LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Ugnė Miliauskaitė
Probiotiko „PRO-BYT 15“ įtaka ėriukų fiziologinei būklei ir produktyvumui
The influence of probiotic „ PRO – BYT 15“ on physiological condition and productivity of lambs
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovė: doc. dr. Aldona Šimkienė
2
DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Probiotiko „PRO-BYT 15“ įtaka ėriukų fiziologinei būklei ir produktyvumui“
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ
LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (Darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (Katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės(riaus) vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS
3
TURINYS
SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 111.1. Avininkystės ir produkcijos pasiskirstymas Lietuvoje ie Europos Sąjungoje ... 11
1.2. Avių produkcijos kokybė ir nauda žmogui ... 12
1.3. Avių šėrimas ir su juo iškylančios problemos ir produktyvumo priklausomybė nuo šėrimo. ... 14
1.4. Kas tai yra probiotikai? ... 16
1.5. Probiotikų nauda ... 17
1.6. Probiotikų veikimo mechanizmas ... 19
1.7. Probiotinių kultūrų patogeniškumas ... 21
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 23
2.1. Tyrimų vieta ir laikas ... 23
2.2. Statistinė duomenų analizė ... 24
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 25
3.1. Ėriavedžių pieno tyrimai ... 25
3.2. Ėriukų augimo dinamikos tyrimai ... 27
3.3. Ėriukų kraujo tyrimai ... 30
3.4. Ėriukų skerdimo ir mėsos kokybės tyrimas ... 31
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 34
IŠVADOS ... 37
NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 38
4
SANTRUMPOS
ACTH – Adreno - kortikotropinis hormonas. BAVI – Baltijos Agroverslo Institutas.
MUC2 – Mucinas2, tai glikoproteinas produkuojamas epitelinių ląstelių. MUC3 – Mucinas3, tai glikoproteinas produkuojamas epitelinių ląstelių. Lb. – Lactobacillus.
Sp. – Species (liet. rūšys).
5
SANTRAUKA
PROBIOTIKO „PRO – BYT 15“ ĮTAKA ĖRIUKŲ FIZIOLOGINEI BŪKLEI IR PRODUKTYVUMUI
Lietuvos Sveikatos Mokslų universitetas, Veterinarijos fakultetas, 2015. Darbas atliktas: Gyvūnų Auginimo Technologijų Institute. Darbo apimtis: 45 puslapiai, 7 lentelės, 8 paveikslai.
Mokslinė vadovė doc. dr. Aldona Šimkienė
Darbo tikslas: ištirti probiotiko įtaką ėriukų fiziologinei būklei, produktyvumui ir produkcijos kokybei.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti probiotiko „PRO – BYT 15“ įtaką ėriavedžių pieno sudėčiai 2. Ištirti probiotiko „PRO – BYT 15“ įtaką ėriukų augimo intensyvumui. 3. Ištirti probiotiko „PRO – BYT 15“ įtaką ėriukų fiziologinei būklei. 4. Ištirti probiotiko „PRO – BYT 15“ įtaką ėriukų mėsos produkcijai.
Tyrimo metodika: Bandymai buvo atlikti avių ūkyje 2013.10 ¬ 2014.07, Marijampolės rajone, Daukšių kaime.
Bandymui buvo suformuotos dvi analogiškos Lietuvos Juodgalvių veislės (3–4 ėringumo mėnesio) ėriavedžių grupės po 4 ėriavedes kiekvienoje (ėriavedės buvo antro-penkto ėriavimosi). Abi sudarytosios grupės šertos ūkyje sudarytu racionu. Bandymų grupėje esančių ėriavedžių racionas papildytas poliprobiotiku „PRO-BYT 15“, kurio sudėtyje yra
Lactobacillus casei CCM 3775, Lactobacillus plantarum 24001 ir Saccharomyces cerevisiae
MUCL 39885.
Bandymų grupėje gimę ėriukai, taip pat vartojo geriamąjį vandenį su probiotiku „PRO – BYT 15“ santykiu 1:500 iki 2 mėn. amžiaus.
Ėriavedžių pieno mėginiai tyrimams buvo imami 10 laktacijos dieną.
Ėriukų masės kitimas amžiaus bėgyje buvo stebimas juos sveriant. Ėriukai sverti gimę, 21 amžiaus dieną, 2, 3, 4 mėn. amžiaus ir prieš skerdimą. Ėriukai sverti praėjus 4 val. po rytinio šėrimo.
Ėriukų fiziologinei būklei apibūdinti, buvo nustatomi kraujo biocheminiai rodikliai. Kraujas tyrimui imtas iš Jungo venos 60 ėriukų gyvenimo dieną.
Ėriukai skersti sulaukę 6 mėn. amžiaus. Atrinkus iš kiekvienos grupės labiausiai grupės vidurkį atitinkančius 3 ėriukus (avytę ir 2 avinukus) atliktas 6 gyvulių kontrolinis skerdimas.
6
Tyrimo rezultatatai: Nustatyta, kad somatinių ląstelių skaičius ėriavedžių piene buvo 10 proc. ( p<0,05) mažesnis eksperimentinėje grupėje, negu probiotiko negavusioje.
4 mėnesių bandymų grupės ėriukai svėre 1,94 proc. (p<0,05) daugiau nei kontrolinės grupės ėriukai.
4 mėnesių avinukai, gavę probiotiką, svėrė 8,92 proc. (p<0,05) daugiau, nei jo negavę. Avytes, kurios gavo probiotiką 3 mėn. svėrė 15,85 proc. (p<0,05) daugiau nei tos, kurios negavo probiotiko. 4 mėn avytės, gavusios probiotiką, svėrė 6,21 proc. (p<0,05) daugiau, negu avytės negavę probiotiko.
Kraujo parametrai buvo didesni bandymų grupėje nei kontrolinėje grupėje: bendras baltymas 3,45 proc. (p>0,05), albuminas 0,48 proc. (p>0,05), rezervinis šarmingumas 0,45 proc. (p>0,05), magnis 5,7 proc. (p>0,05), kalcis 0,81 proc. (p>0,05).
Atlikus skerdenos svėrimus nustatyta, kad skerdenos svoris buvo 2,00 proc. (p>0,05) didesnis toje grupėje, kurioje buvo duoti probioikai, negu toje, kurioje jie duoti nebuvo. Skerdenos išeiga taip pat buvo 1,15 proc. (p>0,05) didesnė toje grupėje, kur probiotikų buvo duota, negu toje, kur probiotikų nebuvo duota.
Tyrimo išvados:
1. Probiotikas „PRO–BYT 15“ neturėjo ryškios įtakos ėriavedžių pieno riebumui, baltymingumui ir laktozės kiekiui piene, tačiau somatinių ląstelių skaičius tiriamosios grupės ėriavedžių piene sumažėjo 10 proc. (p<0,05).
2. Probiotikas „PRO – BYT 15“ turėjo teigiamos įtakos ėriukų svoriams. 4 mėnesių bandymų grupės ėriukai svėre 1,94 proc. (p<0,05) daugiau nei kontrolinės grupės ėriukai. Išskiriant ėriukus pagal lytį, avyčių, gavusių probiotiko, absoliutus priaugimas per pirmuosius keturis amžiaus mėnesius buvo iki 9,98 proc. didesnis (p<0,05), o avinukų iki 9,28 proc. (p<0,05) didesnis negu negavusių probiotiko.
3. Probiotiko „PRO-BYT 15“ įtakoje padidėjo ėriukų priešskerdiminis svoris 2,00 proc. (p>0,05), skerdenos svoris padidėjo 4,32 proc. (p>0,05) ir skerdenos išeiga padidėjo 1,15 proc. (p>0,05).
4. Probiotikas „PRO–BYT 15“ neturėjo žymios statistiškai reikšmingos įtakos kraujo parametrams, mėsos cheminei sudėčiai ir mėsos technologinėms savybėms.
7
SUMMARY
The influence of probiotic „ PRO – BYT 15“ on physiological condition
and productivity of lambs
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Veterinary, 2015. Master final work has been carried out in Institute of Animal Growing Technology. Volume: 45 pages, 7 tables, 8 pictures.
Research supervisor dr. Aldona Šimkienė
Aim: to research the effects of probiotics on lambs productivity and physiological condition.
Objectives:
1. To evaluate the influence of probiotic „ PRO – BYT 15“ toward sheep milk indexes. 2. To evaluate the influence of probiotic „PRO – BYT 15“ on lambs growth intensivity. 3. To evaluate the influence of probiotic „PRO – BYT 15“ on lambs physiological
condition.
4. To evaluate the influence of probiotic „PRO – BYT 15“ on lambs meat production. Methodology of the research: the researches was carried out at the private sheep farm 2013.10 ¬ 2014.07, Marijampoles district, Dauksiu village.
During the research were created two analogous group of Lithuanian Blackhead breed sheep (3 – 4 month of pregnancy). There were 4 ewe in each group. Both groups get feed which were made in this farm. For the experimental group ewes with normal diet, each day in addition, received poliprobiotic „ PRO – BYT 15“ and it contents of Lactobacillus casei CCM 3775, Lactobacillus plantarum 24001, Saccharomyces cerevisiae MUCL 39885.
Lambs that were born in experimental group also get probiotic „PRO – BYT 15“ with water in ratio 1 : 500, til the age of 2 months.
Milk samples for reasearches were taken on the day 10 of lactation.
Weight variation of lambs were monitored by weighing them. Lambs were weighet when they born and at the age of 21 day, 2 months, 3 months, 4 months. Lambs were weighet 4 hours after morning feeding.
To describe physiological condition of lambs blood biochemical parameters were analyzed. Blood samples of lambs were taken from the Jungular vein at the age of 60 days of their life.
Lambs were slaughtered at the age of 6 months. In each group were selected 3 lambs which are the most corresponding to the average. 6 lambs were slaughtered.
Results: during the research it was determined that the somatic cell count were 10 percent (p<0.05) lower in experimental group opposed to the ones that did not received probiotics.
At the age of 4 months, lambs, who get probiotic, weight gain were 1.94 percent (p<0.05) higher, than in the opposite group who did not get any probiotics.
Male lambs who get probiotic, at the age of 4 months, weight were 8.2 percent (p<0.05) higher than in the the group without probiotic. Female lambs, who get probiotic, at the age of 3 months, weight were 15.85 percent (p<0.05) higher than in the control group. 4 months female lambs who get probiotic, weight gain were higer in 6.21 percent (p<0.05), than in the group without probiotic.
8
Blood parameters were higher in the experimental group than in control group: total protein 3.45 percent (p>0.05), albumin 0.48 percent (p>0.05), reserve alkalinity 0.45 percent (p>0.05), magnesium 5.7 percent (p>0.05), calcium 0.81 percent (p>0.05).
Reasearches of carcasses showed that, carcasses weight were 2.00 percent (p>0.05) higher in the group with probiotics, than in the group without probiotics. Carcass yield were 1.15 percent (p>0.05) higher in the group with probiotics tahn in the group without probiotics.
Conclusions:
1. Probiotic „PRO – BYT 15“ had an impact on weight gain for lambs. 4 months old lambs who get probiotic, had 1.94 percent (p<0.05) higher weight gain than in the group without probiotic. Female lambs, in the gr
oup who get probiotic, absolute weight gain per 4 month were 9.98 percent (p<0.05) higher than in control group. Male lambs, in the group who get probiotic, absolute weight gain per 4 months were 9.28 percent (p<0.05) higher than in control group. 2. Probiotic „PRO – BYT 15“ had no statisticaly significant impact on blood parameters, chemical composition and technological properties of meat.
3. Probiotic „PRO – BYT 15“ had an impact on weight before slaughtering, weight were 2,00 percent (p>0.05) higher in the group with probiotic. Carcass weight were 4.32 percent (p>0.05) higher in the group with probiotic and carcass yield were 1.15 percent (p>0.05) higher in the group with probiotic, than in the group without probiotic.
4. Probiotic „PRO – BYT 15“ had no statisticaly significant impact on the milk chemical composition: fat, protein and lactose. But probiotic had statisticaly signifiacnt influence for somatic cells – in the group who get probiotic, it was 10 percent (p<0.05) higher than in the group without probiotic.
9
ĮVADAS
Pienarūgščių bakterijų nauda pirmą kartą paminėta 1900 m. rusų mokslininko, mikrobiologo, Nobelio premijos laureato - Eli Metšnikovo. Jis teigė, kad reguliarus su pienarūgštėmis bakterijomis rauginto pieno produktų vartojimas įtakoja sveikesnį bei ilgesnį gyvenimą. Tolimesni tyrimai per daugelį metų įrodė „gerųjų“ bakterijų įtaką ne tik žmonių, bet ir gyvūnų sveikatingumui, bei produkcijos kokybei.
Probiotikų naudojimas, kaip maisto papildas, užregistruotas tik 1974 metais, tačiau maisto papildymo gyvais mikroorganizmais istorija mena tūkstančius metų atgal (Ezema, 2013).
Probiotikai gyvulinikystėje jau buvo naudojami 25 – 30 metų ir jų potencialus poveikis nesibaigia ties teigiamu poveikiu žarnynui: tai buvo pastebėta daugelio vartotojų ir mokslinių tyrimų (http://asso-epa.com/probiotics-in-animal-nutrition-today-and-tomorrow-the-experts-opinion/ prieiga per internetą 2014–12–27) .
Vis didėjantys gyvūnų gerovės reikalavimai, gyvulių augintojų ir vartotojų sąmoningumas, daro įtaką visai gyvulininkystės pramonei. Susidomėjimas probiotikų poveikiu gyvūnų sveikatai išaugo dėl reikalavimų pakeitimų antibiotikams ir kitiems pašarų priedams, naudojamiems, kaip augimo stimuliatoriai gyvūnų pašarų industrijoje (Nousiainen, 2004). Didėjanti natūralių, ekologiškų produktų paklausai, gyvulių augintojai skatinami ieškoti priemonių, kaip sumažinti sergamumą ir padidinti produkcijos kiekį, o tuo pat metu ir gauti aukštos kokybės maisto žaliavas.
Populiarėjant avininkystei auga ir susidomėjimas, avių mitybiniais poreikiais ir šių poreikių gerinimu siekant gauti kuo daugiau aukštos kokybės žaliavos. Todėl augintojai neapsiriboja įprastais pašarais, kurie neretai yra tik dalis būtinojo raciono, tačiau susidomėjo bei pradėjo naudoti tokius maisto papildus, kaip probiotikai, norint išvengti gyvūno organizmo funkcijų sutrikimų dėl gyvūnų patiriamo streso, netinkamų laikymo sąlygų: (mikro ir makro klimato nukrypimų), transportavimo, nesubalansuotos mitybos ir užterštų pašarų ir netgi – gerinti jo funkcijas.
Alternatyvus metodas pagerinti gyvūnų eksplotacines savybes yra naudoti ne antimikrobinius pašarų priedus, kurie sumažina patogeninių bakterijų kolonizaciją virškinamąjame trakte, o kitus priedus (Galvao et al, 2005). Probiotikų ir prebiotikų šėrimas gyvūnams yra daug žadanti perspektyva natūralioje gyvūnų mitybos sistemoje. Probiotikai nėra pakaitalas tradiciniam gydymui antibiotikais, tačiau tokie papildai yra ligų prevencija.
Darbo tikslas yra ištirti probiotiko įtaką ėriukų sveikatingumui, fiziologinei būklei ir produktyvumui.
10
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti probiotiko „PRO – BYT 15“ įtaką ėriavedžių pieno sudėčiai. 2. Ištirti probiotiko „PRO – BYT 15“ įtaką ėriukų augimo intensyvumui. 3. Ištirti probiotiko „PRO – BYT 15“ įtaką ėriukų fiziologinei būklei. 4. Ištirti probiotiko „PRO – BYT 15“ įtaką ėriukų mėsos produkcijai.
Praktinė darbo reikšmė – naudojant probiokus, būtų galima pagerinti tam tikrų maisto medžiagų reabsorbciją ėriukų žarnyne ir taip padidinti produkcijos kiekį ir pagerinti gyvūninių produktų kokybę. Patvirtinti arba paneigti probiotikų teikiamą įvairiapusę nauda gyvūnams. Atlikus eksperimentą nustatyta, kad probiotikas turi teigiamą poveikį mėsinių avių augimui ir fiziologinei būklei.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Avininkystės ir produkcijos pasiskirstymas Lietuvoje ie Europos Sąjungoje
VĮ ŽVIKVC duomenimis ūkinių gyvūnų registro duomenimis, 2013 metų kovo 1 dieną Lietuvoje buvo įregistruotos 82 036 avys, arba net 34,7 proc. daugiau nei 2012 metų kovo 1 dieną. Avių skaičius kasmet skaitlingai auga (http://www.vic.lt/? mid=161&id=8755 preiga per internetą 2013-03-29). BAVI duomenimis, 2013.07.01 Lietuvoje įregistruotų avių skaičius buvo 110 290, o 2014.07.01 Lietuvoje įregistruotų avių kiekis buvo 137076 (http://www.bavi.lt preiga per internetą 2014–08–09).
Avienos ir ožkienos dalis, palyginti su visu suvartotos mėsos kiekiu, ES sudaro 3,5 proc., o Lietuvoje – tik 0,3 proc. Mūsų šalyje aviena ir ožkiena nėra populiari, vienam
Lietuvos gyventojui tenka vos 0,2 kg šios mėsos per metus
(http://www.manoukis.lt/print_forms/print_ st _z.php?s=1242&z=60 prieiga per internetą 2013–06–09).
Aviena yra nišinis produktas, kuris užima tik 3 proc. pasaulio mėsos rinkos (Pethick, Jacob, 2014). Avienos ir ožkienos pasaulyje daugiausia suvartojama Kinijoje (28 proc.) ir Indijoje (6 proc.), tai nulemia didelis gyventojų skaičius. Tradiciškai šios mėsos daug suvartojama Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje – atitinkamai 2 ir 3 proc. visos pasaulyje suvartotos avienos ir ožkienos. ES šalims tenka apie 11 proc. šios mėsos kiekio (http://www.manoukis.lt/ print_forms/print_st_z.php?s=1242&z=60 prieiga per internetą 2013–6–09).
Avininkystė ir ožkininkystė Europoje labiausiai paplitusi Viduržiemio jūros regionuose, pagride Prancūzijoje, Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje (Pirisia et al., 2007).
Pagal avienos ir ožkienos kiekį, tenkantį vienam gyventojui per metus, 2003 m. pirmavo Mongolija (52,5 kg), Naujoji Zelandija (24,9) ir Islandija (22,4 kg) (http://www.manoukis.lt/ print_forms/print_st_z.php?s=1242&z=60 prieiga per internetą 2013–6–09).
Prieš ES plėtrą (2003 m.) kiekvienas Bendrijos gyventojas suvartojo vidutiniškai 3,4 kg avienos ir ožkienos per metus. Dešimties naujųjų šalių gyventojai taip pat nėra avienos ir ožkienos mėgėjai, todėl vartojimo rodiklis išsiplėtusioje ES 2004 m. sumažėjo iki 2,9 kg. Daugiausia avienos ir ožkienos ES suvalgo graikai (13 kg), britai (6,2 kg), ispanai (5,8 kg), airiai (5,5 kg), prancūzai (4,4 kg), tačiau lyderiai yra Kipro gyventojai (15,8 kg) (http://www.manoukis.lt/ print_forms/print_st_z.php?s=1242&z=60 prieiga per internetą
12
2013–6–09). O VĮ ŽVĮKVC duomenimis 2012 m. vienam ES gyventojui teko 2,1 kg bendrai avienos ir ožkienos (http://www.vic.lt/? mid=161&id=8755 preiga per internetą 2013–03–29). Kaip rašoma „Rekomedacijos gyvulininkystei“ (2013) nustatyta, kad racionali mėsos norma vienam gyventojui yra 85 kg, iš jų 3-8 kg avienos. Tokia proporcija išlaikoma D. Britanijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Portugalijoje, o Graikijoje vienam gyventojui tenka per 10 kg mėsos. Vidutiniškai ES šalių gyventojai kasmet suvartoja po 3,5 kg. Tuo tarpu kitose šalyse vienam gyventojui per metus tenka tik 0,3 – 1,7 kg. Labai gaila, tačiau lietuviai avienos suvalgo mažiausiai.
Paskutiniais metais, turėdama tinkamą aplinką šios gyvulininkystės šakos vystymui, stambiausia avienos eksportuotoja tapo Naujoji Zelandija, kuri eksportuoja apie 90 proc. avienos, taip pat, ši šalis yra didelė sūrių bei vilnos gamintoja. 2010 metais Naujosios Zelandijos eksportas sudarė 350 tūkst. tonų ėrienos (Byrne et al., 2011). Į ES iš Naujosios Zelandijos 2012 – 2013 m. įvežta virš 120 tūkst. tonų, o 2013 – 2014 m. beveik 120 tūkst. tonų avienos (http://www.beeflambnz.com/Documents/Information/Export%20lamb%20volu me%20by%20region.pdf prieiga per internetą 2013–10–16 ).
1.2. Avių produkcijos kokybė ir nauda žmogui
Aviena yra svarbus proteinų šaltinis (Jukna ir kt., 2007), riebalų ir mikroelementų šaltinis (Lombardi–Boccia et al., 2005). Žindančių ėriukų mėsa turi daug riebiųjų rūgščių, kurios svarbios mitybai (Nudda et al., 2013).
Ėriukų mėsa, naudojama atjunkant vaikus, laikoma, kad yra ne tokia alergeniška, nei kita raudona mėsa (Nudda et al., 2011). Vaikams su atopiniu dermatitu ir daugybiniu maisto hiperjautrumu, kurie vartojo ėrieną buvo matomas ryškus klinikinis pagerėjimas kelių egzeminių pažeidimų atvejais (Viljanen, 2005).
Žmonės, kurie valgo daug avienos, rečiau serga ateroskleroze ir ilgiau gyvena. Mat avienos riebaluose nedaug cholesterolio, t.y. 1 kg – 29 mg%, jautienos – 75 mg%, kiaulienos – iki 126 mg%.Be to, avienoje yra daugiau kalcio, fosforo ir geležies (Zapasnikienė, 2003).
Tradiciškai, mitybiniai proteinų šaltiniai įvardijami dveji – augalinės ir gyvūninės kilmės. Gyvūninės kilmės proteinų šaltiniai yra pilnaverčiai (yra visos amino rūgštys), priešingai negu daržovėse, kuriose būna tik viena ar keletas amino rūgščių (Hoffman, Falvo, 2004). Ir Anot Kerstetter ir bendraautorių (2011) bei Bonjour (2005) gyvulinės kilmės proteinų vartojimas susijęs su kaulų tankiu ir sumažina kaulų lūžių riziką vyresniame amžiuje.
13
Avių pienas labai maistingas, skanus ir yra didelės energetinės vertės. Mat jis yra beveik dvigubai riebesnis nei karvių ir ožkų pienas. Be to, avių pieno riebalus žmogaus organizmas lengvai pasisavina. Iš avių pieno pagamintas jogurtas yra riebus, ne toks rūgštus ir labai tinka vaikų bei pagyvenusių žmonių mitybai (Zapasnikienė, 2006).
1 lentelė. Mėsos maistingumas (Zapasnikienė, 2003)
Rodikliai Jautiena Kiauliena Aviena
Mėsos cheminė sudėtis % Vanduo 55-69 49-58 48-65 Baltymai 16,2-19,5 13,5-16,4 12,8-18,6 Riebalai 11-28 25-37 16-35 Kaloringumas, kcal/ 100g 180-320 300-390 220-380 Mineralinės medžiagos mg% Kalcis 20.0 28,0 45,0 Fosforas 172,0 124,0 202,0 Geležis 12,0 9,0 20,0 Vitaminas B1 mg% 0,01 0,13 0,02 Vitaminas B2 mg% 0,15 0,14 0,12
Avių pienas yra baltesnis už karvės pieną. Avių pieno riebaluose nėra karotino pigmento, bet baltymų sudėtyje yra visos nepakeičiamos amino rūgštys. Be to, avių piene visų vitaminų yra daugiau nei karvių ar ožkų piene (Rekomendacijos gyvulininkystei, 2013).
Avių ir ožkų pieno proteinai yra reikšmingi angiotenziną konvertuojančio fermento peptidų inhibitoriams ir antihipertenzinių peptidų šaltinis. Jie gali kontroliuoti neimuninės kilmės apsaugą nuo mikrobinių infekcijų. Svarbūs yra smulkieji pieno baltymai, tai – imunoglobulinai, laktoferinas, transferinas, feritinas, proteoziniai peptonai, kalmodulinas, prolaktinas ir folio rūgštį surišantis baltymas. Taurinas esantis avių ir ožkų piene ir kurio sudėtyje yra sieros turinčų amino rūgščių, kurios kaip ir karnitinas atlieka svarbias medžiagų apykaitos funkcijas ir yra vertinga maistinė madžiaga žmonių naujagimiams. Mineralų ir vitaminų kiekis ožkų ir avių piene yra dažniausiai didesnis nei karvių piene (Park et al., 2007).
14
2 lentelė. Įvairių gyvulių pieno cheminė sudėtis proc. (Zapasnikienė, 2006) Gyvulių
rūšis
Sausosios medžiagos
Riebalai Baltymai Pieno cukrus Mineral inės medžiag os Kaloringumas , Kcal Karvės 12,5 3,8 3,3 4,7 0,7 696 Avys 17,9 7,4 5,8 4,6 0,8 1260 Ožkos 13,0 4,1 3,5 4,6 0,8 761 Kiaulės 18,6 7,2 5,7 4,9 0,8 1212 Kumelės 10,0 1,0 2,0 6,7 0,3 448 Buivolės 18,7 8,7 4,3 4,9 0,8 1195 Zebrės 16,4 7,7 4,3 3,6 0,8 968 Jakės 18,0 6,5 5,0 5,6 0,9 1040 Kupranugar ės 13,6 4,5 3,5 4,9 0,7 781 Elnės 36,7 22,5 10,3 2,5 1.4 2674
1.3. Avių šėrimas ir su juo iškylančios problemos ir produktyvumo priklausomybė nuo šėrimo.
Energijos deficitas turi įtakos augimui ar svorio, reprodukcijos, pieno mažėjimui ir padidėjusiam mirtingumui. Geros kokybės ganyklinė žolė, šienas, silosas ar šalutiniai produktai gali paprastai patenkinti energijos reikalavimus visiškai ekonomiškai. Norint, kad didelis energijos kieki darytų įtaką greitam augimui, fetaliniam vystymuisi ir laktacijai, gali taip pat reikėti papildyti pašarus grūdais. Daugumoje atvejų šienas, silosas ir ganyklinė žolė turėtų būti pagrindinės pašarų sudedamosios dalys, naudojamos patenkinti energijos reikmes avims ir ožkoms.
Tokie atrajotojai, kaip avys ir ožkos yra priklausomi nuo mikrobinės populiacijos jų skrandyje, kurios gamina amino rūgštis ir vitaminus tolimesniai produkcijai. Kaip bebūtų
15
jauni gyvūnai neturi išsivysčiusio skrandžio ar aktyvios mikrobinės populiacijos ir reikalauja aukštos kokybės proteinų jų mityboje. Prieskrandžio mikrobai utilizuoja azotą iš baltymų ir azotą iš nebaltyminių ištelkių tam, kad pagamintų amino rūgštis (Pond et al., 2005).
Vilnos produkcija rodo negrįžtamą aminorūščių netekimą, kurios galėtų būti panaudotos audinių augimui (D‘Melo, 2012). Gyvūnų poreikiai ir maisto medžiagų utilizacija priklauso labai priklauso nuo veislės, šėrimo, taikomos priežiūros praktikos ir aplinkos sąlygų. Juolab, kad mitybiniai poreikiai nėra statiniai. Jie kinta priklausomai nuo genetinės selekcijos ir kryžminio veisimo (Nasahai et al., 2004; Fernandes et al., 2010).
Pirmąsias savaites gastrointestinalinio trakto mikroorganizmai yra panašūs pas žmones, kiaules, viščiukus ir veršelius, nors paprastai gyvūnai yra veikiami didesnio skaičiaus bakterijų iš išmatų ir aplinkos šaltinių, nei žmonės. Greit po gimimo, virškinimo traktas, kuriame nėra mikrobų, pakinta ir jame pradeda kolonizuotis anaerobinės ir fakultatyviai anaerobinės bakterijos. Jos metabolizuoja deguonį, todėl netiesiogiai skatina anaerobinių bakterijų augimą, įskaitant laktobakterijų ir bifidobakterijų ir klostridijų (Bauer et al., 2006).
Gimę ėriukai turi nepilnai išsivysčiusį didijį prieskrandį. Pirmiausia didysis prieskrandis yra realetyviai mažas (25 proc. viso skrandžio tūrio), o šliužas yra realiatyviai didelis (60 proc.). tuo tarpu 4 mėnesių ėriukas turi pilnai išsivysčiusš didijį prieskrandį (75 proc. skrandžio tūrio) ir šliužas sudaro apie 10 proc. nuo bendro skrandžio tūrio (Simmons, Ecarius, 2001).
Atrajotojams nepavyktų išgyvent, jeigu ne imuniniai faktoriai, kurie gaunami per gimdą, krekenas ir per pieną, kuris, kad ir mažesniais mastais, bet suteikia apsaugą, nes turi didelį kiekį imunoglobulinų. Priešpienio imunoglobulinai, kontaktuoja kartu su atrajotojų naujagimių žarnynu ir sąlygoja neribotą imunoglobulinų įsiurbimą, suteikdamas jaunam gyvūnui pasyvią imunizaciją. Vis dėl to imunoglobulinų koncentracija krekenose ir žarnyno pralaidumas greitai ir progresyviai mažėja per sekančias 48 valandas nuo gimimo (Stelwagen et al., 2009 ).
Neadekvatus šėrimas trečiame ėringumo trečdalyje yra pirminė sumažėjusio cukraus kiekio kraujyje priežastis ir avys negali apdoroti pakankamai pašarų bei patenkinti vaisiaus poreikių. Taip yra dėl to, kad apie 70 proc. vaisiaus augimo vyksta paskutines 4 – 6 ėringumo savaites ( http://www.sheepandgoat.com/articles/pregtox.html prieiga per internetą 2013-08-03 ).
Prieskrandžių proteinai yra pagrindinis mikrobinių proteinų šaltinis, kai pagrindiniai pašarai yra sunkiai skaidomi proteinai. Kaip bebūtų, mikrobiniai baltymai gali nepatenkinti reikiamo adekvataus amino rugščių kiekio reikiamo greitai augantiems gyvūnams (Nolte et al., 2008). ACTH sudarytas iš 39 amino rūgščių (Shwyzer, 2006).
16
Sistema reguliuojanti energijos poreikį ir endokrininį statusą, komunikuoja trumpo arba ilgo veikimo nerviniais signalais. Trumpo veikimo signalai apima žarnų hormonus, neuronų signalus iš aukštesniųjų smegenų centrų ir žarnų ir taip inicijuoja pradėjimą ir pabaigimą ėsti (Shwartz et al., 2000; Ellacott, Cone, 2004).
Daug imuninės sistemos komponentų vykdančių imuninį atsaką, tokių kaip muko proteinų, leukotrienų, citokinų ir imunoglobulinų gamybai, gali reikėti neproporcingo amino rūgščių kiekio. Imuninės sistemos ekspresija priklauso nuo gaunamų proteinų lygmens. Avims užsikrėtusiomis T. Colubriformis ir gavusioms metionino papildų apsaugojo nuo degradacijos prieskrandžiuose ir iššaukė imuninį atsaką pasireiškusį per gleivinės putliąsias ląsteles (Coop, Kyriazakis, 2001).
Kaikuriems mikroorganizmams reikia daug vitaminų. Pavyzdžiui tokios bakterijų rūšys kaip Lactobacillus ir Streptococcus gali būti naudojami mikrobiologiniams tyrimams kaip daugelio vitaminų išteklius (Prescot et al., 2005). Anot Lardinois ir bendraautorių (1944) esant per mažai lengvai skadomų angliavandenių ir esant per žemoms mikroorganizmų populiacijoms prieskrandžiuose, susidaro ne maksimali galima vitamino B koncentracija.
1.4. Kas tai yra probiotikai?
Pasaulio sveikatos organizacija 2002 metais patvirtino oficialų probiotikų apibrėžimą: „Tai gyvi mikro organizmai, kurie administuojami pakankamais kiekiais, yra naudingi vartojančiąjam“ (FAO, 2002), o terminas probiotikai etnologiškai, kaip manoma, yra lotyniško prielinksnio Pro („kam“ ar „palaikymas“) ir graikiško būdvardžio (biotic) ir daiktavardžio bios („gyvenimas“) reiškiantis „gyvenimui“ arba „gyvenimo palaikymui“ ir turėjęs skirtingų reikšmių per daugybę metų. Pirmą kartą pavartotas 1965 Lilley ir Stillwell apibūdinti substancijas, išskirtas vienų mikroorganižmų, kurios stimuliuoja, kitų mikroorganizmų augimą. Jų poveikis yra priešingas antibiotikams. Probiotikai yra kaip augimo ir sveikatingumo stimuliatoriai ir yra plačiai naudojami gyvūnų šėrime (Ezema, 2013).
Dažniausiai naudojami probiotiniai mikroorganizmai yra laktobakterijos priklausančios tokioms grupėms, kaip Aerococcus sp., Atopobium, Bifidobacterium, Brochothrix,
Carnobacterium, Enterococcus, Lactobacillus, Weissella. Keletas autorių teigia, kad yra tam
tikrų probiotinių bakterijų, kurios atparios antibiotikų efektams ir jas galima naudoti kartu su antibiotikais. Labiausiai ištirti probiotikai yra pienarūgštės bakterijos, tokios kaip
17
Žarnynas yra kompleksinė dinaminė mikrobinė ekosistema, kuri atlieka keletą naudingų funkcijų. Pirma ir pagrindinė šios ekosistemos funkcija yra apsaugoti žarnyną nuo veiklos sutrikimų. Dėja, natūralios mikrofloros gebėjimas apsaugoti žarnyną nuo infekcijų yra ne visada efektyvus. Žarnų mikroflos papildymas probiotinėmis bakterijomis buvo įrodytas gydant žarnyno infekcijas (Corcionivosch et al., 2010).
Kaip teigia Ezema (2013) probiotikai, kad būtų veiksmingi, turi atitikti šiuos reiklavimus:
Tai turi būti padermės, kurios turi būti naudingos gyvūnui, kuris vartoja juos. Pavyzdžiui, padidinti augimą ar atsparumą infekcijoms.
Tai turi būti ne patogeniška ir ne toksiška. Tai turi būti gyvos ląstelės ir dideliais kiekiais.
Tai turi gebėti matabolizuotis ir išlikti žarnų aplinkoje, pavyzdžiui būti atspariems žemai pH ir organinėms rūgštims.
Probiotikai gali būti įvairiose formose – tablečių, kapsulių, miltelių, pastų. Jie privalo išlikti gyvybingi rūgščioje skrandžio aplinkoje, turi būti atsparūs tulžies druskoms.
Probiotikai palaiko tam tikrą žarnyno turinio rūgštingumą taip sudarydami netinkamas sąlygas patogeniniams mikroorganizmams (Тулемисова и др., 2001; Boyle et al., 2006). Jų teigiamas poveikis pasireiškia plonųjų žarnų dalyje, kur patenka tulžies ir kasos išskiriami sekretai (Shah, 2001).
1.5. Probiotikų nauda
Anot Ezemos (2013), žarnų probiotikai turi ypatingai didelę įtaką virškinimo mechanizmams ir bendrąjai gyvūnų ir žmonių sveikatai. Probiotikų nauda priklauso nuo daugybės faktorių: pasirinktos padermės, suvartojamo kiekio, trukmės ir vartojimo dažnio ir individualios fiziologijos.
Naudingas probiotikų veikimas pasireiškia: Laktozės intolerancijos dingimu. Teigiamu poveikiu žarnyno florai. Žarnų infekcijų prevencija.
Imuninės sistemos stimuliacija.
18
Žarnų peristaltikos reguliacija. Geros savijautos skatinimas.
Kraujo lipidų kiekio ir širdies ligų sumažėjimu. Apsauga prieš urogenitalinės sistemos infekcijas. Antidiabetinis efektas.
Kai kurios bakterijos, randamos virškinamąjame trakte produkuoja vitaminus, pavyzdžiui, vitaminą K (Cooke et al., 2006), folio rūgštį (Strozzi, Mogna, 2008), vitaminą B12 (Molina et al., 2009). Beto, paprasčiausias gyvų ar negyvų mielių pridėjimas į pašarą duoda naudos gyvulio vystymuisi, papildo vitamino B kompleksu, selenu ir kitais mikroelementais (Duarte et al., 2012).
Studijoje atliktoje ištirti, kaip stresas veikia veika žarnų mikroflorą, nustatyta, kad žiurkių, gavusių probiotikus, žarnyne rasta mažiau patogeninių mikroorganizmų negu gavusių tik sterilų vandenį (http://www.webmd.com/digestive-disorders/news/20060 prieiga per internetą 2014-01-20). Kaikurios Lactocallus Sp. gali moduliuoti uždegimines ir hiperjautrumo reakcijas, manoma, reguliuojant citokinų funkciją (Reid et al., 2003). Prenatalinis ir postnatalinis probiotikų vartojimas sumažina atopinio jautrumo riziką ir bendrą IgE kiekį vaikams, tačiau nesumažina astmos rizikos (Elazab et al., 2013). Preliminarios žmonių ir gyvūnų studijos rodo kaikurių laktobacilų efektyvumą mažinant serumo cholesterolio lygį (Sanders, 2000; Kumar et al., 2012). Taip pat In Vitro studijos parodė, kad bakterijos gali pašalinti cholesterolį iš kultūrinių terpių, daug dėmesio buvo skirta potencialiam probiotikų cholesterolio mažinimo poveikiui – ypatingai Lactobacillus ir
Bifidobacterium, kurios gali išgyventi keliaudamos per virškinamąjį traktą ir turėti naudingų
poveikių vartojančiąjam (Zhao, Yang, 2005).
Kaip nurodo Ezema (2013), gyvūnams naudingi probiotikų efektai yra šie: skatina gyvūnų produkcijos didėjimą; apsaugo organizmą nuo žarnyno infekcijų; naikina intoleranciją laktozei; mažina obstipaciją; turi antikarcinogeninį efektą; anticholeresteminį efektą; didina maisto medžiagų sintezę ir biologinį preinamumą.
Probiotikai gali pagerinti skrandžio mikroflorą ir padidinti prieskrandžio pH (Parvez et al., 2006). Probiotikais gydomi gyvūnai parodė sumažėjusį viduriavimo dažnį ir trukmę (Ridddell et al., 2010). Ryškiausias probiotikų efektas yra įrodytas diarėjinių ligų atvejais (Boyle et al., 2006; Jatkauskas, Vrotniakienė, 2009). Probiotiko naudojimas, kuriame buvo
Bifidobacterium lactis HN019 sumažino paršelių diarėją su rotaviruso ir E. coli infekcijomis
19
Probiotikų mišiniai turejo naudingą efektą esant dirgliosios žarnos sindromui ir žarnyno funkcijos, diarėjos, atopinių ligų, imuninės funkcijos, kvėpavimo takų infekcijos, žarnų mikrofloros pakitimams ir gydant Helicopter Pylori infekciją (Chapman et al., 2011).
Aiški probiotikų nauda ėriavedžių pieno sudėčiai buvo nustatyta. Pieno išeiga, riebalų ir baltymų kiekis žymiai padidėjo papildžius racionioną probiotikais. Tai parodo, kad toks probiotikų poveikis daro nemažą įtaką kasdienėje avininkystėje (Kritas et al., 2006).
Tačiau yra autorių teigiančių, kad probiotikai nėra naudingi ėriukų svorio priaugimui ir kitiems parametrams (Sarwar et al., 2010).
1.6. Probiotikų veikimo mechanizmas
Poūmė prieskrandžių acidozė kelia didelį susirūpinimą didelį kiekį produkcijos produkuojančių atrajotojų mityboje. Prevencija, papildant pašarus probiotinėmis bakterijomis turėtų būti laikoma potencialiai efektyvia strategija, gebančia efektyviai modeliuoti skrandžio florą ir fermentaciją (Lettat et al., 2012).
Atsižvelgiant į didelį mikrobinį aktyvumą fermentuojant maistą, prieskrandis ir tinklainis pagamina didelį kiekį organinių rūščių. Kai kurios iš šių rūgščių gali akumuliuoti ir sumažinti priskrandžio pH, jei prieskrandžio buferinė sistema negali reguliuoti savo veikimo. Esant žemam pH ilgesnį laiką neigiamai veikiamas pašarų pasisavinamumas, mikrobinis metabolizmas ir maistingumas ir neigiamai įtakoja acidozę, uždegimą, laminitą, diarėją ir pieno riebalų sumažėjimą. Nors probiotikų veikimas nėra tiksliai išaiškintas, manoma, kad probiotikai adaptuoja prieskrandį prie didelio kiekio pieno rūgšties ir tiesiogiai šeriant laktatą utilizuojančias bakterijas arba netiesiogiai – laktatą produkuojančias bakterijas, kurios stimuliuoja laktatą utilizuojančių bakterijų augimą. Kai laktatą utilizuojančių bakterijų kiekis auga, galimybė metabolizuoti laktato derivatus iš fermentuojamų angliavandenių, taip pat išauga (DiLorenzo, 2011).
Probiotinės bakterijos suskaido angliavandenius, kas reiškia, kad maistas buvo padalintas į svarbiausias jo elementus. Tai leidžia visišką jo absorbciją per virškinamąjį traktą. Šiuo būdu probiotikai labai padidina maistingumą taip pat pagreitina ląstelių augimą ir vystymąsi. Pavyzdžiui Lactobacillus ir Bifidobacterium didina priesvorius ir sumažina jaunų paršelių mirtingumą (Ezema, 2013). Marcinakova su bendraautoriais (2008) ir Jukna su bendraautoriais (2003) ir Šimkus (2002) ištyrė, kad šeriant galvijus pašarais su mielių priedu, pagerėja pašarų skonis, stimuliuojamos celiuliolitinės bakterijos, todėl didžiojo prieskrandžio fermentaciniai procesai vyksta aktyviau.
20
Virškinamasis traktas yra valomas probiotikų. Jie nugula po nešvarumais esančiais ant žarnų sienelės, prisiklijuoja ir atidalina susikaupusį sluoksnį. Tada šie nešvarumai pasišalina natūraliu būdu. Probiotinės bakterijos įdėtos į maistą gali apsaugti paršelius keletu mechanizmų, įskaitant adheziją prie žarnų gleivinės sluoksnio, siekant išvengti patogenų prisitvirtinimo, taip pat gaminant antimikrobines medžiagas (bakteriocinus ir organines rūgštis), varžantis su patogenais dėl maisto medžiagų ir žarnų imuninio atsako stimuliavimu (Ezema, 2013). Laktobacilos yra gerai žinomos dėl savo gebėjimo adhezuotis ant žarnų gleivinės (Bernadeau et al., 2006). Iš tiesų, daugelis laktobacilų padermių ir yra atrenkamos remiantis jų gebėjimu adhezuotis ant įvairių gleivinių modelių (Servin, Cocconier, 2003; Rigobelo, 2012).
Dažniausiai naudojami mikroorganizmai, kaip probiotikai, yra laktatą produkuojančios lactobacilos ir bifidobakterijos. Abi bakterijų grupės priklauso natūraliai mikroflorai, kai kurios rūšys produkuoja ne tik laktatą, bet ir kitas antimikrobines medžiagas, tikias kaip vandenilio peroksidą ir bakteriocinus (Sullivan, Nord, 2005)
In vitro studijose yra pažymimas kai kurių probiotikų Lactobacillus plantatum 299v ir
Lactocaillus rhamnosus savybę trukdyti adhezuotis patogeninei E. Coli HT 29 ant epitelio
ląstelių didinant epitelinių mucinų MUC2 ir MUC3 kiekį (Rigobelo, 2012), o kaip teigia Chaucheyras ir bendraautoriai (2006) atrajotojų gastro intestinalinis traktas yra pagrindinis enterohemoraginės E. Coli rezervuaras ir jos yra atsakingos už maisto infekcijas ir kaikurias inkstų ligas žmonėms. Lactobacillus acidophilus probiotinė padermė stabdo E. coli 0157:H7 augimą išmatų suspensijoje. Šios pienarūgštės bakterijos galėtų būti priemonė kontroliuoti 0157:H7 vystymąsi terminalinėse atrajotojų virškinamojo trakto dalyse, kur buvo įrodyta didžiausia jų koncentracija.
Probiotikai galimai gali mažinti bakterijų, kurios produkuoja prokarcinogeną į karcinogeną, pastebimai sumažinant karcinogeno kiekį žarnyne (LeBlanc et al., 2007).
Studijos tiriančios probiotikų veiksmingumą mažnant cholesterolio kiekį dažnai neturi pakankamai žinių kokiais būdais probiotikai moduliuoja hipocholesteroleminius efektus ir kokia dozė, trukmė ir dažnis yra reikalingas gydymui skirtingomis probiotikų padermėmis, keletas mechanizmų buvo hipotetizuota, kurie apima tulžies pūslės rūgščių enzimų dekonjugaciją (Lambert et al., 2008), cholesterolio asimiliaciją dėl probiotikų (Pereira,Gibson, 2002), cholesterolio ko-precipitaciją su dekonjuguota tulžimi (Liong, 2006), cholesterolio rišimasis su probiotinių kultūrų ląstelių sienelėmis (Liong, 2005), cholesterolio prijungimas prie augančių probiotinių ląstelių, cholesterolio virtimas koprostanoliu ir trumpos grandinės amino rūgčių gamyba fermentuojant probiotikams ir esant prebiotikams (Lye et al., 2010).
21
Mielių kultūros gali didinti pašarinių skaidulų pasisavinamumo koeficientą didžiąjame prieskrandyje per 24 valandas nuo jų sušėrimo (McDonald et al., 2011).
Reaktyvios deguonies formos yra toksiški imuninės sistemos junginiai, kurie dalyvauja sunaikinant patogeninius mikroorganizmus ir navikus, moduliuojant citokinų produkciją ir reguliuojant imuninų ląstelių apoptozę. Toks tiesioginis laktobacilų metabolizmo produktų stimuliacinis poveikis reaktyvios deguonies formos gamybai papildo imunomoduliacinių mechanizmų sąrašą, kurio dėka laktobacilos pagreitina patogeninių mikroorganizmų sunaikinimą ir taip sumažina mirtingumą bei pagreitina sveikimą sergant infekcinėmis ligomis (Stakauskas, Pieškus, 2002).
1.7. Probiotinių kultūrų patogeniškumas
Mokslinėje literatūroje yra pateikiama duomenų, kad probiotiniai mikroorganizmai kartais gali sukelti sveikatos sutrikimų, o mirtina dozė gyvūnams – 6 g/kg (Donohue, Salminen, 1996). Daug tyrimų įrodo, kad daug probiotikų ne tik neveiksmingi, bet ir kenksmingi (http://www.thetimes.co.uk/tto/health/article1788597.ece prieiga per internetą 2012-09-16).
Pacientams, su sunkiu pankreatitu, probiotikų profilaktika su keletu kombinuotų probiotinių padermių, nepadėjo sumažinti infekcinių komplikacijų rizikos ir buvo susieta su padidinta mirtingumo rizika (Beseelink et al., 2008 ).
Yra teorinė galimybė, kad pasireikš nepageidaujami metaboliniai efektai naudojant probiotikus, net jeigu vartojimas yra trumpalaikis. Laktobacilų padermės yra reta, bet gerai atpažįstama bakterinio endokardito priežastis. Viena teorinė problema, susijusi su probiotikų vartojimu yra ta, kad kai kurie probiotikai sukurti taip, kad lengvai prisitvirtintų prie žarnų gleivinės ir tai yra svarbu jų veikimo mechanizmui. Adhezija prie žarnų sienelės gleivinės, gali padidinti bakterijų translokaciją ir virulentiškumą. Visos probiotikų sukeltos bakterinės ir grybelinės infekcijos pasireiškė pacientams su per žemu imuniniu statusu, sergantiems chroninėmis ligomis, nusilpusiems ir nenustatyta jokių atvejų sveikiems žmonėms. Papildomai reikia dirbti, kad išsiaiškinti santykinę probiotinių padermių realiatyvią svarbą skirtingomis sąlygomis ir probiotikų tarpusavio sąveikas (Boyle et al., 2006).
Cannon ir bendraautoriai (2005) atliko tyrimą, kurio metu nagrinėjo visus medicinos srityje aparašytus straipsnius anglų kalba apie laktobacilų sukeltas ligas tarp 1950.07.01 ir 2003.07.01. Iš 241 pavienio atvejo nustatyta, kad dažniausiai laktobacilos implikavo endokarditą ir baktieremiją. Lactobacillus casei (35,7 proc.) ir Lactobacillus rhamnosus (22,9
22
proc.) dažniausiai pasitaikiusios rūšys atsakingos už laktobacilemiją ir infekcinį endokarditą, bet kitos rūšys taip pat svarbios, tokios kaip: Lb. acidophilus, Lb. brevis, Lb. confusus, Lb.
curvatus, Lb. delbrueckii, Lb. fermentum, Lb. Gasseri, Lb. jensenii, Lb. lactis, Lb. leichmannii, Lb. paracasei, Lb. Plantarum ir Lb. salivarius.
Kaip teigia Lacas ir bendraautoriai (2005) – kai kurios laktobacilų rūšys turi fermentą – amino rūgščių dekarboksilazę, kuri veikia produkuojant biogeninius aminus (dažniausiai tiraminą ir histaminą). Biogeniniai aminai gali būti žalingi vartotojui, priklausomai nuo dozės ir pačio individo savybių (Halasz et al., 2005).
23
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1. Tyrimų vieta ir laikasBaigiamasis darbas buvo atliekamas 2013.02. – 2015.02 LSMU VA Gyvūnų auginimo technologijų institute. Bandymai buvo atlikti avių ūkyje 2013.10 – 2014.07, Marijampolės rajone, Daukšių kaime. Mokslinis tyrimas buvo atliktas laikantis 2012 10 03 „Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas“ (nauja redakcija) XIP-3404(3), bei VMVT direktoriaus įsakymu „Dėl mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ („Valstybės žinios“, 2012 11 10, Nr. 130-6595).
Bandymui buvo sudarytos dvi Lietuvos Juodgalvių veislės (3–4 ėringumo mėnesio) ėriavedžių grupės po 4 ėriavedes kiekvienoje (ėriavedės buvo antro-penkto ėriavimosi).
Ėriavedės buvo šeriamos ūkyje naudojamu racionu (1 lentelė ir 2 lentelė skyriuje „PRIEDAI‘). Racionas buvo sudarytas iš ūkyje užaugintų pašarų Jis buvo sudaromas atsižvelgiant į maisto medžiagų reikmę, atskirais periodais, ėringumo laikotarpį, laktacijos laikotarpį. Didžiąją dalį raciono (90,79 proc.) sudarė miglinių ir pupinių žolių šienas, 9,08 proc. sudarė kviečių sėlenos. Racionas apskaičiuotas Gyvūnų veisimo ir mitybos katedroje programa HYBRIMIN Futter-2008 (raciono sudėtis pateikta priede). Abiejų grupių ėriukai papildomai gavo avižų, atskiruose gardeliuose nuo ėriavedžių.
Geriamojo vandens ėriavedės gavo iki soties, tik į bandomosios grupės ėriavedžių geriamąjį vandenį santykiu 1:500 buvo įterpiama skysto probiotiko PRO–BYT 15, kurio sudėtyje yra Lactobacillus casei CCM 3775, Lactobacillus plantarum 24001,
Saccharomyccees cerevisia MUCL 39885.
Ėriavedžių pieno mėginiai tyrimams buvo imami 10 laktacijos dieną. Pieno mėginių tyrimai buvo atlikti akredituotoje laboratorijoje VĮ „Pieno tyrimai“ patvirtintais tyrimo metodais. Pieno riebalų, baltymų ir laktozės kiekiai buvo nustatomi infraraudonosios spinduliuotės vidurinės srities spindulių absorbcijos metodu (LST ISO 9622), prietaisu „LactoScope FTIR“ (FT1.0. 2001; Delta Instruments, Olandija).
Bandymų grupėje gimę ėriukai, taip pat vartojo geriamąjį vandenį su probiotiku „PRO-BYT 15“ santykiu 1:500 iki 2 mėn. amžiaus.
Ėriukų masės kitimas amžiaus bėgyje buvo stebimas juos sveriant. Ėriukai sverti gimę, 21 amžiaus dieną, 2, 3, 4 mėn. amžiaus ir prieš skerdimą 6 mėnesių. Ėriukai sverti praėjus 4 val. po rytinio šėrimo.
24
Ėriukų fiziologinei būklei apibūdinti, buvo nustatomi kraujo biocheminiai rodikliai. Kraujas tyrimui imtas iš Jungo venos 60 ėriukų gyvenimo dieną. Kraujo mėginiai tirti Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute.
Ėriukai skersti sulaukę 6 mėn. amžiaus. Atrinkus iš kiekvienos grupės labiausiai grupės vidurkį atitinkančius 3 ėriukus (avytę ir 2 avinukus) atlikta 6 gyvulių kontrolinis skerdimas.
Avies skerdena – paskerstas avies kūnas be vidaus organų, odos, galvos (nupjautos per atlantinę pakaušio jungtį), kojų (nupjautų per riešo ir kulno sąnarius), uodegos (nupjautos tarp 6 ir 7 uodegos slankstelio), tešmens, lyties organų, kepenų, tačiau su paliktais inkstais ir inkstų riebalais (Zapasnikienė, 2003).
Mėsos cheminių ir technologinių savybių tyrimas atliktas LSMU VA Gyvūnų auginimo technologijų instituto Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės vertinimo laboratorijoje. LSMU VA Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijoje įvertinta ėrienos cheminė sudėtis bei technologinės savybės. Mėginiai paimti iš ilgiausiojo nugaros raumens ties paskutiniais šonkauliais. Buvo tirta mėsos pH, sausosios medžiagos, spalvingumas (L*, a*, b*), vandens rišlumas, vandeningumas, virimo nuostoliai, švelnumas, tarpraumeninių riebalų, pelenų bei baltymų kiekis. Visi mėsos tyrimai atlikti praėjus 48 valandoms po skerdimo.
Mėsos pH nustatytas pH-metru „INOLAB 3“ naudodami kontaktinį elektrodą „Sensotix“, sausųjų medžiagų kiekis – su automatinėmis svarstyklėmis. „SM-1“, spalvingumą – su „Minolta Chromameter“ matuojant spalvos šviesumą L*, rausvumą a*, gelsvumą b*. Vandens rišlumą pagal Grau ir Hamm metodą. Švelnumą – pagal Warner Bratzler metodą, mėsa užvakuumuota maišelyje verdama 80 0C temperatūroje, 90 min., po to atvėsinus išpjaunami apvalūs 2,5 cm skersmens mėginiai ir perpjaunama TAXT Plus Texture analyser prietaisu., riebalų kiekį – Soksleto metodu. Baltymų kiekis nustatytas perskaičiuojant bendrą azoto kiekį, naudojant perskaičiavimo koeficientą.
Bendras azoto kiekis nustatytas Kjeldalio metodu. Pelenų kiekį nustatytas sudeginus organinę medžiagą 600 0C temperatūroje.
2.2. Statistinė duomenų analizė
Analizuojant duomenis buvo naudota Microsoft Corporation Excel 2010 programa. Buvo apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai, vidurkio paklaida. Įvertintas požymių aritmetinių vidurkių skirtumo statistinis patikimumas (p). Skirtumai tarp vidutinių reikšmių patikimi, kai p<0,05.
25
3. TYRIMŲ REZULTATAI 3.1. Ėriavedžių pieno tyrimai
Pirmosiomis savaitėmis pagrindinis ėriukų pašaras yra ėriavedės pienas. Ėriavedės pieningumas priklauso nuo veislės, amžiaus, ėriavedžių vislumo, pašarų ir kt. veiksnių. Tikslu nustatyti probiotiko poveikį ėriavedžių pieno sudėčiai buvo paimti pieno mėginiai ir ištirta pieno cheminė sudėtis bei pieno kokybė pagal somatinių ląstelių skaičių.
Pieno cukrus, laktozė, yra pagrindinis angliavandenis avių ir kitų žinduolių piene. Išanalizavus ėriavedžių pieno laktozės kiekį (1 paveikslas), nustatyta, kad probiotikas turėjo nepatikimą tendenciją mažinti pieno cukraus kiekį ėriavedžių piene, t. y. kontrolinės grupės ėriavedžių piene laktozės nustatyta 0,06 proc. (p>0,05) daugiau negu bandomosios grupės ėriavedžių piene.
1 paveikslas. Pieno laktozės kiekis, proc.
2 paveikslas. Ėriavedžių pieno baltymų kiekis, proc.
Iš 2 paveikslo matome, kad probiotikas turėjo nepatikimą tendenciją mažinti procentinį pienobaltymų kiekį.Kontrolinės grupės pieno baltymingumas buvo 1,10 proc. (p>0,05)
26
didesnis, nei bandymų grupės.
Išanalizavus 3 paveikslo duomenis apie procentinį ėriavedžių pieno riebalų kiekį, nustatyta, kad probiotikas turėjo nepatikimą tendenciją didinti pieno riebalų kiekį. Pieno riebalų kiekis buvo 0,08 proc. (p>0,05) didesnis bandymų grupėje nei kontrolinėje grupėje negavusioje probiotikų.
.
3 paveikslas. Pieno riebalų kiekis, proc.
Somatinių ląstelių skaičius įvairių žinduolių piene jau seniai žinomas kaip mastito indikatorius. Somatinių ląstelių skaičius ėriavedės piene apibūdina jos tešmens būklę. Literatūroje nurodoma, kad sveikos avies piene gali būti iki 250000 ląstelių/ml.
27
Atlikto tyrimo rezultatai parodė (4 paveikslas), kad probiotkas „PRO – BYT 15“ turėjo teigiamos įtakos somatinių ląstelių skaičiui piene.
Pagal 4 paveikslo duomenis bandomosios grupės ėriavedžių piene somatinių ląstelių skaičius buvo 15 tūkst./ml arba 10 proc. (p<0,05) mažesnis, negu kontrolinės grupės ėriavedžių piene. Tuo pačiu galima teigti, kad pastarųjų ėriavedžių tešmuo buvo sveikesnis.
3.2. Ėriukų augimo dinamikos tyrimai
Gimusio ėriuko svoris byloja ne tik apie jo išsivystymą bet ir apie jo gyvybingumą. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad ėriavedžių kontrolinės grupės gimusių ėriukų svoriai didesni, tai susiję su tuo, kad bandomosios grupės 2 ėriavedės atsivedė daugiau dvynukus, o kontrolinės grupės tik viena ėriavedė atsivedė dvynukus.
5 paveikslas. Ėriukų svoriai atskirais amžiaus tarpsniais, kg
Kaip matome iš 5 paveikslo, probiotikas daro įtaką ėriukų svoriams. Svoris gimus bandomojoje grupėje buvo 0,21 kg arba 4,94 proc. (p>0,05) mažesnis, nei kontrolinėje grupėje. 21 d. bandymų grupės ėriukai svėrė 0,16 kg arba 1,97 proc. (p>0,05) mažiau nei bandymų grupėje. Ėriukai bandymų grupėje 2 gyvenimo mėnesį svėrė 0,72 kg arba 4,50 proc. daugiau nei tokio pat amžiaus ėriukai kontrolinėje grupėje. 3 mėnesį bandymų grupės ėriukai sverė 1,62 kg arba 7,33 proc. daugiau, nei analogiška grupė negavusi probiotiko. 4 mėnesį bandymų grupės ėriukai taip pat svėrė 1,94 kg arba 7,37 proc. (p<0,05) daugiau nei kontrolinės grupės ėriukai. Svoris prieš skerdimą šeštą ėriukų gyvenimo mėnesį irgi buvo didesnis nei kontrolinėje grupėje – 0,86 kg arba 1,99 proc. (p>0,05).
Atskirais amžiaus laikotarpiais įvertintas skirtingų lyčių jauniklių augimo intensyvumas, kuris pateiktas 3 (avyčių) ir 4 (avinukų) lentelėse.
28
Išanalizavus vidutinius avyčių priesvorių duomenis (3 lentelė), galima teigti, kad probiotiko naudojimas turėjo teigiamos įtakos jų augimo spartai ir priesvoriams.
3 lentelė. Vidutinis avyčių priaugtas svoris ayskirais laikotarpiais, kg
Svėrimo laikas Kontrolinė grupė Bandymų
grupė
Vidutinis svoris gimus, kg 4,14 4,04
Priaugo 0 – 21 dieną, kg 3,60 3,81
Priaugo 21 d. – 2 mėn. laikotarpiu, kg 7,12 7,86
Priaugo 2 – 3 mėn. laikotarpiu, kg 5,21 6,20
Priaugo 3 – 4 mėn. laikotarpiu, kg 3,82 4,07*
Vidutinis priaugtas svoris 0 – 4 mėn. laikotarpiu, kg
19,74 21,94*
Vidutinis priesvoris per parą 0 – 4 mėn. laikotariu, kg.
0,17 0,18
* p<0,05
Iš lentelės matyti, kad per 21 d. nuo gimimo bandomosios grupės avytės priaugo vidutiniškai 0,21 kg, arba 5,50 proc. (p>0,05) daugiau negu kontrolinės grupės avytės. Nuo 21 amžiaus dienos iki 2 mėnesių probiotikus gavusios grupės avytės priaugo vidutiniškai 9,52 proc. daugiau nei kontrolinės grupės (p>0,05). Nuo 2 iki 3 augimo mėnesio vidutiniškai eksperimentinė grupės gyvūnai statistiškai patikimai priaugo 0,98 kg arba 15,85 proc. (p<0,05) daugiau nei kontrolinės grupės avytės. Probiotiką gavusios avytės nuo 3 mėnesio iki atjunkymo (4 mėnesių), priaugo vidutiniškai 0,25 kg, arba 6,21 proc. (p<0,05) daugiau negu avytės negavusios probiotiko.
Laikotarpiu nuo gimimo iki atjunkymo (4 mėn.) buvo apskaičiuotas avyčių absoliutus priaugimas nuo gimimo iki nujunkymo ir priesvoris per parą. Buvo nustatyta, kad bandomosios grupės avyčių priaugtas svoris buvo 2,19 kg arba 9,98 proc. (p<0,05) didesnis negu probiotiko negavusių kontrolinės grupės analogių. O vidutinis priesvoris per parą tarp šių grupių skyrėsi 0,01 kg, tai yra bandomosios grupės avyčių priesvoris per parą 5,5 proc. (p>0,05) didesnis nei kontrolinės grupės avyčių.
Atlikus avinukų augimo dinamikos tyrimą (4 lentelė) gauti panašaūs rezultatai ir galima teigti, kad probiotiko naudojimas ėriukams iki 2 mėn. amžiaus turėjo teigiamos įtakos priesvoriams.
29
4 lentelė. Vidutinis avinukų priaugtas svoris, kg/mėn.
Svėrimo laikas Kontrolinė gr. Bandymų gr.
Vidutinis svoris gimus,kg 4,35 4,04
Priaugo 0 – 21 dieną, kg 4,14 4,03*
Priaugo 21 d. – 2 mėn. laikotarpiu, kg 7,19 6,03
Priaugo 2 – 3 mėn. laikotarpiu, kg 5,20 6,03
Priaugo 3 – 4 mėn. laikotarpiu, kg 4,00 4,39*
Vidutinis priaugtas svoris 0 – 4 mėn. laikotarpiu, kg
20,54 22,64*
Vidutinis priesvoris per parą 0 – 4 mėn.
laikotariu, kg. 0,17 0,19
* p<0,05
Iš 4 lentelės matyti, kad per 21 d. nuo gimimo bandomosios grupės avinukai priaugo vidutiniškai 0,11 kg mažiau negu kontrolinės grupės, t.y. 2,90 proc. (p<0,05). Tai gali būti susiję su tuo, kad jie gimė mažesnio svorio. Bet nuo 21 d., kai ėriukai pradeda įsisavinti žolinius pašarus, iki 2 mėnesių laikotarpyje probiotikus gavusios grupės avinukai priaugo vidutiniškai 0,99 kg arba 16,13 proc. (p>0,05) daugiau nei kontrolinės grupės. Nuo 2 iki 3 augimo mėnesio bandomosios grupės avinukų priaugimas buvo didesnis nei kontrolinės grupės – 0,83 kg arba 13,76 proc. (p>0,05). Nors bandomosios grupės ėriavedės ir ėriukai probiotiką gavo tik iki ėriukams suėjo 2 mėn. amžiaus, bet ir toliau išliko intensyvesnis šios grupės augimas ir avinukai nuo 3 mėnesio iki atjunkymo (4 mėnesių), priaugo vidutiniškai 0,39 kg arba 8,92 proc. daugiau negu avinukai negavę probiotiko, skirtumas statistiškai patikimas (p<0,05).
Nuo gimimo iki atjunkymo 4 mėnesį vidutinis masės prieaugimo skirtumas tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės buvo 2,1 kg arba 9,28 proc. (p<0,05) didesnis probiotiko gavusios avinukų grupės.
Ėriukų augimo intensyvumą geriausiai atspindi priesvoris per parą. Pastarojo rodiklio skirtumas tarp grupių buvo 0,02 kg ir tai yra bandomosios grupės avinukų priesvoris per parą buvo 10,52 proc. didenis nei kontrolinės grupės avinukų.
Išanalizavus ėriukų priaugimo rezultatus, neišskiriant juos pagal lytį (6 pav.), matome, kad probiotikas turėjo teigiamą poveikį vidutiniam priaugtam svoriui kilogramais per visą tyrimo laikotarpį ir vidutiniam priesvoriui per parą.
Apibendinant 6 pav. rezultatus matyti, kad ėriukų vidutinis priaugtas svoris kilogramais per visą tyrimo laikotarpį tarp kontrolinės ir bandymų grupės skiriasi 2,15 kg arba 9,38 proc.
30
Taip pat 0,015 kg arba 8,1 proc. didesnis vidutinis priesvoris per parą buvo nustatytas bandymų grupėje, lyginant su kontroline grupe.
6 paveikslas. Ėriukų absoliutus priaugimas ir priesvoris per parą, kg.
3.3. Ėriukų kraujo tyrimai
Apie ėriukų sveikatą galima teigti atlikus jų kraujo tyrimus. Šis tyrimas buvo atliktas 60 ėriukų gyvenimo dieną, t. y. tada kai buvo nutrauktas probiotiko davimas. Pagal atlikto tyrimo duomenis (5 lentelė) galima teigti, kad abiejų grupių ėriukų kraujo rodikliai buvo fiziologinių normų ribose ir probiotikas „PRO BYT 15“ neturėjo žymios įtakos tirtiesiems kraujo parametrams.
5 lentelė. Ėriukų kraujo rodikliai.
Kraujo rodikliai Kontrolinė grupė Bandymų grupė
Bendrieji baltymai, g/l 63,80±0,56 66,30±0,33
Albuminas, g/l 26,90±0,08 27,03±0,11
Rezervinis šarmingumas CO2 44,01±1,02 44,21±1,08
Magnis, mmol/l 0,98±0,05 1,04±0,04
Kalcis, mmol/l 2,42±0,08 2,46±0,11
Fosforas, mmol/l 1,50±0,009 1,53±0,065
Apibendrinant 5 lentelės duomenis, matome, kad bendrųjų baltymų kiekis ėriukų kraujyje, kurie gavo probiotiką, buvo 3,45 proc. (p>0,05) didesnis nei kontrolinėje grupėje.
31
Albumino kiekis buvo 0,48 proc. (p>0,05) didesnis toje grupėje, kurioje racionas buvo papildytas probiotiku, negu toje, kurioje negavo probiotiko. Rezervinis šarmingumas taip pat buvo 0,45 proc. (p>0,05) didesnis bandymų grupėje, nei kontrolinėje grupėje. Magnio kiekis kraujyje buvo 5,7 proc. (p>0,05) aukštesnis bandymų grupėje lyginant su kontroline grupe. Kalcio kiekis buvo 0,81 proc. (p>0,05) didesnis probiotikus gavusioje grupėje, negu negavusioje jų. Fosforo kiekis vėlgi buvo 0,03 mmol/l arba 1,96 proc. didesnis grupėje vartojusioje probiotikus, nei jų negavusioje.
3.4. Ėriukų skerdimo ir mėsos kokybės tyrimas
Auginant ėriukus mėsai labai svarbūs rodikliai – jų svoris prieš skerdimą, skerdenos išeiga, mėsos cheminė sudėtis bei technologinės savybės. Tikslu įvertinti, kokią įtaką probiotiko naudojimas turėjo šiems rodikliams ir buvo atliktas šis tyrimo etapas.
6 lentelė. Ėriukų skerdenų duomenys duomenys.
Rodikliai Grupės
Dalis, proc.
Bandymų Kontrolinė
Priešskerdiminis svoris, kg 41,16±0,88 40,34±0,45
Skerdenos svoris, kg 19,88±0,84 19,02±0,62
Skerdenos išeiga, proc. 48,29±0,98 47,14±1,09
Atlikus kontrolinį skerdimą (6 lentelė), galima teigti, kad probiotikas neturėjo ryškios įtakos skerdenos svorio bei išeigos didėjimui. Ėriukų vidutinis priešskerdiminis svoris tarp kontrolinės ir bandymų grupės skiriasi 2,00 proc. (p>0,05) – bandymų grupės rezultatai yra geresni. Taip pat skerdenos svoris bandymų grupėje yra didesnis 4,30 proc. (p>0,05), negu kontrolinėje grupėje. Analogiška didesnių parametrų tendencija išlieka ir analizuojant skerdenos išeigą, bandymų grupės skerdenos išeiga buvo 1,15 proc. (p>0,05) didesnė nei kontrolinės grupės ėriukų.
Atlikus ėrienos cheminės sudėties tyrimą (7 pav.) galima teigti, kad probiotikas neturėjo žymios reikšmės sausųjų medžiagų kiekiui, tarpraumeninių riebalų kiekiui ir pelenų kiekiui, nors ir tarpraumeninis riebalų bei pelenų kiekis yra labai nežymiai didesnis.
Iš 7 paveikslo matyti, kad kontrolinės grupės ėriukų mėsoje vidutinis sausųjų medžiagų kiekis buvo 0,57 proc. didesnis nei bandymų grupės (p>0,05). O vidutinis tarpraumeninių riebalų kiekis buvo didesnis bandomojoje grupėje 0,16 proc. (p>0,05). Vidutinis pelenų kiekis
32
taip pat buvo didesnis 0,05 proc. bandymų grupėje (p>0,05), nei kontrolinėje grupėje. Ir baltymų kekis buvo 0,78 proc. (p>0,05) didesnis bandymų grupėje, nei kontrolinėje grupėje.
7 paveikslas. Mėsos cheminė sudėtis, proc.
8 paveikslas. Mėsos technologiniai rodikliai
Išanalizavus vidutinių virimo nuostolių, vandens rišlumo ir vandeningumo duomenis (8 pav.), nustatyta, kad ėriukų, gavusių probiotiko, mėsa turėjo nežymiai didesnius vidutinius virimo nuostolius ir vidutinius rišlumo parametrus, o vandeningumas šiek tiek didesnis nei kontrolinėje grupėje, todėl galima teigti, kad probiotikas neturi reikšmingos patikimos įtakos parametrams.
Iš 8 paveikslo matyti, kad kontrolinės grupės vidutinis vandens rišlumas yra 0,76 proc. mažesnis nei bandymų grupės (p>0,05). Vidutiniai virimo nuostoliai kontrolinėje grupėje buvo 2,03 proc. mažesni nei bandymų grupėje (p>0,05), o vidutinis vandeningumas
33
kontrolinėje grupėje buvo 0,03 proc. didesnis nei bandymų grupėje (p>0,05). Ph skyrėsi 0,07 vieneto (p>0,05) lyginant bandymų ir kontrolinę grupe, rūgštingesnė mėsa buvo bandymų grupėje.
7 lentelė. Ėrienos spalva ir švelnumas
Grupė Spalva Švelnumas,
kg/cm3
L* a* b*
Kontrolinė grupė 41,21 20,83 7,20 1,34
Bandymų grupė 42,29 19,79 6,54 1,23
Išanalizavus probiotiką gavusių/negavusių tirtų individų mėsos spalvą ir švelnumą (7 lentelė), nustatyta, kad probiotikas neturėjo įtakos šiems parametrams.
Kaip matyti iš 7 lentelės duomenų, (L*) šviesiausia ėriukų mėsos spalva buvo grupės gavusios probiotikus, o negavusios preparato grupės ėriena linkusi į rausvumą ir gelsvumą. Ėrienos šviesumo skirtumas tarp kontrolinės ir bandymų grupės parodė, kad probiotikus vartojusios grupės mėsa vidutiniškai 2,55 proc. (p>0,05) šviesesnė. Tyrimo rezultatai parodė, kad vidutiniškai 4,99 proc. (p>0,05) rausvesnė (a*) mėsa buvo tų individų, kurie eksperimento metu negavo probiotikų. Taip pat 9,17 proc. (p>0,05) gelsvesnė (b*) mėsa buvo tų individų, kurie tyrimo metu probiotiko negavo. Vidutiniškai 8,2 proc.(p>0,05) švelnesnė mėsa buvo individų, kurie buvo kontrolinėje grupėje, negu bandymų grupėje.
34
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Pieno parametrai parodo tešmens sveikatingumą, jo gebėjimą produkuoti kokybišką pieną ir tuo pačiu aprūpinti ėriukus pilnavertėmis maisto medžiagomis ir imuniniais dariniais, kurie pilnavertiškai nefunkcionuoja jaunų ėriukų organizme.
Tyrimo metu nustatyta, kad probiotikas turėjo ryškios įtakos somatinių ląstelių skaičiui ėriavedžių piene – bandymų grupėje jis vidutiniškai buvo 10 proc. (p<0,05) didesnis nei kontrolinėje grupėje. Tačiau pieno riebalai ir baltymai pakito nežymiai: pieno riebalai vidutiniškai 0,05 proc. didesni bandymų grupėje. Pieno baltymai ir laktozė vidutiniškai 0,06 proc. didesni kontrolinėje grupėje.
Tyrimo metu, kurį atliko Kritas ir bendraautoriai (2006), nustatė, kad pieno riebalų ir taip pat baltymų kiekis buvo daug didesnis avių (p<0,05), kurios vartojo probiotiką, kurio sudėtyje buvo B. licheniformis ir B. subtilis, nei avių, kurios negavo probiotiko.
Želvytės ir bendraautorių (2006) atlikto tyrimo metu nustatyta, kad karvės, vartojusios probiotiką LEVUCELL®, kurio sudėtyje buvo S. cerevisiae, pieno somatinių ląstelių skaičius tyrimo pabaigoje, lyginant su tyrimo pradžios duomenimis, kai jos nebuvo gavę probiotiko, sumažėjo 39 tūkst./ml. (p>0,05). Karvių, negavusių probiotiko, somatininių ląstelių skaičius tyrimo pabaigoje buvo 179,3 tūkst./ml didesnis nei tyrimo pradžioje (p>0,05). Pieno baltymai, riebalai ir laktozė, nuo tyrimo pradžios iki tyrimo pabaigos, kito nežymiai (p>0,05).
Pikelio ir bendraautorių (2006) bandymo metu, nustatyta, kad gyvos mielės
Saccharomyces cerevisiae 1026, kurios buvo girdytos karvėms ganykliniu laikotarpiu,
neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos pieno riebalų kiekiui. Neryškus riebalų kiekio padidėjimas tiriamųjų karvių piene buvo nustatytas rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais (p>0,05). Taip pat ir baltymų kiekio pakitimas buvo labai menkas (p>0,05). Todėl Pikelis ir bendraautoriai teigia, kad mielės Saccharomyces cerevisiae1026 neturi įtakos ir pieno baltymų kiekiui. Pieno laktozės kiekiui tirtosios mielės taip pat įtakos neturėjo (p>0,05).
Priaugtas svoris yra itni svarbus faktorius gyvūnų auginimo pramonėje, ypač avininkystėje, nes mūsų šalyje ši šaka dar nėra pilnai išsivysčiusi – dar tik auga. Ją reikia remti gerinant gyvūnų sveikatingumą ir tuo pat mėsos kiekį ir kokybę. Turėdami didesnį avienos kiekį, kuri yra sveika ir dietinė mėsa, gerintume ne tik šalies ekonomiką, bet ir gyventojų gyvenimo kokybę bei sveikatos būklę.
Tyrimo metu gauti rezultatai parodo, kad vartojant probiotiką didėja ėriukų priesvoriai. Vidutinis priaugtas svoris kilogramais per tyrimo laikotarpį grupės gavusios probiotiką buvo
