1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Kristina Voverytė
Aplinkos terminių, mikrobiologinių, šėrimo veiksnių įtaka
Blakstienuotųjų gekonų (Rhacodactylus ciliatus) sveikatingumui
Influence of environmental thermal, microbiological, feeding factors
on the health of crested geckos (Rhacodactylus ciliatus)
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijųMAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Lekt. dr. Gediminas Gerulis
2
DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas ,,Aplinkos terminių, mikrobiologinių, šėrimo veiksnių įtaka Blakstienuotųjų gekonų (Rhacodactylus ciliatus) sveikatingumui”. 1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) PATVIRTINIMAS APIE LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ
Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.
(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
__________________________________________________________________________ (vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRUMPOS ... 5 SANTRAUKA ... 6 SUMMARY ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 101.1. Blakstienuotųjų gekonų kilmė ... 10
1.2.1. Blakstienuotųjų gekonų sukeliamos zoonozės ... 10
1.2.2. Taisyklės, blakstienuotųjų gekonų sveikatai ir gerovei palaikyti ... 11
1.3. Blakstienuotųjų gekonų prekyba ir laikymo sąlygos gabenant... 12
1.4. Blakstienuotųjų gekonų laikymas, dezinfekcija, mityba ir klinikinė apžiūra ... 13
1.4.1. Blakstienuotųjų gekonų laikymas ... 13
1.4.2. Blakstienuotųjų gekonų vivariumų dezinfekcija ... 14
1.4.3. Blakstienuotųjų gekonų mityba ... 15
1.4.4. Blakstienuotųjų gekonų klinikinė apžiūra ... 16
1.5. Blakstienuotųjų gekonų elgsena ir ją įtakojantys veiksniai ... 16
1.5.1. Blakstienuotųjų gekonų uodegos autotomija ... 16
1.5.2. Blakstienuotųjų gekonų nėrimasis ... 17
1.5.3. Blakstienuotųjų gekonų streso požymiai, elgesio ir gerovės vertinimas ... 18
1.5.4. Blakstienuotųjų gekonų gebėjimas prikibti prie įvairių paviršių. ... 18
1.5.5. Blakstienuotųjų gekonų termoreguliacija ... 19
1.5.6. Blakstienuotųjų gekonų spalvos keitimas ir vokalizacija ... 19
1.6. Dažniausiai pasitaikančios blakstienuotųjų gekonų ligos ... 20
2. TYRIMŲ METODAI IR MEDŽIAGA ... 22
4
2.2. Blakstienuotųjų gekonų sveikatos tyrimas... 22
2.3. Blakstienotųjų gekonų elgesio ir streso požymių tyrimas ... 23
2.4. Mikrobiologiniai ir fungicidiniai aplinkos tyrimai ... 25
2.5. Vandens kokybės tyrimas ... 26
2.6. Maisto sudėties vertinimo tyrimas ... 27
2.7. Blakstienuotųjų gekonų šoklumo vertinimas ... 28
2.8. Duomenų apdorojimas ir statistinė analizė ... 29
3. REZULTATAI ... 31
3.1. Blakstienuotųjų gekonų laikymo sąlygų tyrimas ... 31
3.2. Blakstienuotųjų gekonų sveikatos tyrimas... 32
3.3. Blakstienuotųjų gekonų elgesio ir streso tyrimas ... 33
3.4. Mikrobiologinis ir fungicidinis aplinkos tyrimai ... 35
3.5. Vandens užterštumo vertinimo tyrimas ... 37
3.6. Maisto sudėties vertinimo tyrimas ... 37
3.7. Šuolio greičio tyrimas ... 42
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 45
IŠVADOS ... 49
PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS ... 50
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 51
5
SANTRUMPOS
proc. – procentai pvz. – pavyzdžiui °C - Celsijaus laipsniai pav. – paveikslas ES – Europos Sąjunga mg – miligramas L – litras ms – milisekundė cm – centimentras m – metrasUVB – ultravioletiniai B spinduliai (315 – 280 nm bangos ilgio) AO vanduo - atvirkštinės osmozės vanduo
vnt. – vienetai
PCA – Plate Count agaras SDA – Saburo dekstrozės agaras cm2 – kvadratiniai centimetrai g – gramai ml – mililitrai mln – milijonai UV – ultravioletiniai spinduliai mėn. – mėnesis mm – milimetrai kW – kilovatai vid – vidutiniškai W – vatai val – valanda min – minutė
KSV – kolonijas sudarantys vienetai
6
SANTRAUKA
Aplinkos terminių, mikrobiologinių, šėrimo veiksnių įtaka Blakstienuotųjų gekonų
(Rhacodactylus ciliatus) sveikatingumui Kristina Voverytė
Magistro baigiamasis darbas
Populiarėjant egzotinių gyvūnų laikymui namuose, didžioji dalis augintojų stokoja žinių ir praktinių įgūdžių jų laikyme. Nuo turimų žinių ir patirties priklauso šių gyvūnų gerovė ir sveikata. Blakstienuotieji gekonai (Rhacodactylus ciliatus) - nėra labai reiklūs, tačiau neužtikrinant jiems optimalių laikymo sąlygų, nukenčia jų gerovė, sveikata, jaunikliai, bei pasireiškia tipiniai streso simptomai, sumažėja aktyvumas. Siekiant išsiaiškinti ryšį tarp laikymo sąlygų ir šių gekonų sveikatingumo, keliose vietose 66 dienas stebėti Blakstienuotieji gekonai (n=10), klinikiniu, elgsenos, termometriniu, bakteriologiniu, fungicidiniu, šuolio, maisto sudėties, vandens ir augimo greičio tyrimais vertintas jų sveikatingumas, laikymo sąlygos ir gerovė. Nustatyta, kad 1-as gekonas turėjo labai mažas kalcio atsargas, dėl kalcio deficito naudojamame pašare ir buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. 3 - ims iš jų pasireiškė streso požymiai, susiję su baimės pojūčiu.. Taip pat nustatyta, kad vartojamas maistas turi įtakos jų augimui ir sveikatingumui. Nustatyta, kad gekonų aplinkoje dižiąją dalį sudaro E. coli žarnyno bakterijos, atsiradusios galimai dėl kryžminio užkrėtimo (žmogaus rankų, įrankių, kt.) arba dėl vamzdynuose susidariusios bakterijų bioplėvelės, naudojant vandentiekio vandenį. Dezinfekcinės medžiagos labai sumažina bakterijų ir grybų skaičių, tačiau svarbu naudoti nekenksmingas gekonams dezinfekcines medžiagas. Nustatyta, kad gyvūnų laikymo vietoje Nr.1 vandentiekio vandenyje yra daug amonio jonų. Šuolio tyrimu nustatyta, kad nuo kūno masės priklauso: šuolio distancija, pakilimo ir nusileidimo kampas.
Raktažodžiai: Blakstienuotieji gekonai, elgsena, roplių gerovė, įvertinimas, mikroorganizmai,
7
SUMMARY
Influence of environmental thermal, microbiological, feeding factors on the health of crested geckos (Rhacodactylus ciliatus)
Kristina Voverytė Master’s Thesis
With the growing popularity of keeping exotic animals at home, most keepers lack the knowledge and practical skills to keep them. The welfare and health of these animals depends on the knowledge and experience of the keepers. Crested geckos (Rhacodactylus ciliatus) – not very demanding specie, however, failure to provide them optimal housing conditions, affects their well – being, health, juveniles and results in typical stress symptoms, decreased activity. To find out the relationship between housing conditions and the health of these geckos, geckos were monitored for 66 days in several locations, clinically, behavioral, thermal, bacteriological, fungal, jump, food composition, water, growing rate tests, their health, keeping conditions and welfare were assessed. One gecko was found to have very low calcium sacks due to calcium deficiency in the food and was kept in bad conditions. Three of them showed signs of stress related to fear. The food they eat has also been shown to affect their growth rate and health. It has been found that the majority of bacteria in the environment of geckos are intestinal bacteria E. coli due to cross – contamination (human hands, tools, etc.) or bacterial biofilm formed in pipelines using the tap water. Desinfectants greatly reduce the number of bacteria and fungi, but its also important to use disinfectants that are harmless to geckos.
Keywords: Crested geckos, behavior, reptile welfare, evaluation, microorganisms, jump
8
ĮVADAS
Egzotinių gyvūnų laikymas populiarėja visame pasaulyje. Prie tipinių gerovės iššūkių laikant roplius prisideda komplikuojantys faktoriai tokie kaip žinių trūkumas, sunkumai palaikant roplių poreikius namuose, bei kur ir kaip įsigyti gyvūnus (1).
Yra daug išskirtinių roplių gyvenimo istorijos bruožų - bruožų, dėl kurių jie skiriasi nuo kitų stuburinių. Tai, kad ropliams reikalingos mažesnės energijos sąnaudos ir, kad jie kontroliuoja kūno temperatūrą turėjo didžiausią įtaką jų gyvenimo evoliucijoje. Visi ropliai - charakteristiškai ektoterminiai, jų elgsena ir kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos temperatūros. Normali roplių kūno temperatūra skiriasi tarp rūšių, amžiaus, sezono ir net dienos laiko, ir tai yra temperatūra, kurioje metabolizmas vyksta optimaliausiai (2-4).
Kelios Europos šalys turi įstatymą, reguliuojantį egzotinių gyvūnų laikymą namuose, ypač atkreipiant dėmesį į pavojingas rūšis. Ne tradicinių gyvūnų augintinių yra daug rūšių. Priklausomai nuo šalies, egzotinių gyvūnų skaičius šiuo metu sudaro tarp 34 – 64 proc. gyvūnų populiacijos.Vokietijoje laikoma – 400 000 roplių (kas sudaro 1,6 proc. visų gyvūnų populiacijos), Didžiojoje Britanijoje laikoma – 300 000 driežų (0,7 proc. populiacijos), Amerikoje – 1119000 driežų (0,5 proc. populiacijos). Anglijos sektoriuje - vien tik augintinių industrija verta 200 mln svarų, su maždaug 250000 roplių ir amfibijų išvestais kiekvienais metais (1,5-7).
Ne tradicinių augintinių laikymas taip pat turi poveikį žmonių ir kitų rūšių gerovei (1). Kadangi visi ropliai laikomi Salmonella spp. ir kitų bakterijų nešiotojais, žmonės ir kiti gyvūnai gali užsikrėsti bakterinės kilmės zoonotinėmis ligomis, kas kenkia jų sveikatai. Gyvūnų laikymas skatina psichologinę, fiziologinę ir socialinę sveikatą. Ropliai ir amfibijos vienija žmones, kurie augina šiuos gyvūnus, yra potencialiai prieinama vieša edukacija, puoselėja susidomėjimą ir išsklaido išankstinį nusistatymą. Taigi, galima nauda laikant roplius ir amfibijas siekia plačias sritis susijusias su žmogaus sveikata, mokslu ir edukacija.
Ne tradicinių gyvūnų gerovė yra kompleksinė. Egzotinių gyvūnų gerovę sudaro kompleksas veiksnių, kurie skirti jai palaikyti: tai šėrimo, temperatūros, drėgmės, šviesos režimai. Tinkama priežiūra yra pats didžiausias aspektas roplio gerovės užtikrinime (6,1). Siekiant įvertinti Blakstienuotųjų gekonų gerovę ir sveikatą atliktas klinikinis, gerovės, elgsenos, sveikatingumo, terminis, bakteriologinis, vandens, maisto sudėties, augimo greičio, šuolio ir fungicidinis tyrimai X privačiose egzotinių gyvūnų laikymo kolekcijose.
Darbo tikslas: Įvertinti Blakstienuotųjų gekonų gerovę, sveikatingumą X egzotinių gyvūnų
9
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti Blakstienuotųjų gekonų laikymo sąlygas pagal nustatytas rekomendacijas ir su
tuo susijusio streso požymių pasireiškimą.
2. Įvertinti Blakstienuotųjų gekonų sveikatos būklę, atlikti klinikinį, bakteriologinį,
fungicidinį, vandens tyrimus.
3. Įvertinti Blakstienuotųju gekonų santykį su supančia aplinka, laikytoju ir šuolio
distanciją, bei greitį, nusileidimo ir pakilimo kampus.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Blakstienuotųjų gekonų kilmė
Blakstienuotieji gekonai (R.Ciliatus) yra panašaus dydžio ir randami miškinguose Naujosios Kaledonijos regionuose. Blakstienuotieji gekonai turi stambesnes uodegas nei Rhacodactylus auriculatus. Laukinėje gamtoje Naujojoje Kaledonijoje ši rūšis yra endeminė. Taip pat ši rūšis įvertinta kaip mažai susirūpinimo kelianti ties išnykimu. Jie priklauso dideliam Rhacodactylus spp. genui. Ši rūšis buvo aprašyta 1866 metais. Po to ši rūšis buvo pradingusi moksle daugiau nei 100 metų. Ir galvota kad ji yra išnykusi iki tol kol buvo peratrasta Ile des Pins 1990 metais. Nuo tada ši rūšis tapo viena populiariausių tarp visų driežų augintinių ir yra veisiama mažiausiai 10 000 vnt. aplink visą pasaulį (7,9-11).
1.2. Blakstienuotųjų gekonų gerovė
1.2.1. Blakstienuotųjų gekonų sukeliamos zoonozės
Roplių gerovė tiesiogiai priklauso nuo jų šeimininkų. Ropliai, kurie perduoda ligas žmonės ar kitiems gyvūnams taip pat turi mažesnius ar didesnius tos ligos simptomus. Tiek bakterinės, tiek grybinės kilmės ligos kenkia tiek gyvūnams, tiek žmonėms ir kyla dėl suprastėjusių laikymo sąlygų ir higienos. Visiems gerai žinoma, kad grybams ir bakterijoms daugintis reikalinga mažai šviesos, daug drėgmės ir aukštos temperatūros. Būtent tokios sąlygos ir palaikomos Blakstienuotųjų gekonų vivariumuose. Nesilaikant higienos normų, tai: valymo ir dezinfekcijos, šie agentai gali sukelti zoonotines ligas, kenkiančias tiek Blakstienuotųjų gekonų, tiek žmonių ir kitų gyvūnų sveikatai.
Ropliai ir amfibijos yra potencialūs rezervuarai kelių zoonotinių agentų (daugiausia virusinių, bakterinių, parazitinių ir grybinių). Ektoparazitai ir endoparazitai gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti žmonių sveikatą. Daugumą bakterinių zoonozių perduoda namuose auginami ropliai. Visi ropliai turėtų būti laikomi teigiami salmoneliozei, kol neįrodyta priešingai. Driežai, gyvatės ir vėžliai yra natūralūs šios bakterijos rezervuarai. Salmonella spp. natūraliai randama skrandžio žarnų trakte pas roplius (pvz. driežus, gyvates, vėžlius) ir pas amfibijas (pvz.varles ir tritonus). Ji kelia didelę riziką žmonių sveikatai. Salmoneliozės paplitimas didėja su roplių laiku, praleistu nelaisvėje. Salmonella spp. gali infekuoti jaunus vaikus. Salmoneliozės infekcijos Anglijoje sudaro 0,95 proc. (apie 1 proc.) (6,12-14), o JAV – 6 proc. sporadinių Salmoneliozės susirgimų (neskaitant Salmoneliozės protrūkių). Europoje sporadiškai salmoneliozė pasireiškė – Belgijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje (6,15). Siekiant sumažinti salmoneliozės protrūkius Amerikoje, perduodamus per roplius ir
11 amfibijas, Roplių ir Amfibijų Veterinarų Asociacija (ARAV) viešąjam sektoriui ir veterinarams sudarė laikymo ir higienos gaires. Keliant žmonių supratingumą ir propaguojant asmeninę ir namų ūkio higieną (pvz.tinkamą rankų plovimą, roplių ar jų daiktų laikymą atskirai nuo maisto ruošimo zonų) turėtų būti apsaugota nuo daugumos susirgimų, kuriuos perduoda ropliai (6). Rekomendacijos apsaugoti nuo Salmonella spp. perdavimo žmonėms: gyvūnų parduotuvių savininkai, sveikatos priežiūros praktikantai, ir veterinarai turėtų informuoti gyvūnų savininkaus ir roplių pirkėjus apie galimybę užsikrėsti salmonelioze ar kitom bakterijom nuo savo egzotinių augintinių, žmonės turėtų visada plauti savo rankas su muilu po gyvūno laikymo ant rankų, žmonės, jaunesni nei 5 metai, ir nėščios moterys turėtų vengti kontakto su ropliais ir amfibijomis, ropliai ir amfibijos neturėtų būti laikomi vaikų priežiūros centruose, laisvai lakstyti po namus, ropliai turėtų būti laikomi kuo toliau nuo virtuvės zonos, virtuvės kriauklės neturėtų būti naudojamos roplių maudymui, daiktų, narvų ar terariumų plovimui (13). Salmoneliozės bakterija gali būti izoliuota imant išmatų mėginius iš kelių roplių gyvenančių tame pačiame narve, vienos savaitės kursu. Salmonella spp. išgyvena gerai aplinkoje (12,13).
1.2.2. Taisyklės, blakstienuotųjų gekonų sveikatai ir gerovei palaikyti
Egzotiniai augintiniai turėtų: 1) gerai funkcionuoti (būti pakankamai geros sveikatos, gerai augti ir turėti pakankamai gerai funkcionuojančias fiziologines ir elgesio sistemas); 2) turėtų gerai jaustis ir būti laisvi nuo baimės, skausmo ir kitų negatyvių pojūčių, 3) turėtų gyventi kuo natūralesnį gyvenimą atsižvelgiant į jų vystymąsi, natūralų prisitaikymą ir galimybes. Į pirmą kategoriją įeina mityba, ligos ir traumos. Turėtų būti gerai žinomi ir vykdomi mitybos reikalavimai. Maistas turėtų būti atitinkamas ir gerai prieinamas rinkoje. Nepaisant to maisto prieinamumas rinkoje išlieka nemaža gerovės problema, kuri susijusi su nelaisvėje laikomų roplių ir amfibijų laikymu, ypač tarp naujų laikytojų (3,6). Tarp roplių ir amfibijų metabolinė kaulų liga yra viena iš dažniausiai pasitaikančių patologinių būklių. Metabolinė kaulų liga tai kalcifikacijos sutrikimas, dažniausiai atsirandantis dėl nesubalansuotos dietos ir/ar UV šviesos šaltinio nebuvimo. Tai parodo, kad augintojas neturi pakankamai žinių apie mitybą ir laikymą (3,6). Driežai, kenčiantys nuo sunkios hipokalcemijos dėl metabolinės kaulų ligos gali demonstruoti periodiškus tremorus (3,4). Apsauga nuo ligų reikalauja adekvačių veterinaro žinių. Yra labia mažai žinių apie egzotinių gyvūnų ligas, jų gydymą ir prevenciją. Netaisyklingas gyvūno laikymas ant rankų gali sukelti jiems traumas. Laikymo ir aplinkos reikalavimai turi būti gerai žinomi savininkui. Dauguma egzotinių gyvūnų rūšių reikalauja labai specializuotų aplinkos sąlygų, kurias gali būti gana sunku užtikrinti. Ropliai ir amfibijos reikalauja skirtingos temperatūros, šviesos, drėgmės rėžimų ir maisto, substratų. Daug pacientų pasirodžiusių pas veterinarus serga lėtine hipotermija dėl
12 netinkamo šilumos palaikymo. Antram punktui reikalingas ir gebėjimas atpažinti negatyvias fiziologines būsenas. Netinkamos aplinkos sąlygos gali paveikti fiziologinę būseną, pvz. dažnai ropliams egzotinių gyvūnų mugėse Europoje pasireikšdavo streso požymiai. Kuo natūralesnio gyvenimo užtikrinimas reikalauja žinių apie gyvūnų elgesį jų natūralioje aplinkoje ir natūralios aplinkos jiems teikiamas funkcijas. Kai kurios rūšys reikalauja, kad būtų sukurta daug socialinės ar psichologinės stimuliacijos aplinkoje. Taksonomiškai specifinis laikymas turėtų būti priimtas norint užtikrinti optimalią gerovę (1,6).
1.3. Blakstienuotųjų gekonų prekyba ir laikymo sąlygos gabenant
Dauguma rūšių gyvena sveiką gyvenimą nelaisvėje, jeigu užtikrinamos tinkamos laikymo sąlygos (įskaitant atitinkamą veterinarinę priežiūrą) ir mirštamumas namuose gali būti žymiai mažesnis. Roplių ir amfibijų laikymas gali potencialiai daryti įtaką ekologinei sveikatai dėl laukinės populiacijos mažinimo, kuri surenkama prekybai. 2004 ir 2014m. į ES importuota daugiau nei 20 mln. roplių, tarp kurių dauguma buvo nelegaliai parduoti. Daugumai rūšių, tikslūs duomenys apie natūralios populiacijos dydį neegzistuoja, bet jie vis tiek eksploatuojami dideliais skaičiais. Kita problema yra tai, kad daug rūšių nelegaliai eksportuojamos iš jų tėvynės nepaisant nacionalinių ar regioninių saugumo priemonių (6). Mirtingumas didėja dėl perpildytų transporto priemonių ir nehigieninių sąlygų, blogos mitybos, aplinkos kontrolės ir nepriežiūros. Gyvūnai gali mirti bet kurioje prekybos grandinės dalyje, nuo sugavimo laukinėje gamtoje, tranzite ar namuose. Roplių skaičius, kurie mirė namuose per metus laiko nuo privataus laikytojo ar veisėjo įsigijimo, kurie dalyvauja roplių mugėse yra palyginus mažas (3,6 proc.) (1,16). Gyvūnų prekyba yra vienas iš svarbiausių užteršimo patogenais šaltinių. Dauguma įstatymų apriboja rūšių importą (pvz. CITES1 įstatymas), sukuria minimalias salygas (pvz. sąlygos gyvūnų prekių parduotuvėms, kurios pardavinėja roplius ir amfibijas Belgijoje), arba draudžia laikyti tam tikrą rūšį, taip pat formuoja sąrašą rūšių, kurias galima laikyti (6).
Gabenant blakstienuotuosius gekonus svarbu, kad transporto priemonėje būtų palaikoma pastovi optimali temperatūra (+22-24 °C), drėgmė (60-70 proc.). Idealu būtų, jeigu būtų palaikomas ir optimalus šviesos režimas (14 dienos valandų ir 10 nakties valandų). Jeigu gekonai transportuojami ilgiau nei parą, turėtų būti daromos pertraukos jiems pamaitinti ir duoti užtektinai atsigerti.
____________________________
1. CITES (angl. Convention of International Trade in Endengared Species of Wild Fauna and Flora) –
13
Gekonai gali būti vežami putplasčio dėžutėse, siekiant palaikyti šilumą ir drėgmę. Laikymo sąlygos gabenant gekonus yra labai svarbios, nes jos tiesiogiai veikia gyvūnų sveikatą. Nesilaikant laikymo sąlygų gabenant dažnai gekonai rodo streso požymius, gyvūnai būna pavargę, išsekę, kenčiantys iš bado ir tai pažeidžia gyvūnų gerovės ir apsaugos juos vežant įstatymą.
1.4.
Blakstienuotųjų gekonų laikymas, dezinfekcija, mityba ir klinikinė
apžiūra
1.4.1. Blakstienuotųjų gekonų laikymas
Stumdomos stiklinės durys turėtų būti uždėtos ant tvirto cokolio, kad apsaugotų nuo išmatų ir šlapimo akumuliavimosi stiklo bėgiuose. Visų vivariumų durys turi būti užrakintos. Vertikalus vivariumas tinka laipiojančioms rūšims. Labai svarbu, kad adekvati ventiliacija turėtų būti sudaryta iš grotelių ir tinklelių. Nederama sumažinti ventiliaciją, siekiant palaikyti drėgmę tropinių rūšių ropliams. Gekonai iš pradžių auginami atskirai dideliuose plastikiniuose terariumuose ir paskui suaugę perkeliami į stiklinius; 20 galonų vivariumas reikalingas daugiau nei trims suaugusiems gekonams (3,4,8).
Visi šilumos resursai turi būti atskirti, kad gyvūnai nenudegtų ir būti kontroliuojami tiksliu termostatu, kad palaikytų optimalią temperatūros zoną. Tropinės ir subtropinės rūšys gali būti laikomos 14 - a valandų šviesoje ir 10 valandų tamsoje neribotą laiką, išskyrus kai planuojamas veisimas. Temperatūros sumažinimas nakties metu, maisto atsargų ribojimas, drėgmės didinimas ir grupės struktūros keitimas dažnai skatina smauglių, pitonų ir daugumos tropinių driežų veisimąsi. Literatūroje dažnai teigiama, kad šiems naktiniams gekonams nereikia UVB (ultravioletinių spindulių B), nors metabolinė kaulų liga ir nėra reta šiai rūšiai. Taip pat yra gerai žinoma, kad per didelė UVB ekspozicija gali sukelti keratitą, ypač naktiniams gekonams. Tropikuose, faktoriai tokie kaip temperatūra, drėgmė ir paviršiaus vanduo gali labai kisti ir dažnai būti ekstremalūs. Įrodyta, kad visi šie parametrai daro didelį poveikį visų gekonų sukibimui (3,4,17-19).
Sukibimas – tai natūrali ir kartu unikali Blakstienuotųjų gekonų savybė prisitvirtinti prie įvairių paviršių (pvz. medžio, stiklo, odos, plastiko, kt.).
Ektotermai, tokie kaip driežai dažnai keičia savo aplinką priklausomai nuo temperatūros (20). Temperatūra, kurioje gekonai laikomi yra tarp 72 - 82 Farenheito laipsnių (22,2 - 27,7 °C). Individualus aktyvumas ir aktyvių gekonų skaičius yra didesnis per pilnatį. Gekonai naudojasi mėnesienos pranašumu, siekdami padidinti savo galimybes surasti auką. Mėnulio, dirbtinė šviesa traukia vabzdžius, todėl ir gekonai lokalizuojasi ten, kur didesnė tikimybė sugauti auką. Dirbtinės šviesos naudojimas, pvz. dirbtinės mėnulio šviesos lempos, gali padidinti gekonų aktyvumą (8,21).
14 Drėgmė priklauso nuo temperatūros, vandens paviršiaus zonos ir ventiliacijos. 70 – 90 proc. drėgmės reikia atogrąžų miškų rūšims. Dienomis drėgmė gali nukristi iki 50 – 60 proc., nes dienomis naktiniai gekonai daugiausia ilsisi. Drėgmė yra svarbi ir nuo jos priklauso gekonų sukibimas. Didelio laipsnio drėgmė, kai substratas tampa drėgnas nuo lietaus, daro neigiamą poveikį sukibimui, paviršiaus vanduo gali sumažinti kontaktą, kurį gekonas siekia sudaryti su substratu. Hidrofiliniai substratai gali sukelti visišką sukibimo praradimą. Gekonai, sausomis pėdomis gali lengvai sukibti su drėgnais paviršiais (3,18,19). Gyvūnai gali būti apipurkšti AO vandeniu (atvirkštinės osmozės vandeniu, kuris sudarytas iš mažiau kenksmingų teršalų, kurie gali būti randami vandenyje iš vandentiekio) (8).
Yra keletas populiarių substrato tipų (įskaitant kukurūzų granules, žievę ir žvyrą), bet norint palaikyti švarią aplinką, laikraštis ar atitinkamos durpės yra rekomenduojamos. Blakstienuotųjų gekonų vivariumams dažniausiai naudojamos kokoso durpės arba žievė. Saugios šakos ir slėptuvės turi būti inkomponuojamos visuose vivariumuose. Atsižvelgiant į tai, kad yra didelė įvairovė substratų gekonams jų natūralioje aplinkoje, sąveika tarp vandens ir substrato gali turėti svarbią prasmę ekologijai ir jų elgesiui. Gekonai bet kuriuo atveju turi prikibti prie šiurkščių objektų, kaip žievė ir lapai, kurie turi plonus sluoksnius vandens arba vandens balas paliktas po didelės drėgmės ar lietaus. Gekonai gali pakeisti substratą, kurį jie naudoja (pvz. po audros) arba tai kaip jie juo juda. Pagreitis ir greitis yra didesnis ant medinių paviršių. Prie 98 proc. medinių paviršių gekonams lengviau prikibti, kai šis procentas žymiai mažesnis ant tinklelių (41 proc.) ir audinių (37 proc.). Gyvūnų gebėjimas judėti ant plataus spektro substratų gali būti kritiškai svarbus įvairioms ekologinėms užduotims atlikti, pvz. bėgant nuo priešų, termoreguliacijai arba ieškant sau poros. Substrato šiurkštumas ir tekstūra gali paveikti gekonų sukibimą. Vidutinis greitis nėra paveikiamas mikroaplinkos. Jei natūrali atranka veikia pagreitį (pvz. jei sugebama greitai įgauti pagreitį, kai bėgama nuo plėšrūnų), substrato pasirinkimas gali paveikti gekonų fizinį pasirengimą (3,19,20). Gyvūnams turi būti sudarytos laipiojimo galimybės tokios, kaip rastai ir netikra fauna (8).
1.4.2. Blakstienuotųjų gekonų vivariumų dezinfekcija
Vivariumo valymo dažnumas priklauso nuo rūšies ir gyvūnų tankio. Gyvūnų laikytojai dažnai nevalo ir nedezinfekuoja savo vivariumų. Dezinfekuojant svarbu naudoti netoksinius agentus, tokius kaip povidonjodas arba ketvirtiniai amonio junginiai. Ketvirtiniai amonio junginiai, pvz. centrimidas, benzalkoniumas yra saugūs, veikiantys antibakteriškai, sunkiau veikia poras, virusus ir grybus, neefektyvūs naudojant kartu su muilu ar organiniais junginiais. Chlorheksidinas, hipochloritai taip pat yra saugūs. Jodoforas (pvz. povidonjodas) - saugus, gerai veikiantis prieš gram teigiamas ir gram neigiamas bakterijas, virusus ir grybus, skystis aktyvus tol kol ruda spalva matosi. Tuo tarpu fenolis ir
15 farmaldehidas – toksiški ropliams. Cheminiai dezinfektantai turėtų būti naudojami tik tuščiuose narvuose ir laikantis gamintojo naudojimosi nurodymų. Terariumo ir aplinkos dezinfekcija nuo daugumos ektoparazitų gali būti atlikta naudojant fipronilį. Paviršiui turi būti leista pilnai sausai nudžiūti. Ivermektinas gali pakeisti fipronilį ir gali būti naudojamas terariumo nukenksminimui. Ivermektinas, prieinamas kaip 1 proc. tirpalas turėtų būti praskiestas įdedant 0,1 ml tirpalo į 1L vandens, šis tirpalas stabilus daugiau nei 30 dienų.
E. Coli tai G (-) (Gram neigiamos) lazdelės formos bakterijos, randamos šiltakraujų organizmų žarnyne (22). E. Coli patenka į aplinką su išmatomis, gali sparčiai daugintis aerobinėmis sąlygomis. Patekę į aplinką jos gali išgyventi ribotą laiką. E. Coli gali gyventi ant didelės įvairovės substratų (23). Dauguma E. Coli padermių nesukelia ligų, tačiau patogeniškos padermės gali sukelti gastroenteritą, šlapimo takų infekcijas, naujagimių meningitą, hemoraginį kolitą. Dažniausiai žmonėms pasireiškia šie simptomai: pilvo skausmai, diarėja, viduriavimas su krauju, pykinimas ir kartais karščiavimas. Imliausi – vaikai, tačiau ligos gali išsivystyti visokio amžiaus sveikiems individams (3,12,22,24-26).
Ketvirtiniai amonio junginiai, chlorheksidinas, hipochloritai, jodoforas – ne tik saugūs naudoti roplių terariumams, bet ir veikia daugumą virusų, bakterijų, grybų, ir tarp jų ir salmoneles ir kitas gram neigiamas ir gram teigiamas bakterijas.
1.4.3. Blakstienuotųjų gekonų mityba
Natūralioje savo aplinkoje šie gekonai minta daugiausiai vabzdžiais ir tik labai mažas procentas gėlių nektaro sudaro jų natūralią mitybą. Nelaisvėje blakstienuotieji gekonai prisitaiko išgyventi maitinami vien tik komerciniu pašaru, kurio didžiausią dalį sudaro tik vitaminai ir įvairūs džiovinti vaisiai.
Gyvos aukos dydis neturėtų būti didesnis už pusę driežo galvos. Bestuburiai dažnai stokoja kalcio ir turi prastą kalcio-fosforo santykį. Todėl būtina padidinti jų kalcio lygį juos apibarstant papildais, turinčiais didesnį kalcio-fosforo santykį. Vabzdžiai gali būti sukratomi plastikiniame maišelyje su papildu, kad pasidengtų jų egzoskeletas, prieš pat maitinimą. Visas maistas turi būti suvalgytas per kelias valandas arba išimtas ir sumaitintas kitą dieną. Žolėdžiams ropliams turi būti pasiūlytas mišinys daržovių ir vaisių, turinčių atitinkamą kalcio-fosforo santykį. Papildo su didesniu kalcio-fosforo santykiu naudojimas yra privalomas. Mitybiniai papildai teoriškai neturėtų būti reikalingi, jeigu aprūpinama šviežia įvairiapusiška dieta. Visi ropliai turėtų turėti šviežio vandens, kurio indas būtų pakankamai didelis, kad galėtų jame išsimaudyti (3). Skirtingi maisto šaltiniai gali turėti skirtingą įtaką augimui. Standartinę dietą sudaro maitinimas tris kartus per savaitę. Laukinėje gamtoje jie valgo vaisius, vabzdžius, nektarą, mažus nariuotakojus ir mažus žinduolius, bet nelaisvėje ne visada yra
16 lengva pasiūlyti tokio maisto ypač, kai yra didelis kiekis gyvūnų. Repashy, Pangea ir Gecko Pro maisto produktai yra trys produktai, kurie šiuo metu yra pasiekiami rinkoje Amerikoje. Driežai yra gėlių apdulkintojai laukinėje gamtoje. Gėles lankantys, nektarą geriantys ir gėles apdulkinantys driežai yra daugiausiai iš uždarų salų: Afrikos, Amerikos, Australijos/Okeanijos. 6-ios driežų šeimos, sudarytos iš rūšių kurios kaip žinoma yra nektaro vartotojai ir gėlių apdulkintojai: Diplodactylidae (Naujosios Zelandijos gekonai), Scincidae, Lacertidae, Teiidae, Dactyloidae ir Tropiduridae. Nektarą geriantys gekonai taip pat maitinasi ir bestuburiais, nariuotakojais (pvz. gyvalazdėmis, tarakonais, svirpliais, įvairiomis kirmėlėmis) (3,8,27).
1.4.4. Blakstienuotųjų gekonų klinikinė apžiūra
Ropliai turėtų būti gabenami apžiūrai lininiuose ar medžiaginiuose maišeliuose, putų putplasčio dėžutėse ir jų savininkai turėtų būti paskatinti rinkti ir atsinešti savo priežiūros registravimo žurnalus. Gyvūno laikymo sąlygos turi būti išanalizuotos prieš atvykstant gyvūnui. Egzotinių gyvūnų įvairovė reikalauja tęstinių konsultacijų periodo, bet papildomas laikas imamas tam, kad surinktume detalią informaciją, kuri yra labai kliniškai svarbi. Kokybės ir kiekybės pokyčiai priežiūroje, maiste ir vandenyje, išmatose, šlapime ir elgsenoje turėtų būti identifikuoti. Specifiniai pokyčiai, susiję su veisimu ir žiemojimu yra dažnai asocijuojami su ligomis (3,4).
Visi ropliai turėtų būti atitinkamai pasverti. Taip pat pravartu imti kloakinę temperatūrą ropliams, sveriantiems daugiau nei 1kg, kurie už vivariumo ribų ne daugiau nei valanda laiko. Ilgis taip pat svarbus matavimo vienetas, kuris turėtų būti žymimas rutiniškai (3,4).
1.5. Blakstienuotųjų gekonų elgsena ir ją įtakojantys veiksniai
1.5.1. Blakstienuotųjų gekonų uodegos autotomija
Uodegos praradimas gali paveikti gekonų gerovę ir sveikatingumą, nes gekonai linkę naudotis ja ieškodami maisto ar poros, bei uodegoje kaupia savo mineralinių medžiagų atsargas.
Driežai neturėtų būti imami už uodegos, nes dauguma rūšių gali atlikti autotomiją ir numesti savo uodegą, siekdami išvengti pavojaus (3, 4, 28). Kaudalinė autotomija iš esmės yra morfologijos pasikeitimas, kuris keičia gyvūno masę ir masės pasiskirstymą. Šie morfologiniai pasikeitimai neigiamai paveikia kūno balansą ir stabilumą, kartu keičia lokomotorinę veiklą, nuo bėgiojimo ir laipiojimo iki laipiojimo ir plaukimo. Šie lokomotoriniai efektai gali turėti įtakos kritinėse situacijose dėl išgyvenamumo ir reprodukcijos, įskaitant pabėgimą nuo plėšrūnų, aukos pagavimą ir poros susiradimą.
17 Uodegos naudojamos poros pritraukimui, poravimuisi, sugavimui, savigynai, tarp daugelio kitų specializuotų rolių. Uodegos taip pat įtrauktos į balanso palaikymą miškingose vietovėse ir stabilumo, manevravimo ore sugebėjimus. Driežai praradę uodegą gali prarasti socialinį statusą, taip pat gali nebesusirasti poros. Uodegos praradimas gali neigiamai paveikti gyvūno fizinį pasiruošimą. Taip pat uodegos praradimas gali paveikti tai, kaip gyvūnas judės. Kai kuriems driežams uodega tarnauja kaip lipidų rezervuaras, todėl prarasdami uodegą gyvūnai praranda ir kritiškas energijos atsargas (29-32). Tyrimai parodė, kad po uodegos netekimo, gyvūnai linkę dažniau verstis atbulomis ir kristi nuo laipiojimo paviršių. Uodegos autotomija gali pasireikšti bet kokioje individo gyvenimo stadijoje, bet jos netekimo poveikis metabolikai ir augimo greičiui gali būti labiausiai dramatiškas jauniems, greitai augantiems individams su didele energijos paklausa. Sumažėjęs somatinis augimas driežuose gali būti sukeltas netiesioginės uodegos autotomijos ir pasikeitusio socialinio statuso (28, 32). Autotomijos dažnumas natūraliose populiacijose gali būti ekstremaliai didelis (daugiau nei 80 proc. individų kai kuriose driežų populiacijose) (31).
Daug gyvūnų, šokinėdami juda aplinkoje, gaudo savo auką, bei taip išvengia priešų. Pėdos gali stabilizuoti gyvūną užsikabindamos ant nelygaus paviršiaus. Duodant didelę reikšmę uodegoms gali būti, kad Blakstienuotieji gekonai yra pranašesni dėl didesnio savo uodegos panaudojimo šokinėjime. Šie gekonai turi plaukelius ant savo uodegų galiukų, kad lengviau galėtų įsikibti į paviršius. Paviršiaus diametras turi mažą reikšmę šokinėjimui. Balansuodami ant nelygių paviršių jie naudojasi savo uodega kaip atsvara dėl savo mažo dydžio. Daug vidinių ir išorinių priežasčių įtakoja šokinėjimą gyvūnuose, įskaitant kūno dydį ir formą, temperatūrą ir elgesį. Blakstienuotieji gekonai yra geresni šokliai dėl savo didesnio pakilimo greičio. R.Ciliatus šuolio metu dažnai naudoja savo uodegą kaip propelerį virš galvos. Tai lemia rotaciją ir gali pakeisti nusileidimo kampą, bei apsaugo galvą, esant kritimo galimybei (7).
1.5.2. Blakstienuotųjų gekonų nėrimasis
Driežai neriasi laipsniškai. Išnara turi būti lanksti ir permatoma. Odos užsilaikymas pasireiškia aplink pirštus ir uodegą. Tai sukelia išemiją ir nekrozę. Pailgėjęs nėrimasis ir odos užsilaikymas yra indikatoriai organizmo išsekimo ir dehidratacijos. Pirmiausia neriasi akys, o po to kūnas. Kūno nėrimasis trunka nuo keturių iki septynių dienų. Nėrimasis padažnėja kylant temperatūrai dėl metabolizmo suaktyvėjimo. Nenormalus nėrimasis dažniausiai yra netinkamos priežiūros ženklas, pvz. žemo drėgnumo arba mažos temperatūros. Kitos priežastys – randai po sužeidimų, operacijų ar nudegimų, parazitinės ir sisteminės ligos. Negydant nenusinėrusi oda apsisuks ir įsirėš aplink uodegą ar
18 pirštus, sukeldama avaskulinę nekrozę. Jeigu antrinė bakterinė infekcija išgydyta, gydoma jodo ir vandens mikstūra santykiu 1:50,. Maudymas tokioje mikstūroje turėtų būti kartojamas kasdien (3,4,33).
1.5.3. Blakstienuotųjų gekonų streso požymiai, elgesio ir gerovės vertinimas
Gyvūno elgesys suteikia žinių apie tai, kaip gyvūnas jaučiasi. Pozityvus elgesys pasireiškia: tyrinėjimu, vokalizacija, veido išraiškomis ir žaidimu. Ropliai turi mažiau pažengusių veido raumenų ir tai padaro veido skaitymą sunkiu. Dauguma driežų demonstruoja didelį susidomėjimą naujais daiktais ir juos tyrinėja. Socialinis bendravimas gali būti naudojamas vertinant gerovę. Negatyvaus elgesio požymiu gali būti ir žaidimai, kuomet siekiama sumažinti socialinę įtampą.
Stresoriai gali sukelti daugybinius kūno fizinius pasikeitimus. Gliukozės kiekis, širdies ritmas ir kraujospūdis yra naudojami streso nustatymui, tačiau kai kuriems ropliams juos nustatyti sunku. Esant lėtiniam stresui pasireiškia agresija, anoreksija, stereotipinis elgesys. Stereotipinis elgesys skaitomas žalingu, kai sudaro 10 proc. ir daugiau viso budraus elgesio. Toks elgesys apibūdinamas pastoviai pasikartojančiais ir atliekamais veiksmais, pvz. bendravimas per permatomas sienas, pirmyn atgal vaikščiojimas išmindant takelį. Esant stresui driežai taip pat gali pakeisti savo kūno spalvą. Per aukšta ar per žema temperatūra, bei pasikeitęs dienos režimas gali sukelti patologinius pokitimus ir hipoaktyvumą (3-5).
1.5.4. Blakstienuotųjų gekonų gebėjimas prikibti prie įvairių paviršių.
Daug dekadų, jei ne amžių, gekonų sukibimo sistema buvo viena labiausiai nagrinėjamų temų (36). Gekonų sukibimo sistema sudaryta iš švelnių, plokščių padų, kurie palaikomi raumenimis, audiniais ir veninėmis struktūromis. Kiekvienas pirštas sudarytas iš eilės iškilusių odos raukšlių, vadinamų lamelėmis. Kiekviena lamelė apgaubta mažų, keratininių, panašių į plaukelius struktūrų (20,19). Plaukeliai yra panašiai orientuoti ir tolygiai pasiskirstę ant pėdučių ir sukuria fibrininį kibų paviršių. Mes tik pradedame suprasti kaip aplinkos faktoriai tokie, kaip klimato kaita ir atšilimas veikia gekonų sukibimo sistemą. Dauguma gekonų rūšių gali išsilaikyti ant palinkusių, vertikalių ar net apverstų paviršių. Gekonų sukibimo sistemos esmė yra ta, kad efektas pasiekiamas tik tada, kai didelis skaičius mažų, individuliai kimbančių nanostruktūrų tuo pačiu metu sukimba su paviršiumi. Sukibimo jėga gali būti mažesnė ant šiurkščių paviršių. Sukibimas ant dulkėtų paviršių gali pablogėti dėl kojų padų užteršimo dulkėmis. Ekstremalios oro sąlygos gali žymiai sumažinti sukibimo jėgą. Gekonai sugeba vėl sukibti su paviršiumi vien tik per 15 ms. Mikrografiniai tyrimai parodė, kad gekonų kojos neturi prakaito liaukų. Sukibimas didėja esant atitinkamam drėgnumui, todėl paviršiaus drėgnumas yra labai svarbus gekonų sukibimui. Gekonų pėdos atsparios užkrėtimui ir spontaniškai save valo. Jos yra ultrahidrofobinės ir atsparios drėgmei. Ir vis dėl to per ilgas sąlytis su vandeniu gali sumažinti jų
19 gebėjimą sukibti su paviršiais (36,34). Sukibimo sistemą sudaro ne tik kojų plaukeliai bet ir poodinės kraujagyslės, raumenys ir skeleto elementai. Kaip ir visi biologiniai organizmai, gekonai turi susidurti su daugybe iššūkių vienu metu, tokių kaip didelė drėgmė ir temperatūra, paviršinis vanduo, substrato šiurkštumas ir užkrėtimas. Gekonai ant sauso stiklo bėga greičiau, nei ant drėgno. Įrodyta, kad gekonai be savo uodegos negali manevruoti ore ir kad krentant sugeba apsaugoti savo galvą nuo sužeidimų (18-20,37).
1.5.5. Blakstienuotųjų gekonų termoreguliacija
Ektotermai geba naudotis nesibaigiančiom termoreguliacinėm strategijomis, todėl termoreguliacija apibūdinama kaip kompleksinė. Termoreguliacinės strategijos priklauso nuo aplinkos temperatūros. Ektotermai kaip ropliai turi reguliuoti savo temperatūrą, naudodami išorinius temperatūros šaltinius. Termoreguliacijos tikslas – palaikyti kuo optimalesnę kūno temperatūrą. Termoreguliacinis elgesys gali keistis, keičiantis aplinkos temperatūrai. Nakties oro temperatūra gali daryti įtaką termoreguliacinėms strategijoms. Naktiniams gekonams ir dienos temperatūra gali būti labia svarbi (9). Kol dienos metu gekonai ilsisi, staigus temperatūros kritimas gali sukelti hipotermiją.
1.5.6. Blakstienuotųjų gekonų spalvos keitimas ir vokalizacija
Gekonų gebėjimas keisti spalvą gali būti kaip negatyvus fiziologinis rodiklis, parodantis, kad laikymo sąlygos neatitinka reikiamų normų. Kūno ir struktūros spalvos yra morfologiniai bruožai. Gekonai geba keisti savo odos spalvą pagal substratą. Taip pat pagal dienos laiką. Gebėjimas keisti spalvą priklauso nuo fiziologinių sąlygų.
Gekonai gerai žinomi kaip turintys balso stygas, kurios palengvina vokalizacijos komplekso produkciją. Kai kurie gekonai tropiniuose ir subtropiniuose regionuose pritraukti savo antrai pusei garsiai šaukia. Patelės turi tylesnį diapozoną (38,39). Vokalizacija taip pat dažnai naudojamas kaip emocinio įvertinimo būklė, kuri gali būti matuojama neinvaziškai. Vokalizacija dažnai atliekama su veido ekspresija (5). Gekonai taip pat gali naudoti vokalizaciją išreikšdami baimę ar susijaudinimą, todėl šis rodiklis gali būti tiek negatyvus, tiek teigiamas. Vertinant jų gerovę ir sveikatingumą pagal vokalizaciją svarbu įvertinti ir aplinkybes, kurios galėjo ją įtakoti.
20
1.6. Dažniausiai pasitaikančios blakstienuotųjų gekonų ligos
Mikrobiologiniai, fungicidiniai ir parazitologiniai tyrimai – tai diagnostinės priemonės, plačiai naudojamos roplių medicinoje. Virusinės ir bakterinės ligos gali sukelti neurologinius reiškinius. Campylobacter spp. infekcija gali būti perduodama kontaktuojant su roplių išmatomis, bei jų aplinka. Bakterinėms infekcijoms imliausi nusilpusio imuniteto, jauni ir vyresnio amžiaus žmonės, bei nėščios moterys. Kai kurie gekonai, būtent patinai, turi sekrecines femoralines ir prieškloakines poras, kurios neatsiveria kol driežas nepasiekia lytinės brandos. Šios liaukos gali potencialiai tapti infekuotos ir nuvesti iki bakterinio dermatito. Rizika ropliams perduoti patogenus žmonėms yra nereikšminga, dėl termoreguliacinių skirtumų, kurie sumažina patogenų komplekso galimybę augti abiejuose temperatūriniuose rėžimuose. Didesnė problema, kai patogenai (pvz. virusai) perduodami tarp reikšmingų kolekcijų (3,28,45,20,40,42,46). Bakterijos ir mikroorganizmai, randami gekonų aplinkoje taip pat gali sukelti kvėpavimo takų ir virškinimo trakto ligas. Kvėpavimo ligų požymiai - dispnėja, žiopčiojimas, anoreksija ir letargija. Taip pat gali pasireikšti išskyros iš nosies ir šnervių obstrukcija (40).
Dažniausia metabolinės kaulų ligos priežastis - mitybinis antrinis hiperparatiroidizmas. Klinikiniai požymiai - kaulų suminkštėjimas (ypač žandikaulio). Priklausomai nuo ligos sunkumo – priežiūros korekcija ir kalcio papildų vartojimas yra gyvybiškai svarbūs. Metabolinė kaulų, kaip ir bakterinės, virusinės ligos gali sukelti neurologinius sutrikimus.
Distokija apibūdinama kaip kūno nesugebėjimas normaliai atsivesti palikuonių. Poovuliacinė kiaušinių stazė dėl obstrukcinės anatomijos sukeliama nenormalios kiaušinio formos, nekrotinių masių, granuliomų ir neoplazijų. Ne obstrukcinė distokija sukeliama dėl netinkamų laikymo sąlygų, nutukimo, per mažo fizinio krūvio ir infekcijos (40,42). Tiek priešovuliacinė folikulinė stazė, tiek poovuliacinė distokija yra dažnai sukeliama dėl dažnai pasitaikančių auginimo klaidų tokių kaip - permaitinimas, netinkama dieta, per dažnas veisimas, neatsargus dauginimas, netinkamas šviesos režimas. Kalcio padidinimas mityboje gali padėti susiformuoti kiaušinio lukštui ir sumažinti kaulų demineralizaciją. Tam tikros gekonų rūšys, kaip blakstienuotieji gekonai turi endolimfatines liaukas, kuriose kaupiamas kalcis. Šių liaukų vystymasis gali padėti nustatyti kalcio rezervą kūne, ypač pas pateles prieš poravimąsi. Priešovuliacinės folikulinės stazės ar poovuliacinės distokijos metu pailgėja badavimo periodas, todėl gali pablogėti gyvūno būklė. Gyvūnai, rodantys bet kokią reprodukcinę patologiją nesusijusią su blogomis laikymo sąlygomis, turėtų būti neveisiami ir atskiriami, siekiant išvengti galimų reprodukcinių problem (17,42). Blakstienuotieji gekonai deda minkšto lukšto kiaušinius, pasižyminčius dideliu vandens garų pralaidumu. Inkubacijios metu kiaušiniai absorbuoja vandenį, taip
21 padidindami savo masę (44). Padėti kiaušiniai, norint išvengti išdžiuvimo, turi būti perdėti į substratą (pvz. dirvožemį), kur vyrautų drėgna atmosfera. Patelės R. ciliatus suka lizdus konteineriuose su drėgnu vermikulitu (41, 44). Kiaušiniams dėti ir inkubuoti reikalinga atitinkama drėgmė ir šiluma. Širdies ektopija tai reta vystymosi anomalija charakterizuojama nenormalios širdies pozicijos krūtinės išorėje. Nustatyta, kad nuo inkubacijos temperatūros priklauso inkubacijos laikas, o kai kuriose driežų rūšyse ir embrionų lytis. Inkubacijos temperatūros svyravimai veikia jauniklių fenotipus iki tam tikro lygio (43).
Priežiūros faktoriai įskaitant aprūpinimą tinkamu maistu atlieka svarbią reikšmę virškinimo trakto ligų etiologijoje. Virškinimo trako ligų klinikiniai požymiai - anoreksija, svorio sumažėjimas, diarėja, letargija, regurgitacija ir mirtis. Gyvūnai, sergantys mitybiniu antriniu hiperparatiroidizmu gali demonstruoti padidėjusį apetitą, todėl gyvūnai gali pradėti laižyti nevalgomus daiktus, tokius kaip substratas. Tai taip pat gali sukelti virškinimo trakto ligas (40).
22
2. TYRIMŲ METODAI IR MEDŽIAGA
Blakstienuotųjų gekonų elgsenos, sveikatingumo, gerovės, terminis, bakteriologinis, fungicidinis, maisto sudėties, vandens ir šuolio tyrimai atlikti X blakstienuotųjų gekonų privačiose kolekcijose, esančiose Kauno rajone. Tyrimams atrinkta 10 blakstienuotųjų gekonų: 4 patinai (4mėnesių ir dvejų metų) ir 6-ios patelės (keturių mėnesių, dvejų ir trejų metų). Gekonai tirti 66 dienas. Viso tyrimo metu buvo laikomasi LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (Žin. 1997, Nr. 108-2728; Galiojanti suvestinė redakcija (nuo 2016-07-05)).
2.1. Blakstienuotųjų gekonų laikymo sąlygų tyrimas
Blakstienuotųjų gekonų X privačiose kolekcijose vivariumų ilgis, plotis ir aukštis išmatuoti skaitmeniniu lazeriniu atstumo matuokliu MARKA VOREL 81782. Šis prietaisas matuoja atstumą tiesia linija nuo 20cm iki 60m, su ± 1,5 mm galima paklaida. Taip pat vertinti ir jų įrengimui naudoti objektai bei medžiagos. Vivariumuose ir patalpose santykinė drėgmė ir temperatūra matuota termohigrometru TESTO 625, kurio temperatūros galima paklaida ± 0,5 ˚C, o drėgmės - ± 2,5 proc. RH ir tikslumas 95 proc. Taip pat buvo apskaičiuojamas dienos ir nakties laiko vidurkis valandomis, terariumų purškimo vandeniu dažnumas, norint palaikyti atitinkamą drėgmę. Gekonų laikymo sąlygos vertintos remiantis vivariumų įrengimo rekomendacijomis, nurodytomis literatūros straipsniuose (3,4,8,17-19,21).
2.2. Blakstienuotųjų gekonų sveikatos tyrimas
Blakstienuotųjų gekonų sveikatos tyrimui buvo surinkta informacija apie jų mitybą, pašarą ir atliktas klinikinis tyrimas: apžiūra, apčiuopa, pamatuotas svoris, bei kiekvieno gyvūno kūno ilgis nuo snukio pradžios iki uodegos galo. Kiekvienas gekonas tirtas atskirai, jiems suteikti identifikaciniai numeriai.
Jų temperatūra, širdies darbas ir kvėpavimas nebuvo tirti, nes jie nesveria 1 kg. Suaugusių individų svoris būna tik 38 - 70 g.
Klinikinis tyrimas atliekamas vertinant jų bendrą sveikatos būklę, galvą ir kūną (odos elastingumas, drėgnumas, kūno simetrija, pilvo simetrija, uodega, galūnes ir išeinamoji anga). Vertinant galvą buvo kreipiamas dėmesys į akių formą, jų skaidrumą, burnos ertmę, kalcio maišelius, burnos gleivinės spalvą, ar nėra išskyrų. Taip pat apžiūrimos galūnės: jų forma, pirštų padėtis, skaičius ir spalva. Pabaigoje ištiriama išeinamoji anga: ar nėra išskyrų ar pridžiūvusių išmatų, nebūdingo kloakos prolapso. Be to, stebėtas gyvūnų judėjimas, vertinta judesių koordinacija, šoklumas.
23
2.3. Blakstienotųjų gekonų elgesio ir streso požymių tyrimas
Susiejus vaizdo kameras su išmaniuoju telefonu Blakstienuotieji gekonai stebėti nuotoliniu būdu dviejomis vaizdo kameromis: EZVIZ C6P MiniPano, individai analizuoti realiu laiku ir automatiškai įrašytuose vaizdo įrašuose 24 val. per parą. Šių kamerų raiška 1080p HD (1 priedas). Gyvūnų elgsenai tirti buvo pildoma kiekvieno gekono kasdienė etograma: žymimas maitinimosi, poilsio, judėjimo laikas bei trukmė. Remiantis Warwisk ir kt. (44) medžiaga buvo atliktas streso požymių vertinimas iš gekonų elgsenos. Gekonai, nepatiriantys streso - nustatomi pagal elgesį, apibūdinamą 1 lentelėje. Gyvūnai, streso būsenoje, buvo nustatomi pagal elgesį, aprašomą 2 lentelėje,. Užfiksavus bent vieną streso požymį, nurodytą 2 lentelėje, žymima, kad gekonas patiria stresą. Fiksuotas elgesio, pasireiškiančio dėl streso dažnis bei tirta kodėl jis pasireiškia.
1 lentelė. Ramybės ir komforto elgsenos požymiai
Elgsena Paaiškinimas Priežastis
Normalus, ramus budrumas Ramus domėjimasis naujais objektais, ramus aplinkos stebėjimas.
Aplinkos tyrinėjimas
Ramus objektų ar oro uodimas, liežuvio kaišiojimas
Ramus aplinkos cheminis tyrinėjimas
Aplinkos tyrinėjimas, maisto paieškos
Subtilus, ramus kūno padėties ir pozos keitimas
Šildymosi metu atsirandantis rąžymasis, galūnių ištiesimas, kūno padėties keitimas erdvėje palipant ant daiktų
Termoreguliacija, ilsėjimasis
Neskubūs kūno judesiai ir lokomocija
Ramus aplinkos tyrinėjimas Aplinkos tyrinėjimas, maisto paieškos
Vidutinis/ramus laikymasis ant aplinkos objektų ar laikančio asmens
Gyvūnas atsipalaidavęs, nesidrąsko, bet tvirtai laikosi, kad nenukristų
Ramybės būsena, ilsėjimasis
Ramus maitinimasis Normalus maitinimosi elgesys Normalus maitinimosi elgesys Ramus kvėpavimas Normalus kvėpavimas Normalus kvėpavimas Fizinė ramybė Normali, niekuo neišsiskiriani
veikla, nėra baimės ar streso požymių
Normalus ramus elgesys
Šaltinis: Warwick C, Arena P, Lindley S, Jessop M, Steedman C. Assessing reptile welfare using behavioural criteria. BMJ Publishing Group Ltd , In Practice. March 1, 2013; 35(3).
24 2 lentelė. Elgsena, pasireiškianti esant stresui.
Elgsena Požymiai Priežastis
ITB
Pastovus bandymas prasisprausti, lipti, pereiti skaidrius barjerus (terariumo stiklą). Save žalojanti veikla.
Susiję su tyrinėjimo ir pabėgimo veikla. Įgimta psichologinė sąranga ir adaptaciniai apribojimai pasireiškia nesugebėjimu atpažinti abstrakčių, permatomų barjerų.
Hiperaktyvumas Nenormaliai didelis gyvūno fizinis aktyvumas, aktyvi betikslė veikla.
Dažnai susijęs su ITB, per dideliu individų kiekiu, per maža erdve, netinkamomis laikymo sąlygomis.
Hipoaktyvumas Pernelyg mažas gyvūno fizinis aktyvumas.
Per žema temperatūra, infekcija, organų disfunkcija, kritimas, trauma, kartu gyvenančių driežų agresija, netinkamos laikymo sąlygos.
Anoreksija Apetito nebuvimas, pašaro atsisakymas.
Per žema temperatūra, infekcija, organų difunkcija, kritimas, trauma, kartu gyvenančių driežų agresija, netinkamos laikymo sąlygos.
Perdėtas budrumas
Pernelyg didelis budrumas supančiai aplinkai, “nervingumas” aplinkos stimulams.
Dažnai susiję su baimės pojūčiu, savigynos ir išsilaisvinimo elgesiu. Paprastai pasireiškia esant per mažai erdvės, netinkamoms laikymo sąlygoms.
Staigūs kūno judesiai Nenormali, šokčiojimas. staigi lokomocija ar
Dažnai susiję su baimės pojūčiu, savigynos ir išsilaisvinimo elgesiu. Paprastai pasireiškia esant per mažai erdvės, netinkamoms laikymo sąlygoms.
Prisispaudusi kūno padėtis
Prisispaudimas prie terariumo sienų ar grindų, dažnai pasireiškiantis kartu su perdėtu budrumu.
Dažnai susiję su baimės pojūčiu, savigynos ir išsilaisvinimo elgesiu. Paprastai pasireiškia esant per mažai erdvės, netinkamoms laikymo sąlygoms.
Agresija, nukreipta į žmogų
Gąsdinimas arba tikras puolimas kandant, uodega
Dažnai susiję su baimės pojūčiu, savigynos ir išsilaisvinimo elgesiu. Paprastai pasireiškia esant per mažai erdvės, netinkamoms laikymo sąlygoms.
Suspaudimas, kabinimasis
Gyvūnas stipriai laikosi įsikabinęs kojomis į jį laikantį žmogų ar daiktus.
Dažnai susiję su baimės pojūčiu ar stresu dėl netinkamo apšvietimo. Paprastai pasireiškia esant per mažai erdvės, netinkamoms laikymo sąlygoms.
Sustingimas
Gyvūnas sustingsta, nejuda, įsitempia, kai pagaunamas akių kontaktas su stebėtojų arba dėl stebėtojo buvimo.
Dažnai susiję su baimės pojūčiu ar stresu dėl netinkamo apšvietimo. Paprastai pasireiškia esant per mažai erdvės, netinkamoms laikymo sąlygoms.
Krūpčiojimas
Hiperjautrumas mažiems stimulams sukelia staigų galvos, uodegos ar galūnių susitraukimą
Dažnai susiję su baimės pojūčiu. Paprastai pasireiškia esant per mažai erdvės, netinkamoms laikymo sąlygoms. Gali sukelti skausmas, liga. Kvėpavimas atvira
burna
Lėtas, atsitiktinis kvėpavimas atvira burna ar dūsavimas.
Hipertermija, infekcijos, organų disfunkcija, ligos, trauma, nukritimas
Tuštinimasis paėmimo metu
Kloakos turinio evakuacija gyvūną
paėmus. Dažnai susiję su baimės pojūčiu Hemipenio
išsivertimas
Hemipenio išvertimas, susijęs su
žmogaus pasirodymu, kontaktu. Dažnai susiję su baimės pojūčiu Netipinė lokacija Gyvūnas yra netipinėje vietoje ilgą laiką.
Dažnai susiję su liga, trauma, diskomfortu, kitų terariumo gyvūnų agresija, hipertermija, hipotermija
Šaltinis: Warwick C, Arena P, Lindley S, Jessop M, Steedman C. Assessing reptile welfare using behavioural criteria. BMJ Publishing Group Ltd , In Practice. March 1, 2013; 35(3).
25
2.4. Mikrobiologiniai ir fungicidiniai aplinkos tyrimai
Tyrimas atliktas, siekiant išsiaiškinti vivariumų dezinfekcijos efektyvumą. Tyrimui atlikti buvo naudojama: Saburo dekstrozės agaras, mitybinis agaras, fiziologinis tirpalas (NaCl), mėgintuvėliai,
medvilniniai tamponai, buferinis peptono vanduo, nešiojamas šaldytuvas, Petri lėkštelės, termostatas, mėgintuvėlių laikiklis, spiritinė lemputė, automatinės pipetės ir jų antgaliai.
Mėginiams imti buvo naudojami medvilniniai tamponai. Terariumų tiriamasis paviršius tamponais braukiamas 10 kartų iš viršaus į apačią stipriai prispaudžiant tamponą prie tiriamojo paviršiaus. Kiekvienas tamponas dedamas į atskirą mėgintuvėlį, kuriame yra 5 ml buferinio peptono vandens. Ant mėginio taros užklijuojama etiketė, kurioje nurodoma mėginio paėmimo vieta, data, veiksniai, galintys įtakoti rezultatus ir kita svarbi informacija tyrimui. Per 12 valandų mėginiai pristatomi į Maisto saugos ir kokybės katedros mikotoksikologijos laboratoriją mikroorganizmų ir pelėsinių grybų identifikavimui. Transportuojant mėginiai laikomi kuo tamsesnėje ir kuo vėsesnėje vietoje (nešiojamame šaldytuve +4 °C temperatūroje).
Mėginiai imti remiantis Lietuvos Respublikos Valstybinės Maisto ir Veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu 2006 m. gegužės 17 d. Nr. B1-338 „Dėl nuoplovų paėmimo laboratoriniam tyrimui metodinių nurodymo patvirtinimo“.
Tiriami mikroorganizmai – Salmonella spp., Enterobacteriaceae, koliforminės bakterijos ir aerobiniai mikroorganizmai, bei pelėsiniai grybai: Thamnidium, Rhizopus, Cladosporium, Penicillium, Fusarium ir Aspergillus spp.
Tyrimo metu mėginiai buvo imami nuo penkių skirtingų paviršių: lubų, maisto indelių, sienų, grindų (substrato) ir dekoracijų (dekoratyvinių ar gyvų augalų, šakų). Mėginiai imti prieš ir po terariumų dezinfekavimo ir valymo, siekiant nustatyti terariumų bakterinį ir fungicidinį užterštumą, bei dezinfekavimo efektyvumą.
Ant lėkštelių dangtelio užrašoma: terpės pavadinimas, mėginio pavadinimas, tyrėjo vardo inicialai ir praskiedimas. Įpilama 9 ml fiziologinio tirpalo (9 proc. NaCl tirpalas) ir pavartoma. Tada 1ml gautos suspensijos sėjama į Petri lėkštelę ir užpilamas su iš anksto paruošta ir pašildyta mitybine terpe (PCA - Plate Count Agar), kitas 1ml sėjamas į Petri lėkštelę ir užpilamas su kita iš anksto paruošta ir pašildyta SDA mitybine terpe (Saburo dekstrozės agaru). Abi lėkštelės sukamuoju judesiu sukamos horizontalioje padėtyje (po 5 kartus į dešinę ir į kairę pusę), kad terpė susimaišytų su suspensija ir tolygiai pasiskleistų lėkštelės dugne. Tada lėkštelės paliekamos ant stalo nusistovėti ir mitybinėms terpėms sustingti 10min.
26 Pabaigoje lėkštelės dedamos į termostatą. Lėkštelės turi būti apverstos, kad ant mitybinės terpės paviršiaus nelašėtų susikondensavę vandens lašai. Inkubavimo laikas ir temperatūra priklauso nuo išskiriamų mikroorganizmų rūšies: Petri lėkštelės su PCA terpe, skirtos bakterijoms išskirti inkubuojamos 30 °C temperatūroje, o Petri lėkštelės su SDA terpe, pelėsiniams grybams išskirti, inkubuojamos 27 °C temperatūroje. Inkubuojama nuo 3 iki 7 parų. Mikroorganizmai išauga per trejetą dienų, o pelėsiniai grybai per septynias dienas.
Kolonijoms skaičiuoti atrenkamos lėkštelės, kuriose mikroorganizmai nesulipę ir yra atsiskyrę vieni nuo kitų. Suskaičiuojamos mikroorganizmų ir grybų kolonijos lėkštelėse. Kolonijos Petri lėkštelėse skaičiuojamos, jeigu reikia, naudojant kolonijų skaičiavimo aparatą. Bendras kolonijų skaičius apskaičiuojamas - 1ml nuoplovų.
Koliforminių bakterijų kolonijas sudarantys vienetai buvo apskaičiuojami pagal akredituotą standartą LST ISO 4832:2006 Maisto ir pašarų mikrobiologija. Bendrasis koliforminių bakterijų skaičiavimo metodas. Kolonijų skaičiavimo metodas. Rezultatai buvo vertinami taip:
1. Itin mažas aplinkos užterštumas arba jo nebuvimas (kai lėkštelėje mažiau nei 1 organizmo ar grybo kolonija, t.y. 0),
2. Labai mažas aplinkos užterštumas (kai lėkštelėje 1 mikroorganizmų ar grybų kolonija), 3. Vidutinis aplinkos užterštumas (kai lėkštelėje 2 – 5 mikroorganizmų ar grybų kolonija), 4. Didelis aplinkos užterštumas (kai lėkštelėje 6 - 7 mikroorganizmų ar grybų kolonijos), 5. Labai didelis aplinkos užterštumas (kai lėkštelėje 8 – 10 mikroorganizmų ar grybų kolonijos),
6. Itin didelis aplinkos užterštumas (kai lėkštelėje daugiau nei 10 mikroorganizmų ar grybų kolonijų).
Iš viso tirti 4 vivariumai prieš dezinfekciją, viso mėginių - 20 vnt. Taip pat tirti 4 terariumai po dezinfekcijos ir gauti 20 mėginiai. Viso mėginių - 40 vnt. Praskiedus mėginius ir užsėjus Petri lėkšteles gauta – 80 vnt. užsėtų Petri lėkštelių.
2.5. Vandens kokybės tyrimas
Paimti vandentiekio vandens mėginiai iš gyvūnų laikymo vietos Nr.1 ir Nr.2, naudojami terariumų apipurškimui ir gyvūnų girdymui. Viso tirti 2 mėginiai. Pirmiausia tirtos vandens fizinės savybės tokios, kaip: temperatūra, skaidrumas, spalva, kvapas ir skonis, pH, drumstumas. Vėliau tirtos vandens cheminės savybės: amonio, nitritų ir nitratų, fosfatų, chlorido, mangano, geležies jonų buvimas vandenyje.
27 Vandens temperatūra buvo matuojama gyvsidabriniu termometru. Termometras vandenyje palaikomas iki 10 min., kol gyvsidabrinis stulpelis nusistovi. Skaidrumas, spalva, kvapas, drumstumas ir skonis vertinamas organoleptiškai. pH vertintas komercinėmis indikatorinėmis FRISENETTE testo juostelėmis, jas įmerkiant į tiriamąjį vandenį. Pasikeitusi spalva lyginima su spalvine lentele ir taip nustatomas vandens kietumo lygis nuo labai minkšto iki ypatingai kieto.
Nitritai, nitratai, amonio, chlorido, mangano, geležies jonai buvo tiriami komercinėmis indikatorinėmis QUANTOFIX juostelėmis. Fosfatų kiekis vandenyje nustatomas kalorimetriniu tyrimu. Amonis taip pat buvo tiriamas vandens mėginį lengvai pakaitinus ir vertinamas atsiradęs kvapas. Visi duomenys fiksuojami lentelėse.
Vanduo turi būti: skaidrus, bespalvis, bekvapis, beskonis, optimaliausiai – 6,5 - 8,0 pH (3 priedas), nedrumstas. Amonio leidžiama norma geriamajame vandenyje – 0,5 mg/l (4 priedas). Geležies norma – 0,3 mg/l (5 priedas). Nitritų/nitratų didžiausia leistina koncentracija geriamame vandenyje - 10 mg/l. Fosfatų - 0,7 mg/l.
2.6. Maisto sudėties vertinimo tyrimas
Tyrimui imtas skirtingas blakstienuotųjų gekonų maistas vertinimui: skėriai, svirpliai, bananai, figos, mėlynės, avietės, obuoliai, Repashy Crested Gecko Meal Replacement Powder, Exo Terra Crested Gecko Ready-to-eat Food Mash. Komerciniai pašarai vertinami pagal jų informacinius lapelius (2 priedas), priklijuotus ant nugarėlės. Tyrimo metu imti penki keturių mėnesių ir 4 - i dviejų metų gekonai tirti komercinių pašarų įtaką augimui. Prieš prasidedant tyrimui jie buvo pasverti, ir vėliau sveriami kartą per savaitę. Gekonai buvo šeriami kiekvieną Pirmadienį, Trečiadienį ir Penktadienį, taip pat buvo įpilama šviežio vandens. Laikymas ant rankų buvo sumažintas iki minimumo, kad mažiausiai paveiktų tyrimo rezultatus. Jaunesni gekonai buvo laikomi kartu, nes kovos dėl hierarchijos prasideda tik jiems pasiekus mažiausiai 10 – 15 gramų. Dviejų metų gekonai buvo laikomi poromis, siekiant nepaveikti grupių nusistovėjusios struktūros. Kiekvienas gekonas gavo maisto davinį atitinkantį jų dydį. Nei vienam gekonui maisto buvo nei per daug, nei per mažai. Jeigu kuriam nors iš gekonų būtų pasireiškęs svorio kritimas, jis būtų iš karto sugrąžintas prie jo įprastos dietos. Tačiau nei vienam to neprireikė. Kitas trejų metų gekonas buvo paliktas stebėti prie jo įprastos dietos, susidedančios iš gyvo maisto ir vaisių tyrelių. Šis gekonas buvo maitinamas tomis pačiomis dienomis kaip ir anksčiau minėti gekonai. Jo gyvas maistas buvo apibarstomas “Exo Terra Calcium” kalcio milteliais vieną kartą per savaitę. Gyvas maistas iš vivariumo išimamas per 30 min.
28 Vertinama komercinių pašarų: baltymai, riebalai ir grynasis pluoštas, drėgnumas, pelenai, kalcis, fosforas bei kalcio ir fosforo santykis. Svirpliai ir kiti švieži produktai vertinami pagal jų maistinę vertę. Komercinio pašaro ir šviežių maisto produktų tyrimo duomenys suvedami į lenteles.
Repashy ingredientų sąrašas: džiovinti mangai, džiovinti bananai, išrūgų baltymų izolatas, išdžiovintas medus, juodųjų musių lervų miltai, džiovintos datulės, džiovinti kiaušiniai, ryžių baltymai, žirnių baltymai, stabilizuotos ryžių sėlenos, džiovintos figos, kokoso mėsa, trinti linų sėmenys, cukranendrių melasa, lecitinas, dumblių miltai, kalcio karbonatas, dikalcio fosfatas, taurinas, džiovinti rudadumbliai, džiovintas arbūzas, erškėtuogės, kinrožė, serentis, ciberžolė, paprika, citrinos rūgštis, druska, kalcio propionatas, kalio sorbatas, magnio amino rūgštys, cinko, vario ir magnio metionino hidroksi analoginis chelatas, vitaminai: A, B12, D3, E, niacinas; Ca l – askorbil – 2 – monofosfatas, Beta karotenas, pantoteninė rūgštis, riboflavinas, piridoksino hidrochloridas, tiamino mononitratas, folio rūgštis, biotinas, natrio menadionas.
Exo Terra ingredientų sąrašas: vanduo, smulkinti žirniai, laimos pupelės, džiovintos išrūgos, medus, džiovintas kiaušinio baltymas, izoliuoti sojų baltymai, fruktozė, dehidratuota liuržcernos mėsa, kukurūzų aliejus, kalcio karbonatas, dekstrozė, džiovintas obuolys, ananasas, mangas, malti ryžiai, smulkinta tapijoka, cukrus, saldymedžio ekstraktas, džiovinti rudadumbliai, dikalcio fosfatas, sausos mielės, druska, džiovintos figos, džiovintos datulės, guaro guma. Paprika, kataksantino dažai, Beta karotenas, obuolių rūgštis, vitaminai: A, D3, E; menadiono natrio bisulfato kompleksas (vitaminas K), tiamino mononitratas, riboflavinas, piridoksino hidrochloridas, vitaminas B12, folio rūgštis, d-Kalcio pantotenatas, L-askorbo rūgšties fosfatas (vitamin C šaltinis), inozitolis, biotinas, niacinas, mangano oksidas, geležies karbonatas, cinko oksidas, vario oksidas, kalcio jodatas, kobalto karbonatas.
2.7. Blakstienuotųjų gekonų šoklumo vertinimas
Blakstienuotieji gekonai buvo laikomi 14 valandų dienos ir 10 valandų nakties dienos rėžimu, nenaudojant jokių papildomų dienos šviesos šaltinių. 3 - iuose vivariumuose įmontuotos dirbtinės mėnulio šviesos lempos “Exo Terra Full Moon”, siekiant padidinti driežų aktyvumą. Blakstienuotųjų gekonų šuolio tyrimas atliekamas vaizdo kameromis “EZVIZ C6P Mini Pano”, kurios automatiškai įsijungia vykstant bet kokiam judėjimui vivariume. Vaizdo kameros sumontuotos taip, kad matytųsi visi trys vivariumai ir užtikrintų didelę vaizdo kokybę. Vivariumuose Nr.1 ir 2 buvo įrengtos natūralios šakos, panašios į sutinkamas jų natūralioje atogrąžų miškuose. Jų diametras – 2 ir 4 cm. Surinkti dvidešimt šešių šuolių, tinkamų tyrimui įrašai per dvi savaites. Šuoliai tyrimui atrenkami pagal gyvūno dedamas pastangas į šuolį, kai jo priekinės ir užpakalinės kojos maksimaliai ištiestos, bei šuolis atliekamas tiesia linija. Šuolio distancijai apskaičiuoti matuojamas atstumas tarp pakilimo ir
29 nusileidimo taškų. Pakilimo kampas, matuojamas tiesia linija nuo pečių iki juosmens. Šuolio nusileidimo kampas matuojamas vos tik kojos paliečia nusileidimo tašką. Pakilimo greitis matuojamas nuo galvos pakreipimo tinkama linkme iki kojų pakilimo iš pradžios taško. Vaizdinei analizei ir skaičiavimams atlikti naudota Image J programinė įranga. Tyrimas atliktas remiantis Graban RD et al., 2016, straipsniu.
2.8. Duomenų apdorojimas ir statistinė analizė
Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti buvo naudojama IBM SPSS Statistics (angl. Statistical Package for Social Science) programos 25.0 versija. Diagramoms atvaizduoti buvo naudojama MS Excel 2011. Prieš atliekant detalią statistinę analizę duomenys buvo pakartotinai patikrinti. Vertintas t kriterijus, koreliacijos koeficientas ir 95 proc.patikimumo pasikliautinis intervalas. Darbas aprašytas „Microsoft Word” (2011) programa. Vaizdinė analizė ir jos skaičiavimas atliktas naudojantis Image J programine įranga. Tyrimo schema pavaizduota 1 paveiksle:
30 1 pav. Tyrimo schema.
Antra grupė - maitinami tik Exo
Terra komerciniu pašaru
Trečia grupė - maitinama tik gyvu ir
šviežiu maistu
Svorio ir ilgio matavimas pirmąją dieną
Svorio ir ilgio matavimas 1 kartą per savaitę
Tyrimų rezultatų rinkimas ir vertinimas Vandens kokybės tyrimas Mikrobiologiniai , fungicidiniai tyrimai Šuolio tyrimas Blakstienuotieji gekonai (n = 10) Pirma grupė - matinami tik Repashy
komerciniu pašaru Klinikinis tyrimas Laikymo sąlygų vertinimas Maisto sudėties tyrimas Temperatūros, drėgmės matavimas Sveikatingumo įvertinimas Elgesio ir streso požymių tyrimas
