LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Agnė Šeškauskienė
Įvairių veiksnių įtaka skonio jutimui
Influence of Various Factors on the Sensation of Taste
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. dr. Rasa Želvytė Anatomijos ir fiziologijos katedra
DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Įvairių veiksnių įtaka skonio jutimui“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Agnė Šeškauskienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Agnė Šeškauskienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (INSTITUTE)
(aprobacijos data) (katedros (instito) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
Turinys
SANTRAUKA ... 4
SUMMARY ... 6
ĮVADAS ... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA... 10
1.1. Skonio jutimas, receptoriai, jų sandara ... 10
1.2. Skonio jutimo mechanizmas ... 13
1.3. Skonio jutimo sąveika su kitais jutimais ... 17
1.4. Veiksniai, pakeičiantys skonio receptorių veiklą ... 17
1.5. Rūkymo poveikis skonio jutimui ir receptorių veikimui ... 19
2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI ... 23
2.1. Tyrimo sąlygos ir tiriamieji ... 23
2.2. Tirpalų paruošimas ir skonio jutimo slenksčio tyrimo procedūra ... 24
2.3. Statistinės duomenų analizės metodika ... 25
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 27
3.1. Skonio jutimo slenksčio tyrimo rezultatai ... 27
3.2. Įvairių veiksnių įtakos skonio jutimui tyrimo rezultatai ... 28
3.2.1. Saldus skonis ... 28 3.2.2. Sūrus skonis ... 30 3.2.3. Kartus skonis ... 32 3.2.4 Rūgštus skonis ... 34 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 37 IŠVADOS ... 40 REKOMENDACIJA ... 41 LITERATŪRA ... 42 PRIEDAI ... 47
SANTRAUKA
Įvairių veiksnių įtaka skonio jutimui
Agnė ŠeškauskienėMagistro baigiamasis darbas
Skonio receptorių kiekis gali sumažėti dėl įvairių ligų, vaistų vartojimo bei gyvenimo būdo. Mokslinės literatūros duomenimis tam įtakos turi ir amžius, lytis, kūno masės indekas bei rūkymas.
Šio darbo tikslas yra nustatyti skonio jutimo slenkstį ir įvairių veiksnių įtaką skonio jautrumui.
Tyrime dalyvavo 20 sveikų įvairaus amžiaus asmenų iš skirtingų visuomenės sluoksnių. Bandymai truko 14 dienų. Tiriamieji buvo apklausti, siekant nustatyti jų amžių, lytį, KMI, rūkymo bei mitybos įpročius. Tyrimui naudoti gliukozės, citrinų rūgšties, natrio chlorido ir karčiojo kiečio ištraukos tirpalai (5 – 0,0005 proc.) bei distiliuotas vanduo. Skirtingų koncentracijų tirpalais suvilgant burną buvo nustatytas tiriamųjų skonio slenkstis kiekvienai iš naudotų medžiagų. Rezultatams nustatyti atlikta aprašomoji statistinė analizė naudojant SPSS programą.
Žemiausias buvo karčiojo kiečio ištraukos sukeltas kartaus skonio jutimo slenkstis – 0,16 proc. Aukščiausias buvo sūraus skonio jutimo slenkstis – 1,63 proc., sukeltas natrio chlorido tirpalo. Sūraus skonio jutimui neigiamos įtakos turėjo lėtinės ligos (37 proc.), antsvoris (42,9 proc.) ir nutukimas (25,6 proc.), rūkymas (40,7 proc.), sūrus maistas (28,8 proc.) bei alkoholiniai gėrimai vartojami nuo 2 – 4 kartų per savaitę (77 proc.) iki 2 – 4 kartų per mėnesį (60,2 proc.); (p < 0,05). Amžius, lytis, cukraus, aštraus ir karšto maisto vartojimas ir mityba saldaus sūraus skonio slenksčiui įtakos neturėjo. Kartaus skonio jutimui neigiamos įtakos turėjo rūkymas (333,3 proc.) ir alkoholio vartojimas nuo 2 – 4 kartų per savaitę (100 proc.) iki 2 – 4 kartų per mėnesį (480 proc.); (p < 0,05). Amžius, lytis, lėtinės ligos, KMI, druskos, cukraus, aštraus ir karšto maisto vartojimas ir mityba kartaus skonio jutimo slenksčiui įtakos neturėjo. Rūgštaus skonio jutimui teigiamos įtakos turėjo sveika mityba ir šio skonio jutimo slenkstis buvo vidutiniškai 260 proc. žemesnis nei asmenų nekreipiančių dėmesio į savo mitybą ar besimaitinančių labiau sveikai, nei nesveikai (p < 0,05). Amžius, lytis, lėtinės ligos, KMI, rūkymas, druskos, cukraus, aštraus maisto ir alkoholinių gėrimų vartojimas kaip atskiri veiksniai, įtakos rūgštaus skonio jutimui neturėjo, bet visi bendrai nulėmė žemesnį skonio slenksčio vidurkį (p < 0,05). Tiesinė regresija parodė, kad reikšmingą įtaka rūgštaus skonio jutimui turėjo karšto maisto ir karštų gėrimų vartojimas. Amžius, lytis, lėtinės ligos, KMI, rūkymas, druskos, cukraus, aštraus ir karšto maisto bei alkoholinių gėrimų vartojimas ir mityba saldaus skonio slenksčiui įtakos neturėjo.
Norint išvengti sūraus, kartaus ir rūgštaus skonių jutimo sutrikimų, vadovaujantis šio tyrimo rezultatais, rekomenduojame riboti rūkymą, vengti alkoholinių gėrimų arba jų vartoti ne dažniau kaip 2–4 kartus per metus, vartoti mažiau druskos, išlaikyti normalų kūno svorį, vengti karšto maisto bei gėrimų.
SUMMARY
Influence of Various Factors on the Sensation of Taste
Agnė ŠeškauskienėMaster‘s Thesis
The number of taste receptors may decrease due to various illnesses, usage of medicines and lifestyle habits. According to the data in scientific literature, it can be affected by age, gender, body mass index and smoking.
The objective of this paper is to determine sensation thresholds and the influence of various factors on the taste sensitivity.
20 healthy individuals of varying age and different social backgrounds took part in the study. The tests took 14 days. The subjects were surveyed in order to determined their age, gender, BMI, smoking and eating habits. The study used glucose, citric acid, sodium chloride and wormwood extract solutions (5 - 0.0005 %) and distilled water. By wetting the mouth with solutions of various concentrations, the subjects’ taste thresholds were determined for each of the used substances. To determine the results, a descriptive statistical analysis was carried out using SPSS software.
The lowest threshold was for the bitter taste of the wormwood extract - 0.16%. The highest threshold was for the salty taste - 1.63%, caused by the sodium chloride solution. A negative effect on the sensation of salty taste was posed by chronic illnesses (37%), overweight (42.9%) and obesity (25.6%), smoking (40.7%), salty food (28.8%) and alcoholic beverages consumed from 2-4 times a week (77%) to 2-4 times per month (60.2%); (p<0.05). Age, gender, consumption of sugar, spicy and hot foods, as well as nutrition habits had no effect on the threshold of sweet and salty taste. A negative effect on the sensation of bitter taste was posed by smoking (333.3%) and alcohol consumption from 2-4 times a week (100%) to 2-4 times per month (480%); (p<0.05). Age, gender, chronic illnesses, BMI, consumption of salt sugar, spicy and hot foods, as well as nutrition habits had no effect on the threshold of bitter taste. A positive effect on the sensation of sour taste was posed by healthy nutrition, and the threshold of this sensation was on average 260% lower than in individuals who did not pay attention to their nutrition or had diets that were more healthy than unhealthy (p<0.05). Age, gender, chronic illnesses, BMI, smoking, consumption of salt, sugar, spicy foods and alcoholic beverages as separate factors had no effect on the sensation of sour taste, however all in conjunction caused a lower average taste threshold (p<0.05). A linear regression showed that a significant influence on the sensation of sour taste was posed by the consumption of hot foods and hot beverages. Age, gender, chronic illnesses, MBI, smoking, consumption of salt,
sugar, spicy and hot foods, as well as the consumption of alcoholic beverages and nutrition had no effect on the threshold of sweet taste.
In order to avoid disorders of the sensation of salty, bitter and sour tastes, according to the results of this study, we would recommend limiting smoking, avoiding alcoholic beverages or consuming them no more than 2-4 times per year, consuming less salt, maintaining normal body weight and avoiding hot food and beverages.
Įvadas
Jutimas – psichinis procesas, jo esmė – pasaulio objektų ir reiškinių, bei organizmo būklės atspindėjimas konkretiems dirgikliams tiesiogiai veikiant jutimo organus. Pojūtis – jutimo rezultatas, dirgiklio vaizdas smegenyse. Fiziologinis pojūčio pagrindas yra nervinis procesas, susidaręs dirgikliui veikiant kurį nors analizatorių. Skonis šiuo atveju yra vienas iš svarbiausių jungtukų tarp aplinkos ir pasąmonės bei aplinkos suvokimo [1]. Skonio suvokimas suteikia galimybę žmogui įvertinti tai, ką jis valgo ir geria. Pagrindinė šio vertinimo esmė yra maistingųjų medžiagų atskyrimas nuo toksinų. Identifikuodamas maisto skonį žmogus turi galimybę užkirsti kelią nuodingųjų medžiagų ir toksinų patekimui į jo organizmą. Individualus skonio jutimas – neginčytinas dalykas. Kaip ir kiekvieną objektą ar reiškinį, taip ir skonį, žmogus suvokia individualiai ir jo suvokimo riba gali skirtis. Pavyzdžiui, saldumas yra paprastai siejamas su labai kaloringu, patraukliu maistu, o štai kartus skonis gali signalizuoti pavojų, nes būtent šį skonį suteikia toksinai esantys maiste [2]. Nors mokslininkai nurodo, kad senstant receptorių jautrumas mažėja [3], tačiau skirtingo skonio medžiagų jutimas silpsta netolygiai. Be to, jis gali priklausyti ir nuo lyties. Pavyzdžiui, vyresnių vyrų jautrumas natrio chloridui, kalio chloridui, citrinos rūgščiai, acto rūgščiai, sacharozei yra silpnesnis nei jaunų vyrų ir moterų [3].
Nuolat augantis gyvenimo tempas žmogui meta vis didesnius iššūkius. Dažnas per darbą ir rūpesčius nerasdamas laiko poilsiui, ieško alternatyvų, kaip patirti bent kokį malonumą ir nepamiršti gyvenimo džiaugsmo. Stresas, su kuriuo susiduria organizmas, išprovokoja žmogų ieškoti „paguodos“ persivalgyme, rūkyme, alkoholyje, kas priveda organizmą prie dar didesnio išsekimo. Tokie įpročiai, kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ar perdėtas mėgavimasis maistu slopina skonio ir kitų receptorių veikimą bei žalingai veikia bendrai visą jutimo sistemą, slopinant jos tinkamą veiklą. [4,5,6]. Didelės įtakos jutimui, kartu ir skonio, turi darbo sąlygos (chemikalų naudojimas, nes jų garai yra žalingi, o patys chemikalai slopina receptorių veiklą ir skatina jų atrofaciją; per didelis oro užteršimas dulkėmis ar kietosiomis dalelėmis darbo patalpose ar namuose ir kt.), traumos ir sunkūs gleivinės nudegimai, radioterapija, chemoterapija ir kt., ko rezultate buvo veikiami jutimo receptoriai ar sutrikdomas nervinio impulso kelias iki smegenų analitinių centrų [7].
Skonio jutimo sutrikimai paplitę visame pasaulyje. JAV daugiau nei 200 tūkstančių žmonių kasmet kreipiasi į gydytojus dėl chemosensorinių problemų, o dar daugiau nesikreipia. Japonijoje 2003 metų duomenimis dėl šių problemų į medikus kreipėsi per 240 tūkstančių gyventojų. Nuo 1990 metų šis skaičius išaugo 1,8 karto. Manoma, kad viena iš šio padidėjimo priežasčių yra vyresnio amžiaus žmonių kiekio padidėjimas gyventojų tarpe [8]. Su amžiumi susiję skonio jutimo
pakitimai yra neišvengiami, o gyvenimo būdą ir įpročius žmogus gali pasirinkti, todėl begalo didelę reikšmę turi mokslas, analizuojantis šių įpročių sąsajas su jutimais bei jų kokybe.
Šio darbo tikslas yra nustatyti skonio jutimo slenkstį ir įvairių veiksnių įtaką skonio jautrumui. Uždaviniai:
1. Ištirti skirtingų medžiagų skonio jutimo slenkstį.
2. Įvertinti lyties, amžiaus, sveikatos būklės, mitybos ir žalingų įpročių įtaką skirtingų skonių jutimui:
saldžiam skoniui;
sūriam skoniui;
karčiam skoniui;
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.
Skonio jutimas, receptoriai, jų sandara
Skonis – vienas iš pojūčių, kurių pagalba žmogus gauna informaciją iš aplinkos [1] . Skonio jutimo pagrindiniai veikėjai yra skonio receptoriai.
Skonio receptoriai – vieni iš žmogaus receptorių, priskiriami chemoreceptorių grupei, kurie yra jautrūs tam tikroms maiste ir vartojamuose skysčiuose esančioms cheminėms medžiagoms. Šie receptoriai žinduolių organizme (tame tarpe ir žmogaus) yra išsidėstę burnos ertmėje.
Skiriami penki pagrindiniai skoniai [9]:
kartus;
rūgštus;
sūrus;
saldus;
umami.
Skonio jutimo procesas prasideda tada, kai medžiagų molekulės patenka į burną. Toliau prasideda specifinių jutiminių ląstelių stimuliacija. Šios ląstelės perduoda gautą informaciją į smegenų centrus ir mes jaučiame skonį [1,10].
Skonio juntamosios ląstelės yra epitelinio tipo. Receptoriai kartu su atraminėmis ląstelėmis yra susitelkę liežuvio svogūnėliuose. Skonio svogūnėliai koncentriškai susitelkę liežuvio viršutinėje dalyje, gleivinės viršutiniuose sluoksniuose [10].
Receptorius sudaro ant liežuvio išsidėstę svogūnėliai, kurie gausiai išsidėstę liežuvio speneliuose, šiek tiek mažiau jų yra kietajame gomuryje, ryklėje, antgerklyje. Liežuvis – judrus iš skersaruožių raumenų sudarytas ir gleivine padengtas virškinimo sistemos organas, kurio paviršiuje išsidėstęs didžiausias kiekis skonio receptorių [10]. Taipogi liežuvis yra labai paslankus ir judrus žmogaus organizmo organas, kuris greitai gali keisti savo formą ir padėtį, padėsiantis stumti maistą bei sumaišyti jį su seilėmis bei tinkamai artikuliuotai kalbėti. Liežuvio gleivinė yra gausiai nusėta speneliais. Yra suskaičiuojami 4 spenelių tipai: siūliniai, grybiniai, lapiniai ir pyliminiai [11].
Siūliniai (žr. 1 pav.) - yra mažiausi ir kartu gausiausi, išsidėstę liežuvio nugaroje, šonuose, viršūnėje. Įvairuoja jų skaičius, dydis (ilgis gali būti nuo 0,7 mm iki 3 mm) bei forma. Kartais dar išskiriama siūlinių spenelių atmaina – kūginiai speneliai, kurie labai panašūs į siūlinius spenelius, skiriasi tik paprastesne sandara: siūliniai yra šakoti, o kūginiai – ne. Tai vieninteliai speneliai, nesusiję su skonio jutimu, juose yra tik mechanoreceptoriai [12].
1 pav. Siūlinių liežuvio spenelių mikroskopu daryta nuotrauka [11].
Grybiniai speneliai yra didesni už siūlinius, bet jų ženkliai mažiau ir jie išsidėsto pavieniui tarp siūlinių. Jų daugiau būna liežuvio viršūnėje ir kraštuose, jie yra raudonesnės spalvos, atrodo kaip maži apvalūs gleivinės iškilimai. Spenelių paviršiuje yra skonio svogūnėlių. Augant organizmui, šių receptorių mažėja [13].
Lapiniai speneliai (žr. 2 pav.) - lapelių pavidalo beveik vertikalios raukšlytės gleivinės paviršiuje, išsidėsčiusios liežuvio nugarinio paviršiaus šonuose, į priekį nuo gomurinių liežuvio lankų. Juose yra daug skonio svogūnėlių.
Pyliminiai speneliai patys didžiausi ir negausiausi, išsidėsto viena eile galinės vagos priekyje, sudarydami V raidės formos liniją, lygiagrečią su šia vaga. Savo forma jie panašūs į cilindro formos grybinius spenelius, bet yra didesni ir juos supa žiedinis gleivinės pylimas, kurį nuo spenelio skiria gili žiedinė vagelė, todėl pyliminiai speneliai tik labai menkai iškyla virš gleivinės paviršiaus. Spenelį supančios vagelės sienelėse išsidėsto skonio svogūnėliai, o į patį vagelės dugną atsiveria mažų serozinių liaukų latakėliai. Šių liaukų sekretas išplauna vagelę, todėl receptorius yra lengvai pasiekiamas kitoms naujoms maisto dalelėms.
Skonio svogūnėlį sudaro kelios pailgos skonio jutimo ir atraminės ląstelės ir plaukelių šluotelės (žr. 3 pav.).
3 pav. Skonio svogūnėlio histologinė nuotrauka [11].
Seniau mokslininkai palaikė nuomonę, kad skonio receptoriai yra išsidėstę koncentriškai visame liežuvio paviršiuje (žr. 4 pav.)
4 pav. Skonio recetorių išsidėstymas liežuvio paviršiuje [14].
1 – kartaus skonio receptoriai 2 – rūgštaus skonio receptoriai 3 – sūraus skonio receptoriai 4 – saldaus skonio receptoriai
Mokslininkai teigia, kad tokia schema yra šiek tiek primityvi ir mistiška, nes remiantis naujesniais tyrimų duomenimis, skonį atpažįstantys svogūnėliai yra pasiskirstę tolygiai po visą liežuvį [15].
1.2 Skonio jutimo mechanizmas
Receptorius yra baltymas glikoproteinas, kuris susijungia su atitinkama molekule, susidaro tam tikri elektrocheminiai pokyčiai, dėl to su skonio ląstelėmis besijungiančių sensorinių nervų skaidulose generuojami nerviniai impulsai. Šie nerviniai impulsai keliauja į galvos smegenų viršugalvinę skiltį (žr. 5, 6 pav.) [16].
5 pav. Liežuvio epitelio skersmens sandara, kuri iliustruoja skonio receptorių sandarą ir
6 pav. Nervinio impulso kelias nuo skonio receptoriaus iki analizinio centro smegenų žievėje [18]. Viena būtiniausių sąlygų, norint pajausti skonį – medžiagos susimaišymas su seilėmis arba stiprus suvilgymas vandeniu. Seilės – vienas vertingiausių ir biologinių skysčių, norint įvertinti organizmo sveikatos būklę, siekiant nustatyti kai kurias ligas ir kt., nes tai vienas informatyviausių organizmo skysčių, kurį galima surinkti neinvaziniu metodu ir išanalizuoti žmogaus sveikatos pakitimus [19], audinių skysčių lygius, imuninės sistemos būklę, nesudėtingai rasti kai kurių hormonų lygio pakitimus, svaigalų pėdsakus bei steroidų, antikūnų lygį organizme [20]. Jeigu paimtume ir išsausintume liežuvį, laikinai dingtų ir skonio jutimas, nes tam, kad dirgiklis, šiuo atveju tam tikras maistas ir jo medžiagos paveiktų skonio receptorių, reikia, kad pro skonio kanalą tam tikra cheminė medžiaga prasiskverbtų į skonio receptoriaus vidų, tiksliau – gilyn į ląstelių sankaupas.
Skonio receptorinės ląstelės nėra specifinės tik vienai skonio kokybei. Kiekviena skonio juntamoji ląstelė turi reakcijos profilį, kitaip vadinama spektru, kuris jungia visas keturias skonio kokybes, tačiau jam būdingas specifinis tam tikros skonio kokybės sujaudinimo pikas ir ramybės būseną, kurie kaitalioja vienas kitą, priklausomai nuo jutimo specifiškumo.
Inervacija ir impulso perteikimas vyksta nervinio impulso perdavimo būdu iš aksono į dendritą (žr. 7 pav.).
7 Pav. Nervinio impulso perdavimo būdas [21].
Tik tam tikros nervinės skaidulos negali perteikti informacijos apie skonio savybes ir medžiagos koncentraciją. Informacija analizuojama tik lyginant daugelio ar visų aksonų sujaudinimą ir tai sukelia centrinės nervų sistemos integruotą skonio jutimą, analizuojant visą visumą impulsų, gautų iš skonio receptorių (žr. 8, 9 pav.). Rūgštumo jutimą sukelia laisvieji H+ jonai, kurie blokuoja ramybėje kalio jonams laidžius kanalus. odėl mažėja išeinančių impulsų srautas ir receptorinė ląstelė yra depoliarizuojama. Sūrų skonį padeda sukelti ir „transportuoti“ Na+ jonai. Na+ jonai pro tam tikrus kanalus skverbiasi į receptorinės ląstelės vidų ir depoliarizuoja ją [22]. Saldų skonį lemia gliukozės molekulės sąveika su receptoriniu baltymu. Kartų skonį dažniausiai sukelia specifinės toksinės medžiagos (tokios kaip nikotinas ir jo sudedamosios dalys). Šių medžiagų molekulės reaguoja tik specifiškai su membranos receptoriais, kurie per G baltymą aktyvina inozitoltrifosfato sistemą. Inozitoltrifosfatas sukelia Ca2+ jonų išsilaisvinimą [23].
8 Pav. Rūgštaus ir sūraus skonio jutimo schema [24].
9 Pav. Saldaus ir kartaus skonio jutimo schema [24].
Umami skonio pojūtis sukeliamas laisvųjų gliutamatų, esančių brandintuose ar fermentuotuose maisto produktuose, taip pat – aminorūgšties natrio gliutamato, maisto papildo, atrasto 1907 metais. Japoniškoje bei kinietiškoje virtuvėse šis skonis yra kulinarijos pagrindas, tačiau kitose kultūrose nėra taip paplitęs [25].
Skonio jautrumą padeda apbūdinti skonio jutimo slenkstis. Tai yramažiausia medžiagos koncentracija, kuri tiek teoriškai, tiek praktiškai sukelia skonio pojūtį. Medžiagos skonis priklauso nuo jos koncentracijos ir tirpimo seilėse ar vandenyje galimybės, bei aršumo [22].
1.3.
Skonio jutimo sąveika su kitais jutimais
Jutimo organai padeda mums pilnavertiškai suvokti ir įvertinti mus supančią aplinką bei pateikia detalią informaciją apie mus supančius daiktus, žmones ir kitus gyvus organizmus. Bet pilnavertiškai pasaulį mes galime suvokti tik tada, kai visos jutimo sistemos veikia tinkamai.
Cheminio jutimo organus galima suskirstyti į keturias kategorijas: bendro cheminio jutimo, vidinius receptorius, skonį ir uoslę [26]. Cheminis jutimas, ypač uoslė ir skonis, svarbūs ir žmonėms. Kvapų suvokimas yra glaudžiai susijęs su skonio jutimu [27]. Kvapai mus lydi visur ir visada. O jų suvokimo ryšiai su smegenų struktūromis, reguliuojančiomis jausmus, elgesį, nuotaiką ar net mąstymo, protinės veiklos, suvokimo ir atminties mechanizmus, rodo, kad kvapai gali veikti visus šiuos reiškinius, sukelti įvairių prisiminimų [14]. Būtina pažymėti ir tą faktą, kad žmonės gali pajusti kvapo pasikeitimus, net veikiant chemiškai grynoms medžiagoms, vien keičiant jų intensyvumą, t. y. padidėjus stimulo intensyvumui, pasikeičia kai kurių medžiagų kokybė. Kvapo intensyvumas ir kokybė nėra visai nepriklausomi dydžiai. Tačiau daugumos kvapių medžiagų kokybė išlieka ta pati, keičiantis jų koncentracijų dydžiams plačiame didėjimo diapazone, o tai turi tiesioginę priklausomybę ir nuo skonio jutimo [28].
Neužtenka užuosti ir ar pajusti tam tikros medžiagos skonį. Bendram ir visapusiam aplinkos suvokimui mums dar reikia lytėjimo, regos ir klausos. Kinestetiniai ir lytos pojūčiai duoda tikslią informaciją apie dirgiklį, jo padėtį, pobūdį (tam tikrą modalumą), sukelto signalo stiprumą. Greta minėtų pojūčių yra išskiriami kiti pojūčiai, kurie dažnai neteikia informacijos, kur yra dirgiklis, o tik sukuria bendrą difuzinį pojūtį. Pavyzdžiui, temperatūros pojūtis, skausmo, spaudimo (slėgio). Šie pojūčiai priskiriami protopatiniam jutimui [29].
Bendrai paėmus, visi pojūčiai, tiek cheminiai, tiek fiziniai, yra glaudžiai susiję ir papildo vienas kitą bei sudaro visuminį pasaulio ir mus supančios aplinkos bendrą vaizdą, formą, skonį, kvapą ir pan. Silpnėjant vienam iš pojūčių, organizmas stengiasi kompensuoti netektį, todėl kitas ar net visi pojūčiai sustiprėja, todėl, pvz. akli žmonės jautresni kvapams, jų klausa aštresnė.
vartoti daugiau prieskonių, druskos, cukraus, kas nėra gerai, esant inkstų nepakankamumui, arterinei hipertenzijai, cukralige, osteoporozei ir kitiem ūminiam susirgimam. Skonio jutimas gali ženkliai susilpnėti ir dėl to, kad laikui bėgant ir didėjant amžiui, mažėja skonio receptorių svogūnėlių, be to esant kitiem ūmiem susirgimam, yra vartojami vaistai, kurių šalutinis poveikis gali būti tiks, kad sumažėja skonio receptorių veikla ir skonio jutimas gali ženkliai suprastėti. Žmogus dėl to gali apskritai nejausti jokio skonio, arba jausti tik tam tikrą (saldų, kartų, rūgštų, sūrų) skonį. Kartais galime jausti keistą skonį burnoje (pvz., metalo skonis ar perteklinis saldumas). To priežastimi gali būti jau nebe vaistai, o grybelinės infekcijos, gleivinės pakitimai (uždegimas, sinusitas, stomatitas ir kt.), nėštumas ir odontologinės problemos. Jeigu staiga pradėjote jausti rūgštį skonį burnoje, tai būtų ženklas, kad atsirado problemų su virškinimo sistema – padidėjo rūgštingumas ir galima padidėjusi opų atsiradimo tikimybė [30].
Metalo skonis burnoje neretai atsiranda nėštumo metu, esant grybelinėmis infekcijoms. Kartumas burnoje rodo, kad gali būti problemų su tulžies pūsle, ko finale gali susiformuoti akmenligė.
Rečiau skonio pakitimus lemia B grupės vitaminų stoka, cinko, vario, nikelio trūkumas, nervinė įtampa ir dažnas, varginantis stresas [30].
Daug kas sieja medžiagų apykaitos sulėtėjimą ir nutukimą su skonio jutimo sutrikimais. Bet iš tiesų, tai sietina labiau su susirgimais, kurie susiję su nutukimu (pvz., cukraligė, inkstų nepakankamumas, odontologinės problemos, virškinimo trakto sutrikimai ir kt.) [31,32].
Atskirą nišą užima seilės, jų konsistencija ir sudėtis. Seilių liaukų funkcijos sutrikimai yra tiesiogiai susiję su bendra burnos ir jos gleivinės sveikata, kuri tiesiogiai įtakoja skonio receptorių veiklą. Seilių sudėtis ir konsistencija turi tiesioginį daugiafunkcinį poveikį skonio jutimui, nes seilių antibakterinės savybės, tinkama sudėtis teigiamai veikia burnos ir jos gleivinės sveikatą ir būklę, kas savo ruožtu palaiką tinkamą gleivinės veiklą, kuri skatina nesutrikusį skonio receptorių darbą [33].
Kaip jau buvo paminėta, daugelis veiksnių pavieniui ir grupėmis gali lemti skonio receptorių veiklos sutrikimus. Skonio sutrikimas yra labai rimta problema. Dėl to gali ženkliai pablogėti gyvenimo kokybė (kadangi nejaučiama malonumo valgant), gali sumažėti apetitas, pablogėti nuotaika, vystytis depresija, susilpnėti imunitetas.
Skonio jutimo dėka galima atskirti sugedusį maistą bei gėrimus nuo šviežių ir kątik pagamintų, sutrikus šiai funkcijai, iškyla pavojus apsinuodyti.
Hipogeuzija – tai būsena, kai susilpnėjęs skonio jutimas. Gimusio žmogaus organizme yra apie 10.000 skonio svogūnėlių, kurių pradeda mažėti po 50 metų, o likusieji svogūnėliai tampa mažiau jautrūs. Be to, vyresnio amžiaus žmonės neretai vartoja vaistus, kurie sukelia burnos sausumą ir kitus papildomus pašalinius poveikius, susijusius su skonio receptorių jautrumo
sumažėjimu. Dėl šių pakitimų blogiau juntamas saldus ir sūrus skonis, tuo tarpu rūgštus ar kartus skoniai pasikeičia mažiau, arba nepakinta.
Būklė, kai visiškai prarandamas skonio jutimas vadinama ageuzija. Tokia būklė pasitaiko labia retai. Nuolatos pakitęs skonis yra traktuojamas kaip disgeuzija. Ji pasireiškia įvairiai: gali būti jaučiamas nemalonus, sūrokas, bjaurus, metalo, kartumo skonis burnoje (net nevalgius ir neatsigėrus nieko). Neretai kartu su skonio sutrikimu dažnas ir uoslės sutrikimas, kadangi šios jutimo sistemos tarpusavyje yra labai glaudžiai susijusios. Disgeuzija yra santykinai dažnas sutrikimas, kuris dažniausiai yra laikinas.
Jos priežasčių yra daug, keli pvz.:
Virusinė, pvz., gripas rečiau kitos – parazitinės, grybelinės infekcijos [30].
Burnos ertmės ligos – dantų patologija, dantenų, liežuvio uždegimas, degančios burnos sindromas, protinių dantų šalinimas, netinkami dantų protezai [34].
Rūkymas [30,35].
Burnos sausumas [35,36,37].
Vaistai (antibiotikai, antidepresantai, chemoterapiniai preparatai ir kt.) [38].
Menstruacijos arba nėštumas, menopauzė [39].
Disgeuzijos trukmė priklauso nuo sukėlusios priežasties. Jeigu priežastį galima greitai likviduoti, tada ši problema yra laikina ir greitai išsprendžiama (pvz., dantų akmenys ar protinių dantų pašalinimas), o jeigu priežastis sudėtinga ir reikalauja ilgalaikio gydymo, tada disgeuzija gali tęstis gan ilgą laiko tarpą.
Viena iš disgeuzijos aukščiau paminėtų priežasčių yra rūkymas. Pastarąjį dešimtmetį buvo atlikta daug tyrimų, kurių rezultatas rodė, kad rūkymas didina skonio jutimo slenkstį. Tą patvirtino mokslininkai iš įvairių pasaulio šalių: JAV, Didžiosios Britanijos, Europos. Vieni tyrimai parodė, kad rūkymas didina saldaus skonio jutimo slenkstį [40]. Kiti rodė, kad rūkymas didina tik kartaus skonio jutimo slenkstį. Todėl šioje vietoje JAV ir Didžiosios Britanijos mokslininkų nuomonės išsiskyrė. Taipogi, tuo pat metu pasirodė keletas nuomonių, kai mokslininkai teigė, jog tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas turi neigiamos įtakos skonio jutimui [41]. Kodėl gi taip išsiskiria nuomonės?
1.5.
Rūkymo poveikis skonio jutimui ir receptorių veikimui
Remiantis tyrimais, kurių metu buvo lyginamas skonio suvokimas tarp rūkančių ir nerūkančių žmonių grupių, taikant chinino hidrochloridą (tabako sudedamoji medžiaga) kaip medžiagą, kuri
[40]. Taipogi buvo nustatyta, kad saldaus ir rūgštaus skonio jautrumas ženkliai ir reikšmingai nesiskyrė tarp rūkančių ir nerūkančių testuojamų žmonių grupių [42].
Pradėkime nuo to, kad pats nikotinas yra kartaus skonio, todėl greičiau ir dažniau yra suaktyvinami kartaus skonio receptoriai ir jie pasidaro vis mažiau jautrūs, patenkant į jų veikimo sritį medžiagom net ir nepanašiom sudėtimi į nikotiną. Be to, yra plačiai žinoma, kad be receptorių veiklos slopinimo, aktyvus rūkymas tiesiogiai žaloja burnos gleivinę, silpnina kraujotaką, todėl sutrinka medžiagų aprūpinimas ir sutrinka ne tik bendra gleivinės funkcija, bet kartu ir labai sunkiai ir kartais nepataisomai paveikiama receptorių veikla, medžiagų pasisavinimo funkcijos [43].
Kaip bebūtų keista, bet visi aukščiau paminėti procesai yra grįžtami. Moksliškai patvirtinta, kad rūkymas kenkia jutimo organų veiklai (uoslės, regos, skonio jutimo receptorių veiklai), bet jeigu vyras ar moteris neparūko 48 val., yra pastebimas uoslės ir skonio jutimo pagerėjimas [44]. Taip yra dėl to, kad nervinės ląstelės pradeda prisitaikyti prie nikotino stygiaus ir įjungti autonominį režimą.
Statistiškai apskaičiuota, kad pasaulyje rūkančių žmonių gretos siekia 1 milijardą žmonių. O tai užima 30-50 proc. mūsų pasaulio šalių gyventojų, priklausomai nuo šalies išsivystymo ir gyventojų tankumo (žr. 10, 11 pav.) [45].
Lietuvoje rūko šiek tiek mažiau, negu pusė vyrų ir 10-15 proc. moterų. Pastarajį dešimtmetį ženkliai padidėjo rūkančių merginų iki 30 metų amžiaus grupėje.
Kiekvienoje cigaretėje randama apie 4200 įvairių medžiagų, iš kurių daugiau negu 400 yra kenksmingos žmogaus sveikatai. Degant cigaretei, išsiskiria labai daug kenksmingų medžiagų, kurios veikia įvairias mūsų organizmo sistemas – pradedant kvėpavimo, baigiant širdies ir kraujagyslių, lytine sistema. Rūkymo žala sveikatai tiesiogiai priklauso nuo surūkomų per dieną cigarečių kiekio ir rūkymo dažnio.
Remiantis tyrimais, buvo įrodyta, kad surūkant vidutinį kiekį cigarečių per dieną (iki 7), nereikšmingai sumažėja (iki 10 proc.) skonio receptorių jautrumas ir jų veikimas. Surūkant per dieną 20 cigarečių ir, reikšmingai ir iš karto pasikeičia skonio receptorių jautrumas ir jų veikimo kokybė (30 ir daugiau proc.) [46].
Reikėtų nepamiršti to, kad pastarąjį dešimtmetį ženkliai padidėjo rūkančių paauglių kiekis. Reguliarus rūkymo įprotis įsigali žymiai anksčiau negu ateina brandus amžius. Bet taipogi reikia turėti omenyje, kad skirtingi žmonės turi skirtingą jautrumą cheminėm medžiagom, kurios išsiskiria, rūkant cigaretes. Atliekant įvairius skonio jutimo, rūkant, tyrimus, buvo pastebėta, kad žmonės, kurie buvo labiau jautrūs sudedamosioms rūkalų dalim, tokiom kaip nikotinas ir feniltiokarbamidas buvo padidėjęs kartaus skonio jautrumo slenkstis, lyginant su mažiau jautriais rūkančiais žmonėmis (χ2 = 15,875, 4 DF, p = 0,003). Taipogi tai reiškia, kad rūkantys žmonės najaučiantys pasišlykštėjimo karčiam skoniui turi didesnę riziką intensyviam ir ilgalaikiam rūkymui [47].
Remiantis kitais dviem tyrimais, kuriuose buvo lyginamos visiškai skirtingos žmonių tautų grupės, kurias vienijo tik tai, kad vieni buvo rūkantys, o kiti – ne, buvo padarytos išvados, kad nebuvo didelių skonio jautrumo skirtumų ( jautrumas saldaus, rūgštaus, sūraus skonio jutimas) tarp vidutinį ir didesnį (iki 10 vnt.) kiekį cigarečių per dieną suvartojusių žmonių ir nerūkančių. Bet galima daryti prielaidą, kad ne vienas iš nerūkančių negali išvengti pasyvaus rūkymo, todėl remiantis statistika, duomenys gali panašėti [42].
Gilinantis toliau, galime teigti, kad stebima tendencija, kai aršių ir užkietėjusių rūkalių liežuvio gleivinėje sumažėja kartaus skonio receptorių kiekis ir jų išsidėstymas tampa nebe toks koncentriškas ir pririštas prie vietos. Lyginant grybinių spenelių kiekį tarp rūkančių ir nerūkančių žmonių grupių, nebuvo pastebėta jokių didesnių skirtumų. Tyrimų eigoje, rūkančių žmonių gleivinėje buvo pastebėta daugiau keratininių struktūrų grybinių spenelių paviršiuje, taipogi mažau vingiuotu kapiliarų tinklu. Be to, buvo pastebėtas iškreiptas siūlinių spenelių išsidėstymas. Jis nebuvo koncentriškas ir įprastas nerūkančių žmonių siūlinių spenelių struktūrai [41].
paliečiami siūliniai. Kiti receptoriai nukenčia ir sulėtėja arba degraduoja jų veikla tik tuo atveju, jeigu surūkomi dideli kiekiai cigarečių per parą ir mažais laiko intervalais.
2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI
2.1.
Tyrimo sąlygos ir tiriamieji
Tyrimas atliktas 2015 – 2017 m. Anatomijos ir fiziologijos katedros Virškinimo fiziologijos ir patologijos moksliniame centre bei įmonėje UAB „Baltasis pyragas“.
Šio tyrimo subjektai – 20 sveikų įvairaus amžiaus asmenų (10 vyrų ir 10 moterų) iš skirtingų visuomenės sluoksnių, kurie savanoriškai sutikę dalyvauti tyrime. Jie buvo informuoti apie bandymo tikslą ir apie tai, jog bus tiriamos jų skonio jutimo ypatybės.
Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi lygias grupes. Norint išsiaiškinti rūkymo poveikį skoniui, vyrai ir moterys skirtingose amžiaus grupėse buvo toliau suskirstyti į rūkančius, jei jie surūko 10 ir daugiau cigarečių per dieną ir į nerūkančius, jei jie nevartoja tabako jokia forma.
Bandymai su kiekviena iš grupių buvo atliekami keturiolika dienų. Tiriamųjų buvo paprašyta užpildyti anketą, nurodant informaciją, galimai turinčią įtakos skonio receptorių jautrumui:
amžių,
lytį,
rūkymo įpročius,
lėtines ligas,
kūno masės indeksą (KMI),
druskos vartojimą,
cukraus vartojimą,
aštraus maisto vartojimą,
karšto maisto ir gėrimų vartojimą,
alkoholinių gėrimų vartojimą,
mitybos įpročius.
Tiriamųjų charakteristika pateikta 1 lentelėje. Vyrai ir moterys sudarė po pusę tyrimo dalyvių, tuo tarpu pagal amžių daugiausiai tiriamųjų (35 proc.) buvo 18-25 m. 70 proc. tiriamųjų neturėjo lėtinių ligų, tuo tarpu 30 proc. sirgo įvairiomis lėtinėmis ligomis. Normalų kūno svorį turėjo beveik pusė (45 proc.) tiriamųjų, likusieji – antsvorį ar nutukimą. Rūkančių ir nerūkančių tiriamųjų buvo po lygiai, tuo tarpu druską saikingai vartojo 60 proc., cukrų saikingai vartojo 35 proc., aštrų maistą valgė 30 proc., karštą maistą ir gėrimus vartojo 65 proc. tiriamųjų. Visiškai alkoholio nevartojo 20
1 lentelė. Tiriamųjų charakteristikos Vnt. Proc. Lytis Vyrai 10 50,0% Moterys 10 50,0% Amžius 18-25 7 35,0% 25-35 4 20,0% 35-45 5 25,0% 45-46 4 20,0%
Lėtinės ligos Sveiki 14 70,0%
Sergantys 6 30,0% KMI Normalus 9 45,0% Antsvoris 8 40,0% Nutukimas 3 15,0% Rūkymas Rūkantys 10 50,0% Nerūkantys 10 50,0%
Druskos vartojimas Vartojantys saikingai 12 60,0%
Valgantys sūriai 8 40,0%
Cukraus vartojimas Vartojantys saikingai 7 35,0%
Valgantys saldžiai 13 65,0%
Aštraus maisto vartojimas
Nevalgantys 14 70,0%
Valgantys aštriai 6 30,0%
Karšto maisto ir gėrimų vartojimas Nevartojantys 7 35,0% Vartojantys 13 65,0% Alkoholinių gėrimų vartojimas Nevartojantys 4 20,0%
2 - 4 kartus per savaitę 3 15,0%
2 - 4 kartus per mėnesį 8 40,0%
2 - 4 kartus per metus 5 25,0%
Mityba Nekreipia dėmesio į savo mitybą 11 55,0%
Maitinasi labiau sveikai, nei nesveikai 5 25,0%
Maitinasi sveikai 4 20,0%
2.2. Tirpalų paruošimas ir skonio jutimo slenksčio tyrimo procedūra
Skonio receptorių jautrumo tyrimui buvo naudoti gliukozės (5 – 0,0005 proc., n = 12), citrinų rūgšties (5 – 0,0005 proc., n = 12), natrio chlorido (5 – 0,0005 proc., n = 12) ir karčiojo kiečio ištraukos (5 – 0,0005 proc., n = 12) tirpalai bei distiliuotas vanduo (žr. 2 lentelę).Tirpalai buvo pagaminti nuo didžiausios, kurios skonį jaučia dauguma žmonių, iki mažiausios koncentracijos, kurios skonis nejuntamas, ne anksčiau kaip 1 savaitę prieš tyrimą ir laikyti stikliniuose buteliuose +4°C temperatūroje. Prieš tyrimą tirpalai ir distiliuotas vanduo buvo pašildomi iki kambario temperatūros [48].
Kiekvienam tyrime dalyvaujančiam asmeniui buvo duodama 10 ml tiriamojo tirpalo dozė vienkartiniame indelyje. Asmuo, burnoje palaikęs tirpalą ne trumpiau kaip 5 s, mėgindavo identifikuoti skonio kokybę [49]. Buvo galimi keturi atsakymo variantai: saldus, sūrus, kartus arba rūgštus.
2 lentelė. Paruošti tirpalai
Praskiedimo faktorius (P)
Tirpalų koncentracijos, proc.
Gliukozės Citrinų rūgšties Natrio chlorido Karčiojo kiečio ištraukos
P1 5 5 5 5 P2 2,5 2,5 2,5 2,5 P3 2 2 2 2 P4 1,5 1,5 1,5 1,5 P5 1 1 1 1 P6 0,5 0,5 0,5 0,5 P7 0,1 0,1 0,1 0,1 P8 0,05 0,05 0,05 0,05 P9 0,01 0,01 0,01 0,01 P10 0,005 0,005 0,005 0,005 P11 0,001 0,001 0,001 0,001 P12 0,0005 0,0005 0,0005 0,0005
Tyrimas buvo pradedamas praėjus ne mažiau kaip 30 min. po maisto, skysčių ar vaistų vartojimo ir rūkymo. Skonio jutimo slenksčio nustatymui kiekvienas tyrime dalyvavęs asmuo prieš kiekvieną tirpalo ragavimą distiliuotu vandeniu išsiskalaudavo burnos ertmę. Po to ragaudavo tiriamojo tirpalo mažiausią koncentraciją (0,0005 proc.). Jei skonis nejaučiamas, išskalavus burnos ertmę distiliuotu vandeniu, buvo ragaujamas didesnės koncentracijos tirpalas (0,001 proc.). Taip nuosekliai didinant koncentraciją, tirpalai buvo ragaujami iki tokios koncentracijos, kai asmuo galėjo atpažinti skonio kokybę ir ją įvardinti [49]. Sulaukus dviejų iš eilės teisingų atsakymų, kiekvienu atveju mažesnė tirpalo koncentracija buvo registruojama kaip skonio jutimo slenkstis.
2.3.
Statistinės duomenų analizės metodika
Tyrimo duomenų analizė buvo atlikta SPSS programa (17 versiją). Atlikta aprašomoji statistinė analizė. Naudotas surinktų duomenų vaizdavimo būdas – lentelės. Intervaline skale išreikštiems duomenims apskaičiuoti vidurkiai (M) ir standartiniai nuokrypiai (SD).
Kruskalio-Valio H testai (kai buvo nepriklausomų imčių – amžiaus, KMI, alkoholinių gėrimų vartojimo ir mitybos atvejais).
Neparametriniai testai parinkti dėl to, kad skonio slenksčio ribų pasiskirstymas reikšmingai nuo normaliojo skirstinio nesiskyrė (skirstinių normalumo patikrinimas buvo atliktas naudojantis Smirnovo-Kolmogorovo testu). Statistiškai reikšmingais buvo laikyti skirtumai, kurių reikšmingumas viršijo 95 proc. (t.y. kai p<0,05).
Siekiant nustatyti, kokią įtaką skonio pajutimo riboms daro lyties, amžiaus, lėtinių ligų, KMI, rūkymo, druskos vartojimo, cukraus vartojimo, aštraus maisto vartojimo, karšto maisto vartojimo, alkoholinių gėrimų vartojimo ir mitybos nepriklausomi veiksniai, buvo sudaryti daugianarės regresijos modeliai.
F ir jo statistinio reikšmingumo reikšmė p rodo, ar regresijos modelis yra reikšmingas. Jeigu F yra nereikšminga (t.y. jei p>0,05), tai toks modelis laikomas nereikšmingu, ir toliau jo analizuoti nereikia. R2 yra determinacijos koeficientas, kurį galima interpretuoti kaip santykį dispersijos dalies, kurią paaiškina regresijos modelis. Determinacijos koeficientas gali svyruoti nuo 0 iki 1. Kuo jis aukštesnis, tuo labiau modelis tinka prognozei. T. y., jis rodo priklausomo kintamojo dispersijos dalį, paaiškinamą nepriklausomo kintamojo arba kintamųjų kitimu. Standartizuoti regresijos koeficientai (Beta) parodo, koks yra nepriklausomų kintamųjų palyginamas ryšio stiprumas su priklausomu kintamuoju. Paprastai tariant, pagal jį žiūrime, kurie iš kintamųjų labiau veikia priklausomą kintamąjį
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1.
Skonio jutimo slenksčio tyrimo rezultatai
Skonio jutimo slenkstis nustatytas, vartojant gliukozės, citrinų rūgšties, natrio chlorido ir karčiojo kiečio ištraukos skirtingų koncentracijų tirpalus, kurių skoniai atitinkamai buvo saldus, rūgštus, sūrus ir kartus. Tyrimų rezultatai pateikti 3 lentelėje ir 12 paveiksle.
3 lentelė. Skonio slenksčio charakteristikos
Skonio kokybė M SD Min. Maks.
Smirnovo-Kolmogorovo testas Z Lls P Saldus 0,28 1,11 0,001 5,00 0,531 20 0,000 Sūrus 1,63 0,46 1,00 2,50 0,245 20 0,003 Kartus 0,16 0,18 0,01 0,50 0,422 20 0,000 Rūgštus 0,32 0,20 0,10 0,50 0,361 20 0,000
Karčiojo kiečio ištraukos, pasižyminčios karčiu skoniu, jutimo slenkstis nustatytas žemiausias ir juntamas kai tirpalo vidutinė koncentracija buvo 0,16±0,18 proc. Aukščiausias slenkstis nustatytas ragaujant sūraus skonio natrio chlorido tirpalą ir buvo 10,19 kartų didesnis nei kartaus skonio jutimo slenksčio. Saldaus skonio gliukozės tirpalo jutimo slenkstis buvo 1,75 kartų aukštesnis nei kartaus ir 5,82 kartų žemesnis nei sūraus skonio jutimo slenksčiai. Citrinų rūgšties tirpalo rūgštaus skonio jutimo slenkstis buvo 2 ir 1,14 kartų aukštesnis nei atitinkamai kartaus ir saldaus skonių slenksčiai bei 5,09 kartų žemesnis nei sūraus skonio.
0 2 4 6 8 10 12 2 0 P8 P6 P4 P2 Saldaus skonio slenkstis
Sūraus skonio slenkstis
Kartaus skonio slenkstis
Rūgštaus skonio slenkstis
Skonio slenksčio grafiniame atvaizdavime (žr. 12 pav.) pateiktas žmonių skaičius jautęs skirtingų koncentracijų tirpalus.
Nei vienam iš tiriamųjų nebuvo nustatytas P12 (0,0005 proc.) skonio slenkstis. Žemiausiu skonio slenksčiu pasižymėjo 10 proc. tirtų asmenų, jų saldaus skonio slenkstis P11 (0,001 proc.). Aukščiausias skonio slenkstis nustatytas 5 proc. tirtų asmenų, jų sūraus skonio slenkstis P2 (2,5 proc.) Daugiausiai, t.y. 55 proc. tirtųjų buvo nustatytas P8 (0,05 proc.) saldaus skonio slenkstis ir P6 (0,5 proc.) rūgštaus skonio slenkstis.
3.2. Įvairių veiksnių įtakos skonio jutimui tyrimo rezultatai
Keturių skirtingų skonių medžiagų jutimo slenksčių vidurkiai buvo lyginami skirtingose tiriamųjų asmenų grupėse atsižvelgiant į jų lytį, amžių, KMI ir kitus rodiklius, siekiant nustatyti, kaip skonio slenksčiai skiriasi atskirose tiriamųjų grupėse. Siekiant nustatyti, kokius kriterijus reikia naudoti šių vidurkių skirtumų reikšmingumui nustatyti, buvo apskaičiuotas Smirnovo-Kolmogorovo testas (žr. 2.3 skyr.). Matyti, kad visų skonių slenksčių atveju šie testai buvo reikšmingi (p<0,05), kas rodo, kad visų skonių slenksčių duomenų pasiskirstymas nuo normaliojo skirstinio skiriasi reikšmingai. Todėl vidurkių skirtumų reikšmingumui nustatyti turime naudoti neparametrinius Mann-Whitney U testą (kai yra tik dvi nepriklausomos imtys – lyties, lėtinių ligų, rūkymo, druskos vartojimo, cukraus vartojimo, aštraus maisto vartojimo ir karšto maisto bei karštų gėrimų vartojimo atvejais) ir Kruskalio-Valio H testą (kai yra trys ar daugiau nepriklausomų imčių – amžiaus, KMI, alkoholinių gėrimų vartojimo ir mitybos atvejais).
3.2.1. Saldus skonis
Saldaus skonio jutimo rezultatai skirtingose tiriamųjų asmenų grupėse pateikti 4 lentelėje. Iš pateiktų duomenų matome, kad visais atvejais skonio jutimo slenksčio vidurkių skirtumai nebuvo reikšmingi (p>0,05), kas rodo, kad saldaus skonio jutimas tarp skirtingo amžiaus, lyties, lėtinių ligų, KMI, rūkančių ir nerūkančių, skirtingai druską, cukrų, aštrų maistą, karštą maistą, alkoholinius gėrimus vartojančių ir skirtingai nesimaitinančių tiriamųjų reikšmingai nesiskiria.
4 lentelė. Saldaus skonio jutimas skirtingose tiriamųjų asmenųgrupėse Saldaus skonio jutimo
slenkstis Testas P M SD Lytis Vyrai 0,03 0,02 42,000 U 0,512 Moterys 0,52 1,57 Amžius 18-25 0,02 0,02 5,727 H 0,126 25-35 0,03 0,02 35-45 1,03 2,22 45-46 0,04 0,02
Lėtinės ligos Sveiki 0,38 1,33 34,000 U 0,474
Sergantys 0,04 0,02 KMI Normalus 0,02 0,02 3,480 H 0,176 Antsvoris 0,04 0,02 Nutukimas 1,69 2,87 Rūkymas Rūkantys 0,53 1,57 28,500 U 0,078 Nerūkantys 0,02 0,02 Druskos vartojimas Vartojantys saikingai 0,02 0,02 26,500 U 0,072 Valgantys sūriai 0,66 1,75 Cukraus vartojimas Vartojantys saikingai 0,74 1,88 36,000 U 0,414 Valgantys saldžiai 0,03 0,02 Aštraus maisto vartojimas Nevalgantys 0,03 0,02 28,500 U 0,227 Valgantys aštriai 0,86 2,03 Karšto maisto ir gėrimų vartojimas Nevartojantys 0,03 0,02 33,000 U 0,282 Vartojantys 0,41 1,38 Alkoholinių gėrimų vartojimas Nevartojantys 0,02 0,02 4,960 H 0,175 2 - 4 kartus per savaitę 0,04 0,02
2 - 4 kartus per mėnesį 0,66 1,75 2 - 4 kartus per metus 0,02 0,02
Mityba
Nekreipia dėmesio į savo
mitybą 0,49 1,50
5,095 H 0,078 Maitinasi labiau sveikai,
nei nesvaikai 0,03 0,02
Maitinasi sveikai 0,02 0,02
Siekiant nustatyti, kokią įtaką saldaus skonio jutimui daro atskiri veiksniai, buvo atlikta daugianarė regresinė analizė, o šį saldaus skonio jutimo regresijos modelį sudaro lyties, amžiaus, lėtinių ligų, KMI, rūkymo, druskos vartojimo, cukraus vartojimo, aštraus maisto vartojimo, karšto maisto vartojimo, alkoholinių gėrimų vartojimo ir mitybos nepriklausomi kintamieji. Saldaus skonio jutimo prognozinių veiksnių tyrimo rezultatai pateikti 5 lentelėje.
5 lentelė. Saldaus skonio jutimo prognoziniai veiksniai (tiesinė regresija) Priklausomas kintamasis
Saldaus skonio jutimo slenkstis
Nepriklausomas kintamasis Beta (β) p F p R2
Lytis 0,331 0,302 1,651 0,244 0,694 Amžius -0,081 0,824 Lėtinės ligos -0,406 0,227 KMI 0,702 0,061 Rūkymas -0,165 0,523 Druskos vartojimas 0,161 0,539 Cukraus vartojimas -0,121 0,674
Aštraus maisto vartojimas 0,395 0,186
Karšto maisto ir gėrimų vartojimas 0,185 0,467 Alkoholinių gėrimų vartojimas -0,144 0,541
Mityba 0,040 0,913
Nustatyta, kad regresijos modelis nėra reikšmingas, kadangi F=1,651 (p>0,05), kas rodo, kad nei vienas iš tiriamųjų veiksnių (nepriklausomų kintamųjų) neleidžia prognozuoti saldaus skonio jutimo slenksčio.
3.2.2. Sūrus skonis
Sūraus skonio jutimo rezultatai skirtingose tiriamųjų asmenų grupėse pateikti 6 lentelėje. Nustatyta, kad sūraus skonio jutimas reikšmingai skyrėsi lėtinėmis ligomis sergančių ir nesergančių (U=14,500, p<0,05), skirtingo KMI (H=7,238, p<0,05), rūkančių ir nerūkančių (U=16,500, p<0,05), skirtingai druską vartojančių (U=23,00, p<0,05) ir skirtingai alkoholinius gėrimus vartojančių (H=8,202, p<0,05) tiriamųjų asmenų grupėse. Tai rodo, kad aukštesniu sūraus skonio jutimo slenksčiu reikšmingai labiau pasižymi tiriamieji, sergantys lėtinėmis ligomis, turintys antsvorį ar nutukimą, rūkantys, valgantys sūriai ir alkoholinius gėrimus vartojantys nuo 2-4 kartų per savaitę iki 2-4 kartų per mėnesį. Kitose tiriamųjų grupėse sūraus skonio jutimo slenksčių vidurkiai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
6 lentelė. Sūraus skonio jutimas skirtingose tiriamųjų asmenų grupėse
Sūraus skonio pajutimas Testas P M SD Lytis Vyrai 1,70 0,48 41,500 U 0,497 Moterys 1,55 0,44 Amžius 18-25 1,36 0,38 4,505 H 0,212 25-35 1,63 0,48 35-45 1,80 0,57
6 lentelės tęsinys
Sūraus skonio pajutimas
Testas P
M SD
Lėtinės ligos Sveiki 1,46 0,41
14,500 U 0,017 Sergantys 2,00 0,32 KMI Normalus 1,33 0,43 7,238 H 0,027 Antsvoris 1,94 0,32 Nutukimas 1,67 0,29 Rūkymas Rūkantys 1,90 0,32 16,500 U 0,007 Nerūkantys 1,35 0,41 Druskos vartojimas Vartojantys saikingai 1,46 0,40 23,000 U 0,042 Valgantys sūriai 1,88 0,44 Cukraus vartojimas Vartojantys saikingai 1,57 0,45 41,500 U 0,738 Valgantys saldžiai 1,65 0,47 Aštraus maisto vartojimas Nevalgantys 1,57 0,43 34,000 U 0,486 Valgantys aštriai 1,75 0,52 Karšto maisto ir gėrimų vartojimas Nevartojantys 1,71 0,49 39,500 U 0,615 Vartojantys 1,58 0,45 Alkoholinių gėrimų vartojimas Nevartojantys 1,13 0,25 8,202 H 0,042 2 - 4 kartus per savaitę 2,00 0,50
2 - 4 kartus per mėnesį 1,81 0,26 2 - 4 kartus per metus 1,50 0,50 Mityba Nekreipia dėmesio į savo
mitybą 1,82 0,40
4,865 H 0,088 Maitinasi labiau sveikai,
nei nesvaikai 1,50 0,35
Maitinasi sveikai 1,25 0,50
Siekiant nustatyti, kokią įtaką sūraus skonio jutimui daro atskiri veiksniai, buvo atlikta daugianarė regresinė analizė, o šį sūraus skonio jutimo regresijos modelį sudaro lyties, amžiaus, lėtinių ligų, KMI, rūkymo, druskos vartojimo, cukraus vartojimo, aštraus maisto vartojimo, karšto maisto vartojimo, alkoholinių gėrimų vartojimo ir mitybos nepriklausomi kintamieji. Nustatyta, kad regresijos modelis nėra reikšmingas, kadangi F=1,986, p>0,05, kas rodo, kad lytis, amžius, lėtinės ligos, KMI, rūkymas, druskos vartojimas, cukraus vartojimas, aštraus maisto vartojimas, karšto maisto vartojimas, alkoholinių gėrimų vartojimas ir mityba reikšmingai sūraus skonio jutimo prognozuoti neleidžia. Sūraus skonio prognoziniai veiksniai pateikti 7 lentelėje.
7 lentelė. Sūraus skonio jutimo prognoziniai veiksniai (tiesinė regresija) Priklausomas kintamasis
Sūraus skonio pajutimo slenkstis
Nepriklausomas kintamasis Beta (β) p F p R2
Lytis -0,173 0,555 1,986 0,170 0,732 Amžius 0,197 0,566 Lėtinės ligos 0,150 0,620 KMI 0,108 0,729 Rūkymas -0,545 0,046 Druskos vartojimas 0,282 0,265 Cukraus vartojimas 0,091 0,735
Aštraus maisto vartojimas 0,036 0,891
Karšto maisto ir gėrimų vartojimas -0,270 0,267 Alkoholinių gėrimų vartojimas 0,161 0,467
Mityba 0,156 0,655
3.2.3. Kartus skonis
Analizuojant kartaus skonio jutimo slenksčių vidurkių skirtumus skirtingose tiriamųjų grupėse nustatyta, kad kartaus skonio jutimo vidurkių skirtumai reikšmingi buvo rūkančių ir nerūkančių (U=10,500, p<0,05) bei skirtingai alkoholinius gėrimus vartojančių (H=8,113, p<0,05) tiriamųjų grupėse. Tai rodo, kad aukštesniu kartaus skonio jutimo slenksčiu reikšmingai labiau pasižymi rūkantys tiriamieji ir tiriamieji, alkoholinius gėrimus vartojantys nuo 2-4 kartų per savaitę iki 2-4 kartų per mėnesį. Kitose tiriamųjų grupėse kartaus skonio jutimo slenksčių vidurkiai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Kartaus skonio jutimo rezultatai pateikti 8 lentelėje.
8 lentelė. Kartaus skonio jutimas skirtingose tiriamųjų grupėse
Kartaus skonio jutimas
Testas p M SD Lytis Vyrai 0,17 0,18 36,500 U 0,279 Moterys 0,15 0,19 Amžius 18-25 0,07 0,04 2,857 H 0,414 25-35 0,18 0,22 35-45 0,16 0,19 45-46 0,29 0,25
Lėtinės ligos Sveiki 0,13 0,16
23,500 U 0,105 Sergantys 0,23 0,21 KMI Normalus 0,07 0,03 5,038 H 0,081 Antsvoris 0,18 0,20 Nutukimas 0,37 0,23 Rūkymas Rūkantys 0,26 0,21 10,500 U 0,002 Nerūkantys 0,06 0,03
8 lentelės tęsinys
Kartaus skonio jutimas Testas p
M SD Druskos vartojimas Vartojantys saikingai 0,14 0,17 39,500 U 0,486 Valgantys sūriai 0,18 0,20 Cukraus vartojimas Vartojantys saikingai 0,20 0,21 32,000 U 0,256 Valgantys saldžiai 0,13 0,17 Aštraus maisto vartojimas Nevalgantys 0,15 0,19 29,000 U 0,255 Valgantys aštriai 0,16 0,17 Karšto maisto ir gėrimų vartojimas Nevartojantys 0,06 0,02 25,500 U 0,092 Vartojantys 0,20 0,21 Alkoholinių gėrimų vartojimas Nevartojantys 0,05 0,00 8,113 H 0,044 2 - 4 kartus per savaitę 0,10 0,00
2 - 4 kartus per mėnesį 0,29 0,23 2 - 4 kartus per metus 0,06 0,04 Mityba Nekreipia dėmesio į savo
mitybą 0,20 0,20
3,810 H 0,149 Maitinasi labiau sveikai,
nei nesveikai 0,15 0,20
Maitinasi sveikai 0,05 0,04
Siekiant nustatyti, kokią įtaką kartaus skonio jutimui daro atskiri veiksniai, buvo atlikta daugianarė regresinė analizė, o šį kartaus skonio jutimo regresijos modelį sudaro lyties, amžiaus, lėtinių ligų, KMI, rūkymo, druskos vartojimo, cukraus vartojimo, aštraus maisto vartojimo, karšto maisto vartojimo, alkoholinių gėrimų vartojimo ir mitybos nepriklausomi kintamieji. Nustatyta, kad regresijos modelis nėra reikšmingas, kadangi F=2,700, p>0,05, kas rodo, kad lytis, amžius, lėtinės ligos, KMI, rūkymas, druskos vartojimas, cukraus vartojimas, aštraus maisto vartojimas, karšto maisto vartojimas, alkoholinių gėrimų vartojimas ir mityba reikšmingai kartaus skonio jutimo neleidžia prognozuoti (žr. 9 lentelę).
9 lentelė. Kartaus skonio jutimo prognoziniai veiksniai (tiesinė regresija) Priklausomas kintamasis
Kartaus skonio jutimo slenkstis
Nepriklausomas kintamasis Beta (β) p F p R2
Lytis -0,174 0,507 2,700 0,085 0,788 Amžius 0,055 0,856 Lėtinės ligos -0,305 0,271 KMI 0,676 0,036 Rūkymas -0,625 0,016 Druskos vartojimas 0,013 0,953 Cukraus vartojimas -0,047 0,844
9 lentelės tęsinys
Priklausomas kintamasis Kartaus skonio jutimo slenkstis
Nepriklausomas kintamasis Beta (β) p F p R2
Alkoholinių gėrimų vartojimas -0,129 0,512
Mityba 0,099 0,749
3.2.4. Rūgštus skonis
Analizuojant žemiau esančioje lentelėje pateiktus rūgštaus skonio slenksčio vidurkius matome, kad rūgštaus skonio jutimo slenksčių vidurkiai reikšmingai skyrėsi tik skirtingai besimaitinančių tiriamųjų grupėse (H=6,019, p<0,05). Tai rodo, kad sveikai besimaitinantys tiriamieji pasižymi reikšmingai žemesniu rūgštaus skonio slenksčiu nei tiriamieji, nekreipiantys dėmesio į mitybą ar besimaitinantys tik labiau sveikai, nei nesveikai. Kitose tiriamųjų grupėse rūgštaus skonio jutimo slenksčių vidurkiai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05) (žr. 10 lentelę).
10 lentelė. Rūgštaus skonio jutimas skirtingose tiriamųjų grupėse
Rūgštaus skonio pajutimas Testas p M SD Lytis Vyrai 0,34 0,21 45,000 U 0,661 Moterys 0,30 0,21 Amžius 18-25 0,21 0,20 3,729 H 0,292 25-35 0,30 0,23 35-45 0,42 0,18 45-46 0,40 0,20
Lėtinės ligos Sveiki 0,30 0,21
35,000 U 0,503 Sergantys 0,37 0,21 KMI Normalus 0,23 0,20 4,126 H 0,127 Antsvoris 0,35 0,21 Nutukimas 0,50 0,00 Rūkymas Rūkantys 0,34 0,21 45,000 U 0,661 Nerūkantys 0,30 0,21 Druskos vartojimas Vartojantys saikingai 0,30 0,21 42,000 U 0,592 Valgantys sūriai 0,35 0,21 Cukraus vartojimas Vartojantys saikingai 0,33 0,21 44,000 U 0,890 Valgantys saldžiai 0,32 0,21 Aštraus maisto vartojimas Nevalgantys 0,27 0,21 25,000 U 0,104 Valgantys aštriai 0,43 0,16 Karšto maisto ir gėrimų vartojimas Nevartojantys 0,39 0,20 34,000 U 0,291 Vartojantys 0,28 0,21
10 lentelės tęsinys Rūgštaus skonio pajutimas Testas p M SD Alkoholinių gėrimų vartojimas Nevartojantys 0,10 0,00 6,173 H 0,103 2 - 4 kartus per savaitę 0,37 0,23
2 - 4 kartus per mėnesį 0,35 0,21 2 - 4 kartus per metus 0,42 0,18 Mityba Nekreipia dėmesio į savo
mitybą 0,39 0,19
6,019 H 0,049 Maitinasi labiau sveikai,
nei nesveikai 0,34 0,22
Maitinasi sveikai 0,10 0,00
Siekiant nustatyti, kokią įtaką rūgštaus skonio jutimui daro atskiri veiksniai, buvo atlikta daugianarė regresinė analizė, o šį rūgštaus skonio jutimo regresijos modelį sudaro lyties, amžiaus, lėtinių ligų, KMI, rūkymo, druskos vartojimo, cukraus vartojimo, aštraus maisto vartojimo, karšto maisto vartojimo, alkoholinių gėrimų vartojimo ir mitybos nepriklausomi kintamieji. Nustatyta, kad regresijos modelis yra reikšmingas, kadangi F=3,374, p<0,05, kas rodo, kad lytis, amžius, lėtinės ligos, KMI, rūkymas, druskos vartojimas, cukraus vartojimas, aštraus maisto vartojimas, karšto maisto vartojimas, alkoholinių gėrimų vartojimas ir mityba leidžia reikšmingai prognozuoti tiriamojo rūgštaus skonio jutimo slenkstį. Taip pat matome, kad bendrai lytis, amžius, lėtinės ligos, KMI, rūkymas, druskos vartojimas, cukraus vartojimas, aštraus maisto vartojimas, karšto maisto vartojimas, alkoholinių gėrimų vartojimas ir mityba įtakoja 82,3 proc. rūgštaus skonio jutimo duomenų sklaidos (R2
= 0,823).
Tačiau atlikus regresinę analizę nustatyta, kad iš visų nepriklausomų kintamųjų tik karšto maisto ir karštų gėrimų vartojimas daro reikšmingą įtaką rūgštaus skonio jutimui (p<0,05) tuo tarpu lytis, amžius, lėtinės ligos, KMI, rūkymas, druskos vartojimas, cukraus vartojimas, aštraus maisto vartojimas, alkoholinių gėrimų vartojimas ir mityba rūgštaus skonio jutimo neįtakoja (žr. 11 lentelę).
11 lentelė. Rūgštaus skonio pajutimo prognoziniai veiksniai (tiesinė regresija) Priklausomas kintamasis
Rūgštaus skonio pajutimo slenkstis
Nepriklausomas kintamasis Beta (β) p F p R2
Lytis -0,032 0,892
3,374 0,048 0,823
Amžius 0,333 0,248
Lėtinės ligos -0,366 0,160
11 lentelės tęsinys
Priklausomas kintamasis
Rūgštaus skonio pajutimo slenkstis
Nepriklausomas kintamasis Beta (β) p F p R2
Cukraus vartojimas -0,193 0,386
Aštraus maisto vartojimas 0,356 0,125
Karšto maisto ir gėrimų vartojimas -0,546 0,018 Alkoholinių gėrimų vartojimas 0,361 0,069
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Skonio pojūtį įtakoja cheminiai, lytėjimo, karščio ir šalčio receptoriai burnoje, o ypač uoslė. Greičiausiai šio pojūčio sudėtingumas apriboja objektyvius skonio receptorių tyrimus, nes jų yra išties nedaug ir jie nėra tokie išsamūs ir objektyvūs, kad būtų visuotinai pripažinti. Vis dėlto didžioji dalis mokslininkų ėmęsi tirti skonio receptorių jautrumą, šią temą supaprastina laikydamiesi požiūrio, jog yra tik keturi pirminiai skonio pojūčiai: saldumas, sūrumas, kartumas ir rūgštumas, ir kad kvapas neturi jokios įtakos atpažįstant šiuos pagrindinius skonius. Pastebėta, kad skirtingų medžiagų, sukeliančių to paties skonio jutimą, koncentracijos būna nevienodos [49]. Tyrimo metu nustatyti skonio slenksčių vidurkiai taip pat skyrėsi: saldaus skonio – 0,28 proc., sūraus skonio – 1,63 proc., kartaus skonio – 0,16 proc., rūgštaus skonio – 0,32 proc.
Remiantis atlikto tyrimo duomenimis galima teigti, kad rūkančiųjų saldaus, sūraus ir rūgštaus skonio jautrumas tik nežymiai skiriasi nuo nerūkančiųjų, o kartumo suvokimas žymiai prastesnis nei nerūkančiųjų Kaip ir šiame tyrime, Kaoru Satosu kitais mokslininkais [50] teigia, kad perdėtas rūkymas neturi įtakos sacharozės tirpalų skonio jautrumui. Yamauchi Y. ir bendraautorių [44] tyrime apie amžiaus, lyties ir rūkymo poveikį skoniui mini, kad tarp jų tiriamų 116 rūkančiųjų ir 554 nerūkančiųjų asmenų, atsižvelgiant į skonio jautrumą, nebuvo pastebėta jokių reikšmingų skirtumų. Yamauchi Y. [44] tyrimas taip pat parodė kartaus skonio (naudojant chinino hidrochlorido tirpalą) reikšmingą skirtumą, rūkančiųjų skonio jutimo slenkstisbuvo žymiai didesnė nei nerūkančiųjų. Jų tyrimobūdas, kaip ir šiame darbe atlikto tyrimo, pasitelkiant gurkšnio metodą neužtikrino, kad kiekvieno tirpalo būtų paragautas fiksuotas kiekis. Deja, nei šiame, nei Yamauchi Y. atliktame tyrime nebuvo galimybės užregistruoti ir amžiaus, nuo kada tiriamieji pradėjo rūkyti. Tačiau kadangi dauguma žmonių pradeda rūkyti vėlyvoje paauglystėje [40], galime daryti prielaidą, kad laipsniškai silpnėjantis rūkančiųjų asmenų jautrumas kartumui siejasi su amžiumi ir gali būti aiškinamas rūkymo trukmės poveikiu. Nežymūs skonio jutimo pokyčiai tiriant rūkančiuosius ir nerūkančiuosius yra vis dar mokslininkų nagrinėjamas reiškinys. Tie patys skirtingų tyrimų rezultatai stiprina įsitikinimą, kad rūkaliai iš tiesų turi kartaus skonio jutimo sutrikimų ir tie sutrikimai yra glaudžiai susiję su ne tik su rūkančiųjų amžiumi, bet ir rūkymo trukme bei rūkymo kiekiu. Žinoma, tiesioginiai cigarečių rūkymo padariniai nėra susiję su šio tyrimo išvadomis. Galimybė, kad asmenys, turintys prigimtinį kartumo skonio trūkumą – labiau linkę tapti rūkaliais nėra atmetama.
Nors ir yra žinoma, kad kiekvieno žmogaus individualus skonio suvokimas yra nulemtas genų gausos ir atskirų genų variacijų įvairovės [51], mažai tikėtina, kad sumažėjęs rūkančiųjų jautrumas
suvokime vyksta fermentų slopinimas. Maža to, tabako dūmuose gausu nikotino ir kitų alkaloidų [53]. Taigi tikėtina, kad tabako dūmų alkaloidai gali veikti panašiu į chininą principu ir taip nuslopinti kartumo atpažinimo mechanizmą.
Amžius taip pat turi įtakos skonio jautrumui, bet tik tam tikrose amžiaus ribose [3,42,50]. Daugybėje tyrimų, nagrinėjančių su amžiumi susijusius skonio jutimo pokyčius, ribos padidėjimas (t.y. skonio funkcijos pablogėjimas) kartu su senėjimu buvo įvardintas beveik visuose nagrinėtų straipsnių. Yamauchi Y. su kolegomis 2002 metais nustatė, kad sveikų tyrimo dalyvių sūraus, rūgštaus ir kartaus skonio ribos padidėja perkopusiems aštuntą dešimtmetį. O tiriant trečiąjį dešimtmetį perkopusius asmenis, beveik pusėje vyresnio amžiaus grupių moterų rūgštaus skonio ribos buvo reikšmingai didesnės negu vyrų [44].
Dar 1944 metais Osawa, naudodamas pipetę iš eilės į burnos centrą lašino 0,5 ml aritmetiškai laipsniškai didėjančių koncentracijų, kurias sudarė keturių skonių tirpalai (morfino hidrochloridas, natrio chloridas, vandenilio chlorido rūgštis ir sacharozė) ir skonio ribų nustatymui klausė tiriamųjų, ar šie pajuto skonį, o jei taip tai kokį. Nors nebuvo atlikta jokios statistinės analizės, ribos kilo kartu su amžiumi: 60-80 metų grupės tiriamųjų 50% kartumo, 25% sūrumo, 10% rūgštumo ir 5% saldumo skonio ribos buvo aukštesnės nei tiriamųjų, priklausančių 17-18 metų grupei [54]. Daugybė vėliau atliktų tyrimų tik patvirtino Osawa prielaidas, kad su amžiumi prastėja ir žmogaus skonio suvokimas. Jos Mojet atliko tyrimą tarp 21 jaunų (19 – 33 metų) ir 21 pagyvenusių (60 – 75 metų) asmenų ir nustatė, kad vyresniųjų visų tirtų skonių jutimas buvo silpnesnisnei jaunų asmenų. Pavyzdžiui, aptikti vandenyje ištirpusį aspartamą vyresnio amžiaus žmonėms prireikė net 5,7 karto didesnės koncentracijos tirpalo nei jaunų tiriamųjų [3]. Be to, kadangi skonio receptoriai yra susitelkę liežuvio svogūnėliuose, o su amžiumi svogūnėlių kiekis mažėja [13], natūralu, kad ir skonio jutimas silpnėja. Svarbu ir tai, jog skirtingi žmonės yra skirtingai veikiami senėjimo [55], tam įtakos turi genetika, geografinė gyvenamoji vieta, gyvenimo būdas ir daugelis kitų veiksnių, todėl tyrimų rezultatai ne visada gali būti tikslūs, ypač kai tiriama nedidelė grupė žmonių. Šiame darbe saldaus, sūraus, kartaus ir rūgštaus skonio slenksčių vidurkiai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05) ir amžius skonio jutimui įtakos neturėjo, nors reikėtų įvertinti, jog tyrime dalyvavo tik 20 asmenų ir jų amžius svyravo tarp 20 ir 50 metų.
Mokslinėje literatūroje nustatyta ir lyties svarba skonio jutimo intensyvumui. Daugelis jų [3,42,50] atskleidė didesnį moterų jautrumą saldžiam, sūriam, karčiam ir rūgščiam skoniui. O 2002 metais Japonijoje atliktas tyrimas [44], parodė, kad sūraus ir kartaus skonio ribos tarp suaugusių moterų linkę būti šiek tiek mažesnės lyginant su suaugusiais vyrais. Lyginant šiuos rezultatus su atlikto tyrimo rezultatais jie nesutapo, nes šiame tyrime vyrų ir moterų visų tirtų skonio slenksčio vidurkiai reikšmingai nesiskyrė.
Skonio jutimo sąsajos su žmogaus kūno masės indeksu nėra iki galo ištirtos mokslininkų ir tyrimų rezultatai yra gana prieštaringi. Donaldson L. F. [56] nustatė sumažintą saldaus ir sūraus skonio suvokimą tarp nutukusių vaikų ir paauglių, nutukusioms moterims buvo nustatytas aukštesnis kartaus ir rūgštaus skonio slenkstis, o saldaus žemesnis. O štai 2006 metais Vokietijoje atliktas tyrimas parodė, kad visų amžiaus grupių žmonių, kurių KMI > 28, skonio suvokimo mechanizmas buvo susilpnėjęs, o žmonių, kurių KMI < 28 rezultatai priklausė nuo amžiaus [57]. Šio darbo tyrimo rezultatai nagrinėtai literatūrai neprieštarauja, tačiau jos ir nepatvirtina, nes tik 15 proc. tirtųjų turėjo nutukimą, t.y. kai KMI > 30. Vis dėl to rūgštaus skonio jutimui įtakos turėjo mityba. Todėl filosofiniu požiūriu galima teigti, kad sveikiau besimaitinantys, mažiau druskos ir cukraus vartojantys asmenys yra mažiau linkę į nutukimą, į polinkį sirgti ligomis susijusiomis su antsvoriu, todėl ir jų skonio suvokimo mechanizmas yra mažiau paveiktas šių veiksnių.
IŠVADOS
1. Žemiausias buvo karčiojo kiečio ištraukos sukeltas kartaus skonio jutimo slenkstis – 0,16 proc. Aukščiausias buvo sūraus skonio jutimo slenkstis – 1,63 proc., sukeltas natrio chlorido tirpalo.
2. Sūraus skonio jutimui neigiamos įtakos turėjo lėtinės ligos (37 proc.), antsvoris (42,9 proc.) ir nutukimas (25,6 proc.), rūkymas (40,7 proc.), sūrus maistas (28,8 proc.) bei alkoholiniai gėrimai vartojami nuo 2 – 4 kartų per savaitę (77 proc.) iki 2 – 4 kartų per mėnesį (60,2 proc.); (p < 0,05). Amžius, lytis, cukraus, aštraus ir karšto maisto vartojimas ir mityba saldaus sūraus skonio slenksčiui įtakos neturėjo.
3. Kartaus skonio jutimui neigiamos įtakos turėjo rūkymas (333,3 proc.) ir alkoholio vartojimas nuo 2 – 4 kartų per savaitę (100 proc.) iki 2 – 4 kartų per mėnesį (480 proc.); (p < 0,05). Amžius, lytis, lėtinės ligos, KMI, druskos, cukraus, aštraus ir karšto maisto vartojimas ir mityba kartaus skonio jutimo slenksčiui įtakos neturėjo.
4. Rūgštaus skonio jutimui teigiamos įtakos turėjo sveika mityba ir šio skonio jutimo slenkstis buvo vidutiniškai 260 proc. žemesnis nei asmenų nekreipiančių dėmesio į savo mitybą ar besimaitinančių labiau sveikai, nei nesveikai (p < 0,05). Amžius, lytis, lėtinės ligos, KMI, rūkymas, druskos, cukraus, aštraus maisto ir alkoholinių gėrimų vartojimas kaip atskiri veiksniai, įtakos rūgštaus skonio jutimui neturėjo, bet visi bendrai nulėmė žemesnį skonio slenksčio vidurkį (p < 0,05). Tiesinė regresija parodė, kad reikšmingą įtaka rūgštaus skonio jutimui turėjo karšto maisto ir karštų gėrimų vartojimas.
5. Amžius, lytis, lėtinės ligos, KMI, rūkymas, druskos, cukraus, aštraus ir karšto maisto bei alkoholinių gėrimų vartojimas ir mityba saldaus skonio slenksčiui įtakos neturėjo.
