KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
Visuomenės sveikatos fakultetas
Profilaktinės medicinos katedra
Jolita Lapėnienė
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIS
MOKYKLOJE IR VISUOMENĖS SVEIKATOS
SPECIALISTŲ DARBO MODELIO TOBULINIMAS
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinis vadovas
doc.dr.Linas Šumskas
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIS MOKYKLOJE IR VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTO DARBO MODELIO TOBULINIMAS
Jolita Lapėnienė
Mokslinis vadovas doc. dr. Linas Šumskas
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra, Kaunas; 2009.
Darbo tikslas: Įvertinti sveikatos priežiūros paslaugas Jurbarko rajono mokyklose mokytojų ir
visuomenės sveikatos specialistų požiūriu. Uždaviniai.1.Įvertinti mokytojų požiūrį į moksleivių sveikatą ir teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas mokykloje. 2. Įvertinti mokyklų visuomenės sveikatos specialistų nuomonę apie sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo problemas. 3. Palyginti sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą Jurbarko rajono miesto ir kaimo vietovių bendrojo lavinimo mokyklose.
Metodika. Jurbarko rajono bendrojo lavinimo mokyklose atlikta anketinė mokytojų apklausa.
Išdalinta 600 anketų. Anketas grąžino 360 respondentų (60,0 proc.). Buvo vertinamas mokytojų požiūris į sveikatos priežiūros paslaugų poreikį mokykloje ir visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veiklą. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų nuomonės tyrimui panaudotas kokybinis tikslinių grupių apklausos metodas. Kiekybinio tyrimo duomenys apdoroti panaudojant specializuotą duomenų tvarkymo ir statistinės analizės paketą SPSS 16.0.
Rezultatai. 70,2 proc. miesto ir 47,0 proc. kaimo mokytojų mokinių sveikatą vertino
patenkinamai. Atitinkamai 78,1 ir 56,9 proc. mokytojų mano, kad mokinių sveikata blogėja. Tik šiek tiek visuomenės sveikatos specialisto funkcijas žino 55,3 proc. miesto ir 65,3 proc. kaimo mokytojų. 9,0 proc. mokytojų nežino specialisto funkcijų. 42,6 proc. kaimo mokytojų vertina sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą mokykloje kaip nepakankamą. 89,0 proc.mokytojų visas sveikatos priežiūros specialistų funkcijas laiko svarbiomis. Svarbiausiomis priežastimis, trukdančiomis specialistui dirbti, mokytojai įvardino nepakankamą darbo laiko trukmę mokykloje(63,4 proc.), nepakankamą materialinę bazę (57,8 proc.), menką visuomenės sveikatos specialistų materialinį skatinimą (57,8 proc.).
Išvados:
1.Daugiau kaip pusė respondentų mokinių sveikatą vertino patenkinamai. 67,5 proc. respondentų nurodė, kad per pastaruosius kelerius metus moksleivių sveikata blogėjo. Dažniausiai mokytojai susiduria su moksleivių laikysenos sutrikimais, miego trūkumu, regos sutrikimais, bendravimo problemomis (konfliktais, patyčiomis), rūkymo paplitimu. Mokytojų nuomone, mokinių sveikatą labiausiai įtakoja netinkama mityba, žalingi įpročiai, sveikos gyvensenos įgūdžių stoka, didelis mokymosi krūvis, blogi mokinių tarpusavio santykiai ir santykiai su tėvais, mokytojais. 2.Mokytojai visas visuomenės sveikatos priežiūros specialisto atliekamas funkcijas laiko svarbiomis, bet nėra pakankamai su jomis susipažinę. Dauguma pažymėjo, kad geriausiai vykdomos specialistų funkcijos yra: profilaktinių sveikatos tikrinimų priežiūra, pirmosios medicinos pagalbos teikimas, bendravimas su kitomis institucijomis. 3. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų nuomone, svarbiausios problemos, trukdančios įgyvendinti jiems iškeltus uždavinius, yra: per didelis aptarnaujamų mokyklų skaičius, nepakankama darbo laiko trukmė mokykloje, skurdi materialinė bazė, nepakankamai efektyvi specialistų tobulinimo sistema, materialinio skatinimo bei darbo koordinavimo iš savivaldybių sveikatos priežiūros institucijų trūkumas, sudėtingas bendravimas su pedagogais dirbant keliose mokyklose. 4. Kaimo mokyklose visuomenės sveikatos specialistės dirba trumpiau nei miesto (2-3 valandas per savaitę). Mokytojų nuomone, mokyklų visuomenės sveikatos specialistų konsultacijų prieinamumas yra blogesnis kaimo mokyklose nei miesto mokyklose. Respondentų nuomone, kaimo mokyklose yra blogiau vykdomos visos visuomenės sveikatos specialisto funkcijos.
Raktažodžiai: mokyklų sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūros specialistas,
SUMMARY
Public Health Management
THE NEED OF HEALTH CARE SERVICES AT SCHOOLS AND DEVELOPMENT OF MODEL FOR PUBLIC HEALTH CARE SPECIALIST
Jolita Lapėnienė
Academic supervisor: Linas Šumskas. Kaunas University of Medicine, The Faculty of Public health, Department of Preventive medicine, Kaunas, 2009.
Aim of the study: to conduct survey among teachers and medical staff of school health
services and to evaluate provision of health care services in public schools of Jurbarkas district. Objectives: 1. To evaluate the attitudes of teachers on provision of health care services in schools. 2. To evaluate the opinion of schools’ public health specialists about the problems of provision of health care services at schools. 3. To compare the health care services organization between the general education schools in urban and rural areas in the Jurbarkas district.
Methods. Questionnaire survey of teachers was conducted in the general schools of Jurbarkas
district. 600 questionnaires were distributed. 360 respondents filled in and returned questionnaires (response rate - 60.0%). Teachers’ opinions on health care needs in school and public functions of health care specialist of school was evaluated by conducting questionnaire survey. Also qualitative research method – focus group discussion - was applied in order to get deeper insight into the issues of provision of health cares services at school. The quantitative survey data was processed through a specialized data management and statistical analysis package SPSS-16.0.
Results. 70.2% urban and 47.0% rural teachers assessed the students' health satisfactory.
Respectively, 78.1% and 56.9% teachers believe that students' health is deteriorating. 60.0% of teachers indicated pupils’ health care as an important problem. Only some functions of public health professionals are known by 55.3% urban and 65.3% rural teachers. 9.0 % of teachers are unaware about specialist functions. 42.6% of rural teachers evaluate health care services in school as insufficient. 89.0% of teachers all the functions of specialized health care rated as important. The lack of work time duration in the school (63.4%), the lack of material facilities (57.8%) and the low public health specialists rewarded (57.8%) were named by teachers as he major reasons preventing the specialist work.
Conclusions:
1. More than half of the respondents have evaluated the health of students as satisfactory. 68% of the respondents have indicated that over the past few years the health of students has deteriorated. Teachers have indicated the following health issues, which are the most important for students: posture problems, irregularity and lack of sleep, visual impairments, communication problems (conflicts, bullying), smoking. Also, by opinion of teachers, the health of students are significantly affected by unbalanced diet, health risk taking habits, lack of skills in a healthy lifestyle, high school learning stress, poor relation with peers, problems in communication with parents and teachers. 2. Teachers considered all of public health-care specialist functions as important, but are not sufficiently familiar with them. 3. By the opinion of respondents, the main organizational work problems of schools’ health care specialist are: the lack of working time at school, poor material facilities and the deficiency of material incentives and coordination of the municipal health authorities. 4. Work in rural and urban school settings has some differences: visits to the rural schools are carried out by the health care specialist for only 2-3 hours per week. Access to health care services, implementation of health care functions of school health specialist, by opinion of teachers, is also quite poor in comparison with urban schools.
TURINYS
SANTRAUKA ...2 SUMMARY ...3 PAVEIKSLAI ...5 LENTELĖS...6 SUTRUMPINIMAI ...7 ĮVADAS ...8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ...111.1 Lietuvos moksleivių sveikatos būklės vertinimas...11
1.2 Visuomenės sveikatos priežiūros organizavimas mokykloje ...17
1.3 Teisės aktai reglamentuojantys sveikatos priežiūros organizavimą mokykloje...20
1.4 Mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialisto vaidmuo ir funkcijos...22
2. TYRIMO METODAI IR KONTINGENTAS...28
2.1 Tirtas kontingentas ir tiriamoji imtis, vykdant mokytojų apklausą ...28
2.2 Tyrimo instrumentas. ...28
2.3 Interviu su visuomenės sveikatos specialistėmis...29
2.4 Duomenų analizė. ...31
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ...32
3.1 Mokytojų apklausos rezultatai...32
3.1.1 Respondentų charakteristika...32
3.1.2 Mokytojų požiūrio į moksleivių sveikatos problemas vertinimas ...33
3.1.3 Mokytojų nuomonė apie sveikatos priežiūros organizavimo mokykloje poreikį ir sveikatos stiprinimo veiklą...38
3.1.4 Mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialisto funkcijų ir veiklos vertinimas ...42
3.1.5 Veiksnių, trukdančių įgyvendinti visuomenės sveikatos specialisto uždavinius analizė ...50
3.2 Interviu su mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistais...54
3.2.1 Duomenys apie tyrime dalyvavusius visuomenės sveikatos specialistus ...54
3.2.2 Problemos, susijusios su profesinėmis kompetencijomis, žiniomis, įgūdžiais...55
3.2.3 Pasitenkinimas darbu...58
3.2.4 Bendravimas su mokytojais, moksleiviais, tėvais...60
3.2.5 Atliekamos funkcijos, veiklos formos ir būdai...61
3.2.6 Darbo organizavimo modelis...64
3.2.7. Sveikatos priežiūros problemų mokykloje sprendimo būdai...65
IŠVADOS ...67
PASIŪLYMAI ...68
LITERATŪRA...69
PAVEIKSLAI
1. Regos sutrikimai 1000-iui vaikų (0-15 m.) 1992- 2005 m... 12
2. Skeleto-raumenų sistemos ligos 1000 vaikų (0-17 metų) 1995-2005 metais ... 13
3. Dažniausiai registruojamos Lietuvoje vaikų ( 0-17 metų) ligos ... 14
4. 15-16m. amžiaus moksleiviai 10 ir daugiau kartų vartoję alkoholį per pastarąjį mėnesį ... 15
5. Lietuvos rūkymo įpročių kaita tarp Lietuvos paauglių (11-15m.) ... 16
6. Mokytojų nuomonė apie mokinių sveikatą ... 33
7. Mokytojų nuomonė apie mokinių sveikatos pokyčius ... 34
8. Mokytojų nuomonės pasiskirstymas apie moksleivių sveikatos sutrikimų dažnumą (vidurkiai) ... 35
9. Kaimo ir miesto mokytojų nuomonės apie moksleivių sveikatos sutrikimų dažnumą palyginimas ( vidurkiai) ... 36
10. Mokytojų (bendrai miesto ir kaimo) nuomonės pasiskirstymas apie veiksnius, neigiamai veikiančius mokinių sveikatą (vidurkiai) ... 37
11. Ar sveikatos priežiūra mokykloje yra svarbi problema?... 38
12. Duomenys apie dalyvavimą mokinių sveikatinimo programoje... 40
13. Ar yra mokytojų, specialiai parengtų vesti sveikatos ugdymo pamokas?... 41
14. Informuotumas apie mokyklos socialinių ir sveikatos priežiūros tarnybų specialistus ... 42
15. Mokytojų informuotumas apie visuomenės sveikatos specialisto funkcijas... 43
16. Priežastys, dėl kurių kreipiamasi į visuomenės sveikatos specialistą ... 44
17. Mokytojų nuomonės pasiskirstymas apie visuomenės sveikatos specialisto konsultacijų prieinamumą ... 45
18. Visuomenės sveikatos specialisto funkcijų įvertinimas kategorijomis “svarbu” ir “labai svarbu”... 46
19. Mokytojų nuomonės pasiskirstymas, kaip visuomenės sveikatos specialistai vykdo jiems priskirtas funkcijas... 47
20. Miesto ir kaimo mokytojų nuomonių pasiskirstymas pagal tai, kaip visuomenės sveikatos specialistai vykdo jiems priskirtas funkcijas ... 48
21. Mokytojų nuomonės pasiskirstymas apie sveikatos priežiūros funkcijų vykdymo pokyčius per paskutinius kelerius metus... 49
22. Mokytojų nuomonės apie veiksnius, trukdančius įgyvendinti visuomenės sveikatos specialisto uždavinius, pasiskirstymas ... 50
LENTELĖS
1. Tirto kontingento pasiskirstymas pagal demografines charakteristikas ir darbo mokykloje
pobūdį ...32
2. Mokytojų nuomonės pasiskirstymas apie sveikatos stiprinimo veiklą mokykloje ...39
3. Ar mokykloje yra būreliai, skirti sveikatos ugdymui ir stiprinimui?...40
SUTRUMPINIMAI
PSO – Pasaulinė Sveikatos organizacijaHBSC – tarptautinis moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas (Health Behaviour in School-aged-Children)
ESPAD - Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimas (European Survey Project on Alcohol and other Drugs)
LSIC – Lietuvos sveikatos informacijos centras PSPC – pirminės sveikatos priežiūros centras JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
PSDF – privalomojo sveikatos draudimo fondas lls – laisvės laipsnių skaičius
ĮVADAS
Mokinių sveikatos priežiūros tradicijos siekia daugiau kaip šimtą metų, deja, ir šiandienos mokyklose, besibaigiant XXI amžiaus pirmajam dešimtmečiui, vaikų ir paauglių sveikatos priežiūra yra itin aktuali problema. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) siekia atkreipti dėmesį į jaunų žmonių sveikatos būklę. Sparčiai kintanti socialinė aplinka kelia vis didesnę grėsmę jaunų žmonių sveikatos raidai. Akivaizdu, jog sveikatos priežiūra, orientuota tik į tradicinių „medicininių“ jaunų žmonių problemų sprendimą ir ignoruojant „socialinį“ jų sergamumą, XXI amžiuje tampa nefunkcionalia (1). Nepaisant didžiulio progreso sveikatos priežiūros sistemoje, mokinių sveikatos rodikliai negerėja jau keletą dešimtmečių.
Mokykla – gana ilgas ir svarbus gyvenimo tarpsnis. Čia formuojasi vaiko pasaulėžiūra, fizinė ir intelektualinė veikla, vystosi asmenybė. Nuo sveikatos priklauso ir moksleivio mokymasis, fizinis pajėgumas bei emocinė būsena. Moksleivis praleidžia mokykloje apie 7 – 8 valandas, todėl mokymosi sąlygos, aplinka turi didelę įtaką augančiam organizmui. Šiandienos vaikai yra visaverčiai rytdienos visuomenės piliečiai. Jų vystymasis, išgyvenimai, gebėjimai veikti ir priimti sprendimus yra tolesnės pažangos, taip pat ir gyvenimo kokybės prielaida, kurios pagrindas – gera sveikata (2). Jaunų žmonių sveikata aptariama svarbiausiame PSO Europos sveikatos politikos dokumente – „Sveikata visiems XXI amžiuje“ (3). Šiame dokumente keliamas tikslas, kad iki 2020 m. jauni žmonės turi būti sveikesni ir geriau pasiruošę atlikti savo darbą. Tikslui pasiekti vaikai ir paaugliai turi įgyti geresnius gyvenimo įgūdžius ir galimybę reguliuoti savo sveikatą, tai pat jaunų žmonių mirtingumas ir invalidumas, nulemtas smurto, nelaimingų atsitikimų, turėtų sumažėti mažiausiai 50%. Narkotikų, tabako, alkoholio vartojimo sumažinimas jaunimo tarpe taip pat yra įtrauktas į PSO uždavinius. Ketvirtasis uždavinys skatina prevenciją prieš didelį nepilnamečių nėštumo skaičių.
Sprendžiant šiuos uždavinius ir daugelį kitų mokinių sveikatos problemų, svarbus vaidmuo tenka sveikatos priežiūros paslaugas mokykloje teikiantiems specialistams, kurių darbo pobūdis per pastaruosius penkerius metus radikaliai pasikeitė. Lietuvoje diskusija apie mokyklose dirbančių medikų kvalifikaciją bei funkcijas pradėta 2002 metais. Konstatuota, kad mokykloms reikalingi naujos kokybės sveikatos priežiūros specialistai su atitinkama kompetencija ir funkcijomis (4). Iki to laiko Lietuvos mokyklose veikusios medicinos tarnybos atliko daugiau į asmens sveikatos priežiūrą orientuotas funkcijas (kasmetiniai moksleivių sveikatos patikrinimai, imunoprofilaktika, pirmosios medicinos pagalbos teikimas ir kt.). Tačiau pastarosios, vykdant pirminės sveikatos priežiūros reformos strategines
nuostatas, buvo perduotos šeimos gydytojų tarnyboms. 2004 metais buvo įvesti nauji mokyklų visuomenės sveikatos specialistų etatai. Pagrindinis šio specialisto veiklos tikslas – išsaugoti ir stiprinti mokinių sveikatą, organizuojant ir įgyvendinant priemones, susijusias su ligų ir traumų profilaktika.Visuomenės sveikatos specialistas mokykloje turėtų puikiai išmanyti vaikų sveikatos stiprinimo principus ir metodus, vaikų teises ir socialines garantijas, mokinių vystymosi ir ugdymo proceso ypatumus, analizuoti ir vertinti sveikatai įtaką darančius veiksnius, laiku pastebėti mokinių sveikatos problemas, aiškinti mokyklos bendruomenei sveikatos išsaugojimo būdus, atpažinti gyvybei pavojingas būkles, suteikti pirmąją pagalbą. Tačiau vykdydami jiems pavestas funkcijas, mokyklų visuomenės sveikatos specialistai susiduria ir su įvairiomis problemomis. Pastaraisiais metais, sveikatos priežiūros paslaugų poreikis mokykloje ir mokyklos visuomenės sveikatos specialisto darbo problemos buvo nagrinėjamos įvairių autorių darbuose (4, 5, 6, 8, 9). Vykdant tyrimus, respondentais buvo pasirenkamos įvairios mokyklų bendruomenių narių grupės, tai yra mokiniai, mokytojai, mokyklų vadovai, mokinių tėvai, visuomenės sveikatos specialistai. Visų šių grupių, kaip vieningos mokyklos bendruomenės narių, požiūris į sveikatos priežiūrą mokykloje yra labai svarbus, tobulinant sveikatos priežiūros paslaugų modelį mokykloje. Nors mokyklos visuomenės sveikatos specialisto funkcijos gana išsamiai aprašytos 2005 metais gruodžio 30 d. Įsakymu Nr. V - 1035/ISAK-2680 patvirtintame „Sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos apraše“ (10) ir valstybinio aplinkos sveikatos centro 2006 metais išleistose rekomendacijose (11), tačiau jau atliktuose darbuose ryškėja šios dažniausiai nusakomos sveikatos priežiūros mokykloje organizavimo problemos: vis dar aktyvi diskusija dėl visuomenės sveikatos specialisto teikiamų paslaugų pobūdžio, nepakankama medicinos kabinetų materialinė bazė, blogesnis teikiamų paslaugų prieinamumas kaimo vietovėse, dirbančių sveikatos specialistų išsilavinimo ir kvalifikacijos kėlimo problemos ir kt.
Taigi, kintant visuomenės sveikatos specialistų funkcijoms, jų darbo modelio optimizavimas išlieka svarbia problema. Ankstesniuose darbuose tyrimai dažniausiai buvo vykdomi, apklausiant respondentus didžiuosiuose šalies miestuose.. Šis darbas labiau orientuotas į rajono mokyklų mokytojų nuomonę apie sveikatos priežiūros poreikį ir sveikatos priežiūros specialistų veiklą mokykloje. Taip pat analizuojamas mokykloje dirbančių visuomenės sveikatos specialistų požiūris į sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir darbo organizavimo problemas.
Darbo tikslas:
Įvertinti sveikatos priežiūros paslaugas Jurbarko rajono mokyklose mokytojų ir visuomenės sveikatos specialistų požiūriu.Darbo uždaviniai:
1.Įvertinti mokytojų požiūrį į moksleivių sveikatą ir teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas mokykloje.
2. Įvertinti mokyklų visuomenės sveikatos specialistų nuomonę apie sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo problemas.
3. Palyginti sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą Jurbarko rajono miesto ir kaimo vietovių bendrojo lavinimo mokyklose.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Lietuvos moksleivių sveikatos būklės vertinimas
Sveikatos statistikoje naudojama daugybė su sveikata susijusių duomenų, o jų analizė teikia informaciją apie sveikatą. Vaikų ir paauglių sveikatos rodiklių analizė leidžia numatyti ir prognozuoti sveikatos pokyčių kryptis, sveikatos priežiūros poreikį, efektyvumą, galimas išeitis, o tai yra labai aktualu ribotų resursų sąlygomis. Numatant sveikatos priežiūros poreikį mokykloje ypač aktualu vertinti Lietuvos vaikų sergamumo lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis rodiklių kitimą, žalingų įpročių paplitimą moksleivių tarpe, o taip pat elgseną ir sveiką gyvenseną nusakančius rodiklius (mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, savijautą mokykloje, patiriamą įtampą, bendravimo sunkumus ir pan.). Yra įrodyta, kad žmogaus elgsena turi didelę įtaką jo sveikatai(12). Palyginti Lietuvos moksleivių sveikatos būklę su kitomis šalimis galima analizuojant tarptautinių apklausų, kuriose dalyvauja ir Lietuva (HBSC - tarptautinio moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimo (Health Behaviour in School-aged-Children), ESPAD - Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimas (European Survey Project on Alcohol and other Drugs)), pateikiamus duomenis. Lietuva pirmą kartą dalyvavo šioje apklausoje 1994 metais. Tais metais vertindami savo sveikatą, dauguma moksleivių manė, kad yra „visiškai sveiki“ arba „pakankamai sveiki“ (78,7 proc.). Tik penktadalis (21,3 proc.) moksleivių save laikė „nelabai sveikais“ (13). Tačiau PSO koordinuojamo tyrimo duomenys jau 2002 metais parodė, kad Lietuvos moksleiviai priskirtini prasčiausiai savo sveikatą vertinančių šalių grupei. 2002 m. apklausoje 24 proc. berniukų ir 41 proc. mergaičių pareiškė, kad jų sveikata yra blogesnė nei vidutinė, kai tuo tarpu Graikijoje tą patį pareiškė tik 6,7 proc. berniukų, o Šveicarijoje – 10,2 proc. mergaičių (14). HBSC apklausos, atliktos 2005-2006 metais, duomenimis (7) tarp 41 apklausoje dalyvavusios šalies Lietuvos penkiolikmečiai moksleiviai yra vienuoliktoje vietoje įvertinę savo sveikatą kaip vidutinę ar blogą (28 proc. mergaičių ir 17 proc. berniukų). Graikijoje, Makedonijoje taip apie savo sveikatą manė tik 4 proc. berniukų ir 8 proc. mergaičių. Šioje apklausoje daug Lietuvos moksleivių (55 proc. mergaičių ir 32 proc. berniukų) nurodė, kad daugiau kaip kartą per savaitę jaučia kokius nors negalavimus (galvos skausmas, nuovargis, nervingumas ir pan.). Tuo tarpu Austrijoje ligų simptomus dažnai jaučia tik 21 proc. paauglių. Lietuvos moksleiviai, lyginant su kitomis šalimis, pirmauja pagal patiriamų traumų skaičių. Per 12 mėnesių mažiausiai vieną traumą patiria 63 proc. vienuolikmečių berniukų ir 59 proc. trylikamečių (antroji vieta tarp tirtųjų šalių). Iš kitų šalių Lietuvos moksleiviai išsiskiria ir kaip daug laiko praleidžiantys prie televizorių (83 proc.). Ilgiau žiūri televiziją tik bulgarai, slovakai ir
ukrainiečiai. Vertinant tai, kaip vieną iš regos sutrikimų rizikos veiksnių, šalia itin sparčiai į visas gyvenimo sritis besiskverbiančių informacinių technologijų, neatsitiktinai pastarąjį dešimtmetį vis didesnį susirūpinimą kelia nuolat augantis vaikų regos sutrikimų skaičius. Regos sutrikimų profilaktika ugdymo įstaigose yra ypač svarbi, nes tai tiesiogiai įtakoja ir ugdymo kokybę (15). Vaikų regos sutrikimai dažniausiai išaiškinami atliekant kasmetinius profilaktinius patikrinimus.
Regos sutrikimų skaičiaus kitimas 1000–iui patikrintų vaikų 1992-2005 metais pavaizduotas 1 paveiksle.
Regos sutrikimai 1000-iui vaikų (0-15m. amžiaus grupėje) 1992-2005 m. 0.0 50.0 100.0 150.0 200.0 199 2 199 3 199 4 199 5 199 6 199 7 199 8 199 9 200 0 200 1 200 2 200 3 200 4 200 5 Metai S u tri ki m ų sk. Regos sutrikimų sk. Lietuvoje Regos sutrikimų sk. Miestuose Regos sutrikimų sk. Rajonuose
Šaltinis: Kasmetinių profilaktinių patikrinimų duomenys
1 pav. Regos sutrikimai 1000-iui vaikų (0-15 m.) 1992- 2005 m.
Lietuvos sveikatos informacijos centras (LSIC), analizuodamas Lietuvos gyventojų bendrojo sergamumo 2001-2005 metais rodiklius, pažymi, kad 2005 metais vaikų 0-17 metų grupėje akies ir jos priedinių organų ligoms tenka trečioji vieta pagal vaikų sergamumą po kvėpavimo ir virškinimo sistemos ligų (16). Regos sutrikimų skaičiaus didėjimo tendencija išlieka visą pastarąjį dešimtmetį. Miestuose išaiškinamas didesnis regėjimo sutrikimų skaičius nei rajonuose. Šie skirtumai sietini su vis didėjančiais moksleivių darbo krūviais, nevienodais moderniųjų technologijų diegimo mokyklose tempais miesto ir kaimo vietovėse, darbo aplinkos higieninių reikalavimų išpildymo skirtumais, sveikatos ugdymo ir profilaktinio darbo kokybe.
Nerimą kelia ir netaisyklingos laikysenos bei skoliozės plitimas. 2 paveiksle pateikiama vaikų iki 17 metų jungiamojo audinio ir skeleto- raumenų sistemos ligų dinamika
dešimties metų laikotarpyje. Palyginimui pateikti ir Jurbarko rajono duomenys, kur šių susirgimų skaičius gerokai viršija Lietuvos vidurkį.
Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras
2 pav. Skeleto-raumenų sistemos ligos 1000 vaikų (0-17metų) 1995-2005 metais
JAV mokslininkai nustatė, kad šie sveikatos sutrikimai dažnai nustatomi kartu su kitais vaikų sveikatos rizikos faktoriais - padidintu kūno svoriu ar nutukimu (17).
Mitybos įpročių formavimas turi didelę įtaką virškinamojo trakto ligų atsiradimui. LSIC duomenimis sergamumas virškinimo ligos yra antroje vietoje pagal dažnumą (3 pav.). Dažniausios vaikų gastroenterologijos patologijos, su kuriomis susiduria ambulatoriškai dirbantys vaikų gastroenterologai, yra funkcinės virškinamojo trakto ligos, alergija maistui, mitybos sutrikimai (nepakankamumas, nutukimas, anoreksija, bulimija). PSO pripažįsta, kad per didelis vaikų svoris ir nutukimas pasiekė epideminį lygį daugumoje industrializuotų šalių. Pavyzdžiui, JAV 31 proc. trylikamečių paauglių turi padidintą kūno masės indeksą (7). Padidintas kūno masės indeksas tiesiogiai siejamas su rizika susirgti širdies kraujagyslių ligomis, sukelia socialines ir psichologines problemas, turinčias įtakos gyvenimo kokybei (18).
Asmenų, sergančių tam tikromis ligomis, dalis tarp visų gyventojų (proc.)
(ligos užregistruotos sveikatos priežiūros įstaigose)
Šaltinis:LSIC
3pav. Dažniausiai registruojamos Lietuvoje vaikų (0-17 metų) ligos
Antra vertus, pastaraisiais metais kelia susirūpinimą ir plintantis paauglių, ypač mergaičių tarpe, nepamatuotas noras mesti svorį, laikantis įvairiausių nesubalansuotų dietų. HBSC 2006 metų apklausos duomenimis 40 proc. Lietuvos penkiolikmečių mergaičių mano, kad yra per storos. Nesubalansuota mityba, ekstremalus svorio metimas sukelia rimtus paauglių sveikatos sutrikimus - atsiranda irzlumas, sutrinka dėmesio koncentracija, atsiranda menstruacinis nereguliarumas, depresija, valgymo sutrikimai ir, pagaliau, suicidiniai polinkiai (19).
Sveikatos statistikos duomenys rodo ir vaikų psichikos sveikatos problemų aktualumą. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, vaikų psichikos ir elgesio sutrikimų skaičius per pastarąjį dešimtmetį dramatiškai didėjo: nuo 1990 m. iki 1999 m. rodikliai kasmet augo beveik tolygiai nuo 3,1 iki 21,3 atv/1000 vaikų, 2001 m. šių sutrikimų padvigubėjo (iki 43,6 atv/1000 vaikų). O štai 2007 metais pagal Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugo ministerijos informacinės sistemos (SVEIDRA) duomenis psichikos sveikatos sutrikimų ambulatorinėse ar stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose registruota 51,2 atv./1000 vaikų (0-17m. grupėje).
Ypač mokyklose paplitę patyčios ir pažeminimai. Neretai jie netgi nėra suvokiami kaip blogybė, o priimami kaip norma. Vaikų ir jaunimo psichiatrai kalba, kad vaikų bei paauglių patyčios pasiekė epidemijos mastą, bet visuomenė nežino tikrųjų duomenų. Remiantis tarptautinio moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimo HBSC duomenimis, Lietuvoje kas trečias moksleivis 2 – 3 kartus per mėnesį arba dar dažniau patiria kitų moksleivių patyčias. Bloga moksleivio savijauta, psichologinis diskomfortas mažina intelektinės veiklos galimybes, moksleivio darbingumą, iniciatyvumą, apsunkina bendravimą su kitais žmonėmis (20). Psichologai nerimastingai žvelgia į mokyklą, nes kiekvienais metais
vis daugiau vaikų teigia, kad mokykla jiems kelia neigiamas emocijas. Agresija, destruktyvus elgesys, elgesio normų nesilaikymas, mokymosi motyvacijos stoka ir mokyklos vengimas, nerimastingumas, emocinis nestabilumas, pykčio protrūkiai, depresija ir suicidinės tendencijos – šie bei kiti paauglių emocijų ir elgesio sutrikimai sunkina mokytojų darbą ir moksleivių mokymosi procesą, neigiamai emociškai veikia kitus mokinius ir trukdo pačių paauglių pažangai moksle, sklandžiam brendimui bei pasirengimui tolesniam gyvenimo etapui (21).
Mokykliniame amžiuje dažnai pasitaiko kraujospūdžio sutrikimų – jaunatvinė hipertonija. Jai atsirasti didelės įtakos turi fiziniai ir psichologiniai krūviai, nervinė įtampa ir nutukimas (15, 22). Lietuvos vaikų sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis rodiklis 2007 metais yra 20,3 susirgimų 1000 vaikų. Su širdies ir kraujagyslių ligomis siejama apie 300 rizikos veiksnių, iš kurių svarbiausieji - rūkymas, alkoholio vartojimas, padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, nutukimas. Šie rizikos veiksniai plačiai paplitę daugelyje populiacijų, tačiau juos galima modifikuoti, t.y. jų galima išvengti (23).
Deja, Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, didėja priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo tendencijos. Sparčiai daugėja rūkančių, alkoholį ir netgi intraveninius narkotikus vartojančių jaunų žmonių.
2003 m. ESPAD tyrimo duomenimis (24) Lietuvoje beveik 81 proc.15-16 m. moksleivių nurodė, kad bent kartą buvo girti, o 12,8 proc. tokio amžiaus berniukų norodė, kad vartojo alkoholį per pastarąjį mėnesį daugiau kaip 10 kartų. (4 pav.)
Šaltinis: ESPAD, 2003
4 pav. 15-16 m. amžiaus moksleiviai 10 ir daugiau kartų vartoję alkoholį per pastarąjį
mėnesį
Alkoholio vartojimas priskiriamas prie globalinių rizikos veiksnių, kuris ne tik sukelia įvairias ligas, sužalojimus, didina mirtingumą, bet dažnai turi skaudžias socialines pasekmes (25). Taip pat, rūkymas yra viena priklausomybės rūšių, kurio tolesnį plitimą Lietuvos mokyklose neabejotinai patvirtina abu tarptautiniai Europos moksleivių tyrimai -ESPAD ir HBSC. 2.6% 1% 9.5% 5.30% 12.8% 4.70% 0% 4% 8% 12% 16% 1995 1999 2003 Berniukai Mergaitės
HBSC tyrimo duomenimis, 1994-2002 m. nors kartą per pastarąjį mėnesį rūkiusių paauglių skaičius statistiškai reikšmingai didėjo: berniukų nuo 11 iki 24 proc., mergaičių nuo 4 iki 15 proc.
5pav. Lietuvos rūkymo įpročių kaita tarp Lietuvos paauglių (11-15m.)
2006 metų duomenys rodo, kad mažiausiai vieną kartą per savaitę rūko 26 proc. penkiolikmečių berniukų ir 18 proc. mergaičių. Pažymėtina, kad gana sparčiai rūkymas plinta mergaičių tarpe. Pasaulio sveikatos organizacija atkreipia dėmesį, kad rūkymas žymiai padidina mirtingumą ir sergamumą širdies - kraujagyslių ligomis, chroniškomis plaučių ligomis, plaučių vėžiu. Be to rūkantys moksleiviai yra žymiai blogesnės fizinės būklės, patiria dažnesnį dusulį, kosulį. O be to nustatyta sąsaja, kad rūkantieji labiau linkę vartoti alkoholį ir narkotikus (26).
Susirūpinimą kelia tai, kad drauge su tokiais pavojingais sveikatai elgsenos rodikliais kaip rūkymas, alkoholio, narkotikų vartojimas, sparčiai didėja ir nelaimingų atsitikimų skaičius. S. Starkuvienės ir A. Zaborskio atlikto tyrimo „Lietuvos moksleivių nelaimingų atsitikimų ir gyvensenos veiksnių sąsaja“ išvadose teigiama, kad rizikinga elgsena, tokia kaip rūkymas, alkoholinių gėrimų vartojimas, narkotikų vartojimas, ankstyvi lytiniai santykiai labai didina traumų pavojų (17). Sužalojimai yra dažniausia vaikų ir jaunuolių mirties priežastis.
Taigi, apibendrinant reikia pažymėti, kad Lietuvoje daugelis vaikų sveikatos rodiklių, deja, kol kas blogėja ir kelia didelį susirūpinimą. Tai įpareigoja ieškoti naujų būdų gerinti sveikatos priežiūrą mokykloje ir tobulinti visuomenės sveikatos priežiūros specialisto darbo modelį joje.
Lietuvos rūkymo įpročių kaita tarp Lietuvos 11-15 metų paauglių 11,3 20,1 23,6 3,6 8,1 14,6 0 5 10 15 20 25 1994 1998 2002 Berniukai Mergaitės
1.2 Visuomenės sveikatos priežiūros organizavimas mokykloje
Pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą visuomenės sveikatos priežiūra apibrėžiama kaip organizacinių, teisinių, ekonominių, techninių, socialinių bei medicinos priemonių, padedančių įgyvendinti ligų ir traumų profilaktiką, išsaugoti visuomenės sveikatą bei ją stiprinti, visuma (28). Šių priemonių tikslas – vykdyti visuomenės sveikatos priežiūrą, kuria būtų užkertamas kelias kenksmingų sveikatai produktų vartojimui, gyvenamosios, darbo ir gamtinės aplinkos kokybės blogėjimui, būtų perspėjamas ligų ir traumų atsiradimas, mažinamas gyventojų sergamumas, visuomenė mokoma sveikos gyvensenos. Moksleiviai taip pat yra mūsų visuomenės dalis ir jų sveikatą veikia labai įvairūs veiksniai - fizinė aplinka (triukšmas, pavojingos cheminės medžiagos, oro tarša) traumos, smurtas, mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba, nepalankios socialinės sąlygos (neprižiūrimi ar palikti vaikai). Tačiau vaikų negalime prilyginti suaugusiems (29). Greitai augantis ir besivystantis organizmas daug jautriau reaguoja į fizinius, ekonominius, socialinius aplinkos veiksnius, galinčius turėti neigiamą poveikį vystymosi raidai. Todėl visuomenės sveikatos priežiūra mokykloje ir jos organizavimas turi savo specifiką. Atsižvelgiant į nuolat blogėjančius mokinių sveikatos rodiklius, didėjantį sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, kintančias ekonomines, socialines sąlygas, o taip pat atsirandant naujoms ligoms (ŽIV, reprodukcinės sveikatos problemos, psichikos sveikatos problemos), daugelis šalių buvo priverstos pertvarkyti mokyklų sveikatos priežiūrą , numatyti jos tobulinimo kryptis. Jei anksčiau daugelyje užsienio valstybių pagrindiniai mokyklų sveikatos priežiūros komponentai buvo profilaktiniai sveikatos tikrinimai ir pirmosios medicinos pagalbos teikimas, tai dabar besikeičiantys poreikiai praplėtė mokyklų slaugytojų darbo turinį. Šiuolaikiniai užsienio valstybių mokyklų sveikatos priežiūros specialistai (slaugytojai) atlieka daug funkcijų, reikalaujančių didelės kompetecijos. 2005 metais Dubrovnikuose (Kroatija) įvykusiame Europos mokyklų ir universitetų sveikatos bei medicinos sąjungos 13-ajame kongrese „Sveikas jaunimas – investicija ateičiai“ buvo priimta deklaracija dėl mokinių sveikatos priežiūros (30). Pagrindinės deklaracijos nuostatos:
v Mokinių sveikatos priežiūros tradicijos siekia daugiau kaip 100 metų. Vaikystės ir paauglystės epidemiologija žymiai pasikeitė. Mokinių sveikatos priežiūros programos skiriamos ligų prevencijai, ankstyvajai diagnostikai teigiamai veikia vaikų sveikatą v Didėja mokinių sveikatos būklės skirtumai. Tai liečia šeimas, kurioms kokybiškos
paslaugos, informacija, švietimas, padorus būstas ir tinkama mityba yra sunkiai pasiekiamos
v Naujų sveikatos prioritetų atsiradimas 21-ame amžiuje. Vaikų ir paauglių gyvensenos pokyčiai sukelia ir naujų sveikatos problemų (antsvoris, valgymo sutrikimai, alkoholio ir narkotikų vartojimas, paauglių nėštumas ir pan.)
v Sveikatos priežiūra mokiniams turi būti aukščiausio lygio politinis prioritetas. Organizuoti tinkamą sveikatos priežiūrą mokiniams yra kiekvienos šalies politinė atsakomybė. Šio proceso neturi veikti laisvosios rinkos dėsniai.
v Mokinių sveikatos priežiūra turi būti organizuota be kliūčių. Atsižvelgiant į Vaiko teisių konvenciją, mokinių sveikatos priežiūra turi būti organizuota pirminiame lygyje, be mokesčių ir kliūčių vaikams, paaugliams, bei jų tėvams
v Mokykla yra ideali vieta prevencinėms sveikatos priežiūros programoms vykdyti. Mokinių sveikatos priežiūra turi būti organizuojama vietoje, tai reiškia, kad reikalingas glaudus bendradarbiavimas tarp sveikatos priežiūros paslaugų ir mokyklos.
v Mokinių sveikatos priežiūra turi būti pagrįsta moksliniais tyrimais. Jei tokie tyrimai nevykdomi, Vyriausybė, prieš priimdama sprendimus mokinių sveikatos priežiūros klausimais, turi inicijuoti tiriamąsias programas ir išanalizuoti jų įdiegimo duomenis bei rezultatus.
v Podiplominio mokymo programos yra būtinos rengiant aukšto lygio mokinių sveikatos priežiūros profesionalus. Sveikatos priežiūros paslaugas turi teikti profesionalai, kurių kompetencija turi būti pasiekiama įgyvendinant podiplominio mokymo programas.
Šios nuostatos buvo priimtos, remiantis daugelio šalių patirtimi. Mokinių sveikatos priežiūra Europos šalyse vykdoma įvairiais lygmenimis. Atsižvelgiama į sveikatos priežiūros sistemos modelį, valstybinio bei privataus sveikatos priežiūros sektorių išsivystymą. Dažniausiai mokyklose vykdoma sveikatos priežiūra yra profilaktinio pobūdžio ir įeina į bendrosios sveikatos apsaugos sistemos sudėtį. Danijos mokslininkai pažymi, kad jų šalyje esminiai pokyčiai mokinių sveikatos priežiūroje pradėjo vykti daugiau kaip prieš 20 metų. Nuo ligų prevencijos daugiau pradėta dirbti mokinių sveikatos stiprinimo kryptimi. Nauji nurodymai mokinių sveikatos priežiūroje buvo įvesti 1983 metais. Danijoje daug dėmesio skiriama edukacinei sveikatos priežiūros veiklai, mokyklų slaugytojos artimai bendrauja su mokiniais, jų tėvais ir bendruomene įvairiais sveikatos priežiūros ir jos stiprinimo klausimais (31). Sveikatos priežiūros paslaugos mokykloje teikiamos visose išsivysčiusiose pasaulio šalyse: Švedijoje, Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV ir kt. Dažniausiai pagrindinį vaidmenį, koordinuojant mokyklos sveikatos priežiūrą, atlieka mokyklų slaugytojai (Lietuvoje - visuomenės sveikatos specialistai). JAV mokslininkai pabrėžia, kad mokyklų slaugytojų bendradarbiavimas su mokyklos
personalu, administracija, tėvais, vietos bendruomene yra būtinas siekiant sėkmingai vykdyti sveikatinimo veiklą (32). Tačiau daugelyje šalių, esant biudžeto mažėjimui, svarstoma, kokia turėtų būti optimali mokyklos sveikatos priežiūros komanda, ar kiekviena mokykla turi turėti slaugytoją. Esant kompleksinei sveikatos priežiūros komandai, ją gali sudaryti ne tik slaugytojas, bet ir šeimos gydytojas, socialinis darbuotojas, psichologas, sveikatos edukologas, mokslinis konsultantas ir kt. JAV turi patirtį, kai mokyklas aptarnauja vadinamosios „lankančiosios“ slaugytojos, kurias vienija Lankymo slaugytojų asociacija (33). Slaugytojos gali aptarnauti vieną arba kelias mokyklas. Kitas mokinių sveikatos priežiūros organizavimo modelis - mokyklų sveikatos priežiūros centrai. Atliktų tyrimų išvadose nurodoma, kad šių centrų teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos pagerina tradiciškai teikiamas ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas ir pagerina paauglių sveikatos priežiūros prieinamumą, ypač iš neturtingų socialinių sluoksnių kilusiems paaugliams (34). Nepriklausomai nuo to, koks sveikatos priežiūros organizavimo modelis pasirenkamas mokykloje, atsižvelgiant į dabarties aktualijas, „medicininis“ sveikatos modelis, kuris buvo pagrįstas kova su ligų pasekmėmis, kinta į naują visuminį (holistinį) sveikatos supratimą (35). Sveikatos priežiūra, tame tarpe ir mokykloje, tampa sudėtine sveikatos stiprinimo komplekso dalimi, kuris dar apjungia ir sveikatos ugdymą, sveikatai palankios aplinkos sudarymą, organizacinius ir ekonominius veiksnius. Taigi ir sveikatos priežiūros mokykloje paskirtis – padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą. Šiems tikslams pasiekti reikalingas glaudus įvairių sektorių - sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos bei kitų – bendradarbiavimas. Kaip ir kitose užsienio valstybėse, Lietuvoje taip pat buvo neišvengiama sveikatos priežiūros mokykloje reforma. Iki 2003 metų buvusi sveikatos priežiūra mokykloje apsiribojo siauromis asmens sveikatos priežiūros funkcijomis. Pertvarkius asmens sveikatos priežiūrą į draudiminę, mokykloje vykdyti funkcijas, skirtas ligoms gydyti, pasidarė neracionalu ir per daug brangu. Dėl grynai ekonominių aspektų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms priklausė bendruomenės slaugytojos, aptarnavusios mokyklas, vadovai pradėjo naikinti jų etatus. 2001-2002 metais susidarė kritinė situacija, kuri rodė, kad mokyklos lieka be sveikatos priežiūros specialistų. Todėl 2002 metais buvo konstatuota, kad mokykloms reikalingi visuomenės sveikatos specialistai, kurie atsižvelgiant į vyraujančias sveikatos priežiūros paslaugų problemas, turėtų būti naujos kokybės su reikiama kompetencija ir naujomis funkcijomis(4). Buvo pradėti kurti teisės aktai, kurie apibrėžtų sveikatos priežiūros organizavimą.
1.3 Teisės aktai reglamentuojantys sveikatos priežiūros organizavimą
mokykloje
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme (36) įtvirtintas sveikatos apibrėžimas, nusakantis jog tai yra asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Visa sveikatinimo veikla suskirstyta į tris pagrindines sritis: asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra ir farmacinė veikla. III skyriuje „Visuomenės sveikata“ atskirais straipsniais apibrėžiamas visuomenės sveikatos saugojimo ir stiprinimo visuotinumas bei visuomenės sveikatos ugdymas ir stiprinimas. Šios sąvokos nuosekliai yra taikomos ir visuomenės sveikatos priežiūrai mokykloje.
Sveikatos priežiūros mokykloje paskirtį nusakė 2003 metais Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva Lietuvos Respublikos Seimo priimtas naujos redakcijos Švietimo įstatymas – Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas (37). Jame numatyta, kad mokyklose vykdoma pirminė visuomenės sveikatos priežiūra ir sveikatos priežiūros mokykloje paskirtis – padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą. Sveikatos priežiūra mokykloje finansuojama Vyriausybės nustatyta tvarka iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų lėšų. Sveikatos priežiūrą mokykloje vykdo visuomenės sveikatos specialistas. Jis atlieka pirminę visuomenės sveikatos priežiūrą, teikia sveikatinimo veiklos metodinę konsultacinę pagalbą mokytojams, mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), vykdo kitą veiklą Sveikatos apsaugos ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka. Vadovaujantis Sveikatos priežiūros mokyklose finansavimo tvarka, priimta 2004 m. sausio 6 d. (38) savivaldybė pagal mokyklose esančių mokinių skaičių nustato ir patvirtina visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, vykdysiančių sveikatos priežiūrą mokyklose, skaičių. Mokyklose vienas visuomenės sveikatos priežiūros specialisto etatas steigiamas tūkstančiui mokinių. Pagal šią tvarką, jei mokyklos steigėja yra savivaldybė, 1/3 lėšų skiria mokyklos steigėjas, o iš PSDF biudžeto skiriama 2/3 lėšų. Kitų steigėjų mokykloms iš PSDF biudžeto skiriamos visos reikalingos lėšos. Šiomis lėšomis finansuojamos specialistų darbo užmokesčio ir veiklos išlaidos. Lėšos yra skiriamos pagal Paraiškų sveikatos priežiūrai mokyklose finansuoti teikimo tvarką (39). Vadovaujantis šia tvarka, savivaldybė pateikdama teritorinei ligonių kasai tvirtinti PSDF biudžeto išlaidų sveikatos priežiūrai mokyklose finansuoti sąmatas, pateikia merų patvirtinimus, kad savivaldybės mokinių sveikatos priežiūrai mokyklose skirs ne mažiau kaip 1/3 sveikatos priežiūrai mokyklose biudžetiniais metais skiriamų lėšų (ne mažiau kaip 50 proc.
Valstybinės ligonių kasos patvirtintų PSDF biudžeto lėšų). Pagal pateiktas ataskaitas didžioji dalis savivaldybių skiria mokyklų finansavimui tiek, kiek būna įsipareigojusios. Savivaldybės pateikia ataskaitas apie vykdytą sveikatos priežiūros veiklą mokyklose Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai kiekvienais metais pagal „Informacijos apie sveikatos priežiūrą mokyklose teikimo taisykles“(40). Pagal šių ataskaitų duomenis 2007 metais sveikatos priežiūrą mokyklose vykdė 932 sveikatos priežiūros specialistai (2006m. – 897, 2005 m. – 769). Tame tarpe 75 specialistai turėjo visuomenės sveikatos išsilavinimą, 753 - slaugytojos, 104 - kitą. 2007 metais mokyklose padaugėjo specialistų, baigusių visuomenės sveikatos studijas (2006 m. buvo 69, 2005m. – 38). Daugiausia specialistų, baigusių visuomenės sveikatos studijas, dirbo Kauno ir Vilniaus apskrityse (atitinkamai 29 ir 21). Tuo tarpu Tauragės, Telšių ir Utenos apskrityse sveikatos priežiūrą mokykloje vykdė tik slaugytojos. Akivaizdu, kad specialistų kvalifikacija mažesniuose šalies miestuose yra žemesnė. Didžioji dauguma šalies mokyklų visuomenės sveikatos specialistų 2007 dalyvavo Europos Sąjungos finansuojamame projekte „Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos specialistų profesinių žinių ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“ (Nr. BPD2004-ESF-2.2.0-02-05/0099). Vykdant minėtą projektą mokyklų visuomenės sveikatos specialistai visose savivaldybėse įgijo žinių apie sveikatos priežiūrą mokyklose, vaikų ir paauglių ir jaunimo sveikatą, ligų prevenciją, gyvenimo įgūdžių ugdymą, sveikatinimo veiklą, darbą su bendruomene ir kitomis temomis.
Sveikatos priežiūra mokykloje organizuojama, vadovaujantis Sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos aprašu (10) ir savivaldybių tarybų nustatyta tvarka.
Jurbarko rajono savivaldybės taryba savo sprendimu yra patvirtinusi „Sveikatos priežiūros Jurbarko rajono mokyklose tvarkos aprašą“ (41). Jame nurodyta, kad sveikatos priežiūra finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto ir Jurbarko rajono savivaldybės lėšų. Taip pat numatyta, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialistų etatai steigiami Jurbarko rajono savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigose, parinktose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į mokinių skaičių (1000 mokinių steigiamas 1 specialisto etatas), tačiau savivaldybė gali remti mokinių sveikatos priežiūrą, savivaldybės Tarybos sprendimu steigdama specialistų etatus mažesniam mokinių skaičiui. Jurbarko rajono savivaldybės pateiktos informacijos duomenimis rajone yra įsteigti 6 visuomenės sveikatos specialistų etatai, kurie aptarnauja 5366 moksleivius 23 mokyklose. Savivaldybei palikta teisė nustatyti sveikatos priežiūros ar kitą įstaigą, kuri turės teisę vykdyti pirminę visuomenės sveikatos priežiūrą ir su ja
sudaryti sutartį vykdyti sveikatos priežiūrą mokyklose teritoriniu principu. Sudarius tokią sutartį, jos vykdymą kontroliuoja ir sveikatos priežiūrą mokyklose koordinuoja savivaldybės gydytojas. Optimalesnis sveikatos priežiūros modelis yra tose savivaldybėse, kur yra įsteigti visuomenės sveikatos biurai. Pastarieji teritoriniu principu vykdo ir pirminę sveikatos priežiūrą mokyklose. Šiuo metu visuomenės sveikatos specialistų darbdaviais daugiausia yra sveikatos priežiūros įstaigos (pirminiai sveikatos priežiūros centrai, ambulatorijos, šeimos klinikos) arba mokyklos. Taigi, savivaldybė savo lygmenyje vykdydama mokyklose pirminę sveikatos priežiūrą, pasilieka sau teisę nustatyti aptarnaujamų moksleivių skaičių vienam specialisto etatui ir pasirinkti jos sveikatinimo politiką atitinkantį sveikatos priežiūros organizavimo modelį, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos priežiūros nacionalinius ir vietos prioritetus.
1.4 Mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialisto vaidmuo ir
funkcijos
Nuo 1902 metų, kada JAV Niujorko mokykloje savo praktiką pradėjo pirmoji mokyklos slaugytoja, iki šių dienų nėra vieningos nuomonės, kokias visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas turėtų teikti šie specialistai. Požiūris į visuomenės sveikatos specialistą nuolat keitėsi, kaip ir jo atliekamos funkcijos - nuo pirmosios medicinos pagalbos teikimo ir higienos mokymo XXa. pradžioje, iki projektų rengimo, ugdymo proceso ir maitinimo organizavimo priežiūros mūsų dienomis. Daugelyje užsienio valstybių pagrindinės mokyklų slaugytojų funkcijos buvo profilaktiniai tikrinimai, pirmosios medicinos pagalbos teikimas, medikamentų dalijimas. Tačiau užsienyje jau prieš tris dešimtmečius požiūris į mokyklos slaugytojo vaidmenį pradėjo radikaliai keistis. Jo funkcijos vis labiau kreipiamos į moksleivių sveikatos stiprinimą bei ugdymą (31). Dabar užsienio valstybėse mokyklos slaugytojas ar visuomenės sveikatos specialistas atlieka labai daug funkcijų, kurios reikalauja didelės kompetencijos. Lietuvoje iki 2003 metais pradėtos vykdyti sveikatos priežiūros mokykloje reformos Lietuvos mokyklose pagrindinės slaugytojų funkcijos buvo: kasmetiniai moksleivių sveikatos tikrinimai, imunoprofilaktika, bendroji mokyklos higieninė priežiūra, moksleivių sveikatos būklės analizavimas, fizinio lavinimo ir mitybos mokykloje kontrolė, pirmosios medicinos pagalbos teikimas ir kt. (42).
Įteisinus moderniąją visuomenės sveikatos nuostatą, kad sveikatos priežiūros mokykloje paskirtis – padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą, neišvengiamai kito ir visuomenės sveikatos priežiūros specialisto funkcijos. PSO strategijos „Sveikata visiems
XXIa. aštuonioliktasis tikslas numato, kad turi būti užtikrinami žmonių ištekliai sveikatos priežiūros reikmėms (3). Siekiant šio tikslo visuomenės sveikatos specialistai turi mokėti teikti geros kokybės sveikatos stiprinimo, ligų profilaktikos paslaugas. 2007 metais buvo patvirtintas Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, vykdančio sveikatos priežiūrą mokykloje, kvalifikacinių reikalavimų aprašas (43). Šiame dokumente visuomenės sveikatos priežiūros specialistas apibrėžtas kaip asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs formalią visuomenės sveikatos specialisto kvalifikaciją (visuomenės sveikatos aukštasis universitetinis išsilavinimas ar išsilavinimas ir kvalifikacinis laipsnis, patvirtintas patvirtintas kompetetingos institucijos išduotu dokumentu). Mokyklos visuomenės sveikatos specialistas turėtų žinoti ir suprasti visuminę (holistinę) sveikatos sampratą, visuomenės sveikatos priežiūros sistemos struktūrą ir funkcijas, mokyklos bendruomenės įtraukimo į mokinių sveikatos stiprinimo ir saugojimo veiklą būdus ir galimybes, vaikų sveikatos stiprinimo principus ir metodus, veiksnius, darančius įtaką vaikų sveikatai, mokinių ugdymo proceso ypatumus, sveikos mitybos principus, mokinių ugdymo aplinkos vertinimo principus ir kt. Be to specialistas turėtų mokėti analizuoti įtaką sveikatai darančius veiksnius, laiku pastebėti mokinių sveikatos problemas, bendradarbiauti su mokykos bendruomene ir mokėti dirbti komandoje, savarankiškai ar pasitelkiant mokyklos bendruomenę rengti sveikatinimo veiklos programas ir kt. Taigi šiuolaikinės mokyklos sveikatos priežiūros specialistui keliami aukšti ir labai įvairiapusiški kvalifikaciniai reikalavimai, reikalaujantys iš specialistų didelės kompetencijos. Beje, vadovaujantis minėtu aprašu, buvo numatyta, kad visuomenės sveikatos specialistai, turintys slaugytojo ar jam prilygintą kvalifikaciją ir papildomai baigę ne trumpesnius kaip 40 valandų visuomenės sveikatos priežiūros kursus, galės dirbti iki 2009 m. sausio 1d. Norintys toliau tęsti darbą turėjo papildomai išklausyti ne trumpesnius, kaip 160 val. visuomenės sveikatos priežiūros tobulinimosi kursus. Deja, šiuo metu mokyklose dar yra dirbančių specialistų, kurie nėra įvykdę šių kvalifikacinių reikalavimų. Daugelis žmonių, neturintys ryšių su mokykla, o taip pat ir dalis mokyklos bendruomenės narių dažnai negali pasakyti, kokias funkcijas atlieka ir už ką dabar atsako mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistai (44). Įvairių šalių mokslininkai įvairiai grupuoja specialistų atliekamas funkcijas pagal jų pobūdį. Plačiąja prasme būtų galima išskirti dvi darbo sritis – tai darbas su mokiniu ir darbas su bendruomene (45). Pabrėžiama, kad mokyklos slaugytojas turi tapti lyderiu organizuojant darbą bendruomenės viduje, jam būtina išsiugdyti vadovavimo įgūdžius. Dirbant individualiai su moksleiviu, turinčiu sveikatos sutrikimų, ar neįgaliuoju turi būti užtikrinta, kad jo gydymo planas būtų suderintas su individualiu mokymo planu. Kad tai būtų
užtikrinta, labai svarbus visapusis bendradarbiavimas tarp mokyklos slaugytojos, mokytojo, mokinio, jo tėvų ir mokinio gydytojo.
Kiti autoriai skirsto mokyklų slaugytojų atliekamas funkcijas į smulkesnes grupes: sveikatos mokymą, konsultacijų teikimą sveikatos išsaugojimo klausimais, medicinos pagalbos teikimą, sveikatinimo veiklos mokykloje propagavimą ir mokslinį vertinimą, darbą su mokyklos bendruomenės nariais ir kitų institucijų darbuotojais, sveikatos vadybą (46). JAV mokyklos slaugytojų asociacija (NASN-National Association of School Nurses) pabrėžia, kad mokyklos slaugytojas tarnauja kaip mokinių sveikatos gynėjas, sutelkiantis dėmesį į sveikos gyvensenos stiprinimą ir ligų bei neįgalumo prevenciją (47). Ypač dėmesys atkreipiamas į tokias mokyklos slaugytojų funkcijų grupes:
1. Ankstyvas mokinių sveikatos sutrikimų susekimas ir priemonių šių sutrikimų korekcijai vykdymas;
2. Sveikatos priežiūra ir jos poreikio nustatymas vaikams, turintiems sveikatos sutrikimų;
3. Pagalba šeimoms, kuriose yra vaikų su sveikatos sutrikimais;
4. Sveikatos priežiūros netolygumų mažinimas vaikams iš socialiai rizikingų ir mažas pajamas turinčių šeimų;
5. Benamių vaikų priežiūra ir globa; 6. Imunizacijos užtikrinimas.
Profesorės Sensor C.S. nuomone, siekiant efektyvaus mokyklos slaugytojo darbo, jis turi nuolat stiprinti ryšius su pačiomis įvairiausiomis institucijomis, kad galėtų padėti moksleiviams ir jų šeimoms susidoroti su iškilusiomis problemomis (47).
Lietuvoje mokyklos visuomenės sveikatos specialisto funkcijas nusako Sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos aprašas. Šiame dokumente sakoma, kad sveikatos priežiūros mokykloje tikslas – padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą, organizuojant ir įgyvendinant priemones, susijusias su ligų ir traumų profilaktika. Keliami tokie sveikatos priežiūros mokykloje uždaviniai:
v Užtikrinti sveikatos priežiūros kokybę, kuriant sveiką aplinką mokykloje, stiprinant mokinių sveikatą, šalinant rizikos veiksnius, galinčius sukelti ligas;
v Formuoti teisingą mokinių požiūrį į savo sveikatą ir ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius;
v Numatyti priemones ligoms ankstyvuoju laikotarpiu įtarti ir užkirsti joms kelią;
v Suteikti pirmąją pagalbą pavojingų būklių, traumų, nelaimingų atsitikimų ar apsinuodijimų atvejais (10).
Pastarajame dokumente numatoma net 17 visuomenės sveikatos specialisto funkcijų, kurias jis turėtų vykdyti:
1) teikti sveikatinimo veiklos metodines konsultacija mokytojams, mokiniams, tėvams, kaupti informacinę medžiagą sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo klausimais;
2) teikti informaciją apie sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą, rūpintis jos sklaida mokyklos bendruomenėje;
3) rengti mokyklos sveikatinimo projektus ir dalyvauti juos įgyvendinant;
4) teikti pagalbą mokiniams ugdant sveikos gyvensenos ir asmens higienos įgūdžius;
5) vykdyti mokinių maitinimo organizavimo priežiūrą, formuoti sveikos mitybos įgūdžius;
6) vertinti mokyklos atitiktį visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimams;
7) teikti pasiūlymus mokyklos vadovui traumų ir nelaimingų atsitikimų mokykloje prevencijos klausimais;
8) vertinti ugdymo proceso organizavimo atitiktį teisės aktų reikalavimams; 9) pagelbėti kūno kultūros mokytojams, komplektuojant fizinio ugdymo grupes; 10) kaupti informaciją apie kasmetinius mokinių sveikatos profilaktinius
patikrinimus;
11) teikti mokytojams gydytojų rekomendacijas dėl mokinių sveikatos;
12) nustatyti lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių (alkoholio, tabako, narkotikų vartojimas ir kt.) paplitimą;
13) dalyvauti prevencinio darbo grupėse, spendžiant mokinių psichologines, adaptacijos ir socialines problemas;
14) teikti pagalbą organizuojant mokinių imunoprofilaktiką;
15) teikti informaciją atitinkamoms institucijoms apie užkrečiamąsias ligas ir apsinuodijimus;
16) įgyvendinti specialistų nurodytas užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros priemones;
17) teikti pirmąją medicinos pagalbą ir ją koordinuoti.
Analizuojant išvardintas funkcijas, reiktų pažymėti, kad dalis jų pateikiamos gana abstrakčiomis formuluotėmis, leidžiančiomis visuomenės sveikatos specialistui kūrybiškai žvelgti į mokinių sveikatos problemų sprendimą. Funkcijų, deleguotų mokyklos visuomenės
sveikatos specialistui, apimtis iš tiesų labai didelė ir reikalaujanti aukšto profesinės kompetencijos lygmens. Daugeliu atvejų specialisto darbo sėkmė, vykdant jam pavestas funkcijas, priklauso nuo jo paties iniciatyvumo ir mokėjimo bendrauti su bendruomene bei įvairiomis institucijomis.
2006 metais Valstybinis aplinkos sveikatos centras, remdamasis atlikto tyrimo rezultatais, pateikė apibendrintas išvadas, kaip vykdoma visuomenės sveikatos priežiūra mokyklose po įvykdytos reformos (4). Buvo apklaustos visuomenės sveikatos priežiūros specialistės (n = 458), siekiant įvertinti jų veiklos pobūdį, profesines kompetencijas vykdant pavestas funkcijas. Buvo konstatuota, kad daugiau kaip trečdalyje mokyklų visuomenės sveikatos specialistai daugiausia savo darbo laiko skiria pažymų apie mokinių profilaktinius sveikatos patikrinimus tvarkymui ir jų analizei. Su rezultatais supažindinama mokyklos bendruomenė. Tačiau nemažoje dalyje mokyklų visuomenės sveikatos specialistai visiškai nevykdo mitybos kokybės, kūno kultūros užsiėmimų medicininės kontrolės, nedalyvauja nustatant mokinių ugdymo režimą, neteikia konsultacijų mokinių tėvams. Kaimo mokyklose blogesnis visuomenės sveikatos priežiūros specialistų teikiamų paslaugų prieinamumas. Beveik visose kaimo mokyklose specialistai dirba mažesniu, nei pusės etato krūviu ir statistiškai patikimai dažniau nei miesto mokyklose nevykdo mokyklos aplinkos, mokinių maitinimo organizavimo, kontrolinių darbų tvarkaraščių, kūno kultūros pamokų priežiūros, neatlieka nelaimingų atsitikimų registracijos, neinfekcinių ligų rizikos veiksnių paplitimo tyrimų, neanalizuoja traumų priežasčių, nekonsultuoja mokinių bei mokytojų sveikatos išsaugojimo bei stiprinimo klausimais. Nagrinėjant profesines kompetencijas, paaiškėjo, kad daugumai visuomenės sveikatos priežiūros specialistų pakanka teorinių bei praktinių įgūdžių pirmos pagalbos teikimo, žalingų įpročių, infekcinių ligų ir traumų prevencijos srityje, tačiau trūksta žinių valgiaraščių ir tvarkaraščių sudarymo, programinio planavimo, protinio darbo higienos, sveikatinimo veiklos stebėjimo klausimais. Be to trečdalis visuomenės sveikatos specialistų atsakė, kad nemoka naudotis internetu. Miesto specialistai nurodė, kad jiems labiausiai trukdo dirbti metodinės medžiagos ir išteklių trūkumas, kaimo vietovėse - laiko trūkumas (4). Taip pat ir kituose darbuose pateikiamos išvados, kad specialistai nepakankamai rengia ir įgyvendina mokyklos sveikatos projektus, atlieka kūno kultūros pamokų medicininę kontrolę, veda sveiko gyvensenos ir lytiškumo ugdymo užsiėmimus, propaguoja sveiką gyvenseną, skatina rūpintis sveikata (6). Alytaus mokyklose atlikto tyrimo metu konstatuota, kad moksleivių sveikatos priežiūros specialistai blogiau žino naujai priskirtas šiuolaikines visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas (8). Kauno apskrities mokyklose dirbančios visuomenės sveikatos priežiūros specialistės nurodė, kad jų darbo kokybei lemiamą vaidmenį
taip pat turi profesinė kompetencija, nepritaikyta darbo vieta, specialių priemonių bei įrangos trūkumas (9).
Apibendrinant mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialisto atliekamą veiklą, reikia pažymėti, kad jo darbas apima daugybę funkcijų ir pareigų, reikalauja didelės kompetencijos. Organizuojant sveikatos priežiūrą mokykloje, būtina suprasti, kad sveikatos priežiūros specialistai turi dirbti ne tik su vaikais, bet ir su tėvais, ir su mokytojais. Būtina taikyti komandinį darbo principą, įtraukiant į mokinių sveikatinimo veiklą visą mokyklos bendruomenę ir kitas suinteresuotas institucijas. Šioje veikloje mokyklos visuomenės sveikatos specialistas turi tapti pagrindiniu lyderiu ir organizatoriumi. Daugelyje darbų minimos visuomenės sveikatos specialistų darbo problemos - kompetencijos, laiko trūkumas, prasta materialinė bazė, darbo organizavimas, blogas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas kaimo vietovėse ir kt. – ir šiomis dienomis sprendžiamos nepakankamai. Todėl mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialisto darbo modelio ir atliekamų funkcijų optimizavimas išlieka aktualia problema.
2. TYRIMO METODAI IR KONTINGENTAS
2.1 Tirtas kontingentas ir tiriamoji imtis, vykdant mokytojų apklausą
Kiekybiniam tyrimui atlikti pasirinktas kontingentas – Jurbarko rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai. Suplanuota respondentų - mokytojų imtis: 240 mokytojų, dirbančių kaimo mokyklose ir 120 mokytojų, dirbančių Jurbarko miesto vidurinėse mokyklose. Respondentų skaičius numatytas, vadovaujantis Jadovo imties dydžio nustatymo lentele (48). Tyrimas atliktas 2008 metų gegužės - birželio mėn. penkiose vidurinėse ir 15 pagrindinių mokyklų. Tuo laikotarpiu Jurbarko rajono mokyklose, rajono švietimo skyriaus pateiktais duomenimis, dirbo 675 mokytojai, tame tarpe miesto mokyklose - 201. Atlikus bandomąjį tyrimą, kuriame išdalinta 70 anketų vienoje iš vidurinių mokyklų, paaiškėjo, kad mokyklose yra nemaža dalis mokytojų, dirbančių antraeilėse pareigose, kuriems anketos nebuvo įteiktos. Mokytojai pildė anketas tik savo pagrindinėje darbovietėje. Anketų grįžtamumas buvo tik 58%. Po bandomojo tyrimo anketos turinys koreguojamas nebuvo. Tačiau atliekant tolesnį tyrimą, kad būtų išlaikyta tiriamoji imtis, anketos buvo išdalintos visų Jurbarko bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams. Buvo parengta ir išdalinta 600 anketų. Kaimo mokyklose anketas užpildė 246 respondentai, miesto mokyklose - 114 respondentų. Anketų grįžtamumas atlikto tyrimo metu - 60 %. Tyrimo atlikimui buvo gautas Jurbarko rajono švietimo skyriaus vedėjo raštiškas leidimas. Anketos išdalintos 20-yje Jurbarko bendrojo lavinimo mokyklų. Tyrimą atlikti padėjo mokyklų vadovai. Jie anketas mokytojams išdalindavo pasitarimų metu. Užpildytas anketas mokytojai grąžino mokyklų direktoriams.
2.2 Tyrimo instrumentas.
Anketos klausimai buvo sudaryti, atsižvelgiant į darbo tikslą ir iškeltus uždavinius. Pasiremta panašių anketų sudarymo patirtimi - (HBSC mokytojų anketa, anksčiau atliktais tiriamaisiais darbais (4, 5, 8, 9, 49), vykdant mokytojų, moksleivių, visuomenės sveikatos specialistų apklausas). Anketos turinys pateiktas 1 priede.
Anketos tematinės klausimų grupės buvo tokios:
a) demografinės respondentų charakteristikos (1-6 klausimai). Tokiu būdu išsiaiškintas respondentų amžius, lytis, darbo stažas, dėstomas dalykas, mokyklos, kurioje dirba, tipas;
b) nuomonė apie mokinių sveikatą ir sveikatos priežiūros mokykloje svarbą (7-10 klausimai);
c) nuomonė apie veiksnius, veikiančius mokinių sveikatą (11 klausimas su 13 siūlomų įvertinti veiksnių);
d) sveikatos stiprinimo veiklos mokykloje vertinimas ( 12-17 klausimai); e) ryšiai ir kontaktai su visuomenės sveikatos specialistais ( 18-26 klausimai); f) visuomenės sveikatos specialistų atliekamų funkcijų svarba ir įgyvendinimas mokykloje (27-28 klausimai su išvardintomis 16 specialistų atliekamų funkcijų);
g) sveikatos priežiūros mokykloje pokyčių vertinimas (29 klausimas);
h) veiksnių, trukdančių pilnai įgyvendinti sveikatos priežiūros specialisto uždavinius, analizė ir pasiūlymai dėl sveikatos priežiūros specialisto darbo modelio tobulinimo (30-32 klausimai).
2.3 Interviu su visuomenės sveikatos specialistėmis.
Kokybiniame visuomenės sveikatos specialisčių nuomonės tyrime dalyvavo septynios Jurbarko rajono mokyklų visuomenės sveikatos specialistės, kurios aptarnauja visas Jurbarko rajono mokyklas. Dviejų valandų trukmės interviu su visuomenės sveikatos priežiūros specialistėmis buvo įrašinėjamas į diktofoną.
Atliekant tyrimą buvo pasinaudota tikslinės grupės (Focus Group) apklausos metodu. Diskusija buvo vedama moderatoriaus – darbo autorės – pagal iš anksto parengtą pokalbio planą. Šis pokalbis buvo atliktas po kiekybinio tyrimo, siekiant pateikti gilesnę kiekybinių duomenų analizę. Analizuojant atsakymus, nebuvo taikomi kiekybiniai parametrai, nekeliami reprezentatyvumo reikalavimai, nevertinamos statistinės paklaidos. Dėmesys buvo kreipiamas į atsakymų turinį, išsamumą ir interpretaciją.
Atliekant interviu visuomenės sveikatos specialistėms buvo užduodami klausimai klausimai pagal sekančias temas:
I. Įvadas
1. Koks Jūsų amžius?
2. Kiek metų dirbate mokykloje?
3. Kokia Jūsų specialybė pagal diplomą? 4. Kokiai įstaigai priklausote?
5. Ar dirbate tik vienoje mokykloje?
6. Kokiu krūviu dirbate? ( vienoje ar keliose mokyklose) 7. Jūsų aptarnaujamos mokyklos yra mieste ar kaime?
II Problemų iškėlimas ir struktūrizavimas
Profesinės kompetencijos, žinios, įgūdžiai
1. Ar turite galimybę kelti savo kvalifikaciją?
2. Ar išklausyti kursai suteiks teisę ateityje toliau nuolat dirbti šį darbą? 3. Ar gaunate metodinę, konsultacinę pagalbą ir iš ko?
4. Ar manote, kad turite pakankamai žinių atlikti pavestas funkcijas? 5. Kokioms veiklos sritims skiriate daugiausia laiko?
6. Kokioms veiklos sritims labiausiai trūksta teorinių žinių? 7. Ar pakanka praktinių įgūdžių atlikti pavestas funkcijas?
8. Kokia forma teikiate rekomendacijas mokytojams, tėvams, mokiniams?
Pasitenkinimas darbu
1. Ar Jums patinka darbas mokykloje?
2. Ar darbe jaučiatės saugios ir užtikrintos dėl savo darbo vietos? 3. Ar pasitikite savimi, savo sugebėjimais priimant įvairius sprendimus? 4. Ar tenkina darbo užmokestis?
5. Kokių emocijų patiriate daugiau atlikdamos savo darbą, teigiamų ar neigiamų? 6. Ar Jums svarbūs darbo rezultatai, ar jaučiate atsakomybę už juos?
7. Ar svarbi asmeninė iniciatyva, komunikabilumas dirbant jūsų darbą? 8. Ar keistumėte darbą, jei būtų tokia galimybė?
Bendravimas su mokytojais, moksleiviais, tėvais
1. Kaip sekasi bendradarbiauti su mokyklos bendruomene (administracija, mokytojais, mokiniais, tėvais)?
2. Ar pavyksta mokyklos bendruomenę įtraukti į sveikatinimo veiklą, kartu siekti bendrų tikslų?
3. Ar kyla konfliktų, kaip pavyksta juos spręsti?
4. Ar pavyksta realizuoti savo idėjas, įtikinti, paveikti mokyklos bendruomenę?
Atliekamos funkcijos, veiklos formos ir būdai
Ar aptarnaujamose mokyklose vykdote šią veiklą, jei taip, kokiais būdais? · Mokinių maitinimo organizavimo priežiūra;
· mokyklos aplinkos atitikties higienos ir saugos reikalavimams įvertinimas; · ugdymo proceso higieninė priežiūra;
· kūno kultūros pamokų organizavimo kontrolė; · traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencija;
· profilaktinių sveikatos tikrinimų priežiūra, medicininių dokumentų tvarkymas, mokinių sveikatos ir sergamumo rodiklių analizė;
· lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių paplitimo nustatymas (elgsena, kraujospūdis, rūkymas, antsvoris ir kt.) ir koregavimas;
· sveikatos programų rengimas ir įgyvendinimas; · asmens higienos įgūdžių ugdymas ir kontrolė;
· užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės vykdymas;
· pirmosios med. pagalbos suteikimas traumų, nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų atvejais;
· dalyvavimas darbo grupėse, sprendžiant mokinių psichologines, adaptacijos, socialines problemas;
· bendravimas su kitomis institucijomis.
Darbo organizavimo modelis
1. Ar planuojate savo darbą?
2. Ar derinate savo darbo planus su mokyklos metinės veiklos programa ar savo veiklą planuojate atskirai?
3. Ar mokyklos bendruomenė supažindinama su Jūsų veiklos planu? 4. Kas koordinuoja Jūsų veiklą ir kam už ją atsiskaitote?
5. Ar pakankamai turite darbo priemonių (literatūra, internetas, kt.) ir įrengtą darbo vietą?
III Sveikatos priežiūros problemų mokykloje sprendimo būdai, siūlymai, sprendimai 1. Kokios, Jūsų nuomone, sveikatos specialisto funkcijos mokykloje turėtų būti
svarbiausios?
2. Kokios priežastys trukdo dirbti?
3. Kokios dažniausiai iškyla problemos, vykdant sveikatos priežiūrą mokykloje? 4. Ką siūlytumėte keisti?
2.4 Duomenų analizė.
Mokytojų apklausos anketų duomenų analizė buvo atlikta panaudojant specializuotą duomenų tvarkymo ir statistinės analizės paketą SPSS (Statistical Packet for Social Scienses 16.0 for Windows). Ryšiai tarp požymių buvo vertinami Chi kvadrato (χ²) kriterijumi. Statistinių hipotezių reikšmingumui įvertinti pasirinktas p=0,05 patikimumo lygmuo ( p < 0,05 – patikimas, p > 0,05 – nepatikimas). Lyginant rodiklius tarp tiriamųjų grupių, statistinis skirtumų reikšmingumas patikrintas taikant Z kriterijų.
Visuomenės sveikatos specialisčių nuomonė buvo įvertinta, analizuojant diktofoninį interviu įrašą kokybinio tyrimo metodu.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1 Mokytojų apklausos rezultatai
3.1.1 Respondentų charakteristikaAtlikus Jurbarko rajono mokyklų mokytojų apklausą, buvo gauta 360 anketų Duomenys apie respondentų sociodemografines charakteristikas pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Tirto kontingento pasiskirstymas pagal demografines charakteristikas ir darbo mokykloje pobūdį
Respondentai
Miestas Kaimas Bendrai Požymiai Gupės
n Proc. n Proc. n Proc. Vyras 10 8,77 34 13,82 44 12,22 Moteris 104 91,23 212 86,18 316 87,78 Lytis Chi2=1,851; lls=1; p=0,116. 18-25 m. 2 1,75 5 2,21 7 2,06 26-30 m. 4 3,51 9 3,98 13 3,82 31-40 m. 35 30,70 64 28,32 99 29,12 41-50 m. 35 30,70 81 35,84 116 34,12 51-60 m. 34 29,82 67 29,65 101 29,71 61 m. ir daugiau 4 3,51 20 8,85 24 7,06 Amžius Chi2=3,459; lls=5; p=0,630. 0-5 m. 6 5,26 24 10,62 30 8,82 6-10 m. 5 4,39 22 9,73 27 7,94 11-15 m. 14 12,28 27 11,95 41 12,06 16-20 m. 17 14,91 34 15,04 51 15,00 21-25 m. 27 23,68 52 23,01 79 23,24 26 m.ir daugiau 45 39,47 87 38,50 132 38,82 Pedagoginio darbo stažas Chi2=4,815; lls=5; p=0,439. Pagrindinė 0,00 199 80,90 199 55,28 Vidurinė 92 80,70 47 19,10 139 38,61 Mokyklos tipas Gimnazija 22 19,30 0,00 22 6,11 gamtos mokslai (biologija, chemija, geografija, ) 13 11,40 33 14,60 46 13,53 tikslieji mokslai (matematika, informatika, fizika) 17 14,91 38 16,81 55 16,18 kalbos ( lietuvių, užsienio) 36 31,58 63 27,88 99 29,12 kūno kultūra 10 8,77 15 6,64 25 7,35 pradinis mokymas 23 20,18 51 22,57 74 21,76 istorija, politologija 4 3,51 13 5,75 17 5,00 dailė, muzika, choreografija 5 4,39 12 5,31 17 5,00 technologijos 5 4,39 21 9,29 26 7,65 Dėstomi dalykai etika, tikyba 1 0,88 13 5,75 14 4,12
Jurbarko miesto mokyklose (1 gimnazijoje ir 2 vidurinėse) anketas užpildė 114 respondentų (31,6 proc. visų atsakiusiųjų). Kaimo mokyklose (2 vidurinėse ir 16 pagrindinių) anketas užpildė 246 respondentai (68,3 proc. visų atsakiusiųjų). Lyginant respondentų pasiskirstymą pagal lytį, amžių, pedagoginio darbo stažą kaimo ir miesto mokyklose patikimai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05). Tiek kaimo, tiek miesto mokyklose didžioji dauguma dirbančių pedagogų yra moterys (nuo 87,7 proc. kaime iki 91,2 proc. mieste). Dominuoja didelį pedagoginio darbo stažą turinčių mokytojų grupės tiek miesto, tiek ir kaimo mokyklose. 38,8 proc. mokytojų turi 26 metų ir didesnį darbo stažą, 23,2 proc. 21-25 metų darbo stažą. Pažymėtina, kad jaunų specialistų (amžiaus grupės nuo 18 iki 30 metų ) Jurbarko rajono mokyklose dirba tik 5,8 proc. Daugiausia tyrime dalyvavusių respondentų dėstė kalbas (29,1 proc.), dėstė pradinėse klasėse (21,7 proc.), dėstė tiksliuosius mokslus (16,1 proc.), gamtos mokslus (13,5 proc.).
3.1.2 Mokytojų požiūrio į moksleivių sveikatos problemas vertinimas
Tyrimo metu buvo aiškinamasi, kaip mokytojai vertina savo mokinių sveikatą, su kokiomis mokinių sveikatos problemomis susiduria mokykloje, kokie veiksniai, jų nuomone, labiausiai veikia mokinių sveikatą. 70,2 proc. Jurbarko miesto mokyklų mokytojų vertino mokinių sveikatą patenkinamai, tai yra statistiškai patikimai daugiau, nei kaimo mokyklų mokytojai (46,7 proc.)
Chi2=17,85; lls=3; p= 0,000 (* - p<0,05 lyginant kaimą su miestu)
6 pav. Mokytojų nuomonė apie mokinių sveikatą
0,0 1,2 0,9 1,2 70,2 28,9 46,7* 50,8* 0 20 40 60 80 100
labai gera gera patenkinama bloga
Proc.
