ACETILSALICILO RŪGŠTIES KAIP ANTIAGREGANTO VARTOJIMO YPATUMŲ VYRESNIO AMŢIAUS PACIENTŲ GRUPĖJE TYRIMAS

KLINIKINĖS FARMACIJOS KETEDRA

DONATA MACKUTĖ

ACETILSALICILO RŪGŠTIES KAIP ANTIAGREGANTO

VARTOJIMO YPATUMŲ VYRESNIO AMŢIAUS PACIENTŲ

GRUPĖJE TYRIMAS

Darbo vadovė lekt. dr. Rima Minkutė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

KLINIKINĖS FARMACIJOS KETEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanė prof. dr. Ramunė Morkūnienė (parašas, data)

ACETILSALICILO RŪGŠTIES KAIP ANTIAGREGANTO

VARTOJIMO YPATUMŲ VYRESNIO AMŢIAUS PACIENTŲ

GRUPĖJE TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Recenzentas (vardas, pavardė, parašas, data)

Darbo vadovas: lekt. dr. Rima Minkutė (parašas, data)

Darbą atliko: Magistrantė Donata Mackutė

(parašas, data)

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI...10

1. LITERATŪROS APŢVALGA...11

1.1. Acetilsalicilo rūgšties paskirtis ir farmakologinis veikimas...11

1.2. Acetilsalicilo rūgšties, kaip antiagreganto, vartojimas profilaktikai ...13

1.3. Antiagregantų sąveikos su kitais medikamentais, nepageidaujamas poveikis...15

1.4. Vaistininko indėlis į informacijos pateikimą dėl antiagregantų ir vartojimo paplitimas...18

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI...22

3. TYRIMO REZULTATAI...25

3.1. Hipotezių tikrinimas...38

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS...43

IŠVADOS...45

LITERATŪROS SĄRAŠAS...46

SANTRAUKA

D. Mackutės magistro baigiamasis darbas „Acetilsalicilo rūgšties kaip antiagreganto vartojimo ypatumų vyresnio amţiaus pacientų grupėje tyrimas―. Mokslinė vadovė lekt. dr. R. Minkutė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Klinikinės farmacijos katedra. Kaunas, 2019.

Tyrimo tikslas: nustatyti acetilsalicilo rūgšties kaip antiagreganto vartojimo paplitimą ir pacientų ţinias apie saugų ir veiksmingą vaisto vartojimą.

Tyrimo uţdaviniai: 1. Nustatyti acetilsalicilo rūgšties kaip antiagreganto vartojimo paplitimą ir indikacijas Rokiškio mieste. 2. Įvertinti paciento ţinias apie saugų vaisto vartojimą ir tinkamą dozę. 3. Išsiaiškinti vaisto vartojimo savigydai atvejus ir suteikiamą vaistininko konsultaciją. 4. Išanalizuoti vartojamus gretutinius vaistus ir galimas vaistas-vaistas sąveikas.

Tyrimo metodika: tyrimo objektas - vyresnio amţiaus pacientų, apsilankančių vaistinėje, ţinios apie acetilsalicilo rūgšties kaip antiagreganto vartojimą. Kiekybinio tyrimo metu, naudotas instrumentas anketa, tyrimas buvo vykdomas Rokiškio miesto vaistinėje, apklausiant vyresnio amţiaus pacientus, kurių iš viso apkausta 350. Anketiniai tyrimo duomenys buvo apdoroti naudojant SPSS programą ir MS Excel. Statistinis duomenų reikšmingumas buvo tiriamas naudojant Chi kvadrato (χ2) kriterijų, laisvės laipsnių skaičių (lls), bei statistinį reikšmingumą. Hipotezių tikrinimui buvo naudojamas veiksnių vidurkių skirtumo statistinio reikšmingumo tikrinimo (Stjudento t-testas) metodas ir daugianarės logistinės regresijos metodas.

Tyrimo rezultatai: iš visų tyrime dalyvavusių respondentų acetilsalicilo rūgštį vartoja 45,4 proc. apklaustųjų. Respondentai acetilsalicilo rūgštį vartoja tombozių profilaktikai (34,2 proc.), miokardo infarkto profilaktikai (33,2 proc.) ir insulto profilaktikai (32,7 proc.). Nustatyta, kad 23,2 proc. apklaustųjų neţino kokio stiprumo vaistą jie vartoja, 0,6 proc. asmenų vartoja 500 mg acetilsalicilo rūgštį nors tokia dozė nėra skirta trombocitų agregacijai slopinti. Dalis respondentų, vartodami tiriamą vaistą uţsiima savigyda, 16,4 proc. vaistą pradėjo vartoti dėl savo vyresnio amţiaus, o 9,3 proc. respondentų vaistą rekomendavo paţįstami. Apie galimas vaistų nepageidaujamas reakcijas vaistininkas informuoja 63,9 proc. visų apklaustųjų, o apie galimas vaistų tarpusavio sąveikas – 65,8 proc. 92,9 proc. respondentų vartoja bent vieną vaistą gretutinėms ligoms gydyti.. Tyrimo išvados: Rokiškio mieste beveik pusė apklaustųjų vartoja acetilsalicilo rūgštį kaip antiagregantą, bet ne visi ţino savo vartojamo vaisto dozę ir teisingą vartojimą, kai kurie uţsiima savigyda. Daţniausiai vartojami vaistai gretutinėms ligoms yra skirti hipertenzijai ir diabetui gydyti bei padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje reguliuoti.

SUMMARY

D. Mackute’s Master’s degree thesis ―A Study on the Use Characteristics of Acetylsalicylic Acid as an Antiplatelet Drug among Older Patients‖. Thesis advisor lect. dr. R. Minkute; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Clinical Pharmacy. Kaunas, 2018.

Aim: to determine the prevalence of acetylsalicylic acid use as an antiplatelet drug and patient knowledge about the safe and effective use of the drug.

Objectives: 1. To determine the prevalence of acetylsalicylic acid use as an antiplatelet drug and indications in the town of Rokiskis. 2. To evaluate patient knowledge about safe drug use and appropriate dosage. 3. To determine cases of the drug’s use for self-medication and provided pharmacist consultation. 4. To analyze concurrently used medication and possible drug-to-drug interactions.

Methods: object of study – the knowledge of older patients who visit pharmacies about the use of acetylsalicylic acid as an antiplatelet drug. A survey was used as the instrument for the quantitative study. The study was conducted in the town of Rokiskis by surveying a total of 350 older patients. The data was analyzed using SPSS software and MS Excel. Statistical significance of the data was analyzed using the Chi square test, number of degrees of freedom and statistical significance. Hypotheses were tested using the factor mean difference statistical significance testing method (Student t-test) and multivariate logistic analysis method.

Results: a total of 45.4% of respondents who participated in the study use acetylsalicylic acid. Respondents use acetylsalicylic acid for thrombosis prevention (34.2%), myocardial infarction prevention (33.2%) and stroke prevention (32.7%). It was found that 23.2% of individuals do not know the strengths of the drug they are using, 0.6% of individuals use a 500mg dose of acetylsalicylic acid, even though this dose is not meant for the suppression of platelet aggregation. A number of respondents using the analyzed drug engage in self-medication, 16.4% started using the drug because of their older age. For 9.3% of respondents the drug was recommended by friends. Pharmacists inform 63.9% of all surveyed individuals about possible adverse side-effects and 65.8% about possible drug-to-drug interactions. 92.9% of respondents use at least one additional drug for treating concurrent conditions.

Conclusion: in Rokiskis almost half of respondents use acetylsalicylic acid as an antiplatelet drug, however, not everyone is aware of the dose they are using or know about proper usage. Some individuals practice self-medication. The most commonly used drugs for concurrent conditions are

drugs for treating hypertension and diabetes, as well as for regulating elevated cholesterol levels in blood.

SĄVOKOS

Farmacinė paslauga – vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos prieţiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [35].

Farmacinė rūpyba – vaistininko farmacinės veiklos dalis, apimanti:

1) gyventojų, kuriems paskirtas gydymas vaistais, individualias konsultacijas siekiant nustatyti ir, bendradarbiaujant su gydytoju, išspręsti su vaistinių preparatų vartojimu susijusias problemas; 2) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugas vykdant lėtinių ligų valdymo programas;

3) tikslinį gyventojų informavimą apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose;

4) dalyvavimą sveikatinimo ir sveikatos profilaktinėse programose ir kitas susijusias Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas papildomas paslaugas, teikiamas vaistinėse [35].

Nepageidaujama reakcija į vaistą - tai nenorimas ir neigiamas organizmo atsakas į vaistinį preparatą, kuris pasireiškia vartojant registruoto vaistinio preparato įprastą dozę, skirtą ţmogaus ligos profilaktikai, diagnostikai ar gydymui arba fiziologinei funkcijai grąţinti, koreguoti ar modifikuoti, arba bet kokią tiriamojo vaistinio preparato dozę [35].

SANTRUMPOS

ASR – acetilsalicilo rūgštis.

ATC - anatominė terapinė cheminė vaistų klasifikacija. ES - Europos Sąjunga.

JAV - Jungtinės Amerikos Valstijos LR - Lietuvos Respublika

NRV – nepageidaujama reakcija į vaistą. NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uţdegimo. NVR – nepageidaujamas vaistų reiškinys. PSO – pasaulinė sveikatos organizacija. VVKT- Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. SPSS – statistinė duomenų analizės programa. ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos.

ĮVADAS

Širdies, kraujagyslių ligos bei insultas yra viena pagrindinių ţmonių mirties prieţasčių. Galima teigti, jog širdies ir kraujagyslių ligos yra plačiai paplitusios šiuolaikinėje visuomenėje, o tai yra aterosklerozės arba trombozės pasekmės. Todėl antiagregantai, iš kurių plačiausiai vartojama yra acetilsalicilo rūgštis (ASR), pasiţymi įrodytu trombozės gydymo ir prevencijos veiksmingumu, kraujo krešėjimą maţinančiu poveikiu [1, 5]. Remiantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenimis, galima teigti, kad iš trombocitų agregaciją slopinančių vaistų, Lietuvoje 2017 metais, plačiausiai vartojama buvo acetilsalicilo rūgštis [2].

Acetilsalicilo rūgštis yra seniausiai vartojamas vaistas insulto ir miokardo infarkto profilaktikai. Ypatingai didelis dėmesys yra skiriamas klinikiniam acetilsalicilo rūgšties vartojimui, širdies ir kraujagyslių ligų gydymui bei prevencijai [3, 4, 5]. Acetilsalicilo rūgšties efektyvumas įrodytas seniai, dar XIX a. pab., dr. F. Hoffmannas susintetino ASR, o jau XX amţiuje šis vaistas buvo plačiai vartojamas skausmui ir karščiavimui maţinti. Toliau sekė intensyvūs tyrimai analizuojant ASR poveikį kraujavimo rizikai, kur daugelio medicinos atstovų ir farmakologų tyrimų rezultatai leido suformuoti išvadą, jog ASR slopina fermentą ciklooksigenazę ir taip sumaţina prostaglandinų ir tromboksano sintezę. Taip pat ASR maţomis dozėmis yra veiksmingas vaistas profilaktikai pacientams, sergantiems (ne)stabilia krūtinės angina, persirgusiems miokardo infarktu, insultu ar sergantiems periferinių arterijų ligomis [5, 6, 7, 8].

Acetilsalicilo rūgšties, kaip antiagreganto vartojimas yra svarbus vyresnio amţiaus ţmonėms, nes antiagregantai maţina krešėjimo faktoriaus aktyvumą ir pasiţymi kraujo krešėjimą maţinančiu poveikiu. Todėl, pacientai, daţnai vyresni, neretai uţsiima savigyda, kuri pati savaime nėra blogai, tačiau savarankiškas ligų diagnozavimas ir gydymasis gali būti rizikingas, nes pacientas gali netinkamai nustatyti sau ligą, netinkamai pasirinkti vaistus, jų dozę ar gydymo kurso trukmę – ypatingai akcentuojant vyresnio amţiaus ţmones. Acetilsalicilo rūgštis, kaip antiagregantas turi būti vartojama pasitarus su gydytoju. Acetilsalicilo rūgšties vartojimas, ne pagal indikaciją, gali turėti pasekmių ţmogaus sveikatai. Darbo aktualumą sąlygoja, būtent vyresnio amţiaus pacientų ţinios apie ASR, paties medikamento vartojimo daţnumą, tikslingumą, jo pasirinkimą, vaistininko suteikiamą informaciją apie preparatą, galimus šalutinius poveikius. Problemai įtakos turi ţmonių mąstymas bei suvokimas, kad sulaukę vyresnio amţiaus ASR turi pradėti vartoti profilaktiškai, tačiau tai nėra tinkamas poţiūris, nes jeigu tyrimais nėra nustatyta išeminė širdies liga ar yra kitų indikacijų, ilgalaikis ASR vartojimas gali pakenkti ţmogaus sveikatai.

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Darbo tikslas - nustatyti acetilsalicilo rūgšties kaip antiagreganto vartojimo paplitimą ir pacientų ţinias apie saugų ir veiksmingą vaisto vartojimą.

Darbo uţdaviniai:

1. Nustatyti acetilsalicilo rūgšties kaip antiagreganto vartojimo paplitimą ir indikacijas Rokiškio mieste.

2. Įvertinti paciento ţinias apie saugų vaisto vartojimą ir tinkamą dozę.

3. Išsiaiškinti vaisto vartojimo savigydai atvejus ir suteikiamą vaistininko konsultaciją.

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Acetilsalicilo rūgšties paskirtis ir farmakologinis veikimas

Acetilsalicilo rūgštis slopina kraujo plokštelių sulipimą ir saugo nuo trombų susidarymo kraujagyslėse. Būtent trombozė daţnai sukelia širdies infarktą ar smegenų insultą [8]. Remiantis statistikos duomenimis, vyrai širdies ir kraujagyslių ligomis pradeda sirgti maţdaug dešimčia metų anksčiau, nei moterys, tačiau moterų, Lietuvoje, nuo minėtų ligų miršta daugiau. Rizika moterims susirgti, minėtomis ligomis, padidėja prasidėjus menopauzei (estrogenai nustoja teikti apsaugą kraujagyslėms). Pasak PSO, aspirino vartojimas kiekvienais metais auga visame pasaulyje, o daţniausiai acetilsalicilo rūgštis naudojama, kaip analgetikas, antiagregantas, antiseptikas ar priešuţdegiminis vaistas. Moksliniai tyrimai pateikia išvadas, jog reguliariai vartojant acetilsalicilo rūgštį, mirčių, kurios ištinka būtent dėl širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų, skaičių galima sumaţinti net ketvirtadaliu [8, 9, 10].

Acetilsalicilo rūgšties paskyrimas turi būti vertinamas atsakingai, pagal kiekvieną ţmogų individualiai (įvertinant visas galimas rizikas, gyvenimo būdą, ligas, nusiskundimus, taip pat ir vartojamus medikamentus), nes kaip ir daugelis kitų vaistų, taip ir acetilsalicilo rūgštis turi nepageidaujamą poveikį. Ilgai vartojant acetilsalicilo rūgštį arba neįvertinus tinkamos vaisto dozės galima sulaukti pasekmių t.y., gali pasireikšti virškinamojo trakto dirglumas, vėmimas, kraujavimas iš virškinamojo trakto, metabolinė acidozė, ūminio sunkaus kvėpavimo takų paţeidimo sindromas. Nors nuo seno pripaţinta, kad acetilsalicilo rūgštis - tai vaistas pirmiausia maţinantis skausmą ir karščiavimą, šiai dienai, acetilsalicilo rūgštis vartojama maţomis dozėmis, yra prevencinė priemonė nuo širdies ir kraujagyslių ligų, bei maţina insulto ar miokardo riziką [4, 5, 10]. Analizuojant rekomendacijas, susijusias su acetilsalicilo rūgšties vartojimu, aptinkama, kad, pavyzdţiui, britų sveikatos apsaugos ţinyba rekomenduoja šį vaistą vartoti, kaip prevencinę priemonę širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai. Tačiau atlikta nemaţai uţsienio mokslininkų tyrimų ir randamos priešpriešos, dėl acetilsalicilo rūgštis vartojimo, kaip prevencinės priemonės, konkrečių ligų atveju. Pasak A. Bavry (2017) acetilsalicilo rūgšties paskirtis pacientams turi būti tinkamai parinkta. Mokslininkai atlikę lyginamąją analizę pateikia išvadas, kad acetilsalicilo rūgštis neretai vartojamas be tikslo kenčiantiems nuo periferinių arterijų ligos [13]. Remiantis JAV ir Didţiosios Britanijos statistika, dėl sergamumo būtent periferinių arterijų ligomis, galima teigti, kad asmenims daţnai rekomenduojama vartoti kraują skystinančius preparatus – acetilsalicilo rūgštį, o toks gydymo metodas buvo pasirinktas remiantis bendrosiomis, visuomenės sveikata besirūpinančių institucijų,

rekomendacijomis, kur tyrimai skelbia, kad acetilsalicilo rūgštis gali sukelti vidinį kraujavimą virškinamąjame trakte, smegenyse ar sukelti insultą [11, 13, 14]. Teigiama, jog acetilsalicilo rūgštį reikia vartoti, tik su gydytojo paskyrimu ir įvertinti tinkamą vaisto paskirtį, nes vienų ligų atveju acetilsalicilo rūgštis gali ateiti į pagalbą, kitais atvejais padaryti ţalos ţmogaus sveikatai. Todėl galima teigti, o atlikti tyrimai tai patvirtina, jog periferinių arterijų ligų atveju acetilsalicilo rūgštis nėra rekomenduojamas. Tačiau acetilsalicilo rūgštis, kaip antiagregantas daţniausiai yra vartojamas išeminėms būklėms gydyti. Labiausiai šio vaisto vartojimas paplitęs JAV, čia jis vartojamas kaip vaistas širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai, o acetilsalicilo rūgšties efektyvumas minėtoms ligoms, įrodytas atlikus nemaţai tyrimų [11 - 15].

Acetilsalicilo rūgštis negrįţtamai slopina ciklooksigenazę, kuri katalizuoja prostaglandinų sintezę iš arachido rūgšties. Ţmogaus organizme ciklooksigenazė yra dviejų izoformų, t.y. COX1 (aktyvesnė trombocituose) ir COX2 (aktyvesnė leukocituose). Kai ţmogus vartoja

acetilsalicilo rūgštį, vaistinis preparatas patekęs į organizmą blokuoja COX1 susidarymą ir sutrikdo

trombocitų agregaciją. Tuo remiantis acetilsalicilo rūgštis yra laikomas reliatyviausiu atrankiuoju COX1 slopinančiu preparatu [17]. Norint pasiekti antiagregacinį efektą yra vartojama 100 mg dozė

per parą. Acetilsalicilo rūgštis ne tik turi tiesioginės įtakos siekiant apsaugos nuo insulto, miokardo infarkto, bei kitų širdies ir kraujagyslių ligų, tačiau gali turėti ir neigiamą poveikį, t.y. sukelti kraujavimą arba sukelti riziką hemoraginiam insultui. Vaistinio preparato pasirinkimas neturi būti kaip priemonė savigydai, pvz. jeigu asmuo sergantis astma (yra nosies polipų, rinitas) acetilsalicilo rūgštį pasirinks, kaip nesteroidinį priešuţdegiminį vaistą skausmui ir temperatūrai malšinti, yra galimybė, kad pacientas gali netoleruoti pasirinkto vaisto ir taip gali būti išprovokuotas alerginių simptomų paūmėjimas ir pavojingas gyvybei bronchospazmas [12, 16].

Apibendrinant acetilsalicilo rūgšties paskirtį ir farmakologinį veikimą, galima teigti, jog acetilsalicilo rūgštis, tai nesteroidinis vaistas nuo uţdegimo, kuris slopina uţdegimo mediatorių bei tromboksano sintezę, blokuodamas fermentą ciklooksigenazę. Acetilsalicilo rūgštis pasiţymi priešuţdegiminiu, nuskausminamuoju, antipiretiniu poveikiu, bei trombocitų agregaciją slopinančiu poveikiu. Tyrimais įrodyta, jog acetilsalicilo rūgštis vartojama maţomis dozėmis (75 – 100 mg) širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai. Acetilsalicilo rūgštis turi būti vartojama pasitarus su gydytoju arba vaistininku ir įvertinus jau esamas ligas, vartojamus vaistus, gyvenimo būdą. Kiekvienas vaistinis preparatas, gali ne tik padėti uţkirsti kelią ligoms arba sumaţinti tam tikras rizikas, tačiau gali turėti ir neigiamą poveikį ţmogaus sveikatai ir organizmui, todėl acetilsalicilo rūgšties, kaip vaistinio preparato pasirinkimas turi būti sąmoningas, bei su gydytojo arba vaistininko rekomendacijomis.

1.2. Acetilsalicilo rūgšties, kaip antiagreganto, vartojimas profilaktikai

Siekiant detaliai įvertinti acetilsalicilo rūgšties, kaip antiagreganto vartojimą profilaktikai įvairių ligų atvejais, analizuojami uţsienio šalių moksliniai tyrimai, rekomendacijos, kurios pagrindţia, o kai kuriais atvejais prieštarauja antiagregantų vartojimui, kaip profilaktinei priemonei. Pirmiausia akcentuojama, jog acetilsalicilo rūgštis turi priešuţdegiminį poveikį - slopindamas ciklooksigenazes aktyvumą, o nuolatos vartojama acetilsalicilo rūgštis slopina skrandţio gleivinės apsaugą. Europoje ir JAV atlikti atvejų kontrolės tyrimai parodė, kad virškinimo trakto gleivinės sutrikimai padidina virškinimo trakto kraujavimo riziką nuo dviejų iki keturių kartų [17, 18]. K. Fukushi, K. Tominga (2018) analizavo acetilsalicilo rūgšties poveikį, vartojant maţomis dozėmis, vyresnio amţiaus ţmonėms, dėl galimybės suketi virškinamojo trakto kraujavimą. Atliktų tyrimų rezultatai pateikė išvadas, kad vartojant acetilsalicilo rūgštį maţomis dozėmis, kai yra skrandţio gleivinės paţeidimas, ypatingai po ūminio ţidininio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo, didėja mirtingumo rizika (per vienerius metus) [19].

Pasak „Million Hearts 2022― bendradarbiaujant su įvairiomis organizacijomis, sveikatos institutais, remiantis mokslininkų ataskaitomis, tyrimais pagrįstomis išvadomis, pateikiama strategija (JAV) kur siekiama imtis prevencinių priemonių, konkrečiai dėl širdies ir kraujagyslių ligų maţinimo. Strategijoje didelis dėmesys skiriamas rizikos grupėms, t.y. sergantiems hipertenzija ir ţmonėms nuo 35 iki 64 metų, dėl padidėjusio mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat asmenims kuriems buvo insultas arba infarktas. Pateikiamos išvados ir rekomendacijos, kad minėtoms rizikos grupėms, vartojant acetilsalicilo rūgštį maţomis dozėmis, normalizuojant cholesterolio kiekį, maţinant ţalingus įpročius yra pasiekiama paţanga ir teikiama nauda prevencijos priemonėms dėl širdies ir kraujagyslių ligų sumaţinimo, pagerėjimo [20].

Pasak N. Chi, C. Wen, C. Liu ir kitų bendraautorių (2018) atliktos lyginamosios analizės, kai acetilsalicilo rūgštis taikoma kraujagyslių ligų prevencijai, lyginant su kitu preparatu, klopidogreliu, konkrečiai pacientams, kuriems yra išeminis insultas, nustatyta, kad pacientai, kurie vartojo klopidogrelį mirtingumo rizika išaugo, priešingai nei vartojant acetilsalicilo rūgštį. Tačiau įrodyta, kad esant išeminiam insultui, pastarasis vaistas yra skiriamas profilaktiniam vartojimui, maţomis dozėmis ir sumaţina insulto pasikartojimo riziką [21]. H. Yu, Y. Wei ir kt. (2018) atliktos analizės tyrimo rezultatai įrodo acetilsalicilo rūgšties vartojimo efektyvumą esant širdies ir kraujagyslių ligoms, nes tyrimo metu paaiškėjo, jog pacientams vartojantiems šį vaistą, maţomis dozėmis, pagerėjo širdies veikla, sumaţėjo miokardo infarkto tikimybė [22]. Taip pat M. Kim, B. Bergmark ir kt. (2017) paskelbtoje lyginamojo stebėjimo ataskaitoje, konkrečiai, dėl ankstyvo acetilsalicilo rūgšties vartojimo širdies allografinės vaskulopatijos atveju, pateikė išvadas, kad

vartojama acetilsalicilo rūgštis, maţomis dozėmis, tikslingai sumaţina širdies allografinės vaskulopatijos riziką [23].

Daugelio skirtingų šalių mokslininkai analizavo acetilsalicilo rūgšties, kaip antiagreganto vartojimo poveikį vyresnio amţiaus ţmonėms sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Kai acetilsalicilo rūgštis vyresniame amţiuje vartojamas maţomis dozėmis ir ilgą laiką, sumaţėja širdies ir kraujagyslių lygų rizika, tačiau pradedant vaistą vartoti turi būti atsiţvelgiama į jau esamas ţmonių ligas ir vartojamus medikamentus, dėl galimo poveikio organizmui. Acetilsalicilo rūgštis yra nerekomenduojama periferinių arterijų ligomis sergantiems pacientams [5, 13]. Remiantis uţsienio šalių moksliniais tyrimais, lyginamosiomis analizėmis, taikomomis prevencinėmis priemonėmis, kur analizuojamas acetilsalicilo rūgšties vartojimas maţomis dozėmis, esant širdies ir kraujagyslių ligoms, bei kolorektaliniam vėţiui, kai vaistas vartojimas maţomis dozėmis (JAV 75 – 162 mg) gydymas turi būti tęsiamas neribotą laiką. Dar 2016 metais JAV prevencinių paslaugų grupė (USPSTF) išleido atnaujintas rekomendacijas dėl maţomis dozėmis vartojamos acetilsalicilo rūgšties paskirties - kraujagyslių ligų prevencijai. Rekomendacijos buvo teikiamos remiantis profilaktinio tyrimo analizėmis, kai buvo nustatyta, jog acetilselicilo rūgšties vartojimas maţomis dozėmis sumaţino mirtingumo riziką nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tačiau šio vaisto vartojimas netinkamas esant virškinamojo trakto paţeidimams, nes padidina kraujavimo riziką, kartu ir hemoraginį insultą. Minėta prevencinių paslaugų grupė, taip pat parengė ir B klasės rekomendacijas, dėl acetilsalicilo rūgšties vartojimo maţomis dozėmis pirminėje širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai ţmonėms (50 – 59 m.), kurie serga arba yra galimybė susirgti minėtomis ligomis. Rekomendacijose pateikiama, kad acetilsalicilo rūgštį vartoti reikia kasdien, maţomis dozėmis - 10 metų, o asmenims kuriems virš 60 metų, rekomendacijos teikiamos atsiţvelgiant individualiai ir įvertinant gyvenimo būdą, esamas ligas bei vartojamus medikamentus [24]. Europos kardiologijos draugija nustatė, kad maţų acetilsalicilo rūgšties dozių nauda yra pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų profilaktinis gydymas. Maţos aspirino dozės (75-325 mg) iki 25 proc., sumaţina kardiovaskulinių įvykių riziką pacientams, kuriems gresia širdies ir kraujagyslių ligos, todėl tai yra pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų profilaktinis gydymas [25]. Taip pat remiantis Europos Kardiologų Draugijos pacientų, sergančių ūminiu koronariniu sindromu be ST segmento pakilimo, gydymo gairėmis nustatyta, kad acetilsalicilo rūgštis skiriama visiems pacientams nesant kontraindikacijų, kur pradinė dozė 150 - 300 mg, o ilgalaikis gydymas, kurio dozės yra nuo 75 iki 100 mg. Greta gali būti naudojama dviguba terapija, t.y. acetilsalicilo rūgštis derinyje su kitais antiagregantais ir nesant kontraindikacijų turėtų būti skiriamas iki metų laiko. Taip pat 2012 metais Europos Kardiologų Draugijos, pacientų, sergančių ūmiu miokardo infarktu su ST segmento pakilimu, gydymo gairėse nurodomas acetilsalicilo rūgšties kaip antiagreganto skyrimas 75 – 100 mg dozėmis, dviguba terapija (po perkutaninės koronarinės intervencijos) yra

acetilsalicilo rūgštis ir prasugrelis arba acetilsalicilo rūgštis ir tikagreloras, ar acetilsalicilo rūgštis ir klopidogrelis [14, 25, 26]

Remiantis įvairiais moksliniais tyrimais, apibendrintai galima teigti, jog acetilsalicilo rūgšties, kaip antiagreganto vartojimo profilaktika yra efektyvi sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Acetilsalicilo rūgštis - kraują ir kraujodarą veikiantis vaistas, kuris vartojamas ilgą laiką ir maţomis dozėmis, su gydytojų arba vaistininkų rekomendacijomis, teikia naudos vyresnio amţiaus ţmonėms širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje. Acetilsalicilo rūgštis turi būti vartojama tik su medikų arba vaistininkų rekomendacijomis, nes būtina atsiţvelgti į kiekvieno asmens esamas ligas ir vartojamų vaistų sąveikas.

1.3. Antiagregantų sąveikos su kitais medikamentais, nepageidaujamas poveikis

Acetilsalicilo rūgšties, kaip antiagreganto sąveikos su įvairiais medikamentais ir nepageidaujamas poveikis buvo analizuotas daugelio mokslininkų visame pasaulyje. Kaip ir minėta prieš tai, antiagregantas vartojamas, kaip skausmą malšinantis, karščiavimą maţinantis, bei trombocitų agregaciją slopinantis vaistas [28]. Pabrėţiama, jog antiagregantas greitai pavirsta salicilatu, todėl po vartojamos vidutinės gydomosios vaisto dozės didelė salicilatų koncentracija kraujyje susidaro jau per pusvalandį, o maksimali - maţiau nei per pusantros valandos, daţniausiai acetilsalicilo rūgšties, kaip antiagreganto vartojimas toksiškumo nesukelia, jeigu vartojma iki 150 mg dozė, tačiau viršijant nurodytą normą iki 300 mg galima sukelti lengvą arba net vidutinį toksiškumą, o viršijant 300 mg acetilsalicilo rūgšties dozę galima sukelti sunkią intoksikaciją. Tuo principu visose rekomendacijose pateikiama, kad antiagregantas turi būti vartojamas tokiomis dozėmis ir tokį laiką, kokį paskiria gydytojas, įvertinęs visas esamas aplinkybes [11, 14, 27, 28]. Acetilsalicilo rūgštimi galima apsinuodyti, tačiau dėl lėtinių prieţasčių absorbcija apsinuodijus gali tęstis keletą valandų, o maksimali salicilatų koncentracija kraujyje gali susidaryti tik po paros ar net kelių parų. PSO jau daugiau kaip 30 metų nepageidaujamas reakcijas į vaistą apibūdina, kaip nelauktą ir kenksmingą atsaką į vaistą, kuris buvo vartojamas įprasta doze profilaktikai, ligos diagnostikai ar gydymui, ar siekiant pakeisti ţmogaus fiziologines funkcijas. Atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, kad nuo 0,16 proc. iki 15,7 proc. pacientų yra hospitalizuojama dėl nepageidaujamos reakcijos į vaistą ir šios reakcijos sudaro penktadalį daţniausiai patiriamų mirties prieţasčių ligoninėse, todėl visus vaistus reikia vartoti pagal paskirtį ir paisyti vaistų suderinamumo [29, 30, 31, 32].

Apsinuodijimai antiagregantais gali sukelti didelį pavojų sveikatai, sunkiais atvejais - mirtį. Skiriami trys apsinuodijimo tipai: lengvas, vidutinis ir labai sunkus. Lengvas apsinuodijimas antiagregantais yra tada, kai suvartojama dozė nesiekia 150 mg. Daţniausiai lengvas apsinuodijimas yra nepavojingas, tačiau jį lydį pykinimas, vėmimas, mieguistumas, galvos svaigimas, pilvo skausmas. Tačiau jeigu suvartojama dozė yra dvigubai didesnė, nei galimam lengvam apsinuodijimui, (150 - 300 mg) gali atsirasti vidutinis apsinuodijimas antiagregantais, kurio metu gali pradėti kilti kūno temperatūra, hiperventiliacija, galimas sąmonės aptemimas. Sunkaus apsinuodijimo atveju, kai suvartota 300 - 500 mg acetilsalicilo rūgšties, galimi ryškūs sąmonės sutrikimai, traukuliai, plaučių edema, mirtis [32]. Acetilsalicilo rūgšties perdozavimas buvo viena didelio mirtingumo prieţasčių gripo pandemijos metu XX amţiaus pradţioje, kai medikai norėdami šalinti gripo simptomus skirdavo didelius kiekius acetilsalicilo rūgšties pacientams neţinodami, kad tokios dozės gali būti mirtinos. Šiai dienai apsinuodijimų atvejų maţėja, nes per paskutinį šimtmetį yra sukurta labai daug naujų nesteroidinių vaistų nuo uţdegimo. Įvairūs retrospektyvūs klinikiniai tyrimai parodė, kad maţa acetilsalicilo rūgšties dozė yra siejama su mirtingumo sumaţėjimu, jeigu antiagregantai paskiriami tikslingai [33].

Asmenims kurie vartoja acetilsalicilo rūgštį, kaip antiagregantą arba planuoja vartoti, būtina pasakyti gydytojui arba vaistininkui, jei yra vartojami tokie medikamentai, kaip metotreksatas, kraujo krešėjimą maţinantys vaistai, trombocitų sulipimą slopinantys preparatai ar kraujo krešulius tirpdantys vaistai. Ţemiau patiekiamas paveikslas, kuriame nurodyta, kokie medikamentai gali turėti įtakos gydymui acetilsalicilo rūgštimi (1 paveikslas) [27, 30].

Kaip matyti iš prieš tai pateikto paveikslo (1 pav.) gydymui antiagregantais gali turėti įtakos daug kitų medikamentų. Vartojant antiagregantą kartu su AKF inhibitoriais, maţėja pastarųjų preparatų kraujospūdį maţinantis poveikis. Taip pat jeigu acetilsalicilo rūgštis vartojama kartu su antikoaguliantais, stiprėja kraujo krešėjimo maţinimas, o su heparinu - gali padidėti kraujavimo rizika. Labiausiai akcentuojama, kai asmuo yra po insulto, ar turi širdies ir kraujagyslių ligų. Jeigu acetilsalicilo rūgštis kartu vartojama su kitais nesteroidiniais preparatais nuo uţdegimo, tuo atveju atsiranda didelė rizika paţeisti virškinimo traktą [11, 12, 27, 30]. Antiagregantų sąveikos su kitais vartojamais vaistai gali būti įvairiausios ir taip pat ţalingos, todėl rekomenduojama acetilsalicilo rūgštį, kaip antiagregantą pasirinkti ne savigydos principu, o su gydytojų ar vaistininkų rekomendacijomis atsiţvelgiant į visus faktorius ir ypatingai į vartojamų medikamentų tarpusavio sąveikas. Netikslingas vaisto vartojimas gali turėti nepageidaujamą ir šalutinį poveikį ţmogaus organizmui ir sveikatai. Remiantis moksliniais šaltiniais ir atliktais tyrimais, pateikiama susisteminta informacija, kokie gali būti antiagregantų nepageidaujami poveikiai, reakcijos ir rekomendacijos (2 pav.) [11, 27, 30, 31, 32].

Apibendrinant antiagregantų sąveikas su kitais medikamentais ir nepageidaujamą poveikį galima teigti, jog antiagregantą reikia vartoti tikslingai, kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas, kitu atveju galimas ir apsinuodijimas, taip pat virškinimo trakto sutrikimai. Vartojant arba norint vartoti antiagregantus, būtina imtis specialiųjų atsargumo priemonių ir įvertinti kokiomis ligomis asmuo serga, kokius medikamentus vartoja. Svarbiausia efektyvus tarpusavio medikamentų sąveikavimas, kurį gali nustatyti gydytojas arba vaistininkas. Pacientai negali uţsiimti savigyda ir antiagregantus vartoti savo nuoţiūra, ypatingai antiagregantų negali vartoti vaikai, nėščios moterys, alergijų turintys asmenys, bei pacientai sergantis ligomis, sietinomis su kraujo krešėjimo pokyčiais. Visais atvejais būtina tartis su gydytoju arba vaistininku, siekiant efektyvaus antiagregantų veikimo su maţiausia galima rizika atsirasti nepageidaujamoms reakcijoms.

1.4. Vaistininko indėlis į informacijos pateikimą dėl antiagregantų ir vartojimo

paplitimas

Analizuojant vaistininko indėlio svarbą į informacijos pateikimą, konkrečiai pacientams dėl antiagregantų vartojimo, svarbus akcentas, jog kiekvienas vaistininkas turi gerai išmanyti vaistų farmakologines savybes, veiksmingumą, saugumą, racionalų vartojimą. Vaistininkas aptarnaudamas pacientus vaistinėse privalo reikiamą informaciją dėl vaisto(-ų) vartojimo pateikti profesionaliai. Taip pat paciento ir vaistininko bendradarbiavimas, siekiant efektyvaus rezultato yra būtinas, nes tik esant sklandţiam bendravimui, teikiama vaistininko konsultacija, dėl antiagregantų vartojimo gali duoti rezultatų. Vaistininkas gali įvertinti visas galimas rizikas, esamas paciento ligas, nusiskundimus ir jau vartojamus vaistinius preparatus, jų suderinamumą, todėl sklandi komunikacija būtina iš abiejų šalių [34].

Pacientams, kurie kreipiasi konsultacijos į vaistininkus dėl antiagregantų vartojimo, vaistininkas turi suteikti ir konsultaciją, ir farmacinę paslaugą. Farmacijos specialistai farmacinę paslaugą teikia pagal LR farmacijos įstatymą. Vaistininko teikiama farmacinė paslauga apima visą spektrą veiksnių, t.y. gydytojo išrašytų receptų kontrolę, jų vertinimą, taip pat ir nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą, konsultavimą [35]. Pacientams, kurie kreipiasi į farmacijos specialistus norėdami įsigyti acetilsalicilo rūgšties, vaistininkas privalo suteikti būtiną informaciją ir nurodyti:

 kaip veiksmingai ir saugiai vartoti acetilsalicilo rūgštį;  kokiomis dozėmis vartoti acetilsalicilo rūgštį;

Viena iš svarbiausių vaistininko pareigų yra perspėti pacientą, dėl vaistų sąveikos, t.y. jeigu pacientas ateina į vaistinę įsigyti acetilsalicilo rūgšties, vaistininkas turi informuoti ir perspėti su kokiais medikamentais aspirino vartoti negalima ir kada būtina kreiptis į gydytoją, taip pat jeigu pacientas noriai bendradarbiauja, vaistininko paklaustas turėtų būti sąţiningas ir pasakyti kokiomis ligomis serga, kokių turi nusiskundimų, taip pat kokius vaistus vartoja ir kiek laiko. Ypatingai tai aktualu vyresnio amţiaus pacientams, kurie neretai serga širdies ir kraujagyslių lygomis, ar persirgę insultu, taip pat vyresniame amţiuje kartais įsisavinti informaciją yra sudėtingiau. Acetilsalicilo rūgštis turi būti paskirta gydytojo ir nereikėtų uţsiimti savigyda, todėl jeigu pacientas nusprendţia vaistą naudoti savigydos tikslais, vaistininkas turi ne tik informuoti pacientą, apie tinkamą vartojimą, bet ir įspėti apie savigydos rizikos veiksnius ir kaip jų išvengti, nes acetilsalicilo rūgšties preparatai yra nereceptiniai ir neretai gali būti perkami savigydai [14, 34, 35, 36].

Remiantis jau atliktų tyrimų duomenimis bei įvairiomis rekomendacijomis galima teigti, kad vaistininko suteikiama konsultacija apie vartojamus arba reikiamus vaistus yra labai svarbi, o kylant problemoms dėl vaistų suderinamumo - vaistininkai pacientus nukreipia papildomai konsultacijai pas gydytoją. Neretai pacientai vaistininkams nurodo, kokie vaisto šalutiniai poveikiai pasireiškė arba prisipaţįsta, kad nesilaikė vaisto vartojimo laiko arba dozavimo. Esant minėtoms aplinkybėms, farmacijos specialistas, rekomenduoja pacientams kreiptis į gydytoją, tačiau kartu ir pacientams papildomai paaiškina, paprasčiau ir išsamiau, apie vaistų vartojimo dozes, trukmę ir kaip išvengti vaisto sąveikų. Uţsienio šalių praktika rodo, kad farmacijos specialistų indėlis ir konsultavimas, dėl paciento vartojamų vaistų sąveikos, ţenkliai sumaţina šalutinių poveikių pasireiškimo riziką. Vaistininkai analizuodami ir spręsdami problemas, siejamas su vaistų vartojimu pacientų atţvilgiu, pagerina gydymo efektyvumą ir sumaţina su vaistų vartojimu susijusias problemas [34, 37, 38].

Pasak I. Jamal, F. Amin ir kt. (2015) farmacijos specialistai intensyviai bendradarbiauja su gydytojais, taip stengdamiesi sumaţinti su vaistinių preparatų vartojimu susijusių problemų, tokių kaip vaistų tarpusavio sąveikos, netinkamas vartojimo laikas, dozė, nepageidaujamos reakcijos, vaistų tinkamumas [39]. Moksliniais tyrimais yra pagrįstas kokybiškas, naudingas farmacijos specialistų indėlis į pacientų konsultacijas, teikiamas rekomendacijas, kur vaistininko indėlis nulemia tikimybę sumaţinti nepageidaujamas reakcijas į vartojamus vaistus, kontroliuoti vaistų sąveikas, galiausiai palaikant abipusę komunikaciją išspręsti galimas problemas siejamas su pacientų sveikata. Dauguma esminių problemų dėl vaistų vartojimo gali būti išspręstos su vaistininko pagalba, taip pabrėţiant pagrindinį farmacijos specialistų vaidmenį, konsultuojant pacientus apie nereceptinius vaistinius preparatus, galimas su vaisto vartojimu susijusias problemas ir uţtikrinant saugų ir efektyvų vaistų vartojimą [40].

Lietuvoje, farmacinės rūpybos poţiūriu, bendradarbiavimas tarp farmacijos specialistų ir medikų yra viena iš probleminių sričių, priešingai nei kitose šalyse. Farmacijos specialistų ir medikų bendradarbiavimo būtinumas yra patvirtintas „Geros vaistinių praktikos nuostatuose― [41]. Tyrimais patvirtinta, kad farmacijos specialistai daţniausiai su gydytojais bendradarbiauja, t.y. konsultuojasi dėl aptiktų netikslumų receptuose, o kitose šalyse bendradarbiavimas tarp gydytojų ir vaistininkų vyksta dėl vartojamų vaistų sąveikos, nepageidaujamų poveikių, kokybės vertinimo. Vaistininko bendradarbiavimas su medikais, bei vaistininko komunikacija su pacientais dėl vaistų vartojimo yra efektyvus veiksnys, siekiant identifikuoti problemas, maţinti riziką, išvengti nepageidaujamų reakcijų [36, 37, 40].

Akcentuojant antiagregantų vartojimą, pasak VVKT, acetilsalicilo rūgštis vartojama, kaip kraują ir kraujodarą, trombocitų agresiją slopinantys vaistas, kaip analgetikas ir antipiretikas. Antiagregantai, daţniausiai vartojami vyresniame amţiuje, pacientų jau turinčių įvairių sveikatos problemų, ligų ir vartojančių kitus vaistinius preparatus, todėl vaistininko konsultacija turi būti kokybiška ir svarbiausia paremta farmacinės paslaugos teikimo principais. Pacientams kurie nori įsigyti ir vartoti antiagregantus, bei siekiant išvengti neigiamų pasekmių sveikatai, svarbus vaistininko informavimas ir konsultavimas, bei tinkamų preparatų parinkimas, kurių veikliosios medţiagos nesąveikautų viena su kita. Daugelis antiagregantų yra nereceptiniai vaistai, todėl jų įsigijimas yra laisvai prieinamas vaistinėse, o farmacijos specialistas, pasitelkiant vaistų suderinamumą, gali tikslingai pacientui nustatyti ar reikiama acetilsalicilo rūgštis sąveikaus su jau vartojamais paciento vaistais. Taip pat vaistininkas teikdamas farmacinę paslaugą ir jeigu pacientas linkęs noriai komunikuoti, dėl ko jam reikalingi antiagregantai, gali suteikti rekomendacijas ar tikrai jam reikiami vaistai ir jeigu reikalingi, kokie būtų geriausi pagal esamą paciento situaciją. Vaistininkų teikiama farmacinė paslauga ir konsultacija yra labai svarbi pacientams, nes remiantis VVKT statistiniais duomenimis nuo 2013 iki 2017 metų didėjo daugelio vaistų suvartojimas Baltijos šalyse. Baltijos šalyse suvartojama šiek tiek daugiau nesteroidinių priešuţdegiminių vaistų negu vidutiniškai Europos Sąjungoje. Konkrečiai Lietuvoje 2017 metais, pagal ATC grupes, daugiausiai buvo vartojami: širdies ir kraujagyslių sistemą, nervų sistemą, virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantys vaistai. Taip pat acetilsalicilo rūgtis priklauso kraują ir kraujodarą veikiantiems vaistams (B grupei pagal ATC), kurios vartojimas nuo 2013 - 2017 metų išaugo apie 7 procentus. Statistika rodo, kad auga vaistų suvartojimas, ypatingai acetilsalicilo rūgties, o vaistininkas neretai yra lengviausiai pasiekimas sveikatos prieţiūros specialistas galintis, pacientams suteikti reikiamos informacijos apie vaistinius preparatus [2, 34, 35, 40, 41].

Apibendrinant vaistininkų indėlį į antiagregantų pasirinkimą ir pačios acetilsalicilo rūgšties vartojimo paplitimą, didelis dėmesys skiriamas farmacijos specialistams, kaip konsultantams ir farmacinę paslaugą teikiantiems specialistams. Didėjantis poreikis vartoti antiagregantus yra

sąlygotas vyresniame amţiuje dėl įvairių širdies ir kraujagyslių lygų, todėl farmacijos specialistai gali tinkamai parinkti reikiamus antiagregantus, įvertinę paciento situaciją ir vartojamus vaistus pasinaudojant ţiniomis apie vaistų suderinamumą. Neretai vaistininkas gali nerekomenduoti vartoti antiagregantus ir pacientui pasiūlyti apsilankyti pas gydytoją. Vaistininkų indėlis į vaistų pasirinkimą, naudą pacientui yra analizuotas daugelio mokslininkų, todėl galima teigti, jog vaistininkas neretai būna lengviausiai pasiekiamas sveikatos prieţiūros specialistas iš kurio pacientai gauna reikiamos informacijos ir konsultaciją apie antiagregantų ir kitų medikamentų vartojimą. Vaistininkas komunikuodamas su pacientu gali įvertinti ar pacientui, be gydytojo ţinios tikrai būtina vartoti antiagregantus, nes neretai savigyda neduoda naudos, o padaro neigiamą poveikį ţmogaus organizmui.

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI

Tyrimo objektas: vyresnio amţiaus pacientų, apsilankančių vaistinėje, ţinios apie acetilsalicilo rūgšties kaip antiagreganto vartojimą.

Tyrimo hipotezės:

H1: Acetilsalicilo rūgšties vartojimo pastovumas priklauso nuo to, kaip buvo pasirinkta

vartojimo dozė ir nuo asmens žinojimo kaip vartoti šį vaistą.

Kadangi visų kintamųjų, reikalingų patikrinti hipotezę, reikšmės gali įgauti kelias fiksuotas reikšmes, hipotezės tikrinimui naudojamas daugianarės logistinės regresijos modelis. Regresuojamas kintamasis (Y) yra acetilsalicilo rūgšties vartojimo daţnis: 1 – pastoviai; 2 - kartais; 3 – su pertraukomis. Regresoriai yra acetilsalicilo rūgšties vartojimo pasirinkimo būdas (1 – skyrė gydytojas; 2 – rekomendavo vaistininkas; 3 – pagal paţįstamus / giminaičius) – X1 ir ţinojimas apie

šio vaisto vartojimą (1 – nurodė kaip vartoti gydytojas; 2 – vaistininkas; 3 – neţino) – X2.

H2: Jei acetilsalicilo rūgštį skiria gydytojas, jis nurodo kaip jį vartoti ir įspėja apie

galimus nepageidaujamus poveikius.

Šiai hipotezei patikrinti taip pat naudojama daugianarė logistinė regresinė analizė. kur regresuojamas kintamasis yra acetilsalicilo rūgšties pasirinkimo būdas, o regresoriai – ţinojimas kaip vartoti acetilsalicilo rūgštį – X1 ir vaistininko įspėjimas apie nepageidaujamą šio vaisto poveikį

– X2.

H3: Žinodamas kaip vartoti acetilsalicilo rūgštį, respondentas vartoja jį mažesnėmis

dozėmis.

Šiuo atveju regresuojamas kintamasis yra vartojamos acetilsalicilo rūgšties stiprumas, o regresorius, ţinojimas apie šio vaisto vartojimą.

H4: Vartojamo acetilsalicilo rūgšties stiprumas priklauso nuo ligos, kuria serga

respondentas.

Kad patikrinti šią hipotezę, naudojamas porinis respondentų nurodytų ligų ir vartojamo acetilsalicilo rūgšties stiprumo t-testas.

H5: Mažiau vartojantys vaistų gretutinėms ligoms gydyti ir juos vartojantys rečiau yra

įspėti vaistininko apie galimas vartojamų vaistų tarpusavio sąveikas.

Hipotezei patikrinti naudojama daugianatrė logistinės regresijos analizė. Šiuo atveju regresuojamas kintamasis yra vaistininko įspėjimas apie nepageidaujamą vaistų poveikį, o regresoriai, vaistų, vartojamų gretutinėms ligoms gydyti, skaičius ir jų vartojimo daţnumas.

H6: Vaistininkui informavus apie acetilsalicilo rūgšties vartojimą, pacientas žino kokią šio

Hipotezės tikrinimui naudojamas daugianarės logistinės regresijos modelis.

Magistro baigiamajame darbe buvo naudojamas kiekybinis tyrimo metodas. Tyrimo vykdymo laikas nuo 2018 lapkričio 20 iki 2018 gruodţio 12 dienos. Kiekybinio tyrimo metu, naudotas instrumentas anketa (priedas Nr. 2), tyrimo vykdymui buvo gautas leidimas iš LSMU Bioetikos centro (priedas Nr. 1). Kiekybinis tyrimas buvo vykdomas Rokiškio miesto vaistinėje, apklausiant vyresnio amţiaus pacientus. Tyrimo rezultatai buvo apdoroti naudojant SPSS programą ir MS Excel. Konkreti tyrimo imtis numatyta remiantis imties formule – Schwarze formule [42].

N – populiacijos dydis (Rokiškio mieste 2018 metų pradţioje, vyvesnių nei 65 metų

amţiaus, gyventojų buvo 2888);

p - numatoma įvykio baigties tikimybė, kad nagrinėjamas poţymis pasireikš tiriamoje

populiacijoje (50 proc. populiacijos, ir pasirenkama p=0,5);

q - tikimybė, kad nagrinėjamas poţymis nepasireikš tiriamoje populiacijoje (q=1-p=0,5);

ε - pageidautinas tikslumas, daţniausiai ε=0,05.

Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad reikalingas imties dydis yra n = 339.

Duomenų analizės metodai. Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS for Windows 22.0 (Statistical Package for Social

Sciences). Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse ir grafikuose.

Statistinis duomenų reikšmingumas buvo tiriamas naudojant Chi kvadrato (χ2_{) kriterijų,}

laisvės laipsnių skaičių (lls), bei statistinį reikšmingumą (p) (kai p < 0,05 – reikšmingas, p < 0,01 – labai reikšmingas, p < 0,001 ypatingai reikšmingas ryšys).

Hipotezių tikrinimui buvo naudojamas veiksnių vidurkių skirtumo statistinio reikšmingumo tikrinimo (Stjudento t-testas) metodas ir daugianarės logistinės regresijos metodas.

Porinis t kriterijus pagrįstas tuo, kad dviejų veiksnių, kurių reikšmės pasiskirsčiusios pagal normalųjį dėsnį, skirtumas taip pat yra pasiskirstęs pagal normalųjį dėsnį. Radus kiekvienos veiksnių poros reikšmių skirtumus, gaunama duomenų aibė, kuriai tinka visi hipotezės apie vidurkio lygybę samprotavimai. Palyginus dviejų, viena nuo kitos priklausomų imčių vidurkius pagal porinį t kriterijų, gaunamos tos pačios išvados, kaip ir hipotezės apie stebimų porų rezultatų skirtumų vidurkio lygybę nuliui tikrinimo rezultate.

Daugianarė logistinė regresija naudojama tuomet, kai priklausomas kintamasis gali įgyti kelias diskretines reikšmes, kurios priklauso nuo kelių nepriklausomų kintamųjų (regresorių).

Tuomet daugianarės regresinės analizės rezultatas yra regresuojamo (priklausomo) kintamojo atskirų reikšmių įgijimo tikimybės. Lyginamos kiekvienos regresuojamo kintamojo įgyjamos reikšmės tikimybė su viena iš šių reikšmių. Todėl daugianarės logistinės regresinės analizės matematinį modelį sudaro kelios lygtys. Pasirenkama viena regresuojamo kintamojo kategorija (paprastai tai didţiausia jo reikšmė) ir sudaromi dvinarės logistinės regresijos daliniai modeliai. Bendru atveju dalinio modelio išraiška:

čia: P(y=i) – tikimybės, kad regresuojamas kintamasis y įgys reikšmę lygią i; P(y=max) – tikimybė, kad kintamasis y įgys maksimalią reikšmę;

C0, b1, ..., bn – regresinės lygties koeficientai;

x1, ..., xn – regresoriai.

Priklausomai nuo regresijos lygties koeficientų ţenklų, tikimybė, kad y įgis reikšmę i, didėjant atskiroms regresorių reikšmėms, gali didėti arba maţėti.

3. TYRIMO REZULTATAI

Iš viso tyrime dalyvavo 350 asmenų, iš kurių 64,9 proc. sudarė moterys, o 35,1 proc. – vyrai. Respondentų pasiskirstymas pagal amţių pateiktas 1 pav. Kaip matyti iš paveikslo, pagrindinė dalis respondentų (n=304) buvo iki 84 m.

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių procentais (n=350)

Iš visų tyrime dalyvavusių asmenų acetilsalicilo rūgštį, kaip antikoaguliantą, vartoja 45,4 proc. Pagrindinių prieţasčių, dėl kurių respondentai nevartoja acetilsalicilo rūgšties, pasiskirstymas pateiktas 2 pav.

2 pav. Priežasčių, dėl kurių nevartojama acetilsalicilo rūgštis, vertinimas procentais (n=191)

amžius

Atlikus respondentų vertinimų analizę, galima padaryti išvadą, kad didţiausia respondentų dalis (53,9 proc.) acetilsalicilo rūgšties nevartoja, nes šio preparato gydytojas jiems nėra skyręs, o jie vartoja tik tuos preparatus, kuriuos skiria gydytojas. Likusi respondentų dalis (46,1 proc.) šio vaistinio preparato nenaudoja, nes jie nemano, kad jiems reikalinga jį vartoti arba tiesiog neţino kodėl jo nevartoja.

Vertinant acetilsalicilo rūgšties nevartojimo prieţastis pagal respondentų demografines charakteristikas, nustatytas reikšmingas vertinimų vidurkių skirtumas pagal respondentų amţių (1 lentelė).

1 lentelė. Acetilsalicilo rūgšties nevartojimo priežasčių vertinimų pasiskirstymas pagal respondentų amžių

Kodėl nevartojate acetilsalicilo rūgšties, kaip antikoagulianto? Vartoju tik tai ką

skiria gydytojas, proc.

Nemanau, kad man reikia jį vartoti, proc.

Neţinau, proc. χ 2 _p Amţius 65-74 metai 58,5 20,2 21,3 11,091 0,026 75-84 metai 53,4 19,2 27,4 85 metai ir daugiau 38,5 7,7 53,8

Atlikta respondentų vertinimų analizė leido padaryti išvadą, kad 65-84 metų amţiaus tyrimo dalyviai acetilsalicilo rūgšties kaip antikoagulianto nevartoja dėl to, kad jo jiems neskyrė gydytojas, o 85 metų ir vyresni neţino kodėl nevartoja šio preparato (χ2

=11,091; lls=4; p<0,05). Tyrime siekta išsiaiškinti prieţastis, dėl kurių respondentai pradėjo vartoti acetilsalicilo rūgštį (3 pav.).

3 pav. Acetilsalicio rūgšties vartojimo priežasčių vertinimas procentais (n=159)

Beveik du trečdaliai respondentų (64,2 proc.) acetilsalicilo rūgštį pardėjo vartoti todėl, kad jį paskyrė gydytojas, pagal vaistininko rekomendacijas, vaistą vartoti pradėjo gerokai maţiau - 10,1 proc. apklaustųjų. Likusi dalis, šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis, pacientų, galima teigti, uţsiima savigyda ir acetilsalicilo rūgštį pardėjo vartoti savo nuoţiūra dėl vyresnio amţiaus arba savo paţįsmatų ar giminaičių rekomenduoti. Atlikus duomenų statistinę analizę, reikšmingų acetilsalicilo rūgšties vartojimų prieţasčių vertinimų skirtumų pagal respondentų demografines charakteristikas nenustatyta.

Tyrimu taip pat siekta išsiaiškinti, kokiai indikacijai esant respondentai vartoja acetilsalicilo rūgštį (4 pav.).

4 pav. Indikacijų, kurioms esant respondentai vartoja acetilsalicilo rūgštį, vertinimas procentais (n=159)

Pateikus tris acetilsalicilo rūgšties indikacijas, kurioms esant vartojamas vaistas, respondentų atsakymai pasiskirstė labai panašiai: 34,2 proc. acetilsalicilo rūgštį pradėjo vartoti tombozių profilaktikai, 33,2 proc. - miokardo infarkto profilaktikai ir 32,7 proc. - insulto profilaktikai. Analizuojant vertinimus buvo nustatyta, kad moterys labiau nei vyrai linkusios vartoti acetilsalicilo rūgštį insulto profilaktikai (χ2

=5,663; lls=2; p<0,05).

Taip pat tyrimu siekta išsiaiškinti, kokio stiprumo acetilsalicilo rūgštį, kaip antiagregantą, vartoja respondentai, atsakymų pasiskirstymas pateiktas 5 paveiksle.

5 pav. Vartojamos acetilsalicilo rūgšties stiprumo vertinimas procentais (n=159)

Didţiausia respondentų dalis (35,5 proc.) vartoja 100 mg. acetilsalicilo rūgštį, o vartojantys 150 ir 75 mg vaistą pasiskirstė gana panašiai ir sudaro 40,6 proc. visų apklaustųjų.. Reikalinga paţymėti, kad daugiau nei penktadalis (23,2 proc.) respondentų neţino kokio stiprumo acetilsalicilo rūgštį jie vartoja. Tai rodo ţenklų respondentų nesidomėjimą jų vartojamo vaistinio preparato stiprumu. Tuo tarpu 0,6 proc. pacientų vartoja 500 mg stiprumo acetilsalicilo rūgštį, nors tokia dozė nėra skirta trombocitų agragacijai slopinti ir gali ţenkliai padidėti nepageidaujamo poveikio pasireiškimo riziką.

Vertinant vartojamos acetilsalicilo rūgšties stiprumą, buvo nustatyti reikšmingi vertinimų skirtumai pagal amţių (2 lentelė).

2 lentelė. Vartojamo acetilsalicilo rūgšties stiprumo vertinimų pasiskirstymas pagal respondentų amžių

Kokio stiprumo acetilsalicilo rūgštį, kaip antiagregantą vartojate? 75 mg, proc. 100 mg, proc. 150 mg, proc. 500 mg, proc. Neţinau, proc. χ 2 _p Amţius 65 – 74 metai 24,60 40,00 16,90 1,50 16,90 12,379 0,046 75 – 84 metai 12,70 29,60 29,60 28,20 85 ir daugiau metų 10,50 42,10 21,10 26,30

Iš 2 lentelėje pateiktos vertinimų pasiskirstymų analizės rezultatų galima padaryti išvadą, kad didţioji dalis 85 metų ir vyresnio amţiaus bei 65-74 m. respondentų vartoja 100 mg acetilsalicilo rūgštį (χ2

=12,39; lls=8; p<0,05), po beveik trečdalį 75-84 metų amţiaus asmenų

vartoja 100 mg arba 150 mg acetilsalicilo rūgštį, tačiau dalis tiriamųjų neţino kokio stiprumo vaistą vartoja.

Kitu tyrimo klausimu buvo siekta išsiaiškinti kokiu būdu respondentai pasirinko acetilsalicilo rūgšties, kaip antiagreganto dozę (6 pav.).

6 pav. Acetilsalicilo rūgšties, kaip antiagreganto dozės pasirinkimo būdo vertinimas procentais (n=159)

Dauguma apklaustųjų (85,8 proc.) acetilsalicilo rūgšties dozę pasirinko vadovaudamiesi sveikatos prieţiūros specialistų rekomendacijomis. Ir tik 14,2 proc. nurodė, kad jų vartojamos acetilsalicilo rūgšties dozę jie nusistatė patys, pagal giminaičių ir paţįstamų vartojimą. Taip pat nustatyta, kad acetilsalicilo rūgšties, kaip antiagreganto dozės, pasirinkimo būdo vertinimuose reikšmingų skirtumų pagal respondentų demografines charakteristikas nėra.

Tyrimu taip pat buvo siekta nustatyti, ar respondentai ţino kaip vartoti acetilsalicilo rūgštį (7 pav.). 92,9 proc. respondentų nurodė, kad jie ţino kaip vartoti acetilsalicilo rūgštį, nes jiems paskyrė gydytojas (51 proc.) arba patarė vaistininkas (41,9 proc.). 11 respondentų nurodė, kad jie neţino kaip vartoti acetilsalicilo rūgšties ir dėl to vartoja kaip jiems atrodo. Reikšmingų acetilsalicilo rūgšties vartojimo ţinojimo skirtumų pagal respondentų demografines charakteristikas nenustatyta.

7 pav. Acetilsalicilo rūgšties vartojimo būdo žinojimo vertinimas procentais (n=159)

Tyrimu siekta nustatyti kaip daţnai respondentai vartoja acetilsalicilo rūgštį (8 pav.).

8 pav. Acetilsalicilo rūgšties vartojimo dažnio vertinimas procentais (n=159)

Iš visų tyrime dalyvavusių respondentų, didţiausia dalis (63,9 proc.) acetilsalicilo rūgšį vartoja pastoviai. Su pertraukomis šį vaistinį preparatą vartoja 20,6 prpoc., o kartais – 15,5 proc. respondentų. Analizuojant acetilsalicilo rūgšties vartojimo daţnį pagal demografines charakteristikas, statistiškai reikšmingų vartojimo daţnio vertinimų skirtumų pagal lytį nenustatyta, tačiau nustatyta pagal amţių (3 lentelė).

žinios apie vartojimą

3 lentelė. Acetilsalicilo rūgšties vartojimo dažnio vertinimų pasiskirstymas pagal respondentų amžių

Kaip daţnai vartojate acetilsalicilo rūgštį? Pastoviai, proc. Kartais, proc. Su pertraukomis, proc. χ 2 _p Amţius 65 – 74 metai 36,0 54,2 48,5 7,906 0,047 75 – 84 metai 49,0 29,2 48,5 85 ir daugiau metų 15,0 16,7 3,0

Iš atliktos respondentų vertinimų analizės galima padaryti išvadą, kad pastoviai acetilsalicilo rūgštį daugiausiai vartoja 75-84 metų amţiaus asmenys, o kartais – 65-74 metų amţiaus asmenys (χ2

=7,906; lls=4; p<0,05).

Tyrimu siekta išsiaiškinti ar respondentai informuoja gydytoją, jei savarankiškai pradeda vartoti acetilsalicilo rūgštį (9 pav.).

9 pav. Gydytojo informavimo apie savarankišką acetilsalicilo rūgšties (aspirino) vartojimą verinimas procentais (n=159)

Remiantis respondentų vertinimais, maţiau nei trečdalis (28,4 proc.) paţymėjo, kas jiems savarankiškai pradėjus vartoti acetilsalicilo rūgštį, apie tai jie informavo savo gydytoją. Tuo tarpu 71,6 proc. nemano, kad toks informavimas yra svarbus. Reikšmingų skirtumų respondentų vertinimuose apie gydytojo informavimą pagal demografines charakteristikas nenustatyta.

Tyrimu siekta išsiaiškinti, ar katu su acetilsalicilo rūgštimi respondentai vartoja kitus kraujo krešumą veikiančius vaistus (10 pav.).

10 pav. Kitų kraujo krešumą veikiančių vaistų vartojimo vertinimas procentais (n=159)

Tik 16,8 proc. respondentų nurodė, kad vartodami acetilsalicilo rūgštį jie vartoja dar ir kitus kraujo krešumą veikiančius vaistus. Tuo tarpu 83,2 proc. respondentų nurodė, kad jokių kitų papildomų kraujo krešumą veikiančių vaistų jie nevartoja. Reikšmingų skirtumų vertinant kitų kraujo krešumą veikiančių vaistų vartojimą pagal respondentų demografines charakteristikas nenustatyta.

Tyrimu siekta išsiaiškinti ir gretutines ligas, kuriomis serga respondentai, vartojantys acetilsalicilo rūgštį (11 pav.).

11 pav. Sirgimo gretutinėmis ligomis vertinimas procentais (n=159)

Didţiausia respondentų dalis (51,3 proc.), serga arterine hipertenzija. Tuo tarpu (15,4 proc.) respondentų serga širdies nepakankamumu, o 12,3 proc. – cukriniu diabetu. Maţiausia

gretutinės ligos vartojimas

respondentų dalis (2,6 proc.) serga skrandţio ar dvylikapirštės ţarnos opa. Jokia gretutine liga neserga 8,7 proc. tyrime dalyvavusių respondentų, kurie vartoja acetilsalicilo rūgštį. Analizuojant vertinimus pagal demografines charakteristikas reikšmingų šių vertinimų skirtumų pagal respondentų lytį buvo nustatyta, kad moterys daugiau nei vyrai serga artritu, depresija, hipotiroze, krūtinės angina, nugaros skausmais, podagra, o vyrai daugiau nei moterys serga glaukoma, prostata, išemine širdies liga nemiga ir turi padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje (χ2

=34,973; lls=19; p<0,05). Taip pat buvo nustatyti reikšmingi vertinimų skirtumai pagal respondentų amţių (4 lentelė).

4 lentelė. Sirgimo gretutinėmis ligomis vertinimų pasiskirstymas pagal respondentų amžių

Širdies nepakankamumas

Ne, proc. Taip, proc. χ2

p Amţius 65 – 74 metai 45,2 26,7 8,191 0,008 75 – 84 metai 46,0 46,7 85 ir daugiau metų 8,9 26,7

Inkstų funkcijos sutrikimas

Ne, proc. Taip, proc. χ2

p Amţius 65 – 74 metai 42,7 0 6,442 0,018 75 – 84 metai 46,0 42,7 85 ir daugiau metų 11,3 57,3

Iš respondentų vertinimų pasiskirstymų galima padaryti išvadą, kad 75-84 metų amţiaus respondentai daţniau nei kitų amţiaus grupių respondentai, serga širdies nepakankamumu (χ2_{=8,191; lls=2; p<0,05) ir inkstų funkcijos nepakankamumu (χ}2

=6,442; lls=2; p<0,05).

Tyrimu siekta išsiaiškinti kiek vaistų respondentai vartoja gretutinėms ligoms gydyti (12 pav.). 7,1 proc. respondentų, vartojančių acetilsalicilo rūgštį, nevartoja jokių vaistų gretutinėms ligoms gydyti. O kiti 92,9 proc. asmenų vartoja nuo 1 iki 10 skirtingų vaistų turimoms ligoms gydyti. Reikšmingų skirtumų papildomų vaistų skaičiaus vertinimuose pagal respondentų lytį nenustatyta.

12 pav. Vaistų, vartojamų gretutinėms ligoms gydyti, skaičiaus vertinimas procentais (n=159)

Vartojamų papildomų vaistų skaičiaus vertinimų skirtumai pagal amţių pateikti 5 lentelėje.

5 lentelė. Vaistų, vartojamų gretutinėms ligoms gydyti, skaičiaus vertinimas pagal amžių

Kiek vaistų vartojate gretutinėms ligoms gydyti? Daugiau jokių vaistų nevartoju, proc. 1-3,

proc. 4-6, proc. 7-10, proc. χ

2 _p Amţius 65 – 74 metai 81,8 50,6 26,3 12,5 24,163 0,000 75 – 84 metai 18,2 44,3 50,9 62,5 85 ir daugiau metų 5,1 22,8 25,0

Atlikus vertinimų analizę nustatyta, kad 65-74 metų amţiaus respondentai, vartojantys acetilsalicilo rūgštį, daţniau nei kitų amţiaus grupių respondentai gretutinėms ligoms gydyti vartoja 1-3 vaistus, o 75-84 metų amţiaus respondentai daţniau nei kitų amţiaus grupių respondentai, gretutinių ligų gydymui vartoja daugiau nei 3 vaistus (χ2_{=24,163; lls=6; p<0,001). Daţniausiai, kaip}

papildomus vaistus respondentai vartoja nebivololį, perindoprilį, indapamidą, metoprololį, amlodipiną, atorvastatiną, metforminą ir kitus.

Tyrimu siekta išsiaiškinti, ar respondentai vartoja vaistus nuo skausmo-uţdegimo (13 pav.).

13 pav. Vaistų nuo skausmo-uždegimo vartojimo vertinimas procentais (n=159)

Daugiau kaip du trečdaliai (69,7 proc.) respondentų vartoja vaistus nuo skausmo-uţdegimo, tokius, kaip ibuprofenas, diklofenakas ir kt., tačiau reikšmingo skirtumo pagal lytį ir amţių nenustatyta.

Tyrimu siekta išsiaiškinti vaistų nuo skausmo-uţdegimo vartojimo daţnį (14 pav.).

14 pav. Vaistų nuo skausmo-uždegimo vartojimo dažnio vertinimas procentais (n=111)

Didţiausia respondentų dalis (40,9 proc.) vaistus nuo skausmo-uţdegimo vartoja 1-2 kartus per savaitę, o 28,2 proc. – kasdien. Ši dalis pacientų (69,1 proc.) turi didţiausią riziką virškinamojo trakto pakenkimui. Likęs trečdalis apklaustųjų vaistus nuo skausmo ir uţdegimo kelis kartus per

kitų NVNU vartojimas

mėnesį ar rečiau. Reikšmingų skirtumų vaistų nuo skausmo-uţdegimo vartojimo daţnio vertinimuose pagal respondentų lytį ar amţių nėra.

Tyrimu buvo siekta nustatyti ar vaistininkas įspėja apie respondentų vartojamų vaistų galimas tarpusavio sąveikas (15 pav.).

15 pav. Vaistininko įspėjimo apie galimas vartojamų vaistų tarpusavio sąveikas vertinimas procentais (n=159)

Du trečdaliai respondentų (65,8 proc.) nurodo, kad vaistininkas juos įspėja apie galimas jų vartojamų vaistų tarpusavio sąveikas, tuo tarpu net trečdalis likusių respondentų paţymi, kad vaistininkas apie tokias galimas sąveikas neinformuoja arba tai daro tik kartais. Tai rodo, kad nemaţa dalis farmacijos specialistų turėtų stengtis pagerinti teikiamą konsultaciją pacientui. Reikšmingų informavimo vertinimų skirtumų pagal respondentų demografines charakteristikas nenustatyta.

Tyrimu siekta išsiaiškinti respondentų nuomonę apie tai, ar vaistininkas juos įspėja apie vartojamų vaistų nepageidaujamą poveikį (16 pav.). Beveik du trečdaliai respondentų (63,9 proc.) nurodė, kad vaistininkas juos įspėja apie nepageidaujamą jų vartojamų vaistų poveikį. Tačiau 29 proc. respondentų teigia, kad farmacijos specialistai tai daro tik kartais, o maţiau nei dešimtadalis apklaustųjų visai negauna informacijos apie savo vartojamų vaistų galimas nepageidaujamas reakcijas. Reikšmingų vaistininkų įspėjimo apie neigiamą vaistų poveikį vertinimų skirtumų pagal respondentų demografines charakteristikas nenustatyta.

16 pav. Vaistininkų įspėjimo apie nepageidaujamą respondentų vartojamų vaistų poveikį vertinimas procentais (n=159)

Tyrimu taip pat siekta išsiaiškinti respondentų ţinias, apie tai kokį nepageidaujamą poveikį daţniausiai gali sukelti jų vartojama acetilsalicilo rūgštis (17 pav.).

17 pav. Žinių apie nepageidaujamų acetilsalicilo rūgšties sukeliamų poveikių vertinimas procentais (n=159)

Didţiausia respondentų dalis (29,1 proc.) nurodė, kad neţino ką gali sukelti acetilsalicilo rūgšties vartojimas. Iš nepageidaujamų poveikių 19,7 proc. paţymėjo, kad acetilsalicilo rūgšties vartojimas gali sukelti kraujavimą, 18,3 proc. nurodė virškinamojo trakto opą, o 9,4 proc. – pykinimą. Po 0,5 proc. respondentų nurodė, kad acetilsalicilo rūgšties vartojimas gali sukelti tokius nepageidaujamus poveikius, kaip bronchospazmas, mieguistumas, raumenų silpnumas ir rankų drebėjimą. Galima teigi, kad ši respondentų dalis taip pat neţino kokias nepageidaujamas reakcijas

konsultacija

gali sukelti acetilsalicilo rūgšties vartojimas, nes šių nepageidaujamų poveikių tiriamas vaistnis preparatas sukelti negali.

Tyrimu siekta išsiaiškinti, ar respondentai jaučia nepageidaujamą poveikį, susijusį su acetilsalicilo rūgšties vatojimu (18 pav.).

18 pav. Nepageidaujamo acetilsalicilo rūgšties poveikio respondentams vertinimas procentais (n=159)

Absoliuti respondentų dauguma (92,9 proc.) nurodė, kad jokio nepageidaujamo savo vartojamų vaistų poveikio jie nejaučia. Tik 7,1 proc. respondentų nurodė, kad jie jaučia nepageidaujamą poveikį susijusį su jų vartojamais vaistais. Kaip tokį poveikį respondentai nurodė kartumą burnoje, skrandţio skausmus, pykinimą.

Apibendrinant galima padaryti išvadą, kad respondentai pakankamai gerai informuoti apie acetilsalicilo rūgšties vartojimą, dozes, jo suderinamumą su kitais vaistais bei nepageidaujamą šio vaistinio preparato poveikį. Tokią informaciją jiems daţniausiai suteikia gydytojas ir vaistininkas.

3.1. Hipotezių tikrinimas

H1: Acetilsalicilo rūgšties vartojimo pastovumas priklauso nuo to, kaip buvo pasirinkta

vartojimo dozė ir nuo asmens žinojimo kaip vartoti šį vaistą.

Patikrinus modelio tinkamumą, nustatyta, kad pseudodeterminacijos koeficientai yra didesni uţ 0,2, modelio tikimo didţiausio tikėtinumo santykio chi kvadrato statistikos p reikšmė yra

maţesnė uţ 0,001, o modelio regresoriai yra statistiškai reikšmingi (p<0,05). Modelio lygčių koeficientai ir jų statistinis reikšmingumas pateikiamas 7 lentelėje.

7 lentelė. Hipotezės H1 tikrinimo regresijos lygčių koeficientai ir jų statistinis reikšmingumas

B Std.

paklaida Wald lls p Exp(B)

95% EXP(B) pasikliautinis intervalas) Apatinė riba Viršutinė riba Pastoviai Koeficientas 3,007 0,615 23,934 1 0 X1 -0,685 0,404 2,87 1 0,009 0,504 0,228 1,113 X2 -0,566 0,48 1,391 1 0,023 0,568 0,222 1,454 Kartais Koeficientas -1,83 0,909 4,055 1 0,044 X1 0,474 0,467 1,033 1 0,039 1,607 0,644 4,009 X2 0,306 0,599 0,26 1 0,026 1,357 0,42 4,388

Gauta viena iš regresijos lygčių (1):

Iš regresijos lygties galima padaryti išvadą, kad kuo maţesni X1 (pasirinkimas, kad vaistą

skyrė gydytojas) ir X2 (nurodė, kaip vartoti gydytojas), tuo didesnė tikimybę, kad vaistas yra

vartojamas pastoviai. Tokiu būdu galima teigti, kad acetilsalicilo rūgštis (aspirinas) daţniausiai vartojamas kaip jį skiria gydytojas ir kaip jį vartoti taip pat nurodo gydytojas. Hipotezės H1atmesti negalima

H2: Jei acetilsalicilo rūgštį skiria gydytojas, jis nurodo kaip jį vartoti ir įspėja apie

galimus nepageidaujamus poveikius.

Patikrinus modelio tinkamumą, nustatyta, kad pseudodeterminacijos koeficientai yra didesni uţ 0,2, modelio tikimo didţiausio tikėtinumo santykio chi kvadrato statistikos p reikšmė yra maţesnė uţ 0,001, o modelio regresoriai yra statistiškai reikšmingi (p<0,05). Modelio lygčių koeficientai ir jų statistinis reikšmingumas pateikiamas 8 lentelėje.