Sergančių funkcine dispepsija paplitimo ir rizikos veiksnių tyrimas darbingo amžiaus žmonių grupėje

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA

Miglė Jarašūnaitė VI kursas, 24 grupė

Baigiamasis magistrinis darbas

Sergančių funkcine dispepsija paplitimo ir rizikos veiksnių tyrimas

darbingo amžiaus žmonių grupėje

Darbo vadovė: Asist. Aistė Česnulevičienė Darbo konsultantas: Prof. Leonas Valius

2

TURINYS

3.3. Etikos komiteto leidimas ... 5

4. SANTRUMPOS ... 6

5. SĄVOKOS ... 7

6. ĮVADAS ... 8

7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9

8. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

8.1 Apibrėžimas ... 10

8.2 Etiologija: ištirta ir neištirta dispepsija. ... 10

8.3 Epidemiologija ... 11 8.4 Patofiziologija ... 11 8.5 Diagnostika ... 12 8.6 Gydymas ... 14 9. TYRIMO METODIKA ... 15 10. REZULTATAI ... 16 11. REZULTATŲ APTARIMAS... 21 12. IŠVADOS ... 22 13. LITERATŪROS ŠALTINIAI ... 23 PRIEDAS ... 25

3

1. SANTRAUKA

Miglė Jarašūnaitė

„Sergančių funkcine dispepsija paplitimo ir rizikos veiksnių tyrimas darbingo amžiaus žmonių grupėje“.

Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti funkcinės dispepsijos (FD) paplitimą darbingo amžiaus žmonių grupėje bei rizikos veiksnius, darančius įtaką funkcinės dispepsijos atsiradimui.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti funkcinės dispepsijos ir jos rūšių paplitimą darbingo amžiaus grupėje.

2. Nustatyti kokios lyties, amžiaus, išsilavinimo žmonės dažniau serga funckine dispepsija. 3. Įvertinti kokie rizikos veiksniai turi ryšį su funkcine dispepsija

Metodai ir tyrimo dalyviai: tyrime dalyvavo 254 respondentai, kurių amžius 18 – 65m. Tiriamieji buvo apklausti anoniminiu anketavimo būdu, paaiškinus jiems apklausos tikslą ir gavus sutikimą naudoti gautą informaciją. Duomenys apdoroti ir analizuoti statistinės duomenų ,,SPSS 25“ programos paketu. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, jei p <0,05.

Tyrimo rezultatai

Tyrimo metu buvo apklausta 254 respondentų, kurie pagal amžių pasiskirstė gana tolygiai – apie trečdalis buvo 18-25 m. amžiaus, 15 proc. buvo 26 – 35 m., 16 proc. buvo 36 – 45 m., 19 proc. buvo 46 -55 m., kas penktas respondentas buvo 56 – 65 m. amžiaus.

35 respondentai serga funkcine dispepsija - tai yra 13,8 proc. visų apklaustųjų, iš jų 57 proc. turi distreso pavalgius sindromą (PDS), 26 proc. – epigastriumo skausmo sindromą (EPS), 17 proc. – persidengiančius PDS ir EPS sindromus.

Rizika sirgti funkcine dispepsija auga didėjant amžiui bei esant didesniam kūno masės indeksui (mediana 25,8 (Q3-Q1 - 7,6)).

Rūkymas, greitas maistas, stresas, lytis, alkoholio vartojimas, išsilavinimas atlikus tyrimą nėra rizikos faktoriai, įtakojantys FD atsiradimą.

Išvados

1. Funkcine dispepsija sirgo kas septintas respondentas (13,8 proc.) iš jų daugiau nei pusė (57 proc.) turėjo distreso pavalgius sindromą, viena ketvirtoji (26 proc.) turėjo epigastriumo skausmo sindromą, likusieji persidengiančius sindromus.

2. Lytis neturėjo įtakos susirgti FD. 46 – 55 m. amžiaus grupė dažniausiai serga funkcine dispepsija. Pagal išsilavinimą funkcine dispepsija sergantieji pasiskirstė panašiai, daugiausiai serga aukštesnįjį išsilavinimą turintys asmenys.

3. Nustatytas statiškai reikšmingas ryšys tarp funkcinės dispepsijos ir rizikos veiksnių: vyresnio amžiaus bei padidėjusio KMI.

4

2. SUMMARY

Miglė Jarašūnaitė

Prevalence and Risk Factors of functional dyspepsia in the working-age people group Aim and objectives

To determine the prevalence of functional dyspepsia (FD) in working age peoples group and to evaluate risk factors, which could determine functional dyspepsia.

1. To evaluate the prevalence of functional dyspepsia and its subgroups.

2. To determine the distribution of functional dyspepsia by gender, age group and education. 3. To evaluate if there is significant correlation between FD and most common risk factors

of FD.

Methods The self-assessed anonymous questionnaire was given to people age 18 – 65, there were 254 respondents, who gave their consent to participate. Statistical analysis was carried out by SPSS (Statistical Package for Social Sciences) software. Survey data were calculated with SPSS 25 version and Microsoft Office Excel 2013 software.

Results

We interviewed 254 respondents age differentiated between 18 to 65. The distribution according to age group was: 18-25 years old – 30%, 26 – 35 years old – 15%, 36 – 45 years old 16%, 46 -55 years old 19% 56 – 65 years old – 20%.

35 respondents had functional dyspepsia, it is 13.8% of all respondents from who, 57% had postprandial distress syndrome (PDS), 26% had epigastric pain syndrome (EPS) and 17% overlapped.

Functional dyspepsia does not differ in gender and education.

Risk to have FD grows with older age. Higher body mass index is risk factor (median 25.8 (Q3 – Q1 – 7.6)

Smoking, fast – food, stress, gender, alcohol, education do not correlate as risk factors for functional dyspepsia.

Conclusions

1. One out of seven respondents (13.8%) had functional dyspepsia and more than half of those (57%) had PDS, quarter (26%) had EPS, and the rest had overlapping PDS and EPS 2. Frequency of FD did not differ by gender, 46 – 55 years old group was diagnosed with FD

most often, distribution by level of education was almost even, but people, who had higher than secondary education, had bigger prevalence of FD.

3. There was a correlation between functional dyspepsia and older age and higher body mass index.

5

3. INTERESAI

3.1. Padėka

Labiausiai norėčiau padėkoti savo darbo mokslinei vadovei asistentei Aistei Česnulevičienei už puikias idėjas, pastabas, skirtą savo laiką bei kantrybę.

Taip pat norėčiau padėkoti lektorei Kristinai Jurėnienei už konsultaciją statistiniais klausimais.

3.2. Interesų konfliktas

Interesų konflikto nebuvo

3.3. Etikos komiteto leidimas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras, 2019 – 03 – 13, Nr. BEC – MF – 346

6

4. SANTRUMPOS

FD – funkcinė dispepsija

PDS – distreso pavalgius sindromas EPS – epigastrio skausmo sindromas

FEGDS – fibroezofagogastroduodenoskopija GERL – gastroezofaginio refliukso liga DŽS – dirgliosios žarnos sindromas

NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo KMI – kūno masės indeksas

7

5. SĄVOKOS

Depresija – jausmų, minčių sutrikimas, kuriam būdinga liguistai prislėgta nuotaika, mąstymo tempo sulėtėjimas, iniciatyvos stoka.

Dispepsija – neaiškaus pobūdžio maudimas viršutinėje pilvo dalyje, susijęs su pilnumo jausmu, ankstyvu sotumo jausmu, skausmu ar deginimu.

Fibroezofagogastroduodenoskopija – tyrimas lanksčiu fibroskopu, kurio metu apžiūrima stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna.

Funkcinė dispepsija – viršutinės vidurinės pilvo dalies (epigastriumo) diskomfortas, kuris pasireiškia ankstyvu sotumo jausmu, pilnumu, skausmu ar deginimu bei neturi organinės priežasties, galinčios paaiškinti simptomus.

Gastroezofaginis refliuksas – procesas, kurio metu rūgštus skrandžio turinys, iš skrandžio pakyla į stemplę.

Hematemezis – vėmimas krauju.

Melena – juodos išmatos dėl jose esančių apvirškintų kraujo priemaišų.

Nerimas – tai subjektyvus nemalonus išgyvenimas dažnai apibūdinamas, kaip ateities baimė, kuomet priežastis yra neaiški, neadekvati ar nelogiška.

8

6. ĮVADAS

Funkcinė dispepsija – tai medicininė būklė, reikšmingai paveikianti įprastą kasdieninę veiklą pacientui ir yra apibrėžiama vienu ar daugiau iš išvardintų simptomų: pilnumo jausmas pavalgius, ankstyvas sotumo jausmas, epigastriumo skausmas ir epigastriumo deginimas [1]. Simptomų apibrėžimas išlieka neaiškus ir sudėtingai interpretuojamas tiek pacientų, tiek praktikuojančių gydytojų. Geresni įtraukimo kriterijai atsirado, kai buvo priimtas Romos III apibrėžimas [2].

Funkcinė dispepsija – tai gana plačiai paplitęs sindromas, nuo kurio kenčia 8-20% populiacijos, tačiau tik ketvirtadalis sergančiųjų kreipiasi pagalbos į medikus. FD sukelia nepatogumų kasdieniame gyvenime, taip pat yra ekonomiškai nuostolinga dėl gydymo išlaidų.

FD patofiziologija nėra iki galo išsiaiškinta, gydymas nėra visada veiksmingas, todėl rizikos veiksnių nustatymas ir išvengiamų priežasčių korekcija pacientams, sergantiems funkcine dispepsija, gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę. Šio darbo tikslas: išsiaiškinti funkcinės dispepsijos paplitimą darbingo amžiaus žmonių grupėje bei rizikos veiksnius darančius įtaką funkcinės dispepsijos atsiradimui.

9

7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas:

Išsiaiškinti funkcinės dispepsijos paplitimą darbingo amžiaus žmonių grupėje bei rizikos veiksnius, darančius įtaką funkcinės dispepsijos atsiradimui.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti funkcinės dispepsijos ir jos rūšių paplitimą darbingo amžiaus grupėje.

2. Nustatyti kokios lyties, amžiaus, išsilavinimo žmonės dažniau serga funkcine dispepsija. 3. Įvertinti kokie rizikos veiksniai turi statistiškai reikšmingą ryšį su funkcine dispepsija

10

8. LITERATŪROS APŽVALGA

Bent 20% populiacijos skundžiasi lėtiniais simptomais, kurie galėtų būti priskiriami gastroduodenalinei funkcijai. Dauguma atvejų nerandama jokios organinės patologijos, paaiškinančios juos [1]. Funkciniai gastroduodenaliniai susirgimai yra klasifikuojami į 4 kategorijas: FD, raugėjimo sutrikimai, lėtinis pykinimas ir vėmimas bei atryjimo sindromas.

8.1 Apibrėžimas

Funkcinės dispepsijos (FD) apibrėžimas pagal Roma IV (2016 m.) – vienas ar daugiau simptomų:

 varginantis pilnumo jausmas pavalgius,  ankstyvas sotumo jausmas,

 epigastriumo skausmas ir/ar epigastriumo deginimas.

Taip pat simptomas turi būti varginantis pacientui, tai yra trukdyti kasdienei veiklai. Simptomai turi varginti paskutinius 3 mėnesius, ir jų pradžia mažiausiai prieš 6 mėnesius iki diagnozės. Taip pat nenustatoma jokia organinė, sisteminė ar metabolinė liga, galinti paaiškinti simptomų kilmę.

Funkcinis pykinimas ir vėmimas dabar laikoma kitu susirgimu. FD susideda iš dviejų sindromų – distreso pavalgius sindromo (PDS) ir epigastrinio skausmo sindromo (EPS). PDS apibūdinamas, kaip varginantis pilnumo jausmas pavalgius ar ankstyvas sotumo jausmas bent 3 dienas per savaitę. EPS apibūdinamas, kaip varginantis epigastriumo skausmas ar deginimo jausmas bent 1 dieną per savaitę.

8.2 Etiologija: ištirta ir neištirta dispepsija.

Etiologiškai pacientai, besiskundžiantys dispepsijos simptomais, gali būti suskirstyti į dvi pagrindines kategorijas [3]:

1. Pacientai, kurių simptomus gali sukelti ir paaiškinti organinė, sisteminė ar metabolinė priežastis, kuri gali būti ištirta tradiciniais diagnostikos metodais. Pašalinus priežastį ar jai sumažėjus, dispepsiniai simptomai taip pat pagerėja ar išnyksta (pvz.: peptinės opos,

11 onkologiniai susirgimai, endokrininiai susirgimai ar medikamentų vartojimas). Tokia dispepsija apibrėžiama kaip antrinė dispepsija.

2. Pacientai, kurių simptomams paaiškinti nerandama aiškios priežasties, tiriant įprastomis diagnostinėmis procedūromis ir galimos priežastys atmetamos Tokia dispepsija apibrėžiama kaip funkcinė dispepsija.

FD etiologija yra idiopatinė, žinomi tik riziką didinantys veiksniai, tokie kaip moteriška lytis, vyresnis amžius, aukštesnis socioekonominis statusas ir kiti.

8.3 Epidemiologija

FD paplitimas 8 – 20,4 proc. skirtingose populiacijose [4;5]. Atlikto tyrimo Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje bei Didžiojoje Britanijoje metu buvo išskirta PDS, EPS bei persidengiančių sindromų pasiskirstymas. Labiausiai paplitęs sindromas buvo PDS, kuris pasireiškė 61 proc. iš visų funkcine dispepsija sergančių. EPS atitinkamai 18 proc. bei persidengiantys sindromai – 21 proc. [5].

Paplitimas varijuoja skirtingose populiacijose dėl skirtingo simptomų interpretavimo, diagnostinių kriterijų naudojimo, aplinkos faktorių ir lokalaus organinių ligų paplitimo, tokių kaip opaligė ir skrandžio vėžys. Pacientai, sergantys dispepsija, skundžiasi blogesne gyvenimo kokybe ir patiria emocinį distresą dėl patiriamų simptomų [6]. Taip pat susiduria su ekonomine našta per tiesiogines medicinines išlaidas bei produktyvumo sumažėjimą [7]. Įvairios studijos nustatė skirtingus rizikos faktorius dispepsijai, įskaitant moterišką lytį, vyresnį amžių, aukštesnį socioekonominį statusą, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimą, žemesnį išsilavinimo lygį. Buvo nustatyta, kad aštrus maistas sunkina dispepsijos simptomus [8]. Dietiniai riebalai gali įtakoti dispepsijos simptomus [9]. Rūkymas šiek tiek susijęs su dispepsija, bet kava ir alkoholis neturi įtakos jai atsirasti.

8.4 Patofiziologija

FD patofiziologija tikėtina yra kompleksiška ir multifaktorinė bei nėra visiškai išsiaiškinta. Gastroduodenalinė motorinė ir sensorinė disfunkcija, taip pat gleivinės vientisumas, mažo laipsnio imuninė aktyvacija ir žarnyno – smegenų ašies disreguliacija gali būti susiję [10].

Motorinė ir senorinė disfunkcija:

a) Lėtesnis skrandžio ištuštinimas skirtingose studijose pastebėtas 20-50% sergančiųjų FD [11].

b) Sutrikusi skrandžio akomodacija. Skrandžio akomodacija yra valdoma vazovagalinio reflekso. Kuris yra inicijuojamas maisto nurijimo bei valdomas per nitrerginių nervų

12 aktyvaciją, atpalaiduojančių dugną ir viršutinę skrandžio dalį [12]. Atliktame tyrime sutrikusi skrandžio akomodacija nustatyta 23 proc. tirtųjų, kurie serga FD [13].

c) Skrandžio bei dvylikapirštės padidėjęs jautrumas išsiplėtimui, rūgštims ir kitokiems vidiniams dirgikliams. Barostatiniai skrandžio tyrimai nustatė, kad pacientai, sergantys FD, anksčiau pradeda patirti diskomfortą ir skausmą plečiant priekinę skrandžio dalį [13]. Manoma, kad imuninė aktyvacija turi įtakos FD pasireiškimui. Gleivinės barjeras yra pirminis apsauginis barjeras prieš patogenus ir kenksmingas medžiagas [10].

Aplinkos veiksniai: ūminė infekcija gali sukelti viršutinio virškinamojo trakto simptomus 10-20% susirgusiųjų [10].

Psichosocialiniai faktoriai. Dažnai pastebima asociacija tarp dispepsijos ir psichiatrinių susirgimų, ypač nerimo, depresijos [14]. Meta analizė patvirtino ryšį tarp nerimo, depresijos ir FD [15]. Patiriantys didelį stresą, turėjo didesnę riziką FD pasireiškimui [16]. Pastebėta, kad miego sutrikimai irgi gali turėti įtakos FD pasireiškimui [17].

8.5 Diagnostika

Roma IV kriterijai apibrėžia, kad FD yra sindromas, paveikiantis sergančiojo gyvenimo kokybę [3]. Trys pagrindinės diagnostinės kategorijos yra apibrėžiamos dominuojančiais simptomais. PDS – maisto sukeltais dispepsiniais simptomais (ansktyvas sotumo jausmas, pilnumo jausmas pavalgius), EPS – epigastriumo skausmas arba deginimas nebūtinai pasireiškia po maisto bei PDS ir EPS persidengimas – maisto sukelti dispepsiniai simptomai su epigastriumo skausmu arba deginimu [18].

Renkant medicininę anamnezę ir atliekant fizinį ištyrimą, svarbu atkreipti dėmesį ar nėra aliarmo simptomų (1 lentelė). Jiems esant, tikslinga atlikti fibroezogaduodenoskopiją (FEGDS). Fizinio ištyrimo metu vienintelis radinys gali būti jautrumas epigastriumo srityje, o tai simptomas, kuris gali būti būdingas ne tik FD.

1 lentelė Aliarmo simptomai [19] Aliarmo simptomai

 naujai atsiradusi dispepsija >55m.

 gastrointestinalinis kraujavimas, pvz. melena ar hematemezis  disfagija, ypač progresuojanti ar odinofagija

 nuolatinis vėmimas

 nesiektas svorio netekimas

 šeiminė skrandžio ar stemplės vėžio anamnezė

 apčiuopianas pilvo ar skrandžio darinys ar pilvo adenopatija  nepaaiškinta geležies stokos anemija

13 Diagnostiniai funkcinės dispepsijos kriterijai:

1. Vienas arba daugiau iš šių simptomų:

a. Varginantis pilnumo jausmas pavalgius b. Varginantis ankstyvas sotumo jausmas c. Varginantis epigastriumo skausmas d. Varginantis epigastriumo deginimas IR

2. Nėra struktūrinės ligos galinčios paaiškinti simptomus.

Simptomų trukmė – paskutiniai 3 mėnesiai, simptomų pradžia mažiausiai 6 mėnesiai iki diagnozės nustatymo.

PDS nustatymui pacientas turi jausti varginantį pilnumo jausmą (pakankamai sunkų, kad paveiktų kasdienę veiklą) ir/arba varginantį ankstyvą sotumo jausmą (pakankamai sunkų, kad pacientas nesuvalgytų reguliaraus dydžio porcijos) bent 3 dienas per savaitę ar dažniau. Taip pat neturi būti jokios organinės, sisteminės ar metabolinės ligos, galinčios paaiškinti simptomus.

EPS diagnozuoti pacientas turi jausti varginantį skausmą epigastriumo srityje ir/arba varginantį epigastriumo deginimą bent kartą per savaitę arba dažniau. Taip pat neturi būti jokios organinės, sisteminės ar metabolinės ligos, paaiškinančios simptomus.

Kiti virškinimo simptomai ar sindromai, pvz. gastroezofaginio refliukso liga ar dirgliosios žarnos sindromas gali būti kartu su FD ir neprieštarauja FD diagnozei [3].

14

8.6 Gydymas

Sveikos gyvensenos mokymas, maitinimosi rekomendacijos (dažnesnis maitinimasis, mažesnės porcijos bei vengimas labai riebių produktų) yra dažnai rekomenduojami pacientams, sergantiems FD, tačiau šiems patarimams nėra pakankamai sisteminių studijų. Paprastai patariama vengti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), kavos, alkoholio ir rūkymo. Visgi šioms rekomendacijoms nėra atlikta išsamesnių klinikinių studijų [3].

Meta analizėje nustatyta, kad Helicobacter pylori eradikacija yra dalinai veiksminga tačiau ir po jos gali išlikti simptomai [20]. Vis dėlto ekonominis modelis paremtas meta analizės duomenimis eradikacijos terapiją vertina kaip finansiškai naudingą strategiją, gydant funkcinę dispepsiją [21].

Protonų siurblio inhibitoriai bei H2 receptorių antagonistai yra laikomi efektyviu FD gydymu. Remiantis keliais kontroliuotais tyrimais terapinė nauda lyginant su placebu buvo 10 – 15 proc. Nors persidengianti ar klaidingai diagnozuota GERL negali būti atmesta. PDS simptomams antiacidinis gydymas nebuvo veiksmingas.

Prokinetikai yra plačiai naudojami FD gydymui, tačiau plačių kontroliuotų tyrimų atlikta yra nedaug.

Antidepresantai yra dažnai vartojami kaip antro pasirinkimo vaistai. Sisteminė apžvalga [22] kelia prielaidą, kad psichotropinė vaistų terapija FD sergantiems pacientams reikšmingai pagerina simptomus lyginant su placebu, tačiau daugumą tyrimų buvo maži ir prastos kokybės.

15

9. TYRIMO METODIKA

Tyrimo metu buvo prašoma užpildyti anketą, kurtą pagal Roma IV kriterijus, bei dažniausiai pasitaikančius rizikos faktorius (1 priedas).

Anketos klausimyną sudarė 31 klausimas. Buvo vertinami respondentų demografiniai duomenys, dispepsijos simptomai pagal Roma IV klausimyną, taip pat kiti virškinimo sutrikimai, kaip dažnai patiriami simptomai bei jų trukmė, ar yra atlikta fibroezofagogastroduodenoskopija, ar joje rasti pakitimai, bei ar nesergama kitomis virškinamojo trakto ligomis. Klausimyne buvo vertinami literatūroje nurodomi rizikos veiksniai: rūkymas, maitinimosi pobūdis, alkoholio vartojimas, fizinis aktyvumas, stresas.

Funkcinė dispepsija buvo nustatyta pacientams, patiriantiems skausmo ar rėmens simptomus bent kartą per savaitę ir dažniau, arba patiriantiems pilnumo jausmą pavalgius, arba ankstyvą sotumą kelis kartus per savaitę ar dažniau, simptomų trukmė mažiausiai 3 mėnesiai, taip pat nesergama kita

virškinamojo trakto liga bei atlikta fibroezofagogastroduodenoskopija ir nerasta pakitimų. Funkcinės dispepsijos tipai buvo atskirti pagal patiriamus simptomus. PDS nustatyta pacientams, patiriantiems pilnumo jausmą pavalgius, arba ankstyvą sotumą kelis kartus per savaitę ar dažniau. EPS – pacientams, patiriantiems skausmo ar rėmens simptomus bent kartą per savaitę ir dažniau. Persidengiantys PDS ir EPS, pacientams patiriantiems bent po vieną simptomų iš FD tipų.

Duomenys apskaičiuoti naudojantis SPSS (Statistical Package for Social Sciences) programine įranga, kuri yra patogi apdorojant surinktą informaciją, pritaikyta darbui su duomenimis, jų analizei, ryšių nustatymui. Apklausos metu gauti duomenys apdoroti SPSS 25 versijos paketu ir Microsoft Office Excel 2013 programa.

Potencialių rizikos veiksnių sąsajos su FD apskaičiuotos, taikant požymių homogeniškumo kriterijų (χ2) bei Mano- Vitnio kriterijus. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, jei p <0,05.

Duomenų analizės pateikimas: analizė atlikta raštiškai. Naudotas surinktų duomenų vaizdavimo būdas – diagramos, lentelės.

16

10. REZULTATAI

Tyrimo metu buvo apklausta 254 respondentų, kurie pagal amžių pasiskirstė gana tolygiai – beveik trečdalis buvo 18-25 m. amžiaus, 15 proc. buvo 26 – 35 m., 16 proc. buvo 36 – 45 m., 19 proc. buvo 46 -55 m., kas penktas respondentas buvo 56 – 65 m. amžiaus (3 paveikslas). Du trečdaliai respondentų buvo moterys, likusieji – vyrai (4 paveikslas). Pagal išsilavinimą respondentai pasiskirstė netolygiai, daugiausiai respondentų 40 proc. turi vidurinį išsilavinimą, kas penktas respondentas turi aukštesnįjį išsilavinimą, kiek daugiau nei kas trečias turi aukštąjį išsilavinimą, taip pat 4 proc. respodentų turi pagrindinį išsilavinimą (5 paveikslas).

3 pav. Respondentų demografinis rodiklis: amžius

4 pav. Respondentų demografinis rodiklis: lytis

30% 15% 16% 19% 20%

Amžiaus grupė %

Lytis %

17 5 pav. Respondentų demografinis rodiklis: išsilavinimas

Tyrimo metu respondentų buvo prašoma atsakyti į klausimyną, sukurtą pagal Roma IV kriterijus. Išanalizavus atsakymus, gauta, kad 35 respondentai serga FD - tai yra 13,8 proc. visų apklaustųjų, iš jų 57 proc. turi PDS sindromą, 26 proc. – EPS sindromą, 17 proc. – persidengiančius PDS ir EPS sindromus (6 paveikslas).

6 pav. FD sindromai 4% 40% 21% 35%

Išsilavinimas %

FD sindromai %

18 FD paplitimas lyties atžvilgiu nesiskyrė (2 lentelė), tiek moterų, tiek vyrų sergančių buvo po 13,8%.

2 lentelė FD paplitimas pagal lytį

Su amžiumi FD paplitimas didėja (7 paveikslas). 18-25 m. amžiaus grupėje 5,2 proc. sergančiųjų, 26-35 m. ir 56-65 m. amžiaus grupėse 13,5proc., 36-45 m. amžiaus grupėje – 17,1 proc. bei daugiausiai sergančių 46-55 m. amžiaus grupėje. Lyginant 46-55 m. amžiaus grupę su 18-25 m. amžiaus grupe, rastas statistiškai reikšmingas pokytis, p<0,05

7 pav. FD paplitimas amžiaus grupėse (*p<0,05 lyginant su pirma amžiaus grupe)

Statistiškai reikšmingo skirtumo pagal išsilavinimą nebuvo nustatyta (3 lentelė). Iš pagrindinį išsilavinimą turinčių 11,1 proc serga FD, vidurinį – 13,7 proc., aukštesnįjį 18,9 proc., aukštąjį – 11,1 proc. 5,19% 13,51% 17,07% 25,53% 13,46% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% 18-25 26-35 36-45 46-55 56-65 Lytis Funkcinė dispepsija

Mot. Vyr. Iš viso

Taipa _{% N}b _Taipa _{% N}b _Taipa _{% N}b

23 13,8 167 12 13,8 87 35 13,8 254

a_{Taip – skaičius žmonių su FD simptomais} b_{N – visi dalyvavę tyrime}

19 3 lentelė FD paplitimas pagal išsilavinimą

Išsilavinimas

Funkcinė dispepsija

Pagrindinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis Iš viso

Taipa _{% N}b _Taipa _{% N}b _Taipa _{% N}b _Taipa _{% N}b _Taipa _{% N}b

1 11,1 9 14 13,7 102 10 18,9 53 10 11,1 90 35 13,8 254

a_{Taip – skaičius žmonių su FD simptomais} b_{N – visi dalyvavę tyrime}

p>0,05

FD sergančių kūno masės indekso (KMI) mediana yra 25,8 (Q3-Q1 - 7,6), o FD nesergančių mediana yra 24,2 (Q3-Q1 – 6,6), remiantis tyrimo duomenimis galime teigti, kad FD sergančių ir nesergančių KMI statistiškai reikšmingai skiriasi (p=0,048) (8 paveikslas).

8 pav. KMI lyginant sergančių ir nesergančių FD grupes

Apskaičiuotas potencialių funcinės dispepsijos rizikos veiksnių (rūkymo, alkoholio vartojimo, greito maisto vartojimo, streso) dažnis tarp pacientų sergančių ir nesergančių FD.

Potencialių rizikos veiksnių sąsajos su FD apskaičiuotos, taikant požymių homogeniškumo kriterijų (χ2). Greito maisto vartojimas, rūkymas, fizinis aktyvumas, stresas statistiškai reikšmingos įtakos FD išsivystymui neturėjo (p>0,05) (4 lentelė).

20 4 lentelė FD rizikos veiksnių (rūkymo, alkoholio vartojimo, greito maisto vartojimo, streso) dažnis

tarp pacientų sergančių FD ir nesergančių Greito maisto vartojimas

F un kc in ė di sp ep si ja

Taip Ne Iš viso

Taipa _{% N}b _Taipa _{% N}b _Taipa _{% N}b

18 12,2 147 17 15,9 107 35 13,8 254

Rūkymas

Taip. Ne Iš viso

Taipa _{% N}b _Taipa _{% N}b _Taipa _{% N}b

9 13,4 67 26 13,9 187 35 13,8 254

Fizinis aktyvumas

Taip Ne Iš viso

Taipa _{% N}b _Taipa _{% N}b _Taipa _{% N}b

21 12,1 173 14 17,3 81 35 13,8 254

Stresas

Taip Ne Iš viso

Taipa _{% N}b _Taipa _{% N}b _Taipa _{% N}b

24 12,9 186 11 16,2 68 35 13,8 254

a_{Taip – skaičius žmonių su FD simptomais} b_{N – visi dalyvavę tyrime}

p>0,05

Potencialaus rizikos veiksnio sąsajos su FD apskaičiuotos, taikant požymių homogeniškumo kriterijų (χ2). FD sergantys pacientai statistiškai reikšmingai mažiau vartoja alkoholį (p<0,05) (5 lentelė).

5 lentelė FD rizikos veiksnio alkoholio vartojimo dažnis tarp pacientų sergančių FD ir nesergančių

Alkoholio vartojimas Funkcinė

dispepsija

Taip Ne Iš viso

Taipa _{% N}b _Taipa _{% N}b _Taipa _{% N}b

19 10,7 178 16 21,1 76 35 13,8 254

a_{Taip – skaičius žmonių su FD simptomais} b_{N – visi dalyvavę tyrime}

p=0,028 χ2= 4,83

21

11. REZULTATŲ APTARIMAS

Šio tyrimo metu, atliekant apklausą, buvo tiriamas funkcinės dispepsijos paplitimas bei rizikos veiksniai, galintys turėti įtakos atsiradimui darbingo amžiaus žmonių grupėje.

Internetu atliktos užsienio šalių (JAV, Kanados ir JK) apklausos metu [5] nustatytas funkcinės dispepsijos paplitimas JAV – 12 proc., Kanadoje – 8 proc. ir JK 8 proc. Funkcinės dispepsijos kategorijų pasiskirstymas sergančiuose buvo: PDS – 61 proc. , EPS – 18 proc. bei persidengiančių – 21 proc.

Švedijoje atlikto tyrimo metu FD paplitimas buvo 15,7 proc. [23]. Kroatijoje atlikto tyrimo metu FD paplitimas buvo 16,56 proc. [24].

Mūsų tyrimo metu gautas panašus paplitimas FD 13,8 proc. visų apklaustųjų, iš jų 57 proc. turi PDS sindromą, 26 proc. – EPS sindromą, 17 proc. – persidengiančius PDS ir EPS sindromus. Taigi mūsų gauti duomenys, parodo panašų FD paplitimo dažnį.

Kroatijoje atlikto tyrimo metu nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo FD paplitime pagal lytį. Visgi paplitimas didėjo su amžiumi, 20 – 34 metų grupėje sirgo 9,6 proc., 35 – 49 m. grupėje 16,9 proc. ir daugiausiai sirgo 50 – 69 m. grupėje 22,3 proc. Mūsų tyrime taip pat nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo pagal lytį bei panašiai paplitimas didėjo su amžiumi: 18-25 m. amžiaus grupėje 5,2 proc. sergančiųjų, 26-35 m. ir 56-65 m. amžiaus grupėse 13,5proc., 36-45 m. amžiaus grupėje – 17,1 proc.

To pačio tyrimo metu buvo nustatyti rizikos faktoriai dispepsijai, kurie buvo amžius ir padidėjęs KMI: vidurkis 26,44 ± 4,50, mūsų gauta mediana 25,8 (Q3-Q1 - 7,6). Taigi mūsų gauti rezultatai panašūs.

Pietų Korėjoje atlikto tyrimo [25] metu buvo rasti reikšmingi skirtumai tarp sergančių ir nesergančių FD pagal amžių, KMI, fizinio aktyvumo reguliarumą, rūkymą, alkoholio vartojimą. Mūsų tyrimo metu skirtumai buvo rasti tik pagal amžių ir KMI. Taip galėjo nutikti, nes tiriamoji imtis buvo per maža nustatyti skirtumams.

Tyrimo metu buvo gauta, kad statistiškai reikšmingai mažiau alkoholio vartoja asmenys, sergantys FD, galime daryti prielaidą, kad varginantys dispepsijos simptomai paskatina atsisakyti alkoholio, nes jis daro neigiamą įtaką simptomams.

22

12. IŠVADOS

1. Funkcine dispepsija sirgo kas septintas respondentas (13,8 proc.), iš jų daugiau nei pusė (57 proc.) turėjo distreso pavalgius sindromą, viena ketvirtoji (26 proc.) turėjo epigastriumo skausmo sindromą, likusieji persidengiančius sindromus.

2. Lytis neturėjo įtakos susirgti FD. 46 – 55 m. amžiaus grupė dažniausiai serga funkcine dispepsija. Pagal išsilavinimą funkcine dispepsija sergantieji pasiskirstė panašiai, daugiausiai serga aukštesnįjį išsilavinimą turintys asmenys.

3. Nustatytas statiškai reikšmingas ryšys tarp funkcinės dispepsijos ir rizikos veiksnių: vyresnio amžiaus bei padidėjusio KMI.

23

13. LITERATŪROS ŠALTINIAI

1. Tack J, Talley NJ, Camilleri M, Holtmann G, Hu P, Malagelada JR et al. Functional gastroduodenal disorders. Gastroenterology 2006; 130: 1466 – 1479.

2. Stanghellini V, Cogliandro. Review article: adherence to Rome criteria in therapeutic trials in functional dyspepsia. Aliment Pharmacoal Ther 2014; 40: 435 – 466.

3. Stanghellini V, Chan FK, Hasler WL, MalageladaJR, Suzuki H, Tack J, et al. Gastroduodenal disorder. Gastroenterology 2016; 150: 1380 – 1392.

4. Kim SE, Park HK, Kim N, Joo YE, Baik GH, Shin JEet al Prevalence and risk factors of functional dyspepsia: a nationwide multicenter prospective study in Korea , J Clin Gastroenterol 2014, 48: e12 – e 18.

5. Aziz I, Palsson OS, Törnblom H, Sperber AD, Whitehead WE, Simrén M. Epidemiology, clinical characteristics, and associations for symptom-based Rome IV functional dyspepsia in adults in the USA, Canada, and the UK: a cross-sectional population-based study, The Lancet Gastroenterology & Hepatology, 2018; 3: 252-262

6. Filipović BF, Randjelovic T, Tatjana I, Markovic O, Milovanović B, Kovacevic N et al. Anxiety, personality traits and quality of life in functional dyspepsia‐suffering patients European Journal of Internal Medicine 2013 24: 83-86

7. Moghimi-Dehkordi B, Vahedi M, Mansoori BK Kasaeian A, Safaee A, Habibi Met al. Economic burden of gastro-oesophageal reflux disease and dyspepsia: A community-based study Arab Journal of Gastroenterology 2011 12: 86-89

8. Mahadeva S, Yadav H, Rampal S Everett SM, Goh KL. Ethnic variation, epidemiological factors and quality of life impairment associated with dyspepsia in urban Malaysia Aliment Pharmacol Ther 31, 1141–1151

9. Duncanson KR, Talley NJ, Walker MM, Burrows TL. Food and functional dyspepsia: a systematic review 2018 31: 390 - 407

10. Vanheel H, Farré R. Changes in gastrointestinal tract function and structure in functional dyspepsia.Nat Rev Gastroenterol Hepatol. 2013 Mar;10(3):142-9

11. Darnelli G, Caenepeel P, Geypens B, Janssens J, Tack J.Symptoms associated with impaired gastric emptying of solids and liquids in functional dyspepsia. Am J gastroenterol 2003; 98:783-788

12. Salet GA, Samsom M, Rooelofs JM, Henegou... G P van Berge, A Smout, L Akkermans. Responses to gastric distension in functional dyspepsia. Gut 1998; 42:823-829

24 13. Vanheel H, carbone F, Valvekens L Simren M, Tornblom H, Vanuytsel T et al. Pathophysiological abnormalities in functional dyspepsia subgroups accordind to the Rome III criteria, The Am J of Gastroenterology 2017 Jan;112(1):132-140

14. Gathaiya N, Locke GR 3rd, Camilleri M, Schleck CD, Zinsmeister AR, Talley NJ. Novel associations with dyspepsia: a community-based study of familial aggregation, sleep dysfunction and somatization. NeurogastroenterolMotil 2009;21:922_e69.

15. Henningsen P, Zimmermann T, Sattel H. Medically unexplained physical symptoms, anxiety, and depression: a meta-analytic review. Psychosom Med 2003; 65:528–533. 16. Younghyeon N., Soon-Chan K, Yong-Jin L, Eun-Chul J, Seung –Hwan A Relationship

between jon stress and functional dyspepsia in display manufacturing sector workers: a cross sectional study.Annals of Occupational and Environmental Medicine 2018; 30:62 17. Li Y, Gong Y, Li Y, He D, Wu Y, Wang H, Cong X et al. Sleep disturbance and

psychological distress are associated with functional dyspepsia based on Rome III criteria. BMC Psychiatry. 2018 May 18;18(1):133

18. Carbone, F., Vandenberghe, A., Holvoet, T., Vanuytsel, T. & Tack, J. The impact of Rome IV criteria on functional dyspepsia subgroups in secondary care. Gastroenterology2017 152, S304

19. Talley NJ and Ford AC(2015) Functional Dyspepsia. New England Journal of Medicine, 2015 373 (19). pp. 1853-1863. ISSN 1533-4406

20. Moayyedi P, Soo S, Deeks J, et al. Eradication of Helicobacter pylori for nonulcer dyspepsia. Cochrane Database Syst Rev 2006; 2: CD002096 [Withdrawn: Cochrane Database Syst Rev 2011 February

21. Moayyedi P, Soo S, Deeks JJ, et al. Systematic review and economic evaluation of Helicobacter pylori eradication treatment for non-ulcer dyspepsia. BMJ 2000; 321: 659-64.

22. Koloski NA, Jones M, Talley NJ. Investigating the directionality of the brain_gut mechanism in functional gastrointestinal disorders. Gut 2012;61:1776–1777.

23. Aro P, Talley N J, Ronkainen J, Storskrubb T, Vieth M, Johanson SE et al Anxiety is associated with uninvestigated and functional dyspepsia (Rome III criteria) in a Swedish population – based study. Gastroenterology 2009; 137: 94-100

24. Ebling B, Jurcic D, MajstorovicBarac K, Bilic A, Bajic I, Martinac M et al Influence of various factors on functional dyspepsia Wien KlinWochenshr 2016; 128:34-41

25. Younghyeon N, Soon-Cham K, Yong-Jin L, Eun-Chul J irSeung-hwan A, Relationship between job stress and functional dyspepsia in display manufacturing sector workers: a cross-sectional study Annals of Occupational and Enviromental Medicine 2018 30:62

25

PRIEDAS

1 priedas Pacientų apklausos anketa

Gerb. Respondente,

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos fakulteto studentė Miglė Jarašūnaitėmagistrinio darbo rengimo metu atlieka tyrimą, skirtą: Išsiaiškinti funkcinės dispepsijos paplitimą darbingo amžiaus žmonių grupėje bei rizikos veiksnius darančius įtaką funkcinės dispepsijos atsiradimui.Tiriamųjų atranka atsitiktinė. Tyrimo dalyviai - 18-65 metų amžiaus asmenys. Apklausa gali sukelti tik mažus nepatogumus, susijusius su sugaištu laiku. Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketa yra anoniminė. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas.

Prašome pažymėti tuos atsakymus, kurie geriausiai atitinka Jūsų nuomonę, arba įrašant kitus duomenis. 1) Jūsų lytis: a) Vyras b) Moteris 2) Jūsų amžius: a) 18-25 m. b) 26-35 m. c) 36-45 m. d) 46-55 m. e) 56-65 m. f) 65 m. ir daugiau 3) Jūsų išsilavinimas a) Pradinis b) Pagrindinis c) Vidurinis d) Aukštesnysis e) Aukštasis 4) Kokie Jūsų dažniausi nusiskundimai? (gali būti keli atsakymai) a) skausmas epigastrio srityje („duobutėje“

centre po šonkaulių lanku b) ansktyvas sotumo jausmas

c) deginimo jausmas epigastriume (rėmuo) d) pykinimas

e) pilnumo jausmas pavalgius f) pilvo pūtimas

g) vėmimas

h) kita (įrašykite)___________________ 5) Kaip dažnai juos jaučiate?

a) kasdien

b) kelis kartus per savaitę c) kartą per savaitę

d) kita

(įrašykite)_______________________ 6) Kaip ilgai jus vargina minėti nusiskundimai?

a) savaitė b) mėnuo c) 3 mėnesiai d) pusė metų e) metai f) kita (įrašykite) _______________________

26 7) Ar jums yra atlikta FEGDS (fibroezofagogastroduodenoskopija, „ryta žarna“)

a) taip (parašykite pakitimus, jei tokiųbuvo)___________________________________________ b) ne

8) Ar jums yra diagnozuota funkcinė dispepsija? a) taip

b) ne c) nežinau

9)Ar jums yra diagnozuota kokia nors kita virškinamojo trakto liga? a) Ne

b) Taip (parašykite kokia)_________________________________ 10) Kaip dažniausiai maitinatės?

a) Namie gamintu maistu, pagal sveikos mitybos patarimus b) Namie gamintu maistu (tradicinis)

c) Maitinimo įstaigose (valgyklose, McDonald, kebabinėse) d) Maitinimo įstaigose (restoranai)

e) Valgau daug pusgaminių (dešrelės, konservai, sriubos iš pakelio ir pan.) f) Dažniausiai valgau sumuštinius

11) Ar valgote greitą maistą (maistas, kuris yra jau paruoštas ir greitai pateikiamas)? a) Taip

b) Ne (pereikite prie 16 klausimo)

12) Kaip dažnai valgote greitą maistą? a) Kiekvieną dieną

b) Kelis kartus per savaitę

c) Kartą per savaitę

d) Kartą per mėnesį ir rečiau 13) Ar maitinatės greito maisto restoranuose?

a) Taip b) Ne

14) Ar jaučiate greito maisto vartojimo pasekmes virškinamajam traktui? a) Taip (parašykite kokias)_____________________________________________ b) Ne

15) Kokiu paros metu vartojate greitą maistą? a) Ryte

b) Dienos metu c) Vakare

16) Ar rūkote? a) Taip

b) Ne (pereikite prie 19 klausimo) 17) Kaip dažnai rūkote? a) Kasdien

b) 2-3 kartus per savaitę c) Kartą į savaitę

d) Tik per šventes

18) Kiek vidutiniškai cigarečių surūkote per parą? (parašyti)_____________ 19) Ar seniau rūkėte?

a) Taip b) Ne

27 20) Koks jūsų svoris? ____________

21) Koks jūsų ūgis? ______________ 22)Ar vartojate alkoholį?

a) Taip

b) Ne (pereikite prie 25 klausimo)

23) Kokius alkoholinius gėrimus dažniausiai vartojate? a) Silpnieji (alus, vynas, šampanas, sidras)

b) Stiprieji (brendis, viskis, degtinė)

c) Kokteiliai d) Įvairūs 24) Kaip dažnai vartojate alkoholį?

a) Kasdien

b) Kelis kartus per savaitę c) Kartą per savaitę d) Kelis kartus per mėnesį

e) Kartą per mėnesį

f) Kelis kartus per pusę metų g) Kartą per pusę metų

h) Rečiau nei kartą per pusę metų 25) Ar esate fiziškai aktyvus?

a) Taip

b) Ne (pereikite prie 29 klausimo) 26) Kaip dažnai sportuojate? a) kasdien

b) 1-2 kartus per savaitę c) 3-4 kartus per savaitę d) 5-6 kartus per savaitę e) Kelis kartus per mėnesį

27) Kada sportuojate? a) Iš ryto

b) Dieną c) Vakare

28) Ar jaučiate kokią nors įtaką virškinamajam traktui po fizinio krūvio? a) Taip (parašykite kokią)________________________________________

b) Ne

29) Ar jaučiate stresą? a) Taip

b) Ne

30) Kaip dažnai jaučiate stresą? a) kartą per mėnesį

b) kelis kartus per mėnesį c) kartą per savaitę d) 2-3 kartus per savaitę e) kasdien

31) Ar pastebėjote virškinimo sutrikimų streso metu? a) Taip