Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Irena Juralevičienė
Sveikatos mokslų trečios pakopos studijų absolventų mokslinės
ir profesinės veiklos raidos įvertinimas
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė prof. habil. dr. Irena Misevičienė
Visuomenės sveikatos vadyba
SVEIKATOS MOKSLŲ TREČIOS PAKOPOS STUDIJŲ ABSOLVENTŲ MOKSLINĖS IR PROFESINĖS VEIKLOS RAIDOS ĮVERTINIMAS
Irena Juralevičienė
Mokslinė vadovė prof., habil. dr. Irena Misevičienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2007. 52 p.
Darbo tikslas – įvertinti medicinos ir visuomenės sveikatos mokslų doktorantūros absolventų profesinės ir mokslinės veiklos raidą.
Uždaviniai:
1. Atlikti doktorantų mokslinio produktyvumo per 4 studijų metus ir po studijų analizę.
2. Išanalizuoti medicinos ir visuomenės sveikatos mokslų daktarų įsitraukimą į mokslinę, studijų ir praktinę veiklą.
3. Įvertinti absolventų požiūrį į doktorantūrą ir profesinės karjeros galimybes.
Tyrimo metodika: Kauno medicinos universiteto medicinos ir visuomenės sveikatos doktorantūros studijų 2004, 2005, 2006 metų absolventų mokslinės ir profesinės veiklos raida vertinta analizuojant absolventų mokslinių publikacijų ir darbinės veiklos duomenis. Absolventų požiūrio į doktorantūrą ir profesinės karjeros galimybes vertinimui atlikta respondentų anketinė apklausa. Anketos atsako dažnis 82,6 proc. Duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant MS Excel ir statistinio duomenų analizės paketo SPSS 12.0 versija.
Rezultatai. Doktorantai savo mokslinių tyrimų rezultatus publikuoja visų lygių mokslo leidiniuose, paskelbdami vidutiniškai 4,84 mokslinius straipsnius (0,3 MII straipsnio). Didžioji dauguma (82,5 proc.) mokslo daktarų lieka dirbti Kauno medicinos universitete ir jam priklausančiose institucijose, trys ketvirtadaliai (72,6 proc.) absolventų dirba mokslinį ir pedagoginį darbą. Dauguma doktorantų, pasirinkdami doktorantūros studijas, tikisi geresnių darbo perspektyvų, norėdami dirbti mokslinį darbą ir tęsti studijas. Doktorantūros studijų metu absolventai daugiausia įgyja mokslinio darbo patirties ir daktaro laipsnis jiems suteikia pasitikėjimo savimi bei galimybę kopti karjeros laiptais. Daugumos absolventų ateities planuose - siekti mokslinės ir akademinės karjeros.
Išvados. Absolventų mokslinio produktyvumo, profesinės ir mokslinės veiklos rodikliai rodo mokslo daktarų pasirengimą ir norą plėtoti mokslinę ir pedagoginę karjerą. KMU doktorantūros studijos yra efektyvios ir kokybiškos bei sėkmingai atlieka savo pagrindinį uždavinį - rengti mokslininkus ir pedagoginio personalo pamainą.
SUMMARY
Management of Public HealthEVALUATION OF RESEARCH AND PROFESSIONAL ACTIVITY
DEVELOPMENT OF PhD GRADUATES IN HEALTH SCIENCES
Irena Juralevičienė
Scientific supervisor Irena Misevičienė, Professor, Doctor Habilitate.
Kaunas University of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Health Management, Kaunas; 2007.
Goal of the study – to evaluate the development of professional and research activities of doctoral graduates in medicine and public health.
Objectives:
4. To perform the analysis of scientific productivity of doctoral students during and after the period of studies.
5. To analyze the involvement of PhD graduates in medicine and public health into research, practical and teaching activities.
6. To evaluate the attitude of graduates towards doctoral studies and their perspectives of professional career.
Methods: The development of research and professional activity of doctoral graduates in 2004, 2005 and 2006 was evaluated analyzing data of their scientific publications and practical activities. The questionnaire was developed to evaluate the attitude of graduates towards their PhD studies and perspectives of professional career. Response rate was 82,6%. Data was analyzed using MS Excel and SPSS 12.0 software.
Results. Doctoral students publish results of their research in scientific journals of all levels, publishing 4,84 publications in average. Majority of graduates (82,5%) stay employed in Kaunas University of Medicine and related institutions, 72,6% of respondents are involved in research and teaching. Most of doctoral students expect better perspectives for work while having the willingness to do research and continue the studies. During the period of studies they usually acquire experience in scientific research and the degree of PhD provides them with self-confidence and career possibilities. Pursuing scientific and academic career is the future plan of the majority of graduates. Conclusions. Indicators of scientific productivity, professional and scientific activity of the graduates show the readiness and willingness to develop scientific and academic career of PhD holders. Doctoral studies at Kaunas University of Medicine are effectively performing the strategic task – to prepare the new generation of scientists and university level teaching personnel.
TURINYS
SANTRUMPOS... 5
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ... 6
LENTELIŲ SĄRAŠAS... 7
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI... 10
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
... 111.1. Doktorantūros studijos ... 11
1.2. Doktorantūros studijos Bolonijos proceso kontekste... 13
1.3. Kokybės samprata... 16
1.4. Studijų kokybės vertinimas... 18
1.5. Doktorantūros studijų kokybė... 21
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 24
2.1. Tyrimų planas ir tiriamasis kontingentas ... 24
2.2. Tyrimo metodai... 25
2.3. Statistinės duomenų analizės metodai... 25
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS... 27
3.1. Doktorantų mokslinio produktyvumo analizė... 27
3.2. Mokslo daktarų įsitraukimas į mokslinę, studijų ir praktinę veiklą... 32
3.3. Absolventų požiūrio į doktorantūros studijas analizė ... 37
IŠVADOS... 46
REKOMENDACIJOS... 47
LITERATŪRA ... 48
SANTRUMPOS
EAME – Europos aukštojo mokslo ir studijų erdvėEME – Europos mokslinių tyrimų erdvė ENQA – Europos kokybės užtikrinimo tinklas EUA – Europos universitetų asociacija
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos KMU – Kauno medicinos universitetas KRL – kiti recenzuojami leidiniai MII – Mokslinės informacijos institutas SD – standartinis nuokrypis
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 Pav. Mokslinių straipsnių, atspausdintų per studijas, skirstinys pagal rūšis (proc.) ... 28
2 Pav. Mokslinių straipsnių, atspausdintų per studijas, vidurkiai pagal studijų kryptis ... 30
3 Pav. Tirtųjų dalis (proc.), turinti skirtingo reikšmingumo straipsnių po studijų pagal doktorantūros baigimo metus ... 31
4 Pav. Mokslinių straipsnių, atspausdintų po doktorantūros studijų, vidurkiai pagal studijų kryptis ... 31
5 Pav. Mokslinių straipsnių, atspausdintų po studijų skirstinys pagal rūšis (proc.) ... 32
6 Pav. Absolventų darbo vietų skirstinys (proc.) ... 33
7 Pav. Mokslo daktarų užimamos pareigos ... 34
8 Pav. Visuomenės sveikatos krypties absolventų užimamų pagrindinių pareigų skirstinys (proc.) 34 9 Pav. Medicinos krypties absolventų užimamų pagrindinių pareigų skirstinys (proc.) ... 35
10 Pav. Medicinos krypties absolventų mokslinės, studijų ir praktinės veiklos skirstinys (proc.) 36 11 Pav. Visuomenės sveikatos krypties absolventų mokslinės, studijų ir praktinės veiklos skirstinys (proc.)... 37
12 Pav. Doktorantūros pasirinkimo motyvai ... 38
13 Pav. Doktorantūros studijų vertinimas ... 40
14 Pav. Ką suteikė daktaro laipsnis... 42
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 Lentelė Respondentų charakteristika... 27 2 Lentelė. Tirtųjų dalis (proc.), turinti skirtingo reikšmingumo straipsnių per studijas pagal
doktorantūros kryptį... 28 3 Lentelė. Tirtųjų dalis (proc.), turinti skirtingo reikšmingumo straipsnių per studijas pagal
doktorantūros baigimo metus ... 29 4 Lentelė. Mokslinių straipsnių, tenkančių vienam doktorantui per studijas, vidurkiai... 29 5 Lentelė. Absolventų(abs. sk. ir proc.) mokslinė, studijų ir praktinė veikla... 35 6 Lentelė. Medicinos ir visuomenės sveikatos krypties absolventų nuomonė apie doktorantūros
studijų pasirinkimo motyvus (balais) ... 39 7 Lentelė. Doktorantūros studijų vertinimas medicinos ir visuomenės sveikatos krypties absolventų
požiūriu (balais)... 41 8 Lentelė. Medicinos ir visuomenės sveikatos krypties absolventų nuomonė, ką jiems suteikė
daktaro laipsnis (balais) ... 43 9 Lentelė. Medicinos ir visuomenės sveikatos krypties absolventų nuomonė apie ateities
ĮVADAS
Dvidešimt pirmasis amžius aukštajam mokslui kelia naujus uždavinius. 29 Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva, 1999 m. pasirašė Bolonijos deklaraciją “Europos aukštojo mokslo erdvė”, kuri numatė pagrindinius tikslus ir gaires, kuriant bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę (14,31).
Svarbiausi jos bruožai: • trijų pakopų studijų sistema,
• palyginami ir kitose Europos valstybėse pripažįstami kvalifikaciniai laipsniai, • vieninga studijų apimties vertinimo kreditais sistema,
• studentų, dėstytojų ir mokslininkų mobilumas,
• aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimas ir konkurencija, • efektyvi studijų ir tyrimų kokybės užtikrinimo sistema.
Šie tikslai neliko skambia deklaracija. Bolonijos procesas tęsiasi ir yra sudėtinė Europos Tarybos 2000 metais Lisabonoje iškelto strateginio tikslo - pasiekti, kad Europa taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis grįsta pasaulio ekonomika - įgyvendinimo priemonių dalis.
Per keletą artimiausių dešimtmečių Lietuvos, kaip ir visos Europos Sąjungos, ekonomikos modelis iš esmės pasikeis – santykinai silpnės tradicinis gamybinis pamatas, o ekonomikos konkurencingumą ir augimą bei socialinę gerovę vis labiau lems žiniomis grįstos šakos ir paslaugos, kurios pareikalaus daugiau darbuotojų ne tik baigusių aukštąjį mokslą, bet ir turinčių mokslo laipsnį. Studijos, moksliniai tyrimai ir inovacijos – tai trys pagrindiniai Lisabonos strategijos atramos taškai.
Doktorantūros - mokslininkams rengti skirtos trečiosios aukštojo mokslo pakopos vaidmuo čia neabejotinai svarbus. Bolonijos proceso kontekste, kai siekiama didinti mokslininkų ir į mokslą orientuotų karjerų skaičių, doktorantūros studijos įgauna didžiulę reikšmę. Bergeno komunikate pabrėžiama, kad mokslininkų rengimas turi būti nukreiptas į platesnės rinkos poreikius, iš kitos pusės, reikia didinti doktorantų, kurie po gynimo ir toliau siekia karjeros moksle, skaičių, įvairiomis priemonėmis didinant tokios karjeros patrauklumą (32).
Norint būti konkurencingiems Europos ir pasaulio mokslo žinių rinkoje, būtina užtikrinti mokslo ir studijų kokybę. Tik kokybiškas specialistų rengimas, aukšto lygio moksliniai tyrimai gali garantuoti sėkmingą šalies vystymąsi.
Pagrindinis doktorantūros – trečiosios studijų pakopos komponentas yra originalūs moksliniai tyrimai, lemiantys pažinimo pažangą. Siekiant įvertinti mokslinių tyrimų vertę, analizuojama mokslo rezultatų sklaida. Tarptautinė vykdomų tyrimų reikšmė ir oficiali jos išraiška – publikacijų tarptautiniuose žurnaluose skaičius ir kokybė, yra labai svarbus mokslinės veiklos produktyvumo ir reikšmingumo kriterijus.
Temos naujumas – iki šiol doktorantūros studijų kokybė, absolventų karjeros raida mažai
tirta. Nėra aptikta duomenų apie doktorantų mokslinės veiklos produktyvumą. Analizuojant medicinos ir visuomenės sveikatos mokslų doktorantūros absolventų profesinės ir mokslinės veiklos raidą pirmą kartą vertinamas mokslinis produktyvumas – kaip įgytų žinių, įgūdžių, gebėjimų ir kompetencijos išraiška.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – įvertinti medicinos ir visuomenės sveikatos mokslų doktorantūros absolventų profesinės ir mokslinės veiklos raidą.
Uždaviniai:
1. Atlikti doktorantų mokslinio produktyvumo per 4 studijų metus ir po studijų analizę.
2. Išanalizuoti medicinos ir visuomenės sveikatos mokslų daktarų įsitraukimą į mokslinę, studijų ir praktinę veiklą.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Doktorantūros studijos
Doktorantūra yra mokslininkams rengti skirtos trečios pakopos universitetinės studijos, į kurias priimami asmenys, baigę magistrantūros ar vientisąsias studijas, moksliniai tyrimai ir disertacijos rengimas (19).
Doktorantūros studijos, daktaro disertacijos gynimas ir mokslo laipsnio suteikimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Aukštojo mokslo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 27-715; 2003, Nr. 47-2058), Doktorantūros nuostatais (Žin., 2001, Nr. 63-2281; 2002, Nr. 60-2469; 2003, Nr. 17-739) bei Bolonijos proceso nuostatomis, universitetų statutais bei doktorantūros reglamentais.
Doktorantūra apima studijas, perkeliamųjų gebėjimų ugdymą, kryptingus mokslinius tyrimus ir disertacijos gynimą.
Asmeniui, išėjusiam doktorantūros studijų programą, savo disertacija ir mokslinėmis publikacijomis parodžiusiam sugebėjimą savarankiškai ir kritiškai taikyti mokslinius tyrimo metodus, atlikti mokslinius tyrimus, spręsti mokslines problemas ir apgynusiam disertaciją, suteikiamas daktaro mokslo laipsnis.
Doktorantūros trukmė ne ilgesnė kaip 4 metai. Institucijoje greta dieninės doktorantūros gali būti neakivaizdinė doktorantūra. Doktorantūros teisę institucijai Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu suteikia (prireikus panaikina) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos išvadas.
Institucija doktorantūrą organizuoja pagal institucijos doktorantūros reglamentą, kurį institucijos senato (tarybos) teikimu tvirtina Lietuvos mokslo taryba. Dėl to doktorantūros tvarka institucijose skiriasi.
Sveikatos mokslų: medicinos ir visuomenės sveikatos mokslo kryptyse doktorantūros teisė suteikta Kauno medicinos universitetui (KMU) ir Vilniaus universitetui.
Pagal KMU doktorantūros reglamentą doktorantūros studijas sudaro ne mažiau kaip 4 dalykai, kurių programas tvirtina mokslo krypties doktorantūros komisija. Bendra doktorantūros studijų apimtis – ne mažiau kaip 20 kreditų.
Doktoranto studijoms ir moksliniams tyrimams vadovauja doktoranto mokslinis vadovas (toliau - vadovas). Vadovas turi būti doktorantūros mokslo krypties (šakos) mokslininkas.
Daktaro disertacija turi būti originalus mokslinis darbas, kuriame apibendrinami doktoranto atlikti moksliniai tyrimai, gvildenantys tam tikros mokslo krypties (šakos) problemą.
Doktorantas disertaciją ginti gali po to, kai išlaiko doktorantūros studijų programoje numatytus egzaminus ir ne mažiau kaip 2 straipsniuose, išspausdintuose recenzuojamuose leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto leidinių sąrašą ar Lietuvos mokslo tarybos tvirtinamą mokslo leidinių, kuriuose publikuoti mokslo straipsniai pripažįstami suteikiant mokslo laipsnį, sąrašą, paskelbia svarbiausius savo tyrimų rezultatus (5).
Įgyti daktaro mokslo laipsnį galima ir neturint studento statuso, t.y. doktorantūra eksternu. Per 1990–2004 metus Lietuvoje parengta beveik 4 tūkst. mokslo daktarų (2000–2004 metais kasmet vidutiniškai parengti 386, o 1993–1999 metais – 172 mokslo daktarai). Studijuojančiųjų doktorantūroje pastaruosius metus sparčiai daugėjo (2000 metais studijavo 2,1 tūkst., o 2004 metais – 2,8 tūkst. doktorantų), tačiau pagal kasmet įgyjančių daktaro mokslo laipsnį asmenų milijonui gyventojų Lietuva atsilieka nuo Šiaurės Europos valstybių (2003 metų duomenimis, Lietuvoje – 106, Šiaurės Europos valstybėse – 236). Pagal doktorantų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, Lietuva (0,65) lenkia Latviją (0,55), bet atsilieka nuo Estijos (1,1), Norvegijos (1,1), Švedijos (2,1), Suomijos (2,6). Mokslo daktarų rengimo rodikliai kasmet gerėja, tačiau jaunų dėstytojų ir mokslo darbuotojų aukštosiose mokyklose dirba per mažai. 2004-2005 m. dėstytojai ir mokslo darbuotojai, turintys mokslo laipsnį iki 35 m. sudarė 12 proc., o iki 45 m. – 34 proc. Pastaruosius metus po truputį daugėjo 25–29 ir 30–34 metų dėstytojų, 60–64 metų dėstytojų buvo tiek pat, o 65 ir vyresnių vis dar daugėjo. Dėl santykinai mažų dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimų ar nepalankios akademinės aplinkos dalis daktaro mokslo laipsnį įgijusių asmenų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ar mokslo darbuotojų imasi kitos veiklos ar išvyksta į užsienį (6).
1.2.
Doktorantūros studijos Bolonijos proceso kontekste
Svarbiausiuose Europos Sąjungos strateginiuose dokumentuose (Sorbonos deklaracija, 1998; Bolonijos deklaracija, 1999; Prahos komunikatas, 2001; Berlyno komunikatas, 2003; Bergeno komunikatas, 2005) aukštojo mokslo institucijoms keliami nauji iššūkiai ir nauji tikslai. Bolonijos procesas ir toliau išlieka aukštojo mokslo struktūrų reformų varomąją jėga.
Bolonijos procese dalyvauja 45 Europos šalys, kurių švietimo ir mokslo ministrai kas dveji metai aptaria pasiektus rezultatus ir numato prioritetus ateičiai.
2003 m. aukštojo mokslo ministrų konferencijos komunikate Berlyne, suvokiant būtinybę sutvirtinti ryšius tarp Europos aukštojo mokslo ir studijų erdvės (EAME) ir Europos Mokslinių tyrimų erdvės (EME) Žinių Europoje bei pripažįstant mokslinių tyrimų kaip struktūrinės aukštojo mokslo dalies svarbą, prie dviejų pagrindinių aukštojo mokslo pakopų prijungiama doktorantūra –
kaip trečioji studijų pakopa (24).
Berlyno komunikatas paskelbė naują veiksmų liniją:
• būtina sukurti rišančiąją grandį, jungiančią dvi svarbiausias žinių visuomenės kūrimo atramas – Europos aukštojo mokslo ir Europos mokslo erdves;
• sujungti du skirtingai struktūrizuotus ir valdomus Europos procesus – Europos aukštojo
mokslo ir Europos mokslo sistemas;
• pasiekti, kad kuriamos jungties svarbiausia grandimi taptų doktorantūros programos;
• kuriant šią rišančiąją grandį (plačiai svarstant mokslo ir mokymo institucijoje bei visuomenėje) apibrėžti mokymo (mokymosi) atlikti mokslinius tyrimus rėmus ir tikslus, doktorantūros programų vaidmenį bei svarbą, įvertinti jaunų mokslininkų karjeros perspektyvas ne tik savo šalyje, bet ir visoje europinėje erdvėje;
• pasiekti, kad mokymas atlikti mokslinius tyrimus taptų svarbia universitetų misijos dalimi ir būtų Europos mokslinio potencialo stiprinimo laidas.
Doktorantūros programos - svarbiausia grandis tarp Europos aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų erdvių, kuriai didelę svarbą turi mobilumas, tarpinstitucinis ir tinklinis bendradarbiavimas.
Doktorantūros programų kandidatai turi būti pasiruošę kintamiems darbo rinkos poreikiams, doktorantūros programos turi būti nuolat peržiūrimos besikeičiančių poreikių šviesoje.
Šios studijų pakopos kokybė užtikrinama kuriant jungtines doktorantūros programas, skatinant ilgesnės trukmės išvykas į mokslo centrus, siūlant ir užtikrinant „podoktorantūrinio„ tobulinimosi galimybes.
Europos universitetų asociacija (European University Association, EUA, įsteigta 2001 metais Salamankoje), vienijanti per 750 universitetų, yra oficialus Europos aukštojo mokslo institucijų atstovas Bolonijos procese.
EUA organizuotame Bolonijos seminare “Doktorantūros programos – Europos žinių visuomenei”, kuris vyko 2005 m. Zalcburge, buvo suformuluoti pagrindiniai doktorantūros programų principai (2):
Mokslo žinių siekimas –pagrindinis doktorantūros studijų komponentas. Tačiau
doktorantūros studijos turi apimti ir daugiau dalykų, kurie reikalingi didesnėms įsidarbinimo (ne vien universitetuose) galimybėms.
Institucijų strategijų ir politikos sutvirtinimas: universitetai kaip institucijos privalo prisiimti
atsakomybę, kad siūlomos doktorantūros studijų programos būtų sudaromos taip, kad atitiktų naujus visuomenės iššūkius ir sudarytų galimybes platesnei karjeros raidai.
Įvairiapusiškumo svarba: didžiulė doktorantūros programų įvairovė, paremta kokybe ir
aiškia praktika – yra Europos stiprybė.
Doktorantai – ankstyvos strategijos tyrėjai – turi būti pripažįstami profesionalais,
sugebančiais prisidėti prie naujų žinių kūrimo.
Ypatingas vadovavimo vaidmuo ir vertinimas: atsižvelgiant į kiekvieną doktorantą,
vadovavimas ir vertinimas turi būti paremtas sutartiniais pagrindais ir sutartyse turėtų atsispindėti visų pusių – doktoranto, vadovo ir institucijos – teisės ir pareigos.
Kritinės masės siekimas: doktorantūros programos turėtų siekti kritinės masės ir turėtų būti
sudarytos iš įvairių inovacinių dalykų bei būti įdiegtos visoje Europoje. Priimtini sprendimai gali būti skirtingi, ypač mažose ir didelėse šalyse. Šie sprendimai svyruoja nuo „Mokslo mokyklų“ dideliuose universitetuose iki regioninio bendradarbiavimo tarp universitetų.
Trukmė: doktorantūros studijų trukmė (pilnu užimtumu) turėtų būti 3-4 metai.
Inovacinių struktūrų skatinimas: reaguoti į iššūkį- tarpdisciplininių ir bendrų dalykų studijų
plėtra.
Mobilumo didinimas: doktorantūros studijų programos turėtų siūlyti pasikeitimą ir išvykų
galimybes, išnaudojant integruotą tarpuniversitetinio bendradarbiavimo bei ryšių su kitais partneriais erdvę.
Tinkamo finansavimo užtikrinimas: doktorantūros programų kokybei ir sėkmingam jų
baigimui būtinas tinkamas finansavimas.
Šie dešimt pagrindinių principų buvo pristatyti Europos švietimo ir mokslo ministrų pasitarime Bergene.
Bergeno komunikatą pasirašiusios šalys įsipareigojo gerinti studijų kokybę, studentų socialines sąlygas, kad socialinė ir ekonominė padėtis nebūtų kliūtimi siekti aukštojo mokslo, kad būtų sukurta nacionalinė aukštojo mokslo kvalifikacijų struktūra bei susitarta dėl pagrindinių doktorantūros programų principų. Doktorantūros lygmens kvalifikacijos turi būti visiškai suderintos su EAME susiejančia kvalifikacijų sistema, orientuota į siekiamą rezultatą. Pagrindinis doktorantūros komponentas yra originalūs moksliniai tyrimai, lemiantys pažinimo pažangą. Mokslininkų rengimas turi būti nukreiptas į platesnės rinkos poreikius, iš kitos pusės, reikia didinti doktorantų, kurie po gynimo ir toliau siekia karjeros moksle, skaičių, įvairiomis priemonėmis didinant tokios karjeros patrauklumą (32).
10 Zalcburgo principų tapo neatskiriama sekančios Bolonijos proceso fazės dalimi.
Nicos (2006) seminaro tikslas – parengti ir 2007 metais Europos šalių švietimo ir mokslo ministrams pristatyti ataskaitą apie tolimesnę dešimties pagrindinių doktorantūros programų principų plėtrą (21):
• siekiant kritinės masės, turi būti vystomos naujos doktorantūros programų inovacinės struktūros – doktorantūros mokyklos;
• podoktorantūrinių tyrimų ir mokslininko karjeros perspektyvos; • skirtingų tipų doktorantūros studijos:
– mokslinės doktorantūros studijos grįstos vien moksliniais tyrimais (mokslų daktaras);
– profesinė doktorantūra, kuri grindžiama originaliais moksliniais tyrimais, kurie savo lygiu, bet ne apimtimi, yra analogiški mokslinei doktorantūrai (profesijos daktaras), Tai specialus doktorantūros tipas, kai į profesinę praktiką įterpiami moksliniai tyrimai.
Nepriklausomai nuo laipsnio pavadinimo, turi būti taikomi tokie pat standartai kaip ir tradicinei doktorantūrai, turi būti garantuojamas toks pats aukštas kokybės lygis.
Ministrų susitikime Londone, kuris įvyks 2007 m., bus vertinama šalių pažanga užtikrinant aukštojo mokslo kokybės rodiklius, įgyvendinant nacionalines kvalifikacijų sistemas, teikiant ir pripažįstant jungtinius kvalifikacinius ir mokslo laipsnius, užtikrinant doktorantūros programų tarpdiscipliniškumą ir plėtrą, skatinant dėstytojų ir studentų mobilumą, užtikrinant aukštojo mokslo prieinamumą, gerinant studentų socialinę padėtį.
Norint sėkmingai įgyvendinti Europos Sąjungos ir Bolonijos proceso strateginių dokumentų nuostatas, būti konkurencingiems Europos ir pasaulio žinių rinkoje, reikia aiškiai suvokti problemas
ir pokyčių neišvengiamumą, kurti ateities įžvalgą ir konkrečią strategiją, priimti sprendimus tiek valstybės tiek institucijos lygmeniu.
Kauno medicinos universiteto rektorius 2006 m. gruodžio 28 d. Senate pristatydamas pagrindinius universiteto 2002-2006 metų veiklos rezultatus ir plėtros gaires nurodė, kad KMU siekia didinti jaunųjų mokslininkų rengimo kokybę ir efektyvumą, keičiant doktorantūros studijų procesą pagal EUA Zalcburgo ir Nicos rekomendacijas:
• doktorantūros mokyklos,
• bendrų studijų programų kūrimas, • tarptautiniai mainai,
• jungtiniai mokslo laipsniai.
1.3.
Kokybės samprata
Rinkos ekonomikos, žinių visuomenės poreikiai, aukštojo mokslo tapsmas masiniu Europos aukštosiose mokyklose kokybės problemą iškelia į prioritetines pozicijas. Pasak Vroeijenstijn, “kokybės sąvoka nėra nauja: ji visuomet buvo akademinės tradicijos dalis. Išorinis pasaulis tik dabar pabrėžia poreikį kokybei... Tai santykis tarp aukštojo mokslo ir visuomenės, kuris pasikeitė.”(35). Iki šiol tai buvo labiau universitetų vidaus reikalas, tiksliau kiekvienos akademinės veiklos savaime suprantamas reiškinys (23). Pasikeitusios politinės, ekonominės, socialinės sąlygos kelia naujus reikalavimus. Kokybės vertinimas yra svarbus siekiant pagrindinių Bolonijos proceso tikslų: didinti studentų ir akademinio personalo mobilumą (institucijoje, nacionaliniuose ir tarptautiniuose lygmenyse), siekti kvalifikacijų pripažinimo ir palyginimo bei gerinti absolventų įsidarbinimo kokybę.
Berlyno komunikate (2003) Europos mokslo ir švietimo ministrai įsipareigojo palaikyti tolesnę aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo sistemos plėtrą instituciniame, nacionaliniame ir europiniame lygiuose bei akcentavo būtinybę sukurti bendras visai Europos aukštojo mokslo erdvei kvalifikacijų tarpusavio pripažinimo normas, standartus bei rekomendacijas. Berlyno komunikate didelis dėmesys skiriamas aukštojo mokslo kokybės užtikrinimui, nes be kokybės neįmanoma sukurti patrauklios Europos aukštojo mokslo erdvės.
Europos Komisijos pranešime „Universitetų vaidmuo žinių Europoje“(2003) ypač pabrėžtas išskirtinis universitetų vaidmuo trijose sferose: lavinimo, ugdymo ir specialistų rengimo (taip pat ir mokslininkų). Europai reikia universitetų tobulumo tam, kad optimizuotų procesus, kurie lemia žinių visuomenės kūrimą. Išaugus aukštojo mokslo poreikiui nepaprastai svarbu išlaikyti ir sustiprinti studijų ir tyrimų kokybę (30).
Kas yra kokybė? Kokybės sąvoka nuo seno tyrinėjama daugybės akademinių ir verslo sluoksnių atstovų, tačiau dėl universalaus kokybės apibrėžimo iki šiol susitarti nepavyko. Priežastis yra kokybės sąvokos sudėtingumas ir platumas, kuriuos lemia didelė kokybės objektų įvairovė ir kokybės veiksnių bei jos sukeliamų problemų gausa. Kita vertus, kokybė yra ne statiška, o dinamiška sąvoka, kurios traktavimas bėgant laikui kinta ir priklauso nuo sprendžiamų uždavinių specifikos bei kokybės objekto tipo.
Sallis T. išskiria dvi kokybės koncepcijas: absoliučią ir santykinę:
• Pagal absoliučios kokybės koncepciją, kokybė yra visa tai, kas atliekama siekiant aukščiausių standartų.
• Pagal santykinės kokybės koncepciją, kokybė apibrėžiama kaip: – Atitikimas reikalavimams.
– Atitikimas vartotojų poreikiams (4,25).
Harvey ir Green (10,11) identifikavo 5 kokybės kategorijas: • Kokybė kaip išskirtinumas, pranašumas (angl. exception) • Kokybė kaip tobulumas, trūkumų nebuvimas (angl. perfection) • Kokybė kaip atitikimas tikslui (angl. fitness for purpose) • Kokybė kaip ekonominis naudingumas (angl. value for money) • Kokybė kaip pasikeitimas (angl. transformation)
Akademinė kokybė priklauso nuo įvairių universiteto funkcijų bei veiklos, bet ir pati kokybė apibrėžiama kaip daugiamatis reiškinys (23). Ir ne todėl, kad skiriasi universitetų ištekliai, dėstytojų kvalifikacija, bet ir todėl, kad skiriasi kokybės suvokimas, net ir esant panašioms sąlygoms, skiriasi samprata, kokiais kriterijais vertinti kokybę.
Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatyme teigiama, kad studijos yra aukštojo mokymo, mokslininkų rengimo ir specialistų su aukštuoju išsilavinimu tobulinimosi bei perkvalifikavimo procesas (20). Susiejus kokybės sąvoką su studijų apibrėžimu galima daryti išvadą, kad studijų kokybė - tai aukštosios mokyklos suteikiamų sąlygų tinkamumas asmens saviugdai plėtoti ir kvalifikacijai įgyti (26).
1.4. Studijų kokybės vertinimas
Aukštojo mokslo kokybė gali būti vertinama, užtikrinama ir tobulinama vadovaujantis įvairiais metodais, atsižvelgiant į vyraujančią kokybės vadybos paradigmą. Pastaruoju metu vyrauja institucijos vidaus ir išorės klientų poreikių tenkinimo kokybės paradigma, kuri dar kitaip vadinama visuotinės kokybės vadybos filosofija (1,12).
Visuotinė kokybė – tai filosofija, kurios pagrindu valdomos sistemos gali tiesiogiai paveikti organizacijos tikslus, tenkinančius ir vartotojų poreikius, nes pastovus kokybės siekimas tampa organizacijos veiklos būdu (17).
Anksčiau buvo žinomi du požiūriai į universitetinių studijų kokybę: mokslo įstaigos akreditavimas ir rezultatų vertinimas. Visa tai apima išorinį studijų kokybės vertinimą. Visuotinės kokybės filosofijoje siūloma kontrolės funkcijas įterpti į patį studijų procesą. Aukštoji mokykla privalo būti atsakinga už joje vykstančių studijų kokybę, atliekamų mokslinių tyrimų lygį, studijų programų bei kitų teikiamų paslaugų tinkamumą ir aktualumą. Tokiu atveju kokybės siekimas integruojamas ir suvokiamas kaip akademinės bendruomenės gebėjimas savarankiškai palaikyti ir tobulinti studijų standartus atsižvelgiant į studentų, organizacijų ir kitų visuomeninių grupių poreikius. Susiduriama su būtinumu tobulinti vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą (12).
Aukštosios mokyklos studijų kokybės koncepcijos esmę sudaro šie teiginiai: • Kokybė gali būti užtikrinama per išorinį ir vidinį vertinimą.
• Studijų programų ir sąlygų, būtinų jų funkcionavimui analizė kaip prielaida vidinės studijų kokybės vertinimui.
• Išorinės kokybės vertinimą vykdo specialios institucijos – nacionaliniai studijų kokybės vertinimo centrai.
• Tiek vidinis, tiek išorinis studijų kokybės vertinimas pateikiamas ataskaitose ir pranešimuose, kurie turėtų būti skelbiami spaudoje.
Nepaisant bendrų studijų kokybės sampratos požymių, kokybės užtikrinimo sistema Europos šalyse skiriasi. Kai kuriose šalyse (Danija, Suomija) kokybės vertinimo sistema apima universitetuose dėstomus dalykus, studijų programas, kitur (Didžioji Britanija, Prancūzija ir kt.) vertinama universiteto, kaip organizacijos, veiklos kokybė apskritai.
Kokybė yra daugiadimensinė samprata, kurios nei vienas standartų rinkinys negali būti pritaikytas visoms valstybėms ar institucijoms. Ši samprata apima: valdymą, mokymą ir akademines programas, tyrimus ir išsimokslinimą, personalą, studentus, infrastuktūrą ir institucijos aplinką. Kokybės užtikrinimas reikalauja palygimo tarp stebimų ir siekiamų rezultatų ir nuolatinės disfunkcijos šaltinių analizės. Vidinis vertinimas ir išorinis, abu yra būtini nuodugnios kokybės
užtikrinimo sistemos komponentai. Kokybės užtikrinimas apima vertinimo, akademinių vertybių ir kultūrinio supratimo klausimus.
Europos kokybės užtikrinimo tinklas (ENQA), vykdydamas Berlyno komunikato įpareigojimą, parengė dokumentą “Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo standartai ir gairės” (angl. Standarts and Guidelines for Qualite Assurance in European Higher Education
Area) (ENQA, 2005), kuris svarstytas ir patvirtintas švietimo ministrų susitikime Bergene. Šiame
dokumente (9) nurodyti europinių standartų ir gairių kūrimo principai, tikslai ir uždaviniai, pateikti vidinio ir išorinio vertinimo kriterijai bei standartai, taikomi išorinį vertinimą atliekančioms agentūroms.
Europiniai standartai ir gairės vidiniam kokybės užtikrinimui mokslo institucijose:
• Politika ir procedūros kokybės užtikrinimui. Aukštojo mokslo institucijos kokybės užtikrinimui turi turėti politiką, procedūras ir strategiją, kurios būtų formalizuotos ir viešai skelbiamos.
• Studijų programų ir suteikiamų kvalifikacijų patvirtinimas, stebėsena ir periodinis vertinimas
• Studentų pasiekimų vertinimas
• Akademinio personalo kvalifikacijos užtikrinimas • Studijų ištekliai ir parama studentams
• Informacinės sistemos, užtikrinančios informacijos kaupimą, analizę efektyviam studijų procesų valdymui.
• Viešas informavimas, naujausia nešališka kokybinė ir kiekybinė informacija apie studijų programas ir įgyjamas kvalifikacijas.
Europiniai standartai ir gairės išoriniam kokybės užtikrinimui aukštojo mokslo institucijose: • Išorinio kokybės užtikrinimo procedūros turi atsižvelgti į institucijoje taikomų vidinių
kokybės užtikrinimo procedūrų veiksmingumą.
• Kokybės užtikrinimo procesų tikslai ir uždaviniai turi būti apibrėžti pirmiau, nei sukurti patys procesai, viešai juos kartu su procedūromis publikuojant bei dalyvaujant šiame procese visoms suinteresuotoms šalims.
• Išorinio vertinimo sprendimai turi būti pagrįsti išankstiniais, viešai paskelbtais ir nuosekliai taikomais kriterijais.
• Visi išorinio kokybės užtikrinimo procesai turi atitikti jiems keliamus tikslus.
• Išorinių vertintojų išvados turi būti suprantamos ir prieinamos visoms suinteresuotoms šalims.
• Ekspertų rekomendacijos ar rekomenduojams veiksmų planas turi turėti išankstines procedūras, kuriomis remiantis bus įgyvendintas.
• Išorinis aukštojo mokslo institucijų/programų vertinimas atliekamas periodiškai, pagal iš anksto nustatytą periodo trukmę bei patvirtintas procedūras.
• Kokybės užtikrinimo agentūros turi periodiškai skelbti ataskaitas apie vertinimo rezultatus, bendras tendencijas bei skleisti gerąją patirtį.
Mokymosi pasiekimų (studijų rezultatų) (angl. learning outcomes) naudojimas yra neatsiejamas nuo studijų kokybės užtikrinimo aukštosiose mokyklose. Mokymosi laimėjimai dažniausiai naudojami trijuose skirtinguose lygiuose:
• instituciniame lygmenyje – studijuojamų dalykų/modulių aprašymuose, studijų programose ir kvalifikacijų aprašuose;
• nacionaliniame lygmenyje – kvalifikacijų sistemose; • tarptautiniame lygmenyje – pripažinti ir palyginti.
Tai lemia studijų programos turinį, mokymą, mokymąsi, vertinimą bei kokybės užtikrinimą, palengvina akademinių bei profesinių kvalifikacijų pripažinimą.
Šiandien Europoje dar nėra sutarta dėl bendro mokymosi pasiekimų (studijų rezultatų) apibrėžimo. Studijų rezultatai apibūdinami kaip„[ ] teiginys, nusakantis, ką studentas turėtų žinoti, suprasti ir gebėti užbaigęs tam tikrą studijų periodą“ (Bologna Seminar, 2004).
Europos kvalifikacijų sąrangoje (16) remiamasi trimis mokymosi pasiekimų tipais: • Žinios – teorinės ir praktinės (faktai);
• Įgūdžiai – gebėjimas įgytas žinias taikyti praktinėms problemoms spręsti (perkeliamieji ir praktiniai gebėjimai)
• Kompetencijos – gebėjimai įgytas žinias ir išsiugdytus asmeninius, socialinius ir metodologinius gebėjimus, įgūdžius panaudoti darbe ir studijose; apibrėžiamos per atsakomybę ir autonomiją.
Paskelbus Berlyno komunikatą, prie dviejų pagrindinių aukštojo mokslo pakopų prijungus doktorantūrą, buvo bandoma apibrėžti kiekvieną studijų pakopą. Pagal 2004 m.paskelbtus vadinamuosius Dublino aprašus, apibūdinančius atskiras tripakopio aukštojo mokslo pakopas, nurodomos tokios mokymosi pasiekimų sritys:
• Žinojimas ir supratimas. • Žinių ir supratimo taikymas. • Gebėjimas priimti sprendimus. • Gebėjimas komunikuoti.
• Mokymosi įgūdžiai.
1.5.
Doktorantūros studijų kokybė
Doktorantūros studijos žymiai skiriasi nuo pirmosios ir antrosios studijų pakopų. Pagrindinė specifinė trečiosios studijų pakopos charakteristika yra moksliniai tyrimai.
Studentai – doktorantai vykdo teorinę studijų programą ir laiko atitinkamus egzaminus, atlieka kryptingus mokslo tyrimus ir rengia disertaciją.
Doktorantūros teisė (doktorantūros organizavimo ir mokslo laipsnio teikimo) mokslo kryptyje (šakoje) suteikiama universitetui, kuris gali užtikrinti doktoranto studijas ir jo mokslinius tyrimus, jeigu Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintų Mokslo ir studijų institucijų vertinimo taisyklių nustatyta tvarka mokslo krypties mokslinių tyrimų kokybė universitete įvertinta gerai ir jeigu jame pagrindines pareigas eina bent 4-tos mokslo krypties (šakos) mokslo laipsnį turintys mokslininkai, atitinkantys kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos Lietuvos mokslo tarybos teikimu nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Kvalifikaciniai reikalavimai taikomi tarybų daktaro disertacijoms ginti nariams, doktorantų moksliniams vadovams, konsultantams, disertacijų oponentams (5). Lietuvos mokslo taryba ne rečiau kaip kartą per 5 metus jos nustatyta tvarka vertina kiekvienos mokslo krypties (šakos) doktorantūros būklę institucijoje.
Per 2006 metų spalio - lapkričio mėnesius buvo atlikta KMU medicinos krypties doktorantūros programos savianalizė, kurios tikslas surinkti ir nustatyta forma pateikti išorinei vertinančiai institucijai (Lietuvos mokslo tarybai) KMU doktorantūros programos dokumentus, kurių pakaktų nustatyti kaip doktorantūros programa atitinka jai keliamus reikalavimus.
KMU doktorantūros reglamentas (13) nustato doktorantūros teisės įgijimo, doktorantūros studijų, doktoranto mokslinių tyrimų, disertacijos rengimo ir nagrinėjimo tvarką. KMU doktorantūros studijų dalyko programos teikimą, turinį, vertinimą, ekspertizę, tvirtinimą reglamentuoja KMU mokslo krypties doktorantūros komisijos darbo reglamentas (15). Krypčių doktorantūros komisijas sudaro aukščiausios kompetencijos KMU mokslininkai. Komisijos kasmet svarsto, įvertina pateiktas doktorantūros programas ir nusprendžia kokius bendrus dalykus studijuos atskirų krypčių doktorantai. Daugelį doktorantūros studijų dalykų doktorantai studijuoja individualiai.
Rengiant doktorantūros studijų dalykų programas vadovaujamasi patvirtinta mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikacija (7). Siekiama, kad mokslo krypčių doktorantų studijoms būtų parengtos krypties šakas atitinkančios studijų programos. Doktorantūros krypčių komisijos 2005 ir 2006 metais peržiūrėjo ankstesnes ir tvirtino naujas doktorantūros studijų dalykų programas. Šiuo metu
doktorantų studijoms medicinos kryptyje yra parengta 68 studijų programų 21 medicinos krypties šakoje. Visuomenės sveikatos krypties doktorantai gali studijuoti pagal 5 studijų programas.
Studijų kokybę užtikrinimui, remiantis EUA Zalcburgo ir Nicos rekomendacijomis, skatinama rengti daugiau tarpdisciplininių, jungtinių, perkeliamuosius gebėjimus didinančių studijų programų. Doktorantūros studijos privalo suteikti jauniesiems mokslininkams ne tik specialiąsias dalykų žinias, tobulinančias gebėjimus planuoti ir atlikti mokslinius tyrimus, bet ir užtikrinti perkeliamųjų (bendrųjų) žinių ugdomus gebėjimus (bendradarbiavimas, mobilumas, veiksmingas problemų sprendimas, sprendimų priėmimas ir pan.).
Daktaro laipsnio apibrėžtis pagal Dublino aprašus:
• Žinios ir supratimas - apima sisteminį savo studijų krypties supratimą ir laisvą šios studijų krypties tyrimo metodų valdymą.
• Žinių ir supratimo taikymas – geba inicijuoti, planuoti, įgyvendinti ir pritaikyti didelės apimties tyrimus užtikrindamas jų mokslinį vientisumą, dalyvauti tyrimuose, kurie reikšmingai išplečia žinių ribas ir kurie skelbiami nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslo leidiniuose.
• Gebėjimas priimti sprendimus – geba moksliškai analizuoti, vertinti ir sintetinti naujas ir sudėtingas idėjas.
• Gebėjimas komunikuoti – geba komunikuoti su kolegomis, plačiąja mokslo bendruomene ir visuomene (plačiame kontekste) apie savo krypties problemas.
• Mokymosi įgūdžiai – akademinėje arba profesinėje terpėje geba skatinti technologinę, socialinę arba kultūrinę pažangą.
Siekiant atskleisti ir įvertinti studijų kokybės būklę, išsiaiškinti silpnąsias ir stipriąsias doktorantūros studijų organizavimo vietas, numatyti studijų tobulinimo galimybes svarbu rinkti informaciją apie studijų kokybės indikatorius, tą informaciją sisteminti ir analizuoti. Tai daug laiko ir pastangų reikalaujantis darbas
Objektyvus studijų kokybės vertinimas reikalauja išsamios studijų kokybės dimensijų analizės. Veiklos srities (dimensijos) kokybė nustatoma matuojant ją nusakančius kriterijus (požymius). Būtina parengti tos dimensijos esmę atitinkančius tyrimo instrumentus, kurie padėtų surinkti specifinę informaciją, leidžiančią spręsti apie veiklos būklę atitinkamoje srityje. Tokia surinkta informacija arba gauti duomenys yra studijų kokybės rodikliai (26).
Nors studijų kokybei skiriamas didelis dėmesys, mokslinių straipsnių, gvildenančių doktorantūros studijų kokybės problemas nėra daug. Dažniausiai analizuojama doktorantūros organizavimo, mokslininko karjeros patrauklumo mažėjimo, internacionalizavimo problemos. Vertinant doktorantūros studijas dažniausiai pateikiami tik efektyvumo analizės rodikliai.
Nepretenduojant į išsamų studijų kokybės būklės atskleidimą naudinga paanalizuoti vieną iš studijų kokybės dimensijų - doktorantų pasiekimus. Įvertinant, kad esminis doktorantūros elementas yra moksliniai tyrimai, vienas iš studijų kokybės rodiklių galėtų būti doktorantų mokslinis
produktyvumas. Juk viena iš būtinų sąlygų, suteikiančių teisę doktorantui ginti disertaciją, yra mokslinių straipsnių apie svarbiausių savo tyrimų rezultatus paskelbimas. Tuo doktorantas įrodo
sugebėjimą savarankiškai ir kritiškai taikyti mokslinio tyrimo metodus, atlikti mokslinius tyrimus, spręsti mokslines problemas. Disertacijoje apibendrintų mokslinių tyrimų sklaida - tai studijų metu įgytų žinių, įgūdžių, gebėjimų ir kompetencijos išraiška.
Mokslinis straipsnis –tai mokslinėje įstaigoje parengtas ir moksliniame žurnale išspausdintas straipsnis, kuriame pateikiami mokslinių tyrimų rezultatai arba vertinga ankstesnių rezultatų analizė (34). Vieno prestižiškiausių mokslo žurnalų - JAV MA darbų (angl. Proceedings of the National
Academy of Sciences of United States of America) redakcinė kolegija viešai paskelbė, kad mokslinio
tyrimo rezultatai laikyti publikuotais, jeigu atitinka tokius reikalavimus:
• Tyrimo rezultatai pateikti pakankamai išsamiai – tiek, kad juos galima būtų pakartoti. • Darbo turinys yra visuomenei prieinamas ir fiksuotas.
• Darbas buvo įvertintas recenzento(-ų).
Straipsnių vertei palyginti naudojamas duomenų bazių pagalba apskaičiuotas žurnalo citavimo indeksas (angl. impact factor). Jungtinių Amerikos Valstijų Mokslinės informacijos institutas, MII (angl. Institute for Scientific Information) administruoja duomenų bazę, kurioje fiksuojami straipsniai iš tūkstančių mokslinių žurnalų kartu su cituojama literatūra (www.isinet.com). Įtrauktiems į duomenų banką žurnalams taikomi griežti reikalavimai. MII kasmet sudaro mokslinių žurnalų sąrašą, kuris yra plačiausiai žinomo citavimo sąrašas Publikacijų skaičius šio sąrašo žurnaluose – tai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl. OECD) šalių rodiklis vertinant atskirų tyrėjų, jų grupių, mokslo institucijų ir šalių mokslinį potencialą, vienas iš pagrindinių mokslinių tyrimų lygio nustatymo rodiklių. Jis rodo, kad tik tie mokslinių tyrimų rezultatai, kurie yra praėję recenzavimo (peer-review) sietą ir yra žinomi pasaulio mokslinei visuomenei, turi reikšmės tos mokslo krypties pažangai.
Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintomis Mokslo ir studijų institucijų vertinimo taisyklėmis, vienas iš mokslinio produktyvumo rodiklių yra paskelbtų straipsnių skaičius:
• leidiniuose, įtrauktuose į MII sąrašą.
• leidiniuose Lietuvos mokslo tarybos patvirtintose duomenų bazėse (8).
Tai tarptautinės duomenų bazės, kuriose referuojamų leidinių moksliniai straipsniai gali būti pripažįstami tinkamais vertinant mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų kvalifikaciją.
Dar vienas doktorantų pasiekimų rodiklis galėtų būti absolventų įsitraukimo į mokslo, studijų ar praktinę veiklą rodikliai, atspindintys žinių, įgūdžių ir asmeninių savybių, įgytų studijų metu, pasiekimų pakankamumą plėtoti karjerą. Studijų kokybės tyrimas neatsiejamas nuo tolesnės absolventų karjeros stebėsenos ir vertinimo. Kai kur absolventų karjeros raidos analizė atliekama universiteto lygmenyje (absolventų registrai), Alumni organizacijos apklausos (29), kitur - visos šalies mąstu. Didžiojoje Britanijoje Aukštojo mokslo statistikos agentūra (angl. Higher Education
Statistics Agency) ir Absolventų programa (angl. UK GRAD Programme) kasmet renka informaciją
apie absolventų pirmuosius pasiekimus: įsidarbinimą bei darbo pobūdį, ir pateikia išsamią ataskaitą (37). Vienas iš doktorantūros uždavinių yra rengti mokslininkus ir universiteto pedagoginio personalo pamainą. Į mokslą ir studijas orientuota doktorantūros absolventų karjeros raida - tai dar vienas studijų kokybės rodiklis.
Siekiant kokybės labai reikšminga doktorantų, kaip studijų proceso adresato, nuomonė. Todėl natūralu, kad jų apklausos gana dažnos universitetų praktikoje (27,28,33).
Šiame darbe analizuosime medicinos ir visuomenės sveikatos mokslų doktorantūros absolventų profesinės ir mokslinės veiklos raidą vertindami mokslinį produktyvumą, kaip studijų metu įgytų žinių, įgūdžių, gebėjimų ir kompetencijos išraišką, bei įsitraukimą į mokslo ar studijų
veiklą, kaip tų žinių, įgūdžių ir asmeninių savybių, įgytų studijų metu, pasiekimų pakankamumą
plėtoti karjerą.
2.
TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tyrimų planas ir tiriamasis kontingentas
Siekiant įvertinti sveikatos mokslų trečios pakopos studijų kokybę ir absolventų karjeros raidą tyrimo objektu buvo pasirinkti 86 Kauno medicinos universiteto sveikatos mokslų 2004, 2005, 2006 metų doktorantūros studijų absolventai, apgynę daktaro disertacijas medicinos ir visuomenės sveikatos mokslo kryptyse.
Doktorantų mokslinio produktyvumo analizei iš Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistemos (LieMSIS) publikacijų duomenų bazės, pasinaudojant LIEMSIS_PDB parengtomis programomis, buvo surinkti duomenys apie kiekvieno doktoranto mokslines publikacijas per 4 studijų metus ir apgynus daktaro disertaciją.
Remiantis KMU Mokslo centro turimais duomenimis apie tolesnę absolventų darbinę veiklą, bei patikslinus informaciją KMU padaliniuose, kuriuose doktorantai parengė ir apgynė daktaro disertacijas, buvo nustatyta absolventų darbo vieta.
Siekiant išanalizuoti mokslų daktarų įsitraukimą į mokslinę, studijų ar praktinę veiklą bei įvertinti absolventų požiūrį į doktorantūrą bei profesinės karjeros galimybes buvo atlikta doktorantų apklausa.
Anketinė KMU sveikatos mokslų doktorantūros 2004-2006 metų absolventų apklausa vyko 2007 m. vasario 20 d. –balandžio 10 d. Buvo išdalintos arba elektroniniu paštu išsiųstos 86 anketos. Gautos 74 užpildytos anketos. Atsako dažnis - 86 proc.
2.2. Tyrimo
metodai
Doktorantų mokslinio produktyvumo per 4 studijų metus įvertinimui naudotas dokumentų analizės metodas.
Sveikatos mokslų doktorantūros studijų tyrimo anketa sudaryta iš 11 klausimų (1 priedas). Pradžioje pateikiama trumpa informacija apie anketos pateikimo tikslą ir pildymo tvarką. Anketą sudaro A ir B dalys. A dalis skirta sužinoti absolventų požiūrį į doktorantūros studijas, tolesnes karjeros vystymo galimybes. Klausimai pateikti uždara forma, kiekvieno klausimo pabaigoje palikta vietos įrašyti nepaminėtiems anketoje atsakymams, komentarams. Pirmuoju klausimu siekiama išsiaiškinti doktorantūros pasirinkimo motyvus. Antrasis klausimas skirtas doktorantūros studijų, trečiasis - suteikto daktaro laipsnio vertinimui. Ketvirtasis klausimas skirtas išsiaiškinti absolventų požiūrį į karjeros perspektyvas. Anketos B dalis:5-7 klausimai sudaro klausimų grupę, skirtą darbo vietos ir pobūdžio pasikeitimo, įsitraukimo į mokslinę, studijų ar praktinę veiklą įvertinimui. Anketos pabaigoje (8-11 klausimai) prašoma atsakyti į bendruosius klausimus apie respondentų lytį, amžių, studijų kryptį ir daktaro disertacijos gynimo datą.
Tyrime naudojama 4 balų Likerto vertinimo skalė, kur 1 – visiškai nesutinku, 4 – visiškai sutinku.
2.3. Statistinės duomenų analizės metodai
Surinkti publikacijų bei klausimyno duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant MS Excel ir statistinį duomenų analizės paketą SPSS 12.0. Apie ryšio tarp požymių buvimą (p) buvo sprendžiama pagal chi kvadrato (
χ
2) kriterijų ir jo laisvės laipsnių skaičių (lls) (3). Požymių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Ryšio stiprumas tarp ranginių kintamųjų buvo tiriamas naudojant Spirmeno koreliacijos koeficientą (r). Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05, 0,3<r<0,5 –vidutinio stiprumo ryšys, 0,5<r<0,7 –stiprus ryšys.Analizuojant duomenis buvo skaičiuojamas parametrų aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis, pasikliautinieji intervalai.
3.
TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
Atliekant statistinę duomenų analizę, pirmiausiai siekėme įvertinti respondentų demografines charakteristikas bei skirstinį pagal doktorantūros kryptis ir doktorantūros studijų metus.
Daugiau nei pusė tirtų respondentų sudarė moterys (59,1 proc.). Respondentų pasiskirstymas pagal amžių beveik nesiskyrė: 49 proc. respondentų - 36 metų ir vyresni, 51 proc. – 35 metų ir jaunesni. Daugumą sudaro medicinos mokslo krypties absolventai (76,7 proc.), ketvirtadalis (23,3 proc.) - visuomenės sveikatos mokslo krypties absolventų (1 lentelė).
1 Lentelė Respondentų charakteristika
Charakteristika n Proc. Amžius 35 metai ir mažiau 36 metai ir daugiau 44 42 51,0 49,0 Lytis Vyrai Moterys 35 51 40,7 59,3 Doktorantūros kryptis Medicinos Visuomenės sveikatos 66 20 76,7 23,3 Daktaro disertacijos gynimo metai
2004 2005 2006 31 33 22 36,0 38,4 25,6
Mokslinį produktyvumą galime apibrėžti kaip monografijų, publikuotų mokslinių
straipsnių, pranešimų mokslinėse konferencijose skaičių per tam tikrą laikotarpį. Remdamiesi Doktorantūros reglamentu (5,13), doktorantų mokslinį produktyvumą vertinome pagal skaičių mokslinių straipsnių recenzuojamuose leidiniuose, įtrauktuose į MII leidinių sąrašą ar Lietuvos mokslo tarybos tvirtinamą mokslo leidinių, kuriuose publikuoti moksliniai straipsniai pripažįstami suteikiant mokslo laipsnį, sąrašą. Pagal reikšmingumą straipsnius suskirstėme į 3 grupes:
1. Straipsniai mokslo žurnaluose, įtrauktuose į MII sąrašą (MII straipsniai).
2. Straipsniai leidiniuose Lietuvos mokslo tarybos patvirtintose tarptautinėse duomenų bazėse (TDB straipsniai).
3. Straipsniai kituose recenzuojamuose leidiniuose (straipsniai KRL).
Sveikatos mokslų doktorantūros absolventų mokslinių publikacijų duomenų analizė parodė, kad besirengdami ginti daktaro disertaciją, doktorantai savo mokslinių tyrimų rezultatus paskelbė 27 MII straipsniuose, 171 TDB straipsnyje ir 218 straipsniuose KRL. Publikacijų pasiskirstymas pagal rūšis rodo (žr. 1 pav.), kad svariausi - MII straipsniai, sudaro 6,5 proc. visų publikacijų.
6,5% 41,1% 52,4% MII straipsniai TDB straipsniai Straipsniai KRL
1 Pav. Mokslinių straipsnių, atspausdintų per studijas, skirstinys pagal rūšis (proc.)
Vertinome, ar straipsnių skaičius priklauso nuo doktorantūros krypties ir doktorantūros studijų baigimo metų.
Ir medicinos ir visuomenės sveikatos krypties doktorantų, turinčių atskirų rūšių publikacijų, skaičius (proc.) panašus: penktadalis abiejų krypčių respondentų (21,5 proc. medicinos ir 19,1 proc. visuomenės sveikatos) paskelbė MII straipsnių. Pagal kitas straipsnių rūšis taip pat statistiškai reikšmingų skirtumų nėra. (žr. 2 lentelė).
2 Lentelė. Tirtųjų dalis (proc.), turinti skirtingo reikšmingumo straipsnių per studijas pagal doktorantūros kryptį
Doktorantūros kryptis Straipsniai Medicinos Visuomenės sveikatos χ2, lls, p MII straipsniai 21,5 19,1 χ2=0,078, lls=2, p=0,962 TDB straipsniai 76,9 80,1 χ2=0,757, lls=2, p=0,685 Straipsniai KRL 80,0 85,2 χ2=2,704, lls=2, p=0,259
Palyginus pagal daktaro disertacijos gynimo metus doktorantų, turinčių atskirų rūšių publikacijų, skaičius (proc.) taip pat skiriasi nežymiai (žr. 3 lentelė).
3 Lentelė. Tirtųjų dalis (proc.), turinti skirtingo reikšmingumo straipsnių per studijas pagal doktorantūros baigimo metus
Gynimo metai Straipsniai 2004 2005 2006 χ 2, lls, p MII straipsniai 22,6 12,1 31,8 χ2=3,189, lls=4, p=0,527 TDB straipsniai 67,8 84,8 81,8 χ2=3,943, lls=4, p=0,414 Straipsniai KRL 90,4 84,9 72,8 χ2=6,887, lls=4, p=0,142
Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp turinčių straipsnių doktorantų skaičiaus (proc.) ir studijų krypties bei gynimo metų nenustatyta.
Per 4 studijų metus vienas būsimasis mokslo daktaras publikavo nuo 2 iki 14 straipsnių. Vidutiniškai vienam doktorantui tenka 4,84 publikacijos: 0,31 MII straipsnio, 1,99 TDB staipsnio ir 2,53 straipsnio KRL (4 lentelė). Doktorantūros nuostatuose reikalaujamą minimalų skaičių - 2 straipsnius atspausdino 12,8 proc. besiruošiančių ginti daktaro disertaciją. Dauguma doktorantų (70,9 proc.) turėjo nuo 3 iki 6 straipsnių. Didžioji respondentų dalis (81,4 proc.) savo mokslinių tyrimų rezultatus paskelbė ir aukšto reikšmingumo lygio moksliniuose žurnaluose, o penktadalis (18,6 proc.) respondentų - tik straipsniuose KRL.
4 Lentelė. Mokslinių straipsnių, tenkančių vienam doktorantui per studijas, vidurkiai
Straipsniai Vidurkis 95 proc. pasikliautinasis intervalas SD MII straipsniai 0,31 0,16 – 0,47 0,740 TDB staipsniai 1,99 1,60 – 2,38 1,831 Straipsniai KRL 2,53 2,10 – 2,97 2,033
4,84
Iš viso 4,29 – 5,38 2,538
Analizuojant vidurkių pagal straipsnių rūšis pasiskirstymą medicinos ir visuomenės sveikatos mokslų kryptyse (2 pav.) matome, kad visuomenės sveikatos krypties doktorantui tenka daugiau straipsnių KRL – 2,65 (medicinos – 2,50), o medicinos krypties - daugiau TDB straipsnių - 2,06 (visuomenės sveikatos - 1,75) ir MII straipsnių - 0,32 (visuomenės sveikatos - 0,30), tačiau visi minėti vidurkiai statistiškai patikimai nesiskiria.
0,30 1,75 2,65 0,32 2,06 2,50 0 1 2 3 MII straipsniai TBD straipsniai Straipsniai KRL Visuomenės sveikata Medicina
2 Pav. Mokslinių straipsnių, atspausdintų per studijas, vidurkiai pagal studijų kryptis
Po daktaro disertacijos gynimo 2004, 2005, 2006 metų doktorantūros absolventai yra paskelbę 106 straipsnius (2007 m. kovo 1 d. duomenys).
Absolventų mokslinio produktyvumo analizė atliekama praėjus gana trumpam laikui po disertacijos gynimo: 2004 m. absolventams – 3 metai, o 2006 m. absolventams – tik 1 metai ir mažiau. Trečdalis 2004 m., pusė 2005 m. ir dauguma 2006 m. absolventų dar nepaskelbė nei vienos publikacijos, todėl negalime palyginti skirtingų metų absolventų mokslinio produktyvumo. Akivaizdu, kad kuo mažiau praėjo laiko po doktorantūros studijų, tuo mažiau absolventai turi straipsnių. Priklausomai nuo laiko praėjusio po disertacijos gynimo, statistiškai reikšmingai skiriasi absolventų dalis (proc.) turinti TDB straipsnių (χ2=19,298, lls=4, p=0,001) ir straipsnių KRL (χ2=14,407, lls=2, p=0,001).
29,0 71,0 38,7 3,0 39,4 21,5 0,0 13,6 9,0 0 20 40 60 80 100 Straipsniai KRL* TDB straipsniai* MII straipsniai Proc. 2006 2005 2004
*- p<0,05 lyginant pagal doktorantūros baigimo metus
3 Pav. Tirtųjų dalis (proc.), turinti skirtingo reikšmingumo straipsnių po studijų pagal doktorantūros baigimo metus
Siekdami įvertinti skirtingų baigimo metų absolventų mokslinį produktyvumą po studijų, palyginome publikacijų skaičių praėjus vieniems ir dvejiems metams po daktaro disertacijos gynimo. Po metų straipsnių turėjo beveik pusė (41,9 proc.) respondentų, iš jų 50 proc. visuomenės sveikatos ir 39 proc. medicinos krypties absolventų. Įvertinus per dvejus metus publikuotus straipsnius, produktyvių visuomenės sveikatos krypties absolventų skaičius išaugo iki 65 proc., o medicinos krypties – iki 48,5 proc.
0,50 0,80 0,10 0,68 0,17 0,33 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 MII straipsniai TBD straipsniai Straipsniai KRL Visuomenės sveikata Medicina
4 Pav. Mokslinių straipsnių, atspausdintų po doktorantūros studijų, vidurkiai pagal studijų kryptis Analizuojant vidurkių pagal straipsnių rūšis pasiskirstymą atskirose kryptyse (4 pav.) matome, kad vienam visuomenės sveikatos krypties doktorantui tenka 0,5 MII straipsnio, 0,8 TDB
staipsnio ir 0,1 straipsnio KRL. Vidutiniškai vienas medicinos krypties doktorantas paskelbė 0,33 MII straipsnio, 0,68 TDB staipsnio ir 0,17 straipsnio KRL. Statistinės priklausomybės tarp straipsnių skaičiaus ir doktorantūros krypties nenustatyta.
Įdomu palyginti straipsnių, publikuotų per doktorantūros studijas ir baigus studijas, rūšių struktūrą (5 pav.). Jaunųjų mokslininkų publikacijų sąraše vyrauja straipsniai KRL (52,4 proc.). MII straipsniai sudaro 6,5 proc., TDB straipsniai – 41,1 proc. (žr. 1 pav.). Nors po doktorantūros straipsnių absoliučiais skaičiais yra mažiau, tačiau publikuoti reikšmingesni straipsniai: mokslinių publikacijų skirstinyje santykinai padidėjo MII ir TDB straipsnių (atitinkamai 30,2 proc. ir 57,5 proc.), o sumažėjo publikacijų KRL dalis (12,3 proc.) (žr. 5 pav.).
30,2% 57,5% 12,3% MII straipsniai TDB straipsniai Straipsniai KRL
5 Pav. Mokslinių straipsnių, atspausdintų po studijų skirstinys pagal rūšis (proc.)
Remiantis išnagrinėtais medicinos ir visuomenės sveikatos mokslų doktorantų mokslinio produktyvumo rodikliais, galime teigti, kad dauguma absolventų studijų metu ir po jų aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje publikuodami mokslinių tyrimų rezultatus visuose mokslinių leidinių lygiuose.
3.2. Mokslo
daktarų įsitraukimas į mokslinę, studijų ir praktinę veiklą
Tyrimo metu nustatyta, kad didžioji dalis 2004 – 2006 metais baigusiųjų doktorantūros studijas dirba KMU ir jam priklausančiose institucijose: universiteto ligoninėje, klinikose, katedrose, mokslo institutuose (6 pav.). 15 proc. absolventų dirba kitose sveikatos priežiūros, mokslo, valstybinėse ir verslo įstaigose.82,6% 15,1% 2,3%
KMU
Kitose įstaigose Nežinoma
6 Pav. Absolventų darbo vietų skirstinys (proc.)
Vadovaujantis 2002-09-05 KMU Senato nutarimu Nr 01-02 „Dėl nuosekliųjų studijų doktorantų statuso“ į doktorantūrą įstoję asmenys doktorantūros studijų laikotarpiui yra įdarbinami 0,25 etato krūviu padaliniuose, kuriuose studijuoja, moksliniam, pedagoginiam ar klinikiniam darbui. Domėjomės ar absolventai, apgynę daktaro disertaciją, lieka dirbti padalinyje, kuriame studijavo.
Dauguma respondentų (74,7 proc.), baigę doktorantūros studijas, nepakeitė darbo vietos: 80 proc. medicinos krypties ir 60 proc. visuomenės sveikatos krypties doktorantūros absolventų, apgynę daktaro disertaciją liko dirbti padalinyje, kuriame studijavo.
Dalis absolventų nurodė, kad baigę doktorantūros studijas keitė darbo pobūdį. Nustatyta statistinė priklausomybė tarp doktorantūros krypties ir darbo pobūdžio kaitos. Statistiškai reikšmingai dažniau darbo pobūdį pakeitė visuomenės sveikatos krypties (25 proc.) nei medicinos krypties (7,3 proc.) absolventai (χ2=4,365, lls=1, p=0,037).
Apie absolventų – mokslo daktarų įsitraukimą į mokslinę, studijų ir praktinę veiklą sprendėme pagal atsakymus į anketos klausimą kokį darbą dabar dirba: mokslo darbuotojais, dėstytojais, ar praktinėje veikloje – gydytojais, visuomenės sveikatos specialistais, administratoriais ir pan. Nurodydami kokį darbą dirba, absolventai pažymėjo pagrindinės pareigos tai ar antraeilės.
Išanalizavę pasiskirstymą pagrindinėse ir antraeilėse pareigose nustatėme, kad iš visų dirbančių mokslo darbuotojų pareigose, pusei šios pareigos yra pagrindinės. Tik penktadaliui dirbančių dėstytojais tai pagrindinės pareigos - dėstytojais didžioji dalis (80,4 proc.) dirba antraeilėse pareigose, daugumai (84,2 proc.) specialistų – praktinė veikla yra pagrindinė (žr.7 pav.).
64 10 10 12 41 10 0% 20% 40% 60% 80% 100% Specialistai Dėstytojai Mokslo darbuotojai
Pagrindinės pareigos Antraeilės pareigos
7 Pav. Mokslo daktarų užimamos pareigos
Lyginant mokslo daktarų užimamas pagrindines pareigas pagal doktorantūros studijų kryptį (8 pav.), nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp medicinos ir visuomenės sveikatos krypčių absolventų: 82,8 proc. medicinos krypties absolventų pagrindinė yra praktinė veikla, ir tik nedidelės dalies pagrindinės pareigos yra mokslo darbuotojai ir dėstytojai (atitinkamai 9,4 proc. ir 6,3 proc.). Iš baigusiųjų visuomenės sveikatos krypties doktorantūrą, 50 proc. dirba praktinį darbą, 30 proc. – dėstytojai, 20 proc. – mokslo darbuotojai (χ2=15,549, lls=3, p=0,001).
20,0% 30,0% 40,0% 10,0% Mokslo darbuotojai Dėstytojai Specialistai Verslo sektoriuje
9,4% 6,3% 82,8% 1,6% Mokslo darbuotojai Dėstytojai Specialistai Verslo sektoriuje
9 Pav. Medicinos krypties absolventų užimamų pagrindinių pareigų skirstinys (proc.)
Lyginant mokslo daktarų užimamas pagrindines pareigas pagal studijų baigimo metus, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta: 2004-2005-2006 metų didžiosios dalies absolventų pagrindinis darbas yra praktinė veikla, ir tik penktadalio –mokslas ir studijos.
Spręsti apie mokslo daktarų tolesnę mokslinę ar akademinę karjerą vien pagal užimamas pagrindines pareigas negalime, nes absolventai dirba keliose pareigose.
5 Lentelė. Absolventų(abs. sk. ir proc.) mokslinė, studijų ir praktinė veikla
Pareigos Absoliutus
skaičius Proc.
Mokslo darbuotojas 3 3,6
Dėstytojas 2 2,4
Specialistas 23 27,4
Mokslo darbuotojas ir dėstytojas 4 4,8
Specialistas ir mokslo darbuotojas 7 8,3
Specialistas ir dėstytojas 38 45,2
Specialistas ir dėstytojas ir mokslo
darbuotojas 7 8,3
Iš viso 84 100,0
Tyrimo duomenų analizė parodė, kad tik trečdalis respondentų dirba vienose pareigose (33,3 proc.), daugiau nei pusė (58,3 proc.) dirba dvejose pareigose, o 8,3 proc. respondentų nurodė dirbantys trejose pareigose. Absolventai derina praktinę veiklą ir mokslo darbuotojo bei dėstytojo pareigas. Pagal 5 lentelėje pateiktus duomenis apie absolventų įsitraukimą į mokslinę, studijų ir praktinę veiklą, matome, kad dauguma (72,6 proc.) mokslų daktarų dirba mokslinį ir pedagoginį darbą ir tik trečdalis (27,4 proc.) užsiima vien praktine veikla.
Lygindami absolventų įsitraukimą į mokslinę, studijų ir praktinę veiklą matome, kad užimamų pareigų variantų įvairovė būdinga ir medicinos ir visuomenės sveikatos krypties absolventams. Pagal medicinos krypties absolventų užimamas pareigas (10 pav.) galime išskirti dvi didžiausias absolventų dalis: pusė (49 proc.) šios krypties absolventų dirba specialisto (gydytojo) ir dėstytojo pareigose, beveik trečdalis (28 proc.) – specialisto (gydytojo) pareigose. Respondentų, dirbančių kitose pareigose dalys yra žymiai mažesnės (žr. 10 pav.). Galime manyti, kad tokį pasiskirstymą nulemia medicinos krypties doktorantūros specifika. Nenorėdami prarasti gydytojo licencijos, absolventai turi dirbti praktinį darbą.
5% 2% 28% 8% 49% 8% Mokslo darbuotojas Dėstytojas Specialistas Specialistas ir mokslo darbuotojas Specialistas ir dėstytojas Specialistas, dėstytojas, mokslo darbuotojas
10 Pav. Medicinos krypties absolventų mokslinės, studijų ir praktinės veiklos skirstinys (proc.) Visuomenės sveikatos krypties absolventai taip pat užima įvairias pareigas, derindami mokslinę, studijų ir praktinę veiklą. Didžiausia dalį, kaip ir medicinos krypties, sudaro dirbantys specialisto ir dėstytojo pareigose (30 proc.). Mažiausią dalį (5 proc.) sudaro dirbantys dėstytojais.
20% 5% 25% 10% 30% 10% Mokslo darbuotojas ir dėstytojas Dėstytojas Specialistas Specialistas ir mokslo darbuotojas Specialistas ir dėstytojas Specialistas, dėstytojas, mokslo darbuotojas
11 Pav. Visuomenės sveikatos krypties absolventų mokslinės, studijų ir praktinės veiklos skirstinys (proc.)
Apibendrinant tyrimo rezultatus, galime teigti, kad dauguma doktorantų, baigę studijas lieka Universitete ir derindami praktinę, mokslinę ir studijų veiklą, dirba mokslinį bei pedagoginį darbą.
3.3.
Absolventų požiūrio į doktorantūros studijas analizė
Absolventų nuomonę apie doktorantūros studijas tyrėme 3 aspektais:• kokie buvo doktorantūros studijų pasirinkimo motyvai; • kaip absolventai vertina pačias doktorantūros studijas; • ką suteikė daktaro laipsnis.
Doktorantūros studijų pasirinkimo motyvai. Pusė apklaustų respondentų (52,1 proc.)
visiškai sutiko su teiginiu, jog pasirinko doktorantūros studijas norėdami toliau studijuoti (9
pav.). Su pastaruoju teiginiu dažniau sutiko visuomenės sveikatos (70,0 proc.) nei medicinos krypties (45,3 proc.) doktorantai (χ2=4,168, lls=1, p=0,041).
Daugiau kaip pusė respondentų tikėjosi geresnių darbo perspektyvų (63,5 proc.) ir norėjo dirbti mokslinį darbą (60,8 proc.). Šį motyvą statistiškai reikšmingai dažniau nurodė visuomenės sveikatos (75,0 proc.) nei medicinos krypties (55,6 proc.) doktorantai (χ2=3,672 lls=1, p=0,055).
Trečdalis respondentų (30,6 proc.) norėjo dirbti pedagoginį darbą ir dar tiek pat (31,9 proc.)
beveik sutiko su šiuo teiginiu. Galimybė išvykti į užsienį, kaip doktorantūros pasirinkimo
svarbu galimybė 4 metus gauti stipendiją (35,1 proc) ir prestižas (31,1 proc.). Su pastaruoju
teiginiu dažniau sutiko vyrai (53,6 proc.) (χ2=4,741, lls=1, p=0,029) ir pasirinkę medicinos krypties doktorantūros studijas (44,4 proc.) (χ2=3,708, lls=1, p=0,054).
37,8 52,7 24,3 56,8 4,1 11,1 2,7 9,6 35,1 31,1 37,8 23 8,1 26,4 12,2 17,8 12,2 24,3 31,9 24,3 20,5 8,1 4,1 16,2 8,1 63,5 30,6 60,8 52,1 12,2 18,9 21,6 0 10 20 30 40 50 60 70
Galimybė 4 metus gauti stipendiją Šeimos, draugų įtaka
Prestižas Galimybė išvykti dirbti į
užsienį
Geresnės darbo perspektyvos Noras dirbti pedagoginį
darbą
Noras dirbti mokslinį darbą Noras tęsti studijas
Proc.
Mažiausiai sutinku Šiek tiek sutinku Beveik sutinku Visiškai sutinku
12 Pav. Doktorantūros pasirinkimo motyvai
6 lentelėje pateikti medicinos ir visuomenės sveikatos krypties absolventų atsakymų į klausimą apie doktorantūros studijų pasirinkimo motyvus vidurkiai. Vidurkiai išreiškia absolventų
