KRAUJO PLAZMOS KONCENTRATŲ SUDĖTIES PALYGINAMASIS TYRIMAS

(1)

V kursas, 7 grupė

KRAUJO PLAZMOS KONCENTRATŲ SUDĖTIES

PALYGINAMASIS TYRIMAS

Baigiamasis magistro darbas

Darbo vadovas

Dr. Povilas Daugėla

(2)

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

VEIDO IR ŽANDIKAULIŲ CHIRURGIJOS KLINIKA

KRAUJO PLAZMOS KONCENTRATŲ SUDĖTIES PALYGINAMASIS TYRIMAS

Baigiamasis magistro darbas

Darbą atliko

magistrantas ... Darbo vadovas ...

(parašas) (parašas)

Kipras Apalainis, V k. 7 gr. Dr. Povilas Daugėla

2020 m. ... 2020 m. ...

(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

(3)

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „ Kraujo plazmos koncentratų sudėties

palyginamasis tyrimas“.

1. Yra atliktas mano paties .

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(2020.04.29) (Povilas Daugėla) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)

Baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(4)

Įvertinimas: ... Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data :...

Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas

Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį _{bei reikalavimus?} 0,2 0,1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4

Įvadas, tikslas uždaviniai (1

balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,

hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7

Literatūros apžvalga (1,5

balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0

8 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir

išvados? 0,6 0,3 0

9 Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

0,2 0,1 0

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti _{mokslinę literatūrą yra pakankamas?} 0,3 0,1 0 11

Medžiaga ir metodai (2

balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar

ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0

12

Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?

0,6 0,3 0

13 Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?

0,4 0,2 0

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio

patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15 Rezultatai

(2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą

(5)

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi _informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis _{reikšmingumas?} 0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0

20

Rezultatų aptarimas (1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0

21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su _{kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?} 0,4 0,2 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

23 Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar _{atitinka tyrimų rezultatus ?} 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas _{moksliniam darbui?} 0,2 0,1 0

30 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą _temą? +0,2 +0,1 0 32 _{rekomendacijos}Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir _{ar jos susiję su gautais rezultatais?} +0,4 +0,2 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. _{(-2 balai)}

<15 psl. (-5 balai)

34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo _{rengimo reikalavimus?} -1 balas -2 balai

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, _{moksliškai, logiškai, lakoniškai?} -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio _{raštingumo klaidų?} -2 balai -1 balas

(6)

38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo

-0,5 balo

39 Plagiato kiekis darbe _(nevert.)>20%

40

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo -0,5

balo 41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir

poskyrių pavadinimai? -0,2 balo

-0,5 balo

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos _{komiteto leidimas?} -1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir

santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo

-0,5 balo 44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo

kokybė)?

-0,2 balo -0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________

(7)

TURINYS

ĮVADAS ... 11

1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 13

1.1 Kraujo sandaros elementų - trombocitų reikšmė žaizdų gijimui ... 13

1.2 Kraujo sandaros elementų - leukocitų reikšmė žaizdų gijimui ... 13

1.3 Trombocitų gausus fibrinas – PRF ... 14

1.4 Plazma gausi augimo faktoriais – PRGF ... 16

2. MEŽIAGA IR METODAI ... 18

2.1 Įranga ir medžiagos ... 18

2.2 Kraujo mėginių donorai ... 18

2.3 Tyrimo imtis ... 19

2.4 Klinikinis tyrimo protokolas ... 19

2.4.1 Plazmos gausios augimo faktoriais (PRGF) paruošimas ... 19

2.4.2 Skysto leukocitų ir trombocitų gausaus fibrino (L-PRF) paruošimas ... 20

2.4.3 Lipnaus trombocitų gausaus fibrino (S-PRF) paruošimas ... 21

2.4.4 Veninio kraujo mėginio paruošimas ... 22

2.5 Laboratorinis protokolas ... 22

2.6 Statistiniai duomenų analizės metodai ... 23

3. REZULTATAI... 25

3.1 Trombocitų kiekio skirtumas tarp skirtingų kraujo plazmos koncentratų ... 25

3.2 Leukocitų kiekio skirtumas tarp skirtingų kraujo plazmos koncentratų ... 26

3.3 Leukocitų populiacijų kiekių skirtumai tarp skirtingų kraujo plazmos koncentratų ... 27

3.4 Kraujo plazmos koncentratų trombocitų, leukocitų ir kiekvienos rūšies leukocitų kiekio priklausomybė nuo jų kiekio veniniame kraujyje ... 33

4. DISKUSIJA ... 40

IŠVADOS ... 44

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 45

LITERATŪRA ... 47

(8)

KRAUJO PLAZMOS KONCENTRATŲ SUDĖTIES PALYGINAMASIS TYRIMAS

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Kraujo plazmos koncentratai (KPK) gijimo procesų

pagerinimui burnos chirurgijos klinikinėje praktikoje naudojami daugiau nei 20 metų. Klinikiniam naudojimui pasiūlytos įvairios KPK modifikacijos, besiskiriančios plazmos polimerizacijos tipu, trombocitų ir leukocitų koncentracija. Mokslinėje literatūroje trūksta nepriklausomų tyrimų, lyginančių įvairių KPK paruošimo metodikų ląstelinę sudėtį ir jos priklausomybę nuo individualių paciento veninio kraujo sudėties variacijų. Šio darbo tikslas yra įvertinti bei palyginti PRGF (plazmos gausios augimo faktoriais), skysto L-PRF (leukocitų ir trombocitų gausaus fibrino) ir S-PRF (lipnaus trombocitų gausaus fibrino) KPK ląstelinę sudėtį ir jos priklausomybę nuo paciento bendros kraujo formulės (BKV) bei lyties.

Medžiaga ir metodai: Tyrime dalyvavo 20 savanorių (10 vyrų ir 10 moterų) veninio kraujo donorų.

Kraujo mėginiai buvo suskirstyti į keturias grupes: skysto L-PRF, PRGF, S-PRF, BKV. KPK paruošti pagal gamintojų pateikiamus protokolus. Kiekvienos grupės ląstelinė sudėtis nustatyta laboratoriniu hematologiniu analizatoriumi ir lyginta tarpusavyje.

Rezultatai: Trombocitų kiekis PRGF grupėje – 486,01 ± 111,11 * 10^9/l; S-PRF – 482,17 ± 93,90 *

10^9/l; PRF – 329,32 ± 95,16 * 10^9/l. Leukocitų kiekis S-PRF grupėje – 2,83 ± 1,62 * 10^9/l; L-PRF – 0,65 ± 0,66 * 10^9/l; PRGF – 0,56 ± 0,60 * 10^9/l. PRGF grupėje nustatyta statistiškai reikšmingai daugiau trombocitų (p < 0,0001), limfocitų (p = 0,0164) ir mažiau monocitų (p < 0,0001) nei skysto L-PRF grupėje. S-PRF grupėje nustatyta statistiškai reikšmingai daugiau trombocitų, leukocitų, neutrofilų, monocitų, bazofilų (p <0.0001) ir mažiau limfocitų (p < 0,0001) nei skysto L-PRF grupėje. S-L-PRF grupėje nustatyta statistiškai reikšmingai daugiau leukocitų, neutrofilų, monocitų, bazofilų (p <0.0001) ir mažiau limfocitų (p < 0,0001) nei PRGF grupėje. KPK ląstelinė sudėtis iš dalies koreliavo su BKV. KPK ląstelinės sudėties skirtumų tarp donorų lyčių nenustatyta.

Išvados: KPK ląstelinė sandara priklauso nuo paruošimo protokolo. Donoro lytis neturi įtakos KPK

ląstelinei sudėčiai. Individualios paciento veninio kraujo sudėties variacijos gali turėti įtakos KPK ląstelinei sandarai.

(9)

COMPARATIVE STUDY ON COMPOSITION OF BLOOD PLASMA CONCENTRATES

SUMMARY

The relevance of the problem and the aim of the study: Blood plasma concentrates (BPC) have

been used for regenerative effects in the clinical practice of oral surgery for more than 20 years. Various BPC modifications, differing in the type of plasma polymerization, and concentrations of platelets and leukocytes, were introduced for the clinical use. There is a lack of independent studies in the scientific literature, which would compare the cellular composition of various BPC preparation methods and its dependence on individual variations of the patient's venous blood composition. The aim of this study is to evaluate and compare the cellular composition of the BPC with plasma-rich in growth factors (PRGF), liquid leukocyte- and platelet-rich fibrin (L-PRF) and sticky platelet-rich fibrin (S-PRF) and its dependence on the patient's complete blood count formula (CBC) and sex.

The material and methods: 20 voluntary venous blood donors (10 male and 10 female) participated

in the study. Blood samples were divided into four groups: liquid L-PRF, PRGF, S-PRF, CBC. The BPC were prepared according to the protocols provided by the manufacturers. The cellular composition of each group was determined by the laboratory hematological analyzer and compared with each other.

Results: The platelet count in the PRGF group was 486.01 ± 111.11 * 10^9/l; S-PRF – 482.17 ±

93.90 * 10^9/l; L-PRF – 329.32 ± 95.16 * 10^9/l. The leukocyte count in the S-PRF group was 2.83 ± 1.62 * 10^9/l; L-PRF – 0.65 ± 0.66 * 10^9/l; PRGF – 0.56 ± 0.60 * 10^ 9/l. PRGF group had a statistically significant difference consisting of more platelets (p < 0,0001), lymphocytes (p = 0.0164) and less monocytes (p <0.0001) compared to liquid L-PRF group. S-PRF group had a statistically significant difference consisting of more platelets, leukocytes, neutrophils, monocytes, basophils (p <0.0001) and less lymphocytes (p <0.0001) compared to liquid L-PRF group. S-PRF group had a statistically significant difference consisting of more leukocytes, neutrophils, monocytes, basophils (p <0.0001) and less lymphocytes (p <0.0001) compared to PRGF group. The cellular composition of BPC partially correlated with CBC. There were no differences in the cellular composition of BPC between sexes of donors.

Conclusions: The cellular structure of BPC depends on the preparation protocol. The cellular

composition of BPC is not affected by donor’s sex. Individual variations of the patient's venous blood composition may affect the cellular structure of the BPC.

(10)

SANTRUMPOS

KPK – kraujo plazmos koncentratai

BKV – bendra kraujo formulė

PRGF – (plasma rich in growth factors) plazma gausi augimo faktoriais

L-PRF – (leukocyte- and platelet-rich fibrin) leukocitų ir trombocitų gausus fibrinas S-PRF – (sticky platelet-rich fibrin) lipnus trombocitų gausus fibrinas

i-PRF - (injectable platelet-rich fibrin) leidžiamas trombocitų gausus fibrinas L-PRP - (leukocyte- and platelet-rich plasma) leukocitų ir trombocitų gausi plazma IL – interleukinas

VEGF - (vascular endothelial growth factor) kraujagyslių endotelio augimo faktorius TGF- β - (trasforming growth factor - beta) beta transformuojantis augimo faktorius IGF – (insulin – like growth factor) insulino tipo augimo faktorius

EGF – (epidermal growth factor) epidermio augimo faktorius

PDGF - (platelet – derived growth factor) trombocitų kilmės augimo faktorius BMP – (bone morphogenetic protein) kaulo morfogenetinis baltymas

SN – standartinis nuokrypis Q1 – pirmasis kvartilis Q3 – trečiasis kvartilis r – koreliacijos koeficientas PI – pasikliautinas intervalas p – reikšmingumo lygmuo

(11)

11

ĮVADAS

Įvairių užsienio šalių ir Lietuvos mokslininkų atliktuose medicininiuose tyrimuose ir mokslinėse publikacijose teigiama, jog audinių struktūrų atsinaujinimas po traumos ar chirurginės intervencijos daugelyje audinių yra ribotas. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai orientuojasi į inovatyvius metodus audinių regeneracijai, naudojant kompleksines medžiagas, kurios sudarytos iš sintetinių kaulo pakaitalų, sumaišytų su bioaktyviomis medžiagomis, tokiomis kaip augimo faktoriai, citokinai ar įvairūs jų deriniai [1-3]. Audinių regeneracijai paskatinti Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir kai kuriose kitose pasaulio šalyse buvo pasiūlyta naudoti augimo faktorius – rekombinantinius žmogaus trombocitų augimo faktorius (PDGF) ir rekombinantinius kaulo morfogenetinius baltymus (BMP) [4, 5], tačiau jų naudojimas Europos Sąjungos šalyse nėra aprobuotas, taip pat aprašoma nemažai šalutinio poveikio atvejų [6, 7]. Kaip alternatyva sintetiniams augimo faktoriams gali būti naudojami kraujo plazmos koncentratai (KPK). Kraują sudaro kraujo plazma, eritrocitai, leukocitai ir trombocitai. Subrendusios kraujo ląstelės iš kaulų čiulpų patenka į kraujotakos sistemą ir ten cirkuliuoja, atlikdamos įvairias joms skirtas funkcijas [8]. Regeneracinėje medicinoje aktualiausios kraujo ląstelės yra trombocitai ir leukocitai. Nustatyta, kad audinių atsistatymą stimuliuoja kraujo plazma, ir trombocitų bei leukocitų išskiriami augimo faktoriai ir citokinai [10,11].

KPK skirstomi į dvi grupes:

1. Kraujo plazmos koncentratai su dideliu kiekiu fibrinogeno; 2. Kraujo plazmos koncentratai su dideliu kiekiu trombocitų [2].

Trombocitai ir ypatingai jų išskiriami augimo faktoriai, veikiantys kartu su kraujo plazmos baltymais, dalyvauja audinių regeneracijoje, gijimo procese ir kraujo krešulio susidaryme [11]. KPK su dideliu kiekiu trombocitų skatina ląstelių proliferaciją ir diferenciaciją žaizdos vietoje, kas lemia greitesnį audinių atsinaujinimą ir gijimą, tai ypač svarbu žaizdai, kurioje tokių ląstelių kiekis yra sumažėjęs dėl išemijos [3]. KPK plačiai naudojami veido ir žandikaulių chirurgijoje, plastinėje chirurgijoje, ortopedinėje chirurgijoje, odontologijoje ir kitose medicinos srityse [12, 13]. Literatūroje plačiai diskutuojama apie KPK klinikinį efektyvumą [14, 18]. Nuo pradinių in vitro tyrimų iki klinikinio panaudojimo pristatyta daugybė skirtingų KPK paruošimo protokolų. Tačiau jų taikymas yra painus, nes kiekvienas paruošimo metodas lemią skirtingą produktą su skirtinga ląsteline jo sandara ir panaudojimo galimybėmis. Todėl skirtinguose tyrimuose aprašomus KPK panaudojimo eksperimentų rezultatus sunku palyginti tarpusavyje ir taikyti klinikinėje praktikoje [19]. Taip pat literatūroje trūksta duomenų apie kraujo koncentratų ląstelinės sudėties priklausomybę nuo paciento individualių veninio kraujo sudėties variacijų. Šiame darbe nagrinėjama skirtingų KPK ląstelinė sudėtis ir jos priklausomybė nuo paciento bendros kraujo formulės (BKV) bei lyties.

(12)

12 Hipotezė:

Kraujo plazmos koncentratų ląstelinė struktūra priklauso nuo paruošimo protokolo ir bendros veninio kraujo ląstelinės sudėties, tačiau tarp donorų lyčių kraujo koncentratų sudėtis nesiskiria.

Tikslas:

Įvertinti bei palyginti kraujo koncentratų PRGF (plazmos gausios augimo faktoriais), skysto L-PRF (leukocitų ir trombocitų gausaus fibrino) ir S-PRF (lipnaus trombocitų gausaus fibrino) ląstelinę sudėtį ir jos priklausomybę nuo paciento veninio kraujo sudėties bei donoro lyties.

Uždaviniai:

1. Paruošti PRGF, S-PRF, L-PRF kraujo plazmos koncentratus ir bendro kraujo tyrimo mėginius 20 savanorių pacientų;

2. Laboratoriniu kraujo sudėties analizatoriumi nustatyti PRGF, skysto L-PRF ir S-PRF kraujo koncentratų ir bendro kraujo tyrimo ląstelių koncentracijas;

3. Palyginti tarpusavyje PRGF, skysto L-PRF ir S-PRF koncentratų ląstelių koncentracijas ir jų priklausomybę nuo pacientų individualios bendro veninio kraujo sudėties tyrimo rezultatų bei lyties.

(13)

13

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Mokslinės literatūros apžvalga atlikta naudojant PubMed, Cochrane library ir Science direct elektronines bibliografijos bazes. Duomenų buvo ieškoma pagal šiuos raktinius žodžius: „PRGF“, „PRF“, „PRP“, „platelets“, „leukocytes“, „growth factors“, „blood plasma concentrates“. Paieškoje buvo atrinktas 41 straipsnis anglų kalba, publikuotas 1993 m. kovo mėn. – 2019 m. kovo mėn. laikotarpiu.

1.1 Kraujo sandaros elementų – trombocitų reikšmė žaizdų gijimui.

Literatūros duomenimis, trombocitų kiekis kraujyje normos ribose siekia nuo 150 iki 500*10^9 litre. Trombocitai yra bebranduoliai ląstelių fragmentai, kurie susidaro iš megakariocitų atplaišų kaulų čiulpuose [20]. Be gerai žinomų trombocitų funkcijų hemostazėje, jie taip pat išskiria medžiagas, kurios skatina audinių regeneraciją, angiogenezę ir moduliuoja uždegiminį atsaką [21]. Žaizdos gijimo kaskados metu trombocitai išskiria biologiškai aktyvias medžiagas, kurios yra susiję su daugeliu žaizdų gijimo proceso aspektų [22]. Trombocitų aktyvacijos metu iš jų alfa, beta ir gama granulių, atpalaiduojami augimo faktoriai, koaguliaciniai baltymai, adhezinės molekulės, ląstelių aktyvacijos molekulės, citokinai, integrinai [23]. Trombocituose yra daugiau nei 60 skirtingų biologiškai aktyvių medžiagų, kurios įtakoja audinių atstatymo mechanizmus, tokius kaip: chemotaksis, ląstelių proliferacija ir diferenciacija, angiogenezė, imuninės sistemos moduliacija, antimikrobinio aktyvumo skatinimas ir jo remodeliavimas [24]. Iš visų jų svarbiausi yra augimo faktoriai, kurie koncentruojasi alfa granulėse ir yra išskiriami trombocitų aktyvavimo metu [25-27]: kraujagyslių endotelio augimo faktorius (VEGF), beta transformuojantis augimo faktorius (TGF- β), insulino tipo augimo faktorius (IGF), epidermio augimo faktorius (EGF) ir trombocitų kilmės augimo faktorius (PDGF). Augimo faktoriai įtakoja audinių atsistatymo iniciaciją ir moduliaciją tiek minkštuosiuose, tiek kietuosiuose audiniuose [28].

1.2 Kraujo sandaros elementų – leukocitų reikšmė žaizdų gijimui.

Leukocitų kiekis kraujyje yra palyginti mažas – jis siekia nuo 4,3 iki 10*10^9 litre. Tai sudaro tik apie 1% viso kraujo tūrio. Leukocitai klasifikuojami į neutrofilus, limfocitus, monocitus, eozinofilus ir bazofilus.

Moksliniuose šaltiniuose autorių nuomonės, nagrinėjant leukocitų teikiamą bioaktyvių komponentų naudą audinių atsinaujinimui, išsiskiria. Vienų autorių nuomone, leukocitai sukelia uždegimą ir gali apsunkinti žaizdos gijimą [29-30]. Naujausioje mokslinėje literatūroje teigiama, kad leukocitų funkcija priklauso nuo aplinkos, kurioje jie aktyvuojami [29-31]. Jei žaizdos vietoje bus infekcijos

(14)

14

šaltinis, leukocitai sukels uždegimą, išskirdami uždegiminius interleukinus (IL-1β, IL-6, IL-16) ir laisvuosius radikalus, kurie kenkia audinių regeneracijai [32]. Jei žaizdoje infekcijos šaltinio nebus, leukocitai išskirs augimo faktorius VEGF, TGF-β, IGF, kurie skatins audinių regeneracijos procesus [32].

1.3 Trombocitų gausus fibrinas – PRF

Trombocitų gausus fibrinas (PRF) – tai antros kartos trombocitų koncentratas, pristatytas 2001 metais mokslininko Choukroun ir jo kolegų Prancūzijoje [33]. Trombocitų gausų fibriną sudaro trombocitai, leukocitai, kamieninės ląstelės ir augimo faktoriai, kurie yra atpalaiduojami iš fibrino tinklo [11]. Tyrimais buvo įrodyta, kad PRF gali atpalaiduoti įvairius augimo faktorius: VEGF, TGF-β, PDGF ir epidermio augimo faktorių (EGF). Šie biocheminiai elementai kartu su interleukinais (1 4 IL-6) skatina ląstelių migraciją į žaizdos vietą ir moduliuoja audinių regeneraciją [34-37]. Lundquist su bendraautoriais teigia, kad PRF augimo faktoriai aktyvuojami ne visi iš karto, o etapais per 72 val. [38].

PRF kraujo koncentratas išsiskiria tuo, kad jo paruošimui siūlomi skirtingi protokolai. Jų skirtumas lemia skirtingą ląstelių turinį ir skirtingą fibrino polimerizacijos tipą. PRF gaunamas centrifuguojant ką tik surinktą kraują į silicio dioksidu dengtus plastikinius mėgintuvėlius arba mėgintuvėlius be priedų. Antikoaguliantai ar aktyvatoriai (trombinas, kalcio chloridas) trombocitams aktyvuoti nenaudojami [14]. Todėl PRF kraujo koncentratas formuojamas natūralioje savo terpėje be infekcijos ir alergijos pavojaus pacientui. Gaminant koncentratą, priklausomai nuo mėgintuvėlio tipo ir santykinės išcentrinės jėgos (centrifugos tipo, centrifugavimo laiko ir greičio), skiriasi ląstelinė PRF sudėtis. Skirtingos PRF modifikacijos žymimos pavadinime prie PRF trumpinio pridedant papildomą raidę. Ypatinga PRF struktūrų variacija leidžia ši kraujo koncentratą universaliai panaudoti įvairiose klinikinėse procedūrose. Galima skysta, amorfinė, membraninė formos [39, 40]. Šio tyrimo metu buvo tiriamos dvi PRF modifikacijos – S-PRF (angl. sticky platelet-rich fibrin) ir skystas L-PRF (angl. liquid leukocyte- and platelet-rich fibrin).

PRF kraujo koncentratai dažniausiai naudojami burnos chirurgijoje ir periodontologijoje ne tik kaip užpildas susidariusiam defektui po danties šalinimo procedūros, bet ir kaip membrana kaulo defektų augmentacijos metu [35, 38]. Nustatyta, kad PRF turi ribotas osteoindukcines savybes, bet skatina minkštųjų audinių regeneraciją [41-43]. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad PRF pagerina periodonto audinių atsistatymą, sumažina dantenų kišenių gylį ir dantenų recesiją [44, 45]. PRF maišant kartu su osteoplastinėmis medžiagomis pasiekiami geri rezultatai sinuso pakėlimo ir implantacijos procedūrose [40].

(15)

15

Varela su bendraautoriais lygino i-PRF (leidžiamo trombocitų gausaus fibrino) ir veninio kraujo mėginių ląstelines sudėtis [46]. Nustatyta, kad i-PRF pasižymi didesne leukocitų ir trombocitų koncentracija, lyginant su veniniu krauju (1 pav.).

1 pav. Kraujo ląstelių kiekių skirtumas tarp i-PRF ir veninio kraujo [46].

Tame pačiame tyrime išdiferencijuoti leukocitai ir jų koncentracija rodo, kad centrifuguotas kraujas turi daugiau limfocitų, bet mažiau neutrofilų nei veninis kraujas [46]. Manoma, kad tai lemia neutrofilų ir limfocitų molekulinės masės skirtumai, dėl ko, veikiant išcentrinei jėgai, centrifugavimo metu neutrofilai nusėda į apatinę mėgintuvėlio frakciją ir nepatenka į tiriamąja i-PRF frakciją (2 pav.) [47].

(16)

16

2 pav. Leukocitų populiacijų kiekio skirtumai tarp veninio kraujo ir i-PRF [47].

1.4 Plazma gausi augimo faktoriais – PRGF

PRGF koncentratas lengvesnei ir greitesnei žaizdų gijimo eigai paskatinti pristatytas 1999 metais mokslininko Anitua [48]. Šis kraujo koncentratas pasižymi keliomis fizikinėmis formomis, kurios priklauso nuo paruošimo protokolo: krešulys, membrana arba skysta kraujo koncentrato forma [49]. PRGF apibūdinamas kaip kraujo koncentratas su saikingu kiekiu trombocitų, kurie aktyvinami kalcio chlorido tirpalu, ir visišku arba nedideliu leukocitų kiekiu [49, 50]. Leukocitai, esantys kraujyje, gali reaguoti su deguonimi, azotu ir kataboliniais citokinais, kurių junginiai nėra naudingi pažeistų audinių regeneracijai [51, 52]. Kai kurių mokslininkų nuomone, lyginant veninio kraujo krešulį su L-PRP (leukocitų ir trombocitų gausia plazma), jokių reikšmingų žaizdos gijimo skirtumų nebuvo, būtent dėl to, nes L-PRP sudėtyje turėjo leukocitų [53, 54].

PRGF kraujo koncentrate po centrifugavimo lieka labai mažai leukocitų ir sukoncentruojamas didelis kiekis trombocitų, kurie išskiria augimo faktorius, reikalingus žaizdų gijimo spartinimui ir lengvinimui, priešingai nei su lygiagrečiai lygintu L-PRP, kuriame leukocitų ir eritrocitų kiekis buvo gausiai pastebimas [31]. Diferencijuojant leukocitus pastebima, kad daugiausiai po centrifugavimo PRGF koncentrate išlieka limfocitų, bet jų kiekis yra žymiai mažesnis nei L-PRP kraujo koncentrate (3 pav.) [31].

(17)

17 3 pav. Kraujo ląstelių ir išdiferencijuotų leukocitų populiacijų kiekių skirtumai tarp PRGF ir L-PRP

(18)

18

2. MEDŽIAGA IR METODAI

Tyrimas buvo atliktas LSMUL Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje bendradarbiaujant su LSMUL Kauno klinikų laboratorinės diagnostikos centru. Mokslinio darbo tyrimui atlikti, buvo gautas LSMU bioetikos centro leidimas Nr. BEC-OF-111 (Priedas Nr. 1).

2.1 Įranga ir medžiagos

Centrifugos: PRGF®-Endoret® Technology (BTI – Biotechnology Institute, Minanas, Ispanija); A-PRF® 12 (Process for PRF, Nica, Prancūzija); IntraSpin® (Intra-lock International, Boka Ratonas, JAV).

Vakuuminiai mėgintuvėliai: PRGF®-Endoret® Technology (BTI – Biotechnology Institute, Minanas, Ispanija); S-PRF® (Process for PRF, Nica, Prancūzija); L-PRF® liquid (Process for PRF, Nica, Prancūzija); Vacuette® K3Edta (Greiner Bio-One GmbH, Kremsmunsteris, Austrija).

Peteliškės tipo 19 mm 21G adatos su adapteriu (Greiner Bio-One GmbH, Kremsmunsteris, Austrija). 5 ml sterilūs švirkštai B. Braun Injekt® Luer Duo (B. Braun Melsungen AG, Meslungen, Vokietija). Sterilios pipetės BTI plasma transfer device (BTI – Biotechnology Institute, Minanas, Ispanija). Hematologinis analizatorius UniCel DxH 800 Coulter (Becman Coulter, Brėja, JAV).

2.2 Kraujo mėginių donorai

Tyrime dalyvavo 20 savanorių donorų (10 vyrų ir 10 moterų), kurie pasirašė informuoto asmens sutikimo formą ir buvo sukoduoti skaičiais. Viso tyrimo metu buvo išlaikytas kraujo donorų anonimiškumas.

Donorai atrinkti pagal šiuos tyrimo etikai svarbius atrankos kriterijus:

• Savanoriai – LSMUL KK Veido ir žandikaulių chirurgijos skyriaus pacientai. • Jauno amžiaus (20 – 30 m.) sveiki žmonės.

• Anamnezės metu apklausti pacientai neigė turintys susirgimų, galinčių apsunkinti kraujo paėmimo procedūrą (epilepsija, nekontroliuojama ir nestabili neurologinė būklė, kraujo krešumą įtakojančios ligos).

• Nevartojantys antikoaguliantų, nesergantys cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių, hematologinėmis ligomis.

(19)

19 2.3 Tyrimo imtis

Atlikus pilotinius tyrimus, galios analizės metodu G*Power 3 (Heinrich-Heine universitetas, Diuseldorfas, Vokietija) programiniu paketu buvo atlikta imties dydžio nustatymo analizė. Skaičiavimai parodė, kad minimalus imties dydis yra n = 20, esant 90 %. galiai ir α = 5 %.

2.4 Klinikinis tyrimo protokolas

Kraujo paėmimo procedūra buvo atliekama LSMUL Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje prieš tai gavus klinikos vadovo sutikimą tyrimui vykdyti. Procedūros buvo atliekamos dienos metu tarp 8:00 – 10:00 val. bent 12 valandų nevalgiusiems pacientams. Visos intervencinės procedūros buvo atliekamos laikantis aseptikos ir antiseptikos reikalavimų. Siekiant sumažinti donoro fizinį skausmą dūrio metu, buvo naudotos 21G 19mm. Vacuette® peteliškės tipo kraujo paėmimo adatos su adapteriu. Veninis kraujas surinktas iš vidurinės alkūninės venos į keturis skirtingus vakuuminius mėgintuvėlius - PRGF®-Endoret® (9 ml tūrio); S-PRF® (10 ml tūrio); L-PRF® liquid (9 ml tūrio); Vacuette® K3Edta (3 ml tūrio). Iš visų 20 kraujo donorų buvo paimti veninio kraujo mėginiai po 31 ml (PRGF ir L-PRF liquid mėgintuvėliai po 9 ml, S-PRF mėgintuvėlis 10 ml, BKV K3Edta mėgintuvėlis 3 ml).

2.4.1 Plazmos gausios augimo faktoriais (PRGF) paruošimas

Paruošimo metu buvo laikomasi oficialių PRGF protokolo instrukcijų. Veninio kraujo mėginiai surinkti iš 20 jauno amžiaus ( 20 – 30 m. ) lėtinėmis ligomis nesergančių savanorių donorų, naudojant PRGF®-Endoret® (9 ml tūrio) mėgintuvėlius su 0,2 ml trinatrio citratu. Pacientui buvo naudojamas vienas mėgintuvėlis, kuris iškart po kraujo paėmimo procedūros buvo PRGF®-Endoret® Technology išcentruotoje centrifugoje centrifuguotas 580 g. išcentrine jėga 8 minutes. Po centrifugavimo pirmoji frakcija (esanti virš antrosios frakcijos) pašalinta ją nusiurbiant sterilia pipete BTI Plasma transfer device. Antroji frakcija – surenkama sterilia pipete BTI plasma transfer device (4 pav.) ir perkeliama į kitą mėgintuvėlį Vacuette® K3Edta (3 ml tūrio) su antikoaguliantu EDTA K3, kuris buvo naudojamas laboratorinio tyrimo metu hematologiniame analizatoriuje UniCel DxH 800 Coulter.

(20)

20 4 pav. PRGF paruošimo etapai.

2.4.2 Skysto leukocitų ir trombocitų gausaus fibrino (L-PRF) paruošimas

Paruošimo metu buvo laikomasi oficialių skysto L-PRF protokolo instrukcijų. Veninio kraujo mėginiai surinkti iš 20 jauno amžiaus ( 20 – 30 m. ) lėtinėmis ligomis nesergančių savanorių donorų. Naudojant L-PRF® liquid (9 ml tūrio) mėgintuvėlius be papildomų reagentų. Pacientui buvo naudojamas vienas mėgintuvėlis, kuris iškart po kraujo paėmimo procedūros buvo centrifuguotas IntraSpin® išcentruotoje centrifugoje 2700 apsisukimų per minutę greičiu 3 minutes. Po centrifugavimo skysto L-PRF frakcija buvo surenkama steriliu švirkštu B. Braun injekt® Luer Duo (5 pav.) ir perkeliama į kitą mėgintuvėlį Vacuette® K3Edta (3 ml tūrio) su antikoaguliantu EDTA K3, kuris buvo naudojamas laboratorinio tyrimo metu hematologiniame analizatoriuje UniCel DxH 800 Coulter.

(21)

21 5 pav. L-PRF paruošimo etapai.

2.4.3 Lipnaus trombocitų gausaus fibrino (S-PRF) paruošimas

Paruošimo metu buvo laikomasi oficialių S-PRF protokolo instrukcijų. Veninio kraujo mėginiai surinkti iš 20 jauno amžiaus ( 20 – 30 m. ) lėtinėmis ligomis nesergančių savanorių donorų. Naudojant S-PRF® (10 ml tūrio) mėgintuvėlius be papildomų reagentų. Pacientui buvo naudojamas vienas mėgintuvėlis, kuris iškart po kraujo paėmimo procedūros buvo centrifuguojamas PRF® 12 išcentruotoje centrifugoje 1300 apsisukimų per minutę greičiu 5 minutes. Po centrifugavimo skysto L-PRF frakcija buvo surenkama steriliu švirkštu B. Braun injekt® Luer Duo (6 pav.) ir perkeliama į kitą mėgintuvėlį Vacuette® K3Edta (3 ml tūrio) su antikoaguliantu EDTA K3, kuris buvo naudojamas laboratorinio tyrimo metu hematologiniame analizatoriuje UniCel DxH 800 Coulter.

(22)

22 6 pav. S-PRF paruošimo etapai.

2.4.4 Veninio kraujo mėginio paruošimas

Veninio kraujo mėginiai surinkti iš 20 jauno amžiaus (20 – 30 m.) lėtinėmis ligomis nesergančių savanorių donorų. Naudojant Vacuette® K3Edta (3ml tūrio) su antikoaguliantu EDTA K3 mėgintuvėlius, kurie buvo naudojami laboratorinio tyrimo metu hematologiniame analizatoriuje UniCel DxH 800 Coulter.

2.5 Laboratorinis tyrimo protokolas

Laboratorinis kraujo plazmos ir veninio kraujo ląstelinės sandaros skaičiavimas buvo atliekamas LSMUL Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos Hematologijos ir bendrosios citologijos laboratorijoje. Skaičiavimai buvo atliekami ne daugiau nei 1 valandos laikotarpiu po mėginių paruošimo. Iš viso buvo ištirta 80 skirtingų mėginių: 20 PRGF antrosios frakcijos, 20 skysto L-PRF pirmosios frakcijos, 20 S-PRF pirmosios frakcijos ir 20 veninio kraujo mėginių (7 pav.). Kiekvieno KPK tyrimui naudotas 1,6 ml atitinkamos frakcijos tūris. Ląstelinei sudėčiai skaičiuoti buvo naudotas hematologinis analizatorius UniCel DxH 800 Coulter. Laboratorinio tyrimo metu buvo nustatytas eritrocitų, leukocitų ir trombocitų kiekis, atlikta leukocitų diferenciacija į penkias populiacijas (neutrofilų, limfocitų, monocitų, eozinofilų, bazofilų).

(23)

23 7 pav. Laboratoriniam tyrimui paruošti mėgintuvėliai.

2.6 Statistiniai analizės metodai

Gautų tyrimų rezultatų statistinė analizė buvo atlikta SPSS 25.0 programiniu paketu (International Business Machines Corp., Armonk, JAV). Skirtingų kraujo koncentratų ir BKV kraujo kūneliai apibūdinti medianomis, pirmu ir trečiu kvartiliu, vidurkiu ir standartiniu nuokrypiu. Skirtingų kraujo kūnelių koncentracija tarp koncentratų ir pacientų lyčių buvo palyginta poruotu ANOVA testu. Sąsaja tarp koncentratų ir BKV buvo palyginta Spearman koreliacijos testu. Tyrimų rezultatai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05. Koreliacija buvo laikyta stipria, kai absoliuti koreliacijos koeficiento r reikšmė buvo tarp [0,5 ir 1], vidutinė, kai r buvo tarp [0,3 ir 0,49], silpna, kai r buvo tarp [0,1 ir 0,29], ir labai silpna, kai r buvo tarp [0 ir 0,09] imtinai.

Apdorojant tyrimo metu gautus duomenis, buvo keliamos šios statistinės hipotezės:

• Ar statistiškai reikšmingai skiriasi trombocitų kiekis tarp skirtingų kraujo plazmos koncentratų?

• Ar statistiškai reikšmingai skiriasi leukocitų kiekis tarp skirtingų kraujo plazmos koncentratų? • Ar statistiškai reikšmingai skiriasi kiekvienos rūšies leukocitų koncentracija tarp skirtingų

(24)

24

• Ar statistiškai reikšmingai priklauso kiekvieno kraujo plazmos koncentrato trombocitų, leukocitų ir kiekvienos rūšies leukocitų kiekis nuo jų kiekio paciento veniniame kraujyje? • Ar priklauso trombocitų, leukocitų ir kiekvienos rūšies leukocitų kiekis kraujo plazmos

(25)

25

3. REZULTATAI

3.1 Trombocitų kiekio skirtumas tarp skirtingų kraujo plazmos koncentratų

Vertinant trombocitų koncentraciją tarp skirtingų kraujo plazmos koncentratų, didžiausias jų kiekis gautas PRGF kraujo koncentrate – 486,01 ± 111,11 * 10^9/l; mažiau trombocitų nustatyta S-PRF – 482,17 ± 93,90 * 10^9/l. Mažiausias trombocitų kiekis rastas skysto L-PRF kraujo koncentrate – 329,32 ± 95,16 * 10^9/l (1 lentelė, 8 pav.).

Lentelė Nr. 1. Skirtingų koncentratų trombocitų kiekis (* 10^9/l). SN – standartinis

nuokrypis, Q1 – pirmasis kvartilis, Q3 – trečiasis kvartilis.

Koncentratas Vidurkis SN Mediana Q1 Q3

L-PRF 329,32 95,16 325,25 262,25 369,05 PRGF 486,01 111,11 482,90 426,40 529,45 S-PRF 482,17 93,90 456,90 435,50 530,80 L-PRF (Moterys) 304,76 85,82 315,50 245,98 354,58 L-PRF (Vyrai) 353,89 102,03 333,90 277,40 415,32 PRGF (Moterys) 488,31 69,11 486,90 455,02 530,12 PRGF (Vyrai) 483,44 149,63 457,40 419,90 525,00 S-PRF (Moterys) 466,02 82,64 466,00 452,80 507,00 S-PRF (Vyrai) 496,71 105,20 446,35 433,05 531,45

(26)

26

Trombocitų kiekis statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp PRGF – PRF (p < 0,0001) ir S-PRF – L-PRF grupių (p < 0,0001). Tarp S-L-PRF ir PRGF grupių statistiškai reikšmingo trombocitų kiekio skirtumo nerasta (p = 1).

Trombocitų kiekio skirtumai tarp lyčių tos pačios rūšies kraujo plazmos koncentratuose buvo statistiškai nereikšmingi (p = 0,6).

3.2 Leukocitų kiekio skirtumas tarp skirtingų kraujo plazmos koncentratų

Vertinant leukocitų kiekį tarp kraujo plazmos koncentratų, didžiausias jų kiekis gautas S-PRF kraujo koncentrate – 2,83 ± 1,62 * 10^9/l, mažiau leukocitų rasta skysto L-PRF – 0,65 ± 0,66 * 10^9/l. Mažiausias leukocitų kiekis rastas PRGF kraujo koncentrate – 0,56 ± 0,60 * 10^9/l (2 lentelė, pav. 9)

Lentelė Nr. 2. Skirtingų kraujo plazmos koncentratų leukocitų kiekis (* 10^9/l). SN –

standartinis nuokrypis, Q1 – pirmasis kvartilis, Q3 – trečiasis kvartilis.

L-PRF 0,65 0,66 0,40 0,33 0,64 PRGF 0,56 0,60 0,34 0,13 0,68 S-PRF 2,83 1,62 2,24 1,80 3.06 L-PRF (Moterys) 0,57 0,58 0,37 0,30 0,61 L-PRF (Vyrai) 0,73 0,75 0,40 0,34 0,62 PRGF (Moterys) 0,52 0,64 0,24 0,07 0,73 PRGF (Vyrai) 0,61 0,59 0,46 0,31 0,58 S-PRF (Moterys) 2,66 0,95 2,85 2,10 3,16 S-PRF (Vyrai) 2,99 2,09 2,15 1,80 2,86

(27)

27 9 pav. Leukocitų kiekio skirtumai tarp skirtingų kraujo plazmos koncentratų.

Leukocitų kiekis statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp PRGF - S-PRF (p < 0,0001) ir tarp S-PRF – L-PRF (p < 0,0001) grupių. Tarp PRGF – L-L-PRF grupių statistiškai reikšmingo leukocitų kiekio skirtumo nerasta (p = 1).

Leukocitų kiekio skirtumai tarp lyčių tos pačios rūšies koncentratuose buvo statistiškai nereikšmingi (p = 0,523)

3.3 Leukocitų populiacijų kiekių skirtumai tarp skirtingų kraujo plazmos koncentratų

3.3.1 Neutrofilai

Vertinant neutrofilų koncentraciją tarp skirtingų kraujo plazmos koncentratų, didžiausia jų koncentracija gauta S-PRF kraujo koncentrate – 22,21 ± 10,35 % , mažiau neutrofilų nustatyta PRGF – 3,74 ± 6,67 % . Mažiausia neutrofilų koncentracija rasta skysto L-PRF kraujo koncentrate – 2,43 ± 1,88 % (3 lentelė, 10 pav.).

(28)

28 Lentelė Nr. 3. Skirtingų kraujo plazmos koncentratų neutrofilų koncentracija (%). SN –

L-PRF 2.43 1.88 1.8 1.00 3.33 PRGF 3.74 6.67 1.3 0.80 2.30 S-PRF 22.21 10.35 24.9 16.05 30.50 L-PRF (Moterys) 3,21 2,15 3,10 1,70 4,00 L-PRF (Vyrai) 1,65 1,21 1,20 0,70 2,12 PRGF (Moterys) 5,62 8,82 1,85 0,82 4,55 PRGF (Vyrai) 1,64 1,78 1,20 0,80 1,40 S-PRF (Moterys) 24,14 9,24 25,60 19,10 31,10 S-PRF (Vyrai) 20,47 11,47 21,00 9,15 29,82

10 pav. Neutrofilų koncentracijos skirtumai tarp skirtingų kraujo plazmos koncentratų.

Neutrofilų koncentracija statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp PRGF – PRF (p < 0,0001) ir tarp S-PRF – L-S-PRF (p < 0,0001) grupių. Tarp PRGF – L-S-PRF grupių statistiškai reikšmingo neutrofilų koncentracijos skirtumo nerasta (p = 1).

Neutrofilų koncentracijos skirtumai tarp lyčių tos pačios rūšies koncentratuose buvo statistiškai nereikšmingi (p = 0,117).

(29)

29 3.3.2 Limfocitai

Vertinant limfocitų koncentraciją tarp skirtingų kraujo plazmos koncentratų, didžiausia jų koncentracija gauta PRGF kraujo koncentrate – 86,51 ± 11,35 %; mažiau limfocitų nustatyta skystame L-PRF – 79,99 ± 6,88 % . Mažiausia limfocitų koncentracija rastas S-PRF kraujo koncentrate – 52,54 ± 12,26 % (4 lentelė, 11 pav.).

Lentelė Nr. 4. Skirtingų kraujo plazmos koncentratų limfocitų koncentracija (%). SN –

11 pav. Limfocitų koncentracijos skirtumai tarp skirtingų kraujo plazmos koncentratų.

Limfocitų koncentracija statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp PRGF - S-PRF (p < 0,0001), tarp S-PRF – L-PRF (p < 0,0001) ir PRGF – L-PRF grupių (p = 0,0164).

(30)

30

Limfocitų koncentracijos skirtumai tarp lyčių tos pačios rūšies koncentratuose buvo statistiškai nereikšmingi (p = 0,153).

3.3.3 Monocitai

Vertinant monocitų koncentraciją tarp skirtingų kraujo plazmos koncentratų, didžiausia jų koncentracija gauta S-PRF kraujo koncentrate – 23,75 ± 6,12 % ; mažiau monocitų nustatyta skystame L-PRF – 17,77 ± 6,78 % . Mažiausia monocitų koncentracija rasta PRGF kraujo koncentrate – 8,72 ± 4,69 % (5 lentelė, 12 pav.).

Lentelė Nr. 5. Skirtingų kraujo plazmos koncentratų monocitų koncentracija (%). SN –

(31)

31

Monocitų koncentracijos statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp visų KPK: PRGF – S-PRF (p < 0,0001), S-PRF – L-PRF (p < 0,0001), PRGF – L-PRF (p < 0,0001).

Monocitų koncentracijos skirtumai tarp lyčių tos pačios rūšies koncentratuose buvo statistiškai nereikšmingi (p = 0,67).

3.3.4 Eozinofilai

Vertinant eozinofilų koncentraciją tarp skirtingų kraujo plazmos koncentratų, didžiausias jų koncentracija gauta PRGF kraujo koncentrate – 0,96 ± 2,73 %; mažiau eozinofilų nustatyta skystame L-PRF – 0,52 ± 1,35 %. Mažiausia eozinofilų koncentracija rasta S-PRF kraujo koncentrate – 0,37 ± 0,29 % (6 lentelė, 13 pav.).

Lentelė Nr. 6. Skirtingų kraujo plazmos koncentratų eozinofilų koncentracija (%). SN –

(32)

32 13 pav. Eozinofilų koncentracijos skirtumai tarp skirtingų kraujo plazmos koncentratų.

Eozinofilų koncentracijos statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp visų KPK: PRGF – S-PRF (p = 0,6100), S-PRF – L-PRF (p =1), PRGF – L-PRF (p = 0,99).

Eozinofilų koncentracijos skirtumai tarp lyčių tos pačios rūšies kraujo plazmos koncentratuose buvo statistiškai nereikšmingi (p = 0,258).

3.3.5 Bazofilai

Vertinant bazofilų koncentraciją tarp skirtingų kraujo plazmos koncentratų, didžiausia jų koncentracija gauta S-PRF kraujo koncentrate – 1,14 ± 0,68 % ; mažiau bazofilų nustatyta skystame L-PRF – 0,28 ± 0,40 %. Mažiausia bazofilų koncentracija rasta PRGF kraujo koncentrate – 0,07 ± 0,13 % (7 lentelė, 14 pav.).

Lentelė Nr. 7. Skirtingų kraujo plazmos koncentratų bazofilų koncentracija (%). SN –

(33)

33 14 pav. Bazofilų koncentracijos skirtumai tarp skirtingų kraujo plazmos koncentratų.

Bazofilų koncentracija statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp PRGF – S-PRF (p < 0,0001) ir tarp S-PRF – L-PRF (p < 0,0001) grupių. Tarp PRGF – L-PRF grupių statistiškai reikšmingo bazofilų koncentracijos skirtumo nerasta (p = 0,3685).

Bazofilų koncentracijos skirtumai tarp lyčių tos pačios rūšies koncentratuose buvo statistiškai nereikšmingi (p = 0,115).

3.4 Kraujo plazmos koncentratų trombocitų, leukocitų ir kiekvienos rūšies leukocitų kiekio priklausomybė nuo jų kiekio veniniame kraujyje.

3.4.1 Trombocitai

Trombocitų koncentracija visuose kraujo plazmos koncentratuose (skysto L-PRF, PRGF, S-PRF) stipriai koreliavo su koncentracija BKV, koreliacija buvo statistiškai reikšminga (8 lentelė, 15 pav.).

Lentelė Nr. 8. BKV ir kraujo plazmos koncentratų trombocitų kiekio koreliacija. BKV –

bendra kraujo formulė, PI – pasikliautinasis intervalas, p – reikšmingumo lygmuo.

Koncentratas Koreliacija PI p

L-PRF 0,522 [0,06-0,8] 0,031

PRGF 0,782 [0,48-0,92] < 0,001

(34)

34 15 pav. Kraujo plazmos koncentratų trombocitų kiekio priklausomybė nuo trombocitų kiekio BKV.

BKV – bendra kraujo formulė.

3.4.2 Leukocitai

Leukocitų kiekis PRGF koncentrate vidutiniškai teigiamai koreliavo su koncentracija BKV, koreliacija nebuvo statistiškai reikšminga (p = 0,096) (9 lentelė, 16 pav.). Koreliacijos tarp leukocitų kiekio BKV ir L-PRF bei S-PRF koncentratuose buvo silpnos ir nebuvo statistiškai reikšmingos (9 lentelė, 16 pav.).

Lentelė Nr. 9. BKV ir kraujo plazmos koncentratų leukocitų kiekio koreliacija. BKV – bendra

kraujo formulė, PI – pasikliautinasis intervalas, p – reikšmingumo lygmuo.

L-PRF -0,016 [-0,49 - 0,47] 0,95

PRGF 0,417 [-0,08 - 0,75] 0,096

(35)

35 16 pav. Kraujo plazmos koncentratų leukocitų kiekio priklausomybė nuo BKV. BKV – bendra

kraujo formulė.

3.4.3 Neutrofilai

Neutrofilų dalis BKV stipriai teigiamai koreliavo tik su S-PRF koncentratu (r = 0,729) (10 lentelė, 17 pav.). Koreliacija tarp BKV ir L-PRF ir BKV ir PRGF buvo silpna ir statistiškai nereikšminga (10 lentelė, 17 pav.).

Lentelė Nr. 10. BKV ir kraujo plazmos koncentratų neutrofilų koncentracijos koreliacija.

BKV – bendra kraujo formulė, PI – pasikliautinasis intervalas, p – reikšmingumo lygmuo.

L-PRF -0,012 [-0,49 - 0,47] 0,965

PRGF -0,263 [-0,66 - 0,25] 0,307

(36)

36 17 pav. Kraujo plazmos koncentratų neutrofilų koncentracijos priklausomybė nuo BKV. BKV –

bendra kraujo formulė.

3.4.4 Limfocitai

Limfocitų koncentracija BKV stipriai koreliavo su S-PRF koncentratu, koreliacija buvo stipriai teigiama (r = 0,811) ir statistiškai reikšminga (11 lentelė, 18 pav.). Statistiškai reikšmingos koreliacijos su kitais koncentratais nebuvo nustatyta (11 lentelė, 18 pav.).

Lentelė Nr. 11. BKV ir kraujo plazmos koncentratų limfocitų koncentracijos koreliacija.

L-PRF 0,386 [-0,12 – 0,73] 0,126

PRGF 0,127 [-0,38 – 0,57] 0,628

(37)

37 18 pav. Kraujo plazmos koncentratų limfocitų koncentracijos priklausomybė nuo BKV. BKV –

3.4.5 Monocitai

Monocitų koncentracija BKV stipriai teigiamai koreliavo su monocitų koncentracija L-PRF ir S-PRF grupėse (12 lentelė, 19 pav.). Statistiškai reikšmingos koreliacijos tarp monocitų koncentracijos PRGF koncentrate ir monocitų dalies BKV nenustatyta (12 lentelė, 19 pav.).

Lentelė Nr. 12. BKV ir kraujo plazmos koncentratų monocitų koncentracijos koreliacija.

L-PRF 0,745 [0,41 - 0,9] 0,001

PRGF 0,342 [-0,17 - 0,71] 0,179

(38)

38 19 pav. Kraujo plazmos koncentratų monocitų koncentracijos priklausomybė nuo BKV. BKV –

3.4.6 Eozinofilai

Koreliacijos tarp eozinofilų koncentracijos BKV su eozinofilų dalimi koncentratuose nebuvo nustatyta (13 lentelė, 20 pav.), didžiausia koreliacija buvo su S-PRF, tačiau ji nebuvo statistiškai reikšminga (r = 0,472 [-0,17 – 0,71], p = 0,056).

Lentelė Nr. 13. BKV ir kraujo plazmos koncentratų eozinofilų koncentracijos koreliacija.

L-PRF -0,217 [-0,63 – 0,29] 0,402

PRGF -0,211 [-0,63 – 0,3] 0,417

(39)

39 20 pav. Kraujo plazmos koncentratų eozinofilų koncentracijos priklausomybė nuo BKV. BKV –

3.4.7 Bazofilai

Koreliacijos tarp bazofilų koncentracijos BKV su bazofilų dalimi koncentratuose nebuvo nustatyta (14 lentelė, 21 pav.).

Lentelė Nr. 14. BKV ir kraujo plazmos koncentratų bazofilų koncentracijos koreliacija. BKV

– bendra kraujo formulė, PI – pasikliautinasis intervalas, p – reikšmingumo lygmuo.

L-PRF 0,016 [-0,47 – 0,49] 0,952

PRGF 0,159 [-0,35 – 0,59] 0,543

S-PRF -0,133 [-0,58 – 0,37] 0,611

21 pav. Kraujo plazmos koncentratų bazofilų koncentracijos priklausomybė nuo BKV. BKV –

(40)

40

4.DISKUSIJA

Šiuo tyrimu buvo siekiama palyginti kraujo plazmos koncentratų PRGF, skysto L-PRF ir S- PRF ląstelinės sudėties skirtumus ir jų priklausomybę nuo bendros kraujo formulės. Atlikus mokslinės literatūros analizę, nerasta publikacijų, kuriose būtų lyginami tokio tipo kraujo koncentratų ląsteliniai skirtumai.

Atliktame tyrime gautos skirtingos KPK ląstelinės sudėtys, kurios priklauso nuo centrifugavimo režimo ir kraujo koncentrato paruošimo protokolo bei bendros kraujo formulės.

Lyginant gautus rezultatus, daugiausiai trombocitų nustatyta PRGF grupėje – 486,01 ± 111,11 *10^9/l, panašus trombocitų kiekis rastas ir S-PRF kraujo koncentrate – 482,17 ± 93,90 *10^9/l, mažiausiai trombocitų turi skystas L-PRF – 329,32 ± 95,16 *10^9/l. Trombocitai išskiria augimo faktorių VEGF, kuris inicijuoja ląstelių judėjimą ir kraujagyslių formavimąsi [55]. PDGF – tai dar vienas trombocitų išskiriamas augimo faktorius, sąlygojantis žaizdų gijimo procesą. Ši bioaktyvi medžiaga reguliuoja ir vykdo mezenchiminių ląstelių proliferaciją žaizdos srityje, prisideda prie endotelio formavimosi, aktyvuoja fibroblastus [11, 56, 57]. Remiantis jau atliktais moksliniais tyrimais, įrodyta, kad trombocitai išskiria augimo faktorius, kurie skatina audinių regeneraciją [58]. Remiantis šio tyrimo duomenimis, galima daryti prielaidą, kad didžiausias trombocitų kiekis galėtų išskirti daugiausiai augimo faktorių, kurie aktyviai spartina audinių atsinaujinimo procesus. Todėl, lyginant visus tirtus kraujo koncentratus, PRGF, turėdamas didžiausią trombocitų kiekį, lyginant su kitais tirtais KPK, šiuo aspektu galėtų būti pranašesnis. Atliktuose moksliniuose tyrimuose pasiūlyta, kad optimali trombocitų koncentracija audinių regeneracijai būtų apytiksliai tris kartus didesnė nei bendrame kraujo tyrime esanti trombocitų koncentracija [59-61]. Tačiau analizuotoje literatūroje dar pasigendama tvirtų mokslinių įrodymų, kad tokio kiekio trombocitų išskirti augimo faktoriai bus veiksmingai panaudojami in situ ir efektyviausiai optimizuos gijimo procesą.

Vertinant leukocitų kiekio skirtumus tarp skirtingų kraujo plazmos koncentratų, gauti rezultatai buvo atvirkščiai proporcingi trombocitams. Didžiausias leukocitų kiekis apskaičiuotas S-PRF – 2,83 ± 1,62 *10^9/l, ženkliai mažiau leukocitų turi skystas L-PRF – 0,65 ± 0,66 *10^9/l ir PRGF – 0,56 ± 0,60 *10^9/l. Remiantis moksliniais tyrimais, galima daryti prielaidą, kad didesnis leukocitų skaičius galėtų gerinti audinių regeneraciją, jei joje nebus infekcijos šaltinio [29-31]. Jei žaizdoje yra infekcijos šaltinis, leukocitai, išskirdami uždegiminius interleukinus (IL-1β, IL-6 ir IL-16) bei laisvuosius radikalus, didina uždegiminius procesus, kurie slopina naujų audinių regeneraciją [32]. Pažymima, kad leukocitai turi ir antinocicepinį poveikį: išskirdami priešuždegiminius interleukinus (IL-4, IL-10 ir IL-13) kartu su opioidiniais peptidais (β- endorfinu, metenkefalinu ir dinorfinu-A) sumažina pooperacinį skausmą [62]. Uždegiminės fazės metu šie citokinai neutralizuoja

(41)

41

priešuždegiminius mediatorius ir mažina skausmo pojūtį [63]. Literatūroje aprašoma nemažai tyrimų, analizavusių pooperacinį skausmą po protinių dantų šalinimo procedūros [64, 65]. Daugėlos su bendraautoriais atlikto klinikinio tyrimo rezultatai teigia, kad naudojant leukocitų ir trombocitų gausų fibriną trečiųjų krūminių dantų šalinimo operacijos metu, pooperacinis skausmas sumažėjo, lyginant su kontroline grupe [66]. Tačiau yra ir tyrimų, kurie statistiškai reikšmingos įtakos pooperaciniam skausmui nenustatė [64, 67]. Atlikto kraujo plazmos koncentratų sudėties palyginamojo tyrimo metu gauti rezultatai iškelia naują hipotezę, kad didžiausią leukocitų kiekį turinčio S-PRF kraujo koncentrato naudojimas operacijos metu ir po jos galėtų sumažinti pooperacinį skausmą ir paskatinti audinių atsinaujinimą efektyviau, nei tyrime pateikti ir palyginti kiti kraujo koncentratai – skystas L-PRF ir PRGF. Kadangi S-L-PRF įtaka pooperaciniam skausmo diskomfortui literatūroje iki šiol nebuvo tyrinėta, šiai hipotezei patvirtinti arba paneigti reikalingi papildomi atsitiktinių imčių tyrimai su pacientų sekimu ir žaizdos gijimo fazių stebėjimu pooperaciniu laikotarpiu.

Diferencijuojant leukocitų populiacijas, nustatyti neutrofilų koncentracijos skirtumai tarp tirtų kraujo plazmos koncentratų. S- PRF išsiskyrė ypač didele neutrofilų koncentracija 22,21 ± 10,35 %. Tai gali įtakoti S-PRF centrifugavimo apsisukimų skaičius per minutę ir santykinė išcentrinė jėga, kuri buvo mažiausia tarp tirtų KPK, ir neutrofilai kaip didelės masės ląstelės nespėjo nusėsti apatinėje mėgintuvėlio frakcijoje kartu su raudonaisiais kraujo kūneliais [50]. Koncentratai, kuriuos centrifuguojant buvo pasiektas didesnis apsisukimų greitis per minutę ir didesnė santykinė išcentrinė jėga, neutrofilų koncentracija žymiai nusileido S-PRF. Skystas L-PRF turėjo tik 2,43 ± 1,88 % neutrofilų, o PRGF tik 3,74 ± 6,67 % iš viso leukocitų kiekio. Neutrofilų funkcija yra išskirti citokinus ir antibakterines bei audinius ardančias medžiagas. Po degranuliacijos kartu su bakterijomis žūva ir neutrofilas, taip patekdamas į pūlius žaizdos vietoje [68]. Neutrofilai, esantys kraujo plazmos koncentratuose, gali padėti išvengti baktericidinio užterštumo žaizdoje. Mokslininko Mocsai su bendraautoriais atliktas tyrimas, nagrinėjo neutrofilų įtaką bakterijoms Escherichia coli, bei Staphylococcus aureus [69]. Tyrimo metu nustatyta, kad būtent didelė neutrofilų koncentracija neleido šioms bakterijoms laisvai daugintis, kas leidžia manyti, kad kraujo koncentratuose esantis didelis neutrofilų kiekis galėtų padėti sumažinti alveolito ar kitų infekcinių komplikacijų riziką [69]. Veninio kraujo normoje neutrofilų koncentracija svyruoja nuo 50 iki 70% [8]. Funkciškai lyginant kraujo koncentratų ląstelines sudėtis galima kelti hipotezę, kad didelė neutrofilų koncentracija užkirs kelią baktericidinio užterštumo rizikai žaizdos vietoje būtent tose žaizdose, kuriose bus naudojamas daugiausiai neutrofilų turintis kraujo koncentratas – S-PRF. Tačiau negalima atmesti ir žaizdos pūliavimo rizikos, kurią inicijuoja neutrofilai, susidūrę su dideliu bakterijų kiekiu. Naudinga būtų atlikti papildomus in vitro ir in vivo tyrimus su burnoje vyraujančiomis bakterijomis, lyginant šiame

(42)

42

tyrime tirtus kraujo koncentratus ir stebėti, ar toks neurofilų kiekis yra pakankamas baktericidinėms reakcijoms sustabdyti ir neutralizuoti, nesukeliant pūliavimo ir šalutinių uždegiminių reiškinių. Tyrime nustatyta limfocitų koncentracija pasidalino į dvi grupes: S-PRF turėjo savo ląstelinėje struktūroje 52,54 ± 12,26 % limfocitų iš visų leukocitų, skystas L-PRF – 79,99 ± 6,88 %, PRGF – 86,51 ± 11,35 %. Bendrojo kraujo formulėje limfocitų normali koncentracija tarp visų leukocitų siekia tik 20 – 30%, tai parodo, kad centrifuguojant kraują, limfocitų koncentracija padidinama. Limfocitai atsakingi už humoralinį ir ląstelinį imunitetą, ardo pakitusias ląsteles, sukelia ir inicijuoja imuninį atsaką [8]. Limfocitai išskiria insulino augimo faktorių 1 (IGF-1), kuris dalyvauja ląstelių diferenciacijos, augimo, išgyvenimo procesuose, taip atlikdamas svarbų vaidmenį ląsteliniuose dauginimosi cikluose [70,71]. Po kraujo koncentrato išgavimo padidėjusi limfocitų koncentracija žaizdos vietoje gali inicijuoti imuninį atsaką, greitinti pakitusių ląstelių naikinimą ir spartinti naujų ląstelių proliferaciją sunaikintų pakitusių ląstelių vietoje. Tikslią limfocitų įtaką kraujo plazmos koncentratų efektyvumui galėtų patvirtinti arba paneigti tik tolimesni in vivo tyrimai.

Monocitų norma veniniame kraujyje yra nuo 3 iki 10 % visų leukocitų. Normą atitinkančius rodiklius parodė tik PRGF kraujo koncentratas, kuriame rasta 8,72 ± 4,69 % monocitų. PRF grupės koncentratai pasižymėjo didesne monocitų koncentracija: S- PRF 23,75 ± 6,12 % ir skystas L-PRF 17,77 ± 6,78 %. Monocitai, kaip ląstelės funkciškai dalyvauja makrofagų diferenciacijoje, antigenų fagocitozėje ir citokinų sekrecijoje [8]. Makrofagai dalyvauja žaizdų gijimo procese kaip vienas iš galutinių komponentų granuliacinio audinio susidaryme. Makrofagai išskiria augimo faktorių VEGF, skatinantį audinių vaskuliarizaciją, kolageno susidarymą ir žaizdos užpildymą granuliaciniu audiniu per pirmąsias 24 žaizdos gijimo valandas [72]. Taip pat nustatyta, kad makrofagai gamina augimo faktorių PDGF, kuris kaip anksčiau buvo manoma, buvo išgaunamas tik iš trombocitų [73]. Šiuo atveju, skysto L-PRF ir S-PRF koncentratai yra pranašesni lyginant su PRGF kraujo koncentratu, nes remiantis jau atliktų tyrimų duomenimis, galima daryti prielaidą, kad kraujo koncentratuose esantis didelis kiekis monocitų, gali skatinti makrofagų diferenciaciją ir granuliacinio audinio formavimąsi žaizdos vietoje, taip paspartindamas pirminę žaizdos gijimo fazę.

Eozinofilai ir bazofilai dalyvauja alerginėse ir uždegiminėse reakcijose, skatina audinių tinimą, niežėjimą, bėrimą. Reaguodami su alergenais, gali sukelti anafilaksinį šoką [8]. Bazofilų PRGF kraujo koncentrate nustatyta 0,07 ± 0,13 %, eozinofilų jame rasta tik 0,96 ± 2,73 %. Skystas L-PRF, taip pat turėjo labai mažą kieki bazofilų 0,28 ± 0,40 % ir eozinofilų 0,52 ± 1,35 %. S-PRF kraujo koncentrate bazofilų kiekis atitiko normą veniniame kraujyje, t.y. 1,14 ± 0,68 %, o eozinofilų 0,37 ± 0,29 %, todėl esminių pokyčių žaizdos gijimui šiuo atžvilgiu neturėtų turėti.

(43)

43

Naudojant skirtingus kraujo koncentratų protokolus galima išgauti skirtingą ląstelinę struktūrą turinčias bioaktyvias medžiagas, kurios gali turėti įtakos žaizdų gijimui ir audinių regeneracijai. Tačiau reikalingi detalesni tyrimai kraujo ląstelių funkcijoms nustatyti in vivo, kad būtų galima nuspręsti, kuris kraujo koncentratas yra pranašiausias. Daugėjant įvairių klinikinėje praktikoje naudojamų kraujo plazmos koncentratų paruošimo modifikacijų, pasižyminčių skirtingomis ląstelių koncentracijomis ir proporcijomis, atsiranda poreikis standartizuoti kraujo koncentratų gaminimo protokolus ir sudaryti galimybę manipuliuoti jų sudėtimi, atsižvelgiant į paciento klinikinę situaciją. Tyrimo pradžioje iškelta hipotezė pasitvirtino, kadangi nustatyta, kad kraujo plazmos koncentratų ląstelinė sudėtis yra priklausoma nuo paruošimo protokolo ir iš dalies priklausoma nuo bendros kraujo formulės. Taip pat nustatyta, kad tiriamųjų lytis neturėjo įtakos galutinei kraujo plazmos koncentrato sudėčiai.

(44)

44

IŠVADOS

1. Tirtųjų kraujo plazmos koncentratų (skysto L-PRF, S-PRF, PRGF) ląstelinė sudėtis skiriasi tarpusavyje ir priklauso nuo paruošimo protokolo.

1. Skysto L-PRF, S-PRF, PRGF kraujo plazmos koncentratų ląstelinė sandara iš dalies priklauso nuo tiriamojo bendros kraujo formulės.

(45)

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Atlikus mokslinės literatūros analizę nustatyta, kad kraujo plazmos koncentratai inicijuoja greitesnį ir mažiau skausmo sukeliantį žaizdų gijimą po chirurginių procedūrų. Atsižvelgiant į indikacijas, gydytojams rekomenduojama juos naudoti savo klinikinėje praktikoje.

Analizuojant gautus eksperimentinio tyrimo rezultatus nustatyta, kad kraujo plazmos koncentratų sudėtis skiriasi priklausomai nuo jų paruošimo protokolo, kas galėtų turėti įtakos ir skirtingam poveikiui audinių regeneracijai. Šiam poveikiui įvertinti reikalingos tolimesnės mokslinės studijos. Šiame baigiamojo magistrinio darbo tyrime tirti tik trys kraujo koncentratų paruošimo protokolai iš rinkoje siūlomų daugelio skirtingų būdų. Tolimesnių tyrimų perspektyvoje būtų tikslinga standartizuoti kraujo plazmos koncentratų išgavimo protokolus, taip suteikiant galimybę praktiką atliekantiems gydytojams odontologams ar veido ir žandikaulių chirurgams tiksliau prognozuoti kraujo plazmos koncentratų ląstelines sudėtis, ląstelių proporcijas ir optimizuoti kraujo koncentratų sudėtį, atsižvelgiant į individualią klinikinę paciento situaciją.

Atliktu tyrimu tikimasi skatinti mokslinės bendruomenės narius domėtis kraujo plazmos koncentratų teikiama nauda ir toliau tyrinėti biologinių žmogaus kraujo audinių regeneracinių savybių įtaką audinių gijimo procesams.

(46)

46

INTERESŲ KONFLIKTAS

Autorius neturi interesų konflikto.

PADĖKA

Noriu padėkoti ir išreikšti nuoširdžiausią pagarbą akademinės bendruomenės nariams prisidėjusiems prie šio darbo:

• Darbo vadovui dr. Povilui Daugėlai.

• Doc. Erikai Skrodenienei konsultavusiai ir padėjusiai atlikti kraujo koncentratų ląstelinės sudėties apskaičiavimus.

• Gyd. Jan Pavel Rokicki už konsultacijas rašant šį darbą.

• LSMUL Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos Hematologijos ir bendrosios citologijos laboratorijai ir jos laborantams už suteiktą galimybę naudotis kraujo analizatoriumi.