Justina Babelytė
V kursas, 5 grupė
NĖŠČIŲJŲ ŽINIŲ APIE VAIKŲ ANKSTYVOS
VAIKYSTĖS DANTŲ ĖDUONIES PROFILAKTIKĄ
KAUNO MIESTE ANALIZĖ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovė
Prof. dr. Eglė Slabšinskienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
NĖŠČIŲJŲ ŽINIŲ APIE VAIKŲ ANKSTYVOS VAIKYSTĖS DANTŲ ĖDUONIES PROFILAKTIKĄ KAUNO MIESTE ANALIZĖ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas... Darbo vadovas...
(parašas) (parašas)
... ...
(vardas, pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)
20....m... 20....m...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO AR EKSPERIMENTINIO MOKSLINIO DARBO
VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas:...
(mokslinis laipsnis, vardas, pavardė, parašas)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. Mokslinio
darbo dalys Mokslinio darbo vertinimo aspektai
Darbo reikalavimų atitikimas ir
įvertinimas Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
10
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0
11
Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2
0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0
21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24 Išvados
(0,5 balo)
Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą,
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar
atitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
temą? +0,2 +0,1 0
32
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4
+0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka mokslinio darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo
39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
)
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5
balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5
balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5
balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
TURINYS
KLINIKINIO AR EKSPERIMENTINIO MOKSLINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ ... 3
SANTRUMPOS ... 10
SANTRAUKA ... 11
SUMMARY ... 12
ĮVADAS ... 13
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 15
1.1 Biologinių, elgesio ir socioekonominių rizikos faktorių sąveika ... 15
1.1.1 Biologiniai rizikos veiksniai ... 15
1.1.1.1 Ankstyvos vaikystės dantų ėduonis ... 15
1.1.1.2 Bakterijų transmisija į vaiko burnos ertmę ... 16
1.1.1.2.1 Periodonto patogenai ... 17
1.1.1.3 Gimdymo būdo įtaka naujagimio burnos ertmės būklei ... 17
1.1.1.4 Gretutinių vaikų ligų įtaka ėduonies išsivystymui... 17
1.1.1.4.1 Sergant širdies ligomis ... 17
1.1.1.4.2 Dauno sindromas ... 18
1.1.1.5 S. mutans genotipo įtaka ... 18
1.1.2 Elgesio rizikos veiksniai ... 19
1.1.2.1 Kūdikių maitinimo ypatybių įtaka ankstyvo ėduonies išsivystymui ... 19
1.1.2.2 Vaistų vartojimas ankstyvoje vaikystėje ... 19
1.1.2.3 Vaikų dantų priežiūra ... 20
1.1.3 Socioekonominiai rizikos veiksniai ... 20
1.2 Prenataliniai rizikos veiksniai ... 21
1.2.1 Biologiniai ... 21
1.2.1.1 Motinos mityba ... 21
1.2.2 Motinos elgesio rizikos faktoriai ... 22
1.2.2.1 Motinos bendros sveikatos būklės įtaka ECC ... 22
1.2.2.2 Motinos įpročių ir burnos priežiūros įtaka ECC išsivystymui ... 22
1.2.3 Socioekonominė padėtis ... 23
1.3 Prenatalinė profilaktika... 23
1.3.1 Tėvų dantų valymasis ... 23
1.3.2 Ksilitolio kramtomosios gumos vartojimas... 23
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 25
2.1 Imties dydžio nustatymas ... 25
2.2 Tyrimo eiga ... 25
2.3 Tyrimo metodų naudoti statistiniai metodai... 25
3. REZULTATAI ... 27
3.1 Demografinis pasiskirstymas ... 27
3.2 Bendras moterų elgesio ir žinių apie biologinius rizikos veiksnius pasiskirstymas ... 27
3.3 Elgesinių rizikos faktorių priklausomybė ... 29
3.4 Nėščiųjų žinių apie biologinius rizikos veiksnius priklausomybė ... 35
3.5 Nėščiųjų žinios apie savo burnos priežiūros svarbą ir įtaką naujagimiui ... 40
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 46
IŠVADOS ... 48
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 49
ŠALTINIAI... 50
SANTRUMPOS
ECC (angl. Early childhood caries) – Ankstyvos vaikystės dantų ėduonis
S – ECC (angl. Severe early childhood caries) – Sunkios eigos ankstyvasis vaikų dantų ėduonis
MS – Streptococcus mutans bakterijos CHX – Chlorheksidinas
WHO (angl. World Health Organisation) – Pasaulinė sveikatos organizacija NHANES (angl. National Health and Nutrition Examination Survey) - Nacionalinė sveikatos ir mitybos ištyrimo analizė
DMFT (angl. Decay-missing-filled index) - Ėduonies pažeistų, pašalintų ar plombuotų dantų indeksas
BE – burnos ertmė
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas n – atvejų skaičius
N – generalinė aibė
Δ2– imties paklaidos dydis
χ 2 – Chi kvadrato kriterijus p – reikšmingumo lygmuo
NĖŠČIŲJŲ ŽINIŲ APIE VAIKŲ ANKSTYVOS VAIKYSTĖS DANTŲ
ĖDUONIES PROFILAKTIKĄ KAUNO MIESTE ANALIZĖ
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Ankstyvas vaikystės ėduonis yra vienas
labiausiai paplitusių susirgimų. Besilaukiančių moterų žinios apie ligą sukeliančius veiksnius, rizikos faktorius ir vaikų burnos ertmės priežiūrą padėtų sumažinti sergamumą. Darbo tikslas – išsiaiškinti, kokio lygio žinias apie vaikų burnos priežiūrą turi nėščios moterys Kauno mieste bei koks jų suvokimas apie savo burnos priežiūros įtaką vaiko burnos sveikatai.
Medžiaga ir metodai. Tyrimas buvo atliktas pasitelkus anketinę apklausą, vykdomas
LSMU Kauno Klinikose, Kauno klinikinėje ligoninėje ir Mažylio gimdymo namuose. Anketą sudarė 27 klausimai. Iš viso buvo surinkta 350 anketų. Duomenys išanalizuoti IMB SPSS Statistics 23 programiniu paketu. Rezultatai išnagrinėti naudojant Chi kvadrato (χ2 ) kriterijų ir laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. LSMU Bioetikos centro pritarimas (Nr. BEC-OF-54) tyrimo atlikimui buvo gautas.
Rezultatai. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp išsilavinimo, nėščiųjų
mokyklėlių lankymo ir moterų žinių apie naktinio maitinimo žalą: dauguma nėščiųjų, neturinčių aukštojo išsilavinimo galvoja, jog naktinis maitinimas įtakos ėduonies išsivystymui neturi (p<0,05). Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp išsilavinimo ir nuomonės, kada būtų geriausia vaiką nuvesti pirmam vizitui pas odontologą. Net penktadalis aukštojo išsilavinimo neturinčių moterų mano, jog vaiką pas odontologą reiktų nuvesti tik tada, kai pradės skaudėti (p<0,05). Dauguma moterų nežinojo apie gimdymo būdo įtaką vaiko burnos sveikatai, tačiau suvokė apie bakterijų kiekių skirtumą pas vaikus ir suaugusius. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp motinų nuomonės apie savo burnos būklę ir trimestro pasirinkimo vizitui pas odontologą: nei viena blogai savo burnos būklę vertinanti nėščioji pas odontologą neitų II-ajį trimestrą (p<0,05). Statistiškai reikšmingai dažniau privačiame kabinete lankosi moterys, gaunančios daugiau nei minimalų atlyginimą, aukštąjį išsilavinimą turinčios bei jaunesnės nei 27-erių metų (p<0,05).
Išvados. Daugiausiai žinių apie tinkamą vaikų burnos ertmės priežiūrą bei biologinius
ir elgesinius rizikos veiksnius anktyvam vaikystės ėduoniui išsivystyti turėjo nėščios moterys, įgijusios aukštąjį išsilavinimą ir lankiusios nėščiųjų mokyklėles. Kadangi daug moterų neturi pakankamai žinių, galime teigti, jog yra būtinas papildomas švietimas.
Raktiniai žodžiai: Early childhood caries, pregnant women knowledge, nocturnal
SUMMARY
The relevance of the problem and the purpose of the study. An early childhood caries is one
of the most relevant disease. Pregnant women knowledge about the causes, risk factors and care of children oral health would help to decrease the morbidity. The purpose of this survey is to find out what level of knowledge have pregnant women about children oral health care in city of Kaunas. Also, how do they perceive the impact of selfcare to children oral health.
Materials and methods used in the study. A study was carried out at Lithuanian University of
Health Sciences Kaunas Clinics, Kaunas Clinical Hospital and in Mažylis‘ maternal hospital. The questionnaire was composed of 27 questions. 350 pregnant women were interviewed. The IBM SPSS Statistics 23 software package was used for data analysis. The results were analyzed using the Chi- square criterion (χ2) and considered statistically significant at p < 0,05. The consent of the Lithuanian Health Science University Bioethical Center (No. BEC – OF-54) was received.
The Results. A statistically significant difference was found between education, pregnancy
school attendence and pregnant women knowledge about the harm of nocturnal feeding: most pregnant women without high education think that nocturnal feeding has no impact for caries development (p<0,05). Also a statistically significant difference was found between education level and opinion about first child’s visit to dentist. One fifth of women without high education think that first child’s visit to dentist should be only when it starts to hurt (p<0,05). Most of women did not know about the impact of delivery mode but they did understand that there is a different amount of bacteria in adults’ and children’s oral cavity. A statistically significant difference was also found between women opinion about their own oral health and the choice of the pregnancy trimester for visiting dentist: no women who consider their oral health condition as bad would go to dentist on the second trimester (p<0,05). Significantly more women who gain more than a minimal salary, have a high education and younger than 27 years old go to a private dentist (p<0,05).
Conclusions. The best knowledge about proper children oral health care, biological and
behavioral risk factors for the early childhood caries development have pregnant women with high education and the ones who attended pregnancy school. As a lot of women did not have enough of knowledge we can state that additional educational is necessary.
Keywords: Early childhood caries, pregnant women knowledge, nocturnal feeding, delivery
13
ĮVADAS
Ankstyvos vaikystės ėduonis (Early Childhood Caries – ECC) yra apibrėžiamas kaip nors vieno ėduonies (ertminio, neertminio) pažeisto, išrauto dėl ėduonies ar užplombuoto bet kurio pieninio danties buvimas, vaikui esant iki 6 metų amžiaus. Sunkios eigos ankstyvos vaikystės ėduonis (Severe Early Childhood Caries S-ECC) yra nors vieno lygaus dantų paviršiaus ėduonies pažeidimo (ertminio, neertminio) buvimas, vaikui esant iki 3 metų amžiaus. [1]
Ankstyvas vaikystės ėduonis - viena dažniausių lėtinių vaikų ligų ir, nors stengiamasi kurti vis daugiau prevencijos priemonių, kasmet pasaulyje užfiksuojama apie 1,8 milijardų naujų atvejų [2]. Šis susirgimas dažnesnis tarp žemesnio socioekonominio lygio grupių bei šeimose, turinčiose mažas pajamas [3,4]. WHO publikuotais duomenimis 2012m. sergamumas Kambodžoje ir Indonezijoje siekė 90%, JAV – 40%, Japonijoje – 25%, Jungtinėje Karalystėje – 12%. [5] Lietuvoje pagal 2010 metų tyrimą ECC paplitimas siekė 50,6%.[6]. ECC kelia nuolatinių dantų karieso išsivystymo riziką. [5]
Literatūroje nurodoma, kad pagrindiniai faktoriai, lemiantys prastą nėščiųjų burnos higieną yra per mažos žinios apie sveikatą [7,8], stresas [9], didelės išlaidos dantų priežiūrai [10,11], burnos sveikatos svarbos nesuvokimas [12,13] ir žemas socioekonominis lygis [14]. Nėštumo laikotarpiu dėl hormonų kiekio svyravimų įvairios burnos ligos pasireiškia dar dažniau. [15] Hunter et al savo tyrime išsiaiškino, kad moterys burnos higieną palaiko naudodamos tik dantų šepetėlį, o papildomas priemones, tokias kaip dantų siūlas, tarpdančių šepetėlis, skalavimo skystis, naudoja retai. [16,17]. Menkas sąmoningumas bei prasta burnos sveikata tiesiogiai priklauso nuo žemo išsilavinimo lygio.[18,19]
Prasta motinos burnos sveikata gali daryti neigiamą įtaką tiek vaikui, tiek pačiai motinai. Bakterijos vaikams yra dažniau perduodamos iš nesanuotos motinos burnos ertmės ir inicijuoja dantų ėduonies išsivystymą po gimimo. Pagrindinis perdavimo kelias – seilės, ypač, jei yra naudojamasi tuo pačiu maitinimosi įrankiu. [20]
Nustatyta, kad, negydant ECC, per trumpą laiką gali pasireikšti skausmas, vaikui gali prireikti skubios pirmos pagalbos ar net hospitalizacijos. Dažniausia priežastis – išsivystęs pūlinys, išplitusi infekcija. Negydant šių komplikacijų, galima net mirtis. Anot Koo ir Bowen, kai ėduonis pasiekia sunkią stadiją, vaikams dažnai prireikia pilnos burnos ertmės sanacijos naudojant bendrinę anesteziją, kurios metu šalinami dantys, gali būti reikalingos restauracijos ar dedami vainikėliai.[21]
ECC ne tik blogina vaikų burnos būklę, bet ir turi įtakos bendrai sveikatai. Be skausmo, ortodontinių problemų ir emalio defektų taip pat pasidaro sudėtinga valgyti ir kalbėti, padidėja
14
tikimybė, jog ėduonis išsivystys pastoviuosiuose dantyse. Priešlaikinis dantų netekimas gali būt priežastis ortodontiniui gydymui žmogui suaugus.
Vaikų dantų ėduonies išsivystymo pagrindiniai rizikos faktoriai – angliavandenių gausi dieta, netaisyklingi maitinimo įpročiai bei dantų nevalymas. Tėvai yra tiesiogiai atsakingi už savo vaikų dantų būklę, todėl turėtų rūpintis dantų ligų prevencija: valyti dantis, mokyti taisyklingos burnos higienos ir valgymo įpročių, vesti pas odontologą. Taigi, vaikų burnos ligų prevencija priklauso nuo tėvų sąmoningumo. [22,23]
Hipotezė – nėščių moterų žinios apie veiksnius, lemiančius prastą vaikų burnos būklę, savo sveikatos priežiūros įtaką vaikų burnos būklei bei burnos sveikatos profilaktiką tiesiogiai priklausys nuo jų amžiaus, socialinės padėties, gaunamų pajamų bei turimų vaikų skaičiaus.
Tyrimo tikslas - įvertinti nėščių moterų žinias apie vaikų burnos ertmės sveikatos
profilaktiką bei vaikų burnos priežiūros ypatumus.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie vaikų ankstyvos vaikystės ėduonies rizikos veiksnius bei prenatalinę vaikų ėduonies profilaktiką.
2. Įvertinti nėščiųjų žinias apie vaikų ankstyvos vaikystės ėduonies elgesinius rizikos veiksnius, atsižvelgiant į išsilavinimą, motinos amžių ir vaikų skaičių šeimoje.
3. Įvertinti nėščiųjų žinias apie vaikų ankstyvos vaikystės ėduonies biologinius rizikos veiksnius atsižvelgiant į išsilavinimą, amžių.
4. Palyginti nėščiųjų, lankiusių ir nelankiusių nėščiųjų mokyklėlę, žinias apie ankstyvosios vaikystės vaikų ėduonies rizikos veiksnius.
5. Palyginti nėščiųjų burnos priežiūrą, priklausomai nuo jų socialinės padėties, pačių apibūdinamos dantų būklės, amžiaus bei turimų žinių apie ėduonies profilaktiką.
15
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Biologinių, elgesio ir socioekonominių rizikos faktorių sąveika
1.1.1 Biologiniai rizikos veiksniai
1.1.1.1 Ankstyvos vaikystės dantų ėduonis
Agnello et al pateikia informaciją, teigiančią, jog su ECC dažniausiai siejami mikroorganizmai yra didelio rūgštingumo bakterijos, žinomos kaip mutans streptococci (toliau - MS), tarp kurių yra S mutans ir S sobrinus rūšys.[24] Autorius taip pat nurodo, kad viena naujausių studijų, naudojančių molekulines technologijas, įrodė S mutans dominavimą vaikų, sergančių ankstyvos vaikystės ėduonimi, dantų apnašose.[25] Edelstein et al atliko ilgus tyrimus, rodančius, kad vaikai, kurių burnos ertmėje randama labai daug MS, laikui bėgant turi šešis kartus didesnį polinkį turėti daugiau ėduonies pažeidžiamų dantų nei vaikai, kuriems pirmo vizito metu nerandama MS. [26] Taip pat yra išsiaiškinta, kad jaunesni vaikai su dideliu MS kiekiu burnos ertmėje yra priskiriami didesnės rizikos grupei susirgti ankstyvos vaikystės ėduonimi nei tie, kuriems bakterijos kolonizuojasi vėlesniame amžiuje. Straipsniuose nurodoma, jog MS turi ryšį su rūgštingumo lygiu burnos ertmėje. Įrodyta, jog MS virulentiškumas yra siejamas su bakterijų gebėjimu produkuoti didelius kiekius rūgšties ir geru atsparumu rūgštinei terpei. Žemas pH lygis lemia dantų kietųjų audinių demineralizaciją, o MS sukurta rūgštinė aplinka turi įtakos vyraujančių mikrobų rūšių kitimui biofilme: prisideda kitos didelio rūgštingumo bakterijos – laktobacilos. Būtina paminėti faktą, jog MS naudoja sacharozę didelių kiekių ekstraceliuliarinių polisacharidų, kurie lemia labai gerą ląstelinę adheziją prie danties paviršiaus, gamybai. Ši MS savybė prisideda prie dantų biofilmo patogeniškumo didėjimo, kadangi taip yra limituojama rūgščių difuzija, taip pat prie tolesnio pažeidimų vystymosi.[27]
Dar vienas autorius Falseta et al apibendrina, jog ne tik MS, esantis dantų biofilme, turi svarbią rolę formuojantis ankstyvam vaikystės ėduoniui, bet ir kiti su rūgštingumu susiję mikroorganizmai, tokie kaip Scardovia wiggsiae, bifidobakterijos. Tyrimų metu šios bakterijos buvo identifikuotos dantų apnaše asmenų, sergančių ECC. Tyrėjai teigia, jog įtakos turi ir Candida albicans, kurios stiprina biofilmo formavimąsi ir rūgščių gamybą, o šitaip yra didinamas S mutans kariesogeniškumas. [28]
Vertinant ankstyvo vaikų karieso paplitimą bei diagnostiką, buvo pastebėta, jog liga iš pradžių pasireiškia pieniniuose viršutinio žandikaulio kandžiuose, toliau plinta į pirmuosius krūminius dantis, iltis ir antruosius krūminius dantis. Tokios sekos susidarymą lemia dygimo
16
eiliškumas. Nors nėra priemonių ėduoniui aptikti, kol nesusidaro pažeidimai, kliniškai vertinant, pirmieji matomi ėduonies požymiai gali būti popaviršiniai pažeidimai, pasireiškiantys linijiniais baltai geltonais pokyčiais ant danties paviršiaus, šalia dantenų krašto. Šie baltai geltoni pažeidimai dažniausiai tampa ertminiais per trumpą laiką. Taip yra dėl to, jog pirminis pieninių dantų emalis yra santykinai plonas. Skirtingose stadijose pagal pažeidimo lygį vyrauja skirtingų bakterijų rūšys. Egzistuoja ir sunki ankstyvo vaikų ėduonies forma, kuri yra siejama su emalio hipoplazija, ir yra vadinama „su hipoplazija susijęs sunkus ECC“. [29] Pastebėta, jog ši patologija dažnai pasireiškia vaikams, kurie gyvena skurdžiai, ir turėtų būti vertinama kaip atskira, sunki liga, kuriai gydyti reikalinga skirtinga gydymo taktika.[27,30]
Skirtingi autoriai teigia, jog ECC išsivystymas yra susijęs su naktiniu maitinimu krūtimi bei per ilgu žindymo laikotarpiu. Sąsajos randamos ir su emalio hipoplazija, kandžių -moliarų hipomineralizacija bei vaiko socioekonominiu statusu. [30]
1.1.1.2 Bakterijų transmisija į vaiko burnos ertmę
Dažniausiai MS vaikams perduoda jų motinos, nors transmisija iš kitų šeimos narių, globėjų ar vaikų taip pat yra įmanoma.[31] Vertikalioji transmisija – bakterijos perduodamos per motinos seiles [32], horizontalioji – mikroorganizmai gaunami iš kitų vaikų darželiuose, mokyklose, kitose priežiūros įstaigose. Ištirta, jog kariesogeninės mikrofloros plitimo galima išvengti vaikui nesinaudojant bendrais indais su kitais vaikais. [33,34]
Didelis MS kiekis motinos burnos ertmėje yra siejamas su negydytais dantimis, prasta periodonto būkle bei nepakankama burnos higiena. Tokia motinos burnos būklė kelia didelę riziką savo vaikui perduoti MS bei ECC išsivystymui.[35] Berkowitz et al nustatė MS, turimų motinos ir vaiko, panašumą. [36] MS kolonizacija net 20% vaikų įvyksta prieš išdygstant pirmajam dančiui, dažniausiai dėl gaunamo didelio cukraus kiekio ir per gautas seiles iš motinos, kuriose yra daug MS. [37] Šie mikroorganizmai, palikti ant tam tikrų objektų, gali išgyventi iki 24-48 valandų. [36]
Caufield et al nurodo terminą „infekuotumo langas“ – periodą nuo 19 iki 31 mėnesių amžiaus, kuomet MS patekimas į kūdikių BE yra kritinis. Taip yra dėl pradedančių dygti pieninių krūminių dantų. Dėl dantų paviršiaus ploto didėjimo bei retencinių vietų bakterijoms prikibti atsiradimo, pieniniai krūminiai dantys yra svarbūs MS kolonizacijos procese. [29]
17 1.1.1.2.1 Periodonto patogenai
Svarbiausi periodonto patogenai yra Porphyromonas gingivalis, Aggregatibacter actinomycetemcomitants ir Tannerella forsythia. Jie paprastai nebūna randami vaikams, jaunesniems nei 30 mėnesių amžiaus. Naujausi tyrimai atskleidė, jog glaudus kontaktas su daiktais gali būti bakterijų šaltinis, todėl periodonto patogenai vaikų burnose gali atsirasti per anksti. [38]
1.1.1.3 Gimdymo būdo įtaka naujagimio burnos ertmės būklei
Gimdymo metu bei tuojau po gimdymo įvairios bakterijų rūšys kolonizuoja kūdikių burnos ertmės epitelio paviršių. Natūraliu būdu gimdomi kūdikiai pirmą kartą susiduria su mikroorganizmais dar gimdymo kanale, o cezario pjūviu – pirmą kontaktą patiria per tėvų, sveikatos priežiūros specialistų odą ar gauna nuo medicininės įrangos paviršių.[39] Merglova et al nustatė, kad s. mutans yra aptinkami 11,7 mėnesio anksčiau cezario pjūvio būdu gimdytiems kūdikiams.[38] Natūraliu būdu gimdytų kūdikių burnos ertmė yra atsparesnė bakterijoms. Tokie vaikai turi didesnį rezistentiškumą bakterijoms pirmaisiais savo gyvenimo metais iš dalies dėl to, jog patiria kontaktą su įvairesnėmis ir agresyvesnėmis bakterijomis iš savo mamos ar aplinkos gimdymo metu. Cezario pjūvio būdu gimę kūdikiai turi mažesnį atsparumą dėl mažesnės bakterijų ekspozicijos. [40]
1.1.1.4 Gretutinių vaikų ligų įtaka ėduonies išsivystymui 1.1.1.4.1 Sergant širdies ligomis
Dantų ėduonis yra viena dažniausių bakterinių ligų ir gali sukelti šalutinius efektus, jei žmogus taip pat serga sisteminėmis ligomis, pavyzdžiui – širdies. Vaikai su infekcijos židiniais burnos ertmėje atsiduria didesnės rizikos grupėje susirgti endokarditu. [41,42]
Vaikai, sergantys širdies ligomis, turi didesnius mitybos poreikius ir gauna nepakankamai energijos, todėl turi dažniau maitintis.[43] Taip pat tokių žmonių seilių sekrecija būna sumažėjusi, todėl yra daroma išvada, jog tam tikra širdies sveikatos būklė turi įtakos bakterijų mikrokolonijų formavimuisi burnos ertmėje. [44,45] Ėduonies pažeistų, pašalintų ar plombuotų dantų (DMFT) indeksas yra aukštesnis sergančiųjų širdies ligomis. S. mutans jų burnos ertmėje taip pat yra daugiau ir reziduojanti rūšis yra linkusi sukelti bakteriemiją bei infekcinį endokarditą.[43,46,47]
Nors antibiotikai mažina kai kurių kategorijų mikrobų aktyvumą, tačiau sukuria palankią terpę burnos ertmėje atsirasti grybeliui ir mielėms. [48] Mikrobiniam balansui palaikyti
18
taip pat yra svarbi gera burnos higiena. Dantų apnašo formavimasis iš fermentuojamų angliavandenių ir sisteminės ligos, didinančios dantų ėduonies ir periodonto ligų atsiradimą, turi neigiamos įtakos burnos mikroflorai. [49]
1.1.1.4.2 Dauno sindromas
Eksperimentinis tyrimas parodė, jog Dauno sindromu sergančių ir nesergančių asmenų seilių sudėtyje yra vienodas kiekis fluoro, kalcio ir fosforo. Taip pat abiejų grupių burnos ertmėse buvo rastas toks pat S. mutans kiekis, tačiau dantų biofilmų sudėtis skyrėsi - vaikų, sergančių Dauno sindromu, biofilme buvo rasta didesnė fosforo ir ekstraceliuliarinių sacharidų koncentracija. Tokia biofilmo sudėtis yra kariesogeniškesnė. [49]
Kita vertus, Bradley and McAlister savo tyrime, atliktame Airijoje, gavo kontraversiškus rezultatus – Dauno sindromu sergančių vaikų tarpe ėduonies paplitimas buvo mažesnis. Daromos prielaidos, kad įtakos tokiems rezultatams galėjo turėti burnos anatominių struktūrų pokyčiai – hipodontija (mažiau dantų, didesnis seilių pH ir didesnis kiekis bikarbonatų), mikrodontija (lengvesnis apnašų pašalinimas esant platiems tarpams tarp dantų). Taip pat vėlesnis dantų dygimas galėjo lemti mažesnį ėduonies paplitimą (dantys kariesogeninėje aplinkoje buvo trumpiau). [50,51]
1.1.1.5 S. mutans genotipo įtaka
Noel et al savo tyrime darė prielaidas, kad, matydami motinos burnos florą, galime nuspėti ėduonies išsivystymo vaiko burnos ertmėje riziką. Tikėtina, jog motinos, turinčios S. mutans kolonijas savo BE, lemia ankstyvą MS kolonizaciją vaiko burnoje ir taip padidina riziką ėduonies išsivystymui. Nors motinų dantų apžiūra ir s. mutans kiekis nebuvo susietas su ECC, tačiau sutampantys bakterijų genotipai skatina daryti išvadą, jog tai gali būti siejama su ankstyvos vaikystės ėduonimi. [52]
Vaikai dažniausiai turi mažiau skirtingų genotipų bakterijų nei suaugusieji [53] ir tai rodo, jog papildomi genotipai atsiranda bėgant laikui. Kita vertus, vaikai su ECC turi įvairesnių MS genotipų.[54] Tai rodo, jog dažnesnis cukraus vartojimas turi įtakos naujų MS genotipų kolonizacijoje. [55]
Įmanoma, jog tam tikri MS genotipai mažiems vaikams yra efektyviau perduodami, taip kolonizacija įvyksta greičiau ir vaikai atsiduria aukštesnėje karieso išsivystymo rizikos grupėje. [56]
19 1.1.2 Elgesio rizikos veiksniai
1.1.2.1 Kūdikių maitinimo ypatybių įtaka ankstyvo ėduonies išsivystymui
World Health Organization (WHO) skelbia, jog netinkamas kūdikių maitinimas ypač dideliais cukraus kiekiais ir mažai skaidulų turinčių maistu lemia ne tik dantų ėduonies išsivystymą, bet yra ir vaikų nutukimo, antsvorio ir mikroelementų trūkumo priežastis. [57] Taip pat labai tikėtina, jog maitinimo dažnumas gali būti karieso išsivystymo rizikos faktorius. [58]
Cukrus yra reikšmingas ėduonies išsivystymo mechanizmui.[59] Klinikiniai tyrimai atskleidė, jog vaikai su ECC dažniau geria sultis ar kitus saldžius gėrimus tarp valgių nei sveikus dantis turintys vaikai. Taip pat įtakos turi sumažėjusi seilių tėkmė: vaikui užmigus su buteliuku saldaus gėrimo, ECC rizika dar labiau išauga. [27] Pediatrai rekomenduoja tarp valgių gerti tik vandenį. [60]
Klausimas, kuris maitinimo būdas labiau sukelia dantų ėduonį – maitinimas krūtimi ar buteliuku, išlieka iki šiol. [61] Vaikas turėtų būti maitinamas krūtimi iki 6 mėnesių amžiaus, krūtimi ir papildomu maistu – iki 2 metų. [62] Buteliuko turėtų būti atsisakyta maždaug vienerių metų amžiaus.[60] Dėl kultūrinių ir socialinių faktorių šie maitinimo periodai skiriasi.[62] Kai kuriuose straipsniuose pranešama, kad prailgintas maitinimas krūtimi yra vienas iš rizikos faktorių dantų ėduoniui išsivystyti. [63,64]
1.1.2.2 Vaistų vartojimas ankstyvoje vaikystėje
Viena populiariausių vaistų formų vaikams – sirupai. Farmacijos kompanijos atrado, jog sacharozė gali užmaskuoti nepriimtiną skonį [65], tačiau šis angliavandenis gali daryti žalingą poveikį dantims. Kai kuriuose vaistuose sacharozės buvo rasta 70mg/100ml sirupo.[66] Be to, jog sacharozė yra kariesogeninė medžiaga, daugelis vaistų yra rūgštiniai. [67] Buvo įrodyta, jog saldinti medikamentai gali išprovokuoti ilgesnį ir žemesnį pH kritimą nei vaistai, neturintys cukrų savo sudėtyje. [65]
Sirupo pavidalo vaistai dažniausiai būna vartojami mažomis dozėmis ir daug kartų per dieną taip pastoviai aptraukdami dantis angliavandeniais.[67] Sharma et al skelbia, jog šitaip dažnai vartojami cukrūs vaidina svarbų vaidmenį ėduonies etiologijoje. [68]
Taigi bakterijų biofilmas formuojasi daug greičiau ir tampa kompleksiškesnis, kuomet yra vartojami angliavandeniai. Tokioje aplinkoje susifomavusiuose biofilmuose yra randami didesni s. mutans ir laktobacilų kiekiai, padidėja jų kariesogeniškumas.[69] Straipsniuose yra pranešama, jog bakterijoms metabolizuojant angliavandenius išsiskiria laktaminė rūgštis, kuri sukelia mineralų, kalcio ir fosfatų tirpimą danties kietuosiuose audiniuose. [70]
20
Nors vaikiški medikamentai nėra vartojami ilgą laiką ir nekontaktuoja su dantimis ilgai, tačiau dažnai būna vartojami prieš miegą.[65] Miego metu sumažėja seilėtekis ir kramtymo judesiai, todėl medikamentų kariesogeniškumas dar padidėja.[71]
Kita vertus, antibiotikai (penicilinas, amoksicilinas, klindamicinas) neigiamai veikia s. mutans veiklą. Antibiotikai mažina šių bakterijų vystymąsi ir taip lemia retesnį dantų ėduonies atsiradimą. [70]
1.1.2.3 Vaikų dantų priežiūra
Amerikos odontologų asociacija rekomenduoja valyti vaikų dantis 2 kartus per dieną su minkštu šepetėliu naudojant dantų pastą su fluoru. Jaunesniems nei 3-jų metų užtenka ryžio dydžio pastos kiekio, vyresniems nei 3-jų metų – žirnio dydžio. Taip pat patartina atkreipti dėmesį į tarpdančius ir juos valyti bent kartą per dieną su tarpdančių šepetėliu arba dantų siūlu. Vaikams, kuriems dantys dar neišdygę, reikėtų valyti dantenas su drėgna marle. Tėvai valyti vaikų dantis turėtų iki 8-erių metų amžiaus arba kol bus pastebėtas gebėjimas savarankiškai kokybiškai valyti savo dantis.
Be kita ko, pirmasis vaiko vizitas pas odontologą rekomenduojamas kuomet išdygsta pirmasis dantis arba ne vėliau nei vaikui sueina 1-eri metai. [72]
Fluoras yra svarbus elementas ėduonies prevencijoje. Jis padeda remineralizuoti ėduonies pažeistus demineralizuotus danties paviršius. [27] Fluoras yra aptinkamas geriamajame vandenyje arba burnos priežiūros priemonėse, tokiose kaip fluoro lakas, gelis ar skalavimo skysčiuose. Fluoruoto vandens gėrimas maždaug 35% sumažina ėduonies išsivysytymą pieniniuose dantyse. [73] Sisteminės apžvalgos patvirtina, jog dantų pasta su fluoru yra reikšminga ėduonies kontrolei vaikams, jaunesniems nei 6-erių metų amžiaus. [74,75] Marinho et al skelbia, jog fluoro lakų naudojimas ECC išsivystymą sumažina maždaug 37%. [76]
1.1.3 Socioekonominiai rizikos veiksniai
Socioekonominė padėtis yra susijusi su vaikų burnos būkle. Svarbiausi indikatoriai, nurodantys tam tikrą socioekonomę padėtį, yra šeimos užimamos pareigos, gaunamos pajamos ir išsilavinimo lygis.
Pagal Mattila et al pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos aukštam DMFT vaikų ėduonies indeksui, yra jaunas motinos amžius, nesantuokinis tėvų gyvenimas, gyvenimas kaime, tėvų dantų ėduonis, prasti motinos burnos higienos įpročiai, vaikų iki 18 mėnesių cukraus vartojimas. [77]
Gaunamos didelės pajamos šeimose sukuria prieinamumą lankytis burnos priežiūros centruose ir turi įtakos gerų burnos priežiūros ypatumų formavimui.
21
Naujausi duomenys atskleidė, jog vaikai, gyvenantys nepriteklių patiriančioje šeimoje, yra penkis kartus imlesni ėduonies išsivystymui nei vaikai iš aukštesnių socialinių klasių. Sunkios eigos ankstyvos vaikystės ėduonis yra susijęs skurdu [78].
Elfaki su kolegomis nustatė statistiškai reikšmingą ryšį tarp tėvų išsilavinimo lygio ir vaikų burnos sveikatos būklės. Tėvų, neturinčių aukštojo išsilavinimo, vaikai dažniau serga įvairiomis burnos ligomis. [79]
Skirtingose kultūrose gali vyrauti įvairūs tikėjimai ir papročiai, kurie gali turėti įtakos vaikų burnos sveikatai. [77]
1.2 Prenataliniai rizikos veiksniai
Motinos burnos sveikata priklauso nuo biologinių, elgesio (asmeninė burnos higiena, burnos sanacija, rūkymas ir kiti žalingi įpročiai) ir socioekonominių faktorių (kultūrinių, psichosocialinių ir demografinių). [80]
1.2.1 Biologiniai
Nėščiosios dažniau turi problemų, sietinų su burnos sveikata, kadangi nėštumo periodu organizme vyksta žymūs hormoniniai ir imuniniai pokyčiai. Martinez et al teigia, jog Amerikoje reprodukcinis amžius yra nuo 15 iki 44 metų, [81,81] o vidutiniškas 2014 metais pirmagimių besilaukiančių moterų amžius nuo 2000-ųjų metų pakilo iki 26-erių. [83] Biologiniai vystymosi pokyčiai šiuo laikotarpiu vyksta nepriklausomai nuo nėštumo sukeltų pakitimų organizme. [84] Seilių sudėtis ir streptococcus mutans kiekis taip pat keičiasi nėštumo metu ir po jo - laktacijos periodu.[80] Chaffee su kolegomis savo straipsnyje pristato, jog pagal bakterijų kiekį motinos burnos ertmėje prenataliniu laikotarpiu galima nuspėti ankstyvo vaikystės ėduonies išsivystymo tikimybę.[35]
1.2.1.1 Motinos mityba
Scardina et al pastebėjo ryšį tarp mitybos kokybės ir burnos sveikatos. Subalansuota mityba yra svarbi gerai periodonto audinių ir dantų būklei, normaliai seilių gamybai, tačiau esant baltymų trūkumui sutrinka dentigenezė ir cementogenezė, vystosi linijinė emalio hipoplazija. Esant lipidų deficitui paausinė seilių liauka būna linkusi tinti, ir tai gali būti hiposalivacijos priežastimi. Angliavandenių trūkumas organizme turi įtakos dantų apnašų formavimuisi bei gali sukelti ėduonį. [85-88]
Izoliuotose bendruomenėse, kuriose tradiciškai yra vartojami nedideli cukraus kiekiai, dantų ėduonis yra mažai paplitęs. Vietovėse, kur dėl geresnių ekonominių sąlygų yra vartojami
22
didesni cukraus ir kitų fermentuojamų angliavandenių kiekiai, yra pastebimas didelis dantų ėduonies paplitimas.
Mityba taip pat gali lemti kokybinius seilių parametrus. Sekretuojami baltymai mucinai saugo nuo išsausėjimo, nuo fizinių ir cheminių dirgiklių penetracijos ir veikia prieš bakterijas.
Vitaminas A dalyvauja glikoproteinų gamyboje. Dėl nesubalansuotos mitybos gali sumažėti mucinų kiekis, o tai kelia ėduonies išsivystymo riziką.
Mitybos kokybės lygis yra reikšmingas dantims prieš išdygimą. Vitaminų D ir A bei baltymų trūkumas yra siejamas su emalio hipoplazija ir seilių siaukų atrofija. Ši būklė lemia padidėjusį dantų imlumą ėduoniui. Hipoplazija ir duobelės ant dantų emalio yra siejamos su vitamino A trūkumu, o vitamino D trūkumas lemia įvairesnes hipoplazijų formas. Pagal strūktūrinius pakitimus galima įvardyti periodą, kuriame žmogaus mityba buvo nepakankama. [89]
Moterų, kurios nėštumo metu vartojo kalcio turinčius preparatus, vaikų dantys yra rečiau pažeidžiami ėduonies[90,91].
Racione daugiausiai turėtų būti produktai, pasižymintys antikarioziniu poveikiu. Patariama vartoti kietą, pakankamai vitaminų (A,C,D) bei mikroelementų (kalcio, fosfatų, fluoridų) turintį, remineralizaciją skatinantį maistą [92]
1.2.2 Motinos elgesio rizikos faktoriai
1.2.2.1 Motinos bendros sveikatos būklės įtaka ECC išsivystymui
Masterson et al nustatė, jog pastovus motinos stresas yra sietinas su vaikų ėduonies vystymusi.[93] Mokslininkai darė prielaidą, kad dėl nuolatinės įtampos globėjai gali neskirti pakankamai laiko vaikų burnos priežiūrai. Pastovus stresas yra siejamas su depresija ir nerimu, o šios būklės didina ECC išsivystymo riziką. [27]
1.2.2.2 Motinos įpročių ir burnos priežiūros įtaka ECC išsivystymui
Rūkymas nėštumo periodu, didesnis svoris prieš nėštumą ir burnos priežiūros trūkumas pirmame trimestre yra siejamas su emalio defektais ir vaikų ėduonimi. [94]
Ersin et al ištyrė, kad motinų, kurių DMFT indeksas yra aukštas ir kurios nešioja didelius MS kiekius vaikai turi panašius MS genotipus. [95] Smith et al nustatė, kad aktyvus ėduonis motinos BE, MS, motinos dantų valymosi dažnis ir dažnas užkandžiavimas yra svarbūs ECC rizikos faktoriai. [96]
23 1.2.3 Socioekonominė padėtis
Klinikiniai burnos sveikatos indeksai yra siejami su nėščiųjų socioekonominio statuso skirtumais.[97] Daug burnos sveikatos problemų užfiksuojama tarp žemesnio socioekonominio statuso asmenų nėštumo metu ir po jo. Nacionalinėje sveikatos ir mitybos ištyrimo analizėje (NHANES), atliktoje 1999-2004 metais, paaiškėjo, kad žemesnio socioekonominio statuso nėščios moterys turi daugiau negydytų, ėduonies pažeistų dantų nei nesilaukiančios moterys.[98] Žemesnis motinų socioekonominis lygis ir išsilavinimas yra siejamas su padidėjusia mažų vaikų karieso rizika. [99] Rasta sąsajų ir tarp motinų psichosocialinės būklės ir ankstyvo vaikystės karieso.[80]
Vaikai burnos priežiūros ypatumų išmoksta iš savo tėvų. Vaikai, kurie valosi dantis du kartus per dieną, dažniausiai gyvena šeimose, kuriose burnos sveikata yra laikoma svarbia. Tuo tarpu vaikai, kurių tėvai nereguliariai valosi dantis, yra priskiriami dvigubai didesnei ėduonies rizikos grupei. [23,100,101]
Taip pat buvo įrodyta, jog odontologų baimė bei nerimas yra paveldimi. Dėl savo baimės motinos dažnai laiku nenuveda savo vaikų pas odontologą ir praleidžia profilaktinius patikrinimus, reikalingus vaikams. [102,103]
1.3 Prenatalinė profilaktika
1.3.1 Tėvų dantų valymasis
Studijos rodo, jog esant negydytiems ėduonies pažeidimams bei padidėjusiam S.mutans kiekiui seilėse motinų burnos ertmėje padidėja rizika išsivystyti ankstyvam vaikystės kariesui.[21] Pagerinusios savo burnos sveikatos būklę motinos gali sumažinti MS transmisiją savo vaikams. [104] Jos taip pat gali sumažinti S. mutans kolonijų kiekį ribodamos suvartojamo cukraus kiekį, sanuodamos burną, valydamosis dantis, naudodamos dantų siūlą, skalaudamos burną chlorheksidino tirpalais. [27]
1.3.2 Ksilitolio kramtomosios gumos vartojimas
Įrodyta, kad motinos, vartodamos kramtomąją gumą su ksilitoliu pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais apsaugo vaiką nuo S.mutans kolonizacijos. Statistika rodo, jog tokiems vaikams 71-78% rečiau išsivysto ėduonis. [77]
Ksilitolis yra naudojamas kaip pakaitinis produktas vietoje rafinuotų cukrų jau daugiau nei 30 metų. Manoma, jog ši medžiaga inhibuoja S. mutans veiklą. [105] Ksilitolis mažina laktaminės rūgšties, didinančios pH dantų apnaše, gamybą, taip pat turi įtakos mikrobiomos pokyčiams ir taip lemia mažesnio kariesogeniškumo aplinkos susikūrimą. [106] Straipsniuose
24
pranešama, jog trumpalaikis ksilitolio vartojimas mažina MS kiekį seilėse ir dantų apnašose. [107] Ilgai vartojant šią kramtomąją gumą MS gali būti lengvai išplaunamos iš apnašų į seiles. Be kita ko, ksilitolis mažina apnašų kaupimąsi, jų kiekį ir metabolinių rūgštinių produktų išskyrimą. Visa tai siejama su dantų remineralizacija. [105,108]
1.3.3 Chlorheksidino tirpalų naudojimas
Chlorheksidino (toliau – CHX) tirpalas burnos skalavimui yra patvirtinas kaip geriausias, komerciškai daugeliui prieinamas, skalavimo tirpalas, pasižymintis plačiu antimikrobiniu poveikiu ir nedarantis jokių sisteminių šalutinių poveikių. Mokslininkai padarė išvadą, jog CHX skaliklis yra efektyvus S.mutans kolonijų, esančių apnašų biofilme, mažinimui. Taip pat skalavimai turi įtakos Lactobacilli spp. kolonijų ir kitų kultivuojančių mikrobų ant liežuvio bei seilėse kiekio mažėjimui. Naudojant chlorheksidiną nebuvo aptikta priešgrybelinio efekto. [109]
25
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1 Imties dydžio nustatymas
Šis tyrimas buvo aliktas LSMU Kauno klinikose, Mažylio gimdymo namuose ir Kauno klinikinėje ligoninėje, nuo 2018m. lapkričio iki 2019m. kovo mėn. Tyrime dalyvavo 350 nėščiųjų.
Norint pasiekti reikšmingus tyrimo rezultatus turėjome apklausti tam tikrą nėščiųjų skaičių įvertinant 5 proc. paklaidą. Imtis apskaičiuota pagal Paniotto formulę :
n= 1/(Δ2 +1/N)
n – atvejų skaičius, N – generalinė aibė, Δ2 – imties paklaidos dydis
N=3926 (2017m. gimusių Kaune kūdikių skaičius);
n=1/(0.052+1/3926)=350 nėščiųjų.
2.2 Tyrimo eiga
Tyrimo objektas – nėščios moterys Kauno mieste. Siekta įvertinti jų turimas žinias apie vaikų burnos ertmės profilaktiką, kaip jos žada jas pritaikyti savo vaikams, kokius veiksnius mano esant svarbiais vaikų dantų ėduonies išsivystymui.
Tyrimui atlikti buvo sudaryta anketa iš 27 klausimų (priedas Nr.1). Klausimai pateikti remiantis literatūra, susijusia su šia tema bei aktualūs šių dienų problemoms. Pirmoje anketos dalyje – pateikti klausimai apie demografinius rodiklius, antroje – apie gaunamų žinių šaltinius, trečioje - apie pritaikomą savo vaikams burnos ertmės priežiūrą ir ketvirtoje – apie tėvų burnos ertmės priežiūrą.
Buvo gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas atlikti tyrimą (LSMU Bioetikos centro pritarimas Nr. BEC-OF-54 išduotas 2018 m. gruodžio 19 d. (priedas Nr.4).
Tyrime dalyvavusios moterys pasirašė asmens informavimo (priedas Nr.3) ir sutikimo formą (priedas nr.2). Respondentės žinojo apie tyrimo anonimiškumą ir tikslą.
2.3 Tyrimo metodų naudoti statistiniai metodai
Buvo surinkta 350 anketų. Anketų atsakymai suvesti į „MS Excel 2010” programą. Duomenų analizė buvo atlikta su IBM SPSS Statistics 23 programiniu paketu. Kokybinių požymių ryšio tarp tiriamųjų priklausomybė vertinta K. Pearsono Chi kvadrato kriterijumi. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
26 Dažnių ir kontingencijos lentelės
Dažnių ir procentinių dažnių lentelės naudotos atvaizduoti respondentų nominalių klausimų vertinimus ir nustatyti, koks skaičius bei procentinė dalis respondentų pasirinko tam tikrą atsakymą. Kontingencijos lentelės leidžia apibendrintai pavaizduoti tiriamųjų demografines charakteristikas bei palyginti vertinimus skirtingose amžiaus, išsilavinimo ar kitaip apibrėžtose grupėse.
Chi-kvadrato kriterijus
Nominalių klausimų vertinimų palyginimui skirtingose tiriamųjų grupėse sudarytos kontingencijos lentelės, kurios atvaizduoja žinių apie vaikų burnos sveikatos priežiūrą bei savo burnos būklės vertinimus tarp skirtingo išsilavinimo, pajamų bei skirtingo amžiaus grupių respondenčių. Naudojant Chi-kvadrato kriterijų tikrinama požymių nepriklausomumo prielaida ir nustatoma, ar požymiai yra susiję.
27
3. REZULTATAI
3.1 Demografinis pasiskirstymas
Vertinant populiaciją buvo įvertintas respondenčių pasiskirstymas pagal amžių, turimų vaikų skaičių, išsilavinimą ir pajamas. Didžiają dalį apklaustųjų sudarė vyresnio amžiaus moterys (27 metų ir daugiau) – 75,2%. Taip pat didelė dalis tiriamųjų gavo daugiau nei valstybės nustatytą minimalų atlyginimą – 72,8% (Lentelė Nr.1). Lietuvoje 2019 m. minimalus atlyginimas yra 555,00 eurų.
1 lentelė. Demografiniai kriterijai
Kriterijus N %
Amžius Mažiau nei 27 87 24,8%
27 ir daugiau 263 75,2% Kelintas vaikas šeimoje? Pirmas 182 52% Ne pirmas 168 48% Išsilavinimas Aukštasis 225 64,4% Neaukštasis 125 35,6% Pajamos
Mažiau nei minimalus
atlyginimas 34 9,9% Minimalus atlyginimas 60 17,3% Daugiau nei minimalus atlyginimas 256 72,8%
3.2 Bendras moterų elgesio ir žinių apie biologinius rizikos veiksnius pasiskirstymas
Moterų, kurios galvoja valyti savo naujagimiams dantenas ir tų, kurios to daryti neketina, pasiskirstė beveik po lygiai (1 pav.).
28 1 pav. Žinių apie dantenų valymą pasiskirstymas
Net du trečdaliai apklaustųjų negalvoja, jog išdygus dantims reiktų koreguoti naktinį maitinimą (2 pav.).
2 pav. Žinių apie naktinio maitinimo koregavimą pasiskirstymas
Dauguma nėščiųjų nežino apie gimdymo įtaką vaiko burnos sveikatai (3 pav.).
47% 53%
Ar galvojate valyti savo naujagimiui
dantenas?
Taip Ne
36% 64%
Ar manot, kad išdygus dantims
turėtumėt koreguoti naktinį
maitinimą?
Taip
29 3 pav. Žinios apie gimdymo būdo įtaką
3.3 Elgesinių rizikos faktorių priklausomybė
Įvertinome, ar išsilavinimas turi įtakos moterų sprendimui lankyti nėščiųjų mokykles. Nors ir turinčios aukštąjį išsilavinimą, ir neturinčios aukštojo išsilavinimo jokių kursų dažniau nelankė, pastebime, jog dažniau mokyklėlių nelankyti pasirinko aukštojo išsilavinimo neturinčios moterys (76,74%) (4 pav.).
4 pav. Nėščiųjų mokyklėlės lankymo priklausomybė nuo išsilavinimo
16%
84%
Kaip manote, ar gimdymo būdas turi
įtakos vaiko burnos sveikatai?
Taip Ne
30
Vertinant apklausos rezultatus pastebėjome, jog tik 32,76% moterų, kurios laukiasi nebe pirmo vaiko mano, jog vaikams, kuriems yra išdygę dantys, reiktų koreguoti naktinį maitinimą. Tuo tarpu pirmojo vaiko besilaukiančios naktinį maitinimą koreguotų dažniau (44,44%) (5 pav.).
5 pav. Vaikų turėjimo įtaka naktinio maitinimo koregavimui
Išsilavinimo įtaka reikšmingiems skirtumams dėl naktinio maitinimo nebuvo pastebėta. Bet kokį išsilavinimą turinčios kaunietės jo dažniau nekoreguotų (6 pav.).
31
Iš gautų duomenų sužinojome, jog nėščiųjų mokyklėlių lankymas turėjo įtakos moterų žinioms apie naktinio maitinimo koregavimą. 51,28% lankiusiųjų išdygus pirmiesiems vaiko dantims jį keistų, tačiau edukacinių kursų nelankiusių su tokia nuomone buvo tik 32,93% (7 pav.).
7 pav. Nėščiųjų mokyklėlės lankymo įtaka naktinio maitinimo koregavimui
χ 2=3.7485, p<0.05
Penktadalis neturinčių aukštojo išsilavinimo moterų savo vaiką pas odontologą vestų tik kuomet vaikas pasiskųstų skausmu. Tuo tarpu taip elgtųsi tik 1% aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų. Didžioji dalis išsilavinusių moterų mano, jog pirmasis vaiko vizitas pas odontologą turėtų būti išdygus pirmajam dantukui (8 pav.).
32 8 pav. Išsilavinimo įtaka vaiko vedimo pas odontologą laikui
χ 2=11,2919, p<0.01
Nėščiųjų mokyklėlės lankymas nėščiųjų nuomonei apie pirmąjį vaiko vizitą pas odontologą neturėjo didelės įtakos. Dauguma moterų galvoja, jog pirmasis apsilankymas turėtų būti tik kuomet išdygsta pirmieji dantys. Tik 11,11% nelankiusių nėščiųjų mokyklėlės savo vaiką pas odontologą pirmą kartą nuvestų jaunesnį nei vienerių metų amžiaus (9 pav.).
33 9 pav. Nėščiųjų mokyklėlės lankymo įtaka vaiko vedimui pas odontologą laikui
Iš tyrimo duomenų apie tai, kur nėščiosios savarankiškai ieško informacijos apie vaikų burnos priežiūrą, išsiaiškinome, jog bet kokio amžiaus moterys pagrindinį informacijos šaltinį nurodė internetą (10 pav.).
34 10 pav. Amžiaus įtaka savarankiško domėjimosi šaltinių pasirinkimui
13,21% daugiau nei minimalų atlyginimą gaunančių nėščiųjų informacijos ieškojo straipsniuose, kai tuo tarpu kitose grupėse esančios moterys straipsniuose informacijos iš viso neieškojo. Beveik trečdalis gaunančių mažiau nei minimalus atlyginimas teigė, jog informaciją apie vaikų burnos priežiūrą joms papasakojo gydytojas, kai tuo tarpu kitose gaunamų pajamų grupėse moterys tai teigė rečiau (11 pav.).
35 3.4 Nėščiųjų žinių apie biologinius rizikos veiksnius priklausomybė
Vertinant moterų žinias apie ėduonies išsivystymą juos maitinant krūtimi naktį, kuomet yra išdygę priekiniai viršutinio žandikaulio pieniniai dantys, buvo pastebėtas reikšmingai didelis žinių skirtumas tarp nėščiųjų, turinčių skirtingą išsilavinimą. Tik 18,6% neturinčių aukštojo išsilavinimo moterų žino, jog naktinis maitinimas turi įtakos ėduonies, kai tuo tarpu išsilavinusių nėščiosiųjų, turinčių tokią nuomonę, yra žymiai daugiau (42,13%) (12 pav.).
12 pav. Išsilavinimo įtaka žinioms apie ėduonies išsivystymą
χ 2=6,9516, p<0.008
Taip pat pastebėjome, jog tik trečdalis nelankių nėščiųjų mokyklėlės moterų žino, jog naktinis maitinimas krūtimi yra žalingas. Tuo tarpu taip manančių edukacinius kursus lankiusių kauniečių yra daugiau - beveik pusė (13 pav.).
36 13 pav. Nėščiųjų mokyklėlės lankymo įtaka žinioms apie ėduonies išsivystymą
Įdomu, jog turimų vaikų skaičius neturėjo įtakos besilaukiančiųjų žinioms apie maitinimo krūtimi naktį žalą. Tiek pirmą kartą besilaukiančių, tiek jau turiničių vaikų moterų, žinančių, jog dėl naktinio maitinimo krūtimi gali išsivystyti ėduonis, buvo maždaug po lygiai – tik apie trečdalį (14 pav.).
37
Įvertinus moterų žinias apie gimdymo būdo įtaką vaiko burnos sveikatai pastebėjome, jog tik 9,3% aukštojo išsilavinimo neturinčių moterų žino šį ryšį. Tuo tarpu aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų su tokia nuomone buvo šiek tiek daugiau – 19,23% (15 pav.).
15 pav. Išsilavinimo įtaka moterų nuomonei apie gimdymo būdo įtaką
Taip pat dauguma moterų, lyginant jas pagal turimų vaikų skaičių, nežinojo apie gimdymo būdo įtaką vaikų burnos sveikatai, tačiau nebe pirmojo vaiko besilaukiančių ir žinančių apie šį ryšį buvo 10% daugiau (16 pav.).
38
Penktadalis nėščiųjų, lankiusių edukacinius kursus, žinojo apie gimdymo būdo įtaką vaiko burnos sveikatai, tačiau nelankiusiųjų, kurios apie tai žinotų, buvo mažiau (13,41%) (17 pav.).
17 pav. Nėščiųjų mokyklėlės lankymo įtaka moterų nuomonei apie gimdymo būdo įtaką
Labai daug moterų žino, kad suaugusio žmogaus burnoje bakterijų nėra tiek pat, kiek pas naujagimį. Šiek tiek daugiau į šį klausimą teisingai atsakė turinčios ne aukštąjį išsilavinimą (18 pav.).
39
Iš tyrimo duomenų matome, jog dauguma moterų supranta, kad pavojingiausias gėrimas vaiko dantims yra gazuoti gaivieji gėrimai. Turinčių aukštąjį išsilavinimą ir manančių, jog sultys yra pavojingas dantims gėrimas buvo šiek tiek daugiau nei neišsilavinusių moterų su tokia pačia nuomone (19 pav.).
19 pav. Išsilavinimo įtaka nuomonei apie pavojingus dantims gėrimus
Moterų, jau turinčių vaikų ir manančių, jog gazuoti gaivieji gėrimai yra pavojingiausi vaiko dantims buvo beveik 10% daugiau nei pirmo vaiko besilaukiančiųjų su tokia pačia nuomone (20 pav.).
40 20 pav. Vaikų skaičiaus įtaka nuomonei apie pavojingiausią gėrimą vaikų dantms
3.5 Nėščiųjų žinios apie savo burnos priežiūros svarbą ir įtaką naujagimiui
Vertinome besilaukiančių moterų požiūrį į savo burnos sveikatos svarbą ir klausėme, kada, jų nuomone, reikėtų apsilankyti pas odontologą esant nėščiai. Mažiausiai nėščiųjų, turinčių tiek aukštąjį, tiek neaukštąjį išsilavinimą mano, jog pas odontologą apsilankyti reikėtų esant III nėštumo trimestre. Teisingą atsakymą – II trimestrą, nurodė 3% daugiau turinčių neaukštąjį išsilavinimą moterų (21 pav.).
41 21 pav. Išsilavinimo įtaka trimestro pasirinkimui apsilankymui pas odontolgą
Lyginant moterų žinias pagal tai, ar jos lankė nėščiųjų mokyklėles, radome statistiškai reikšmingą skirtumą. Lankiusios mokyklėlę dažniausiai pas odontologą apsilankytų būnant II-ame trimestre (61,54%) ir beveik perpus mažiau moterų, neišklausiusios jokių kursų, renkasi eiti šiuo laikotarpiu (32,93%). Jos mano, jog geriausia pas odontologą apsilankyti esant I-ame trimestre (57,32%) (22 pav.).
42 22 pav. Nėščiųjų mokyklėlės lankymo įtaka trimestro pasirinkimui apsilankyti pas odontologą
χ 2=9,0773, p<0,01
Vertinant nėščiųjų atsakymus, kaip jos vertina savo burnos būklę, ir sulyginus atsakymus su nuomone, kuriame trimestre reiktų apsilankyti pas odontologą, ryškus skirtumas buvo pastebėtas tarp blogai savo burnos būklę vertinančiųjų. Jos pas odontologą niekada nesilankytų esant II-ame trimestre (0%), o dažniausiai pasirinktų I-ąjį trimestrą. Tuo tarpu II-ąjį trimestrą tinkamiausiu laiko 39,19% puikiai savo burnos būklę vertinančių (23 pav.).
43 23 pav. Trimestro pasirinkimo apsilankyti pas odontologą priklausomybė nuo savo burnos būklės vertinimo
χ 2=10,2794, p<0,03
Vertinome besilaukiančių moterų atsakymus, kur jos lankosi pas odontologą, susiejome su atsakymais apie gaunamas pajamas. Privačiame kabinete dažiausiai lankosi moterys, gaunančios daugiau nei minimalų valstybės nustatytą atlyginimą (81,82%). Tuo tarpu daugiau minimalų atlyginimą gaunančių moterų lankosi valstybinėse įstaigose (61,9%) (24 pav.).
44 24 pav. Gaunamų pajamų įtaka įstaigos pasirinkimui
χ 2=16,6762, p<0,0002
Aukštąjį išsilavinimą turinčios moterys dažniausiai renkasi privačius kabinetus (84,62%), tuo tarpu atsakymai pasiskirstė po lygiai tarp moterų, turinčių neaukštąjį išsilavinimą (50%; 50%) (25 pav.).
25 pav. Įstaigos pasirinkimo priklausomybė nuo amžiaus
45
Daugiau moterų (44,44%), kurios yra 27 metų ir vysresnės rinktųsi valstybines įstaigas apsilankymams pas odontologą nei jaunesnės nėščiosios (21,28%) (26 pav.).
26 pav. Išsilavinimo įtaka įstaigos pasirinkimui
χ 2=5,7877, p<0,01
Taip pat įvertinę duomenis pastebėjome, jog daugiau (21,43%) du ir daugiau kartų apsilankiusių pas odontologą nėščiųjų buvo tų, kurios savo burnos būklę vertino vidutiniškai, tačiau nei viena blogai apie savo burnos būklę mananti nesilankė taip dažnai (0%). Jos visos per visą savo nėštumo laikotarpį apsilankė tik vieną kartą (100%) (27 pav.).
27 pav. Apsilankymų pas odontologą dažnių priklausomybė nuo moterų nuomonės apie savo dantų būklę
46
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Išnagrinėję gautus šio tyrimo rezultatus pastebėjome, jog daugiausia nėščiųjų moterų, nežinančių, jog naktinį maitinimą išdygus dantims reikėtų koreguoti, yra nelankiusios nėščiųjų mokyklėlės ir jau turinčios vaikų. Įtakos moterų žinioms turi ir jų išsilavinimas. Net 81,4%, neturinčių aukštojo išsilavinimo, negalvoja, jog vaikams, kuriems yra išdygę pieniniai viršutiniai kandžiai, juos maitinant krūtimi naktį, gali išsivystyti ėduonis. Nogueira et al savo tyrime taip pat išsiaiškino, jog 57,82% moterų nemano, kad išdygus pirmiesiems dantims reikėtų ką nors keisti kūdikio priežiūroje. [110] Correia et al nustatė, jog 88% nėščiųjų žino, jog buteliuko ėduonį gali sukelti saldinti gėrimai, tačiau tik kelios moterys žinojo, jog motinos pienas taip pat yra kariesogeninis [111]. Taip pat savo tyrime nustatėme, kad išsilavinimas yra svarbus moterų nuomonei apie vaiko vedimą pas odontologą pirmą kartą. Net 20,41% neturinčių aukštojo išsilavinimo vaiką vestų tik tuomet, kai jam pradėtų skaudėti. Panašius rezultatus gavo ir Nagaraj et al. Autorius savo tyrimo metu nustatė 34,71% nėščiųjų, kurios vestų savo vaikus pas odontologą tik šiems pradėjus skųstis skausmu.[112] Sultan et al apklausoje, atliktoje Indijoje, pranešė, kad ten 67,2% vaikų iki 12 metų nei karto nebuvo apsilankę pas odontologą. Darytos prielaidos, jog tokia situacija galėjo susidaryti dėl menko suvokimo apie burnos sveikatos svarbą, ribotų finansinių galimybių ir sudėtingo odontologo pasiekiamumo. [113] Šias problemas galime laikyti aktualiomis ir Lietuvoje. Moulanaet al ir Chan et al praneša, kad kuo anksčiau vaikas apsilankys pas odontologą, tuo mažesnė tikimybė, jog galėtų išsivystyti ėduonis. [114-115]
Tirdami nėščiųjų žinias apie tai, kuriame trimestre esant reikėtų apsilankyti pas odontologą, didžiausią koreliaciją pastebėjome su patirtimi lankant nėščiųjų mokyklėlę ir savo burnos ertmės vertinimu. Daugiau moterų II-ame trimestre apsilankytų tų, kurios lankė edukacinius kursus, o dauguma savo burnos būklę blogai vertinančių pas odontologą nueitų tik I-ame trimestre. Chacko et al savo tyrimo metu išsiaiškino, jog tik 13,7% moterų buvo informuotos ginekologų apsilankyti pas odontologą nėštumo metu. Taip pat autorius nustatė išsilavinimo svarbą: tik 6,1% neturinčių išsilavinimo nėščiųjų žinojo, jog apsilankymui pas odontologą tinkamiausias nėštumo trimestras yra II. [116] Kita vertus, Barbieri su kolegomis ištyrė, kad Sao Paolo mieste Brazilijoje 60,5% nėščiųjų suvokia reguliaraus lankymosi pas odontologą būnant nėščiai svarbą. [117] Klausdami moterų apie tai, kur jos lankosi pas odontologą, pastebėjome tiesioginę priklausomybę nuo jų gaunamų pajamų. 81,82% uždirbančių daugiau nei minimalus atlyginimas lankosi privačiuose kabinetuose. Taip pat valstybinėse įstaigose mažiau lankosi jaunesnės nei 27 metų nėščiosios bei moterys, turinčios aukštąjį
47
išsilavinimą. Publikuotų užsienio autorių tyrimų apie odontologinių kabinetų vietų sąsajas su demografiniais rodikliais dar nėra.
Kaune dauguma moterų nežino, jog gimdymo būdas turi įtakos vaiko burnos sveikatai. Karamatollah Rahmanian et al atlikę apklausą pietų Irane išsiaiškino, jog nėščiųjų pasirinkimui, kokiu būdu gimdyti, turi įtakos jų turimas išsilavinimas. Ten daugiau moterų gimdyti natūraliu būdu renkasi neturinčios aukštojo išsilavinimo. Spėjama, kad tokiems rezultatams įtakos turėjo mažesnis žinių apie gimdymo būdus turėjimas tarp žemesnį išsilavinimą turinčių žmonių. [118]
Pagrindinis žinių šaltinis praktiškai visoms nėščiosioms Kaune yra internetas. Tik turinčios aukštąjį išsilavinimą informacijos ieško dar ir straipsniuose. Toks pasirinkimas galėtų būti dėl gebėjimo atskirti patikimą informaciją nuo nepatikimos. Ramos et al tyrime, atliktame Brazilijoje, nustatė, jog ten gyvenančios moterys informaciją dažniausiai gauna iš savo odontologo, šeimos gydytojo, tėvų ar draugų ir tik 13% ieško įvairiose medijose. Taip pat pagal Baginska et al, Lenkijoje atliktame tyrime paaiškėjo, jog ten moterys daugiausia informacijos gauna iš savo odontologų (82,1%) ir iš žurnalų (65,7%). Internete jos informacijos ieško retai (5,7%). [22]
Interesų konfliktas: autoriui interesų konflikto nebuvo. Padėka:
Mokslinio darbo vadovei prof. Dr. Eglei Slabšinskienei. Statistinę analizę parengti padėjusiam Algirdui Stukniui. Apklausos rezultatus padėjusiai surinkti Kornelijai Vipartaitei. Visoms moterims, sutikusioms dalyvauti tyrime.
48
IŠVADOS
1. Išanalizavus mokslinę literatūrą, nustatėme, jog ankstyvos vaikystės vaikų dantų ėduonis išsivysto dėl biologinių, elgesinių bei socioekonominių rizikos veiksnių sąveikos. Prenatalinė profilaktika yra vienas iš profilaktikos metodų, padedantis sumažinti ligos atsiradimo riziką. 2. Išanalizavus nėščiųjų žinias apie ankstyvos vaikystės vaikų dantų ėduonies atsiradimo rizikos elgesinius veiksnius nustatėme, kad statistiškai reikšmingai daugiau moterų, neturinčių aukštojo išsilavinimo neturi žinių apie galimą riziką išsivystyti ėduoniui vaiką maitinant krūtimi naktį (p<0,05). Statistiškai reikšmingos amžiaus įtakos šioms žinioms nenustatėme. Turimų vaikų skaičius taip pat nėra reikšmingas.
3. Ištyrus nėščiųjų žinias apie ankstyvos vaikystės ėduonies atsiradimo biologinius rizikos veiksnius nustatėme, kad išsilavinimas, nėščiųjų mokyklėlių lankymas bei turimų vaikų skaičius šeimoje nėra reikšmingas moterų žinioms apie gimdymo būdo įtaką.
4. Statistiškai reikšmingai daugiau moterų, nelankiusių nėščiųjų mokyklėlių nekoreguotų naktinio maitinimo išdygus pirmiesiems dantims (p<0,05). Statistiškai daugiau lankiusių edukacinius kursus tinkamiausią laiką vizitui pas odontologą nurodė II-ą trimestrą (teisingą atsakymą) (p<0,05).
5. Nėščiosios, kurios vertino savo dantų būklę puikiai ir vidutiniškai dažniau pasirenka
profilaktinį vizitą pas odontologą viduriniame nėštumo tremestre (p<0,05). Taip pat statistiškai daugiau nėščiųjų, gaunančių daugiau nei minimalų atlyginimą, renkasi privačias odontologijos įstaigas (p<0,05). Amžius bei išsilavinimas taip pat yra reikišmingas įstaigos pasirinkimui. Jaunesnės nei 27 metų amžiaus ir turinčios aukštąjį išsilavinimą dažniausiai renkasi privačias įstaigas (p<0,05).
Tyrimo hipotezė patvirtinta: nėščių moterų žinios apie vaikų burnos ertmės sveikatos profilaktiką priklauso nuo jų turimo išsilavinimo, pasirinkimo lankyti edukacinius kursus bei gaunamų pajamų dydžio.
49
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Iš šio tyrimo rezultatų matome, jog nėščiosios turi per mažai žinių apie kūdikių burnos ertmės priežiūrą bei profilaktiką, taip pat apie savo burnos būklės įtaką vaiko burnos sveikatai, todėl rekomenduojame:
1. Visiems gydytojams, dirbantiems su nėščiosiomis, akcentuoti vaikų burnos ligų
profilaktikos svarbą, turėti lankstinukų, kuriuose moterys galėtų rasti informacijos apie vaikų burnos priežiūrą.
2. Nėščiųjų mokyklėlėse skirti didesnį dėmesį pamokoms apie biologinius rizikos
faktorius sunkios eigos ankstyvojo vaikystės ėduonies išsivystymui.
3. Viešosiose įstaigose sukurti informacijos prieigą ar paskirti atsakingą asmenį, kur
nėščiosios galėtų lengvai sužinoti atsakymus į rūpimus klausimus, susijusius su vaikų burnos ertmės priežiūra.
4. Knygose apie sveikatą, skirtose nėščiosioms, pabrėžti lankymosi pas odontologą
besilaukiant reikšmingumą.
5. Sukurti nėščiosioms skirtas dantų apžiūros programas bent kas pusę metų. Atkreipti
