LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
Lina Šk÷mien÷
MOKSLEIVIŲ DARBO KOMPIUTERIU IR SUBJEKTYVIOS SVEIKATOS
SĄSAJOS
Daktaro disertacija Biomedicinos mokslai, visuomen÷s sveikata (09B)
Kaunas, 2012
Disertacija rengta 2007–2012 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijoje.
Mokslinis vadovas
doc. dr. Rūta Ustinavičien÷ ( Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, visuomen÷s sveikata – 09B) Konsultantas
doc. dr. Ričardas Radišauskas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, visuomen÷s sveikata – 09B)
TURINYS
SANTRUMPOS IR TERMINAI ... 5
ĮVADAS ... 6
Darbo tikslas ir uždaviniai ...8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ...9
1.1. Vaikų, dirbančių kompiuteriais, aplinka ...9
1.1.1. Kompiuterių ir interneto ryšio paplitimas namų ūkiuose ...9
1.1.2. Darbo kompiuteriu pobūdis ir trukm÷ ...12
1.1.3. Vaikų socialin÷ aplinka ...14
1.2. Moksleivių darbas kompiuteriu ir sveikata ...15
1.2.1. Moksleivių sveikatos sutrikimų paplitimas ...15
1.2.2. Kompiuterio poveikis regai ... 19
1.2.2.1. Astenopija, reg÷jimo įtampa ...19
1.2.2.2. Funkciniai ir patologiniai pokyčiai reg÷jimo analizatoriuje ...21
1.2.2.3. „Sausos akies sindromas“ ...23
1.2.2.4. Kompleksinis regos pakitimų įvertinimas ...24
1.2.3. Kaulų– raumenų sistemos pakenkimai ...25
1.2.4. Kiti sveikatos nusiskundimai, patiriami d÷l darbo kompiuteriu ...27
1.2.5. Probleminis naudojimasis kompiuteriu arba internetin÷ priklausomyb÷ ...29
1.2.5.1. Priklausomyb÷s sąvoka ir priklausomybių požymiai bei stadijos ...29
1.2.5.2. Internetin÷ priklausomyb÷ ...30
1.2.5.3. Vaikų-paauglių internetin÷ priklausomyb÷ ...33
1.2.5.4. Internetiniai žaidimai ...35
1.3. Vidin÷ darna ...37
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ...42
2.1. Tiriamųjų kontingentas ... 42
2.2. Tyrimo instrumentai ...42
2.2.1. Priklausomyb÷s nuo interneto kriterijai ...43
2.2.2. Vidin÷s darnos vertinimas ...44
2.3. Statistin÷s analiz÷s metodai ...45
3. REZULTATAI ...46
3.1. Tirtųjų mokinių sociodemografin÷s pad÷ties ir naudojimosi kompiuteriu sąsajų vertinimas ...46
3.1.1. Mokinių sociodemografin÷ charakteristika, subjektyvi sveikata ir
jos sąsajos su respondentų šeimine pad÷timi ... 46
3.1.2. Ergonomika ir aplinka, dirbant kompiuteriu ... 49
3.1.3. Darbo kompiuteriu trukm÷, pobūdis bei profilaktika ... 52
3.2. Sveikatos nusiskundimų, dirbant kompiuteriu, vertinimas ... 57
3.2.1. Nusiskundimai rega ir nusiskundimų rega sąsajos su laiku, praleistu prie kompiuterio ... 57
3.2.2. Kaulų – raumenų sistemos nusiskundimai ... 61
3.3. Respondentų pasirinktų kompiuterinių žaidimų vertinimas ... 73
3.4. Kompiuterin÷s arba internetin÷s priklausomyb÷s vertinimas ... 80
3.5. Vidin÷s darnos vertinimas ... 83
3.5.1. Vidin÷ darna ir subjektyvus savo sveikatos vertinimas ... 84
3.5.2. Vidin÷ darna ir kompiuterin÷ priklausomyb÷ ... 87
3.5.3. Vidin÷ darna ir žaidimų rūšys (tipai) ... 90
3.5.4. Vidin÷ darna ir laikas, praleistas žaidžiant kompiuterinius žaidimus ... 92
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 96
Darbo ribotumai ir trūkumai ... 107
IŠVADOS ... 108
PRAKTINöS REKOMENDACIJOS ... 110
MOKSLINöS PUBLIKACIJOS DARBO TEMA ... 112
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 113
PRIEDAI ... 126
SANTRUMPOS IR TERMINAI AOA – Amerikos okulistų asociacija
CVS – reg÷jimo problemos, susijusios su kompiuterio naudojimu (ang. computer vision syndrome)
ES – Europos Sąjunga
IAD – žalingas įprotis naudotis internetu (angl. Internet addiction disorder)
PEGI – visos Europos kompiuterinių žaidimų informacijos vertinimo, nurodant amžių, sistema (angl. Pan-European Game
Information)
PI – priklausomyb÷ nuo interneto
PIU – patologinis interneto vartojimas (ang. pathological internet use) SOC-13 – Vidin÷s darnos 13-os klausimų skal÷ (ang. Sence of coherence) TLK-10 – Tarptautin÷s statistin÷s ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos
dešimtosios peržiūros kodai PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
Statistiniai terminai:
X – vidurkis
lls – laisv÷s laipsnių skaičius n – atvejų skaičius
p – išvadų reikšmingumas (nulin÷s hipotez÷s tikimyb÷) PI – pasikliautinasis intervalas
proc. – procentai
SN – standartinis nuokrypis ŠS – šansų santykis
χ2 – Chi kvadrato kriterijus
Simboliai
Ž – žiauriausi žaidimai (koviniai žaidimai su smurto elementais)
ĮVADAS
Darbo aktualumas. Kompiuteris ir internetas neatsiejami šiuolaikinio gyvenimo palydovai. Lietuvoje itin sparčiai auga aktyvių kompiuterio ir interneto vartotojų skaičius. Asociacijos „Infobalt“ duomenimis šalyje šiuo metu yra apie 250000 personalinių kompiuterių. Aktyviausia kompiuterinių technologijų vartotojų grup÷ Lietuvoje išlieka 15–19 metų jaunimas. 2011 m.
duomenimis kompiuteriu naudojosi net 96,6 proc. šio amžiaus grup÷s respon- dentų. Medikai kompiuterio poveikį sveikatai sieja su reg÷jimo problemomis, kaulų ir raumenų sistemų pakenkimu, psichosocialin÷mis problemomis bei stresu, veido bei kaklo odos pažeidimais. Moksliniuose tyrimuose nagrin÷- jama žemų dažnių elektromagnetin÷s spinduliuot÷s poveikis sveikatai ir jo vystymosi mechanizmai. Gausios publikacijos įvairiuose leidiniuose rodo problemos svarbą ir įvairius jos sprendimo aspektus. Nustatyta, jog susir- gimus ar atskirus sindromus lemia įvairūs aplinkos veiksnių deriniai, iš kurių yra svarbiausi psichosocialiniai ir aplinkos veiksniai.
Informacin÷s technologijos ir kompiuteriai mokymosi procesą daro įdo- mesnį, patrauklesnį, leidžia greičiau įsisavinti informaciją, tačiau informa- cijos gausa, jos analiz÷, taikymas vienaip ar kitaip veikia ne tik fizinę, bet ir dvasinę vaiko sveikatą. Vaikai ir paaugliai yra labiausiai pažeidžiama visuo- men÷s dalis, jautriai reaguojanti į aplinkos iššūkius. Paauglyst÷ yra ypač jautri kalbant apie asmenyb÷s formavimąsi. Tai smalsavimo laikotarpis, nes paaug- lys viską nori išbandyti, patirti ir išm÷ginti [192]. Mokiniai vis daugiau ir daugiau laiko praleidžia internete ieškodami informacijos, žaisdami kompiu- terinius žaidimus ar tiesiog bendraudami su savo bendraamžiais virtualioje erdv÷je. Taigi, nuolat daug÷ja vaikų, naudojančių kompiuterius, ilg÷ja darbo kompiuteriu trukm÷. Paaugliai mažiau laiko skiria namų užduotims, rečiau skaito, sunkiai randa laiko sportui ar bendravimui su savo bendraamžiais.
Bendravimas tapo „kompiuterizuotas“, o kartais ištisos valandos praleidžia- mos žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Internete taip pat lengvai pasiekiami pornografijos bei smurto puslapiai. Pernelyg ilgai naudojantis kompiuteriu ir internetu gali išsivystyti priklausomyb÷. Vaikai praranda realyb÷s, laiko pojūtį, pirmenybę teikia bendravimui internetu, praleidžia pietus, susitikimus ar net pamokas, nor÷dami kuo daugiau panaršyti internete. Besaikis naudo- jimasis kompiuteriu ar internetu po truputį tampa rimta socialine problema.
Naujausios publikacijos įsp÷ja apie kompiuterio pavojų paauglio sveikatai, analizuojant labai stiprų kompiuterio ir dabartinio paauglio ryšį.
Akivaizdu, kad šiandien būtina ieškoti būdų, kaip stiprinti vaiko sveikatą, kurti ergonomiškas darbo kompiuteriu vietas, mažinti darbo kompiuteriu trukmę, kurti edukacines programas. „Šiuolaikinio“ paauglio gyvenimo bei
kompiuterio neatsiejamumas yra neginčijamas, tod÷l pagrindinis tikslas – sukurti saugią ir sveiką aplinką, siekiant ugdyti fizinę bei psichinę sveikatą.
Darbo mokslinis naujumas. Apžvelgus Lietuvoje per pastarąjį dešimt- metį atliktus tyrimus ir mokslines publikacijas, kuriais būtų vertinta Lietuvos vaikų – paauglių, dirbančių kompiuteriu, sveikata, pasteb÷jome, kad dažniau- siai buvo vertinta atskira rizikos veiksnių grup÷, veikianti vaikų ar paauglių sveikatą. Buvo tiriamas moksleivių probleminis naudojimasis kompiuteriu, epizodiškai analizuotas kompiuterio poveikis vaikų regai ar kaulų – raumenų sistemai. 1997 metų Kauno medicinos akademijos ir Akių ligų klinikos pa- teiktose metodin÷se rekomendacijose „Moksleivių, dirbančių kompiuteriu, sveikatos sutrikimų profilaktika“ pateikiamas rekomenduojamas mokiniams darbo ir poilsio režimas, pratimai akims, sveikatos tikrinimas ir darbo kom- piuteriu medicinin÷s kontraindikacijos. Per penkiolika metų patobul÷jo informacin÷s technologijos, internetas tapo mūsų kasdieninio gyvenimo atri- butu, išsivyst÷ socialiniai tinklai, pokalbių svetain÷s. Tai sąlygojo ne tik fizin÷s bet ir psichin÷s sveikatos pokyčius, kuriuos sukelia nesaikingas kom- piuterio naudojimas.
Mokslin÷je literatūroje gausu straipsnių analizuojančių paauglių žaidžia- mus įvairiausio turinio kompiuterinius žaidimus, besaikį vaikų bendravimą virtualioje aplinkoje su virtualiais draugais ir to pas÷koje pasireiškiančius galvos skausmus, sutrikusį miegą, depresiją, agresiją, priešiškumą ir kita.
Lietuvoje iki šiol n÷ra atlikta kompleksinio tyrimo, analizuojančio ir vertinančio vaikų, dirbančių kompiuteriu, higienines ir ergonomines darbo sąlygas bei priklausomybę nuo interneto. Moksliniame darbe vertinama svei- katos sutrikimų pasireiškimas priklausomai nuo darbo kompiuteriu trukm÷s ir pobūdžio ir šių sutrikimų sąsajos su vaikų darbo aplinka. Literatūroje n÷ra duomenų apie paauglio vidin÷s darnos ir internetin÷s priklausomyb÷s ar ilga- laikio darbo kompiuteriu sąsajas. Šiame darbe įvertinti Kauno miesto mo- kyklų bei gimnazijų probleminio naudojimosi kompiuteriu aspektai: darbo kompiuteriu aplinka, trukm÷, veiklos pobūdis, psichologiniai mokinių svei- katos pokyčiai bei galimi sveikatos sutrikimai. Tyrimo metu įvertintos mo- kinio vidin÷s darnos ir savo sveikatos vertinimo, internetin÷s priklausomyb÷s, žaidimo rūšių ir laiko, praleidžiamo prie kompiuterio sąsajos.
Darbo praktin÷ reikšm÷. Mūsų tyrimas rodo, kad sveikatos sutrikimus lemia per ilga darbo kompiuteriu trukm÷ bei darbo kompiuteriu aplinka.
Paauglio vidin÷ darna taip pat įtakoja visas mūsų nagrin÷jamas problemas:
silpna vidin÷ darna ilgina prie kompiuterio praleidžiamą laiką ir didina internetin÷s priklausomyb÷s pavojų. Šeima vaidina svarbiausią vaidmenį pa- auglio gyvenime. Rezultatai atskleidžia, kad tiek prie kompiuterio pralei- džiamas laikas, tiek veiklos prie kompiuterio pobūdis priklauso nuo t÷vų ir vaikų bendravimo, t÷vų požiūrio į paauglių laisvalaikį, ir pagaliau nuo t÷vų
kontrol÷s. Tyrimo rezultatai yra naudingi atsakingų institucijų vadovams ir gimnazijų pedagogams, planuojant prevencinę veiklą. Tai įgalintų užkirsti kelią psichologin÷s priklausomyb÷s nuo kompiuterio išsivystymui. Šis komp- leksinis darbas tur÷tų būti įdomus ne tik mokyklų pedagogams, bet ir mokinių t÷vams bei patiems moksleiviams. Taip pat darbas tur÷tų sudominti moksli- ninkus, atliekančius tyrimus šioje srityje bei studentus, kuriems tyrimo me- džiaga bus naujų mokslinių darbų pradžia.
Asmeninis ind÷lis. Siekdama užsibr÷žto tikslo disertacijos autor÷, konsul- tuodamasi su mokslinio darbo vadove ir konsultantu, sudar÷ disertacijos darbų planą ir tyrimo anketas. Siekiant įvertinti klausimyno tinkamumą, Kauno miesto Šv. Mato vidurin÷je mokykloje buvo atliktas bandomasis tyrimas, po kurio buvo pakoreguota keletas anketos klausimų. Disertant÷ po keletą kartų aplank÷ visas 20 tirtųjų mokyklų, tariantis su mokyklų vadovais bei visuomen÷s sveikatos specialistais apie laiką ir tyrimo galimybes. Diser- tacijos autor÷ visada pati dalyvavo pamokose, kuriose buvo atsakin÷jama į anketos klausimus. Disertant÷, konsultuodamasi su mokslinio darbo vadove ir konsultantu, pateik÷ ir interpretavo tyrimo rezultatus bei pristat÷ juos pub- likacijose.
Darbo tikslas ir uždaviniai Darbo tikslas:
Ištirti ir įvertinti moksleivių darbą kompiuteriu ir jo sąsajas su sveikatos nusiskundimais, priklausomybę nuo interneto bei jos ryšį su vaikų vidine darna.
Uždaviniai:
1. Ištirti ir įvertinti vaikų kompiuterizuotos darbo vietos aplinką ir darbo kompiuteriu ypatumus bei jų sąsajas su sociodemografiniais veiksniais.
2. Įvertinti sveikatos nusiskundimus, atsirandančius dirbant kompiuteriu, bei jų sąsajas su laiku, praleistu prie kompiuterio.
3. Išanalizuoti respondentų pasirinktų kompiuterinių žaidimų rūšis, žaidimo trukmę bei įvertinti jų sąsajas su subjektyviu savo sveikatos vertinimu.
4. Ištirti ir įvertinti tiriamųjų moksleivių internetinę priklausomybę bei jos sąsajas su subjektyviu savo sveikatos vertinimu.
5. Ištirti ir įvertinti mokinių, dirbančių kompiuteriu, vidin÷s darnos sąsajas su savo sveikatos vertinimu, žaidimų rūšimi, laiku, praleistu prie kompiuterio, bei internetine priklausomybe.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Vaikų, dirbančių kompiuteriais, aplinka
1.1.1. Kompiuterių ir interneto ryšio paplitimas namų ūkiuose
Šiandien kompiuteris jau yra neatskiriamas mūsų aplinkos elementas, jo dalis. Net pasaulio pažinimo kelyje jaunas žmogus yra lydimas informacinių technologijų [192]. Kompiuteriai užima svarbią vietą ekonomiškai išsivys- čiusiose šalyse [99]. Ger÷ja vaikų prieinamumas prie kompiuterių mokyklose ir namuose. Statistikos departamento duomenimis per 2008 metus asmeninius kompiuterius turinčių namų ūkių dalis padid÷jo 6 proc., o turinčių interneto prieigą – 7 proc. Per metus ypač išaugo kompiuterių ir interneto paplitimas kaimo namų ūkiuose. Tų pačių metų (2008) pirmąjį ketvirtį asmeninius kompiuterius turinčių namų ūkių dalis kaime buvo net 11 proc. didesn÷, nei prieš metus, namuose turinčių interneto prieigą – 10 proc. didesn÷, nei pra- eitais metais.
Pra÷jus dvejiems metams, kompiuterių ir interneto ryšio paplitimas na- muose dar išaugo, ir jau 2010 metų pirmąjį ketvirtį asmeninius kompiuterius namuose tur÷jo 54 proc., o interneto prieigą – 55 proc. namų ūkių. Asme- ninius kompiuterius turinčių namų ūkių dalis per metus padid÷jo 2 proc., o interneto prieigą turinčių namų ūkių dalis nepasikeit÷. Tai iliustruoja 1.1.1.1 pav.
1.1.1.1 pav. Gyventojų ir namų ūkių aprūpinimo kompiuteriais ir internetu dažnumas Lietuvoje ir ES 2001–2010 metais [84]
Disertacijai duomenys buvo surinkti 2008 metais, tod÷l išsamiau panagri- n÷jau tų pačių metų informacin÷s pl÷tros rodiklius Lietuvoje.
Naudojimasis IT (informacin÷mis technologijomis) tiesiogiai priklauso nuo namų ūkio pajamų. Skirtumas tarp mažiausias ir didžiausias pajamas gau- nančiųjų itin ženklus. Namų ūkiai, kurių pajamos viršijo 3000 Lt per m÷nesį, 93,8 proc. tur÷jo asmeninį kompiuterį, o prieigą prie interneto tur÷jo 91,0 proc. namų ūkių. Iš tų namų ūkių, kurių pajamos siek÷ iki 800 lt. per m÷nesį, tik 8,3 proc. tur÷jo asmeninį kompiuterį ir 12,2 proc. prieigą prie interneto (1.1.1.1 lentel÷).
1.1.1.1 lentel÷. Namų ūkių, turinčių kompiuterius ir interneto prieigą namuose, dažniai, atsižvelgiant į namų ūkio pajamas (proc.) 2008 metais
Namų ūkio m÷nesin÷s pinigin÷s pajamos, Lt Iki 800 800–1200 1201–2000 2001–3000 3001 ir
daugiau Namų ūkiai,
turintys asmeninį kompiuterį
8,3 25,4 52,8 81,5 93,8
Namų ūkiai, turintys interneto prieigą namuose
12,2 24,6 50,0 77,1 91,0
Atsižvelgiant į informacin÷s pl÷tros rodiklius, pastebima, kad dauguma besinaudojančiųjų kompiuteriu 16–24 metų amžiaus asmenų, naudojosi juo kasdien (78,0 proc.), o internetu kasdien naudojosi 74,9 proc. šio amžiaus asmenų. Atsižvelgiant į anksčiau min÷tus rodiklius, pastebima tendencija, kad jaunesn÷je amžiaus grup÷je IT naudojimo dažniai buvo ženkliai didesni (1.1.1.2 ir 1.1.1.3 lentel÷s).
1.1.1.2 lentel÷. 16–74 metų asmenų pasiskirstymas pagal naudojimosi kompiuteriu dažnumą 2008 metais
Visi 16–74 metų amžiaus asmenys
Iš jų 16–24 metų
Asmenys, kurie naudojosi kompiuteriu 55,7 90,5
Iš jų:
kasdien 40,8 78,0
bent kartą per savaitę, bet ne kasdien 11,5 10,1
bent kartą per m÷nesį, bet ne kas savaitę 2,8 2,3
rečiau negu kartą per m÷nesį 0,4 0,1
nesinaudojo 44,3 9,5
Visi atitinkamos amžiaus grup÷s asmenys – 100, procentais.
1.1.1.3 lentel÷. 16–74 metų asmenų pasiskirstymas pagal naudojimosi internetu dažnumą 2008 metais
Visi 16–74 metų amžiaus asmenys
Iš jų 16–24 metų
Asmenys, kurie naudojosi internetu 53,1 88,9
Iš jų:
kasdien 38,2 74,9
bent kartą per savaitę, bet ne kasdien 11,7 11,5
bent kartą per m÷nesį, bet ne kas savaitę 2,8 2,4
rečiau negu kartą per m÷nesį 0,4 0,1
nesinaudojo 46,9 11,1
Abiejose lentel÷se išsiskiria 16–24 amžiaus metų asmenys daugiausia besinaudojantys kompiuteriu bei interneto ryšiu. Visgi didžiausias informa- cinių technologijų naudojimo dažnis stebimas 12–15 metų amžiaus grup÷je.
2008 metais atlikta 12–15 metų amžiaus paauglių apklausa parod÷, kad as- meniniu kompiuteriu ir internetu naudojosi 98 proc. šio amžiaus asmenų, internetu – 93 proc. vaikų, o mobiliuoju telefonu – 94 proc. šio amžiaus paauglių.
Atlikus apklausą po dviejų metų, nustatyta, kad 2010 metais asmeniniu kompiuteriu ir internetu naudojosi tas pats kiekis šio amžiaus asmenų, inter- netu ir mobiliuoju telefonu – 97 proc. šio amžiaus paauglių. Kompiuterį na- muose 2010 metais tur÷jo 85 proc. 12–15 metų amžiaus paauglių, interneto prieigą- 80 proc. [84].
Palyginimui 2003 m. Ispanijoje, Cantabria regione, atliktas tyrimas, kurio metu šešiuose miestuose buvo apklausta 884 14–18 metų paaugliai ir nusta- tyta, kad 57,8 proc. tirtųjų paauglių namuose tur÷jo kompiuterius ir 52 proc.
tirtųjų respondentų tur÷jo taip pat interneto ryšį [14].
Iš 2008 ir 2010 metų apklausų matyti, kad tiek kompiuteriu, tiek internetu naudojasi daugiausia mokiniai ir studentai, jie sudar÷ 99 proc. visų apklaus- tųjų [84].
Aptarti statistiniai duomenys rodo itin sparčią IT pl÷trą visuomen÷je, o ypač paauglių tarpe. Tolimesniuose skyriuose bus aptarti pagrindiniai fakto- riai, susiję su paauglių naudojimosi kompiuteriu ypatumais, kurie sietini su tam tikra rizika paauglių sveikatai.
1.1.2. Darbo kompiuteriu pobūdis ir trukm÷
Gerai mokinio sveikatai ir savijautai įtakos turi tinkama mokinio gyven- sena. Sukaupta daug mokslinių duomenų, įrodančių gyvensenos įtaką žmo- gaus sveikatai. Lietuvos paauglių gyvensenos kitimo tendencijos yra neigia- mos [60]. Analizuojant mokinių gyvenseną, jų sveikatą, dažniausiai nagrin÷- jamas rūkymas, alkoholio vartojimas. Negausūs Lietuvos mokslininkų tyri- mai, įrodantys dienos režimo įtaką sveikatai, kurį ypač „koreguoja“ vis il- gesnis prie kompiuterio praleidžiamas laikas. Nuolat auga vaikų, naudojančių kompiuterius, skaičius, ilg÷ja darbo kompiuteriu trukm÷ ir pobūdis [188].
2005 metais Lietuvoje atlikto tyrimo „Interneto, kompiuterinių žaidimų įtaka smurtui prieš vaikus“ duomenys aiškiai iliustruoja, kad du trečdaliai vaikų savo laisvalaikį praleidžia prie kompiuterių ekranų. Tyrimo metu ap- klausti 7–18 m. vaikai. Rezultatų analiz÷ atskleid÷, kad daugiausia 87,4 proc.
vaikų kompiuteriu naudojasi pas draugus, kiek mažiau – 78,9 proc. mo- kykloje per informatikos pamokas, 78,0 proc. – namuose, 53,9 proc. – mo- kykloje po pamokų, 49,1 proc. – interneto kavin÷se, kompiuterių salonuose, 40,8 proc. – per kitų dalykų pamokas. Mamos ar t÷čio darbe kompiuteriu naudojasi trečdalis, t. y. 33,2 proc. mokinių. Nustatyta, kad internetu naudo- jasi 73,0 proc. apklaustų Lietuvos vaikų (7–18 m.). Tarp dažniausiai lankomų interneto puslapių vaikai nurodo įvairiausių žaidimų, pokalbių bei pažinčių svetainių internetinius adresus. Į klausimą: ,,Kiek ilgiausiai yra tekę žaisti?“
vienas iš 11–14 metų amžiaus moksleivių atsak÷, jog jam ilgiausiai teko žaisti 26 val., 15–18 metų amžiaus – 72 val., o pataisos namų aukl÷tinis – taipogi 72 val. Tačiau paskaičiavus darbo kompiuteriu laiko vidurkį, paaišk÷jo, kad 11–14 m. vaikų vidurkis siek÷ 5 val. per dieną, 15–18 m. moksleivių – 6 val.
per dieną, o nuteistųjų – apie 17 valandų per dieną [178].
Moksleiviai ypač daug laiko praleidžia žaisdami kompiuterinius žaidi- mus, naudodamiesi pokalbių svetain÷mis, informaciniais interneto portalais [130]. Kitose šalyse atliktų tyrimų duomenimis, moksleiviai prie kompiuterio praleidžia nuo 1 iki 5 valandų (1.1.2.1 lentel÷) [189].
Įvairiose šalyse yra skirtinga vaikų – paauglių darbo kompiuteriu trukm÷
bei pobūdis. Paauglių sveikatos ir gyvenimo būdo tyrimo metu buvo išana- lizuoti 6003 Suomijos mokinių nuo 14 iki 18 metų anketų duomenys. Dau- giau pus÷ jų dažniausiai prie kompiuterio praleido tik 2–3 val., tačiau likusieji mokiniai 5 val. ir daugiau žaid÷ kompiuterinius žaidimus. Suomijos moks- lininkai taip pat pažym÷jo skirtingą berniukų ir mergaičių kompiuterinę veik- lą: jų tirtieji berniukai dažniausiai žaid÷ kompiuterinius žaidimus, o mergait÷s dažniausiai raš÷ žinutes [70].
1.1.2.1 lentel÷. Moksleivių darbo kompiuteriu trukm÷s skirtumai įvairiose šalyse
Šalis Tiriamųjų amžius,
metais
Darbo kompiuteriu trukm÷, valandomis (vidurkis)
Lietuva 16–18 5,3
Australija 11–15 3,2
Honkongas (Kinija) 14 2,3
JAV 4–17 1,6
Ispanija 12–16 0,27
Suomija 12–18 2,5
Rumunijos tyr÷jai, analizuodami 11–18 metų mokinius, nurod÷, kad prie kompiuterio praleistas laikas mažino laiką, skirtą bendravimui su realiais draugais [29]. Turkijoje buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti kompiuterio ir interneto naudojimo įpročius ir probleminį naudojimą. Anke- tin÷s apklausos būdu buvo apklausta 3975 studentai, iš kurių 7,6 proc. in- ternetu naudojosi daugiau nei 12 valandų per savaitę. Apibendrinus gautus rezultatus, nustatyta, kad merginos dažniausiai internete ieškojo informacijos, o vaikinai žaid÷ žaidimus (p<0,001). Labiausiai buvo paplitę žaidimai su smurto elementais [177].
2003 m. Ispanijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 884 nuo 14 iki 18 metų amžiaus paaugliai 0,69 val. per dieną (41 min.) šiokiadieniais ir vidu- tiniškai 1,09 val. per dieną (65 min.) savaitgaliais žaid÷ kompiuterinius žai- dimus, o internetu naudojosi šiokiadieniais vidutiniškai 0,83 val. per dieną (49 min.) ir vidutiniškai 1,15 val. per dieną (69 min.) savaitgaliais. 82,1 proc.
apklaustų berniukų internete ieškojo ir siunt÷si žaidimus, o mergait÷s inter- netą naudojo pokalbiams svetain÷se ir elektroninių laiškų siuntimui. Berniu- kai teik÷ pirmenybę video žaidimams su šaudymu, kovomis, sportu, vaira- vimu, o mergait÷s teik÷ pirmenybę loginiams bei nuotykių video žaidimams [14]. Po šešerių metų ispanų mokslininkas Devis-Devis su bendraautoriais tyręs Ispanijos 12–16 metų amžiaus mokinius nurodo, kad respondentai kom- piuterį naudojo vidutiniškai iki 2 val. per dieną, o televiziją – iki 3 val. per dieną, dažniau savaitgaliais, dažniau rudenį, negu žiemos metu. Prie kom- piuterio daugiau laiko praleido vyresnio amžiaus mokiniai [38].
Australijos mokslininkai, analizuodami 10–17 metų amžiaus mokinių prie kompiuterio praleistą laiką bei darbo pobūdį, nustat÷, kad prie kompiuterio moksleiviai vidutiniškai praleisdavo 16,9 val. per savaitę [75]. Kompiuteriniai žaidimai Australijoje yra antroje vietoje tarp vaikų laisvalaikio užsi÷mimų [166].
Laisvalaikis – tai tas laikas, kurį žmogus praleidžia pagal savo norus, pom÷gius, kurio metu jis atsipalaiduoja, pamiršta kasdienius rūpesčius, pasi- semia j÷gų naujiems darbams. Šiandienin÷je visuomen÷je didelis d÷mesys kreipiamas į laisvalaikio leidimą, jo organizavimą ir formas, tačiau poilsiui vaikai vis dažniau renkasi kompiuterį [65, 150].
Apibendrinus literatūros duomenis, galime teigti, kad šių dienų vaikų – paauglių laisvalaikio užsi÷mimų pobūdis lyginant su ankstesnių kartų vaikais, labai pasikeit÷. Maž÷jant vaikų-paauglių fiziniam aktyvumui, vis daugiau laiko praleidžiant prie kompiuterio, būtina įvertinti darbo kompiuteriu įtaką vaiko sveikatai.
1.1.3. Vaikų socialin÷ aplinka
Kiekvieną vaiką skirtingai veikia jo socialin÷ aplinka, t. y. šeima, mokykla ir draugai. Visos šios aplinkos vaikui yra nepaprastai svarbios vaikų socializacijos procese ir glaudžiai susiję viena su kita. Problemos paveikia paauglius daugiau, negu kito amžiaus žmones, nes jie yra emocionalesni, nei vyresnieji ar jaun÷liai. Paauglyst÷s laikas – kupinas įtampos, kaip pirmieji egzaminai, pirmoji meil÷ ar savo vietos išsikovojimas tarp bendraamžių.
Deja, t÷vai dažniausiai nesp÷ja apie jas išgirsti, nes negali išspręsti savųjų ar turi kitų reikalų. Tai skatina paauglius spręsti problemas virtualioje erdv÷je [176]. Vaikai kaip kempin÷s sugeria visus gerus ir blogus bendravimo, elgesio, požiūrio į tam tikrus dalykus pavyzdžius, kuriuos mato savo šeimoje.
Šiame amžiaus tarpsnyje t÷vai vaikams yra didelis autoritetas. Jie m÷gdžioja t÷vų įpročius, posakius, bendravimo stilių, požiūrį ir kt. [155, 164, 171].
Atviras bendravimas bei darnūs t÷vų ir vaikų santykiai-reikšmingos paauglio tiek psichologin÷s savijautos, tiek ir fizin÷s sveikatos prielaidos [39]. Vaikai, jausdami bendravimo trūkumą, dažniau linkę pasinerti į virtualią erdvę.
Daugelyje mokslinių šaltinių šiuolaikinių paauglių bendravimas vadinamas
„kompiuterizuotu“, nes ištisos valandos praleidžiamos žaidžiant kompiuterinius žaidimus, interneto pagalba jungiantis su vienu ar daugiau virtualių draugų, ar bendraujant pokalbių svetain÷se [77, 193, 200]. Kaip rodo moksliniai tyrimai, mokiniai bei jų t÷vai menkai susipažinę su sveikatos pakenkimais, atsirandančiais dirbant kompiuteriu, ir neįvertina šių pakenkimų galimų pasekmių ateityje [69]. Tokiu būdu užmirštama pati svarbiausia profilaktikos priemon÷ – darbo trukm÷s ribojimas [191].
Pripažįstama, kad įvairūs mokyklos aplinkos veiksniai yra svarbūs moki- nių sveikatai. Yra atlikta nemažai tyrimų, rodančių stiprų ryšį tarp mokyklos aplinkos ir mokinių psichologin÷s savijautos [202]. Didel÷ problema mokyk- lose yra patyčios, o tai susiję su moksleivių sveikatos sutrikimais ir negaty- viomis gyvensenos ypatyb÷mis [196, 204]. Tyčiojęsi iš kitų, paaugliai linkę
rūkyti, vartoti alkoholinius g÷rimus ir narkotines medžiagas [203]. Mokiniai, iš kurių tyčiojamasi, linkę labiau užsisklęsti savyje ir pasinerti į virtualią erdvę. Tačiau pokalbių svetain÷s neprilygsta tiesioginiam bendravimui ar bent jau pokalbiams telefonu, nes rašydami mes negirdime kito žmogaus balso, nematome jo veido išraiškos, judesių, negalime prie jo prisiliesti. Virtualus bendravimas, deja, negali pakeisti įprasto bendravimo, kuriant ilgalaikius tarpasmeninius santykius [176].
Taigi, paauglio nemok÷jimas bendrauti su bendraamžiais tiek mokykloje, tiek ir savo aplinkoje, o taip pat didelis t÷vų užimtumas ir tarsi ignoravimas vaiko šeimoje, sukuria aplinką, skatinančią paauglį spręsti problemas virtua- lioje erdv÷je.
1.2. Moksleivių darbas kompiuteriu ir sveikata 1.2.1. Moksleivių sveikatos sutrikimų paplitimas
Vaikai yra specifin÷ populiacijos dalis, labai jautriai reaguojanti į išorinę bei psichosocialinę aplinką. Aplinka gali ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius, kita vertus, netinkama vaikams aplinka gali būti rizikos veiksnys [143]. Jau mokyklinio amžiaus vaikų tarpe nustatomi reg÷jimo funkcijos defektai, lai- kysenos sutrikimai, įvairaus laipsnio skolioz÷s. Lietuvos sveikatos informa- cijos Centro (LSIC) duomenimis šių sveikatos sutrikimų paplitimas 1000 Lie- tuvos vaikų, nuo 0 iki 17 metų amžiaus pateikiamas 4-iuose paveiksluose.
Pirmame paveiksle pažym÷ti regos sutrikimai (H49-H54), o antrame trumpa- regyst÷ (H52.0) (iš regos sutrikimų).
1.2.1.1 pav. Vaikų nuo 0 iki 17 metų amžiaus reg÷jimo sutrikimų dažnio dinamika 2004–2009 metais
Nustatyta, kad regos sutrikimų skaičius per penkerius metus did÷jo nuo 98,9 atvejo 2004 m. iki 152 atvejų 2009 m. Didžiąją dalį regos sutrikimų sudar÷ trumparegyst÷. Trumparegyst÷s atvejų skaičius kito nuo 34,8 2004 m.
iki 52,6 atvejų 2009 m. (1.2.1.2 pav.).
1.2.1.2 pav. 0–17 metų amžiaus vaikų trumparegyst÷s sutrikimų dažnio dinamika 2004–2009 metais
Nustatyta, kad nuo 2004 iki 2009 metų laikysenos sutrikimų bei defor- muojančių dorsopatijų daug÷jo, nors pastarojo sveikatos sutrikimo skaičius nuo 2008 prad÷jo maž÷ti. (1.2.1.3–1.2.1.4 pav.).
1.2.1.3 pav. Vaikų laikysenos sutrikimų dažnio dinamika 2004–2009 metais
1.2.1.4 pav. Vaikų deformuojančių dorsopatijų dažnio dinamika 2004–2009 m.
Kauno miesto, Visuomen÷s sveikatos biuro atlikta bendrojo lavinimo mo- kyklų moksleivių sergamumo analiz÷ parod÷, kad bendrojo sergamumo ro- diklis 2010 metais padid÷jo beveik visose klasių grup÷se, lyginant su 2008 ir 2009 metais.
Kaulų–raumenų sistemos ligos bei regos sutrikimai užima pirmas vietas vaikų sergamumo struktūroje, kurių turi beveik 40 proc. moksleivių. 2010 metais kraujotakos sutrikimai nustatyti 9,5 proc. moksleivių, kv÷pavimo sis- temos sutrikimai – 8,3 proc., nervų sistemos – 4,1 proc., endokrinin÷s siste- mos – 3,8 proc. bei virškinimo sistemos – 1,5 proc. moksleivių.
Regos sutrikimų skaičius jau penkerius metus did÷jo gan ženkliai, tačiau pastebima, kad nuo 2009 iki 2010 metų regos sutrikimų šiek tiek sumaž÷jo.
Didžiausias regos sutrikimų paūm÷jimas 2000–2010 metų laikotarpyje buvo pastebimas 2009 metais, kuomet 1000 mokinių teko 389 regos sutrikimų atvejai. 2010 metais – 387 regos sutrikimų atvejai (1.2.1.5 pav.).
Laikysenos sutrikimų skaičius išlieka beveik nekintantis jau 3 metus. Ly- ginant su 2002 metais, kada 1000 pasitikrinusiųjų teko 102 laikysenos sutri- kimų atvejai, 2010 metais šių susirgimų skaičius padid÷jo iki 151 t. y. beveik 1,5 karto daugiau, nei 2002 metais. Vertinant paskutiniųjų poros metų lai- kotarpį 2010 metais mokinių laikysenos sutrikimų padaug÷jo nežymiai (nuo 147 iki 151 atvejo) (1.2.1.6 pav.).
1.2.1.5 pav. Mokinių regos sutrikimų dažnio dinamika 2000–2010 metais
1.2.1.6 pav. Mokinių laikysenos sutrikimų dažnio dinamika 2000–2010 metais.
Skolioz÷s tendencijos jau nuo 2008 metų nežymiai maž÷ja. Vertinant 2000–2010 metų laikotarpį, didžiausias šių susirgimų skaičius buvo užre- gistruotas 2008 metais, kuomet 1000 pasitikrinusiųjų vaikų teko 178 sko- lioz÷s atvejai, tuo tarpu 2010 metais susirgimų skaičius sumaž÷jo iki 165 at- vejų, tenkančių 1000 pasitikrinusiųjų vaikų (1.2.1.7 pav.) [98].
1.2.1.7 pav. Mokinių skolioz÷s dažnio dinamika 2000–2010 metais
Daugelio pasaulio šalių medikų tarpe did÷ja nerimas d÷l vaikų, pralei- džiančių laisvalaikį prie kompiuterių, sveikatos. Moksliniais tyrimais nusta- tyta, kad darbas kompiuteriu gali būti akių, kaulų ir raumenų sistemos, pa- didinto nuovargio bei odos pakenkimų priežastimi. Pagrindinius pakenkimus būtina paanalizuoti išsamiau [54, 70, 98, 99, 115].
1.2.2. Kompiuterio poveikis regai 1.2.2.1. Astenopija, reg÷jimo įtampa
Regos sutrikimų dažnis ypač išaugo pastarąjį dešimtmetį. Kai kuriuose ekonomiškai išsivysčiusiose valstyb÷se regos sutrikimai yra nustatomi net 60- 80 proc. moksleivių. Paaugliai skundžiasi akių peršt÷jimu, akių ašarojimu ar tiesiog pablog÷jusiu matymu [56, 73, 86]. Šie simptomai siejami su darbu kompiuteriu, ilg÷jančia tokio darbo trukme. Ilgą laiką dirbant kompiuteriu, vystosi regos nuovargis.
Astenopija (gr. asthenes – silpnas + ops – akis) vadinamas akių nuo- vargis, kurį sukelia įtampa žiūrint į smulkius objektus. Astenopijos požymiai:
akių skausmas, teksto mirg÷jimas, dvejinimasis akyse, akių ašarojimas, pa- raudimas, peršt÷jimas, neryškus matymas. Astenopija dažniausiai būna ako- modacin÷, kurios pagrindin÷ priežastis yra akomodacijos spazmas. Jis gali būti funkcinis ir organinis. Funkcinis spazmas atsiranda d÷l akomodacijos:
nuolatin÷s įtampos ilgai dirbant smulkius darbus iš arti. Tai ypač būdinga toliaregiams ir astigmatizmo ydą turintiems vaikams ir jaunuoliams. Akomo- dacijos spazmas gali pasitaikyti ir asmenims su normalia refrakcija (kai ako-
modacija silpna). Kita funkcinio akomodacijos spazmo priežastis – didelis jautrumas miotikams ar jų perdozavimas, taip pat neuroz÷s, isterija [35].
Reg÷jimo nuovargis siejamas ne tik su darbu kompiuteriu. Mokslininkų duomenimis, astenopijos simptomus jaučia 40–45 proc. dirbančiųjų kompiu- teriu, 7–14 proc. asmenų ilgai žiūrinčių televizorių, 6–8 proc. asmenų, skai- tančių knygas ar laikraščius. Moksliniuose tyrimuose nurodomas astenopijos ryšys su darbo aplinkos veiksniais. Astenopijos atsiradimui gali tur÷ti įtakos darbo pobūdis. Dirbantieji kompiuteriu dažniau jaučia astenopijos simptomus, atliekant duomenų įvedimą, duomenų gavimą, dirbant dialogo režimu, žai- džiant kompiuteriniu žaidimus. Stabiliausia ir labiausiai pavojinga astenopija tiems žmon÷ms, kurie atlieka teksto suvedimo ar teksto redagavimo darbus [7, 10, 24].
Nenuginčijama darbo laiko, praleisto prie kompiuterio, įtaka astenopijos vystymuisi. Moksliniai tyrimai patvirtino statistiškai reikšmingą koreliaciją tarp nepertraukiamo darbo laiko trukm÷s ir astenopijos simptomų dažnio: kuo ilgesnis darbo laikas, tuo dažniau vystosi regos nuovargis [186]. R. Ustina- vičien÷s su bendraautoriais atlikto tyrimo duomenys parod÷, kad mokinių darbas kompiuteriu buvo susijęs su žymiu reg÷jimo analizatoriaus ir protiniu nuovargiu, tai l÷m÷ darbingumo sumaž÷jimą, kurio informatyviausi rodikliai yra ryškaus matymo periodo sutrump÷jimas ir regos sensomotorin÷s reakcijos prailg÷jimas [189]. Reg÷jimo analizatoriaus nuovargis atsiranda pervargus akies akomodacinei bei konvergencinei sistemoms, kas pasireiškia reg÷jimo aštrumo sumaž÷jimu, ryškaus matymo periodo sutrump÷jimu ir dažnesne ryškaus bei neryškaus matymo periodų kaita. Regos analizatoriaus nuovargio poveikyje gali atsirasti akomodacinis spazmas ir sutrikti akies kraujotaka, kas gali lemti negrįžtamą regos pažeidimą [179].
Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, dirbant prie displ÷jų, 62 proc.
moksleivių jaut÷ akių nuovargį, 7 proc. skund÷si pablog÷jusiu matymu [179].
Moksleivių, dirbančių kompiuteriais, grup÷je regos sensomotorin÷s reakcijos greitis (nuo pirmos iki penktos pamokos) pailg÷jo daugiau (44,8 ms), lyginant su nedirbančiais kompiuteriu (11,0 ms), tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas. Atvejų grup÷s moksleivių ryškaus matymo pastovumas pamokų pabaigoje sumaž÷jo 27,4 proc., o kontrolin÷je grup÷je – 12,9 proc. (p<0,05).
Ryškaus ir neryškaus matymo periodų kaitos rodiklis tiriamojoje grup÷je pablog÷jo 15,1 k/min., o kontrolin÷je – 4,3 k/min. (p<0,05) [179].
Vaikai netur÷tų skaityti kompiuterio monitoriuje. Kembridžo universiteto profesorius Davidas K. Campbell savo straipsniuose apie „elektroninį skaity- mą“, nurodo, jog teksto pateikimas monitoriaus ekrane vargina ir kenkia akims, blogina teksto supratimą bei sunkina skaitymą (skaitant spausdintą tekstą suprantama ir išmokstama apie 70 proc., o iš ekrano – tik 25 proc.
medžiagos) [24]. Paauglių astenopiją tyrę Bedfordo (Anglijos) mokslininkai
nustat÷, kad šie regos sutrikimai buvo dažnesni mergait÷ms, negu berniu- kams, amžius įtakos netur÷jo [7]. Tačiau kitų šalių tyrimai parod÷, kad nusi- skundimų rega dažniui tur÷jo įtakos ir amžius. Kanadoje, tiriant šeštų ir septintų klasių moksleivius, vidutinio ir aukšto intensyvumo skausmą akyse dažniau jaut÷ jaunesni vaikai, nei vyresni respondentai [51]. Szeto duome- nimis, 12–13 metų amžiaus moksleivių, dirbančių kompiuteriu, grup÷je, regos nuovargio simptomų paplitimas buvo itin didelis – 94 proc., o 17–18 metų amžiaus grup÷je regos nuovargiu skund÷si tik 35 proc. respondentų [62]. Tyrimo, atlikto Australijoje duomenimis, vyresniųjų klasių moksleivių subjektyvių regos nuovargio simptomų dažnis buvo 60 proc. [73].
1.2.2.2. Funkciniai ir patologiniai pokyčiai reg÷jimo analizatoriuje Darbas kompiuteriu įtakoja akies funkcinius pokyčius, kurie v÷liau gali sąlygoti ir patologinių pokyčių atsiradimą. Mokslinių eksperimentinių tyrimų metu nustatyta oftalmologinių parametrų kitimo priklausomyb÷ nuo displ÷jų techninių savybių. Japonijoje atliktų tyrimų duomenys parod÷, kad darbas kompiuteriu skatina miopijos vystymąsi. Sumaž÷jęs reg÷jimo aštrumas nu- statytas 37 proc. dirbančiųjų kompiuteriu ir 26 proc. kontrolin÷s grup÷s asmenų [183].
Miopija – M (myopia) – trumparegyst÷, kai lygiagretūs spinduliai, pra- sklidę per akies laužiamąsias terpes, susikerta šiapus tinklain÷s. Trumpa- regyst÷s priežastys dar nepakankamai ištirtos. Manoma, kad didžiausią reikš- mę turi paveldimumas, tačiau didel÷s reikšm÷s turi ir akomodacijos silp- numas bei odenos įtaka, jos biomechanin÷s savyb÷s. Įrodyta ir kraujotakos reikšm÷ miopijos eigai, taip pat bendra organizmo būkl÷. Trumparegyst÷, atsiradusi mokyklinio amžiaus vaikams, vadinama mokykline. Prasid÷jusi septynerių ar aštuonerių metų vaikams kaip akomodacijos spazmas ar pseu- domiopija, o v÷liau virtusi tikrąja trumparegyste, ji gali progresuoti daugiau kaip 1,0 D per metus. Miopijos progresavimui prognozuoti tikslių metodikų n÷ra, tačiau galime teigti, kad neabejotinos reikšm÷s turi tokie rizikos faktoriai, kaip ankstyva trumparegyst÷s pradžia, darbas iš artimo nuotolio ir vienas iš ypač neigiamų faktorių – įgimta miopija, o pastaraisiais metais neabejotinai įtakoja darbas kompiuteriu [7, 15, 26, 180].
Dirbant kompiuteriu būtinas tinkamai koreguotas reg÷jimas, nes ir nežymios refrakcijos ydos gali sukelti papildomą regos analizatoriaus įtampą.
Lietuvoje, tiriant moksleivių, dirbančių kompiuteriais sveikatą, nustatyta didesnis miopijos dažnis, lyginant su moksleiviais, nedirbančiais kompiuteriu.
Išsamaus kompiuterizuotų mokymo klasių moksleivių klinikinio oftalmolo- ginio tyrimo rezultatai parod÷, kad 34 proc. 15–16 metų amžiaus moksleivių reg÷jimas yra sutrikęs. Jaunesn÷je amžiaus grup÷je (15 metų) reg÷jimo sutri-
kimus tur÷jo 31,7 proc. mokinių, o vyresn÷je (16 metų) amžiaus grup÷je – 34,5 proc. respondentų. Tarp reg÷jimo sutrikimų 96,0 proc. sudar÷ miopijos formos refrakcijos sutrikimai. Miopijos dydis kito nuo 0,5 D iki 7,0 D, tačiau daugiau nei pus÷s moksleivių miopijos dydis siek÷ nuo 3,0 iki 5,0 D. Sis- temingai nedirbančių kompiuteriais to paties amžiaus moksleivių reg÷jimo sutrikimai buvo retesni [179].
Dalies tyr÷jų nuomone miopijos dažnis tiesiogiai siejasi su amžiumi: kuo vyresni vaikai, tuo didesnis yra sergamumas [56]. Kitų mokslininkų tyri- muose trumparegystei didžiausios reikšm÷s tur÷jo miopijos paveldimumas iš t÷vų [131]. Ištyrus 957 Kinijos moksleivius, analizuojant jų perskaitytų knygų skaičių bei aplinką, kurioje mokiniai skaito, buvo nustatyta tiesiogin÷ pri- klausomyb÷ tarp perskaitytų knygų skaičiaus ir skaitymo dažnio bei miopijos.
Tačiau sąsajų tarp trumparegyst÷s ir skaitymo naktį nebuvo nustatyta [154].
Kitame Singapūro mokslininkų tyrime analizuota miopijos paplitimas tarp miesto ir kaimo mokyklų mokinių. Trumparegyst÷s paplitimas buvo didesnis tarp miesto moksleivių. Tai siejama su popamokiniu darbu mieste, rašant ar skaitant, ar naudojantis kompiuteriu [154]. Analizuojant ašinių, taip vadinamų mokyklinių miopijų paplitimą ir regos aktyvumą (visual activities) mokslo metais, buvo nustatyta, kad turintys miopiją moksleiviai daugiau naudojosi kompiuteriais, žiūr÷jo televizijos laidas, mažiau sportavo, nei tie, kurie nebuvo trumparegiai. Tuo tarpu vasarą nebuvo reikšmingos priklausomyb÷s tarp sporto ir vaikų fizinio aktyvumo bei neaktyvių mokinių ir miopijos [37].
Įtemptas regimasis darbas nepalankiomis sąlygomis, nepakankamas apšvieti- mas, nepalanki darbo poza, netinkamas atstumas tarp akių ir regimojo objekto yra pagrindin÷s mokinių trumparegyst÷s (ypač silpno ir vidutinio laipsnio) priežastys. Vertinant darbo kompiuteriu ypatybes, labiausiai žalingi yra kom- piuteriniai žaidimai, kurie pasižymi judančiais vaizdais, mirg÷jimu, intensy- viu akių nuovargiu. Interneto naršymas, teksto maketavimas, piešimas reg÷- jimo analizatorių apkrauna žymiai mažiau. Tačiau visais atvejais mokiniams darbas su kompiuteriu turi būti griežtai normuojamas ir ribojamas [132].
Vaikai dažnai nekreipia d÷mesio į reg÷jimo pablog÷jimą, sukeltą trumpa- regyst÷s, toliaregyst÷s ar astigmatizmo. Akių refrakcijos korekcija atliekama akinių pagalba. Netinkamai akiniai, dirbant kompiuteriu, sukelia rimtas reg÷jimo problemas. Net ir maža regos fokusavimo neatitikimo galimyb÷ gali tur÷ti neigiamos įtakos akims, kas gali sukelti negrįžtamus regos sutrikimus [156].
Trumparegyst÷s profilaktikai rekomenduojami specialūs akių raumenų treniravimo pratimai, kurių esmę sudaro žvilgsnio kaitaliojimas į skirtingame nuotolyje esančius daiktus. Tokie pratimai gali būti atliekami dirbant kom- piuteriu pertrauk÷lių metu, skaitant, atliekant namų užduotis. Pastoviai ir
nuosekliai juos atliekant, tobulinama akomodacija, pašalinami jos funkciniai sutrikimai, apsaugoma nuo trumparegyst÷s [134].
Trumparegyst÷s profilaktikai labai svarbu geras apšvietimas, namuose darbo vieta turi būti įrengta taip, kad šviesa kristų iš kair÷s pus÷s. Skaityti reik÷tų ne arčiau kaip per 30 cm. nuo akių, suolai turi būti pritaikyti pagal moksleivių ūgį. Tur÷tų būti laikomasi higienos reikalavimų (reg÷jimo krūvio ribojimas), organizmo stiprinimas, visavertis maitinimasis, pakankamas buvimas gryname ore, fizinis lavinimas, aktyvus kitų ligų gydymas [15].
Kadangi darbas kompiuteriu reikalauja padidintos reg÷jimo analizatoriaus įtampos bei išryškina nekoreguotas reg÷jimo ydas, paaugliams rekomenduo- jami profilaktiniai oftalmologiniai patikrinimai, esant funkciniams sutriki- mams, – akių raumenų treniravimo pratimai, o esant miopijai-tinkama reg÷jimo korekcija.
1.2.2.3. „Sausos akies sindromas“
Darbas kompiuteriu turi įtakos „sausos akies“ sindromo atsiradimui. Ja- ponų mokslininkų K. Tsubota ir K. Nakamori duomenimis, darbas kompiu- teriu tur÷jo įtakos „sausos akies“ simptomų pasireiškimui. Mokslininkai nu- rod÷, kad atviras akies paviršiaus plotas tarp dviejų mirktel÷jimų padid÷ja, o mirks÷jimo dažnis sumaž÷ja dirbant kompiuteriu, skaitant, mezgant (1.2.2.3.1 lentel÷).
1.2.2.3. 1 lentel÷. Mirks÷jimo dažnio ir atviro akies paviršiaus ploto pokyčiai, priklausomai nuo veiklos rūšies
Požymis Ramyb÷s būkl÷je
X±SD
Skaitant X±SD
Dirbant kompiuteriu X±SD Atviras akies paviršiaus plotas (cm2) 2,2±0,4 1,2±0,4 2,3±0,5
Mirks÷jimo dažnis (k/min.) 22±9 10±6 7±7
Kuo didesnis atviras akies paviršiaus plotas, tuo daugiau ašarų nugaruoja.
Taip pat, jei mirksima rečiau, akies atviras paviršius išdžiūsta greičiau, tai sukelia akies dirginimą, peršt÷jimą, atsiranda sausumo jausmas, atrodo, kad į akis pateko sm÷lio. Mirks÷jimas yra svarbiausias faktorius tolygiai paskirstant ašarų pl÷velę ant akies obuolio paviršiaus [183]. Panašūs tyrimai atlikti 2008 metais Japonijoje tiriant biuro darbuotojus, kurie visą pamainą dirba kom- piuteriu. Ištyrus 3549 darbuotojus, 266 (10,1 proc.) vyrų ir 195 (21,5 proc.) moterims buvo diagnozuota „sausos akies“ (dry eye diagnosis - DED) sin- dromas. Nustatyta, kad dirbant kompiuteriu daugiau nei 4 val., tikimyb÷
atsirasti DED yra 1,68 karto didesn÷. Išvadose teigiama, kad DED, kuris buvo diagnozuotas daugiau jauno ir vidutinio amžiaus darbuotojams, turi įtakos bendrai darbuotojo sveikatai ir gyvenimo kokybei [185].
Japonijos Sveikatos ministerijos užsakymu 2008 metais atliktas tyrimas, siekiantis išsiaiškinti „sausos akies“ sindromo atsiradimo riziką jaunų žmonių tarpe. Tyrime dalyvavo 3433 15–18 metų moksleiviai. „Sausos akies“ sindro- mo simptomai buvo nustatyti 599 (21,0 proc.) tirtųjų berniukų ir 143 (24,4 proc.) mergait÷ms. Mokslininkai pabr÷žia netinkamą kontaktinių lęšių naudojimą bei to pas÷koje atsiradusius „sauso akies“ simptomus [184].
Graikų mokslininkas N. Kozeis savo 2009 metų straipsnyje aptaria bend- ruosius paauglių, praleidžiančių daug laiko prie kompiuterių, nusiskundimus:
nuovargį, galvos skausmą, neryškų matymą, bendrą regos nuovargį. Jis nu- rodo, kad „sausos akies“ sindromo atsiradimui įtakos turi apšvietimas, ne- tinkamai ergonomiškai įrengta darbo vieta ar jau esami reg÷jimo sutrikimai, o labiausiai tik÷tina-šių veiksnių derinys [109].
Be oftalmoergonominių savybių, sausos akies sindromą įtakoja ir patalpų ore esantys teršalai. Kompiuteriai, kaip ir dauginimo aparatai, išskiria ozoną, kuris aplinkoje yra pavojingas, uždaroje nev÷dinamoje patalpoje sukelia pa- kitimus ašarų pl÷vel÷je. Elektrostatinio krūvio įtakoje prie ekrano susikau- pusios įelektrintos dulk÷s limpa prie odos, akių ir sukelia akių dirginimą bei peršt÷jimą [58, 186]. Patalpos turi būti v÷dinamos. Būtina v÷dinti miegamąjį prieš miegą, jei kompiuteris yra šiame kambaryje [58].
1.2.2.4. Kompleksinis regos pakitimų įvertinimas
Amerikos Okulistų asociacija (AOA) sukūr÷ terminą – dirbančiųjų kom- piuteriais reg÷jimo sindromas. Pagal AOA šis sindromas apibr÷žiamas, kaip akių bei reg÷jimo problemos, susijusios su kompiuterio naudojimusi. Dir- bančiųjų kompiuteriais reg÷jimo sindromas (angl. computer vision syndrome (CVS)) pasireiškia regos įtampa, galvos skausmu, trumparegyste ir toliare- gyste, sausomis ir raudonomis akimis, dvejinimusi, jautrumu šviesai [10, 156].
Bloga higienin÷ klasių būkl÷, netinkamas kompiuterių klas÷s įrengimas, o taip pat blogi laikysenos įgūdžiai darbo metu ir refrakcijos ydos – visa tai faktoriai, kurie turi įtakos CVS sindromo atsiradimui. Apšvietimas, reg÷jimas ir laikysena yra tarpusavyje susijusios sąvokos. Netinkama laikysena gali sąlygoti reg÷jimo problemas. Dirbdamas kompiuteriu mokinys nesąmoningai pakeičia laikyseną, nor÷damas sumažinti akių įtampą. Kai kompiuterio dis- pl÷jus yra prastos kokyb÷s, kai dirbama ar žaidžiama per daug, vaikams gali atsirasti akių uždegimai (konjunktyvitai, blefaritai). Akių uždegimų atveju,
vaikams akis peršti, jos ašaroja, parausta. Tokiu atveju, kompiuteriu dirbti neturi būti leidžiama [132].
Darbas kompiuteriu sukelia padidintą akių nuovargį, turi įtakos „sausos akies sindromo“ atsiradimui, skatina miopijos vystymąsi. Tačiau sprendžiant ergonomines problemas, laiku atliekant refrakcijos ydų korekciją, sukuriant paaugliams, dirbantiems kompiuteriu, tinkamą aplinkos mikroklimatą, galima išvengti rimtų reg÷jimo problemų ateityje.
1.2.3. Kaulų – raumenų sistemos pakenkimai
Įvairių autorių duomenimis netaisyklinga laikysena diagnozuojama nuo 12 iki 80 proc. vaikų, o stuburo iškrypimas – skolioz÷ – nuo 12 iki 20 proc.
[4, 16, 159, 207]. Laikysenos defektai yra susiję su stuburo ir krūtin÷s ląstos augimo ypatumais. Stuburas auga du kartus gyvenime ir labai staiga-mer- gait÷ms tai atsitinka apie 4–6 ir12–14 metus, berniukams apie 6–8 ir 14–16 metus. Jei pirmojo augimo metu stuburas krypo 1-2 laipsnius per metus, tai antrojo augimo metu jis gali iškrypti 10–15 laipsnių. Pagrindinis netaisyk- lingos laikysenos gydymas ir kartu prevencija yra raumenų stiprinimas, taisyklingas s÷d÷jimas mokykloje ir ruošiant pamokas, taisyklingas s÷d÷jimas prie kompiuterio.
Skolioz÷ yra liga, diagnozuojama įvairaus amžiaus vaikams. Labiausiai paplitusi 12–14 metų mergait÷ms ir 14–16 metų berniukams – tai paauglių idiopatin÷ skolioz÷. Šiuo laikotarpiu stuburas greičiausiai auga ir yra leng- viausiai pažeidžiamas. Idiopatin÷ skolioz÷ (scoliosis idiopathica) – tai stuburo iškrypimas d÷l nežinomos priežasties. Pagal idiopatin÷s skolioz÷s pasireiš- kimo laiką skiriamos infantilin÷ (iki 3 metų) skolioz÷, ji reta (2–3 proc.);
jaunatvin÷ skolioz÷ (4–10 metų), jos dažnis 10–15 proc. ir paauglių (10-20 metų) skolioz÷. Skolioz÷s gydymas kompleksinis. Stiprinami nugaros ir pilvo raumenys bei taikomas operacinis gydymas [147].
Ilgai s÷d÷dami prie televizorių ar kompiuterių vaikai dažnai patiria įvairų kaulų raumenų sistemos dikomfortą [30]. Žmogaus kaulų – raumenų sistema n÷ra pritaikyta ilgai trunkančiam darbui s÷dimoje pad÷tyje. Šią situaciją dar labiau pablogina netinkamai įrengta darbo vieta, nepatogi k÷d÷, nepritaikytas darbo stalo aukštis, statin÷ darbo poza. Statinis raumenų įtempimas atsiranda d÷l to, kad dirbančiojo galva yra pastovioje pad÷tyje, užtikrinančioje vienodą nuotolį tarp akių ir ekrano, tuo pačiu tai riboja rankų judesius ir kūno pad÷ties pakeitimo galimybę. Dažniausiai pakenkiamos šios kaulų – raumenų sistemos dalys: pečių lankas ir kaklas, stuburo juosmenin÷ dalis, dilbis, riešas bei plaštaka. Pakenkimų pobūdis: skausmai, sumaž÷jęs judrumas, tremoras,
„skruzdžių“ b÷giojimas, dilgčiojimas. Kiekviena pakenkimo lokalizacija susi- jusi su specifine darbo užduotimi. Dirbant dialogo r÷žimu, dažnesni rankų ir
pečių lanko skausmai bei stuburo juosmenin÷s dalies skausmai [58, 186].
Naujo personalinio kompiuterio priedo – pel÷s – atsiradimas siejamas su res- pondentų nusiskundimais dilbio srityje. Moksliniuose tyrimuose objektyviais metodais, taikant EMG (elektromiogramą), nustatyta, kad, ilgai dirbant kom- piuteriu, pasireiškia reikšmingi pokyčiai dilbio raumens srityje, kurie ateityje gali įtakoti rimtus dilbio srities pakenkimus [173].
Dirbant kompiuteriu, nors ir trumpą laiką, vystosi kaulų – raumenų sis- temos pakenkimai, kurie yra labai dažni suaugusiems (iki 85 proc. visų dirbančiųjų). Tačiau suaugusiųjų organizmas yra mažiau jautrus aplinkos po- kyčiams, negu vaikų. Netaisyklinga laikysena retai būna įgimta, dažniausiai ji susiformuoja d÷l netinkamos aplinkos, kuomet vaikas s÷di ant ūgiui nepri- taikytų suolų ir k÷džių, per mažai juda arba dirba tokius darbus, kurių krūvis neatitinka vaiko amžiui būtinų morfologinių ir fiziologinių ypatumų [71].
Suomijos mokslininkų tyrimas išk÷l÷ hipotezę, jog veikla kompiuteriu sukelia kaklo – pečių lanko bei str÷nų skausmus paaugliams. Ištyrus 6003 14, 16 ir 18 metų amžiaus paauglius, paaišk÷jo, kad kaklo-pečių lanko skausmais nors vieną kartą per savaitę skund÷si 26 proc., o nugaros skausmais - 12 proc.
paauglių. Nugaros bei kaklo-pečių lanko skausmų paplitimas buvo didesnis tarp mergaičių, ir skaičiai augo did÷jant amžiui. Rizika atsirasti KPS (Kaklo- pečių lanko skausmams) did÷jo ilg÷jant laikui praleistam prie kompiuterio [70]. Daugelyje tyrimų randamos sąsajos tarp kaulų-raumenų sistemos pa- kenkimų ir laiko, praleisto prie kompiuterio [16, 71, 92 ]. Tačiau kai kurie tyrimai nurodo, jog šiuos nusiskundimus lemia psichologiniai veiksniai.
Olandijoje atlikto tyrimo duomenimis vaikų kaklo-pečių lanko skausmai tur÷jo stiprias sąsajas su depresija ir stresu, bet ne su kompiuterio naudojimu [40].
Apibendrinant literatūros duomenis, galime teigti, kad vis d÷lto pagrin- diniai veiksniai, lemiantys kaulų ir raumenų pakenkimų formavimąsi, yra darbo kompiuteriu trukm÷ bei netinkamai įrengta darbo vieta, kuri ergono- miškai nepritaikyta vaikams. Bostono universiteto (JAV) Profesin÷s Psicho- terapijos katedros atliktas tyrimas tiriant paauglius susiejo įvairius skeleto raumenų sistemos pakenkimus ir darbo kompiuteriu diskomfortą [93]. Tai patvirtino naujausi paauglių tyrimai Suomijoje [72] ir Lietuvoje [188].
Kaulų-raumenų sistemos sutrikimų skaičius auga d÷l jaunimo fizinio ak- tyvumo stokos, d÷l did÷jančio laiko praleidžiamo prie kompiuterio, žaidžiant kompiuterinius žaidimus, žiūrint televiziją [13]. Didžiausią įtaką kaulų-rau- menų sistemos pažeidimams turi netinkama laikysena [75, 167]. Nekreipiant d÷mesio į netaisyklingą laikyseną, kaulų sistemoje prasideda diskų deforma- cijos arba jie pasislenka. Judesiai stuburo juosmenin÷je dalyje tampa skaus- mingi, blog÷ja nervinių impulsų perdavimas. Judant šie skausmai dar labiau
paaštr÷ja [159]. Dirbant kompiuteriu, netinkamos kaulų-raumenų sistemos pad÷tys bei min÷tos sistemos ligų priežastys gali būti įvairios:
1. per didelis delnų pasukimas į išorę, atliekant duomenų įvedimą, 2. perd÷tas kaklo sulenkimas d÷l pernelyg žemo darbo stalo,
3. statin÷ stuburo juosmens dalies įtampa d÷l nepatogios darbo k÷d÷s, 4. netinkamas alkūn÷s kampas d÷l netinkamo darbo stalo.
Vaikų kaulų-raumenų sistemos pakenkimai glaudžiai siejasi ne tik su darbo poza, bet ir su darbo vietos įranga. Kompiuterio klaviatūra turi būti ne krūtin÷s ar pečių, bet pilvo srityje, sulenktos per alkūnę rankos lygyje. Jeigu klaviatūra bus per aukštai, vaikui gali greitai prad÷ti skaud÷ti rankas, pečius ar kaklą. Naudojantis klaviatūra, reikia ją laikyti arti savęs. Negalima pad÷ti taip, kad reik÷tų ją siekti.
Įvedant tekstą, vaikas turi stengtis laikyti riešus tiesiai ir viename lygyje su rankos dilbiu. Per daug išlenkus riešus, pirštams pasidaro sunkiau dirbti, o tuo pačiu ir riešai gali nukent÷ti. Ilsintis vaikai m÷gsta paremti riešus priešais klaviatūrą, tačiau įvedant tekstą to daryti negalima. Dabar beveik visi kom- piuteriai turi pelę. Su pele galima pažym÷ti ir pernešti norimą ženklą, simbolį ar tekstą kompiuteryje, tačiau reikia žinoti, kaip elgtis. Kai kurie vaikai m÷gsta laikyti pelę suspaudę. Tačiau šis spaudimas yra nereikalingas lygiai taip pat, kaip ir spaudžiant per stipriai klaviatūros klavišus. Dirbant su pele, ją reik÷tų laikyti lengvai. Spaudžiant pelę per stipriai, varginama ranka. Kom- piuterio pel÷ gali būti per didel÷ mažai vaiko rankutei. T÷vams reik÷tų rasti mažesnę pelę arba valdymo rutulį. Kaip ir naudojantis klaviatūra, dirbant su pele, reik÷tų laikyti riešus tiesiai [81,115].
Ergonomikos principai, kurie diegiami darbo vietose, taip pat tur÷tų būti naudojami ir klas÷se, kad sumažinti riziką vaikams. Vaikai nejaučia, kada pervargsta ir kada reikia daryti pertraukas, tod÷l t÷vai tur÷tų aktyviau įtakoti vaikų laisvalaikį [22].
Žinant kaulų – raumenų sistemos pakenkimo priežastis ir pagrindines jos profilaktikos ,galimybes, galima s÷kmingai išvengti šios sistemos sutrikimų ar bent sumažinti riziką.
1.2.4. Kiti sveikatos nusiskundimai, patiriami d÷l darbo kompiuteriu Ilgai dirbant kompiuteriu, galimi ir kiti (bendri) sveikatos sutrikimų po- žymiai: nemiga, apetito praradimas, pasikeitęs maisto skonis, išblyškimas, kūno mas÷s pokyčiai [43, 124, 169, 170].
Nakties miegas – vienas svarbiausių dienos režimo elementų. Neišsi- miegoję moksleiviai, mokykloje skundžiasi galvos skausmu, irzlumu, bloga nuotaika, nervine įtampa [28, 129, 133]. Jei iš vakaro ilgai buvo žaidžiami
kompiuteriniai žaidimai, naršoma internete, moksleiviai blogiau išsimiega, tod÷l pirmųjų pamokų metu jaučiasi mieguisti ir išsiblaškę [28, 44, 113].
Tačiau intervencin÷ sudija, atlikta Australijoje, tyrusi paauglių populiaciją, nenustat÷ reikšmingų sąsajų tarp kompiuterinių žaidimų prieš miegą ir miego kokyb÷s [199]. Obelenio su bendraautoriais tyrimų duomenimis, abiturien- tams kaip vienas reikšmingiausių stresorių yra miego stoka, kuomet miegama mažiau 8 val. [133]. Netinkamas darbo ir poilsio režimas trukdo mokiniams pasiekti gerų mokymosi rezultatų [163].
Tyrimas, atliktas Darbo ir socialin÷s aplinkos medicinos Johaneso Gu- tenbergo universitete Vokietijoje, analizuoja bendrus paauglių, ilgą laiką pra- leidžiančių prie kompiuterio, sveikatos sutrikimus. Į anketoje pateiktus klausimus šio tyrimo metu atsak÷ 34 mokyklų moksleiviai. Tie, kurie žaid÷
kompiuterinius video žaidimus, dažniau žiūr÷jo televizorių, dažniau v÷liau
÷jo miegoti. Jų miego trukm÷ buvo mažesn÷, o savijauta pirmose pamokose blogesn÷. Kas ketvirtas vaikas miegojo po 7 valandas, vietoj rekomen- duojamų 9 ar 10 valandų. Pediatrai straipsnyje siejo miego trūkumą su su- maž÷jusiu darbingumu mokykloje, sumaž÷jusiu atidumu sprendžiant užduotis [77].
Visa eil÷ mokslinių studijų patvirtino, kad daugiau nei 5 valandų s÷d÷- jimas prie kompiuterio ar žiūr÷jimas TV buvo susiję su viršsvorio rizika [2, 151, 198]. Vaikai svorio neturi numesti, o tik jo nepriaugti. Svorio normali- zavimas turi trukti m÷nesiais ar metais. Laisvalaikio leidimas prie kompiu- terio, t. y. mažas fizinis aktyvumas – viena per didelio svorio priežasčių [2].
Kartais vaikai, ypač ilgai žaidžiantys kompiuterinius žaidimus, skundžiasi veido paraudimais, sausumu, niež÷jimu. Šie simptomai yra siejami su suma- žintu oro dr÷gnumu, padidinta oro jonizacija, elektrostatiniu krūviu bei elek- tromagnetiniais laukais. Odos pakenkimai yra dažnesni šaltuoju metų perio- du, esant centriniam patalpų šildymui ir neefektyviai ventiliacijai [104, 186].
T÷vai tur÷tų pasteb÷ti, kaip vaikai naudojasi kompiuteriais, kada reikia daryti pertraukas, kada jų vaikai pervargsta. Kad darbas kompiuteriu nekeltų problemų sveikatai, reikia laikytis darbo ir poilsio režimo rekomendacijų, atsižvelgiant į organizmo psichofiziologinių sistemų funkcinę būklę, fizinį ir protinį nuovargį.
1.2.5. Probleminis naudojimasis kompiuteriu arba internetin÷
priklausomyb÷
1.2.5.1. Priklausomyb÷s sąvoka ir priklausomybių požymiai bei stadijos
Psichologas S.Peele priklausomybę apibūdina kaip žalingą elgesio ratą.
Elgesio, kuris yra nebekontroliuojamas. Taip pat išskiriama, kad priklau- somyb÷ – tai procesas, kuris keičiasi, transformuojasi laike. Vieningo pri- klausomyb÷s apibr÷žimo n÷ra. Priklausomyb÷ yra įvardijama kaip sveikatos sutrikimas, liguistas polinkis kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią me- džiagą pakartotinai daug kartų [149, 175].
Priklausomumo elgesys gali išprovokuoti tiek socialines, tiek psicholo- gines problemas bei susirgimus. Priklausomybių rūšių yra gan įvairių (al- koholis, narkotikai ir t.t.) Priklausomyb÷ gali būti fizin÷ ir psichologin÷ [20].
Bet kokia psichologin÷ priklausomyb÷ apibr÷žiama kaip tarp žmogaus ir priklausomyb÷s objekto atsirandantis patologinis meil÷s ir prisirišimo santy- kis. D÷l šio objekto patrauklių savybių, žmogus pradeda tenkinti savo na- tūralius asmeninius ir socialinius poreikius (tokius kaip: artimi santykiai su šeima ir draugais; globojantis santykis su savimi; dvasinis ryšys bei santykiai su visuomene) tik priklausomyb÷s objekto pagalba. Kiekvienas susidūrimas su priklausomyb÷s objektu gali atnešti ir malonumo ir palengv÷jimo momen- tą, kas dar labiau sustiprina patologinį prisirišimo jausmą. Galop priklau- somyb÷s objektas formuoja žmogaus vertybes, kreipia elgesį ir pajungia sau visą asmenybę.
Pagrindiniai psichologin÷s priklausomyb÷s požymiai:
1. tolerancija – reikia vis daugiau ir dažniau susidurti su priklauso- myb÷s objektu;
2. tęsimas – nepaisant akivaizdžių neigiamų pasekmių santykis su priklausomyb÷s objektu nenutraukiamas;
3. kontrol÷s praradimas – negal÷jimas prognozuoti ir valdyti susi- dūrimo su objektu pradžios, pabaigos ir intensyvumo [21].
Doc. dr. Bulotait÷ nurodo kelias priklausomyb÷s raidos stadijas, remda- masi žinomu psichologu Craig, kurias galima traktuoti kaip psichologines :
1) Vidiniai pokyčiai. Šioje stadijoje įvyksta priklausomo asmens asme- nyb÷s pokyčiai. Viskas prasideda tada, kai žmogus patiria nuotaikos pasi- keitimą po tam tikro įvykio, susidūrimo su objektu ar pan. Priklausomyb÷s ryšių formavimasis labai priklauso ir nuo to, kokie asmens socialiniai ryšiai.
Jei jis neturi paramos, pagalbos, supratimo šeimoje, bendraudamas su drau- gais, aplinkiniais, jei šis bendravimas ir santykiai nesuteikia jam malonumo, yra didel÷ tikimyb÷, kad vystysis patologiniai priklausomyb÷s santykiai su
įvykiais ir objektais. Be to, priklausoma asmenyb÷ atsisako natūraliu būdu patenkinti emocinius poreikius, santykių su kitais žmon÷mis poreikius. Ji nepasitiki žmon÷mis, pasauliu. Priklausomyb÷ vis labiau užvaldo žmogaus vidinį pasaulį.
2) Gyvenimo būdo pasikeitimas. Šioje stadijoje elgesys, skatinantis pri- klausomybę, tampa aktyvesnis, dažnesnis. Aplinkiniai ima pasteb÷ti, kad kaž- kas vyksta ne taip. Atsiranda ne tik vidin÷ elgesio priklausomyb÷ (kaip pir- moje stadijoje). Elgesys vis labiau nekontroliuojamas. Žmogus ima meluoti, kaltinti kitus, ima ritualizuoti savo veiksmus. Piktnaudžiavimo objektas tampa ryšio su pasauliu simboliu. Žmogus tampa fanatiškas savo ritualų atžvilgiu. Visi aplinkiniai tokiam žmogui trukdo, jo nesupranta. Šeimos nariai irgi į tai įsitraukia, jaučia g÷dą ir kaltę d÷l priklausomo asmens elgesio.
3) Gyvenimo sudužimas. Šią stadiją žmogus pasiekia sunkiai ,,dirbta- mas“, kad sukurtų skausmą, baimę, g÷dą, vienišumą ir pyktį, kuriuos gal÷tų nuslopinti piktnaudžiavimas. Čia ritualinis elgesys, nei logika, nei mintys apie įvykį nebeturi prasm÷s. Svarbiausia – pats piktnaudžiavimas.
1.2.5.2. Internetin÷ priklausomyb÷
Laisvalaikio praleidimui paaugliai vis dažniau renkasi internetą. Jame klausosi savo m÷gstamos muzikos, žiūri savo m÷giamus filmus, fotoalbumus.
Vaikai mielai bendrauja su savo bendraamžiais pokalbių svetain÷se ar tiesiog žaidžia savo išsirinktus kompiuterinius žaidimus. Daugelis nežino, kaip ga- l÷tų apsieiti be interneto.
Pradžioje visi džiaug÷si, kad internetas atvers naujas bendravimo gali- mybes, suartins žmones – juk galima tiesiogiai bendrauti su žmon÷mis iš kito žemyno, skaityti knygas kitų miestų bibliotekose. Tačiau atsitiko priešingai, nes jis daugeliui pakeit÷ tiesioginį bendravimą, ÷m÷ atstoti draugus. Vis dažniau girdimi terminai – priklausomyb÷ nuo interneto, priklausomyb÷s nuo informacijos, tinklo vergai [79].
Pirmą kartą terminas „priklausomyb÷ nuo interneto“ (PI) buvo pavartotas dar 1996 metais mokslininko Goldberg. Jis šią priklausomybę apibr÷ž÷ kaip neįveikiamą troškimą naudotis internetu. Konstatuojama, jog priklausomyb÷
nuo interneto yra panaši į kitas priklausomyb÷s formas (priklausomybę nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, azartinių lošimų ir kt. [18]. Literatūroje dar sutinkamas terminas – žalingo įpročio naudotis internetu sutrikimas (angl.
Internet addiction disorder, IAD), kitaip vadinamas neįveikiamu potraukiu (angl. compulsive internet use, CIU) arba tiesiog priklausomyb÷ nuo interneto (angl. Internet dependence) ar probleminis interneto vartojimas (angl. Prob- lematic internet use) [42].
