LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS GYVULININKYSTöS KATEDRA
AIDAS ABROMAITIS
MöSINöS GALVIJININKYSTöS ŠEIMOS ŪKIO VEIKLOS ANALIZö
IR OPTIMIZAVIMAS
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovai: prof. dr. Vigilijus Jukna
dr. Nijol÷ Pečiulaitien÷
2 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „M÷sin÷s galvininkyst÷s šeimos ūkio veiklos analiz÷ ir optimizavimas“.
1. Yra atliktas mano paties.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2013.03.28 Aidas Abromaitis
(data) (autoriaus vardas ir pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2013.03.28 Aidas Abromaitis
(data) (autoriaus vardas ir pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
2013.03.28 dr. Nijol÷ Pečiulaitien÷
(data) (darbo vadovo vardas ir pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
Protokolo nr. 18 prof. habil. dr. Romas Gružauskas
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo/jos vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3 TURINYS
SANTRAUKA ANGLŲ KALBA (SUMMARY)...4
ĮVADAS ...5
1. LITERATŪROS APŽVALGA...8
1.1. LIETUVOS ŽEMöS ŪKIO SEKTORIAUS ANALIZö...8
1.1.1. Lietuvos žem÷s ūkio sektoriaus pagrindinių makroekonominių rodiklių analiz÷ ...8
1.1.2. Lietuvos žem÷s ūkio sektoriaus struktūros ir ūkininkavimo krypties analiz÷...12
1.1.3. Lietuvos ūkininkų ir šeimos ūkių analiz÷...19
1.2. JAUTIENOS RINKOS ANALIZö ...24
1.2.1. Pasaulio ir Europos Sąjungos jautienos rinkos analiz÷ ...24
1.2.2. Lietuvos jautienos rinkos analiz÷ ...30
1.2.2.1. Gamybos eksporto sąlygos ...34
1.2.3. Jautienos kokyb÷s vertinimo sistema ES ir Lietuvoje...36
1.2.4. Jautienos gamybos, vartojimo ir kainų prognoz÷ ...39
1.3. MöSINIŲ GALVIJŲ AUGINIMO ŠEIMOS ŪKYJE VEIKLOS VERTINIMAS IR OPTIMIZAVIMAS...44
1.3.1.Lietuvos šeimos ūkių galimybių auginti m÷sinius galvijus analiz÷...44
1.3.2. M÷sinių galvijų auginimu užsiimančių ūkio vienetų r÷mimo formos Lietuvoje ..52
1.3.3.M÷sinių galvijų laikymo šeimos ūkyje optimizavimas...54
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS...59
3. TYRIMO ANALIZö IR REZULTATAI...60
3.1. Likvidumo rodikliai ...60
3.2. Pelningumo rodikliai...62
3.3. Finansinio sverto rodikliai ...64
3.4. Turto apyvartumo rodikliai ...66
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ...70
IŠVADOS ...72
SANTRUMPOS...74
4 SANTRAUKA ANGLŲ KALBA (SUMMARY)
Author: Aidas Abromaitis
Topic: Family grown beef cattle performance analysis and optimization Labour leader: dr. Nijol÷ Pečiulaitien÷
Work size: 77 pages Summary:
The livestock sector is a significant supplier of food to Lithuanian consumers and an important source of export in Lithuania. Lithuanian family farms have a long experience in the production of cattle, but beef cattle is a developing area which requires development incentives and optimization.
The main objective of this thesis is after the analysis of Lithuanian agriculture sector and beef market, to analyze beef production family farm performance and to determine beef production in family farm optimization opportunities.
The main tasks of this thesis are:
• To analyze the Lithuanian agriculture sector;
• To analyze world, EU and Lithuanian beef meat market; • To analyze the measurement systems of beef meat quality; • To analyse the production opportunities of beef in family farm;
• To determine the ways to optimize the beef production in family farm. Used methods:
• The primary data analysis; • The secondary data analysis; • The financial analysis.
This work consists of three chapters. The first part defines the agricultural sector of Lithuania, as well as family farm’s situation in Lithuania. The second part analyzes the main trends in the beef meat market. The third part analyses the opportunities for beef cattle production in Lithuanian family farms. In the last part you will find beef cattle growing in family part analysis and ways to optimize the farm’s performance.
5 ĮVADAS
Lietuvos žem÷s ūkį sudaro įvairūs verslo vienetai. Dažniausiai yra išskiriami ūkininkai, šeimos ūkiai ir žem÷s ūkio bendrov÷s. Nuo 1990 m. ūkininkų ir šeimos ūkių pagaminamos bendrosios žem÷s ūkio produkcijos vert÷ nuolat did÷jo. Taip pat did÷jo ūkininkų ir šeimos ūkių pagaminamos produkcijos dalis tarp visų žem÷s ūkio vienetų: 1990 m. ūkininkai ir šeimos ūkiai pagamindavo apie 30 proc. bendrosios žem÷s ūkio produkcijos, o 2010 m. – jau 73 proc. Tačiau pažym÷tina yra tai, kad per pastaruosius dešimt metų, t. y. nuo 2000 iki 2010 m., bendrosios žem÷s ūkio produkcijos dalis, pagaminama ūkininkų ir šeimos ūkiuose, sumaž÷jo net 7 proc. punktais (Statistikos departamento duomenys). Taigi, ūkininkai ir šeimos ūkiai vaidina labai svarbų vaidmenį šalies žem÷s ūkio struktūroje ir sukuria didelę dalį žem÷s ūkio bendrosios produkcijos vert÷s.
Gyvulininkyst÷s sektorius yra reikšmingas, aprūpinant Lietuvos vartotojus įvairiais maisto produktais bei svarbus Lietuvos eksporto šaltinis (Lietuvos Respublikos ilgalaik÷s gyvulininkyst÷s pl÷tros strategijos iki 2020 metų koncepcija, 2011). Gyvulininkyst÷s produktai sudaro apie pusę žem÷s ūkio produkcijos. Iš jų beveik pusę sudaro pienas, o likusią dalį – gyvulių ir paukščių m÷sa (Lietuvos žem÷s ir maisto ūkis, 2011).
M÷sinių galvijų auginimas yra palyginti nauja gyvulių veislininkyst÷s sritis Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje m÷sinių ir mišrūnų veislių galvijai sudaro 14 proc. visų Lietuvoje auginamų galvijų (Lietuvos agrarin÷s ekonomikos institutas, 2011), tačiau m÷sinių galvijų veislių skaičius yra didinamas. Svarbu atkreipti d÷mesį į tai, kad m÷sinių galvijų m÷sa yra geriau vertinama nei pieninių galvijų m÷sa, tod÷l tokių galvijų auginimas tur÷tų būti skatinamas ir pl÷tojamas.
Ūkininkų ir šeimos ūkių svarba m÷sinių galvijų auginimo srityje did÷ja. M÷sinių ir mišrūnų veislių galvijų skaičius per penkerius metus (2007-2011 m.) padid÷jo (Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys). Lietuvos šeimos ūkiai turi ilgalaikę patirtį galvijų auginimo srityje, tačiau m÷sinių galvijų auginimas yra besivystanti sritis, kurios pl÷trai reikia paskatų ir optimizavimo.
Šio darbo tikslas yra remiantis atlikta Lietuvos žem÷s ūkio sektoriaus analize ir jautienos rinkos analize, išanalizuoti m÷sin÷s galvijininkyst÷s šeimos ūkyje veiklą ir nustatyti m÷sinių galvijų auginimo šeimos ūkyje optimizavimo būdus.
6 1. Atlikti Lietuvos žem÷s ūkio sektoriaus analizę;
2. Atlikti pasaulio, Europos Sąjungos ir Lietuvos jautienos rinkos analizę; 3. Išanalizuoti jautienos kokyb÷s vertinimo sistemas;
4. Išanalizuoti m÷sinių galvijų auginimo šeimos ūkyje galimybes;
5. Nustatyti m÷sinių galvijų auginimo šeimos ūkyje optimizavimo būdus. Darbe naudojami tyrimo metodai:
1. Pirminių duomenų šaltinių analiz÷1;
2. Antrinių duomenų ir mokslin÷s literatūros studijavimas ir analiz÷2; 3. Finansin÷s analiz÷s metodas3.
Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, keturios pagrindin÷s dalys ir išvados, pasiūlymai ir literatūros sąrašas. Pirmoje dalyje apibr÷žiamas žem÷s ūkio sektorius, taip pat šeimos ūkių pad÷tis Lietuvoje. Tai analitin÷ ekonomin÷ Lietuvos žem÷s ūkio apžvalga, parengta pagal statistinę informaciją, žem÷s ūkio ir perdirbamosios pramon÷s įmonių atskaitomyb÷s duomenis, Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatus. Šioje dalyje pateikta kel÷tos metų laikotarpio Lietuvos žem÷s ūkio rodiklių dinamika, tačiau daugiausiai d÷mesio skirta 2007 – 2011 metų įvykiams, dokumentams ir rezultatams.
Antroje darbo dalyje atlikta jautienos rinkos analiz÷. Ši analiz÷ atlikta d÷mesį sutelkiant į pasaulio, Europos Sąjungos ir Lietuvos jautienos rinkas. Analizei atlikti yra remiamasi statistine informacija, taip pat tarptautinių organizacijų ir institucijų teikiama statistine informacija ir analitine medžiaga. Lietuvos jautienos rinkos analizei atlikti remiamasi statistine informacija, tyrimais ir analiz÷mis. Didžiausias d÷mesys yra skiriamas 2007-2011 metų laikotarpiui. Šioje darbo dalyje taip pat yra analizuojami prognozuojami jautienos sektoriaus rodikliai: gamyba, vartojimas ir kainos. Šiai analizei atlikti yra naudojami įvairių šalies ir užsienio kompetentingų organizacijų apskaičiavimų ir prognozių rezultatai.
Trečioje darbo dalyje nagrin÷jamos m÷sinių galvijų auginimo galimyb÷s šeimos ūkyje: atliekama m÷sinių galvijų auginimo Lietuvos šeimos ūkiuose galimybių analiz÷, paramos šia veikla užsiimantiems verslo subjektams formų analiz÷, šeimos ūkių optimizavimo galimybių analiz÷. Analiz÷ ir vertinimas yra atliekamas remiantis statistine informacija, tyrimais ir analizių medžiaga, moksline literatūros analize.
1
Pirminiams duomenų šaltiniams priklauso statistiniai, apklausos, interviu duomenys, patentai, dienoraščiai, žurnalų straipsniai, pateikiantys originalias id÷jas ir mokslinius tyrimus ir pan.
2
Antriniams duomenims priklauso žurnalų straipsniai, analizuojantys ir apibendrinantys kitų atliktus tyrimus, knygos, apibendrinančios tam tikrą temą, informaciniai leidiniai ir pan.
3
7 Ketvirta dalis skirta magistrinio darbo tyrimui. Joje pateikiama tyrimo metodika bei pristatomas pats tyrimas – pasirinkto šeimos ūkio, auginančio m÷sinius galvijus, analiz÷. Šio tyrimo pagalba buvo ištirti ūkio veiklos optimizavimo būdai. Šioje dalyje taip pat pateikiami tyrimo rezultatai.
Darbo pabaigoje yra pateikiamos apibendrintos išvados.
Praktin÷ baigiamojo darbo reikšm÷. Šis darbas supažindina su dabartine Lietuvos žem÷s ūkio būkle bei išskiria m÷sos sektorių, konkrečiai m÷sinę galvijininkystę. Atlikta išsami Lietuvos žem÷s ūkio analiz÷, orientuota į šeimos ūkius aptaria problemas, investicijas, ūkininkų gaunamas ES paramas šiai v÷slo šakai pl÷toti. Ši analiz÷ leidžia matyti, prognozuoti bei pasinaudoti m÷sin÷s gyvulininkyst÷s pl÷tros galimyb÷mis šeimos ūkiuose. Atliktas tyrimas pad÷s šeimos ūkiui optimizuoti veiklą. Darbe pateiktos išvados gali būti naudojamos šeimos ūkių kaip apibendrintos informacijos apie m÷sin÷s galvijininkyst÷s galimybes Lietuvoje šaltinis.
8 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. LIETUVOS ŽEMöS ŪKIO SEKTORIAUS ANALIZö
1.1.1. Lietuvos žem÷s ūkio sektoriaus pagrindinių makroekonominių rodiklių analiz÷
Ekonominiu, socialiniu bei gamtosaugos požiūriu Lietuvos žem÷s ūkis yra labai svarbus. Augantis maisto poreikis pasaulyje, būtinyb÷ racionaliai naudoti turimus gamtinius išteklius ir išsaugoti juos ateities kartoms verčia iš naujo įvertinti Lietuvos žem÷s ūkio vaidmenį ir reikšmę (Lietuvos žem÷s ir maisto ūkis, 2011). Žem÷s ūkis yra viena svarbiausių šalies ūkio strateginių sričių (Pasiūlymai d÷l Lietuvos žem÷s ūkio strateginių krypčių po 2013 metų, 2012). Šiame sektoriuje yra įdarbinama nemažai darbuotojų, ypač tuose regionuose, kur yra nedidel÷ darbo pasiūla. Be to, žem÷s ūkis sukuria darbo vietas kituose ekonomikos sektoriuose – perdirbamojoje ir materialinių techninių išteklių gamybos pramon÷je, vidaus ir užsienio prekyboje, transporte, įvairių paslaugų, teikiamų žem÷s ūkiui, srityje. Taigi, žem÷s ūkio pl÷tra leidžia ne tik gerinti šalies ekonomikos rodiklius, tačiau ir šalies gyventojų gerovę. Lietuvos žem÷s ūkyje yra sukuriama apie 3 proc. bendrosios šalies ūkio sukuriamos prid÷tin÷s vert÷s. Per pastaruosius 5 metus ši dalis maž÷jo: 2007 m. bendroji prid÷tin÷ vert÷, sukurta žem÷s ūkyje ir susijusių paslaugų veikloje sudar÷ 3,2 proc. bendrosios prid÷tin÷s vert÷s, 2008 m. – 3,1 proc., 2009 m. – 2,3 proc., 2010 m. – 2,7 proc., 2011 m. – 2,8 proc. (1 pav.).
1 pav. Bendroji prid÷tin÷ vert÷ ir bendroji prid÷tin÷ vert÷, sukurta žem÷s ūkyje ir susijusių paslaugų veikloje (to meto kainomis)
9 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis
2008 m. žem÷s ūkyje ir susijusių paslaugų veikloje sukurta bendroji prid÷tin÷ vert÷ išaugo 7,7 proc., 2009 m. buvo užfiksuotas didelis kritimas – net 38,5 proc. 2010 m. žem÷s ūkyje ir susijusių paslaugų versle sukurta prid÷tin÷ vert÷ išaugo net 21,3 proc., tačiau buvo net 1,3 kartus mažesn÷ nei 2008 m. 2010 m. žem÷s ūkio produkcijos kainos išaugo, tačiau žem÷s ūkio ir susijusių paslaugų veiklos sukurtos prid÷tin÷s vert÷s lygį 2010 m. l÷m÷ d÷l nepalankių klimatinių sąlygų sumaž÷jusios žem÷s ūkio produkcijos gamybos apimtys. Sausros ir liūtys sumažino žem÷s ūkio augalų derlingumą (Lietuvos žem÷s ir maisto ūkis, 2011). 2011 m. augimas tęs÷si ir siek÷ 16,2 proc., tačiau nebuvo pasiektas 2007 m. lygis.
Su žem÷s ūkių glaudžiai susijusių yra maisto produktų, g÷rimų ir tabako gamyba. Šios veiklos sukurta bendroji prid÷tin÷ vert÷ sudar÷ nuo 3,7 iki 4,6 proc. bendrosios prid÷tin÷s vert÷s. Pažym÷tina yra tai, kad ši dalis per pastaruosius 3 metus nuolat did÷jo. 2007 m. maisto produktų, g÷rimų ir tabako gaminių gamyboje sukurta bendroji prid÷tin÷ vert÷ sudar÷ 3,7 proc. bendrosios prid÷tin÷s vert÷s, 2008 m. – 3,4 proc., o nuo 2009 m., kai kitos sritys smuko, šios srities sukurta bendroji prid÷tin÷ vert÷ padid÷jo 0,9 proc. punkto ir sudar÷ 4,5 proc. Tokia pat dalis buvo 2010 m., o 2011 m. – 4,6 proc. (2 pav.).
2 pav. Bendroji prid÷tin÷ vert÷ ir bendroji prid÷tin÷ vert÷, sukurta žem÷s ūkyje ir maisto produktų, g÷rimų ir tabako gaminių gamyboje (to meto kainomis)
10 Maisto produktų, g÷rimų ir tabako gaminių gamyboje sukurta prid÷tin÷ vert÷ per pastaruosius 4 metus nuolatos augo. 2008 m. maisto produktų, g÷rimų ir tabako gaminių gamyboje sukurta bendroji prid÷tin÷ vert÷ išaugo 2,9 proc., 2009 m. – 8,2 proc., 2010 m. – 3,1 proc. ir 2011 m. – net 15 proc. (Statistikos departamento duomenys).
Taigi, žem÷s ūkio ir susijusių paslaugų veikloje ir maisto produktų, g÷rimų ir tabako gaminių gamyboje sukurta bendroji prid÷tin÷ vert÷ pastaraisiais du metus augo, be to, pirmosios iš išvardintų srities augimas buvo didesnis. Pažym÷tina taip pat tai, kad žem÷s ūkyje ir susijusių paslaugų veikloje buvo jaučiamas didesnis ekonomikos kriz÷s poveikis, kuris l÷m÷ šios srities nuosmukį, tuo tarpu maisto produktų, g÷rimų ir tabako gaminių gamyboje nuolatos buvo fiksuojamas tolygus augimas.
Žem÷s ūkio ir maisto ūkio eksportas per visą nagrin÷jamą laikotarpį viršijo importą: 2007 m. – 1,2 kartus, 2008 m. – 1,09 karto, 2009 m. – 1,19 karto, 2010 m. – 1,22 karto, 2011 m. – 1,21 karto. Taigi, užsienio prekybos balansas per visą nagrin÷jamą laikotarpį buvo teigimas, o didžiausia jo vert÷ buvo pasiekta 2011 m. (3 pav.). Remiantis šiais duomenimis galima daryti išvadą, kad šio sektorius padeda mažinti einamosios sąskaitos deficitą.
3 pav. Žem÷s ir maisto ūkio produktų eksportas, importas ir užsienio prekybos balansas Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis
2011 m. žem÷s ūkio ir maisto produktų importas, palyginti su 2010 m., padid÷jo 19,9 proc., o eksportas – 19,1 proc. taigi, importo augimo sparta buvo didesn÷ nei eksporto. Kaip teigiama Lietuvos žem÷s ir maisto ūkis (2011), kadangi Lietuva yra daugeliu maisto produktų
11 apsirūpinanti šalis, žem÷s ūkio ir maisto produktų importo augimą lemia vartotojų poreikiai įsigyti įvairesnio asortimento ar pigesnių maisto produktų. Kartu auga ir maisto produktų ir g÷rimų bei tabako gaminių gamybai importuojamos žaliavos apimtys.
Analizuojant eksportuotų produktų struktūrą nustatyta, kad 2011 m. daugiausia buvo eksportuota šių produktų: pieno ir pieno produktų, paukščių kiaušinių bei natūralaus medaus, vaisių ir daržovių, tabako gaminių, javų, žuvų ir produktų, naudojamų gyvūnų pašarams. Svarbiausiu eksportuojamu produktu išliko grūdai. M÷sos ir m÷sos gaminių eksportas į min÷tą sąrašą nepatenka. Lietuvos žem÷s ūkio ir maisto produktai geografiniu požiūriu daugiausia eksportuojami į Rusiją, Latviją ir Vokietiją. Latvijos ir Vokietijos rinkos yra reguliuojamos ES lygmeniu, tačiau Rusijos rinka sunkiai prognozuojama (Pasiūlymai d÷l Lietuvos žem÷s ūkio strateginių krypčių po 2013 metų, 2012).
Užimtųjų žem÷s ūkyje, miškininkyst÷je ir žuvininkyst÷je gyventojų skaičius per pastaruosius 3 metus nuolat maž÷ja. Kaip matyti 4 paveiksle, 2009 m. bendram šalie gyventojų užimtumui sumaž÷jus 6,8 proc., užimtumas nagrin÷jamame sektoriuje išaugo 8,9 proc. Tačiau 2010 m. užimtumas žem÷s ūkyje, miškininkyst÷je ir žuvininkyst÷je sumaž÷jo 7 proc. (bendras užimtumas – 5,1 proc.), o 2011 m. – 10,5 proc. (bendras užimtumas – 6,5 proc.).
4 pav. Užimtieji ir užimtieji žem÷s ūkyje, miškininkyst÷je ir žuvininkyst÷je 2008-2011 m. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis
Pažym÷tina yra taip pat tai, kad užimtųjų žem÷s ūkyje, miškininkyst÷je ir žuvininkyst÷je dalis per pastaruosius tris metus taip pat maž÷jo: 2009 m. užimtųjų šiame
12 sektoriuje dalis buvo 9,2 proc., 2010 m. – 9 proc., o 2011 m. – 8,7 proc. Nepaisant šių maž÷jimų Lietuvoje užimtųjų žem÷s ūkyje, miškininkyst÷je ir žuvininkyst÷je dalis išlieka didesn÷ nei ES-274 (5,3 proc.) ir ES-155 (3,0 proc.) (Lietuvos žem÷s ir maisto ūkis, 2011).
Apibendrinant atliktą pagrindinių Lietuvos žem÷s ūkio sektoriaus makroekonominių rodiklių analizę galima teigti, kad žem÷s ūkis Lietuvoje vaidina labai svarbų vaidmenį ir yra vienas iš prioritetinių sektorių, svarbių ekonomine ir socialine prasme. Nors žem÷s ūkio ir susijusių paslaugų veiklos sukuriama prid÷tin÷ vert÷ sudaro nedidelę bendrosios prid÷tin÷s vert÷s dalį, maisto produktų, g÷rimų ir tabako gaminių gamyboje, kuri yra glaudžiai susijusi su žem÷s ūkio veikla, sukuriama prid÷tin÷ vert÷ nuolat auga ir sudaro vis didesnę bendrosios prid÷tin÷s vert÷s dalį. Žem÷s ūkio sukuriamų produktų užsienio prekybos balansas yra teigimas ir did÷ja, kas teigiamai veikia šalies ūkį ir skatina vystyti įvairias žem÷s ūkio sritis. Lietuvos žem÷s ūkio, miškininkyst÷s ir žuvininkyst÷s sektoriuje dirba apie 8 proc. visų Lietuvos užimtųjų. Užimtumas žem÷s ūkio sektoriuje gerina įvairių šalies regionų pad÷tį ir gyvenimo kokybę.
1.1.2. Lietuvos žem÷s ūkio sektoriaus struktūros ir ūkininkavimo krypties analiz÷
Lietuvos žem÷s ūkio sektoriuje veikia daug įvairių ūkio vienetų, kurie gali būti klasifikuojami pagal įvairius požymius. 2008 m. Lietuvoje veik÷ 197,7 tūkst. ūkių, o 2011 m. šis skaičius sumaž÷jo net 15,4 proc. ir siek÷ 167,3 tūkst. ūkių (1 lentel÷).
2007 m. didžiausią ūkių dalį – 54,0 proc. – sudar÷ ūkiai, kurių deklaruojamų žem÷s ūkio naudmenų plotas buvo nuo mažiau arba lygu 5 ha, t. y. smulkūs ūkiai, daugiau nei penktadalį ūkių (23,3 proc.) sudar÷ 5,1-10 ha deklaruojamų žem÷s ūkio naudmenų ploto ūkiai. Labai dideli ūkiai, kurių deklaruojamų žem÷s ūkio naudmenų plotas yra daugiau nei 500 ha, 2007 m. sudar÷ 0,2 proc.
1 lentel÷. Ūkių skaičius pagal deklaruotų žem÷s ūkio naudmenų plotą (tūkst.) Metai Ūkio dydis, ha 2007 2008 2009 2010 2011 Visi ūkiai 197,7 182,5 176,6 171,8 167,3 <5 106,7 97,1 94,6 92,1 88,8 4
ES-27 - Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija, Airija, Danija, Jungtin÷s Karalyst÷s, Graikija, Ispanija, Portugalija, Austrija, Suomija, Švedija, Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slov÷nija, Vengrija, Bulgarija, Rumunija.
5
ES-15 - Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija, Airija, Danija, Jungtin÷s Karalyst÷s, Graikija, Ispanija, Portugalija, Austrija, Suomija, Švedija.
13 5,1-10 46,0 42,0 39,3 37,4 36,3 10,1-20 24,3 22,7 21,7 20,9 20,6 20,1-50 13,3 12,9 12,8 12,6 12,2 50,1-100 4,1 4,4 4,6 4,9 5,1 100,1-500 2,9 3 3,2 3,4 3,8 >500 0,4 0,4 0,4 0,4 0,4 Vidutinis 13,4 14,4 15,0 15,6 16,3
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis
2011 m. situacija nežymiai pasikeit÷: sumaž÷jo ūkių, kurių deklaruojamų žem÷s ūkio naudmenų plotas iki 5 ha dalis iki 53,1 proc., taip pat sumaž÷jo ūkių, kurių deklaruojamų žem÷s ūkio naudmenų plotas 5,1-10 dalis bendroje ūkių struktūroje iki 21,7 proc. Ūkių, kurių deklaruojamų žem÷s ūkio naudmenų plotas 10,1-20 dalis išliko tokia pati, o ūkių, kurių deklaruojamų žem÷s ūkio naudmenų plotas 20,1-50, 50,1-100 ir 100,1-500 ha padid÷jo atitinkamai iki 7,3; 3,0; 2,3 proc. Ūkių, kurių deklaruojamų žem÷s ūkio naudmenų plotas yra didesnis nei 500 ha, dalis bendroje ūkių struktūroje sudar÷ 0,3 proc.
Taigi, apibendrinant galima būtų daryti išvadą, kad per nagrin÷jamą laikotarpį (2007-2011 m.) Lietuvoje išryšk÷jo ūkių pagal jų deklaruojamų žem÷s ūkio naudmenų plotą did÷jimo tendencija. Šią tendenciją taip pat patvirtina 5 paveiksle pateiktas vidutinis ūkių dydis, kuris nuo 2007 iki 2011 m. padid÷jo 2,9 ha, t. y. 21,6 proc.
5 pav. Vidutinis ūkio dydis pagal deklaruojamų žem÷s ūkio naudmenų plotą, ha Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis
Nuo 2008 iki 2011 m. daugiausia išaugo žem÷s ūkio bendrovių ir kitų žem÷s ūkio įmonių skaičius. Tačiau verta būtų pamin÷ti tai, kad šių bendrovių skaičius sudar÷ nuo 0,3 iki 0,4 proc. visų žem÷s ūkio subjektų.
14 6 pav. Žem÷s ūkio subjektų skaičiaus pokytis 2008-2011 m.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis
2009 m. sumaž÷jo registruotų ūkininkų ūkių skaičius, tačiau šis sumaž÷jimas nesiek÷ net 1 proc. 2010 ir 2011 metais buvo užfiksuotas padid÷jimas. Tuo tarpu gyventojų asmeninių ūkių skaičius viso nagrin÷jamo laikotarpio metu maž÷jo (6 pav.).
Kaip matyti 2 lentel÷je, didžiausią vidutinį žem÷s ūkio naudmenų plotą 2010 m. tur÷jo žem÷s ūkio bendrov÷s, nuo 2003 m. jų žem÷s ūkio naudmenų plotas išaugo beveik 30 proc. Taip pat padid÷jo ūkininkų ir šeimos ūkių žem÷s ūkio naudmenų plotas ir šis padid÷jimas buvo daug didesnis – sudar÷ net 46,3 proc.
2 lentel÷. Vidutinis žem÷s ūkio naudmenų6 plotas (ha) pagal ūkio kategoriją
Ūkių kategorija 2010
Ūkininkų ir šeimos ūkiai 12 Žem÷s ūkio bendrov÷s 939,1 Individualiosios įmon÷s 273
Ūkin÷s bendrijos -
Akcin÷s, uždarosios akcin÷s,
investicin÷s bendrov÷s 389,1
Savivaldyb÷s įmon÷s -
Kooperatin÷s bendrov÷s 415,4 Valstyb÷s ir kitos įmon÷s 115,4 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento
6
Žem÷s ūkio naudmenos apima ariamą žemę, sodus ir uogynus, pievas ir ganyklas, šiltnamius, kitas naudojamas žem÷s ūkio naudmenas.
15 Individualių įmonių vidutinis žem÷s ūkio naudmenų plotas per 7 metus padid÷jo net 39,9 proc., o kooperatinių bendrovių sumaž÷jo beveik 5 proc. 2010 m. nebuvo užfiksuoti ūkinių bendrijų ir savivaldyb÷s įmonių vidutiniai žem÷s ūkio naudmenų plotai.
Populiariausia ūkininkavimo kryptimi 2010 m. Lietuvos žem÷s ūkio sektoriuje buvo lauko augalų auginimas, ja užsi÷m÷ net 16,6 proc. ūkių. Daugiau nei po 12 proc. ūkių užsi÷m÷ mišria augalininkyste ir gyvulininkyste ir ganomų gyvulių laikymu. Daugiau nei 11 proc. ūkių užsi÷m÷ bendrąja augalininkyste, daugiau nei 10 proc. – pienininkyste (3 lentel÷).
3 lentel÷. Ūkininkavimo kryptis
2010
Ūkininkavimo kryptis Kiekis,
vnt.
Dalis nuo bendro skaičiaus, proc.
Lauko augalų auginimas 56704 16,6%
Javų, aliejinių ir baltymingų augalų auginimas 16952 5,0%
Bendroji augalininkyst÷ 39752 11,6%
Daržininkyst÷ 6021 1,8%
Kita daržininkyst÷ 993 0,3%
Daugiamečių augalų auginimas 1468 0,4%
Vaisių ir citrusinių vaisių auginimas 1449 0,4%
Įvairių daugiamečių augalų auginimas 19 0,0%
Ganomų gyvulių laikymas 41243 12,1%
Pienininkyst÷ 36627 10,7%
Galvijų auginimas ir pen÷jimas 1251 0,4%
Pienininkyst÷, galvijų auginimas ir pen÷jimas 1988 0,6% Avių, ožkų ir kitų ganomų gyvulių laikymas 1377 0,4%
Grūdais šeriamų gyvulių laikymas 1309 0,4%
Mišri augalininkyst÷ 29570 8,6%
Mišri gyvulininkyst÷ 18721 5,5%
Mišri augalininkyst÷ ir gyvulininkyst÷ 41689 12,2% Lauko augalų auginimas ir ganomų gyvulių
laikymas 11424 3,3%
Įvairių augalų auginimas ir gyvulininkyst÷ 30265 8,8% Ūkiai, nepriskirti n÷ vienai ūkininkavimo krypčiai 3188 0,9%
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis
Analizuojant standartin÷s produkcijos vertę matyti (4 lentel÷), kad didžiausią vert÷ yra sukuriama iš lauko augalų auginimo, javų, aliejinių ir baltymingų augalų auginimo, ganomų gyvulių laikymo, pienininkyst÷s ir mišrios augalininkyst÷s ir gyvulininkyst÷s. Šių sričių sukuriama vert÷ viršija 1 mlrd. Lt.
16 4 lentel÷. Standartin÷ produkcija pagal ūkininkavimo kryptį (tūkst. Lt)
Ūkininkavimo kryptis 2010
Lauko augalų auginimas 1.715.428
Javų, aliejinių ir baltymingų augalų auginimas 1.330.575
Bendroji augalininkyst÷ 384.853
Daržininkyst÷ 91.196
Kita daržininkyst÷ 46.589
Daugiamečių augalų auginimas 20.680
Vaisių ir citrusinių vaisių auginimas 20.654 Įvairių daugiamečių augalų auginimas 26
Ganomų gyvulių laikymas 1.374.722
Pienininkyst÷ 1.291.465
Galvijų auginimas ir pen÷jimas 14.997
Pienininkyst÷, galvijų auginimas ir pen÷jimas 55.082 Avių, ožkų ir kitų ganomų gyvulių laikymas 13.179
Grūdais šeriamų gyvulių laikymas 558.591
Mišri augalininkyst÷ 157.833
Mišri gyvulininkyst÷ 288.872
Mišri augalininkyst÷ ir gyvulininkyst÷ 1.059.865 Lauko augalų auginimas ir ganomų gyvulių
laikymas 680.603
Įvairių augalų auginimas ir gyvulininkyst÷ 379.262 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis
Didžiausia Lietuvos ūkių, auginančių pas÷lius skaičius sumaž÷jo beveik 40 proc. Daugiausiai (net 70 proc.) sumaž÷jo ūkių, auginančių cukrinius runkelius skaičius, taip pat ūkių, auginančių bulves ir lauko daržoves skaičius (po 51 proc.), ūkių, auginančių javus skaičius (45 proc.). Mažiausiai pakito ūkių, auginančių ankštinius augalus skaičius – jis sumaž÷jo apie 0,8 proc. Tuo tarpu ūkių auginančių žieminius rapsus skaičius išaugo net 7,75 karto, o auginančių vasarinius rapsus – 2,85 karto (7 pav.).
17 7 pav. Žem÷s ūkio augalų pas÷lius auginančių ūkių skaičių (vnt.)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis
Maž÷jimo tendencija buvo taip pat užfiksuota analizuojant ūkių, auginančių gyvulius ir paukščius, skaičiaus kitimą. Ūkių, auginančių galvijus skaičius per 7 metus sumaž÷jo net 55 proc., ūkių, auginančių kiaules – 63 proc., ūkių, auginančių avis – beveik 8 proc., ūkių, auginančių ožkas – net 71 proc., ūkių, auginančių paukščius – 57 proc., ūkių, auginančių bičių šeimas – 33 proc. (8 pav.).
8 pav. Ūkių, auginančių gyvulius ir paukščius, skaičius (vnt.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis
18 Per 7 metus sumaž÷jo ne tik ūkių, auginančių gyvulius ir paukščius skaičius, tačiau taip pat auginamų gyvulių ir paukščių skaičius. Pažym÷tina yra tai, kad šis sumaž÷jimas nebuvo toks didelis, kaip ūkių skaičiaus atveju. Tokią situaciją gal÷jo lemti didelių ūkių skaičiaus did÷jimas. Taigi, auginamų galvijų skaičius 2010 m., palyginus su 2003 m., sumaž÷jo beveik 18 proc., kiaulių skaičius – 21 proc., ožkų skaičius – net 61,5 proc. Tuo tarpu auginamų avių skaičius padid÷jo daugiau nei du kartus. Auginamų paukščių skaičius padid÷jo 30 proc., o bičių šeimų 9 proc. (9 pav.).
9 pav. Gyvulių ir paukščių skaičius (vnt.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis
Apibendrinant atliktą Lietuvos žem÷s ūkio sektoriaus struktūros analizę, galima daryti išvadą, kad Lietuvoje dominuoja smulkūs ūkiai, tačiau yra ūkių did÷jimo (pagal naudojamų žem÷s ūkiui naudmenų plotą) tendencija. Tokią tendenciją galima paaiškinti masto ekonomijos teikiama nauda, paramos gavimo galimyb÷mis ir pan.
Didžiausias vidutinis naudojamų žem÷s ūkiui naudmenų plotas priklauso žem÷s ūkio bendrov÷ms. Didžiausia Lietuvos ūkių dalis užsiima lauko augalų auginimu, ši ūkio kryptis taip pat sukuria didžiausia standartinę produkcijos vertę. Lietuvos žem÷s ūkyje ryšk÷ja ūkių, auginančių augalinius pas÷lius skaičiaus maž÷jimas, tarp jų labiausiai maž÷ja ūkių, auginančių cukrinius runkelius skaičius, tuo trapu ūkių, auginančių rapsus skaičius smarkiai padid÷jo. Ūkių, auginančių gyvulius ir paukščius skaičius sumaž÷jo daugiau nei du kartus, tačiau auginamų gyvulių ir paukščių skaičius krito daug mažiau, o avių, paukščių ir bičių
19 šeimų skaičius padid÷jo. Tai gal÷jo būti nulemta vidutinio ūkio dydžio augimu, t. y. užfiksuota bendra ūkio did÷jimo tendencija l÷m÷ augintojų skaičiaus maž÷jimą, tačiau taip pat l÷tesnį gyvulių ir paukščių skaičiaus kritimą. Avių, paukščių ir bičių šeimų skaičiaus did÷jimą galima susieti su šių veiklų patrauklumo didinimu, be to, paukščių skaičiaus did÷jimas gali būti siejamas su trumpu jų išauginimu terminu ir d÷l to didele ir greita investicijų į auginimo grąža.
1.1.3. Lietuvos ūkininkų ir šeimos ūkių analiz÷
Ūkininkų ir šeimos ūkiai Lietuvos žem÷s ūkyje vaidina labai svarbų vaidmenį. Nors nuo 2003 m. iki 2010 m. ūkininkų ir šeimos ūkių skaičius sumaž÷jo nuo 271,5 tūkst. iki 199,2 tūkst., jie vald÷ 86,6 proc. visų žem÷s ūkio naudmenų.
Didžiausia ūkininkų ir šeimos ūkių dalis užsi÷m÷ lauko augalų auginimu, mišria augalininkyste ir gyvulininkyste ir ganomų gyvulių laikymu (5 lentel÷).
5 lentel÷. Ūkininkų ir šeimos ūkių ūkininkavimo kryptis 2010 Ūkininkų ir šeimos ūkių ūkininkavimo kryptys Kiekis,
vnt.
Dalis nuo bendro skaičiaus, proc.
Lauko augalų auginimas 56357 17,67%
Javų, aliejinių ir baltymingų augalų auginimas 16672 5,23%
Bendroji augalininkyst÷ 39685 12,44%
Daržininkyst÷ 6004 1,88%
Kita daržininkyst÷ 989 0,31%
Daugiamečių augalų auginimas 1447 0,45%
Vaisių ir citrusinių vaisių auginimas 1431 0,45%
Įvairių daugiamečių augalų auginimas 16 0,01%
Ganomų gyvulių laikymas 41180 12,91%
Pienininkyst÷ 36590 11,47%
Galvijų auginimas ir pen÷jimas 1238 0,39%
Pienininkyst÷, galvijų auginimas ir pen÷jimas 1985 0,62% Avių, ožkų ir kitų ganomų gyvulių laikymas 1367 0,43%
Grūdais šeriamų gyvulių laikymas 1242 0,39%
Mišri augalininkyst÷ 29553 9,27%
Mišri augalininkyst÷ ir gyvulininkyst÷ 41595 13,04% Lauko augalų auginimas ir ganomų gyvulių laikymas 11336 3,55% Įvairių augalų auginimas ir gyvulininkyst÷ 30259 9,49%
20 Didžiausią standartizuotos produkcijos7, gaminamos ūkininkų ir šeimos ūkių, vertę sudar÷ lauko augalų auginimas ir ganomų gyvulių laikymas (6 lentel÷).
6 lentel÷. Ūkininkų ir šeimos ūkių standartin÷ produkcija pagal ūkininkavimo kryptį, 2010 metai (tūkst. Lt)
Lauko augalų auginimas 1.440.835
Javų, aliejinių ir baltymingų augalų auginimas 1.092.420
Bendroji augalininkyst÷ 348.415
Daržininkyst÷ 74.218
Kita daržininkyst÷ 36.888
Daugiamečių augalų auginimas 16.258
Vaisių ir citrusinių vaisių auginimas 16.243
Vairių daugiamečių augalų auginimas 15
Ganomų gyvulių laikymas 1.293.442
Pienininkyst÷ 1.213.487
Galvijų auginimas ir pen÷jimas 13.396
Pienininkyst÷, galvijų auginimas ir pen÷jimas 54.484 Avių, ožkų ir kitų ganomų gyvulių laikymas 12.075
Grūdais šeriamų gyvulių laikymas 31.824
Mišri augalininkyst÷ 154.863
Mišri augalininkyst÷ ir gyvulininkyst÷ 746.749 Lauko augalų auginimas ir ganomų gyvulių
laikymas 373.816
Įvairių augalų auginimas ir gyvulininkyst÷ 372.934 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis
Daugiausia ūkininkų ir šeimos ūkių augino bulves, cukrinius runkelius ir javus, tačiau nuo 2003 iki 2010 m. šiuos augalinius pas÷lius auginančių ūkininkų ir šeimos ūkių skaičius smarkiai sumaž÷jo. Tuo tarpu daugiametes žoles ir rapsus auginančių ūkių skaičius padid÷jo (10 pav.).
7
Standartin÷ produkcija – kiekvieno žem÷s ūkio statistinio rodiklio produkcijos vert÷ atitinkamame regione vidutin÷mis sąlygomis. Vert÷ apskaičiuojama dauginant produkcijos vienetą iš supirkimo kainos. Prid÷tin÷s vert÷s mokestis, produktų mokesčiai ir tiesiogin÷s išmokos neįskaičiuojami (Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žem÷s ūkio surašymo metodika [interaktyvus] 2009. Prieiga per internetą: http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/ZUS_metodika.pdf.
21 10 pav. Ūkininkų ir šeimos ūkių žem÷s ūkio augalų pas÷liai (vnt.)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis
Taip pat maž÷jo ūkininkų ir šeimos ūkių, auginančių gyvulius ir paukščius skaičius. Labiausiai sumaž÷jo ūkininkų ir šeimos ūkių, auginančių ožkas, skaičius – 3,4 karto, ūkininkų ir šeimos ūkių, auginančių paukščius skaičius – 2,3 karto ir ūkininkų ir šeimos ūkių, auginančių galvijus – 2,2 karto (11 pav.).
11 pav. Ūkininkų ir šeimos ūkių, auginančių gyvulius ir paukščius, skaičius (vnt.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis
Taip pat maž÷jo ūkininkų ir šeimos ūkiuose auginamų gyvulių ir paukščių skaičius. labiausiai sumaž÷jo ožkų (2,6 karto) ir kiaulių (2,5 karto) skaičius (12 pav.).
22 12 pav. Gyvulių ir paukščių skaičius ūkininkų ir šeimos ūkiuose (vnt.)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenimis
Apibendrinant galima būtų teigti, kad ūkininkų ir šeimos ūkiai yra labai svarbūs Lietuvos žem÷s ūkio pl÷trai. Nors jų skaičius maž÷jo, tačiau jų dalis bendroje Lietuvos žem÷s ūkių struktūroje išlieka didžiausia. Analizuojant auginamų pas÷lių ir gyvulių ir paukščių pokyčių tendencijos yra analogiškos kaip ir visų ūkių atveju.
Apibendrinant atliktą Lietuvos žem÷s ūkio sektoriaus struktūros analizę, galima daryti išvadą, kad Lietuvoje dominuoja smulkūs ūkiai, tačiau yra ūkių did÷jimo (pagal naudojamų žem÷s ūkiui naudmenų plotą) tendencija. Didžiausias vidutinis naudojamų žem÷s ūkiui naudmenų plotas (939,1 ha) priklauso žem÷s ūkio bendrov÷ms. Didžiausia Lietuvos ūkių dalis užsiima lauko augalų auginimu, ši ūkio kryptis taip pat sukuria didžiausia standartinę produkcijos vertę – 1 715 428 tūkst. Lt. Lietuvos žem÷s ūkyje ryšk÷ja ūkių, auginančių augalinius pas÷lius skaičiaus maž÷jimas, tarp jų labiausiai maž÷ja ūkių, auginančių cukrinius runkelius skaičius, tuo trapu ūkių, auginančių rapsus skaičius smarkiai padid÷jo. Cukrinių runkelių augimas gal÷jo sumaž÷ti d÷l kvotų mažinimo ir cukrinių runkelių supirkimo kainų mažinimo. Tuo tarpu rapsų auginimą skatina did÷janti biokuro paklausa ir ES finansin÷s paramos įsipareigojimai. Ūkių, auginančių gyvulius ir paukščius skaičius sumaž÷jo daugiau nei du kartus, tačiau auginamų gyvulių ir paukščių skaičius krito daug mažiau, o avių, paukščių ir bičių šeimų skaičius padid÷jo. Kiaulių skaičiaus maž÷jimas gali būti siejamas su nepakankamu suinteresuotumu ir skatinimu užsiimti šia veikla ir griežtų aplinkosaugos reikalavimų. Galvijienos perteklius rinkoje mažina jos supirkimo kainą, tokiu būdu mažinant šios žem÷s ūkio krypties patrauklumą. D÷l šios priežasties taip pat yra didinas
23 jautienos eksportas, tai ypač pastebimą analizuojant veršiukų eksportą: 2011 m. eksportuota 41 proc. gimusių veršiukų (Lietuvos agrarin÷s ekonomikos institutas, 2012).
24 1.2. JAUTIENOS RINKOS ANALIZö
1.2.1. Pasaulio ir Europos Sąjungos jautienos rinkos analiz÷
Galvijiena yra svarbus aminorūgščių, mineralinių medžiagų ir vitaminų šaltinis, tod÷l ji vaidina svarbų vaidmenį žmonių mityboje. Mitybos specialistai pažymi, kad galvijiena ir veršiena tur÷tų sudaryti didžiausią žmogaus suvartojamos m÷sos dalį. Išvystytos pienin÷s galvijininkyst÷s šalyse daugiausia galvijienos gaunama iš pieninių veislių galvijų prieauglio ir išbrokuotų suaugusių galvijų (Jukna V. ir kt., 2009).
ES 27 valstyb÷se nar÷se vidutinis m÷sos suvartojimas 2010 m. buvo vidutiniškai 77 kg vienam gyventojui. Jautieną sudar÷ apie 21 proc. visos suvartojamos m÷sos arba 16 kg vienam gyventojui (palyginus su 41 kg kiaulienos, 17 kg paukštienos ir 3 kg avienos ir ožkų m÷sos). ES palyginimui su kitomis pasaulio šalimis d÷l m÷sos suvartojimo yra pateikiama 7 lentel÷. Kaip matyti 7 lentel÷je, jautienos suvartojimas ES yra mažesnis nei Argentinoje, Brazilijoje, JAV ir Australijoje, išvardintose šalyse suvartojamos jautienos dalis nuo visos suvartojimo m÷sos yra didesn÷, ypač Argentinoje – 58 proc. Tačiau jautienos suvartojimas ES yra didesnis nei tokiose šalyse kaip Rusija, Japonija ir Kinija ir daug didesnis negu Indijoje, kurioje d÷l kultūrinių aspektų ir valgymo įpročių (dominuoja vegetariška dieta) jautienos suvartojimas yra mažiausias iš visų išvardintų šalių.
Hocquette J. ir Chatellier V. (2011) pateigia, kad vartotojo perkamoji galia yra labai reikšminga suvartojamos vienam gyventojui m÷sos lygiui. Tai ypač teisingas požiūris analizuojant jautienos rinką, kadangi jautienos kainos yra iš esm÷s didesn÷s nei kitų gyvūnų m÷sos. Mažas jautienos konkurencingumas yra labiausiai susijęs su ilgu galvijų gamybos ciklu ir sumaž÷jusiu pašarų naudojimo efektyvumu palyginus su naminiais paukščiais ar kiaul÷mis.
Remiantis pateikta prognoze 2025 m. m÷sos iš viso suvartojimas labiausiai padid÷s Kinijoje (19,9 proc.), Rusijoje (11,2 proc.) ir Brazilijoje (12,8 proc.), o sumaž÷s JAV (0,1 proc.). Tuo tarpu jautienos suvartojimas 2025 m. labiausiai padid÷s Brazilijoje (9,3 proc.) ir Japonijoje (2,1 proc.), o sumaž÷s Australijoje (0,7 proc.), Argentinoje (0,5 proc.) ir ES-27 (0,4 proc.).
25 7 lentel÷. Jautienos ir m÷sos iš viso vartojimas vienam gyventojui (kg): 2010 ir 2025
perspektyva
Jautiena M÷sa iš viso
Jautiena/m÷sa iš viso (proc.) Valstyb÷ 2010 2025 2025/2010 2010 2025 2025/2010 2010 2025 Argentina 55,7 55,2 -0,5 96,2 106,4 10,2 58 52 Brazilija 39,8 49,1 9,3 94 106,9 12,8 42 46 JAV 38,2 38 -0,1 109,2 109 -0,1 35 35 Australija 35,3 34,7 -0,7 92,7 96,7 4 38 36 ES-27 16,4 16 -0,4 77,7 80,1 2,4 21 20 Rusija 16 16,5 0,4 56,1 67,3 11,2 29 25 Japonija 9,5 11,6 2,1 44,7 50,6 5,9 21 23 Kinija 4,2 6,1 1,9 53 72,9 19,9 8 8 Indija 1,8 2 0,2 4,1 4,4 0,3 44 45
Šaltinis: Foot and Agricultural Policy Research Institute (toliau – FAPRI), 2011.
Jautienos suvartojimas priklauso ne tik nuo ekonominių veiksnių. Kai kuriose šalyse religijos ir įsitikinimai turi didelę įtaką maisto pasirinkimui: kiaulienos vartojimas yra uždraustas islamą išpažįstantiems žmon÷ms ir gyvūnai yra šventi pagal hinduizmo tik÷jimą. Tuo tarpu ES šie dalykai n÷ra tokie svarbūs kaip, pavyzdžiui, Indijoje, Indonezijoje ar Saudo Arabijoje, d÷l kultūrinių ir aukl÷jimo priežasčių nacionaliniai mitybos modeliai yra mažiau ar daugiau atsparūs vis labiau tarptautiniam gyvenimo būdo pasirinkimui ir gyvenimo būdo pasikeitimui vartojant paruoštus produktus. Tod÷l lyginant jautieną ir kitas m÷sos rūšis, vienas iš jautienos pramonei keliamų tikslų būtų pasiūlyti patogesnius arba paruoštus vartoti produktus. Šiuolaikiniai vartotojai taip pat yra mažiau ar daugiau jautrūs sveikatos kriz÷ms. Be to, Europos vartotojai vis daugiau d÷mesio kreipia į etinius (pavyzdžiui, gyvūnų gerov÷, skerdimas) ir aplinkos (pavyzdžiui, vandens kokyb÷ ir biologin÷ įvairov÷) draudimus. Jautiena ir veršiena yra ne visada prieinama, ypač valstyb÷se, kuriose jos gamyba yra natūraliai apribota, pavyzdžiui, d÷l klimatinių sąlygų (Hocquette J., Chatellier V, 2011).
8 lentel÷je yra pateikiami jautienos gamybos ir vartojimo, grynosios prekybos duomenys. Kaip matyti 8 lentel÷je, daugiausia iš nurodytų šalių jautienos 2010 m. pagamino JAV (11781 tūkst. t) ir Brazilija (9789 tūkst. t), ES-27 buvo trečia ir pagamino 7870 tūkst. t. Tuo tarpu daugiausia jautienos 2010 m. buvo suvartota JAV (11865 tūkst. t) ir ES-27 (8200 tūkst. t). Grynosios prekybos skaičiai rodo, kad daugiausia jautienos 2010 m., lyginant gamybą ir vartojimą, tur÷jo importuoti Rusija – 935 tūkst. t, o daugiausia eksportuoti – Brazilija (1781 tūkst. t).
26 Analizuojant 2025 m. prognozuojamus duomenis nustatyta, kad labiausiai gamyba tur÷tų išaugti Brazilijoje (52,8 proc.) ir Kinijoje (43,4 proc.), o labiausiai sumaž÷ti – Rusijoje (27,2 proc.). Tuo tarpu vartojimas labiausiai padid÷ti tur÷tų Kinijoje (53,1 proc.) ir Brazilijoje (42,3 proc.), o sumaž÷ti Rusijoje (5,6 proc.) ir ES-27 (1,2 proc.).
8 lentel÷. Jautienos rinka ES-27 ir kitose pasaulio šalyse: 2010 ir 2025 perspektyva
Gamyba (tūkst. t) Vartojimas (tūkst. t) Grynoji prekyba
8 (tūkst. t) Valstyb÷ 2010 2025 2025/2010 2010 2025 2025/2010 2010 2025 2025/2010 JAV 11781 12982 1201 11865 13631 1766 -84 -649 -565 Brazilija 9789 14955 5166 8008 11395 3387 1781 3560 1779 ES-27 7870 7689 -181 8200 8102 -98 -330 -413 -83 Kinija 5550 7957 2407 5528 8464 2936 22 -507 -529 Indija 2850 3555 705 2150 2848 698 700 707 7 Argentina 2600 3119 519 2303 2602 299 297 517 220 Australija 2080 2579 499 760 868 108 1320 1711 391 Rusija 1300 946 -354 2235 2110 -125 -935 -1164 -229 Japonija 510 431 -79 1207 1364 157 -697 -933 -236 Šaltinis: FAPRI, 2011.
Toliau pateikiama detali jautienos gamybos statistika ES-27. Daugiausia jautienos visais nagrin÷jamo laikotarpio metais pagamindavo Prancūzija – vidutiniškai 1519 tūkst. per metus, o mažiausiai – Malta (vidutiniškai 1,4 tūkst. t per metus). Vidutiniškai ES vienoje šalyje 2007 m. buvo pagaminta 303,8 tūkst. t jautienos, 2008 m. – 299 tūkst. t, 2009 m. – 285,8 tūkst. t, 2010 m. – 304,4 tūkst. t, 2011 m. – 301,5 tūkst. t.
Lyginat Lietuvos ir ES vidurkį matyti, kad Lietuvoje 2007 m. buvo pagaminta 5,4 karto mažiau jautienos, 2008 m. – 6,3 karto, 2009 m. – 6,5 karto, 2010 m. – 7,1 karto ir 2011 m. – 7,3 karto. Lietuvos jautienos gamyba taip pat gerokai atsilieka nuo pirmaujančių šioje srityje Prancūzijos, Italijos ir Vokietijos, tačiau taip pat ženkliai lenkia kitas Baltijos šalis, t. y. Latvija (vidutiniškai apie 2,4 karto 2011 m.) ir Estiją (vidutiniškai apie 4,2 karto 2007-2011 m.).
9 lentel÷. Pagaminta jautienos ES šalyse 2007-2011 m., tūkst. t
Šalis 2007 2008 2009 2010 2011 ES (27 šalys) 8204 8072 7717 - - Belgija 273 267 255 263 272
8
27 Bulgarija 22 15 5 - - Čekija 79 80 77 74 72 Danija 130 128 126 131 133 Vokietija 1185 1210 1174 1187 1159 Estija 15 15 10 9 8 Airija 581 537 514 559 547 Graikija 58 57 57 58 59 Ispanija 643 658 598 607 604 Prancūzija 1532 1518 1467 1521 1559 Italija 1127 1059 1055 1075 1009 Kipras 4 4 4 4 5 Latvija 23 21 19 18 17 Lietuva 56 48 44 43 41 Liuksemburgas 9 10 9 10 9 Vengrija 35 32 30 27 26 Malta 1 1 2 1 1 Olandija 386 378 402 389 382 Austrija 216 221 224 225 217 Lenkija 365 381 385 386 380 Portugalija 91 109 103 94 96 Rumunija 211 190 25 28 29 Slov÷nija 36 37 35 36 36 Slovakija 23 20 16 14 11 Suomija 89 83 81 82 83 Švedija 134 129 150 148 148 Anglija 882 862 850 925 937
Šaltinis: Eurostat duomenimis
Nuo 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojo Europos Komisijos reglamentas Nr. 566/2008, kuriuo nustatomos išsamios taisykl÷s prekybai dvylikos m÷nesių ir jaunesnių galvijų m÷sa. Iki šiol visoje ES veršienos sąvoką pardav÷jai interpretavo skirtingai, tod÷l buvo klaidinamas vartotojas ir iškreipiamos konkurencijos sąlygos. Pagal Agro Rinka pateikiamus duomenis, Lietuvoje veršiena vadinama iki 8 m÷nesių amžiaus galvijo m÷sa. Tačiau ispanai veršiena vadindavo iki 13, danai – iki 10, lenkai – iki 6 m÷n. galvijų m÷są. Nuo šiol kiekviename gamybos ar prekybos etape m÷sa tur÷s būti paženklinta etikete. Jeigu galvijas skerdimo metu buvo iki 8 m÷nesių amžiaus, etiket÷je bus nurodomas pavadinimas „veršiena“. Jeigu galvijas skerdimo metu buvo nuo 8 iki 12 m÷nesių, etiket÷je bus parašyta „jautiena“, o tekstin÷je informacijoje nurodyta „amžius skerdimo metu: nuo 8 iki 12 m÷nesių“.
Europos Komisijos leidinyje „Short Term Outlook for arable crop, meat and dairy markets“ (2012) nurodoma, kad nuo 2008 m. galvijų bandų skaičius nuolat maž÷ja,
28 vidutiniškai 1,1 proc. per metus (-1,8 proc. melžiamų karvių), ir ši tendencija tur÷tų išlikti artimiausioje ateityje. 2012 m. liepos m÷nesį buvo prognozuojama, kad 2012 m. galvijienos gamyba smarkiai sumaž÷s (3,5 proc. palyginti su 2011 m.), o 2013 m. išliks iš esm÷s nepakitusi (padid÷s 0,1 proc.). D÷l nereguliarių tiekimo sąlygų ES pagamintos jautienos kainos visus 2012 m. tur÷tų išlikti rekordiniame lygyje. Pranešime teigiama, kad silpna ES vidaus paklausa ir valiutų kursų pokyčiai lems 5,8 proc. jautienos importo nuosmukį 2012 m. Kaip matyti 10 lentel÷je, 2012 m. I ketvirtį šis nuosmukis dar didesnis – 9,9 proc. 2013 m. situacija tur÷tų stabilizuotis, nepaisant ribotos jautienos pasiūlos ES ir tolygaus tam tikrų tiek÷jų gamybos sumaž÷jimo.
Pažym÷tina, kad eksporto statistika yra kintanti. Po žymaus ES galvijienos eksporto padid÷jimo 2011 m. I ketvirtį, 2012 m. I ketvirtį ES šviežios ir užšaldytos galvijienos eksportas sumaž÷jo net 46,7 proc. Tam įtakos tur÷jo sumaž÷jusi galvijienos gamyba ES, padid÷jusios kainos ir stipriai sumaž÷jusi paklausa iš pagrindinių ES galvijienos importo šalių – Turkijos ir Rusijos. Iš viso analizuojamu laikotarpiu galvijienos eksportas iš ES į Turkiją – net 71,7 proc., į Rusiją – 47,6 proc. 2011 m. I ketvirtį eksportas į Turkijos rinką sudar÷ 53 proc. ES galvijienos eksporto, o 2012 m. – tik 28 proc. Šį pokytį l÷m÷ stipriai padid÷ję importo tarifai į Turkijos rinką (Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, 2012).
Lyginant 2011 m. I ketvirtį ir 2012 m. I ketvirtį ES šviežios ir užšaldytos galvijienos importas sumaž÷jo 9,9 proc., labiausiai d÷l sumaž÷jusios galvijienos pasiūlos Pietų Amerikoje, žemo euro kurso ir sumaž÷jusios ES galvijienos paklausos. Labiausiai importas sumaž÷jo iš didžiausių ES galvijienos tiek÷jų – Argentinos ir Urugvajaus (šios šalys sudaro beveik 50 proc. ES galvijienos importo), atitinkamai 14,5 ir 19,6 proc., o iš Brazilijos, kuri sudaro 24 proc. ES galvijienos importo, importas išliko stabilus (Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, 2012).
10 lentel÷. ES šviežios ir užšaldytos galvijienos eksportas ir importas tūkst. t
Šalys I ketvirtis2010 m. I ketvirtis2011 m. I ketvirtis2012 m. Pokytis*
Eksportas iš viso 17,8 86 45,8 -46,7
Turkiją 0,2 45,9 13 -71,7 Rusiją 5,1 18,9 9,9 -47,6 Norvegiją 0 0,3 3,9 1200 Šveicariją 2,7 3,7 2,8 -24,3 Ganą 0,1 1,1 2,4 118,2 Makedoniją 1,4 1,9 1,8 -5,3
29 Argentinos 14 11 9,4 -14,5 Brazilijos 10,9 8,9 8,9 0 Urugvajaus 14,3 10,2 8,2 -19,6 JAV 2,4 3,7 3,7 0 Naujosios Zelandijos 2,2 2,4 2,5 4,2 Australijos 1,8 2,5 2,4 -4 Namibijos 2,3 0,6 1,3 116,7
*lyginant 2012 m. I ketvirtį su 2011 m. I ketvirčiu
Šaltinis: Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau - ŽŪIKVC) duomenys
ES d÷l santykinai didelių kainų ir ilgainiui (vidutiniškai po 0,2 proc. kasmet) maž÷jančio suvartojimo prognozuojamas jautienos ir veršienos gamybos apimčių maž÷jimas 2009–2018 m. (vidutiniškai po 0,5 proc. kasmet). Be to, ES prad÷jus įgyvendinti paramos atsiejimą nuo gamybos galvijininkyst÷je nuo 2007 m. stebimas pieninių galvijų skaičiaus ir jautienos bei veršienos gamybos apimčių maž÷jimas (Kriščiukaitien÷ ir kt., 2010).
11 lentel÷. Jautienos ir veršienos kainos ES, eurų/100 kg
Šalis 2007 2008 2009 2010 2011 Belgija 152,66 161,04 152,56 126,53 143,99 Bulgarija 103,31 108,01 117,05 118,14 128,47 Čekija 211,29 209,57 207,58 229,8 235,4 Graikija 229,96 235,15 239,56 244,63 255,22 Ispanija 198,69 193,84 200,69 194,84 207,48 Prancūzija - - - 320 351,2 Italija 288,88 275,21 284,68 281,21 287,97 Kipras 286,63 291 : 398,06 303,03 Latvija 74,7 84,93 86,88 83,97 95,53 Lietuva 154,96 164,44 124,89 132,58 194,91 Liuksemburgas 336,9 338,7 351,6 361,7 359,3 Vengrija 203,66 181,68 182,32 199,52 278,89 Malta 262,03 283,67 - 159,42 188,78 Olandija 305,35 236,3 236,3 247,5 279 Austrija 305,63 303,23 294,23 302,03 324,83 Lenkija 227,05 216,41 212,76 220,89 216,49 Portugalija 305,39 269,14 256,74 266,43 269,46 Rumunija 92,71 100,61 115,57 121,31 127,39 Slov÷nija 227,05 228,23 222,93 218,23 219,36 Slovakija 205,68 183,74 200 214 219 Šaltinis: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/agriculture/data/main_tables
30 11 lentel÷je yra pateikiamos įvairių ES valstybių narių jautienos ir veršienos kainos už 100 kg 2007-2011 m. Analizuojant vidutinę jautienos ir veršienos kainą nagrin÷jamu laikotarpiu, nustatyta, kad nuo 2007 iki 2009 m. vidutin÷ kainą maž÷jo: 2007 m. ji buvo 219,61 eurų/100 kg, 2008 m. – 213,94 eurų/100 kg, 2009 m. – 205,08 eurų/100 kg. Tuo tarpu 2010 m. vidutin÷ jautienos ir veršienos kaina padid÷jo 8,3 proc. ir buvo 222,04 eurų/100 kg, o 2011 m. – 5,5 proc. (234,29 eurų/100 kg).
2007 m. didžiausia jautienos ir veršienos kaina buvo Liuksemburge (336,9 eurų/100 kg), o mažiausia – Latvijoje (74,7 eurų/100 kg). 2008 m. situacija išliko tokia pati, tačiau didžiausia kaina buvo 338,7 eurų/100 kg, o mažiausia - 84,93 eurų/100 kg. 2009 m. Liuksemburge jautienos ir veršienos kaina išliko aukščiausia ir v÷l padid÷jo (351,6 eurų/100 kg, mažiausia kaina išliko Latvijoje ir taip pat padid÷jo (86,88 eurų/100 kg). Šios dvi šlys išlaik÷ min÷tas pozicijas taip pat 2010 ir 2011 m. 2010 m. didžiausia kaina buvo 361,7 eurų/100 kg, o 2011 m. – 359,3 eurų/100 kg. 2010 m. mažiausia kaina buvo 83,97 eurų/100 kg, o 2011 m. – 95,53 eurų/100 kg.
Apibendrinant atliktą pasaulio ir Europos Sąjungos jautienos rinkos analizę galima daryti išvadą, kad daugiausia jautienos vienam gyventojui 2010 m. buvo suvartojama Argentinoje, Brazilijoje, JAV ir Australijoje, šioje šalyje suvartojimas jautienos kiekis buvo didesnis nei ES. Galvijienos suvartojimui turi įtakos vartotojų perkamoji galia, taip pat jautienos kainos, kultūriniai požymiai, religiniai įsitikinimai ir maitinimosi ypatumai. Daugiausia jautienos 2010 m. buvo pagaminama JAV ir Brazilijoje, ES buvo trečia pagal jautienos gamybą. ES daugiausia jautienos nuo 2007 iki 2011 m. pagamindavo Prancūzija, o mažiausiai 2007-2011 m. – Malta. Lietuvoje 2007-2011 m. buvo pagaminama apie 7 kartus mažiau jautienos nei vidutiniškai ES. Per pastaruosius trejus metus, t. y. nuo 2010 iki 2012, ES jautienos eksportas sumaž÷jo net 46,7 proc., o importas sumaž÷jo 9,9 proc. Didžiausios jautienos kainos 2007-2011 m. buvo Liuksemburge, o mažiausios – Latvijoje. Lietuvoje jautienos ir veršienos kainos viso nagrin÷jamo laikotarpio metu (2007-2011 m.) išliko mažesn÷s nei vidutin÷s ES kainos.
1.2.2. Lietuvos jautienos rinkos analiz÷
Lietuvoje, kaip ir daugelyje intensyvios žemdirbyst÷s šalių, daugiausia galvijienos pagaminama iš pieninių veislių galvijų, tod÷l didinant pieno produkciją stengiamasi nepabloginti m÷sinių savybių ir m÷sos kokyb÷s. Be to, kai kurios biologin÷s pieninių galvijų
31 savyb÷s yra svarbios pieno ir m÷sos gamybai. Greitai augantys gyvuliai anksčiau pradedami naudoti pieno ir m÷sos gamybai. Gyvulių augimo sparta yra svarbus ekonominis pieno ir galvijienos gamybos technologijos rodiklis. Greitai augantys gyvuliai mažiau sunaudoja pašarų produkcijos vienetui pagaminti, bandos apyvarta greitesn÷, tod÷l mažiau reikia pastatų ir darbo sąnaudų produkcijai gauti (Jukna Č. ir kt., 2004).
Tai patvirtina taip pat naujausi Lietuvos žem÷s ūkio ministerijos duomenys apie galvijų skerdimą pagal amžiaus grupes Lietuvos įmon÷se. Kaip matyti12 lentel÷je, daugiausia tiek 2011, tiek 2012 m. spalio m÷n. buvo skerdžiama karvių, kurios bent vieną kartą apsiveršiavusios arba nuo 36 m÷n. (12 lentel÷).
12 lentel÷. Galvijų skerdimas pagal amžiaus grupes Lietuvos įmon÷se (vnt.)
2011 2012 Pokytis, proc.
Galvijai
spalis rugpjūtis rugs÷jis spalis m÷nesio* metų**
Buliukai nuo 12 iki 24 m÷n. 5662 4707 5050 5626 11,4 -0,6
Buliai nuo 24 m÷n. 978 1573 1319 1130 -14,3 15,5
Jaučiai nuo 12 m÷n. - - -
-Karv÷s bent vieną kartą apsiveršiavusios arba nuo 36 m÷n.
8678 7619 7356 9934 35 14,5
Telyčios nuo 12 m÷n. iki
apsiveršiavimo 2908 2186 2146 2912 35,7 0,1
Veršeliai iki 8 m÷n. 516 482 454 553 21,8 7,2
Jaunų galvijų prieauglis nuo
8 iki 12 m÷n. 147 134 109 173 58,7 17,7
Iš viso: 18889 16701 16434 20328 23,7 7,6
* lyginant 2012 m. spalio m÷n. su 2012 m. rugs÷jo m÷n. ** lyginant 2012 m. spalio m÷n. su 2011 m. spalio m÷n.
Šaltinis: Agro Rinka, 2012, Nr. 22 (194), p. 11
Kaip matyti iš 2009-2011 m. duomenų, Lietuvoje galvijų skerdimas per šį laikotarpį sumaž÷jo 5,5 proc. (13 pav.).
32 13 pav. Galvijų skerdimas Lietuvos įmon÷se 2009-2011 m., tūkst. vnt.
Šaltinis: ŽŪIKVC duomenimis
Jautienos ir veršienos produktų suvartojimas vienam gyventojui Lietuvoje nuo 2007 iki 2011 m. sumaž÷jo 50 proc. ir sudar÷ 4 kg (kiaulienos suvartojimas buvo 43 kg, paukštienos – 22 kg vienam gyventojui).
14 pav. Jautienos ir veršienos suvartojimas vienam gyventojui 2007-2011 m., kg Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamento duomenimis
Jautienos ir veršienos suvartojimas vienam gyventojui sumaž÷jo nuo 2007 iki 2011 m. 5 proc. punktais. 2007 m. jautienos ir veršienos suvartojimas vienam gyventojui sudar÷ apie 10 proc., 2008 – 9 proc., 2009 m. – 8 proc., 2010 – 8 proc., o 2011 m. – 5 proc.
33 15 pav. Įvairių m÷sos rūšių suvartojimo vienam gyventojui pasiskirstymas 2007-2011 m.
Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamento duomenimis
Nuo 2007 m. jautienos m÷sos gamyba sistemingai maž÷jo, t. y. 2008 m. sumaž÷jo 14,3 proc., 2009 m. – 8,3 proc., 2010 m. – 2,3 proc., 2011 m. 4,7 proc., nuo 2007 iki 2011 metų gamyba sumaž÷jo apie 26,8 proc. (16 pav.). Pažym÷tina, kad palyginus šiuos duomenis su ES (2008 m. – 1,6 proc., 2009 m. – 4,4 proc., 2011 m. – 0,9 proc., 2010 m. buvo užfiksuotas 6,5 proc. augimas), Lietuvoje jautienos gamyba maž÷jo daug sparčiau negu ES.
16 pav. Jautienos gamyba Lietuvoje 2007-2011 m., tūkst. t Šaltinis: Eurostat duomenimis
Lietuvos įmonių supirktų galvijų vidutin÷ gyvojo svorio kaina 2011 m. spalio m÷n. sudar÷ 383,49 Lt/100 kg, tuo tarpu 2012 m. spalio m÷n. kaina padid÷jo 7,2 proc. ir sudar÷
34 410,99 Lt/100 kg. Didžiausia kaina buvo taikoma veršeliams iki 8 m÷n., o mažiausia – karv÷ms bent vieną kartą apsiveršiavusioms arba nuo 36 m÷n. (13 lentel÷).
13 lentel÷. Galvijų vidutin÷s supirkimo kainos (gyvojo svorio) Lietuvos įmon÷se Lt/100 kg (be PVM)
2011 2012 Pokytis, proc.
Galvijai
spalis rugpjūtis rugs÷jis spalis m÷nesio* metų**
Buliukai nuo 12 iki 24 m÷n. 486,29 544,26 545,73 518,17 -5,1 6,6
Buliai nuo 24 m÷n. 508,74 559,67 563,17 519,58 -7,7 2,1
Jaučiai nuo 12 m÷n. - - -
-Karv÷s bent vieną kartą apsiveršiavusios arba nuo
36 m÷n. 316,3 370,97 381,62 348,8 -8,6 10,3
Telyčios nuo 12 m÷n. iki
apsiveršiavimo 373,98 425,77 426,28 399,08 -6,4 6,7
Veršeliai iki 8 m÷n. 647,1 644,69 603,51 553,94 -8,2 -14,4
Jaunų galvijų prieauglis nuo
8 iki 12 m÷n. 419,98 463,03 402,62 393,7 -2,2 -6,3
Iš viso: 383,49 446,26 452,56 410,99 -9,2 7,2
* lyginant 2012 m. spalio m÷n. su 2012 m. rugs÷jo m÷n. ** lyginant 2012 m. spalio m÷n. su 2011 m. spalio m÷n.
Šaltinis: Agro Rinka, 2012, Nr. 22 (194), p. 11
1.2.2.1. Gamybos eksporto sąlygos
D÷l ES taikytų eksporto grąžinamųjų subsidijų Lietuvos gyvulininkyst÷s produktų eksportuotojams buvo sudarytos palankios sąlygos s÷kmingai įsitvirtinti užsienio rinkose už ES ribų. Tai buvo ypač palanku, pl÷tojant gyvulininkyst÷s produktų eksportą į Rusiją, ypač, atsižvelgiant į prognozes, jog Rusijoje jautienos vartojimas (vienam gyventojui) ateityje did÷s. 2009 metų duomenimis, į šią šalį iš Lietuvos daugiausia buvo eksportuojama pieno ir jo produktų (Lietuvos Respublikos ilgalaik÷s gyvulininkyst÷s pl÷tros strategijos iki 2020 metų koncepcija, 2011).
LR Žem÷s ūkio ministerija pateikia9, kad įmon÷s, eksportuodamos iš ES į trečiąsias šalis vyriškos lyties galvijų m÷są, gali gauti didesnes specialiąsias eksporto grąžinamąsias išmokas. Tam jos turi gauti atitinkamus patvirtinančius sertifikatus. Šalyje nuo 2009 m. liepos 1 d. Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba pagal ES reglamentuose nustatytus
9
35 reikalavimus atlieka eksportui ruošiamos m÷sos, gaunamos iš vyriškos lyties galvijų, skerdimo bei skerdenų iškaulin÷jimo priežiūrą bei išduoda tai patvirtinančius Lyties ir Bekaul÷s m÷sos sertifikatus. Eksporto grąžinamosios išmokos dydis priklauso nuo eksportuojamo produkto rūšies bei paskirties vietos. Visas eksportas, už kurį bus skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, vykdomas su eksporto licencijomis. Šiuo metu eksporto grąžinamosios išmokos mokamos už tam tikras galvijienos skerdenas ar jų dalis, užšaldytas paukštienos 65 proc. ir 70 proc. skerden÷les bei tam tikrus kiaušinių sektoriaus produktus, eksportuojamus į Tailandą, P. Kor÷ją, Japoniją, Malaiziją, Filipinus (gyvi paukščių jaunikliai, ovoalbuminas).
14 lentel÷. Kompensacijos už eksporto galvijieną 2008-2012 m. Metai Kompensacijos suma, Lt
2012 9.001.695,21
2011 14.125.186,89
2010 17.928.113,50
2009 20.927.855,61
2008 23.693.480,40
Šaltinis: Nacionalin÷s mok÷jimo agentūros duomenimis
Kaip matyti 14 lentel÷je, kompensacijų už eksoportuotą galvijieną suma nuo 2008 iki 2012 m. nuolat maž÷jo. Lyginant 2012 m. skirtas kompensacijas su 2008 m. skirtomis kompensacijomis nustatyta, kad jos sumaž÷jo net 2,6 karto. Toks kritimas gal÷jo būti nulemtas ES paramos sumaž÷jimu.
Norint eksportuoti m÷sinius galvijus, m÷sos perdirbimo įmon÷s bent vieną dieną per savaitę tur÷tų supirkti mažų mažiausiai 40–50 grynaveislių m÷sinių galvijų ir jų mišrūnų. Tik tokie kiekiai garantuotų normalų m÷sos perdirbimo įmon÷s darbą. Perdirbti ir realizuoti pavienių 2-3 galvijų m÷są problemiška. Verta pagalvoti ir apie augintojų bendradarbiavimą su keliomis šalies perdirbimo įmon÷mis. Sutartis įpareigotų augintojus tiekti reikalingą kiekį žaliavos, o perdirb÷jai įsipareigotų mok÷ti sutartą kainą.
ES galvijienos eksportui daug įtakos tur÷s įvairūs veiksniai. Kaip pateikia Hocquette J. ir Chatellier V. (2011), tai yra tarptautiniai prekybos susitarimai, taip pat tolesn÷ žem÷s ūkio politika. Europos jautienos gamyba per ateinančius 10 metų ypač jautriai reaguos į pokyčius pieno sektoriuje. Pieno kvotų panaikinimas 2015 m. ir tiesioginių išmokų atsiejimo įvedimas gal÷tų paskatinti pieno gamybą daugelyje konkurencingų geografinių vietovių, kitų, mažiau pelningų žem÷s ūkio produktų gamybos sąskaita. Geografin÷se vietov÷se, kur grūdų
36 gamyba yra įmanoma, gr÷sm÷ jautienos gamybai yra labai rimta, ypač jei grūdų kainos išliks aukštos. Jautienos gamyba taip pat priklausys nuo grūdų ir gyvūnų gamybos kainų santykio. Jautienos sektoriui reikia labiau pastovių kainų, atsižvelgiant į jautienos gamybos ciklo trukmę (ilga) ir mažą kapitalo grąžą. Šia prasme yra labai svarbu, kad ateities bendra žem÷s ūkio politika nustatytų tam tikrus instrumentus rinkai reguliuoti (viešą įsikišimą, kai kainos pasiekia labai aukštą lygį) ir skatintų jaunus ūkininkus užsiimti šia veikla.
Visi išvardinti dalykai taip pat yra labai svarbūs Lietuvai, kurie kurdama šalies žem÷s ūkio politiką turi atsižvelgti į bendrą ES žem÷s ūkio politiką ir siekti bendrų tikslų. Lietuvai, kaip mažai šaliai, labai svarbi yra ES pozicija ir veiksmai skatinant jautienos rinkos pl÷trą. Be to, Lietuva gali būti priskiriama prie tų šalių, kurioje gr÷sm÷ jautienos sektoriui yra reali, kadangi Lietuvoje yra taip pat palankios sąlygos grūdų auginimui.
1.2.3. Jautienos kokyb÷s vertinimo sistema ES ir Lietuvoje
Kokyb÷ buvo apibr÷žiama lotynų kalboje, kur išvertus iš lotyniško žodžio “qualitas” reiškia „aprūpinimas“. Kalbant apie m÷sos produktus dažniausiai vartojama „kokybiškos m÷sos“ sąvoka. Pasak užsienio autorių (Ruechel J., 2006), didžioji dauguma vartotojų sieja kokybę su kažkuo geru, vertingu, turinčiu aukštą maistinę vertę.
Skirtingi užsienio autoriai labai panašiai nurodo m÷sos (tame tarpe ir jautienos) kokyb÷s vertinimo rodiklius (15 lentel÷).
15 lentel÷. Jautienos kokyb÷s rodikliai
Kokyb÷s požymiai Welz (2001) Glitsch (2000)
Maloni spalva + +
Šviežia + +
Aukštos kokyb÷s marmuriškumas +
Nedidelis sulčių ištek÷jimas + +
Nesausas paviršius +
Be spalvos pokyčių +
Švarus paviršius +
Apetitą kelianti išvaizda +
Malonus m÷sos aromatas +
Švelnumas + +
Skonis +
Liesumas +
Nedaug kremzlių +
37 Pasak autorių, m÷sos kokybę apibūdina šie požymiai:
1. mitybin÷ vert÷: visaverčių baltymų kiekis, baltymų visavertiškumo rodiklis, riebalų, vitaminų bei makro ir mikro elementų kiekis;
2. organoleptiniai: išvaizda, spalva, marmuringumas, struktūra, skonis, kvapas, konsistencija, sultingumas;
3. Sanitariniai – higieniniai: patogenin÷s mikrofloras kiekis, nitratų kiekis, pesticidų ir antibiotikų kiekis, sunkiųjų metalų kiekis.
4. Technolaoginiai: pH, vandens rišlumas, kietumas, jungiamojo audinio kiekis, konsistencija.
Vienas svarbiausių jautienos vertinimo rodiklių - marmuringumas. Marmurin÷ m÷sa turi didelę maistinę, prekinę vertę. Penimų ir m÷sinių veislių galvijų m÷soje atsidedant riebalams tarp raumeninių skaidulų, ji skersiniame pjūvyje turi marmuro išvaizdą (marmurin÷ m÷sa). Marmurin÷ m÷sa labai paklausi ES rinkoje. Ji yra nevienodo riebalų gausumo lygio.
Europos jautienos produktų rinka yra diferencijuota ir labai suskirstyta d÷l didelio skaičiaus oficialių kokyb÷s reikalavimų nacionaliniu ir ES lygmeniu, kuriuose nurodomi aukštos kokyb÷s, aplinkos kokyb÷s (ekologin÷ žemdirbyst÷) ar kokyb÷s, susijusios su kilm÷s šalimis reikalavimai, kas funkcionuoja su daugeliu kitų skirtumų, sertifikuotų produktų ir prekių ženklų. Ši programų ir etikečių įvairov÷ sukuria labai sud÷tingą pad÷tį, galimą informacijos pertekliaus pavojų vartotojams (Hocquette J., Chatellier V., 2011).
Europos Sąjungoje galvijienos skerdenos klasifikavimas yra apibūdintas Europos Komisijos reglamente (EB) Nr. 1249/2008, kuriuo nustatomos išsamios Bendrijos galvijų, kiaulių ir avių skerdenų klasifikavimo skalių taikymo ir pranešimo apie tų skerdenų kainas taisykl÷s. Šiame reglamento yra nurodytos skerdenų raumeningumo (16 lentel÷) ir riebalinio sluoksnio (17 lentel÷) klas÷s.
16 lentel÷. Galvijų skerdenos raumeningumas (skerdenų profilių, ypač jos svarbiausių dalių (šlaunų, nugaros, menčių), išsivystymas)
Raumeningumo
klas÷ Papildomos nuostatos
Šlaunis: ypač apvali, dvigubų raumenų, su matomomis skiriamosiomis juostomis
Ypač didel÷ išorinio kumpio dalis užeina ant dubens sulenkimo (symphisis pelvis) Nugara: labai plati ir labai stora iki
pat ment÷s
Viršutinis kumpis labai apvalus S Aukščiausioji
38
Šlaunis: labai apvali Išorinis kumpis gerokai užeina ant dubens sulenkimo
(symphisis pelvis) Nugara: plati ir labai stora iki pat
ment÷s
Viršutinis kumpis labai apvalus E Puiki
Ment÷: labai apvali
Šlaunis: apvali Išorinis kumpis užeina ant
dubens sulenkimo (symphisis pelvis)
Nugara: plati ir stora iki pat ment÷s Viršutinis kumpis apvalus U Labai gera
Ment÷: apvali
Šlaunis: gerai išsivysčiusi Išorinis kumpis ir viršutinis kumpis šiek tiek apvalūs Nugara: stora, ne tokia plati prie
ment÷s R Gera
Ment÷: gana gerai išsivysčiusi Šlaunis: nuo vidutinio iki
nepakankamo išsivystymo Nugara: nuo vidutinio iki
nepakankamo storio
Viršutinio kumpio profilis tiesus O Nebloga
Ment÷: nuo vidutinio išsivystymo iki beveik plokščios Šlaunis: prastai išsivysčiusi
Nugara: siaura su matomais kaulais P Menka
Ment÷: plokščia su matomais kaulais
Šaltinis: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2008:337:0003:0030:LT:PDF
17 lentel÷. Galvijų skerdenos riebalinis sluoksnis (riebalų kiekis skerdenos išorin÷je pus÷je ir krūtin÷s ląstoje)
Riebalinio sluoksnio klas÷
Papildomos nuostatos 1 Labai žema Krūtin÷s ląstoje riebalų n÷ra
2 Žema Krūtin÷s ląstoje tarp šonkaulių aiškiai matomi raumenys 3 Vidutin÷ Krūtin÷s ląstoje tarp šonkaulių šiek tiek matomi raumenys
4 Aukšta Riebalų juostos ant šlaunies ryškios. Krūtin÷s ląstoje tarp šonkaulių esantys raumenys gali būti su riebalais
5 Labai aukšta Šlaunis beveik visa padengta riebalais, riebalų juostų beveik nesimato. Krūtin÷s ląstoje tarp šonkaulių esantys raumenys yra su riebalais
Šaltinis: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2008:337:0003:0030:LT:PDF
Lietuvoje jautiena yra klasifikuojama pagal jautienos galvijų skerdenos kokybę, remiantis aukščiau min÷tu reglamentu. Kaip nurodo Lietuvos žem÷s ūkio ministerija, Lietuvoje galvijų skerdenų kokyb÷ vertinama vizualiai. Yra 5 skerdenų (ES yra 6)
