LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra
Šarūnė Barsevičienė
MOKYTOJŲ IR MOKYKLOSE DIRBANČIŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS
SPECIALISTŲ BENDRADARBIAVIMO GALIMYBĖS
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS (Visuomenės sveikatos vadyba)
Darbo vadovė Prof. dr. Skirmantė Sauliūnė
Turinys
SANTRAUKA ... 3
SUMMARY ... 4
DARBE NAUDOJAMŲ SUTRUMPINIMŲ SĄRAŠAS ... 5
LENTELIŲ SĄRAŠAS ... 6
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ... 7
ĮVADAS ... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1. Sveikatos priežiūra mokykloje ... 10
1.2. Teisinis sveikatos priežiūros mokykloje reglamentavimas ... 13
1.3. Moksleivių sveikatos problemos ... 15
1.4. Sveikatą stiprinanti mokykla ... 16
1.5. Sveikatos ugdymas mokykloje ... 18
1.6. Mokyklos bendruomenės požiūris į sveikatos priežiūrą mokykloje ... 24
2. METODIKA ... 26
3. TYRIMO REZULTATAI ... 27
3.1. Pagrindinės respondentų charakteristikos ... 27
3.2. Mokytojų požiūris į sveikatos priežiūrą mokykloje ... 28
3.3. Mokytojų požiūris į sveikatos specialisto poreikį ... 37
3.4. Mokytojų požiūris į sveikatos klausimų integravimą į vedamas pamokas ... 40
3.5. Visuomenės sveikatos specialisto darbo vertinimas ... 43
3.6. Bendradarbiavimo su visuomenės sveikatos specialistu svarbos vertinimas ... 51
IŠVADOS ... 53
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 54
LITERATŪRA ... 56
Santrauka
Visuomenės sveikatos vadybaMOKYTOJŲ IR MOKYKLOSE DIRBANČIŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS
SPECIALISTŲ BENDRADARBIAVIMO GALIMYBĖS Šarūnė Barsevičienė
Mokslinė vadovė Prof. dr. Skirmantė Sauliūnė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra, Kaunas; 2013 m.
Darbo tikslas: Ištirti Klaipėdos miesto mokytojų nuomonę apie bendradarbiavimą su mokyklose
dirbančiais visuomenės sveikatos specialistais. Uždaviniai: 1. Įvertinti mokytojų nuomonę apie
visuomenės sveikatos specialisto poreikį mokykloje; 2. Ištirti mokytojų nuomonę apie sveikatos mokymo integravimą į mokymo programas; 3. Nustatyti, kaip mokytojai vertina mokyklos visuomenės sveikatos specialisto darbą.
Metodika. Momentinis tyrimas atliktas Klaipėdos mieste 2012 m. spalio – gruodžio mėnesiais. Išdalinta 300 anketų, atsakyta į 278 (atsako dažnis 92,6 proc.). Anoniminę anketą sudaro 23 klausimai, kurių keli išskirstyti į daugiau dalių. Klausimai yra apie tai, kaip mokytojai vertina sveikatos priežiūrą mokykloje, ką galvoja apie sveikatos mokymo integravimą į mokymo programas ir kaip vertina sveikatos specialisto darbą mokykloje. Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS.19 programinį paketą.
Rezultatai: 92,4 proc. apklausoje dalyvavusių Klaipėdos miesto mokytojų sutinka su tuo, kad sveikatos priežiūra mokykloje yra svarbi arba labai svarbi, bei 93,4 proc. jų sutinka su tuo, kad mokykloje dirbantis sveikatos specialistas yra reikalingas. Dažnai arba kartais sveikatos klausimus į savo pamokas integruoja 90 proc. mokytojų. Dažniausiai sveikatos klausimus į savo pamokas integruoja 0-5 metų stažą turintys mokytojai (66,7 proc.) ir 16-25 metų stažą turintys mokytojai (59,7 proc.). Rečiausiai sveikatos klausimus į savo pamokas integruoja menų mokytojai (33 proc.), kalbų ir gamtos mokslų mokytojai (po 14 proc.) bei tiksliųjų mokslų mokytojai (11 proc.). 88,5 proc. visų mokytojų sutinka, kad sveikatos klausimai būtų integruoti į mokymo programas. Dauguma apklausoje dalyvavusiųjų mokytojų gerai vertina mokyklos visuomenės sveikatos specialisto darbą (90,3 proc. mano, kad specialistas gerai teikia pirmąją pagalbą, 87,1 proc. mano, kad gerai teikia pagalbą mokiniams, ugdant sveikos gyvensenos ir asmens higienos įgūdžius, 81,3 proc. mano, kad gerai vykdoma profilaktinių sveikatos patikrinimų priežiūra, 79,5 proc. mano, kad gerai vykdomas informacijos apie sveikatą skleidimas, ir pan.). 94,6 proc. sutinka su tuo, kad jų bendradarbiavimas su visuomenės sveikatos specialistu yra svarbus ar labai svarbus. Bendradarbiavimą su visuomenės sveikatos specialistu labai svarbiu dažniausiai laiko mokytojai, kurių darbo stažas 0-5 m. (77,8 proc.), lyginant su ilgesnį darbo stažą turinčiais mokytojais (6-15 m. – 20 proc., 16-25 m. – 48,1 proc., 26 metus ir ilgiau dirbančiais mokytojais – 45,8 proc.).
Išvados: 1. Dauguma mokytojų (92,4 proc.) mano, kad sveikatos priežiūra mokykloje yra svarbi arba labai svarbi, ir 93,4 proc. jų sutinka, kad mokyklose reikalingi sveikatos specialistai. 2. 90 proc. mokytojų dažnai ar kartais integruoja sveikatos klausimus į savo pamokas ir 88,5 proc. jų sutinka, kad sveikatos klausimai būtų integruoti į mokymo programas. 3. 94,6 proc. mokytojų sutinka, kad bendradarbiavimas su sveikatos specialistu yra svarbus arba labai svarbus.
Summary
Public Health Management
POSSIBILITIES OF COOPERATION BETWEEN TEACHERS AND PUBLIC HEALTH SPECIALISTS AT SCHOOL
Šarūnė Barsevičienė
Supervisor: Skirmantė Sauliūnė, Prof. Dr. Department of Health Management, Faculty of Public health, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas; 2013.
Aim of the study: To survey the opinion of Klaipėda‘s teachers about cooperation with school public health specialists. Objectives: 1. To evaluate teachers opinion about the need of the public health specialist at school. 2. To evaluate teachers opinion about integrated health education. 3. To estimate how teachers value public health specialists activity at school.
Methods: Questionnaire survey of teachers was conducted in the general schools of Klaipėda. 300 questionnaires were distributed. 278 respondents filled in and returned questionnaires (response rate – 92.6 %). There are 23 questions on a questionnaire about teachers’ opinion on health care needs in school, integrated health education, functions of health care specialist at school. The quantitative survey data was processed through a specialized data management and statistical analysis package SPSS - 19.0.
Results: 92.4 % of teachers, who participated in the survey, agree, that health care at school is important or very important, and 93.4 % of them agree, that health care specialist at school is needful. Health topics during their lessons occasionally or often discuss 90 % of teachers, who participated in the survey. Chiefly health topics during their lessons discuss teachers having 0-5 years experience (66.7 %) and teachers having 16-25 years experience (59.7 %). Health topics during their lessons rarely discuss art teachers (33 %), language and natural sciences teachers (14 %), exact sciences teachers (11 %). 88.5 % respondents agree with integrated health education. The majority of teachers, who participated in the survey, think, that school health care specialist is good at his activities (90.3 % think, he is good at first aid, 87.1 % - at training healthy lifestyle, 81.3 % - at coordinating preventive health checks, 79.5 % - at spreading information about health). 94.6 % agree, that cooperating with school health care specialist is important or very important. Teachers having 0-5 years experience more often think, that cooperating is very important (77.8 %) in comparison with teachers having 6-15 year experience (20 %), teachers having 16-25 years experience (48.1 %), and teachers with 26 and more years of experience (45.8 %).
Conclusions:1. The majority (92.4 %) of teachers think, that health care at school is important or very important, and 93.4 % of them agree, that health care specialist at school is needful. 2. Health topics during their lessons occasionally or often discuss 90 % of teachers, who participated in the survey. 3. 94.6 % of teachers agree, that cooperating with school health care specialist is important or very important.
Darbe naudojamų sutrumpinimų sąrašas
2
- Chi kvadrato kriterijus;
lls – laisvės laipsnių skaičius;
PSO - Pasaulio sveikatos organizacija;
P - pasikliovimo lygmuo;
HBSC - Tarptautinis moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas (Health Behaviour in School-aged Children);
Lentelių sąrašas
1 lentelė. Biomedicininis ir holistinis požiūris į sveikatos specialisto veiklą mokykloje ... 10
2 lentelė.Sveikatos programos turinio integravimo į ugdymo procesą būdai... 21
3 lentelė. Mokinių sveikatą įtakojantys veiksniai ... 32
4 lentelė. Programos, kuriose dalyvavo mokiniai per paskutinius 12 mėnesių ... 34
5 lentelė. Sveikatos pamokos pagal mokyklos tipą ir pagal klases ... 36
6 lentelė. Konsultacijų su sveikatos specialistu temos ... 45
Paveikslų sąrašas
1 pav. Sveikatą stiprinančios mokyklos Lietuvoje. ... 18
2 pav. Respondentų skirstinys pagal mokyklos, kurioje dirba, pobūdį. ... 27
3 pav. Mokytojų skirstinys pagal darbo stažą... 27
4 pav. Mokytojų skirstinys pagal dėstomą dalyką. ... 28
5 pav. Mokytojų nuomonė apie sveikatos priežiūros svarbą mokykloje, pagal jų darbo stažą. ... 29
6 pav. Mokytojų nuomonė apie sveikatos priežiūros svarbą mokykloje, pagal jų dėstomą dalyką . 30 7 pav. Kiek, mokytojų nuomone, skiriama sveikatinimo veiklai mokykloje ... 33
8 pav. Mokytojų, paruoštų vesti sveikatos pamokas pasiskirstymas. ... 35
9 pav. Mokytojų nuomonė apie visuomenės sveikatos specialisto poreikį pagal mokytojų stažą. ... 37
10 pav. Mokytojų nuomonė apie sveikatos specialisto poreikį mokykloje, pagal jų dėstomą dalyką. 37 11 pav. Mokytojų žinios apie sveikatos specialisto funkcijas, pagal darbo stažą. ... 38
12 pav. Mokytojų nuomonė apie sveikatos specialisto atliekamų funkcijų svarbą. ... 39
13 pav. Sveikatos mokymo integravimas pagal stažą. ... 40
14 pav. Sveikatos ugdymo klausimų integravimas pagal dėstomą dalyką. ... 41
15 pav. Mokytojų požiūris į sveikatos klausimų integravimą į mokymo programas pagal stažą. .... 42
16 pav. Mokytojų požiūris į sveikatos klausimų integravimą į mokymo programas pagal jų dėstomą dalyką. 42 17 pav. Mokytojų požiūris į sveikatos klausimų integravimą į mokymo programas pagal tai, kaip jie integruoja juos į savo vedamas pamokas. ... 43
18 pav. Konsultacija su visuomenės sveikatos specialistu per paskutinius 12 mėnesių. ... 44
19 pav. Visuomenės sveikatos specialisto konsultacijų prieinamumas. ... 46
20 pav. Mokytojų nuomonė apie priežastis, trukdančias visuomenės sveikatos specialistams vykdyti jų funkcijas. ... 50
21 pav. Mokytojų nuomonė apie bendradarbiavimo su visuomenės sveikatos specialistu svarbą. .. 51
Įvadas
Poreikis sveikai gyventi turėtų būti formuojamas nuo pat gimimo, ir pirmiausia už tai yra atsakinga šeima, bet didelis vaidmuo tenka ir vaikų ugdymo institucijoms – ikimokyklinėms įstaigoms ir mokykloms [1]. PSO programoje „Sveikata visiems XXI amžiuje“ numatyta, kad 95 proc. vaikų turi būti ugdomi sveikatą stiprinančioje mokykloje. Į mokinių sveikatos stiprinimą turi būti įtraukiami mokyklos pedagogai, tėvai, sveikatos priežiūros specialistai, kitas personalas bei visa mokyklos bendruomenė [2]. Lietuvos sveikatos apsaugos ministras bei švietimo ir mokslo ministras 2000 m. patvirtino „Vaikų ir mokinių sveikatos apsaugos politikos strategines gaires”, kur mokyklos medicinos darbuotojui - slaugytojui - deleguojamas naujas vaidmuo, o jo teikiamos paslaugos grindžiamos pirminės sveikatos priežiūros holistine filosofija, kuomet pirmenybė teikiama vaikų, mokinių sveikatos saugojimui, stiprinimui ir ligų profilaktikai [3]. Atsirado poreikis visuomenės sveikatos specialistui bendrauti ir bendradarbiauti su mokyklos bendruomene, dirbti komandoje [4]. Šiuolaikinė visuomenės sveikatos priežiūra reikalauja įtraukti įvairių sričių specialistus ir bendruomenės narius - organizuojant sveikatos priežiūrą mokykloje, reikia suprasti, kad sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys mokykloje, turi dirbti ne tik su vaikais, bet ir su tėvais, ir su mokytojais. Labai svarbu taikyti komandinį darbo principą ir priemones, skatinančias mokyklos bendruomenę (tėvus, mokytojus) įsitraukti į sveikatos stiprinimo veiklą. Turi būti taikomi nauji mokymo metodai (pvz., probleminis mokymas, situacijų modeliavimas ir pan.), kurių tikslas – socialinių įgūdžių, atsparumo ugdymas [5]. Bet mokyklos bendruomenė ne visada supranta visuomenės sveikatos priežiūros specialisto funkcijas ir bendradarbiavimo svarbą. 2009 metais Jurbarke ir Jurbarko rajone atliktame tyrime paaiškėjo, kad tik šiek tiek visuomenės sveikatos specialisto funkcijas žino 55,3 proc. miesto ir 65,3 proc. kaimo mokytojų. 9,0 proc. mokytojų nežino specialisto funkcijų [6]. 2007 metais Klaipėdos rajone atlikto tyrimo duomenimis 84,5 proc. mokytojų nurodė, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialistai mokykloje labai reikalingi. Svarbiausi sveikatos priežiūros mokyklose uždaviniai, išvardinti mokytojų, buvo: sveikos gyvensenos propagavimas (97,3 proc.), psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija (96,7 proc.), pirmosios pagalbos suteikimas (96,7), profilaktinių pasitikrinimų ir skiepų kontrolė (96,2), lytiškumo ugdymas (95 proc.). Mokytojų požiūriu (82,2 proc.), sveikatinimo veiklai mokyklose skiriama daug dėmesio, o mokyklos visuomenės priežiūros specialistės turi tinkamas darbo sąlygas (62,8 proc.). 72,5 proc. mokytojų nurodė, kad bendradarbiauja su mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialiste [7]. Kad sveikatos ugdymas mokyklose būtų efektyvus, pedagogams reikia ne tik žinių apie sveikatos saugojimo bei stiprinimo būdus, bet ir įgūdžių, kaip ją
ugdyti, išmanyti, kokia metodika tinkama skirtingoms amžiaus grupėms, atskiriems klausimams gvildenti, o svarbiausia, kad patys pedagogai, siekdami ugdyti moksleivių teigiamą požiūrį į sveikatos saugojimą ir stiprinimą, laikytųsi sveikos gyvensenos principų, saugotų savo sveikatą, būtų pavyzdžiu mokiniams, gyvenime ir savo darbe vadovautųsi holistine sveikatos samprata, stengtųsi giliai integruoti sveikatos ugdymą į visą ugdymo procesą (formalųjį ir neformalųjį), gebėtų padėti ugdytiniams suprasti sveikatos ir sveikos gyvensenos esmę, pasitelkę įvairius ugdymo bei ugdymosi metodus, aktyviai juos įtrauktų į mokymąsi apie sveikatą [8]. Šioje vietoje ir atsiranda mokytojų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimo būtinybė.
Tyrimo tikslas: Ištirti Klaipėdos miesto mokytojų nuomonę apie bendradarbiavimą su mokyklose dirbančiais visuomenės sveikatos specialistais.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti mokytojų nuomonę apie visuomenės sveikatos specialisto poreikį mokykloje.
2. Ištirti mokytojų nuomonę apie sveikatos mokymo integravimą į mokymo programas.
3. Nustatyti, kaip mokytojai vertina mokyklos visuomenės sveikatos specialisto darbą.
1.Literatūros apžvalga
1.1. Sveikatos priežiūra mokykloje
Vyraujant biomedicininiam požiūriui į sveikatą, mokyklose vykdoma sveikatos priežiūra irgi apsiribodavo fizinės sveikatos saugojimu ir stiprinimu, t.y. akcentuojamas fizinės sveikatos stiprinimas kūno kultūros pamokose bei mokyklinė higiena [9]. Toks, nusistovėjęs, modelis vyravo iki 2000 m., kuomet Lietuvos sveikatos apsaugos ministras bei švietimo ir mokslo ministras patvirtino „Vaikų ir mokinių sveikatos apsaugos politikos strategines gaires”, kur numatyta, kad mokyklos medicinos darbuotojo teikiamos paslaugos grindžiamos pirminės sveikatos priežiūros holistine filosofija (biomedicininio ir holistinio požiūrių palyginimas 1 lentelėje), kuomet pirmenybė teikiama vaikų, mokinių sveikatos saugojimui, stiprinimui ir ligų profilaktikai [3].
Šiose gairėse nurodomos ir pagrindinės veiklos sritys:
kompleksinių sveikatinimo programų bei veiklos planų rengimo inicijavimas;
profesionalios metodinės bei konsultacinės pagalbos pedagogams, vaikams, jų tėvams bei kitiems asmenims, susijusiems su sveikatos ugdymu ir stiprinimu, teikimas;
vaikų ir mokinių sveikatos rodiklių stebėjimas ir jų analizė;
pirminės ligų profilaktikos, susijusios su ankstyvu ligų rizikos veiksnių išaiškinimu, vykdymas [3].
1 lentelė. Biomedicininis ir holistinis požiūris į sveikatos specialisto veiklą mokykloje [10].
Sveikatos specialisto vaidmuo mokykloje
Biomedicininis požiūris Holistinis požiūris Sveikatos samprata Sveikata yra organizmo būklė be
psichinių ir fiziologinių funkcinių sutrikimų, kurie gali būti nustatyti objektyviais moksliniais metodais.
Sveikata - asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė.
Dėmesio centras Mokinių ligos. Mokinių sveikata. Praktikos orientacija Pagalba ir asistavimas mokyklos
gydytojui, jo nurodymų vykdymas.
Darbas daugiaprofesinėse komandose ir savarankiškas slaugos įgyvendinimas ugdymo institucijoje.
Pagrindinės funkcijos Profilaktinės medicinos uždavinių vykdymas: pagalba gydytojų priėmimuose, organizuojant mokinių, dispanserizuotų su lėtinėmis ligomis, medicinines apžiūras; skiepijimų vykdymas; sanitarinio
Mokinių sveikatos stiprinimas ir ugdymas: sveikatos mokymo poreikio analizė ir sveikatos ugdymo įgyvendinimas, sveikos gyvensenos skatinimas; ligų prevencija; mokinio elgesio, fizinės, psichinės ir socialinės
švietimo vykdymas; mokyklos higienos kontrolė; mokytojų, mokinių ir jų tėvų
konsultavimas.
būklės stebėjimas; žalingų įpročių prevencija; traumų prevencija; imunoprofilaktika; skubios pagalbos teikimas; bendradarbiavimas su sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos darbuotojais ir mokyklos
bendruomene. Atsakomybė Laiku atlikti nurodytas užduotis,
orientuotas į mokinių ligų nustatymą ir profilaktiką.
Įgyvendinti priemones, nuo kurių priklauso mokinių sveikata.
Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme nustatyta, kad sveikatos priežiūrą mokykloje turi vykdyti aukštąjį išsimokslinimą įgiję visuomenės sveikatos priežiūros specialistai. Atitinkamai, sveikatos priežiūrai mokykloje nebepriskirtos funkcijos, kurios anksčiau užimdavo didžiausią darbo dalį. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, dirbantis mokykloje, neturi atlikti kasmetinio mokinių sveikatos tikrinimo ar juos vakcinuoti [5].Atsižvelgiant į šių dienų visuomenės poreikius, sveikatos specialisto veikla mokykloje tapo daug platesnė, apimanti ne tik pirmosios pagalbos teikimą, bet ir sveikatinimo programų įgyvendinimą. Jis dirba pagal teisės aktus, reglamentuojančius vaikų sveikatos priežiūrą, sveikatos saugą bei stiprinimą. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas turi žinoti ir suprasti:
visuminę (holistinę) sveikatos sampratą;
visuomenės sveikatos priežiūros sistemos, kaip sudedamosios Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos dalies, struktūrą, funkcijas;
mokyklos bendruomenės dalyvavimo, siekiant išsaugoti ir stiprinti mokinių sveikatą, reikšmę, jos įtraukimo į šią veiklą galimybes, būdus;
Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus, reglamentuojančius vaikų sveikatos priežiūrą, sveikatos saugą bei stiprinimą, Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Sąjungos strateginio planavimo dokumentus vaikų ir paauglių sveikatos bei vystymosi klausimais;
vaikų sveikatos stiprinimo principus ir metodus;
vaikų užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų epidemiologijos principus, epidemiologinės priežiūros pagrindines priemones, specifinius šių ligų profilaktikos principus ir metodus; biostatistikos pagrindus;
vaikų sveikatos rodiklius;
veiksnius, darančius įtaką vaikų sveikatai; vaikų teises ir socialines garantijas;
asmens sveikatos informacijos konfidencialumo reikalavimus;
vaiko organizmo vystymosi anatominius, fiziologinius, psichologinius ypatumus, fizinės ir socialinės aplinkos veiksnių poveikį vaiko organizmo vystymuisi;
mokinių ugdymo proceso organizavimo ypatumus ir dienos režimą;
vaikų sveikos mitybos principus ir taisykles;
mokinių ugdymo aplinkos atitikties visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų
reikalavimams pagrindinius vertinimo principus;
bendravimo su mokyklų bendruomene būdus ir pagrindines priemones.
Specialistas turi mokėti ir gebėti:
analizuoti bei vertinti mokyklos bendruomenės sveikatai įtaką darančius veiksnius;
paaiškinti mokiniams, tėvams bei mokytojams sveikatos išsaugojimo bei stiprinimo būdus bei išmokyti juos taikyti praktiškai;
laiku pastebėti mokinių sveikatos problemas, nustatyti jų svarbą ir prioritetus, prireikus nukreipti juos į sveikatos priežiūros įstaigas;
pasirinkti tinkamus sveikatos stiprinimo metodus ir juos taikyti;
mokėti vertinti ugdymo aplinką, mokinių mitybą, ugdymo procesą pagal teisės aktus, reglamentuojančius vaikų sveikatos priežiūrą, sveikatos saugą bei stiprinimą;
atpažinti gyvybei pavojingas būkles, suteikti pirmąją pagalbą;
savarankiškai ir pasitelkdamas mokyklos bendruomenę bei kitų institucijų specialistus, suinteresuotus asmenis rengti sveikatinimo veiklos programas (projektus);
bendrauti ir bendradarbiauti su mokyklos bendruomene, dirbti komandoje; vykdyti tiriamąjį darbą;
planuoti ir vertinti savo veiklą, tvarkyti veiklos dokumentus, rengti ataskaitas bei rekomendacijas;
pristatyti savo veiklą ir jos rezultatus;
naudotis informacinėmis technologijomis [4].
Sveikatos priežiūros darbuotojo profesija laiko raidoje kito ne tik Lietuvoje. Nebepakako aptikti fizinius sveikatos pokyčius – būtina spręsti sveikatos problemas, kurių pagrindas - bendravimas. Į bendravimo problemų sprendimus įtraukiami tėvai, mokytojai ir/ arba kiti specialistai. Specialistė, žinodama mokinių sveikatos problemas, gali būti viena pagrindinių sveikatos problemų sprendėjų. Tai svarbu bendradarbiaujant su mokytojais, mokiniais bei jų tėvais [11]. Užsienio šalyse taip pat nuo biomedicininio modelio buvo pereita prie holistinio, tik kiekviena
šalis renkasi tokį sveikatos priežiūros mokykloje modelį, koks labiausiai priimtinas pagal tos šalies papročius ir galimybes. Pavyzdžiui Danijoje praktikuojami pokalbiai su moksleiviais (asmeniniai arba grupėmis), ir, atlikus HBSC tyrimus paaiškėjo, kad tie pokalbiai davė savo rezultatus: moksleiviai sveikatos klausimus aptarinėjo su tėvais ir draugais, grįždavo ir papildomoms konsultacijoms su sveikatos specialistais [12]. Švedijoje veikia mokyklų sveikatos apsaugos tarnyba, kuri siekia, kad būtų palaikoma mokinių (nuo 6-7 iki 19 metų) fizinė ir psichinė sveikata, bei įdiegiami sveikatos įgūdžiai. Švedijoje, kaip ir Lietuvoje, sveikatos specialistė mokykloje yra pagrindinis asmuo, kuris veda mokinių sveikatos apskaitos dokumentus, kol jie mokosi mokykloje [13]. Tuo tarpu, Jungtinėse Valstijose šalia holistinio, nepamirštamas ir biomedicininis modelis – šalia mokyklos bendruomenės slaugytojos, kuri yra atsakinga už mokyklos bendruomenės sveikatinimo veiklą [14], daugelyje valstijų mokyklų pastatuose yra įsikūrę ir mokyklų sveikatos centrai (School-Based Health Centers), kuriuose dirba ir šeimos gydytojai, ir bendruomenės slaugytojos, psichinės sveikatos specialistai (44-iose valstijose apie 2000 centrų (2010 m.))[15].
1.2. Teisinis sveikatos priežiūros mokykloje reglamentavimas
Vienas iš svarbiausių dokumentų yra Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymas, kuriame tiesiogiai neminima apie mokykloje vykdomą sveikatos priežiūrą, bet ją vykdantys sveikatos specialistai turi šiuo įstatymu vadovautis [16].
Taip pat svarbus Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, kuriame numatoma, kad savivaldybės vykdo vaikų ir jaunimo visuomenės sveikatos priežiūrą, koordinuoja visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių bendrojo lavinimo mokyklose, veiklą, organizuoja ir koordinuoja sveikatinimo priemones [17].
Vaiko teisę į sveikatą apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnis - Vaiko teisė būti sveikam.
Vaiko teisė būti sveikam garantuojama:
1) priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką;
3) vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba;
4) tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gaminimu;
5) vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu ( informacija, švietimu ir kt.);
6) kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis [18]. Už visas šias priemones atsakingas ir mokykloje dirbantis visuomenės sveikatos specialistas.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 23 straipsnis apibrėžia sveikatos priežiūrą mokykloje:
1. Sveikatos priežiūros mokykloje paskirtis – padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą.
2. Sveikatos priežiūrą mokykloje vykdo visuomenės sveikatos priežiūros specialistas. Jis atlieka pirminę visuomenės sveikatos priežiūrą, teikia sveikatinimo veiklos metodinę konsultacinę pagalbą mokytojams, mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), vykdo kitą veiklą Sveikatos apsaugos ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
3. Sveikatos priežiūros specialistus mokykloms rengia aukštosios mokyklos Švietimo ir mokslo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka bei pagal patvirtintas programas. Šių specialistų profesinio tobulinimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
4. Statistinė informacija apie mokinių sveikatą, sveikatos rizikos bei mokymosi veiksnius naudojama auditui bei stebėsenai [19].
Taip pat netiesiogiai, bet visuomenės sveikatos specialisto veiklą mokykloje įtakoja ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymas [20]. Jame apibrėžiama, kokie veiksniai turi būti stebimi, bei kaip ir kam tą surinktą informaciją pateikti.
Taip pat yra du ministro įsakymai, kurie konkrečiai apibrėžia visuomenės sveikatos specialisto, dirbančio mokykloje, funkcijas ir kompetencijas: 2005 metais išėjęs LR Sveikatos apsaugos ministro ir LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo” [21], ir 2007 metais išleistas LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas ,,Dėl visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, vykdančio sveikatos priežiūrą mokykloje, kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo” [4], ir higienos norma HN21:2005, kurioje numatoma kaip turi būti vykdomas mokinių sveikatos ugdymas: formalioji sveikatos ugdymo
programa integruojama į kitų mokymo dalykų programas; sveikatos ugdymas gali būti vykdomas specialiose sveikatos ar sveikos gyvensenos pamokose, kuris organizuojamas kaip pasirenkamas kursas; formalusis sveikatos ugdymas įtvirtinamas įgyvendinant neformaliąją sveikatos ugdymo programą ir tikslines, sveikatą remiančias, trumpalaikes ar ilgalaikes sveikatos mokymo ir stiprinimo programas [22].
1.3. Moksleivių sveikatos problemos
Jauni žmonės ypač imlūs naujovėms, kurios gali tiek teigiamai, tiek ir neigiamai paveikti jų sveikatą. Todėl svarbu nustatyti Lietuvos moksleivių gyvensenos pokyčių dėsningumus, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta planuojant sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos programas. Lietuvos moksleivių gyvensenos pokyčiai vertinami dalyvaujant tarptautiniuose moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimuose. Tarptautinį moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimą (Health Behaviour in School-aged Children – HBSC) koordinuoja Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos biuras [23]. Mokykloje praleistas laikotarpis yra labai svarbus formuojantis gyvensenai, požiūriui į gyvenimo vertybes ir sveikatą. Tačiau mokykla gali būti ir sveikatos rizikos veiksnys [24]. Mokyklos aplinkos veiksniai yra susiję su rizikinga elgsena. Tarp moksleivių vyrauja fizinio aktyvumo stoka, sveikatos problemos, dažniausiai tai žalingi įpročiai – rūkymas, alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, ypač būdingas tarp paauglių.
2005 metais atlikus mokyklos sveikatos priežiūros specialistų (tuo metu mokyklos seselių) apklausą paaiškėjo, kad jos susiduria su tokiomis moksleivių sveikatos problemomis: ydinga laikysena, skoliozė, regėjimo sutrikimai. Toje pačioje apklausoje paaiškėjo, kad daugiau kaip du trečdaliai mokyklos seselių pastebi, kad moksleivių sveikata ne gerėja, bet blogėja, o specialistai negali gerai dirbti savo darbo, nes jiems trūksta įrangos, o svarbiausia, nėra tinkamo bendradarbiavimo su moksleivių tėvais ir mokytojais [25].
2012 m. Klaipėdos miesto bendrojo lavinimo mokyklose 95 proc. mokinių profilaktiškai pasitikrino sveikatą. Iš pasitikrinusiųjų sveikatą mokinių, visiškai sveiki mokiniai tesudarė 11 proc.
Išanalizavus 2012 m. Klaipėdos mokinių sergamumą tam tikromis ligomis, galima išskirti didesnę mokinių dalį, kuri turi regos sutrikimų (62,6 proc. mokinių), jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos (22,5 proc. mokinių) ir kraujotakos sistemos (15,5 proc. mokinių) sutrikimų.
Pastebima, kad nuo 2010 m. iki 2012 m. vis didesnė mokinių dalis turėjo regėjimo sutrikimų (atitinkamai nuo 55,3 proc. iki 62,6 proc.).
Tarp ir skeleto-raumenų sistemos ligų, dominuoja skoliozė, kifozė ir lordozė. Daugiausia skeleto-raumenų sistemos sutrikimų diagnozuota 9–12 klasių grupės mokiniams.
15,5 proc. mokinių turėjo kraujotakos sistemos sutrikimų. Daugiausia kraujotakos sistemos sutrikimų buvo diagnozuota 9–12 klasių grupės mokiniams (Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro, kasmetinio moksleivių profilaktinio sveikatos patikrinimo duomenų, analizė).
2008 ir 2010 metais buvo atlikti Klaipėdos rajono moksleivių sveikatos tyrimai (Anketos sudarytos remiantis HBSC tyrimo anketomis). Šiais tyrimais nustatyta, kad Klaipėdos rajono moksleivių sveikata linkusi gerėti (lyginant 2008 ir 2010metus). Po nedaug, bet sumažėjo žalingų įpročių paplitimas (rūkymo 4,8 proc., alkoholio vartojimo 2,3 proc.). Moksleivių saugumo jausmas mokykloje stiprėja (nuo 2008 metų padidėjo 4,8 proc.), patyčių ir smurto taip pat sumažėjo, bet problema tebeišlieka aktuali. Didžioji dalis mokinių teigiamai vertina savo sveikatą. 76,2 proc. mokinių nurodė manantys, jog jų sveikata yra gera arba labai gera (2008 m. – 73,5 proc.). Trečdalis proc. daugiau negu mergaitės [26].
Dar viena moksleivių sveikatos problema yra per didelis krūvis ir režimo nesilaikymas. Mokiniai, kurių nuomone mokymosi krūvis yra per didelis, savo sveikatą vertino blogiau, sirgo dažniau. Dienos režimo rekomendacijų dažniau laikosi tie vaikai, kurių mokymosi krūvis atitinka jų galimybes palyginus su tais, kuriems krūvis per didelis [27].
Todėl svarbu įgyvendinti, įvairias prevencines ir kitas priemones, kurios užtikrintų tėvams, kad jų vaikas lanko saugią ir sveiką mokyklą [28].
1.4. Sveikatą stiprinanti mokykla
Sveikatą stiprinanti mokykla yra tokia mokykla, kurioje įgyvendinamas tam tikrą struktūrą ir sistemą turintis visų mokinių ir mokytojų bei kito personalo sveikatos, gerovės ir socialinio kapitalo plėtojimo planas. Sveikatą stiprinančios mokyklos pateikia įrodymus apie mokyklų bendruomenių sveikatos ir gerovės pagerėjimą [29].
PSO dokumente „Sveikata –21 amžiuje“ pasakyta, kad ,,Iki 2015 metų, 95 proc. vaikų turi turėti galimybę mokytis sveikatą stiprinančioje mokykloje“ [2]. Sveikatą stiprinanti mokykla (SSM) – mokykla, kurios bendruomenė siekia kurti palankią sveikatai stiprinti aplinką ir stiprinti mokyklos
bendruomenės narių fizinę, protinę bei dvasinę sveikatą. Sveikatą stiprinančių mokyklų veiklos vertinimo praktiniame vadove (2009), yra išskiriami šie sveikatą stiprinančios mokyklos kriterijai:
Sveikatos stiprinimo procesų plėtojimas;
Sveikatos stiprinimo procesų kokybės tobulinimas;
Sveikatos stiprinimo procesų kokybės kūrimas ir puoselėjimas; Sveikatos stiprinimo veiklų organizavimas;
Sveikatos stiprinimo procesų ir rezultatų įvertinimas;
Gerų mokyklos bendruomenės narių tarpusavio santykių kūrimas ir puoselėjimas;
Galimybių dalyvauti sveikatą stiprinančioje veikloje sudarymas;
Saugios, sveikos, higienos reikalavimus atitinkančios ugdymo aplinkos kūrimas; Mokykloje vykstančių procesų stiprinant bendruomenės narių sveikatą užtikrinimas; Išteklių sveikatos stiprinimui ir sveikatos ugdymui sutelkimas;
Sveikatos ugdymo kokybės užtikrinimas;
Sveikatą stiprinančios mokyklos patirties vietos bendruomenei skleidimas [30].
Pagrindinis sveikatą stiprinančių mokyklų tikslas - stiprinti mokinių sveikatą, gilinti sveikatos žinias ir įgūdžius, bendromis mokytojų, medikų, šeimos ir visuomenės pastangomis kurti integruotą visaapimančią sveikatos stiprinimo ir ugdymo sistemą vaikų ugdymo institucijose. Sveikatos stiprinimo idėja remiasi:
vertybėmis ir požiūriais, kurie grindžiami darbo organizavimu mokykloje bei personalo veikla;
glaudžiais ryšiais su mokinių tėvais;
savivaldybės, visuomenės ir mokyklos bendradarbiavimu;
1 pav. Sveikatą stiprinančios mokyklos Lietuvoje (Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis).
Nuo 1991 m. Europos Sąjungos ir Pasaulio sveikatos organizacijos pastangomis buvo pradėtas kurti sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas. Projekto darbe dalyvauja 40 Europos šalių. Sveikų mokyklų tikslas ir yra gerinti moksleivių, personalo sveikatą, gilinti žinias apie sveikatą ir kurti sveikos mokyklos bei vaiko paveikslą [32]. Sveikatą stiprinančių mokyklų Lietuvoje kasmet vis daugėja (2012 metais jų buvo 322 – 1pav.).
1.5. Sveikatos ugdymas mokykloje
Pagal Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą, Lietuvos švietimo sistema apima:
1) formalųjį švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, profesinį mokymą, aukštesniąsias ir aukštojo mokslo studijas);
2) neformalųjį švietimą (ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą ir kitą neformalųjį vaikų bei suaugusiųjų švietimą);
3) savišvietą;
4) pagalbą mokiniui (informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą bei sveikatos priežiūrą mokykloje);
5) pagalbą mokytojui ir mokyklai (informacinę, konsultacinę, kvalifikacijos tobulinimo bei kitą pagalbą) [19].
Neformalusis vaikų švietimas
1. Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais.
2. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.
3. Muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, vykdančios iš anksto apibrėžtas formaliojo švietimo programas ar jų modulius, yra priskiriamos tokiam pat mokyklų tipui kaip ir vykdančios formaliojo švietimo programas. Muzikos, dailės, meno krypčių aukštojo išsilavinimo siekiantys asmenys, jei tai nustatyta aukštosios mokyklos priėmimo tvarkoje, kartu su viduriniu išsilavinimu turi būti baigę atitinkamą švietimo ir mokslo ministro patvirtintą programą.
4. Neformaliojo vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos mokyklos steigėjo ar švietimo teikėjo nustatyta tvarka.
5. Neformaliai mokantis asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka arba aukštųjų mokyklų nusistatyta tvarka. Vaikų muzikos, dailės, meno, sporto ar kitoje mokykloje išeita ilgalaikio meninio ugdymo programa gali būti pripažįstama kaip profesinio mokymo modulis [19].
Lietuvos mokyklose sveikata ugdoma vadovaujantis Universaliąja (integruota) sveikatos ugdymo programa, pagal kurią kiekvieno dalyko mokytojas savo pamokose ir kitoje veikloje padeda susiformuoti sveikos gyvensenos nuostatas ir elgesį, įgalinantį elgtis sveikai. Be to yra vykdomos ir Valstybinės (tikslinės) programos, kuriomis siekiama stiprinti vaikų ir paauglių sveikatą. Šios programos gali būti sėkmingai įvykdytos tik bendradarbiaujant įvairioms žinyboms.
Lietuvos mokyklose dirba daug pedagogų, kurie puikiai išmano savo dėstomą dalyką, bet, įvairių autorių duomenimis, tik apie 50 proc. pedagogų mano, kad atlieka svarbų vaidmenį stiprinant moksleivių sveikatą [1]. Sveikatos ugdymas, kaip viena iš sudėtinių ugdymo dalių, įtrauktas į ugdymo turinį. Programos įgyvendinimas apima ne tik mokymą, bet ir visą ugdymo procesą ir vyksta trimis kryptimis:
formaliosios sveikatos ugdymo programos įgyvendinimas,
neformalusis sveikatos ugdymas,
bei palaikant ryšius su moksleivių tėvais ir visuomene.
Formaliojo sveikatos ugdymo uždavinys yra suteikti moksleiviams sveikatos žinių per formalias pamokas. Mokytojo uždavinys, ugdant sveikatos įpročius, yra sudaryti sveikatos ugdymo planą, numatant atskirus sveikatos užsiėmimus (pamokas) bei kai kurių temų integravimą į kitas disciplinas [33]. Pasaulinė sveikatos organizacija, išanalizavusi Europos šalių sveikatos ugdymo programas, rekomenduoja tokius formaliojo sveikatos mokymo komponentus:
1. Asmens sveikatos priežiūra, apimanti asmens higieną ir dantų priežiūrą. Poilsis ir aktyvumas, darbas ir laisvalaikis.
2. Asmens ir žmonių santykiai, apimantys ir lytiškumo ugdymą. Nagrinėjami ir protinės (psichinės) bei emocinės sveikatos aspektai, kurie integruoti į kitas temas.
3. Tinkamas maitinimasis, sveikas maistas. Augimas ir vystymasis. 4. Vaistų vartojimas ir piktnaudžiavimas jais bei narkotikais.
5. Aplinka ir sveikata, vis labiau įtraukiant aktualią informaciją apie branduolinę energiją ir problemas, susijusias su atmosferos dujų balansu.
6. Saugus elgesys ir nelaimingų atvejų prevencija (ir AIDS problemos). 7. Vartotojo ugdymas.
8. Visuomenės sveikatos priežiūra ir jos pritaikymas. 9. Šeimos gyvenimas.
10. Ligų prevencija ir kontrolė [34].
Neformalus sveikos gyvensenos ugdymas yra itin svarbus siekiant išugdyti žmones, kurie propaguotų sveiką gyvenseną, kadangi ne pamokų metu gauta informacija yra geriau priimama. Žinių įgyjama ne tik mokykloje – ypatingą reikšmę asmenybės vystymuisi turi savišvieta, žinių
įgijimas savarankiškai (bendraujant su kitais žmonėmis, perskaičius spaudoje, pamačius per televizorių, stebint įvairius reiškinius) [35].
Mokyklose sveikatos ugdymo programa dažniausiai realizuojama jos turinį integruojant į mokomuosius dalykus. Pasirinkus tokį įgyvendinimo modelį gerai yra tai, kad daugumos dalykų mokytojai yra atsakingi už programos vykdymą, o mokiniai bet kurios pamokos metu gali gauti atsakymus į jiems iškylančius klausimu [36]. Bet yra atliktas tyrimas, kuris atskleidė, kad net 86,2 proc. tyrimuose dalyvavusių mokytojų nurodė, kad nėra susipažinę su sveikatos ugdymo programa. Pirma dabartinės programos versija buvo patvirtinta 1992, antra versija išspausdinta kartus su Bendrosiomis programomis 1994, 2000 metais ji buvo išleista atskiru leidiniu. taigi, kiekvienas mokytojas turėtų Sveikatos ugdymo programą realizuoti, tačiau tik. 13.8 proc. nurodė, kad yra su ja susipažinę [9]. Dar problema yra tame, kad atskiros temos integruojamos į tokius mokomuosius dalykus, kaip biologija, kūno kultūra, etika ir kt., tačiau mokyklos dar dažnai netinkamai koordinuoja, kaip įgyvendinamas sveikatos ugdymas, t. y. tas pačias temas gvildena ir etikos, ir biologijos, ir užsienio kalbų bei dailės mokytojai, o dalis labai aktualių, bet mokytojams kažkodėl „slidžių“ temų lieka neaptartos, neatskleistos (2 lentelė) [9].
2 lentelė. Sveikatos programos turinio integravimo į ugdymo procesą būdai [36].
Būdas Privalumai Trūkumai
Sveikatos ugdymo programa
integruojama į visus mokomuosius dalykus
• Integravime dalyvauja visi pedagogai (vaikų darželis, mokykla). • Pedagogai įsigilinę į ugdytinių problemas ir gali atsakyti į rūpimus (vaikams iškylančius) klausimus operatyviai, t. y. tuomet, kai vaikai paklausia.
• Sunku kontroliuoti kaip įgyvendinamas sveikatos ugdymo programos turinys, todėl dažniai pasitaiko, kad tomis pačiomis temomis kalba keli mokytojai, o kai kurios temos lieka visai nenagrinėtos/neanalizuoto s.
• Pedagogams dažnai trūksta spec. žinių sveikatos saugojimo ir stiprinimo klausimais. • Dažnai pedagogai nelaiko sveikatos ugdymo prioritetiniu dalyku. • Pedagogams nelieka laiko kalbėti sveikatos
saugojimo ir stiprinimo klausimais.
Kai sveikatos ugdymo programa
integruojama į vieną ar kelis
mokomuosius dalykus
• Tam tikra grupė pedagogų įsipareigoja ir jaučia atsakomybę už sveikatos ugdymo
programos įgyvendinimo realizavimą mokykloje. • Sveikatos ugdymas vyksta spiralės principu (nuosekliai). • Įgyvendinama programa pilnai, analizuojamos visos temos. • Galima planuoti užsiėmimus, priklausomai nuo ugdytinių poreikių
• Nedalyvauja visi pedagogai (kitų dalykų mokytojai). Pasitaiko atvejų, kad net
susipriešina, nes ne jam skiriamos papildomo ugdymo valandos. • Vaikas, pateikęs pedagogui klausimą, susijusį su sveikatos saugojimu ir stiprinimu ne visuomet gali gauti
atsakymą, nes kartais, net žinodami atsakymą mokytojai pasako, kad šis tą klausimą pateiktų sveikatos ugdymo specialistui, dėl to dalis vaikų ilgainiui
nebepateikia klausimų mokytojams, nes nėra įsitikinę, kad gaus atsakymą.
• Sunku pasiekti kokybės, nes dalyko mokytojas pirmenybę teikia savo dalykui.
• Pedagogui kartais pritrūksta laiko išstudijuot programą ir pasiruošti
Integruota kaip atskirų programų
sudėtinė dalis (pvz. Gyvenimo įgūdžių programa) • Programos įgyvendinimui yra atskiras mokytojas specialistas. • Šios programos
įgyvendinimui skirta vieta pamokų tvarkaraštyje. • Procesas vyksta nuosekliai
• Dažniausiai kiti toje pačioje ugdymo institucijoje dirbantys pedagogai atsiriboja nuo sveikatos ugdymo proceso. • Gali dėl to padidėti pamokų skaičius. • Gali nebūti bendradarbiavimo su kitų dalykų mokytojais
2012 metų rugpjūčio mėnesį Lietuvos Respublikos Švietimo ministras patvirtino Sveikatos ugdymo bendrąją programą, kuri turi būti įgyvendinama nuo šių (2012-2013 metų), arba nuo kitų (2013-2014 metų) mokslo metų. Joje numatoma, kad:
Planuodama Programos įgyvendinimą, mokykla išsiaiškina mokyklos bendruomenės su sveikata susijusius poreikius ir Mokyklos ugdymo plane, kituose veiklos planavimo dokumentuose nusistato prioritetines sveikatos ugdymo(si) kryptis, siektinus rezultatus, įgyvendinimo būdus. Siekdama užtikrinti Programos kaip visumos įgyvendinimą mokyklos bendruomenė (ypač kūno kultūros, etikos, psichologijos, biologijos, technologijų mokytojai) nuolatos derina Programos įgyvendinimą.
Visos mokyklos įgyvendinamos su sveikata susijusios iniciatyvos, neformaliojo švietimo programos, prevencinės programos ir kitos veiklos turi derėti ir neprieštarauti Programos nuostatoms.
Sveikatos ugdymo programa įgyvendinama:
pradiniame ugdyme sveikatos ugdymas integruojamas į kitų dalykų turinį ir neformalųjį švietimą.
pagrindiniame ir viduriniame ugdyme sveikatos ugdymas integruojamas į visus
mokomuosius dalykus ir neformalųjį švietimą, taip pat kiekvienoje ugdymo pakopoje: 5–8, 9–10 ir 11–12 klasėse sveikatos ugdymui bent vienais mokslo metais skiriami programos visumą apimantys specialūs užsiėmimai, kurie gali būti organizuojami privalomų ar(ir) pasirenkamų pamokų forma arba(ir) pažintinių dienų metu [37].
Programoje taip pat numatytos tam tikros sveikatos ugdymo aplinkos sąlygos:
Sveikatos ugdymui(si) ypač svarbios mokyklos sudaromos fizinės aplinkos sąlygos: poilsiui, aktyviai fizinei veiklai, žaidimams pertraukų metu, maitinimuisi pagal sveikos mitybos principus, rūpinimasis darbo vietų ergonomika, patalpų vėdinimu, apšvietimu ir panašiai. Svarbu, kad kiekvienas mokyklos bendruomenės narys jaustųsi saugus, nebijotų būti
nuoširdus, dalytis savo patirtimi, emocijomis ir jausmais, nebijotų būti atstumtas ar pajuoktas dėl savo išvaizdos ar kad yra kitoks nei daugelis, kad mokytojų, mokytojo ir mokinio, mokinių tarpusavio santykiai būtų geranoriški, draugiški ir pagarbūs (besišypsantys budėtojai, direktorius ir panašiai).
Svarbi sėkmingo sveikatos ugdymo(si) sąlyga – mokyklos ir šeimos bendravimas ir bendradarbiavimas. Sveikatos ugdymo programą būtina pristatyti tėvams, periodiškai aptarti jos įgyvendinimo galimybes ir mokinių pasiektą pažangą.
Sveikatos ugdymas per pamokas turėtų būti tęsiamas ir plėtojamas neformaliuoju švietimu (įvairia mokinių veikla mokykloje ir už jos ribų) [37].
Užsienio šalyse, remiantis mokslinių tyrimų išvadomis, irgi sukurtos, ir veikia sveikatos ugdymo ir mokymo programos. Jose didelis dėmesys skiriamas vaikų sveikatos ugdymui mokykloje [38]. Sveikatos mokymo programos užsienio šalyse:
JAV sėkmingai įgyvendinama „Pažink savo kūną“ (Know Your Body) [39];
Suomijoje vykdoma „Šiaurės Karelijos jaunimo projektas“ (North Karelia Youth
Project) [40];
Norvegijoje – „Oslo jaunimo studija“ (Oslo Youth Study) [41];
Australai įgyvendina „Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa Australijoje“ (Life Style Education Programme in Australia) [42];
Lenkijoje rūkymo prevencijos programa [43];
Filipinuose yra programa „Sveikas mokyklai“ (Fit for school) [44]; Ir kitos.
Netgi tokiose šalyse kaip Kolumbija, Indija, Šri Lanka, Nepalas, Mongolija sukurtos sveikatos mokymo programos. Sveikatos ugdymo programų įgyvendinimas užsienyje davė pastebimus rezultatus: pagerėjo žinios apie sveikatą ir rūpinimąsi ja, pagerėjo mitybos įgūdžiai [45].
1.6. Mokyklos bendruomenės požiūris į sveikatos priežiūrą mokykloje
Mokytojai visas visuomenės sveikatos priežiūros specialisto atliekamas funkcijas laiko svarbiomis, bet nėra pakankamai su jomis susipažinę. Dauguma pažymėjo, kad geriausiai vykdomos specialistų funkcijos yra: profilaktinių sveikatos tikrinimų priežiūra, pirmosios medicinos pagalbos teikimas, bendravimas su kitomis institucijomis, sveikos gyvensenos ir asmens higienos įgūdžių ugdymas [6].
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų nuomone, svarbiausios problemos, trukdančios įgyvendinti jiems iškeltus uždavinius, yra: per didelis aptarnaujamų mokyklų skaičius, nepakankama darbo laiko trukmė mokykloje, skurdi materialinė bazė, nepakankamai efektyvi specialistų tobulinimo sistema, materialinio skatinimo bei darbo koordinavimo iš savivaldybių sveikatos priežiūros institucijų trūkumas, sudėtingas bendravimas su pedagogais dirbant keliose mokyklose, taip pat sveikatos specialistės nejaučia, kad jų darbu domėtųsi mokyklos valdžia. Daug
specialisčių jaučiasi nepilnai aprūpintos priemonėmis, kurios padėtų užtikrinti efektyvią pirmąją pagalbą, todėl jaučia įtampą [6; 46].
Mokyklos vadovų nuomone, mokykloms yra reikalingi ir medicinos kabinetai ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai. Šiuo metu mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai nepatenkina vadovų lūkesčių. Vadovų nuomone specialistai nepakankamai rengia ir įgyvendina mokyklos sveikatos projektus, vykdo rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo prevenciją, atlieka kūno kultūros pamokų medicininę kontrolę, veda sveikos gyvensenos ir lytiškumo ugdymo pamokas (užsiėmimus), mokykloje propaguoja sveiką gyvenseną ir skatina rūpintis sveikata [47].
Mokyklų vadovų nuomone gaunamos lėšos sveikos gyvensenos programoms rengti yra per mažos, taip pat vadovai mano, kad tėvų skiriamas dėmesys sveikatos ugdymui, yra per mažas [36].
Kai kurių mokyklų bendruomenės sveikatos stiprinimo veiklą mokykloje supranta kaip ligų profilaktiką, o ne sveikos gyvensenos ugdymą. Todėl ir bendradarbiavimas su visuomenės sveikatos specialistu mokykloje yra gana fragmentiškas [48].
2. Metodika
Tiriamoji populiacija – visi Klaipėdos miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai (1975). Populiacijai atspindėti atrinkta reprezentatyvi imtis – 300 mokytojų. Imtis atrinkta tikrosios atsitiktinės atrankos būdu. Pagal senąją tvarką, mokyklos turėjo numerius, o ne pavadinimus. Pagal tuos numerius buvo sudarytas visų Klaipėdos miesto mokytojų sąrašas (mokyklų mokytojų sąrašai yra skelbiami internetiniuose mokyklų puslapiuose). Tada nuo 5 nr. skaičiuotas kas šeštas mokytojas. Anketos buvo išdalytos mokyklų direktorių pavaduotojoms, o jos jas išdalino mokytojams. Tyrime dalyvavo 28 mokyklų mokytojai. Didžiąją jų dalį sudarė moterys (93 proc.), todėl atsakymai nebuvo analizuoti pagal lytį. Taip pat atskirai neišskirti vidurinių mokyklų mokytojai, nes jie sudarė mažą dalį (2,9 proc.) – jie, analizuojant duomenis, pridėti prie pagrindinių mokyklų, nes jos artimiausios savo struktūra.
Tyrimo eiga
Momentinis tyrimas atliktas Klaipėdos mieste 2012 m. spalio – gruodžio mėnesiais. Išdalinta 300 anketų, atsakyta į 278 – atsako dažnis 92,6 proc. Anoniminę anketą sudaro 23 klausimai, kurių keli išskirstyti į daugiau dalių. Klausimynas sudarytas atsižvelgiant į darbo uždavinius, todėl klausimai yra apie tai, kaip mokytojai vertina sveikatos priežiūrą mokykloje, ką galvoja apie sveikatos mokymo integravimą į mokymo programas, ir kaip vertina sveikatos specialisto darbą mokykloje. Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS.19 programinį paketą. Atsakymų nepriklausomumo hipotezės tikrintos naudojant Pearson‘o testą ir z kriterijų. Rodiklių
3. Tyrimo Rezultatai
3.1. Pagrindinės respondentų charakteristikos
Tyrime dalyvavo 278 Klaipėdos miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai, kurių 7 proc. sudarė vyrai, o 93 proc. – moterys.
Respondentai pagal mokyklos, kurioje dirba, pobūdį pasiskirstė sekančiai: didžioji dalis dirba pagrindinėse/vidurinėse mokyklose (55 proc.), 23 proc. dirba progimnazijose, likusieji – pradinėse arba gimnazijose (2 pav.).
2 pav. Respondentų skirstinys pagal mokyklos, kurioje dirba, pobūdį.
Pagal darbo stažą mokytojai buvo pasiskirstę sekančiai: didžioji dalis mokytojų dirba jau daugiau kaip 26 metus (52 proc.); 27 proc. dirba 16-25 metus; kiti – 0-15 metų (3 pav.).
3 pav. Mokytojų skirstinys pagal darbo stažą.
13%
55% 23%
9%
Mokykla, kurioje dirbate
pradinė pagrindinė progimnazija gimnazija 10% 11% 27% 52% Stažas 0-5 metai 6-15 metų 16-25 metai 26 metai ir daugiau
Pagal dėstomus dalykus respondentai pasiskirstę sekančiai: 23 proc. – kalbų; 19,8 proc. – pradinio mokymo; 15,8 proc. – gamtos mokslų; 12,6 proc. – tiksliųjų mokslų; 7,9 proc. – kūno kultūros; likusius 20,9 proc. sudaro istorijos, politologijos, menų, technologijų, etikos, tikybos ir kitų dalykų mokytojai (4 pav.).
4 pav. Mokytojų skirstinys pagal dėstomą dalyką.
3.2. Mokytojų požiūris į sveikatos priežiūrą mokykloje
Į klausimą, ar svarbi sveikatos priežiūra mokykloje, dauguma mokytojų atsakė, kad tai yra svarbu arba labai svarbu. Taip mano 100 proc. 0-5 metus dirbančiųjų mokytojų, 90 proc. 6-15 metų, 85,7 proc. 16-25 metų ir 95,1 proc. 26 ir daugiau metų stažą turinčių mokytojų. Statistiškai reikšmingai skiriasi atsakymo “nelabai svarbu” pasiskirstymas tarp mokytojų su skirtingu darbo
15,8 12,6 23 7,9 19,8 3,6 3,2 5,8 4,3 4 0 5 10 15 20 25 30 p ro ce n tai dėstomas dalykas Jūsų dėstomas dalykas Jūsų dėstomas dalykas
stažu – 0-5 metus darbo stažą turinčių mokytojų nei vienas neteigia, o 14,3 proc. 16-25 metus dirbančių mokytojų (z= 2.2; p<0.05 ), ir 4.9 proc. 26 metus ir daugiau dirbančių mokytojų teigia (z = 3; p<0,05 ), kad sveikatos priežiūra mokykloje nelabai svarbi (5 pav.).
2
= 24,825; lls. = 8; p<0,05
5 pav. Mokytojų nuomonė apie sveikatos priežiūros svarbą mokykloje, pagal jų darbo stažą. Į tą patį klausimą atsakymai pagal dėstomą dalyką pasiskirstę sekančiai:
kad sveikatos priežiūra nėra labai svarbi paminėjo tik trijų dalykų mokytojai: pradinio mokymo, kalbų ir kūno kultūros (atitinkamai 20 proc., 9,4 proc., 18,2 proc.). Visų kitų dalykų mokytojų nuomonė buvo, kad tai yra svarbu, arba labai svarbu (6 pav.).
0 10 20 30 40 50 60 70 80
0-5 metai 6-15 metų 16-25 metai 26 ir < metų 0 10 14,3 4,9 22,2 30 50,6 41 77,8 60 35,1 54,2 p ro ce n tai stažas nelabai svarbu svarbu labai svarbu
2
= 60,690; lls. = 18; p<0,05
6 pav. Mokytojų nuomonė apie sveikatos priežiūros svarbą mokykloje, pagal jų dėstomą dalyką . Klausiant apie mokinių sveikatą veikiančius veiksnius, mokytojų nuomonės pasiskirstė sekančiai:
kad moksleivių sveikatą veikia didelis mokymosi krūvis, dažniausiai galvoja gimnazijų mokytojai (100 proc.), ir tai yra statistiškai reikšmingai dažniau, nei pradinių klasių mokytojai - 65,7 proc. ( z = 7.2; p<0,05), pagrindinių/vidurinių mokyklų – 76,6 proc. ( z = 5,5; p<0,05), ar progimnazijų mokytojai – 90,8 (z = 3,2; p<0,05) (3 lentelė).
Netinkama mityba moksleivių sveikatą veikia visų tipų mokyklų mokytojų nuomone. Statistiškai patikimi skirtumai nustatyti tik lyginant pradinių mokyklų mokytojų nuomonę (77,2 proc.) su pagrindinių/vidurinių mokyklų ir progimnazijų– 100 proc. (z = 5,4; p<0,05), bei gimnazijų – 95,8 proc. (z = 3,9; p<0,05) mokytojų nuomone (3 lentelė).
0 0 9,4 18,2 20 0 0 0 0 0 27,3 57,1 42,2 27,3 36,4 60 66,7 81,2 0 27,3 72,7 42,9 48,4 54,5 43,6 40 33,3 18,8 100 72,7 0 20 40 60 80 100 120 gamtos mokslai tikslieji mokslai kalbos kūno kultūra pradinis mokymas istorija, politologija menai technologijos etika, tikyba kita procentai d ė sto m as d al ykas labai svarbu svarbu nelabai svarbu
Netinkamos patalpos daro įtaką apie 50 proc. pagrindinių mokyklų, progimnazijų ir gimnazijų mokinių. Tik pradinės mokyklos išsiskyrė su atsakymais – ten tik 8,6 proc. mokytojų mano, kad mokinių sveikatą veikia netinkamos patalpos. Skirtumas statistiškai patikimas (z = 3,9; p<0,05) (3 lentelė).
Tokia pati situacija ir su blogu šildymu – pradinėse mokyklose jis beveik nedaro įtakos (8,6 proc.), o mokinių sveikatą jis veikia 48,7 proc. pagrindinių/vidurinių mokyklų (z = 6,9; p<0,05), 52,4 proc. progimnazijų (z = 7,6; p<0,05) ir 37,5 proc. gimnazijų (z = 5,1; p<0,05) (3 lentelė).
Blogas apšvietimas nedaro įtakos pradinėse mokyklose. Tarp kitų tipų mokyklų statistiškai reikšmingų skirtumų nerasta. Nepritaikyti mokykliniai baldai taip pat neturi įtakos pradinėse mokyklose, bet daro įtaką pagrindinėse/vidurinėse mokyklose (59,1 proc.; z = 3,1; p<0,05) ir progimnazijose (67,7 proc.; z = 4,5; p<0,05), labiau nei gimnazijose (37,5 proc.). Taip pat statistiškai reikšmingi skirtumai atrasti lyginant progimnazijų ir gimnazijų mokytojų nuomonę apie sporto salės inventoriaus trūkumo daromą įtaką mokinių sveikatai. Kad tai turi įtakos teigia 67,7 proc. progimnazijų mokytojų, ir 50 proc. gimnazijose dirbančių mokytojų (z = 2,6; p<0,05) (3 lentelė).
Logiška, kad žalingi įpročiai dar nespėję išplisti tarp pradinių klasių mokinių, todėl tik 8,6 proc. pradinių mokyklų mokytojų teigia, kad tai daro įtaką jų moksleivių sveikatai. Statistiškai patikimi skirtumai rasti su pagrindinių/vidurinių mokyklų rezultatais (64,9 proc.; z = 10; p<0,05), su progimnazijų (70,8 proc.; z = 11,6; p<0,05), ir su gimnazijų rezultatais (50 proc.; z = 7,2; p<0,05). Taip pat reikšmingas skirtumas ir tarp progimnazijos bei gimnazijos (z = 3; p<0,05) (3 lentelė).
Blogi tarpusavio santykiai būdingi visų tipų mokykloms (išskyrus pradines), bet labiau veikia gimnazistus (75 proc.), nei progimnazijose besimokančius moksleivius - 60 proc. ( z = 2,3; p<0,05). Taip pat visus (išskyrus pradinių mokyklų mokinius) veikia blogi santykiai su tėvais ir mokytojais (3 lentelė).
17.1 proc. pradinių mokyklų mokytojų mano, kad mokinius veikia netinkama sveikatos priežiūra. Tai yra statistiškai patikimai mažiau nei 50,7 proc. taip manančių pagrindinių/vidurinių mokyklų mokytojų (z = 7,3; p<0,05), 44,6 proc. progimnazijų (z = 8,8; p<0,05), ir 37,5 proc. gimnazijų mokytojų (z = 5,1; p<0,05) (3 lentelė).
3. lentelė. Mokinių sveikatą veikiantys veiksniai (duomenys procentais). Veiksnys Pradinė mokykla Pagrindinė/ vidurinė mokykla
Progimnazija Gimnazija Statistinis
patikimumas 1. Didelis mokymosi krūvis 65,7 76,6 90,8 100 2 =38,416; lls=9; p<0,05. 2. Netinkama mityba 77,2 100 100 95,8 2=53,342; lls=9; p<0,05. 3. Netinkamos mokymo patalpos 8,6 55,2 53,8 50 2=29,090; lls=9; p<0,05. 4. Blogas šildymas 8,6 48,7 52,4 37,5 2=36,802; lls=9; p<0,05. 5. Blogas apšvietimas 0 52,6 61,6 62,5 2 =50,935; lls=9; p<0,05. 6. Nepritaikyti mokykliniai baldai ar jų trūkumas 0 59,1 67,7 37,5 2=63,404; lls=9; p<0,05. 7. Sporto salės, aikštelės ar sportinio inventoriaus trūkumas 0 63 67,7 50 2=33,675; lls=9; p<0,05. 8. Žalingų įpročių išplitimas 8,6 64,9 70,8 50 2=129,846; lls=9; p<0,05. 9. Sveikos gyvensenos įgūdžių stoka 0 76,6 80 87,5 2=94,539; lls=9; p<0,05. 10. Blogi mokinių tarpusavio santykiai 0 64,9 60 75 2=65,798; lls=9; p<0,05. 11. Blogi santykiai su tėvais ir mokytojais 0 50,7 58,5 62,5 2=72,023; lls=9; p<0,05. 12. Netinkamai organizuota sveikatos priežiūra 17,1 50,7 44,6 37,5 2=33,822; lls=9; p<0,05.
Į klausimą, kiek dėmesio skiriama sveikatai jūsų mokykloje, mokytojai atsakė vieningai. Nepriklausomai nuo mokyklos, kurioje dirba tipo, mokytojai atsakė, kad sveikatinimo veiklai jų mokykloje dėmesio skiriama pakankamai daug. Taip atsakė 77,1 proc. pradinių mokyklų mokytojų, 70,1 proc. pagrindinių/vidurinių mokyklų mokytojų, 84,6 proc. progimnazijų mokytojų ir 62,5 proc. gimnazijų mokytojų. Statistiškai patikimų skirtumų nėra tik tarp progimnazijų ir gimnazijų mokytojų atsakymų variantų „mažai“ ir „labai daug“ (7 pav.).
2
=12,206; lls = 6; p<0,05
7 pav. Kiek dėmesio, mokytojų nuomone, skiriama sveikatinimo veiklai mokykloje.
Jokioje su sveikata susijusioje programoje nedalyvavo tik 12,3 proc. pagrindinių mokyklų moksleivių.
Pradinių mokyklų mokiniai nedalyvavo šiose programose: narkotikų prevencijos, „Nerūkanti klasė“, lytinio švietimo, alkoholio prevencijos, traumų prevencijos. Bet jie aktyviau nei kitų tipų mokyklos dalyvavo su mityba susijusiose programose (91,4 proc.) – lyginant su pagrindinėmis/vidurinėmis mokyklomis (46,8 proc.; z = 4,6; p<0,05), dantų ėduonies (74,3 proc.) – lyginant su pagrindinėmis/vidurinėmis mokyklomis (33,1 proc.; z = 2,9; p<0,05). Tarp visų tipų mokyklų populiarios su mityba susijusios programos, narkotikų prevencijos programos, lytinio švietimo, žalingų įpročių prevencijos programos. Statistiškai nesiskiria tik progimnazijų ir gimnazijų moksleivių aktyvumas, dalyvaujant visose programose (skaičiuojant z kriterijų visur p reikšmė buvo > 0,05) (4 lentelė).
0 18,2 10,8 25 77,1 70,1 84,6 62,5 22,9 11,7 4,6 12,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 p ro ce n tai mokyklos tipas mažai pakankamai daug labai daug
4 lentelė. Programos, kuriose dalyvavo mokiniai per paskutinius 12 mėnesių (duomenys procentais).
Programa Pradinė Pagrindinė
/vidurinė
Progimnazija Gimnazija Statistinis
patikimumas „Sveika mokykla“ 8,6 27,3 23,1 12,5 p>0,05, todėl statistiškai patikimų skirtumų nėra Mitybos 91,4 46,8 43,1 25 2= 31,911; lls = 3; p<0,05 Narkotikų prevencijos 0 64,3 32,3 37,5 2= 56,061; lls = 3; p<0,05 Dantų ėduonies profilaktiko s 74,3 33,1 18,5 25 2= 33,142; lls = 3; p<0,05 „Nerūkanti klasė“ 0 35,1 13,8 25 2= 24,413; lls = 3; p<0,05 Patyčių ir smurto prevencijos 8,6 79,9 61,5 100 2= 79,765; lls = 3; p<0,05 Lytinio švietimo 0 50,6 26,2 50 2= 37,040; lls = 3; p<0,05 Fizinio aktyvumo skatinimo 60 29,2 35,4 37,5 2= 11,899; lls = 3; p<0,05 Alkoholio prevencijos 0 48,7 32,3 37,5 2= 29,898; lls = 3; p<0,05 Traumų prevencijos 0 11,7 4,6 12,5 p >0,05, todėl statistiškai patikimų skirtumų nėra Kitame 0 0 4,6 0 2= 9,938; lls = 3; p<0,05 Nedalyvavo jokiame 0 12,3 0 0 2= 10,177; lls = 3; p<0,05
Pradinėse mokyklose nėra mokytojų, kurie būtų specialiai paruošti sveikatos pamokoms vesti (100 proc.). Kad jų mokykloje nėra mokytojų specialiai pasiruošusių vesti sveikatos pamokas, daugiausiai atsakė progimnazijų mokytojų (išskyrus pradines mokyklas) 38,5 proc. – t.y. daugiau nei su pagrindinių/vidurinių mokyklų (35 proc.; z = 4,3; p<0,05), ir su gimnazijų mokytojų (12,5
proc.; z = 9,6; p<0,05). Vieną mokytoją sveikatos pamokoms vesti turi 37,5 proc. gimnazijų, o tai daugiau nei 19,5 proc. pagrindinių/vidurinių mokyklų (z = 3; p<0,05). Tarp mokyklų, kurios turi po kelis mokytojus, pasiruošusius vesti sveikatos pamokas, statistiškai patikimų skirtumų nerasta (8 pav.).
2
=12,206; lls = 6; p<0,05
8 pav. Mokytojų, paruoštų vesti sveikatos pamokas skirstinys.
Pradinių mokyklų mokytojai 100 proc. tvirtina, kad jų mokyklose sveikatos pamokos nevedamos. Bet pradinėse klasėse, kurios yra pagrindinėse/vidurinėse mokyklose sveikatos pamokos moksleiviams vedamos 11,7 proc., o progimnazijose 13,8 proc. (patikimo skirtumo nėra). Daugiau 5-10 klasių moksleivių gauna sveikatos pamokų pagrindinėse/vidurinėse mokyklose (11,7 proc.), nei progimnazijose (4,6 proc.; z = 4; p<0,05). Sveikatos pamokos visai nevedamos 51,3 proc. pagrindinių/vidurinių mokyklų ir 50,8 proc. progimnazijų (z = 6,8; p<0,05). Nežino, ar jų mokyklose vedamos sveikatos pamokos, nepriklausomai nuo mokyklos tipo, apie 35 proc. mokytojų (5 lentelė). 0 39,6 38,5 25 100 35,1 38,5 12,5 0 19,5 4,6 37,5 0 5,8 18,5 25 0 20 40 60 80 100 120 p ro ce n tai mokyklos tipas nežinau nėra yra vienas yra keli
5 lentelė. Sveikatos pamokos pagal mokyklos tipą ir pagal klases (duomenys procentais)
Pagrindinė/vidurinė Progimnazija Gimnazija Statistinis
patikimumas 1-4 klasės 11,7 13,8 0 2=8,916; lls = 3; p<0,05 5-10 klasės 11,7 4,6 0 2=24,722; lls = 3; p<0,05 11-12 klasė 0 0 16,4 2=2,442; lls = 3; p<0,05 Nežinau 33,1 35,4 37,5 2=58,392; lls = 3; p<0,05 Nevedamos 51,3 50,8 0 2=17,298; lls = 3; p<0,05
Apibendrinant šio skyriaus rezultatus, galima sakyti, kad daugumai mokytojų sveikatos priežiūra mokykloje atrodo svarbi, o jai daugelyje mokyklų skiriama pakankamai daug dėmesio (tai matyti ir Vilniaus apskrityje, kur 2011 m. atlikto tyrimo [49] duomenimis, tik 3,2 proc. mokyklų bendruomenių nedalyvauja sveikatos ugdymo veikloje). Pradinėse mokyklose esminės problemos yra tik dvi – didelis krūvis ir netinkama mityba. Visi kiti mokyklų tipai susiduria jau su kur kas daugiau problemų – jau minėtuoju krūviu (krūvį, kaip labiausiai veikiantį moksleivių sveikatą veiksnį (83,5 proc.), savo 2006 m. atliktame tyrime mini ir V. Juškelienė, S. Ustilaitė, R. Poškuvienė, J. Kalibatas) [50], netinkama mityba, taip pat materialinės bazės trūkumu, žalingais įpročiais, socialiniais veiksniais (jau minėto tyrimo Vilniuje metu išsiaiškinta, kad labai svarbūs veiksniai yra nepakankamas šeimos rūpinimasis sveikata (86,6 proc.), emocinis (71,2 proc.) ir fizinis (53,1 proc.) smurtas). Atsižvelgiant į aktualias problemas, mokiniai dalyvauja ir skirtingose sveikatinimo programose – pradinukai sveikos mitybos, dantų ėduonies profilaktikos ir fizinio aktyvumo skatinimo, vyresni jau susijusiose su žalingų įpročių prevencija. Sveikatos pamokos yra ta sritis, apie kurią daug mokytojų nežino – daug kas nežino, ar jų mokykloje yra mokytojų pasiruošusių vesti sveikatos pamokas, taip pat neaišku, ar tokios pamokos vedamos.
3.3. Mokytojų požiūris į sveikatos specialisto poreikį
Visuomenės sveikatos specialistai dirba visose, apklaustųjų mokytojų mokyklose. Didžioji dauguma mokytojų mano, kad visuomenės sveikatos specialistas mokykloje reikalingas. Taip mano 100 proc. dirbančiųjų 0-5 metus, 90 proc. – 6-15 metų, 87 proc. – 16-25 metus ir 95,8 proc. dirbančiųjų 26 ir daugiau metų (9 pav.).
2
=27,614; lls = 8; p<0,05
9 pav. Mokytojų nuomonė apie visuomenės sveikatos specialisto poreikį pagal mokytojų stažą. Tik 4,7 proc. kalbų mokytojų ir 5,5 proc. pradinių klasių mokytojų mano, kad sveikatos specialistas mokykloje nereikalingas. 14,1 proc. kalbų mokytojų ir 18,2 proc. kūno kultūros mokytojų neturi nuomonės šiuo klausimu. 81,2 proc. kalbų mokytojų, 81,8 proc. kūno kultūros mokytojų ir 94,5 proc. pradinių klasių mokytojų ir 100 proc. visų kitų mokytojų mano, kad sveikatos specialistas mokykloje reikalingas (10 pav.).
2
=39,692; lls = 18; p<0,05
10 pav. Mokytojų nuomonė apie sveikatos specialisto poreikį mokykloje, pagal jų dėstomą dalyką.
0 50 100
0-5 metai 6-15 metų16-25 metai26 ir < metų
100 90 87 95,8 p ro ce n tai stažas Reikalingas nereikalingas neturiu nuomonės 0 20 40 60 80 100 100 100 81,2 81,8 94,5 100 100 100 100 100 0 0 14,1 18,2 0 0 0 0 0 0 p ro ce n tai dėstomas dalykas Reikalingas Nereikalingas Neturi nuomonės
Sveikatos specialisto funkcijų visai nežino tik 4,2 proc. 26 ir daugiau metų dirbančių mokytojų. Šiek tiek žino 11,1 proc. 0-5 metų stažą turinčių mokytojų, 36,4 proc. 16-25 metų stažą turinčių mokytojų (z = 4; p<0,05), ir 27,1 proc. 26 ir daugiau metų stažą turinčių mokytojų (z = 6,8; p<0,05). Daugiau žinančių visuomenės sveikatos specialisto funkcijas mokytojų yra dirbančiųjų 16-25 metus tarpe (63,6 proc.), nei 0-5 metus stažą turinčių mokytojų (55,6 proc.; z = 3,8; p<0,05), ar 26 metus ir daugiau stažą turinčių mokytojų tarpe (54,2 proc.; z = 8,2 ; p<0,05). Funkcijas gerai žino 33,3 proc. 0-5 metų stažą, 10 proc. 6-15 metų stažą ir 14,6 proc. 26 ir daugiau metų stažą turintys mokytojai (11 pav.).
2
=44,661; lls = 12; p<0,05
11 pav. Mokytojų žinios apie sveikatos specialisto funkcijas, pagal darbo stažą.
Mokytojai visas visuomenės sveikatos specialisto funkcijas laiko svarbiomis (nuo 70,2 proc. – bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, iki 98,9 proc. – pirmosios pagalbos suteikimas). Tik 20,1 proc. mano, kad sveikatinimo veiklos metodinių rekomendacijų tekimas pedagogams ir tėvams, 23,4 proc., kad mokinių maitinimo organizavimo priežiūra, 24,1 proc., kad dalyvavimas darbo grupėse sprendžiant mokinių psichologines ir socializacijos problemas, 18,8 proc., kad ugdymo proceso higieninė priežiūra, pamokų tvarkaraščių bei mokinių krūvio įvertinimas nėra svarbu. Neturi nuomonės visais klausimais tik apie 1-2 proc. mokytojų, išskyrus 4 proc. neturi nuomonės dėl ugdymo proceso higieninės priežiūros, pamokų tvarkaraščių bei mokinių krūvio įvertinimo ir 15,8 proc. – dėl bendradarbiavimo su kitomis institucijomis (12 pav.).
11,1 50 36,4 27,1 55,6 40 63,6 54,2 33,3 10 0 14,6 0 20 40 60 80
0-5 metai 6-15 metų 16-25 metai 26 ir < metų
p ro ce n tai stažas Nežino Šiek tiek žino Žino
