LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Viktorija Gaižauskienė
4-6 KLASIŲ MOKSLEIVIŲ TĖVŲ POŽIŪRIS Į VISUOMENĖS
SVEIKATOS SPECIALISTO VEIKLĄ MOKYKLOJE
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Studentė: Mokslinis vadovas: Viktorija Gaižauskienė dr. JurgitaVladičkienė 2018- 04-15 2018-04-15
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
4-6 KLASIŲ MOKSLEIVIŲ TĖVŲ POŽIŪRIS Į VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTO VEIKLĄ MOKYKLOJE
Viktorija Gaižauskienė
Mokslinis vadovas dr. Jurgita Vladičkienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2018. 76 p.
Darbo tikslas. Išsiaiškinti 4-6 klasių moksleivių tėvų požiūrį į visuomenės sveikatos priežiūros
specialisto veiklą mokykloje.
Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2017 metų spalio – lapkričio mėn. Tyrimo metu apklausti 4-6
klasių mokinių, kurie mokosi X rajono progimnazijose, tėvai. Tyrime iš viso dalyvavo 421 mokinių tėvas.
Rezultatai. Didžioji mokinių tėvų dalis (87,9 proc.) nurodė visuomenės sveikatos priežiūros
specialisto poreikį mokykloje. Daugiau nei pusė (53,9 proc.) mokinių tėvų žino pagrindinius visuomenės sveikatos priežiūros specialisto tikslus, tačiau tik (17,3 proc.) respondentų gerai žino visuomenės sveikatos priežiūros specialisto atliekamas funkcijas. Didžiausią atsakomybę už vaikų sveikatą bendrąja prasme tėvai prisiima sau (4,95 balo), tačiau mokykloje, jų nuomone, už vaikų sveikatą atsakingas visuomenės sveikatos priežiūros specialistas (4,24 balo). Analizuojant tyriamųjų nuomonę apie populiariausius informacijos šaltinius apie ligų profilaktiką ir sveikatos stiprinimą, rezultatai parodė, kad mokinių tėvai daugiausiai informacijos gauna iš gydytojų ( 61,5 proc.). Daugiau kaip pusė tyrimo dalyvių (51,3 proc.) informacijos šia tema ieško internete. Mokykloje dirbantis sveikatos priežiūros specialistas, tėvų nuomone, yra mažiausiai informacijos apie sveikatos priežiūrą suteikiantis asmuo (7,6 proc.). Vertinant mokinių tėvų atsakymus, dėl visuomenės sveikatos priežiūros specialisto vykdomų programų nustatyta, kad 61,3 proc. tėvų yra girdėję apie mokyklose vykdomą patyčių ir smurto prevencijos programą, 39,7 proc apie rūkymo, 32,3 proc. apie narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimą. Analizuojant visuomenės sveikatos priežiūros specialisto teikiamą informaciją mokyklos bendruomenei įvairiais klausimais, aukščiausiais balais buvo įvertinta šių specialistų teikiama informacija apie pirmąją medicininę pagalbą (3,6 balo). Tyrimo metu nustatyta, kad mokyklos, kuri vykdo sveikatą stiprinančią veiklą, mokinių tėvai geriau žino visuomenės sveikatos priežiūros specialisto funkcijas mokykloje (19,1 proc.), nei įprastos mokyklos mokinių tėvai (12,9 proc.). Mokinių tėvai sveikatą stiprinančioje mokykloje yra daugiau girdėję apie prevencines programas, apie vaikų fizinio aktyvumo skatinimo programą (32,9 proc.), nei įprastos
3
mokyklos mokinių tėvai (18,4 proc.). Tyrimo duomenimis sveikatą stiprinančią veiklą vykdančioje mokykloje, sveikatos stiprinimui skiriamas didesnis dėmesys.
Išvados. Didžioji dalis mokinių tėvų mano, jog visuomenės sveikatos priežiūros specialistas
reikalingas mokykloje. Daugiau nei pusė mokinių tėvų žino visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veiklos tikslus, tačiau tik nedidelė dalis tėvų susipažinę su specialisto atliekamomis funkcijomis mokykloje. Mokinių tėvai teigia esantys atsakingi už vaikų sveikatą bendrąja prasme, tačiau mokykloje, jų nuomone, už mokinių sveikatą atsakingas visuomenės sveikatos priežiūros specialistas. Tyrimas parodė informacijos sklaidos trūkumą tarp visuomenės sveikatos priežiūros specialisto ir mokinių tėvų, tik nedidelė dalis mokinių tėvų informaciją apie sveikatos stiprinimą gauna iš visuomenės sveikatos priežiūros specialisto. Daugiau nei pusė tėvų yra girdėję apie aktualias prevencines programas, tačiau geriausiai vertina specialisto teikiamą informaciją apie pirmosios pagalbos suteikimą. Sveikatą stiprinančią veiklą vykdančių mokyklų mokinių tėvai geriau žino visuomenės sveikatos priežiūros specialisto funkcijas, specialisto vykdomas programas, taip pat geriau vertina visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veiklą ir teikiamą informaciją sveikatos stiprinimo klausimais.
Raktažodžiai: visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veikla, informavimas, sveikatos
4
SUMMARY
Public Health Management
PARENTAL ATTITUDES OF THE 4 TH – 6 TH GRADE STUDENTS TOWARDS THE WORK OF PUBLIC HEALTH CARE SPECIALIST AT SCHOOL.
Viktorija Gaižauskienė
Scientific supervisor dr. Jurgita Vladičkienė
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Health Management. Kaunas; 2018. 76p.
Objective.To findout attitudes of parents of 4-6 grades students towards the public health care
specialist work at school.
Research methodology. The research was conducted in October – November of the year 2017.
Parents of X region Pro-gymnasiums students participated in a survey. Overall, parents of 421 students answered to the survey questionnaire.
Results. Majority of parents (87.9 ) have indicated the need for the public health care specialist at
school. More than a half (53.9 ) knows the main purpose of the public health care specialist, however, only 17.3 of respondents know the functions of public health care specialist very well. In general, parents assume that the greatest responsibility for childrens’ health lies on them (4.95 points out of 5). However, the public health care specialist, according to theparents (4.24 points), is liable for pupils at school. Analysing what are the most popular sources about the prevention and health, the research reveals that most of the information parents receive from physicians (61.5 ). Answers of parents reveal that 61.3 of them have heard about the ongoing public health specialist programmes on harassment and violence prevention at school. 39.7 of parents know about smoking prevention programmes and 32.3 are informed on drug materials and alcohol prevention programmes. Evaluation of the information that is provided by the public health care professionals on various subjects indicates that parents allocate the highest score (3.60 points) for the provision of the first medical aid. Research shows that parents are better informed (19.1 ) about the functions of the health care specialist at schools where health enhancing activities are run in comparison with schools where such activities are not carried out (12.9 ). Students’ parents of the health promoting schools have more heard about preventive and physical activity promoting programmes (32.9 ) than parent at schools that are not health promoting schools (18,4 ). As results say, the strengthening of health is granted a greater share of attention at health promoting schools.
5 Conclusions. Most of the parents believe that public health care professional is needed at school.
More than a half of the students’ parents are aware of the public health care professional operating objectives. However, only a small percentage of parents is familiar with the performance of professional functions at school. Parents are affirmed to be responsible for children’s health in a general sense, but the health care specialist is supposed to be liable for their childrens’ health at school. Research discovers the lack of communication between the public health specialist and the parents. The research showed that only a small percentage of parents gained the information about the public health improvement from the health care specialist. More than a half of the parents have heard of current prevention programmes though the professionalinformation on granting the first aid is best appreciated. Students’ parents at the health promoting schools better know the functions of the public health care professionals and their programmes. Moreover, parents better assess the activities of the public health care specialist and provided information on health improvement issues.
Keywords: public health care specialist activities, informing, health promotion, school, parents of
6
TURINYS
ĮVADAS ... 11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI: ... 13
1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 14
1.1.Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veikla mokykloje. ... 14
1.1.1.Pagrindinės visuomenės sveikatos priežiūros specialisto kompetencijos ... 15
1.1.2.Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto vaidmuo, funkcijos, žinios ir įgūdžiai, informacijos sklaida. ... 19
1.1.3.Visuomenės sveikatos specialistų poreikis ir teisinę bazę reglamentuojanti veikla. ... 23
1.2.Sveikatos stiprinimas ir organizavimas ugdymo įstaigose ... 27
1.3.Sveikatą stiprinanti mokykla. ... 29
2. TYRIMO METODIKA ... 34
3.REZULTATAI ... 37
3. 1. Moksleivių tėvų lūkesčių apie visuomenės sveikatos specialistų atsakomybę už vaikų sveikatos stiprinimą vertinimas. ... 37
3. 2. Moksleivių tėvų nuomonės apie visuomenės sveikatos priežiūros specialisto teikiamą informaciją mokykloje vaikų sveikatos stiprinimo klausimais vertinimas. ... 43
3. 3. Sveikatą stiprinančių ir kitų mokyklų tėvų požiūrio apie visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veiklą mokykloje palyginimas. ... 46
4.REZULTATŲ APTARIMAS ... 54
IŠVADOS ... 57
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 58
LITERATŪRA: ... 59
7
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 lentelė. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų išsilavinimas ir amžius pagal įstaigų tipus . 18 2 lentelė. Tyrimo dalyvių sociodemografinės charakteristikos ... 35 3 lentelė. Anketos vidinio nuoseklumo rodikliai ... 36 4 lentelė. Tyrimo dalyvių nuomonės apie atsakomybę už vaikų sveikatą palyginimas pagal
moksleivių klases (vidurkis ir standartinis nuokrypis) ... 40 5 lentelė.Tyrimo dalyvių nuomonės apie atsakomybę už mokinių sveikatą mokykloje palyginimas
pagal moksleivių klases (vidurkis ir standartinis nuokrypis) ... 41 6 lentelė. Žinančių apie visuomenės sveikatos priežiūros specialisto vykdomas programas
8
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 pav. Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas ... 30 2 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas ( proc.) pagal nuomonę apie visuomenės sveikatos specialisto
reikalingumą mokykloje (N=421) ... 37 3 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal savo žinių apie visuomenės sveikatos spacialisto
funkcijas vertinimą (N=421) ... 38 4 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę apie visuomenės sveikatos specialisto
veiklos tikslą (N=421) ... 38 5 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas( proc.) pagal nuomonę apie visuomenės sveikatos specialisto
darbo grafiką priklausomai nuo konsultacijos fakto (N=421) ... 39 6 pav. Tyrimo dalyvių nuomonė apie atsakomybę už vaikų sveikatą (vidurkis ir standartinis
nuokrypis)... 40 7 pav. Tyrimo dalyvių nuomonė apie atsakomybę už mokinių sveikatą mokykloje (vidurkis ir
standartinis nuokrypis) ... 41 8 pav. Tyrimo dalyvių nuomonė apie visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veiklą mokykloje
(vidurkis ir standartinis nuokrypis) ... 42 9 pav. Tyrimo dalyvių nuomonė (proc.) apie šaltinius, iš kurių gaunama informacija apie
profilaktiką ir sveikatos stiprinimą. ... 43 10 pav. Tyrimo dalyvių nuomonė (proc.) apie visuomenės sveikatos specialisto vykdomas
programas ... 44 11 pav. Tyrimo dalyvių nuomonė apie visuomenės sveikatos priežiūros specialisto suteikiamas ... 45 12 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas( proc.) pagal nuomonę apie sveikatos stiprinimo veiklai
skiriamą dėmesį priklausomai nuo mokyklos (N=421) ... 46 13 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę apie visuomenės sveikatos specialisto
funkcijas priklausomai nuo mokyklos (N=421) ... 47 14 pav. Tyrimo dalyvių nuomonės apie atsakingų už vaikų sveikatą asmenų rūpinimąsi palyginimas
skirtingose mokyklose (vidurkis ir standartinis nuokrypis) ... 48 15 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę apie informacijos šaltinius ligų
profilaktikos ir sveikatos stiprinimo temomis priklausomai nuo mokyklos ... 49 16 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal žinias apie visuomenės sveikatos priežiūros
9
17 pav. Tyrimo dalyvių nuomonės apie visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veiklą
palyginimas skirtingose mokyklose (vidurkis ir standartinis nuokrypis) ... 51 18 pav. Tyrimo dalyvių nuomonės apie visuomenės sveikatos priežiūros specialisto suteikiamas
žinias palyginimas priklausomai nuo mokyklos (vidurkis ir standartinis nuokrypis) ... 52 19 pav. Tyrimo dalyvių skirstinys (proc.) pagal nuomonę apie bendravimo su visuomenės sveikatos
10
SANTRUMPOS
ECTS - Europos kreditų perkėlimo sistema
N – tiriamųjų (absoliutus) skaičius
PSO - Pasaulio sveikatos organizacija
KMU – Kauno medicinos universitetas
LSMU – Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas
ŠU- Šiaulių universitetas
2 - chi kvadrato kriterijus
lls – laisvės laipsnių skaičius
11
ĮVADAS
Sėkminga visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veikla mokykloje tiesiogiai siejama su mokinių sveikatos stiprinimu ir saugojimu. Poreikis sveikai gyventi turi būti formuojamas nuo gimimo ir už tai atsakinga tampa šeima (1).
Keičiantis žmonių poreikiams bei didėjant visuomenės plėtrai, keičiasi ir sveikatos priežiūros darbuotojų veikla. Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veikla mokykloje prasidėjo 2000 m. išleidus „Vaikų ir mokinių sveikatos apsaugos politikos strategines gaires“, kuomet mokyklos medicinos darbuotojui buvo paskirtas naujas vaidmuo ir pirmenybė teikiama mokinių sveikatos stiprinimui ir ligų profilaktikai (2). Įgyvendinant Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymą, išleistą 2012 metais, išskiriamas kryptingas ir sąmoningas gebėjimas įtikinti teigiamas nuostatas į sveikos gyvensenos įgūdžių formavimą, sveikatos saugojimą ir stiprinimą (3).
Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto vaidmuo ugdymo įstaigoje reikšmingas, nes atliekama veikla, orientuota į tikslingą ir nuoseklų sveikatos įgūdžių formavimąsi ne tik mokykloje, bet ir šeimoje, o specialisto veikla orientuota ne tik į vaikus, bet ir jų tėvus (1,4). Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas mokykloje turėtų išmanyti mokinių raidos procesus, sveikatos stiprinimo procesus, analizuoti ir vertinti aplinkos įtakos veiksnius bei nuolat dalyvauti mokyklos bendruomenės sveikatos stiprinime, formuojant teisingus sveikos gyvensenos įgūdžius, tikslingai padėti mokinių tėvams įsitraukiant į sveikatos stiprinimo veiklą, taip užtikrinant visavertę sveikatos priežiūrą. Tačiau skirtingas bendradarbiavimo sveikatos ugdymo proceso suvokimas, taip pat ne visada suprantamos visuomenės sveikatos priežiūros specialisto funkcijos, neleidžia pasiekti išsikeltų tikslų siekiant gerinti mokinių sveikatos rodiklius.
Todėl šiuolaikinę visuomenės sveikatos priežiūrą turi vykdyti aukštos kompetencijos visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, kuris gebėtų ne tik formuoti, tačiau ir įgyvendinti Lietuvoje vykdomą sveikatos politiką, įtraukdamas visus sektorius (5).
Problema ir temos aktualumas. Vaikų sveikatos stiprinimas akcentuojamas daugelyje teisinių
dokumentų. Lietuvos sveikatos sistemos 2011–2020 metų plėtros metmenyse išdėstytos Lietuvos sveikatos sistemos plėtros kryptys ir numatyta jų įgyvendinimo strategija, jame siūloma gerinti sveikatos priežiūros prieinamumą, mokant sveikos gyvensenos nuo vaikystės, integruojant į ugdymo procesą (6). Vykdoma Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, įpareigojanti kurti ir stiprinti vaiko gerovę. Kuriamos ir įgyvendinamos nacionalinės strategijos ir programos, kurios suteiktų galimybę gauti kiekvienam vaikui būtinas žinias apie sveikatos išsaugojimą, stiprinimą, ligų profilaktiką (7). Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintuose 2017 – 2018 ir 2018 – 2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosiuose ugdymo planuose
12
reglamentuojama, jog mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, organizuoja kryptingas sveikos gyvensenos stiprinimo ir prevencines veiklas (8).
Tačiau atlikti moksliniai tyrimai bei kasmetinės mokinių sveikatos patikrų analizės rodo, jog mokinių sveikatos rodikliai negerėja (9,10,11). Nagrinėjant vaikų sveikatos rodiklius, aktuali tampa visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veikla ir visuomenės sveikatos priežiūros tinklo reforma. Tikėtasi, kad pakeičiant bendrosios praktikos slaugytojus mokyklose naujai parengtais visuomenės sveikatos priežiūros specialistais, turėjo pasikeisti mokinių sveikatos rodikliai. Tačiau praėjus daugiau nei dešimtmečiui po įvykusios reformos mokinių sveikatos stiprinime, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų veikla taip ir nepasiekė norimo efektyvumo.
Iki šiol visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių mokykloje, veikla tyrinėta mažai. Mokslinėje literatūroje daugiau tyrimų randama apie visuomenės sveikatos priežiūros specialistų kompetencijas, specialisto, dirbančio mokykloje, veiklos svarbą, bendradarbiavimo galimybes ugdant vaikų sveikatą ir visuomenės sveikatos specialisto darbo ypatumus (1,12,13,14,15). Pasigendama tyrimų, nagrinėjančių požiūrį į visuomenės sveikatos priežiūros specialistus, o taip pat tyrimų, nagrinėjančių tėvų požiūrį į visuomenes sveikatos priežiūros specialisto veiklą mokykloje. Moksliniuose tyrimuose nagrinėjamas mokinių, pedagogų, taip pat mokyklų vadovų požiūris į visuomenės sveikatos priežiūros specialistų atliekamą veiklą (16,17).
Vaikų sveikata - labai aktualus ir svarbus argumentas, atliekant mokslinius tyrimus, taip pat ir visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veiklos svarba formuojant ir stiprinant mokinių sveikatą. Svarbu ne tik analizuoti visuomenės sveikatos priežiūros kompetencijas, reglamentavimą, kvalifikacijos kėlimo aspektus, bet ir paslaugas gaunančių požiūrį į specialisto veiklą, atliekamas specialisto funkcijas. Nekyla abejonių, kad šeima formuoja pagrindus vaiko sveikatai ir gerovei, todėl mokinių tėvai -neatsiejama grandinės dalis vaikų sveikatos ugdyme. Tik atliekant mokslinius tyrimus, kurie tiria požiūrį į atliekamą specialisto veiklą, galima išsiaiškinti šeimos prioritetus, surasti problemines sritis bei tinkamai organizuoti veiklos pokyčius, formuoti aktyvią sveikatos politiką.
Šio tyrimo rezultatai bus naudojami organizuojant ir vykdant sveikatos stiprinimo veiklą progimnazijose. Taip pat siekiant skatinti sveikatą stiprinančių mokyklų plėtrą rajone bei atkreipti rajono politikų dėmesį į didesnio finansavimo skyrimą, užtikrinant visuomenės sveikatos priežiūros specialistų veiklos kokybę ir informacijos sveikatos stiprinimo klausimais sklaidą.
13
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: išsiaiškinti 4-6 klasių moksleivių tėvų požiūrį į visuomenės sveikatos
priežiūros specialisto veiklą mokykloje.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti mokinių tėvų nuomonę apie visuomenės sveikatos specialisto veiklą mokykloje. 2. Išsiaiškinti tėvų nuomonę apie visuomenės sveikatos priežiūros specialisto teikiamą
informaciją mokykloje vaikų sveikatos stiprinimo klausimais.
3. Palyginti sveikatą stiprinančios ir kitos mokyklos tėvų požiūrius apie visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veiklą mokykloje.
14
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veikla mokyklojeSparčiai besivystant naujoms technologijoms ir didėjant žmonių poreikiams, tampa natūralu visuomenės sveikatos priežiūros pokyčiai bei visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veiklos kaita.
Iki 2003 metų mokykloje dirbančio mediko pozicija apsiribojo labai siauromis sveikatos priežiūros funkcijomis: kasmetiniai moksleivių tikrinimai, pirmosios pagalbos teikimas, imunoprofilaktika, kurios neužtikrino geresnės vaikų sveikatos.
Lietuvoje 2001-2002 metais pertvarkius asmens sveikatos priežiūrą draudiminę, šalyje dėl ekonominių aspektų pradėti naikinti sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų etatai. Bendruomenės slaugytojų vykdytos funkcijos mokykloje tapo neracionalios, o jų išlaikymas asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams per brangus. 2003 metais priimtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimas, kuriame nustatyta, kaip bus vykdoma pirminė sveikatos priežiūra mokykloje (18). Šis įstatymas iš esmės pakeitė mokinių sveikatos priežiūros paslaugų mokyklose pobūdį.
Sveikatos priežiūros specialistų veiklą, vykdančių moksleivių sveikatos priežiūrą mokykloje, reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos aprašas“ (19).
Remiantis tvarkos aprašu nustatomas sveikatos priežiūros mokykloje tikslas, uždaviniai, taip pat sveikatos priežiūros mokykloje organizavimas, dokumentacija ir kt. Įstatymas taip pat reglamentuoja visuomenės sveikatos priežiūros specialisto funkcijas, pareigas ir atsakomybę.
Sveikatos priežiūros specialisto vykdančio veiklą mokykloje tikslas – padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą, organizuojant ir įgyvendinant priemones susijusias su ligų ir traumų profilaktika. Šiam tikslui įgyvendinanti numatyti uždaviniai:
• Užtikrinti visuomenės sveikatos priežiūros kokybę, kuriant sveiką aplinką Švietimo įstaigose, stiprinant mokinių sveikatą, šalinant rizikos veiksnius, galinčius sukelti ligas. • Formuoti teisingą Švietimo įstaigos bendruomenės požiūrį į savo sveikatą ir ugdyti sveikos
gyvensenos įgūdžius.
• Numatyti priemones ligoms ankstyvuoju laikotarpiu įtarti ir užkirsti joms kelią.
• Suteikti pirmąją pagalbą pavojingų būklių, traumų, nelaimingų atsitikimų ar apsinuodijimų atvejais.
• Vykdyti mokinių sveikatos būklės stebėseną.
15
Pakitus sveikatos priežiūros mokykloje organizavimo pobūdžiui ir jo teisiniam reglamentavimui, tai pat pasikeičia ir visuomenės sveikatos samprata, stipriai praplėsdama iki šiol buvusį biomedicininį sveikatos modelį (20). Pakitus visuomenės sveikatos priežiūros specialisto funkcijoms ir padidėjus atsakomybei 2007 metais patvirtintas visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, vykdančio sveikatos priežiūrą mokykloje, kvalifikacinių reikalavimų sąrašas (21).
Užtikrinant tinkamą sveikatos priežiūrą mokyklose, visuomenės sveikatos priežiūros specialistui turi būti suteiktos tinkamos sąlygos veiklos įgyvendinimui. Sveikatos priežiūrai mokykloje vykdyti turi būti skirta patalpa – sveikatos kabinetas, kurio įrengimą ir pirmosios pagalbos priemones reglamentuoja teisės aktai (22).
Taigi apibendrinant galima teigti, jog visuomenės sveikatos priežiūros specialistai mokyklose atsirado pertvarkius asmens sveikatos priežiūrą, kuomet mokyklos seselių veikla ir funkcijos tapo neracionalios, ir per brangios asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Prastėjanti ir keliant nerimą vaikų sveikatos rodikliams imta ieškoti alternatyvų. Nuo 2003 metų imtasi radikalių permainų, pasikeičia sveikatos priežiūros mokykloje organizavimas ir teisinis reglamentavimas. Dabartiniai Lietuvos sveikatos politikos dokumentai reglamentuoja, jog mokyklose būtina teikti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, o sveikatos priežiūros specialistams bendradarbiaujantsu įvairių sričių specialistais, organizuoti ir įgyvendinti sveikatos stiprinimą mokykloje.
1.1.1. Pagrindinės visuomenės sveikatos priežiūros specialisto kompetencijos
Po Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo dėl visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių mokykloje, taip pat po nutarimo dėl sveikatos priežiūros mokyklose finansavimo tvarkos patvirtinimo atsirado poreikis numatyti sveikatos priežiūros specialistų, vykdančių mokinių sveikatos priežiūrą, kompetencijas (18,23). Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, vykdančio sveikatos priežiūrą mokykloje, kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo“, kuriame numatoma, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialistas profesinę kompetenciją įgyja baigęs visuomenės sveikatos studijų krypties programą bei nuolat tobulindamas profesinę kvalifikaciją, atsižvelgiant į nuolatinę mokslo ir praktikos pažangą (21).
XXI amžius pasižymi socialinėmis transformacijomis, žiniomis ir intelektiniu kapitalu. Šiame amžiuje bendrosios kompetencijos, tokios kaip: sprendimų priėmimas, komandinis darbas, sparti komunikacija, strateginis mąstymas - labai svarbios įvairių sričių specialistams, o ypač tai aktualu visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, kurie nuolat siekia rezultatų sveikatos stiprinimo
16
srityje (24). Darbuotojo sukaupta darbo patirtis ir studijų metu įgytos žinios nulemia, kaip visuomenės sveikatos priežiūros specialistas geba pritaikyti tam tikras žinias praktikoje.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto kompetencija - žinių, įgūdžių ir nuostatų, būtinų praktinėje veikloje, visuma. Specialisto požiūris ir vertybių sistema turi sutapti su visuomenės požiūriu ir vertybių sistema (25).
Analizuojant Europos regiono visuomenės sveikatos mokyklų asociacijos visuomenės specialistų rengiamų kompetencijų sistemą, 2008 metais išleistas visuomenės sveikatos pagrindinių profesinių kompetencijų sąrašas, kuris nėra baigtinis ir susideda iš 6 kategorijų:
• Epidemiologija.
• Socialinė aplinka ir sveikata.
• Fizinė, cheminė, biologinė aplinka ir sveikata.
• Sveikatos politika, organizavimas, vadovavimas ir ekonomika. • Sveikatos stiprinimas ir ligų profilaktika.
• Tarpdalykinės temos, apimančios komunikaciją ir strategiją (26,27).
Esant nuolatinėms permainoms visuomenės sveikatos specialistų profesinėje veikloje, svarbu praplėsti kompetencijas. Tarptautinių organizacijų lyderiai, atstovaujantys sveikatos akademinę ir praktinę visuomenę, rekomenduoja kompetencijų sąrašą praplėsti iki 8 kategorijų:
• Analitiniai gebėjimai.
• Politikos formavimo gebėjimai. • Kultūros įgūdžiai.
• Bendradarbiavimo su visuomenė gebėjimas. • Bendravimo gebėjimai.
• Pagrindiniai visuomenės sveikatos mokslų žinios ir įgūdžiai. • Finansų planavimo ir valdymo įgūdžiai.
• Vadovavimas ir lyderystė (28).
Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės poreikiai nuolat keičiasi, sveikatos priežiūros specialisto veikla mokykloje tampa vis įvairesnė, aktualu tampa ne tik laiku suteikti pirmąją pagalbą, bet ir nuolat įgyvendinti sveikatingumo programas (29). Visuomenės sveikatos specialisto veikloje tampa svarbu bendrauti ir bendradarbiauti su mokyklos pedagogais ir mokinių tėvais, taip įtraukiant visą mokyklos bendruomenę, siekiant efektyviau organizuoti ir vykdyti sveikatos stiprinimą mokyklose.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veiklos sritys labai plačios, vien įgytų teorinių ir praktinių žinių nepakanka. Efektyviau dirbti tam tikrose veiklose padeda specialistų sugebėjimas
17
mokytis, analizuoti ir gebėti prisitaikyti prie naujų situacijų. Toks įgūdžių taikymas skirtingose situacijose gali būti laikomas specialisto profesine kompetencija. Profesinių kompetencijų kaitą lemia mokymasis ir mokymosi turinys, taip pat technologijų taikymas (30).
Organizacijos ir įstaigos, teikiančios visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, vadovaujasi teisiniuose dokumentuose įtvirtintais kompetencijų įvardijamais. Norint įvykdyti Vyriausybės ir savivaldybės įsipareigojimus, užtikrinant tam tikros apimties ir kokybės paslaugas, visuomenės sveikatos specialistai turi pasižymėti daugiafunkcinėmis kompetencijomis. Tačiau specialistų kompetencijų sistema nuolat kinta, pasensta turimos žinios, jas tampa sunku pritaikyti praktikoje. Esant kompetentingiems visuomenės sveikatos specialistams tikėtinas tikslesnis visuomenės sveikatos stiprinimo veiklų tikslų išsiaiškinimas, siūlomos ir įgyvendinamos įrodymais pagrįstos sveikatos priežiūros paslaugos, vienodai prieinamos visiems paslaugų gavėjams (25).
Po 2007-2010 metų Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse daugiau nei pusėje savivaldybių buvo įsteigti visuomenes sveikatos biurai, tačiau po patvirtinto rekomenduojamo pareigybių sąrašo ir kvalifikacinių reikalavimų asmenims, norintiems dirbti biuruose, susidarė didelis stygius kompetentingų specialistų (31,32).
Remiantis higienos instituto duomenimis, nuo 2000 iki 2009 metų įvyko dideli Lietuvos visuomenės sveikatos priežiūroje dirbančių asmenų kvalifikacijos pokyčiai. Nors pasikeitus visuomenės sveikatos specialistų rengimui, labai išaugo visuomenės sveikatos universitetinį išsilavinimą turinčių specialistų, tačiau vis dar didelė problema išliko tai, jog dauguma visuomenės sveikatos specialistų buvo baigę skirtingų mokymosi programų studijas skirtingu laikotarpiu (25).
Pasak V. Kanapeckienės, siekiant sukurti specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo sistemą ir tikslingai organizuoti specialistų kvalifikacijos tobulinimą bei planuoti specialistų rengimą aukštosiose mokyklose, iškilo poreikis sukurti visuomenės sveikatos žmogiškųjų išteklių stebėsenos įrankį - visuomenės sveikatos priežiūros specialistų registrą, teikiantį informaciją apie specialistų pasiskirstymą pagal demografines charakteristikas, išsilavinimą, regionus, įstaigas, visuomenės sveikatos sritis ir kt.( 33).
Pasirašius Registro priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktą, 2016 m. lapkričio mėn.pradėti vesti duomenys.
Ataskaitos duomenimis 2017 m kovo 31 d. Registre buvo 2035 įrašai apie specialistus: Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų - 1114; Specializuotų visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų - 489; Nacionalinio visuomenės sveikatos centro - 443 (34).
18 1 lentelė. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų išsilavinimas ir amžius pagal įstaigų tipus
Įstaigų tipai Ben – dras special istų sk. Iš jų vado- vai Iš jų Baigu- siųVS studijų krypties mokslus Iš jų Baigu- sių med. studijų krypties mokslus
Specialistų amžius (metais) Iki 29 30-34 35-39 40-44 45-49 50- 54 55-59 60-64 65 ir vyr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 Savivaldybės visuomenės sveikatos biuras 1114 5 372 8 209 50 0 16 36 49 59 71 3 Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 443 6 240 18 9 3 0 0 9 0 1 6 4 Specializuota visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga 489 100 174 44 9 7 8 4 9 8 0 6 8 Iš viso 2035 21 781 70 27 90 68 20 14 85 98 81 15
Įteisinus visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, dirbančio mokykloje, profesiją, tyrimų kuriuose būtų vertinama specialistų kompetencija, nėra daug, tačiau galima pastebėti, kaip sparčiai kito profesinės kompetencijos sritys ir prioritetai.
2006 metais valstybinis aplinkos sveikatos centras, atlikęs sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių mokyklose, veiklos kokybinį vertinimą išskyrė, kad labiausiai žinių trūko valgiaraščių ir tvarkaraščių sudaryme, duomenų tvarkyme, sveikatinimo veiklos stebėjimo klausimais (31).
2010 metais Lietuvoje atliktame visuomenės sveikatos specialistų kompetencijos tyrime nustatyta, kad didžiausią profesinių žinių stygių ir kompetencijos tobulino poreikį jaučia sveikatos politikos, sveikatos teisės, edukologijos, epidemiologijos srityse (13).
2011 metais stebimi pokyčiai visuomenės sveikatos priežiūros specialisto profesinėje veikloje, kur Lietuvoje atliktas profesinio lauko tyrimas atskleidė, kad lyderystės kompetencija yra
19
viena iš siekiamų visuomenės sveikatos kompetencijų. Šio tyrimo metu švietimo institucijų atstovai visuomenės sveikatos absolventų žinių trūkumą išskyrė šiose srityse:
• Lyderystė. • Ekonomika. • Projektų vertinimas. • Psichologija. • Žmonių santykiai. • Netradicinė vadyba (35).
Visuomenės sveikatos specialistų kompetencijoms ugdyti yra svarbūs reguliarūs, efektyvūs profesinių kompetencijų tobulinimo renginiai, kurių metu analizuojami naujausi moksliniai tyrimai ir rekomendacijos praktikai (36).
Taigi visuomenės sveikatos specialistas, vykdydamas veiklą, turi vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais, įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis bei pareigybės aprašu. Įgyvendinant Lietuvos sveikatos politikos veiklos kryptis sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys mokykloje, turi pasižymėti įvairiomis kompetencijomis, kad galėtų atlikti įvairaus pobūdžio funkcijas. Atsižvelgiant į tai, jog nuolat kinta visuomenės sveikatos sistema, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų sistema taip pat kinta. XXI amžius alsuoja socialinėmis transformacijomis, žiniomis, todėl aktualu tampa ir visuomenės sveikatos specialistų nuolatinis kompetencijų tobulinimas, naujų įgūdžių formavimas. Todėl sukūrus visuomenės sveikatos priežiūros specialistų registrą, tikimasi, jog kvalifikacijos kėlimas, tobulinimas ir specialistų poreikis bus užtikrinti.
1.1.2. Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto vaidmuo, funkcijos, žinios ir įgūdžiai, informacijos sklaida
Nuo XX amžiaus pradžios požiūris į visuomenės sveikatos priežiūros specialistą nuolat keitėsi, dėl to kito ir visuomenės sveikatos specialisto atliekamos funkcijos. Įžengus į XXI amžių visuomenės sveikatos priežiūros specialisto funkcijos prasiplėtė, specialistas dirbantis mokykloje atsakingas ne tik už pirmosios medicinos pagalbos teikimą, bet ir mokymosi proceso užtikrinimą, mokinių maitinimą, mokinių higienos įgūdžius, mokinių sveikatos pokyčius ir kt. (37).
Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, dirbančio mokykloje, darbas priskiriamas pirminei sveikatos priežiūrai. L. Valius teigia, jog priminė sveikatos priežiūra - tai būtinoji sveikatos
20
priežiūra, taikoma visiems bendruomenės nariams bei jų šeimoms šaliai ir bendruomenei priimtina kaina (38).
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų veikloje vyrauja du esminiai prioritetai: sveikatos ugdymas bei sveikatos priežiūra (39, 40). Anot Groot, W. ir kt., sveikata ir švietimas – dvi svarbiausios investicijos į žmogaus kapitalą, o sveikatos ugdymas - veiksnys, turinis didelę įtaką kiekvieno žmogaus individualiai gerovei (41).
Mokslininkė L.Braussard sveikatos priežiūros specialistų vaidmenį apibūdina, kaip gana įvairų, ir skirsto į keturias dalis:
• Sveikatos stiprintojai. • Sveikatos mokytojai. • Bendradarbiaujantys. • Tyrėjai (42).
Kiti mokslininkai mokyklų visuomenės sveikatos specialistų darbą susiaurina ir skirsto į : standartines sveikatos priežiūros paslaugas, tokias kaip: administravimas, pirmos pagalbos teikimas, prevencinės paslaugos, teikiamos konsultuojant individualiai arba grupėmis, visos prevencinės veiklos ir kt. (43,44,45).
2007 metais atlikus daugiau mokslinių tyrimų, analizuojančių visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veiklą, buvo siūloma specialistų atliekamas funkcijas suskirstyti į atskiras dalis ir įtraukti į tarpdisciplininį bendradarbiavimą. Vertinant tai, jog visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veikla nėra nuosekli, išskiriami trys su veikla susiję aspektai, tokie kaip: nuolatinė veikla, epizodinė veikla ir skubios pagalbos tiekimas (46,47).
Įvairių šalių mokslininkai išskiria dvi pagrindines ugdymo įstaigose dirbančių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų atliekamas funkcijas, išskiriamas pagal darbo sritis: mokiniai ir darbas su mokyklos bendruomene (48). Pagal veiklos pobūdį sveikatos priežiūros specialisto atliekamos funkcijos gali būti teikiamos atitinkamais lygmenims: individui ar populiacijai. Individui skiriamos veiklos, susijusios su sveikatos vertinimu, pirmos pagalbos teikimu, numatomos dokumentacijos pildymu. Populiacijai priskiriamas visas prevencinis darbas su visa mokyklos bendruomene: pedagogais, tėvais, kitais mokyklos darbuotojais. Šiam lygmeniui priskiriamas mokyklos aplinkos sąlygų gerinimas, informavimas, ataskaitų pateikimas, vietos politikams, atsakingiems valdininkams ir mokyklų vadovams (49).
Remdamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu „ Dėl visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, vykdančio sveikatos priežiūrą mokykloje, kvalifikacinio sąrašo patvirtinimo“, visuomenės sveikatos priežiūros specialistas turi žinoti ir suprasti visuminę sveikatos sampratą bei mokyklos bendruomenės dalyvavimo reikšmę, stiprinant mokinių sveikatą. Taip pat
21
žinoti Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus, reglamentuojančius vaikų sveikatos priežiūrą, sveikatos saugą bei stiprinimą, Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Sąjungos strateginio planavimo dokumentus vaikų ir paauglių sveikatos bei vystymosi klausimais, kad galėtų užtikrinti mokinių organizmo vystymosi anatominius, fiziologinius, psichologinius ypatumus, socialinės aplinkos veiksnių poveikį vaiko organizmo vystymuisi (19).
Po modernios visuomenės sveikatos nuostatos įteisinimo pakito sveikatos priežiūros paskirtis ,mokykloje, tai neišvengiamai įtakojo ir visuomenės sveikatos priežiūros specialisto funkcijų kitimą. Siekiant įgyvendinti pagrindinį tikslą- padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą - specialistas turi gebėti išanalizuoti ir įvertinti mokyklos bendruomenei sveikatai darančius veiksnius, mokėti paaiškinti tiek mokiniams, tiek mokinių tėvams apie sveikatos stiprinimo būdus. Vadovaujantis teisės aktais užtikrinti palankią sveikatai ugdymo aplinką, tinkamą mokinių mitybą bei pirmąją pagalbą. Svarbu akcentuoti, jog sveikatos priežiūros specialistas turi ne tik gebėti planuoti savo veiklą, rengti veiklos ataskaitas, tačiau ir tinkamai ją pristatyti, akcentuodamas veiklos rezultatus (19).
Lietuvoje mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialisto funkcijas nusako sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos aprašas. Dokumente numatoma 17 visuomenės sveikatos priežiūros specialisto funkcijų:
• teikti sveikatinimo veiklos metodines konsultacijas mokytojams, mokiniams, tėvams, kaupti informacinę medžiagą sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo klausimais;
• teikti informaciją apie sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą, rūpintis jos sklaida mokyklos bendruomenėje;
• rengti mokyklos sveikatinimo projektus ir dalyvauti juos įgyvendinant;
• teikti pagalbą mokiniams ugdant sveikos gyvensenos ir asmens higienos įgūdžius; • vykdyti mokinių maitinimo organizavimo priežiūrą, formuoti sveikos mitybos įgūdžius; • vertinti mokyklos atitiktį visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimams;
• teikti pasiūlymus mokyklos vadovui traumų ir nelaimingų atsitikimų mokykloje prevencijos klausimais;
• vertinti ugdymo proceso organizavimo atitiktį teisės aktų reikalavimams; • pagelbėti kūno kultūros mokytojams, komplektuojant fizinio ugdymo grupes; • kaupti informaciją apie kasmetinius mokinių sveikatos profilaktinius patikrinimus; • teikti mokytojams gydytojų rekomendacijas dėl mokinių sveikatos;
• nustatyti lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių (alkoholio, tabako, narkotikų vartojimas ir kt.) paplitimą;
• dalyvauti prevencinio darbo grupėse, spendžiant mokinių psichologines, adaptacijos ir socialines problemas;
22
• teikti pagalbą organizuojant mokinių imunoprofilaktiką;
• teikti informaciją atitinkamoms institucijoms apie užkrečiamąsias ligas ir apsinuodijimus; • įgyvendinti specialistų nurodytas užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros priemones; • teikti pirmąją medicinos pagalbą ir ją koordinuoti (19).
Funkcijų, kurias atlieka visuomenės sveikatos priežiūros specialistas mokykloje labai daug, dalis funkcijų pateiktos abstrakčiai. Kaip tinkamai įgyvendina paskirtas funkcijas specialistas, priklauso nuo jo organizacinių gebėjimų, veiklos planavimo ir bendradarbiavimo (50). Norint tinkamai organizuoti darbą mokykloje, visuomenės sveikatos specialistas turi tapti lyderiu. Svarbiausi aspektai mokinių sveikatos veiklos organizavime: planavimas, organizavimas, motyvavimas ir kontrolė. Prioritetinė veiklos funkcija - planavimas, kuris tampa pagrindu kitoms funkcijoms atsirasti (51). Veiklos planavimas padeda išlaikyti tinkamą sveikatos stiprinimo sistemą, kuri atitinkamai reaguoja į naujai kylančias grėsmes.
Informacijos rinkimas, dokumentų rengimas, taip pat sveikatos poreikių įvertinimas - svarbūs aspektai, siekiant sukurti efektyvias programas, kurias būtų galima pritaikyti praktikoje (52). Įgyvendinant sveikatos stiprinimo programas svarbu parinkti ne tik vykdytojus, bet ir struktūrą, kaip vyks bendradarbiavimas (53).
Pasaulio sveikatos organizacija tarp pagrindinių „Sveikata XXI amžiuje“ visuomenės sveikatos principų įvardija partnerių vienijimą bendriems tikslams (51). Įgyvendinant funkcijas visuomenės sveikatos priežiūros specialistas teikia duomenis apie mokinių sveikatą mokyklos bendruomenei. Nuolat bendradarbiauja su pedagogais, mokinių tėvais ir kitais sveikatos priežiūros specialistais, psichologinės ir socialinės pedagoginės pagalbos specialistais (19).
Informacijos sklaida svarbi įgyvendinant visuomenės sveikatos politiką. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai turi nuolat vystyti savo bendradarbiavimo įgūdžius, gebėti paaiškinti tam tikrų veiksmų galimas pasekmes ir sprendimų priėmimo galimybes. Bendraujant su mokiniais, mokinių tėvais tai pat ir pedagogais, informaciją pateikti suprantamais terminais tiek raštu, tiek žodžiu.
Nagrinėjant visuomenės sveikatos priežiūros specialistų veiklą užsienyje galima teigti, kad sveikatos priežiūros paslaugos mokykloje vykdomos visose išsivysčiusiose pasaulio šalyse (46,47). Užsienio šalių mokyklų sveikatos priežiūra organizuojama labai įvairiai, nuo medicinos kabinetų įrengimų mokyklose, kuriuose dirba mokyklos medicinos sesuo, iki atskirų sveikatos priežiūros centų su kuruojančiais visuomenės sveikatos specialistais (29,54). Ugdymo įstaigose sveikatos priežiūra organizuojama atsižvelgiant į šalies sveikatos priežiūros sistemą, valstybinio bei privataus sveikatos priežiūros sektorių išsivystymą (29,55).
23
Apibendrinant galima teigti, kad XXI amžiuje praplėtus sveikatos priežiūros specialisto funkcijas, esminiais prioritetais išliko sveikatos ugdymas ir sveikatos priežiūra. Moksliniuose tyrimuose, analizuojančiuose visuomenės sveikatos veiklą išskiriama daugybė veiklos aspektų: nuo specialistų vaidmenų apibūdinimo, iki jų veiklos funkcijų suskirstymo į dalis, įtraukiant į tarp - sektorinį bendradarbiavimą. Lietuvos Respublikos įstatymai išskiria, jog visuomenės sveikatos priežiūros specialistai turi ne tik įvertinti su visuomenės sveikata susijusius poreikius ir veiksnius, bet ir gebėti dirbti su naujausia informacija, pritaikant ją pagal situaciją, bendradarbiauti su mokyklos bendruomene siekiant ne tik informuoti, bet ir sugebėti analizuoti.
1.1.3. Visuomenės sveikatos specialistų poreikis ir teisinę bazę reglamentuojanti veikla
Modernėjant visuomenei, vis blogėja demografiniai rodikliai. Lietuvos, kaip ir kitų Europos šalių, visuomenė sensta. Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis priskiriamos prie labiausiai senstančių šalių pasaulyje. Todėl svarbu, daugiau dėmesio skirti specialistų poreikio prognozėms, racionaliai plėtojant žmonių išteklių pasiskirstymą (56). Lietuvos sveikatos sistemą veikia daug veiksnių, todėl būtina atsižvelgti į demografinę, epidemiologinę šalies situaciją. Taip pat į populiacijos poreikius ir vis tobulėjančias technologijas. Specialistų poreikio nustatymas naudingas formuojant darbo rinkos politiką (57).
Nuo 2006 metų Lietuvoje pradėta kalbėti apie didelius sveikatos išteklių pasiskirstymo netolygumus. Šalyje nepakankamai dėmesio skiriama žmogiškųjų išteklių poreikiui nustatyti bei planuoti (58). Analizuojant tyrimus, atliktus tiriant žmogiškųjų išteklių poreikį sveikatos sektoriuje, daugiausia dėmesio skiriama gydytojų, slaugytojų ir odontologų poreikiui nustatyti (59). Nuosekliai visuomenės sveikatos specialistų išteklius pradėta analizuoti 2010 metais įgyvendinant „Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų rengimo, kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimo, poreikio planavimo sistemos sukūrimo“ projektą (60,61).
2011 metais atliktas tyrimas, kurio tikslas - aprašyti visuomenės sveikatos priežiūros specialisto poreikio reglamentavimą Lietuvos teisės aktuose. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog nėra reglamentuojančių teisės aktų, kurie numatytų biudžetinėse visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių specialistų poreikį, išskyrus teisės aktus, reglamentuojančius savivaldybių visuomenės sveikatos biurų steigimą ir veiklą, kurie sudaro prielaidas nustatyti specialistų skaičių. Tyrimo autoriai mini, jog didėjant visuomenės sveikatos biurų skaičius, didės visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių mokyklose, poreikis (58). Taip pat 2016-2023 metais numatyta visuomenės sveikatos plėtros programa,kuri dar labiau padidins sveikatos priežiūros specialistų poreikį ateityje (62).
24
Sveikatos priežiūros sistemos efektyvumas gali būti užtikrintas, tik užtikrinant tinkamą žmogiškųjų išteklių kiekį. Sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių planavimas skiriasi nuo kitų ekonomikos sektorių žmogiškųjų išteklių planavimo. Kadangi vykdydami sveikatinimo veiklas, jie ne tik užpildo darbo rinką, bet ir daro visuomenės sveikatai poveikį. Planavimo modeliai gali būti labai sudėtingi, žmogiškųjų išteklių planavimui įtakos turi specialistų tarpdisciplininis veiklos pobūdis, taip pat veiklų ir išsilavinimo skirtumai. (63).
Kad žmogiškųjų išteklių planavimas aktualus Lietuvai, parodo šalyje pradėtas kurti Lietuvos specialistų kvalifikacijos žemėlapis, kurio pagalba bus lengviau numatyti Lietuvoje reikalingiausių kompetencijų ir kvalifikacijų profesijų spektrą, veikiantį kartu su darbo jėgos sąsajomis ir darbo vietų stebėsenos sistema (64). Nuo 2016 m. lapkričio mėn. sukurtas visuomenės sveikatos priežiūros specialistų registras, kuris turėtų padėti planuoti specialistų rengimą aukštosiose mokyklose, taip pat tikslingai organizuoti specialistų kvalifikacijos tobulinimą (33).
Lietuvoje visuomenės sveikatos priežiūros specialistus rengia penki universitetai, tai:Lietuvos sporto universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas, Klaipėdos universitetas ir Šiaulių universitetas (65,66). Apžvelgus užsienio aukštąsias mokyklas, nustatyta, kad kitose šalyse sveikatos bakalauro studijos trunka trejus metus, o Lietuvoje nuo 3,5 iki 4 metų. Todėl skiriasi ir kreditų skaičius, mūsų šalies programoms yra skiriama nuo 210 iki 240 ECTS, o užsienio universitetuose nuo 150 iki 180 ECTS (61).
Europoje visuomenės sveikatos priežiūros specialistų rengimas bei pripažinimas vis dar nėra reglamentuotas. Todėl kyla būtinybė suvienodinti visuomenės sveikatos rengimą ir pripažinimą visose Europos šalyse (61). Būtina nuolat atnaujinti mokymosi programas, kad, keičiantis sveikatos sistemai, keistųsi ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų pasiruošimas, siekiant gerinti, stiprinti ir tobulinti visuomenės sveikatos pozicijas, reikalinga žmogiškųjų išteklių plėtra (66).
2013 metais atlikus tyrimą, kuriame buvo vertinamas visuomenės sveikatos absolventų pasiskirstymas darbo rinkoje, paaiškėjo, jog Lietuvoje visuomenėms sveikatos specialistų darbo rinkos poreikis neprognozuojamas nei atsižvelgiant į teritorinį pasiskirstymą, nei į pasiskirstymą pagal visuomenės sveikatos sritis. Tyrimas atskleidė, kad taip pat nevertinamas ir visuomenės sveikatos specialistų pasitraukimas iš darbo rinkos. Nevykdant poreikio planavimo ir nevertinant pasitraukimo galimybių, neformuojami užsakymai aukštosioms mokykloms rengiant žmogiškuosius išteklius sveikatos priežiūros sektoriuje (67).
Vienas pagrindinių įstatymų, reglamentuojančių visuomenės ir asmens sveikatos priežiūrą, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas. Įstatyme pateiktas sveikatos apibrėžimas, nusakantis, asmens ir visuomenės fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę. Pagal šį įstatymą visa sveikatinimo veikla yra suskirstyta į 4 sritis: asmens sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatos priežiūrą, farmacinę veiklą ir kitą sveikatinimo veiklą (68).
25
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistams svarbus Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, kuriame numatoma savivaldybės atsakomybė dėl vaikų ir jaunimo visuomenės sveikatos priežiūros, taip pat visuomenės sveikatos priežiūros specialistų ir sveikatinimo priemonių koordinavimo (69).
Pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi sveikatos priežiūros specialistai vykdantys veiklą mokykloje, yra Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro ir Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiame dokumente taip pat yra sveikatos priežiūros mokykloje tikslai, uždaviniai, visuomenės sveikatos priežiūros specialisto funkcijos, teisės, pareigos ir atsakomybės (19).
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnis apibrėžia: „vaiko teisę būti sveikam“. Vaiko teisė būti sveikam garantuojama:
• priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. • vaikų ir jų motinų (tėvų) sveikatos priežiūra.
• vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba. • tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gaminimu.
• vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu ( informacija, švietimu ir kt.)
• kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis (70). Visuomenės sveikatos specialisto veiklą mokykloje netiesiogiai įtakoja ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymas. Įstatyme numatyta, kokie veiksniai turi būti stebimi, taip pat informacijos kaupimas, apdorojimas ir perdavimas tam tikroms institucijoms (71).
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, vykdantis veiklą mokykloje, taip pat turi vadovautis ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 22 straipsniu, kuris apibrėžia sveikatos priežiūrą mokykloje: sveikatos priežiūros mokykloje paskirtį, sveikatos priežiūros mokykloje vykdytoją, taip pat visuomenės sveikatos priežiūros specialistų rengimą ir kt. (72).
Užtikrinat mokinių sveikatai palankią aplinką, aktualus dokumentas - Lietuvos higienos norma 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Ši higienos norma nustato pagrindinius mokyklų įrengimo bei ugdymo proceso organizavimo sveikatos saugos reikalavimus: tinkamą patalpų įrengimą, apšvietimą, šildymą, vandens tiekimą ir nuotekas, mokinių ugdymo proceso higiena ir mokinių sveikatos priežiūrą (73).
Visiems numatytiems teisės aktams įvykdyti visuomenės sveikatos priežiūros specialistui mokyklose darbo krūvį numato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. įsakymas Nr. V-932 „Dėl Valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros
26
funkcijoms vykdyti reikalingų lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. 2017 metais rekomenduojami savivaldybėms etatiniai normatyvai:
870 (2016 m. buvo 1000) mokinių - 1 etatui miesto gyvenamosiose vietovėse. 420 (2016 m. buvo 500) mokinių - 1 etatui kaimo gyvenamosiose vietovėse (74).
Nors rekomenduojamas mokinių skaičius nuo 2017 metų sumažėjo, tačiau vis dar išlieka didelė kliūtis įgyvendinant numatytus sveikatos stiprinimo tikslus, nes daugelis savivaldybių biuruose dirbančių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų aptarnauja po 3 ir daugiau ugdymo įstaigų, jog susidarytų numatomas skaičius mokinių vienam etatui. Todėl, specialistas kiekvienoje mokykloje dirba vieną ar kelis kartus per savaitę, taip sumažėja darbuotojų motyvacija atliekamam darbui, jų nusiteikimas įgyvendinti numatytas funkcijas, siūlyti ir įgyvendinti naujoves.
Aktuali problema tampa visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių mokykloje, darbo keitimo priežastis, kur nepriklausomai nuo darbo vietos, amžiaus, darbo stažo, šeimyninės padėties, pajamų dydžio bei išsilavinimo pagrindinė priežastis - blogai apmokamas darbas (75). Pasak savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkės D. Avižiuvienės, visuomenės sveikatos biurų specialistų atlyginimai yra patys mažiausi iš visų įstaigų, kurios priklauso Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (76).
Nagrinėjant užsienio autorių atliktus tyrimus apie mokyklos slaugytojas, pastebėta, jog didelė dalis slaugytojų dirba ne visą darbo dieną. Nors atliktų tyrimų duomenimis visą darbo dieną dirbančių mokyklų slaugytojų skaičius išaugo, tačiau vis dar kelia problemų užtikrinant numatytų tikslų įgyvendinimui (54).
Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvai, kaip ir daugeliui Europos valstybių, dėl senėjančios populiacijos aktualus tampa visuomenės sveikatos specialistų poreikio nustatymas. Per pastarąjį dešimtmetį, pastebėjus sveikatos išteklių netolygumus ir stipriai prasiplėtus visuomenės sveikatos biurų veiklai savivaldybėse, atsirado būtinybė turėti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų registrą. Tačiau jau dabar kyla problemos mažųjų savivaldybių visuomenės sveikatos biurams ne tik dėl visuomenės sveikatos priežiūros specialistų trūkumo, bet ir dėl esamų specialistų išlaikymu. Dėl per didelio darbo krūvio, kuris reglamentuotas pagal mokykloje besimokančių mokinių skaičių, ir per mažo atlyginimo nemaža dalis universitetuose paruoštų visuomenės sveikatos specialistų pasirenka darbą ne pagal specialybę.
27 1.2. Sveikatos stiprinimas ir organizavimas ugdymo įstaigose
Lietuvoje vaikų sveikatos stiprinimą mokykloje reglamentuoja įstatymai. Vienas jų - Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, kuriame numatyta, kad ikimokyklinio ugdymo mokyklose ir bendrojo lavinimo mokyklose turi būti sudarytos sąlygos ne tik vaikų sveikatai išsaugoti, stiprinti, bet ir užtikrinti vaikų sveikatos priežiūrą (68). Vietos savivaldos įstatyme numatoma, kad visuomenės sveikatos stiprinimas yra valstybinė savivaldybių funkcija (77).
Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas numato, kad mokykla turi užtikrinti sveiką, saugią aplinką, ugdymo programų vykdymą, taip pat geros kokybės švietimą (72). Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas mūsų šalies švietimo sistema suskirsto į:
• formalųjį švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, profesinį mokymą, aukštesniąsias ir aukštojo mokslo studijas);
• neformalųjį švietimą (ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą ir kitą neformalųjį vaikų bei suaugusiųjų švietimą);
• savišvietą;
• pagalbą mokiniui (informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą bei sveikatos priežiūrą mokykloje);
• pagalbą mokytojui ir mokyklai (informacinę, konsultacinę, kvalifikacijos tobulinimo bei kitą pagalbą) (72).
Pagal PSO pateiktą sveikatos stiprinimo apibrėžimą: sveikatos stiprinimas yra procesas, suteikiantis žmonėms daugiau galimybių rūpintis savo sveikata ir ją gerinti.
A. Zaborskis ir kt. akcentuoja, jog stiprinant visuomenės sveikatą svarbu: • sukurti visuomenės politiką, padedančią stiprinti sveikatą;
• sukurti aplinką, padedančią gerinti sveikatą; • įtraukti į sveikatos stiprinimą bendruomenę;
• tobulinti individualius sveikatos stiprinimo žinias, įgūdžius ir įpročius;
• orientuoti sveikatos priežiūros tarnybas į ligų profilaktiką ir sveikatos stiprinimą (78). Pagal sveikatos ugdymo programą Lietuvos mokyklose sveikata ugdoma vadovaujantis Universaliąja sveikatos ugdymo programa, programa orentuota į integracinį mokymą, kur kiekvieno dalyko mokytojas savo pamokose padėda mokiniams formuoti sveikos gyvensenos nuostatas bei elgesį. Taip pat vykdomos ir tikslinės sveikatos programos, kurių tikslas - stiprinti vaikų ir paauglių sveikatą (79). Universalioji sveikatos ugdymo programa - įgyvendinama trimis kryptimis:
28
• Formalusis sveikatos ugdymas. Pamokų metu įgyjamos žinios apie sveikatą, nuostatos, vertybės, sveikos gyvensenos įgūdžiai.
• Neformalusis sveikatos ugdymas. Žinių apie sveikatą, sveiko gyvenimo įgūdžių mokiniai įgyja bendraudami su mokytojais, stebėdami mokytojų ir mokinių, mokyklos darbuotojų tarpusavio santykius, elgesį.
• Mokyklos santykiai su moksleivių tėvais ir visuomene (79).
Mokykloje sveikatos priežiūros organizavimas vykdomas pagal mokykloje dirbančio visuomenės sveikatos priežiūros specialisto metinį veiklos planą, kuris yra sudedamoji mokyklos veiklos programos dalis. Mokykloje dirbantis specialistas, atsižvelgdamas į mokyklos poreikius ir vaikų sveikatos problemas, rengia metų veiklos planą, kuriame numatyta visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, vykdančio sveikatos priežiūrą mokykloje, vykdoma veikla, priemonės ir įgyvendinimo kriterijai.
Leidžiami įstatymai, numatomos sveikatos programos, laikymasis PSO rekomendacijų, visa tai siekiama nukreipti į teigiamą poveikį mokinių fizinei, protinei, dvasinei ir socialinei sveikatai. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad pedagogų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimas yra labai svarbus reiškinys, nuo kurio priklauso sveikatos ugdymo procesas ir mokslo kokybė (80). Tačiau įvairiapusiam vaikų ugdymui, tarp jų ir sveikatos, didžiausią įtaką padaro šeima (81). Mokyklinis amžius svarbus formuojantis asmenybei, vaiko psichikai, šiame amžiuje ugdomi įgūdžiai ir formuojasi įpročiai. Todėl Šeima tampa svarbiausia vaiko artimiausios aplinkos dalis, kuri suformuoja vaiko elgseną ir gyvenseną (82).
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas komunikuoja su mokinių tėvais, nuolat pateikdamas informaciją apie neigiamai sveikatą veikiančius rodiklius, tokius, kaip rūkymas, narkotikai, fizinio aktyvumo nebuvimas ir kt. Kitaip sakant, specialistas tarpininkauja tarp pedagogų ir mokinių tėvų, tiesiogiai darydamas poveikį sveikatos ugdymo procesui (83). Kad bendradarbiavimas su tėvais yra labai svarbus, teigia ir kitų mokslininkų atlikti tyrimai. Juose teigiama, kad bendradarbiaujant visuomenės sveikatos priežiūros specialistams ir mokinių tėvams, sumažėja alkoholio ir narkotikų vartojimas, taip pat rūkymas, psichologinis ir fizinis smurtas (84).
Svarbiausias bendradarbiavimas išlieka kreipiantis į tėvus pagalbos, siekiant įgyvendinti sveikatinimo tikslus mokykloje. Nemažiau svarbu ir nuolat konsultuoti tėvus sveikatos klausimais, jiems aktualiomis temomis, gerinant ir prižiūrint vaiko sveikatą namuose (85). Mokslinėje literatūroje dažniausiai naudojamos dvi bendradarbiavimo teorijos: tėvų į(si)traukimas į vaikų ugdymą bei tėvų ir pedagogų tarpusavio santykių modelis (86).
29
Bendradarbiaujant visuomenės sveikatos priežiūros specialistui su pedagogais, taip pat su mokinių tėvais, mokinių sveikatos klausimais, svarbu ne tik keisti informacija, bet ir įtraukti mokyklos bendruomenę į sveikatos stiprinimo programas.
Taigi, kad mokinių sveikatos stiprinimas ir sveikatos stiprinimo organizavimas ugdymo įstaigoje vyktų taip, kaip numato Lietuvos sveikatos stiprinimo mokykloje reglamentuojantys įstatymai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai savo veiklos planuose turi numatyti aiškias veiklos kryptis ir ir įgyvendinimo priemones, kurios padėtų įgyvendinant numatytus sveikatos įstatymus. Kartu įtraukti mokyklos bendruomenę ir būti tarsi tarpine grandimi integruojant sveikatos mokymą į ugdymo planus bei konsultuojant tėvus gerinant vaikų sveikatos mokymą namuose.
1.3.Sveikatą stiprinanti mokykla
Sveikatą stiprinanti mokykla laikoma tokia mokykla, kurioje įgyvendinamas tam tikrą struktūrą ir sistemą turintis visų mokinių ir mokytojų bei kito personalo sveikatos, gerovės ir socialinio kapitalo plėtojimo planas (87). Pagrindinis SSM tikslas - visų mokyklos bendruomenės narių sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymas, padedant mokiniams formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius bei sukuriant sveikatai palankią fizinę ir psichosocialinę aplinką (88). SSM tinklas Europoje pradėtas kurti 1992 m. bendromis Europos Tarybos, Europos Bendrijos, Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro pastangomis. SSM tinklo iniciatorės buvo 4 Centrinės ir Rytų Europos šalys: Čekija ir Slovakija, Lenkija bei Vengrija. Nuo 1993 kovo 1 d. į Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą buvo priimta Lietuva. 1993 m. vasario 13 d. oficialiai laikoma nacionalinio sveikatą stiprinančių ugdymo institucijų tinklo kūrimo pradžia (89). 1993 m. dešimt Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų tapo tikrosios Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo narėmis (90, 91). Šiuo metu, remiantis Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro 2018 m. sausio 4 dieną atnaujinta informacija, Lietuvos SSM tinklui priklauso 430 Lietuvos ugdymo įstaigų (92).
30 1 pav. Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas
2007 metais Lietuvoje prasideda naujas SSM veiklos etapas. Po bendro Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymo patvirtintas „Mokyklų pripažinimo sveikatą stiprinančiomis mokyklomis tvarkos aprašas“, kuriame nustatyta vaikų ugdymo įstaigų pripažinimo sveikatą stiprinančiomis mokyklomis tvarka, SSM veiklos sritys bei kriterijai. Taip pat numatytos SSM vertinimo sritys: sveikatos stiprinimo veiklos valdymo struktūra, politika ir kokybės garantavimas, psichosocialinė aplinka, fizinė aplinka, žmogiškieji ir materialieji ištekliai, sveikatos ugdymas, SSM veiklos sklaida ir tęstinumo laidavimas (93). Nuo 2007metų Europos SSM tinklo tąsa tapo „Mokyklos – europiečių sveikatai“ (MES) tinklas. Europos sveikatos mokyklos tinklas orientuojasi į tai, kad mokyklos sveikatos skatinimas yra neatskiriama Europos Sąjungos valstybių narių sveikatos ir švietimo sektoriaus politikos formavimo dalis. Šis tinklas skatina kiekvieną valstybę narę kurti ir įgyvendinti nacionalinę mokyklos sveikatos skatinimo politiką, remdamasis šalies, Europos ir pasaulio patirtimi. Taip pat remti organizacijas ir specialistus, siekiant toliau plėtoti ir palaikyti sveikatos stiprinimą ir skatinimą kiekvienoje šalyje bei pasisako už nacionalinės kompetencijos ugdymą (94).
Nors SSM tinklas yra laikomas projektu, labiau priimtina jį vadinti judėjimu, kuris neturi numatytos pabaigos ir griežtos struktūros. Kiekviena valstybė, atsižvelgdama į savo šalies išteklius ir kultūrą, susikuria savo sveikatą stiprinančios mokyklos modelį (90).
31
Svarbiausia SSM kūrimo dalis - sveikatos stiprinimo programos parengimas mokykloje. Mokykla, kuri nori tapti SMM, turi suburti mokyklos bendruomenės narių iniciatyvinę grupę, kurioje gali būti mokiniai, tėvai, mokytojai, administracijos atstovai, mokyklos sveikatos priežiūros specialistai. Suburta grupė atsakinga už sveikatos stiprinimo veiklos organizavimą ir programas. Programoje turi atsispindėti pradinės situacijos analizė, bendradarbiavimas, turinys, išsikelti uždaviniai, taip pat numatyta, kaip bus įgyvendama ir vertinama. Programa turi būti rengiama atsižvelgiant į mokyklos vertybes ir mokyklos ateities viziją (91,95).
Ugdymo institucija, planuodama sveikatos stiprinimo veiklą, turėtų numatyti konkrečius veiksmus trimis esminėmis kryptimis: saugios ir sveikos ugdymo institucijos aplinkos kūrimas, ilgalaikių sveikatos ugdymo programų kūrimas, veiklą su tėvais ir bendruomene.
Sveikatą stiprinančios ugdymo institucijos kriterijai:
• Kiekvieno asmeninės vertės bei svarbos pajutimas sveikatos ugdymo srityje. • Geros, pasitikėjimą keliančios atmosferos ugdymo institucijoje sukūrimas. • Stimulų, sąlygojančių visų ugdytinių dalyvavimą, sukūrimas.
• Kiekvienos galimybės gerinti ugdymosi sąlygas išnaudojimas. • Ugdymo institucijai keliamų socialinių tikslų supratimas.
• Gerų santykių ne tik ugdymo institucijoje, bet ir šeimoje bei bendruomenėje, kūrimas. • Ryšių tarp ikimokyklinio ugdymo įstaigų - pradinių ir vidurinių mokyklų formavimas. • Visų ugdymo institucijos darbuotojų sveikatos ir gerovės kėlimas.
• Teisingos mitybos įpročių formavimas.
• Pedagogo, kuriuo seka ugdytiniai, vaidmens didinimas sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo srityje.
• Pagalbos, kurią gali suteikti kitos tarnybos ir organizacijos, panaudojimas. • Aktyvus medicinos darbuotojų dalyvavimas projekto darbe (96).
Tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungos priimamuose teisės aktuose yra įteisintos nuostatos, susijusios su sveikatos ugdymo, sveikatą stiprinančios aplinkos plėtote, kurios akcentuoja sveikatos stiprinimo bei SSM plėtros naudą (91)
PSO programoje „Sveikata visiems XXI amžiuje“, nurodyta, kad iki 2015 metų Europos regiono gyventojams turėtų būti sudarytos didesnės galimybės gyventi sveikoje fizinėje ir socialinėje aplinkoje, taip pat namuose, mokykloje ir vietos bendruomenėje. Taip pat nurodoma, kad mažiausiai 95%vaikų turi turėti galimybę būti auklėjami SSM (97).
32
Europos Sąjungos sveikatos programoje 2014 – 2020 m., didelis dėmesys skiriamas sveikatos stiprinimui. Šia programa paremta Europos Sąjungos sveikatos politika (98).
Lietuvoje pagrindinis planavimo dokumentas laikomas Lietuvos pažangos strategija „ Lietuva 2030“, 2012 metais priimtas dokumentas padeda priimant strateginius sprendimus bei rengiant valstybės planus. Lietuvos pažangos strategijoje numatyti prioritetai ir įgyvendinimo kryptys iki 2030 (99). Įgyvendindama šią strategiją Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2014 – 2020 m. nacionalinės pažangos programą (100).
Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje numatoma tirti gyventojų sveikatos stiprinimo efektyvumą, reguliariai informuojant visuomenę apie visuomenės sveikatos stiprinimo būdus, taip pat numatoma vaikų sveikatos stiprinimo priemones įtraukti į vykdomas sveikatos programas (101).
2011 -2019 m. Nacionalinės jaunimo politikos strateginis tikslas - sukurti palankią aplinką jauno žmogaus vertingam gyvenimui ir saviraiškai (102).
Dar vienas dokumentas, kuriame akcentuojamas vaikų sveikatos stiprinimas, tai Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija. Dokumentu įpareigojama kurti ir įgyvendinti nacionalines strategijas ir programas, kurios suteiktų galimybę gauti kiekvienam vaikui būtinas žinias apie sveikatos išsaugojimą, stiprinimą, ligų profilaktiką (103).
Nors šiemet Lietuvoje minimas SSM tinklo dvidešimt penkmetis, o vaikų sveikatos stiprinimas išlieka didžiausiu prioritetu visame pasaulyje, tyrimų, kurie nagrinėtų SSM naudą nėra labai gausu.
Kanados atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, SSM mokyklos turi teigiamą poveikį mokinių fiziniam aktyvumui. Atlikti tyrimai parodė, jog vaikai, besimokantys mokyklose, kuriose taikoma sveikatos stiprinimo programa, yra fiziškai aktyvesni savaitgaliais bei kitu, laisvu nuo pamokų, metu (104).
2015 metais atlikus meta analizę, kurioje buvo analizuojami 67 SSM susijusių tyrimų rezultatai, nustatyta, kad SSM mokyklos teigiama įtaka pasižymi geresniam fiziniam aktyvui, kūno masės indeksui, rūkymui, patyčioms, taip pat vaisių ir daržovių vartojime (105).
2013 metais Malaizijoje atlikus tyrimą, kuriame buvo lyginama burnos sveikata tarp SSM ir nestiprinančių 11-12 amžiaus metų vaikų. Rezultatai atskleidė, jog vaikų burnos sveikata yra geresnė, kurie mokėsi SSM (106).
Lietuvoje 2002 metais atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog sveikatos ugdymas yra efektyvesnis, jeigu mokykla įsitraukusi į sveikatą stiprinančių mokyklų projektą. Atlikus tyrimą nustatyta, kad SSM daugiau mokinių dalyvauja papildomoje fizinėje veikloje, taip pat vyresni mokiniai stiprius alkoholinius gėrimus vartojo rečiau nei šiam tinklui nepriklausančių mokyklų mokiniai (107).
S. Griškonis ir kiti, nagrinėję paauglių mitybos ypatumus SSM, taip pat nustatė teigiamą tokių mokyklų įtaką mitybos įpročiams. Tyrimo rezultatų duomenimis, šių mokyklų mokiniai reikšmingai daugiau kartų per dieną valgo, rečiau valgo greito maisto produktus, taip pat rečiau geria saldžius
