sąlygotą mirtingumą, kurio priežastys gali būti suicidinės ir nesuicidinės. Įrodytas depresijos ryšys su mirtimis dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų; kitos nesuicidinių mirčių priežastys – gydymo režimo nesilaikymas, nenoras ieškoti medicininės pagalbos. Tačiau daug didesnė problema yra mirtys dėl savižudybių. 2013 m. Lietuvos Respublikoje nusižudė 204 65 metų ir vyresni asmenys [7]. Tyrimų duomenimis, senyvo amžiaus žmonės dažniau įgyvendina suicidines mintis, o jų suicidiniai bandymai dažniau baigiasi savižudybe. Senyvo amžiaus asmenų bandymai nusižudyti dažniau būna suplanuoti, savo veiksmais ir mintimis jie rečiau „perspėja“ apie norą žudytis [15].
Depresija gali nulemti kognityvinių funkcijų (atminties, dėmesio, vykdomųjų funkcijų) sutrikimą [37]. Depresija sergantys asmenys turi didesnę rizika susirgti Alzheimerio liga, kraujagysline ir kitokia demencija ar lengvu kognityviniu sutrikimu [17].
Depresija yra ne tik asmens, bet ir visuomenės sveikatos problema. Depresija sergančių senyvo amžiaus žmonių sveikatos priežiūra reikalauja 50 proc. didesnių sveikatos priežiūros išlaidų, lyginant su depresija nesergančiais [38].
Normalūs miego pokyčiai senatvėje
Miegas yra viena svarbiausių žmogaus fiziologinių funkcijų, būtinų žmogaus fizinei ir psichikos sveikatai; tai yra ramybės būsena, kurios metu žmogaus organizmas, dalinai praradęs ryšį su aplinka, atstato savo vidinius resursus (imuninę, nervų, skeleto raumenų sistemas, kognityvines funkcijas), formuoja atmintį. Žmogui senstant, vyksta normalūs, fiziologiniai, su amžiumi susiję miego struktūros, trukmės, efektyvumo ir kitų parametrų pokyčiai. Tyrimų duomenimis, 36-83 metų vyrų populiacijoje bendra miego trukmė kas dešimtmetį sumažėja 28 minutėmis [39].
15 Visus senstant vykstančius miego pokyčius galima suskirstyti į dvi grupes - subjektyvius ir objektyvius. Subjektyvius miego pokyčius patiriantys asmenys skundžiasi dažnesniais prabudimais naktį, prabudimu anksti ryte, mažesne miego trukme (~7 valandos; JAV atlikto tyrimo duomenimis, 20-25 proc. senyvo amžiaus žmonių miega mažiau nei 6 valandas [40]), taip pat žmonės daugiau laiko praleidžia lovoje, anksčiau vakare atsigula miegoti, yra linkę jausti mieguistumą dieną arba pamiegoti dienos metu (65-79 m. amžiaus grupėje 39 proc. asmenų teigia snaudžiantys ar miegantys dienos metu, o 75-84 m. amžiaus grupėje - 46 proc. [41]); jiems prireikia daugiau laiko užmigti.
Objektyvūs pokyčiai nustatomi polisomnografijos metu. Jiems priskiriamas mažesnis miego efektyvumas (santykis tarp miego trukmės ir laiko, praleisto lovoje), dažnesni miego fazių pasikeitimai. Keičiasi ir miego struktūrinių dalių santykis: sumažėja lėtų bangų miego gilaus miego (NREM 3 ir 4 stadijos), padaugėja - lengvo miego (NREM 1 ir 2 stadijos) bei sumažėja - REM miego [42]. Visi šie pokyčiai gali didinti mieguistumą dieną, o tai lemia tyčinius ar netyčinius snaudimo, užmigimo, trumpo miego epizodus dienos metu [43].
Didžiąją dalį visų fiziologinių miego pokyčių senatvėje lemia cirkadinio ritmo desinchronizacija, kurios pagrindinės priežastys – viršutinio kryžmės branduolio (lot. nucleus suprachiasmaticus), reguliuojančio cirkadinį ritmą, degeneracija [44], sumažėjusi melatonino sekrecija naktį [45] ir nepakankama ekspozicija dienos šviesai [46].
Miego sutrikimai senatvėje
Nors tam tikri su amžiumi susiję miego pokyčiai yra normalūs ir laikomi fiziologiniais, tačiau žmogaus senėjimą neretai lydi įvairūs miego sutrikimai. Sutrikusiu miegu skundžiasi apie 50 proc. senyvo amžiaus žmonių [12]. Manoma, kad apie 50 proc. visų senyvo amžiaus asmenų miego sutrikimų lieka nediagnozuoti [47].
Tarptautinėje miego sutrikimų klasifikacijoje (trečiajame leidime) išskirtos šešios miego sutrikimų grupės:
1) Nemigos (paradoksinė nemiga, psichofiziologinė nemiga, organinė nemiga ir kt.) yra miego sutrikimų grupė, kur pagrindiniais simptomais įvardijami sunkumas ar nesugebėjimas užmigti ir/ar palaikyti miegą, dažni prabudimai naktį ar prabudimas per anksti, nepakankamas nakties miegas ir prasta miego kokybė. Negana to, šie simptomai pasireiškia nepaisant sudarytų visų tinkamų sąlygų geram miegui ir sukelia funkcionavimo sutrikimus dienos metu. Nemigos yra skirstomos į pirmines ir antrines pagal etiologiją: pirminės – nepriklausančios nuo išorinių
16 veiksnių, laikomos savarankiškais sutrikimais, o antrinės – nulemtos kitų priežasčių (pvz., psichikos sutrikimų, somatinių ligų, vaistų ar narkotinių medžiagų vartojimo).
2) Su miegu susijusių kvėpavimo sutrikimų (obstrukcinės miego apnėjos, centrinės miego apnėjos ir kt.) pagrindinis bruožas – plaučių ventiliacijos sutrikimai miego metu.
3) Centrinės kilmės hipersomnijos (narkolepsija, Kleine - Levin sindromas ir kt.) – miego sutrikimai, apibūdinami kaip mieguistumas dieną (negebėjimas išlikti budrumo būsenoje dienos metu, sąlygojantis netyčinius užmigimo epizodus), kurio priežastis nėra sutrikęs nakties miegas ar išsiderinęs cirkadinis ritmas.
4) Cirkadinio ritmo miego/būdravimo sutrikimai apibrėžiami kaip nuolatinis arba pasikartojantis nesutapimas tarp paciento miego modelio ir norimo ar laikomo visuomenės norma miego modelio.
5) Parasomnijos (miego baimė, naktinis vaikščiojimas ir kt.) – miego sutrikimai, kurių pagrindinis bruožas yra įvairūs miego metu atsirandantys nepageidaujami pojūčiai, judesiai, emocijos, sapnai, autonominės nervų sistemos aktyvinimo požymiai.
6) Su miegu susijusiems judesių sutrikimams (neramių kojų sindromas, su miegu susijęs bruksizmas ir kt.) būdingi paprasti, stereotipiški miegui trukdantys kūno judesiai. [48, 49]
Senyvo amžiaus žmonėms dažniausiai pasireiškiantys miego sutrikimai yra nemiga, cirkadinio ritmo sutrikimai, neramių kojų sindromas, periodinių galūnių judesių sindromas, su miegu susiję kvėpavimo sutrikimai, REM miego elgesio sutrikimas [42].
Miego sutrikimų priežastys ir rizikos veiksniai
Miego sutrikimams įtakos turi daugelis nepalankių žmogaus gyvenimo veiksnių. Su miegu susijusias problemas dažnai sukelia įvairios somatinės ligos ir simptomai: alergijos, skausmas, vėžys, širdies ir kraujagyslių sistemos, kvėpavimo sistemos, virškinamojo trakto, šlapimo ir lytinės sistemos, metabolinės, neurologinės ligos, hormonų pusiausvyros pokyčiai; svarbus ir polisergamumas. Dažnai su miegu susijusius skundus išsako ir psichikos sutrikimų (depresija, nerimas, delyras, priklausomybės) turintys žmonės.
Didelę įtaką miego sutrikimams turi psichosocialiniai ir elgsenos veiksniai: partnerio mirtis, vienišumas, miego higienos nesilaikymas, hospitalizacija, fizinio aktyvumo stoka. Svarbi ir vartojamų medikamentų įtaka: miego problemas gali sukelti vaistai nuo arterinės hipertenzijos, gliukokortikoidai, interferonai, antidepresantai, antihistamininiai preparatai, o riziką dar labiau didina polifarmacija. Miego sutrikimams įtakos gali turėti ir kitos vartojamos medžiagos – kofeinas, tabakas, alkoholis. Būtina
17 atsižvelgti į supančią aplinką – triukšmas, per šaltas ar per karštas klimatas, drėgmė, nepatogi lova, dienos šviesos trūkumas taip pat gali turėti įtakos miego sutrikimų išsivystymui [47, 50].
Miego sutrikimų pasekmės ir reikšmė
Miego sutrikimai senyvame amžiuje gali sukelti daugelį nepageidaujamų pasekmių. Vienas pagrindinių – blogesnė gyvenimo kokybė. Nemiga turi neigiamos įtakos subjektyviai fizinei ir psichologinei gerovei, taip blogindama gyvenimo kokybę [14]. Miego sutrikimai gali būti psichikos sveikatos sutrikimų priežastis: besiskundžiantys sutrikusiu miegu turi didesnę depresijos, nerimo, kognityvinių sutrikimų riziką, taip pat didėja savižudybės ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo rizika [51]. Svarbus ir ekonominis aspektas – miego sutrikimų turintys žmonės didina tiesiogines (gydymo išlaidos: tyrimai, gydytojų konsultacijos, skubi pagalba, receptiniai vaistai, procedūros) ir netiesiogines (sumažėjęs produktyvumas, dažnesni nelaimingi atsitikimai) sveikatos priežiūros išlaidas [52].
Senyvame amžiuje ypač svarbi problema, kuriai įtakos gali turėti miego sutrikimai – didesnė kritimų rizika. Ji ypač padidėja, kuomet miego sutrikimų gydymui vartojami benzodiazepinai [53]. Miego sutrikimai turi didelę reikšmę somatinių ligų išsivystymui, pasunkėjimui, pasikartojimui. Įrodyta neigiama įtaka cukrinio diabeto ir gliukozės tolerancijos sutrikimo, nutukimo, arterinės hipertenzijos, insulto, išeminės širdies ligos vystymuisi [54]. Pastebėta miego sutrikimų įtaka virškinamojo trakto ir prostatos vėžio patogenezei [55, 56].
Miego sutrikimai didina senyvo amžiaus asmenų apsigyvenimo ilgalaikės priežiūros įstaigose riziką: tyrimai rodo, kad 70 proc. visų senyvo amžiaus žmones globojusių asmenų miego sutrikimus nurodo kaip pagrindinę apgyvendinimo ilgalaikės priežiūros įstaigoje priežastį [57]. O štai per trumpa (mažiau nei 7 valandos) arba per ilga (daugiau nei 9 valandos) senyvo amžiaus žmonių miego trukmė susijusi su didesne mirtingumo rizika [58]. Nustatytas ryšys tarp mieguistumo dieną, dažnesnių prabudimų naktį, sunkios miego apnėjos, sunkesnės naktinės hipoksemijos ir didesnės mirtingumo rizikos [59].
Depresija ir miego sutrikimai
Depresijos ir miego sutrikimų ryšys plačiai nagrinėjamas mokslininkų visame pasaulyje. Galima teigti, jog tarp abiejų sutrikimų yra abipusis ryšys: miego sutrikimai gali turėti įtakos depresijos išsivystymui, o depresija gali sukelti miego sutrikimus. Šis ryšys yra ne mažiau aktualus senyvo amžiaus žmonių sveikatos sutrikimų diagnostikai ir gydymui, mat 59,9 proc. depresija sergančių senyvo amžiaus
18 žmonių pasireiškia įvairūs miego sutrikimai [60]. TLK-10-AM tarp depresijos diagnostikos kriterijų išskiriamas ir sutrikęs miegas [27]. Miego sutrikimai gali būti prodrominiais depresijos simptomais – 40% atvejų miego sutrikimai pasireiškia prieš depresijos simptomus [61]. Tyrimų duomenimis, kartu su depresija pasireiškiantys miego sutrikimai lemia ilgesnę depresijos trukmę ir sunkesnę eigą [62], o pagerėjus ar išnykus depresijos simptomams išlikę miego sutrikimai gali lemti depresijos atkrytį ar pasikartojimą [63]. Blogą miegą parodantys simptomai, pasireiškiantys prieš, po depresijos epizodo arba jo metu, laikomi modifikuojamais veiksniais, turinčiais svarbų vaidmenį pasiekiant ir palaikant depresijos remisiją. Farmakologinis ir nefarmakologinis miego sutrikimų gydymas gali užkirsti kelią depresijai arba reikšmingai sumažinti jos simptomus [62]. Stebima ir miego sutrikimų įtaka suicidinėms tendencijoms: miego sutrikimai yra depresija sergančių asmenų savižudiško elgesio rizikos veiksnys [64].
Nustatytas įvairių miego sutrikimų ryšys su depresija. 24-58% asmenų, turinčių su miegu susijusių kvėpavimo sutrikimų, skundai atitinka depresijos diagnostikos kriterijus. 28-57% žmonių, kuriems diagnozuota narkolepsija, pasireiškia depresijos simptomai. Trys ketvirtadaliai asmenų, sergančių uždelstos miego fazės sindromu, anamnezėje nurodo buvusią ar esamą depresiją. 53% žmonių, kuriems diagnozuoti su miegu susiję galūnių judesiai, pasireiškia depresijos simptomai [62]. Įtakos turi ne tik miego kokybė, bet ir trukmė: per ilga (9 ir daugiau valandų) ir per trumpa (mažiau nei 6 valandų) miego trukmė yra ryškiai susijusi su didesne depresijos rizika tarp suaugusiųjų [65].
Globos namų gyventojų depresiškumo ir miego kokybės ypatumai
Apsigyvenimas ilgalaikės priežiūros įstaigoje daugeliui senyvo amžiaus žmonių yra itin dramatiškas gyvenimo pokytis, sukeliantis psichologinius išgyvenimus, stresą, izoliaciją, vienišumą, o šios pasekmės yra depresijos ir miego sutrikimų rizikos veiksnys. Daugelis mokslininkų teigia, jog globos namų gyventojams daug dažniau diagnozuojami nuotaikos ir miego sutrikimai.
Apibendrinus JAV atlikto tyrimo rezultatus, 12,6 proc. globos namų gyventojų buvo nustatyta depresija, 18,1 proc. pasireiškė depresijos simptomai, kurių nepakako depresijai diagnozuoti. Didžioji dalis depresijos atvejų visgi išlieka neatpažinti, nediagnozuoti ir negydyti [18]. Galima teigti, jog apsigyvenimas ilgalaikės priežiūros įstaigoje didina riziką susirgti depresija. Tai lemia socialinių ryšių suvaržymą, sumažėjusį domėjimąsi įvairia veikla, mirties ir savižudybės akcentavimą. Ypač svarbi pastaroji problema – net 38 proc. globos namų gyventojų galvojo apie savižudybę [66].
Ilgalaikės priežiūros įstaigų gyventojai dažnai skundžiasi ir miego sutrikimais. 69 proc. gyventojų miega dieną, o 60 proc. skundžiasi sutrikusiu miegu [19]. Tyrimų duomenimis, globos namuose gyvenančių senyvo amžiaus žmonių miegas yra itin fragmentuotas, nekokybiškas, daug laiko
19 praleidžama lovoje ir vartojama daugiau raminamųjų-migdomųjų preparatų, lyginant su savarankiškai gyvenančiais ar paslaugas namuose gaunančiais asmenimis [67]. Globos namų gyventojams ypač būdingos miego sutrikimų priežastys – aplinkos triukšmas, dirbtinė šviesa ir natūralios dienos šviesos trūkumas, gulėjimas lovoje ir miegojimas dieną [68].
20
TYRIMO METODIKA IR METODAI
Tyrimo planavimas (organizavimas)
Planuojant tyrimą, suformuluoti tyrimo tikslai ir uždaviniai. Sudaryta originali apklausos anketa, suformuluojant klausimus anketos sociodemografinei ir anamnezės daliai; pasirinkta geriatrinės depresijos skalės trumpoji versija bei Pitsburgo miego kokybės klausimynas (plačiau žr. Tyrimo
metodai). Įsitikinta, jog abu pastarieji klausimynai yra licencijuoti naudojimui moksliniuose tyrimuose
[69]. Gautas įstaigų, kuriose planuojama atlikti tyrimą, vadovų sutikimas. Gautas LSMU Bioetikos centro leidimas atlikti tyrimą (leidimo Nr. BEC-MF-319, išdavimo data 2019-02-21). Tyrimo dalyviams paaiškinta tyrimo esmė ir anketos sandara, užtikrintas tiriamųjų konfidencialumas. Gautas tiriamųjų sutikimas dalyvauti tyrime, pasirašant tiriamojo asmens informavimo ir sutikimo formas.
Tiriamųjų apklausa ir anketos pildymas buvo atliekami žodžiu (pokalbiu). Tyrimo metu tyrėja stengėsi turėti kuo mažesnę įtaką tiriamųjų atsakymams, todėl buvo tik skaitomi klausimai ir atsakymų variantai, nepateikiant jokių paaiškinimų, interpretacijų ir užuominų. Tiriamųjų privatumas buvo užtikrintas, apklausą atliekant uždarame kabinete be pašalinių asmenų (patalpoje – tik tyrėja ir tiriamasis asmuo). Anketos pildymo būdas žodžiu pasirinktas dėl keleto priežasčių: pirma, to pageidavo didžioji dalis tiriamųjų; antra – dėl somatinių ligų (galūnių paralyžius, regėjimo sutrikimai ir aklumas, sąnarių ligos, amputuotos galūnės) dalis tiriamųjų negalėjo anketos pildyti patys.
Tyrimo objektas
VšĮ Kauno Panemunės socialinės globos namų gyventojai bei Socialinės priežiūros dienos centro ir Dienos socialinės globos centro lankytojai, kurių amžius yra 60 ir daugiau metų; taip pat BĮ Kauno kartų namų Senelių globos padalinio gyventojai ir Pagyvenusių žmonių dienos centro lankytojai, kurių amžius yra 60 ir daugiau metų.
Tiriamųjų atranka
Buvo atliekama tikslinė atranka, atitinkanti šiuos kriterijus: tiriamieji yra VšĮ Kauno Panemunės socialinės globos namų gyventojai, Socialinės priežiūros dienos centro lankytojai, Dienos socialinės globos centro lankytojai, BĮ Kauno kartų namų Senelių globos padalinio gyventojai, Pagyvenusių žmonių dienos centro lankytojai; tiriamųjų amžius yra 60 ar daugiau metų; tiriamieji
21 sutinka dalyvauti tyrime ir yra pasirašę tiriamojo asmens informavimo ir sutikimo formas; tiriamieji laisvai kalba lietuvių kalba. Į tyrimą įtraukti visi gyventojai ir lankytojai, iš jų tyrime dalyvavo 73 asmenys. Anketas užpildė 70 asmenų, o 3 asmenims anketos pilnai užpildyti nepavyko: dėl ryškių atminties ir kitų kognityvinių funkcijų sutrikimų, sunkios demencijos apklaustieji nesugebėjo atsakyti į visus anketos klausimus, todėl jų anketos į tyrimą neįtrauktos.
Tyrimo metodai
Tiriamiesiems buvo atlikta vienmomentinė anoniminė anketinė apklausa, sudaryta iš trijų dalių: sociodemografinių ir anamnezės duomenų anketos, geriatrinės depresijos skalės trumposios versijos bei Pitsburgo miego kokybės indekso klausimyno.
1. Sociodemografinių ir anamnezės duomenų anketoje (Priedas Nr. 1) buvo pateikiami klausimai apie tiriamojo amžių, lytį, išsilavinimą, šeiminę padėtį, vaikus, lėtines ligas, taip pat buvo klausiama, su kuo asmuo gyvena, ar yra anksčiau konsultuotas psichiatro bei ar vartoja vaistus nuo depresijos ir vaistus miego gerinimui.
2. Geriatrinė depresijos skalė (Priedas Nr. 2) buvo sukurta J. Yesavage ir kt. 1982 metais [70]. Lietuvišką GDS vertimą pasiūlė Dr. Robertas Bunevičius [71]. Ji yra naudojama greitai vyresnio amžiaus žmonių, sergančių depresija, atrankai [72]. Šią skalę galima naudoti tiek su sveikais, tiek su somatinėmis ligomis sergančiais, tiek su lengvų ar vidutinio sunkumo kognityvinių sutrikimų turinčiais asmenimis. Yra sukurta keletas skalės versijų, iš jų pagrindinės – GDS-30, GDS-15, GDS-5 (skaičius nurodo, iš kiek klausimų sudarytas klausimynas). Originali versija yra sudaryta iš 30 klausimų, į kuriuos prašoma atsakyti taip arba ne, atsižvelgiant į savo praėjusios savaitės savijautą. Trumpoji versija buvo sudaryta išrinkus 15 klausimų iš GDS-30, kurie turėjo didžiausią koreliaciją su depresiškumo požymiais [73]. Tyrimų duomenimis, trumpoji GDS versija yra tinkamas ilgosios skalės pakaitalas (koreliacijos koeficientas r – 0,89) [74].
Šiame tyrime naudota trumpoji skalės versija, sudaryta iš 15 klausimų (GDS-15). Jos užpildymas trunka 5-7 minutes. Trumpoji skalė pasirinkta numatant tiriamųjų kontingentą: apklausti vyresnio amžiaus žmonės, iš kurių dalis serga lėtinėmis ligomis, psichikos ligomis (demencija, atminties sutrikimai), dėl to galima tikėtis sunkesnės dėmesio koncentracijos, greito nuovargio [73]. Balų suma buvo skaičiuojama, sudedant visus pažymėtus paryškintus atsakymus. Tiriamieji galėjo surinkti nuo 0 iki 15 balų. Jei tiriamasis neatsako į vieną ar keletą klausimų, balų suma
22 apskaičiuojama proporcijos būdu. Gavus balų sumą dešimtaine trupmena, apvalinama iki vienetų į didesnį skaičių. Jei neatsakyti daugiau nei 5 klausimai, GDS nevertinama ir anketa laikoma sugadinta. Depresiškumo požymiai vertinti pagal balų sumą: 0-4 – depresiškumo požymių nėra, 5-9 – galima depresija, 10-15 – depresija [75].
GDS nėra depresijos diagnostikos metodas; tai yra atrankos priemonė, padedanti įvertinti tiriamojo asmens depresiškumo požymius ir numatyti galimą tolimesnės depresijos diagnostikos poreikį.
3. Pitsburgo miego kokybės klausimynas (Priedas Nr. 3) sukurtas D.J. Buysse ir kt. 1989 metais [76]. Jis yra skirtas subjektyviam tiriamojo miego kokybės įvertinimui. Šis klausimynas turi gerą pagrįstumą ir patikimumą, jo patikimumo koeficientas (Kronbacho alfa) yra 0,83 [77]. Klausimynas tinkamas naudoti tiek klinikinėje praktikoje, tiek moksliniuose tyrimuose [76]. Tyrimų duomenimis, PMKI klausimynas yra tinkamas naudoti vyresnio amžiaus žmonių miego kokybės vertinimui [78].
Šio tyrimo metu tiriamasis retrospektyviai (praėjusio mėnesio laikotarpiu) vertina savo miego kokybę, atsakydamas į 19 klausimų apie savo miegą. Anketoje yra 5 papildomi klausimai, užduodami tiriamojo partneriui ar kambario kaimynui. Planuojant tyrimą, nuspręsta šios anketos dalies nepildyti, kadangi atsakymai nesumuojami į bendrą PMKI ir ne visada yra galimybė apklausti tiriamojo partnerį ar kambario kaimyną.
Klausimyną sudaro 7 komponentės: subjektyvi miego kokybė, užmigimo trukmė, miego trukmė, miego efektyvumas, miego trukdžiai, migdomųjų vartojimas ir aktyvumo sutrikimas dieną. Kiekviena iš jų gali būti įvertinta nuo 0 iki 3 balų; įvertinimas 0 rodo, jog jokių problemų nėra, o 3 – labai didelė problema [79]. PMKI suskaičiuojamas pagal nustatytą skaičiavimo instrukciją. Tiriamasis gali surinkti nuo 0 iki 21 balo. PMKI įvertinimas mažiau nei 5 balais vertinamas kaip „geras miegas“, o 5 ir daugiau – „blogas miegas“ [79]. Tyrimų duomenimis, PMKI >5 turi 98,7 proc. jautrumą ir 84,4 proc. specifiškumą, nustatant miego sutrikimus [80].
Duomenų analizės metodai
Gautų duomenų analizei naudotas SPSS programos paketas (versija 22.0). Duomenys buvo koduojami, skaičiuojami vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, dažniai, procentai, statistinis
23 reikšmingumas. Duomenys neatitiko normalaus skirstinio sąlygų, todėl buvo taikomi neparametriniai kriterijai. Rezultatams, pasiskirsčiusiems dažniais, palyginti buvo taikytas χ2 (chi kvadrato) kriterijus.
Dviems nepriklausomoms imtims palyginti taikytas neparametrinis Mann-Whitney U kriterijus, daugiau nei dviems nepriklausomoms imtims tirti naudotas Kruskal-Wallis kriterijus. Skirtumas buvo laikomas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05. Kintamųjų ryšiams tirti naudotas Spearman (ranginiams ir pasiskirsčiusiems pagal nenormalųjį dėsnį kintamiesiems) koreliacijos koeficientas. Koreliacijų stiprumo interpretacijai remiamasi Čekanavičiaus, Murausko (2003) nurodytomis koreliacijų (r) reikšmėmis:
Nuo 0,9 iki 1, 0 (nuo –0,9 iki –1) – labai stipri teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija, Nuo 0,7 iki 0,9 (nuo –0,7 iki –0,9) – stipri teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija, Nuo 0,5 iki 0,7 (nuo –0,5 iki –0,7) – vidutinė teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija, Nuo 0,3 iki 0,5 (nuo –0,3 iki –0,5) – silpna teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija, Nuo 0,3 iki 0 (nuo 0 iki –0,3) – labai silpna koreliacija.
24
REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
Demografiniai ir anamnezės duomenys
Tyrime iš viso dalyvavo 70 asmenų, iš jų 46 moterys (65,7 proc.) ir 24 vyrai (34,3 proc.). Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes pateikiamas 1 lentelėje. Tyrime daugiausia dalyvavo 75-90 metų vyrų ir moterų (64,3 proc.). Toks tiriamųjų pasiskirstymas neatitinka tikrosios demografinės situacijos Lietuvoje, mat 2014 metais 60-74 metų amžiaus vyrai sudarė 24,3 proc. visos senyvo amžiaus žmonių populiacijos, o moterys – 37,7 proc.; vyresnių nei 74 metų amžiaus vyrų buvo 10,9 proc., o moterų – 26,4 proc. [1]. 2014 metais Lietuvoje buvo 60,7 proc. 65-74 m. amžiaus žmonių, 36,8 proc. 75-90 m. amžiaus žmonių ir 2,5 proc. 90 metų ir vyresnio amžiaus žmonių [7].
1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį ir amžiaus grupes Amžiaus
grupė
Lytis Viso
Vyras Moteris
n Proc. n Proc. n Proc.
60-74 m. 6 8,6 13 18,6 19 27,1 χ2=1,132
75-90 m. 17 24,3 28 40,0 45 64,3 df=2
>90 m. 1 1,4 5 7,1 6 8,6 p=0,568
Viso 24 34,3 46 65,7 70 100
Lankantys dienos centrą sudarė 48,6 proc. visų tiriamųjų (34 lankytojai), o globos namuose gyvena 51,6 proc. tiriamųjų (36 gyventojai). Jų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes nurodytas 2 lentelėje.
2 lentelė. Dienos centro lankytojų ir globos namų gyventojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Amžiaus grupė Dienos centras Globos namai Viso
n Proc. n Proc. n Proc.
60-74 m. 8 42,1 11 57,9 19 100 χ2=1,284
75-90 m. 24 53,3 21 46,7 45 100 df=2
>90 m. 2 33,3 4 66,7 6 100 p=0,526
Viso 34 48,6 36 51,4 70 100
3 lentelėje analizuoti duomenys apie dienos centro lankytojų ir globos namų gyventojų pasiskirstymą pagal lytį. Didžiąją dalį (79,4 proc.) dienos centro lankytojų sudarė moterys, o globos namuose gyvenančių vyrų ir moterų yra beveik po lygiai (atitinkamai 47,2 ir 52,8 proc., santykis 0,89:1).
25 Gauti duomenys šiek tiek skiriasi nuo kitų tyrimų, kurių duomenimis, apie trečdalį globos namų gyventojų sudaro moterys [81, 82].
3 lentelė. Dienos centro lankytojų ir globos namų gyventojų pasiskirstymas pagal lytį
Lytis Dienos centras Globos namai
n Proc. n Proc.
Vyras 7 20,6 17 47,2 χ2=5,505
Moteris 27 79,4 19 52,8 df=1
Viso 34 100 36 100 p=0,019
4 lentelėje analizuojamas tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimo lygį, šeiminę padėtį ir pagal kartu gyvenančius asmenis. Didžioji dalis apklaustųjų (52,9 proc.) turėjo vidurinį išsilavinimą, o aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą turėjo beveik trečdalis (27,2 proc.) tiriamųjų. 2011 metais Lietuvoje atliktas tyrimo duomenimis [83], pradinį išsilavinimą turėjo 42,6 proc. visų 60 ir daugiau metų amžiaus asmenų, vidurinį – 49,1 proc., aukštesnįjį – 29,3 proc., o auštąjį – 19,1 proc. visų senyvo amžiaus asmenų.
Tyrimo duomenimis, didžiausią apklaustųjų dalį sudarė vieniši – nevedę, išsiskyrę ar netekę partnerio dėl jo mirties – asmenys (81,4 proc.). Lietuvoje 2011 metais našliai (-ės) sudarė 50 proc. senyvo amžiaus žmonių populiacijos, vedę ir ištekėjusios – 30 proc., išsiskyrę (-usios) ir nevedę bei netekėjusios – po 10 proc. [84]. Mūsų tyrimo metu gauti duomenys šiek tiek skiriasi nuo bendros populiacijos.
Iš visų gyvenančių globos namuose apklaustųjų su kambario kaimynu gyvena 25 asmenys, t.y., 69,4 proc.
4 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą, šeiminę padėtį ir kartu gyvenančius asmenis
n Proc. Išsilavinimas Pradinis 14 20,0 Vidurinis 37 52,9 Aukštesnysis 6 8,6 Aukštasis 13 18,6 Šeiminė padėtis Nevedęs/netekėjusi 4 5,7 Vedęs/ištekėjusi 13 18,6 Išsiskyręs/-usi 18 25,7 Našlys/-ė 35 50,0 Su kuo gyvenate? Vienas/-a 30 42,9
26 Su sutuoktiniu/-e ar
partneriu/-e
5 7,1
Su kitu/-ais šeimos nariu/-ais 10 14,3
Su kambario kaimynu 25 35,7
5 lentelėje pateikiami duomenys apie tiriamųjų lėtines ligas. Didžioji dalis apklaustųjų (85,7 proc.) sirgo širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, trečdalis – nervų sistemos ligomis bei endokrininėmis ir medžiagų apykaitos ligomis, o beveik pusei tiriamųjų (48,6 proc.) diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai. Higienos instituto duomenimis [1], kraujotakos sistemos ligomis 2014 metais sirgo 62,8 proc. senyvo amžiaus žmonių, endokrininės ir medžiagų apykaitos sistemos ligomis – 23,2 proc., virškinimo sistemos – 22,6 proc., kvėpavimo sistemos – 20,5 proc., lyties ir šlapimo sistemos – 19,0 proc. senyvo amžiaus žmonių populiacijos. Psichikos ir elgesio sutrikimai nustatyti 24,3 proc. vyresnių nei 84 metai žmonių.
5 lentelė. Tiriamųjų ligotumas lėtinėmis ligomis
Ligos n Proc.
Nervų sistemos 24 34,3
Kraujotakos sistemos 60 85,7
Kvėpavimo sistemos 6 8,6
Virškinimo sistemos 6 8,6
Psichikos ir elgesio sutrikimai 34 48,6 Endokrininės ir medžiagų
apykaitos
19 27,1
Lyties ir šlapimo sistemos 14 20,0
Kita 26 37,1
1 paveiksle nurodytas žmonių pasiskirstymas pagal diagnozuotų lėtinių ligų skaičių. Galime teigti, jog didžioji dalis žmonių (87,1 proc.) sirgo dviem ar daugiau lėtinėmis ligomis. Lyginant su kitais tyrimais, rezultatai panašūs: nustatyta, kad viena ar daugiau lėtine liga 65 m. ir vyresnių amžiaus grupėje serga 87,2 proc. [85] (šio tyrimo metu nustatytas pastarasis rodiklis – 95,7 proc.).
27 1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lėtinių ligų skaičių
Tyrimo metu žmonių buvo klausiama apie jų vartojamus antidepresantus bei vaistus miegui gerinti. Gauti rezultatai, suskirsčius pagal lytį ir pagal priklausomumą įstaigai (dienos centrui ar globos namams), pateikiami 6 lentelėje. Iš visų tiriamųjų antidepresantus vartojo 18,6 proc. asmenų, o vaistus miegui gerinti – 35,7 proc. asmenų. Daugiau nei pusė globos namų gyventojų vartojo vaistus miegui gerinti, o beveik trečdalis vartojo vaistus nuo depresijos. Tyrimų duomenimis, antidepresantus vartoja 46,22 proc. globos namų gyventojų, o didžioji dalis vartojančiųjų – moterys (75,7 proc.). [86]. Yra duomenų, kad 22 proc. savarankiškai gyvenančių asmenų vartoja vaistus miego gerinimui [87].
6 lentelė. Vartojamų vaistų pasiskirstymas pagal lytį ir priklausomumą įstaigai
Vaistai Lytis Įstaiga Viso
Vyras Moteris Dienos centras
Globos namai
n Proc. n Proc. n Proc. n Proc. n Proc. Antidepres antai 3 12,51 10 21,71 3 8,83 10 27,83 13 18,6 Vaistai miegui gerinti 10 41,72 15 32,62 4 11,84 21 58,34 25 35,7 1 - χ2=0,890, df=1, p=0,345 2 - χ2=5,64, df=1, p=0,453 3 - χ2=4,154, df=1, p=0,042 4 - χ2=16,516, df=1, p=<0,001 4,3 proc. (n=3) 8,6 proc. (n=6) 28,6 proc. (n=20) 35,7 proc. (n=25) 17,1 proc. (n=12) 5,7 proc. (n=4)
28 Depresiškumo vertinimas
Tiriamieji pildė Geriatrinės depresijos skalės anketą. Gauti balai suskirstyti į tris grupes: 0-4 – depresiškumo požymių nėra, 5-9 – galima depresija, 10-15 – depresija. Gautas GDS vidurkis – 6,01 balo (SN 3,97). 7 lentelėje analizuojama, kaip GDS balų grupės pasiskirstė pagal lytį, amžių ir priklausomumą įstaigai – dienos centrui ar globos namams.
56,5 proc. moterų ir 58,3 proc. vyrų surinko daugiau nei 4 GDS balus (galima depresija arba depresija). Net 24,3 proc. visų apklaustųjų surinko 10 arba daugiau GDS balų. Šis rezultatas iš dalies sutampa su statistika pasaulyje – 10-20 proc. senyvo amžiaus žmonių yra diagnozuota depresija [18]. Lietuvoje galima depresija nustatyta 26,2 proc. senyvo amžiaus žmonių, ir tokie rezultatai yra panašūs į gautus šio tyrimo metu (32,9 proc.) [88]. GDS balai pagal amžiaus grupes pasiskirstė beveik tolygiai. Didžiajai daliai dienos centro lankytojų (64,7 proc.) depresiškumo požymiai nepasireiškia, o net 77,8 proc. globos namų gyventojų surinko 5 ar daugiau GDS balų. JAV 2007 metais atliktas tyrimas parodė, jog depresija serga net 51,8 proc. globos namų gyventojų [89], ir pastarasis rodiklis nedaug skiriasi nuo šio tyrimo metu gautų duomenų (41,7 proc.).
7 lentelė. GDS balų pasiskirstymas pagal lytį, amžiaus grupes ir priklausomumą įstaigai
Rodiklis GDS balai Viso
0-4 5-9 10-15
n Proc. n Proc. n Proc. n Proc. Lytis Vyras 10 41,7 11 45,8 3 12,5 24 100,0 χ2=3,973 Moteris 20 43,5 12 26,1 14 30,4 46 100,0 df=2 Viso 30 42,9 23 32,9 17 24,3 70 100,0 p=0,137 Amžiaus grupės 60-74 m. 9 47,4 5 26,3 5 26,3 19 100,0 χ2=1,618 75-90 m. 18 40,0 17 37,8 10 22,2 45 100,0 df=4 >90 m. 3 50,0 1 32,9 2 33,3 6 100,0 p=0,805 Viso 30 42,9 23 32,9 17 24,3 70 100,0 Įstaiga Dienos centras 22 64,7 10 29,4 2 5,9 34 100,0 χ2=16,822 Globos namai 8 22,2 13 36,1 15 41,7 36 100,0 df=1 Viso 30 42,9 23 32,9 17 24,3 70 100,0 p=<0,001
Miego kokybės rodikliai
Tiriamieji pildė Pitsburgo miego kokybės anketą ir pagal jų atsakymus buvo apskaičiuotas PMKI. Gauti balai suskirstyti į dvi grupes: <5 balai rodo gerą miegą, o ≥5 – blogą miegą. Gautas PMKI
29 vidurkis – 7,03 balo (SN 4,68). 8 lentelėje analizuojamas PMKI pasiskirstymas pagal tiriamųjų lytį, amžiaus grupes ir priklausomumą įstaigai – dienos centrui ar globos namams.
75,0 proc. vyrų ir 67,4 proc. moterų miegas yra nekokybiškas. Pusė dienos centro lankytojų skundėsi blogu miegu, o tarp globos namų gyventojų blogas miegas nustatytas net 88,9 proc. Pastarasis rodiklis šiek tiek skiriasi nuo JAV atliktame tyrime gautų duomenų, kurių duomenimis tarp globos namų gyventojų blogu miegu skundėsi 60 proc. asmenų [19].
8 lentelė. PMKI balų pasiskirstymas pagal lytį, amžiaus grupes ir priklausomumą įstaigai
Miego kokybės įvertinimui ypač svarbi miego trukmė. Šis rodiklis buvo nurodytas PMKI anketoje. Pagal gautus rezultatus apskaičiuota vidutinė miego trukmė – 7,36 val. (SN 2,04). Mažiausia nurodyta miego trukmė – 1 valanda, didžiausia – 10 valandų. Skirstant pagal amžių (χ2=0,165, df=2, p=0,921), 60-74 m. amžiaus tiriamieji vidutiniškai miega 7,32 val. (SN 1,91), 75-90 m. – 7,42 val. (SN 2,07), o >90 m. – 7,00 val. (SN 2,53). Vyrai miega vidutiniškai 7,25 val. (SN 2,36), o moterys 7,41 val. (SN 1,88) (p=0,880). Gauti rezultatai iš dalies sutampa su tyrimų duomenimis - vidutinė senyvo amžiaus žmonių miego trukmė yra 7 valandos [40].
Taip pat buvo vertinama per trumpa (<7 val.) arba per ilga (>9 val.) miego trukmė. Per trumpai ar per ilgai miegančiųjų pasiskirstymas pagal lytį, amžių, priklausomumą įstaigai (dienos centrui ar globos namams) analizuojamas 9 lentelėje. Nustatyta, jog 26 asmenų (37,1 proc. visų apklaustųjų) miego trukmė yra per ilga arba per trumpa. Iš jų 17 asmenų miega per mažai (65, 4 proc.), o 9 – per daug (34,6 proc.). Tyrimų duomenimis, per maža miego trukmė nustatoma 20-25 procentams senyvo amžiaus žmonių, taigi gauti duomenys sutampa: šio tyrimo metu per maža miego trukmė nustatyta 24,3 proc.
Rodiklis PMKI Viso
<5 ≥5
n Proc. n Proc. n Proc.
Lytis Vyras 6 25,0 18 75,0 24 100,0 χ2=0,435 Moteris 15 32,6 31 67,4 46 100,0 df=1 Viso 21 30,0 49 70,0 70 100,0 p=0,510 Amžiaus grupės 60-74 m. 6 31,6 13 68,4 19 100,0 χ2=0,081 75-90 m. 13 28,9 32 71,1 45 100,0 df=2 >90 m. 2 33,3 4 66,7 6 100,0 p=0,960 Viso 21 30,0 49 70,0 70 100,0 Įstaiga Dienos centras 17 50,0 17 50,0 34 100,0 χ2=12,593 Globos namai 4 11,1 32 88,9 36 100,0 df=1 Viso 21 30,0 49 70,0 70 100,0 p=<0,001
30 tiriamųjų [40]. Atsižvelgiant į lytį, per mažai miega 7 vyrai ir 10 moterų, o tai reiškia, jog 29,1 proc. visų vyrų ir 21,7 proc. visų moterų miego trukmė yra nepakankama. Mūsų tyrimo duomenimis, 33,3 proc. visų globos namų gyventojų miega per trumpai, 13,8 proc. – per ilgai, o dienos centro lankytojų atitinkamai – 14,7 ir 11,7 proc.
9 lentelė. Per trumpai ir per ilgai miegančiųjų pasiskirstymas pagal lytį, amžiaus grupes ir priklausomumą įstaigai
Rodiklis Miego trukmė Viso
<7 val. >9 val.
n Proc. n Proc. n Proc. Lytis Vyras 7 63,6 4 36,4 11 100,0 χ2=0,026 Moteris 10 66,7 5 33,3 15 100,0 df=1 Viso 17 100 9 100 26 100,0 p=0,873 Amžiaus grupės 60-74 6 75,0 2 25,0 8 100,0 χ2=1,180 75-90 10 58,8 7 41,2 17 100,0 df=2 >90 1 100,0 0 0,0 1 100,0 p=0,554 Viso 17 100,0 9 100,0 26 100,0 Įstaiga DC 5 55,6 4 44,4 9 100,0 χ2=0,588 GN 12 70,6 5 29,4 17 100,0 df=1 Viso 17 65,4 9 34,6 26 100,0 p=0,443
Dar vienas svarbus rodiklis – užmigimo trukmė. Ją tiriamieji nurodė PMKI anketoje, o gauti duomenys suskirstyti į tris grupes: nurodžiusiems, jog užmiega per <15 minučių, skirta 0 balų; užmiegantiems per 15-30 min. – 1 balas; 31-60 min. – 2 balai, >60 min. – 3 balai. Taigi įvertinimas nuliu rodo, jog jokių problemų nėra, o 3 balai rodo labai didelę problemą. 10 lentelėje pateikiamas tiriamųjų pasiskirstymas pagal gautus balus. Su problemomis užmiegant nesusidūrė tik beveik trečdalis apklaustųjų, o 40 proc. apklaustųjų užmigti užtrunka daugiau nei 30 minučių. 79,4 proc. dienos centro lankytojų surinko 0-1 balą, taigi jiems užmigti reikia ne daugiau kaip 30 minučių. 58,3 proc. globos namų gyventojų surinko 2-3 balus, todėl galima teigti, jog daugiau nei pusė gyventojų turi problemų užmiegant.
10 lentelė. Užmigimo trukmės balų pasiskirstymas tarp dienos centro lankytojų ir globos namų gyventojų
Įstaiga 0 1 2 3 Viso
n Proc. n Proc. n Proc. n Proc. n Proc.
DC 10 29,4 17 50,0 4 11,8 3 8,8 36 100,0 χ2=13,823 GN 10 27,8 5 13,9 9 25,0 12 33,3 34 100,0 df=1 Viso 20 28,6 22 31,4 13 18,6 15 21,4 70 100,0 p=0,003
31 Depresiškumo ir miego sutrikimų ryšys
Nustatyta statistiškai reikšminga vidutinė teigiama koreliacija (Spirmano (Spearman) koreliacijos koeficientas 0,515, p<0,001). Tai reiškia, jog tarp tiriamojo asmens gautų GDS ir PMKI balų yra vidinis teigiamas ryšys, t.y., kuo didesnis GDS balas, tuo didesnis ir PMKI balas, ir atvirkščiai. Gauti rezultatai yra panašūs į Brazilijoje atlikto tyrimo duomenis – nustatyta teigiama koreliacija tarp GDS ir PMKI: koreliacijos koeficientas 0,423, p<0,05 [90].
11 lentelėje analizuoti tiriamųjų, kuriems pagal GDS nustatyta galima depresija (5-9 balai) arba depresija (10-15 balų), dalis kartu turėjo ir miego sutrikimų (PMKI ≥5), duomenys. Pagal šiuos duomenis galima teigti, jog trečdalis visų apklaustųjų, kuriems pagal GDS nustatyta galima depresija, turėjo miego sutrikimų, o tarp ryškių depresijos požymių turinčių asmenų 22,8 proc. skundėsi blogu miegu. Tyrimų duomenimis, net 59,9 proc. sergančiųjų depresija pasireiškia miego sutrikimai [60].
Pietų Korėjoje atlikto tyrimo duomenimis, didesnis PMKI balas didina depresijos tikimybę (galimybių santykis 1,12, 95 proc. pasikliautinas intervalas 1,07-1,16) [91].
11 lentelė. GDS ir PMKI ryšys
GDS PMKI ≥5
n Proc.
≥5 33 47,1
5-9 22 31,4
32
IŠVADOS
1. Trims ketvirtadaliams senyvo amžiaus globos namų gyventojų nustatyta depresiškumo požymių, iš jų beveik pusei – ryškios depresijos simptomų.
2. Dviems trečdaliams senyvo amžiaus dienos centro lankytojų depresiškumo požymių nepasireiškė, o trečdaliui nustatyta galima depresija.
3. Dešimtadaliui senyvo amžiaus globos namų gyventojų miego sutrikimų nenustatyta, daugiau nei pusei užmigti užtrunka ilgiau nei 30 minučių.
4. Pusei senyvo amžiaus dienos centro lankytojų pasireiškė miego sutrikimai, penktadaliui užmigti užtrunka ilgiau nei 30 minučių.
5. Senyvo amžiaus globos namų gyventojams reikšmingai dažniau, lyginant su senyvo amžiaus dienos centro lankytojais, nustatyti depresiškumo požymiai, blogas miegas ir ilgesnė užmigimo trukmė.
33
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Higienos institutas. Sveikatos informacijos centras. Lietuvos senyvo amžiaus žmonių sveikatos būklės pokyčiai ir netolygumai. Vilnius, 2016. Prieiga internete: http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Senyvo%20amziaus%20zmoniu%20leidin ys.%202016.pdf [žiūrėta 2019-05-13].
2. Šinkariova L. Vyresniųjų Kauno miesto gyventojų depresiškumo ir išeminės širdies ligos bei jos veiksnių sąsajos. Daktaro disertacija. KMU, 2000.
3. Jučinskienė S. Gyvensenos veiksnių sąsajų su miego kokybe įvertinimas. Magistro diplominis darbas. KMU, 2006.
4. Juškevičius R. Pagyvenusių žmonių psichologiniai ypatumai. Magistro darbas. VPU, 2006. 5. World Health Organization. Proposed working definition of an older person in Africa for the
MDS Project. Prieiga internete: https://www.who.int/healthinfo/survey/ageingdefnolder/en/ [žiūrėta 2019-05-13].
6. Eurostat. A look at the lives of the elderly in the EU today. Prieiga internete: https://ec.europa.eu/eurostat/cache/infographs/elderly/index.html [žiūrėta 2019-05-13].
7. Lietuvos Statistikos departamentas. Pagyvenę žmonės Lietuvoje. Vilnius 2014. Prieiga internete: https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=3030 [žiūrėta 2019-05-10].
8. Miller KE, Zylstra RG, Standridge JB. The geriatric patient: a systematic approach to maintaining health. Am Fam Physician. 2000 Feb;61(4):1089-1104.
9. Eurostat Statistics Explained. Visuomenės struktūra ir senėjimas. 2018. Prieiga internete:
https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Population_structure_and_ageing/lt [žiūrėta 2019-05-13]
10. Barua A, Ghosh MK, Kar N, Basilio MA. Prevalence of depressive disorders in the elderly. Ann Saudi Med. 2011 Nov-Dec; 31(6): 620–624.
11. Park M, Unutzer J. Geriatric depression in primary care. Psychiatr Clin North Am. 2011 Jun; 34(2): 469–x.
12. Crowley K. Sleep and Sleep Disorders in Older Adults. Neuropsychology Review. 2011 Mar; 21(1):41-53.
13. Tufan A, Ilhan B, Bahat G, Karan MA. An under-diagnosed geriatric syndrome: sleep disorders among older adults. Afr Health Sci. 2017 Jun; 17(2): 436–444.
14. Ishak WW, Bagot K, Thomas S, Magakian N, Bedwani D, Larson D et al. Quality of Life in Patients Suffering from Insomnia. Innov Clin Neurosci. 2012 Oct; 9(10): 13–26.
15. Conwell Y, Duberstein PR, Cox C, Herrmann J, Forbes N, Caine ED. Age differences in behaviors leading to completed suicide. Am J Geriatr Psychiatry. 1998 Spring;6(2):122-6.
34 16. Sivertsen H, Bjorklof GH, Engedal K, Selbaek G, Helvik AS. Depression and Quality of Life in
Older Persons: A Review. Dement Geriatr Cogn Disord 2015;40:311–339.
17. Gao Y, Huang C, Zhao K, Ma L, Qiu X, Zhang L et al. Depression as a risk factor for dementia and mild cognitive impairment: a meta‐analysis of longitudinal studies. International Journal of Geriatric Psychiatry. 2015 Mar; 30(4): 435-435
18. Rovner BW. Depression and increased risk of mortality in the nursing home patient. Am J Med. 1993 May 24;94(5A):19S-22S.
19. Neikrug AB, Ancoli-Israel S. Sleep disturbances in nursing homes. The Journal of Nutrition, Health and Aging. 2010; 14(3): 207
20. Alicka J. Gyventojų senėjimo socialinės ekonominės pasekmės: Lietuvos atvejo analizė. Magistro baigiamasis darbas. 2008.
21. Lietuvos statistikos departamentas. Oficialiosios statistikos portalas. Rodiklių duomenų bazė. Pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) asmenų skaičius apskrityse ir savivaldybėse metų pradžioje. Prieiga internete: https://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?hash=034d4fb3-8aa3-4404-af10-5ed7e15f3310#/ [žiūrėta 2019-05-10].
22. Tučas R. Lietuvos gyventojų amžiaus demografinės struktūros kaitos prognozė 2017-2021 m. Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija. Vilnius, 2018. Prieiga internete: https://www.smm.lt/uploads/documents/naujienos/kalbos_pranesimai/Tucas_R_Demografines _prognozes_SMM_2018_01_18.pdf [žiūrėta 2019-05-10].
23. World Health Organization. Regional office for Europe. European Health Information Gateway. % of population aged 65+ years. Prieiga internete: https://gateway.euro.who.int/en/indicators/hfa_13-0030-of-population-aged-65plus-years/ [žiūrėta 2019-05-10].
24. Lietuvos statistikos departamentas. Oficialiosios statistikos portalas. Rodiklių duomenų bazė. Demografinės senatvės koeficientas metų pradžioje. Prieiga internete: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S3R094#/ [žiūrėta 2019-05-10]. 25. Šurkienė G, Stukas R, Alekna V, Melvidaitė A. Populiacijos senėjimas kaip visuomenės
sveikatos problema. Gerontologija 2012; 13(4): 235-239.
26. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyrius. 2012 m. balandžio 7 d. – Pasaulinė sveikatos diena. Dienos tema – „Sveikas senėjimas“. Informacinė-metodinė medžiaga visuomenės sveikatos biurų darbuotojams. 2012.
27. TLK-10-AM / ACHI / ACS elektroninis vadovas. Psichikos ir elgesio sutrikimai (F00-F99).
35 http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/index.jsp?topic=/lt.webmedia.vlk.drg.icd.ebook.content/html/icd/ 5skyrius.html [žiūrėta 2019-05-11].
28. Mojtabai R. Diagnosing Depression in Older Adults in Primary Care. N Engl J Med. 2014 Mar; 370(13):1180-1182.
29. Sozeri-Varma G. Depression in the Elderly: Clinical Features and Risk Factors. Aging Dis. 2012 Dec; 3(6): 465–471.
30. Aziz R, Steffens DC. What Are the Causes of Late-Life Depression? Psychiatric Clinics of North America. 2013 Dec; 36(4):497-516.
31. Vasiliu O, Vasile D. Risk factors and quality of life in late-life depressive disorders. Romanian Journal of Military Medicine. 2016 Dec; 119(3):24-28.
32. Aylaz R, Akturk U, Erci B, Ozturk H, Aslan H. Relationship between depression and loneliness in elderly and examination of influential factors. Archives of Gerontology and Geriatrics. 2012; 55(3):548-554.
33. Singh A, Misra N. Loneliness, depression and sociability in old age. Ind Psychiatry J. 2009 Jan-Jun; 18(1): 51–55.
34. Best practice journal, Special edition. Assessment and management of Depression in Older
Adults. 2011 Jul. Prieiga internete:
https://bpac.org.nz/BPJ/2011/July/docs/bpjse_elderly_depression_2011.pdf [žiūrėta 2019-05-11].
35. Demirkan A, Penninx BWJH, Hek K, Wray NR, Amin N, Aulchenko YS et al. Genetic risk profiles for depression and anxiety in adult and elderly cohorts. Molecular Psychiatry. 2011; 16:773-783.
36. Akyol Y, Durmus D, Dogan C, Bek Y, Canturk F. Quality of Life and Level of Depressive Symptoms in the Geriatric Population. Official Journal of the Turkish League Against Rheumatism. 2010 Dec; 25(4):165-173.
37. Lee RSC, Hermens DF, Porter MA, Redoblado-Hodge MA. A meta-analysis of cognitive deficits in first-episode Major Depressive Disorder. Journal of Affective Disorders. 2012 Oct; 140(2):113-124
38. Unutzer J, Patrick DL, Simon G, Grembowski D, Walker E, Rutter C et al. Depressive symptoms and the cost of health services in HMO patients aged 65 years and older. A 4-year prospective study. JAMA. 1997 May;277(20):1618-1623.
39. Van Cauter E, Leproult R, Plat L. Age-related changes in slow wave sleep and REM sleep and relationship with growth hormone and cortisol levels in healthy men. JAMA. 2000 Aug 16;284(7):861-8.
36 40. Luyster FS, Strollo PJ, Zee PC, Walsh JK. Sleep: a Health Imperative. Sleep. 2012 Jun; 35(6):
727–734.
41. National Sleep Foundation. Sleep in America poll. 2003. Prieiga internete: https://www.sleepfoundation.org/sites/default/files/inline-files/2003SleepPollExecSumm.pdf [žiūrėta 2019-05-11].
42. Roepke SK, Ancoli-Israel S. Sleep disorders in the elderly. Indian J Med Res 131. 2010 Feb; 302-310.
43. Cooke JR, Ancoli-Israel S. Normal and Abnormal Sleep in the Elderly. Handb Clin Neurol. 2011; 98: 653–665.
44. Swaab DF, Fliers E, Partiman TS. The suprachiasmatic nucleus of the human brain in relation to sex, age and senile dementia. Brain Res. 1985 Sep 2;342(1):37-44.
45. Touitou Y. Human aging and melatonin. Clinical relevance. Exp Gerontol. 2001 Jul;36(7):1083-100.
46. Shochat T, Martin J, Marler M, Ancoli-Israel S. Illumination levels in nursing home patients: effects on sleep and activity rhythms. J Sleep Res. 2000 Dec;9(4):373-9.
47. Miner B, Kryger MH. Sleep in the Aging Population. Sleep Med Clin. 2017 Mar; 12(1): 31–38. 48. Thorpy MJ. Classification of Sleep Disorders. Neurotherapeutics. 2012 Oct; 9(4): 687–701. 49. Sateia MJ. International classification of sleep disorders-third edition: highlights and
modifications. Chest. 2014 Nov;146(5):1387-1394.
50. Suzuki K, Miyamoto M, Hirata K. Sleep disorders in the elderly: Diagnosis and management. J Gen Fam Med. 2017 Apr; 18(2): 61–71.
51. Fernandez-Mendoza J, Vgontzas AN. Insomnia and Its Impact on Physical and Mental Health. Curr Psychiatry Rep. 2013 Dec; 15(12): 418.
52. Pigeon WR. Diagnosis, prevalence, pathways, consequences & treatment of insomnia. Indian J Med Res. 2010 Feb; 131: 321–332.
53. Stone KL, Ensrud KE, Ancoli-Israel S. Sleep, insomnia and falls in elderly patients. Sleep Medicine. 2008 Sep; 9(1): 18-22.
54. Institute of Medicine (US) Committee on Sleep Medicine and Research. Sleep Disorders and Sleep Deprivation: An Unmet Public Health Problem. 2006. Prieiga internete: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK19961/ [žiūrėta 2019-05-11].
55. Ali T, Choe J, Awab A, Wagener TL, Orr WC. Sleep, immunity and inflammation in gastrointestinal disorders. World J Gastroenterol. 2013 Dec 28; 19(48): 9231–9239.
56. Sigurdardottir L, Valdimarsdottir UA, Mucci LA, Fall K, Rider JR, Schernhammer E et al. Sleep Disruption Among Older Men and Risk of Prostate Cancer. Cancer Epidemiol Biomarkers Prev. 2013 May; 22(5): 872–879.
