LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Tomas Čeponis

ŠUNŲ AKIŲ VOKŲ LIGOS CANINE EYELID DISEASES

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr.. Vida Babrauskienė

2

Patvirtinu, kad įteikiamas baigiamasis darbas „Šunų akių vokų ligos”

1. Yra atliktas mano paties:

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje:

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO TEIKIMO GYNIMUI

(data) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės –(iaus) vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

3 TURINYS SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 ĮVADAS ... 6 1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 8

1.1. Aprūpinimas krauju ir limfotaka ... 9

1.2. Ankiloblefaronas (vokų suaugimas): fiziologinis ... 15

1.3. Dermoidai ir vokų displazija ... 17

1.4. Distichiazė ir ektopinis junginės plaukuotumas ... 18

1.5. Ektropionas (voko išvirtimas) ir per didelis akies plyšys ... 22

2. MEDŢIAGOS IR METODAI ... 30

3. REZULTATAI ... 31

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 46

IŠVADOS ... 48

5 SANTRAUKA

Temos pavadinimas - Šunų akių vokų ligos.

Tirtos šunų akių vokų ligos ir joms gydyti taikomų metodų patikimumas. Tyrimas atliktas veterinarijos gydykloje “GATTO”. Tyrime analizuoti įvairių veislių, skirtingo amţiaus ir lyčių 92 šunys, turintys akių vokų ligų klinikinius simptomus. Tyrimai truko pusantrų metų laiko. Tirtos ligos: trečiojo voko hiperplazija ir konjunktyvitas, vokų įsivertimai, trauminiai paţeidimai, parazitiniai, bakteriniai susirgimai.

Nustatyta, kad trumpasnukių veislių šunų ir jų mišrūnų patinams šios ligos diagnozuotos daţniau.

SUMMARY

Subject: Canine Eyelid Diseases

Topic of my research was canine eyelid diseases and effectiveness of their treatment. The research was conducted at veterinary clinic "Gatto”. 92 dogs that differed in breed, age and gender and all with history of eyelid diseases were involved. Diseases investigated were: third eyelid hyperplasia and conjunctivitis, eyelid trespassing, obstruction, parasitic, bacterial diseases.

6 ĮVADAS

“Regos organas akis (oculus) yra svarbus jutimo organas, kuris pateikia greitą, labai jautrų ir platų aplinkos erdvinį įvairaus nuotolio suvokimą. Jis iš organizmą supančios aplinkos priima iki 85% visos informacijos. Akies adekvatus dirgiklis yra šviesos fotomai, kuriuos dioptrinis aparatas (ragena, akies kamerų skystis, lęšis ir stiklakūnis) fokusuoja į abiejų akių tinklainę, o kolbeliškieji ir lazdeliniai epiteliocitai juos paverčia nerviniais impulsais. Akį sudaro akies obuolys ir priediniai akies organai. Akies obuolys (bulbus oculi) yra netaisyklingo rutulio formos. Jis susideda iš sienelės ir ertmės, uţpildytos vandeningu akies kamerų skysčiu, lęšiu ir stiklakūniu. Akies obuolio sienelę sudaro trys ant kito esantys dangalai: 1) išorinis skaidulinis, 2) vidurinis kraujagyslinis, 3) vidinis akies obuolio“ (Antanas Padaiga,Vidmantas Lasys, Regos organo histologija,Psl.2 ).

Šunų akys pasisukę į šonus 20 laipsnių kampu, todėl šunų regėjimo laukas yra 240–250 laispnių. Šuo turi didesnį lęšį ir atitinkamai didesnį ragenos paviršių ir tai suteikia galimybę matyti prietemoje ar naktį. Šunys mato spalvotą vaizdą, tačiau kartu jiems būdingas ir spalvinis aklumas. Spalvų spektras, kurį mato šunys skiriamas į du tonus: šviesos bangas nuo violetinės iki mėlynai violetinės ribos (430– 475 nm), šunys mato mėlyną. Ţalsvai geltoną, oranţinį ir raudoną (bangos ilgis 500–620 nm) spalvas, šunys mato tik geltoną. Mėlynos ir ţalios šviesos bangų sankirtoje (bangos ilgis 475–485 nm) šunys spalvų neskiria ir mato tik baltą spalvą arba pilkus atspavius (Dalzell,1996).

Priediniai akies organai:

 Vokai

 Trečiasis vokas

 Voko gleivinė

 Ašarų aparatas

7

puria (išskyrus ties voko kremzlės Meibomo liaukomis) vokų jungiamąja gleivine, sujungta su ragenos limbu ir leidţiančia akies obuoliui judėti po vokais

(Kidd, 2004).

Lyginant su kitomis gyvūnų rūšimis, šunų akių vokų ligos yra daţnos, reikšmingos ir sudaro didelę praktikuojančių gydytojų bei akių specialistų gydomų ligų dalį. Pradinė voko ligos diagnostika daţniausiai nėra sudėtinga, tačiau nustatyti paţeidimo prieţastį, kuomet sąveikauja junginė, raumenys, raiščiai, plaukeliai ir klostės, gali būti ne taip paprasta (Martin, 2005).

Akių vokų ligas galima būtų suskirstyti į įgimtas-raidos bei paveldimas, traumines, uţdegimines, imuninės sistemos sąlygotas ir neoplastinius pakitimus. Daugumos vokų ligų gydymas, išskyrus uţdegimus bei imuninės sistemos ligas yra chirurginis. Vokų operacija gali būti sudėtinga priklausomai nuo esamos patologijos. Chirurginės intervencijos metodo pasirinkimas nėra vienintėlis faktorius lemiantis efektyviausią ligos šalinimo procedūrą, bet ir chirurgo patirtis, turimi chirurginiai instrumentai, operacinės lupos (4-6 kartų didinimas) ar operacinio mikroskopo (10-20 kartų didinimas) kokybė, chirurginės intervencijos laikas ir optimali chirurginė procedūra–visa tai yra svarbu galutiniam rezultatui (Adnexal, 2004).

Darbo tikslas

Susipaţinti su šunų akių vokų ligų etiologija, gydymu, prognoze. Išsiaiškinti, kurioms Lietuvoje auginamoms šunų veislėms, kokio amţiaus šunims pasireiškia akių vokų ligos.

Darbo uţdaviniai

1. Išnagrinėti akies vokų anatomiją

2. Išnagrinėti literatūrą akių vokų ligų tematika

8 LITERATŪROS APŢVALGA

Oda ir voko plaukeliai

Vokai yra plonos ir lanksčios odos, leidţiančios mirksėti ir lygiai atkartojančios ragenos paviršių. Vokų odą įprastu atveju dengia tankesni ir trumpesni plaukeliai. Šunų atveju riba tarp blakstienų plaukų ir paprastųjų šerių ant viršutinio voko prasideda maţdaug 1 mm nuo laisvojo voko krašto (o ne ant pačio laisvojo voko krašto, kaip ţmonių blakstienų atveju). Ant apatinio voko kailis prasideda maţdaug 2 mm nuo laisvojo krašto. Plaukeliai arba blakstienos pirmiausia atsiranda ant šoninės viršutinio voko dalies, daţniausiai dviem arba keturiomis eilėmis. Šios blakstienos daţniausiai būna tos pačios spalvos kaip ir atitinkamos akies voko kailis. Ilgi juntamieji plaukeliai (pili supraorbitals ar vibrissae) būna kuokšto pavidalo palei dorsomedialinį akies kraštą ( Patel, Anderson, 1996).

Kraštai

Laisvieji vokų kraštai (margo intermarginales) įprastai pigmentuoti ir beplaukiai. Kraštai taip pat yra lygūs, blizgūs, riebūs, bet sausi. Nuo 30 iki 40 ašarų liaukos angelių atsiveria į griovelį, dar vadinamą „pilkąja linija“. Šis griovelis ir angelės yra svarbūs chirurginiai ţymekliai ţymint voko ribas chirurginių procedūrų metu. Voko krašto junginės pusėje ašarų liaukos matomos, jos yra ţemiau junginės, tai 3-4 mm ilgio gelsvi brūkšneliai, statmeni kraštui. Šalia griovelio yra dar maţesnės Zeis ir Moll (pakitusių prakaito liaukų) liaukų angelės. Riebus šių liaukų išskiriamas sekretas padengia voko kraštą lipidų plėvele, kuri apsaugo ašarų skystį nuo ištekėjimo. Ši sekrecija taip pat suformuoja itin ploną riebų sluoksnį taip sumaţina garavimą (Gelatt , 2001).

9 Akies kampas

Abiejų akių kampus sudaro į vidinį akies kampą susiliejantys vokų kraštai, tarp kurių lieka 3-5 mm odos, besitęsiančios į junginę su maţyčiu iškilimu ties trečiojo voko pagrindu, vadinamu ašarų lataku. Plaukeliai, augantys šioje vietoje, yra trumpi ir minkšti. Plaukeliai auga į išorę medialine kryptimi. Išoriniame akies kampe nėra ašarų liaukų ar kremzlinių plokštelių (Burgesser, 2005).

Voko jautrumas

Pagrindinį šunų akių vokų jautrumą suteikia keletas trišakio (V) nervo atšakų. Šoninius du trečdalius viršutiniojo voko inervuoja trišakis nervas. Vidinį akies kampą bei vidinę viršutinio voko dalį taip pat inervuoja didţiausioji oftalminė nervo atšaka. Viso apatinio voko jautrumą suteikia trišakio nervo ţandikaulinė atšaka. Ši trišakio nervo galūnių koncentracija apie akies pyšį uţtikrina ypatingą jautrumą dirgikliams ir sukuria voko refleksą, kurio metu akis uţsimerkia.

Veidinio nervo voko atšaka (VII) inervuoja daugumą raumenų (pvz., orbicularis oculi), reguliuojančių akies plyšio dydį, išskyrus levator palpebral superioris raumenį, kuris yra inervuojamas judinamojo akies (III) galvinio nervo. Levator anguli oculi medialis kontroliuojamas simpatinės nervų sistemos. Simpatinės inervacijos praradimas sukelia medialinės viršutinio voko dalies ptozę (Martin, 2005).

Aprūpinimas krauju ir limfotaka

10

Išoriniame ir vidiniame akies kampuose susilieja vokų limfotaka. Paausinis limfmazgis didţiąja dalimi atsakingas uţ limfotaką. Limfa iš kai kurių tų pačių sričių nuteka ir į paţandinį limfmazgį. Todėl, įtariant vietines metastazes, būtina patikrinti abu limfmazgius (Wyman, 1979).

Voko funkcijos

Akių vokų funkcijos yra šios:

 Tiesioginė akies apsauga ir aktyvus mirksėjimo refleksas, reaguojant į lytėjimo dirgiklį ragenoje, junginėje ar trečiajame voke arba esant stipriam apšvietimui ir arba garso dirgikliui– visa tai suţadina akies obuolio apsaugą. Vokai mirksi kai tiesiogiai dirginami vokai, junginės ar ragenos paviršius. Šis refleksas yra subkortikalinis. Dalyvauja trišakio nervo oftalminė atšaka (jutiminė dalis) ir veidinio nervo voko atšaka (jutiminė dalis). Esant skausmui naminiai gyvūnai gali labai stipriai uţsimerkti. Susilpnėjusį voko krašto padėties išlaikymą gali lemti tiek enoftalmas, tiek mikroftalmas, o tai leidţia vokui uţilenkti link akies obuolio. Tai sukelia skausmą ir priverčia susitraukti orbicularis oculi.

 Medţiagų sulaikymas ir pašalinimas iš junginės maišelio ir ragenos.

 Voko liaukų gamyba, siekiant išlaikyti riebų voko kraštą.

11 VOKŲ CHIRURGIJOS PRINCIPAI

Chirurginės intervencijos metodo pasirinkimas priklauso nuo oftalmologo kompetencijos ir patirties. Nuo to priklausys ar pasirinktas tikslingas gydymo metodas, bei sąlygos kaip kokybiškai atliekama akių vokų operacija. Tačiau bendrieji chirurgijos darbo metodikos principai taikomi ir oftalmologijoje (Gelatt, 2013).

Operacinio lauko paruošimas

Vokų oda daţniausiai nuskutama arba nukerpama. Paskutinioji blakstienų eilė gali būti nukerpama uţtepus ant ţirklių šiek tiek tepalo, kad prie ašmenų priliptų nukirpti plaukai. Po to kūno temperatūros fiziologiniu tirpalu praplaunamas junginės maišas. Oda nusausinama marlės tamponais. Pradedant nuo kraštų, vokai patepami standartiniu chirurginiu joduodu povidono tirpalu alkoholio pagrindu. Reiktų imtis atsargumo priemonių, kad povidono nepatektų ant junginės maišelio ar į kitą akį. Alternatyva būtų akies voko paviršių patepti 1:50 vandeniniu joduoto povidono tirpalu, kuris nėra toksiškas kontakto su ragenos jungine atveju (Gelatt, 2013).

Padėties parinkimas

12 Operacinio lauko apklojimas

Akių operacijoms gali būti naudojami specialūs akių uţklotai su plyšiu akiai arba vienkartiniai uţklotai, kuriuose anga prapjaunama operacijos metu. Uţklotai gali būti tvirtinami rankšluosčių segtukais (Jones arba Scheadel). Operacijos metu uţklotai pritvirtinami po galva, kad chirurgas neuţkabintų jų keliais ir nutrauktų ţemyn. Šoniniai (su anga) uţklotai maţiau pageidaujami vokų operacijų metu, nes sukelia voko tempimą ir taip gali pakeisti padėtį (Peiffer, Petersen-Jones, 2001).

Didinimo įranga ir šviesa

Vienas iš svarbiausių veiksnių akių voko operacijos metu yra geras padidinimas. 3-5 kartų didinimo pakanka daugeliu atvejų. Operacijos metu būtinos galingos, gerai orientuotos operacinės lempos, mikroskopo lempos (Gelatt, 2013).

Operaciniai instrumentai

13 Siuvimo medţiagos

Akies (voko) operacijų metu visada naudojamos atrauminės adatos. Tačiau chirurgas turėtų turėti omenyje, kad pirminio adatos durio skersmuo visada yra maţdaug dvigubai didesnis uţ būtiną siūlui. Kietai vokų odai naudojamos 10-16 mm, 3/8-1/2 plonumo, itin aštrios nusmailintos lenktos, mikro adatos arba itin plonos pjaunančios adatos. Jei yra bent menkiausia pooperacinio ragenos sudirginimo dėl siuvimo medţiagų tikimybė (pvz., gali atsinaujinti entropionas), patariama naudoti minkštas medţiagas, tokias kaip šilkas. Jei svarbus stiprumas, galima naudoti 5-0 arba 6-0 vienagijį nailono siūlą. Sunkiai sutvardomiems gyvūnams galima naudoti absorbuojamą medţiagą, tokią kaip poliglaktinas 910 arba poliglikolio rūgštis. Tokiu būdu išvengiama siūlių išėmimo. Tačiau šios medţiagos ir jų galiukai yra kietesni ir gali kontakto atveju dirginti rageną. Resorbcijos procesas taip pat gali sukelti didesnę aplinkinių audinių reakciją. Jei yra didesnė infekcijos rizika, naudojamas vienagijis 6-0 nailono siūlas (Riis, 2002).

Siuvimas

14 Pooperacinė prieţiūra

15 AKIŲ VOKŲ LIGOS

Ankiloblefaronas (vokų suaugimas): fiziologinis

Gimus šuniui akies plyšys yra uţsivėręs. Vėlesnio prasivėrimo poţymis gali būti maţytis plyšelis vidiniame akies kampe. Šis natūralus ankiloblefarono periodas yra būtinas šuniui dėl jo sąlyginai menko akies ir susijusių audinių išsivystymo gimstant. Jungiantis audinys tarp jau išsivysčiusių vokų kraštų akies plyšyje normaliai regresuoja 10-14 dieną po gimimo. Kadangi šunų ir kačių akies plyšys nėra atviras gimstant, terminas „įgimtas“ siekiant apibūdinti šių gyvūnų ligą turėtų būti naudojamas maţdaug 6-8 savaites po gimimo, kol išsivysto pagrindinės akies struktūros. (Tizard, 2004)

Priešlaikinis akies plyšio atsivėrimas daţniausiai lydimas kontaktinio keratokonjunktyvito ir stipraus ragenos išopėjimo. Galimos komplikacijos-obuolio perforacija ir uveitas. Tokiais atvejais akies paviršiams apsaugoti būtina naudoti drėkinamuosius tepalus ir gelius. Kai kuriais atvejais gali prireikti laikinos tarsorafijos ir ilgų bei reguliuojamų siūlių, ypač jei akies plyšys atsiveria pirmosiomis dienomis po gimimo. Kai būtinas chirurginis uţvėrimas, 10-14 dienų naudojama matracinė siūlė vokų kraštams suverti, taip pat gali prireikti tęsti paviršinį drėkinimą keletą dienų po siūlių išėmimo. Jei būklę taip pat lydi ašarų plėvelės trūkumas, prognozės maţiau palankios. (Maggs, Miller bei Ofri, 2007)

Ankiloblefaronas (vokų suaugimas): patologinis

16

Gydymas susideda iš švelnaus ir atsargaus plyšio masaţo, kol šis atsiveria. Jei to nepavyksta pasiekti, atveriama mechaniškai naudojant spaustukus savaiminio pirmojo prasivėrimo vietoje ir / arba ties būsimo plyšio grioveliu, pradedant nuo vidinio akies kampo. Kartais būtina įpjauti smailiu skalpeliu ties vidiniu akies kampu. Būtina labai atsargiai atskirti vokų kraštus naudojant Stevenso ţirklutės ir siekiant išvengti bet kokio kontakto su ragena. Galima paimti tepinėlį nuo junginės maišelio, kad būtų nustatyta infekcijos prieţastis ir jautrumas antibiotikams. Junginės maišelį galima praplauti 10 % acetilcisteino tirpalu. Visi nešvarumai pašalinami naudojant sterilų fiziologinį tirpalą arba 1:50 vandeninį joduoto providono tirpalą. Akis ištiriama siekiant nustatyti, ar nepaţeista ragena, ir skiriamas plataus spektro antibiotikų kursas šešis kartus per dieną pagal poreikį. Nustačius jautrumą, toliau gali būti paskirti specifiniai antibiotikai. (Gelatt, Gilger bei Kerk, 2013)

Vokų aplazija arba koloboma

Esant voko aplazijai ar agenezei, voko kraštas ir pats vokas yra visiškai ar iš dalies neišsivystęs. Šis retas sutrikimas yra įgimtas, galimai paveldimas, daţniausiai aptinkamas abejose akyse, šunų atveju paţeidţia lateralinę apatinio voko dalį (sutrikimas nėra retas kačių tarpe). Vokų aplazija daţnai siejama su kitais įgimtais sutrikimais, tokiais kaip mikroftalmija, ašarų liaukos nebuvimu, sausuoju keratokonjunktyvitu, persistentine vyzdţio membrana, katarakta, tinklainės displazija, regos nervo galvutės koloboma. Šuniukai daţnai gimsta su dalinai ar visiškai prasivėrusiu akies plyšiu. Kartais vokų kraštai yra išsivystę, tačiau nėra Meibomo liaukų.

17 Dermoidai ir vokų displazija

Dermoidai arba vokų choristomos yra ektopiniai ir neįprastai išsivystę odos dariniai voke arba ant jo krašto, daţnai susiję su displastinėmis deformacijomis gretimoje junginėje. Tai reti, galimai paveldimi sutrikimai, daţniausiai būdingi apatiniam vokui šalia išorinio akies kampo.

Genetinis polinkis būdingas vokiečių aviganiams, dalmatinams ir senbernarams, pastariesiems būdingi šeimos ryšiai tarp apatinio voko kolobomos ir dermoido susiformavimo. Odos maišelis ar klostė daţnai suardo voko kraštą ir tęsiasi į tinklainę. Plyšio pločio daugeliu atveju pakanka. Mirksėjimas būna nenormalus, plaukeliai daţniausiai auga link ragenos, sukeldami chronišką dirginimą ir galiausiai edemą, vaskuliarizaciją bei pigmentaciją.

Gydymas: susideda iš anomalinių voko ir junginės darinių pašalinimo. Pašalininus darinius voko krašto ţaizda itin kruopščiai uţsiuvama. Jei nepakanka voko ilgio, gali prireikti blefaroplastikos. Jei nepaţeista apatinio voko krašto dalis yra truputi trumpesnė, defektą galimą tiesiog uţsiūti. Kitais atvejais galima taikyti audinio persodinimo procedūrą. Jei būklė nesukelia akivaizdaus ragenos sutrikdymo, operacija daţnai atidedama iki 10-12 savaičių amţiaus, kuomet sumaţėja nejautros keliama rizika. Didelių paţeidimų atveju geriausia operuoti nedelsiant. Pooperacinis gydymas susideda iš išviršinio antibiotikų akies tepalo arba lubrikanto naudojimo kasdien keturis kartus per dieną, 10-14 dienų. (Gelatt.2007)

Distichiazė ir ektopinis junginės plaukuotumas

Distichiaze vadinami pavieniai ar daugybiniai plaukeliai, augantys iš laisvojo voko krašto. Daţniausiai jie auga pavieniui arba po du ar kelis plaukus iš Meibomo kanalo angelių. Pats folikulas yra 4-6 mm nuo voko krašto apatinėje distalinėje kremzlėje, Meibomo liaukų pagrinde arba šalia jo. Meibomo liaukos yra pakitę plaukų folikulai, taigi distichiazė išsivysto iš nediferencijuoto liaukos audinio. Gali būti paţeisti abu vokai, daţniausiai nukenčia abi akys.

18

padengtos mucino. Dirginimas sukelia padidėjusį ašarojimą, blefarosmazmą ir epiforą. Distichiazė taip pat gali sukelti ašarų išsiliejimą pro apatinio voko kraštą. Kartu su distichiaze gali pasireikšti ir ragenos išopėjimas. Nors plaukeliai gali tiesiogiai lemti epitelio sunykimą, įtakos gali turėti ir auto-trauma. Gali išsivystyti antrinis entropionas arba, esant pirminiam entropionui, distichiazė gali sukelti smarkų sudirginimą. Taip gaunamas uţdaras ratas.

Nors distichiazė laikoma paveldima, tikslus jos perdavimo modelis neţinomas. Ji pasitaiko daţnai, polinkį šiam sutrikimui turi šios veislės: Amerikos (69 %) ir anglų (49 %) kokerspanieliai; Velso springerspanieliai (48 %) ir Kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai (24 %); lygiaplaukiai retriveriai (31 %); bokseriai, anglų buldogai, Havanos ir Šetlando aviganiai (25 %); Shih Tzu, pekinai ir Tibeto terjerai; spanieliai, taksai, pudeliai ir Jacko Russello terjerai. Distichiazę galima pastebėti atliekant vados atranką 6 savaičių amţiaus šuniukams. Distichiaze sergantys šunys daţniau turi ektopinių plaukelių junginėje. Veislių polinkis ektopiniams plaukeliams yra toks pats kaip ir distichiazei lygiaplaukių retriverių, pekinų, Shih Tzu, anglų kokerspanielių, bokserių, anglų buldogų, pudelių ir Jacko Russello terjerų atvejais.

Distichijos sukeltas dirginimas gali lemti įvairaus laipsnio epiforą, apatinio voko krašto drėkinimą ir atitinkamus ragenos sutrikimus, tokius kaip edema, vaskuliarizacija, išopėjimas ir pigmentacija. Distichiją gali būti sunku pastebėti be didinamojo stiklo ir stipraus ţidininio apšvietimo. Daţnas distichiazės poţymis yra mucinas, prilipęs prie plaukelių ir taip išduodantis jų buvimą. Gleivinė gali efektyviai maskuoti, bet, kita vertus, ir išduoti distichiazę esant. Tiesūs, kieti plaukeliai, nukreipti į rageną, gali sukelti trišakio nervo dirginimą, kuris pasireiškia padidėjusiu ašarojimu, blefarosmazmu, nedideliu konjunktyvitu ir paviršiniu keratitu. Trichiazė ir entropionas turi būti įtraukti į diferencinę diagnostiką, tačiau pastaraisiais atvejais plaukeliai neauga iš laisvojo voko krašto.

Gydymas: parščiausias gydymas yra reguliarus (kas 4-5 savaites) rankinis plaukų pašalinimas epiliavimo pincetu (uţapvalintais galais). Šio metodo privalmai yra tai, jog jis leidţia nustatyti plaukelių sukeltą sudirginimą, nereikalinga nejautra, ir, jei yra tik keletas plaukelių, juos įgudęs gali pašalinti ir pats šeimininkas. Manualinė epiliacija taip pat naudojama siekiant patvirtinti, kad klinikinius poţymius sukelia distichija.

19

įpjovimas, tiesioginis junginės atidalijimas per voką, bet visi šie metodai turi apribojimų. Visiems jiems būtina bendroji nejautra ir, kas dar svarbiau, atitinkamas didinimas (5-10 kartų), kad būtų galima aptikti plauko angelę ir folikulą (Mitchell, 2011).

Ektopinis vokų plaukuotumas

Nuo distichiazės kenčiantys šunys daţniau turi ektopinių plaukelių junginėje. Plaukelis perveria voko junginę ir tiesiogiai paţeidţia rageną, sukeldamas stirpų sudirginimą.Šie plaukeliai daţniausiai būna tos pačios spalvos kaip ir likę plaukai ir yra maţame, pigmentuotame junginės plotelyje. Polinkį turi šios veislės (kaip ir distichiazei): lygiaplaukiai retriveriai, pekinai, Shih Tzu, Kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai, bokseriai, anglų buldogai, pudeliai ir Jacko Russello terjerai. Pirmiausia paţeidţiamas viršutinis vokas. Pavieniai ar daugybiniai plaukeliai arba plaukų mazgeliai (pudelių atveju) atsiranda maţdaug 4 mm nuo laisvojo voko krašto. Daţniausiai pasireiškia jauniems šunims, lydima staigaus, intensyvaus blefarospazmo ir ašarojimo, gali priminti svetimkūnį. Lengvai sukelia paviršinį, apvalų (nėra įbrėţimo) ragenos defektą neaiškiais kraštais, lydimą vaskuliarizacijos. Ragenos defekte laikrodţio rodyklės kryptimi daţniausiai išryškėja plaukelio padėtis atitinkamoje junginėje. Pakankama paciento ištvermė, šviesa ir didinimas yra svarbūs diagnozei veiksniai. Gydant vokas išverčiamas Von Graefe pincetu, chalazionu arba voko spaustuku. (Playter, Ellett, 2004)

Entropionas (voko įvirtimas)

20

ilgis, kaukolės konformacija, akiduobės anatomija, lytis, didelės veido raukšlės apie akis. (Williams, 2004)

Pirminis, įgimtas, ar raidos entropionas yra daţnas tarp veislinių šunų. Daţniausiai taip nutinka dėl paveldimų defektų, tačiau genetiniai veiksniai nėra iki galo ištirti. Daţniausiai jis pasitaiko vienam ar dviem šuniukams vadoje, turinčioje patikimus tėvus, nebūdingas paprastas, dominantinis paveldimumas. Labiau tikėtina, kad entropionas poligenetinis, tačiau tiesiognis paveldimumas su nepilnu pasireiškimu ar rezesyvinis paveldėjimo būdas nėra neįmanomas.

Sunkus entropionas, apimantis visą apatinį voką, pasitaiko šioms rūšims: Čiau čiau, šarpėjams, flamandų buvjė ir rotveileriams. Šių veislių voko plyšys daţniausiai gana trumpas. Medţioklinių veislių, tokių kaip kursharų, labradorų, auksaspalvių retriverių ir kitų, daţnai entropiono paţeisti būna lateraliniai trys ketvirčiai apatinų vokų. Didelių ar gigantiškų veislių, tokių kaip vokiečių dogų, senbernarų ir leonbergerių, entropionas daţnai yra susijęs su per dideliu akies plyšiu ir daţnai aptinkamas lateralinėje apatinio voko pusėje ir išoriniame akies kampe. Viršutinio voko entropionas (daţnai kartu su trichiaze) pasitaiko bladhaundams, Čiau čiau ir šarpėjams, taip pat vyresniems anglų kokerspanieliams bei basetams, kurių odos aplink akis palaidumas, palaidų veido raukšlių buvimas, ilgos ir sunkio ausys lemia viršutinio voko deformaciją.

Vidutinio sunkumo entropionas daţnai pasitaiko pekinų, Shih Tzu, mopsų, toipudelių ir miniatiūrinių pudelių, Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių ir anglų buldogų tarpe. Tokių veislių, kaip šarpėjai ar Čiau čiau, apatinio ir viršutinio voko entropionas gali atsirasti jau nuo 2-6 savaičių amţiaus. Kitų veislių entropionas daţniausiai prasideda 4-7 mėnesį. Tačiau galimas ir staigus entropiono išsivystymas, taip pat ir vienpusio, 4-6 metų amţiaus turinčių polinkį veislių šunims, galimai sukeltas antrinio spazmo dėl nedidelės traumos.

Retais atvejais entropionas yra antrinis arba atsiradęs po stipraus (ragenos) skausmo, pvz., esant pirminiam ragenos išopėjimui. Antrinis entropionas taip pat gali išsivystyti praradus voko struktūros palaikymą (pvz., esant mikroftalmijai, akies obuolio ar raumenų atrofijai po lėtinio miozito). Retais atvejais, pvz., esant junginės ar odos randams (po suţeidimų ir operacijų), gali atsirasti tempimas voko pakraštyje, kuris sukelia antrinį randinį entropioną, trichiazę ar abu sutrikimus. (Gelatt, 2007)

21

aiškių ragenos ar junginės dirginimo poţymių, prireiks chirurginės intervencijos. (Robertson, Roberts, 1995)

Ektropionas (voko išvirtimas) ir per didelis akies plyšys

Ektropionas yra voko krašto išvirtimas, daţniausiai būdingas apatiniam vokui, tačiau pasitaiko ir randinis viršutinio voko išvirtimas. Jį lengva pastebėti, nes išvirtusiame voke matyti Meibomo liaukų angelės. Šunų atveju ektropioną daţniausiai lydi per didelis akies plyšys, o apatinis vokas nepriglunda prie akies obuolio. Kartais sunku atskirti šias dvi būkles. Esant per dideliam akies plyšiui, voko kraštas yra pastebimai ilgesnis (ištempus 5-15 mm), nei normaliai odenai uţdengti būtini 33-35 mm.

Kai apatinis vokas tinkamai nepriglunda prie obuolio per 1-10 mm ar daugiau, apatiniame voke susiformuoja piltuvėlis ar maišelis. Vokai, mirksėjimo refleksas ir ašaros negali atlikti normalios savo funkcijos - valyti, dengti ir drėkinti akį. Junginės maišelį apima lėtinis uţdegimas dėl nuolatinio sąlyčio su oru, dulkėmis, bakterijomis ir uţsistovėjusiomis ašaromis. Sunkesniais atvejais (pvz., bladhaundams, senbernarams, leonbergeriams, Klamberio spanieliams), išvirtus vidurinei voko daliai, ties abiem akies kampais daţnai būna šioks toks įvirtimas arba aiškus lateralinis entropionas, kuris gali lemti lėtinį pūlingą konjunktyvitą ir ragenos sudirginimą.

22

viršutinio voko klostė" (senbernaras); ir atvira forma: "smarkiai nukaręs apatinis vokas, atidengiantis raudoną junginę" (Švento Huberto skalikas). Tačiau, kaip bebūtų keista, dauguma veislynų klubų savo standartuose neleidţia veisimui naudoti entropionu ar ektropionu sergančių šunų.

Perteklinės veido odos klostės, sunkios ausys, ilgi vokai (ypač apatiniai), nestabilus išorinis akies kampas lemia nukarusį apatinį voką ir įvirtusį apatinį išorinį akies kampą. Lateralinio retraktoriaus raumens silpnumas taip pat gali prisidėti prie išorinio akies kampo nestabilumo. Kiti sudėtingi sutrikimai: silpnai išsivystęs išorinio akies kampo raištis, per didelis šios struktūros sukuriamas tempimas ar kintanti enoftalmija.

Laimei, įgyto arba antrinio ektropiono formos yra retos. Jos sietinos su randų susidarymu, traumomis, neurologinėmis ir pooperacinėmis prieţastimis, pvz., per didele entropiono korekcija. Kitoms veislėms ektropionas ir per didelis akies plyšys pasitaiko retai.

23

bei paprastą voko plyšio sumaţinimą - nuolatinę tarsorafiją esant aiškiai per dideliam akies plyšiui (Gelatt, 2007).

Mikrobliferonas, blefarofimoze arba blefarostenozė (Nenormaliai maţas akies plyšys)

Nenormaliai maţas arba siauresnis akies plyšys, vadinamas mikrobliferonu, blefarofimoze arba blefarostenoze, būdingas daugiausia miniatiūrinėms veislėms, tokioms kaip miniatiūriniai pinčeriai ar Šetlando aviganiai, tačiau pasitaiko ir didesnėms veislėms, tokioms kaip anglų bulterjeras, Čiau čiau, keribliūterjeras ar ilgaplaukis bei trumpaplaukis kolis.

Būklės nereikėtų painioti su orbicularis raumens spazmu, sukeltu entropiono ar kitokio lėtinio ragenos skausmo. Prieš didinant akies plyšį, tokiems pacientams būtina išmatuoti ištempto plyšio ilgį slankmačiu, taikant vietinę arba, geresniems rezultatams pasiekti, bendrąją nejautrą. (Crispin, 2009)

Mikrobliferono atveju akies obuolys daţniausiai yra normalaus dydţio, tačiau sutrikimą gali lydėti ir mikroftalmas. Ištemptas akies plyšys daţniausiai 5-10 mm trumpesnis nei kitos akies ar normalių brolių bei seserų akių. Mikrobliferonas daţnai būna kartu su viršutinio ar apatinio voko entropionu, arba abiem. Tačiau, jei šiems pacientams plyšio ilgis didinamas chirurginiu būdu, entropionas išnyksta be papildomų korekcijų. Būklė nėra tiesiogiai reikšminga pacientams, nebent ji didina polinkį entropionui ir yra susijusi su akies paviršiaus sutrikimu. Pacientai, turintys mikrobliferoną, bei jiems giminingi šunys neturėtų būti naudojami veisimui.

Gydymas: korekcija pasiekiama naudojant lateralinio didinimo kantoplastiką, kuri padidina funkcinį akies plyšio ilgį. Ištemptas akies plyšys matuojamas slankmačiu. Tenotomijos ţirklėmis sukuriama 5-10 mm ilgio kantotomija. Tolygesniam perėjimui prie sukurto naujo voko "krašto" padaromos dvi maţos rodyklės formos rezekcijos (Turner, 2005).

Trichiazė

24

ašarojimą, blefarospazmą ir pūlingų išskyrų išsiskyrimą. Kai plaukeliai liečia rageną, daţnai išsivysto ragenos ligos. Paţeidimai daţnai pasidengia granuliaciniu audiniu, bet jie gali ir gilėti, kol atsiranda perforacija. Galutinė stadija yra randinio audinio susiformavimas ir pigmentacija, o kartais ir akies netekimas.

Trichiazė daţniausiai gydoma chirurginiu būdu. Trichiazė daţniausiai pasireiškia (a) nosies raukšlėse; (b) viršutiniame akies voke, daţniausiai dorsolateraliai, ir (c) kartu su entropionu toje pačioje srityje. Brachicefalinių veislių šunims, turintiems išverstakumą, tokiems kaip pekinai, Shih Tzu, Lasos apsai, ašarų kalnelio plaukeliai taip pat gali dirginti akies obuolį ir prisidėti prie epiforos. Rečiau neįprastose vietose aplink akies plyšį augantys plaukeliai (pvz., displazijos ar aplazijos atvejais) yra nukreipti netinkama linkme ir dirgina akies obuolį. Ne iki galo sugiję voko išopėjimai ar blefaroplastika taip pat gali sukelti trichiazę.

Trichiazė kai kurioms veislėms yra paveldima, labiausiai tikėtina, kad poligeniniu būdu ir kai kurioms rūšims yra pageidaujamas bruoţas (Crispin, 2009).

Akių vokų trauma

Akių vokų įplyšimai yra gana daţni jauniems maţiems šunims ir reikalauja chirurginio įsikišimo. Akių vokų įplyšimai gali būti skirstomi į dalinius ir viso sluoksnio, kraštinius ir ne kraštinius, bei gali apimti ir ašarų kanalus. Akių vokų ir junginės maišelių ţaizdos daţnai pasitaiko dešiniajame kampe. Akių vokai yra išraizgyti kraujagyslių, dėl to jie paprastai labai kraujuoja. Toks tankus kraujagyslių tinklas taip pat apsaugo nuo audinių išemijos ir nekrozės. Jeigu voko kraštai yra paţeidţiami, šis defektas greitai išsiplečia visame voke susitraukus orbicularis oculi raumeniui. Vokui gyjant taip pat gali susiformuoti ţymi fibrozė ir akies vokų bei vokų kraštų deformacija, taigi galiausiai gali prireikti chirurginės korekcijos. 90 laispnių kampo suţeidimai akies voko krašte yra daţniau tikėtini paveikti akies voko funkcijas ir išvaizdą nei suţeidimai, einantys palei voko pakraštį.

25

būti naudojamas kuo rečiau. Atsilupusios dalys (didesnės nei 1 mm), ypač voko pakraščiuose, turėtų būti ne pašalinamos, o panaudojamos defektui uţpildyti. Sunkiai suţeistų akių vokų odos atplaišų pridėjimas paprastai duoda geresnių pooperacinių rezultatų nei vis dar prisijungusių, nors ir atidriskusių voko audinių pašalinimas ir paskesnės rekonstrukcinės blefaroplastinės chirurginės procedūros.

Siūlės ant akies voko krašto turėtų turėti mazgus laisvų, nepaţeistų voko kraštų išorėje, kad būtų išvengta kontakto su ragena. Sterilizuotos ţaizdos turėtų būti susiūtos dviem siūlių sluoksniais.

Uţsikrėtusiose ţaizdose reikalingas junginės drenavimas. Giliau esanti akies junginė ir voko kremzlė gali būti apsaugoti paprasta, ištisine 6-0 – 8-0 tirpstančia siūle. Reikėtų vengti mazgų arba megzti juos ţemiau junginės. Oda kartu su orbicularis oculi raumeniu gali būti susiuvama paprasta, pertraukiama 5-0 – 6-0 netirpstančia vienagije siūle. Tirpstančios medţiagos siūlėms naudojamos, jeigu pacientas yra agresyvus arba anestezija yra rizikinga.

Ţaizda voko krašte turi būti labai kruopščiai siuvama "8" formos arba matracine siūle (tai tinka tik storiems vokų kraštams). Šiam tiksliam performavimui orientacine linija laikoma Meibomo liaukų prieigos arba "pilkoji linija". Horizontalus ar vertikalus dviejų voko krašto dalių neatitikimas yra nepriimtinas. Maţi junginės defektai retai kada turi būti susiuvami. Kai voko kraštai sutvarkomi, labiausiai pastebimos ţaizdos vietos (pvz., kampai) susiuvamos paprasta, nepertraukiama siūle. Tuomet likusios ţaizdos vietos uţsiuvamos maţinant atstumą perpus.. Maksimalus atstumas tarp siūlių neturėtų būti didesnis nei 2 mm (Gelatt, 2007).

Ptozė (voko nusvirimas)

Ptozė yra viršuinio akies voko nusvirimas. Tai gali būti trečiojo nervo arba simpatinės inervacijos sutrikimo, pvz., Hornerio sindromo, pasekmė. Reikalinga nustatyti lagoftalmo prieţastis ir, jeigu įmanoma, jas pašalinti (Gelatt, 2007).

Lagoftalmas

26

Tzu, Lasos apsams, mopsams, prancūzų buldogams ir kt.) įgimta išsikišusių akių problema, kaip aprašyta anksčiau. Jeigu lagoftalmas uţsitęsia, ragena išdţiūsta, ir tai gali sukelti vaskuliarizaciją, granuliaciją, pigmentaciją ir pasikartojantį išopėjimą. Lagoftalmas turėtų būti medicniškai gydoma kaip sausų akių sindromas (keratoconjunctivitis sicca) arba taikant laikiną tarsorafiją, kol bus atrasta ir, jeigu įmanoma, gydoma lagoftalmos prieţastis. Jeigu įsitikinama, kad laikina terapija nėra pakankama, voko plyšys gali būti sutrumptinamas. Taip pat padėti gali medicininė ašarų išsiskyrimo stimuliacija (Gelatt, 2007).

UŢDEGIMAI

Akių vokų uţdegimai gali pasireikšti vienoje arba abejose akyse, taip pat gali pasireikšti kartu su bendrosiomis dermatologinėmis ligomis. Sutrikimas gali apimti tik tam tikras akių vokų liaukas arba visą voko paviršių (Levin, 2001).

Bendrasis blefaritas

Blefaritas apibendrina daug uţdegiminių akies voko reakcijų, kurių prieţastis visų pirma būna maskuota kitomis, antrinėmis komplikacijomis. Uţdegimas gali būti ţidininis arba difuzinis, apimantis labai įvairias sritis: visus keturis akių vokus, vieną akį arba abi akis. Kadangi akies vokai yra gausiai išraizgyti kraujagyslių, daţnai pastebima hiperemija ir edema. Skausmas nurodo į blefarospazmą ir perdėtą ašarų tekėjimą su epifora, šią būseną dar gali apsunkinti paties paciento susikeltos traumos. Be to, gali pasireikšti eksudacija, auto- traumos, alopecija (nuplikimas), erozija ir ţvynuotumas.

27 Bakterinis blefaritas

Maţiems šuniukams pūlingas blefaritas gali atsirasti kaip jauniklių piodermos arba „smaugimo“ dalis. Daugybiniai pūliniai gali išplisti po visą galvos odą, paprastai to prieţastis yra stafilokoko bakterijos. Skausmas ir apsunkinantys snukio susiţeidimai gali būti reikalingi Elizabetos antkaklio. Dideli kiekiai sisteminių antibiotikų ir stereoidų paprastai palengvina būklę, jie turėtų būti skiriami remiantis šuns augimu ir jautrumu. Vietiniai plataus spektro antibiotikai vartojami tepti ir apsaugoti rageną (Gelatt, 2007).

Mikotinis (grybelio sukeltas) blefaritas

Blefaromikozė nėra labai paplitusi, tačiau infekcija dėl mikrosporų ir trichofitono bakterijos yra laikoma bendrąja jaunų šunų problema. Šio sutrikimo klinikiniai poţymiai yra alopecija, ţvynuotumas ir hiperemija, diagnozę patvirtina dėmėti odos nudrėskimai su Gramso arba Giemsa dėmėmis arba ant Sabouraudo agaro besiveisiantys organizmai. Efektyvi priešgrybelinė terapija turėtų apimti valymą joduotu povidonu ir vietiškai taikomą mikonazolo nitratą. Paviršines infekcijas efektyviai gydo klotrimazolo kremai, tačiau juos naudojant reikia būti atsargiems, kad kremo nepatektų į akį. Atsparios ir giliai įsišaknijusios infekcijos gali būti gydomos papildomai naudojant sisteminį griseofulviną arba, retais atvejais, per burną vartojamą ketokonazolą(Stades, 2007).

Parazitinis blefaritas

28

pasireiškia tik ant snukio, paprastai – ant akių vokų. Galima tikėtis savaiminių pablogėjimų, tačiau paprastai neblogų rezultatų duoda vietinio akių rotenono arba izoflorofato tepalų naudojimas. Vyresniems šunims pastebimas bendresnis šios ligos pasireiškimas, daţnai pasirodantis besąs atsparus gydymui. Sarcoples scabei porūšio canis infekcija sukelia intensyvų nieţėjimą, paprastai liga apima ne tik akių vokus, bet ir kitas kūno dalis. Paprastai gydoma sieros dezifenkuojančiu skysčiu, tačiau pastaruoju metu įrodoma, jog amitrazas yra labai efektyvi ir galimai pati pirma reikalinga priemonė gydymui (Gelatt, 2007).

Chalazionas

Chalazionas yra neskausmingas Meibomo liaukos patinimas, sukeltas padidėjusios sekrecijos dėl chroniško uţdegimo ir granulomatinės reakcijos. Uţdegimas gali kilti dėl stafilokokinės infekcijos, taigi dėl hurdeolumo formavimosi. Gydymas šiuo atveju būtų įpjovimas skalpeliu palei granuliomą ir išvalymas. Gydymas pjūviu rekomenduojamas kaip antrinis. Po pjūvio valymo reikėtų skirti vietinį antibiotinį tepalą 7-10d(Martin, 2009).

Akies voko neoplazija

Skirtingai nei kačių, arklių ir galvijų, šunų akių vokai turi daug skirtingų neoplazmų, kurie laimei, didţiąja dalimi yra maţai paţeidţiami ir reaguoja į gana kuklias chirurgines procedūras. Nėra pastebėta, jog šunų akies voko neoplazmai būtų pasireiškusios aiškios metastazės. Akies voko augliai turėtų būti skiriami nuo konjunktyvinių neoplazmų, kurios yra vietiškai paveikiamos ir daţnai atsikartoja po chirurginių pašalinimų (Martin, 2009).

Kitos akies voko ligos

29

arba nebūti susijusios su meibominio auglio formavimusi. Jos gali sukelti vietinį ragenos dirginimą. Gydymas susideda iš fizinio cistos perplėšimo ir vietinių antibiotikų bei steroidų, skiriamų 5-7d.

Alerginis blefaritas paprastai yra apibrėţiamas kaip staigi edemos ir hiperemijos pradţia ir gali būti sukeliamas vietinio susidūrimo su alergenu arba atsirasti kaip generalizuotos reakcijos dalis. Akies voko ir snukio patinimas gali būti pastebimas įkandus vabzdţiams (skruzdėms, erkėms, musėms) arba kaip povakcininė reakcija. Vietiškai tepami vaistai gali sukelti kontaktinę alergiją, daţniausiai tai būna susiję su neomicinu. Sezoninės ir nesezoninės reakcijos į aplinkos alergenus yra pastebimos netipinėse vietose, kur yra įgimta predispozicija imunoglobino E antikūniams pasireikšti (Ketring ir Glaze, 2012).

Tai būdinga keletui veislių, ypač daţnai pasireiškia vakarų aukštumų baltiesiems terjerams. Klinikiniai ţenklai jauniems šunims paprastai pasireiškia nuo 1 metų amţiaus, pagrindiniai simptomai yra periokularinė hiperemija, snukio nieţėjimas ir konjunktyvitas. Specifinių alergenų identifikavimas ir nujautrinimas retai kada yra įmanomas, todėl gydymas remiasi vietinių ir sisteminių kortikosteroidų ir antihistaminų taikymu (Ostrnder, 2012).

Alergijos maistui ir sisteminės reakcijos į vaistus gali sukelti periokularinį dermatitą ir blefaritą, todėl akivaizdi gydymo taktika yra yra alergenų bei vaistų vengimas (Gelatt, 2013).

30 MEDŢIAGOS IR METODAI

Tyrimai atlikti veterinarijos gydykloje „GATTO“ 2012–2013 metais.

Duomenys buvo renkami dalyvaujant ir stebint šunų akių vokų ligų gydymą. Šunys buvo kliniškai ištirti, surinkta anamnezė. Gydymo metodas – konservatyvusis ar chirurginis, buvo parenkamas priklausomai nuo ligos.

Išnagrinėta literatūra apie akių vokų ligas „Lawton and Stoakes” gydykloje Anglijoje (2013 – 2013 metais).

Duomenų rinkimo metodai :

• Diagnostikos ir gydymo stebėjimas veterinarijos gydykloje “GATTO”. • Praktikos dienoraštis, kuriame fiksuoti stebėjimo duomenys.

• Internete rasti duomenys apie akių vokų ligų gydymą „Lawton and Stoakes” gydykloje Jungtinėje Karalystėje.

Duomenų analizės metodai:

o Duomenys buvo analizuojami lyginant mano vestą praktikos dienoraštį su internete publikuojama medţiaga.

o GATTO“ klinikoje surinkti duomenys išskirstyti į kategorijas, atsiţvelgiant į ligą, veislę, lytį ir lyginti tarpusavyje minėtais aspektais.

31 REZULTATAI

Veterinrijos gydykla “GATTO”

Tiriamuoju laikotarpiu tirti ir gydyti 92 skirtingų veislių, amţiaus bei lyties šunys, sirgę akių vokų ligomis. Didesnę pusę susirgimų sudarė mišrūnai (37%), prancūzų buldogai (19%) bei bulmastifai (16%).

32

33

34 Trečiojo voko folikuliarinis konjunktyvitas ir hiperplazija

Sirgo 45 šunys. Šios ligos diagnozuotos nuo 2 mėnesių iki 5 metų šunims, vidurkis buvo apie 2,6 – 6,2 mėnesio. Nustatėme ryšį tarp lyties ir šuns, kuriam liga pasireiškia, amţiaus. Beveik visoms tyrimo metu uţregistruotų šunų veislių kalytėms trečiojo voko konjunktyvitas ir hiperplazija buvo daţnesnė nei patinams. Nustatėme, kad 67 proc. sergančių šunų trečiojo voko vidiniame paviršiuje turėjo šalutinę ligą – folikulinį junginės uţdegimą. Operacijos metu buvo suardomi ir visi uţdegimo apimti folikulai.

Nustatėme, kad dešinės akies liauka išsiverčia daţniau nei kairės ar abiejų akių.

Gydymo metodas – konservatyvusis ar chirurginis – pasirinktas priklausomai nuo to, ar liauką buvo galima atstatyti į anatominę padėtį. Konservatyvusis gydymo būdas buvo taikytas 10 šunų (4 prancūzų buldogai, 2 bulmastifai, 2 rotveileriai, 1 anglų buldogas, 1 mišrūnas). 35 šunims buvo pasirenkama viena iš dviejų chirurginio liaukos atstatymo metodikų (II ir III šunų grupės).

4. Pav. Lyties ir veislės įtaka trečiojo voko folikuliarinim konjunktyvitui ir hiperplazijai

35

5. Pav. Lyties, amţiaus (mėn) ir veislės įtaka šuns trečiojo voko konjunktyvitui ir hiperplazijai

Paaiškinimas: virš stulpelių surašyti skaičiai nurodo amţiaus vidurkį savaitėmis. Y ašis nurodo šunų skaičių.

6. Pav. Akių liaukų išsivertimas

36 Vokų įsivertimai (įvirtimas)

Pirminis, įgimtas, ar raidos entropionas yra daţnas tarp veislinių šunų. Daţniausiai taip nutinka dėl paveldimų defektų.

Liga nustatyta remiantis klinikiniais poţymiais, istorija ir veisle. Pacientas buvo stebimas nevarţant judesių, kad būtų nustatytas entropiono sunkumo laipsnis. Abejojant (pvz., jei drėgnas tik išorinis voko kraštas) atliktas entropiono tyrimas. Šiam tyrimui atlikti nedidelė odos raukšlė, maţdaug 10 mm nuo apatinio voko krašto, lengvai atitraukiama, kad voko kraštas įsiverstų ir išorinis kraštas prigultų prie ragenos. Šis įvirtimas turėtų būti atitaisomas vienu mirksniu, jei taip neįvyksta, tai indikuoja (nuolatinį) entropioną.

Pastebėti klinikiniai poţymiai: Padidėjęs ašarojimas, tirštų, pūligų išskyrų išsiskyrimas. Ten, kur plaukai kontaktuoja su ragena, matomi daţni ragenos defektai. Dėl nuolatinio trišakio nervo dirginimo atsirandęs skausmas, kuris sukelia padidėjusį ašarojimą.

Sunkus entropionas, apimantis visą apatinį voką pasitakė 1 Čiau čiau ir 2 Šarpėjų veislės šunims. Šuns lytis ligai labai didelės įtakos neturėjo (7 kalės, 9 patinai). Patinų ir kalių amţius buvo panašus.

Iš viso šia liga sirgo 18 šunų. Didesnę pusę susirgimų sudarė Šarpėjai (28%) ir Bulmastifai (39%). Šios ligos diagnozuotos nuo 3 savaičių iki 4 metų šunims.

7. Pav. Amţiaus (vidurkis) ir veislės įtaka vokų įvirtimui

37

8. Pav. Šuns veislės įtaka vokų įvirtimui

9. Pav. Lyties ir veislės įtaka vokų įsivertimui

38 Trauminiai paţeidimai

Trauminius paţeidimus turėjo 4 šunys, 3 jauni patinai ir 1 jauna kalė, amţius nuo 7 mėnesių iki 1,5 metų. Pasidomėjus šeimininkų kaip jų šunys susiţeidė, beveik visi pasakė, kad ţaidţiant su kate ar kitu gyvūnu. Pasitaikė vienas atvejis kai mišrūnui (3 mėnesių) buvo savaiminis akių vokų įplišimas.

Pagal turimus duomenys veislė neturėjo įtakos trauminiams paţeidimams, svarbiausias rodiklis trauminiams paţeidimams buvo amţius.

10. Pav. Lyties ir veislės įtaka trauminiams paţeidimams

39

11. Pav. Amţiaus įtaka vokų trauminiams paţeidimams

Paaiškinimas: skaičiai virš stulpelių nurodo šunų amţiaus vidurkį savaitėmis. X ašis nurodo šunų skaičių

Akių vokai yra išraizgyti kraujagyslių, dėl to jie paprastai labai kraujuoja. Dėl šių prieţasčių buvo taikomas chirurginis gydymas. Apkirpti plaukeliai aplink ţaizdą. Ţaizdos plaunamos.

Siūlės ant akies voko krašto paliktos su laisvais mazgais, nepaţeistų voko kraštų išorėje, kad būtų išvengta kontakto su ragena. Sterilizuotos ţaizdos buvo susiūtos dviem siūlių sluoksniais.

Uţsikrėtusiose ţaizdose įdėtas drenas ( paitaikė tik vienam šuniui).

Bakterinės, virusinės, parazitinės, cheminės kilmės susirgimai

40

Bakteriniu susirgimu sirgo 8 šunys. Prieţastis daţnai buvo stafilokoko bakterijos. Pasireiškė pūliais iš akies, skausmu, hiperemija, voko patinimu. Sisteminiai ir vietiniai akių antibiotikai (vartojami tiesiai ant akies voko odos), buvo skiriami atsiţvelgiant į šuns augimą ir jautrumą.

Parazitiniu susirgimu sirgo 13 šunų. Ligą sukėlė tiek demodektiniai, tiek sarkoptiniai nieţai. Rasta ant akių vokų. Paţeidimus apibūdino hiperemija, alopecija ir nieţėjimas, daţnai kartu pasireiškė ir komplikuojančios antrinės bakterinės infekcijos bei susiţalojimai.

Šuniukams ši liga pasireiškė ant snukio. Vyresniems šunims pastebėtas bendresnis šios ligos pasireiškimas - intensyvus nieţėjimas ne tik akių vokuose bet ir kituose kūno dalyse. Buvo gydoma amitraze.

Virusinės kilmės uţdegimu sirgo 3 šunys. Liga pasireiškė vokų uţdegimų. Gydoma buvo antibiotikais.

41

13. Pav. Šunų veislės ir lyties įtaka bakterinėms, virusinėms, parazitinėms, cheminėms kilmės susirgimams

Paaiškinimas: X ašis nurodo šunų skaičių

14. Pav. Amţiaus įtaka bakterinės, virusinės, parazitinės kilmės vokų susirgimams

42 „Lawton and Stoakes” gydykla Anglijoje

Pagal gydyklos pateiktus duomenys sirgo 41 šuo. Didesnę pusę susirgimų sudarė prancūzų buldogai, anglų buldogai.

15. Pav. Šuns veislės įtaka akių vokų ligų daţnumui

Trečiojo voko folikuliarinis konjunktyvitas ir hiperplazija

Sirgo 24 šunys. Šios ligos diagnozuotos nuo 2 mėnesių iki 1 metų šunims, vidurkis buvo apie 2,6 – 5 mėnesio.

Pagal teiktus duomenis nustačiau, kad dešinės akies liauka išsiverčia daţniau nei kairės ar abiejų akių, lytis įtakos neturėjo (10 patinų, 14 patelių)

43

16. Pav. Veislės ir amţiaus įtaka voko folikuliariniam konjunktyvitui ir hiperplazijai

Paaiškinimas: skaičiai virš stulpelių nurodo šunų amţiaus vidurkį savaitėm. Y ašis parodo šunų skaičių

17. Pav. Akių liaukų išsivertimas

44 Vokų įsivertimai (įvirtimas)

Pirminis, įgimtas, ar raidos entropionas yra daţnas tarp veislinių šunų. Daţniausiai taip nutinka dėl paveldimų defektų.

Pastebėti klinikiniai poţymiai : Padidėjęs ašarojimas, tirštų, pūligų išskyrų išsiskyrimas. Ten, kur plaukai kontaktuoja su ragena, matomi daţni ragenos defektai. Dėl nuolatinio trišakio nervo dirginimo atsirandęs skausmas, kuris sukelia padidėjusį ašarojimą.

Iš viso šia liga sirgo 12 šunų. Amţiaus vidurkis 8 mėnesiai. Įtakai neturėjo lytis.

18. Pav. Veislės ir amţiaus įtaka vokų įsivertimams

45 Bakterinės, virusinės, parazitinės, cheminės kilmės susirgimai

Bakterinės, virusinės, parazitinės kilmės susirgimais sirgo 5 šunys (3anglų bulgogai, 1 prancūzų buldogas, 1 toiterjeras). Daţniausias buvo parazitinės kilmės susirgimas. Šuns lytis neturėjo įtakos ligai.

Bakteriniu susirgimu sirgo 2 šunys. Prieţastis daţnai buvo stafilokoko bakterijos. Pasireiškė pūliais iš akies, skausmu, hiperemija, voko patinimu.

Parazitiniu susirgimu sirgo 3 šunys. Ligą sukėlė tiek demodektiniai, tiek sarkoptiniai nieţai. Paţeidimus apibūdino hiperemija, alopecija ir nieţėjimas, daţnai kartu pasireiškė ir komplikuojančios antrinės bakterinės infekcijos bei susiţalojimai.

46 REZULTATŲ APTARIMAS

Trečiojo voko liaukos išsivertimas yra daţna jaunų šunų akies patologija, bet reta kačių (Peiffer, 1992).

Bendrasis blefaritas gali būti ţidininis arba difuzinis, apimantis labai įvairias sritis: visus keturis akių vokus, vieną akį arba abi akis. Kadangi akies vokai yra gausiai išraizgyti kraujagyslių, daţnai pastebima hiperemija ir edema. Skausmas nurodo į blefarospazmą ir perdėtą ašarų tekėjimą su epifora, šią būseną dar gali apsunkinti paties paciento susikeltos traumos. Be to, gali pasireikšti eksudacija, auto-traumos, alopecija (nuplikimas), erozija ir ţvynuotumas.

Chroniškas uţdegimas gali sukelti akies voko deformaciją kartu su entropionu ir ektropionu, atsirandančiais dėl randėjimo ir antrinių ragenos ir junginės ligų. Bendrojo blefarito prieţastys gali būti bakterijos, parazitai (ypač Demodex erkės, nieţai), leišmanija, grybelis, musės ir erkės. (Gelatt, 2007).

Entropionas, apimantis visą apatinį voką, pasitaiko šioms rūšims: Čiau čiau, šarpėjams, flamandų buvjė ir rotveileriams. Šių veislių voko plyšys daţniausiai gana trumpas. Medţioklinių veislių, tokių kaip vokiečių trumpaplaukių pointerių, labradorų, auksaspalvių retriverių daţnai entropiono paţeisti būna lateraliniai trys ketvirčiai apatinų vokų. Didelių ar gigantiškų veislių, tokių kaip vokiečių dogų, senbernarų ir leonbergerių entropionas daţnai yra susijęs su per dideliu akies plyšiu ir daţnai aptinkamas lateralinėje apatinio voko pusėje ir išoriniame akies kampe. Viršutinio voko entropionas (daţnai kartu su trichiaze) pasitaiko bladhaundams, Čiau čiau ir šarpėjams, taip pat vyresniems anglų kokerspanieliams bei basetams, kurių odos aplink akis palaidumas, palaidų veido raukšlių buvimas, ilgos ir sunkio ausys lemia viršutinio voko deformaciją. Daţnai pasitaiko pekinų, Shih Tzu, mopsų, toipudelių ir miniatiūrinių pudelių, Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių ir anglų buldogų tarpe. Tokių veislių, kaip šarpėjai ar čiau čiau, apatinio ir viršutinio voko entropionas gali atsirasti jau nuo 2-6 savaičių amţiaus. Kitų veislių entropionas daţniausiai prasideda 4-7 mėnesį. Tačiau galimas ir staigus entropiono išsivystymas, taip pat ir vienpusio, 4-6 metų amţiaus turinčių polinkį veislių šunims, galimai sukeltas antrinio spazmo dėl nedidelės traumos. (Gelatt, 2007).

47

Didesnę pusę susirgimų sudarė mišrūnai, prancūzų buldogai bei bulmastifai. Amţiaus vidurkis nuo 6 mėnesių iki 1,5 metų. Taigi tyrimo duomenys sutampa su kitų mokslininkų išvadomis, nes tyrimo metu buvo gydyti 92 šunys, dauguma jų priskiriami trumpasnukių šunų veislėms, buvo jauni, vidurkis apie metus.

Nustatėme, jog dešinės akies trečiojo voko liauka iškrenta daţniau nei kairės ar abiejų akių, o patinams ligos pasireiškia daţniau nei patelėms. Išsiaiškinome ryšį tarp lyties ir šuns, kuriam liga pasireiškia, amţiaus. Nustatėme, kad 67 proc. sergančių šunų trečiojo voko vidiniame paviršiuje turėjo šalutinę ligą – folikulinį junginės uţdegimą.

Iš bakterinės, virusinės, parazitinės, cheminės kilmės susirgimų daţniausia buvo parazitinės kilmės (apie 60%).

48 IŠVADOS

49 LITERATŪRA

1. Antanas Padaiga, Vidmantas Lasys (2004). Regos organo histologija, Kaunas.

2. Patel BCK, Anderson RL. History of oculoplastic surgery (1896-1996). Ophthalmology August 1996; 1003(suppl): S74-S95.

3. Stades FC, Wyman M, et al. Ophthalmology for the Veterinary Practitioner. Hannover: Schliitersche Verlag, 1998: 64-88.

4. Slatter D. Eyelids: Fundamentals of Veterinary Ophthalmol ogy, 3rd ed. Philadelphia: WB Saunders, 2001: 147-203.

5. Van der Woerdt A. Adnexal surgery in dogs and cats. Vet Ophthalmology 2004; 7: 284-290. 6. Williams DL. Entropion correction by fornix-based suture placement: Use of the

Quickert-Rathbun technique in ten dogs. Vet Ophthalmol 2004; 7: 343-347.

7. Playter RF, Ellett EW Ectopic cilia. Vet Med Sm Anim Clin ESVO-DOK meeting Munich, 2004: 41.

8. Stades FC, Boeve MH, van der Woerdt A. Palpebral fissure the dog and cat. Progress in

Veterinary and Com 1948; parative Ophthalmology 1992; 2: 155-161.

9. Richard J. Grostern, Eyelid Tumors: Clinical Diagnosis and Surgical Treatment, 2003, UK 10. Jerry A. Shields, Carol L. Shields, Atlas of Eyelid and Conjunctival Tumors, 1999, UK 11. Kirk N. Gelatt Veterinary Ophthalmology 2007.

12. Kirk N. Gelatt Veterinary Ophthalmology 2013.

13. Abraham, D., Lucius, R.& Trees,A.J. (2002) Immunity to Onchocerca spp. In animal hosts. Trends Parasitol 18, 164-171

14. Anderson,R.C.,(200) Order Spirurida – suborder Spirurina. InNematode Parasites of Vertebrates: Their Development and Transmission. Ed R.C. Anderson. CABI Publishing, New York.

50

16. Essentials of Veterinary Ophthalmology :

http://www.google.lt/books?hl=bg&lr=&id=TGO5f8FBX_gC&oi=fnd&pg=PA53&dq=Canine +eyelid+disease+&ots=TYhqn2YEMf&sig=VBNCmK_iQTVwVEyAs_bkgf080nY&redir_esc =y#v=onepage&q=Canine%20eyelid%20disease&f=false

17. Canine Eye Disiases : http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/1167769

18. Monkeypox Transmission and Pathogenesis in Prairie Dogs :

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3322777/

19. Management of Eyelid Neoplasms in the Dog and Cat :

http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1096286707000114

20. Bowman, D.D., Lynn, R.C. & Eberhard, M.L. (2003) Helminths. In: Georgis„Parasitology for Veterinarians. Eds D.D. Bowman, R.C.Lynn and M.L. Eberhard. Saunders, Philadeplhia.

21. Kaswan, R.L. & Martin, C.L. (1984) Ophthalmomyiasis interna in a dog and cat. Canine Practice.

22. Reconstruction of the Lower Eyelid by Third Eyelid Lateral Advancement and Local Transposition Cutaneous Flap After “En Bloc” Resection of Squamous Cell Carcinoma :

http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1532-950X.2005.00014.x/abstract?deniedAccessCustomisedMessage=&userIsAuthenticated=false 23. Inherited eye disease in the dog and cat :