Marija Dovydaitytė Lukoševičienė
5 kursas, 4 grupėNĖŠČIŲJŲ BURNOS SVEIKATA
Baigiamasis magistrinis darbasDarbo vadovas:
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS (12 pt) MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
KLINIKA DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
NĖŠČIŲJŲ BURNOS SVEIKATA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)
0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
11 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas
sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?
0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13
Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15
Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0 16 Duomenų sisteminimas bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a)
apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19
Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0 20 Rezultatų aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
22
(1,4 balo)
Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją?
0,4 0,2 0
23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo
temą, iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 24 Ar išvados pagrįstos analizuojama
medžiaga?
0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
27
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo 0,2 0,1 0
tinkamas moksliniam darbui?
29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
31
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės
rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
32
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?
+1 +0,5 0
33
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų. Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ 37 Bendri reikalavimai
Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
39
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo
-0,5 balo
40 Plagiato kiekis darbe (nevert.) >20%
41
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
42
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų
ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ...8
ĮVADAS ...11
1. BURNOS SVEIKATOS SAMPRATA ...18
1.1. Rizikos veiksniai, įtakojantys burnos ir dantų ligų atsiradimą, nėštumo metu ...18
1.2. Nėščiųjų mitybos įpročiai ...20
2. ORGANIZMO POKYČIAI NĖŠTUMO METU ...22
2.1. Motinos burnos sveikatos įtaka vaisiaus vystymuisi ...23
3. NĖŠČIŲJŲ BURNOS SVEIKATOS PROBLEMOS ...25
3.1. Dantų ėduonis, rizikos veiksniai ...25
3.2. Dantenų uždegimas ...26
3.2. Periodontitas ...28
4. BURNOS HIGIENA NĖŠTUMO METU ...31
4.1. Individuali nėščiosios burnos higiena ...31
4.2.Profesionali nėščiosios burnoshigiena ...31
REZULTATŲ APTARIMAS ...33
IŠVADOS ...36
REKOMENDACIJOS ...37
LITERATŪRA ...38
SANTRAUKA
Marija Dovydaitytė Lukoševičienė „Nėščiųjų burnos sveikata“. Darbo vadovė, Doc. Jolanta Siudikienė, Odontologijos studijų programa, Dantų ir burnos ligų klinika, Odontologijos fakultetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kaunas, 2018.
Temos aktualumas. Burnos sveikata gali įtakoti ne tik besilaukiančios moters, bet ir
vaisiaus sveikatą. Tiriama, ar gali burnos ligos sukelti nėštumo komplikacijas, priešlaikinį gimdymą [1].
Tyrimo tikslas. Išnagrinėti mokslinės literatūros duomenis apie nėščiųjų burnos sveikatą. Medžiaga ir metodai. Sisteminė mokslinės literatūros apžvalga atlikta, remiantis
elektroninėse duomenų bazėse “MEDLINE” (PubMed) ir “Google Sholar” rastais klinikinių tyrimų ir literatūros apžvalgos straipsniais apie sergamumą periodonto ligomis, dantų ėduonimi, šių ligų rizikos veiksnius nėštumo metu. Atrenkant straipsnius buvo atsižvelgta į kalbą, straipsnio publikavimo datą, raktinius žodžius ir jų derinius. Remiantis atrankos kriterijais atrinkta 12 straipsnių, publikuotų anglų kalba 2018 - 2011metų laikotarpiu.
Rezultatai. Pagrindinės nėščiųjų burnos sveikatos problemos yra periodontitas, dantenų
uždegimas, dantų ėduonis. Prasta burnos higiena lemia šių ligų atsiradimą ir progresavimą. Negydomų dantų ir periodonto ligų pasekmė - nėštumo komplikacijos. Nėščiųjų burnos sveikatą gali įtakoti socialiniai-ekonominiai veiksniai, genetiniai veiksniai, hormonų pokyčiai, netinkama nėščiosios mityba, žalingi įpročiai. Daugelis nėščių moterų neturi pakankamai žinių apie individualią burnos priežiūrą ir gydymą.
Išvados. Tinkama besilaukiančių moterų burnos ir dantų priežiūra, burnos ligų rizikos
veiksnių kontrolė, reguliarios profilaktinės odontologinės patikros sumažintų sergamumą burnos ligomis nėštumo laikotarpiu.
SUMMARY
Marija Dovydaitytė Lukoševičienė Oral Health of Pregnant Women. Thesis supervisor, Assoc. prof. Jolanta Siudikienė, Odontology study programme, Department of Dental and Oral Pathology, Faculty of Odontology, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, 2018.
Relevance of the topic. Oral health can influence not only the health of a pregnant
woman, but the fetus as well. This work analyses whether oral diseases can cause pregnancy complications, premature labour [1].
Aim. To analyse data in scientific literature on oral health of pregnant women.
Sources and methods. The systemic survey of the scientific literature is based on the
articles describing clinical research and literature found on MEDLINE (PubMed) and Google Scholar on-line databases, focusing on the morbidity of periodontitis and caries and risk they pose during pregnancy. Selection of articles has taken into consideration the language they are in, date of publication, keywords and their combinations. Based on the selection criteria, 12 articles published in English within the period of the last 2018 - 2011 years have been chosen for this work.
Results. Themost frequent oral health problems faced by pregnant women include
periodontitis, gum inflammation and caries. The beginning of disease and progression thereof is caused by poor health hygiene. If untreated, dental and periodontal diseases result in pregnancy complications. Oral health of pregnant women can be affected by socio-economic factors, genetic factors, malnutrition and addictions. Most of the pregnant women have insufficient knowledge about personal oral hygiene and treatment.
Conclusion. Proper oral and dental hygiene, control of oral hygiene risk factors, and
regular preventive dental exams would reduce morbidity of oral diseases.
SANTRUPOS IR SĄVOKOS
1. IBH – individuali burnos higiena; 2. PBH – profesionali burnos higiena; 3. Proc. – procentai (%);
4. KPI – ėduonies pažeistų, plombuotų, išrautų nuolatinių dantų skaičius vienam asmeniui; 5. CPITN – apydančio ligų indeksas.
ĮVADAS
Temos aktualumas. Burnos ir dantų ligos gali turėti įtakos nėščios moters ir vaisiaus
sveikatai [1]. Todėl nėštumo metu svarbu pasirinkti tinkamas prevencijos ir gydymo priemones, didelį dėmesį skirti burnos ertmės priežiūrai [2].
Atlikti tyrimai rodo, kad nėščios moterys turi nepakankamai informacijos apie burnos sveikatą, jos įtaką poveikį vaisiaus vystymuisi. Australijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik trečdalis nėščiųjų nesikonsultuoja su gydytoju odontologu nėštumo metu net ir tuomet, kai žino apie burnos ertmės problemas [2]. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad gyventojų žinios apie burnos ligas, jų rizikos veiksnius yra nepakankamos [3]. Nėštumo laikotarpiu moterų sveikatos būklę nuolat stebintys gydytojai, gali dalyvauti nėščiųjų burnos ligų prevencijos programose [4]. Kai kurie tyrėjai teigia, jog moters sveikatos priežiūrą vykdantys medikai turėtų rekomenduoti besilaukiančiai moteriai atlikti profilaktinę burnos ir dantų patikrą [5].
Tyrimų duomenimis, nėščioms moterims 3 kartus dažniau pasireiškia dantų ėduonis ir 2 kartus dažniau periodonto ligos [6]. Ginekologai sutinka, jog nėščiosios turėtų reguliariai lankytis pas odontologą, kuris ne tik atliktų burnos ligų diagnostiką ir gydymą, bet ir įvertintų į burnos sveikatos įtaką nėštumo eigai [7]. Pastebima, jog gydytojai odontologai yra linkę atsargiai atlikti burnos ertmės procedūras nėščiosioms moterims, nes vaisius prenataliniu laikotarpiu yra ypač jautrus įvairiems aplinkos veiksniams [8].Besilaukiančioms moterims labai svarbu atkreipti dėmesį į esamas burnos ertmės problemas ir neigiamus aplinkos veiksnius, kurie gali turėti įtakos komplikacijoms nėštumo metu [1]. Kaip neigiamus veiksnius galima įvardinti rūkymą, alkoholio vartojimą, netinkamą mitybą nėštumo metu, prastą asmeninę burnos ertmės higieną, nesilankymą pas gydytoją odontologą, netinkamai vartojamus vaistus [8]. Siekiant išvengti burnos ertmės ligų nėštumo metuyrabūtinos prevencinės priemonės:reguliarūs vizitai pas gydytoją odontologą, racionali mityba ir žalingų įpročių atsisakymas [2].
Tyrimo naujumas. Nėštumas yra ypač svarbus laikotarpis, kuomet moteris privalo
rūpintis burnos ertmės sveikata, siekiant užtikrinti saugų vaisiaus vystymąsi. Dėl hormoninių svyravimų (estrogeno ir progesterono), kurie veikia burnos ertmę,nėščios moterys turi didesnę riziką susirgti gingivitu, periodontu bei dantų ėduonimi[1]. Lietuvoje atlikta mažai tyrimų apie nėščiųjų burnos sveikatą, mažai tirti rizikos veiksniai, lemiantys nėščiosios burnos ertmės ligų atsiradimą, eigą bei sutrikdantys normalų vaisiaus vystymąsi.
Tyrimo tikslas: atlikti sisteminės mokslinės literatūros apžvalgą apie moterų burnos
sveikatos pokyčius nėštumo laikotarpiu.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti burnos ligų: dantenų uždegimo, periodontito, dantų ėduonies pasireiškimą ir jų rizikos veiksnius moters nėštumo metu.
2. Aptarti nėščiųjų burnos priežiūros įpročius.
Reikšminiai žodžiai: nėštumas, dantenų uždegimas, periodontitas, ėduonis, burnos
higiena.
Paieškos metodai ir straipsnių atrankos kriterijai
Internetinėse duomenu bazėse “MEDLINE” (PubMed) ir “Google Sholar” buvo ieškoma straipsnių, kuriuose būtų aprašomi tyrimai apie periodontito, dantenų uždegimo, dantų ėduonies ligas, burnos higienos įpročius nėštumo metu. Susijusių straipsnių buvo ieškoma ir literatūros nuorodų sarašuose.Skirtingų paieškų sistemų rezultatuose buvo rasta vienodų straipsnių. Buvo nutarta tokius straipsnius priskirti tik vienai paieškos sistemai, kurioje pirmą kartą buvo aptiktas straipsnis. Paieškoje buvo naudoti raktiniai žodziai anglų kalba.
Straipsnių paieškos metodika
Per paiešką buvo rasta 3493 straipsniai. Atrankos kriterijus atitiko 13 straipsnių. Straipsnių atrinkimas ir metodologinės kokybės įvertinimas buvo atliekamas savarankiškai, pagal nustatytus kriterijus. Parinkti straipsniai, publikuoti odontologijos žurnaluose anglų kalba 6 metų laikotarpyje. Nagrinėjamuose tyrimuose buvo stebima nėščiųjų burnos sveikatos rizikos veiksniai, nėščiųjų organizmo pokyčiai, mityba, ėduonies, dantenų uždegimas ir periodontito atsiradimas, burnos higienos įpročiai.
Raktiniai žodžiai Atrinktų straipsnių skaičiai
„MEDLINE” (PubMed)
Nėštumas, dantenų uždegimas, periodontas, ėduonis,
burnos higienos įpročiai 11/1639
1 pav. Sisteminės apžvalgos straipsnių, atrankos protokolo diagrama. N* - straipsnių skaičius.
Sisteminė mokslinė literatūros analizė atlikta rementis The Cohrane Handbook for Systematic Reviews of Interventions metodika ir PRISMA nuorodomis, straipsnių apžvalgos atlikimo protokolas pateiktas diagramoje (1 pav.).
„MEDLINE” Pubmed N= 1639 „Google Sholar” N= 1854
Straipsnių skaičius atmetus pasikartojančius N= 1921
Peržiūrėta santraukų N= 164
Atrinkta straipsnių tinkamumo įvertinimui N= 37
Atrinkta straipsnių N= 12
Atmestos santraukos, neatitikusios kriterijų N= 127
Atmesta straipsnių, neatitikusių kriterijų N= 24
DUOMENŲ ANALIZĖ IR APTARIMAS Straipsnių įtraukimo
kriterijai
Straipsnių atmetimo kriterijai
Tyrimo struktūra 1. Literatūros apžvalga 2. Klinikiniai tyrimai.
Publikacijos data 5–7 metų laikotarpis Nepublikuoti ar vis dar vykstantys tyrimai
Kalba Anglų kalba Kitos kalbos
Interesų konfliktas Interesų konflikto nėra Specifinių gydymo priemonių siūlymas, interesų konfliktas.
Nr. Straipsnių pavadinimai Straipsnių autoriai
Straipsnių
pobūdis Metai
1.
“Adverse effects of maternal enterovirus infection on the pregnancy outcome: a prospective and retrospective pilot study” [51]
Khediri Z, Vauloup-Fellous C, Benachi A, Ayoubi JM, Mandelbrot L, Picone O Klinikinis tyrimas 2018 2.
“Factors related to high dental caries experience in Palestinian pregnant women in the Jerusalem governorate: a cross-sectional study.” [56]
Kateeb E, Momany E
3.
“Longitudinal Association between
Periodontitis and Development of Diabetes Running title:
Periodontitis and Diabetes Development.” [20]
Joshipura KJ, Muñoz-Torres FJ, Dye BA, Leroux BG, Ramírez-Vick M, Pérez CM.
Klinikinis tyrimas 2018
4.
“Relationship of Social Cognitive Theory Concepts to Dietary Habits of Pregnant Women.” [29] Torkan N, Kazemi A, Paknahad Z, Bahadoran P. Klinikinis tyrimas 2018 5.
“Perceived oral health and use of dental services during pregnancy: the MaterniDent study”[68]
Vergnes JN, Pastor-Harper D, Constantin D, Bedos C, Kaminski M, Nabet C, Sixou M, Rouillon F Klinikinis tyrimas 2013 6. “Cariogenicity induced by
commercial carbonated beverages in an experimental biofilm-caries model.” [61] Giacaman RA, Pailahual V, Díaz-Garrido N. Klinikinis tyrimas 2018 7.
“Maternal periodontal disease and preeclampsia in Jaipur population. systematic review and
meta-analysis.” [79] Jaiman G, Nayak PA, Sharma S, Nagpal K. Literatūros apžvalga 2018
Nr. Straipsnių pavadinimai Straipsnių autoriai
Straipsnių
8.
“Gingival health and oral hygiene practices of schoolchildren in the North West Regionon of
Cameroon //Bio Med Central” [65]
Azodo C. C., Agbor A. M.
Klinikinis tyrimas 2015
9.
“Determinants of Dental Care
Attendance during Pregnancy: A Systematic Review.” [69] Rocha JS1, Arima LY, Werneck RI, Moysés SJ, Baldani MH. Literatūros apžvalga 2018 10.
“Self-reported oral health, oral hygiene habits and dental service utilization among pregnant women in United Arab Emirates” [90]
Hashim R.. Klinikinis tyrimas 2012
11.
“Prevalence and risk factors of
periodontal disease among pre-conception Chinese women.” [80]
Hong Jiang, Yi Su, Xu Xiong, Emily Harville, Hongqiao Wu, Zhijun Jiang, and Xu Qian.
Literatūros apžvalga
2016
12.
Frequency and risk indicators of tooth decay among pregnant women in France: a cross-sectional analysis. [92] Vergnes JN, Kaminski M, Lelong N, Musset AM, Sixou M, Nabet C; EPIPAP group. Klinikinis tyrimas 2012
Nr. Straipsnių pavadinimai Straipsnių autoriai
Straipsnių
1.
BURNOS SVEIKATOS SAMPRATA
Burnos sveikata yra būklė, kai žmogus nejaučia lėtinių skausmų burnoje ar veido srityje, kai nėra įgimtų burnos defektų, dantų ėduonies, periodonto ligų, kai žmogus turi visus dantis, kai nėra piktybinių navikų burnos ertmėje ar kitų patologinių pokyčių, kurie žaloja burnos ertmės audinius [9]. Lietuvos nacionalinėje burnos sveikatos 2016-2020 metų programoje teigiama, kad „asmens lankymosi pas odontologą įpročiai lemia jo burnos sveikatą“ [10]. Tyrimais nustatyta, kad dažniausiai pasitaiko dantų ėduonies ir periodonto ligos, tokios kaip, gingivitas ir periodontitas [1]. Pagrindinė dantų netekimo priežastis Lietuvoje ir visame pasaulyje – dantų ėduonis [11]. Epizodiniai epidemiologiniai odontologinę sveikatą atspindintys rodikliai (KPI, dantų ėduonies paplitimas) Lietuvoje liudija apie itin prastą gyventojų burnos sveikatos būklę [12]. Vykdant naująją Lietuvos nacionalinę sveikatos programą, sveikatos išsaugojimas bei ligų profilaktika tampa prioritetinėmis. Svarbiausiasodontologinės priežiūros uždavinys yra burnos sveikatos išsaugojimas [13]. Dantų ėduonis yra labiau paplitęs tarp nėščiųjų moterų, priklausančių žemesniam socioekonominiam sluoksniui. Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojos, kurios turi mažesnes nei vidutines pajamas, yra jautresnės dantų ėduonies išsivystymui, lyginant su nėščiosiomis, kurių pajamos yra vidutinės ar didesnės [14]. Dantų ėduonies ir periodonto ligų prevencija ir kontrolė yra nuolatinis darbas, taikant odontologines intervencijas ir individualias priemones [15].
1.1. Rizikos veiksniai, įtakojantys burnos ir dantų ligų atsiradimą, nėštumo metu.
Nėštumas yra būklė, kurios metu nėščiają ir vaisių veikia įvairūs rizikos veiksniai, galintys sąlygoti jų sveikatą, vystymąsi. Nėštumo laikotarpiu moters organizmas pasižymi sudėtingais hormoniniais pokyčiais, kurie gali turėti neigiamos įtakos burnos sveikatai[12].Burnos ligoms (periodonto, ėduonies) vystymuisi turi įtakos išsilavinimas, socialinė-ekonominė padėtis, genetiniai
svarbuanksti diagnozuoti periodonto ligas ir pašalinti rizikos faktorius bei sukeliančias vystymąsi priežastis, nes nekreipiant dėmesio į pradinius ligos simptomus ligai progresuojant ją sunku sustabdyti. Periodonto liga gali paveikti kaulo ir kramtomojo aparato pilnavertį ir estetišką atstatymą [18]. Vietiniai periodontito rizikos veiksniai - tai minkštųjų apnašų sankaupos, skatinančios patogeninių organizmų dauginimąsi, kurios kaupiasi ant dantų akmenų, kariozinių ertmių, esančių po dantenomis, taip pat ant susigrūdusių dantų [19]. Išoriniai veiksniai - rūkymas, stresas, neigiamai veikiantis imuninę sistemą, kuri turi įtakos lėtinio periodontito formavimuisi. Sisteminiai - I bei II tipo diabetas, daugelis sisteminių – endokrininių, hematologinių, širdies, kraujagyslių – ligų. Genetiniai faktoriai, susiję su periodonto ligų paveldėjimu [18]. Joshipura ir bendraautorių atliktų tyrimų rezultatai parodė sąsają tarp periodontito ir cukrinio diabeto. Pacientai buvo stebėti 3 metus, 69 (7,3%) pacientams iš 941 išsivystė II tipo cukrinis diabetas ir 142 (34,9%) iš 407 pacientų, kuriems anksčiau buvo nustatytas cukrinis diabetas. Nustatyta, kad padidėjęs periodonto audinių praradimas ir kišenių gylio padidėjimas nuo pradinio iki tolimesnio stebėjimo buvo susijęs su didesnia diabeto rizika [20]. Esteves ir kt. atlikto tyrimo tikslas buvo patikrinti 2 tipo cukrinio diabeto vystymąsi nėščioms moterims, turinčioms gestacinį diabetą, sergančioms ir nesergančioms periodontitu. Buvo atrinkta 90 nėščių moterų, kurioms buvo atliktas periodonto tyrimas. Vertinimas vyko po trijų metų 49 moterims buvo atliktas naujas periodonto tyrimas, buvo surinkti biologiniai, elgesio ir socialiniai duomenys. 2 tipo cukrinio diabeto atveju buvo 18,4%, o periodontito - 10,2%. Galime teigti, kad nėščiosios sergančios cukriniu diabetu turi didesne rizika susirgti periodontitu [21]. Kitas rizikos veiksnys, tai socioekonominiai veiksniai, didesnes pajamas turinčios moteris, pasižymi geresne burnos sveikata, taip pat amžius, išsilavinimas ir šeimyninė padėtis, turi įtakos burnos ertmės sveikatai [23]. Kitas svarbus aspektas yra rūkymas. Sutrinka seilių gamyba, jų kiekis sumažėja, todėl negali tinkamai apsaugoti dantų. Taip dantys ir dantenos yra greičiau pažeidžiamos infekcijų [24]. Netinkamas vaistų vartojimas tokiu, kaip tetraciklinas kaupiasi kauluose, dantyse, sudaro ten netirpius chelatinius junginius vartojant nėščioms moterims. Tetraciklinai kaupiasi dantų emalyje ir dentine, to pasekoje pagelsta dantų emalis jis susilpnėja [22]. Pasak Fodor A. ir kt. ypač svarbi problema yra opioidų poveikis nėščioms moterims, nes vaisiui gali sukelti vystymosi anomalijas. Antidepresantų, neuropleptikų, antihipetenzinių vaistų vartojimas mažina seilių sekrecija, slopina apsauginius burnos mechanizmus, to pasekoje silpnėja vietinis burnos imuninis atsakas [25].
Sutrikus seilių funkcijai gareitėja bakterinio dantų apnašo susidarymas tarpląstelinėje matricoje viena prie kitos tarpusavyje bei prie pelikulės prisitvirtinusios bakterijos. Jose esančių mikroorganizmų medžiagų apykaitos produktai sukelia dantenų uždegimą [26], kuris yra
nepageidaujamų nėštumo pasekmių (mažo svorio ir priešlaikinio gimimo atvejus) priežastis; kai kurie tyrimai atskleidė, kad nėštumo metu didėja dantų ėduonies rizika. Įrodyta, kad moterims, kurių burnos ertmės sveikata prasta, jų vaikams yra padidėjusi rizika ankstyvajam ėduoniui atsirasti[4].
1.2. Nėščiųjų mitybos įpročiai
Visaverčiam žmogaus gyvenimui yra svarbi subalansuota mityba. Su maistu žmogus turi gauti baltymų, riebalų, angliavandenių, mikroelementų ir vitaminų. Antioksidantų vartojimas nėštumo metu gali neigiamai paveikti vaisiaus vystymasi [27]. Pūrienės A. teigimu, vadovaujantis sveikos mitybos koncepcija, riebalai turėtų tiekti apie 28% paros maisto raciono energetinės vertės [28]. Nutukimas nėštumo metu neabejotinai yra vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos motinos sveikatai. Tik subalansuota mityba gali sureguliuoti mitybos įpročius. Torkan ir bendraautorių atliktame tyrime 192 nėščios moterys buvo atrinktos atsitiktine tvarka. Duomenys buvo surinkti apklausos būdu naudojant klausimyną, pagrįstą socialiniais aspektais ir mitybos įpročiais. Daugiau nei 90% moterų buvo nedirbančios, 50% turėjo aukštajį išsilavinimą ir 70% turėjo vidutines pajamas. Maisto grupių sudarymas buvo pagrįstas standartinės maisto piramidės, vartojimu. Linijinės regresijos analizė su rezultatų koregavimu (amžius, nėštumų skaičius, KMI, išsilavinimas ir financinė padėtis), tačiau tik savęs kontroliavimas paaiškino 20% mitybos elgesio pokyčių. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad savęs kontroliavimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, susijusių su mitybos elgesiu nėščioms moterims, todėl siūloma atsižvelgti į mitybos intervencijas, siekiant pagerinti mitybos elgseną [29].
Angliavandeniai yra pagrindinis žmogaus energijos šaltinis, jų santykis gaunamame maiste yra keturis kartus didesnis nei baltymų ar riebalų. Lengvai fermentuojamų angliavandenių vartojimas turi įtakos nėščiosios dantų ėduonies atsiradimui [28]. Pasak C. Mobley pastovuslengvai fermentuojamų angliavandenių vartojimas yra susijęs su padidėjusia ėduonies rizika. Netinkama mityba ir užkandžiavimai, turi didžiausios neigiamos įtakos [30].
ir atsparumo insulinui ribą. Nėštumo svorio padidėjimas buvo veiksmingesnis insulto atsparumo mažinimui. Galima teigti, jog dabartinė intervencija buvo efektyvi mažinant nėštumo sukeltą insulino padidėjimą, tad sveikos ir subalansuotos mitybos reikšmė nėštumo metu ypač svarbi [31]. Nėščiosios mityba, norint, kad ji darytų teigiamą poveikį dantims, turi būti sveika ir racionali, ją turėtų sudaryti duona, grūdų produktai, vaisiai ir daržovės bei produktai, kurių sudėtyje yra pakankamai baltymų, pvz., žuvis, liesa mėsa ir pieno gaminiai [31]. Savireguliavimas svarbiausias veiksnys, susijas su mitybos elgesiu nėščioms moterims, todėl siūloma atsižvelgti į mitybos intervencijas, siekiant pagerinti mitybos elgseną [27]. Bendinskaitė R. teigia, kad pakeisti nėščiosios mitybos įpročius gana sudėtinga. Galima rinkitis lengvai virškinamus ir neriebius produktus, venkiti kvapių ir sintetiniais dažikliais gaminamų maisto produktų. Vis dėlto, pacientas, ypač nėščioji turi žinoti, kad valgyti, ar tai būtų gurkšnis sulčių ar bananas, reikėtų ne daugiau kaip šešis kartus per dieną. Taip pat pacientą reikia informuoti, kad nesaldus maistas (balta duona, padažai, marinuoti produktai t.t.) sudėtyje turi lengvai fermentuojamų angliavandenių ir sukelia dantų demineralizaciją, o ilgainiui ir ėduonį [32]. Pasak Reron A. ir kt. (2013) tinkama mityba nėštumo metu, tai sąlyga teisingo vaisiaus vystymuisi. [27]. Taip pat, svarbų vaidmenį mityboje atlieka vitaminai, jeigu jų gaunama nepakankamai, išsivysto hipovitaminozės, pasireiškiančios įvairiais medžiagų apykaitos sutrikimais. Dažniausios hipovitaminozių priežastys: vitaminų stoka maiste, padidėję organizmo poreikiai (augimas, sunkus fizinis darbas, nėštumas) [32]. Vitaminai pagerina periodonto audinių metabolizmą. Vitaminas R ir C (ascorutinas): normalizuoja kraujagyslių sienelės tankį ir pralaidumą, pagerina oksidacijos mažinimo procesus [33]. Vitaminas A ir E: sumažina turi antioksidacinį poveikį, o B grupės vitaminai: mažina hipoksiją, stimuliuoja baltymų sintezę [32].
Apibendrinant galima teigti, kad nėštumas yra ypatinga būklė, kurios metu tiek moterį, tiek besiformuojantį vaisių veikia įvairūs rizikos veiksniai.Moters organizmas pasižymi sudėtingais fiziologiniais pokyčiais, kurie gali turėti neigiamos įtakos burnos sveikatai: padidėja galimybė dantų ėduoniui atsirasti, susirgti dantenų uždegimu bei periodonto ligomis. Rūkymas – didina apnašų kaupimąsi, dažnina dantenų ligų (gingivitas, periodontitas) atsiradimą; vaistų antidepresantų ir kt. vartojimas gali sukelti dantenų hiperplaziją, o tetraciklinų grupės antibiotikai gali pakeisti danties kietųjų audinių spalvą. Tyrimais nustatyta, kad prasta ir nesubalansuota mityba turi įtakos nutukimui ir insulino kiekio padidėjimui. Dažnas angliavandenių vartojimas skatina danties demineralizacija, o to pasekoje ir ėduonies susidarymą,
2. ORGANIZMO POKYČIAI NĖŠTUMO METU
Nėštumo laikotarpiu moters organizmas pasižymi sudėtingais hormoniniais pokyčiais, kurie gali turėti neigiamos įtakos burnos sveikatai [13]. Hormonai – tai endokrininių liaukų gaminamos cheminės medžiagos. Patekusios į kraujotaką, jos išnešiojamos po įvairius kūno audinius. Nėščios moters organizmui hormonaituri didelę įtaką, nėštumo metu nuo jų veiklos itin priklauso bendra sveikatos būklė [34]. Pastebėta, kad besilaukiančių moterų burnoje randamas didesnis apnašų kiekis lyginant su nesilaukiančiomis [35]. Lytinių hormonų disbalansas sukelia stipresnę organizmo reakciją (uždegimą) į tą patį apnašų kiekį nei nesilaukiančiai moteriai, taip nutinka dėl pykinimo [34]. Gonadotropinas, skatina progesterono gamybą. Manoma, kad pirmaisiais trim nėštumo mėnesiais rytais pykina dėl itin padidėjusio gonadotropino kiekio[35]. Didėja estrogenų kiekis dėl šio hormono nėščiųjų dantenos būna hiperemiškos ir lengvai kraujuoja. Rūgštėja seilių reakcija, tai lemia dantų demineralizacija[36]. Didėjaadenokortikotropinio hormono, antidiuretinio hormono, aldosterono, kortizolio ir kt. kiekis – todėl kinta inkstų funkcija, sulaikomas vanduo ir natris (Na) organizme [37]. Didėja progesterono kiekis – tai lemia sumažėjusį lygiųjų raumenų tonusą:Silpnėja stemplės, skrandžio, žarnyno peristaltika [38]. Be to, padidėjęs cirkuliuojančio kraujo kiekis nėščiosios organizme, dėl nėštumo hormonų sumažėjęs kraujagyslių sienelių tonusas, kurie dar labiau apsunkina veninę kraujotaką nėščiosios organizme. Todėl neretai nėščioji atžymi: kojų/rankų tinimą [39]. Manoma, jog rizikos veiksniai susiję su jų sukeliamomis lėtinėmis ligomis. Širdies ir kraujagyslių ligos, insultas, cukrinis diabetas, įvairūs vėžiniai susirgimai, psichologiniai sutrikimai bei burnos ligos – tai dažniausiai pasitaikantys lėtiniai sveikatos sutrikimai [40].
Nėštumas du ar tris kartus padidina geležies poreikį ne tik hemoglobino sintezei, bet ir vaisiui bei tam tikrų fermentų gamybai [41]. Geležies stokos anemija dažniausiai pasireiškia po 20 nėštumo savaitės.Geležies atsargos sumažėja ir dėl nėščiųjų pykinimo, nes pirmaisiais 3 mėnesiais, kai laikas kaupti geležies atsargas, moterys vemia, sutrinka virškinimas. Anemija dažniau pasitaiko nėščiosioms, sergančioms lėtinėmis infekcinėmis ligomis.Geležį organizmas naudoja hemoglobinui gaminti, o šis iš plaučių kapiliarų į audinius ir organus išnešioja deguonį [42]. Lietuvoje buvo
geležies atsargas.Todėl galima daryti išvada, kad Lietuvoje mažakraujystė užklumpa beveik kas trečią vaisingo amžiaus moterį. Joms periodiškai reikia atkurti geležies kiekį [43].
2.1. Motinos burnos sveikatos įtaka vaisiaus vystymuisi.
Priešlaikinis gimdymas yra labai dažna netinkamos burnos higienos komplikacija. Vienas iš dešimties kūdikių gimsta per anksti. Prieš laiką gimusių, labai mažo svorio kūdikiai gydomi ligoninėse dėl kvėpavimo sistemos sutrikimų, anemijos, geltos ir kitų ligų [44]. Priešlaikinių gimdymų skaičiaus didėjimas siejamas su rizikos veiksnių nežinojimu, kuriems įtakos turi rasė, rūkymas, alkoholinių gėrimų ir vaistų vartojimas, mažos pajamos, išsilavinimas. Nėščiosios turinčios mažas pajamas ir žemą išsilavinimo lygį buvo labiau linkusios į periodonto ligų išsivystimą, nei nėščiosios turinčios didesnes pajamas [45]. Motinos periodontologinės ligos gali pabloginti kai kurias sveikatos būkles vaisiui dėl infekcinio, uždegiminio poveikio: kai bakterijos ar jų produktai prasiskverbia per placentą ir pasiekia vaisių, jie sukelia imuninį bei uždegiminį atsaką [46]. Kadangi visas nėštumo laikotarpis yra labai kritinis laikas vaisiaus vystymuisi, kūdikiui tai gali turėti itin žalingą poveikį, kuris atsilieptų visą gyvenimą. Manoma, jog infekcijos sukelia 30– 50 proc. visų priešlaikinių gimimų [47]. Jau seniai žinoma, kad infekcijos nėštumo metu, ypač tos, kurios sukelia karščiavimą, yra persileidimų, priešlaikinių gimdymų bei neįprastai mažo svorio pagal savo amžių gimusių kūdikių priežastis [48]. Tai gali būti paaiškinta tuo, jog bakterijos ir virusai, patekę i kraujotaką, skatina medžiagų, kurios skirtos kovai su infekcija, gamybą. Šios medžiagos turėtų apsaugoti motinos – vaisiaus vienetą, tačiau tuo pat metu gali sutrikdyti vaisiaus vystymąsi [49]. Biologiškai aktyvios medžiagos bei hormonai, kurie yra uždegimo mediatoriai, taip pat gali atpalaiduoti gimdos kaklelį, o tai sukelia priešlaikinį gimdymą. Tačiau ne tik infekcija bei bakterijų produktai turi įtakos [50]. Placentos viduje membranos išlieka intaktinės, laikydamos vaisių amniono skystyje iki tol, kol lieka kelios valandos iki gimdymo ir nubėga vaisiaus vandenys. Uždegimas gali pažeisti šias membranas ir jas susilpninti [48]. Jos gali sutrūkti ne laiku ir prasidės priešlaikinis gimdymas. Kuomet yra pažeidžiama placenta, atsiranda struktūrinių pokyčių, kurie gali pakenkti vaisiui ir sutrumpinti nėštumą [46]. Andruškienės J. (2012) aprašyti tyrimai parodė, kad uždegimas placentoje sukelia edemą, audinys žūva. Jis gali sukelti pokyčių ir bendrose vaisiaus – motinos kraujagyslėse, sukelti aterosklerozinių pažeidimų širdies arterijose, kraujagyslės susiaurėja, nefunkcionuoja kaip turėtų, sumažėja kraujo tėkmė, kartu blogėja vaisiaus aprūpinimas
maisto medžiagomis, sutrinka vystymasis. Nenormali kraujo tėkmė placentoje taip pat gali sukelti motinos kraujo spaudimo balanso sutrikimą, o tai gali sukelti preeklampsiją. Preeklampsija pasireiškia apie 5 proc. nėščiųjų [14]. Burnoje esantys mikroorganizmai yra vienas iš daugelio veiksnių, kurie sukelia nėštumo komplikacijas. Bet kokios burnos ligos – nuo pradinio gingivito iki užleisto periodontito – sukelia infekciją ir uždegimą motinos organizme. Nustatyta, jog burnos mikroorganizmai gali patekti per placentą. [Yiping W. Han] (2009) įrodė, jog motinos burnoje esančių bakterijų galima rasti amniono skystyje. Taip pat įrodyta, jog kontaktas su pakankamai dideliu kiekiu periodontologines ligas sukeliančių bakterijų nuo 2 iki 3 kartų padidina priešlaikinio gimdymo tikimybę. Todėl galima daryti prielaidą, jog patekus nedaug bakterijų, dėl nedidelės infekcijos arba efektyvios apsaugos, kurią teikia motinos antikūnai, vaisius išlieka apsaugotas. Jei bakterijos prasiskverbia per placentą ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, pažeidimų tikimybė yra žymiai didesnė nei tais atvejais, jei tai atsitiktų vėliau [51]. Kai kūdikio imuninė sistema priversta kovoti su šiomis bakterijomis, priešlaikinio gimdymo tikimybė padidėja 4–7 kartus. Padidėję kiekiai biologiškai aktyvių medžiagų bei hormonų, dalyvaujančių imuninėse- uždegiminėse reakcijose, sukelia stresinę aplinką vaisiui gimdoje. Stresas gali skatinti vaisiaus antinksčius gaminti hormonus, kurie skatina priešlaikinį gimdymą [50]. Tokių kūdikių bambagyslės kraujagyslėse randama daugiau nei įprasta C reaktyviojo baltymo, kuris rodo uždegimą, suaktyvina tiek motinos, tiek vaisiaus kepenų veiklą. Šis mechanizmas – tai tyli infekcija, kuri sukelia uždegimą ir vaisiuje, gali paaiškinti ir mažo svorio kūdikių gimimą [44]. Svarbu prevencija bei laiku pradėtas periodonto ligų gydymas, kuris gali būti skiriamas ir nėštumo metu. Šis gydymas turi būti skiriamas kuo ankščiau. Tai pagerina motinos burnos sveikatos būklę bei sumažina infekcijos ir uždegimo daromą žalą vaisiui.
3. NĖŠČIŲJŲ BURNOS SVEIKATOS PROBLEMOS
3.1. Dantų ėduonis, rizikos veiksniai.
Dantų ėduonis atsiradimui svarbūs keli veiksniai: tam tikros bakterijos, natūraliai esančios burnoje, lengvai fermentuojamų angliavandenių vartojamas (cukrus), apsauginiai veiksniai (fluoridai, seilėtekis). Ėduonies formavimuisi svarbus maistas, kuriame yra cukraus arba krakmolo [52]. Nėštumo metu moterys yra linkusios vartoti daugiau cukraus turinčiu produktų [53].Prasta motinos burnos sveikata nėštumo metu, gali sąlygoti mažą kūdikio svorį, priešlaikinį gimdymą ir turėti įtakos ankstyvajam vaikų dantų ėduonio išsivystymui[54]. Todėl svarbu tinkamos prevencijos ir gydymo priemones, didelį dėmesį skirti burnos higienai, bei burnos ertmės priežiūrai [55]. Tyrimai atskleidė, kad nėštumo metu didėja dantų ėduonies rizika. Tyrimo tikslas buvo įvertinti nėščių moterų burnos sveikatos būklę ir santykį su moterų burnos ertmės sveikatos žiniomis ir galimybės naudotis dantų priežiūros paslaugomis. Dalyvavo 152 nėščiosios moterys, buvo pateiktas klausimynas apie burnos higienos įpročius, apsilankymus pas burnos priežiūros specialistus. Buvo įvertintos dantų ėduonies ir dantenų sveikatos būklės. Analizė parodė, kad moterys, baigusios aukštąjį išsilavinimą ir per pastaruosius šešis mėnesius tikrinosi burnos ertmės sveikatą, turėjo mažesnį dantų ėduonies paplitimą. Tačiau dauguma moterų turėjo didelį ėduonies paplitimą ir mažai žinojo apie dantų gydymą nėštumo metu. Labai dažni ligos paplitimo veiksniai yra nėščiųjų nežinojimas ir nesidomėjimas kaip tinkamai prižiūrėti burnos ertmę [56].
Visame pasaulyje suaugusiųjų dantų ėduonies paplitimas skaičiuojamas 100 proc. Lotynų Amerikos šalyse nurodoma aukšta KPI-D reikšmė, tuo tarpu dantų ėduonies intensyvumas yra daug žemesnis besivystančiose Afrikos ir Azijos šalyse. Dantų karieso intensyvumas nustatomas pagal karieso pažeistų dantų skaičių: gydytas, negydytas ir išrautas (KPI – ėduonies pažeistų, plombuotų, išrautų nuolatinių dantų skaičius vienam asmeniui) [57].
Sergamumas dantų ėduonimi pasireiškia skirtingai ir jo intensyvumas gali priklausyti nuo:
• įpročių (netinkamos higienos, nesubalancuotos mitybos),
• fluoro koncentracijos vandenyje, • burnos sveikatos apsaugos,
• dantų morfologijos, seilių sudėties, kiekio [59].
Bakterijos, kurios pasižymi didžiausiu kariogeniškumu, yra Streptococcus mutans, S. sobrinus, S. salivarius, S. mitior, ir S. sanquis. Šios bakterijos gamina rūgštis, kurios sumažina
pH (pH˂5,0), dėl to prasideda emalio tirpimas. Streptokokai išgyvena rūgštinėje aplinkoje ir toliau produkuoja rūgštis bei gliukanus, kurie skatina apnašo kaupimąsi [14]. Ėduonies vystymąsi įtakoja keletas veiksnių, tokie kaip: dantų struktūra, mikroflora, maistas bei seilės. Ėduonies vystymuisi yra būtina visų šių veiksnių sąveika – jei bent vieno veiksnio nebus, ėduonis nesivystys [58]. Kitas veiksnys yra substratas - mūsų mityba. Angliavandenių turintis maistas yra laikomas kariesogeniškiausiu[59]. Burnoje esantys mikroorganizmai skaido sacharozę ir susidaro rūgštys, kurios sumažina burnos pH. Tada prasideda danties audinio demineralizacija [60].[Giacaman ir kt. atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti komercinių gazuotų gėrimų su cukrumi ir be cukraus poveikio emalio ir dentino demineralizacijos poveikiui bei Streptococcus mutans biologinės plėvelės kariogeninėms savybėms. Gaivieji gėrimai, kurių sudėtyje yra cukraus, pagerina S. mutans biofilmų, panašių į lengvai fermentuojamų angliavandenių, kariozinį aktyvumą. Gaivieji gėrimai, kurių sudėtyje nėra cukraus, taip pat turi didelį demineralizavimo potencialą, nedarant įtakos biofilmų savybėms [61]. Brazilijoje 2017 metais atlikto tyrimo tikslas - įvertinti seilių baltymų polimorfizmo įtaką dantų ėduonies rizikai, sistemingai apžvelgiant dabartinę literatūrą. Buvo nustatyta nuosekli sąveika tarp seilių baltymų polimorfizmų ir dantų ėduonies rizikos, baltymų, susijusių su antimikrobiniu aktyvumu (beta-defensinas 1 ir lizocimo tipo baltymas), pH kontrolė (karboanhidrazė VI) ir bakterijų kolonizacija / sukibimas (lakotransferinas, mucinas, ir proliną). Ši sisteminga apžvalga parodė ryšį tarp genetinių polimorfizmų ir dantų ėduonies rizikos daugumai seilių baltymų [62]. Kitą tyrimą atliko, I. Vasiliauskienė apie nėščiųjų burnos ertmės higienos būklės įvertinimą. Buvo tirtos 1070 nėščios 15 – 45 metų moterys, kurios lankėsi Kauno miesto šeimos klinikose. Paaiškėjo, kad jų tarpe kariesas yra paplitęs 99,9 proc., o periodonto ligų paplitimas siekė 93,1 proc. Atlikus tyrimus pastebėta, kad vaiko burnos ertmės sveikata labai glaudžiai siejasi su mamos burnos sveikata [63]. Vergnes ir kt 2012 metais atlikto tyrimo tikslas buvo įvertinti dantų ėduonies dažnį, nėščioms moterims Prancūzijoje ir tirti susijusius rizikos rodiklius. Tyrime dalyvavo 1094 moterys. Nustatyta, kad 51,6% moterų turėjo dantų ėduonį. Dantų ėduonies dažnis ir netektų dantų skaičius buvo didelis. Burnos sveikatos skatinimo programos turi toliau informuoti moteris ir priežiūros įstaigas apie dantų priežiūros svarbą prieš nėštumą, jo metu ir po nėštumo [92].
Vietiniai periodonto rizikos veiksniai, tai minkštųjų apnašų sankaupos, skatinančios patogeninių organizmų dauginimąsi, kurios kaupiasi ant dantų akmenų, kariozinių ertmių, esančių po dantenomis, taip pat ant susigrūdusių dantų [17]. Ehlers ir k.t (2013) palygino dantų ir dantenų būklę. Buvo atrinktos nėščiosios moterys iki 40-ties metų amžiaus ir tos pačios amžiaus grupės nekontroliuojamų pacientų. Ištyre dantenų bukle nustatė, kad 80% nėščių moterų turi dantenų uždegimą, palyginti su 40% kontroliuojamų nėščiųjų. Gogeneni ir kt. (2015) Pranešė, kad nėščios moterys turinčios dantenų uždegimą ir nėščios moterys sergančios gestaciniu cukriniu diabetu (GDM) ir dantenų uždegimu turėjo didelį sisteminį C reaktyviojo baltymo kiekį. Šie duomenys rodo, kad dantenų uždegimas yra nėščių moterų problema. Taip pat, diabetu sergančios moterys yra labiau linkusios turėti burnos sveikatos problemų [64].Labiausiai pastebimi pokyčiai dantenų kraujagyslėse. Nėštumo gingivito charakteristika yra ta, kad dantenos yra tamsiai raudonos spalvos, matomi kontūrų, tekstūros pokyčiai ir lengvai kraujuoja. Dantenų uždegimo klinikiniai požymiai gali būti stebimi praėjus 4-14 dienų po to, kai apnašas pradeda kauptis dantenų vagelėje.
Azodo C. C. ir Agbor A. M.teigimu, optimali burnos higiena reikalinga, kad pasiekti gerą dantų ir dantenų sveikatą. Tačiau gerai burnos higienai kelią užkerta skurdas, informacijos trūkumas, klaidingi kultūriniai, bei religiniai įsitikinimai. Nėščiosios turinčios mažas pajamas ir nepakankamus burnos higienos įpročius linkusios į didesnį ligos progresavimą. Bakterinis apnašas yra labai susijęs su dantenų uždegimu. Taigi, namuose atliekamas mechaninis dantų valymas yra reikalingas dantenų sveikatos palaikymui [65].
Azodo C. C. ir Agbor A. M. padarė išvadą, kad informacijos viešinimas apie burnos sveikatą ir jos priežiūrą, gali sumažinti dantenų uždegimo ir periodontito ligų paplitimą. Po tinkamuo dantų valymo mokymo buvo nustatytas ženklus apnašo pašalinimo pagerėjimas tarp moterų ir vaikų, nepriklausomai nuo naudojamo dantų šepetėlio. Tai parodo būtinybę mokyti optimalios burnos higienos, siekiant atlikti gingivito prevenciją [65].
Ūmus dantenų uždegimas tęsiasi neilgai. Lėtinis dantenų uždegimas tęsiasi keletą mėnesių ar metų. Organizmas stengiasi atkurti audinių pažeidimą, tai lemia dantenų audinių išvešėjimą. Išvešėję audiniai uždengia didesnę danties vainiko dalį, todėl zonduojant išmatuojamas didesnis vagelės gylis, susiformuoja pseudokišenės. Audinių pokyčiai yra grįžtami [66].
Atlikus tyrimą (2015), kurio tikslas nustatyti dantenų sveikatą ir burnos higienos įpročius tarp Šiaurės Vakarų Kamerūne gyvenančių vaikų buvo nustatyta, kad 73,3 proc. vaikų turi sveikas dantenas, 26,7 proc. serga įvairaus sunkumo gingivitu. Dažniau gingivitu sirgo, kaimo vietovėse gyvenantys, bei nereguliariai valantys dantis, tyrimo dalyviai. Taigi - 89,9 proc. buvo nustatytas lengvas gingivitas, 8 proc. vidutinis gingivitas ir 2,1 proc. įvairaus laipsnio gingivitas. Šiame tyrime
dantų valymas šepetėliu buvo labiausiai įprastas dantų valymo būdas 94,5 proc. turėjo asmeninį dantų šepetėlį, 2,8 proc, juo dalinosi su šeimos nariu [67].
Nors dantų priežiūros paslaugos nėštumo metu yra būtinos, moterys tam neteikia didelės svarbos. Vergnes J. ir kt., (2013) atliktas tyrimas parodė, kad 56 proc. moterų nesilankė pas odontologą nėštumo laikotarpiu, 26 proc. kreipėsi į odontologą kai pajuto, jog turi burnos ertmės sveikatos problemų, o 18 proc. lankėsi pas odontologą profilaktiškai pasitikrinti [68].
Rocha ir kt., (2018) vykdyto tyrimo tikslas buvo nustatyti ir išanalizuoti dantų priežiūros lankomumo nėštumo metu veiksnius. Odontologinių paslaugų naudojimo nėštumo metu dažnis svyravo nuo 16 iki 83%. Demografiniai veiksniai buvo moterų amžius, šeimyninė padėtis ir tautybė. Socialiniai ir ekonominiai veiksniai buvo pajamos, švietimo lygis. Svarbus vaidmuo tenka daugeliui psichologinių ir elgesio veiksnių, įskaitant burnos sveikatos praktiką, burnos sveikatos ir nėštumo įsitikinimus bei sveikatos priežiūrą. Buvo reikšmingi gingivito, dantų skausmo ir dantų problemų simptomams. Demografiniai, socioekonominiai, psichologiniai, elgesio veiksniai ir suvokiamo poreikis buvo susiję su dantų gydymo paslaugų naudojimu nėštumo metu. Nėščiosios su prasta financine padėtimi ir nepakankamais burnos higienos įgūdžiais turėjo didesnę riziką susirgti nėščiųjų gingivitu [69]. Galima daryti išvadą, kad pastarųjų metų moksliniais tyrimais įrodyta, jog eliminuojant dantenų uždegimą sukeliančius veiksnius ir ugdant burnos higienos įgūdžius, yra įmanoma sumažinti sergamumą nėščiųjų gingivitu ir jo neigiamą poveikį vaisiaus vystymuisi ir sveikatai.
3.2. Periodontitas
Periodontas tai – audinių kompleksas, supantis dantį. Jis susideda iš dantenų, žandikaulio alveolinio kaulo ir danties raiščio. Dantis kaule tvirtinasi periodontalinio raiščio pagalba alveolėje [28]. Dantenos dengia kaulą ir tiesiogiai susijungia su danties paviršiumi. Tarp dantenų ir danties susiformuoja vagelė, kurios gylis paprastai siekia 1-3 mm. Dantenų vagelė yra natūralus barjeras infekcijos patekimui [64]. Periodonto ligos labai paplitusios ir gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms. Beveik pusei žmonių, sulaukusių 18 metų, jau galima pastebėti periodonto ligų požymių,
paciento supratingumo ir noro bendradarbiauti, neliekant tik pasyviu stebėtoju[70]. Pasak Amerikos periodontologijos akademijos, periodonto ligos yra "uždegiminė liga, kuri paveikia minkštas ir kietas struktūras, palaikančias dantis” [72]. Ankstyvoji periodonto ligos stadija, atsiranda, kai "dantenos tampa išburkusios ir raudonos dėl uždegimo", o periodontitas, atsiranda tada, kai "dantenos traukiasi nuo danties ir palaipsniui dantenų audiniai sunyksta“ [72]. Įrodyta, jog periodontitas ženkliai padidina tikimybę sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis [72]. Periopatogenai gali sukelti bakteriemiją, paveikti trombocitus bei kraujo krešėjimą [73]. Be to, nustatyta, kad, jei nėščiosios serga sunkia periodontito forma, yra didelė rizika, kad vaikas gims neišnešiotas, būsimai motinai pasireikš preeklampsija [72]. Taip pat ir bendrieji susirgimai daro įtaką periodonto pakitimams [74]. Periodonto ligos paveikia ne tik fizinę paciento sveikatą. Nustatyta, jog gingivitas ir periodontitas neigiamai koreliuoja su komfortu. Kuo sunkesnė ligos forma, tuo labiau ji veikia gyvenimo kokybę, blogina paciento psichologinę būklę [75]. Periodonto ligų etiologija daugeliu atvejų yra multifaktorinė ir ne visada aiški [76]. Rizikos veiksniai yra įvairūs. Skiriami bendriniai veiksniai (pvz., cukrinis diabetas, nėštumas) ir vietiniai veiksniai. Periodonto ligą galima aptikti iki 30 proc. nėščiųjų moterų. Tai įtakoja netinkama burnos ertmes higiena, reti apsilankymai pas odontologą [77]. Gerinant burnos ertmės sveikatą, gali sumažėti nepageidaujami gimdymo rezultatai, taip pat gali sumažėti perinatalinis sergamumas ir mirtingumas [77].
Periodontitas, kuris yra lėtinis sisteminis stresorius, susijęs su sisteminėmis ligomis. Preeklampsija yra nėštumo metu pastebėta būklė, kuri sparčiai vystosi ir pasireiškia padidėjusiu kraujo spaudimu ir proteinurija. Periodontito paplitimas Jungtinėse Amerikos Valstijose yra apie 10% ir 2-5%. Uždegiminis atsakas įjungiamas įprasto nėštumo metu, kuris yra pažymėtas įvairių uždegiminių tarpininkų išraiškomis. Šio uždegiminio atsako paūmėjimas nėštumo metu gali sukelti komplikacijų. Taip pat buvo hipotezių, kad per burnos ertmę sukeliančios bakterijos gali patekti į motinos kraujotaką, todėl kyla rizika susirgti preeklampsija, priešlaikiniu gimdymu ir naujagimių su mažu svoriu [78]. Motinos periodonto liga yra gydoma ir išvengiama liga, priešingai nei preeklampsija, kurią galima gydyti bet sunku užkirsti kelią. Todėl nėščių moterų apžiūros metu reikia atsižvelgti į motinos periodonto ligą kaip į nepriklausomą nėštumo rezultatų rizikos veiksnį. (2018) metais Džaipure atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar egzistuoja ryšys tarp motinos periodonto ligos ir preeklampsijos pagal periodonto parametrus ir placentos kraujo mikrobiologinį tyrimą. Nustatyta statistiškai reikšmingas ryšys tarp nėščiosios periodonto ligos ir preeklampsijos. Tarp preeklampinės grupės (93,3 proc.) Dažniau dominavo periodontitas (motinos periodonto liga), palyginti su normotensijos grupe (33,3 proc.). Apie 80% preeklampsinių nėščiųjų buvo nustatytas
mažas naujagimio svoris [79]. Kinijoje atlikto tyrimo metu (2016) nėščioms moterims nustatyta 73,9%. Periodonto ligos paplitimas, pasitaikantis per pastaruosius metus gali būti laikoma signalu, kad reikia papildomos sveikatos priežiūros. Rezultatai rodo, kad burnos ertmės sveikatos priežiūros poreikiai tarp nėščiųjų moterų, turi būti įtrauktos į motinos ir vaiko sveikatos priežiūros programas, siekiant pagerinti motinos burnos ertmės ir nėštumo pasekmes [80]. [Vergnes ir kt] 2012 metais atlikto tyrimo tikslas buvo įvertinti dantų ėduonies dažnį, nėščioms moterims Prancūzijoje ir tirti susijusius rizikos rodiklius. Tyrime dalyvavo 1094 moterys. Nustatyta, kad moterys turėjo didelį dantų ėduonies ir dantenų uždegimo paplitimą. Burnos sveikatos svarba nėštumo metu yra didelė, todėl reikia informuoti moteris ir priežiūros įstaigas apie dantų priežiūros nėštumo metu [92].
Apibendrinant galima teigti, jog pagrindinės nėščiųjų burnos sveikatos problemos yra: ėduonis, periodonto ligos (gingivitas, periodontitas), kurios yra nėštumo ir sveiko vaisiaus vystymosi rizikos veiksnys. Ėduonies ir dantenų uždegimą skatina apnašose esantys mikroorganizmai. Burnoje esanti infekcija yra vienas iš daugelio veiksnių, kurie sukelia nėštumo komplikacijas. Bet kokios burnos ligos – nuo pradinio gingivito iki negydyto periodontito – sukelia infekciją ir uždegimą motinos organizme, o burnos mikroorganizmai gali praeiti per placentą.Pašalinus gingivitą sukeliančius veiksnius, ugdant burnos higienos įgūdžius, yra įmanoma sumažinti nėščiųjų sergamumą gingivitu, nes audinių pokyčiai, atsiradę gingivito metu, yra grįžtami. Gerinant burnos sveikatą nėštumo metu, sumažinami nepageidaujami gimdymo rezultatai, sumažėja perinatalinis sergamumas.
4.BURNOS HIGIENA NĖŠTUMO METU
4.1. Individuali nėščiosios burnos higiena.
Burnos ertmės higiena – tai burnos ir dantų ligų profilaktikos būdas. Atliekant burnos higienos procedūras pašalinamas dantų apnašas, kuris yra dantų ir burnos ligų priežastis [14]. Nuolat susidarantį apnašą galima pašalinti mechaniškai arba jo kaupimąsi sutrikdyti cheminėmis medžiagomis [29]. Svarbiausias ir veiksmingiausias – mechaninis apnašų šalinimas, dantų šepetėliai skirstomi į rankinius ir elektrinius. Įrodyta, kad elektriniai šepetėliai nuvalo apnašas nuo dantų šiek tiek efektyviau nei rankiniai [84]. Apnašų kaupimuisi mažinti naudojami tirpieji pirofosfatai, cinko chloridas, cinko citratas [85]. Siekiant, kad dantų pastos turėtų priešuždegiminį efektą jų sudėtyje naudojami esenciniai aliejai bei augaliniai ekstraktai, vitaminai A, E, C ir k.t [86]. Antibakterinį poveikį dantų pastai suteikia: chlorheksidinas, vandenilio peroksidas, fluoridai, fermentai [87]. Nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių dantenos tampa jautresnės vietiniams dirgikliams – apnašoms [14]. Viena iš papildomų dantų valymo priemonių yra liežuvio valiklis, kuris gali būti: specialus dantų šepetėlis, kuriuo galima valyti liežuvį ir liežuvio valiklis (grandiklis) [88]. Papildomam dantų valymui naudojamos ir tokios priemonės kaip dantų skalavimo skysčiai bei irigatoriai [14]. Nėščioms moterims patartina dantis valytis bent du kartus į dieną, su pasta turinčia floro, tarpdančių siūlo naudojimas po pagrindinių valgymu, taip pat naudoti burnos skalavimo skysti be alkoholio [83].
Cheminiu būdu apnašų kaupimąsi galima sumažinti vartojant fluoro, fermentinių preparatų, pastų, turinčių tirpiųjų pirofosfatų, sutrikdančių apnašų mineralizaciją [81]. Tinkama burnos higiena yra profilaktikos priemonė, o ne gydymo būdas, todėl atsakingai rūpintis burnos ertmės sveikta reikia pradėti, kol dar nėra jokių dantų ar dantenų pažeidimų [82]. Burnos higiena skirstoma į individualią (asmeninę) IBH ir profesionalią PBH [83]. PBH – tai procedūros, atliekamos gydytojo odontologo kabinete [83].
Profesionali burnos higiena – tai higienos procedūros, kurių metu burnos higienistas pašalina minkštąsias ir kietąsias apnašas, nupurškia susidariusį pigmentą, nupoliruoja dantų ir plombų paviršius bei suteikia informacijos apie tinkamą burnos higieną [28].
Pasak Sajjan P. ir kt., (2015) nėščiosioms dantis gydytispatartina antrąjį nėštumo trimestrą, nes didžioji dalis audinių būtent šiuo laikotarpiuformuojasi. Trečiajame nėštumo trimestre gydyti dantis yra nepatartina.Dauguma nėščiųjų negydė dantų nėštumo metu, net tada, kai žinojo, kad turi burnos ertmės problemu. Beveik ketvirtadalis (23,5%) moterų manė, kad jos turėjo problemų su dantenomis, o 46,3% nurodė turinčios dantų pažeistų ėduonies [89].
Atsižvelgiant į Hashim daugiau nei 44% nėščiųjų kreipėsi pas odontologą, dėl atsiradusio skausmo, ir apie 40% moterų jautė, kad jų burnos sveikata buvo prasta. Apie 94% moterų valė savo dantis bent kartą per dieną su dantų šepetėliu [90]. (58,3%) moterys lankėsi pas odontologą paskutinį nėštumo mėnesį, dėl burnos ertmės problemų. Maždaug 38% pablogėjo burnos ligų eiga. Maždaug 53,5% iš jų dantų šepetėliu dantis valo kartą per parą. 96% moterų valosi dantis bent du kartus per dieną ir devynios iš dešimties reguliariai naudoja individualias burnos ertmės higienos priemones. Profesionalią burnos higieną, galima atlikti visai nėštumo timestrų laikotarpiais [91].
Apibendrinant galima teigti, kad nėštumo metu ypač būtina IBH ir PBH, kadangi motina atsakinga ne tik už savo sveikatą, bet ir už vaisiaus sveiką vystymąsi. Tyrimų rezultatai rodo, kad nėščiųjų IBH ir PBH įpročiai nėra pakankami ir dažnai įtakoja prasta burnos ertmės priežiūra. Šiuo metu pateikiama vis daugiau įrodymų, jog burnos ertmės infekcija iš tiesų gali sukelti nėštumo komplikacijas, tokias kaip persileidimą, priešlaikinį gimdymą ar sutrikdyti vaisiaus vystymąsi ir augimą. Burnoje esanti infekcija yra vienas iš rizikos veiksnių, tačiau tinkama asmeninė nėščiosios burnos higiena derinama su profesionale burnos higiena gali užkerta kelia infekcijai.
REZULTATŲ APTARIMAS
Nėštumas yra ypatinga būklė, kurios metu tiek moterį, tiek besiformuojantį vaisių veikia įvairūs rizikos veiksniai [1]. Moters organizmas pasižymi sudėtingais fiziologiniais pokyčiais, kurie gali turėti neigiamos įtakos burnos sveikatai: padidėja dantų ėduonies ir dantenų uždegimų rizika [12]. Šių ligų vystymuisi turi įtakos išsilavinimas, socialinė-ekonominė padėtis, genetiniai faktoriai, netinkama mityba, žalingi įpročiai [15]. Atlikta nemažai tyrimų parodančių sąsaja su šiomis ligomis. [Joshipura ir kt] atliko tyrimą, kurio metu nustatė sąsają tarp periodontito ir cukrinio diabeto. Pacientai buvo stebėti 3 metus, 69 (7,3%) pacientams iš 941 išsivystė II tipo cukrinis diabetas ir 142 (34,9%) iš 407 pacientų, kuriems anksčiau buvo nustatytas cukrinis diabetas. Nustatyta, kad padidėjęs periodonto audinių praradimas ir kišenių gylio padidėjimas nuo pradinio iki tolimesnio stebėjimo buvo susijęs su didesnia diabeto rizika [20]. Kitas savarbus rizikos veiksnys yra nėščiosios mityba. [Torkan ir kt] atlikto skerspjūvio tyrime 192 nėščios moterys buvo atrinktos atsitiktine tvarka. Duomenys buvo surinkti naudojant klausimyną, pagrįstą socialiniais aspektais ir mitybos įpročiais. Daugiau nei 90% moterų buvo nedirbančios, 50% turėjo aukštajį išsilavinimą ir 70% turėjo vidutines pajamas. Maisto grupių sudarymas buvo pagrįstas standartinės maisto piramidės, vartojimu. Linijinės regresijos analizė su rezultatų koregavimu (amžius, nėštumų skaičius, KMI, išsilavinimas ir financinė padėtis) tačiau tik saves kontroliavimas paaiškino 20% mitybos elgesio pokyčių. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad saves kontroliavimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, susijusių su mitybos elgesiu nėščioms moterims, todėl siūloma atsižvelgti į mitybos intervencijas, siekiant pagerinti mitybos elgseną [29]. Bakterijų poveiki nčščiosios sveikatai aptarė [Yiping W. Han] (2009) ir įrodė, jog motinos burnoje esančių bakterijų galima rasti amniono skystyje. Taip pat įrodyta, jog kontaktas su pakankamai dideliu kiekiu periodontologines ligas sukeliančių bakterijų nuo 2 iki 3 kartų padidina priešlaikinio gimdymo tikimybę. Todėl galima daryti prielaidą, jog patekus nedaug bakterijų, dėl nedidelės infekcijos arba efektyvios apsaugos, kurią teikia motinos antikūnai, vaisius išlieka apsaugotas. Jei bakterijos prasiskverbia per placentą ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, pažeidimų tikimybė yra žymiai didesnė nei tais atvejais, jei tai atsitiktų vėliau [51]. Kito atlikto tyrimo tikslas buvo įvertinti nėščių moterų burnos sveikatos būklę ir santykį su moterų burnos ertmės sveikatos žiniomis ir galimybės naudotis dantų priežiūros paslaugomis. Dalyvavo 152 nėščiosios moterys, buvo pateiktas klausimynas apie burnos higienos įpročius, apsilankymus pas burnos priežiūros specialistus. Buvo įvertintos dantų ėduonies ir dantenų sveikatos būklės. Analizė parodė, kad moterys, baigusios aukštąjį išsilavinimą ir per pastaruosius šešis mėnesius tikrinosi burnos ertmės sveikatą, turėjo mažesni dantų ėduonies paplitimą. Tačiau
dauguma moterų turėjo dideli ėduonies paplitimą ir mažai žinojo apie dantų gydymą nėštumo metu. Labai dažni ligos paplitimo veiksniai yra nėščiųjų nežinojimas ir nesidomėjimas kaip tinkamai prižiūrėti burnos ertmę [56]. Vienas iš svarbiausiu ėduonies rizikos veiksnių yra netinkamai vartojami angliavandeniai. [Giacaman ir kt] atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti komercinių gazuotų gėrimų su cukrumi ir be cukraus poveikio emalio ir dentino demineralizacijos poveikiui bei Streptococcus mutans biologinės plėvelės kariogeninėms savybėms. Gaivieji gėrimai, kurių sudėtyje yra cukraus, pagerina S. mutans biofilmų, panašių į lengvai fermentuojamų angliavandenių, kariozinį aktyvumą. Gaivieji gėrimai, kurių sudėtyje nėra cukraus, taip pat turi didelį demineralizavimo potencialą, nedarant įtakos biofilmų savybėms [61]. Ėduonies vystimuisi, kai rizikos veiksnys priskiriamos seilės ir jų sudėtis. Brazilijoje 2017 metais atlikto tyrimo tikslas - įvertinti seilių baltymų polimorfizmo įtaką dantų ėduonies rizikai, sistemingai apžvelgiant dabartinę literatūrą. Buvo nustatyta nuosekli sąveika tarp seilių baltymų polimorfizmų ir dantų ėduonies rizikos, baltymų, susijusių su antimikrobiniu aktyvumu (beta-defensinas 1 ir lizocimo tipo baltymas), pH kontrolė (karboanhidrazė VI) ir bakterijų kolonizacija / sukibimas (lakotransferinas, mucinas, ir proliną). Ši sisteminga apžvalga parodė ryšį tarp genetinių polimorfizmų ir dantų ėduonies rizikos daugumai seilių baltymų [62]. Dantenų uždegimui įtakos turi cukrinis diabetas. Gogeneni ir kt. (2015) Pranešė, kad nėščios moterys turinčios gingivita ir nėščios moterys sergančios gestaciniu cukriniu diabetu (GDM) ir gingivitu turėjo didelį sisteminį C reaktyviojo baltymo kiekį. Šie duomenys rodo, kad gingivitas yra nėščių moterų problema. Taip pat, diabetu sergančios moterys yra labiau linkusios turėti burnos sveikatos problemų [64]. Azodo C. C. ir Agbor A. M., teigimu, optimali burnos higiena reikalinga, kad pasiekti gerą dantų ir dantenų sveikatą. Tačiau gerai burnos higienai kelią užkerta skurdas, informacijos trūkumas, klaidingi kultūriniai, bei religiniai įsitikinimai. Nėščiosios turinčios mažas pajamas ir nepakankamus burnos higienos įpročius linkusios į didesnį ligos progresavimą. Bakterinis apnašas yra labai susijęs su gingivitu. Taigi, namuose atliekamas mechaninis dantų valymas yra reikalingas dantenų sveikatos palaikymui [65]. Nors dantų priežiūros paslaugos nėštumo metu yra būtinos, moterys tam neteikia didelės svarbos. Vergnes J. ir kt., (2013) atliktas tyrimas parodė, kad 56 proc. moterų nesilankė pas odontologą nėštumo laikotarpiu, 26 proc. kreipėsi į odontologą tada, kai suvokė, jog turi burnos
daugeliui psichologinių ir elgesio veiksnių, įskaitant burnos sveikatos praktiką, burnos sveikatos ir nėštumo įsitikinimus bei sveikatos priežiūrą. Buvo reikšmingi gingivito, dantų skausmo ir dantų problemų simptomams. Demografiniai, socioekonominiai, psichologiniai, elgesio veiksniai ir suvokiamo poreikis buvo susiję su dantų gydymo paslaugų naudojimu nėštumo metu. Nėščiosios su prasta financine padėtimi ir nepakankamais burnos higienos įgūdžiais turėjo didesnę riziką susirgti nėščiųjų gingivitu [69]. Periodontitas, kuris yra lėtinis sisteminis stresorius, susijęs su sisteminėmis ligomis. Preeklampsija yra nėštumo metu pastebėta būklė, kuri sparčiai vystosi ir pasireiškia padidėjusiu kraujo spaudimu ir proteinurija. 2018 metais Džaipure atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar egzistuoja ryšys tarp motinos periodonto ligos ir preeklampsijos pagal periodonto parametrus ir placentos kraujo mikrobiologinį tyrimą. Nustatyta statistiškai reikšmingas ryšys tarp nėščiosios periodonto ligos ir preeklampsijos. Tarp preeklampinės grupės (93,3 proc.) Dažniau dominavo periodontitas (motinos periodonto liga), palyginti su normotensijos grupe (33,3 proc.). Apie 80% preeklampsinių nėščiųjų buvo nustatytas mažas naujagimio svoris [79]. Kinijoje atlikto tyrimo metu (2016) nėščioms moterims nustatyta 73,9 proc periodonto ligos paplitimas, pasitaikantis per pastaruosius metus gali būti laikoma signalu, kad reikia papildomos sveikatos priežiūros. Rezultatai rodo, kad burnos ertmės sveikatos priežiūros poreikiai tarp nėščiųjų moterų, turi būti įtrauktos į motinos ir vaiko sveikatos priežiūros programas, siekiant pagerinti motinos burnos ertmės ir nėštumo pasekmes [80]. Gera burnos ertmes higiena, pagerina ne tik ėduonies bet ir dantenų būklę. Atsižvelgiant į Hashim daugiau nei 44% nėščiųjų kreipėsi pas odontologą, dėl prasidėjusio dantų skausmo, ir apie 40% moterų jautė, kad jų burnos sveikata buvo prasta. Apie 94% moterų valė savo dantis bent kartą per dieną su dantų šepetėliu. Daugiau nei pusė moterų (58,3%) lankėsi pas odontologą paskutinį nėštumo mėnesį, dėl burnos ertmės problemų. Maždaug 38% pablogėjo burnos ligų eiga. 53,5% iš jų dantų šepetėliu dantis valo kartą per parą. 96% moterų valosi dantis bent du kartus per dieną ir devynios iš dešimties reguliariai naudoja individualias burnos ertmės higienos priemones [90].
