Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra
Jovita Atkočaitienė
MOKINIŲ SVEIKATA IR JOS PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS ŠIAULIŲ MIESTO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOSE
Magistro diplominis darbas (visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Apolinaras Zaborskis
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
MOKINIŲ SVEIKATA IR JOS PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS ŠIAULIŲ MIESTO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOSE
Jovita Atkočaitienė
Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Apolinaras Zaborskis
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2010. 121 p.
Darbo tikslas – ištirti mokinių sveikatos bei gyvensenos ypatumus bei sveikatos stiprinimo ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimą Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklose.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti mokinių sveikatos ir gyvensenos ypatumus.
2. Išnagrinėti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų indėlį į sveikos gyvensenos stiprinimo veiklą mokykloje.
3. Įvertinti mokinių požiūrį į mokykloje vykdomą sveikatos stiprinimo veiklą.
Tyrimo metodika. Anonimiškai apklausti 3 amžiaus grupių (5, 7 ir 9 klasių) mokiniai (n=975, atsako dažnis 64,8 proc.) ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai (n=24, atsako dažnis 100 proc.). Apklausos duomenys analizuoti „SPSS 15.0 for Windows“ programa bei „MS Exel“ lentelėmis. Hipotezės tikrintos taikant Z ir χ² testus, nustačius reikšmingumo lygį p<0,05.
Rezultatai. Didžioji dalis mokinių savo sveikatą vertina gerai arba puikiai. Tačiau tyrimas leido nustatyti ir daugelį mokinių sveikatos problemų bei gyvensenos ydų. Prisipažino, kad rūko 7,1 proc. berniukų ir 12,5 proc. mergaičių, kad per savo gyvenimą nors kartą rūkė kanapę („žolę“) – 17,7 proc. berniukų ir 12,3 proc. mergaičių. Kas trečias tiriamasis (35 proc.) prisipažino, jog nors kartą vartojo tiek alkoholinių gėrimų, kad jautėsi apsvaigęs. Mokyklose dažni ir mokinių tarpusavio patyčių atvejai: per pastaruosius 2 mėnesius patyrė patyčias 26,6 proc. berniukų ir 22,3 proc. mergaičių. Aukšta savižudybių rizika būdinga 6,7 proc. berniukų ir 9,7 proc. mergaičių. VSP specialistės teigė, kad organizavo renginius (58,3 proc.) sveikatos stiprinimo temomis, 91,7 proc. nurodė, kad apie sveikatos dalykus su mokiniais kalbančios kiekvieną dieną arba kelis kartus per savaitę. Išanalizavus mokinių atsakymus paaiškėjo, kad, 52,7 proc. nurodė, jog sveikatinimo pamokos mokykloje nevedamos. 75,4 proc. mergaičių ir 64,1 proc. berniukų teigia, žinių apie sveikatą ir sveiką gyvenimo būdą, gauna iš tėvų.
Išvados. Šiaulių miesto mokyklų mokinių gyvensena, susijusi su sveikata, nėra gera, nors sveikatos stiprinimo veikla mokykloje iš esmės vykdoma. Tyrime išryškintos mokinių gyvensenos problemos, išskirtos veiklų grupes, į kurias turėtų būti nukreiptas visuomenės sveikatos specialistų darbo organizavimas. Specialistams reikėtų išklausyti mokinius, kokių ugdymo metodų jie pageidauja. Jų pagalba mokykloje galėtų būti veiksmingesnė, jei, ugdant mokinių sveikos gyvensenos įgūdžius bei įgyvendinant žalingų priklausomybių prevenciją, jie dirbtų darnioje komandoje su pedagogais ir jiems nebūtų ribojamas bendravimo su mokiniais laikas. Šio tyrimo rezultatai bus naudojami planuojant, organizuojant ir vykdant sveikatos stiprinimo veiklą mokyklose, siekiant gerinti ir stiprinti mokinių sveikatą.
Raktiniai žodžiai: mokykla, mokiniai, visuomenės sveikatos specialistai, sveikata, gyvensena, sveikos stiprinimo veiklos vadyba.
SUMMARY
Public health management
SCHOOLCHILDREN’S HEALTH AND ORGANISATION OF ITS CARE IN SECONDARY SCHOOLS OF ŠIAULIAI CITY
Jovita Atkočaitienė
Scientific supervisor, Prof. Habil. Dr. Apolinaras Zaborskis
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2010. p. 121.
Aims of the study – to investigate the peculiarities of schoolchildren’s health and lifestyle, and organisation of health promotion and public health care in secondary schools of Šiauliai city.
Tasks of the study:
4. To analyse the peculiarities of schoolchildren’s health and lifestyle;
5. To analyse the contribution of public health care specialists to activities of the promotion of a healthy lifestyle at school;
6. To evaluate schoolchildren’s attitude towards activities of health improvement carried out at school.
Methods of the study. Schoolchildren of three age groups (5th, 7th and 9th-grade) (n=975; response rate, 64.8%) and public health care specialists (n=24; response rate, 100%) were enrolled in an anonymous questionnaire-based survey. The data of this survey were analysed using the SPSS 15.0 for Windows and MS Excel programme. Hypotheses were tested by applying Z and χ² tests with a significance level of P<0.05.
Results. The majority of schoolchildren evaluated their health as good or excellent. However, the study revealed many schoolchildren’s health-related problems and harmful behaviours. More than 7% of boys and 12.5% of girls were current smokers; 17.7% of boys and 12.3% of girls have ever tried to smoke marijuana. Every third reported (35%) having ever consumed such amount of alcohol that was intoxicated. Bullying at school is common among schoolchildren: during the last 2 months, 26.6% of boys and 22.3 of girls experienced bullying at school. Even 6.7% of boys and 9.7% of girls are at high risk of suicide. Public health care specialists (58.3%) stated that they organised events focusing on health promotion; 91.7% pointed out that health-related issues had been discussed with schoolchildren every day or couple times a week. Analysis of schoolchildren’s answers revealed that 52.7% of schoolchildren reported not having health promotion classes at school. More than three-fourths (75.4%) of girls and 64.1% of boys reported that they received knowledge about health and healthy lifestyle from their parents.
Conclusions. Health-related lifestyle of school-age children in Šiauliai city is not good, although health-promoting activities are carried out at school. The study highlights schoolchildren’s lifestyle issues and points out the areas of activities, where work organisation of public health specialists should be addressed. Specialists should listen to schoolchildren’s opinion about what education methods are preferred by them. Specialists’ support at school could be more effective if they worked in close cooperation with educators while promoting schoolchildren’s skills of a healthy lifestyle and implementing addiction prevention programmes, and there were no time limits for communication with schoolchildren. The results of this study will be used in planning, organising and implementing the activities of health promotion at school aiming to improve and strengthen schoolchildren’s health.
Key words: school, schoolchildren, public health specialists, health, lifestyle, management of activities of health promotion.
TURINYS
ĮVADAS ... 6
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1. Sveikatos stiprinimas ir jo organizavimas mokykloje ... 10
1.1.1. Mokinių sveikatos ugdymas ... 13
1.1.2. Ligų profilaktika ... 16
1.2. Visuomenės sveikatos priežiūra mokykloje ... 20
1.2.1. Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto ... 24
mokykloje teisinė reglamentacija ... 24
1.2.2. Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto ... 26
profesinės kompetencijos... 26
1.3. Mokinių gyvensenos ypatumai ... 32
2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ... 39
2.1. Tyrimo organizavimas ... 39
2.2. Tiriamosios imties charakteristikos ... 40
2.3. Tyrimo instrumentas ir atsakymų vertinimas ... 41
2.4. Duomenų analizės metodai ... 42
3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 43
3.1. Mokinių sveikatos ir gyvensenos ypatumai ... 43
3.2. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų veikla organizuojant sveikatos stiprinimą mokykloje ... 69
3.3. Mokinių požiūris į sveikatos stiprinimo veiklą mokykloje ... 74
IŠVADOS ... 84
REKOMENDACIJOS ... 85
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 88
SUTRUMPINIMŲ SĄRAŠAS
1. PSO – Pasaulinė Sveikatos Organizacija2. PSO/ EURO - Pasaulinė Sveikatos Organizacija 3. LR – Lietuvos Respublika
4. ŠMM – LR švietimo ir mokslo ministerija 5. SAM – LR Sveikatos apsaugos ministerija 6. ES – Europos Sąjunga
7. Soc. ped. – Socialinė pedagogė
8. ESPAD –Tarptautinis moksleivių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo tyrimas (the European School Survery Project on Alcohol and Other Drugs)
9. HBSC – Pasaulio sveikatos organizacijos koordinuojama tarptautinė mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos apklausa(Health Behaviour in School - Aged Children) 10. Kt. – Kita, kiti
11. Pav. –Paveikslas 12. t.t. – Taip toliau 13. Pvz. – Pavyzdžiui 14. Proc. – Procentai
15. χ² – Chi- kvadrato požymių homogeniškumo ir nepriklausomumo kriterijaus reikšmė 16. p – Statistinis patikimumas
17. lls – laisvės laipsnių skaičius 17. Abs. - Absoliučiai
18. PSDF - Privalomas sveikatos draudimo fondas 19. VSPS – Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas
ĮVADAS
,,Įrodyta, kad švietimas ir sveikata yra glaudžiai susiję. Tačiau turime nemažai padirbėti, jei norime išsaugoti ir stiprinti jaunų žmonių sveikatą ir gerinti švietimo kokybę.“
Iš pirmos Europos sveikatą stiprinančių mokyklų konferencijos ,,Sveikatą stiprinanti mokykla – investicija į mokymą, sveikatą ir demokratija“ rezoliucija. 1997 m. Graikija (44).
Sveikata – unikali vertybė, gamtos dovanota žmogui. Vokiečių filosofas Artūras Šopenhaueris yra pasakęs, kad ,,sveikata taip pranoksta visas kitas gyvenimo vertybes, kad visai sveikas skurdžius laimingesnis už ligotą karalių“. Sveikata taip pat yra visos tautos, valstybės turtas, kurį tinkamai prižiūrėdamas ir naudodamas žmogus kaupia socialines, materialines, kultūrines vertybes, kuria visuomenės gerovę. Sveikas, kupinas jėgų, energingas žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą, patirti darbo ir kūrybos džiaugsmą. Kiekvienos visuomenės svarbiausias uždavinys yra užtikrinti sveiką vaikų gyvenimo pradžią ir jo tolesnį vystymąsi sudarant tam palankią aplinką. Mokykla yra palanki vieta puoselėti vaikų sveikatą, formuoti gyvenimo įgūdžius, tarp jų sveikos gyvensenos, plėtoti veiklą atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus. Orientuota į raidą veikla pritaikoma prie besimokančiojo amžiaus tarpsnio ypatumų bei emocinės būklės (15). Tuo pačiu paauglystė – tai eksperimentavimo laikotarpis, kai jauni žmonės stengiasi tapti nepriklausomi. Tai amžius, kuriame dėl ypatingų pereinamojo laikotarpio charakteristikų gali pasireikšti rizikinga elgsena, turinti įtakos įvairiems negalavimams ir ligoms, nelaimingiems atsitikimams ir traumoms (64). Jauni žmonės ypač imlūs vykstančioms permainoms, kurios gali tiek teigiamai, tiek neigiamai paveikti jų sveikatą. Jų vertybių sistema yra kitokia negu vyresnio amžiaus žmonių, todėl būtina ieškoti skirtingų sveikatos ugdymo metodų ir skatinti jaunų žmonių iniciatyvą stiprinant sveikatą (28).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentuose (11) mokinių sveikatinimo klausimu numatyta, jog visos švietimo įstaigos, įgyvendindamos sveikatos priežiūrą, pirmenybę teikia vaikų, mokinių sveikatos saugojimui, stiprinimui ir ligų profilaktikai. Visas ugdymo procesas organizuojamas griežtai laikantis atitinkamų higieninių normų ir taisyklių reikalavimų, sudaromos vaikų ugdymo, poilsio, maitinimo bei kitos veiklos plėtojimo sąlygos.
Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (toliau PSO) dokumente ,,Sveikata visiems XXI amžiuje“ ketvirtajame tiksle ,,Jaunų žmonių sveikata“ yra numatyta, kad iki 2020 m. jauni
regiono žmonės turi būti sveikesni ir pasiruošę geriau atlikti savo darbą. Vaikai ir paaugliai turi įgyti geresnius gyvenimo įgūdžius ir galimybę reguliuoti savo sveikatą, jaunų žmonių mirtingumas ir invalidumas, nulemtas smurto, nelaimingų atsitikimų, turi sumažėti mažiausiai 50%, turi būti sumažintas jaunų žmonių, vartojančių narkotikus, tabaką, alkoholį, skaičius, bent trečdaliu turi būti sumažintas nepilnamečių nėštumų skaičius. Be to, turi būti užtikrinta visapusiška parama vaikams ir šeimoms, atsižvelgiant į sveikatos poreikius bei socialines – ekonomines sąlygas. Taip pat numatoma, kad būtina 25 proc. sumažinti vaikų ir jaunimo mirtingumą bei invalidumą dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų (57).
Sveikatos stiprinimo požiūriu mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialisto vaidmens raiška siejama su tarpusavyje susijusių veiklų (sveikatos ugdymo, ligų profilaktikos, sveikatos saugos) ir sveikatos stiprinimo strategijų (įgalinimo, tarpininkavimo, sveikos aplinkos formavimo) įgyvendinimu (46,55). Sveikatos ugdymas yra individo ir bendruomenės, visuomenės sveikatos stiprinimo pagrindas.
Temos aktualumas. Pastaruoju metu vis dar vykstant Lietuvoje švietimo reformai, demokratėjant jos valdymo principams, keičiasi sveikatos priežiūros mokykloje uždaviniai bei darbo organizavimas. Pokyčių gerąja linkme organizuojant mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų darbą taip pat matyti – rengiamos sveikatinimo ugdymo programos, organizuojama vis daugiau projektų ir renginių sveikatos stiprinimo klausimais, plėtojama sveikatą stiprinančių mokyklų koncepcija.
Šiuolaikinė holistinė sveikatos samprata suprantama kaip visuma, susidedanti iš viena nuo kitos priklausančių sričių: fizinės, protinės, emocinės, socialinės (visuomeninės), asmeninės ir dvasinės, todėl sveikatos problemos nagrinėjamos kaip kompleksinės (1,48). Mokinių sveikatos ugdymas yra moksliškai pagrįstas pedagoginis procesas, kurio metu ugdytojas veikia ugdytinį, remdamasis sveikatos vertybėmis, suteikia žinių apie sveikatos saugojimą ir stiprinimą, ugdo sveikos gyvensenos/elgesio įgūdžius (1,4).
Norint sukurti ir tobulinti mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų tikslingą ir kryptingą darbo organizavimą bendrojo lavinimo mokyklose svarbu išsiaiškinti įvairių socialinių ir edukacinių grupių sveikatos ugdymo poreikius ir galimybes, išsiaiškinti, kokios mokykloje aktualiausios problemos, išklausyti mokinių ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų nuomones.
Atliktas mokinių sveikatos žinių tyrimas atskleidė menką šio kontingento sveikatos informuotumą ir iš dalies nepakankamą sveikatinimo veiklos darbo organizavimą. Sveikatos priežiūros paslaugas mokykloje teikia visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, kurio vaidmuo yra kompleksinis arba apima daugybę funkcijų ir pareigų. Visuomenės sveikatos
priežiūros specialistai dirba ne tik su mokiniais, bet ir su tėvais ir mokytojais. Tačiau iki šiol nėra aišku, kokios paslaugos mokyklos bendruomenėje būtų veiksmingiausios ir vertingiausios ugdant jaunąją kartą.
Darbo praktinė reikšmė. Pakitus sveikatos priežiūros mokykloje organizavimo pobūdžiui ir teisiniam reglamentavimui, mokyklose dirbantys sveikatos priežiūros specialistai nuo 2004 metų turėjo perorientuoti savo veiklą. Vykdant sveikatos priežiūros reformą Šiaulių miesto savivaldybėje tarybos sprendimu nuo 2006 m. rugpjūčio 23 dienos buvo įsteigtas Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro veiklos tikslas – rūpintis Šiaulių miesto bendruomenės sveikata bei ją stiprinti, o viena iš pagrindinių veiklos sričių – vaikų ir mokinių sveikatos priežiūra, todėl mokyklose dirbančio visuomenės sveikatos priežiūros specialisto profesinio vaidmens kompleksiškumo, darbo veikos organizavimo ugdant mokinių sveikatą atskleidimas yra aktuali mokslinė problema. Šios temos problemiškumą lemia ir tai, kad mokinių gyvenimo būdas yra netaisyklingas: bloga mityba, mažai judama, rizikingos elgsenos paplitimas mokyklose, nepaisoma dienos režimo, nesigrūdinama, didžiąją dienos dalį praleidžiama prie televizoriaus ekranų, kompiuterių. Nuolatinis šių rodiklių kaitos stebėjimas leidžia vertinti vykstančių permainų reikšmę mokinių sveikatai ir gyvensenai, moksliškai pagrįsti sveikatos stiprinimo strategines kryptis. Šio tyrimo rezultatai bus naudojami planuojant, organizuojant ir vykdant sveikatos stiprinimo veiklą mokyklose, siūlant priemones vaikų sveikatos stiprinimo ir ugdymo programoms įgyvendinti, siekiant gerinti ir stiprinti mokinių sveikatą. Ateityje bus bandoma atkreipti Šiaulių miesto politikų, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, nevyriausybinių organizacijų ir visų, siekiančių sveikatinti Šiaulių miesto vaikų gyvenseną, dėmesį į Šiaulių miesto mokinių gyvensenos ypatumus bei problemas.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
DARBO TIKSLAS – ištirti mokinių sveikatos bei gyvensenos ypatumus bei sveikatos stiprinimo ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimą Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklose.
UŽDAVINIAI:
1. Išanalizuoti mokinių sveikatos ir gyvensenos ypatumus.
2. Išnagrinėti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų indėlį į sveikos gyvensenos stiprinimo veiklą mokykloje.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Sveikatos stiprinimas ir jo organizavimas mokykloje
Sveikatos stiprinimo terminą galima aptikti jau XIX amžiuje, kai didesniuose miestuose buvo pradėta sanitarijos reforma ir gyventojus pradėta mokyti higienos įgūdžių. Sveikatos stiprinimo idėjos buvo kuriamos įgyvendinant Alma Atos pirminės sveikatos priežiūros deklaraciją (1977) ir PSO strategiją ,,Sveikata visiems“ (1984). Sveikatos stiprinimo apibrėžimas ir pagrindiniai principai buvo suformuluoti Otavos chartijoje (,,Kvietimas veikti“, 1986), toliau plėtoti konferencijose Adelaidėje (,,Dėl sveikos visuomenės“, 1988), Sundsvalyje (,,Apie sveikatą palaikančios aplinkos kūrimą“, 1991), Džakartoje (1997), Bankoke (2005).
Otavos chartijoje pateiktas sveikatos stiprinimo apibrėžimas yra priimtas visame pasaulyje, jis pateikiamas visų svarbiausiųjų PSO dokumentų preambulėse: Sveikatos stiprinimas yra procesas, suteikiantis daugiau galimybių rūpintis savo sveikata ir ją gerinti.
Sveikatos stiprinimas dar gali būti apibrėžiamas kaip mokslas ir menas, padedantis žmonėms keisti savo gyvenseną ir siekti optimalios sveikatos būklės (American Journal of Health Promotion, 1989). Optimali sveikata čia apibūdinama kaip fizinės, emocinės, socialinės, dvasinės bei intelektualinės sveikatos pusiausvyra. Gyvenseną lengviau pakeisti gerinant suvokimą, keičiant elgseną ir kuriant sveikatą palaikančią aplinką.
Sveikatos stiprinimo tikslas yra subalansuotas teigiamų fizinių, dvasinių ir socialinių sveikatos veiksnių stiprinimas, vykdant neigiamų fizinių, dvasinių ir socialinių ligotumo veiksnių prevenciją, plėtojant sveikatos mokymą, ligų profilaktiką ir sveikatos apsaugą. Sveikatos stiprinimu siekiama ne tik keisti individo sveikatos elgesį, galvoseną, bet ir aprėpti socialinius bei politinius pokyčius, kad lengviausiai būtų pasirenkamos kuo sveikesnės sąlygos (pvz., sveikesni produktai pigesni, skatinamas sveikatos rėmimas).
Kad sveikatos stiprinimas pasiektų tikslą, jį turi remti valstybės vykdoma sveikatos ir socialinė politika, jis turi būti laikomas prioritetine visuomenės sveikatos plėtotės ir investicijų sritimi.
Praktinę sveikatos stiprinimo veiklą populiariai iliustruoja A. Tannahill (1985) pasiūlytas sveikatos stiprinimo modelis (žr. 1 schema):
1 schema. Sveikatos stiprinimo modelis (22). A. Tannahil išskiria 7 sveikatos stiprinimo veiklos sritis:
1. Ligų profilaktika (pvz., profilaktiniai tikrinimai).
2. Profilaktinis sveikatos mokymas (pvz., motyvuoti žmones sveikiau gyventi). 3. Profilaktinė sveikatos sauga (pvz., darbų saugos taisyklės, vandens fluoravimas).
4. Profilaktinės sveikatos saugos mokymas (pvz., saugos diržų naudojimo įteisinimo lobizmas).
5. Sveikatos mokymas (pvz., sveikos gyvensenos įgūdžių mokymas). 6. Sveikatos sauga (pvz., draudimas rūkyti darbo vietoje).
7. Sveikatos saugos mokymas (pvz., siekimas uždrausti alkoholio reklamą).
Sveikatos mokymas yra pagrindinė sveikatos stiprinimo priemonė. Jo tikslas – ugdyti elgesį, požiūrį į vertybes, formuojančias ne tik individo, bet ir visos visuomenės sveikos gyvensenos pamatus. PSO žodynėlyje (1998) sveikatos mokymas apibrėžiamas taip: Sveikatos mokymas – tai sąmoninga žinių perdavimo veikla, įskaitant kai kurias bendravimo formas, kurių tikslas – padidinti supratimą apie sveikatą, plėtoti gyvensenos įgūdžius, siejamus su asmens ir bendruomenės sveikata (22). Sveikatos stiprinimas yra ugdymo siekis suteikti individui, jų grupėms aukštesnę sveikatos kokybę, iš esmės pagerinti jų sveikatą (1).
Vyriausybės posėdyje patvirtinta Vaikų sveikatos stiprinimo 2008-2012 metų programa. Įgyvendinant programą bus kuriama vaikų sveikatą palaikanti aplinka, ugdomos vaikų sveikos gyvensenos nuostatos bei gebėjimai, tobulinamas vaikų ligų ir traumų pirminės profilaktikos organizavimas. Su vaikais dirbantiems specialistams bus parengtos mokyklinio amžiaus vaikų sveikos mitybos, fizinio aktyvumo, lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių
1 Ligų profilaktika 4 3 2 7 5 Sveikatos mokymas 6 Sveikatos sauga
profilaktikos bei kt. metodinės rekomendacijos. Programoje atkreiptas dėmesys į ligas, kuriomis dažniausia serga vaikai - kvėpavimo, virškinimo, akių, taip pat į sparčiai didėjantį vaikų savižudybių skaičių.
Vaikų sveikatos stiprinimo 2008-2012 metų programa parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nuostatas. Šia programa siekiama plėtoti vaikų sveikatos stiprinimo veiklą didinant specialistų, dirbančių su vaikais, kompetenciją, telkiant sveikatos stiprinimo veiklai valstybės ir savivaldybių institucijas, mokyklų bendruomenes ir socialinius partnerius, plėtojant sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą, skleidžiant tokios veiklos patirtį bei gerinant jos kokybę (47).
Sveikatos stiprinimo programa apima procesą, kai žmonės kontroliuoja ir stiprina savo sveikatą (46). Siekdamas sukurti fizinę, protinę ir socialinę gerovę, kiekvienas individas ar jų grupė turi numatyti ir realizuoti savo norus, tenkinti poreikius ir pakeisti ar prisitaikyti prie aplinkos. Todėl sveikata traktuojama kaip kasdieninio gyvenimo šaltinis, bet ne gyvenimo tikslas. Sveikata yra pozityvi sąvoka, pabrėžianti socialinius ir asmeninius šaltinius bei fizinius sugebėjimus. Sveikatos stiprinimas priklauso ne tik nuo sveikatos sektoriaus veiklos, bet ir nuo sveiko gyvenimo būdo ir gerovės (54). Sveikatos stiprinimas reikalauja, kad šiame procese dalyvautų visa visuomenė, valstybės institucijos bei visuomeninės organizacijos (63). Sveikatos stiprinimo veiklos sfera labai plati. Pagal Otavos Chartiją visame pasaulyje vadovaujamasi 5 pagrindinėmis visuomenės sveikatos stiprinimo kryptimis (46,21):
• Sukurti visuomenės politiką, padedančią stiprinti sveikatą; • Sukurti aplinką, padedančią gerinti sveikatą;
• Įtraukti į sveikatos stiprinimo veiklą bendruomenę;
• Gerinti individualias sveikatos stiprinimo žinias bei tobulinti įgūdžius;
• Orientuoti sveikatos priežiūros tarnybas į ligų profilaktiką ir sveikatos
stiprinimą (21).
Akivaizdu, kad sveikatos stiprinimas yra priemonių kompleksas. Tam reikalinga sistema, kuri ne tik suteiktų žinių, bet ir formuotų teigiamas nuostatas bei įpročius. Už tai yra atsakingi visi, kam rūpi jaunų žmonių sveikata: mokytojai, tėvai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, politikai (72).
Reformuojant visuomenės sveikatos priežiūrą turi būti pakeistas visuomenės požiūris į sveikatą. Tai pasieksime mokydami vaikus rūpintis sveikata, ugdydami reikiamas nuostatas ir įgūdžius (80).
1.1.1. Mokinių sveikatos ugdymas
Mokinių sveikatos ugdymas yra moksliškai pagrįstas pedagoginis procesas, kurio metu ugdytojas veikia ugdytinį, remdamasis sveikatos vertybėmis, suteikia žinių apie sveikatos saugojimą ir stiprinimą, ugdo sveikos gyvensenos/elgesio įgūdžius (1,27). Šiuo požiūriu slaugos specialistas lygiavertiškai dirba multiprofesinėje komandoje, atlikdamas kompleksinius vaidmenis ir įnešdamas savo indelį ugdant mokinių sveikatą. Sveikatos ugdymo (health education) ir sveikatos stiprinimo (health promotion) terminai neretai yra painiojami arba traktuojami kaip sinonimai. Sveikatos stiprinimas yra ir mokslas ir menas padėti žmonėms keisti savo gyvenimą, siekiant optimalios sveikatos. Gyvensenos keitimas palengvinamas kombinuojant edukacines ir organizacines veiklas, sveikatos politikos direktyvas, ekonominę paramą, poveikio aplinkai veiklas, žiniasklaidą ir bendruomenės programas (17).
Sveikatos ugdymas turi apimti visą vaiko-paauglio-jaunuolio ugdymo laikotarpį. Remiantis S. Šalkauskiu sveikatos ugdymas yra globojamasis, lavinamasis ir auklėjamasis veikimas, kurio sveikatos vertybėmis (idealais, asmeninėmis ir visuomenės) žmogus rengiamas siekti gyvenimo tikslų, sveikatos ugdymas - procesas, padedantis asmenims ir bendruomenėms daugiau rūpintis savo sveikata ir ją gerinti, didinti sveikatą lemiančių veiksnių kontrolę (77). Šiuolaikinė sveikatos ugdymo samprata grindžiama prielaida, jog individas ugdosi, tobulėja visą gyvenimą. Mokymas siekti tikslo, priimti sprendimus ir savigarbos ugdymas padeda vaikams atsisakyti nesveikos gyvensenos: rūkymo, alkoholio, narkotikų vartojimo. Vaikai lengviau įtvirtina sveikos gyvensenos įgūdžius kasdieniniame gyvenime, jei taikomos įvairios strategijos: į sveikatinimo veiklą įtraukiama bendruomenė, tėvai, mokymas derinamas su aktyvaus laisvalaikio praleidimo formomis. Mokykloje teikiamos sveikatos paslaugos turi būti vykdomos sveikatos stiprinimo ir ugdymo programos dalis (26).
Sveikatos ugdymas - tai sąmoningai sudarytos sąlygos, kurių tikslas - ne tik suteikti žinių, bet ir padėti formuotis teigiamoms sveikatos atžvilgiu elgesio nuostatoms bei sveikos gyvensenos įgūdžiams, padėti atsisakyti žalingų įpročių bei keisti požiūrį į sveikatą (PSO, 1994). Sveikatos ugdymas yra sveikatos stiprinimo pagrindas. Jis skatina su sveikata susijusių naudingų įpročių, vertybių ir elgesio formavimąsi. PSO/EURO sveikatos politikos dokumente “Sveikata - XXI amžiuje” 13 uždavinyje teigiama, kad “iki 2015 metų regiono gyventojams turėtų būti sudarytos didesnės galimybės gyventi sveikoje fizinėje ir socialinėje aplinkoje, namuose, mokykloje ir vietos bendruomenėje” (PSO, 1998). Vaikų sveikatos ugdymas
neatsiejamas nuo jų socializacijos proceso ir remiasi socialinių įgūdžių ugdymu (mokymas bendrauti, atsispirti neigiamoms įtakoms, spręsti problemas), sveikatai palankių įpročių formavimu, savivertės stiprinimu, savalaikiu informavimu (74).
Sveikatos ugdymo procese sąlygiškai galima išskirti kelis etapus: žinių suteikimas, požiūrio ir įsitikinimų keitimas, įgūdžių įtvirtinimas. Net ir turėdamas pakankamai žinių, žmogus gali gyventi nesveikai. Todėl, be žinių, būtina motyvacija, atitinkamos vertybinės orientacijos ir nuostatos. Tam, kad vaikas keistų savo nuostatas ir formuotųsi teisinga elgsena, teikiamos žinios turi būti reikalingos, apgalvotos, suprastos, įsisąmonintos. Esminis sveikatos ugdymo ypatumas – mokinių įtraukimas į praktinę veiklą. Jei pasikeitė vaiko elgsena, jei kasdien laikomasi sveikos gyvensenos principų – tikslas pasiektas. Sveikatos ugdymo esmė – tai, ką žmonės daro, kad būtų sveiki, o ne tai, ką jie žino apie sveikatą. Vaikų sveikatos ugdymo modelis pavaizduotas (žr.2 schema. (pagal S. Hagard, 1994; E. Adaškevičienę, 1999)):
2 schema. Vaikų sveikatos ugdymo modelis (91).
Sveikatos ugdymo tikslas – diegti holistinį (visuminį) sveikatos supratimą, t.y. fizinę, dvasinę, protinę ir socialinę gerovę suprasti kaip itin svarbią asmeniui, šeimai, bendruomenei ir visai visuomenei, teikti žinių ir įgūdžių, padedančių ugdyti, stiprinti, gerinti savo ir kitų sveikatą (80), suteikti vaikams tokių šios srities įgūdžių, kurie turėtų įtakos jų mąstymui ir elgsenai. Po kiekvienos temos vaikas turėtų ne tik suprasti vieną ar kitą klausimą, bet ir gebėti susieti jį su asmenine savo patirtimi. Mokymą galima vadinti veiksmingu, jei vaikas
SVEIKATA
Informacija: tėvams, vaikams, mokytojamsŽinojimas:
• Kaip saugoti sveikatą
• Kokia sveikatą silpninančių veiksnių žala • Kaip teisingai elgtis
Nuostata:
• Noras būti sveikam ir stipriam • Teigiamas požiūris į fizinį aktyvumą • Noras grūdintis
Elgsena:
• Higienos įgūdžiai ir įprotis • Sveika mityba
• Fizinis aktyvumas, grūdinimasis • Geranoriškumas, palankumas kitiems • Džiugi nuotaika, gera savijauta •
paskatinamas praktiškai taikyti įsisavintas žinias apie sveiką gyvenseną. Vaikų sveikata bus ugdoma sėkmingai, jei tame procese aktyviai dalyvaus:
1. Tėvai ir kiti šeimos nariai. Tėvai už vaikų sveikatą yra atsakingi ir moraliai, ir teisiškai. Jie savo pavyzdžiu turėtų skatinti ir vaikus laikytis sveikos gyvensenos principų.
2. Pats ikimokyklinukas ar moksleivis. Jis privalo tausoti savo sveikatą, stengtis perprasti teikiamas žinias, puoselėti sveikatai naudingus įpročius.
3. Pedagogai ir kiti ugdymo įstaigų darbuotojai. Ikimokyklinė įstaiga ir mokykla turi užtikrinti sveiką fizinę ir socialinę aplinką, propaguoti sveikatingumą, skirti pakankamai dėmesio sveikatos žinioms ir įgūdžiams įsisavinti, bendradarbiauti su šeima ir bendruomene sveikatos priežiūros klausimais. Pedagogas savo sveika gyvensena turi būti pavyzdys ugdytiniams.
4. Sveikatos priežiūros tarnybos. Joms šiuo metu keliami nauji uždaviniai – dalyvauti ugdant moksleivių sveikatą, užtikrinti ligų profilaktikos priemones. Taigi saugant ir stiprinant moksleivių sveikatą yra nemažai veiklos sričių, kur darbuojasi pedagogai ir medikai. Tai dar kartą įrodo jų bendradarbiavimo būtinybę (56).
Sveikos gyvensenos ugdymas yra vienas efektyviausių būdų padėti žmogui būti sveikam: įgyti praktinių įgūdžių, leidžiančių prieinamomis priemonėmis sistemingai stiprinti sveikatą, priimti teisingus sprendimus, nuolat rūpintis savo ir artimųjų sveikata, suvokti atsakomybę už savo ir kitų sveikatą, išlaikyti ją optimaliai gerą net kritinėse situacijose, naudotis naujausia visuomenei teikiama informacija apie sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą. Lietuvos švietimo koncepcijoje (1992 m.) pabrėžiamas mokymo turinio diferencijavimo ir integravimo principas. 2003–2012 m. Lietuvos švietimo plėtotės strateginių nuostatų projekte taip pat akcentuojama, kad „švietimo priedermė – iškelti žmogaus sveikatos svarbą tarp bendrų vertybių“.
Sveikatos ugdymo programų vykdymas bus sėkmingas, jei mokykloje mokinių sveikata bus prioritetas, o visi programų komponentai bus integruojami į asmenybės ugdymo sistemą pagal atskirų amžių grupių ypatumus ir galimybes. Mokykloje dirbantis visuomenės sveikatos priežiūros specialistas turėtų padėti mokiniams suvokti, kaip jie gali tausoti savo sveikatą, išmokyti juos įgūdžių tai daryti, įgalinti mokinius sėkmingai spręsti su sveikata susijusias problemas bei mokyti aktyviai ir sveikai gyventi. Sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymas turi tapti privaloma bendrojo ugdymo dalimi. Žinių kokybė taip pat priklauso nuo vidinės integracijos, kai formuojama sveikatingumo kompetencijų visuma, o ne padrikos žinios apie rūpinimąsi sveikata. Kaip rodo kitų šalių patirtis, sveikatos ugdymas yra efektyviausias mokykloje, kai pasiekia žmogų imliausiu jo gyvenimo periodu – vaikystėje ir paauglystėje
(56). Siekiant užtikrinti visapusišką sveikatos stiprinimą, būtina, kad mokyklų bendruomenės skirtų daugiau dėmesio sveikatos ugdymui bendrojoje ugdymo sistemoje. Apibendrinant galima teigti, kad sveikatos ugdymo bei stiprinimo organizavimas mokykloje turi vykti atsižvelgiant į sveikatą lemiančių veiksnių įtaką bei į organizavimo procesą, įtraukiant bendruomenę, visuomenę, valstybės institucijas bei visuomenines organizacijas.
1.1.2. Ligų profilaktika
Lietuvoje vaikai sudaro ketvirtadalį visuomenės, todėl įvairių sektorių vykdomos programos ir priemonės dažnai apima ir šią populiacijos dalį. Yra įprasta manyti, kad tos vykdomos priemonės ir turėtų užtikrinti geresnę vaikų sveikatą. Tačiau oficialioji vaikų sveikatos statistika rodo, kad jų sveikata nėra tokia gera ir kelia rūpesčių. Sveikatos priežiūros specialistai ne kartą konstatavo, kad vaikų sveikata blogėja, tačiau veiksmai tam pakeisti nebuvo adekvatūs situacijai (43). Visą gyvenimą yra būtina gerovės politika, teigiamai veikianti aplinką ir padedanti kovoti su ankstyvais sveikatos sutrikimais.
Duomenys apie bendrąjį sergamumą bei sergamumą tam tikromis ligomis yra labai svarbūs vertinant mokinių sveikatą, nustatant prioritetines sveikatos problemas. Vaikai jautriausiai reaguoja į įvairius pokyčius, daugėja rizikos veiksnių, turinčių neigiamos įtakos jų sveikatai. Todėl labai svarbu analizuoti informaciją tiek apie vaikų sveikatą, tiek apie juos supančią aplinką. Tik žinant problemas, galima ieškoti priemonių ir būdų joms įveikti. Nuolat sekami ir analizuojami sergamumo duomenys leidžia prognozuoti pokyčius, skatina visuomenės sveikatos mokslo plėtotę.
Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis 2008 metais Šiaulių mieste, apskrityje ir visoje šalyje vaikų sergamumas buvo didesnis nei suaugusiųjų, Šiaulių mieste 1 000-ui vaikų teko 2078,5 naujai registruoti susirgimo atvejai, o suaugusiųjų – 932,8/1 000-ui suaugusiųjų (1.1.2.1 pav.).
1.1.2.1 pav. Suaugusių ir vaikų sergamumas Šiaulių mieste, Šiaulių apskrityje ir Lietuvos Respublikoje 2008 m. (naujai užregistruoti susirgimai ambulatorinę pagalbą teikiančiose įstaigose 1 000-ui vaikų ir 1 000-ui suaugusiųjų).
Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras (16).
930,5 932,8 817,4
1763,6 2078,5 1614,2
Lietuvos Respublika Šiaulių miesto savivaldybė Šiaulių apskritis
Suaugusių sergamumas (18m. ir vyresni) Vaikų sergamumas (0-17 m.)
Vaikų sergamumas išlieka prioritetine visuomenės sveikatos priežiūros specialistų darbo kryptimi. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, dažniausiai gyventojai serga kvėpavimo sistemos ligomis. Didžiausias sergamumas šiomis ligomis yra 0-17 metų amžiaus grupėje (1.1.2.2 pav.). Galima manyti, kad vaikų sergamumas išauga dėl labai dažno kreipimosi į šeimos gydytojus.
1.1.2.2 pav. Kvėpavimo sistemos ligomis sergantys asmenys pagal amžiaus grupes Šiaulių mieste 2008 metais (1000 gyv.).
Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras (16). 2008 metais Šiaulių miesto ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose apsilankė 23 528 vaikai. Iš visų apsilankiusiųjų vaikų 18,2 proc. buvo nustatyti regėjimo sutrikimai, (2007 metais – 15,5 proc.). Išanalizavus vaikų regėjimo sutrikimus pagal amžių, paaiškėjo, kad šie sutrikimai nustatyti 13,7 proc. 0-6 metų vaikams, 20,6 proc. – 7-14 metų vaikams ir 19,8 proc. – 15-17 metų vaikams. Regėjimo problemas galima sieti su intensyviu mokinių laiko praleidimu prie kompiuterio ar televizoriaus ekrano, taip pat dėl paplitusios deformuojančios dorsopatijos – 3,8 proc. ir skoliozės – 2,9 proc. (1.1.2.3 pav.). Skoliozę lemia netaisyklinga laikysena, raumenų disbalansas ir išoriniai veiksniai, tokie kaip netaisyklingas sėdėjimas, kuprinės nešiojimas ant vieno peties, mažas fizinis aktyvumas, netinkamas dienos režimas. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys mokyklose, turėtų organizuoti prevencines programas, projektus, vykdyti mokomąją ugdomąją veiklą mokinių sveikatai gerinti bei nukreipti jaunimą į tokias veiklas, kurios skatintų fizinį aktyvumą ar kūrybinę veiklą.
1.1.2.3 pav. Šiaulių miesto 0-17 m. vaikų sergamumas kai kuriomis ligomis ir sutrikimais 2007 - 2008 m. (proc. nuo apsilankiusiųjų).
Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras (16). 633 211,3 190,2 0 200 400 600 800 0-17 m. 18-64 m. 65+ m. 15,5 4,2 3,1 1,8 0,4 0,3 18,2 3,8 2,9 1,6 0,4 0,3 0 5 10 15 20 Regėjimo
sutrikimai Deformuojančios dorsopatijos Skoliozė Nenormali laikysena sutrikimaiKalbos Klausos defektai
2007 2008
Lietuvos mokinių sveikatos būklės statistiniais duomenimis, mūsų vaikai kitų Europos šalių vaikų fone nėra ypač silpnos sveikatos, bet nėra ir ypatingai atsparūs įvairioms ligoms. Įvedus privalomąjį mokinių sveikatos patikrinimo pažymų pateikimą mokykloms, duomenis apie mokinių sveikatos būklę apibendrina mokyklose dirbančios visuomenės sveikatos priežiūros specialistės ir informacija apie tai pateikia atskirų dalykų mokytojams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 ,,Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ ir 2005 metų birželio 9 dieną Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V – 476 patvirtinta nauja Lietuvos higienos norma 21: 2005 ,,Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. mokiniai turi pateikti mokyklai informaciją apie savo sveikatos būklę. Šie duomenys naudojami sveikatos stebėsenai, analizei bei kuriant ir vykdant prevencines profilaktikos programas. Duomenys reikalingi dar ir tam, kad būtų žinoma apie tai, jog tam tikru momentu kažkam gali prireikti pagalbos. Neturėdami informacijos apie vaiko sveikatą, mokytojai negali užtikrinti, kad ugdymo proceso metu nebus jai pakenkta. Rekomendacijose šeimos gydytojas nurodo, kokią fizinio lavinimo grupę vaikas galės lankyti: pagrindinę, parengiamąją ar specialiąją, ar vaikui ne per sunkus įprastas krūvis, ar jis per fizinio lavinimo pamokas gali daryti visus pratimus, pažymi, koks jo regėjimas, laikysena, polinkis alergijai ir kt.
Šiaulių miesto mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialisčių pateikti 2009/10 m. m. duomenys (pagal formą 0,27/1a ,,vaiko sveikatos pažymėjimas“) ir jų analizė parodė, kad į pagrindinę kūno kultūros grupę buvo priskirti 92,1 proc. mokinių, 5,7 proc. priskirti į parengiamąją grupę, 0,3 proc. – į specialiąją medicininę kūno kultūros grupę. 1,8 proc. mokinių buvo atleisti nuo kūno kultūros pamokų. Šiaulių miesto švietimo skyriaus duomenimis bendrojo lavinimo mokyklose 2009 metų rugsėjo 1 d. mokinių skaičius yra 16385. Iš jų profilaktiškai pasitikrinusių sveikatą – 16135, nepasitikrinusių – 205. Tai sudaro 98,5 proc. profilaktiškai patikrintų mokinių ir tik 1,52 proc. nepatikrintų. Iš profilaktiškai sveikatą pasitikrinusių tik 32,6 proc. neturi jokių sveikatos sutrikimų ir net 67,4 proc. turi bent vieną sveikatos sutrikimą. Išanalizavus Šiaulių miesto mokinių sergamumą pagal profilaktinių patikrinimų pažymas, daugiausia nustatyti regos sutrikimai (36 proc.) ir skeleto – raumenų sistemos sutrikimai (23.3 proc.). Taip pat nustatytos endokrininės sistemos ligos bei širdie – kraujagyslių ligos (po 12 proc.). Skaičiai verčia susimąstyti ne tik tėvelius, bet ir pedagogus bei visuomenės sveikatos priežiūros specialistus. Sveikatos stiprinimas, ligų profilaktika ir kita sveikatinimo veikla turi būti įvairiais būdais remiama ir skatinama, kad visuomenės
sveikatos priežiūros specialistas kartu su visa pedagogų komanda galėtų intensyviai ir kryptingai dirbti sveikatos išsaugojimo ir ligų profilaktikos temomis.
Ligų profilaktika – tai priemonių kompleksas, mažinantis riziką susirgti. Pirminės profilaktikos tikslas – neleisti išsivystyti kuriai nors ligai ar sveikatos sutrikimui. Pirminės profilaktikos objektas – sveiki žmonės. Antrinės profilaktikos tikslas – sustabdyti jau progresuojančią ligą ir atsirandančias komplikacijas (19).
Mokyklos visuomenės sveikatos specialistas rūpinasi mokinių sveikatą saugojančių ir stiprinančių priemonių įgyvendinimu, turi numatyti ir padėti mokyklos administracijai šalinti veiksnius, galinčius mokiniams sukelti ligas. Pavyzdžiui, jis prižiūri, kaip organizuojamas moksleivių maitinimas, skatina juos maitintis sveikai, ugdo sveikos mitybos įgūdžius. Taip pat šis specialistas organizuoja traumų ir nelaimingų atsitikimų, fizinio, psichologinio, seksualinio smurto prevenciją mokykloje. Labai svarbu, kad mokyklos sveikatos kabinete dirbantis visuomenės sveikatos specialistas organizuotų pirminę lėtinių neinfekcinių ligų, sukeliamų nutukimo, rūkymo, alkoholio ir narkotikų, fizinio nejudrumo, profilaktiką. Mokytojams, mokiniams ir jų tėvams teikiamos metodinės konsultacijos sveikatingumo klausimais. Be to, įgyvendinamos užkrečiamųjų ligų profilaktikos bei priešepideminės priemonės, organizuojama mokinių pervargimo profilaktika. VSP specialistas sveikatos požiūriu stebi mokymosi proceso organizavimą, vertinta mokinių ugdymo krūvį, dalyvauja, rengiant sveikatingumo programas, analizuojant kasmetinio mokinių sveikatos tikrinimo rezultatus.
Įvairiose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad dėl mokyklose vykdomų atskirų profilaktinių programų (monoprogramų) poveikio pagerėja vaikų dantų būklė, mitybos įpročiai, sumažėja rūkymo išplitimas ir pan. (16;59), tačiau dažniausiai šios programos padeda spręsti tik dalį problemų. Efektyvesnės ir santykinai pigesnės yra kompleksinės programos, apimančios daugelį sveikos gyvensenos aspektų (83). Pavyzdžiui, pastaraisiais dešimtmečiais Europoje pradėtas kurti sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas. Pagrindinis tokių mokyklų tikslas – bendromis mokytojų, medikų, mokinių, šeimos ir visuomenės pastangomis sukurti sveikatos stiprinimo ir ugdymo sistemą, integruojant šią veiklą į visą mokyklos gyvenimą, sukuriant tam reikalingą aplinką (56).
PSO, Jungtinės Tautos (JT) švietimui, mokslui ir kultūrai (UNESCO), Europos Komisija (EK), Europos Taryba (ET) ir kitos organizacijos pagrindė sveikatos ugdymo bei stiprinimo mokyklose principus. 1984 metai - Sveikatą stiprinančios mokyklos koncepcijos atsiradimo pradžia. 1992 metais bendromis ET, EK, PSO regioninio Europos biuro (PSO EURO) pastangomis Europoje pradėtas kurti sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas. Šiuo metu
projektą vykdo 40 Europos šalių, dalyvauja daugiau kaip 500 mokyklų arba per 400 tūkst. mokinių.1993 m. į Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą buvo priimta Lietuva.
Būtinybė plėtoti sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą įvardyta ir naujajame PSO dokumente "Sveikata - XXI amžiuje". Šio sveikatos politikos dokumento 13-as uždavinys teigia: "Visiems vaikams turi būti užtikrinta teisė mokytis sveikatą stiprinančioje mokykloje".
Savaime suprantama, mokykla iš esmės yra mokymosi vieta, bet ji taip pat yra unikali įvairaus išsilavinimo žmonių socialinio ir kultūrinio susitikimo vieta. Sveikatą stiprinanti mokykla įkūnija praktinius ir konceptualius ryšius tarp švietimo, sveikatos sistemų ir partnerystės metu įgytų vertybių (10). Tai priklauso nuo įdėtų pastangų, patirties ir sprendimų vietiniu lygmeniu, netgi iš to mokomasi iškeliant platesnius tikslus bei uždavinius ir taip prisidedant prie sveikatos stiprinimo plėtros procesų.
Apibendrinant galima pasakyti, kad investicijos į ligų profilaktiką bei sveikatos stiprinimo sritį neduoda greito efekto, tačiau skatina asmeninį tobulėjimą ir kompetenciją, padeda ugdyti demokratinę visuomenę, gebančią realizuoti savo galimybes ir šitaip gerinti gyvenimo kokybę. Neabejotina ir tai, kad sveikatos stiprinimo ir ugdymo veikla, kurios tikslai teisingai suvokiami iš pat pradžių, lengviau sutapatinama su konkrečios švietimo institucijos tikslais, greičiau pasiekiama norimų rezultatų. Mokyklose, kuriose plėtojama sveikatą stiprinančios mokyklos idėja, visa sveikatinimo veikla persmelkia mokyklos gyvenimą ir susilieja su visu ugdymo procesu (44), vykdant ligų profilaktiką, gerinant mokinių sveikatą ir mažinant sergamumą.
1.2.
Visuomenės sveikatos priežiūra mokykloje
Šiuolaikinės sveikatos priežiūros mokykloje tikslas - padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą, organizuojant ir įgyvendinant priemones, susijusias su ligų ir traumų profilaktika (42). Organizavimas – tai sistemos struktūros sukūrimas, į kurią įeina tarpusavio santykiai, teisės, tikslai, funkcijos, veiklos kryptys bei kiti veiksniai, veikiantys tada, kai žmones sieja bendras tikslas (66,81). Organizavimo esmė – atrinkti žmones, suformuoti iš jų grupes ir padaryti jas veiksmingomis komandomis, kurios drauge sėkmingai siektų iškeltų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo. Atskiros organizacijos savo ruožtu sudaro organizacijų sistemas – atskirus švietimo segmentus (žr. 1.2.1 lentelė). Organizacijų sistemų visuma suformuoja bendrą nacionalinę švietimo sistemą (89).
Lentelė Nr. 1.2.1 Organizavimo proceso mokykloje sistema Individas → Grupė →
(komanda)
Organizacija → Sistema → Sistemų visuma Moksleivis, mokytojas, direktorius, inspektorius, ministras ir kt. Klasė, skyrius, darbo grupė, mokyklos taryba, komitetas ir kt. Darželis, mokykla, švietimo skyrius, ministerija ir kt. Pradinio ugdymo sistema, suaugusiųjų mokymo sistema ir kt. Nacionalinė švietimo sistema
Taigi sveikatos stiprinimo ir ugdymo organizavimas vyksta visoje švietimo sistemoje,
pradedant sistemų visumos lygmeniu ir baigiant individualiu. Mokinių sveikatinimas pradedamas nacionaliniu lygiu priimant įstatymus, vykdant įvairias sveikatinimo programas
šalies mastu ar netgi tarptautiniu lygiu, kuriant švietimo programas, ugdymo planus.
Regioniniame lygmenyje visuomenės sveikatos priežiūros sistema yra formuojama.
Pastaraisiais metais vystantis decentralizacijai, privatizacijai ir kitoms tendencijoms, savivaldybės turėtų stiprinti savo infrastruktūrą visuomenės sveikatos priežiūros institucijomis - visuomenės sveikatos biurų kūrimu savivaldybėse. Tai leistų geriau koordinuoti ir mokyklose vykdomą visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. Tačiau ši veikla dar tik po
truputį įsibėgėja.
Lietuvoje nuo 2004 savivaldybių lygmeniu sveikatos priežiūra mokyklose organizuojama labai įvairiai, kadangi nėra suformuota vieninga sistema. Galima išskirti keletą sveikatos priežiūros mokyklose organizavimo savivaldybėse modelių:
• Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų etatai yra visuomenės sveikatos biuruose, o paslaugas specialistai teikia mokyklose.
• Mokyklų mokiniams paslaugą teikia pirminės sveikatos priežiūros centras(ai) (PSPC). • Teritoriniu principu paslaugas teikia PSPC ir privatūs bendrosios praktikos gydytojų
kabinetai.
• Didesnėse mokyklose sveikatos priežiūros specialistų etatai yra mokyklose, o kitoms mokykloms paslaugas teikia PSPC.
• Sveikatos priežiūros specialistų etatai yra mokyklose, o užimamas etatas priklauso nuo mokinių skaičiaus toje mokykloje.
Įgyvendinant šalyje visuomenės sveikatos priežiūros reformą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. patvirtino 2006 - 2013 metų Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategiją. Joje išdėstytos pagrindinės valstybės nuostatos, susijusios su visuomenės sveikatos priežiūros sistemos modernizavimu, kad ji visiškai atitiktų valstybės poreikius ir
naujausius tarptautinius reikalavimus, taip pat priemonės šiam tikslui pasiekti. Viena prioritetinių šios pertvarkos krypčių - visuomenės sveikatos priežiūros plėtra savivaldybėse.
Optimalus savivaldybių sprendimas būtų įsteigti savivaldybės visuomenės sveikatos biurus, kurie teritoriniu principu vykdytų pirminę visuomenės sveikatos priežiūrą mokyklose. Tam savivaldybė turėtų priimti įstaigos steigimo aktą ir pagal Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų pavyzdinius nuostatus (34) patvirtinti savivaldybės įstaigos nuostatus. Šiuo metu Lietuvoje yra 31 biuras. Daugiau nei pusė visuomenės sveikatos biurų dar tik kuriasi ir žengia pirmuosius žingsnius (1.2.1 pav.).
Įsteigtas biuras (31)
Sutartys 2009 (9)
1.2.1 pav. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų plėtra (2009 m.) (62).
Vadovaujantis pažangiomis visuomenės sveikatos priežiūros nuostatomis, Šiaulių miesto savivaldybėje dar 2005 m. pritarta Visuomenės sveikatos biuro steigimui. Vienas pirmųjų biurų šalyje buvo įsteigtas savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ir savo veiklą pradėjo spalio mėnesį. Nuo 2007 metų vasario 1 d. mokyklose dirbusios medikės tapo visuomenės sveikatos biuro darbuotojomis. Jos pervadintos į visuomenės sveikatos priežiūros specialistes, dirbančias mokykloje. Jų pagrindinis veiklos tikslas - vykdyti sveikatos priežiūrą mokyklose, padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą, organizuojant ir įgyvendinant priemones, susijusias su ligų ir traumų profilaktika.
Sveikatos priežiūros mokykloje uždaviniai:
• Užtikrinti sveikatos priežiūros kokybę, kuriant sveiką aplinką mokykloje, stiprinant mokinių sveikatą, šalinant rizikos veiksnius, galinčius sukelti ligas;
• Formuoti teisingą mokinių požiūrį į savo sveikatą ir ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius;
• Numatyti priemones ligoms ankstyvuoju laikotarpiu įtarti ir užkirsti joms kelią; • Suteikti pirmąją pagalbą pavojingų būklių, traumų, nelaimingų atsitikimų ar
apsinuodijimų atvejais (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. V-1035/ISAK-2680 „Dėl sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo” (Žin., 2005, Nr. 153 -5657)).
Kad mokiniai gautų reikalingų žinių apie sveikatą, būtų nuosekliai ugdomi jų įgūdžiai, nuostatos ir vertybės, skatinančios sveiką gyvenseną, sveikatos ugdymas turi būti nuoseklus ir planingas (25). Bendrojoje mokyklos programoje sveikatos ugdymui skirtina koordinuota ir integruota vieta ir laikas kitų disciplinų turinyje. Į kokias disciplinas jis įeitų, turėtų nulemti šalies bendrojo lavinimo mokyklos struktūra, ugdymo turinio programos ir ugdymo planai. Paranku sveikatos ugdymą įtraukti į biologijos, kūno kultūros, etikos (tikybos)/darbų, gimtosios kalbos, psichologijos, pilietinio ugdymo dalykų pamokas. Tačiau ir kitos disciplinos gali prisidėti prie sveikatos ugdymo. Pavyzdžiui, savitarpio santykių problemą galima analizuoti ne tik etikos, gimtosios kalbos ar kūno kultūros pamokose, bet ir užsienio kalbų pamokose, kūrybinėje, estetinės veiklos srityje, religinio auklėjimo pamokose ir kt. Sveikatos užsiėmimus galima derinti ir su tokių, atrodytų, tolimų dalykų pamokomis kaip matematika ( kūno masės, ūgio matavimas, pulso skaičiavimas), piešimas (galima piešti piešinį apie rūkymo žalą), muzika (mokantis lopšinės galima paaiškinti dienos veiklos ritmą) (85,23). Daug informacijos apie sveikatą galima suteikti per natūraliai susiklostančias situacijas. Bet yra viena būtina sąlyga - mokytojai turi būti jautrūs ir kompetentingi, diskutuodami sveikatos klausimais (23,18). Sveikatos ugdymo programa turi apimti įvairios veiklos sritis, kad mokytojas susietų jos temas su atitinkamomis dėstomo dalyko temomis ir mokinių interesais. Tačiau esama situacija Lietuvoje byloja visai ką kita. Mokytojai būna užsiėmę savo dalyko dėstymu ir sveikatos stiprinimo temomis pakalbėti jiems tiesiog nelieka laiko, o kartais pritrūksta tam ir noro. Sveikatos sistemos reforma atnešė daug permainų ir geriausia iš jų – visuomenės sveikatos biurų steigimas ir visuomenės sveikatos priežiūros specialisto etato mokykloje įvedimas.
1.2.1.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto
mokykloje teisinė reglamentacija
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms buvo pavaldžios bendruomenės slaugytojos, aptarnavusios mokyklas, vadovai dėl grynai ekonominio aspekto pradėjo naikinti šiuos etatus. 2001–2002 metais susidarė kritinė situacija, kuri rodė, kad bendrojo lavinimo mokyklos lieka be sveikatos priežiūros specialistų, ir Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą – Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymą (36). Šiuo įstatymu nustatoma, kad mokyklose vykdoma pirminė visuomenės sveikatos priežiūra ir sveikatos priežiūros mokykloje paskirtis – padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą.
Pakitus sveikatos priežiūros mokykloje organizavimo pobūdžiui ir teisiniam reglamentavimui, mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai nuo 2004 m. turėjo perorientuoti savo veiklą, didžiąją laiko dalį skirdami visuomenės sveikatos priežiūros sferos veiklai. Sveikatos priežiūrai mokykloje nebepriskirtos asmens sveikatos priežiūros funkcijos, kurios anksčiau užimdavo didžiausią darbo dali. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, dirbantis mokykloje, neatlieka kasmetinio mokiniu sveikatos tikrinimo, neskiepija mokinių. Šiandien visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, dirbantis mokykloje, pagrindini dėmesį turi skirti mokinių sveikai stiprinti ir ligų profilaktikai.
Lietuvoje diskusija apie mokyklose dirbančių medikų kvalifikaciją bei funkcijas pradėta 2002 m. Konstatuota, kad mokykloms reikalingi naujos kokybės sveikatos priežiūros specialistai su atitinkama kompetencija ir funkcijomis. Priimtas 2003 m. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 63-2853) iš esmės pakeitė vaikų sveikatos priežiūros mokyklose paslaugų pobūdį. Realiai visuomenės sveikatos priežiūros specialistų etatai mokyklose įvesti 2004 m., patvirtinus sveikatos priežiūros mokyklose finansavimo tvarką (71).
Specialisto poreikio planavimas (Žin., 2009 Nr. 49-1968). Specialistų pareigybių, steigiamų pagal Sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos aprašo nuostatas, steigimo savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigose rekomenduojami normatyvai:
• viena specialisto pareigybė – 1000 mokinių gyvenamosiose vietovėse, turinčiose 3000 ir daugiau gyventojų;
• viena specialisto pareigybė – 500 mokinių gyvenamosiose vietovėse, turinčiose mažiau kaip 3000 gyventojų.
Sveikatos priežiūra mokyklose organizuojama vadovaujantis Sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos aprašu (80) ir savivaldybių tarybų nustatyta tvarka. Sprendimą dėl visuomenės sveikatos priežiūros specialisto etato steigimo priima savivaldybės institucija, atsižvelgdama į tai, kiek savivaldybės teritorijoje mokosi mokinių.
Remiantis Valstybinio aplinkos sveikatos centro (VASC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose pagal savivaldybių pateiktas ataskaitas sveikatos priežiūrai mokyklose vykdyti 2008 m. turėjo būti skirti 556,75 specialistų etatai, o buvo skirti 569,5 etatai. Sveikatos priežiūrą mokyklose 2008 m. vykdė 882 sveikatos priežiūros specialistai (2007 m. – 932, 2006 m. – 897) (75). Vieninteliame Šiaulių mieste savivaldybės sprendimu vienam etatui tenka aštuoni šimtai mokinių, siekiamybė - šeši šimtai mokinių. Mažesnis mokinių kiekis leistų visuomenės sveikatos specialistui mokykloje dirbti efektyviau. Dirbant su mažesne bendruomene, didesnis tarpusavio ryšys ir galimi didesni darbo efektyvumo rodikliai. Pagal 2009 m. rugsėjo 25 d. Nr. A-1118 Šiaulių savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Šiaulių miesto bendro lavinimo mokyklose dirba 22 visuomenės sveikatos priežiūros specialistės.
Mokyklų sveikatos priežiūra finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) ir savivaldybės biudžeto lėšomis aktų nustatyta tvarka. Šiomis lėšomis finansuojamos visuomenės sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio ir veikos išlaidų sveikatos priežiūrai mokyklose organizuoti ir vykdyti. Duomenys apie visuomenės sveikatos priežiūros finansavimą Šiaulių miesto mokyklose 2007-2009 m. pateikti 1.2.1.1 paveiksle.
1.2.1.1 pav. Šiaulių miesto mokyklų sveikatos priežiūros finansavimas - skirta lėšų (tūkst. Lt.)
Šaltinis: Šiaulių m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro programų sąmatos (92). Sveikatos kabinetai įrengti visose miesto mokyklose. Specialistai aprūpinti visomis darbo priemonėmis bei metodine medžiaga. Sudarytos sąlygos kelti kvalifikaciją bei įsigyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Daugumai visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių
0 200 400 2007 m. 2008 m. 2009 m. 272,2 325 319,8 175,2 293,3 182,1 PSDF lėšos Savivaldybės lėšos
mokyklose, pakanka teorinių žinių bei praktinių įgūdžių. Tačiau kaimo vietovėse ir miesteliuose šių specialistų teikiamų paslaugų prieinamumą dar reikia didinti (29).
Kai kuriose šalyse, ypač Europos, mokyklose nėra atskiros sveikatos disciplinos. Vidurinėje mokykloje sveikatos ugdymo programa integruota į biologiją, kūno kultūrą, namų ekonomiką, geografiją, gimtąją kalbą, vartotojo auklėjimą, vairavimą, etiką, aplinkos studijavimą ir kt. Danijoje, Škotijoje, JAV ir Olandijoje yra privalomi sveikatos ugdymo kursai (sveikatos pagrindai, lytinis ugdymas), o Škotijoje - atskiras 40 val. sveikatos kursas 14-16 metų mokiniams (56-58). Sveikatos ugdymas efektyvesnis, kai į mokymo planą jis įtrauktas kaip savarankiška disciplina, skiriant jai vieną pamoką per savaitę (85).
Nors įstatymai reglamentuoja visuomenės sveikatos priežiūros veiklą savivaldybėse, dažnai ji nesisteminga, nepakankama ir fragmentiška, nėra tinkamo vykdomų priemonių koordinavimo. Padėtis gerėja tik tose savivaldybėse, kuriose įkurtos savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros struktūros – visuomenės sveikatos biurai. Savivaldybėje valstybės sveikatos politiką įgyvendina, pirminę asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą numato ir organizuoja savivaldybės gydytojas, tačiau kai kuriose savivaldybėse šią instituciją sudaro vienas asmuo – savivaldybės gydytojas, o kai kur savivaldybės gydytojo iš viso nėra. Dažniausiai savivaldybės gydytojas sprendžia su asmens sveikatos priežiūra susijusias problemas, o visuomenės sveikatos priežiūrai bei mokinių sveikatinimo veiklai skiriama per mažai laiko (40).
1.2.2.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto
profesinės kompetencijos
Pagrindinis sveikatos priežiūros mokykloje tikslas – padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą, ligų ir traumų profilaktika. Mokykloje dirbantis visuomenės sveikatos priežiūros specialistas – asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs formalią visuomenės sveikatos specialisto profesinę kvalifikaciją. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistui, dirbančiam mokykloje, profesinė kompetencija reikalinga savo pagrindiniam tiesioginiam vaidmeniui atlikti. Kompetencijos apima žinias, gebėjimus, įgūdžius, vertybes ir asmenines savybes. Žmogus turi siekti karjeros konkrečioje profesinėje veikloje. Remiantis (61,19) atliktais tyrimais kompetentingo visuomenės sveikatos specialisto – sveikatos ugdytojo žinios turi būti iš tokių mokslo sričių: biologijos, medicinos, edukologijos, psichologijos bei kitų žinių, sudarančių jo kompetencijos pagrindą.
Visuomenės sveikatos iššūkiai reikalauja, kad šiuolaikinę visuomenės sveikatos priežiūrą, teiktų aukštos profesinės kompetencijos VSPS, gebantys formuoti ir įgyvendinti aktyvią
sveikatos politiką, įtraukiant į sveikatinimo veiklą visus sektorius, siekiant gyventojų sveikatos gerinimo (Kalėdienė, Ščeponavičius, 2007).
Daktaro disertacijoje Alina Petrauskienė analizuodama mokyklų medikų kompetencijas išskiria, kad ,,specialistas turi mokėti kalbėti prieš auditoriją, konsultuoti individualiai, gauti ir perduoti informaciją žodinėmis ir nežodinėmis priemonėmis, gebėti efektyviai naudotis informacinėmis technologijomis. Reikšmingi sveikatos ugdytojo gebėjimai yra užsienio kalbų mokėjimas, kritinis mąstymas, analizavimas, vertinimas, tyrimų atlikimas, rezultatų apibendrinimas ir pristatymas“ (3).
Sveikatos ugdymas yra sudėtingas pedagoginis ir psichologinis procesas, reikalaujantis ne tik mokslo žinių, bet ir profesinio meistriškumo. Mokyklose sveikatos ugdymo funkciją iš esmės atlieka visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, todėl jam labai svarbu įgyti sveikatos ugdymui reikiamas kompetencijas ir siekti sveikatos ugdytojo vaidmens mokyklose ir visuomenėje įtvirtinimo.
Siekiant pagerinti vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros kokybę, nuo 2007 metų vasario mėnesio į Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurą perėjo dirbti mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistės. Tokiu būdu iš dalies pasikeitė specialisto, vykdančio sveikatos priežiūrą mokyklose, funkcijos. Naujovė - į sveikatinimo veiklą įtraukti ne tik mokinius, bet ir visą mokyklos bendruomenę (mokytojus, mokinius, tėvus).
Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, vykdančio sveikatos priežiūrą mokykloje, kvalifikaciją turinčiu laikomas asmuo, Lietuvos Respublikoje baigęs vieną iš šių studijų programų:
• Medicinos felčerio, felčerio-laboranto, sanitarijos felčerio, higienos felčerio, higienisto, felčerio, vaikų įstaigų medicinos sesers, medicinos sesers, akušerio, bendrosios praktikos slaugytojo studijų programas ir turintis atitinkamos profesinės kvalifikacijos diplomus, papildomai baigęs ne trumpesnius kaip 40 val. Visuomenės sveikatos priežiūros kursus bei iki 2011 metų birželio 1 d. dirbęs ar tebedirbantis specialistu, atsakingu už sveikatos priežiūrą mokyklose. Toks asmuo iki 2011 m. sausio 1 d. gali dirbti visuomenės sveikatos priežiūros specialistu, vykdančiu sveikatos priežiūrą mokykloje.
• Medicinos felčerio, felčerio-laboranto, sanitarijos felčerio, higienos felčerio, higienisto, felčerio, vaikų įstaigų medicinos sesers, medicinos sesers, akušerio, bendrosios praktikos slaugytojo studijų programas ir turintis atitinkamos profesinės kvalifikacijos diplomus, papildomai baigęs ne trumpesnius kaip 160 val. Visuomenės
sveikatos priežiūros tobulinimo kursus, suderintus su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
• Užsienyje įgyta visuomenės sveikatos specialisto profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. (Žin., 2007 Nr. 88-3492, pakeitimai: Žin., 2009 Nr. 89-3816).
Taigi, ryškėja Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos orientacija į visuomenės sveikatos priežiūrą, tą rodo bendruomenės slaugytojų konversija į visuomenės sveikatos priežiūros specialistus.
2006 m. 88 proc. mokyklose dirbančių specialistų turėjo slaugytojo arba jam prilygstantį išsilavinimą ir tik 7,7 proc. – baigę visuomenės sveikatos bakalauro studijas. 2008 m. mokyklose padaugėjo specialistų, baigusių visuomenės sveikatos studijas. Jų šiuo metu dirba 19,8 proc. Slaugytojo išsilavinimą 2008 metais dar turėjo 65,8 proc. Šiuos specialistus būtina perkvalifikuoti. Jiems reikalingi nauji įgūdžiai – gilus ne tik ligos, bet ir sveikatos priežasčių žinojimas, gebėjimas naudotis šiuolaikinėmis informacijos technologijomis ieškant naujos informacijos, apibendrinant ir analizuojant sveikatos rodiklius, gebėjimas aktyvinti mokyklos bendruomenę, sprendžiant sveikatos klausimus ir daugybė kitų žinių ir kompetencijų.
Iki 2006 m. sausio 1 d. visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, vykdančių sveikatos priežiūrą mokyklose, kompetencijas reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymas nr. V-62 "Dėl visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, vykdančio mokinių sveikatos priežiūrą, kompetencijos" (žin.,2004,26-829), kuris buvo panaikintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. v-653 "Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. V–62 „Dėl visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, vykdančio mokinių sveikatos priežiūrą, kompetencijos" pripažinimo netekusiu galios“ (Žin., 2005, 653). 2007 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-630 patvirtintas visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, vykdančio sveikatos priežiūrą mokykloje, kvalifikacinių reikalavimų aprašas. Šis dokumentas išskiria, kad Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursų programa (toliau – Programa) skirta savivaldybių visuomenės sveikatos biurų vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistams, visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, vykdantiems sveikatos priežiūrą mokyklose, siekiantiems įgyti teisę vykdyti vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros funkcijas savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose ir mokyklose, jų darbdaviams ir institucijoms, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijusioms teisę vykdyti neformalųjį švietimą ir siekiančioms vykdyti ar vykdančioms
visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinį tobulinimą. Taip pat iškeltas ir Programos tikslas – tobulinti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistų, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, vykdančių sveikatos priežiūrą mokyklose, profesinę kvalifikaciją, siekiant įgyti teisę vykdyti vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros funkcijas savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose ir mokyklose. Nustatyta, kad visuomenės sveikatos priežiūros tobulinimo kursų programa turi būti ne trumpesnė kaip 160 val. (teorija 45 proc., praktika 55 proc.).
Mokinių sveikatos priežiūrą mokyklose vykdantis specialistas profesinę kvalifikaciją įgyja baigęs atitinkamas apraše apibrėžtas studijų programas. Šis specialistas turi žinoti ir suprasti visuminę (holistinę) sveikatos sampratą, Lietuvos visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, mokyklos bendruomenės vaidmenį, siekiant išsaugoti ir stiprinti vaikų ir jaunimo sveikatą. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas turi puikiai išmanyti vaikų sveikatos stiprinimo principus ir metodus, vaikų teises ir socialines garantijas, asmens sveikatos konfidencialumo reikalavimus, mokinių vystymosi ir ugdymo proceso ypatumus. Šias pareigas einantis žmogus turi asmeniniu pavyzdžiu propaguoti sveiką gyvenimo būdą, nepažeisti etikos normų. Analizuodamas bei vertindamas mokyklos bendruomenės sveikatai įtaką darančius veiksnius, mokyklos sveikatos specialistas privalo laiku pastebėti mokinių sveikatos problemas, paaiškinti mokiniams, tėvams bei mokytojams sveikatos išsaugojimo būdus, atpažinti gyvybei pavojingas būkles ir suteikti pirmąją pagalbą.
PSO dokumentai nurodo slaugos specialistų vaidmenį gyvenimo būdo ligų prevencijos srityje, sutelkiant dėmesį į tokias mokinių gyvensenos aktualijas kaip mitybą, nutukimą, fizinį aktyvumą, alkoholio, narkotikų vartojimą ir rūkymą (79,82).
Mokykloje dirbantis visuomenės sveikatos specialistas teikia konsultacinę pagalbą, komplektuojant pagrindines, parengiamąsias, specialiąsias kūno kultūros užsiėmimų mokinių grupes, prižiūri mokinių fizinį auklėjimą, mokyklos sporto varžybas, nuolat bendradarbiauja su asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, psichologinės bei socialinės pagalbos įstaigomis.
Visuomenės sveikatos priežiūros, arba kitaip slaugos specialisto vaidmuo atsiskleidžia rūpinimosi veiklomis plėtojant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, padedant mokiniams visavertiškai dalyvauti ugdymo procese, saugant juos, panaikinant ar modifikuojant sąlygas, kurios trukdo individui ar jų grupėms augti, jaustis saugiai ir siekti akademinių rezultatų (14). (žr. 1.2.2.1 lentelė.)
