Markas Mačiliūnas
V kursas, 3 grupėFIZIKINIŲ IR SOCIALINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA
IŠIMAMŲ ORTODONTINIŲ APARATŲ NEŠIOJIMUI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Asist. Judita Naujokaitytė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS ORTODONTIJOS KLINIKA
FIZIKINIŲ IR SOCIALINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKAI IŠIMAMŲ ORTODONTINIŲ APARATŲ NEŠIOJIMUI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... (parašas)
... (vardas pavardė, kursas, grupė) 20....m. ...
(mėnuo, diena)
Darbo vadovas ...
(parašas)
... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 20....m. ...
(mėnuo, diena)
3
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) Recenzavimo data: ...
Eil
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas .
Nr.
ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka 0,2 0,1 0
darbo turinį bei reikalavimus?
2 Santrauka Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo 0,2 0.1 0
(0,5 balo) turinį bei reikalavimus?
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo 0,1 0 0
esmę?
Ar darbo įvade pagrįstas temos
4 naujumas, aktualumas ir 0,4 0,2 0
Įvadas, reikšmingumas?
tikslas,
Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota
uždaviniai
5 (1 balas) problema, hipotezė, tikslas ir 0,4 0,2 0
uždaviniai?
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje 0,2 0,1 0
susiję?
Ar pakankamas autoriaus
7 susipažinimas su kitų mokslininkų 0,4 0,2 0
darbais Lietuvoje ir pasaulyje? Literatūros Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
8 mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi 0,6 0,3 0
(1,5 balo) jų rezultatai ir išvados?
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra
9 pakankamai susijusi su darbe 0,2 0,1 0
4
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir
10 sisteminti mokslinę literatūrą yra 0,3 0,1 0
pakankamas?
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo
11 metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui 0,6 0,3 0
pasiekti?
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos
12 imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami 0,6 0,3 0
Medžiaga ir buvo atrankos kriterijai?
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo metodai
13 (2 balai) medžiagos ir priemonės (anketos, 0,4 0,2 0
vaistai, reagentai, įranga ir pan.)? Ar tinkamai aprašytos statistinės
programos naudotos duomenų analizei,
14 formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi 0,4 0,2 0
įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į 0,4 0,2 0
iškeltą tikslą ir uždavinius?
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas 0,4 0,2 0
atitinka reikalavimus?
17 Rezultatai Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste 0 0,2 0,4
(2 balai) kartojasi informacija?
18 Ar nurodytas duomenų statistinis 0,4 0,2 0
reikšmingumas?
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė 0,4 0,2 0
analizė?
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų
20 svarba, trūkumai) bei gautų duomenų 0,4 0,2 0
patikimumas?
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų
21 Rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais 0,4 0,2 0
aptarimas duomenimis?
22 (1,5 balo) Ar autorius pateikia rezultatų 0,4 0,2 0
interpretaciją?
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo
23 pateikti kituose skyriuose (įvade, 0 0,2 0,3
literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbotemą, iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 Išvados
Ar išvados pagrįstos analizuojama
25 (0,5 balo) 0,2 0,1 0
medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus?
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas 0,4 0,2 0
5
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą
28 yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai 0,2 0,1 0
cituojami literatūros šaltiniai?
29 Literatūros Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo 0,2 0,1 0 sąrašas (1 tinkamas moksliniam darbui?
balas) Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10
30 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne 0,2 0,1 0 mažiau kaip 40%?
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti +0,2 +0,1 0
nagrinėjamą temą?
Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės
32 rekomenda- rekomendacijos ir ar jos susiję su +0,4 +0,2 0
cijos gautais rezultatais?
Ar pakankama darbo apimtis (be 15-20 <15 psl.
33 priedų) psl. (-2 (-5
balai) balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo -1 balas -2 balai darbo rengimo reikalavimus?
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, -0,5 balo -1 balas moksliškai, logiškai, lakoniškai?
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, -2 balai -1 balas
kompiuterinio raštingumo klaidų? Ar tekstui būdingas nuoseklumas,
38 Bendri vientisumas, struktūrinių dalių apimties -0,2 balo -0,5 balo subalansuotumas?
reikalavimai,
>20% 39 kurių Plagiato kiekis darbe
nesilaikymas (nevert.)
mažina balų Ar turinys (skyrių, poskyrių
40 skaičių pavadinimai ir puslapių numeracija) -0,2 balo -0,5 balo atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka
41 tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai -0,2 balo -0,5 balo išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) -1 balas
Bioetikos komiteto leidimas?
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių -0,2 balo -0,5 balo
terminų ir santrumpų paaiškinimai? Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
44 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, -0,2 balo -0,5 balo
įrišimo kokybė)?
6 Recenzento pastabos: ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ __________________________ ________________________________
TURINYS
SANTRAUKA ...8
SUMMARY ...9
ĮVADAS ...10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ...12
1.1. Ortodontinių aparatų nešiojimas ... 12
1.2. Fizikinių veiksnių įtaka ... 12
1.2.1. Ortodontinių aparatų sukeliamas diskomfortas ir skausmas ... 12
1.2.2. Trukdymas kalbai ... 13
1.2.3. Ortodontinių aparatų estetika ... 13
1.3 Socialinių veiksnių įtaka ... 14
1.3.1. Bendraamžių požiūris ... 14
1.3.2. Šeimos įtaka ... 14
1.3.3. Gydytojo ortodonto vaidmuo ... 15
2. MEDŽIAGA IR METODAI ...16 3. REZULTATAI ...17 4. REZULTATŲ APTARIMAS ...24 PADĖKA ...27 INTERESŲ KONFLIKTAS ...28 IŠVADOS ...29 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...30 LITERATŪROS SĄRAŠAS ...31 PRIEDAI ...33
8
FIZIKINIŲ IR SOCIALINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA IŠIMAMŲ
ORTODONTINIŲ APARATŲ NEŠIOJIMUI
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas – Pacientai, gydomi išimamais
ortodontiniais aparatais nenešioja šių aparatų visą paskirtą laiką ir dėl to nepasiekiami norimi gydymo rezultatai. Šio darbo tikslas – ištirti fizikinių ir socialinių veiksnių įtaka išimamų ortodontinių aparatų nešiojimui.
Metodika: atlikta anketinė pacientų, nešiojančių išimamus ortodontinius aparatus, apklausa, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės, Kauno klinikų, Ortodontijos klinikoje. Anketą sudarė 21 uždaras klausimas. Statistinei analizei naudota „Microsoft Excel Worksheet“ ir „IBM SPSS Statistics 25“ programinės įrangos. Statistinei skirtumų tarp respondentų grupių analizei buvo taikytas t-testo dviems nepriklausomoms imtims ir chi-kvadrato nepriklausomumo kriterijai.
Rezultatai: Iš pateiktų anketų 92% buvo užpildyta. Vidutiniškai išimamus
ortodontinius aparatus pacientai nešiojo 81,1% paskirto laiko. Kiek daugiau nei pusė (52%) pacientų nenešiodavo aparatų, nes pamiršdavo juos įsidėti. Trečdalis (33%) mergaičių nejautė skausmo ar nemalonių pojūčių dėl aparato, o berniukų – du trečdaliai (60%); dėl skausmo aparato nenešiodavo 60% mergaičių ir 38% berniukų. Iš pradėjusių gydymą dėl negražių, kreivų dantų daugiau nei pusė (59%) buvo nepatenkinti savo išvaizda įsidėjus aparatą ir 41% dėl to nenešiojo aparato. Labai motyvuoti pacientai išnešiodavo aparatus 87% paskirto laiko, o mažai ir nemotyvuoti – 70% paskirto laiko.
Išvados: Dažniausia nenešiojimo priežastis yra pamiršimas. Mergaitės dažniau nenešioja dėl patiriamo skausmo, o pacientai, pradėję gydymą dėl negražių kreivų dantų, dažniau nenešioja dėl prastos aparatų estetikos. Motyvacija yra svarbiausiais veiksnys, darantis įtaką išimamų ortodontinių aparatų nešiojimui.
Raktiniai žodžiai: išimami ortodontiniai aparatai; gydymo plano laikymasis; procedūrinis skausmas; dantų estetika; tarpasmeniniai ryšiai; bendraamžių įtaka;
9
INFLUENCE OF PHYSICAL AND SOCIAL FACTORS ON
COMPLIANCE WITH REMOVABLE ORTHODONTIC APPLIANCES
SUMMARY
The relevance of the problem and aim of the work– patients treated with removable orthodontic appliances do not wear them all of the required time for the treatment to be
effective. The aim of this study – to investigate the influence of physical and social factors on patient compliance with removable orthodontic appliances.
Material and the methods: a questionnaire survey was conducted of patients wearing removable orthodontic appliances. The survey was carried out in Kaunas Clinics, the Clinic of Orthodontics. The questionnaire was comprised of 21 closed form questions. Statistical analysis was performed by “Microsoft Excel Worksheet” and “IBM SPSS Statistics 25” software programs. Statistical differences between the groups of respondents were calculated using the t-test for two independent means and chi-square test of independence.
Results: 92% of the questionnaires were filled in. The average wearing time of removable orthodontic appliances was 81,1% of the required wear time. For 52% of patients the most frequent reason for not wearing the appliance was forgetfulness. 33% of girls and 60% of boys did not feel any discomfort or pain while wearing the appliance. Due to the pain and discomfort 60% of girls and 38% of boys did not wear the appliance. 59% of patients who began the treatment due to poor aesthetics of their crooked teeth were unsatisfied with the aesthetics of the appliance and 41% of them did not wear the appliance due to poor aesthetics. Very motivated patients wore their appliances 87% of the required time while poorly and unmotivated patients wore their appliances for 70% of the required time.
Conclusions: The most common reason for not wearing the appliance is forgetfulness. Girls more often do not wear their appliance due to the pain and discomfort. Patients
unsatisfied with their crooked teeth more often do not wear the appliance because of it‘s poor aesthetics. Motivation is the most important factor in patient compliance with removable orthodontic appliances.
Keywords: removable orthodontic appliance; patient compliance; procedural pain; dental aesthetics; interpersonal relations; peer influence;
10
ĮVADAS
Ortodontinis gydymas yra žandikaulių ir dantų anomalijų koregavimas, pagrįstas žandikaulių augimo krypties ir dantų padėties pakeitimu, veikiant pastoviomis, dantų ir aplinkinių audinių nežalojančiomis, jėgomis.
Sukurti šias jėgas yra naudojami fiksuoti ir išimami ortodontiniai aparatai. Išimami ortodontiniai aparatai, kaip gydymo priemonė yra geras ir pakankamai pigus būdas koreguoti įvairias ortodontines anomalijas arba būti naudojami, kaip užlaikymo elementas. Tačiau, tai veikia tada, kai pacientas sutinka su gydymu ir pats stengiasi – nešioja aparatą.
Ortodontinio gydymo poveikis stebimas tada, kai jėga dantis veikia mažiausiai 6 valandas per parą, o stebimi gydymo rezultatai tiesiogiai priklauso nuo nešiojamo laiko [1].
Tačiau pacientai dažnaiusiai nenešioja išimamų ortodontinių aparatų visą paskirtą laiką [2], o nenešiojimo priežastys gali būti įvairūs fizikiniai ir socialiniai veiksniai [3].
Žinoma, kad ortodontiniai aparatai sukelia skausmą ir nemalonius jausmus burnoje [4,5,6], ir nors išimami aparatai yra mažiau skausmingi nei fiksuoti [7], tai gali būti nenešiojimo priežastimi.
Taip pat šie aparatai dažnai trukdo liežuviui kontaktuoti su dantimis ir gomuriu, taip sutrikdydami paciento kalbėjimo funkciją [8].
Išimami ortodontiniai aparatai yra matomi pacientui išsižiojus ar šypsantis ir trikdo gerą estetinį dantų vaizdą [9].
Paciento apsisprendimas nešioti ar ne išimamą ortodontinį aparatą ne visada gali priklausyti nuo pačio paciento, tam įtaką gali daryti ir aplinkiniai asmenys: šeima, bendraamžiai, kurių neigiamas požiūris gali pasireikšti ir kaip tyčiojimasis iš paciento ir skatinti nenešioti aparato [3,10].
Įtaką gali daryti ir gydytojas ortodontas, suprantamai paaiškindamas, kokios pasėkmės gali būti nenešiojant ir kokius rezultatus galima pasiekti nešiojant ortodontinį aparatą [7].
Šiuo metu trūksta duomenų ir publikuotų mokslinių tyrimų kurie tirtų šių veiksnių įtaką išimamų ortodontinių aparatų nešiojimui. Šis tyrimas leis gydytojams žinoti, į ką labiausiai reikia atkreipti dėmesį gydant pacientus išimamais ortodontiniais aparatais, kad pacientai šiuos aparatus nešiotų ir būtų pasiekti geri gydymo rezultatai.
Hipotezė: Išimamų ortodontinių aparatų nešiojimui įtakos turi jų sukeliami nemalonūs pojūčiai burnoje, trukdymas kalbėti ir jų prasta estetika bei pacientų šeima, bendraamžiai ir gydytojas ortodontas
Tyrimo tikslas: Ištirti, kokie veiksniai daro įtaką išimamų ortodontinių aparatų nešiojimui.
11
1. Išsiaiškinti, kokia yra svarbiausia išimamų ortodontinių aparatų nenešiojimo priežastis. 2. Išsiaiškinti, kokią įtaką ortodontinių aparatų nešiojimui daro jų sukeliamas skausmas ir
nemalonūs pojūčiai.
3. Išsiaiškinti, kokią įtaką ortodontinių aparatų nešiojimui daro jų trukdymas kalbėti. 4. Išsiaiškinti, kokią įtaką ortodontinių aparatų nešiojimui daro jų estetika.
5. Išsiaiškinti, kokią įtaką ortodontinių aparatų nešiojimui daro šeima.
6. Išsiaiškinti, kokią įtaką ortodontinių aparatų nešiojimui daro bendraamžiai.
12
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Ortodontinių aparatų nešiojimas
Kad gydymas išimamais ortodontiniais aparatais būtų sėkmingas, yra reikalingas paciento bendradarbiavimas. Ortodontinio gydymo rezultatas tiesiogiai priklauso nuo aparato nešiojimo laiko, o mažiausia nešiojimo trukmė yra 6 valandos per parą [1]. Dėl to pacientas turi suprasti, ko iš jo tikimasi ir teisingai nešioti ortodontinį aparatą.
Tačiau dauguma pacientų negali pasigirti geru gydymo plano laikymųsi. Objektyviai išmatuotas išimamų ortodontinių aparatų nešiojimo laikas, buvo žymiai trumpesnis nei reikiamas [11,12,13]. Headgear - vidutiniškai 5,81 valandos per dieną, funkciniams – 5,71 valandos per dieną, išimamiems aparatams – 3,53, retenciniams – 4,58. Nors stebimi skirtumai tarp skirtingų aparatų, jie nėra statistiškai reikšmingi [2].
Taip pat ortodontinių aparatų nešiojimas yra nereguliarus. Dauguma pacientų kai kurias dienas aparatų iš vis nenešioja, o kitomis dienomis bando tai kompensuoti, nešiodami ilgiau [2].
Tyrimai, skirti nustatyti, kokie pacientai geriau laikosi gydymo plano, duoda
prieštaringų rezultatų. Nors dauguma tyrimų rodo, kad mergaitės yra paklusnesnės, galimai dėl to, kad jos labiau rūpinasi savo išvaizda, nei berniukai, dėl to joms labai svarbus šypsenos estetikos pagerėjimas po ortodontinio gydymo [14], kiti ryšio tarp lyties ir plano laikymosi neranda [12], arba gauna priešingus rezultatus [2].
Dėl motyvuotų pacientų amžiaus taip pat yra nesutarimų. Nors vieni tyrimai statistiškai reikšmingų skirtumų neranda, kiti teigia, kad jaunesni pacientai geriau laikosi gydymo plano [2].
Pacientų nenoras nešioti ortodontinius aparatus priklauso nuo jų sukeliamų nepatogumų, kurie gali būti fizikiniai ir socialiniai.
1.2. Fizikinių veiksnių įtaka
1.2.1. Ortodontinių aparatų sukeliamas diskomfortas ir skausmas
Beveik visi ortodontiškai gydomi pacientai jaučia skausmą – apie 70 – 90 procentų pacientų [6,5,13]. Dauguma pacientų taip pat jaučia suvaržymą, nemalonius pojūčius burnoje.
Šie jutimai atsiranda dėl ortodontinių aparatų jėgos veikimo į periodonto audinius, juose atsirandančio uždegimo, dėl kraujotakos sutrikdymo [16]. Dėl to skausmingiausia sritis yra vienašakniai priekiniai dantys, o skaudžiausias veiksmas pacientams su ortodontiniais aparatais
13
yra atkandimas; krūminių dantų srityje ir kramtymo metu skausmas nėra labai stiprus, o minkštieji audiniai ir smilkinio-apatinio žandikaulio sąnariai beveik nepaveikiami [17].
Kadangi ortodontijoje naudojamos jėgos nėra didelės, jų poveikiui pajausti reikia laiko. Stipriausią skausmą pacientai jaučia praėjus 24 valandoms po aparatų uždėjimo [6,5]. Po 72 valandų organizmo adaptaciniai mechanizmai sumažina skausmo jutimą, kuris išnyksta po 5-7 dienų [6]. Tačiau 25-42 procentai pacientų skausmą jaučia ypač ilgai, 7 dienas ir ilgiau [15].
Skausmo pojūtis iš dalies priklauso nuo ortodontinio aparato tipo. Funkciniai ir neišimami aparatai sukelia stipresnį skausmą nei išimami [7].
Taip pat panašu, kad skausmas nėra tiesiogiai susijęs su ortodontinių jėgų dydžiu [16], o su psichologine pacientų sveikata, motyvacija, lūkesčiais ir požiūriu į ortodontinį gydymą. [7]. 1.2.2. Trukdymas kalbai
Ortodontiniai aparatai yra svetimkūniai esantys paciento burnoje ir trukdo liežuvio judesiams. Aparatai dengiantys gomurį gali sutrikdyti alveolinių: /s/, /z/, /t/, /d/ ir gomurinių priebalsių: /j/ tarimą, o akrilinės bazės storis ir plotis turi tiesioginę įtaką kalbėjimo sunkumui. Taip pat aparatai gali iškraipyti oro tėkmę burnos ertmėje ir neleisti teisingai ištarti kitų priebalsių ir balsių, iš kurių dažniausiai paveikiama yra /i/. Šie trukdymai atsirandantys dėl išimamo ortodontinio aparato neišnyksta tol, kol aparatas nėra išimamas iš burnos. [8]. 1.2.3. Ortodontinių aparatų estetika
Veido estetika yra labai svarbi žmonių gyvenime. Jau 8 metų vaikai turi tokius pačius veido estetikos kriterijus kaip ir suaugę. Dėl vaikų veido estetikos, jie gali būti skirtingai priimami bendraamžių, mokytojų [18]. Asmenys, turintys prastesnę dentofacialinę estetiką, dažniausiai yra mažai savimi pasitikintys. Asmenys su normaliu kandžių santykiu yra labiau patrauklūs, jie matomi, kaip protingesni, aukštesnės socialinės klasės, mažiau agresyvūs, labiau trokštami kaip draugai [10].
Odontologijoje estetikos siekiamybė visada yra natūralus, simetriškas dantų ir minkštųjų audinių vaizdas. Terapinėje ir ortopedinėje odontologijoje tam pasiekti naudojamos medžiagos, kurių vizualinės charakteristikos identiškos paciento dantims. Ortodontijoje siekiama gydymo metu ortodontiniais aparatais netrikdyti natūralaus dantų vaizdo. Kuo ortodontiniame aparate matoma mažiau metalo, tuo ortodontinis apartas yra estetiškesnis ir labiau priimtinas pacientui [17,18,9], o patys estetiškiausi yra aparatai, kurių praktiškai nesimato [20]. Tik 55%
suaugusiųjų pacientų yra priimtini metaliniai breketai, jie netgi yra pasiryžę sumokėti daugiau už estetiškesnius ortodontinius aparatus, nesvarbu, ar juos nešiotų jie ar jų vaikai [20].
Dantų estetika taip pat labai svarbi žmogaus socialiniam gyvenimui, todėl ortodontiniai aparatai, kurie trikdo natūralų dantų vaizdą, neleidžia pacientui jaustis laisvai, sukelia nemažai
14
problemų. Pacientai nešiojantys ortodontinius aparatus savo išvaizdą vertina prasčiau [21], patiria socialinį diskomfortą, kuris tęsiasi ilgiau nei funkcinis [22]. Dažnai pacientai vengia socialinių situacijų, mažiau šypsosi [5].
Taip pat pacientai, kurie tiekia pirmenybę estetiniam, o ne funkciniam sąkandžio aspektui, būna labiau patenkinti ortodontiniu gydymu [7].
1.3 Socialinių veiksnių įtaka
1.3.1. Bendraamžių požiūris
Vaikai ir paaugliai, turintys sąkandžio sutrikimų, dėl to gali sulaukti patyčių iš savo bendraamžių. 12,8% 10-14 metų amžiaus vaikų su netaisyklingu sąkandžiu patiria patyčias. Ryšys ypač aiškus pacientams su Angle II klasės, pirmo poklasio anomalija, padidėjusiu horizontaliu ir vertikaliu kandžių santykiu, ir dideliu ortodontinio gydymo reikalingumu pagal IOTN indeksą [23].
Vienas iš ortodontinio gydymo tikslų yra dantų estetikos pagerinimas, tačiau patys ortodontiniai aparatai nėra labai estetiški. Dėl to juos nešiojantys pacientai taip pat gali sulaukti patyčių iš bendraamžių. Ypač paaugliams yra labai svarbus jų benraamžių požiūris į juos, tad jie turi baimę, kad jų nešiojami ortodontiniai aparatai gali sumenkinti nuomonę apie juos. 74% pacientų nerimauja, kad gali sulaukti neigiamos reakcijos iš bendraamžių dėl nešiojamo aparato. Todėl 15 metų ir vyresni pacientai žymiai dažniau nutraukia ortodontinį gydymą, 79,9% pacientų, palyginti su 5 – 9 metų pacientais, kurių gydymą nutraukia tik 11,5% [7].
Panašu, kad pacientai, nešiojantys ortodontinius aparatus, savęs nevertina objektyviai, o lygina su savimi, prieš ortodontinį gydymą, nes aplinkiniai žmonės, ortodontinių pacientų nevertina kaip negražesnių, kvailesnių, labiau ar mažiau sėkmingų [19,22]. Kitas tyrimas parodo, kad nors ir statistiškai nereikšmingas, tačiau yra polinkis pacientus, nešiojančius metalinius ar keramikinius ortodontinius aparatus, vertinti kaip mažiau intelektualius, nei nenešiojančius arba nešiojančius tiesinančias kapas ar lingvalinius aparatus [24].
1.3.2. Šeimos įtaka
Tėvai turi teigiamą įtaką savo vaikų ortodontiniam gydymui. Jie dažnai paskatina pradėti ortodontinį gydymą, motyvuoja ir primena pacientams nešioti išimamą ortodontinį aparatą [3].
Ir nors yra labiau įprasta, kad vaiku rūpinasi mama, tačiau panašu, jog motina neturi tokios stiprios įtakos vaikų gydymo plano laikymuisi kaip tėvas [25].
15
Labai nerimaujantys pacientai yra linkę prasčiau bendradarbiauti su gydytoju ir nesilaikyti gydymo režimo [7][25], o šiam nerimo lygiui daug įtakos turi tėvo vaidmuo, todėl rekomenduojama, kad tėvas atvyktų į kelis pirmus paciento vizitus pas ortodontą [25]. 1.3.3. Gydytojo ortodonto vaidmuo
Socialinį diskomfortą gali sumažinti paciento pasitikėjimas gydytoju ortodontu [25]. Malonus ir mandagus gydytojo elgesys gali mažinti pacientų nerimą, o mažiau nerimaujantis pacientas geriau laikosi gydymo plano [7]. Taip pat tyrimai rodo, kad pacientų gydymo plano laikymąsi gali pagerinti paciento įtraukimas į gydymą. Kai pacientas yra komandos dalis ir kartu su ortodontu siekia bendro tikslo, jis stengiasi labiau. Tačiau tam reikalinga, kad
gydytojas gerai išaiškintų, o pacientas suprastų esamą situaciją ir gydymo tikslą [7]. Gydytojas taip pat gali pagerinti paciento gydymo plano laikymąsi naudojant aktyvius ar pasyvius
16
2. MEDŽIAGA IR METODAI
Nustatyti fizikinių ir socialinių veiksnių įtaką išimamų ortodontinių aparatų nešiojimui buvo naudojama anoniminė anketinė apklausa (žr. Priedas nr. 1 ) Anketoje respondentų nebuvo prašoma nurodyti vardų, pavardžių, adreso ar kontaktinių duomenų. Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU bioetikos centro leidimas (Nr. BEC-OF-04) (žr. Priedas nr. 3 ). Apklausa buvo
vykdoma LSMU Kauno Klinikų Ortodontijos klinikoje.
Anketą sudarė 21 uždaras klausimas. Pirmojoje anketos dalyje buvo demografinio pobūdžio klausimai, siekiant išsiaiškinti respondentų lytį, amžių, gyvenamą vietą (miestas ar kaimas), tėvų išsilavinimą. Antroje dalyje buvo pateikti klausimai susiję su jų ortodontiniu gydymu ir ortodontinių aparatų nešiojimu.
Respondentų atrankos kriterijai:
1. Asmenys, gydomi išimamais ortodontiniais aparatais; 2. Mokyklinio amžiaus asmenys;
Neįtraukimo kriterijai:
1. Asmenys, kuriems gydymas išimamais ortodontiniais aparatais dar nepradėtas arba jau baigtas;
2. Nepilnamečiai asmenys, atvykę be pilnamečio globėjo, galinčio pasirašyti pacientų informuotumo ir sutikimo formas;
Imties dydis formuotas pasirenkant tikslinę apklausos grupę, imties pasirinkimas pagrįstas imties atsitiktinumo principu, t.y. visos tikslinės grupės turėjo vienodas galimybes patekti į imtį.
Visos grąžintos anketos buvo koduojamos vieno asmens, duomenys patikrinti ir įvesti į duomenų bazę ir dar kartą patikrinti. Buvo analizuojamos tik pilnai ir teisingai užpildytos anketos.
Duomenų statistinė analizė atlikta naudojantis „Microsoft Excel Worksheet“ ir „IBM SPSS Statistics 25“ programinėmis įrangomis. Statistinės hipotezės reikšmingumo lygmeniu pasirinktas p=0.05. Statistinei skirtumų tarp respondentų grupių analizei taikytas t- testo dviems nepriklausomoms imtims ir chi-kvarato nepriklausomumo kriterijai.
17
3. REZULTATAI
Buvo surinkta 100 anketų. Jas patikrinus ir atmetus nepilnai ir neteisingai užpildytas anketas, duomenų analizei buvo palikta 92 (92%).
Dauguma respondentų (76%) buvo nuo 9 iki 13 metų amžiaus. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių pateiktas 1 paveiksle.
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių
Truputį daugiau nei pusė apklaustų pacientų buvo mergaitės – 52 (56,5%), likę 40 (43,5%) – berniukai. Mergaitės jautė skausmą dažniau ir stipriau, nei berniukai, ir dažniau dėl to nenešiojo išimamo ortodontinio aparato (žr. 2 pav.).
2 pav. Skausmo jutimas nešiojant išimamą ortodontinį aparatą ir aparato nenešiojimas dėl jo sukeliamo skausmo priklausomai nuo paciento lyties. Skirtumai tarp berniukų ir mergaičių skausmo jutimo (p=0,031) ir nenešiojimo dėl skausmo (p=0,036) statistiškai
reikšmingi.
Didžioji dauguma apklaustųjų 71 (77,2%) gyvena mieste, kiti 21 (22,8%) – kaime. Nors buvo stebimas polinkis kaime gyvenantiems pacientams aparatą nešioti daugiau - 92%
reikiamo laiko nei gyvenantiems mieste - 78%, šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0,48). 2 5 9 14 20 17 10 7 4 3 0 1 0 5 10 15 20 25 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 Amžius metais 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Mergaitės Berniukai Mergaitės Berniukai
Nejaučia Tik nemalonus jausmas
Silpnas skausmas Skausmas
Niekada Apie 1 kartą per mėnesį
18
Tik 6 pacientų tėvų išsilavinimas buvo pradinis, 24 – vidurinis, ir 62 – aukštasis. Jei paciento tėvų išsilavinimas buvo skirtingo lygio, anketoje buvo pažymimas aukštesnis iš dviejų. Tarp pacientų, kurių tėvų išsilavinimas buvo žemesnis nei aukštasis, nebuvo nei vieno, kuris nenešiotų ortodontinio aparato dėl bendraamžių įtakos, tuo tarpu iš pacientų, kurių nors vieno iš tėvų išsilavinimas buvo aukštasis, 13 (21%) atsakė, kad bent kartais nenešioja ortodontinio aparato dėl savo bendraamžių.
Dažniausia paskata pradėti ortodontinį gydymą buvo esamas netaisyklingas sąkandis (33 pacientai, 35,9%) ir negražūs kreivi dantys (29 pacientai, 31,5%), 9 pacientus pradėti gydymą paskatino šeima, 14 – gydytojas, 7 pacientai negalėjo išskirti vieno faktoriaus kaip svarbiausio. Pacientai, kurie gydymą pradėjo dėl savo kreivų dantų, taip pat buvo labiausiai nepatenkinti ir ortodontinio aparato išvaizda ir dėl to dažniau nenešiojo aparato.
3 pav. Pacientų, pradėjusių gydymą dėl negražių kreivų dantų, nepasitenkinimas išvaizda ir aparatų nenešiojimas lygintant su kitais pacientais. Šie skirtumai statistiškai reikšmingi.
Tik vienas respondentas atsakė, kad yra nemotyvuotas nešioti išimamą ortodontinį aparatą, 12 (13%) atsakė, kad yra nelabai motyvuoti, 7 (18,5%) – nėra skirtumo, 25 (27,2%) –
motyvuoti ir 47 (51,1%) – labai motyvuoti nešioti ortodontinį aparatą.
Lentelė nr. 1. Respondentų pasiskirstymas pagal motyvaciją
Grupė Apklaustųjų skaičius Nešiojimo procentų vidurkis
Nemotyvuoti – nesvarbu 20 70%* Motyvuoti 25 78% Labai motyvuoti 47 87%* * p<0,05 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Kreivi dantys kiti Kreivi dantys kiti
Patenkinti išvaizda Truputi nepatenkinti Nepatenkinti Labai nepatenkinti
19
Paciento motyvacija nešioti ortodontinį aparatą yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką ortodontinių aparatų nešiojimui. Labai motyvuoti pacientai jautė mažesnį
diskomfortą, buvo labiau patenkinti aparato išvaizda, jiems aparatai mažiau trukdė kalbėti, ir jie rečiau pamiršdavo juos įsidėti.
* p<0,05
4 pav. Nenešiojimo priklausymas nuo paciento motyvacijos. Stebimas grupės vidurkis, kaip dažnai pacientai neįsidėdavo ar išsiimdavo išimamą ortodontinį aparatą dėl tam tikro faktoriaus: 1 - niekada, 2 - retai, 3 - kartais, 4 – dažnai. Labai motyvuoti pacientai statistiškai
reikšmingai geriau nešiojo atsižvelgiant į kiekvieną faktorių.
Tiriamieji buvo padalinti į grupes pagal tai, kiek jiems buvo liepta nešioti ortodontinį aparatą: nuo 6 iki 9, nuo 10 iki 13, nuo 14 iki 16 ir nuo 17 iki 24 valandų per parą (žr. Lentelė nr. 2). Ištyrus pacientų ortodontinio aparato nešiojimą procentais (kiek pacientas nešioja per parą padalinus iš, kiek ortodonto liepta nešioti valandų per parą) buvo rasta, kad pacientų, kuriems reikėjo nešioti nuo 6 iki 9 valandų per parą, nešiojimo procentas buvo žymiai didesnis ir statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo likusių (p=0,037). Nors buvo stebimas ryšys tarp
reikiamo nešioti laiko ir nešiojimo procento kitose grupėse, jis nebuvo statistiškai reikšmingas.
1 1.5 2 2.5 3 Dėl skausmo Dėl trukdymo kalbėti Dėl prastos išvaizdos Dėl bendraamžių Pamiršta
Kaip dažnai išsiima arba neįsideda ortodontinio aparato
Labai motyvuoti* Motyvuoti
20
5 pav. Kiek gydytojo ortodonto paskirto nešiojimo laiko pacientai teigia išnešiojantys.
Lentelė nr. 2. Respondentų pasiskirstymas pagal reikiamą nešioti laiką. Kiek valandų per parą reikia
nešioti Tiriamųjų skaičius grupėje Nešiojimo procentų vidurkis 6-9 12 110%* 10-13 24 83% 14-16 29 78% 17-24 27 70% * p<0,05
36 pacientai atsakė, kad nešioti išimamus ortodontinius aparatus juos labiausiai skatina šeima, 22 – kad prastas sąkandis, 21 – negražūs kreivi dantys, ir tik 5 – kad gydytojas
ortodontas. 8 negalėjo išskirti vieno, juos labiausiai skatinančio faktoriaus. Nei vienas respondentas neatsakė, kad juos labiausiai skatintų bendraamžiai.
Pacientai, kuriuos nešioti ortodontinį aparatą labiausiai skatino kreivi dantys ar netaisyklingas sąkandis , buvo statistiškai reikšmingai labiau motyvuoti nešioti ortodontinį aparatą.
48 (52%) apklaustųjų teigė, kad dažniausiai išimamų ortodontinių aparatų nenešioja dėl to, kad tiesiog pamiršta juos įsidėti, 19 (21%) pacientų nenešioja dėl aparatų trukdymo kalbėti, 13 (14%) nenešioja dėl aparatų sukeliamo skausmo, 2 (2%) respondentų dažniausiai nenešioja išimamų ortodontinių aparatų dėl jų negražios išvaizdos. 10 nurodė kitą priežastį, kaip ligą, arba negalėjo išsirinkti vieno svarbiausio faktoriaus. Nei vienas respondentas neatsakė, kad labiausiai jam trukdytų bendraamžių patyčios. Labai panašūs duomenys gauti pacientams atsakius, kaip dažnai kiekvienas faktorius juos verčia neįsidėti ar išsiimti išimamą ortodontinį aparatą. Šie duomenys pateikti 7 paveiksle. Šie skirtumai tarp faktorių yra statistiškai
reikšmingi (p<0,00001). 0.00% 25.00% 50.00% 75.00% 100.00% 125.00% 150.00% 175.00% 200.00% 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24 Ne šioji mo pr oc enta i
21
6 pav. Priežastys, labiausiai skaitinančios nenešioti išimamų ortodontinių aparatų.
7 pav. Nenešiojimas priklausomai nuo skirtingų veiksnių
41 (45%) respondentas atsakė, kad nejaučia skausmo ir nemalonių jausmų nešiodami ortodontinius aparatus, 15 (16%) jautė tik nemalonų jausmą, 28 (31%) jautė nestiprų skausmą, ir tik 8 (9%) jautė vidutinio stiprumo skausmą. Nei vienas respondentas nejautė stipraus skausmo nešiodami išimamus ortodontinius aparatus. Šios grupės ir jų nešiojimo procentai yra pateikti lentelėje nr. 3.
Lentelė nr. 3. Nešiojimo procentai priklausomai nuo skausmo jutimo.
Grupė Apklaustųjų skaičius Nešiojimo procento vidurkis
Nejaučia skausmo 41 87%
Tik nemalonų jausmą 15 80%
Nestiprų skausmą 28 76% Jaučia skausmą 8 74% 48 19 13 210 Pamiršta Trukdo kalbai Skausmas Negraži išvaizda Kita 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Dėl bendraamžių patyčių Dėl negražios
išvaizdos Dėl skausmo Dėl trukdymokalbėti pamiršta
Niekada Labai retai, apie 1 kartą per mėnesį
22
Nors ir stebimas ryšys tarp jaučiamo skausmo ir nešiojimo, tačiau jis nėra statistiškai reikšmingas (p>0,05).
Tik 15 (16%) pacientų išimami ortodontiniai aparatai nerukdė kalbėti. Dauguma, 55 (60%) pacientai, teigė, kad aparatai tik šiek tiek trukdė kalbėti, 19 (21%) trukdė kalbėti, ir 3 -
labai trukdė.
Lentelė nr. 4. Nešiojimo procentai priklausomai nuo išimamų ortodontinių aparatų trukdymui kalbėti.
Trukdymas kalbėti Apklaustųjų skačius Nešiojimo procento vidurkis
Netrukdo 15 91%
Truputį trukdo 55 79%
Trukdo 19 78%
Labai trukdo 3 98%
52 (56%) pacientai atsakė, kad nėra nepatenkinti savo išvaizda su išimamai ortodontiniais aparatais, 29 (32%) yra šiek tiek nepatenkinti išvaizda, 10 (11%) – yra nepatenkinti, ir tik vienas respondentas buvo labai nepatenkintas savo išvaizda su išimamu ortodontiniu aparatu.
7 (8%) respondentai atsakė, kad patiria patyčių iš savo bendraamžių dėl nešiojamo išimamo ortodontinio aparato. 64 (70%) atsakė, kad jų bendraamžiai nekreipia dėmesio į jų nešiojamus ortodontinius aparatus. 12-os (13%) pacientų bendraamžiai palaiko jų ortodontinį gydymą, o 9-įų (10%) netgi skatina juos nešioti ortodontinį aparatą.
Lentelė nr. 5. Nešiojimo procentas ir motyvacija priklausomai nuo bendraamžių požiūrio. Bendraamžių požiūris Apklaustųjų
skaičius Nešiojimo procentų vidurkis Motyvacijos vidurkis Tyčiojasi 7 84% 4,0 Nekreipia dėmesio 64 81% 4,1 Palaiko gydymą 12 79% 4,3
Palaiko ir skatina nešioti 9 86% 4,7
Motyvacija: nuo 1 – nemotyvuoti, iki 5 – labai motyvuoti.
Ryšys tarp bendraamžių požiūrio į pacientų ortodontinį gydymą ir pacientų motyvaciją nešioti ortodontinį aparatą nėra statistiškai reikšmingas, tačiau stebima koreliacija.
Visi pacientai buvo skatinami gydytojo ortodonto nešioti išimamą ortodontinį aparatą: 13 respondentų atsakė, kad gydytojas jiems suprantamai paaiškino, kokios pasėkmės laukia, jei
23
jie nenešios ortodontinio aparato, 15-ai pacientų buvo suprantamai paaiškinta, kokie rezultatai bus pasiekti, jei jie nešios aparatus, ir 64 atsakė, kad suprato ir nenešiojimo pasekmes, ir norimus pasiekti rezultatus. Gydytojo ortodonto motyvacija nedavė statistiškai reikšmingų rezultatų, tačiau stebimas polinkis supratusiems tik nenešiojimo riziką būti mažiau
motyvuotiems, nei supatusiems siekiamus rezultatus, o suprantantiems tik nenešiojimo ar nešiojimo pasekmes nešioti mažiau, nei suprantantiems abu.
Nei vieno respondento šeimos nariai nebuvo prieš jų ortodontinį gydymą ir tik 3-jų į jį nekreipė dėmėsio. 9 pacientų šeimos nariai palaikė gydymą, o 80 palaikė ir skatino nešioti ortodontinį aparatą.
24
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Šio tyrimo metu pasirinktas reikšmingumo rodiklis α=0,05 reiškia, jog yra nemaža tikimybė gauti statistiškai reikšmingą rezultatą. Tam atsverti, daugumos svarbiausių klausimų buvo klausta po du kartus,klausiant kiek kitaip (pvz.: „Ar jaučiate skausmą nešiodami išimamą ortodontinį aparatą?“ ir „Ar dėl skausmo išsiimate ar neįsidedate ortodontinio aparato?“) ir jei tik vienas iš šių klausimų davė statistiškai reikšmingą rezultatą, jis buvo vertintas atsargiai, kaip galimai gautas dėl atsitiktinumo.
Šio tyrimo metu gauti rezultatai neparodė, kad demografiniai faktoriai daro statistiškai reikšmingą įtaką bendram išimamų ortodontinių aparatų nešiojimui.
Pasak Starnbach ir bendraautorių, mergaitės geriau nešioja ortodontinius aparatus, nes galimai jos labiau rūpinasi savo dantų estetika [28]. Nors mergaitės statistiškai reikšmingai dažniau buvo motyvuotos tiek pradėti ortodontinį gydymą, tiek nešioti aparatus dėl esamų negražių kreivų dantų, nebuvo rasta bendros motyvacijos nešioti ortodontinį aparatą skirtumo tarp lyčių. Tai galima paaiškinti tuo, kad pacientai kurie buvo labiausiai motyvuoti pradėti gydymą dėl negražių kreivų dantų, taip pat buvo labiausiai nepatenkinti ir išimamo
ortodontinio aparato išvaizda ir dėl to jų nenešiodavo dažniau. Taip pat buvo išsiaiškinta, kad mergaitės stipriau ir dažniau jautė skausmą ir dėl jo dažniau nenešiodavo aparato.
Logiška manyti, kad pacientai, kuriems paskirtas trumpesnis aparato nešiojimo laikas per parą, lengviau išnešios visą reikiamą laiką, ką ir patvirtina šio tyrimo rezultatai. Nors ir ilgiau privalantys nešioti pacientai turėjo polinkį dažniau neįsidėti aparato dėl visų faktorių, jie nejautė stipresnio skausmo, trukdymo kalbai, nebuvo labiau nepatenkinti išvaizda, nei trumpiau nešiojantys.
Nors daugiau nei pusė respondentų atsakė, kad dažniausia nenešiojimo priežastis yra pamiršimas, dažniau pamirštantys pacientai turėjo tik statistiškai nereikšmingą polinkį nešioti aparatą trumpiau, nei retai ar nepamirštantys pacientai.
Nei vienas iš tirtų fizikinių faktorių: išimamų ortodontinių aparatų sukeliamas nemalonus jausmas ir skausmas, jų trukdymas kalbėti ir išvaizda, neturėjo įtakos bendram aparatų nešiojimui, bet, kaip ir galima tikėtis, kiekvienas iš šių faktorių turėjo įtakos
nenešiojimo dažnumui dėl to konkretaus veiksnio (pvz.: kuo stipresnis jaučiams skausmas, to dažniau dėl skausmo nenešiojama).
Tas pats pasakytina ir apie bendraamžių įtaką – kuo prastesnis buvo bendraamžių požiūris į paciento ortodontinį gydymą, tuo dažniau pacientas nenešiodavo išimamo aparato dėl bendraamžių įtakos, tačiau tai neturėjo įtakos bendram nešiojimo procentui.
Panašu, kad aplinkiniai žmonės neturi reikšmingos įtakos pacientų išimamų ortodontinių aparatų nešiojimui. Beveik visų pacientų šeimos nariai skatino juos nešioti
25
aparatus, o palyginus juos su pacientais kurių šeima neskatino, nebuvo stebima jokių skirtumų, nei tarp bendro nešiojimo, nei motyvacijos. Gydytojo ortodonto skatinimas suprantamai paaiškinant, kokius rezultatus galima pasiekti nešiojant ir kokios pasekmės nenešiojant išimamo ortodontinio aparato, neturėjo reikšmingos įtakos. Šis tyrimas taip pat neparodė, kad bendraamžių požiūris į paciento ortodontinį gydymą turėjo įtakos paciento motyvacijai ar aparato nešiojimui, tačiau šie duomenys gali būti nepatikimi, nes ne vienoje anketoje, ties klausimais apie bendraamžių požiūrį ir nenešiojimą dėl bendraamžių, respondentai paliko prierašus, kad dėl galimų bendraamžių patyčių pacientai aparatų nenešioja būdami mokykloje ar kartu su bendraamžiais.
Taip pat svarbu, kad nenešiojimai dėl skausmo, trukdymo kalbėti, negražios išvaizdos ir bendraamžių požiūrio statistiškai reikšmingai koreliavo tarpusavyje, t.y. pacientai, kurie
dažniau nenešiojo aparato dėl vieno faktoriaus, taip pat dažniau jo nenešiojo ir dėl kitų. Pamiršimas nešioti aparatą irgi statistiškai reikšmingai koreliavo su visais šiais veiksniais (išskyrus nenešiojimą dėl išvaizdos).
Vienas paaiškinimas, kodėl visi šie faktoriai tarpusavyje susiję, yra, kad jiems visiems daro įtaką kitas faktorius, kuris, šio tyrimo duomenimis, gali būti motyvacija. Kuo pacientų motyvacija nešioti išimamą ortodontinį aparatą buvo mažesnė, tuo pacientai jautė stipresnį skausmą, buvo labiau nepatenkinti išvaizda, jiems labiau trukdė kalbėti. Mažiau motyvuoti pacientai dažniau neįsidėdavo aparato dėl skausmo, trukdymo kalbėti, negražios išvaizdos, bendraamžių neigiamos nuomonės ir dažniau pamiršdavo. Labiau motyvuotų pacientų nešiojimo procentas taip pat buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei prastai motyvuotų pacientų.
Iš tirtų aspektų aišku, kad motyvacijai įtakos turėjo tik tai, kas labiausiai skatina pacientą nešioti ortodontinį aparatą. Labiausiai motyvuoti pacientai buvo išimamą ortodontinį aparatą nešiojantys dėl negražių, kreivų dantų ir dėl prasto sąkandžio, o mažiausiai motyvuoti – skatinami šeimos. Iš to galima spręsti, kad svarbiausia ar pats pacientas nori gražesnės
šypsenos ir geresnio sąkandžio, o ne aplinkinių žmonių, šeimos vertimas nešioti aparatą. Šis tyrimas turėjo keletą trūkumų:
1. Maža imtis. Dėl laiko ir galimybių apklausti pacientus trūkumo nepavyko apklausti daugiau pacientų, todėl būtų gerai tyrimą pakartoti tyrėjams, dirbantiems su pacientais, nešiojančiais išimamus ortodontinius aparatus.
2. Pacientai nebuvo sekami ir apklausiami skirtingais gydymo etapais. Tyrimais įrodyta, kad ortodontinių aparatų sukeliamas skausmas kinta priklausomai nuo gydymo laiko. Paciento atsakymai gali skirtis jį apklausiant skirtingose gydymo stadijose, todėl reikėtų ištirti,
26
ar kiti veiksniai taip pat kinta priklausomai nuo laiko. Kad gautume tikslesnius atsakymus, pacientai anketas turėtų pildyti reguliariai, pvz.: kas savaitę, kas mėnesį ar pan.
3. Tyrimo subjektyvumas. Pacientai subjektyviai atsakydavo, kiek jie laiko nešioja, ir tai dažniausiai būna daugiau negu iš tikrųjų. Objektyviai aparato nešiojimą galima išmatuoti į jo bazę įkomponuojant šilumos jutiklį.
Kartojant šį tyrimą taip pat reikėtų įtraukti daugiau klausimų apie tai, kas daro įtaką paciento motyvacijai.
27
PADĖKA
Nuoširdus ačiū už pagalbą darbo vadovei Juditai Naujokaitytei ir visam nuostabiam Ortodontijos klinikos personalui.
28
INTERESŲ KONFLIKTAS
29
IŠVADOS
1. Dažniausia išimamų ortodontinių aparatų nenešiojimo priežastis yra pamiršimas, o didžiausią įtaką darantis veiksnys yra pacientų motyvacija;
2. Stipresnį skausmą dėl išimamo ortodontinio aparato ir dažniau dėl skausmo jo nenešiojo mergaitės;
3. Trukdymas kalbai neturi didelės įtakos išimamų ortodontinių aparatų nešiojimui;
4. Labiau nepatenkinti savo išvaizda su ortodontiniu aparatu ir dėl to nenešiojantys aparato buvo pacientai, ortodontinį gydymą pradėję dėl negražių, kreivų dantų;
5. Pacientai, kuriuos nešioti išimamus ortodontinius aparatus labiausiai skatino šeima, buvo mažiausiai motyvuoti;
6. Pacientai dažnai nenešiodavo aparatų dėl galimos bendraamžių neigiamos reakcijos; 7. Gydytojo ortodonto skatinimas neturi didelės įtakos ortodontinių aparatų nešiojimui;
30
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Remiantis šio tyrimo rezultatais, gydytojams ortodontams galime rekomenduoti pacientus, gydomus išimamais ortodontiniais aparatais, juos skatinti suprantamai paaiškinant, kokius
rezultatus galima pasiekti nešiojant ir kokios pasekmės gali būti nenešiojant aparatų. Ypač reikėtų perspėti mergaites dėl galimų skausmų, o jas motyvuoti galima geresne būsima dantų estetika.
31
LITERATŪROS SĄRAŠAS
[1] W. R. Proffit, H. W. J. Fields, B. E. Larson, and D. M. Sarver, Contemporary orthodontics, Sixth edit. Philadelphia: Elsevier Srl, 2019.
[2] D. Al-Moghrabi, F. C. Salazar, N. Pandis, and P. S. Fleming, “Compliance with removable orthodontic appliances and adjuncts: A systematic review and meta-analysis,” Am. J. Orthod. Dentofac. Orthop., vol. 152, no. 1, pp. 17–32, 2017.
[3] A. El-Huni, F. B. Colonio Salazar, P. K. Sharma, and P. S. Fleming, “Understanding factors influencing compliance with removable functional appliances: A qualitative study,” Am. J. Orthod. Dentofac.
Orthop., vol. 155, no. 2, pp. 173–181, 2019.
[4] H. Rakhshan and V. Rakhshan, “Pain and discomfort perceived during the initial stage of active fixed orthodontic treatment,” Saudi Dent. J., vol. 27, no. 2, pp. 81–87, 2015.
[5] A. Kavaliauskiene, D. Smailiene, I. Buskiene, and D. Keriene, “Pain and discomfort perception among patients undergoing orthodontic treatment: Results from one month follow-up study,” Balt. Dent.
Maxillofac. J., vol. 14, no. 4, pp. 118–143, 2012.
[6] J. Chow and I. Cioffi, “Pain and orthodontic patient compliance: A clinical perspective,” Semin.
Orthod., vol. 24, no. 2, pp. 242–247, 2018.
[7] A. Ukra, F. Bennani, and M. Farella, “Psychological aspects of orthodontics in clinical practice. Part one: Treatment-specific variables,” Prog. Orthod., vol. 12, no. 2, pp. 143–148, 2011.
[8] J. Chen, J. Wan, and L. You, “Speech and orthodontic appliances: a systematic literature review,” Eur.
J. Orthod., vol. 40, no. 1, pp. 29–36, 2018.
[9] J. P. Ziuchkovski, H. W. Fields, W. M. Johnston, and D. T. Lindsey, “Assessment of perceived
orthodontic appliance attractiveness,” Am. J. Orthod. Dentofac. Orthop., vol. 133, no. 4 SUPPL., pp. 68–78, 2008.
[10] J. Seehra, J. T. Newton, and A. T. Dibiase, “Bullying in schoolchildren - Its relationship to dental appearance and psychosocial implications: An update for GDPs,” Br. Dent. J., vol. 210, no. 9, pp. 411– 415, 2011.
[11] T. C. Schott and B. Ludwig, “Microelectronic wear-time documentation of removable orthodontic devices detects heterogeneous wear behavior and individualizes treatment planning,” Am. J. Orthod.
Dentofac. Orthop., vol. 146, no. 2, pp. 155–160, 2014.
[12] B. Ludwig, B. Glasl, T. C. Schott, J. Weber, C. L. Schwarzer, and C. Schlipf, “Quantification of patient compliance with Hawley retainers and removable functional appliances during the retention phase,”
Am. J. Orthod. Dentofac. Orthop., vol. 144, no. 4, pp. 533–540, 2013.
[13] G. Tsomos, B. Ludwig, J. Grossen, P. Pazera, and N. Gkantidis, “Objective assessment of patient compliance with removable orthodontic appliances: A cross-sectional cohort study,” Angle Orthod., vol. 84, no. 1, pp. 56–61, 2014.
[14] A. Cucalon and R. J. Smith, “Relationship between compliance by adolescent orthodontic patients and performance on psychological tests,” Angle Orthodontist, vol. 60, no. 2. pp. 107–114, 1990. [15] M. Bergius, A. G. Broberg, M. Hakeberg, and U. Berggren, “Prediction of prolonged pain experiences
during orthodontic treatment,” Am. J. Orthod. Dentofac. Orthop., vol. 133, no. 3, p. 339.e1-339.e8, 2008.
[16] V. Krishnan, “Orthodontic pain: from causes to management--a review.,” Eur. J. Orthod., vol. 29, no. 2, pp. 170–179, 2007.
32 treatment with fixed appliances,” Eur. J. Orthod., vol. 18, no. 4, pp. 349–357, 1996.
[18] A. Ukra, F. Bennani, and M. Farella, “Psychological aspects of orthodontics in clinical practice. Part Two: General psychosocial wellbeing,” Prog. Orthod., vol. 13, no. 1, pp. 69–77, 2012.
[19] D. K. Walton, H. W. Fields, W. M. Johnston, S. F. Rosenstiel, A. R. Firestone, and J. C. Christensen, “Orthodontic appliance preferences of children and adolescents,” Am. J. Orthod. Dentofac. Orthop., vol. 138, no. 6, p. 698.e1-698.e12, 2010.
[20] M. D. Rosvall, H. W. Fields, J. Ziuchkovski, S. F. Rosenstiel, and W. M. Johnston, “Attractiveness, acceptability, and value of orthodontic appliances,” Am. J. Orthod. Dentofac. Orthop., vol. 135, no. 3, p. 276.e1-276.e12, 2009.
[21] L. M. Fonseca, T. M. De Araújo, A. R. Santos, and J. Faber, “Impact of metal and ceramic fixed orthodontic appliances on judgments of beauty and other face-related attributes,” Am. J. Orthod.
Dentofac. Orthop., vol. 145, no. 2, pp. 203–206, 2014.
[22] H. G. Sergl, U. Klages, and A. Zentner, “Functional and social discomfort during orthodontic treatment - Effects on compliance and prediction of patients’ adaptation by personality variables,” Eur. J.
Orthod., vol. 22, no. 3, pp. 307–315, 2000.
[23] J. Seehra, P. S. Fleming, T. Newton, and A. T. DiBiase, “Bullying in orthodontic patients and its relationship to malocclusion, self-esteem and oral health-related quality of life,” J. Orthod., vol. 38, no. 4, pp. 247–256, 2011.
[24] H. G. Jeremiah, D. Bister, and J. T. Newton, “Social perceptions of adults wearing orthodontic appliances: A cross-sectional study,” Eur. J. Orthod., vol. 33, no. 5, pp. 476–482, 2011.
[25] G. Trakyali, T. Tunaboylu-Ikiz, Ae. Yavuz, B. Pirim, and F. Isik-Ozdemir, “Anxiety among adolescents and its affect on orthodontic compliance,” J. Indian Soc. Pedod. Prev. Dent., vol. 27, no. 4, p. 205, 2009.
[26] H. J. Salil Nene, “Does Text Messaging Reminder Help in the Orthodontic Compliance of Patients to Maintain their Oral Hygiene,” J. Oral Hyg. Heal., vol. 02, no. 05, pp. 2–5, 2015.
[27] H. J. Veeroo, S. J. Cunningham, J. T. Newton, and H. C. Travess, “Motivation and compliance with intraoral elastics,” Am. J. Orthod. Dentofac. Orthop., vol. 146, no. 1, pp. 33–39, 2014.
[28] H. K. Starnbach and A. Kaplan, “Profile of an Excellent Ortho Pt.” Midwestern Componenet of the Angle Society, Cincinati, Ohio, pp. 141–145, 1975.
33
PRIEDAI
Preidas nr. 1. Anketa
ANKETA
Ši anketa padės išsiaiškinti, kokią įtaką išimamų ortodontinių aparatų nešiojimui turi jų sukeliamas skausmas ir kiti nepatogumai. Taip pat šeimos, bendraamžių ir gytytojo ortodonto įtaka nešiojimui. Dėkoju už sugaištą laiką.
Jums tinkančius atsakymus pažymėkite arba įrašykite. 1. Jūsų amžius: ______ 2. Jūsų lytis: □ Moteris □ Vyras 3. Jūsų gyvenamoji vieta: □ Miestas □ Kaimas 4. Tėvų išsilavinimas: □ Pagrindinis □ Vidurinis □ Aukštasis
5. Kas labiausiai paskatino pradėti ortodontinį gydymą? □ Esami negražūs, kreivi dantys
□ Esamas netaisyklingas sąkandis □ Šeima
□ Bendraamžiai □ Gydytojas
□ Kita _____________________________________ 6. Ar esate motyvuotas nešioti ortodontinį aparatą?
□ Ne □ Nelabai □ Nėra skirtumo □ Truputį
□ Labai
7. Rekomenduojamas ortodontinio aparato nešiojimo laikas, valandomis per dieną: ____ 8. Kiek vidutiniškai valandų per dieną nešiojate ortodontinį aparatą? _____
9. Ar nešiodami ortodontinį aparatą patiriate skausmą, nemalonių jausmų? □ Ne
□ Tik nemalonus jausmas □ Truputį
□ Taip
34
10. Ar dėl patiriamo skausmo, nemalonaus jausmo nenešiojate ortodontinio aparato? □ Niekada
□ Labai retai, apie 1 kartą per mėnesį □ Kartais, iki 2-jų kartų per savaitę □ Dažnai, 2 ir daugiau kartų per savaitę 11. Ar ortodontinis aparatas trukdo kalbėti?
□ Ne □ Truputį □ Taip □ Labai
12. Ar dėl trukdymo kalbėti nenešiojate ortodontinio aparato? □ Niekada
□ Labai retai, apie 1 kartą per mėnesį □ Kartais, iki 2-jų kartų per savaitę □ Dažnai, 2 ir daugiau kartų per savaitę
13. Ar esate nepatenkinti savo išvaizda, kai nešiojate ortodontinį aparatą? □ Ne
□ Truputį □ Taip □ Labai
14. Ar dėl nepatenkinamos išvaizdos nenešiojate ortodontinio aparato? □ Niekada
□ Labai retai, apie 1 kartą per mėnesį □ Kartais, iki 2-jų kartų per savaitę □ Dažnai, 2 ir daugiau kartų per savaitę
15. Koks jūsų šeimos požiūris į jūsų ortodontinį gydymą? □ Jiems nepatinka, kad gydausi ortodontiškai □ Nekreipia dėmesio
□ Jie palaiko gydymą
□ Jie palaiko gydymą, skatina nešioti ortodontinį aparatą 16. Koks jūsų bendraamžių požiūris į jūsų ortodontinį gydymą?
□ Patiriu patyčių dėl ortodontinio aparato nešiojimo □ Nekreipia dėmesio
□ Jie palaiko gydymą
□ Jie palaiko gydymą, skatina nešioti ortodontinį aparatą 17. Ar dėl bendraamžių nenešiojate ortodontinio aparato?
□ Niekada
□ Labai retai, apie 1 kartą per mėnesį □ Kartais, iki 2-jų kartų per savaitę □ Dažnai, 2 ir daugiau kartų per savaitę
18. Kaip gydytojas ortodontas skatina jus nešioti ortodontinį aparatą? □ Neskatina
□ Suprantamai paaiškino, kas bus, jei nenešiosiu ortodontinio aparato
□ Suprantamai paaiškino, kokius rezultatus pasieksiu, jei nešiosiu ortodontinį aparatą
□ Suprantamai paaiškino, kas bus, jei nenešiosiu ortodontinio aparato ir kokius rezultatus pasieksiu, jei nešiosiu ortodontinį aparatą
35
20. Kaip dažnai pamirštate įsidėti ortodontinį aparatą? □ Nepamirštu
□ Labai retai, apie 1 kartą per mėnesį □ Kartais, iki 2-jų kartų per savaitę □ Dažnai, 2 ir daugiau kartų per savaitę 21. Kas labiausiai skatina nešioti ortodontinį aparatą?
□ Esami negražūs, kreivi dantys □ Esamas netaisyklingas sąkandis □ Šeima
□ Bendraamžiai □ Gydytojas
□ Kita _______________________________________ 22. Kas labiausiai verčia neįsidėti, išsiimti ortodontinį aparatą?
□ Skausmas □ Trukdymas kalbėti □ Negraži išvaizda □ Bendraamžių patyčios □ Pamirštu □ Kita _______________________________________
36
Preidas nr. 2 Tiriamojo asmens ir tėvų informavimo ir sutikimo formos.
TIRIAMOJO ASMENS ir TĖVŲ (GLOBĖJŲ) INFORMAVIMO FORMA
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto odontologijos fakulteto studentas magistrinio darbo rengimo metu atliks tyrimą, skirtą fizikinių ir socialinių veiksnių įtakai išimamų ortodontinių aparatų nešiojimui ištirti. Tyrimo dalyviai - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ortodontijos klinikos pacientai.
Bus atliekama anketinė ortodontinių pacientų, nešiojančių išimamus ortodontinius aparatus, apklausa.
Galimi tyrimo nepatogumai yra minimalūs, susiję su sugaištu laiku.
Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ortodontijos klinika, tel.nr. 837 38-75-60.
Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketa yra anoniminė. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas.
Nepilnamečio tiriamojo tėvai (ar globėjai) (Vardas, Pavardė, parašas) ___________________________
Darbo mokslinis vadovas Asist. Judita Naujokaitytė Tyrėjas Markas Mačiliūnas
TIRIAMOJO ASMENS ir TĖVŲ, GLOBĖJŲ SUTIKIMO FORMA
Aš, ________________________________, sutinku dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos fakulteto studento Marko Mačiliūno atliekamoje apklausoje, skirtoje fizikinių ir socialinių veiksnių įtakos išimamų ortodontinių aparatų nešiojimui ištirti.
Tiriamojo tėvų, globėjų parašai:
Tiriamojo asmens vardas pavardė: ________________________ _______________
(parašas)
Motinos ar globėjos vardas pavardė:________________________ ______________
(parašas)
Tėvo ar globėjo vardas pavardė:____________________________ _______________
(parašas)
