LIEUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARINöS MEDICINOS FAKULTETAS
NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
ALMA RAČKAUSKAITö
PRANCŪZŲ RISTŪNŲ KRAUJO PARAMETRŲ
PALYGINAMASIS ĮVERTINIMAS
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. A. Kučinskas
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas:
PRANCŪZŲ RISTŪNŲ KRAUJO PARAMETRŲ PALYGINAMASIS ĮVERTINIMAS 1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. 2013-01-25
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2013-01-25
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO 2013-01-25
(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo vardas, pavard÷) (parašas Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s (– riaus) parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRUMPOS ... 4
SUMMARY... 5
1. ĮVADAS... 7
1.1. Prancūzų ristūnai pasaulyje ir Lietuvoje... 9
1.2. Kraujas ir jo tyrimo svarba ... 11
1.3. Kraujo morfologiniai rodikliai... 11
1.4. Kraujo biocheminiai rodikliai ... 16
2. MEDŽIAGOS IR METODAI... 20 3. REZULTATAI ... 23 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 27 IŠVADOS... 28 PADöKA ... 29 LITERATŪROS SĄRAŠAS………..……….30
4
SANTRUMPOS
Alb – albuminai;
ALT – alanino aminotransferaz÷; AST – aspartamo aminotransferaz÷; Ca – kalcis;
Crea – kreatininas; HCT – hematokritas; HGB – hemoglobinas;
MCH – vidutinių ląstelių hemoglobinas;
MCHC – vidutin÷ hemoglobino koncentracija ląstel÷je; MCV – vidutinis ląstelių kiekis;
Mg – magnis; PLT – trombocitai;
RBC – raudonieji kraujo kūneliai; TP – bendras baltymai kiekis; Urea – šlapalas;
WBC – baltieji kraujo kūneliai; TP – bendrieji baltymai;
5
SUMMARY
A Comparative Analysis of French Trotters Blood Parameters LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCE
VETERINARY ACADEMY
Department of Non – Infectious Diseases Author – Alma Račkauskait÷
Research Supervisor – doc. dr. Audrius Kučinskas
Key words: Trotters, Blood Biochemical Parameters, Blood Morphological Parameters
French Trotter come from crossed Norman horses, Thoroughbred, Haknio horses, American trotters Breeding started about 1800 years.
French Trotter become pupular horse breed in Lithuania, but the data about specific characteristics of this breed is almost nonexistent. So aim of study was to investigate the specific French trotter blood morphological and biochemical properties, and comparison with literature about blood rates of trotter. The study was carried out in October 2012. Blood samples were taken from horses kept in the X stud. For study was selected only clinically healthy horses. Total 20 of French trotter horses were included in study, them age ranged from 2 to 10 years, 13 females and 7 males trotters.
Blood serum biochemical parameters (total protein, albumin, magnesium, calcium, creatinine, urea, alanine aminotransferase, aspartame aminotransferase) was used to measure specific chemical parameters of the device analyzes Hitachi 705 (Fig. 3)., use Diasyn reagents (Fig. 4). Test tubes with blood was first centrifuged for 15 min. 1500 rev. / Sec speeds, before blood test on this device.
In the obtained results morphological blood parameters (WBC, RBC, HGB, HCT, MCV, MCH, MCHC, and PLT) was not deviations from the physiological rate. But by monitoring each parameter values were found devations from physiological rate.
6
The results of blood biochemical parameters changed very little. After analysis of the literature and comparison with the results obtained during the investigation was noted the feeding have importance affect for blood parameters.
7
1. ĮVADAS
Arklių pramon÷ Europos sąjungoje yra ekonomiškai svarbi visoms šalims. Šiuo metu Europos sąjungą sudaro 27 valstyb÷s nar÷s ir visame regione esančių arklių skaičius manoma jog gali siekti 5 milijonus. Didžiausios arklių populiacijos yra Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Anksčiau arkliai buvo naudojami pramon÷je, žem÷s ūkyje, kaip transporto priemon÷ kasdienin÷je buityje ar kariuomen÷je. Šiuo metu arkliai daugiau asocijuojasi su laisvalaikio ar sportine veikla, gyvenimo būdu ar net maistu.
Arkliai yra bendra visų Europos valstybių istorijos dalis. D÷l skirtingų aplinkos sąlygų ir veisl÷s panaudojimo, įvairiose Europos regionuose išsivyst÷ skirtingų veislių arkliai (Liljenstolpe, 2009).
Lietuviai nuo seno m÷go arklius ir juos augino.Čia kaip ir visame pasaulyje pirmieji arkliai buvo sunkūs, ištvermingi, kad gal÷tų atlikti ūkio darbus. Kintant žmonių poreikiams, arkliai lengv÷jo, grakšt÷jo, o šiuo metu didžioji dauguma auginamų arklių yra sportiniai žirgai. Tuo pačiu lygegrečiai vyst÷si atskiros žirginio sporto šakos: ristūnų lenktyn÷s, grynakraujų lenktyn÷s, dailusis jojimas, konkūrai, trikov÷, ištverm÷s jojimas. Jau rečią šimtmetį Lietuvoje puosel÷jamas ristūnų sportas giliausias šaknis įleido rytin÷je valstyb÷s dalyje. Joje vyksta didžiausios žiemos ir vasaros lenktyn÷s.
Sportiniai žirgai, dalyvaujantys varžybose turi būti ne tik visą sezoną fiziškai optimaliai treniruojami, bet norint pasiekti aukštų rezultatų privalo būti subalansuota ir jų mityba. Kraujo biocheminiai ir morfologiniai tyrimai – vieni iš informatyviausių rodiklių, apibūdinančių sportinių žirgų bendrą sveikatos būklę (Lindner, 2000). Šios žinios dažnai panaudojamos nustatant žirgo fizinį pasirengimą, sportines galimybes (Hinchcliff et al, 2008). Arklių kraujo biocheminių ir morfologinių rodiklių kitimas priklauso inuo treniruočių programų optimizavimo (Lindner, 2000).
Norint išauginti gerą žirgą ir perspektyviai jį realizuoti, reikia ne tik savo sritį išmanančio prižiūr÷tojo, trenerio, tačiau ir gero veterinarijos specialisto. Žirgų sporte daug traumų, žirgai dažnai suserga įvairiausiomis ligomis, taip pat, kaip ir visiems gyvūnams, žirgams reikia taikyti būtinas profilaktines priemones (Lumsden, 1980)
8
Yra labai daug veiksnių, nuo kurių gali priklausyti kraujo parametrų skirtumai tarp atskirų arklių populiacijos individų (kraujo m÷ginio pa÷mimas ir tyrimo būdas, žirgo veisl÷, amžius, raciono struktūra ir kt.). Tokie neatitikimai lemia netikslias diagnozes, sveikatos ar fizinio pasirengimo įvertinimo netikslumus. Tod÷l vertinant gautus tyrimų rezultatus labai svarbu atsižvelgti į daugelį faktorių, galinčių įtakoti vienokius ar kitokius dydžius, reikia gerai išmanyti kraujo fiziologiją, o tuo pačiu ir konkretaus žirgo fiziologines ypatybes.
Ristūnai yra skirstomi į dvi rūšis: šiltakraujai - arklių palikuonys kilę iš Amerikos ristūnų ir Normanų kinkomųjų arklių bei šaltakraujai ristūnai – kilę iš Skandinavijos šalių (Liljenstolpe, 2009).
Veterinarijos gydytojai dažniausiai remiasi veterinarijos vadovuose ar kituose literatūros šaltiniuose aprašytomis kraujo parametrų normomis. Vieni specialistai kai kuriuos nukrypimus nuo normų gali vertinti kaip patologiją, o kiti - kaip būtent tam žirgui būdingus fiziologinius rodiklius.
Taigi, šio baigiamojo magistro darbo tikslas buvo išsiaiškinti ar Lietuvoje veterinarijos gydytojai remiasi tinkamomis kraujo tyrimų parametrų normomis. Taip pat bandžiau nustatyti tam tikros veisl÷s - Prancūzų ristūnų - žirgų kraujo morfologinius ir biocheminius parametrus, išanalizuoti juos tarpusavyje ir palyginti su mokslin÷je literatūroje aprašytais ristūnų kraujo parametrais.
Šiam tyrimui buvo pasirinkti Prancūzų ristūnų veisl÷s žirgai, nes ši veisl÷ Lietuvoje jau pakankamai išpopuliar÷jusi ir yra labai perspektyvi ristūnų lenktyn÷se. Žinios apie Lietuvoje auginamų ristūnų kraujo fiziologines ypatybes n÷ra susistemintos.
Darbo uždaviniai:
1) išanalizuoti literatūroje aprašomus žirgų kraujo morfologinius, biocheminius rodiklius ir jų normas;
2) nustatyti tyrimams pasirinktų žirgų kraujo morfologinius ir biocheminius rodiklius; 3) gautus rezultatus palyginti su literatūroje aprašomomis kraujo rodiklių normomis.
9
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Prancūzų ristūnai pasaulyje ir Lietuvoje
Prancūzų ristūnai – tai iš Normanų kinkomųjų arklių, anglų grynakraujų, Haknio arklių ir Amerikos ristūnų išvesta veisl÷. Veisl÷s išvedimas prad÷tas apie 1800 metus. Pirmieji Prancūzų ristūnai buvo kiek sunkesni ir stambesni, tačiau įliejus grynakraujų kraujo, jie tapo kur kas grakštesni (prieiga per internetą: www.lt.wikipedia.org, 20013 01 23).
Prancūzų ristūno galva pakelta, kaklas ilgas, nugara tvirta, gogas aukštas, ilgas ir platus. Šio ristūno nuolaidus pasturgalis yra labai stiprus, ilgos ir stiprios kojos sudaro didelio ir kartu lengvo arklio įspūdį. Anksčiau Prancūzų ristūno pečiai buvo kiek statūs, bet dabar jie nuožulnesni ir d÷l to arkliai gali greičiau b÷gti. Šių žirgų risčia plati ir labai įspūdinga, o žingsnis ir pusšuolis yra patenkinamos kokyb÷s. Arklys energingas, gerai b÷ga ilgas distancijas ir puikiai tinka kinkymui. Prancūzų ristūnas yra tikrai darbštus arklys, tačiau jo būdas nepastovus. Ristūno aukštis ties gogu 1,62 m. Dažniausiai jų plaukai būna b÷ros ar kaštonin÷s spalvos, rečiau pilkos. Prancūzų ristūnas yra naudojamas lenktyn÷ms su važnyčiotoju, tačiau kai kurie ristūnai gali tikti ir šokin÷jimui per kliūtis. Tai jojamasis ristūnų žirgas (prieiga per internetą: www.horseshowcentral.com, 2013 01 23).
Ristūnų žirgų varžybos - tai viena lenktynių formų, kai riščia b÷gantis žirgas tempia vežim÷lį. Tai visame pasaulyje labai populiari sporto šaka. Žirgų lenktynių su žok÷jais ar vežim÷liais istorija siekia senov÷s Graikijos laikus, kai būdavo rengiamos olimpin÷s žaidyn÷s.
Jau XVII amžiuje buvo prad÷tos kurti važiuojamųjų arklių veisl÷s, turinčios gerą risčią. Taip buvo sukurtos Orlovo, Amerikos, Prancūzijos ir Rusijos ristūnų veisl÷s
Kinkinių lenktyn÷s vyksta 21 Europos šalyje. 20 šalių priklauso Europos ristūnų žirgų sąjungai (Union Europeenne du Trot - UET). Ši sąjunga buvo įkurta 1973 metais siekiant ginti, koordinuoti ir suderinti ristūnų žirgų lenktynių taisykles (Liljenstolpe, 2009).
Šiuo metu UET priklauso šios valstyb÷s: Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Ispanija, Italija, Lietuva, Malta, Norvegija, Olandija, Prancūzija, Rusija, Serbija, Slov÷nija, Suomija, Švedija,
10
Šveicarija, Vengrija ir Vokietija (prieiga per internetą: www.uet-trot.eu, 2013 01 20). Daugiausiai ristūnų kumeliukų atvedama Anglijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje (Liljenstolpe, 2009).
Į Lietuvą ristūnų buvo įvežta XIX a. Jie buvo naudojami vietiniams arkliams gerinti ir lenktyn÷ms, kurios nuo neatmenamų laikų vykdavo daugiausia žiemą miesteliuose ir ant ežerų ledo, turgų ar kitų susibūrimų dienomis. Arkliai buvo kinkomi į paprastas ar palengvintas rogutes. Tais laikais lenktyniaujama buvo su įvairiausių veislių žirgais.
Pirmasis ristūnas, pasirodęs Lietuvoje (1919 m.) ir labai sudominęs žirgų entuziastus, buvo Orlovo ristūnų veisl÷s. Iki nepriklausomyb÷s svarbiausią vaidmenį atliko Rusijos ristūnai, tačiau atkūrus nepriklausomybę vis labiau populiar÷jo Amerikos ristūnai, kurie ir dabar yra tarp populiariausių veislių Lietuvoje (prieiga per internetą: www.lt.wikipedia.org, 2013 01 17).
Kita sparčiai išpopuliar÷jusi veisl÷ yra Prancūzijos ristūnai. Maždaug prieš šešerius metus Nacionalin÷ Ristūnų sporto asociacija (NRSA) sudaryt÷ sutartį su prancūzų bendrove „Cheval Français”, pagal kurią yra remiamas Prancūzijos arklių auginimas Lietuvoje. Pagal specialią programą iš jos lengvatin÷mis sąlygomis iki šiol perkamos prancūzų ristūnų veisl÷s kumel÷s, kurių palikuoniai gal÷tų s÷kmingai startuoti tarptautin÷se ristūnų lenktyn÷se. Taip pat į Lietuvą atvežami 6 – 8 m÷nesių kumeliukai, kurie Utenos žirgyne pamažu yra rengiami treniruot÷ms. Geriausius rezultatus rodantys prijaukinti prie kinkinių ir prad÷ti treniruoti dvimečiai ristūnai dažniausiai yra gabenami atgal į Prancūziją, kur jie toliau treniruojami ir dalyvauja varžybose. Likusieji ristūnai startuoja Lietuvos hipodromuose (prieiga per internetą: www.ristunai.lt, 2013 01 20).
Šiomis dienomis vyksta vis daugiau d÷mesio sulaukiančios kasmetin÷s ne tik respublikin÷s, bet ir tarptautin÷s vasaros ir žiemos lenktyn÷s. Visiems puikiai žinomos tradicin÷s ir jau daugiau kaip šimtmetį vykstančios Sartų lenktyn÷s sutraukia tūkstančius žiūrovų. Labai daug lūkesčių siejama su baigiamu rekonstruoti Utenos hipodromu, kuris vienintelis Lietuvoje atitinka Europos keliamus standartus (prieiga per internetą: www.lt.wikipedia.org, 2013 01 17). Hipodromai ne tik sutraukia gausybę lankytojų, bet tuo pačiu populiarina ir su žirgų lenktyn÷mis susijusias papildomos paslaugas – totalizatorius (Liljenstolpe, 2009).
11
1.2. Kraujas ir jo tyrimo svarba
Kraujas sudarytas iš daugyb÷s komponentų, kurie vaidina pagrindinį vaidmenį padid÷jus medžiagų apykaitos normoms transportuojant deguonį, vandenį, elektrolitus, maisto medžiagas, hormonus fizinį darbą atliekantiems raumenims (Weiss et al, 2010). Be to, anglies dioksidas ir kiti šalutiniai medžiagų apykaitos produktai iš raumenų pašalinami kraujo d÷ka. Galiausiai, kraujo sudedamosios dalys yra svarbios rūgštiniuose – baziniuose procesuose. Kraujas susideda iš ląstelių (eritrocitų, leukocitų, trombocitų) ir plazmos (vanduo, elektrolitai, plazmos baltymai, hormonai ir fermentai)(Hinchcliff et al., 2008).
Kraujo rodiklių išanalizavimas kartu su anamnez÷s duomenimis ir fiziniais duomenimis gali nukreipti veterinarijos gydytoją į tolesnių diagnostinių tyrimų teisingą pasirinkimą (Piccione et al, 2010). Kraujo rodiklių tyrimai padeda nustayti sistemines, infekcines ir kai kurias parazitines ligas. Be to, kraujo tyrimas suteikia labai svarbios informacijos apie ligos sunkumą ir atsaką į gydymą, o tai padeda numatyti ligos prognozę. Skirtingi žirgai gali tur÷ti skitingus kraujo parametrų pakitimus, kas lemia hematologijos mokslo svarbą žirgų gydyme (Satue et al., 2012).
Įprastai pasaulyje arkliai yra grupuojami į grynakraujus, šaltakraujus ir šiltakraujus. Pirmųjų prot÷viai yra arabų žirgai. Tai arabų grynakraujai, ketvirčio arkliai, ristūnai, kiti grynakraujai. Tuo tarpu šaltakraujai arkliai yra sunkaus tipo, kitaip dar vadinami darbo arkliais (peršeronai, šyrai, klydesdalai ir kt.). Pastarųjų grup÷s arkliai turi šiek tiek žemesnius eritrocitų parametrus (RBC), tačiau panašius leukocitų (WBC) parametrus. Šiltakraujai žirgai (hanoverio, trak÷nų veisl÷s) ir poniai savo hematologija yra labiau panašūs į grynakraujus, nei į šaltakraujus (Robinson et al., 2009).
1.3. Kraujo morfologiniai rodikliai
Eritrocitai. Iš periferinio kraujo m÷ginių nustatin÷jama: kraujyje cirkuliuojančių raudonųjų kraujo kūnelių skaičius (RBC), hemoglobino koncentracija (HGB), hematokritas (HCT), vidutinių ląstelių tūris (MCV), vidutinių ląstelių hemoglobinas (MCH), vidutin÷ hemoglobino koncentracija ląstel÷je (MCHC), eritrocitų pasiskirstymas (RDW). Analizuojant žirgų kraujo tyrimų duomenis, d÷mesį reik÷tų atkreipti į tam tikrus rodiklius (Weiss et al, 2010)
12
Hematokritas rodo, kokią dalį kraujyje sudaro raudonieji kraujo kūneliai. Jis yra nepastovus, matuojamas procentais (%). Žirgai iš žinduolių išsiskiria tuo, kad jų blužnies tūris labai didelis, joje sukaupiama 6 – 12 litrų kraujo ramyb÷s būsenoje. Didelis kekis raudonųjų kraujo kunelių, laikinai sukauptų blužnyje, gali būti sparčiai įjungiamas į bendrą kraujotaką kaip atsakas į sujaudinimą ar intensyvų darbą. Toks atsakas yra įtakojamas ketacholaminų išsiskyrimo, taigi hematokritas tur÷tų būti vertinamas atsižvelgiant į žirgo sujaudinimo lygį.
Cilindrų formavimasis – eritrocitų agregacijos į pailgus kūgius pasekm÷, priklausanti nuo raudonųjų kraujo kūnelių skaičiaus ir jų agregacinių savybių. Ši savyb÷ – tai sveikiems žirgams būdingas bruožas, kaip eritrocitų paviršiaus membranų silpnos redukcijos pasekm÷. Pasteb÷ta teigiama koreliacija tarp cilindrų susidarymo ir raudonųjų kraujo kūnelių nus÷dimo greičio antikoaguliantais paveiktame kraujyje. Cilindrų susidarymas yra išskiriamas prie tam tikrų susirgimų, susijusių su hiperproteinemija, nes didel÷ plazmos proteinų (kaip fibrinogeno, imunoglobulinų) koncentracija turi izoliacinį poveikį eritrocitų paviršiaus membranos krūviui ir taip skatina jų agregaciją. Agliutinacija įtakoja klaidingą MCV dydį ir eritocitų skaičių, sąlygotą varžos, nes agregacija gali kliudyti elektroniniam ar optiniam eritrocitų vertinimui.
Žirgų eritrocitai lyginant su kitų gyvūnų eritrocitais yra santykinai maži, vidutinių ląstelių diametras siekia 5 – 6 µm ir MCV apytiksliai yra 40 – 52 fl. Raudonųjų kraujo kūnelių dydis skiriasi tarp veislių. Sportin÷s veisl÷s, tokios kaip grynakraujai lenktyniniai žirgai ar ristūnai, turi mažesnį MCV nei kitos veisl÷s (Satue et al., 2012).
Žirgams, treniruojamiems pasiekti didelį greitį, yra būdingas nedidelis MCV padid÷jimas, o tuo pačiu MCH ir MCHC sumaž÷jimas. Žirgai yra atsparūs kraujo klampumo pokyčiams, susijusiams su hematokrito padid÷jimu, tik÷tina d÷l kraujo raudonųjų ląstelių deformacinių pokyčių (Hinchcliff et al., 2008).
Atliekant fizinį darbą, deguonies gavimas iš kraujo padid÷ja keturis kartus. Toks padid÷jimas palengvinamas deguonies – hemoglobino kreiv÷s pasislinkimu į dešinę pusę. Pasislinkimas įvyksta d÷l acidoz÷s, padid÷jusio CO2 kiekio ir pakilusios temperatūros raumenyse. Tuo pačiu padid÷ja ir 2, 3 –
difosfokarbonato rūgšties (2, 3 – DPG) kiekis. Žemesnis kraujo parcialinis deguonies sl÷gis stimuliuoja eritrocitų glikolizę ir 2, 3 – DPG susidarymą (Weiss et al, 2010)
13
Leukocitai. Baltieji kraujo kūneliai svarbiausi imuninei sistemai. Yra šeši leukocitų tipai: neutrofilai, eozinofilai, bazofilai, monocitai, limfocitai ir papildomos plazmos ląstel÷s (Hinchcliff et al., 2008). Cirkuliuojantys leukocitai parodo kaulų čiulpų gamybos rezultatus, ląstelių įjungimą į periferinę kraujotaką ir jų telkimąsi įvairiuose organuose ir depuose. Ląstel÷s kartu gali egzistuoti skirtingo brendimo stadijose: pilnai subrendusios (granuliocitai - neutrofilai, eozinofilai, bazofilai, ir agranuliocitai - monocitai, limfocitai) ir nesubrendusios (nesubrendę neutrofilai, metamielocitai, mielocitai, progranuliocitai) (Satue et al., 2012).
Pasteb÷ta, kad intensyvus fizinis krūvis didel÷s įtakos leukocitų kiekio did÷jimui neturi. Iš karto po intensyvaus darbo, leukocitų kiekiai pakinta, tačiau jie atsistato per artimiausias 6 valandas (Hinchcliff et al., 2008).
Trombocitai. Kraujo plokštel÷s - tai megakariocitų citoplazminiai fragmentai. Trombocitai cirkuliuodami žirgo kraujyje išgyvena 4 – 7 dienas. Arklio trombocitų koncentracija yra viena žemiausių iš žinduolių (Jain et al., 1993).
Morfologiškai gigantin÷s plokštel÷s (savo diametru didesn÷s už eritrocitus) yra susijusios su trombocitopoez÷s spartinimu. Kraujo ÷mimo metu d÷l trombocitų aktyvacijos ir agregacijos, kraujas kreša ir tai iškreipia trombocitų koncentracijos rodiklius (Satue et al., 2012).
Kraujo morfologinių rodiklių normos. J. H. Lumsden su kitais bendraautorias analizavo 60 grynakraujų kumelių, 12 grynakraujų kumeliukų ir 50 vidutiniškai terniruojamų ristūnų kraujo morfologinius ir biocheminius rodiklius. Gauti ristūnų kraujo parametrų rezultatai leido nustatyti vidutines fiziologines normas, kurios pateiktos 1 lentel÷je.
Rodiklis WBC, x109/l RBC, x1012/l HGB, g/l HCT, % MCV, fl MCH, pg MCHC, g/l PLT, x109/l Norma 4,9 – 10 6,9 – 10,7 113 –179 31 – 48 40 – 49 15 – 18 350 – 410 81 – 240
1 lentel÷. Ristūnų žirgų kraujo morfologinių rodiklių fiziologin÷s normos (Lumsden et al, 1980) Kraujo morfologinius rodiklius įtakojantys veiksniai. M÷ginių pa÷minas. Kalbant apie antikoaguliantų naudojimą, arklių kraujo parametrai nepakinta naudojant heparino ar EDTA antikoaguliantus. O naudojant natrio citratus priešingai – hematologiniai parametrai kinta ir pastebimai maž÷ja. Kraujo analizę patartina atlikti per pirmąsias 2 valandas po m÷ginių pa÷mimo, nes EDTA
14
m÷ginys laikomas šaldytuve įtakoja MVP kitimą. M÷ginio laikymas aukštoje temperatūroje ar tiesioginiai saul÷s spinduliai gali sukelti hemolizę, kas įtakoja RBC kiekio kitimą (Taylor, 2010).
Matavimų tikslumas. Labai svarbu atsižvelgti į įrangos rūšį, tai leidžią įvertinti kai kurių paklaidų galimybes. Rekomenduojama atlikti pakartotinius matavimus, tai leidžia patikimiau įvertinti rezultatus.
Žirgo elgsena ir susijaudinimo lygis. Susijaudinimas įtakoja cirkuciuojančių RBC, HGB ir HTC did÷jimą. Taip yra d÷l blužnies susitraukimo, adrenalino ir noradrenalino gaminimo ir atpalaidavimo
Kraujo ÷mimo iš venos būdai. Ankstesn÷s studijos parod÷, kad kraujo ÷mimas naudojant vakuuminius m÷gintuv÷lius gali sukelti ląstelių pažeidimą. Neseniai buvo įrodyta, kad n÷ra reikšmingų skirtumų lyginant hematologinius parametrus, gautus naudojant dviem skirtingais metodais: venipunktūra ir intraveniniu kateteriu
Š÷rimas. Žymus PCV ir visų plazmos baltymų (TP) kiekio padid÷jimas pastebimas po š÷rimo. Tai susiję su skysčių netekimu per seiles ir kitus virškinimo trakto skysčius, taip pat su skysčių pakitimu virškinimo trakto kraujotakoje (Hinz, 2000).
Paros biologinis ritmas. Žirgų RBC parametrai kinta priklausomai nuo paros ritmo. HCT ir HGB padid÷ja naktį lyginant su šviesiu paros metu. Šis svyravimas siejamas su šviesos ir tamsos kaitaliojimusi, nes tai turi įtakos eritropoezei. Taip pat nustatytas biologinių ritmų poveikis TP kitimui.
Lytis. Lytis kraujo skirtumams turi mažą įtaka. Pas patinus šiek tiek didesnis RBC, HGB ir HTC, tuo tarpu pas pateles didesni MCH ir MCHC. WBC ir granuliocitų daugiau pas kumeles nei pas eržilus (Satue et al., 2009).
Metų laikas. Sezonas yra išorinis veiksnys, kuris moduliuoja kraujo komponentų dinamines savybes. Stiprus šaltis mažina RBC kiekį d÷l pusin÷s eliminacijos sumaž÷jimo.
Aukštis virš jūros lygio. Arkliai laikomi aukštumose turi kur kas didesnius RBC, HGB, HCT rodiklius lyginant su tais, kurie gyvena žemumose.
Amžius. Jaunesnių nei 2 metų amžiaus kumeliukų mažesnis HCT ir HGB kiekis kraujyje. Tarp 3 ir 4 metų amžiaus žirgų MCV ir MCH palaipsniui did÷ja, tuo tarpu HGB ir HCT išlieka nepakitę per šį laikotarpį. MCV padid÷ja kartu šiek tiek sumaž÷jant RBC.
Pirmais gyvenimo metais kumeliukams trombocitų kiekis nekinta. Tačiau pas suaugusius žirgus su amžiumi trombocitų kiekis maž÷ja.
15
Fizinis krūvis. Nors jud÷jimas turi nedidelį poveikį RBC parametrams esant ramyb÷s būsenoje, kai kurie skirtumai tarp arklių atsiranda atliekant aukšto intensyvumo ir ištverm÷s treniruotes. Kai kurie autoriai hipervolemiją sieja su pertreniravimu. Pratimų rezultate padid÷ja RBC, HGB ir HCT. Tiesioginį poveikį RBC padid÷jimui daro didesnis deguonies transportavimas. Trumpalaikiai pratimai sumažina plazmos tūrį 5-10%. Prailgintas ar intensyvus treniravimas ristūnams gali sukelti eritrocitų mas÷s padid÷jimą, reiškinys žinomas kaip RBC hipervolemija. Padid÷ja kraujo klampumas, d÷l to sumaž÷ja kraujotaka kapiliaruose ir nepakankamai deguonies panaudojama susitraukiant raumenims (Leleu et al, 2006).
WBC rodo skirtingą atsaką priklausomai nuo krūvio tipo. WBC kiekis nesikeičia treniruojant arklius lenktyn÷ms ar ištvermei.
Kitas įdomus vertinimo rezultatas, jog didžioji dauguma morfologinių rezultatų kinta priklausomai nuo arklio poilsio sąlygų (Lindren, 2000). Hematokrito, hemoglobino ir leukocitų rodiklių kitimas poilsio metu ir iš karto po fizinio krūvio pavaizduotas 1 diagramoje, kurios autor÷ A. Lindren.
1 diagrama. HTC, HGB ir WBC rodiklių skirtumai poilsio metu ir po darbo Ar treniruočių daro įtaka trombocitų parametrų kitimams n÷ra žinoma.
16
Reprodukcin÷ būsena. Prieš kumeliavimąsi RBC parametrai nesikeičia. Po kumeliavimosi RBC parametrai šiek tiek padid÷ja, kol bendras kraujo tūris atsistato. Kita vertus, laktacija įtakoja RBC, HGB ir HCT sumaž÷jimą.
Rujos ciklas bei neštumas iš esm÷s nekeičia leukogramos, tačiau yra žinoma, kad kumelingumo metu sumaž÷ja WBC skaičius (Satue et al, 2010).
Dauguma tyrimų su kumel÷mis parod÷, kad kumelingumas nedaro reikšmingo poveikio cirkuliuojantiems trombocitams.
1.4. Kraujo biocheminiai rodikliai
Plazmos baltymai. Kepenų sintetinami albuminai yra gausiausi tarp baltymų, jie sudaro 35 – 50% visų plazmos baltymų. Tai osmosiškai aktyviausi plazmos baltymai d÷l savo gausos, mažo dydžio, ir sudaro beveik 75 % plazmos onkotinio aktyvumo. Albuminų koncentracija plazmoje priklauso nuo plazmos vandens kiekio ir intraveninio vandens tūrio (Olsman et al, 2004)
Baltymams taip pat priklauso globulinai: α – globulinai, β – globulinai, γ – globulinai ir imunoglobulinai. Globulinų koncentracijos pokyčiai dažniausiai atspindi uždegimą ir ligą, globulinų koncentraciją paveikti taip pat gali hidratacija
Fibrinogenas yra ūmin÷s procesų baltymas, kurio kiekis kraujyje did÷ja kaip atsakas į uždegimą. Fibrinogeno koncentraciją didina dehidratacija (Hinchcliff et al., 2008).
Bendrieji baltymai (TP) - tai bendra albuminų ir globulinų koncentracija serume (Taylor at al., 2010). Šis rodiklis did÷ja d÷l dehidratacijos, l÷tinio uždegimo, paraproteinemijos, maž÷ja d÷l hidratacijos, sunkaus širdies darbo susilpn÷jimo (su edema), nefropatijos, enteropatijos, kraujavimo, nudegimų, baltymų trūkumo racione, virusinių infekcijų (Olsman, 2004).
Albuminų kiekis (Alb) did÷ja d÷l dehidratacijos ir maž÷ja d÷l tų pačių priežasčių kaip ir bendrieji baltymai ir papildomai d÷l kepenų veiklos (Kahn et al., 2010).
Plazmos fermentai. Sveikų žirgų kraujo apykaitoje stebimi žemesni intraląstelinių fermentų rodiklai. Susirgimų atvejų fermentai išskiriami iš pažeistų ląstelių, o tai padidina fermentų koncentraciją kraujyje. Atsižvelgiant į organų specifiškumą, šie fermentai gali pad÷ti nustatyti pažeisto organo ar ląstelių tipą. Didžiausias trūkumas analizuojant plazmos fermentus yra tas, kad jie nestabilūs. D÷l šios priežasties tyrimas turi būti atliekamas kuo greičiau (Greppi et al, 2003).
17
Aspartamo aminotransferaz÷ ir alanino aminotransferaz÷ tai organui specifiški fermentai, kurie savo funkcijas atlieka tik ląstel÷je. Jų koncentracijos labai mažos. Jei plazmoje atsiranda šių fermentų,tai reškia, kad yra pažeisti audiniai ir tam tikros ląstel÷s.
AST išsiskiria irstant minkštųjų audinių ląstel÷ms (kepenų, griaučių ir širdies skersaruožių raumenų) (Taylor et al., 2010). AST koncentracija padid÷ja d÷l hipertiroidizmo, kepenų pažeidimų, tulžies sutrikimų, žarnyno pažeidimų, kortikosteroidų skyrimo, barbitūratų aplikacijų, generalizuotų audinių pažeidimų (Kahn at al., 2010). AST švelniai padid÷ja virš normos po fizinio krūvio(Taylor et al., 2010).
ALT daugiausia randama kepenyse, mažiau inkstuose, širdies ir griaučių raumenyse. ALT yra ląstel÷s citoplazmoje, tod÷l pažeidus ląstelę (pvz., miocitą), šis fermentas greitai patenka į tarpląstelinę erdvę ir jo aktyvumas kraujo plazmoje padid÷ja (Kahn et al., 2010).
Šlapalo kiekis (Urea) ir kreatininas (Crea). Svarbią diagnostinę reikšmę vertinat baltymų apykaitą ir inkstų veiklą turi nebaltymin÷s azotin÷s medžiagos – šlapalas, kreatininas. Tai galutiniai baltymų skilimo produktai, kurie iš organizmo turi būti pašalinti. Svarbiausią šalinimo funkciją atlieka inkstai. Šlapalo ir kreatinino padid÷jimas (azotemija) yra susijęs su inkstų funkcijų sutrikimais. Kol azotemija tampa akivaizdi, organizmas jau būna praradęs 75 % glomerulų funkcijos, šis rodiklis mums neparodo inkstų pažeidimo pradžios. Tačiau nepaisant to, pakilusi šlapalo ir kreatinino koncentracija atspindi glomerulų filtracijos lygio pager÷jimą ar pablog÷jimą ir tai naudinga stebint ligos eigą.
Nedidelis šlapalo koncentracijos padid÷jimas pasireiškia d÷l dehidratacijos ir/ar organizmo išsekimo d÷l padid÷jusio audinių katabolizmo. Ypač baltymingas pašaras didina šlapalo kiekį. Rekomenduojama ištirti ir šlapimą tam, kad nustatyti šlapalo koncentracijos padid÷jimą.
Kalcis (Ca). Kalcis kraujyje egzistuoja trijuose formuose – jonizuotas, chelatų pavidalu ir surištas su baltymais. Paprastai yra nustatomas visas kalcio kiekis, tačiau biologiškai aktyvus yra tik jonizuotas kalcis.
Hipokalcemija dažniausiai susijusi su mityba. Kliniškai hipokalcemija išsivysto tik kai jonizuoto kalcio koncentracija nukranta žemiau homeostazinių poreikių ribos. Tokiu atveju paciento kraujo plazmos ar serumo bendro kalcio koncentracija gali būti maža, tačiau tai ne tikrasis biologiškai prieinamo (jonizuoto) kalcio kiekis.
18
Pastovi hiperkalcemija – retas reiškinys žirgų medicinoje. Dažniausiai tai reguliacinių sistemų sutrikimų pasekm÷. Ūmios ir l÷tin÷s inkstų ligos gali būti lydimos mažo, normalaus ar didelio kalcio kiekio kraujyje.
Magnis (Mg). Magnio pakitimai kraujyje – retas reiškinys. Maža koncentracija gali būti lydima hipokalcemijos (Taylor et al., 2010). Kalcio kiekis padid÷ja d÷l ūmių inkstų pažeidimų (Kahn et al., 2010).
Kraujo biocheminių rodiklių normos. J. H. Lumsden taip pat apraso kraujo biocheminius parametrus ir jų normos ribas. Šie duomenys pateikti antroje lentel÷je.
Rodiklis TP, g/l Urea, mmol/l Ca, mmol/l Crea, mg/l AST, TV/l ALT, TV/l Mg, mmol/l Alb, g/l Norma 53 – 74 3,3-5 2,73 – 3,23 80 – 150 86 – 552 0 – 15 0,7 – 0,9 27 – 34
2 lentel÷. Ristūnų žirgų kraujo biocheminių rodiklių fiziologin÷s normos
Kraujo biocheminius rodiklius įtakojantys veiksniai. Didžiausią įtaką sveikų sportinių žirgų kraujo biocheminiams rodikliams daro raciono struktūra ir patiriamas fizinis krūvis. Pašarų chemin÷je sud÷tyje akcentuojami baltymų, elektrolitų, mikroelementų ir vitaminų kiekiai.
Baltymai naudojami audinių normaliai fiziologinei būklei palaikyti, gyvulio augimui ir vystymuisi. Baltymus sudarančias amino rūgštis augalai gali gaminti patys, o tuo tarpu arklių organizmas sintetina tik apie 10 aminorūgščių, tod÷l likusias turi gauti su pašaru. Amino rūgštys yra pagrindiniai raumenų, fermentų ir daugelio hormonų komponentai. Atlikti tyrimai (Bergero et al., 2005) parod÷, kad amino rūgščių koncentracija kraujo serume priklauso nuo žirgo atliekamo darbo. B÷gant žirgui trumpas distancijas, amino rūgščių koncentracija kraujo serume padid÷ja, o ilgose distancijose – sumaž÷ja. Amino rūgštys arklio plonojoje žarnoje geriau įsisavinamos ir naudingiau panaudojamos, nei proteinas, kuris praeina pro plonąją žarną nepakitęs (Hintz, 2000). Baltymai išsiskiria iš žirgo organizmo su išmatomis, šlapimu, prakaitu. Per didelis baltymų kiekis racione taip pat gali pakenkti gyvuliui, nes padid÷ja amoniako koncentracija kraujyje ir raumenyse. Gyvuliai greitai nuvargsta ir smarkiau prakaituoja.
A.Lindren (2000) atlikus tyrimus su ristūnais taip pat nustat÷ AST, Urea ir TP rodiklių priklausomybę nuo fizinio aktyvumo (2 diagrama). Fizinis aktyvumas nekeičia tik AST reikšmių, o
19
Urea ir TP po fizinio darbo gali padid÷ti daugiau nei dvigubai.
20
2. MEDŽIAGOS IR METODAI
Objektas. Tyrimas buvo atliktas 2012 metų spalio m÷nesį. Kraujo m÷giniai buvo imami iš X žirgyne laikomų žirgų. Atsižvelgus į anamnez÷s duomenis, pasirinkti tik kliniškai sveiki žirgai. Tyrime iš viso dalyvavo 20 Prancūzų ristūnų veisl÷s žirgų, jų amžius buvo nuo 2 iki 10 metų, 13 moteriškos lyties ir 7 vyriškos lyties ristūnai. Šie žirgai visais metų sezonais laikomi atskirai garduose, išleidžiami į levadą ir treniruojami kasdien, šeriami aukštos kokyb÷s šienu, šienainiu, specializuotais pašarais, avižomis, jiems skiriami papildai ir energetiniai priedai.
Iš kiekvieno žirgo buvo paimti kraujo m÷giniai morfologiniams ir biocheminiams rodikliams nustatyti. Jie tirti LSMU VA Stambių gyvūnų klinikos klinikinių tyrimų laboratorijoje.
Metodai. Tyrimai atlikti laikantis VMVT 2008-12-18 įstatymu nr. BI – 639 „D÷l gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tikslams, laikymo, priežiūros, naudojimo reikalavimų patvirtinimo“.
Atrinkti žirgai buvo sutraukti į specialiai sudarytą sąrašą, kur buvo pažymima: vardas, lytis ir amžius.
Kraujui paimti buvo naudojami specialūs vienkartiniai m÷gintuv÷liai: morfologiniams tyrimams - sterilūs 3 ml talpos Vacumine m÷gintuv÷liai su antikoaguliantu EDTA, o biocheminiams tyrimams - sterilūs 9 ml talpos Venosafe m÷gintuv÷liai be antikoaguliantų. Be jų kraujo pa÷mimui dar reik÷jo adatų (VAKLI - 8) (1 pav.).
Ant m÷gintuv÷lių pirmiausiai buvo užrašomi žirgų vardai. Norint neišgąsdinti žirgo ir sukelti jiems kuo mažiau streso m÷giniai buvo imami žirgui stovint garde ir padedant juos prižiūrinčiam asmeniui.
Kraujas imtas iš jungo venos, dūrio vieta - viršutinio ir vidurinio kaklo trečdalio riba. Šioje srityje pašalinti plaukai, dezinfekuota specialiu antimikrobiniu skysčiu Cutasept. Žemiau dūrio vietos jungo vena užspausta pirštu, jai išryšk÷jus, kita ranka 50° kampu adata buvo duriama taip, kad nuožulnioji jos plokštuma būtų atsukta į išorę. Pripildžius morfologiniam tyrimui skirtą m÷gintuv÷lį krauju, jis buvo uždengiamas ir pavartomas, kad susimaišytų su antikoaguliantu. Biocheminiam tyrimui paimto kraujo m÷ginys nevartomas. Dūrio vieta su dar neištraukta adata prispaudžiama
21
dezinfekciniu skysčiu suvilgyta vata, tik tada adata ištraukiama, o prispausta vata dar palaikoma kelias sekundes.
Surinki m÷giniai buvo gabenami ir tiriami LSMU VA klinikinių tyrimų laboratorijoje.
Kraujo morfologija buvo vertinama hematologiniu analizatoriumi Abacus Junior Vet (2 pav.). Tiriant kraują šiuo prietaisu buvo naudoti Diatron reagentai. Tyrimui naudoti WBC, RBC, HGB, HCT, MCV, MCH, MCHC ir PLT parametrai.
Biocheminiams kraujo parametrams serume (bendrieji baltymai, albuminai, magnis, kalcis, kreatininas, šlapalas, alanino aminotransferaz÷, aspartamo aminotransferaz÷) nustatyti buvo naudojamas specialus cheminius rodiklius analizuojantis prietaisas Hitachi 705 (3 pav.), naudoti Diasyn reagentai (4 pav.). Prieš tiriant kraują šiuo prietaisu, m÷gintuv÷liai su krauju pirmiausiai buvo centrifuguojami po 15 min. 1500 aps./s greičiu.
22
1 pav. Kraujo ÷mimui naudojamos priemon÷s. 2 pav. Abacus Junior Vet– morfologinių rodiklių analizatorius
3 pav. Hitachi 705– biocheminių kraujo rodiklių 4 pav. Diasyn reagentai – biochemiams analizatorius kraujo rodikliams nustatyti
23
3. REZULTATAI
Gavus 20 Prancūzų ristūnų kraujo morfologinius ir biocheminius rodiklių rezultatus, jų duomenys pateikiami sekančiai (3 lentel÷ ir 4 lentel÷).
Iš trečioje lentel÷je pateiktų rezultatų matome, jog apskaičiavus visų morfologinių (WBC, RBC, HGB, HCT, MCV, MCH, MCHC ir PLT) kraujo rodiklių vidurkius atskirai, nuokrypių nuo fiziologin÷s normos nebuvo. Bet stebint kiekvieno rodiklio reikšmes pastebima variacija tik tarp baltųjų kraujo kūnelių kiekio. Visų kitų morfologinių kraujo rodiklių rezultatų intervalas yra mažas ir labai nenukrypsta nuo gauto vidurkio.
Pasteb÷ta, jog WBC skaičiui įtakos turi amžius. Paskaičiavus vidurkius pagal amžiaus grupes gauta, kad: 2 - 3 metų amžiaus Prancūzų ristūnų WBC kiekio vidurkis yra didžiausias 9,2 x109/l; 4 - 6 metų žirgų – mažiausias 6,8 x109/l, o vyresnių nei 6 metų žirgų WBC kiekio vidurkis yra 8,8 x109/l. Šie leukocitų skaičiaus svyravimai pateikti trečioje diagramoje.
0 2 4 6 8 10 12 2 m 3 m 4 m 6 m 9 m 10 m WBC sk. vidurkis
24
Iš ketvirtoje lentel÷je pateiktų aštuonių kraujo biocheminių rodiklių matome, jog keturių (TP, Ca, Crea ir Ast) parametrų reikšm÷s tenkina nustatytas normų ribas, o likusiųjų keturių reikšm÷s neatitinka normų: vienas iš rodiklių yra mažesnis nei įprasta, o likusieji trys – didesni.
Urea – yra vienintelis parametras, nepasiekiantis net minimalios numatytosios normos. Taip pat pasteb÷ta, kad vyresnių ristūnų šlapalo kiekio rodikliai yra arčiausiai minimalios normos. 2 - 6 metų amžiaus žirgų šlapalo rodikliai, net nesiekia vieneto vert÷s.
ALT ir Mg rodikliai normą viršija labai nežymiai, o Alb normos ribas viršija tik keliais vienetais. Normas neatitinkantys biocheminiai kraujo rodikliai pavaizduoti ketvirtoje diagramoje.
0 5 10 15 20 25 30 35 40 Norma min 3.3 0 0.7 27 Rezultatov idurkis 1.57 15.14 0.92 38.08 Norma max 5 15 0.9 34 Urea,
mmol/l ALT, TV/l Mg, mmol/l Alb, g/l
4 diagrama. Gautų pakitusių kraujo biocheminių tyrimų rezultatų vidurkis bei min ir max biocheminių rodiklių norma
Eil. Nr. Vardas Lytis Amžius, m WBC x109/l, RBC, x1012/l HGB, g/l HCT, % MCV, fl MCH, pg MCHC, g/l PLT, x109/l 1. Amor Delo ♂ 2 11,33 9,95 129 36,14 36 13,0 357 33
2. Right Above You Head ♀ 2 11,23 9,13 136 36,50 40 14,9 372 175
3. Giant Class ♂ 2 10,36 11,24 158 43,10 38 14,1 367 151 4. Alca De Casandra ♀ 2 12,31 11,77 161 42,54 36 13,6 377 96 5. Talapsy One ♀ 2 7,12 9,00 134 40,99 46 14,9 328 78 6. Truffe Eu Chocollat ♀ 3 9,89 8,77 143 39,87 45 16,3 359 86 7. Unskie Blue ♂ 3 11,45 9,90 153 43,19 44 15,4 353 36 8. Vamaro Castaleto ♂ 3 8,07 10,45 159 43,07 41 15,2 370 83 9. Vassa De Cassandra ♀ 3 6,93 9,82 147 41,16 42 15,0 357 124 10. Raisen Hand ♀ 4 8,23 9,54 142 39,73 42 14,9 357 86 11. Aukselis Chas ♂ 4 8,06 10,41 148 39,65 38 14,2 374 132 12. Salsa De Gelone ♀ 6 6,56 9,24 141 37,03 40 15,3 381 35 13. Quelly ♀ 6 6,37 9,86 151 41,76 42 15,3 361 118 14. Samba Salsa ♀ 6 6,14 6,82 99 30,02 44 14,5 330 139 15. Quilite ♀ 6 5,97 9,52 148 41,51 44 15,6 357 68 16. Perle De Eutrope ♀ 9 7,16 11,08 178 46,21 42 15,9 382 80 17. Primadona De May ♀ 9 9,47 10,32 175 47,93 46 16,9 364 70 18. Pacha ♂ 9 6,84 9,05 152 42,39 47 16,8 358 126
19. Pacha Des Douets ♂ 9 13,04 8,89 146 43,28 49 16,4 337 58
20. Global Light ♀ 10 7,70 9,37 149 40,90 43 15,9 372 64
Vidurkis 8,71 9,71 147,45 40,85 42,45 15,20 360,65 91,9
Fiziologin÷s normos 4,9-10 6,9-10,7 112-179 31-48 40-49 15-18 350-410 81-240
Eil. Nr.
Vardas Lytis Amžius,
m TP, g/l Urea, mmol/l Ca, mmol/l Crea, mg/l Ast, TV/l ALT, TV/l Mg, mmol/l Alb, g/l 1. Amor Delo ♂ 2 47,8 0,4 2,07 78 224,9 9,5 0,95 34,3
2. Right Above You Head ♀ 2 53,8 0,5 2,56 86 314,1 6,0 1,10 40,7
3. Giant Class ♂ 2 54,0 0,1 2,62 99 287,3 11,0 1,01 41,6 4. Alca De Casandra ♀ 2 58,9 0,2 2,74 91 799,4 18,0 0,99 34,3 5. Talapsy One ♀ 2 53,4 0,1 2,56 80 301,5 8,6 0,88 30,5 6. Truffe Eu Chocollat ♀ 3 60,9 1,5 2,97 101 517,2 14,5 0,92 35,9 7. Unskie Blue ♂ 3 61,4 0,2 2,98 120 598,7 16,5 0,97 43,8 8. Vamaro Castaleto ♂ 3 58,6 0,4 2,28 88 289,8 8,2 0,92 42,2 9. Vassa De Cassandra ♀ 3 47,8 1,3 2,75 85 348,2 13,6 0,88 30,5 10. Raisen Hand ♀ 4 62,8 0,8 3,01 82 751,3 31,8 0,98 35,0 11. Aukselis Chas ♂ 4 61,5 0,7 2,73 81 297,0 10,9 1,0 32,2 12. Salsa De Gelone ♀ 6 63,3 0,4 2,56 85 337,1 12,8 0,88 31,3 13. Quelly ♀ 6 62,0 0,2 2,82 101 329,9 13,1 0,95 34,4 14. Samba Salsa ♀ 6 64,4 0,9 2,94 80 370,1 12,5 0,89 37,3 15. Quilite ♀ 6 59,9 0,7 3,10 101 530,0 12,4 1,0 36,7 16. Perle De Eutrope ♀ 9 57,9 1,1 2,99 131 401,5 21,6 1,01 33,4 17. Primadona De May ♀ 9 70,3 5,2 3,21 96 269,9 10,5 0,73 73,0 18. Pacha ♂ 9 68,3 6,8 2,99 133 1263,3 45,4 0,77 40,1
19. Pacha Des Douets ♂ 9 68,5 5,0 3,04 107 545,2 20,3 0,82 38,8
20. Global Light ♀ 10 64,9 4,9 3,13 107 451,1 5,6 0,80 35,6
Vidurkis 60,02 1,57 2,80 96,6 461,38 15,14 0,92 38,08
Fiziologin÷s normos 53-74 3,3-5 2,73-3,23 80-150 86-552 0-15 0,7-0,9 27-34
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo metu gauti Prancūzų ristūnų morfologiniai kraujo tyrimai atitinka literatūroje randamas ristūnų kraujo parametrų normas. Literatūroje neminima, kad WBC kiekis gali priklausyti nuo gyvūnų amžiaus. Tačiau iš gautų rezultatų matome WBC priklausomybę nuo amžiaus kitimo.
Tarp biocheminių kraujo rodiklių labiausiai išskyr÷ šlapalo kiekio nukrypimas nuo normos. Tai vienintelis rodiklis, kuris buvo sumaž÷jęs. Ur÷ja - tai galutinis baltymų skilimo produktas, kuris iš organizmo turi būti pašalintas (Taylor et al., 2010). Ur÷jos kiekį kraujyje lemia baltymų apykaita ir inkstų funkcijos (Hartlova, 2010). Kadangi tyrimui buvo atrinkti tik kliniškai sveiki žirgai, tai inkstų funkcijos šiam parametrui negal÷jo tur÷ti įtakos, vadinasi Urea sumaž÷jimas susijęs su raciono pilnqavertiškumu. Baltymų kiekis žirgų kraujyje labiausiai priklauso nuo raciono (Linder, 2000).
ALT kiekio pakitimai, šiuo atveju padid÷jimas, gali būti susiję su raumenų darbo intensyvumu. ALT yra ląstel÷s citoplazmoje, tod÷l pažeidus ląstelę (pvz., miocitą), šis fermentas greitai patenka į tarpląstelinę erdvę ir jo aktyvumas kraujo plazmoje padid÷ja (Kahn et al., 2010).
Albuminų kiekio rodiklis taip pat padid÷jęs. Albuminų kaip ir kitų baltymų koncentracija kraujyje labiausiai priklauso nuo su pašaru gaunamų baltymų kiekio.
Gauti kraujo biocheminių parametrų rezultatai pakitę labai nežymiai. Išanalizavus literatūroje aprašomus rodiklius įtakojančius veiksnius ir palyginus su gautais rezultatais tyrimo metu, pastebima pašarų įtakos tendencija susijusi su baltymų kiekiu racione.
28
IŠVADOS
1. Lietuvoje auginamų Prancūzų ristūnų morfologiniai kraujo parametrai atitinka užsenio literatūroje aprašomas parametrų normas.
2. Tuo tarpu gauti biocheminiai kraujo rodikliai skiriasi nuo užsienio literatūroje aprašomų normų;
3. Tirtų Prancūzų ristūnų kraujo biocheminius parametrus labiausiai įtakoti gal÷jo žirgų š÷rimas. Gali būti, kad Lietuvos specialistų, auginančių šios veisl÷s žirgus, žinios apie ristūnų racionų sudarymo ypatybes nera pakankamai gilios.
29
PADöKA
D÷koju darbo vadovui doc. dr. Audriui Kučinskui už patarimus ir pagalbą rašant baigiamąjį magistro darbą.
Už pagalbą dirbant laboratorijoje d÷koju Ritai Girdvainienei.
Ypač didelę pad÷ką noriu išreikšti veterinarijos gydytojoms - rezident÷ms Vilmai Zigmantaitei ir Ramutei Grigalevičiūtei.
Taip pat labai d÷koju kurso draugams Inga Medelytei ir Audronei Rekešiūtei už palaikymą ir praktinius patarimus.
30
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Bergero D., Assenza A., Schiavone A., Amino acid concentrations in blood serum of horses performing long lasting low-intensity exercise. J. of Anim. Physiol. and Anim. Nutrition. No. 89. P.146 - 150. 2005.
2. Fazio F., Assenza A., Tosto F., Casella S., Piccione G., Coala G., Training and Haematochemical profile in Thoroughbreds and Standardbreds: A longitudinal study. Livestock Science journal 141. 2011.
3. Greppi G. F., Casini L., Gatta D., Orlandi M., Daily fluctuations of haematology and blood biochemistry in horses fed varying levels of protein. Equine Veterinary Journal, volume 28, P. 350 – 353. 2003.
4. Hartlova H., Rehak D., Sedmikova M., Mendlik J., Karalova J., Effect of Extruded Fodder on Biochemical and Haematological Parameters of Standardbred Horses Under Training Conditions. Turk. J. Vet. Anim. 34(4): 365-372. 2010.
5. Hinchcliff K.W., Kaneps A. J., Raymond J. G., Equine Exercise Physiology: The Science of Exercise in the Athletic Horse. P. 398 – 407. 2008.
6. Hintz H.F., Equine nutrition update. AAEP proceedings. Vol. 46. P. 62 - 79. 2000. 7. Kahn C. M., Line S., The Merck Veterinary Manual. Clinical biochemistry. 2010.
8. Kedzierski W., Bergero D., Assenza A., Trends of Hematological Values in the Blood in Young Race Horses During Standardized Field Exercise Field Test. Acta Veterinaria, Vol. 59. 2009.
9. Leleu C., Cotrel C., Body composition in young Standardbreds in training: relationships to body condition score, physiological and locomotor variables during exercise. Equine exercise physiology, Equine vet. J., Suppf. 36 P. 98- 101. 2006.
10. Liljenstolpe C., Horses in Europe. Presentation. 2009.
11. Linder A.. Use of blood biochemistry for positive performance diagnosis of sport horses in practice. Revue Med.Vet.. P. 611 – 618. 2000.
12. Lumsden H. J., Rowe R., Mullen K., Hematology and Biochemistry Reference Values for the light Horse. P. 32 – 40. 1980.
31
14. Olsman A.F.S., Huurdeman C.M., Jansen W.L., Macronutrient digestibility, nitrogen balance, plasma indicators of protein metabolism and mineral absorption in horses fed a ration rich in sugar beet pulp. J. Anim. Physiol. a. Anim. Nutr. Berlin: Blackwell Verlag. P.321-331. 2004.
15. Passantino L., Perillo A., Amati L., Ribaud M. R., Cianciotta A., Venezia P., Passantino G., Jirillo E., Modifications of Serum and Cellular Parameters in Trotters After a Race. Macrophage Migration Inhibitory Activity Reduction and Serum b-Glucan Elevation. Immunopharmacology and Immunotoxicology, 27:299–314. 2005.
16. Piccione G., Messina V., Casella S., Giannetto C., Caola G., Blood lactate levels during exercise in athletic horses. Comp Clin Pathol 19:535–539. 2010.
17. Robinson N. E., Sprayberry K. A., Current Therapy in Equine Medicine. P. 37 – 39. 2009. 18. Satue K., Hernandez A., Munoz A., Hematology - Science and Practice. P. 573 – 588. 2012. 19. Taylor F. G. R., Brazil T., Hillyer M. H., Diagnostic Techniques in Equine Medicine. P. 10 – 25. 2010.
20. Weiss D. J., Wardrop K. J., Schalm's Veterinary Hematology. P 415 – 418. 2010. Internetin÷s prieigos:
• www.ristunai.lt (2013 01 23); • www.sartulenktynes.lt (2013 01 23); • www.lt.wikipedia.org (2013 01 23); • www.uet-trot.eu (2013 01 23).
