KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Aplinkos ir darbo medicinos katedra
OS VERTINIMU
Magistro diplominis darbas
Doc.
KAUNAS, 2009
SANTRAUKA
PRIE
SVEIKATOS VERTINIMU
medicinos katedra. Kaunas; 2009. 57 p.
P
. Priekabiavimas sukelia
Darbo tikslas.
Tyrimo metodika. Tyrime iš viso dalyvavo 226
176 130
2008-2009 m.
rugs - gramos SPSS 15,0 for
Windows ir MS Excel.
Rezultatai.
5,8 proc.), 3,8 proc.) (p=0,022).
4,4 8,6 proc. kitas personalas.
Nustatytas ryšys tarp dažnai patiriamo
=0,047);
<0,000); =0,028). 50 proc.
(p=0,015). 28,6
streso sutrikimas (p<0,000).
Išvados.
Raktiniai žodžiai.
sutrikimai
SUMMARY
Public Health (Health Ecology)
WORKPLACE BULLYING IN KAUNAS HEALTH CARE INSTITUTION AND THE ASSOCIATIONS WITH SELF-REPORT HEALTH.
Academic autor assoc. prof. dr. Vilija Malinauskien
Kaunas University of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Occupational and Environment Medicine.
Kaunas; 2009. 57 p.
Introduction. Recent researches in Europe have shown that workplace bullying induces more intense threat in comparison with physical violence.
Aim of the study. To make analysis of prevalence of undergoing bullying by the workers of Kaunas health care institutions and find out the links with self-reported health.
Methods. The survey was conducted in one of the health care institutions in Kaunas and 96 workers of that institution were interviewed. Additionally, 130 nurses were randomly selected form the Kaunas district as control group. The questionnaire was composed of seven parts and 59 questions overall. The Negative Acts questionnaire, developed by S. Einarsen and H. Hoel, was used. The statistical software SPSS 15.0 for windows was used in the data analysis.
Results. Less than one quarter of Kaunas health care institution workers admitted about undergoing bullying in the work place. Moreover, workers of Kaunas health care institution statistically significant more often have undergone bullying in workplace (5.8 %) in comparison with control group (3.8 %, p=0.022).Depending on position, repeated bullying have undergone 4.4% of nurses and 8.6% other staff. Occasional bullying have undergone 24.4% of nurses and 2.9% other staff. Medical doctors have not undergone any bullying in the workplace.
Conclusions. Bullying in the workplace was common in both comparative groups of health care workers. Workers who have undergone repeated bullying in the workplace more often complained about skeletal - muscle system health disorders. Nurses who have undergone repeated bullying in the workplace felt symptoms of post traumatic stress and minimal mental health disorders.
Key words. Bullying in the workplace, health care professionals, health disorder
SANTRUMPOS
Abs. sk. – ES –
GPS – greitosios medicinos slaugytojas GS –
MPSS – n –
p – statistinis reikšmingumas pav. – paveikslas
PI – pasikliautinasis intervalas proc. - procentai
PSPC – PSO –
PTSS – potrauminio streso sutrikimai TDO –
TST –
- chi- mo kriterijus
ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas
TURINYS
... 7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI... 9
... 10
... 10
1.2 ... 13
1.3. Patiriamo priekabiavimo darbo vietoje situacija Lietuvoje... 17
... 19
... 20
1.6. Negatyvaus elgesio darbe prevencija ... 23
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 26
entas ... 26
... 26
... 29
... 29
3.1.1. Darbe patiriamos negatyvaus elgesio apraiškos... 29
3.1.2. Darbe patiriamo priekabiavimo paplitimas ... 31
... 35
3.2. Patiriamas priekabiavimas darbe... 39
3.2.1. Darbe patiriamo priekabiavimo pasiskirstymas tarp Kauno miesto sveikatos ... 39
ajos su stresu ... 40
... 42
sveikatos vertinimas ... 42
darna ... 44
3. priekabiavimu, vidine darna ... 47
IŠVADOS... 51
REKOMENDACIJOS... 52
Lietuvos eikatos politikos tikslas –
[1]. Pagal PSO, sveikata yra visiška
.
Kuomet ekonomika tapo globali ir išaugo konkurencija, prad psichologinis spaudimas darbuotojams. Augant nusikalstamumui Europoje, priekabiavimas
darbo vietoje, tokiomis formomis kaip grasinimai, prievarta. D spaudimui ir agresijai, priekabiavimas snis. Profesinis stresas pastaraisiais Priekabiavimas gali
streso šaltinis, bei – P
rodo, kad psichologinis smurtas ir priekabiav uotojams, nei fizinis smurtas [8,9].
Priekabiavimas
Jis
Darbo organizacija praneša, kad priekabiavimas dar
Priekabiavimas ,
e pat , tuo tarpu bendras ES rodiklis – 5 proc.[4]. Profesijos, kuriose dažniausiai patiriamas priekabiavimas – slaugytojai ir
Smurto ir priekabiavimo buvimas darbo vietoje darbuotojui pasireiškia prasta sveikata ir
blogais darbo santykiais, organizacijai – , mažesniu
produktyvumu ir našumu [8].
skiriamas kovoti su smurtu
priekabiavimo formomis darbe modeliai, prevencijos pastangos vis dar yra mažos
.
Temos aktualumas:
priekabiavimas yra aktuali problema. A atlikta laba
iantis buvo pasirinkta viena sveikato
darbo vietoje.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: išanalizuoti Kauno miesto patiriamo
priekabiavimo darbe subjektyviu savo sveikatos vertinimu.
Darbo uždaviniai:
1. patiriamo priekabiavimo darbe tarp Kauno miesto sveikatos .
2. Kauno miesto sveikatos p patiriamo
priekabiavimo darbe ir
3. Kauno miesto
4. patiriamo priekabiavimo darbe, subjektyvaus
1. L
1.1. Negatyvaus ir
ir sveikatai darbe [15].
saugai. Tai daugiausia rofesine psichosocialine rizika. Tokios problemos, kaip su 2,3].
rezultatai rodo, kad 9 proc. arba 12 mi per 2000-uosius metus
[4]. Naujausi tyrimai rodo, kad smurtas d sveikatos p
urtas -
Atlikti tyrimai rodo, kad priekabiavimas darbo vietoje
buvo nepasiekiami, situacija nebuvo žinoma.
š
TDO/TST/PSO tyri
proc.; Tai
[2]. Tikrasis problemos mastas yra nežinomas, turima informacija – tai tik [3].
šaltinis visame pasaulyje [9].
[5].
problemos smurto ir bauginimo tyrimuose [7]:
1.
suvokimu.
2.
3.
fiksuoti tyrimuose.
4. Problematiški tarp konteksto.
vaidina
skirtingai ose Europos šalyse. Tai yra dar neištirta sritis [8].
smurto ir priekabiavimo [5].
priekabiavimas
[9].
– t
siekiama paveikti asmens fizinei, protinei, dvasinei, moralinei ar socialinei gerovei.
kad organizacijoje egzistuoja psichologinis smurtas (PSO) [7,9,18]. apima [3].
Viena priekabiavimo forma bulingo/mobingo (bullying/mobbing) terminu.
Skirtingose šalyse t tradicijas. Atliekant
tyrimus bulingo ir mobingo ngai, priklausomai nuo to kas yra
„mobingas“ (angl. mobbing, „to mob“ –
Mobingas – tai socialinis reiškinys, kai vienas ar keli
paniekinimu, socialine izol
[2].
Mobingo ir bulingo ia, kad šie du terminai vienodai
mobingas bulingas yra
Portugalija ar Italija turi savo terminus, ta bulingas/mobingas tampa vis dažniau n
terminas bulingas taikomas tirti priekabiavimo
mobingas v
]. McAvoy
užkerta . Toks elgesys yra
pasikarto [3].
ir toks terminas kaip „workpalce violence“ - smurtas
darbo vietoje, zinis ir psichologinis smurtas
[8]. Be bulingo/mobingo priekabiavimui dar naudojamas terminas harassment.
Smurtas/agresija (violence) taip pat yra priekabiavimo sinonimas. Priekabiavimas (harassment) – bet koks nepageidautinas – žodinis, vizualinis, psichologinis arba fizinis elgesys dar
,10,11].
, pav smurtas/agresija
Europos „išorinio“
atžvilgiu [8]. Priekabiavimas darbe
, tik moterys yra d .
g
i [6].
kdamos mokslinius tyrimus priekabiavimo paplitimui darbo vietoje
rta, grasinimai, kaip sinonimai, kartais kaip atskiri nepaisant
s požymius: psichologiniam smurtui darbe
pastovus nepage egatyvus elgesys tampa psichologiniu
smurtu tik tuomet, kai sist s
agresyvus elgesys; konfliktuoj lygios; s
audojam
bendravimu su bendradarbiais, socialiniu gyvenimu ar grasinama fiziniu smurtu [4].
1.2. Patiriamo priekabiavimo darbo vietoje paplitimas Ta
veiksniai kartu su prasta psichologine sveikata ir str
bauginimo, smurto ar grasinim smurtu atsiradimui, ar kitoms negatyvaus elgesio formoms atsirasti. Tyrimai rodo, kad j
pat ir kolektyvo psichosocialinei darbo aplinkai ir galiausiai organizacinei ir ekonominei elgsenai [13]. Pasak profesoriaus Brian R. McAvoy, Australijoje bauginimai darbe kainuoja
[12].
bauginimus ar priekabiavi pan
ik vi
, paplitimas išliko maždaug stabilus, nors smurto
(nuo 4 proc. iki 6 proc. 1995- penkiolikoje ].
toriuose
skirtumus. Dau rizika yra aukšta –
ir apdirbamoj – santykinai žemesnis priekabiavimo lygis. Priešingai yra sektoriuose, kur fizinio smurto rizikos lygis yra mažesnis, psichosocia
žymiai aukštesnis [13]. ,
, taip pat kaip ir viešojo administravimo, gynybo
transporto sektoriaus darbuotojai (12 proc.). Tokiuose sektoriuose litimas buvo žymiai mažesnis [7].
ia
je“ nuo 8 proc. iki 11 proc. 1997- 2003 metais [7].
Pasak profesoriaus Brian R. McAvoy, Didžiojoje Britanijoje bauginimus ir , 12 -6 proc. savanoriavimo
sektoriaus [12].
Europos fondo tyrimo duomenimis, buvo
Britanijoje – Ispanijoje, Italijoje ir Portugalijoje [8].
laibai tokie skirtumai atspindi ( 1 paveikslas) [13].
15
14 14
12 11
10 8
7 6
5
4 4
9
0 2 4 6 8 10 12 14 16
Suomija Olandija
Belgija Airija
Danija Vokietija
Austrija Ispanija
Itlija Portugalija
ES vidurkis
1 pav.
(pagal European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions).
Tyrimai rodo, kad
r
20 proc. kitas smurto formas [3].
tarpe nevienodai s
. bauginimus ir ]. Didžiosios Britanijos
– gydytojai ir administracinis personalas (37 proc.) ir pagalbiniai darbuotojai (27 proc.) [24].
minis darbas ir nestabilumas [14]. 1996 metais Didžiojoje Britanijoje buvo atliktas tyrimas ir apklausta 1100
y siais metais. Tarn
]. Šio
tyrimo 1 )
[19].
1 . Patiriamo negatyvaus elgesio darbo vietoje kategorijos pagal Rayner ir Hoel, 1997.
profesinei (n/proc.)
G
asmeninei reputacijai
(n/proc.)
Izoliacija (n/proc.)
Viršnorminis darbas (n/proc.)
Nestabilumas (n/proc.) Slaugos
personalas (n= 396)
76 (19) 88 (22) 107 (27) 74 (19) 132 (33)
Gydytojai
(n=49) 7 (14) 9 (18) 10 (20) 10 (20) 9 (18)
Administracinis personalas
(n=132)
16 (12) 20 (15) 24 (18) 29 (22) 34 (26)
Pagalbiniai darbuotojai
(n=200)
26 (13) 32 (16) 32 (16) 13 (7) 31 (16)
Portugalijoje atlikti tyrimai rodo, kad darbuotojai ne tik patys t
daugiausiai patiria
mo (20 proc.) ir bauginimus/priekabiavi (5 proc.) [16].
Bauginimus darbuotojai patiria , bet ir
[7].
yra pa Kitas Kanadoje atliktas tyrimas rodo, kad 28 proc.
darbe iš [20].
o tyrimo duomenimis, nuo 2000-
– 2. ) [7].
2 Bauginimai darbo vietoje (proc.)
Bauginimai 2000 2002 2003
20,5 proc. 22,5 proc. 26,6 proc.
15,2 proc. 13,4 proc. 15,1 proc.
niu smurtu rizika yra didžiausia. Sveikatos
apsaugos darbuotojai grasinimus, panaudoti
alstybiniame sektoriuje dirbantys ES darbuotoja
].
smurto darbo vietose priežastis bei efektyviai taikyti prevencines smurto darbe programas [4,14].
1.3. Patiriamo priekabiavimo darbo vietoje situacija Lietuvoje
nio darbo [17].
e
paplitimas didesnis nei bendras ES rodiklis, o fizinio smurto rodikliai, priešingai, mažesni.
[4].
tatai leidžia teigti, kad bauginimo/priekabiavimo darbe dažnumas Lietuvoje
vidurk be patiriama Lietuvoje 4 kartus dažniau, lyginant su
Latvijos ir 2 kartus su Estijos darbuotojais. Bauginimo ar priekabiavimo aukomis Lietuvoje tampama 1,5 karto dažniau negu Estijoje ir 2 kartus dažniau negu Latvijoje (2 paveikslas) [18].
10,1
5,1 4,6
6,5 4,9
2,7
1,3
2,3
0 2 4 6 8 10 12
Lietuva ES Latvija Estija
Bauginimas/priekabiavimas
2 pav.
ES, Latvija ir Estija (proc.).
s s atliktame tyrime buvo analizuotas toks stresogeninis veiksnys kaip fizinis ir psichologinis nesaugumas darbe. GPS dirbantys medikai darbe (p=0,001), bei dažniau negu medikai,
(p=0,001) (3 ) [1].
3 Darbe patiriam
užgauliojim sk. (proc.))
Problemos darbe
GPS PSPC
Dažnai 29 (52,7) 8 (16,0)
Kartais 18 (32,7) 21 (42,0)
Retai 8 (14,5) 21 (42,0)
Dažnai 31 (56,4) 10 (20,0)
Kartais 18 (32,7) 30 (60,0)
Kaip dažnai susiduriate su
medikus? Retai 6 (10,9) 10 (20,0)
elgesio formas, 2,3 proc. p –
vienu metu daugiau nei tris negatyvaus elgesio formas. Labiausiai paplitusi forma –
gyve
].
1.4.
ireikšti darbo vietoj [29].
Smurtas prieš slaugytoja
specialistai [28]. Tyrimai, atlikti JAV, Kanadoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje ir
[30].
Dažniausiai pasitaikantys priekabiavimo kaltininkai prieš slaugytojas yra kitos slaugytojos.
s priekabiavimo
ir ].
Priekabiavimas tur
ska . Erickson and
Williams- ,
32].
1.5. Darbe patiriamo priekabiavimo
Moksliniai šaltiniai teigia, kad pagrindinis psichologinio smurto darbe rizikos veiksnys
planavimu, ydi
socialiai neapsaugota aukos pozicija [4],
[6]. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp bauginimo darbe
[4,3].
ekonominiai, organizaciniai (reorganizacija, e
stresinei situacijai darbuotojams reikia daugiau informacijos. Jei šis poreikis nepatenkinamas,
stebimas dar didesnis darbu ]. Taip
[6,9].
Palyginus Po duomenis
(užgaulias
[4,14].
išskirti dvi bauginimo
2.
Bauginimus patyrusiems asmenims p
veiklos sutrikimais. Bauginimus patyrusiems asmenims dažnai pasireiškia potrauminio streso
alinis izoliavimas, konfliktai šeimoje ir [6].
ja [39
38].
Potrauminio streso sutrikimai prasideda tuojau po streso, po nepaprastai stipraus
pastovi sud [3].
aplinkoje, negali gerai dirbti [25
neigiamo psicholosocialinio darbo aplinkos klimato (Europos saugos ir sveikatos darbe ].
Negatyvaus elgesio poveikis sveikatai yra labai panašus
negatyvaus elgesio poveikis [26,33]:
• Fiziniai požymiai: širdies plakimas, p
•
•
vartojimas.
Pasak Airijos , priekabiavimo p
priežasties, 26 proc. ir 92
proc. atitinka
patirto [8].
, kad asmenys, kurie
psichosomatiniams nusiskundimams, nerimui ir susierzinimui pasireikšti nei tie, kurie
[8].
i simptomais, tokiais kaip miego sutrikimai, nerimas ir irzlumas, negu tie, kurie nepatiria tokio elgesio [13].
Leymann
jausmu ir iniciatyvos stoka. 2002 metais Vokietijoje atlikto ty
darantys klaidas darbe [8].
pradedant nuo motyvacijos bei pasitenkinimo dar
[55]. Medicinos
darboholizmu, perfekcionizmu, naktiniu ar pamaininiu darbu bei pacien reikalavimais
[1,30].
sveikatos nuolat patiriant prieka Nustatytas stiprus ryšys tarp
atsirasti [51,53].
1.6. Negatyvaus elgesio darbe prevencija
-2010 metais psichologinio smurto darbe tyrimai ES
[4].
[9].
Svarbi pradžia, siekiant valdyti psichosocialinius rizikos veiksniu darbe, buvo padaryta
privalo
užtikrinti, ka [5,6]. Visos ES šalys
reso darbe prevencijos [6].
atos apsaugos
ministro 2003 m. s – 159/V-
patvirtinimo
patvirtinimo
identifikavimo, tyrimo, ir nustatymo metodiniai nurodymai. Taip pat pateikiami
prisi
bauginimas smurtu, priekabiavimas [21,33].
destruktyvius darbinius santykius;
psic
[6].
rtus ir ]:
• visuotinis supratimas, kas yra smurtas darbe;
•
• politikos formulavimas;
• ndartus ir taisykles, pvz.,
rekomendacijose darbuotojams, per informacinius susitikimus, informacinius biuletenius ir pan.;
•
• me didinimas;
•
•
prevencijoje.
intervencijas, reiš
ar kuriant elgesio normas, remia
atstovai nukreipta
rba sporto klubo abonementas [8].
22,33].
veiksnys
aktika,
[23].
Psichologinis smurtas yra priskiriamas
os programas yra tas, kad jos turi atitikti unikalius organizacijos ar
acijos ].
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tyrimo eiga,
Kauno miesto
darbuotojai. 176
darbe, p kadangi
priekabiavimas ofesi visos
. Anketos personalui: gydytojams, slaugos specialistams ir kitam personalui
(laboratorijos, rentgeno, admin 98 anketos
(atsako dažnis - 55,7 proc.) ai – 16 (atsako dažnis –
61,5 proc.), slaugos personalas – 45 (atsako dažnis – 75,0 proc.), kitas personalas – 35 (atsako dažnis – 38,9 proc.) 2 laikomos
2008- –
parinkto
. - 139,
tinkamos analizei – 130 126 slaugytojos moterys ir 4 gydytojai vyrai. Likusios anketos – 93,5 proc.
Gauti Kauno miesto tyrimo duomenys palyginti
su
duomenimis.
amžiaus vidurkis 47,09. Minimalus amžius yra 26 metai, maksimalus –
– 20, slaugyto – 171, kitas personalas – 35.
os sudarytos iš 59
“ [40]
koeficientu buvo 0,898.
Patirtas negatyvus elgesys darbe bu
dažnas priekabiavimas -
akta ]. Patirtas priekabiavimas darbe vertintas kaip dažnas, jei ir dažniau [40].
. Distresui arba minimaliems psichikos sveikatos sutrikimams ome bendrosios sveikatos kl -12) [42]
išreikšta Cronbach alpha koeficient
Šešta anket . Šios dalies pirmas ir antras klausimai yra
Tirtas potrauminio streso sutrikimas (22 klausimai) [43]
Cronbach alpha koeficientu buvo 0,95.
klausimu s
Antonovsky [44]
klausimai [45].
o (0,526).
Septintoje klausimyno dalyje yra du klausimai
Tyrimui atlikti buvo suteiktas Kauno medicinos universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BC-VSF(M)-25 (priedas Nr.1).
Tyrimo medžiaga apdorota naudojant SPSS 15.0 versijos sta ir MS Excel.
nimis
s.
– p=0,05.
95 proc. PI.
asiskirstymas tarp Kauno miesto
3.1.1. Darbe patiriamos negatyvaus elgesio apraiškos
Siekiant išsiaiškinti sveikatai kenksmingus psichologinius veiksnius darbe,
buvo vertinami, kaip patiriantys negatyvaus elgesio apraiškas, o atsakiusieji – niekada/taip -
pasiskirstymas pagal pareig
pareigas patiriamos negatyvaus elgesio formos paplitusios nevienodai.
pateiktas 4 lentel e( 4 ).
patyrusios nei slaugytojos, nei kitas personalas.
buvo liepiama atlikti 4,4 proc.
apk .
Kitas personalas arbo eigoje (8,6
proc.). 2,2 proc. slaugytojoms ir 2,9 proc. kito personalui darbuotojams kažkas nepateikia informac
reikalaujanti veikla ir pakeista nereikšmingomis ir nemaloniomis užduotimis.
4
pasiskirstymas pagal pareigas
Negatyvaus elgesio darbe formos
Gydytojai (proc.)
Slaugytojos (proc.)
Kitas personalas
(proc.) 1. Kažkas nepateikia jums informacijos
0 2,2 2,9 0,44
p=0,8 2. Buvote žeminamas ar išjuoktas darbo
eigoje. 0 0 8,6 5,397
p=0,067
0 4,4 0 2,315
p=0,314 reikalaujanti veikla ir pakeista
nereikšmingomis ir nemaloniomis užduotimis.
0 2,2 2,9 0,447
p=0,8 5. Apie jus buvo platinamos apkalbos ir
gandai. 0 6,7 2,9 1,55
p=0,461
6,3 0 0 5,053
p=0,08
6,3 0 0 5,053
p=0,08
6,3 0 0 5,053
p=0,08 11. Jums primygtinai dažnai primindavo
0 0 2,9 1,761
p=0,415
primigtinai kritikuojamos. 0 2,2 0 1,145
p=0,564
0 4,4 0 2,315
p=0,314
0 0 2,9 1,761
p=0,415 P.
1,5 proc.
kompetenci imamas pareigas. 1,8 proc. kasdien darbo vietoje
49,1 proc.),
(40,6 proc.), darbe užkraunamos nepakeliamos užduotys (18,4 proc.) [11].
tyrime dažniausia patirtos
negatyvaus elgesio formos buvo: kai duodavo betiksles užduotis ir nustatydavos nerealiai
3.1.2. Darbe patiriamo priekabiavimo paplitimas
Priekabiavimas darbe yra tokia situacija, kai vienas ar keli asmenys pakartotinai per tam
situacija, kai psichologinio smurto auka
parodytas 3 paveiksle.
Nei vienas respondentas
- dažnai (apima atsakymus -
kasdien).
82,3
12,5
3,1 2,1
0 20 40 60 80 100
Taip, bet tik retai
Taip, dabar ir
3 pav.
12,5 proc.
33]. 2005 metais Australijoje atlikto tyrimo duomenimis bendrosios praktikos gydytojai
42,1 proc.), grasinimus (23,1 proc.) [56].
-
laiko darbuotojai pat 5 .
5
Abs.sk. Proc.
79 82,3
7 7,3
Per paskutiniuosius 6- 5 5,2
Patiria 1-3 metus 2 2,1
Patiria 3-5 metus 1 1,0
Patiria daugiau kaip 5 metus 2 2,1
statistiškai
ntys p darbe nurodo 8,6 proc.
tyrusios slaugytojos 24,4 proc., kitas personalas
darbe pasiskirstymas pagal pareigas parodytas 4 paveiksle.
100
71,1
88,6
0
24,4
0 4,4 2,9 8,6
0 20 40 60 80 100 120
Gydytojai Slaugytojos Kitas personalas
4 pav. Patiriamo priekabiavimo darbe pasiskirstymas pagal pareigas (proc.)
uos naudojusius asmenis, – 11,5 proc. –
– 1,0 proc. Kaip
pasiskirsto paveiksle.
9,4
11,5 1
6,3
0 2 4 6 8 10 12 14
Vadovai Kolegos Pavaldiniai Ligoniai
5 pav.
odytas 6 paveiksle. 4,3 proc.
12,8 proc. .
4,3
12,8
0 2 4 6 8 10 12 14
Vyrai M oterys
6 pav.
moters (8,5 proc.),
- -
).
6
Lytis
1 asmuo 2-3 asmenys 4 ir daugiau asm
Vyras 3,2 2,1 1,1
Moteris 8,5 4,3 1,1
Anketoje r me
is draugais“. 7 pateikti duomenys rodo, kad
7
Abs.sk Proc.
76 79,2
10 10,4
6 6,3
4 4,2
Užsienio tyrimai rodo,
elgesio aktus, kuriuos ,54]. Portugalijoje atliktame tyrime, kuriame dalyvavo Sveikatingumo komplekse dirbantys specialistai, nustatyta, kad 20 proc.
i liudininkais, kai darbe buvo
. Tik 1,1 priekabiavimo liudininkais (8 ).
8
Abs.sk Proc.
Ne, niekada 76 80,0
Taip, bet retai 18 18,9
Taip, dažnai 1 1,1
pat
Atlikto tyrimo duomenimis (9 ) matome, kad
prieka teikia draugai 40,4 proc., o iš
9 . Suteikta pagalba, palaikymas, darbuotojams, patyrusiems negatyvaus elgesio apraiškas darbe
Abs.sk Proc.
38 40,4
3 3,2
3.1.3. Dar savo sveikatos
vertinimu, rodmenimis
atyti, kad darbuotojai dažniausiai savo
55,2 1,0
7,3 proc.
16,7proc.).
10 je.
10
palyginimas su prieš metus buvusia sveikata
Subjektyvus savo sveikatos
vertinimas Abs.sk Proc.
Gera 42 43,8
53 55,2
Bloga 1 1,0
metais sveikata yra
7 7,3
Panaši 73 76,0
16 16,7
Tyrimo metu nustatyti
(p< (11 ).
11
Priekabiavimas Sveikatos sutrikimai Nepatiriamas
(proc.)
Patiriamas atsitiktinai
(proc.)
Patiriamas dažnai (proc.)
31,6 8,3 20,0 2,973
p=0,226
Kaklo/peties skausmai 8,9 25,0 40,0 6,128
p=0,047
Radikulitas 15,2 16,7 40,0 2,084
p=0,353
Migrena 3,8 16,7 0 3,784
p=0,151
nys
12,7 25,0 40,0 3,581
p=0,167
Plaštakos/rankos skausmai 6,3 16,7 40,0 7,133
p=0,028
2,5 0 0 0,44
p=0,803
15,2 8,3 20,0 0,517
p=0,772 Suomijoje
is buvo 2,3 (95 proc. PI 1,2; 4,6) lyginat su priekabiavimo
statistikai reikšmingai dažniau atsirado depresija [19
mokytojus taip pat patvirtina, kad priekabiavimas
šird [46].
Italijoje ne vienas atliktas ty
slaugytojoms per paskutinius 12 m ia psichosocialiniai veiksniai.
512 12
59
s 2603 slaugytojas iš 23 kad
12 . Corona ir kiti tyrimo išvadose teigia, kad kalo skausmus patiria 28 proc. [51].
komponentus:
neigiamas ryšys su nerimastingumu bei bloga psichologine savijauta [27,34].
(62,9 proc.) dvigubai dažniau nei slaugytojos (31,1 proc.) ir gydytojai (37,5 proc.) (7 paveikslas).
25
13,3
2,9 37,5
55,6
37,5 34,3
31,1
62,9
0 20 40 60 80
Gydytojai Slaugytojos Kitas personalas
; df=4; p=0,018
7 pav.
35].
slaugytojos (11,1 proc.) ir gydytojai
=0,332).
p=0,42), darbuotojai (8,6 proc.),
alkoholio vartojimo ir patiriamo priekabiavimo darbe.
3.2. Patiriamas priekabiavimas darbe
3.2.1. Darbe patiriamo priekabiavimo pasiskirstymas tarp Kauno miesto sveikatos
Kauno aigoje
skirtumai.
sveikatos
ir palygina 8 paveiksle.
82,3
12,5
5,2 68,5
27,7
3,8 0
20 40 60 80 100
atsitiktinai
; df=2; p=0,022
8 pav. sveikatos
vienodai rizikuoja patirti priekabiavi
pavaizduotas 9 paveiksle.
71,1
24,4
4,4 68,3
27,8
4 0
20 40 60 80
atsitiktinai dažnai
0,195; df=2; p=0,907
9 pav. sveikatos
(proc.)
(p=0,001). Slau
veik šešis kartus dažniau lyginant su priekabiavimo nepatyrusiomis slaugytojomis. Kaip stresas 10 paveiksle.
96,6
80,4
71,4
3,4
19,6
28,6
0 20 40 60 80 100 120
priekabiavimo atsitiktinai dažnai
14,397; df=2; p=0,001
10 pav. Streso pasiski
(proc.)
– – apklau
]. so ir
nepasitenkinimo darbu [52].
duotas 11 paveiksle.
100 93,6
84,9
0 6,4
15,1 0
20 40 60 80 100 120
5,79; df=2; p=0,055
11 pav.
(proc.)
priekabiavimu darbe parodytas 12 .
12
Veiksniai GS (95 proc. PI) GS (95 proc. PI)*
Atsitiktinai patiriamas
priekabiavimas 6,932 (2,017; 23,831) 8,756 (2,18-35,164)
Dažnai patiriamas
priekabiavimas 11,4 (1,673; 77,692) 12,259 (1,531-98,184)
3.3. Priekab
sveikatos vertinimui
13
Subjektyvus savo sveikatos
vertinimas Abs.sk Proc.
Gera 68 40,0
98 57,6
Bloga 4 2,4
Blogesne sveikata
metais
palyginimas su prieš metus buvusia parodytas 14 .
14
metais sveikata yra Abs.sk Proc.
13 7,7
Panaši 111 65,7
45 26,6
palyginimo su prieš metus buvusia sveikata ir patiriamo priekabiavimo (11 paveikslas).
atsitiktinai (15,2 proc.).
4,3
17,4
0
65,5 67,4
57,1
30,2
15,2
42,9
0 20 40 60 80
atsitiktinai dažnai
Panaši 11,476; df=4; p=0,022
11 pav. eš metus buvusia sveikata
3.3.2
vidine darna
i (MPSS) kaip
nerimas ].
, socialinio klimato,
darb [48,49].
- ai
apklaustie
os atsitiktinai negu nepatyrusios priekabiavimo paveikslas).
82,9
65,2
50
17,1
34,8
50
0 20 40 60 80 100
atsitiktinai dažnai
MPSS yra 8,36; df=2; p=0,015
12 pav.
Minimalio
sla paveiksle
100
84,9
52,8
0
15,1
47,2
0 20 40 60 80 100 120
MPSS yra 27,603; df=2; p<0,000
13 pav.
Logisti ) rodo, kad slaugytojos atsitiktinai patyrusios
ir 3,5 karto d
slaugytojomis.
, o priekabiavimo rodikliai,
(GS=3,274, 95 proc. PI 1,459-7,347) ir 2,6
karto da (GS=2,572, 95 proc. PI 1,083-6,108)
15
Veiksnys GS (95 proc. PI) GS (95 proc. PI)*
Atsitiktinai patiriamas
priekabiavimas 2,587 (1,192; 5,612) 1,938 (0,837-4,484)
Dažnai patiriamas
priekabiavimas 4,85 (0,912; 25,793) 3,544 (0,570-22,018)
3.3.3 s su patiriamu priekabiavimu, vidine darna
kio išgyvenimas prisiminimuose ar sapnuose, kartu esant
[37].
diagnozuoti potrauminio streso sutrikimai (PTSS). Argumentuojama tuo, kad daugelyje
statistiškai
reikšmingai priekabiav
streso simptomai priklauso ir nuo patiriamo priekabiavimo intensyvumo [8].
klausimus ar juos vargino pateikti
ai reikšmingi skirtumai (p<0,001). Kuo dažniau patiriamas priekabiavimas darbe, tuo dažniau pasireiškia potrauminio streso sutrikimai (14 paveikslas).
95,8
73,9 71,4
4,2
26,1 28,6
0 20 40 60 80 100 120
atsitiktinai dažnai
PTSS yra 18,251; df=2; p<0,000
14 pav.
nepatyrus
2,50].
tik 6,4 proc. Potrauminio
laugy paveiksle.
100 93,6
77,4
0 6,4
22,6
0 20 40 60 80 100 120
PTSS yra 12,613; df=2; p=0,002
15 pav.
otrauminio streso sutrikimus (16 paveikslas).
93,5 97,9
81,8
6,5 2,1
18,2
0 20 40 60 80 100 120
Sportuoja dažnai Sportuoja retai Nesportuoja PTSS yra
9,047; df=2; p=0,011
16 pav. etai ir
(p=0,681).
(16 ) rodo, kad slaugytojos, kurios darbe
Statis
16
Veiksnys GS (95 proc. PI) GS (95 proc. PI)*
Atsitiktinai patiriamas priekabiavimas
7,976 (2,625; 24,239) 9,881 (2,903; 33,626) Dažnai patiriamas
priekabiavimas
9,040 (1,395; 58,567) 9,412 (1,302; 68,021)
IŠVADOS
1. Daugiau nei keturi
12,5 proc. – 3,1 proc. - dabar ir kažkada, dar 2,1 proc. -
Nustatyti statistišk
4,4 8,6 – 24,4 proc.
2,9 proc. kito personalo.
2. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp dažnai patiriamo priekabiavimo ir
=0,047);
<0,001); =0,028).
3. Kauno mi
5,8 proc., p=0,022), 3,8 proc.).
4. 57,6 proc.
nei prieš metus, vertino 42,9 (p=0,022).
a) 50
=0,015).
3,2 karto dažniau esant krizei šeimoje (GS=3,274, 95 proc. PI 1,459-7,347) ir 2,6 karto dažniau tarp
(GS=2,572, 95 proc. PI 1,083-6,108).
b) Net 28,6
potrauminio streso sutrikimas (p<0,001).
22,6 proc.
REKOMENDACIJOS
1.
2.
organizacijos lygmenyse, pavyzdžiui, per personalo atmintines, informacinius susirinkimus, biuletenius.
3. ir darbo neužtikrintumo, gerinti
4. Personalas, vykdantis užduotis ar dirbantis padaliniuose, kur
priminimas apie jas.
5. Naudinga parengti asmenims, kur
ms.
6. Su tyrimo rezultatais supažindinti sveikatos
1.
2008;2(41):47-55.
2. Cassitto M.G., Fattorini E., et al. Raising awareness of Psychological Harassment at Work. World Health Organization. Geneva, 2003.
3. Synthesis report by Vittorio di Martino. Workplace violence in the health sector.
Country case studies (Brazil, Bulgaria, Lebanon, Portugal, South Africa, Thailand and an additional Australian study), 2002.
4.
sveikata, 2007;4(39):22-25.
5. Leka S., Kortum E. A European Framework to Address Psychosocial Hazards. Journal of Occupational Health, 2008;50:294-296.
6.
darbe.
7. European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions.
Violence, bullying and harassment in the workplace, 2007;1-21.
8. European Foundation for The Improvement of Living and Working Conditions.
Preventing violence and harassment in the workplace. Luxembourg, 2003.
9. Framework Guidelines for Addressing Workplace Violence in the Health Sector.
International Labour Office. Geneva, 2002.
10. ILO, WHO. Workplace Violence in the Health Sector Country Case Study – Questionnaire. Geneva, 2003.
11.
sveikatos vertinimu: daktaro disertacija.
Kaunas: Kauno medicinos universitetas; 2008.
12. McAvoy R.B. Workplace bullying – the facts. Nzfp, 2005;127-128.
13. European Foundation for The Improvement of Living and Working Conditions.
Fourth European Working Conditions Survey. Luxembourg, 2007.
14. Rayner CH., Hoel H. A summary review of literature relating to workplace bullying.
Journal of community and applied social psychology, 1997;7:181-191.
15. European Agency for Safety and Health at Work. Priorities for occupational safety and health research in the EU-25. Working environment information. Working paper.
2005.
16. Ferrinho P., Biscaia A., Fronteira I., et. al. Patterns of perceptions of workplace violence in the Portuguese health care sector. Human Resources for Health, 2003;1- 11.
17. . Nelaimingi
atsitikimai darbe. http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=6510 18. Higienos instituto informacinis biuletenis Nr. 10. Mokslas -
praktikai. Vilnius, 2007.
19. Kivimaki M., Vertanen M., Vartia M., et. al. Workplace bullying and the risk of cardiovascular disease and depression. Occup Environ Med. Finland, 2003;60:779- 783.
20. Richards J. Joint program on Workplace Violence in the Health Sector. Management of Workplace Victims. Geneva, 2003.
21. metodi
Nr.
V-699/A1-241.
22. ILO, WHO Joint Programme on Workplace Violence in the Health Sector. Workplace violence in the Health Sector. Geneva, 2002.
23. Martino V. Relationship between work stress and workplace violence in the health care. Workplace Violence in the health sector. Geneva, 2003;1-27.
24. Quine L. workplace bullying in NHS community trust: staff questionnaire survey.
BMJ. 1999;318:228-232.
25. Europos saugos darbe.
26. Fekke M., Pijpers FI., Verloove-Vanhorick SP. Bullying behaviors and associations with psychosomatic complaints and depression in victims. The Journal of Pediatrics.
2004;144(1):17-22.
27. Shumann A., Hapke U., Meyer Ch,. et. al. Measuring sense of coherence with only three items: A useful tool for population survey. British Journal of Health Psychology.
2003;8:409-421.
29. Chen W.Ch., Hwu H.G., Kung Sh.M. et.al. Prevalence and Determinants of Workplace Violence of Health Care Workers in a Psychiatric Hospital in Taiwan.
Journal of Occupational Health, 2008;50:288-293.
30. Jackson D., Clare J., Mannix J. Who would want to be a nurse? Violence in the workplace – a factor in recruitment and retention. Journal of Nursing Management, 2002;10:13-20.
31. Scott G. Congressback motion on zero tolerance of violence. Nursing Standard, 1999;13(26):9.
32. Rippon T. Aggression and violence in health care professions. Journal of Advanced Nursing, 2000;31(2):452-460.
33.
patiriamo streso ir psichologinio smurto tyrimas: magistro diplominis darbas. Kaunas:
Kauno medicinos universitetas; 2006.
34. Tali H. Examination of the salutogenic model, support resousces, coping style, and stressors among Israeli University students. The Journal of Psychology. 2004;
138(6):505-521.
35. Savolainen J., Suominen-Taipale A., Hausen H. et. al. Sense of coherence as a determinant of the oral health-related quality of life: A national study in Finnish adults. European Journal of Oral Sciences. 2005;113:35-43.
36. Perminien
psicholo Kaunas: Kauno
medicinos universitetas; 2008.
37. Andrikien 2004.
38. Ozer E.J., Best S.R., Lipsey T.L., et. al. Predictors of posttraumatic stress disorder and symptoms in adults: A meta-analysis. Psychological Bulletin. 2003;129:52-73.
39. Linley P.A. Positive adaptation to trauma: Wisdon as both process and outcome.
Journal of Traumatic Stress. 2003;16:399-409.
40. Einarsen S., Hoel H., Zaph D., Cooper L. Bullying and emotional abuse in the workplace. International perspectives in research and practice. London and New York:
Taylor & Francis, 2003.
41. Leymann H. The content and development of mobbing at work. European Journal of Work and Organizational Psychology. 1996;5(2):165-184.
42. Jackon C. The general health questionnaire. Occup Med, 2007;57:59.
43. Matthiesen, S.B., Einarsen, S. „Psychiatric distress and symptoms of PTSD among victims of bullying at work“ British Journal of Guidance Counseling, 2004;32(3).
44. Antonovsky A. The structure and properties of the Sense of Coherence Scale. Soc Sci Med. 1993;36:725–733.
45. Lindfors P., Lundberg O., Lundberg U. Sense of coherence and biomarkers of health in 43-year old women. Int J Beh Med. 2005;12(2):98–102.
46.
ca, 2005;12(2):20-25.
47. Eriksen W., Tambs K., Knardahl S. Work factors and psychological distress in nurses’
aides: a prospective cohort study. BMC Public Health, 2006;1-11.
48. Bourbonnais R., Brisson C., Malenfant R., Vezina M. Health care structuring, work environment, and health of nurses. Am J Ind Med, 2005;47:54-64.
49. Greenglass ER., Bruke RJ. Stress and the effects of hospital restructuring in nurses.
Can J Nurs Res, 2001;33:93-108.
50. Sansone A.R., M.D., Wiederman W.M. Patient Bullying: A survey of physicians in primary care. Prim Care Companion J Clin Psyiatry, 2007;9(1):56-58.
51. Lorusso A., Stefano B., Nicola L. A review of low back pain and musculoskeletal disorders among Italian nursing personnel. Industrial Health, 2007;45:637-644.
52. Cavalheiro A.M., Lopes A.C., Moura Junior F.D. Stress in nurses working in intensive care units. Rev Latino-am Enfermagem, 2008;16(1):29-35.
53. Jungsun P., Naroo L. First Korean Working Conditions Survey: A Comparition between South Korea and EU countries. Industrial Health,2009;47:50-54.
54. Vartia MA-L. Consequences of workplace bullying with respect to the well-being of its targets and the observers of bullying. Scand J Work Environ Health, 2001;27(1):63-69.
55. Stebbing J., Mandalia S., Portsmouth S., et al. A questionnaire survey of stress and bullying in doctors undertaking research. Postgrad Med J, 2004;80:93-96.
56. Parker M.J., Adams J., Sibbritt D.W. et. al. Experience of occupational violence in Australian urban general practice: a cross-sectional study of GPs. MJA, 2005;183(7):352-356.
PRIEDAI
Priedas Nr. 1
