1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA
Austėja Šaukštelytė
PACIENTŲ INFORMUOTUMAS BEI POŽIŪRIS Į
ANTIBIOTIKŲ VARTOJIMĄ GYDANT VIRŠUTINES
KVĖPAVIMO TAKŲ INFEKCIJAS
Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovė
Prof. Daina Krančiukaitė – Butylkinienė
2
TURINYS
1. SANTRAUKA...4
2. SUMMARY...6
3. INTERESŲ KONFLIKTAS...8
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS...8
5. SANTRUMPOS...9
6. SĄVOKOS...10
7. ĮVADAS...11
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...12
9. LITERATŪROS APŽVALGA...13
9.1. Kvėpavimo takų infekcijos šeimos gydytojo darbe...13
9.2. Svarbiausi viršutinių kvėpavimo takų infekcijų diagnostikos ypatumai ir gydymo taktikos pasirinkimas...14
9.3. Visuomenės žinios bei požiūris į antibiotikų vartojimą...20
10. TYRIMO METODIKA...22
10.1. Tyrimo planavimas ir organizavimas...22
10.2. Tyrimo objektas...22
10.3. Tiriamųjų atranka...23
10.4. Tyrimo metodai...23
10.5. Statistinės duomenų analizės metodai...24
11. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...25
11.1. Pacientų informuotumas apie viršutines kvėpavimo takų infekcijas ir jų gydymą antibiotikais...25
11.2. Pacientų požiūris į antibiotikų vartojimą sergant viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis...26
3 11.3. Pacientų informuotumo apie antibiotikų vartojimą gydant kvėpavimo takų infekcijas priklausomybė nuo pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos tipo, kurioje pacientas
prisirašęs pas šeimos gydytoją...30
11.4. Pacientų požiūrio į antibiotikų vartojimą gydant kvėpavimo takų infekcijas priklausomybė nuo pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos tipo, kurioje pacientas prisirašęs pas šeimos gydytoją...31
12. IŠVADOS...36
13. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...37
4
1. SANTRAUKA
Austėjos Šaukštelytės baigiamasis magistro darbas „Pacientų informuotumas bei požiūris į antibiotikų vartojimą gydant viršutines kvėpavimo takų infekcijas“. Magistro darbo vadovė - prof. Daina Krančiukaitė – Butylkinienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Šeimos medicinos klinika, Kaunas.
Tyrimo tikslas. Nustatyti pacientų informuotumą bei požiūrį į antibiotikų vartojimą gydant viršutines kvėpavimo takų infekcijas.
Tyrimo uždaviniai. 1. Įvertinti pacientų informuotumą apie antibiotikų vartojimą sergant viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis. 2. Įvertinti pacientų požiūrį į antibiotikų vartojimą sergant viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis. 3. Įvertinti, ar pacientų informuotumui bei požiūriui į antibiotikų vartojimą gydant kvėpavimo takų infekcijas turi įtakos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos tipas, kurioje pacientas prisirašęs pas šeimos gydytoją.
Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas VšĮ Kauno miesto poliklinikoje, UAB „Saulės šeimos medicinos centre“, UAB „Medgintras“ Lašo šeimos klinikoje, UAB „Fama Bona“. Tyrime dalyvavo 140 pacientų, kurie lankosi pas šeimos gydytojus šiose įstaigose. Jiems buvo pateikta 25 klausimų anketa, kurios pagalba buvo surinkti duomenys apie respondentų informuotumą bei požiūrį į antibiotikų vartojimą sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Duomenų analizė atlikta naudojantis MS Excel 2016 programa bei aprašomuoju ir lyginamuoju metodu naudojant IBM SPSS Statistics 25.0 programą.
Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad 41,4% tiriamųjų žino, kad antibiotikų nereikia rinktis virusinės kvėpavimo takų infekcijos gydymui. Kiek daugiau (66,4%) tiriamųjų žino, kad viršutines kvėpavimo takų infekcijas dažniau sukelia virusai. Informaciją apie antibiotikų vartojimą dažniausiai tiriamieji gauna iš savo šeimos gydytojo (77,6%). 84,7% respondentų antibiotikų įsigyja gydytojui parašius receptą. 15,3% respondentų nutraukia antibiotikų vartojimą praėjus kvėpavimo takų infekcijos simptomams. 14,5% respondentų vartodami antibiotikus patys sumažina jų dozę. Antibiotikų likučius esant naujai atsiradusiems negalavimams vartoja 18,9% respondentų. Pusė respondentų klausia savo šeimos gydytojo su esama kvėpavimo takų infekcija susijusių klausimų. Lyginant viešose ir privačiose pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose besilankančių pacientų grupes nustatyta, kad pacientai, kurie lankosi viešojoje įstaigoje, yra labiau linkę prašyti patarimo dėl antibiotikų vartojimo šeimos, giminaičių ar draugų, kurie turi medicininį išsilavinimą (23,3%) nei tie, kurie lankosi privačioje sveikatos prežiūros įstaigoje (7,1%), p=0,039. Privačioje įstaigoje besilankantys respondentai teiraujasi savo šeimos gydytojo, kodėl konkrečiu atveju jiems skiriamas arba neskiriamas kvėpavimo takų infekcijų gydymas antibiotikais dažniau (57,1%) nei respondentai, kurie lankosi viešojoje sveikatos priežiūros įstaigoje (32,6%), p=0,006.
5 Išvados. 1. Pacientų informuotumas apie antibiotikų vartojimą sergant viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis yra nepakankamas. 2. Pacientų požiūris į antibiotikų vartojimą sergant viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis yra pakankamai atsakingas. 3. Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos tipas, kurioje pacientas prisirašęs pas šeimos gydytoją turi nežymią įtaką pacientų informuotumui bei požiūriui į antibiotikų vartojimą gydant kvėpavimo takų infekcijas.
6
2. SUMMARY
Master’s thesis ‘‘Patient‘s attitude and knowledge about antibiotics in the treatment of upper respiratory tract infections‘‘. Supervisor Prof. Daina Krančiukaitė – Butylkinienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine, Department of Family Medicine, Kaunas.
Aim of the thesis. To assess patient‘s attitude and knowledge about antibiotics in the treatment of upper respiratory tract infections
Tasks of the thesis. 1. To assess patient‘s knowledge about antibiotics use in upper respiratory tract infections. 2. To assess patient‘s attitude towards antibiotics use in upper respiratory tract infections. 3. Evaluate whether patient knowledge and attitude towards antibiotic use in respiratory infections are influenced by the type of primary health care institution where the patient is registered with the General Practitioner.
Methods. The study was carried out at Kaunas City Polyclinic, Medgintras Lašo Clinic UAB, Saulės šeimos medicinos centras UAB, Fama Bona UAB. The study was attended by 140 patients whose were visiting General Practitioners at these institutions. They received a questionnaire of 25 questions. Data analysis was performed using MS Excel 2016 and a descriptive and comparative method using the IBM SPSS Statistics 25.0 program.
Results. It was found that 41.4% of the participants know that antibiotics do not need to be chosen for the treatment of viral respiratory infection. A little more (66.4%) of the respondents know that the upper respiratory tract infections are mostly caused by viruses. Information about use of antibiotic is usually obtained from the General Practitioner (77.6%). 84.7% of the respondents buy antibiotics after a prescription. 15.3% of respondents stop taking antibiotics when the symptoms of upper resiratory tract infection is gone. The dose of antibiotics is reduced by 14.5% of respondents. 18.9% of respondents are using antibiotic residues in newly emerged illnesses. Half of the respondents gives questions related to existing respiratory tract infection to their General Practitioner. When comparing groups of patients visiting public and private health care institutions, patients who visit a public health care facility are more likely to seek advice on the use of antibiotics by family, relatives or friends who have medical education (23.3%) than those who visit private health care institution (7.1%), p=0,039. Respondents visiting a private health care institution ask their General Practitioner why, in a particular case, they are receiving or not receiving antibiotic treatment for respiratory infections more often (57.1%) than respondents visiting a public health care facility (32,6%), p=0,006.
Conclusions. Patient‘s knowledge of antibiotic use in upper respiratory tract infections is insufficient. 2. Patient‘s attitude to antibiotic use in upper respiratory tract infections is quite responsible. 3. Type of primary health care institution where patient visits General Practitioner has a
7 minor influence on the knowledge and attitude of the patient to the use of antibiotics in the treatment of respiratory infections.
8
3. INTERESŲ KONFLIKTAS
Atliekant baigiamąjį magistro darbą interesų konfliktų nebuvo.
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Iš LSMU Bioetikos centro gautas leidimas atlikti tyrimą. Leidimo nr. BEC – MF – 440. Išdavimo data: 2018 – 06 – 18.
9
5. SANTRUMPOS
AGBHS – A grupės beta hemolizinis streptokokas AKTI – apatinių kvėpavimo takų infekcijos CRB – C reaktyvinis baltymas
ENG – eritrocitų nusėdimo greitis
GAST - greitasis streptokoko antigeno nustatymo testas KTI – kvėpavimo takų infekcijos
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija
TLK – Tarptautinė Ligų Klasifikacija ŪFT – ūminis faringotonzilitas
ŪRS – ūminis rinosinusitas
10
6. SĄVOKOS
Antibiotikai – vaistai, kurie naikina bakterijas ar sustabdo jų augimą, vartojami gydyti bakterines infekcijas ir neturintys poveikio virusų sukeltoms infekcijoms.
Atsparumas antibiotikams - natūralus reiškinys, kurį sukelia bakterijų genų mutacijos. Bakterijoms tapus atsparioms konkretūs antibiotikai praranda gebėjimą naikinti bakterijas ar stabdyti jų augimą. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos – tai infekcijos, kurios apima viršutinius kvėpavimo takus – nosį, sinusus, ryklę, gerklas.
Apatinių kvėpavimo takų infekcijos – tai infekcijos, kurios apima plaučius ir žemiau gerklų esančius kvėpavimo takus.
11
7. ĮVADAS
Naujausi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys rodo, kad visame pasaulyje atsiranda dar didesnis atsparumas antibiotikams. Šis reiškinys egzistavo jau nuo tada, kai atsirado pirmieji antibiotikai, tačiau šiais laikais tai tapo problema, nes per didelis jų vartojimas pasiekė lygį, kai atsparumas auga ir plinta, o naujų vaistų trūksta, kad būtų galima susidoroti su šiuo iššūkiu [1]. PSO Visuotinio antimikrobinio atsparumo stebėjimo sistema (GLASS) savo naujame pranešime atskleidžia, kad didžiausias atsparumas antibiotikams pastebimas tų bakterijų, kurios sukelia dažniausias hospitalines ir visuomenėje įgytas infekcijas [2]. Todėl jau vien todėl galima šį reiškinį vertinti kaip didžiulę grėsmę žmonijai.
Taip pat atsparumas antibiotikams lemia didesnes medicinines išlaidas, ilgesnius lovadienius
stacionaruose ir padidėjusį mirtingumą [3]. Pagal PSO skaičiavimus vien tik Europos Sąjungoje
atsparumas antibiotikams kasmet kainuoja 1,5 mlrd., kurie skiriami sveikatos priežiūros išlaidoms ir ši problema kasmet lemia 25000 žmonių mirčių [4].
Didžiausia problema kalbant apie atsparumą antibiotikams yra per didelis antibiotikų suvartojimas. Ypač tai pastebima pirminėje sveikatos priežiūroje [5]. Dauguma šeimos gydytojų skiria antibiotikus esant viršutinėms kvėpavimo takų infekcijoms, sukeltoms virusų, nes esama susirūpinimo dėl galimų išsivystyti bakterinių komplikacijų. Taip pat šių vaistų paskyrimo neriboja ir gana prieinama jų kaina vartotojui [1, 6].
Kita svarbi priežastis, lemianti didėjantį atsparumą antimikrobiniams vaistams, yra ta, kad pacientai vartoja šiuos vaistus neatsakingai [7]. Buvo pastebėtas didelis savarankiško gydymosi antibiotikais paplitimas Pietų ir Rytų Europoje [8]. Lietuvoje taip pat egzistuoja ši problema ir jau atlikti tyrimai tai patvirtina. Nustatyta, kad nemaža dalis pacientų vartoja antibiotikus be gydytojų išrašytų receptų bei nutraukia jų vartojimą, pajutę pagerėjimą [9].
Šiuo darbu tikimasi išsiaiškinti pacientų informuotumą bei požiūrį į antibiotikus, taip pat palyginti informuotumą bei požiūrį į antibiotikų vartojimą tarp skirtingų grupių – pacientų, besilankančių pas šeimos gydytoją viešose sveikatos priežiūros įstaigose, ir pacientų, besilankančių pas šeimos gydytoją privačiose sveikatos priežiūros įstaigose. Tokiu būdu tikimasi prisidėti prie dar vieno bandymo išsiaiškinti, ar gerėja pacientų informuotumas apie antibiotikų vartojimą gydant kvėpavimo takų infekcijas, kuris labai svarbus norint užtikrinti savo bei aplinkinių sveikatą, nes, kaip jau minėta, netikslingas antibiotikų vartojimas didina antimikrobinį atsparumą, kuris auga bei kelia globalią grėsmę visuomenės sveikatai.
12
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas. Nustatyti pacientų informuotumą bei požiūrį į antibiotikų vartojimą gydant viršutines kvėpavimo takų infekcijas.
Darbo uždaviniai.
1. Įvertinti pacientų informuotumą apie antibiotikų vartojimą sergant viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis.
2. Įvertinti pacientų požiūrį į antibiotikų vartojimą sergant viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis.
3. Įvertinti, ar pacientų informuotumui bei požiūriui į antibiotikų vartojimą gydant kvėpavimo takų infekcijas turi įtakos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos tipas, kurioje pacientas prisirašęs pas šeimos gydytoją.
13
9. LITERATŪROS APŽVALGA
9.1. Kvėpavimo takų infekcijos šeimos gydytojo darbe
Racionalaus antibiotikų vartojimo pirmiausia tikimasi iš pirminės sveikatos priežiūros, t.y. šeimos gydytojo. Ši grandis yra pirmoji, kuri susiduria su kvėpavimo takų infekcijomis (KTI) sergančiais pacientais. Todėl šeimos gydytojų vaidmuo labai svarbus pradedant gydyti šias infekcijas pagal racionalios antibiotikoterapijos principus. Yra informacijos, kuri rodo, kad tikrai yra stebima neracionalios antibiotikoterapijos pavyzdžių Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2014 m. duomenimis, tik 8,8% pacientų, vartojusių antibiotikus, buvo gydomi pirmo pasirinkimo antibiotiku, visi kiti pasirinkti vaistai buvo plataus spektro [10].
Norint tinkamai paskirti bet kurią antibiotikoterapiją, reikėtų žinoti pagrindinius racionalaus antibiotikų vartojimo principus:
antibiotikai skiriami tik bakterinės kilmės infekcijai gydyti; nedelsiant antibiotikai skiriami tik esant sunkiai būklei;
prieš pradedant gydymą antimikrobiniais vaistais bakteriologiškai ištiriama infekuoto organizmo medžiaga;
numatomas labiausiai tikėtinas infekcijos sukėlėjas ir jo atsparumas antimikrobiniams vaistams;
įvertinami su pacientu susiję veiksniai, galintys turėti įtakos antibiotiko parinkimui; pasirenkamas siauriausio spektro antibiotikas prieš numanomą sukėlėją;
vartojamas farmakoekonomiškai pagrįstas antibiotikas;
skiriamas antibiotikas turi veikti infekcijos židinyje esančius mikroorganizmus; skiriamas tinkamas antibiotikų vartojimo būdas, dozės, intervalai ir kursas; nuolatos stebimas antibiotikoterapijos veiksmingumas bei saugumas;
empirinė antibiotikoterapija koreguojama pagal mikrobiologinio tyrimo rezultatus [11].
Šeimos gydytojo darbe racionalios antibiotikoterapijos principų laikymosi reikia tiek gydant apatines kvėpavimo takų infekcijas (AKTI), su kuriomis susiduriama rečiau ir kurias dažniau sukelia bakterijos, tiek gydant viršutines kvėpavimo takų infekcijas (VKTI), kurių paplitimas didesnis bei jų priežastis dažniau esti virusinė. Būtent VKTI yra pagrindinė priežastis, dėl kurios pacientai kreipiasi į pirminę sveikatos priežiūrą Amerikoje, ir tai sudaro apie 10% visų vizitų pirminėje grandyje [12]. Dėl šios priežasties bei kitų priežasčių, susijusių su pacientų sveikata bei atsparumu antibiotikams, pirminėje sveikatos priežiūroje dirbantys šeimos gydytojai turi gebėti diferencijuoti virusų bei bakterijų sukeliamas KTI.
14 VKTI – tai tokios infekcijos, kurios apima viršutinius kvėpavimo takus – nosį, sinusus, ryklę, gerklas ir lemia peršalimo, sinusito, vidurinės ausies uždegimo, tonzilito, faringito, laringito atsiradimą [13]. Remiantis Tarptautine Ligų Klasifikacija (TLK) [14] išskiriamos tokios VKTI:
Peršalimas/ Ūminis nazofaringitas (J00) Ūminis sinusitas (J01.9)
Ūminis vidurinės ausies uždegimas (H66.0) Gripas (J11)
Ūminis faringitas (J02) Ūminis tonzilitas (J03)
Ūminis laringitas ir tracheitas (J04) Ūmus epiglotitas (J05.1)
Šių išvardintų VKTI dažniausi sukėlėjai, kaip jau buvo minėta, yra virusai. Ūminį nazofaringitą dažniausiai sukelia rinovirusai (60 – 90%), gripo, paragripo, respiraciniai sincitiniai, korona, adeno, koksakivirusai ir kt. Ūminį sinusitą dažniausiai sukelia tie patys virusai, kaip ir ūminį nazofaringitą. Tačiau jis 0,5 – 2% komplikuojasi bakteriniu sinusitu, kurio dažniausi sukėlėjai yra Streptococcus pneumoniae ir Haemophilus influenzae. Ūminį vidurinės ausies uždegimą 80% sukelia virusai, 20% – bakterijos, iš kurių dažniausios Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenza ir Moxarella catarrhalis [15,16]. Ūminį faringitą dažniausiai sukelia rinovirusai, gripo, paragripo, miksovirusai ir kt. Kartais uždegimą gali sukelti ir bakterijos, iš kurių dažniausia - Streptococcus pyogenes/A gr. beta hemolizinis streptokokas(AGBHS). Manoma, kad bakterinis faringitas sudaro apie 15 – 40% vaikų ūminio faringito atvejų, ir apie 10% suaugusių [15]. Ūminį faringotonzilitą dažniausiai sukelia rinovirusai, koronavirusai, adenovirusai, rečiau – Herpes simplex virusai, gripo, paragripo, Coxsackie A, Epstein-Barr ir citomegalo virusai. Bakterinis ūminis faringotonzilitas (ŪFT) būna apie 10 – 30% visų atvejų. S. pyogenes – vienas svarbiausių bakterinių sukėlėjų. Pastarasis labiau paplitęs tarp 5 – 15 m. vaikų (15 – 30%), o iki 3 m. vaikai bakteriniu ŪFT suserga retai. Tarp suaugusių šis sukėlėjas nustatomas apie 15% visų atvejų [17]. Ūminio laringito sukėlėjai: dažniausiai paragripo, respiracinis sincitinis virusas, adenovirusai, rečiau kiti. Ūmaus epiglotito sukėlėjas dažniausiai H. influenzae B tipas, retai S. pneumoniae, gripo virusai [17].
9.2. Svarbiausi viršutinių kvėpavimo takų infekcijų diagnostikos ypatumai ir gydymo taktikos pasirinkimas
Remiantis VKTI etiologija galima teigti, kad sergant šiomis infekcijomis antibiotikoterapija nėra pagrindinis gydymo pasirinkimas todėl, kad daugumos VKTI sukėlėjai yra virusai, kurių
15 antibiotikai neveikia. Tačiau esant šioms infekcijoms ir numanant, kad sukėlėjas gali būti bakterinės kilmės, prieš pasirenkant gydymo taktiką antibiotiku reikia gerai įvertinti tam tikrus diagnostikos kriterijus.
Diagnozuojant ūminį nazofaringitą dažniausiai užtenka tik klinikinio(sekrecija iš nosies, nosies užgulimas, gerklės skausmas, kosulys, subfebrili temperatūra, bendras silpnumas, galvos skausmas) įvertinimo be papildomų laboratorinių ar kitų tyrimų [17, 18]. Kadangi bakterinės komplikacijos retos esant nazofaringitui, todėl ir antibakterinis gydymas šios infekcijos metu netaikomas [17].
Diagnozuojant ūminį rinosinusitą (ŪRS) vadovaujamasi šiais kriterijais pirminėje sveikatos priežiūroje: staigus dviejų ar daugiau simptomų atsiradimas, iš kurių vienas turi būti nosies užgulimas/ obstrukcija/užsikimšimas arba rinorėja (priekinė/užpakalinė), kiti simptomai – veido skausmas/spaudimas, pablogėjusi ar pranykusi uoslė. Priekinės rinoskopijos duomenys: gleivingos - pūlingos išskyros, paraudimas, edema. Radiologiniai tyrimai diagnozei tikslinti nerekomenduojami. Esant nekomplikuotam ŪRS gydymas yra toks kaip peršalimo. Jei ŪRS simptomai išlieka daugiau kaip 10 dienų arba po 5 – ių dienų simptomai sustiprėja ir yra pablogėjimas - pridedami intranazaliniai steroidai. Jeigu atsiranda bakterinio ŪRS požymiai, tik tuomet pradedama svarstyti dėl antibiotikų vartojimo kartu paliekant gydymą intranazaliniais steroidais.
Bakterinio ŪRS požymiai yra šie(reikia bent 3 – ijų iš šių norint patvirtinti sunkios eigos ŪRS): pasikeitusi nosies išskyrų spalva;
stiprus skausmas; karščiavimas;
padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis (ENG)/C reaktyvinis baltymas (CRB); antra ligos banga (pablogėjimas po buvusio pagerėjimo) [19].
Ūminis vidurinės ausies uždegimas dažnai priskiriamas prie VKTI jas aprašant, nes jis atsiranda esant viršutinių kvėpavimo takų infekcijai. Didžiausias rizikos veiksnys šiam uždegimui atsirasti yra virusinė kvėpavimo takų infekcija [20]. Dažniausiai juo serga vaikai, labiausiai 6 – 24 mėnesių amžiaus [21]. Ūminis vidurinės ausies uždegimas yra dažniausia sergančių vaikų diagnozė, kurie lankosi pas gydytoją bei dažniausia antibiotikų vartojimo priežastis [22, 23]. Dėl šios priežasties šios infekcijos diagnostika pirminėje sveikatos priežiūroje labiau aktuali vaikų amžiuje. Remiantis Amerikos pediatrų akademijos algoritmais ši infekcija diagnozuojama vaikams, kuriems nustatomas vidutinio sunkumo ar sunkus būgnelio išsipūtimas, arba atsiranda nauja otorėja ne dėl išorinės ausies uždegimo. Taip pat, jei vaikams nustatomas lengvo sunkumo būgnelio išsipūtimas ir naujai atsiradęs (mažiau nei prieš 48 val.) ausų skausmas (įskaitant ausies laikymą, tampymą ar trynimą, jei vaikas dar nekalba) arba intensyvi būgnelio eritema [24].
16 Gydymo pasirinkimo taktika priklauso nuo vaiko amžiaus, ligos sunkumo. Kūdikiai, mažesni nei šeši mėnesiai turėtų būti gydomi antibiotiku iškart esant tiek neabejotinai, tiek abejotinai diagnozei. Vaikai nuo šešių mėnesių iki dvejų metų esant neabejotinai diagnozei iškart turi būti gydomi antibiotiku, esant abejotinai diagnozei ir sunkiai ligos eigai – antibiotikai taip pat skiriami iškart, o esant lengvai eigai šiuo atveju galima rinktis ir stebėjimo taktiką. Vaikai, vyresni nei dveji metai, esant neabejotinai diagnozei ir sunkiai ligos eigai turėtų būti gydomi antibiotiku, o esant nesunkiai eigai arba abejotinai diagnozei, turėtų būti stebimi, antibiotikai neskiriami. Nesunki ligos eiga – tai nestiprus ausies skausmas ir karščiavimas <39℃ per paskutines 24 valandas. Sunki ligos eiga – tai vidutinio stiprumo ar stiprus ausies skausmas ar karščiavimas ≥39℃. Amoksicilinas yra tas vaistas, kuris turi būti pirmo pasirinkimo, kai numatoma gydymo taktika antibiotiku [25].
Gripas – tai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių, labai užkrečiamų infekcinių ligų, sukelta Influenza A, B ar C tipo viruso [26]. Jungtinėse Amerikos Valstijose gripo A ir B virusų sezoninės epidemijos įvyksta kiekvieną rudenį, žiemą ir pavasarį, o C gripo viruso infekcijos atsiranda retkarčiais. Sezoninio A ar B tipo gripo viruso sukeltos infekcijos gali pasireikšti įvairiai - nuo asimptominės, nekomplikuotos infekcijos, pasireiškiančios su ar be karščiavimo (1 lentelė), iki komplikuotos infekcijos, kuri gali lemti sunkesnės ligos atsiradimą [27]. Diagnozuojant gripą pakanka klinikinių duomenų, kurie yra būdingi gripui bei epidemiologinių duomenų - gripo aktyvumo nustatymo bendruomenėje ar geografinėje vietovėje. Papildomi diagnostiniai testai nebūtini priimant sprendimą dėl gydymo antivirusiniais vaistais [28]. Diagnostiniai testai turėtų būti atliekami gripo sezono metu šiems pacientams:
didelės rizikos pacientams, įskaitant imuninės sistemos sutrikimus turinčius asmenis, kuriems pasireiškia panašūs į gripą simptomai, pneumonija ar nespecifinė kvėpavimo takų liga(pvz., kosulys be karščiavimo), jei tyrimo rezultatas turės įtakos paciento ligos eigai, gydymo planui (A – III);
pacientams, kuriems staiga atsiranda kvėpavimo takų simptomų su karščiavimu ar be jo, taip pat pacientams, kuriems nustatomas lėtinių ligų paūmėjimas (pvz., astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, širdies nepakankamumo) arba žinomų gripo komplikacijų (pvz., pneumonija), jei tyrimo rezultatas turės įtakos paciento ligos eigai, gydymo planui (A-III). Antivirusinis gydymas turėtų būti pradėtas taikyti kiek įmanoma skubiau nuo simptomų pradžios pacientams, kurie yra didelės rizikos grupėje. Didelės rizikos pacientams priskiriami: nėščiosios ir neseniai pagimdžiusios, pacientai, turintys didelį nutukimo laipsnį, sergantys lėtinėmis ligomis, turintys imuninės sistemos nepakankamumą, vyresni nei 65 m. asmenys, vaikai, jaunesni nei 2 m., bet kokio amžiaus asmenys esant sunkiai ir progresuojančiai gripo eigai. Gydymas antivirusiniais vaistais taip pat gali būti siūlomas tiems pacientams, kurie nėra didelės rizikos grupėje ir nuo simptomų atsiradimo pradžios yra praėjusios dvi dienos ir mažiau. Didelės rizikos pacientams
17 antivirusinis gydymas turėtų būti paskirtas net ir praėjus dviem dienoms nuo simptomų atsiradimo pradžios [27].
Specifiniam antivirusiniam gripo gydymui naudojami nukleozidų analogai, proteino M2 inhibitoriai: rimantadinas, taip pat neuraminidazės inhibitoriai: zanamiviras ir oseltamiviras [29].
1 lentelė. Nekomplikuoto gripo požymiai ir simptomai [27]
Bendrieji Galva, akys, ausys, nosis,
gerklė Neuromuskuliniai
Virškinimo
trakto Plaučių Karščiavimas Galvos skausmas Mialgija, artralgija Pilvo skausmas Neproduktyvus kosulys
Šaltkrėtis Nosies užgulimas Silpnumas Vėmimas Pleurinis krūtinės skausmas Bendras
silpnumas Rinorėja Krūtinės skausmas Viduriavimas Nuovargis Gerklės skausmas /
užkimimas
Ūminiu tonzilitu vadinama infekcija, kuri pirmiausiai atsiranda uždegimui apėmus tonziles. Ūminiu faringitu vadinama infekcija, kai uždegimas atsiranda ryklėje. Jei uždegimas stebimas ryklėje bei tonzilėse, infekcija vadinama faringotonzilitu. Praktikoje terminai tonzilitas ir faringitas dažnai vartojami pakaitomis, nes sunku juos atskirti kliniškai [30]. Diagnozuojant ūminį faringitą/tonzilitą svarbiausia yra diferencijuoti, ar infekcija yra sukelta virusų, kurie yra dažniausi faringotonzilitų sukėlėjai, ar bakterijų, iš kurių dažniausia - AGBHS [17]. Simptomus, kurie nustatomi esant ūminiam faringitui, galima suskirstyti į tokius, kurie labiau būdingi virusiniam faringitui, ir į tuos, kurie labiau būdingi bakteriniam faringitui (2 lentelė). Norint nustatyti streptokokinį ūminį faringitą vien tik klinikinių duomenų nepakanka. Laboratoriniai tyrimai taip pat nėra labai patikimi diferencijuojant bakterinį bei virusinį faringitą, pavyzdžiui, CRB gali būti žemas esant streptokokiniam faringitui, o esant virusiam faringitui – aukštas. Ūminio faringito diagnostikai yra naudojamos tam tikros klinikinės vertinimo taisyklės. Klinikiniai bei epidemiologiniai ūminio faringito požymiai yra įtraukti į vieną iš jų - į modifikuotos Centor taisyklės kriterijus(angl. Modified Centor clinical decision rule for diagnosing GABHS pharyngitis), kurios duomenys padeda nuspręsti, ar reikalinga konkrečiu atveju atlikti greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą (GAST), ar mikrobiologinį pasėlį, bei padeda nustatyti bakterinio faringito tikimybę ir antibiotikų poreikį (1 pav.) [17, 31, 32]. Remiantis Centor kriterijais empirinį gydymą antibiotiku reikėtų rinktis esant 4 Centor kriterijams. Esant 1, 2 ar 3 kriterijams reikėtų atlikti GAST arba mikrobiologinį pasėlį ir esant teigiamam bent vieno iš jų rezultatui skirti gydymą antibiotiku. Neigiamas pasėlio ar GAST rezultatas padeda išvengti nereikalingo antibiotiko vartojimo. Rekomenduojami antibiotikai yra penicilinas ir amoksicilinas. Gydymas antibiotiku turėtų trukti 10 dienų [32].
18 2 lentelė. Epidemiologiniai ir klinikiniai požymiai, būdingi A gr. beta hemoliziniam streptokokui ir
virusiniam faringitui [31]
A grupės streptokoko
Virusiniai
Požymiai
pagal
įtariamą
sukėlėją
Staigus gerklės skausmas
Amžius 5–15 metų
Karščiavimas
Galvos skausmas
Pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas
Faringotonzilinis uždegimas
Faringotonziliniai eksudatai
Gomurio petechijos
Priekinių kaklo limfmazgių padidėjimas
Žiema ir ankstyvas pavasaris
Anamnezėje buvęs streptokokinis faringitas
Skarlatininis bėrimas
Konjunktyvitas
Nosies gleivinės uždegimo sukeliami simptomai Kosulys Viduriavimas Užkimimas Opinis stomatitas Virusinė egzantema
1pav. Modifikuota Centor klinikinių sprendimų taisyklė diagnozuojant A gr. beta hemolizinio streptokoko sukeltą faringitą [32]
AGBHS - A gr. beta hemolizinis streptokokas
19 Ūminis laringitas – tai gerklų ir balso klosčių uždegimas. Juo dažniau serga vyresni vaikai bei suaugę [33]. Šios infekcijos simptomai - balso garsumo sumažėjimas, užkimimas, kurie dažniausiai tęsiasi nuo trijų iki aštuonių dienų. Ūminiu laringitu sergantiesiems taip pat gali būti viršutinių kvėpavimo takų simptomų, tokių kaip gerklės skausmas, odinofagija, rinorėja, dispnėja, nosies obstrukcija. Kadangi šią infekciją dažniausiai sukelia virusai, antibiotikai neturėtų būti skiriami pradedant gydyti ūminį laringitą. Tai patvirtina ir 2015 m. atlikta Cochrane apžvalga. Joje skelbiama, jog nebuvo įrodyta, kad antibiotikų vartojimas ūminiu laringitu yra reikšmingas klinikinėje praktikoje. Nepaisant bendro įrodymų trūkumo, ūminio laringito gydymas konservatyviomis priemonėmis yra tinkamiausias, nes antibiotikų vartojimas yra susijęs su šalutiniu poveikiu ir padidėjusiu antimikrobiniu atsparumu [34].
Ūminis laringotracheitas yra dažna, daugiausia vaikų virusinė kvėpavimo takų infekcija. Ji dažnai vadinama virusiniu krupu, nes į krupo sindromą įeina pasikartojantis krupas, laringotracheitas, laringotracheobronchitas ir laringotracheobronchopneumonitas [35, 36]. Virusinio krupo diagnozė nustatoma pagal klinikinį vertinimą. Virusiniam krupui būdinga staiga atsiradęs lojantis kosulys, užkimimas ir inspiracinis stridoras. Atliekant fizinį tyrimą nenustatomas švokštimas, o temperatūra nebūna aukšta. Diagnozuojant virusinį krupą svarbu įvertinti jo sunkumą pagal tai, kokia yra kvėpavimo takų būklė, koks kvėpavimo dažnis, ar yra pagalbinių raumenų įsitraukimas į kvėpavimą, retrakcijos, stridoras, koks yra širdies susitraukimų dažnis, kokia sąmonės būklė. Tačiau patikimiausi požymiai vertinant sunkumą yra stridoro buvimo įvertinimas ir retrakcijų sunkumo įvertinimas. Pulsoksimetrija taip pat gali būti naudojama sunkumo vertinimui. Laboratoriniai ir vaizdiniai tyrimai nereikalingi, išskyrus tuos atvejus, kai ligos eiga atipiška ar labai sunki. Virusinio krupo gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Esant bet kokiai ligos eigai gydymui skiriamas deksametazonas. Esant lengvai eigai (retas lojantis kosulys be stridoro ramybėje), skyrus vienkartinę deksametazono dozę ir esant stabiliai paciento būklei bei nesant stridoro galima nuspręsti, kad vaikas būtų gydomas namuose prieš tai informavus jo tėvus apie šią ligą ir kokiems simptomams esant reikia kreiptis į gydymo įstaigą. Jei ligos eiga vidutinė(dažnas lojantis kosulys su stridoru, retrakcijomis ramybės metu), po vienkartinės deksametazono dozės pacientas turėtų būti stebimas keturias valandas ir jeigu būklė pagerėja, elgtis taip, kaip esant lengvos eigos krupui, o jei negerėja, elgtis taip, kaip esant sunkios eigos krupui (dažnas lojantis kosulys su žymiu stridoru, retrakcijomis ramybės metu, vaikas neramus, distreso požymiai) – po vienkartinės deksametazino dozės skirti epinefriną nebulaizeriu. Jei yra poreikis, skirti deguonį. Pacientas stebimas keturias valandas ir jei būklė negerėja, turi būti svarstoma dėl hospitalizavimo. Tyrimai rodo, kad taikant vienkartinį gydymą deksametazonu esant bet kokiai ligos eigai, būklė pagerėja bei pakartotini vizitai ir hospitalizavimo trukmė sumažėja. Nurodoma ir tai, kad esant vidutinės ir sunkios eigos virusiam krupui, ir gydymui kartu naudojant epinefriną ligos simptomai bei hospitalizavimo trukmė taip pat sumažėja [36, 37].
20 Laringotracheitą reikia atskirti nuo ūminio epiglotito, kurio kilmė dažniausiai yra bakterinė. Ūminis epiglotitas esti pavojingesnis, nes greitai progresuoja viršutinių kvėpavimo takų obstrukcija. Ūminis epiglotitas pasireiškia intoksikacija, febriliu karščiavimu, jam būdingas gerklės skausmas, balso užkimimas, rijimo sutrikimas, o dėl rijimo sutrikimo seilių tekėjimas iš burnos. Esant ūminiam epiglotitui nebūna kosulio, greitai progresuoja kvėpavimo sutrikimas, būdingas stridoras. Pacientai dažnai būna palinkę į priekį. Diagnozuojant šią ligą užtenka klinikinio įvertinimo. Esant neaiškiai diagnozei, pavyzdžiui, įtariant svetimkūnį, gali būti atliekama šoninė kaklo rentgenograma. Laboratoriniai tyrimai ir pasėliai atliekami tik užtikrinus kvėpavimo takų praeinamumą ir kvėpavimą. Vien šios ligos įtarimas lemia paciento hospitalizaciją. Gydant sergančiuosius ūminiu epiglotitu antibakterinis gydymas pradedamas nedelsiant, be pasėlio atsakymo, ir tik užtikrinus kvėpavimo takų praeinamumą bei kvėpavimą [17, 36, 38, 39].
9.3. Visuomenės žinios bei požiūris į antibiotikų vartojimą
Viena iš svarbiausių atsparumo antibiotikams didėjimo priežasčių yra neatsakingas, neteisingas jų vartojimas bei informuotumo stoka visuomenėje. Tą rodo Lietuvoje ir pasaulyje atlikti tyrimai. Tarptautiniame žurnale Environmental research and public health 2015 m. buvo publikuota studija „Public knowledge, beliefs and behavior on antibiotic use and self-medication in Lithuania“. Remiantis šia studija sužinota apie situaciją Lietuvoje. Buvo nustatyta, kad daugiau nei pusė respondentų turi blogas žinias apie antibiotikus, o savigyda antibiotikais Lietuvoje siekia 31,0% [48]. 2014 m. paskelbtoje M. R. Gualano ir kt. sisteminėje apžvalgoje „General population’s knowledge and attitudes about antibiotics: a systematic review and meta-analysis“ buvo peržiūrėtos 26 Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje ir Okeanijoje atliktos studijos, tyrusios visuomenės žinias bei požiūrį į antibiotikų vartojimą. Nustatyta informuotumo apie antibiotikus stoka. Daugiau negu pusė populiacijos nežino, kad antibiotikai nėra veiksmingi prieš virusų sukeltas infekcijas. Beveik ketvirtadalis populiacijos nežino, kad netinkamas antibiotikų vartojimas gali lemti atsparumą antibiotikams [7]. Didžiausi neatsakingo požiūrio į antibiotikus ir su tuo susijusios elgsenos pavyzdžiai yra antibiotikų įsigijimas be gydytojo konsultacijos, antibiotikų likučių naudojimas, informacijos apie antibiotikų vartojimą ieškojimas televizijoje, spaudoje ar kituose šaltiniuose, bet ne pas gydytoją. Jau minėtame tarptautiniame žurnale „Environmental research and public health“ skelbtame pranešime „Drivers of irrational use of antibiotics in Europe“ teigiama, kad 93% europiečių antibiotikus gauna su gydytojo receptu. Tačiau tarp šalių šie skaičiai gali labai varijuoti. Pavyzdžiui, Graikijoje antibiotikus įsigyja su receptu 79% respondentų, o Švedijoje – 98%. Pranešime teigiama, kad antibiotikų likučius naudoja apie 2% europiečių [49]. Taip pat yra atliktų studijų, kuriose buvo vertinama socioekonominių
21 veiksnių įtaka neatsakingam požiūriui į antibiotikų vartojimą. Pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose atliktoje studijoje nustatyta, kad asmenys, turintys mažesnes pajamas bei žemesnį išsilavinimą yra labiau linkę į savigydą naudojant antibiotikus be recepto ar naudojant antibiotikų likučius [50]. Šie studijų rezultatai rodo, kad atsparumo antibiotikams problema yra globalinė, tačiau aišku ir tai, kad ją pradėti spręsti reikia nuo visuomenės informavimo apie antibiotikų atsparumo bakterijoms reikšmę.
22
10. TYRIMO METODIKA
10.1. Tyrimo planavimas ir organizavimas
Pasirinktas anoniminės anketinės apklausos tyrimo metodas. Naudota specialiai šiam tyrimui sukurta anketa. Gauti gydymo įstaigų, kuriose buvo vykdoma apklausa, vadovų sutikimai ir LSMU Bioetikos centro leidimas (1 priedas). Tyrimas vykdytas 2018 metų liepos – gruodžio mėnesiais. Tyrime dalyvavo viešojoje (VšĮ Kauno miesto poliklinikoje) ir 3 – jose privačiose (UAB „Saulės šeimos medicinos centre“, UAB „Medgintras“ Lašo šeimos klinikoje, UAB „Fama Bona“) pirminės sveikatos priežiūros įstaigose pas šeimos gydytojus besilankantys pacientai. Visi respondentai dalyvavo apklausoje pasirašę tiriamojo asmens sutikimo formą.
10.2. Tyrimo objektas
Tyrime dalyvavo 140 pacientų, kurie lankėsi pas šeimos gydytojus minėtose sveikatos priežiūros įstaigose. Iš 140 tiriamųjų daugumą sudarė moterys – 67,9%, vyrai – 32,1%. Tiriamieji pagal amžių pasiskirstė įvairiai: nuo 18 m. (2,9%) ir jaunesnių iki 60 m. ir vyresnių (30,7%). Didžioji dalis respondentų turėjo aukštąjį išsimokslinimą – 50,7% (3 pav.). Iš jų – 12,9% turėjo medicininį išsimokslinimą.
2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių 2,9 24,3 23,6 6,4 12,1 30,7 0.0 5.0 10.0 15.0 20.0 25.0 30.0 35.0 <=18 19-29 30-39 40-49 50-59 >=60 Ti ri am ųjų s k ai či us p ro ce ntai s Amžius (metais)
23 3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsimokslinimą
10.3. Tiriamųjų atranka
Anketos buvo pateikiamos atsitiktiniams tiriamiesiems pasirinktose šeimos medicinos klinikose. Užpildyti anketą sutiko 142 respondentai. Tačiau 2 anketos buvo užpildytos netinkamai, todėl jos nebuvo vertinamos bei įtrauktos į tiriamą imtį, taigi imtis sudaryta iš 140 respondentų. Buvo stengiamasi surinkti po vienodą skaičių anketų viešosiose ir privačiosiose sveikatos priežiūros įstaigose tam, kad būtų galima tiksliau ir aiškiau atsakyti į vieną iš šio darbo uždavinių.
10.4. Tyrimo metodai
Respondentams buvo pateikta 25 klausimų anoniminė anketa (2 priedas). Didžiojoje dalyje klausimų buvo galima pasirinkti tik vieną atsakymo variantą, kituose klausimuose – pasirinkti kelis atsakymo variantus, o keliuose klausimuose buvo galima įrašyti ir savo atsakymą. Anketos pirmieji penki klausimai buvo skirti įvertinti tiriamųjų demografinius duomenis (amžių, lytį, išsilavinimą). 6 – tas klausimas buvo skirtas įvertinti, kurioje įstaigoje respondentas lankosi pas šeimos gydytoją – viešojoje, ar privačiojoje. 7 – tas klausimas buvo skirtas įvertinti, kiek respondentų pasitiki savo šeimos gydytojų sprendimais parenkant jiems gydymą nuo viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcijų. 8 – tas klausimas buvo pateiktas pacientų atsirinkimui tolimesniems klausimams apie antibiotikų vartojimą. Šiame klausime sužinota, ar paskutinių 5 – ių metų laikotarpyje respondentai sirgo viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. 9 – tas klausimas skirtas įvertinti, ar per tą 5 – ių metų laikotarpį jie vartojo antibiotikus viršutinių kvėpavimo takų infekcijų gydymui. 5 – ių metų laikotarpis pasirinktas tam, kad pacientai geriau atsimintų antibiotikų vartojimo ypatumus, ir būtų galima
0,7 4,3 16,4 12,1 12,1 3,6 50,7 0.0 10.0 20.0 30.0 40.0 50.0 60.0 Ti ri am ųjų s k ai či us p ro ce ntai s
24 objektyviau įvertinti apklausos duomenis. 10 – tame klausime buvo galima nurodyti konkrečius vartotus antibiotikus. 11 – 20 klausimai pasirinkti įvertinti pacientų požiūrį į antibiotikų vartojimą sergant viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, 21 – 25 klausimai buvo skirti įvertinti pacientų informuotumą apie antibiotikų vartojimą sergant viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis.
10.5. Statistinės duomenų analizės metodai
Duomenų analizė atlikta naudojantis MS Excel 2016 bei aprašomuoju ir lyginamuoju metodu naudojant IBM SPSS Statistics 25.0 programą. Analizėje panaudotas chi kvadrato (χ²) kriterijus statistiniams ryšiams įvertinti. Atliekant rezultatų analizę stebėti skirtumai tarp požymių laikyti statistiškai reikšmingais, kai аpskаičiuotа p reikšmė buvo mаžesnė už pasirinktą reikšmingumo lygmenį α = 0,05.
25
11. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
11.1. Pacientų informuotumas apie viršutines kvėpavimo takų infekcijas ir jų gydymą antibiotikais
Vertinant pacientų informuotumą apie viršutines kvėpavimo takų infekcijas ir jų gydymą antibiotikais, svarbiausiu klausimu anketoje buvo šis: „Kaip manote, ar antibiotikai turi būti skiriami gydyti įtariamą virusinę viršutinių kvėpavimo takų infekciją?“ Vertinant duomenis stebima, kad nemažai (41,4%) respondentų žino, jog antibiotikai neturi būti skiriami gydyti įtariamą virusinę kvėpavimo takų infekciją (4 pav.). Tačiau kiek daugiau nei pusė tiriamųjų (58,6%) nežino atsakymo ir mano, kad antibiotikus reikėtų skirti esant virusinei viršutinių kvėpavimo takų infekcijai. Tai parodo, kad jie nežino, jog antibiotikai virusų neveikia.
4 pav. Kaip manote, ar antibiotikai turi būti skiriami gydyti įtariamą virusinę viršutinių kvėpavimo takų infekciją?
Panašius duomenis pateikia ir jau anksčiau atlikti tyrimai. M. Gualano ir kt. 2014 m. paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje ir meta analizėje nustatyta, kad 53,9% tiriamųjų nežino, kad antibiotikai yra neveiksmingi prieš virusus [7]. 2016 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) atliktame tyrime buvo nustatyta, kad 47,1% respondentų mano, jog antibiotikai veikia virusus [40]. Taigi, informuotumo stoka šiuo klausimu visuomenėje vis dar išlieka didelė.
Norint įvertinti žinias buvo klausiama respondentų, kaip jie mano, kas dažniau sukelia VKTI: virusai ar bakterijos? Daugiau nei pusė apklaustųjų (66,4%) atsakė teisingai pasirinkę atsakymą „virusai“ (5 pav.). Taip 29,3% Ne 41,4% Nežinau 29,3%
26 5 pav. Kas, Jūsų nuomone, dažniau sukelia viršutinių kvėpavimo takų infekcijas?
Taip pat buvo įvertinta, kiek respondentų, iš žinančių, kad antibiotikai virusų neveikia, įtartų bakterinę kvėpavimo takų infekciją esant slogai bei kosuliui ir nesant aukštesnės nei 38°C temperatūros. Tokių respondentų, kurie įtartų bakterinę kvėpavimo takų infekciją esant slogai bei kosuliui ir nesant aukštesnės nei 38°C temperatūros buvo tik 17,2%. Atsakymą „nežinau“ pasirinko 31,0% respondentų, o teisingiausiai atsakiusių buvo 51,7% respondentų. Taigi, pusė tiriamųjų, kurie žino apie antibiotikų veikimą, preliminariai atskiria ir virusinę VKTI nuo bakterinės VKTI.
11.2. Pacientų požiūris į antibiotikų vartojimą sergant viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis
Vertinant pacientų požiūrį į antibiotikų vartojimą sergant VKTI, buvo pasirinkti tokie anketos klausimai, į kuriuos atsakė ne visi respondentai, nes buvo galimybė praleisti šiuos klausimus tiems, kurie paskutinių 5 – ių metų laikotarpyje nesirgo VKTI. Į šiuos požiūriui vertinti atrinktus klausimus atsakė 60,7% visų respondentų. Pirmasis klausimas, kuris skirtas vertinti požiūriui: „Iš kur gaunate informacijos apie antibiotikų vartojimą?“ Buvo galima pasirinkti kelis šio klausimo atsakymo variantus. Dauguma į šį klausimą atsakiusiųjų kaip vieną iš atsakymo variantų arba vienintelį atsakymą pasirinko šį: iš savo šeimos gydytojo (77,6%). Kiti atsakymo variantai buvo retesni (6 pav.).
Bakterijos 15,7% Virusai 66,4% Nežinau 17,9%
27 6 pav. Iš kur gaunate informacijos apie antibiotikų vartojimą?
Kitas klausimas požiūrio vertinime buvo: „Kaip ir kada įsigyjate antibiotikų esant viršutinių kvėpavimo takų infekcijai?“ Atsakant į šį klausimą taip pat buvo galima rinktis kelis šio klausimo atsakymo variantus. Atsakymų pasirinkimai atspindėjo pacientų atsakingą požiūrį šiuo klausimu. Iš atsakiusiųjų dauguma kaip vieną iš atsakymo variantų arba vienintelį atsakymą pasirinko šį: pasijutęs (-usi) blogiau kreipiuosi į gydytoją, kuris parašo receptą - 84,7% respondentų (7 pav.).
7 pav.Kaip ir kada įsigijate antibiotikų esant viršutinių kvėpavimo takų infekcijai?
Pastebima ir daugiau atsakingo požiūrio paskutiniais metais įsigijant antibiotikus nebūtinai sergant kvėpavimo takų infekcijomis pavyzdžių. V. Gustaitės ir kt. 2017 m. atliktame „Pacientų požiūrio į racionalų antibiotikų vartojimą tyrime“ nustatyta, kad net 83,5% pacientų elgiasi atsakingai
5,9% 77,6% 18,8% 15,3% 4,7% Nesidomiu Iš savo šeimos gydytojo Internete Klausiu šeimos, giminaičių, draugų
patarimo, kurie turi medicininį išsilavinimą
Klausiu šeimos, giminaičių, draugų patarimo, kurie neturi medicininio
išsilavinimo 84,7% 1,2% 4,7% 1,2% 10,6%
Pasijutęs (-usi) blogiau kreipiuosi į gydytoją, kuris parašo receptą
Pasiskolinu iš artimųjų, draugų Nusiperku vaistinėje be recepto Nusiperku/gaunu iš kitur Antibiotikų nevartoju esant viršutinių
28 įsigydami antibiotikus – kai pasijunta blogai, jie kreipiasi į gydytoją, o šis parašo receptą [41]. 2015 m. M. Drozd ir kt. kaimyninėje Lenkijoje atlikus panašų tyrimą taip pat buvo nustatyta, kad dauguma vartoja antibiotikus tik juos paskyrus gydytojui (89,7%), o tik maža likusi dalis juos pradeda vartoti be gydytojo konsultacijos [42].
Norint įvertinti pacientų požiūrį į antibiotikų vartojimą sergant VKTI buvo domėtasi, ar pacientai nutraukia antibiotikų vartojimą praėjus kvėpavimo takų infekcijos simptomams, nors gydytojas juos ir paskiria vartoti ilgiau (8 pav.). Iš atsakiusiųjų didžioji dalis (64,7%) vartoja antibiotikus atsakingai – t.y., nenutraukia jų vartojimo praėjus kvėpavimo takų infekcijos simptomams. Nedidelė dalis respondentų (15,3%) pasirinko atsakymą taip arba kartais. 20,0% respondentų antibiotikų nevartoja esant VKTI.
8 pav. Ar vartodami antibiotikus nutraukiate jų vartojimą praėjus kvėpavimo takų infekcijos simptomams, nors gydytojas juos paskyrė vartoti ilgiau(nebekarščiuojate, nebekosėjate, gera
bendra savijauta)? VKTI – viršutinių kvėpavimo takų infekcija
A. Awad ir kt. 2015 m. Kuveite publikuotame tyrime buvo nustatyta, kad apie du trečdalius tiriamųjų pabaigia antibiotikų kursą, o 36% tiriamųjų jo nebaigia. To dažniausios priežastys – pagerėjusi būklė (67,8%), pamiršimas vartoti antibiotikus (24,1%), šalutiniai poveikiai (8,1%) [43]. T. Mouhieddine ir kt. 2014 m. atliktame libaniečių tyrime su teiginiu „aš dažniausiai nustoju vartoti antibiotikus, kai pasijuntu geriau“ sutiko kiek mažiau tiriamųjų (47,7%) nei nesutiko (48.5%) [44]. Palyginus šiuos atliktus tyrimus ir mūsų tyrimo gautus duomenis, galima teigti, kad mūsų tyrime dalyvavusių respondentų požiūris į antibiotikų vartojimo nutraukimą savo nuožiūra yra pakankamai atsakingas. 7,1 % 64,7 % 8,2 % 20,0 % 0.0 10.0 20.0 30.0 40.0 50.0 60.0 70.0
Taip Ne Kartais Antibiotikų
nevartoju esant VKTI P r o c e n ta i
29 Mūsų darbe taip pat buvo įvertinta, ar pacientai gerdami antibiotikus vartoja mažesnę jų dozę, arba geria juos kartą per dieną vietoje dviejų ar trijų kartų, kaip buvo nurodyta gydytojo (9 pav.). Tik 7,1% apklaustųjų pasirinko atsakymą „taip“ ir tik 9,4% pasirinko atsakymą „kartais“. Daugumą sudaro atsakingai antibiotikus vartojantys respondentai – t.y., antibiotikų dozės nemažinantys (63,5%).
9 pav. Ar būna, kai gerdami antibiotikus vartojate mažesnę jų dozę arba geriate juos kartą per dieną vietoje dviejų ar trijų kartų, kaip buvo nurodyta gydytojo?
VKTI – viršutinių kvėpavimo takų infekcija
Vienas iš neatsakingo požiūrio į antibiotikų vartojimą aspektas yra antibiotikų likučių, kurių lieka namuose po buvusios kvėpavimo takų infekcijos, vartojimas atsiradus naujiems negalavimams. Tokių tiriamųjų, kurie atsakė, kad vartoja antibiotikų likučius buvo 18,9% respondentų (atsakė „taip“ ir „kartais“). Dauguma (61,2%) atsakė „ne“ (10 pav.).
7,1% 63,5% 9,4% 20,0% 0.0 10.0 20.0 30.0 40.0 50.0 60.0 70.0
Taip Ne Kartais Antibiotikų
nevartoju esant VKTI P r o c e n tai 11,8% 61,2% 7,1% 20,0% 0.0 10.0 20.0 30.0 40.0 50.0 60.0 70.0
Taip Ne Kartais Antibiotikų
nevartoju esant VKTI P r o c e n tai
30 10 pav. Ar, esant naujai atsiradusiems negalavimams, vartojate antibiotikus, kurių lieka namuose
po buvusios kvėpavimo takų infekcijos gydymo, be gydytojo konsultacijos? VKTI – viršutinių kvėpavimo takų infekcija
E. Jakšienės 2016 m. atliktame tyrime „Kėdainių miesto ir rajono tėvų žinių apie antibiotikus ir elgsenos gydant vaikus nuo ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sąsajų vertinimas“ teigiama, kad daugiau nei ketvirtadalis apklausoje dalyvavusių respondentų laikydavo antibiotikų likučius namuose [45]. 2011 m. M. Shehadeh ir kt. Jordanijoje atliktame tyrime apie visuomenės požiūrį į antibiotikų vartojimą teigiama, kad 49% apklaustųjų vartoja antibiotikų likučius [46]. Lyginant šiuos aprašytus rezultatus su gautais mūsų darbe, yra stebima, kad atsiranda atsakingesnis požiūris į antibiotikų likučių vartojimą.
Mūsų tyrimo apklausos dalyvių buvo klausiama: „Ar jie vartoja antibiotikus kvėpavimo takų infekcijos profilaktikai?“ Vertinant šį klausimą galima teigti, kad tiriamųjų požiūris atsakingas, nes iš apklaustųjų buvo tik 1,2% respondentų, kurie naudoja antibiotikus kvėpavimo takų infekcijos profilaktikai. Tačiau anksčiau atliktuose tyrimuose buvo stebėta daug neatsakingesnis požiūris šiuo
klausimu. 2014 m. E. Alili-Idrizi ir kt. publikuotame tyrime apie požiūrį į antibiotikų vartojimą, kuriame dalyvavo šiaurės makedoniečiai, buvo nustatyta kad 74,6% apklausos dalyvių sutiko su teiginiu, kad antibiotikai tinkami naudoti, kai vaikui skauda gerklę, nes kitu atveju jis/ji gali sirgti rimčiau [47]. Kitame tyrime vertinant pacientų elgseną vartojant antibiotikus, atliktame Jordanijoje, nustatyta, kad 55,6% respondentų naudoja antibiotikus infekcijų profilaktikai [46].
Mūsų tyrime į klausimą, skirtą požiūrio vertinimui: „Ar Jūs teiraujatės savo šeimos gydytojo, kodėl konkrečiu atveju Jums skiriamas arba neskiriamas kvėpavimo takų infekcijų gydymas antibiotikais?“ 50% respondentų atsakė „taip“. Į klausimą: „Ar Jūs teiraujatės savo šeimos gydytojo, kokia galima virusinės kvėpavimo takų ligos eiga, trukmė, galimų komplikacijų požymiai“ atsakė „taip“ panašus procentas respondentų – 45,6% jų. Taigi, pusė tyrime dalyvavusių respondentų turi kiek atsakingesnį požiūrį į savo susirgimą nei kiti, nes yra linkę patys klausti savo šeimos gydytojo su esama kvėpavimo takų infekcija susijusių klausimų.
11.3. Pacientų informuotumo apie antibiotikų vartojimą gydant kvėpavimo takų infekcijas priklausomybė nuo pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos tipo, kurioje pacientas prisirašęs pas šeimos gydytoją
Norint išsiaiškinti, ar pacientų informuotumui bei požiūriui į antibiotikų vartojimą gydant viršutines kvėpavimo takų infekcijas turi įtakos įstaiga, kurioje jie lankosi – privati ar viešoji, buvo
31 palyginti duomenys, gauti surinkus vienodą skaičių anketų viešojoje ir privačiose pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Lyginimas atliktas vertinant jau analizuotų klausimų atsakymus.
Žinios apie tai, kas dažniau sukelia viršutines kvėpavimo takų infekcijas, statistiškai reikšmingo skirtumo lyginant atskirai pacientų, besilankančių viešoje ir privačioje įstaigoje, neturėjo (p=0,528). Iš viešojoje įstaigoje besilankančių respondentų 64,3% žinojo, kad virusai yra dažniausi viršutinių kvėpavimo takų sukėlėjai. Privačioje įstaigoje besilankantys ir tai žinantys respondentai sudarė 68,6%. Labai panašiai pasiskirstė šiose atskirose grupėse pacientai vertinant ir šį klausimą: „Ar antibiotikai turi būti skiriami gydyti įtariamą virusinę kvėpavimo takų infekciją?“ Teisingai atsakiusių į klausimą privačioje įstaigoje besilankančių respondentų buvo 40,0%, o privačioje – 42,9%, taigi statistiškai reikšmingo skirtumo negauta (p=0,855).
Taip pat buvo atliktas palyginimas įvertinant, kiek respondentų atskirai viešojoje ir privačioje įstaigoje (iš žinančių, kad antibiotikai virusų neveikia) įtartų bakterinę kvėpavimo takų infekciją esant slogai bei kosuliui ir nesant aukštesnės nei 38°C temperatūros. Nors duomenys statistiškai reikšmingai tarp grupių nesiskyrė (p=0,071), tačiau buvo kiek didesnis skirtumas nei vertinant informuotumą pagal prieš tai minėtus klausimus. Viešojoje įstaigoje besilankančių respondentų (iš žinančių, kad antibiotikai virusų neveikia), atsakiusių teisingai, kad neįtartų bakterinės kvėpavimo takų infekcijos esant slogai bei kosuliui ir nesant aukštesnės nei 38°C temperatūros, buvo 39,3% respondentų, privačioje įstaigoje tokių buvo daugiau – 63,3% respondentų.
11.4. Pacientų požiūrio į antibiotikų vartojimą gydant kvėpavimo takų infekcijas priklausomybė nuo pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos tipo, kurioje pacientas prisirašęs pas šeimos gydytoją
Lyginant pacientų požiūrį į antibiotikų vartojimą gydant kvėpavimo takų infekcijas tarp viešų ir privačių įstaigų ir vertinant klausimą: „Iš kur gaunate informacijos apie antibiotikų vartojimą?“, nustatytas reikšmingas skirtumas tarp skirtingose įstaigose besilankančių pacientų analizuojant tik vieną iš šio klausimo atsakymų. Nesidominčių antibiotikų vartojimu viešojoje įstaigoje buvo nedaug – 2,3% respondentų, privačioje – 9,5% respondentų, p=0,158. Didžiausia dalis respondentų tiek viešojoje (76,7%), tiek privačioje (78,6%) įstaigoje rinkosi atsakymą: „iš savo šeimos gydytojo“, p=0,840. Internete informacijos ieškančių buvo 25,6% respondentų, kurie lankosi viešojoje įstaigoje ir 11,9%, kurie lankosi privačioje įstaigoje, p=0,107. Klausiančių šeimos, giminaičių, draugų patarimo, kurie neturi medicininio išsilavinimo buvo kiek mažiau (4,7% - viešojoje įstaigoje, 4,8% - privačioje, p=0,981). Klausiančių šeimos, giminaičių, draugų patarimo, kurie turi medicininį išsilavinimą
32 viešojoje įstaigoje buvo 23,3% respondentų, o privačioje – 7,1%, nustatytas skirtumas tarp grupių statistiškai reikšmingas ( p=0,039) (3 lentelė).
3 lentelė. Informacijos gavimo būdai apie antibiotikų vartojimą
Iš kur gaunate informacijos apie antibiotikų vartojimą? PASPĮ (%) Viešoji PASPĮ (%) Privati p
Nesidomiu 2,3 9,5 0,158
Iš savo šeimos gydytojo 76,7 78,6 0,84
Internete 25,6 11,9 0,107
Klausiu šeimos, giminaičių, draugų patarimo, kurie turi
medicininį išsilavinimą 23,3 7,1 0,039
Klausiu šeimos, giminaičių, draugų patarimo, kurie neturi
medicininio išsilavinimo 4,7 4,8 0,981
PASPĮ – pirminė asmens sveikatos priežiūros įstaiga p – reikšmingumo lygmuo
Analizuojant klausimą „Kaip ir kada įsigyjate antibiotikų esant viršutinių kvėpavimo takų infekcijai?“ statistiškai reikšmingo skirtumo požiūrio atžvilgiu tarp viešose ir privačiose įstaigose besilankančių pacientų nenustatyta (4 lentelė).
4 lentelė. Antibiotikų įsigijimas esant viršutinių kvėpavimo takų infekcijai Kaip ir kada įsigijate antibiotikų esant viršutinių
kvėpavimo takų infekcijai? PASPĮ (%) Viešoji PASPĮ (%) Privati p Pasijutęs (-usi) blogiau kreipiuosi į gydytoją, kuris
parašo receptą 86,0 83,3 0,728
Pasiskolinu iš artimųjų, draugų 2,3 0 0,320
Nusiperku vaistinėje be recepto 4,7 4,8 0,981
Nusiperku/gaunu iš kitur 0 2,4 0,309
Antibiotikų nevartoju esant viršutinių kvėpavimo takų
infekcijai 11,6 9,5 0,753
PASPĮ – pirminė asmens sveikatos priežiūros įstaiga p – reikšmingumo lygmuo
Lyginant viešųjų ir privačių pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientų grupes pagal tai, ar jie nutraukia antibiotikų vartojimą praėjus kvėpavimo takų infekcijos simptomams, nors gydytojas juos paskyrė vartoti ilgiau (nebekarščiuoja, nebekosėja, gera bendra savijauta), statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatyta (p=0,683) (5 lentelė). Kiek daugiau pacientų viešojoje įstaigoje teigė, kad kartais nutraukia antibiotikų vartojimą esant minėtoms aplinkybėms – 11,6% respondentų, o privačioje įstaigoje kartais tą daro 4,8% respondentų.
33 5 lentelė. Antibiotikų vartojimo nutraukimas
Ar vartodami antibiotikus nutraukiate jų vartojimą praėjus kvėpavimo takų infekcijos simptomams, nors gydytojas juos
paskyrė vartoti ilgiau(nebekarščiuojate, nebekosėjate, gera bendra savijauta)? Viešoji PASPĮ (%) Privati PASPĮ (%) p Taip 7,0 7,1 0,683 Ne 60,5 69,0 Kartais 11,6 4,8
Paskutinių 5-ių metų laikotarpyje antibiotikų nevartojau dėl
kvėpavimo takų infekcijų 20,9 19,0
PASPĮ – pirminė asmens sveikatos priežiūros įstaiga p – reikšmingumo lygmuo
Lyginant viešųjų ir privačių pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientų grupes pagal tai, ar jie laikosi gydymo nurodymų paskyrus antibiotikus, tarp grupių nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p=0,852) (6 lentelė). Tačiau kiek daugiau pacientų viešojoje įstaigoje vartoja mažesnę antibiotikų dozę arba geria juos kartą per dieną vietoje dviejų ar trijų kartų, kaip buvo nurodyta gydytojo – 9,3%, o privačioje 4,8%.
6 lentelė. Mažesnės antibiotikų dozės vartojimas Ar būna, kai gerdami antibiotikus vartojate mažesnę jų dozę
arba geriate juos kartą per dieną vietoje dviejų ar trijų kartų, kaip buvo nurodyta gydytojo?
Viešoji PASPĮ (%) Privati PASPĮ (%) p Taip 9,3 4,8 0,852 Ne 60,5 66,7 Kartais 9,3 9,5
Paskutinių 5-ių metų laikotarpyje antibiotikų nevartojau dėl
kvėpavimo takų infekcijų 20,9 19,0
PASPĮ – pirminė asmens sveikatos priežiūros įstaiga p – reikšmingumo lygmuo
Lyginant viešųjų ir privačių pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientų grupes pagal tai, ar jie naudoja antibiotikų likučius, kurių lieka namuose po buvusios kvėpavimo takų infekcijos gydymo, be gydytojo konsultacijos, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatyta (p=0,914) (7 lentelė).
34 7 lentelė. Antibiotikų likučių vartojimas esant naujai atsiradusiems negalavimams be gydytojo
konsultacijos Ar, esant naujai atsiradusiems negalavimams, vartojate antibiotikus, kurių lieka namuose po buvusios kvėpavimo
takų infekcijos gydymo, be gydytojo konsultacijos?
Viešoji PASPĮ (%) Privati PASPĮ (%) p Taip 14,00 9,50 0,914 Ne 58,10 64,30 Kartais 7,00 7,10
Paskutinių 5-ių metų laikotarpyje antibiotikų nevartojau dėl
kvėpavimo takų infekcijų 20,90 19,00
PASPĮ – pirminė asmens sveikatos priežiūros įstaiga p – reikšmingumo lygmuo
Lyginant viešųjų ir privačių pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientų grupes pagal tai, ar jie vartoja antibiotikus kvėpavimo takų infekcijos profilaktikai – apsisaugojimui nuo galimos infekcijos dar nesant žymių ligos simptomų, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p=0,368) (8 lentelė).
8 lentelė. Antibiotikų vartojimas profilaktikai Ar vartojate antibiotikus kvėpavimo takų infekcijos
profilaktikai – apsisaugojimui nuo galimos infekcijos dar nesant žymių ligos simptomų?
Viešoji PASPĮ (%) Privati PASPĮ (%) p Taip 2,3 0 0,368 Ne 97,7 97,6 Kartais 0 2,4
PASPĮ – pirminė asmens sveikatos priežiūros įstaiga p – reikšmingumo lygmuo
Lyginant viešųjų ir privačių įstaigų pacientų grupes pagal tai, ar jie teiraujasi savo šeimos gydytojo, kodėl konkrečiu atveju jiems skiriamas arba neskiriamas kvėpavimo takų infekcijų gydymas antibiotikais, tarp grupių nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p=0,006) (9 lentelė). Privačioje įstaigoje pacientai teiraujasi dažniau – 57,1%, tuo tarpu viešojoje įstaigoje – 32,6% respondentų.
35 9 lentelė. Teiravimasis dėl gydymo antibiotiku sergant kvėpavimo takų infekcija
Ar Jūs teiraujatės savo šeimos gydytojo, kodėl konkrečiu atveju Jums skiriamas arba neskiriamas kvėpavimo takų
infekcijų gydymas antibiotikais?
Viešoji PASPĮ (%) Privati PASPĮ (%) p Taip 32,6 57,1 0,006 Ne 62,8 28,6
Nesilankau pas šeimos gydytoją dėl kvėpavimo takų
infekcijų paskutinius 5-is ir daugiau metų 4,7 14,3
PASPĮ – pirminė asmens sveikatos priežiūros įstaiga p – reikšmingumo lygmuo
Lyginant viešųjų ir privačių pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientų grupes pagal tai, ar jie teiraujasi savo šeimos gydytojo, kokia galima virusinės kvėpavimo takų ligos eiga, trukmė, galimų komplikacijų požymiai, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p=0,070), tačiau privačioje įstaigoje stebimas didesnis respondentų procentas tų, kurie teiraujasi savo šeimos gydytojo, kokia galima virusinės kvėpavimo takų ligos eiga, trukmė, galimų komplikacijų požymiai – 50,0% respondentų, o viešojoje įstaigoje 32,6% respondentų (10 lentelė).
10 lentelė. Teiravimasis apie virusinės kvėpavimo takų ligos eigą, trukmę, galimų komplikacijų požymius
Ar Jūs teiraujatės savo šeimos gydytojo, kokia galima virusinės kvėpavimo takų ligos eiga, trukmė, galimų
komplikacijų požymiai? Viešoji PASPĮ (%) Privati PASPĮ (%) p Taip 32,6 50,0 0,070 Ne 58,1 33,3
Nesilankau pas šeimos gydytoją dėl kvėpavimo takų
infekcijų paskutinius 5-is ir daugiau metų 9,3 16,7
PASPĮ – pirminė asmens sveikatos priežiūros įstaiga p – reikšmingumo lygmuo
Atlikus viešųjų ir privačių pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose besilankančių pacientų palyginimą požiūrio į antibiotikų vartojimą atžvilgiu, gauta mažai statistiškai reikšmingų rezultatų, todėl galima teigti, kad požiūris į antibiotikų vartojimą pacientų, kurie prisirašę pas šeimos gydytoją privačioje pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, ir tų, kurie prisirašę viešojoje pirminėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, skiriasi nežymiai.
36
12. IŠVADOS
1. Pacientų informuotumas apie antibiotikų vartojimą sergant viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis yra nepakankamas.
2. Pacientų požiūris į antibiotikų vartojimą sergant viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis yra pakankamai atsakingas, nes didžioji dalis visuomenės kreipiasi į savo šeimos gydytoją atsiradus infekcijos simptomams, laikosi paskirto gydymo režimo bei patys linkę klausti savo šeimos gydytojo su esama kvėpavimo takų infekcija susijusių klausimų.
3. Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos tipas, kurioje pacientas prisirašęs pas šeimos gydytoją turi nežymią įtaką pacientų informuotumui bei požiūriui į antibiotikų vartojimą gydant kvėpavimo takų infekcijas.
37
13. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Informuotumo stoka antibiotikų veikimo ir naudojimo klausimu visuomenėje išlieka, todėl reikalingas visuomenės geresnis informavimas apie tai, ką ir kaip veikia antibiotikai, kaip jų neracionalus vartojimas gali sukelti bakterijų atsparumą šiems vaistams. Patikimiausias informavimo šaltinis yra šeimos gydytojas, pas kurį pirmiausia apsilanko infekcinės ligos požymių turintis asmuo. Papildomi informavimo šaltiniai turėtų skleisti tik mokslu grįstą informaciją. 2. Reikėtų stiprinti pasitikėjimą tarp paciento ir jį gydančio gydytojo. Šeimos medicinos gydytojo
suteikta informacija ir paaiškinimas, kodėl konkrečiu atveju yra pasirenkama gydyti arba negydyti infekcijos antibiotiku gali padėti sustiprinti paciento pasitikėjimą savo šeimos gydytojo sprendimais, o tai gali lemti ir paciento atsakingesnį požiūrį į antibiotikų vartojimą.
3. Reikėtų paskatinti gydytojus, kad paskirdami antibiotikus infekcijų gydymui, pacientams akcentuotų, kaip svarbu laikytis nurodyto gydymo režimo, taip pat, kad įsitikintų, jog pacientas suprato gydymo režimą ir jo laikysis.
38
14. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. O'Neill J. Tackling drug-resistant infections globally: Final report and recommendations. Amr-review.org 2016. Available from:
https://amr-review.org/sites/default/files/160518_Final%20paper_with%20cover.pdf (paskutinioji prisijungimo data 2019 03 30)
2. High levels of antibiotic resistance found worldwide, new data shows. World Health Organization. Available from: https://www.who.int/mediacentre/news/releases/2018/antibiotic-resistance-found/en/ (paskutinioji prisijungimo data 2019 03 30)
3. Euro.who.int. 2018. Available from:
http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0005/348224/Fact-sheet-SDG-AMR-FINAL-07-09-2017.pdf (paskutinioji prisijungimo data 2018 12 27)
4. Euro.who.int. 2018. Available from:
http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0005/348224/Fact-sheet-SDG-AMR-FINAL-07-09-2017.pdf (paskutinioji prisijungimo data 2018 12 27)
5. Llor C, Bjerrum L. Antimicrobial resistance: risk associated with antibiotic overuse and initiatives to reduce the problem. Therapeutic Advances in Drug Safety. 2014;5:229-41.
6. Shallcross LJ, Davies DS. Antibiotic overuse: a key driver of antimicrobial resistance. Br J Gen Pract. 2014;64:604-5.
7. Gualano M, Gili R, Scaioli G, Bert F, Siliquini R. General population's knowledge and attitudes about antibiotics: a systematic review and meta-analysis. Pharmacoepidemiology and Drug Safety. 2014;24:2-10.
8. Grigoryan L, Monnet D, Haaijer-Ruskamp F, Bonten M, Lundborg S, Verheij T. Self-Medication with Antibiotics in Europe: A Case for Action. Current Drug Safety. 2010;5:329-32.
9. Rudzytė K. Gydymo nurodymų laikymosi ir savigydos ypatumai tarp pacientų, ambulatoriškai vartojančių antibiotikus. Magistro baigiamasis darbas. LSMU; 2015.
10. Naujienos Antibiotikai vaikams turėtų būti skiriami tik atlikus tyrimą. Vlk.lt. 2019. Available
