Mitybos įtaka įvairių šeškų ligų pasireiškimui Effect of ferret diet on various diseases Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS FAKULTETAS

DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

PAULINA RAMONAITĖ

Mitybos įtaka įvairių šeškų ligų pasireiškimui

Effect of ferret diet on various diseases

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Asist. Indrė Žamžickienė

2 DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ

KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Mitybos įtaka įvairių šeškų ligų

pasireiškimui“:

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os)

vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1.4. Specialūs mitybos reikalavimai ... 9

1.1.5. Mineralai ir vitaminai ... 10

1.2. Šeškų pašaro pasirinkimas ... 10

1.2.1. Šėrimas žalia mėsa ... 10

1.2.2. Sausas pašaras ... 11

1.2.3. Papildomas maistas ... 12

1.3. Mityba ir navikiniai procesai ... 12

1.4. Mityba ir šlapimo sistemos ligos ... 13

1.4.1. Urolitiazė ... 13

1.4.2. Inkstų ligos ... 14

1.5. Mityba ir virškinamojo trakto sutrikimai... 15

1.5.1. Dantų ligos ... 15

1.5.2. Bakterinės infekcijos ... 15

1.5.3. Svetimkūniai virškinamajame trakte ... 17

1.6. Mityba ir kepenų ligos ... 17

2. TYRIMO METODIKA ... 18 3. TYRIMO REZULTATAI ... 20 4. REZULTATŲ APTARIMAS... 31 IŠVADOS ... 33 REKOMENDACIJOS ... 34 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 35 PRIEDAI ... 38

4

SANTRAUKA

Mitybos įtaka įvairių šeškų ligų pasireiškimui Paulina Ramonaitė

Magistro baigiamasis darbas

Šio tyrimo metu buvo siekta išanalizuoti ir palyginti skirtingos šeškų mitybos įtaką jų sveikatai. Pirmajame skyriuje atlikta literatūros apžvalga, buvo pateikta informacija apie šeškų mitybą, specialius reikalavimus, mineralinių medžiagų poreikį. Aprašomas maistinių medžiagų (angliavandenių, riebalų, baltymų) poreikis šeškų organizmui ir reikalingas jų kiekis pašare. Aprašomas šėrimas sausu pašaru, žalia mėsa ir subproduktais bei šėrimo pilnu grobiu teigiami ir neigiami aspektai.

Antrame skyriuje, remiantis literatūra, išanalizuotos ligos, kurių atsiradimui įtakos turi šeškų pašaro pasirinkimas. Tiriamoji dalis atlikta anketos forma, apklausus 57 šeškų augintojus. Tyrimo metu rinkti duomenys apie šeškų mitybos raciono pasirinkimą, duodamus papildus bei papildomus maistinius produktus. Taip pat surinkti duomenys apie šeškų virškinamojo trakto susirgimus, burnos ertmės patologijas bei kitus susirgimus, kurie galimai siejami su mityba. Išanalizavus anketos duomenis, buvo pastebėta, jog šeškai, kurių dieta pagrįsta ekonominės klasės kačiukų ėdalu, turi statistiškai reikšmingą riziką susirgti urolitiaze. Nustatyta, jog naudojant ekonominės klasės pašarus santykinė rizika susidaryti urolitiazei yra 20 kartų didesnė nei vartojant kitus tyrime nagrinėtus racionus. Tyrimo metu kitų patologijų susidarymo priklausomybė nuo duodamo pašaro nenustatyta.

Raktažodžiai: šeškai, mityba, insulinoma, urolitiazė, virškinamojo trakto ligos, dantys, sausas pašaras.

5

SUMMARY

Effect of ferret diet on various diseases Paulina Ramonaitė

Master’s Thesis

The aim of this thesis was to determine the effect of different diets on ferret health. The first part of the study analyses literature on ferret diet, special dietary needs. Discussion is made on the subject of different nutrients (carbohydrates, proteins, fats, elements) ant the need of them for ferret health being. Commercial kibble food, raw meat and meat sub products, whole prey diets are described in this section, including positive and negative aspects of using one or the other.

The second part of this thesis analyses diseases which are affected by different diets. Information for this study was collected using survey for ferret owners. 57 people’s answers were used during this study. Information about diet, dietary supplements, gastrointestinal, oral cavity and other diseases that might be affected by animals’ diet is collected. After analysing gathered information it was found that ferrets that are fed by Economy class kibble food made for kittens has statistically significant higher chance to develop urolithiasis with the risk of this happening being up to twenty times higher compared to ferrets fed by other types of food. No other significant link between ferret diet and disease was found.

6

SANTRUMPOS

RAW – natūralus šėrimas žalia, kaulinga mėsa ir subproduktais. proc. – procentai.

min. – minimali reikšmė. maks. – maksimali reikšmė. vnt. – vienetai.

7

ĮVADAS

Vieno literatūros autoriaus teigimu, šeškai (Mustela putorius furo) yra prijaukinti prieš daugiau nei 2000 metų. Šeškai priklauso Mustelidae šeimai, tačiau tiksli naminio šeško kilmė vis dar neaiški (1,2). Senovėje šeškai buvo veisiami specialiai triušių medžioklei (1). Per prijaukinimo procesą naminis šeškas pasikeitė savo fiziologijos, reprodukcijos ir elgesio atžvilgiu lyginant su laukiniais pirmtakais (2). Naminiai šeškai buvo naudojami įvairiems tikslams, tačiau pastaruoju metu jų, kaip gyvūnų kompanionų, populiarumas labai išaugo, ypatingai Vakarų šalyse. Paskaičiuota, kad 2010 m. Prancūzijoje naminių šeškų populiacija buvo apie 300 000 (3). Šeškai per amžius buvo laikomi gyvūnais kompanionais, nes yra protingi, žvalūs, socialiai aktyvūs gyvūnai (4).

Tinkama mityba yra visų rūšių gerovės pagrindas (3). Tinkamo pašaro ir dietos parinkimas šeškams yra bene prieštaringiausiai vertinamas šeškų sveikatingumo klausimas. Šeškai yra gryni mėsėdžiai. Jų žarnyno flora yra gana paprasta, o storoji žarna yra trumpa (maždaug 10 cm), todėl skaidulų virškinimas yra minimalus. Šeškai gali būti šeriami žalia mėsa, pilnu grobiu, komerciniu sausu ar konservuotu pašaru, skirtu šeškams, katėms ar kačiukams (4). Šėrimo įpročius galima pritaikyti atsižvelgiant į turimą pašaro kiekį, grupės dydį ir tam tikros dietos kaloringumą. Kai maisto gausu ir jis laisvai prieinamas, šeškai paprastai valgo 9–10 kartų per dieną. Dietos trūkumai, kaip padidėjęs angliavandenių kiekis ar sumažėjęs aukštos kokybės baltymų kiekis pašare, siejami su daugeliu ligų, tokių kaip svorio kritimas, bloga kailio būklė, kasos endokrininės sistemos sutrikimai ir šlapimo akmenys (3).

Darbo tikslas: išanalizuoti ir palyginti mitybos įtaką įvairių šeškų ligų pasireiškimui. Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti šeškų mitybos ypatumus.

2. Išanalizuoti sveikatos sutrikimus, kurių pasireiškimui įtaką daro mityba. 3. Surinktus anketos duomenis apdoroti ir įvertinti, kaip šeriami šeškai 4. Pagal tyrimo duomenis nustatyti tam tikrų ligų pasireiškimo ryšį su mityba.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1.

Šeškų mityba

Šeškai yra gryni mėsėdžiai, dėl jų blogai diferencijuotos (neturi aklosios žarnos) ir trumpos virškinimo trakto sistemos bei prastos žarnyno mikrofloros, yra prastas angliavandenių virškinimas. Šeškai pasižymi ypač greitu virškinimu ir dideliu energijos poreikiu. Apskaičiuota, kad per parą metabolizuojamos energijos kiekis svyruoja nuo 200 iki 300 kcal vienam kilogramui kūno svorio (3,5-7). Tai sąlygoja ribotą absorbcinį pajėgumą, todėl šeškams reikalinga labai gerai virškinama dieta, kurią sudaro aukštos kokybės gyvuliniai baltymai ir riebalai, turintys mažai angliavandenių ir ląstelienos (4). Pašarų pasirinkimo eksperimentas parodė, kad šeškai akivaizdžiai renkasi dietas, kuriose yra daugiau riebalų ir baltymų (8). Remiantis dauguma šaltinių, galima teigti, kad šeškų mityboje nuo 30 proc. iki 40 proc. turi sudaryti baltymai, nuo 15 proc. iki 20 proc. riebalai ir būtų mažai skaidulų, todėl daugumai šeškų siūlomas plataus spektro pašaro pasirinkimas (4).

1.1.1. Baltymai

Baltymų šaltinis turi būti aukštos kokybės (lengvai virškinamas) ir gyvūninės kilmės, nes augaliniai baltymai nepatenkina būtiniausių amino rūgščių poreikio ir yra mažiau virškinami (5,6,7,8,9). Be to, baltymų kokybė ir kilmė yra reikšmingas veiksnys, kadangi įrodyta, jog labai didelis augalinių baltymų kiekis maiste gali sukelti urolitiazę (10).

1.1.2. Angliavandeniai

Prieštaringai vertinamas klausimas yra angliavandenių kiekis maiste (10). Vienintelis natūralus angliavandenių šaltinis laukiniams mustelidams yra jų grobio žarnynas (7). Gamtoje gyvenančių šeškų mitybą sudaro ribotas kiekis angliavandenių, tuo tarpu dauguma komercinių dietų turi nemažą kiekį šių medžiagų. Paprastai priimama nuomonė, kad šeškams yra tinkama mažai angliavandenių turinti dieta. Krakmolo kiekis maiste neturėtų viršyti 30–36 proc. Nors angliavandeniai nėra pagrindinė šeškų mitybos dalis, tačiau jie yra būtini, nes buvo pastebėta, kad patelės, kurios šeriamos riebiu ir daug baltymų turinčiu, tačiau angliavandenių neturinčiu maistu, atveda silpnesnius jauniklius, spėjama, jog taip vyksta dėl hipoglikemijos (8,10).

1.1.3. Riebalai

Maistiniai riebalai yra svarbus kiekvieno gyvūno raciono komponentas, kadangi jie yra nepakeičiamų riebalų rūgščių šaltinis, taip pat yra reikalingi riebaluose tirpių vitaminų absorbcijai. Be to, riebalai pagerina skonį ir yra labiau koncentruota energijos forma, nes juose yra 2,25 kartų daugiau kalorijų nei angliavandeniuose ar baltymuose. Daug riebalų turinčias dietas reikia papildyti vitaminais ir mineralais, atsižvelgiant į jų gaunamą kiekį su pašaru. Atsižvelgiant į riebalų kiekį, reikalingas ir didesnis baltymų kiekis. Šeškai turi trumpą virškinamąjį traktą, todėl svarbu, kad jų

9 dietos būtų baltymingos ir kaloringos, o didžiąją energijos dalį suteiktų riebalai. Skirtingai nuo kitų žinduolių, šeškai nesugeba efektyviai panaudoti angliavandenių kaip energijos šaltinio (1).

Ilgalaikis dietų, kuriose yra daug riebalų ir baltymų, poveikis nežinomas. Atliktas tyrimas rodo, kad šeškų neapdorotų baltymų virškinimas yra žymiai mažesnis nei kačių, tuo tarpu žalių riebalų virškinamumas yra žymiai didesnis (10).

1.1.4. Specialūs mitybos reikalavimai

Nekokybiškoje mėsoje ar paukštienoje yra per daug nevirškinamų baltymų, per daug kaulų ir per mažai raumenų mėsos. Tokio šėrimo rezultatas yra dieta, kurioje trūksta būtinųjų amino rūgščių (6). Yra daug neaiškumų, susijusių su šeškų specifiniais aminorūgščių reikalavimais. Pavyzdžiui, argininas ir metioninas yra ribojamos aminorūgštys kitų gyvūnų ir tikriausiai šeškų mityboje, tačiau tikrasis jų poreikis šeškams yra nežinomas. Gyvūnas suėda pakankamai maisto, kad atitiktų ribojamų amino rūgščių poreikį, net jei tai reiškia, kad suvartojamas du ar tris kartus didesnis nei reikalaujamas kitų aminorūgščių kiekis. Baltymų perteklius metabolizuojamas ir sunaudojamas energijai gauti, o azotas išsiskiria pro inkstus. Sveikų šeškų didelis karbamido, azoto kiekis kraujyje įprastai rodo, kad jų mityboje yra baltymų perteklius, tačiau jų sveikatai taip pat kenkia, kai dietoje yra mažiau nei 30 proc. baltymų. Sukontroliavus visas ribojamas aminorūgštis reikalingomis koncentracijomis pašare, kuriame yra mažiau baltymų, turėtų būti įmanoma išlaikyti šešką tokios pat geros sveikatos ir produktyvumo būsenos, kuriai palaikyti reikalinga, kad jų racione būtų 35 proc. žalių baltymų (6).

Taurino trūkumas yra susijęs su dilatacine kardiomiopatija ir tinklainės degeneracija katėms. Nors šeškams nustatoma dilatacinė kardiomiopatija ir tinklainės degeneracija, nėra jokių tvirtų įrodymų, kad taurino trūkumas sukelia vieną iš jų. Tačiau taurino į šeškų dietą rekomenduojama įtraukti tokiu pačiu kiekiu, koks yra aukščiausios kokybės kačių maiste. Pagal vieną tyrimą, naudojant taurino papildus dilatacine kardiomiopatija sergantiems šeškams, buvo pastebėtas kliniškas būklės pagerėjimas (6).

Taip pat daroma prielaida, kad arachidono rūgštis yra nepakeičiama šeškų riebalų rūgštis, kaip ir katėms, nes jos yra tik gyvūnų audiniuose. Žuvų taukai yra geras arachidono rūgšties šaltinis, kuris palaiko sveiką kailio būklę. Mėsos dietose paprastai nėra nei taurino, nei arachidono rūgšties trūkumo (6).

Naminiams šeškams būdingi skrandžio trichobezoarai. Todėl gali būti svarstoma galimybė naudoti katėms skirtus nereceptinius vaistus sąvėloms šalinti iš virškinamojo trakto, ypatingai tiems šeškams, kurie turi tankų kailį ar esant šėrimosi laikotarpiui (1).

10 1.1.5. Mineralai ir vitaminai

Nors šeškų mineralų poreikiui įvertinti buvo atlikta labai nedaug tyrimų, audinių dietos buvo plačiai ištirtos, o jų reikalavimai atrodo panašūs į kitų gyvūnų, įskaitant kačių. Galima teigti, kad šeškams keliami panašūs reikalavimai. Pienas ir mėsa, kurioje yra kaulų, yra gerai subalansuoti kalcio ir fosforo šaltiniai, tačiau raumenų mėsoje, kepenyse ir grūduose yra mažai kalcio. Tik mėsos dieta sukelia kalcio trūkumą ir grubius skeleto pakitimus. Kalcio trūkumas sukelia dantų netekimą, skeleto deformacijas jaunikliams ir savaiminius lūžius. Šeškai, šeriami aukštos kokybės kačių ar šeškų maistu, neturi mineralinių medžiagų trūkumo, nebent jiems yra paskirti tam tikri vaistiniai preparatai (pvz.: tetraciklinas), kurie labai išbalansuoja dietą. Teigiama, kad komercinėse dietose yra pakankamas kiekis geležies, vario, natrio, chloro, cinko, magnio, jodo ir kalio. Kiti mikroelementai, be pirmiau minėtų junginių, yra kobaltas, chromas ir molibdenas. Paprastai jie derinami su kitomis maistinėmis medžiagomis ir niekada nėra dedami į dietą gryna forma. Be to, fluoridas, nikelis, vanadis, silicis ir alavas yra būtini, tačiau organine forma. (6)

1.2.

Šeškų pašaro pasirinkimas

Šeškai gali būti šeriami komercine dieta (sausa ar šlapia) arba vadinamuoju mėsos racionu (racionas pagrįstas viso grobio arba kaulų ir neapdoroto maisto naudojimu) (9,11). Šeškų mitybos ypatumai nustatomi ankstyvame amžiuje (iki 4–6 mėnesių amžiaus), kadangi tokio amžiaus jaunikliai suformuoja savo mitybos įpročius, todėl labai sunku pakeisti suaugusio šeško dietą (3,5-7,12). Taigi šeškų nujunkymo metu ir pirmaisiais gyvenimo mėnesiais rekomenduojama siūlyti įvairius maisto produktus (sausą pašarą ir mėsos racioną), kad būtų užtikrintas įvairios dietos toleravimas ir užtikrinta geresnė sveikata (3,5,12).

1.2.1. Šėrimas žalia mėsa

Subalansuotam RAW šėrimui naudojama žalia, kaulinga mėsa ir subproduktai. Gerai subalansuota RAW dieta yra artima laukinių šeškų mitybai. Taip pat šis šėrimo būdas turi aukštą drėgmės kiekį, o tai yra naudinga šeškams. Šį šėrimo būdą 75-80 proc. turi sudaryti žalia mėsa, 10-15 proc. - ėdami kaulai, 10 proc. – subproduktai (dalį jų turi sudaryti kepenys) (13). Tačiau naminiams šeškams nerekomenduojama naudoti žalios vištienos, jautienos, arklienos arba jų šalutinių produktų, nes yra patogenų, tokių kaip Salmonella spp. kontaminacijos ir virškinamojo trakto svetimkūnių tikimybė (1).

Žinoma, kad laukiniai šeškai išgyvena maitindamiesi įvairiais mažais žinduoliais, ypač pelėmis. Viena laboratorija Anglijoje, kurioje šeškai auginami ir naudojami fiziologijos ir anatomijos tyrimams, sėkmingai šėrė šeškus negyvomis pelėmis ir žiurkėmis. Kai kuriose šalyse naminiams šeškams vis dar rekomenduojama šerti šiuos baltymų šaltinius. Tačiau šaldytų žiurkių ir

11 pelių naudojimas kelia Salmonella spp. užsikrėtimo (ir galimai kitų ligų sukėlėjų) riziką. Be to, daugelio tyrimų ir šeškų augintojų nuomone, maitinti šeškus taikant tokią dietą nėra nei praktiška, nei patrauklu (1).

Šeškai nėra įpratę valgyti žuvies, todėl jos turintys produktai ir konservuoti pašarai nerekomenduojami (1,10).

1.2.2. Sausas pašaras

Senuose literatūros šaltiniuose yra nurodytos tinkamos šeškų dietos, kurių pagrindą sudaro kačių ar kačiukų pašaras su nedideliu kiekiu daržovių ir vaisių. Nuo to laiko buvo pripažinta, kad tarp naminių katinų ir šeškų mitybos poreikių yra svarbūs skirtumai, todėl buvo pradėtas kurti komercinis specialiai šeškams skirtas pašaras (4). Be to, šeškams tinka tik keletas sausų komercinių pašarų, nes juose dėl ingredientų pobūdžio ir naudojamų gamybos procesų angliavandenių ir skaidulų kiekis visuomet yra daug didesnis, nei reikia šiai rūšiai (4,6,9,12). Todėl atsirado įvairių pašaro formų ir formulių. Kiti šaltiniai teigia, kad kai kuriems šeškams puikiai tinka aukštos kokybės kačių ar kačiukų pašaras (4). Jaunikliams sausą pašarą rekomenduojama sudrėkinti, kol dantys taps nuolatiniai. Apie 8 savaičių amžiaus jaunikliai jau turėtų pradėti ėsti nesudrėkintą sausą pašarą. Sausas pašaras geriau už šlapią atsižvelgiant į burnos, dantų ir dantenų sveikatą (13).

Nėra vienos tobulai suformuluotos dietos, kurią būtų galima rekomenduoti visiems šeškams. Taigi, šeškų šeimininkams gali tekti atlikti mitybos eksperimentus, siekiant sužinoti, kas labiausiai tinka būtent jų šeškams. Be to, atsižvelgiant į pastaruoju metu pastebimą dažną naminių gyvūnų ėdalo gamybos atšaukimą, šeimininkams patariama susirasti nuo 2 iki 4 prekės ženklų pašarus, turinčius tinkamą baltymų ir riebalų kiekį, ir šerti jų kombinacijomis, taip užtikrinant, kad vienam iš pašarų junginio komponentų išnykus iš rinkos, šeško mitybos pokyčiai nebūtų stiprūs. Tai užtikrina, kad šeškams neteks patirti staigių dietos pokyčių, jei vienas iš pagrindinių dietos komponentų taps neprieinamas (4). Aštuonerius metus šeškų kolonijoje atlikto tyrimo metu gyvūnai buvo sėkmingai šerti tik sausu kačių ėdalu, papildytu įvairiais konservuotais kačių ėdalo produktais. Kita šeškų kolonija tyrimo metu maitinta komerciniu šeškams skirtu pašaru. Tyrimo metu nebuvo pastebėta skirtumų tarp dviejų kolonijų (1).

Komercinis sausas pašaras gali būti skirstomas į kategorijas pagal kokybę: ekonominis, Premium ir Super Premium. Nors nėra vienintelio, visuotinai priimto Premium kokybės naminių gyvūnų maisto apibrėžimo, yra pastebimos pramonės tendencijos ir vyriausybės reglamentai, kurie pirkėjui suteikia patarimų, kaip interpretuoti ir vartoti šiuos terminus. Be to, aukščiausios klasės pašare yra naudojami geresnės kokybės ingredientai, kurie suteikia didesnę mitybinę vertę (14).

12 Aukščiausios klasės sausame pašare taip pat randama kitų gyvūninės kilmės produktų, kaip kiaušiniai ar kepenys. Tokiuose pašaruose naudojamų baltymų virškinamumas siekia 85-90 proc., tuo tarpu žemesnės klasės pašaruose šis rodiklis siekia apie 75 procentus. Nors brangesnis pašaras negarantuoja subalansuotos šeško dietos, tačiau ekonominės klasės pašarai tikrai neužtikrina tinkamos šeškų mitybos. Ekonominiame sausame pašare augalinės kilmės angliavandeniai papildomai dedami dėl jų savybės išlaikyti pašaro formą ir struktūrinį vientisumą. Tokiuose pašaruose dominuoja augalinės kilmės baltymai, kurių kiekis ir kokybė neatitinka šeškų mitybos poreikių. Be to, ekonominės klasės sausame pašare randama tik apie pusė šeškui reikalingos riebalų dienos normos (6).

1.2.3. Papildomas maistas

Skanėstai ir užkandžiai šeškams turi būti duodami minimaliai, nes šeškai, per daug pamėgę skanų maistą, taps išrankūs ir dėl to gali patirti ilgalaikę netinkamos mitybos riziką (13). Daržovės, vaisiai ir kiti maisto produktai, kuriuose daug skaidulų ar daug angliavandenių, pavyzdžiui, grūdai, neturėtų būti šeriami kaip skanėstai. Šiam tikslui tinka aukštos kokybės šeškų ir kačių skanėstai su mėsa ar kepenimis arba namuose ruošti skanėstai be priedų. Retkarčiais šeškams galima duoti žalių kiaušinių, taip pat kaip papildomas maistas gali būti duodamas pilnas grobis (negyva višta, pelės ar triušiai), nes jie imituoja natūralų racioną gamtoje (4,13). Retkarčiais paįvairinti mitybą galima razinomis. Tačiau, esant kai kuriems sveikatos sutrikimams, tokiems kaip insulinoma, skanėstų ir papildų, kurie savo sudėtyje turi daug cukraus, reikėtų vengti, nebent tai įeina į gydymą (1,13).

1.3.

Mityba ir navikiniai procesai

Tarp navikinių procesų, kurie galimai turi ryšį su mityba, šeškams dažnai pasireiškia insulinoma. Ji yra dažniausia naminių šeškų neoplazijos forma (2). Insulinomos išsivystymo etiologija šeškams nėra iki galo žinoma. Dėl ribotos šeškų genetinės įvairovės (dėl riboto veislininkystės ūkių skaičiaus) kilo minčių, kad liga gali būti susijusi su genetiniu komponentu. Kita teorija rodo, kad remiantis natūralia mėsėdžių dieta, dietos, turinčios daug angliavandenių, gali prisidėti prie šių navikų vystymosi (15). Netinkama mityba nėra galutinai susieta su insulinomos išsivystymu, tačiau pašaras, turintis daug angliavandenių, ir kiti skanėstai gali sukelti gliukozės padidėjimą ir vėliau skatinti insulino gamybą (2). Dietos, kuriose yra daug baltymų (42–55 proc.), daug riebalų (18–30 proc.), mažai angliavandenių (8–15 proc.) ir mažai ląstelienos (1–3 proc.), gali padėti arba nepadėti išvengti insulinomos atsiradimo, tačiau tai tikrai sumažina požymių, susijusių su dideliais gliukozės, taigi ir insulino, svyravimais, sunkumą (2,15). Taip pat šeškus buvo rekomenduojama šerti pagal komercines subalansuotas dietas, sukurtas natūralaus grobio pagrindu (16). Medicininis gydymas, naudojant prednizoną ir (arba) diazoksidą, taip pat keičiant mitybą, gali sumažinti ar suvaldyti klinikinius požymius, tačiau nepaveiks paties naviko (10).

13

1.4.

Mityba ir šlapimo sistemos ligos

Šlapimo patologijos, ypač inkstų, yra dažnai randamos atliekant šeškų pomirtinį tyrimą. Inkstų nepakankamumas, urolitiazė ir šlapimtakio sutrikimai klinikinėje praktikoje pastebimi nevienodai (17,18).

1.4.1. Urolitiazė

Urolitiazė kartais pasireiškia šeškams, kaip ir šunims bei katėms (18). Urolitiazei būdingi pavieniai ar daugybiniai smėlio tipo akmenys, aptinkami visur: šlapimo takuose, inkstuose arba šlapimo pūslėje ir šlaplėje. Tarp nelaisvėje laikomų šeškų anksčiau dominuodavo magnio amonio fosfatai (struvitiniai urolitai), ypač JAV ir Jungtinėje Karalystėje, nors naujausi laboratoriniai tyrimai rodo cistino urolitų padaugėjimą (18-20). Cistino urolitiazė yra labiausiai paplitusi šeškų urolitiazės forma JAV, kur problema yra didelis veisimas (18).

Šunims buvo nustatyta genetinė cistinurijos mutacija. Įtariama, kad genetinės mutacijos iš dalies lemia ir šeškų urolitų atsiradimą (20). Vis dėlto dar per anksti atmesti mitybą, kaip urolitiazę sukeliantį veiksnį (21). Manoma, kad mityba daro didelę įtaką struvitų kristalų susidarymui. Šlapimo pH didelę įtaką daro dieta, ypač baltymų šaltinis. Metabolizuojant gyvūninius baltymus išsiskiria rūgštus šlapimas, o augalinės kilmės baltymų dieta, tokia kaip šunų maistas ar nebrangus kačių ėdalas, daro įtaką šarminio šlapimo susidarymui. Struvito kristalai paprastai susidaro, kai šlapimo pH viršija 6,6 (22). Normalus šeškų šlapimo pH turėtų būti apie 6,0, jei šeriamas aukštos kokybės mėsos pagrindo dieta (23). Dėl reikšmingos kristalurijos šlapimo pūslėje ir šlaplėje susidaro akmenys ar į smėlį primenanti medžiaga. Viename tyrime 6 iš 43 šeškų (14 proc.), šertų šunų maistu, skrodimo metu turėjo inkstų ar cistinių akmenų. Šeškų struvitiniai urolitai nedažnai būna susiję su šlapimo takų infekcijomis, sukeltomis ureazę gaminančių mikroorganizmų (18). O mityba ir paveldimumas kartu gali būti įrodyta kaip urolitų susidarymo priežastis (21). Vis dažniau nurodomi maisto ingredientai katėms, kurie reikšmingai prisideda prie urolitiazės ir akmenų susidarymo. Todėl galima įtarti, jog dietos ir mineralinių medžiagų apykaita, lemianti kačių urolitiazę, taip pat gali paveikti šeškus, kurie šeriami katėms pritaikytu pašaru (1).

Urolitiazės gydymas yra panašus į kitų šia liga sergančių žinduolių gydymą ir apima šlapimo išskyrimo atstatymą, skysčių terapiją ir dietos valdymą. Paprastai chirurginės procedūros yra atliekamos obstrukcijos gydymo tikslais, jei šlapimo pūslėje esantys urolitai yra tam tikro dydžio (23). Šiuo metu operacija tebėra vienintelis galutinis cistino urolitiazės gydymas šeškams, nes pašarai, naudojami urolitų tirpininimui, nėra išsamiai ištirti. Nepaisant to, atsižvelgiant į cistino urolitiazės valdymo principą šunims, šeškams pooperaciniu laikotarpiu turėtų būti apsvarstyta medicininė priežiūra, atliekant mitybos ir šlapimo manipuliacijas (20). Ilgalaikis dietos valdymas grindžiamas laipsnišku perėjimu prie mėsos dietos, kad būtų išvengta akmenų susidarymo (23).

14 Atsiradus struvitiniams urolitams, gydymas derinat mitybą yra prieštaringas. Dietos, skirtos sumažinti urolitų susidarymą šunims ir katėms, paprastai turi mažesnį baltymų kiekį nei rekomenduojama šeškams, todėl jų naudoti nepatariama (4,23).

Šiuo metu vienintelė profilaktinė priemonė prieš šlapimo akmenų susidarymą šeškams yra palaikyti pakankamą skysčių pusiausvyrą ir vengti dietų, kurios buvo susijusios su cistino urolitiazės atvejais (21).

Didelis striuvitinių urolitų pasireiškimas buvo diagnozuotas komerciškai auginamų, vaikingų šeškų patelių kolonijoje. 5–10 proc. atvejų buvo užregistruota po to, kai kolonija buvo šeriama pašaru, kuriame baltymai daugiausia buvo maltų geltonųjų kukurūzų pavidalu. Augalinių baltymų organinių rūgščių metabolizmas skatina struvitų kristalizaciją, nes taip susidaro šarminis šlapimas (pH 6–7). Ši liga buvo kontroliuojama derinant pradinę dietą su keliais aukštos kokybės maisto produktais, kuriuose yra gyvūninių baltymų. Greitai pašalinti augalinės baltymų dietos nebuvo įmanoma, nes drastiškai pakeitus mitybą gali pasireikšti nėštumo toksemija, ypač toms patelėms, kurios yra vaikingumo pabaigoje. Dietos buvo papildytos kaloringais produktais, kurių sudėtyje buvo amino rūgščių, arba pienu, kuriame buvo grietinėlės ir kiaušinio trynio. Optimali riebalų koncentracija yra 20 proc. Todėl gydant šiuos akmenis, taip pat gydant pagrindinę bakterinę infekciją, rekomenduojamos šlapimą rūgštinančios medžiagos (1).

1.4.2. Inkstų ligos

Skrodžiant geriatrinius šeškus, dažniausiai randamas įvairaus laipsnio lėtinis intersticinis nefritas. Sunkaus laipsnio intersticinis nefritas, taip pat pielonefritas, glomerulonefritas ir imuninio komplekso sukelta glomerulonefropatija gali sukelti inkstų nepakankamumą. Remiantis vieno autoriaus patirtimi, daug lėtinių inkstų ligų buvo diagnozuota tarp jaunų šeškų, kurie šeriami žalia mėsa, (pvz.: RAW). Šis tyrimas gali rodyti mitybinę ar genetinę inkstų ligų atsiradimo priežastį. Nors inkstų navikai nėra dažni, jie yra dar viena potenciali lėtinės šeškų inkstų ligos priežastis. Lėtinė inkstų liga gali sukelti nefrozinį sindromą, kuris dėl proteinurijos ir hipoalbuminemijos sukelia periferinę edemą, ascitą ar abu (22).

Šeškams pastebima nefrokalcinozė. Atlikus tris atskirus sonografinius tyrimus Europoje, inkstų šerdies hiperechogeniškumas buvo pastebėtas 40–58 proc. naminių šeškų. Šis sonografinis radinys nebuvo nustatytas laboratoriniams šeškams. Histologinė inkstų kanalėlių analizė parodė kalcio nuosėdas, atitinkančias inkstų kalcifikaciją. Buvo manoma, kad kristalinės struktūros inkstų parenchimoje, kurių nebuvo galima rasti sonografiškai, yra šlapimo rūgšties druskos. Mitybos analizės parodė, kad nefrokalcinozė galimai buvo susijusi su per dideliu kalcio ir fosforo kiekiu maiste (22).

15

1.5.

Mityba ir virškinamojo trakto sutrikimai

1.5.1. Dantų ligos

Šeškai turi 34 nuolatinius dantis. Šeškai yra mėsėdžiai, turintys specializuotą dantų formą, pritaikytą gyvūnų audiniui suėsti (24,25). Tačiau jų burnos ir dantų sveikata vis dar nepakankamai ištirta klinikinėje aplinkoje, o dauguma dantų ligų nurodomos kaip atsitiktinės (2,26).

Tarp naminių šeškų dantų akmenų susidarymas yra dažnas (1). Palyginti su Naujosios Zelandijos laukiniais šeškais, Šiaurės Amerikos naminiai šeškai turi daug didesnį dantų patologijų kiekį. Taip gali būti dantų traumų, netinkamo kramtymo ir sauso pašaro sukeltų ligų rezultatas. Gali būti, jog sausas pašaras, pagrindinis daugumos naminių šeškų dietos pagrindas, sukelia struktūrinius dantų pokyčius. Sausas pašaras yra kietas ir traškus, o tai yra gana abrazyvu šeško dantims ir dėl to žymiai nusidėvi kapliai ir krūminiai dantys (24).

Nors drėgnos ar pusiau drėgnos dietos siejamos su dantų akmenų susidarymu ir periodonto ligomis, tačiau daugumai šeškų, kurie šeriami sausu pašaru, atsiranda dantų apnašos ir gingivitas, kuris progresuoja su amžiumi (25-27). Be to, šeškams, kurie maitinami sausu maistu, atrodo, kad dantų akmenys išsivysto greičiau nei laukiniams šeškams. Tai paskatino spėliones, kad dieta laukinėje gamtoje (mėsa, kaulai) apsaugo nuo apnašų susidarymo ir nuo kitų dantų ligų. Nors šiuo atveju pateikti duomenys rodo mažą dantų ligų pasireiškimą šiose laukinėse populiacijose, kitų veiksnių (ilgaamžiškumas, skanėstai, žmonių priežiūra, genetinės subpopuliacijos) poveikis nebuvo nuodugniai išnagrinėtas, o perspektyvūs tyrimai, naudojant sauso pašaro dietas naminiams šeškams, nebuvo paskelbti, kad patvirtintų šią provokuojančią hipotezę. Tyrimai rodo, sauso pašaro dietos, šeškų šėrimas kaulais sumažina dantų akmenis. Įrodyta, kad dantų pastos, taip pat įvairūs apnašų mažinimo skanėstai efektyviai mažina dantų apnašas šeškams. Nepaisant didelio skaičiaus dantų akmenų atvejų, šeškų dantų kariesų dažnis yra mažas (1).

Teigiama, kad periodonto ligos yra paplitusios tarp naminių šeškų (25-27). Maždaug 60 proc. šeškų, esančių šeškų gelbėjimo klinikoje, nustatyta tam tikro laipsnio periodonto liga, nors nė viena iš jų nebuvo sunki. Perspektyviniai tyrimai rodo, kad normali šeškų periodonto flora skiriasi nuo kitų gyvūnų. Tačiau, kai buvo atlikti eksperimentiniai periodontito tyrimai, buvo pastebėta, kad mikroflora pasikeičia į tokią, kokia yra būdinga žmonėms, sergantiems periodonto liga. Gramneigiamos lazdelės ir anaerobinės bakterijos gali pasunkinti periodonto ligą šeškams (1).

1.5.2. Bakterinės infekcijos

Infekcinė liga daro įtaką gyvūnų sveikatai ir gerovei bei gali apsunkinti mokslinių tyrimų eigą. Norint užtikrinti šeško sveikatą, būtina suderinti geras auginimo sąlygas, optimalią mitybą, sveikatos stebėjimą ir reguliarią veterinarinę apžiūrą (10).

16

Clostridium perfringens yra labai paplitusi, aptinkama tiek žmonių, tiek gyvūnų žarnyne.

Tiksli infekcijos atsiradimo priežastis nėra aiški, tačiau įtariami tokie predisponuojantys veiksniai, kaip persivalgymas, staigūs dietos pokyčiai, A tipo C. perfringens daugėjimas ir didelio kiekio toksinų gamyba. Pranešti atvejai buvo susiję tik su gyvūnų nujunkymu. Klinikiniai šios infekcijos požymiai šeškams: gali pasireikšti ūmus pilvo pūtimas, dusulys ir cianozė. Tinkama mityba yra pagrindinė kontrolės priemonė (10).

Salmoneliozė yra užkrečiama liga, kuriai būdingas karščiavimas, viduriavimas su krauju ir letargija. Taip pat gali pasireikšti konjunktyvitas ir anemija. Tarp naminių šeškų infekcija nėra dažna. Infekcija gali būti susijusi su žalios arba nepakankamai paruoštos mėsos ir jos produktų šėrimu (22). Taip pat šėrimas šaldytomis žiurkėmis ir pelėmis kelia Salmonella spp. užsikrėtimo riziką. Be to, buvo pastebėta daugybė naminių gyvūnų ėdalo, kuriame buvo aptikta Salmonella spp., dėl kurių reikėjo tikrinti šeškams šeriamo maisto prekės ženklą (1). Ligos terapiją sudaro palaikomoji terapija ir antimikrobinė terapija (22).

Mycobacterium bovis ir Mycobacterium avium infekcijos buvo aptiktos atliekant laukinių ir

fermose auginamų šeškų tyrimus Anglijoje, Europoje ir Naujojoje Zelandijoje (28,29). Istoriškai šeškų infekcija buvo užfiksuota reguliariai šeriant nepasterizuotu pienu, žalia naminių paukščių ir kita mėsa (įskaitant šalutinius mėsos produktus). Tikėtina, kad per šią erą maitinimas termiškai neapdorota mėsa ar pienu turėjo įtakos šios infekcijos pasireiškimo dažnumui. Vištienos subproduktai, naudojami ruošiant audinės mitybos racioną, taip pat šeriami šeškams, gali būti infekcijos šaltinis. Be to, bendras komercinių kačių ar šeškų dietų, kaip vienintelio šeškų maisto šaltinių, naudojimas žymiai sumažino ligos atsiradimo galimybę (1). Infekcijos atsiradimas tarp laukinių šeškų siejamas su M. bovis užkrėstų skerdenų maitinimu. Taip pat gauta pranešimų apie naminių šeškų užsikrėtimą M. avium, M. genavense, M. abscessus ir M. celatum. Šeškai, sergantys mikobakterioze, gali viduriuoti, netekti svorio, gali padidėti limfmazgiai, atsirasti junginės pažeidimų, pasireikšti splenomegalija ir pneumonija (28,29).

Pirminio Campylobacter jejuni patogeno naminiams šeškams svarba nežinoma. Šeškams, eksperimentiškai užkrėstiems C. jejuni, atsirado viduriavimas su gleivėmis ir krauju, o mikroorganizmas buvo išskirtas iš plonosios ir storosios žarnos bei kepenų. Vieno tyrimo metu buvo tirti besimptomiai šeškai ir buvo rasta 8 iš 10 ir 43 iš 73 kultūrų, kurių rezultatas teigiamas dėl

C. jejuni (22). Sukėlėjo patekimas į organizmą per vandenį ar maistą yra pagrindinis šeškų

užkrėtimo būdas, ypač suėdus užterštus mėsos produktus, tokius kaip paukštiena ir nepasterizuotas pienas. Atliktame tyrime buvo aprašyta audinių jauniklių epizodinė diarėja, kurią sukėlė C. jejuni ir

17 1.5.3. Svetimkūniai virškinamajame trakte

Šeškai yra ypač linkę į virškinimo trakto svetimkūnius dėl savo smalsumo, polinkio graužti ir kramtyti daiktus bei mažo skersmens žarnyno (1,4). Virškinimo trakto svetimkūniai yra viena dažniausiai pasitaikančių problemų jauniems, turintiems prastą apetitą ar anoreksija sergantiems šeškams (23). Jaunesniems nei dvejų metų šeškams dažniausiai pasitaikantys svetimkūniai paprastai yra gumos ir putplasčio daiktai. Be atsitiktinio ne maistinių daiktų prarijimo, kaulai gali būti kaip svetimkūnis šeškams, šeriamiems pašaru, kurių racione yra kaulų arba pilnas grobis. Vis daugiau naminių gyvūnų, įskaitant šeškus, šeriami RAW, todėl nežinoma, kokį poveikį šis pokytis gali sukelti svetimkūnių suėdimui (1). Taip pat nustatyta, kad džiovinti vaisiai (pagal autoriaus patirtį bananų traškučiai) gali būti obstrukcijos priežastis. Ši išvada gali būti panaudota argumentuojant prieš vaisių šėrimą kaip traktuotę, jei savininko neįtikina diskusija apie netinkamumą dietiniu požiūriu. Trichobezoarai pasitaiko retkarčiais, dažniau vyresniems šeškams (4).

1.6.

Mityba ir kepenų ligos

Dėl nespecifinių požymių šeškų kepenų ligos diagnozė gali būti sudėtinga. Įtarus kepenų ligą, gydytojas turi surinkti išsamią anamnezę, kad surastų toksinų ar vaistų poveikį, dietos disbalansą ar virusinę infekciją. Riebi dieta gali sukelti lipidų kaupimąsi šeškų kepenyse dėl jų specifinio kepenų metabolizmo (30).

Kepenys atlieka pagrindinį vaidmenį metabolizuojant riebalų rūgštis, eksportuojant lipidus ir lipoproteinus. Lipidų kaupimasis kepenyse atsiranda dėl to, kad maiste padidėja riebalų rūgščių suvartojimas. Bet mustelidai, įskaitant šeškus, turi metabolinį sugebėjimą greitai mobilizuoti visceralinius riebalus ir polinesočiąsias riebalų rūgštis, kas predisponuoja kepenų steatozę (31). Dėl šių priežasčių šeškai yra eksperimentinis kepenų suriebėjimo sindromo modelis (31,32). Eksperimentinėmis sąlygomis šeškams, kurie buvo maitinami aukšto riebumo dieta, o vėliau penkias dienas alkinami, pasireiškė kepenų suriebėjimas (31). Nutukę šeškai, maitinami netinkama riebalų dieta, yra linkę į šią ligą, nors kai kurie tyrėjai teigia, kad sveiki šeškai apskritai nėra jautrūs lipidozei (30).

18

2. TYRIMO METODIKA

Medžiaga tiriamajam darbui rinkta 2020 m. liepos – rugsėjo mėnesį. Tyrimo metu buvo apklausta 57 šeškų augintojai. Anketa buvo pateikta praktikos „X“ klinikoje metu apsilankiusiems šeškų augintojams bei internetinėje apklausų svetainėje. Anketa, kurią pildė šeškų augintojai pateikta priede Nr. 1.

Anketoje buvo pateikti klausimai ne tik apie sergančius, bet ir apie sveikus gyvūnus. Klausimynas sudarytas atsižvelgiant į literatūros šaltiniuose pateiktą informaciją ir veterinarijos gydytojo atsiliepimus. Renkant duomenis buvo prašoma pasirinkti vieną arba kelis iš duotų atsakymo variantų arba atsakyti į pateiktą klausimą. Klausimyne buvo užduodami klausimai apie šeško šėrimą ir apie šeškui pasireiškusius sutrikimus ar ligas. Buvo klausiama, koks gyvūno amžius; kuo šeriamas šeškas; jei šeria žalia mėsa, tai kokia; jei šeria mėsa ar konservuotu pašaru, kokia mėsa įeina į sudėtį; sauso ar konservuoto pašaro pavadinimas; kuo šeria papildomai; ar duoda papildų ir kokių; ar šeškas turėjo virškinamojo trakto problemų, susijusių su pašaru; kokiomis ligomis sirgo (-a), ar šeškas turėjęs burnos ertmės problemų, jei taip – kokių.

Komerciniai sausi pašarai suskirstyti į kokybės klases remiantis gamintojo teikiama informacija. Pašarų sudėtis surinkta vertinant ant gaminio pakuotės esančią sudėtį bei literatūroje pateiktomis kiekybinėmis sudėtimis.

Gauti duomenys suvesti į Microsoft Excel programą. Susisteminti duomenys perteikti grafikų, diagramų pavidalu. Statistiniai skaičiavimai apskaičiuoti, išanalizuoti ir apdoroti naudojant programas SPSS (Statistical Package for Social Science) 20.0 versija ir Microsoft Excel 16.0 versiją. Gautų duomenų įvertinimui buvo naudojami aprašomosios statistikos metodai. Atlikta kokybinių kintamųjų dažnių analizė. Apskaičiuotas gautų požymių duomenų pasireiškimo dažnis (n) ir jų procentinė išraiška (%). Imtims palyginti taikomas χ2 (chi kvadrato kriterijus), santykinė rizika bei reikšmingumo lygmuo (p). Kiekybiniams rodikliams taikytas T.TEST ir koreliacijos skaičiavimas. Patikimumo koeficientas statistiškai reikšmingu laikomas tada, kai p<0,05. Jei gautų duomenų patikimumo koeficientas gaunamas p<0,05, skaičiavimo rezultatai laikomi patikimais.

19

1 pav. Tyrimo metodikos schema.

Anketos klausimų

suformulavimas

atsižvelgiant į literatūros

šaltinius

Anketos pateikimas

praktikos vietoje ir

internetinėje apklausų

platformoje

Anketos duomenų

susisteminimas

Microsoft Excel ir SPSS

programose

Statistinių skaičiavimų

atlikimas statistinėse

programoje

Statistinių duomenų

rezultatų apdorojimas ir

vertinimas

Grafinis gautų duomenų

apdorojimas

20

3. TYRIMO REZULTATAI

2 pav. Šeškų amžiaus grupių pasiskirstymas.

Iš surinktų duomenų matoma, jog dominuojanti tirtų šeškų dalis priklauso 3-4 metų amžiaus grupei- 35,09 proc. (n=20). Gyvūnai, priklausantys 1-2 m. ir jaunesnių nei 1 metų grupėms, sudaro po 21,05 proc. visų šeškų (n=12). Mažiausiai nustatyta 7 ir daugiau metų – 12,28 proc. (n=7) ir 5-6 metų amžiaus grupei priklausančių šeškų- 10,53 proc. (n=6).

3 pav. Pašaro pasirinkimo pasiskirstymas.

12 12 20 6 7 0 5 10 15 20 25

Iki 1 metų 1-2 m. 3-4 m. 5-6 m. Daugiau nei 7 m.

Šeš kų sk aič iu s, vnt . Šeškų amžius 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 Šeškams skirtas sausas pašaras RAW Kačiukams skirtas sausas pašaras Sausas pašaras + RAW 6 15 18 18 Š eš kų s kaičiu s, vn t. Šeškų pašarai

21 Daugiausiai šeškų augintojų savo šeškus šeria sausu pašaru kartu su RAW (n=18) ir kačiukams skirtu sausu pašaru (n=18). Tai sudaro po 31,8 proc. RAW mitybą rinkosi 26,32 proc. (n=15), o šeškams skirtą pašarą rinkosi mažiausiai apklaustųjų – 10,53 proc. (n=6).

4 pav. Mėsos rūšių pasirinkimo pasiskirstymas šeriant RAW.

Dažniausiai RAW šeriami šeškai minta paukštiena – 35,29 proc. (n=12). Kiti šeškų augintojai renkasi įvairių mėsos rūšių kombinacijas. Paukštiena ir triušiena – 29,41 proc. (n=10). Paukštiena, triušiena, žuvis (n=5) ir paukštiena, triušiena, jautiena (n=5) – po 14,71 proc. Mažesnė dalis renkasi – paukštieną, jautieną – 5,88 proc. (n=2).

5 pav. Papildomo pašaro pasiskirstymo dažnis.

6 proc. 15 proc. 15 proc. 29 proc. 35 proc. Paukštiena, jautiena

Paukštiena, triušiena, žuvis Paukštiena, triušiena, jautiena Paukštiena, triušiena Paukštiena 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

Mėsa Pilnas grobis Kiaušiniai

4 8 41 Š eš kų s kaičiu s, vn t.

22 Papildomą pašarą savo šeškams duoda 80,7 proc. šeškų šeimininkų (n=46). 39 šeškai šeriami tik vienos rūšies papildomu pašaru (68,42 proc.), tuo tarpu du ir daugiau papildomų pašarų gauna 7 šeškai (12,28 proc.). Kaip papildomą pašarą daugiausia renkasi kiaušinius- 64,42 proc. (n=41), kiti šeimininkai papildomai šeria pilnu grobiu- 12,5 proc. (n=8). Nemaža dalis - 19,3 proc. (n=11) savo šeškams nieko papildomai neduoda.

6 pav. Papildų rūšių pasirinkimo dažnis.

42 šeškų augintojai (73,2 proc.) naudoja papildus savo augintiniams. 80,95 proc. (n=34) duoda vienos rūšies papildą, o 19,05 proc. (n=8) renkasi dviejų ar daugiau rūšių papildus. Žuvų taukai sudaro didžiausią pasirinkimų dalį (n=30). Vitaminų kompleksai yra antras pagal dažnumą pasirinkimas (n=9). Mažiausiai (n=3) rinkosi papildus, skirtus imuninei sistemai stiprinti.

7 pav. Papildų naudojimas tarp skirtingus racionus gaunančių šeškų.

3 3 5 9 30 0 5 10 15 20 25 30 35 Skirtų imuninei sistemai stiprinti Skirtų odos ir plaukų būklei gerinti Skirtų reguliuoti virškinamojo trakto veiklą Vitaminų kompleksai Žuvų taukai Šeš kų sk aič iu s, vnt . Papildų rūšis 80.00 88.89 66.67 55.56 20.00 11.11 33.33 44.44 0 20 40 60 80 100

RAW Sausas pašaras su

RAW Šeškams skirtas sausas pašaras Kačiukams skirtas sausas pašaras P roc ent ai

Šeškams taikyti mitybos racionai Vartoja papildus Papildų nevartoja

23 Didžiausias papildų naudojimas pastebimas tarp šeškų, kurie šeriami sausu pašaru su RAW – 88,89 proc. (n=16) bei šeškų, kurie šeriami RAW – 80 proc. (n=12). Šeškų augintojai, šeriantys šeškus kačiukams skirtu sausu pašaru, dažniausiai nenaudoja papildų – 44,44 proc. (n=8).

8 pav. Sauso pašaro klasės pasirinkimo pasiskirstymas.

Šeškų šeimininkai nurodė sauso pašaro pavadinimą, pagal tai jie buvo suskirstyti į kokybės klases. Nustačius pašaro klasę, matoma, kad didelė dalis šeškų augintojų renkasi Super Premium (n=18) ir Premium klasės pašarus (n=18) – po 43,9 proc., o maža dalis - Economy klasės pašarą – 12,2 proc. (n=5).

9 pav. Sauso pašaro klasių gyvūninės ir augalinės kilmės sudedamųjų produktų vidutinės

vertės (p<0,05). 12 proc. 44 proc. 44 proc. Economy Premium Super premium 66.67 30.67 79.67 19.00 89.00 8.33 0 20 40 60 80 100

Gyvūninė kilmės produktai Augalinė kilmės produktai

P

roc

ent

ai

Pašaro sudėtis

Economy Premium Super Premium

p<0,05

24 Įvertinus skirtingų sauso kačiukų pašaro sudėtį matoma, jog vidutiniškai mažiausiai gyvūninės kilmės produktų randama Economy klasės sausame pašare- 66,67 proc. (min.- 62 proc., maks.- 70 proc.) (p<0,05). Taip pat, vertinant augalinės kilmės produktų vidutinį kiekį sausame pašare galima pastebėti, jog daugiausiai augalinės kilmės produktų yra Economy klasės sausame pašare- 30,67 proc. (min.- 28 proc., maks.- 34 proc.) (p<0,05), mažiau randama Premium- 19 proc. (min.-15 proc., maks.- 23 proc.) bei Super Premium klasės sausame pašare- 8,33 proc. (min.-7 proc., maks.- 9 proc.) (p<0,05).

10 pav. Sauso pašaro klasių vidutiniai grūdų ir kukurūzų kiekiai (p<0,05).

Pagal skirtingų klasių sauso pašaro vidutinio grūdų ir kukurūzų kiekio palyginimą galima matyti, jog didžiausias grūdų kiekis randamas Premium klasės sausame pašare- vidutiniškai 11,67 proc. (min.- 9, maks.- 13 proc.) (p<0,05), mažiausias kiekis grūdų nustatytas Super Premium klasės sausame pašare- vidutiniškai 1 proc. Kukurūzai, kaip sudedamoji pašaro dalis labiausiai pastebimi Economy klasės sausame pašare- vidutiniškai 26,67 proc. (min.-23 proc., maks.- 33 proc.) (p<0,05). Premium ir Super Premium klasių sausuose pašaruose vidutinis kukurūzų kiekis siekia po 7,33 proc. (Premium min.- 6 proc., maks.- 10 proc., Super Premium min.- 6 proc., maks.-8 proc.).

4.00 26.67 11.67 7.33 1.00 7.33 0 5 10 15 20 25 30 35

Grūdų kiekis Kukurūzų kiekis

P

roc

ent

ai

Pašaro sudėtis

Economy Premium Super Premium

25

11 pav. Urolitiazės, insulinomos, inkstų, kepenų ligų ir svetimkūnių pasireiškimas tirtų šeškų

populiacijoje (p>0,05).

Išanalizavus tyrimo duomenis matoma, jog urolitiazė daugiausia nustatoma sausu komerciniu kačiukų pašaru šeriamiems šeškams (66,67 proc.) (p>0,05). Inkstų ligos pastebimos tik šeškams, kuriems taikyta RAW bei sauso kačiukų maisto su RAW mityba (p>0,05). Kepenų ligos tolygiai pasiskirsčiusios tarp RAW, sausu kačiukų maistu ir jų kombinacija maitinamų šeškų (po 33,33 proc.) (p>0,05). Šeškams, kurie buvo šerti tik sausu šeškų maistu, nustatytas tik vienas urolitiazės atvejis. (p>0,05). Svetimkūniai nustatyti tik 1 šeškui, kuris šertas RAW (p>0,05).

12 pav. Urolitiazės, insulinomos, inkstų ir kepenų ligų pasiskirstymas tarp skirtingos klasės

pašarus gaunančių šeškų (p<0,05).

0 1 2 3 4 5 6 7

Urolitiazė Insulinoma Inkstų ligos Svetimkūnis Kepenų ligos

Šeš kų sk aič iu s, vnt . Nustatytos ligos

Sausas komercinis kačiukų pašaras Sausas komercinis šeškų pašaras

Sausas kačiukų pašaras su RAW RAW mityba

0 1 2 3 4 5 6

Urolitiazė Insulinoma Inkstų ligos Kepenų ligos

Šeš kų sk aič iu s, vnt . Nustatytos ligos

26 Vertinant skirtingų klasių sausų pašarų duomenis galima matyti, jog urolitiazė daugiausia nustatyta šeškams, šeriamiems ekonominės klasės pašaru (n=4) (p<0,05). Ekonominės klasės sausais pašarais šeriami šeškai turi 20 kartų didesnę santykinę riziką susirgti urolitiaze lyginant su kitomis pašarų grupėmis (p<0,05). Premium klasės sausais pašarais šeriamiems šeškams nustatyta po vieną urolitiazės, insulinomos ir inkstų ligų atvejį (p>0,05). Šeškams, kurių racioną sudarė Super Premium klasės sausi pašarai nustatyta po 2 insulinomos ir kepenų ligų atvejus, taip pat vienas inkstų ligų atvejis (p>0,05).

13 pav. Vidutinių augalinių produktų kiekių skirtingų klasių sausame pašare įtaka urolitiazės

pasireiškimui (p<0,05).

Urolitiazės pasireiškimo dažnis mažėja mažėjant sausame pašare esančiam augalinės kilmės medžiagų kiekiui (p<0,05, r=0,96). Pagal gautus duomenis buvo nustatyta, jog liga dažniau pasireiškia šeškams, kurie su Economy klasės sausu pašaru gauna didesnį kiekį augalinės kilmės medžiagų (n=4) (p<0,05). 4 1 0 30.67 19.00 8.33 0 5 10 15 20 25 30 35 0 1 2 3 4 5

Economy Premium Super Premium

P roc en tai A tve jų sk aič iu s, vnt .

Sauso pašaro klasė Urolitiazės atvejų skaičius, vnt.

27

14 pav. Inkstų ligų ir vidutinio gyvūninės kilmės produktų kiekio pašare ryšys (p>0,05).

Inkstų ligų pasireiškimo dažnis didėja didėjant gyvūninės kilmės produktų kiekiui šeškams taikytame mitybos racione (p>0,05).

15 pav. Insulinomos ir vidutinio gyvūninės bei augalinės kilmės produktų kiekio pašare ryšys

(p>0,05).

Šeškams insulinoma nustatoma rečiau mažėjant su pašaru gaunamos gyvūninės kilmės produktų ir daugėjant augalinės kilmės produktų (p>0,05).

Tyrimo metu surinkta informacija apie šeškų dietos keitimo tendencijas nustačius insulinomą. Insulinoma buvo nustatyta 6 šeškams. Vertinant šeimininkų atsakymus (n=4) apie insulinomos metu veterinarijos gydytojo rekomenduotą dietos korekciją 2 atvejais (50 proc.) šeškų dieta pakeista į RAW mitybą, 2 šeškams (50 proc.) dieta nekeista dėl gyvūno įpročio ėsti tą patį maistą. Kiti šeškų augintojai (n=2) į klausimą neatsakė.

100 94 89.83 85 88 91 94 97 100 0 1 2 3 4 5

RAW Super Premium su

RAW Premium su RAW P rod u kt ų d al is , p roc . A tve jų sk aič iu s, vnt . Pašaras

Inkstų ligos, vnt. Gyvūninės kilmės produktų dalis, proc.

100 94 _{89.83 89} 0 4.17 9.5 8.33 0 1 2 3 4 0 25 50 75 100

RAW Super Premium su

RAW

Premium su RAW Super Premium

A tve jų sk aič iu s, vnt . P rodu kt ų dal is , pr oc . Pašaras

Insulinomos atvejų skaičius, vnt. Gyvūninės kilmės produktų dalis, proc. Augalinės kilmės produktų dalis, proc.

28

16 pav. Burnos ertmės pažeidimų pasiskirstymas tarp skirtingos klasės sausus pašarus

gaunančių šeškų (p>0,05).

Iš surinktų duomenų apie burnos ertmės pažeidimus ir patologijas galima matyti, jog Super Premium klasės pašarais šeriamiems šeškams dažniau pasireiškė dantų apnašos ir akmenligė (n=6) (p>0,05) bei dantų nuskilimai (n=4) (p>0,05). Premium klasės pašarais šeriamiems šeškams dažniau nustatomos dantų apnašos ir akmenligė (n=3) bei dantų nuskilimai (n=2) (p>0,05).

Tyrimo metu surinkta informacija apie šeškų dietos keitimą nustačius įvairias dantų patologijas. Iš 57 šeškų 20 šeškų (35,1 proc.) pasireiškė burnos ertmės problemos. Iš atsakymą pateikusių 6 šeškų augintojai teigia, jog pašaras gyvūnui nebuvo keistas (60 proc.), 4 šeškams pašaras pakeistas (30 proc.- pakeista į RAW, 10 proc.- į aukštesnės klasės sausą pašarą). Kiti šeškų savininkai neatsakė į anketoje pateiktą klausimą- 10 (50proc.).

17 pav. Burnos ertmės pažeidimų pasiskirstymas skirtingomis dietomis šeriamų šeškų

populiacijoje (p>0,05). 0 2 4 6 8 10

Žaizdos burnos ertmėje Dantų nuskilimai Dantų apnašos ir akmenys

Š eš kų s kaičiu s, vn t.

Burnos ertmės pažeidimai

Premium pašaro klasė Super premium pašaro klasė

0 1 2 3 4 5 Sausas komercinis kačiukų pašaras Sausas komercinis šeškų pašaras Sausas kačiukų pašaras su RAW RAW mityba Š eš kų s kaičiu s, vn t.

Šeškams taikyti mitybos racionai

29 Analizuojant surinktus duomenis apie burnos ertmės patologijas matoma, jog visose pašarų grupėse daugiausia nustatyta dantų apnašų ir akmenligės atvejų (50 proc. visų burnos ertmės pažeidimų) (p>0,05). Dantų nuskilimai dažniau pastebimi šeškams, šertiems RAW- 40 proc. (n=4) bei sauso kačiukų pašaro ir RAW kombinacija maitintiems gyvūnams- po 30 proc. (n=3) (p>0,05). Žaizdos burnos ertmėje nustatytos sausu kačiukų pašaru- 66,67 proc. (n=2) bei RAW racionu šertiems šeškams- 33,33 proc. (n=1) (p>0,05).

18 pav. Šeškų vartotų produktų pasiskirstymas pasireiškus virškinamojo trakto sutrikimams

(p>0,05).

Virškinamojo trakto sutrikimai dėl suėsto tam tikro pašaro pasireiškė 20 šeškų (35,1 proc.) (p>0,05). Iš atsakymą pateikusių, daugiausia įvardijo vištieną -20 proc. (n=4) (p>0,05), 15 proc. (n=3) paminėjo nežinomos kilmės maisto produktą. Mažiausiai, po 1 (5 proc.) atsakymą sudaro jautiena, pienas, lašišų aliejus ir konservuotas kačių ėdalas (p>0,05). 25 proc. (n=5) pažymėjo, jog šeškui pasireiškė virškinamojo trakto sutrikimai dėl pašaro, tačiau neatsakė koks produktas buvo vartotas. 0 1 2 3 4 5 At sak ym ų s kaičiu s, vn t. Suėstas produktas

Žalia vištiena Suėdus nežinomą produktą Pakeitus pašarą

Sausas kačių pašaras Jautiena Pienas

Lašišų aliejus Konservuotas kačių pašaras

50.00 45.00 _42.86 35.29 0 10 20 30 40 50 60

Sausas šeškų pašaras Sausas kačiukų pašaras su RAW

RAW mityba Sausas kačiukų pašaras P roce n tai Pašaro rūšis

30

19 pav. Sveikatos sutrikimų neturinčių šeškų procentinė dalis skirtingose pašaro grupėse (p>0,05).

Išanalizavus tyrimo metu gautus duomenis galima matyti, jog dažniausiai sveikatos sutrikimų nerandama šeškams skirtą sausą parašą gaunantiems šeškams - 50 proc. (n=3) (p>0,05). Sausų kačiukų maistu ir RAW kombinacija šeriamų gyvūnų populiacijoje sveikatos sutrikimų nenustatyta 45 proc. (n=6) atvejų, tuo tarpu tik RAW šeriamiems gyvūnams - 42,86 proc. (n=6). Mažiausias sveikų gyvūnų kiekis nustatytas sausą kačiukų pašarą gaunančių šeškų tarpe - 35,29 proc. (n=9) (p>0,05).

31

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Tirtų šeškų populiacijoje dominuoja šėrimas sausu kačių pašaru, RAW ar jų kombinacija, tačiau bendras šeškų racionas skiriasi dėl papildomų pašaro produktų, papildų vartojimo. Harris (4) nuomone, taip pat nėra optimalios šeškų dietos, tačiau svarbu užtikrinti, kad baltymų kiekis siektų 30- 40 proc., 15- 20 proc. riebalų ir mažai skaidulinių medžiagų. Johnson-Delaney (6) teigimu, komercinėse dietose yra pakankamas šeškams reikalingų mikroelementų kiekis. Tyrimo metu nepastebėta dėsningo ligų pasireiškimo tarp kačių ir šeškų pašarą gaunančių gyvūnų (p>0,05). Panašūs rezultatai gaunami ir literatūroje aprašyto tyrimo metu, kuomet nepastebėta skirtumų tarp ilgalaikio šėrimo katėms ar šeškams skirtu sausu maistu (1).

Vertinant bendruosius tirtų šeškų pilnavertės mitybos užtikrinimo duomenis, dalis šeškų šeriami žalia mėsa, o daliai šeškų kaip papildomas pašaras duodamas pilnas grobis, kurie Harris ir kitų autorių duomenimis (4,13), gali būti naudojami siekiant imituoti natūralų šeškų racioną.

Net 30 šeškų papildomai gauna žuvų taukų, kurie, Johnson-Delaney (6) teigimu, aprūpina šeškus su mėsa negaunama nepakeičiama arachidono aminorūgštimi, palaikančia tinkamą kailio būklę.

Literatūros duomenimis, labai didelis augalinės kilmės baltymų kiekis šeškų racione gali daryti įtaką urolitiazės pasireiškimui (1). Išanalizavus tirtų šeškų sauso pašaro klasių parinkimą ir nustačius skirtingų klasių sausų pašarų sudėtį pastebėta, jog šeškai, šeriami ekonominės klasės sausu pašaru, turi 20 kartų didesnę santykinę riziką pasireikšti urolitiazei (p<0,05). Taip pat, šeškai, kurie su pašaru gauna daugiau augalinės kilmės medžiagų turi polinkį sirgti urolitiaze (p<0,05). Tai gali būti siejama su faktu, jog pigiame sausame pašare yra didelis kiekis kukurūzų, kuriuose randama daug augalinės kilmės baltymų (1). Įvertinus skirtingų sausų pašarų sudėtį nustatyta, jog vidutiniškai didžiausias augalinės kilmės (30,67 proc.) ir kukurūzų (26,67) kiekis randamas Economy klasės sausame pašare (p<0,05). Laikantis tokios dietos susidaro sąlygos šarminio šlapimo susidarymui. Dėl to šlapimo pH viršija 6,6 ir ima formuotis struvito kristalai (1,6,22). Aprašytų tyrimų metu komerciškai auginamų vaikingų šeškų patelių kolonijoje šėrimui buvo naudoti pašarai, kurių pagrindinis baltymų šaltinis buvo tiekiamas maltų geltonųjų kukurūzų pavidalu (1).

Remiantis vieno autoriaus patirtimi, daug lėtinių inkstų ligų buvo diagnozuota tarp jaunų šeškų, kurie šeriami žalia mėsa (22). Tyrimo metu keturi iš šešių inkstų ligų atvejai nustatyti šeškams, kurie buvo šeriami RAW mityba (p>0,05). Be to, kiti inkstų ligų atvejai gali būti siejami su kombinuotu šėrimu RAW ir didelį gyvūninių produktų kiekį turinčių pašarų kombinacijos. Įvertinus pašarų sudėtį pastebėta, kad inkstų ligos dažniau pasireiškia daugėjant gyvūninės kilmės produktų mitybos racione (p>0,05).

32 Tyrimo metu pastebėta, jog mažėjant pašaro augalinės kilmės produktų daliai, taip pat daugėjant gyvūninės kilmės produktų kiekiui pašare insulinoma pasireiškia dažniau. Tačiau Finkler (15) teigimu insulinomos atsiradimui įtakos gali turėti angliavandenių perteklius pašare. Gauti tyrimo duomenys gali nesutapti su literatūroje minima informacija dėl mažos insulinoma sergančių šeškų imties, bet gali būti pagrįsti kitu autoriaus minimu rizikos veiksniu – genetika (15). Tyrimo metu, vertinant insulinoma sergančių šeškų dietos korekciją, tik pusė atsakymą pateikusių šeimininkų paminėjo, jog šeškų dieta buvo pakeista. Finkler ir kt. (2,15) autoriai nurodo, jog dieta, kurioje yra didelis kiekis gyvūninės kilmės riebalų ir baltymų, mažai angliavandenių ir ląstelienos, gali palengvinti su dideliais gliukozės bei insulino svyravimais susijusių simptomų sunkumą. Schoemaker bei Zeeland (16) rekomenduoja pašarą keisti į natūralaus grobio pagrindu sukurtas dietas. Tačiau, kitų autorių teigimu, tai padaryti yra labai sunku, kadangi šeškų mitybos įpročiai susiformuoja ankstyvame amžiuje (3,5-7,12).

Gyvūnams, šertiems aukštos klasės (Premium, Super Premium) sausais pašarais, nenustatyta statistinio ryšio su nei viena iš tyrime vertintų patologijų (p>0,05). Johnson-Delaney (6) teigimu, tai galėtų būti siejama su tokių pašarų sudėtimi, gyvūnai neturi mineralinių medžiagų trūkumo. Be to, Harris (4) nuomone, tokie pašarai pasižymi geresniu virškinamumu, juos sudaro aukštos kokybės gyvuliniai baltymai ir riebalai, sudėtyje randama mažai angliavandenių ir ląstelienos.

Daugiausia tyrimo metu nagrinėtų šeškų virškinamojo trakto sutrikimai pasireiškė vartojus žalią vištieną ar nežinomos kilmės produktus (p>0,05). Galima spėti, jog sutrikimai yra bakterinės kilmės, kadangi literatūros duomenimis žalioje vištienoje, jos subproduktuose gali būti patogeninių

Salmonella spp., Mycobacterium spp., Clostridium spp. Panašaus tyrimo metu aprašyta audinių

jauniklių epizodinės diarėjos atvejų, kuriuos manoma sukėlė C. jejuni ir C. coli infekcija dėl šėrimo žaliais vištienos subproduktais (1).

Tiek tyrimo metu (p>0,05), tiek ir literatūros duomenimis, dantų apnašos dažniau pasireiškia šeškams, kurie šeriami sausu pašaru (25-27). Be to, dantų nuskilimai siejami su kieta pašaro struktūra, todėl šėrimas RAW kaulinga mėsa gali daryti įtaką dantų traumoms (24).

Dalis šeškų, šeriamų RAW, gauna žuvies, kuri, literatūros šaltinių teigimu, nėra natūrali šeškų raciono dalis (1,10).

Tiek literatūros šaltinių duomenimis (4,6), tiek atlikus tyrimą nenustatyta, kuri mityba yra tinkamiausia siekiant užtikrinti pilnavertę šeškų sveikatą.

Apibendrinant rezultatus, tyrimo metu pastebėtas sauso ekonominės klasės pašaro ir daug augalinės kilmės produktų turinčio pašaro poveikis urolitiazės susidarymui (p<0,05).

33

IŠVADOS

1. Šeškų racioną turi sudaryti 30-40 proc. gyvūninių baltymų, 15-20 proc. riebalų, mažai angliavandenių ir ląstelienos.

2. Žalia mėsa gali būti siejama su inkstų ligomis, virškinamojo trakto sutrikimais. Augaliniai baltymai gali būti siejami su urolitiazės, angliavandeniai- insulinomos pasireiškimu.

3. Tirtoje šeškų populiacijoje didžioji dalis šeškų buvo šeriami sausu kačiukų pašaru (31,58 proc.) bei sauso kačiukų pašaro ir RAW jungtiniu racionu (31,58 proc.).

4. Šeškų šėrimas daug augalinės kilmės produktų turinčiu ekonominės klasės sausu pašaru daro įtaką urolitiazės pasireiškimui (p<0,05).

34

REKOMENDACIJOS

Renkantis RAW mitybą reikia pirkti mėsą iš patikimų šaltinių ir laikyti tinkamomis sąlygomis išvengiant mikrobiologinio užterštumo. Šeriant RAW mityba papildomai duoti kitus produktus ar papildus taip užtikrinant subalansuotą gyvūno mitybą.

Renkantis sausą pašarą pirkti Premium ar Super Premium klasės pašarus. Tinka kačiukams skirtas sausas pašaras. Visuomet tikrinti sauso pašaro sudėtį atsižvelgiant į sudedamųjų dalių kiekį ir rūšį, ypatingai tada, kai nėra nurodyta klasės kategorija. Vengti didelių kiekių angliavandenių ir augalinės kilmės baltymų. Taip pat, atsižvelgiant į šeškų mitybos įpročius turėti kelis sauso pašaro pasirinkimus taip išvengiant staigių dietos pokyčių.

35

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Fox, James G., ir Robert P. Marini. Biology and diseases of the ferret. 3rd edition, John Wiley & Sons Inc; 2014. 5, 123-135, 151-152, 351-356, 363-364, 368, 522-524, 535-537, 541-542 p.

2. Quesenberry K, Carpenter J. Carpenter. Ferrets, rabbits, and rodents: clinical medicine and surgery. 3rd edition. Elsevier/Saunders, 2012. 1 – 12, 27 – 45 p.

3. Vinke C. M, Schoemaker N. J. The Welfare of Ferrets (Mustela Putorius Furo T): A review on the housing and management of pet ferrets . Anim Behav Sci. 2012 m. liepos; 139(3–4): 155–68.

4. Harris, Laurel M. Ferret Wellness Management and Environmental Enrichment. Veterinary Clinics of North America: Exotic Animal Practice. 2015 m. gegužės; 18(2): 233–244.

5. S. Piazza, M. Diez Ferrets (Mustela furo) feedings: Theoretical bases and nutritional requirements. State of knowledge. Prat Med Chir Anim Cie. 2009 m.; 44 (3): 69-76.

6. Johnson-Delaney, Cathy A. Ferret Nutrition. Veterinary Clinics of North America: Exotic Animal Practice. 2014 m. rugsėjo; 17(3): 449–470.

7. Linsart, A. J., ir kt. Palatability and Digestive Tolerance of a New High Protein/Low Carbohydrate Commercial Dry Diet in Adult Ferrets. Revue Vétérinaire Clinique. 2018 m. gruodžio; 53(4): 107–13.

8. S.G. Fekete, K. Fodor, A. Prohaczik, E. Andrasofszky. Comparison of feed preference and digestion of three different commercial diets for cats and ferrets. J Anim Physiol Anim Nutr (Berl). 2005 m.; 89 (3–6): 199-202

9. S. Piazza, M. Diez Ferrets (Mustela furo) feeding: Rationing and nutritional disease Prat Med Chir Anim Cie. 2010 m.; 45(2): 41-52.

10. Fox, James G., ir kt. Laboratory animal medicine. Third edition, Elsevier/Academic Press; 2015. 577-622 p.

11. A. Linsart, G. Blanchard. Pathologie nutritionnelle du furet. Point Vet. 2015 m.; 360:34-41. 12. A. Linsart, G. Blanchard. Particularités anatomiques et comportementales, et besoins

nutritionnels du furet Point Vet. 2015 m.; 353:18-21.

13. Ferret Nutrition. [žiūrėta 2020 rugpjūčio 18d.]. Prieiga: https://www.petassure.com/new-newsletters/ferret-nutrition/

14. Kumcu A, Woolverton AE. Feeding Fido: Changing Consumer Food Preferences Bring Pets to the Table. Journal of Food Products Marketing. 2015 m.; 21(2): 213–30.

15. Finkler MR. A nutritional approach to the prevention of insulinomas in the pet ferret. Exot Mam Med Surg. 2004 m.; 2(2): 1–5.

36 16. Schoemaker, N.J.; van Zeeland Y.R.A. Endocrine diseases in ferrets. European Journal of

Companion Animal Practice. 2013 m.; 23(4): 19 – 30.

17. Di Girolamo N, Selleri P. Excretory urography in ferrets with hydroureter or hydronephrosis: five cases, 2012–2016. Proc Assoc Exoti Mamm Vet Ann Conf. 2016 m: 411.

18. Nwaokorie EE, Osborne CA, Lulich JP, Albasan H. Epidemiological evaluation of cystine urolithiasis in domestic ferrets (Mustela putorius furo): 70 cases (1992–2009). J Am Vet Med Assoc. 2013 m.; 242:1099–1103.

19. Rogers KD, Jones B, Roberts L, et al. Composition of uroliths in small domestic animals in the United Kingdom. Vet J. 2011 m.; 188:228–230.

20. Rebecca E Pacheco. Cystine Urolithiasis in Ferrets. Vet Clin North Am Exot Anim Pract. 2020 gegužės;23(2):309-319.

21. Fisher P. Cystine urolithiasis in the ferret (Mustela putorius furo). Proc. Assoc Exotic Mammals. 2014 m.

22. Quesenberry, Katherine, ir kt. Ferrets, rabbits, and rodents: clinical medicine and surgery. 4-asis leid., Elsevier, Inc, 2020: 27–38, 39–54 p.

23. Hrapkiewicz K, Colby L, Denison P. Clinical Laboratory Animal Medicine: An Introduction, 4th edition. John Wiley & Sons, Inc. 2013.

24. Couturier J, Huynh M, Boussarie D, et al. Autoimmune myasthenia gravis in a ferret. J Am Vet Med Assoc. 2009 m.;235(12):1462–1466.

25. Nemec A, Zadravec M, Račnik J. Oral and dental diseases in a population of domestic ferrets (Mustela putorius furo). J Small Anim Pract. 2016;57(10):553–560.

26. Eroshin , V. V. , Reiter , A. M. , Rosenthal , K. ir kt. Oral Examination Results in Rescued Ferrets: Clinical Findings. Journal of Veterinary Dentistry. 2011 m. kovo;28(1):8–15.

27. Johnson-Delaney CA. Anatomy and disorders of the oral cavity of ferrets and other exotic companion carnivores. Vet Clin North Am Exot Anim Pract. 2016 m.;19(3):901–928.

28. Mentre V, Bulliot C. A retrospective study of 17 cases of mycobacteriosis in domestic ferrets (Mustela putorius furo) between 2005 and 2013. J Exot Anim Med. 2015 m.;24(3):340–349. 29. Piseddu E, Trotta M, Tortoli E, et al. Detection and molecular characterization of

Mycobacterium celatum as a cause of splenitis in a domestic ferret (Mustela putorius furo). J Comp Pathol. 2011 m.;144(2–3):214–218.

30. Huynh M, Flora L. Diagnosis of Liver Disease in Domestic Ferrets (Mustela Putorius). Veterinary Clinics of North America: Exotic Animal Practice. 2013 m. sausio; 16(1): 121– 44.