LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS PROFILAKTINĖS MEDICINOS KATEDRA
Birutė Jurevičiūtė
N BENDROSIOS PRAKTIKOS GYDYTOJŲ CENTRO PACIENTŲ SUBJEKTYVUS SAVO SVEIKATOS VERTINIMAS, INFORMUOTUMAS APIE
ANTIBIOTIKUS IR SU TUO SUSIJUSI ELGSENA
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas
Darbo mokslinis vadovas doc. dr. Vaclovas Šveikauskas
Kaunas, 2019
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3
2. PADĖKA ... 5
3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
5. SANTRUMPOS ... 6
6. SĄVOKOS ... 7
7. ĮVADAS ... 8
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
9.1. Antibiotikai ... 11
9.1.1. Antibiotikų eros pradžia... 11
9.1.2. Antibiotikų tinkamo vartojimo principai ... 12
9.1.3. Rezistentiškumas antibiotikams ... 13
9.2. Lietuvos ir Europos gyventojų informuotumas apie antibiotikus ... 16
9.3. Žmonių savo sveikatos vertinimas ir savigyda ... 18
10. TYRIMO METODIKA ... 21
11. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 25
11.1. Tirtųjų kontingentas ... 25
11.2. Pacientų subjektyvus savo sveikatos vertinimas, apsilankymų pas gydytoją dažnis ir sąsajos su savigyda ... 26
11.3. Pacientų informuotumas apie antibiotikus, atsižvelgiant į lytį, amžių, išsilavinimą, užimtumą, šeiminę padėtį ir gyvenamąją vietą ... 28
11.4. Pacientų polinkis savigydai antibiotikais, atsižvelgiant į lytį, amžių, išsilavinimą, užimtumą, šeiminę padėtį ir gyvenamąją vietą ... 38
11.5. Pacientų subjektyvaus savo sveikatos vertinimo ir informuotumo apie antibiotikus sąsajos su jų vartojimo ypatumais ... 41
IŠVADOS ... 46
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 47
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 48
PRIEDAI ... 54
3
1. SANTRAUKA
BIRUTĖ JUREVIČIŪTĖ
N bendrosios praktikos gydytojų centro pacientų subjektyvus savo sveikatos vertinimas, informuotumas apie antibiotikus ir su tuo susijusi elgsena
Darbo tikslas - atskleisti N bendrosios praktikos gydytojų centro pacientų subjektyvų savo sveikatos vertinimą, informuotumą apie antibiotikus ir su tuo susijusios elgsenos sąsajas.
Uždaviniai
1. Nustatyti N bendrosios praktikos gydytojų centro pacientų subjektyvų savo sveikatos vertinimą ir apsilankymo pas gydytoją dažnį bei sąsajas su savigyda.
2. Įvertinti N bendrosios praktikos gydytojų centro pacientų informuotumą apie antibiotikus ir jų vartojimo ypatumus.
3. Įvertinti N bendrosios praktikos gydytojų centro pacientų subjektyvaus savo sveikatos vertinimo ir informuotumo apie antibiotikus sąsajas su jų vartojimo ypatumais, atsižvelgiant į pacientų lytį, amžių, išsilavinimą, šeiminę padėtį, užimtumą ir gyvenamąją vietą.
Metodika. Tyrimo tipas – kiekybinis stebėjimo analitinis momentinis tyrimas. Anoniminės anketinės apklausos būdu apklausti VŠĮ Kelmės rajono bendrosios praktikos gydytojų centre 2018 m.
liepos – spalio mėn. besilankantys pacientai (N=361). Duomenys buvo analizuojami naudojant IBM SPSS v25.0 for Windows programą. Statistiškai reikšmingu laikytas rezultatas, kai paklaidos tikimybė p<0,05.
Iškeltos hipotezės apie kokybinių kintamųjų ryšius buvo patrinkrintos taikant neparametrinį Pirsono Chi kvadrato testą (χ2).
Tyrimo rezultatai. Daugiau nei trečdalis pacientų pas gydytoją lankosi kas keletą mėnesių ir daugiau nei ketvirtadalis pacientų pas gydytoją lankosi tik esant rimtam susirgimui. Savo sveikatą vertinantys vidutiniškai bei pagrindinį išsilavinimą turintys pacientai dažniau užsiima savigyda.
Užsiimantys savigyda pacientai dažniau nurodė kaupiantys antibiotikų likučius. Geriau informuoti pacientai antibiotikus vartoja tik tada, kai juos paskiria gydytojas (p<0,05). Nepakankamai informuoti apie antibiotikus pacientai dažniau vartoja juos karščiavimui mažinti. Vyrai dažniau nei moterys klaidingai teigė, kad antibiotikai gali mažinti skausmą, neturi jokio šalutinio poveikio ir kad antibiotikus galima nutraukti pasijutus geriau (p<0,05). Aukštąjį išsilavinimą turintys pacientai dažniau nurodė, kad antibiotikai naikina bakterijas, turi poveikį kepenims / inkstams ir kad antibiotikai veikia žmogaus mikroflorą. Vyresnio amžiaus (>65 m.) (lyginant su jaunesniais ≤ 30 m.), pensininkai (lyginant su dirbančiais) bei pagrindinį išsilavinimą turintys (lyginant su aukštąjį išsilavinimą turinčiais) pacientai dažniau klaidingai nurodė, kad antibiotikai mažina skausmą (p<0,05). Bedarbiai dažniau nei dirbantieji klaidingai nurodė, kad antibiotikai stiprina imunitetą (p<0,05). Dirbantieji pacientai dažniau nei pensininkai nurodė, kad antibiotikai tik naikina bakterijas (p<0,05). Besigydantys gydytojo paskirtais antibiotikais (lyginant su savigyda užsiimančiais) ir mieste gyvenantys (lyginant su miestelyje gyvenančiais) pacientai dažniau nurodė, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už antibiotikų efektyvumo išsaugojimą.
Išvados. N bendrosios praktikos gydytojų centro pacientų savarankiškas antibiotikų vartojimas susijęs su subjektyviu sveikatos vertinimu ir informuotumu apie antibiotikus bei priklauso nuo išsilavinimo.
Praktinės rekomendacijos. Visuomenės informuotumo apie antibiotikų poveikį žmogaus sveikatai plėtimas taikant įvairesnes informavimo priemones. Geresnis išaiškinimas pacientams, kuriems skiriami antibiotikai, apie preparatų skyrimo tikslą ir rekomendacijų laikymosi svarbą. Medicinos studentų ir gydytojų mokymas apie racionalų antibiotikų skyrimą ir tinkamą paciento informavimą.
Raktiniai žodžiai: antibiotikai, savigyda, pacientai, informuotumas.
4
SUMMARY
BIRUTĖ JUREVIČIŪTĖ
Subjective health assessment, awareness of antibiotics, and related behavior of patients at N Center of General Practitioners
Aim: To evaluate the patient’s subjective health assessment, knowledge about the antibiotics and the peculiarities of antibiotics usage and find their interface in N Center of General Practitioners.
Objectives:
1. To evaluate patients’ subjective health assessment and the frequency of visits to physicians as well as their relationship with self-medication at the N Center for General Practitioners.
2. To evaluate the patients’ knowledge about antibiotics and their usage peculiarities at N Center of General Practitioners.
3. To evaluate the patients’ subjective assessment of their health and their knowledge about the antibiotics at N Center of General Practitioners and doing this by taking into the account their gender, age, education, marital status, employment and place of residence.
Methods: Type of study: quantitative analytical instantaneous analysis of observation. From July to October of the year 2018, patients of Kelmė District General Practitioners’ Center were answering questions of an anonymous questionnaire survey (N = 361). The data was analyzed using IBM SPSS v25.0 for Windows. Probability of error p <0.05 defines the statistically significant result. The hypotheses about the relationship between qualitative variables were chosen using the non-parametric Pearson Chi square test (χ2).
Results: More than a third of patients visit the doctor every few months while at the same time more than a quarter of patients visit the doctor’s office only in case of a serious illness. Patients who evaluated their health averagely and who have basic education are more likely to engage in self-medication. Patients who practice self-medication are more likely to pile up leftover antibiotics. Better informed patients only use antibiotics when prescribed by a physician (p<0.05). Patients who are not so well informed about the antibiotics, are likely to try to get rid of a fever by consuming antibiotics. Men, more often than women, mistakenly claimed that antibiotics can relieve pain, have no side effects, and that one can stop using antibiotics as soon as one starts to feel better (p <0.05). Patients with higher education have more often indicated that antibiotics kill bacteria, affect the liver / kidneys, and that antibiotics also influence the human microflora. Older patients (>65 years) (compared to younger patients ≤30 years), as well as retired patients (compared to working patients) and those with basic education (compared to those with higher education) have more often erroneously indicated that antibiotics can reduce pain (p<0.05). Unemployed people more often than the ones who are working have wrongly stated that antibiotics strengthen the immunity system (p<0.05). Employed patients more often than retirees indicated that antibiotics only kill bacteria (p<0.05). Patients using physician prescribed antibiotics (compared with the patients engaged in self-medication) as well as the patients living in the city (compared to those living in rural areas) have more often indicated that everyone is responsible for maintaining the effectiveness of antibiotics.
Conclusions: The independent patients’ usage of antibiotics at N Center of general practitioners has a relation to subjective health assessment and knowledge about antibiotics as well as the patient’s education.
Practical recomendations: To increase the public awareness about the impact of antibiotics on human health through a wider usage of news media. To clarify the purpose of prescription and the importance of adherence to recommendations for the patients who are undergoing antibiotic treatment. To instruct medical students and doctors about rational usage of antibiotics and how to properly inform the patients.
Key words: antibiotics, self-medication, patients, awareness.
5
2. PADĖKA
Dėkoju savo darbo vadovui doc. dr. V. Šveikauskui už mokslines konsultacijas, doc. dr. R.
Kregždytei už pagalbą atliekant statistinę duomenų analizę ir patarimus, kaip juos vertinti.
3. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Leidimą tyrimui išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras, leidimo nr.
BEC-MF-447, išdavimo data 2018 06 28 (1 priedas).
6
5. SANTRUMPOS
AB – antibiotikai
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija
KRBPGC – Kelmės rajono bendrosios praktikos gydytojų centras PSA – Pasaulio sveikatos asamblėja
MRSA – meticilinui rezistentiškas auksinis stafilokokas ES – Europos Sąjunga
7
6. SĄVOKOS
Antimikrobinės medžiagos – (angl. antimicrobials) – tai natūralios, pusiau sintetinės ar sintetinės kilmės medžiagos, kurios naikina ar slopina mikroorganizmų augimą [1].
Antibiotikai – tai medžiagos, kurios naikina ar sustabdo augimą mikroorganizmų, įskaitant bakterijas ir grybelius [2].
Antimikrobinis atsparumas (angl. antimicrobial resistance) – tai mikroorganizmų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms [3].
Empirinė terapija (angl. empirical treatment) – tai terapija, kuri taikoma, kai nėra žinomas ligos sukėlėjas ar priežastis ir skiriama remiantis gydytojo patirtimi. Kartais, esant ūmioms būklėms, taikoma empirinė terapija, kai pasireiškia pavojinga gyvybei infekcija dėl nežinomo sukėlėjo. Naudojami plataus veikimo spektro antibiotikai, kol laukiama bakteriologinio ir kitų tyrimų rezultatų [7].
Pirminis sergamumas (angl. incidence) – per metus nustatytų naujų ligos atvejų (ūmių ir pirmą kartą gyvenime išaiškintų lėtinių ligų) ir tų metų vidutinio gyventojų skaičiaus santykis [6].
Savigyda (angl. self – medication) – Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Tarptautinė farmacijos federacija (FIP) savigydą apibrėžia kaip praktiką, asmeninį pasirinkimą ir naudojimą vaistinių preparatų asmeniškai identifikuotoms ligoms ar simptomams gydyti [4].
Sergamumas (angl. morbidity rate) – ataskaitiniais metais užregistruotų naujų susirgimų skaičius, tenkantis 100 000 gyventojų [5].
8
7. ĮVADAS
Antibiotikai (AB) yra neatsiejama šiuolaikinės medicinos dalis. Jie yra nepakeičiami gydant bakterijų sukeltas infekcijas [8]. Taip pat AB yra vieni iš dažniausiai vartojamų gydomųjų prepraratų pasaulyje [3]. Nors šių vaistų dėka buvo išgelbėta nemažai gyvybių, tačiau ilgainiui išryškėjo bakterijų gebėjimas mutuoti ir tapti atspariomis AB [9, 10, 11, 3, 8]. Šiuo metu kai kuriose valstybėse bakterijų rezistentiškumas AB tapo ypač aukštas, kad įvertinus atsparumo augimo tempus ir naujų antimikrobinių preparatų kūrimo galimybes, kyla nerimas dėl galimos „antibiotikų eros“ pabaigos [9].
Bakterijų rezistentiškumas priklauso nuo daugybės veiksnių, kurie tiesiogiai priklauso nuo žmonių, pavyzdžiui, AB vartojimo apimties, dozės, trukmės, ekonominių bei socialinių sąlygų, taikomų infekcijos prevencijos priemonių [12]. Didėjantis su sveikatos priežiūra susijusios informacijos skleidimas ir jos prieinamumas yra svarbus motyvuojantis veiksnys, sąlygojantis piliečių rūpinimąsi savo sveikata [13]. Vis dėlto žmonių aktyvumas savarankiškai sprendžiant su sveikata susijusias problemas kelia medikų susirūpinimą: pastaruoju metu vis plačiau kalbama apie ypač svarbią problemą – savigydą, kai žmogus savarankiškai pasirenka vaistinius preparatus asmeniškai identifikuotoms ligoms ar simptomams gydyti [14]. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) akcentuoja, kad savarankiškai besigydantis asmuo gali klaidingai nustatyti sau diagnozę, vartoti savo nuožiūra netinkamus vaistus asmeniškai nusistatytai ligai gydyti. Visa tai sąlygotų nepageidaujamų reakcijų išsivystymą, taip pat pavojingą vaistų sąveiką, apsinuodijimą [15].
Mokslinėje literatūroje dažnai įvardijama ypač svarbi savigydos problema – antibakterinių preparatų vartojimas. Šios problemos priežastis dažniausiai susijusi su nepakankamu informuotumu apie AB vartojimo tikslingumą bei poveikį žmogaus organizmui [8, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24].
Savigyda Lietuvoje yra gan paplitusi: 2015 m. E. Pavydės, V. Veikučio ir kt. Lietuvoje atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 1005 suaugusieji, iš jų net 31 proc. nurodė, kad per gyvenimą yra gydęsi AB savarankiškai nustatytoms ligoms ir simptomams [16]. Eurobarometro duomenimis, 2016 metais 8 proc.
respondentų Lietuvoje, kurie vartojo antimikrobinius preparatus per pastaruosius 12 mėnesių, juos vartojo be gydytojo paskyrimo [25].
Žmonių polinkis savarankiškai gydytis nemažiau priklauso ir nuo sveikatos nusiskundimų [22, 23, 26]. Lyginant su asmenimis, savarankiškai vartojusiais AB, pagrindiniai jų nusiskundimai ar susirgimai, dėl kurių buvo imtasi savigydos, buvo gripas, peršalimas, bronchitas. Preparatai naudoti tikintis sumažinti karščiavimą, gerklės skausmą ir kosulį [25, 18, 19, 22]. Sveikatos nusiskundimai susiję
9 su savo sveikatos vertinimu – asmenys, kurie linkę savo sveikatą vertinti labai blogai arba blogai, dažniau bandė savarankiškai gydytis antibiotikais [22].
Šis tyrimas padės išsiaiškinti pacientų subjektyvų savo sveikatos vertinimą, nustatyti dažniausias pacientų apsilankymo pas gydytoją priežastis. Taip pat bus įvertintas pacientų informuotumas apie AB (supratimas apie AB, jų vartojimo indikacijas, terminus, atsargumo priemones ir šalutinius reiškinius) bei įvertintos sąsajos su subjektyviu savo sveikatos vertinimu.
Tyrimo objektas – Kelmės rajono bendrosios praktikos gydytojų centro (KRBPGC) pacientai.
Tyrimo metu atlikta anoniminė anketinė apklausa. Šio tyrimo privalumai: minimalios pastangos respondentui, didesnis apklaustųjų skaičius, anonimiškumas ir tiksli informacija iš respondento.
10
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - atskleisti N bendrosios praktikos gydytojų centro pacientų subjektyvų savo sveikatos vertinimą, informuotumą apie antibiotikus ir su tuo susijusios elgsenos sąsajas.
Uždaviniai:
1. Nustatyti N bendrosios praktikos gydytojų centro pacientų subjektyvų savo sveikatos vertinimą ir apsilankymo pas gydytoją dažnį bei sąsajas su savigyda.
2. Įvertinti N bendrosios praktikos gydytojų centro pacientų informuotumą apie antibiotikus ir jų vartojimo ypatumus.
3. Įvertinti N bendrosios praktikos gydytojų centro pacientų subjektyvaus savo sveikatos vertinimo ir informuotumo apie antibiotikus sąsajas su jų vartojimo ypatumais, atsižvelgiant į pacientų lytį, amžių, išsilavinimą, užimtumą, šeiminę padėtį ir gyvenamąją vietą.
11
9. LITERATŪROS APŽVALGA
9.1. Antibiotikai
9.1.1. Antibiotikų eros pradžia
Antimikrobiniai preparatai yra vienas geriausių pavyzdžių kalbant apie šiuolaikinės medicinos galimybes. Daugelis infekcinių ligų anksčiau laikytos nepagydomomis ir mirtinomis, dabar yra pagydomos keliomis antibiotikų dozėmis. Jų stiprus poveikis ir specifiškumas yra nulemtas AB selektyvumo tiems taikiniams, kurie yra unikalūs tam prokariotui ar grybui, arba turi didesnį poveikį tiems organizmams nei žmonėms [1]. Antimikrobiniai preparatai yra ypač veiksmingi, nes jie gali įsibrauti į mikroorganizmą, jį susilpninti ar sunaikinti, nepažeisdami gydomo žmogaus ląstelių. Tačiau selektyvumas nėra absoliutus, daugeliu atvejų reikia kontroliuoti vaisto dozę - ji turi būti pakankama, kad veiktų bakterijas, tačiau nepakenktų pacientui [2].
AB yra klasifikuojami atsižvelgiant į jų veikimo mechanizmą: ląstelės sienelės sintezės inhibitoriai (penicilinai, cefalosporinai, vankomicinas, karbapenemai ir kt.); baltymų sintezės inhibitoriai veikiantys 30s subvienetą (aminoglikozidai, tetraciklinai), baltymų sintezės inhibitoriai veikiantys 50s subvienetą (makrolidai, chloramfenikolis, klindamicinas, linezolidas ir kt.); nukleino rūgščių sintezę veikiantys antibiotikai (fluorochinolonai, metronidazolis); RNR sintezės inhibitoriai (rifampicinas), folio rūgšties sintezės inhibitoriai (sulfonamidai, trimetroprimas) [27].
Kalbant apie AB istoriją, būtina paminėti britų mokslininko A. Flemingo nuopelnus. Jis 1928 m.
tyrinėdamas stafilokokų kultūrą, kuri buvo užteršta pelėsiniu grybeliu, pastebėjo, kad atsirado žuvusių bakterijų zona [28]. Buvo atlikti bandymai su pelėsinių grybelių medžiaga ant žaizdų, tačiau dėl medžiagos nestabilios struktūros rezultatai tyrėjų netenkino ir gydymui nenaudota. Ilgą laiką A. Flemingas ieškojo būdų, kaip peniciliną paversti stabiliu, kol 1940 m. komanda Oksforde (H. W.
Florey ir E. B. Chain) publikavo straipsnį apie penicilino gryninimą ir apie pakankamus kiekius klinikiniams bandymams [30]. 1940 metais nemažą indėlį įnešė Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenė, kuri, norėdama efektyvių priemonių gydyti sužeistus kareivius, investavo į penicilino gamybą. Pagaminus peniciliną su stabilia druska, pradėta gaminti preparatus su antimikrobinį poveikį turinčia medžiaga [28].
1941 m. išgryninto penicilino pirmą kartą suleista pacientui ir tada imtas plačiai naudoti gydymui [28]. Jungtinės Karalystės Beecham tyrimų laboratorijos 6-aminopenicilaninės rūgšties indentifikavimas leido mokslininkams sintetinti ir gaminti daugelį pusiau sintetinių penicilinų. Pagrindinė vystymosi kryptis buvo penicilazėms rezistentiški penicilinai, tokie kaip oksacilinas, meticilinas, vėliau prasidėjus ir
12 plintant bakterijų rezistentiškumui sukurti beta laktamazių inhibitoriai: klavulano rūgštis, sulbaktamas [31]. XX a. 5-ajame dešimtmetyje prasidėjo plataus veikimo spektro AB plėtojimas. 1945 m. B. M.
Dugaras atrado chloromicetiną, pirmasis tetraciklinų klasės AB. 1959 m. atlikta galutinė tetraciklino sintezė. Įdomus posūkis tetraciklinų istorijoje yra tas, kad šis AB naudotas gyvulių augimui skatinti [28].
Dar 2013 metais pagrindiniai antimikrobiniai preparatai, vartojami gyvulių pašaruose Jungtinėse Amerikos Valstijose, išliko tetraciklinų grupės AB (6,514,779 kg kasmet aktyvaus ingridiento) [32]. 1952 m. išgautas eritromicinas, pirmasis kliniškai efektyvus makrolidas. Makrolidai yra antra pagal išrašymo dažnumą AB klasė, kuri veikia panašiu spektru kaip beta laktaminiai AB, tačiau jų pranašumas yra tas, kad jie geriau veikia sienelės neturinčias bakterijas, pvz., mikoplazmas. Taip pat pirmo pasirinkimo vaistas pacientams su alergija beta laktaminiams AB [28].
1953 m. E. Kornfeldo išrastas vankomicinas [28, 29]. Atsparumas vankomicinui yra sulaukęs visuomenės dėmesio, nors tai nėra pirmo pasirinkimo vaistas, tačiau jis yra rezervinis vaistas Gram teigiamų bakterijų sukeltoms sunkioms infekcijoms, veikiantis ir meticilinui rezistentiško Staphylococcus aureus (MRSA) padermes [28]. XX a. 6-ajame dešimtmetyje išrastų AB jau buvo pakankamai, o bakterijų atsparumas AB nebuvo toks aktualus, kaip yra šiandien. Dabar poreikis naujiems AB smarkiai išaugo, tačiau didelės farmacijos kompanijos, atrodo, apleido antimikrobinių vaistų tyrimų sritį [33, 34]. Todėl yra taikomos AB rezistentiškumo kontrolės programos ir reguliuojamas pačių vaistų vartojimas, siekiant palaikyti turimų AB veiksmingumą [35].
9.1.2. Antibiotikų tinkamo vartojimo principai
Pagrindinis AB tikslas – padėti naikinti bakterijas esant infekcijai. Specifinis AB vartojimas - tai jų skyrimas atsižvelgiant į infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą preparatui. Empiriškai AB vartojami, kai yra numatomas galimas sukėlėjas ir jo jautrumas. Taip pat antimikrobinius vaistus galima skirti profilaktiškai, t. y. siekiant išvengti galimos infekcijos. Specifinio gydymo tikslas yra maksimalus gydomasis poveikis, vartojant siauro veikimo spektro, saugų ir ekonomišką antibakterinį vaistą [29, 36]. Dažniausiai bakteriologinis tyrimas užtrunka ilgai, tenka laukti kelias dienas, todėl, nelaukiant rezultatų, pradedamas gydymas empiriškai. Skiriami plataus spektro AB galimiems infekcijos sukėlėjams.
Higienos instituto internetinėje rubrikoje „Antibiotikai – bendros žinios“ [29] sakoma, kad:
„Antibiotikai skiriami tik bakterinės kilmės infekcijai gydyti“ [29]. AB veikimas yra nukreiptas į bakterijas, todėl virusinių ar kitos kilmės infekcijų šie vaistai neveikia.
13
„Infekuota organizmo medžiaga bakteriologiniam ištyrimui paimama prieš pradedant gydymą antimikrobiniais vaistais“ [29]. Jeigu prieš imant tiriamąją medžiagą pacientas buvo gydytas, rezultatai gali būti klaidingai neigiami arba iškreipti.
„Numatomas dažniausias sukėlėjas ir jo atsparumas antibakteriniams vaistams bei parenkamas tinkamas antibiotikas“ [29]. Esant nenustatytam sukėlėjui skiriama empirinė terapija atsižvelgiant į dažniausią sukėlėją ir įvertinus paciento kliniką.
„Empirinė antibiotikoterapija koreguojama pagal mikrobiologinio tyrimo rezultatus“ [29].
Kai gaunami bakteriologinio tyrimo rezultatai, jau yra žinomas infekcijos sukėlėjas ir jo jautrumas tam tikriems AB.
„Vartojamas siauriausio spektro antibiotikas prieš numatomą ar nustatytą sukėlėją“ [29].
Tokiu būdu mažiau veikama natūrali organizmo mikroflora ir efektyviai sunaikinamos infekciją sukėlusios bakterijos.
„Turi būti parinkta tinkama antimikrobinio vaisto dozė, vartojimo būdas ir gydymo trukmė“
[29]. Priklausomai nuo to, kokia yra paciento bendra ir imuninė būklė, kokio sunkumo yra infekcija, kokia jos lokalizacija, gretutinės ligos ir ligonio svoris, parenkama tinkamiausia AB dozė ir gydymo trukmė.
„Įvertinami nuo ligonio priklausantys veiksniai, galintys veikti antibiotiko pasirinkimą“ [29].
Atsižvelgiama į genetiką, paciento imuninę, kepenų, inkstų būklę, alergiją tam tikriems antimikrobiniams vaistams.
„Būtina įvertinti galimą nepageidaujamą antibiotiko poveikį, paciento fiziologinę ir patologinę būklę, turi būti nuolatos stebimas skiriamo antibiotiko veiksmingumas bei saugumas“ [29].
9.1.3. Rezistentiškumas antibiotikams
Rezistentiškumo samprata. Antimikrobinis rezistentiškumas bakteriniams patogenams yra pasaulinio masto iššukis, susijęs su dideliu sergamumu ir mirštamumu [9]. Tai nėra naujas reiškinys, kadangi bakterijų atsparumas AB buvo pastebėtas sukūrus pirmuosius AB. Rezistentiškumas AB gali būti natūralus (būdingas bakterijos rūšiai) arba įgytas. Natūralus bakterijų atsparumas pasireiškia tuo, kad jos neturi strūktūrų, kurias veikia AB, arba gamina specifinius fermentus, skaidančius antibakterinį preparatą [10]. Įgytas bakterijų rezistentiškumas, dažniausiai nulemtas netinkamo AB vartojimo, pasireškia dėl genetinių pokyčių (mutacijų). Tokia genetinė informacija, replikuojantis plazmidėms, perduodama ir savo
14 palikuonims, ir netgi gali būti perduodama tarp skirtingų bakterijų rūšių. Pastarasis perdavimo būdas labai pagreitino dauginio atsparumo (multirezistentiškumo) formavimąsi AB [9, 11]. Klinikinėje praktikoje stebimi nesėkmingo pacientų gydymo atvejai dėl bakterijų rezistentiškumo AB. Gydant minėtų bakterijų sukeltas infekcijas, gydymas užtrunka ilgiau, didesnė komplikacijų ir mirtingumo tikimybė bei didėja gydymo išlaidos. Literatūroje vis daugiau aprašoma atvejų, kai pooperacinės infekcijos yra sukeltos MRSA ar atsparių Acinetobacter baumannii padermių, o gaminančios plataus spektro beta laktamazes enterobakterijos sukelia infekcijas, susijusias su kraujagyslių kateteriu [37]. Publikacijose jau aprašomi atvejai, kai intensyviosios priežiūros skyriuje yra vankomicinui atsparių enterokokų, kurie gali sukelti žaizdų, pragulų ar širdies vožtuvo infekcijas [38]. Naujų AB kūrimas ir tyrimai yra remiami tarptautinių organizacijų, bet procesas užtrunka apie 10 metų, o rezistentiškumas AB vis sparčiau vystosi. Didėja rizika, kad ir naujieji AB po kelerių metų bus neveiksmingi [36].
Antimikrobinis rezistentiškumas Lietuvoje ir Europoje. Pasaulyje yra valstybių, kuriose bakterijų atsparumas AB ganėtinai aukštas, ir, įvertinus mikroorganizmų rezistentiškumo augimo tempus ir naujų AB sukūrimo galimybes, sunerimta dėl galimos „antibiotikų eros“ pabaigos [9]. Europos antimikrobinio atsparumo stebėjimo tinklo (EARS –Net) duomenimis, rezistentiškumo procentas plačiai varijavo per visą Europą. Rezistentiškumo rodikliai buvo aukštesni pietų ir pietryčių Europoje, nei šiaurės Europoje. Buvo pranešta, kad daugiau nei trečdalis išskirtų Klebsiella pneumoniae buvo atsparios bent vienam AB iš tiriamos vaistų grupės (fluorochinolonai, III kartos cefalosporinai, aminoglikozidai ir karbapenemai), ypač vyravo dauginis jų atsparumas AB [39]. Lietuvoje 2016 m. K. pneumoniae buvo atspari III kartos cefalosporinams 185 atvejus iš 326 (56,7 proc.), o III k. cefalosporinams, fluorchinolonams ir aminoglikozidams - 137 atvejus iš 323 (42,1 proc.). Atsparumas karbapenemams išlieka mažas, Lietuvoje rezistentiškumas mažiau nei 1 proc. [40].
E. Coli yra dažniausia infekcijos priežastis sisteminėje kraujotakoje ir šlapimo takuose [41]. Šių bakterijų rezistentiškumas AB Europoje ir toliau auga. 2016 metais daugiau nei pusė išskirtų Escherichia coli buvo atsparios tiriamųjų AB grupei [39]. Lietuvoje buvo užregistruota iš viso 2016 invazinių sukėlėjų, 797 iš jų buvo E.coli. Atsparumas III kartos cefalosporinams 2015 metais buvo 117 iš 795 atvejų (14,7 proc.). Dauginis atsparumas III k. cefalosporinams, fluorchinolonams ir aminoglikozidams nesiekė 5 proc. [40]. Acinetobacter spp. bakterijų rezistentiškumas Europoje labai varijavo: mažiausias atsparumas stebimas Vakarų ir Šiaurės Europos regionuose (Airijoje, D. Britanijoje, Norvegijoje, Suomijoje), jose rodikliai nesiekė 1 proc., didžiausias Rytų ir Pietų Europos dalyse (Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Italijoje ir kt.): jose stebimas didesnis nei 50 proc. atsparumas [39]. Lietuvoje 2016 metais atsparumas siekė 66 atvejus iš 87 (75,9 proc.) [40]. MRSA rodikliai krito gan žymiai lyginant
15 2013 metų duomenis su 2016 metų duomenimis. Nepaisant šio teigiamo poslinkio, MRSA išlieka svarbus kalbant apie bakterijų atsparumą AB. Kai kuriose šalyse MRSA paplitimas yra didesnis nei 25 proc.
Lietuvoje MRSA paplitimas 10 - 25 proc., lyginant 2016 metus su 2013 metais, MRSA paplitimas padidėjo [39]. Enterococcus faecium ir Enterococcus faecalis gali sukelti įvairias infekcijas, įskaitant endokarditą, sepsį ir šlapimo takų infekcijas. Vankomicinui atsparios E. faecium ir E. faecalis neretai sukelia ligoninėse infekcijos protrūkius, susijusius su kontrolės priemonių stoka [41]. Tarp 2013 ir 2016 metų pastebėta didėjanti tendencija vankomicinui rezistentiškų E. faecium, ir būtent ši tendencija stebima šalyse su ir taip aukštais bakterijų atsparumo rodikliais [39]. Lietuvoje taip pat pastebėta sparčiai didėjanti tendencija, nes 2014 metais atsparumas buvo 4,5 proc., 2015 metais padidėjo iki 17,3 proc., galiausiai 2016 metais E. faecium atspari vankomicinui 13 atvejų iš 61, apie 21,3 proc. [40].
Kontrolės priemonės. Bakterijų rezistentiškumas AB yra rimta moderniosios medicinos problema, nes tai pagrindinė priemonė gydant bakterijų sukeltas infekcines ligas ar užkertant kelią joms išsivystyti. Efektyvi antimikrobinė terapija yra būtina apsaugant nuo potencialiai mirtinų infekcijų ir užtikrinant, kad kompleksinės procedūros, tokios kaip chirurginės ar chemoterapinės, būtų atliekamos esant mažiausiai komplikacijų rizikai. Taigi, nesiimant jokių priemonių AB rezistentiškumui mažinti, gali nelikti veiksmingų vaistų pavojingoms infekcinėms ligoms gydyti.
Atsižvelgdama į tai Pasaulio sveikatos asamblėja (PSA) 2015 m. gegužės mėnesį patvirtino Pasaulio veiksmų planą dėl antimikrobinio atsparumo, kuriame numatyti šie strateginiai veiksmų tikslai [3, 42]:
1. Pagerinti informuotumą ir supratimą apie antimikrobinį atsparumą.
2. Stiprinti priežiūrą ir stebėseną bei mokslinius tyrimus.
3. Sumažinti infekcijų atvejų kiekį.
4. Optimizuoti antimikrobinių vaistų vartojimą.
5. Užtikrinti pastovias investicijas kovai su antimikrobiniu atsparumu.
Tyrimų duomenimis, iki 50 proc. išrašomų antibakterinių vaistų yra skiriami netikslingai ir nesiremiant jokiomis rekomendacijomis [43]. Bendras antibakterinių preparatų suvartojimas Lietuvoje beveik artimas Europos vidurkiui, tačiau stacionarinės grandies situacija labai skiriasi, joje stebimas vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) antibakterinių preparatų vartojimas [44]. Taigi, kalbant apie ligonines, buvo atlikta Cochrane sisteminė apžvalga. Joje išskiriamos šios intervencijų grupės:
įtikinančios, struktūrinės ir ribojančios. Taikant įtikinančią intervenciją buvo atlikti mokymai, vidaus auditas ir jo grįžtamasis ryšys, įvairios konsultacijos bei priminimai, siūlomos rekomendacijos racionalesniam AB skyrimui. Struktūrinės intervencijos apima naujų laboratorinių tyrimų diegimą
16 (greitieji mikrobiologiniai ir uždegimo žymenų tyrimai). Ribojančios intervencijos įtraukė ligoninės ribojamų AB sąrašo sudarymą, privalomas vaistų užsakymo formas, ligoninės specialistų patvirtinimą dėl ribojamų vaistų skyrimo, jų pašalinimą iš ligoninės skyriaus, paskyrų keitimą kitais antibakteriniais vaistais, gydymo trukmės AB ribojimą [45].
Lietuvoje, atlikus intervencijų, gerinančių antimikrobinių vaistų skyrimą ligoninėse, vertinimą ir remiantis jo išvadomis, buvo įrodyta, kad įtikinančios ir ribojančios intervencijos yra veiksmingos ir lemia racionalesnį antibakterinių vaistų skyrimą ligoninėse. Taikant uždegimo žymenų (prokalcitonino) tyrimą buvo įrodytas pakankamas struktūrinių intervencijų veiksmingumas ir saugumas. Iš įtikinančių intervencijų ligoninėse lengvai pritaikomos yra racionalaus antibakterinių vaistų skyrimo rekomendacijos bei mokymai gydytojams apie racionalų antibakterinių vaistų skyrimą. Struktūrinėse intervencijose lengvai yra pritaikomas prokalcitonino tyrimas, - juo siekiama įvertinti dar gydymo pradžioje, ar gydymas AB yra indikuotinas [46].
Apibendrinant galima sakyti, kad apdairus AB vartojimas, visapusiška infekcinių ligų prevencija ir visų sveikatos priežiūros sektorių - stacionarinio, ambulartorinio - kontrolė, yra pagrindiniai būdai, padedantys užkirsti kelią AB atsparioms bakterijoms atsirasti ir plisti.
9.2. Lietuvos ir Europos gyventojų informuotumas apie antibiotikus
Mūsų visuomenės informuotumas apie AB pamažu gerėja, tačiau to nepakanka. Yra įrodytas tiesioginis ryšys tarp informuotumo apie AB ir bakterijų rezistentiškumo. Šalys, kuriose gyventojų žinios apie antimikrobinius vaistus buvo prastesnės, turėjo aukštesnius atsparumo rodiklius [47]. Siekiant efektyviai kovoti su bakterijų rezistentiškumu ir taikyti kontrolės priemones, reikia išsiaiškinti, kiek apie antimikrobinius vaistus žino patys pacientai. Naujausio Eurobarometro tyrimo duomenimis (Eurobarometer 445 Antimicrobial Resistance, 2016), mažiau nei pusė Europos gyventojų žino, kad AB yra neveiksmingi prieš virusines ligas. Tik 43 proc. respondentų atsakė, kad AB nenaikina virusų.
Pastebėtas ir nemažas skirtumas tarp šalių, pavyzdžiui, Švedijoje net 72 proc. apklaustųjų atsakė teisingai, kad AB neefektyvūs prieš virusus, šį faktą žinojo: Graikijoje tik 20 proc., o Lietuvoje - tik 34 proc.
gyventojų. Tačiau stebima teigiama tendencija - 2016 metais buvo 7 proc. daugiau teisingai atsakiusių lyginant su 2013 metais atlikto tyrimo duomenimis. Palyginus sociodemografines grupes, nežymiai daugiau moterų (45 proc.) atsakė teisingai, negu vyrų (41 proc.) [25].
Tačiau didesnis skirtumas pastebėtas tarp nevienodo išsilavinimo žmonių: mažiau nei trečdalis jaunesnio amžiaus (mokslus pabaigusiųjų iki 15 metų) respondentų atsakė teisingai į klausimą (buvo
17 klausiama, ar AB neefektyvus prieš virusus), o daugiau nei pusė (56 proc.) respondentų, kurie įgijo išsilavinimą būdami vyresni nei 20-ies, pateikė tinkamą atsakymą. Be to, stebimas teigiamas informacijos skleidimo efektas: respondentai, kurie buvo informuoti apie AB, atsakė į klausimą teisingai dažniau (54 proc.) nei tie, kurie tvirtino, kad nebuvo informuoti (38 proc.) [25].
Apklausiant gyventojus, ar AB yra veikmingi peršalus ar sergant gripu, gauti šie rezultatai: 2016 metais daugiau nei pusė respondentų (56 proc.) atsakė, kad šie vaistai yra neefektyvūs minėtoms ligoms, lyginant su 2013 metais, teisingai atsakiusiųjų į pateiktą klausimą padaugėjo 4 proc. Daugiausiai teisingų atsakymų surinkę gyventojai buvo Švedijoje, Suomijoje, Olandijoje (79 proc.). Mažiausiai – Graikijoje (30 proc.), Bulgarijoje ir Lenkijoje (34 proc.). Lietuvoje 46 proc. apklaustųjų į klausimą, ar AB yra veiksmingi peršalus ar sergant gripu, atsakė teisingai (8 proc. daugiau lyginant su 2013 metais). Atsakymų pasiskirstymas į šį klausimą, atsižvelgiant į sociodemografines tiriamųjų charakteristikas, panašus [25].
Respodentų buvo klausiama apie neracionalų AB vartojimą: ar neracionaliai vartojami AB gali tapti neefektyvūs. Atsakydami į šį klausimą dauguma respondentų (84 proc.) buvo teisūs. Beveik visi apklaustieji Švedijoje (98 proc.), Olandijoje (96 proc.) ir Maltoje (95 proc.) nurodė, kad neracionalus AB vartojimas neigiamai veikia jų efektyvumą. Italijoje į minėtą klausimą buvo mažiausiai teisingai atsakiusiųjų (58 proc.). Lietuvoje 85 proc. apklaustųjų žinojo apie netinkamo AB vartojimo pasekmes.
Taip pat tyrime dalyvavusių gyventojų buvo klausiama apie AB sukeliamus nepageidaujamus poveikius, jų pasireiškimo dažnį, pavyzdžiui, viduriavimą. Beveik du trečdaliai (66 proc.) apklaustųjų nurodė, kad nepageidaujamas AB poveikis yra dažnas reiškinys ir buvo teisūs, tačiau 20 proc. respondentų nurodė, kad atsakymo nežino. Tarp daugiausiai teisingai nurodžiusiųjų, kad nepageidaujamas AB poveikis yra dažnas reiškinys, buvo ir Lietuvos gyventojai (77 proc.), keliais procentais lenkė tyrime dalyvavę Suomijos gyventojai (79 proc.). Švedijoje tik 55 proc. respondentų žinojo apie AB nepageidaujamą poveikį.
Apžvelgiant bendrą žinomumą apie AB stebima, kad tik 24 proc. respondentų atsakė teisingai į visus keturis klausimus, Lietuvoje – 19 proc. Buvo paklausta, kada reiktų nutraukti AB vartojimą pradėjus jų kursą. Apklausos rezultatai parodė, kad 82 proc. respodentų vartoja AB pagal gydytojo rekomendacijas ir suvartoja visą kursą. Visgi Lietuvoje buvo vienas iš žemiausių rodiklių - 71 proc. teisingai atsakiusiųjų, net 27 proc. respondentų nurodė, kad nutraukia AB vartojimą pasijutę geriau. Lyginant su 2013 metų duomenimis, 2016 metais Lietuvos gyventojų informuotumas apie AB šiek tiek pagerėjo (apie 4-8 proc.).
Nors tyrimo rezultatai rodo teigiamą linkmę, visgi reiktų dar labiau pagerinti informuotumo rodiklius, norint užtikrinti efektyvią AB vartojimo kontrolę Lietuvoje [25].
18 Apibendrinat galima sakyti, kad Lietuvos ir kitų Europos šalių gyventojų informuotumas apie antibiotikus ir jų vartojimo pagrįstumą yra nepakankamas. Antibiotikai kai kuriais atvejais vartojami netikslingai: dažnai jų vartojimas nutraukiamas savavališkai, o likučiai kaupiami ir vartojami savo nuožiūra nusistatytiems simptomams slopinti.
9.3. Žmonių savo sveikatos vertinimas ir savigyda
Lietuvos gyventojų savo sveikatos vertinimas. Pacientų požiūris į savarankišką antibiotikų vartojimą priklauso ir nuo savo sveikatos būklės vertinimo. Eurostat duomenimis, 2016 m. tik 43,4 proc.
apklaustų Lietuvos gyventojų vertino savo sveikatą labai gerai arba gerai. Taip pat pastebėta, kad vyrai linkę sveikatą vertinti geriau, nei moterys, ir tai vienas iš didžiausių skirtumų tarp lyčių pastebėtas Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis [48]. Svarbu tai, kad yra pastebėtas reikšmingas ryšys tarp savo sveikatą blogai arba labai blogai vertinusių žmonių ir polinkio užsiimti savigyda. Žmonės, vertinantys savo sveikatą blogai, naudoja daugiau vaistinių preparatų savarankiškai nusistatytoms ligoms gydytis, negu gerai arba labai gerai besijaučiantys žmonės [22, 26]. Mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų savo sveikatą vertina gerai arba puikiai.
Lietuvos gyventojų savigyda antimikrobiniais preparatais. Viena iš neracionalaus AB vartojimo sričių yra žmonių savigyda AB. PSO ataskaitoje apie farmacininkų vaidmenį visuomenės sveikatoje sakoma, kad savigyda - tai asmenų veikla, kai pasirenkami ir vartojami vaistai savarankiškai diagnozuotoms ligoms ir simptomams [4]. 2009 metais G. Urbono disertacijoje apie antibiotikų vartojimo dažnį ir priežastis Kauno apskrities pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, buvo nustatyta, kad beveik ketvirtadalis (22,0 proc.) pacientų pirmą kartą dėl ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijos kreipėsi į gydytoją jau savarankiškai vartojo antibiotikus [17]. 2015 metais atlikus tyrimą Lietuvoje, kuriame dalyvavo 1005 suaugusieji, nustatyta, kad net 31 proc. tiriamųjų nurodė per gyvenimą yra gydęsi AB savarankiškai nusistatytas ligas ir simptomus [16]. Eurobarometro duomenimis, 2016 metais 35 proc.
apklaustųjų Lietuvoje nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių vartojo AB. Paklausus, kokiais būdais jiems buvo parūpinti AB, dauguma (92 proc.) respondentų nurodė, kad vaistų įsigijo skyrus gydytojui.
Likę 8 proc. respondentų AB apsirūpino iš kitų šaltinių [25]. Pagrindinės antimikrobinių vaistų įsigijimo vietos buvo vaistinės arba turgus, kuriuose preparatus parduodavo be recepto. Kiek mažiau žmonių vartodavo namuose turimus AB likučius po buvusio gydymosi kurso arba gaudavo jų iš šeimos narių ar giminių [4, 16].
19 Tiriant Europos gyventojų AB vartojimą, respondentų (vartojusieji per pastaruosius 12 mėnesių AB) buvo klausiama, kokiais tikslais, jų manymu, jiems buvo skirti AB. 2016 metų duomenimis, atsakymuose dominavo bronchito (18 proc. rodiklis nekito nuo 2013 m.), peršalimo (16 proc., sumažėjo 2 proc. lyginant su 2013 m.) ir gerklės skausmo (14 proc., 3 proc. daugiau nei 2013 m.) diagnozės. Taip pat buvo manančių, kad AB vartojo dėl karščiavimo (11 proc. respondentų) [25].
Lietuvos gyventojų polinkis savigydai tirtas tarp skirtingos lyties, amžiaus atstovų, skirtingo išsilavinimo ir gyvenamosios vietos. Savigydos rizika buvo gerokai mažesnė tarp pacientų, jaunesnių nei 40 metų. Rezultatai tarp lyčių nesiskyrė, o tarp įvairaus išsilavinimo žmonių rezultatai skyrėsi:
respondentai su žemesniu išsilavinimo lygiu buvo linkę pervertinti savo žinias apie AB, ir tai lėmė jų pasirinkimą gydytis savarankiškai. Taip pat gyvenamoji vieta turėjo įtakos respondentų pasirinkimui:
žmonės iš kaimo vietovių buvo labiau linkę savigydai [16].
Apibendrinant galima sakyti, kad savigyda Lietuvoje vis dar didelė problema, kuri gali turėti neigiamas pasekmes tiek pacientui, tiek visuomenei. Kadangi vis dar egzistuoja papildomų vaistų aprūpinimo šaltinių, savarankiškas gydymasis tęsis, ir rezistentiškumas AB gali vis didėti.
Situacija užsienio šalyse. Savarankiškas ligų diagnozavimas ir savigyda aktuali ir kitose šalyse.
Eurobarometro duomenimis, 2016 metais Europos šalyse per pastaruosius 12 mėnesių AB vartojo 34 proc.
respondentų. Mažiausias antimikrobinių preparatų vartojimas fiksuotas Švedijoje (18 proc. apklaustųjų), didžiausias – Maltoje (48 proc.) bei Ispanijoje (47 proc.). Lyginant su 2013 metų duomenimis, labiausiai didėjanti AB vartojimo tendencija pastebėta Ispanijoje: 9 proc. padidėjo vartojusiųjų skaičius. Papildomai buvo apklausti tie respondentai, kurie per pastaruosius 12 mėnesių vartojo antimikrobinius vaistus, - sužinota, kokie buvo jų AB gavimo šaltiniai. Apibendrinus Europoje atliktos apklausos rezultatus, nustatyta, kad 93 proc. respondentų vaistus vartojo paskyrus gydytojui, 7 proc. respondentų vartojo AB savarankiškai nusistatytomis indikacijomis. Nepasitarę su gydytoju savarankiškai gydėsi net 20 proc.
apklaustųjų Graikijoje, 16 proc. – Rumunijoje ir tik 2 proc. - Švedijoje, 3 proc. - Slovėnijoje [25].
Išanalizavus įvairių šalių tyrime dalyvavusių gyventojų savarankiško gydymosi tendencijas ir išsiaiškinus pagrindinius antimikrobinių vaistų gavimo šaltinius, pastebėta, kad situacija įvairiose šalyse yra panaši [18, 19, 20]: Lenkijoje ir Makedonijoje, labiau nei Lietuvoje, gyventojai savarankiškai gydėsi AB likučiais po buvusių gydymo kursų, ir mažiau buvo įsigijusiųjų preparatų be recepto vaistinėse.
Nustatyta atvejų, kai buvo gydomasi šeimos narių ar giminių duotais AB [18, 19]. Pastebėtas ryšys tarp savarankiško gydymosi AB ir informuotumo apie juos: žmonės, kurie mažiau žinojo apie AB, buvo labiau linkę jais gydytis savo nuožiūra [18, 19, 20, 21]. Pagrindiniai nusiskundimai ar susirgimai, dėl kurių buvo imtasi savigydos AB, buvo gripas, peršalimas, bronchitas, - preparatai naudoti tikintis sumažinti
20 karščiavimą, gerklės skausmą ir kosulį [18, 19, 22, 25]. Stebėtas tiesioginis ryšys tarp savarankiškos ligų diagnostikos ir polinkio savigydai antimikrobiniais vaistais [22, 23]. Tačiau, skirtingai negu Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje tendencija kaupti AB likučius ir vartoti juos savarankiškam gydymuisi buvo nustatyta tarp asmenų, kurie buvo geriau informuoti apie antimikrobinius vaistus [23]. Galiausiai, turime šio proceso pasekmę: netinkamas AB vartojimas didina bakterijų rezistentiškumo mastus [24].
Apibendrinant galima sakyti, kad negatyvus savo sveikatos vertinimas, savarankiškas ligų nusistatinėjimas nepasitarus su gydytoju, sąlygoja tai, kad netgi taikomas savavališkas gydymasis AB. Tai yra didelė problema, nes neracionalus šių vaistų vartojimas lydi prie vis didesnio bakterijų atsparumo jiems.
21
10. TYRIMO METODIKA
Tyrimo planavimas ir organizavimas. 2017 m. rugsėjo mėn. parašyta baigiamojo magistro darbo anotacija, suformuluoti tyrimo tikslai ir uždaviniai, pasirinkta metodika ir pradėtas sudarinėti literatūros sąrašas. 2017 m. lapkričio mėn. sudarytas literatūros sąrašas, pradėta literatūros analizė. 2018 m. gegužės mėn. sudaryta tyrimo anketa ir įvykdytas bandomasis tyrimas. Anketinė apklausa buvo vykdoma 2018 m. liepos - spalio mėn. Prieš atliekant apklausą respondentai buvo supažindinti su tyrimo tikslu, uždaviniais bei kur bus naudojami apibendrinti tyrimo rezultatai.
Tyrimo objektas - Kelmės rajono bendrosios praktikos gydytojų centre prisirašiusių pacientų savo sveikatos subjektyvus vertinimas, informuotumas apie antibiotikus ir jų vartojimo ypatumai.
Tiriamųjų imtis ir jos sudarymo metodas. Naudojant Raosoft imties dydžio skaičiuoklę buvo apskaičiuotas reikiamas imties dydis. Esant 95 proc. tikimybei ir 5 proc. paklaidai, bei esant 50 proc.
atsako pasiskirstymui, apskaičiuota reikiama imtis. Kadangi yra žinomas Všį Kelmės rajono bendrosios praktikos gydytojų centre prisirašiusiųjų žmonių skaičius (4255 pacientai), imties tūriui apskaičiuoti taikyta ši formulė:
N – populiacijos dydis
p – baigmės tikimybė, pasirenkama p=0,5
q – tikimybė, kad nagrinėjamas požymis nepasireikš populiacijoje (q=1-p, q=0,5) ɛ - tikslumas, pasirinktas 0,05
Apskaičiuota, kad reiktų ištirti bent 353 respondentus.
Įtraukimo ir atmetimo kriterijai: 1) VšĮ Kelmės rajono bendrosios praktikos gydytojų centro pacientai; 2) tyrime nedalyvauja kitų šeimos klinikų, poliklinikų ar ligoninių pacientai.
Tiriamųjų imties sudarymo metodas – tikimybinis lizdinis. Apklausti pacientai, kurie yra prisirašę Kelmės rajono bendrosios praktikos gydytojų centre, ir ten lankėsi 2018 m. liepos – spalio mėn.
Apklausos metu siekta išsiaiškinti pacientų nuomonę apie savo sveikatą, informuotumą apie antibiotikus bei jų vartojimo ypatumus.
22 Tyrimo metodai
Tyrimo tipas – kiekybinis stebėjimo analitinis momentinis tyrimas. Šio tyrimo metu siekiama įvertinti sąsajas tarp pacientų subjektyvaus savo sveikatos vertinimo, informuotumo apie antibiotikus ir jų vartojimo ypatumų.
Tyrimo instrumentas – anoniminė anketa. Sudarinėjant klausimyną remtasi išnagrinėtais Lietuvos ir užsienio šalių literatūros šaltiniais (straipsniais, leidiniais). Siekiant ištirti pacientų subjektyvų savo sveikatos vertinimą, informuotumą apie antibiotikus bei su tuo susijusią elgseną, parengtas originalus klausimynas, kurį sudarė 3 grupių klausimai (2 priedas):
1.Klausimai, skirti įvertinti demografinius duomenis. Sudarant šią anketos dalį remtasi E.
Pavydės, V. Veikučio ir kt. 2015 m. Lietuvoje atliktais tyrimais apie Lietuvos gyventojų savigydą antibiotikais [16].
Siekiant įvertinti pacientų demografinius duomenis, anketoje buvo pateikti šie klausimai: „Jūsų lytis“, „Amžius“, „Išsilavinimas“, „Jūsų užimtumas“, „Jūsų šeiminė padėtis“, „Gyvenamoji vieta“.
Siekiama ištirti, ar yra koreliacija tarp šių rodiklių ir pacientų elgesio su antibiotikais.
2.Klausimai, skirti atskleisti pacientų subjektyvų savo sveikatos vertinimą. Ši anketos dalis sudaryta remiantis A. Kamran, G. Sharifirad, Y. Shafaeei, S. Mohebi atliktu tyrimu apie savo sveikatos vertinimą, sveikatos raštingumą ir polinkį savigydai [22].
Siekiant išsiaiškinti šeimos klinikos pacientų poreikį sveikatos priežiūros paslaugoms, anketoje pateikiamas klausimas: „Kaip dažnai lankotės pas gydytoją?“. Galimi atsakymų variantai pateikti laiko intervalais: „kas keletą mėnesių“, „bent kartą per pusmetį“, „bent kartą per metus“, „rečiau nei kartą per metus“, „tik esant rimtam susirgimui“.
Norint sužinoti pacientų nuomonę apie savo sveikatos būklę, anketoje pateiktas klausimas: „Kaip vertinate savo sveikatą?“. Anketoje pateikti galimi atsakymų variantai: „labai gera“, „gera“, „vidutiniška“,
„bloga“, „labai bloga“.
3.Klausimai, skirti įvertinti pacientų žinias apie antibiotikus ir savigydą. Ši anketos dalis sudaryta remiantis HI „Lietuvos gyventojų savigyda antibiotikais ir žinios apie juos“ tyrimo anketa, E.
Pavydės, V. Veikučio ir kt. Lietuvoje atliktu tyrimu apie Lietuvos gyventojų žinias, įsitikinimus ir elgesį antibiotikų vartojime ir savigydoje, naujausio Eurobarometro tyrimo duomenimis (Eurobarometer 445 Antimicrobial Resistance, 2016), Lietuvos HI Visuomenės sveikatos technologijų centro „Lietuvos gyventojų savigydos antibakteriniais vaistais ir žinių apie juos įvertinimu“, HI A. Sinkevičiūtės „Tinkamo antibiotikų vartojimo skatinimas, savigydos tyrimas“ [16, 25, 49, 50].
23 Šių klausimų grupe pirmiausia norima įvertinti pacientų žinias apie antibiotikus. Anketoje pateikti šie klausimai: „Antibiotikas – tai vaistas, kuris ...“, atsakymo variantuose pasirinkdami respondentai turi pabaigti sakinį. Anketoje pateikti šie galimi atsakymų variantai: „naikina bakterijas“,
„naikina virusus“, „stiprina imunitetą“, „veikia kaip antipiretikas“, „mažina skausmą“, „kita (įrašykite)“.
Anketoje buvo prašoma: „Įvardykite galimą šalutinį antibiotikų poveikį“. Šiam klausimui atsakyti anketoje pateikti galimi keli atsakymų variantai: „nesukelia jokio šalutinio poveikio“, „sukelia viduriavimą“, „sukelia alergines reakcijas“, „sąlygoja žarnyno mikrofloros pokyčius“, „turi poveikį kepenims“.
Siekiant išsiaiškinti pacientų antibiotikų vartojimo ypatumus, anketoje buvo pateiktas šis klausimas: „Kada vartojate antibiotikus?“. Pacientai galėjo žymėti vieną ar kelis iš pateiktų atsakymų:
„kaskart, kai pasijaučiate blogai“, „tik tuomet, kai kiti vaistai nepadeda“, „kai karščiuojate“, „vartojate tik tada, kai paskiria gydytojas“, „vartojate, kad nesirgtumėte, kai serga aplinkiniai“, „kita (įrašykite)“.
Jeigu pacientai vartojo antibiotikus nepaskyrus gydytojui, svarbu išsiaiškinti antimikrobinių vaistų šaltinius, todėl anketoje pateiktas šis klausimas: „Kokiais būdais Jums buvo parūpinti antibiotikai, kuriuos vartojote, nors jų nepaskyrė gydytojas?“. Anketoje pateikti šie galimi atsakymų variantai:
„antibiotikų likučiai po buvusių gydymosi kursų“, „pirkote antibiotikus be recepto vaistinėje“, „pirkote antibiotikus turguje ir kitur“, „antibiotikų jums parūpino artimieji ar giminės“, „vartoju tik gydytojo paskirtus antibiotikus“.
Siekiant atskleisti pacientų, kurie savarankiškai vartojo antimikrobinius preparatus, nuomonę apie antibiotikų vartojimo indikacijas, anketoje pateiktas klausimas: „Jeigu antibiotikus vartojote ne tik išrašius gydytojui, kokiu tikslu vartojote antibiotikus?“. Atsakydami į minėtą klausimą pacientai galėjo rinktis šiuos atsakymų variantus: „temperatūrai mažinti“, „galvos ar gerklės skausmui, kosuliui mažinti“,
„kitos kilmės skausmui“, „gripui, peršalimui, bronchitui“, „odos ir kitiems pūliniams gydyti“, „tonzilitui (anginai), sinusitui“, „viduriavimui“, „bakterinės kilmės uždegimui (savarankiškai diagnozuotam)“,
„virusinės kilmės uždegimui“, galimos ir kelios priežasčių grupės atsakant.
Siekiant įvertinti pacientų informuotumą apie antibiotikus, anketoje pateiktas klausimas: „Kaip manote, kokie yra antibiotikų vartojimo terminai?“ Anketoje pateikti šie atsakymų variantai: „antibiotikų vartojimą galima nutraukti pasijutus geriau“, „antibiotikus reikia vartoti tiek, kiek paskyrė gydytojas“,
„antibiotikus galima vartoti ilgiau nei paskyrė gydytojas“.
Siekiant įvertinti respondentų polinkį savarankiškai vertinti ir spręsti apie poreikį antibiotikams, anketoje pateiktas klausimas: „Kaip manote, ar Jūsų per pastaruosius 12 mėnesių buvusioms ar esamoms ligoms reikėtų gydymo antibiotikais?“ Anketoje pateikti šie atsakymų variantai: „taip“, „ne“, „nežinau“.
24 Ne mažiau svarbu įvertinti pacientų pagrindinius informacijos apie antibiotikus šaltinius, todėl anketoje pateiktas klausimas: „Iš kur daugiausia per pastaruosius 12 mėnesių gavote informacijos apie antibiotikų poveikį ir jų vartojimą?“. Anketoje pateikti šie atsakymų variantai: „iš žiniasklaidos priemonių (televizijos, interneto, žurnalų)“, „iš šeimos gydytojo“, „ iš draugų“, „iš giminių“, „iš vaistininko(-ės)“, „iš kito sveikatos priežiūros specialisto (pvz., iš slaugytojos)“, „negavau informacijos“. Pacientai galėjo pasirinkti tik vieną atsakymo variantą iš galimų. Respondentui nurodžius, kad negavo informacijos, klausimas apie suteiktos informacijos poveikį praleidžiamas (prašoma pereiti prie paskutinio anketos klausimo).
Siekiant išsiaiškinti suteiktos informacijos poveikį anketoje buvo pateiktas klausimas: „Kaip pasikeitė Jūsų nuomonė, gavus informacijos apie antibiotikus?“. Anketoje pateikti galimi atsakymų variantai, kurie sujungti į keturias grupes: „mano elgesys nepasikeitė“, „planuoju visada tartis su gydytoju tose situacijose, kai manysiu, kad man reikalingi antibiotikai“, „stengiuosi daugiau nebevartoti antibiotikų be gydytojo skyrimo“, „stengiuosi daugiau nebesigydyti antibiotikais pats/pati“.
Pacientui, nurodžiusiam bent vieną informacijos šaltinį, anketoje pateikiamas klausimas: „Ar sutinkate su šiuo teiginiu: „kiekvienas žmogus yra atsakingas už antibiotikų efektyvumo išsaugojimą?“
Šiuo klausimu siekiama išsiaiškinti pacientų nuomonę apie jų atsakomybę už antimikrobinių preparatų efektyvumą. Anketoje nurodyta, kad galimas tik vienas atsakymas iš šių atsakymo variantų: „visiškai sutinku“, „labiau sutinku, nei nesutinku“, „labiau nesutinku, nei sutinku“, „visiškai nesutinku“, „nežinau“.
Duomenų analizės metodai. Anketinės apklausos duomenys buvo analizuojami naudojant IBM SPSS v25.0 for Windows programą. Statistiškai reikšmingu laikytas rezultatas, kai paklaidos tikimybė p<0,05. Iškeltos hipotezės apie kokybinių kintamųjų ryšius buvo patikrintos taikant neparametrinį Pirsono Chi kvadrato testą (χ2). Darbe pateiktos tyrimo duomenų iliustracijos (paveikslai ir lentelės) sudarytos naudojantis MS Office 2007 programų paketo MS excel skaičiuokle.
Tyrimo etika. 2018 m. birželio mėn. kreiptasi į LSMU Bioetikos centrą norint užtikrinti, kad tyrimas bus vykdomas laikantis etikos principų, tyrimo instrumentas (anketa) atitiks etikos normas. LSMU Bioetikos centras, įvertinęs tiriamojo darbo anotaciją, tiriamojo asmens informavimo formą, tiriamojo asmens informuoto sutikimo formą ir anketą, išdavė leidimą atlikti tyrimą (1 priedas).
25
11. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
11.1. Tirtųjų kontingentas
Tyrimo metu buvo išdalinta 450 anketų, iš jų dalyvavo 361 respondento anketa, o 89 grąžintos neužpildytos arba užpildytos netinkamai (atsakomumo dažnis 80,2 proc.). Didžioji dalis dalyvavusiųjų anoniminėje anketinėje apklausoje buvo moterys (65,7 proc.). Pagrindinės tyrime dalyvavusių pacientų sociodemografinės charakteristikos pateikiamos 11.1.1 lentelėje.
11.1.1 lentelė. Pacientų sociodemografinės charakteristikos
Sociodemografinės
charakteristikos Respondentų grupės Respondentų skaičius
N Proc.
Lytis Vyras 124 34,3
Moteris 237 65,7
iš viso 361 100
Amžiaus grupės iki 30 metų 52 14,4
31-50 90 24,9
51-65 129 35,7
vyresni nei 65 90 25,0
iš viso 361 100
Išsilavinimas Pradinis 13 3,6
Pagrindinis 37 10,3
Vidurinis 165 45,7
Aukštesnysis 46 12,7
Aukštasis 100 27,7
iš viso 361 100
Užimtumas moksleivis/studentas 19 5,3
Dirba 190 52,6
pensininkas 99 27,4
bedarbis 39 10,8
Kita 14 3,9
iš viso 361 100
Šeiminė padėtis vedęs/ištekėjusi 216 59,8
gyvena su partneriu 36 10,0
gyvena vienas 52 14,4
gyvena su tėvais 21 5,8
našlys/našlė 36 10,0
iš viso 361 100
Gyvenamoji vieta Miestas 200 55,4
miestelis 53 14,7
Kaimas 102 28,3
vienkiemis 6 1,6
iš viso 361 100
26 Skirstant tyrime dalyvavusius pacientus į grupes pagal amžių, nustatyta, kad daugiau nei trečdalis pacientų (35,7 proc.) nurodė savo amžių > 50 – 65 m. amžiaus grupėje; vyresnių nei 65 m. amžiaus grupės pacientai sudarė ketvirtadalį (25,0 proc.) visų tyrime dalyvavusiųjų. Dauguma tyrime dalyvavusių pacientų (39,3 proc.) savo amžių nurodė jaunesnių nei 50 metų amžiaus grupėje. Tyrime dalyvavusių pacientų amžiaus vidurkis - 52,9 m. Vertinant pacientų pasiskirstymą pagal gyvenamąją vietą, nustatyta, kad daugiau nei pusė tiriamųjų (55,4 proc) gyvena mieste, šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis (28,3 proc.) pacientų nurodė gyvenantys kaime, likusieji (16,3 proc.) – miestelyje ir vienkiemyje.
Išanalizavus duomenis apie pacientų šeiminę padėtį, nustatyta, kad beveik trys ketvirtadaliai (69,8 proc.) jų gyvena santuokoje arba su partneriu / partnere, beveik ketvirtadalis (24,4 proc.) pacientų nurodė gyveną vieni arba esą našliai / našlės. Vertinant pacientų pasiskirstymą pagal užimtumą, nustatyta, kad daugiau nei pusė tiriamųjų nurodė esą dirbantys (52,6 proc.), daugiau nei ketvirtadalis tyrime dalyvavusių pacientų nurodė esą pensininkai (27,4 proc.), šiek tiek daugiau nei dešimtadalis (10,8 proc.) pacientų, dalyvavusių tyrime, buvo bedarbiai.
Analizuojant tiriamųjų pasiskirstymą pagal išsilavinimą, nustatyta, kad šiek tiek daugiau nei pusė jų nurodė turintys vidurinį arba aukštesnįjį išsilavinimą (58,4 proc.), beveik trečdalis pacientų (27,7 proc.) nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą. Šiek tiek daugiau nei dešimtadalis (13,9 proc.) pacientų nurodė turį pradinį bei pagrindinį išsilavinimą.
11.2. Pacientų subjektyvus savo sveikatos vertinimas, apsilankymų pas gydytoją dažnis ir sąsajos su savigyda
Įgyvendinant pirmąjį darbo uždavinį, siekta įvertinti Kelmės rajono bendrosios praktikos gydytojų centro pacientų savigydą antibiotikais ir jos priklausomybę nuo subjetyvaus savo sveikatos vertinimo bei apsilankymų pas gydytoją dažnio, buvo pateikti klausimai, atskleidžiantys, kaip pacientai vertina savo sveikatą, kaip dažnai apsilanko pas gydytoją bei kada pacientai vartoja antibiotikus.
Išanalizavus tyrimo duomenis, nustatyta, kad dauguma (80,1 proc., n = 289) pacientų vartojo ar vartotų antibiotikus tik gydytojui paskyrus, likusioji dalis (19,9 proc., n = 72) nurodė, kad vartojo antibiotikus be gydytojo paskyrimo. E. Pavydės, V. Veikučio ir kt. 2015 metais Lietuvoje atlikto tyrimo metu (imtis 1005 tiriamieji) nustatyta, kad net 31 proc. respondentų nurodė, jog per gyvenimą yra užsiėmę savigyda [16]. G. Urbono disertacijoje (ištirta 540 pacientų) apie antibiotikų vartojimo dažnį ir priežastis Kauno apskrities pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, nustatyta, kad beveik ketvirtadalis (22,0 proc.) pacientų, jau vartodami antibiotikus pirmą kartą dėl ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijos kreipėsi į
gydytoją [17]. Lenkijoje atliktos apklausos duomenimis, savarankiški šių vaistų vartojimo mastai siekė net 41,4 proc. [18]. Dažniausia priežastis, kodėl pacientai vartoja antibiotikus be gydytojo paskyrimo, buvo
„kai nepadeda kiti vaistai“ (80,6 proc. iš savigyda užsiimančiųjų grupės), rečiau vartojama dėl karščiavimo (36,1 proc.). Pacientų
pateiktas 11.2.1 paveiksle.
11.2.1 pav. Pacientų, užsiimančių savigyda
Pateikiant klausimus apie savo sveikatos vertinimą, tik vos keli respondentai (n=4) atsakė „lab blogai“, todėl ši grupė buvo sujungta su „blogai“ įvertinusiais pacientais. Daugiausiai tiriamųjų savo sveikatą vertino „gerai“ (39,3 proc.) arba „vidutiniškai“ (37,7 proc.), „blogai ir labai blogai“ savo sveikatą įvertino 13,9 proc. pacientų, o „labai
kad pas gydytoją lankosi kas keletą mėnesių (36,0 proc.) arba lankosi tik esant rimtam susirgimui (27,7 proc.). Palyginus pacientų savo sveikatos subjektyvų vertinimą su polinkiu į savigydą
daugiausiai iš užsiimančių savigyda savo sveikatą vertino vidutiniškai. Nustatyta, kad tai maždaug 2 kartus daugiau nei savo sveikatą vertinusių labai gerai (atitinkamai 36,1 proc. ir 16,7 proc.,
Kamran, G. Sharifirad, Y. Shafaeei,
sveikatos vertinimo buvo nustatytas reikšmingas ryšys, kad vertinantys savo sveikatą blogiau yra linkę gydytis patys. Minėto tyrimo 31,9 proc. respondentų, vertinantys savo sveika
vertinantys savo sveikatą puikiai, nurodė, kad savarankiškai gydėsi antibiotikais [22]. Analizuojant antibiotikų vartojimo aplinkybes („kaskart, kai pasijaučiate blogai“, „kai nepadeda kiti vaistai“, „kai karščiuojate“, „vartojate, kad nesirgtumėte, kai serga aplinkiniai“) atsižvelgiant į subjektyvų savo
0 kaskart pasijaučia blogai
kai nepadeda kiti vaistai karščiuojant kai aplinkiniai serga kita
Lenkijoje atliktos apklausos duomenimis, savarankiški šių vaistų vartojimo mastai siekė net Dažniausia priežastis, kodėl pacientai vartoja antibiotikus be gydytojo paskyrimo, buvo
„kai nepadeda kiti vaistai“ (80,6 proc. iš savigyda užsiimančiųjų grupės), rečiau vartojama dėl Pacientų, užsiimančių savigyda, antibiotikų vartojimo aplinkybių dažnis
užsiimančių savigyda, antibiotikų vartojimo aplinkybių dažnis
Pateikiant klausimus apie savo sveikatos vertinimą, tik vos keli respondentai (n=4) atsakė „lab blogai“, todėl ši grupė buvo sujungta su „blogai“ įvertinusiais pacientais. Daugiausiai tiriamųjų savo sveikatą vertino „gerai“ (39,3 proc.) arba „vidutiniškai“ (37,7 proc.), „blogai ir labai blogai“ savo sveikatą įvertino 13,9 proc. pacientų, o „labai gerai“ - tik 9,1 proc. Dauguma tyrime dalyvavusių pacientų
kad pas gydytoją lankosi kas keletą mėnesių (36,0 proc.) arba lankosi tik esant rimtam susirgimui (27,7 proc.). Palyginus pacientų savo sveikatos subjektyvų vertinimą su polinkiu į savigydą
daugiausiai iš užsiimančių savigyda savo sveikatą vertino vidutiniškai. Nustatyta, kad tai maždaug 2 kartus daugiau nei savo sveikatą vertinusių labai gerai (atitinkamai 36,1 proc. ir 16,7 proc.,
Shafaeei, S. Mohebi atliktame tyrime apie asociacijas tarp savigydos ir savo sveikatos vertinimo buvo nustatytas reikšmingas ryšys, kad vertinantys savo sveikatą blogiau yra linkę gydytis patys. Minėto tyrimo 31,9 proc. respondentų, vertinantys savo sveika
vertinantys savo sveikatą puikiai, nurodė, kad savarankiškai gydėsi antibiotikais [22]. Analizuojant antibiotikų vartojimo aplinkybes („kaskart, kai pasijaučiate blogai“, „kai nepadeda kiti vaistai“, „kai ate, kad nesirgtumėte, kai serga aplinkiniai“) atsižvelgiant į subjektyvų savo
11.1
36.1 2.8
1.4
0 10 20 30 40 50 60
proc.
27 Lenkijoje atliktos apklausos duomenimis, savarankiški šių vaistų vartojimo mastai siekė net Dažniausia priežastis, kodėl pacientai vartoja antibiotikus be gydytojo paskyrimo, buvo
„kai nepadeda kiti vaistai“ (80,6 proc. iš savigyda užsiimančiųjų grupės), rečiau vartojama dėl antibiotikų vartojimo aplinkybių dažnis
antibiotikų vartojimo aplinkybių dažnis (n=72) Pateikiant klausimus apie savo sveikatos vertinimą, tik vos keli respondentai (n=4) atsakė „labai blogai“, todėl ši grupė buvo sujungta su „blogai“ įvertinusiais pacientais. Daugiausiai tiriamųjų savo sveikatą vertino „gerai“ (39,3 proc.) arba „vidutiniškai“ (37,7 proc.), „blogai ir labai blogai“ savo sveikatą tik 9,1 proc. Dauguma tyrime dalyvavusių pacientų nurodė, kad pas gydytoją lankosi kas keletą mėnesių (36,0 proc.) arba lankosi tik esant rimtam susirgimui (27,7 proc.). Palyginus pacientų savo sveikatos subjektyvų vertinimą su polinkiu į savigydą, nustatyta, kad daugiausiai iš užsiimančių savigyda savo sveikatą vertino vidutiniškai. Nustatyta, kad tai maždaug 2 kartus daugiau nei savo sveikatą vertinusių labai gerai (atitinkamai 36,1 proc. ir 16,7 proc., p<0,05). A.
atliktame tyrime apie asociacijas tarp savigydos ir savo sveikatos vertinimo buvo nustatytas reikšmingas ryšys, kad vertinantys savo sveikatą blogiau yra linkę gydytis patys. Minėto tyrimo 31,9 proc. respondentų, vertinantys savo sveikatą blogai, ir tik 3,8 proc.
vertinantys savo sveikatą puikiai, nurodė, kad savarankiškai gydėsi antibiotikais [22]. Analizuojant antibiotikų vartojimo aplinkybes („kaskart, kai pasijaučiate blogai“, „kai nepadeda kiti vaistai“, „kai ate, kad nesirgtumėte, kai serga aplinkiniai“) atsižvelgiant į subjektyvų savo
80.6
70 80 90
