MOKYTOJŲ, BENDROSIOS PRAKTIKOS GYDYTOJŲ BEI PEDIATRŲ ŽINIŲ APIE SKUBIĄ PAGALBĄ VAIKŲ DANTŲ TRAUMŲ ATVEJU PALYGINAMOJI ANALIZĖ

Giedrė Jonikaitė

MOKYTOJŲ, BENDROSIOS PRAKTIKOS GYDYTOJŲ BEI

PEDIATRŲ ŽINIŲ APIE SKUBIĄ PAGALBĄ VAIKŲ DANTŲ

TRAUMŲ ATVEJU PALYGINAMOJI ANALIZĖ

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovė

Doc. Eglė Slabšinskienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

MOKYTOJŲ, BENDROSIOS PRAKTIKOS GYDYTOJŲ BEI PEDIATRŲ ŽINIŲ APIE SKUBIĄ PAGALBĄ VAIKŲ DANTŲ TRAUMŲ ATVEJU PALYGINAMOJI ANALIZĖ

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ... Darbo vadovė ...

(parašas) (parašas)

... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)

20....m. ... 20....m. ...

(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ... Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ...

Eil .N r.

BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas

Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0.1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas,

tikslas uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,

hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7

Literatūros apžvalga (1,5 balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų

mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

0,2 0,1 0

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir

sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir

metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,

ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,

kriterijai?

13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga

ir pan.)? 0,4 0,2 0

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą

tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka

reikalavimus? 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi

informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis

reikšmingumas? 0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0

20

Rezultatų aptarimas (1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis

su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar

atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo

tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

32

Praktinės rekomendaci

jos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir

ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)

15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo

rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio

raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas

38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo

-0,5 balo

39 Plagiato kiekis darbe

>20% (nevert.

) 40

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo -0,5

balo 41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo -0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos

komiteto leidimas? -1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir

santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo

-0,5 balo 44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo -0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ... Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ...

Eil .N r.

BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas

Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0.1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas,

tikslas uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,

hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7

Literatūros apžvalga (1,5 balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų

mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

0,2 0,1 0

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir

sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir

metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,

ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,

kriterijai?

13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga

ir pan.)? 0,4 0,2 0

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą

tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka

reikalavimus? 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi

informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis

reikšmingumas? 0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0

20

Rezultatų aptarimas (1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis

su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar

atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo

tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

32

Praktinės rekomendaci

jos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir

ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)

15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo

rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio

raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas

38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo

-0,5 balo

39 Plagiato kiekis darbe

>20% (nevert.

) 40

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo -0,5

balo 41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo -0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos

komiteto leidimas? -1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir

santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo

-0,5 balo 44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo -0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

TURINYS

SANTRAUKA...12

SUMMARY...13

ĮVADAS...14

1. LITERATŪROS APŽVALGA...16

1.1. Skubi pagalba ir jos svarba nuolatinių ir pieninių dantų avulsijos atveju...16

1.2. Kitos vaikų dantų traumos ir skubi pagalba jų atveju...19

2. MEDŽIAGA IR METODAI...21

2.1. Imties dydžio nustatymas...21

2.2. Tiriamųjų atranka...22

2.3. Statistinė duomenų analizė...22

3. REZULTATAI...23 4. REZULTATŲ APTARIMAS...32 IŠVADOS...35 5. INTERESŲ KONFLIKTAS...36 6. PADĖKA...36 7. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...36 LITERATŪROS SĄRAŠAS...37 PRIEDAI...40

MOKYTOJŲ, BENDROSIOS PRAKTIKOS GYDYTOJŲ BEI PEDIATRŲ ŽINIŲ APIE SKUBIĄ PAGALBĄ VAIKŲ DANTŲ TRAUMŲ ATVEJU PALYGINAMOJI ANALIZĖ

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Dantų traumos vaikų amžiuje yra aktuali visuomenės

sveikatos problema, dėl didelio paplitimo ir galimų komplikacijų. Su jomis susiduria artimoje vaikų aplinkoje esantys mokytojai, o taip pat bendrosios praktikos gydytojai ir pediatrai, į kuriuos neretai kreipiamasi po traumos. Todėl šio darbo tikslas yra įvertinti ir palyginti skirtingų tiriamųjų grupių (mokytojų, bendrosios praktikos gydytojų bei pediatrų) žinias apie skubią pagalbą vaikų dantų traumų atveju.

Medžiaga ir metodai. Tyrimo metu surinktos 228 kokybiškai užpildytos anketos, sudarytos iš 18

vienodų klausimų. 92 užpildytos 1-10 klasių mokytojų, 73 bendrosios praktikos gydytojų, 63 pediatrų. Tyrimas buvo atliktas skirtingose Kauno miesto pagrindinėse mokyklose, šeimos klinikose, poliklinikose. Statistinei duomenų analizei buvo naudojama SPSS programa, ryšiams tarp specialybės ir žinių nustatyti naudotas Chi – kvadrat kriterijus. Tikrinant statistines hipotezes, pasirinktas 0,05 patikimumo lygmuo.

Rezultatai. Beveik pusė mokytojų (48,91%) mano, kad išmuštą dantį reikia laikyti sausai, dauguma

bendrosios praktikos gydytojų (46,58%) pasirinko vandenį, o didžioji dalis pediatrų (41,27%) rinkosi pieną (p<0,0001). Dauguma gydytojų (79,45% bendrosios praktikos gydytojų ir 76,19% pediatrų) mano, kad išmuštą dantį galima gabenti sužeistojo vaiko burnos ertmėje, didžioji dalis mokytojų (51,09%) atsakė priešingai (p<0,0001). Tiek dauguma mokytojų (69,57%), tiek bendrosios praktikos gydytojų (91,78%) ir pediatrų (93,65%) mano, kad laiko tarpas, praėjęs po traumos ir danties laikymo sąlygos turi didžiausią įtaką traumuoto danties prognozei, taip pat 16,30% mokytojų mano, kad vaiko amžius gali būti lemiamas faktorius (p<0,0001). Didžioji dalis mokytojų mano, kad pagrindinė vaikų dantų traumų prevencijos priemonė yra stebėjimas, kad jie nesusižeistų, daugelis gydytojų pasirinko apsauginių kapų naudojimą (p<0,0001).

Išvados. 79,22% pediatrų, 69,73% bendrosios praktikos gydytojų ir 60,67% mokytojų pasirinko

teisingus atsakymus į klausimus apie skubios pagalbos veiksmus, įvykus vaikų dantų traumoms. Gauti statistiškai patikimi rezultatai (p<<0,05), kad gydytojai yra labiau informuoti nei mokytojai apie išmušto danties transportavimo terpę, jo gabenimą sužeistojo burnos ertmėje, svarbiausią faktorių jo tolimesnei prognozei, danties dalį, už kurios reikia paimti išmuštą dantį, taip pat apie efektyvų būdą sumažinti vaikų dantų traumų riziką. Dauguma respondentų išreiškė poreikį gauti daugiau žinių apie veiksmus, atliekamus įvykus vaikų dantų traumoms.

COMPARATIVE ANALYSIS OF KNOWLEDGE ABOUT THE EMERGENCY MANAGEMENT OF CHILDREN WITH DENTAL TRAUMA AMONG SCHOOL

TEACHERS, GENERAL PRACTITIONERS AND PEDIATRICIANS SUMMARY

Relevance of the problem and aim of the work. Dental traumas in childhood is a relevant health

problem in society because of its wide spread and possible complications. In case of trauma children’s teachers general practice doctors and pediatricians encounter with this problem. That is why the aim of this thesis is to evaluate and compare different research groups (teachers, general practitioners and pediatricians) and their knowledge about emergency aid in case of children’s dental traumas.

Material and methods. During the research 228 qualitatively filled surveys, that consisted of 18 equal

questions. 92 surveys were filled by 1-10 class teachers, 73 were filled by general practitioners, 63 were filled by pediatricians. The research was completed in different schools, family clinics in Kaunas. Statistical analysis was completed using the SPSS program; Chi-square criteria were used in order to determine the connections between specialties and knowledge. During the examination of statistic hypothesis was chosen 0,05 reliability level.

Results. Almost half of the teachers (48,49%) think that in case of a knocked out tooth it is necessary

to keep it dry; the majority of general practitioners (46,58%) chose water; the majority of pediatricians (41,27%) chose milk (p<0,0001). The majority of doctors (79,45% of general practitioners and 76,19% of pediatricians) think that it is allowed to carry the knocked out tooth in child’s mouth, while the majority of teachers (51,09%) answered on the contrary (p<0,0001). The majority of teachers (69,57%), general practitioners (91,78%) and pediatricians (93,65%) think that the time after the trauma and the tooth keeping conditions have the biggest effect in the prognosis of the traumatized tooth; also 16,30% of teachers think that child’s age might also be a significant factor (p<0,0001). The majority of teachers think that the main method of children dental trauma prevention is observing the children so that they would not get hurt; the majority of doctors chose the use of protective molds (p<0,0001).

Conclusions. The majority of the respondents (79,22% of pediatricians, 69,73% of general practitioners

and 60,67% of teachers) chose the right answers to questions about the emergency aid actions in case of a children dental trauma. The received results are statistically reliable (p<0,05) that doctors are more informed than teachers on how to transport a knocked out tooth, its transporting in the mouth of the patient, the most important factor in its further prognosis, the part of the tooth that it should be taken by also the effective ways of how do decrease the amount of children dental trauma. Many respondents said that they would like to receive more information about the actions that should be performed in case of a children dental trauma.

14

ĮVADAS

Vaikų dantų traumos, dėl galimų komplikacijų, yra aktuali visuomenės sveikatos problema, tačiau tinkama ir laiku suteikta pagalba, kartu su ilgalaikiu danties būklės stebėjimu, gali užtikrinti palankią traumuoto danties prognozę [1, 2]. Tam, kad būtų užtikrintas tinkamas traumuoto danties gydymas, būtina tiksli diagnozė ir bendradarbiavimas tarp visų sveikatos priežiūros specialistų, nedelsiant po traumos [3]. Vaikystės metu patiriamos dantų traumos gali varijuoti nuo paprasto emalio įskilimo iki didelių veido ir žandikaulių traumų, šie pažeidimai gali sukelti funkcijos,estetikos, alveolinio kaulo augimo ir vystymosi sutrikimus, o jų gydymas gali tęstis visą paciento gyvenimą [1,4, 5, 6].

Didelė dalis vaikystės yra praleidžiama mokykloje, todėl nemaža tikimybė, kad įvykus traumai, mokytojas bus pirmas asmuo, kuris galės vaikui padėti [1]. Taip pat ir sveikatos priežiūros specialistai (bendrosios praktikos gydytojai, pediatrai) į kuriuos tėvai neretai kreipiasi įvykus nelaimingam atsitikimui, turėtų būti pasirengę suteikti skubią pagalbą vaikų dantų traumų atveju [7]. Tiesa, greitos replantacijos, esant danties avulsijai, dažnai nėra tikimasi iš neturinčių medicininio išsilavinimo žmonių, tačiau gydytojai turėtų būti informuoti ir išmokyti atlikti replantaciją [8]. Dažnai, įvykus nelaimingam atsitikimui, gydytojai didžiausią dėmesį sutelkia tik į žaizdas, kraujavimą ir kaulo pažeidimus, todėl būtina, kad jie turėtų pakankamai žinių ir apie dantų traumas bei pirminę pagalbą jų atveju, kol bus kreipiamasi į odontologą [3].

Iš visų dantų traumų, avulsija yra blogiausią prognozę žadanti, apibūdinama kaip visiškas danties išmušimas iš alveolės. Ši trauma dažnesnė viršutinių kandžių srityje, vaikų bei jaunų suaugusiųjų amžiuje dėl elastingo, ne visai susiformavusio alveolės kaulo bei minimalaus atsparumo išorinėms jėgoms [3,5].

Tinkama ir laiku suteikta pagalba, įvykus vaiko danties traumai, gali užkirsti kelią komplikacijoms ir padėti išvengti sudėtingo gydymo, tačiau ne visada pirminį kontaktą su vaiku po traumos turintys mokytojai ar gydytojai turi pakankamai informacijos apie skubią pagalbą. Dėl šios priežasties, svarbu išsiaiškinti žinių trūkumą, jį kompensuoti, ir taip užtikrinti kokybišką skubią pagalbą vaikų dantų traumų atveju.

Darbe iškeliamos hipotezės:

H1: Mokytojams, bendrosios praktikos gydytojams ir pediatrams trūksta žinių apie skubią pagalbą vaikų dantų traumų atveju.

15

H2: Asmenys, turintys medicininį išsilavinimą (bendrosios praktikos gydytojai, pediatrai) yra labiau informuoti apie skubią pagalbą vaikų dantų traumų atveju, nei tokio išsilavinimo neturintys asmenys (mokytojai).

Todėl šio darbo tikslas yra įvertinti ir palyginti skirtingų tiriamųjų grupių (mokytojų, bendrosios praktikos gydytojų bei pediatrų) žinias apie skubią pagalbą vaikų dantų traumų atveju. Uždaviniai :

1. Remiantis literatūros apžvalga, išsiaiškinti skubios pagalbos veiksmus, įvykus vaikų dantų traumai.

2. Išanalizavus anketinių apklausų duomenis, įvertinti ir palyginti respondentų žinias apie tai, kokių pirmos pagalbos veiksmų reikia imtis, įvykus vaikų dantų traumoms.

3. Išanalizavus anketinių apklausų duomenis, išsiaiškinti respondentų poreikį, gauti daugiau žinių, apie skubią pagalbą vaikų dantų traumų atveju.

16

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Skubi pagalba ir jos svarba nuolatinių ir pieninių dantų avulsijos atveju

Avulsija, arba eksartikuliacija, yra visiška danties dislokacija iš alveolės, neretai ir burnos ertmės, danties traumos metu [9]. Avulsijos atveju, vienas iš gydymo metodų yra replantacija, bet ne visada ją galima atlikti skubiai po traumos. Yra tam tikrų situacijų, kai replantacija yra kontraindikuotina (ėduonis, sunkios periodonto ligos, imunosupresija, sunkios širdies ligos, nenorintys bendradarbiauti pacientai). Atlikus replantaciją, galima sėkmingai išsaugoti dantį burnos ertmėje, tačiau svarbu suprasti, kad yra tikimybė, jog kai kurių replantuotų dantų prognozė nebus ilgalaikė ir gali būti reikalinga net jų ekstrakcija, todėl svarbu paminėti, kad veiksmai, atlikti po danties avulsijos ir ekstraalveolinis laikas yra veiksniai, lemiantys tolimesnę danties prognozę. Esant nepalankiems minėtiems veiksniams, gali įvykti pulpos nekrozė ar periodonto raiščio ląstelių degeneracija, dėl kurios galima uždegiminė šaknies rezorbcija ar net danties netekimas [10, 11].

Greita replantacija, tik įvykus danties avulsijai, yra geriausia pagalba, kuri gali būti suteikiama, tačiau jei to negalima padaryti, yra tam tikrų kitų pagalbos metodų. Lars Andersson, Jens O. Andreasen ir kiti autoriai Amerikos pediatrinės odontologijos akademijos 2013m. patvirtintame straipsnyje nurodo, kad visų pirmiausia, pacientą reikėtų nuraminti, rasti išmuštą dantį ir jį paimti už vainiko, vengti šaknies lietimo, patalpinti jį į indą su pienu ar kitu transportavimui skirtu skysčiu ir gabenti kartu su pacientu į skubios pagalbos kliniką. Dantis taip pat gali būti gabenamas paciento burnos ertmėje, užkištas už lūpos ar skruosto, jei pacientas yra sąmoningas. Jei pacientas yra labai jaunas ir gali praryti dantį, patartina jį gabenti atskirai tam skirtoje terpėje, tačiau netinkamos danties transportavimo terpės naudojimas padidina periodonto raiščio ląstelių nekrozės riziką, po kurios gali išsivystyti ankilozė ir pakaitinė danties šaknies rezorbcija. [9, 11].

Atsižvelgiant į transportavimo terpės svarbą, informuotas ir tinkamas jos pasirinkimas yra neatsiejamas nuo palankios traumuoto danties prognozės [9]. Ideali danties laikymo terpė turėtų pasižymėti tokiomis savybėmis : fiziologinis osmotiškumas, neutrali pH vertė, tinkama temperatūra, jokio ar minimalus mikroorganizmų užterštumas, lengvas prieinamumas, ypatingai vaikų aplinkoje, žema kaina [12,13]. Christopher I. Udoye, Hamid Jafarzadeh ir kiti autoriai nurodo, kad skysčių, skirtų išmušto danties laikymui, pH vertė bei osmosinis slėgis yra svarbesni, nei jų cheminė sudėtis. Optimalus ląstelių augimas pasireiškia esant 290–300 mosmol kg -1 _{osmosiniam slėgiui,o pH vertei} svyruojant nuo 2,2 iki 7,4 [9].

Remiantis literatūra, galima teigti, kad išskyrus tirpalus su specialia sudėtimi, kurie skirti danties saugojimui ir transportavimui (jų naudojimas apsunkintas dėl sudėtingo viešo prieinamumo), pasterizuotas pienas yra dažniausiai rekomenduojamas ir lemia geriausią prognozę,

17

lyginant su kitomis medžiagomis (vandeniu, seilėmis ar fiziologiniu tirpalu), randamomis šalia traumos įvykio vietos. Pienas yra izotoninis skystis, turintis augimo faktorių, būtinų ląstelėms maistingų medžiagų, lengvai prieinamas, nebrangiai kainuojantis, su fiziologine pH verte ir osmotiškumu, o šie parametrai atitinka ant šaknies paviršiaus esančių periodonto raiščio ląstelių parametrus. Įvertinus visas charakteristikas, veiksmingumą ir pasiekiamumą, pienas pripažintas kaip tinkama ir gera terpė laikinam danties patalpinimui iki replantacijos [9].

Apžvelgiant kitas išmušto danties galimas laikymo terpes, vandentiekio vanduo beveik toks pat žalingas periodonto raiščio fibroblastams, kaip išmušto danties laikymas sausai. Fubo Chen, Shengcai Qi, Liyan Lu, Yuanzhi Xu atliktas tyrimas parodė, kad vandentiekio vanduo, seilės ir fiziologinis tirpalas yra terpės, kuriose ląstelių gyvybingumas mažėja, didėjant temperatūrai. Tačiau temperatūra turi minimalią įtaką pienui ir specialioms transportavimo terpėms, tokioms kaip HBSS (Hank’s balanced salt solution) ar DMEM (Dubelco’s modified Eagle’s medium), šios terpės gali būti efektyvios esant 4, 22 (kambario temperatūra) ar 37°C , kaip manoma, dėl jų sudėtyje esančių maistinių medžiagų, tokių kaip baltymai, aminio rūgštys, vitaminai ir mineralai, kurie padeda išlaikyti ląstelių gyvybingumą. Autoriai teigia, kad kambario temperatūra (22°C ) yra tinkama išmušto danties laikymui HBSS tirpale, DMEM ir piene, o tai yra svarbu, nes išmuštas dantis dažniausiai patalpinamas į terpę, esančią kambario temperatūroje [13]. Vis daugėja pasiūlymų, kur būtų galima patalpinti išmuštą dantį. Hemalatha Hiremath , Sadanand Kulkarni , Robin Sharma , Vishwanath Hiremath , Tejas Motiwala atliko tyrimą ir nustatė, kad po 40 min. danties laikymo sausai, patalpinus jį 45min. į trombocitais praturtinto fibrino ir mažai trombocitų turinčią plazmą, gautas didesnis skaičius gyvybingų periodonto raiščio ląstelių, lyginant su rezultatais, gautais patalpinus dantį tik į mažai trombocitų turinčią plazmą. Todėl kombinuota trombocitais praturtinto fibrino ir mažai trombocitų turinti plazma gali būti gera biologinė traumuoto danties laikymo terpė [14].

Avulsijos metu periodonto raištis yra nutraukiamas arba plyšta su likusiomis dalimis ant alveolės kaulo ir šaknies paviršiaus, tada prasideda atsistatymo procesas, kuriame svarbiausi yra fibroblastai. Fibroblastai sudaro beveik ketvirtadalį periodonto raiščio ląstelių. Progenitorinės ląstelės, atsakingos už fibroblastų produkciją, yra išsidėsčiusios šalia periodonto raiščio ir alveolės kaulo kraujagyslių, tai susiję su galimybe peridonto raiščio ląstelėms, kurios avulsijos metu lokalizuojasi šaknies paviršiuje, išlikti gyvybingoms [9]. Įvykus nuolatinio danties avulsijai, didžiausia žala periodonto raiščio ląstelėms įvyksta dėl ilgo ekstraoralinio laiko, danties laikymo sausai ar dėl nepakankamų danties transportavimo terpių apsauginių savybių pulpai ir periodonto raiščiui [15]. Replantacija, atlikta per 5 min. po danties traumos, užtikrina greitą periodonto raiščio ląstelių funkcijos atsistatymą, tačiau po 15 min. danties laikymo sausai, progenitorinės ląstelės

18

nebegali diferencijuotis į fibroblastus. Po 30 min. danties laikymo sausai , įvyksta beveik visų periodonto raiščio ląstelių, esančių ant danties šaknies , nekrozė [9].

Ilgas danties laikymas po avulsijos, ne fiziologinėje terpėje, sukelia visišką periodonto raiščio nekrozę ir gijimas, vykstant pakaitinei šaknies rezorbcijai, tampa vienintele išeitimi. [16]. Dantų šaknys palaipsniui yra rezorbuojamos ir šaknies dentinas yra pakeičiamas alveolės kaulu, vykstant kaulo remodeliacijai. Išorinė pakaitinė rezorbcija yra periodonto raiščio pažeidimo, įvykus danties padėties pokyčiui, rezultatas. Didelis šaknies pažeidimo plotas sudaro palankias sąlygas kaulą produkuojančių ląstelių gyvavimui ir tolesniam šaknies paviršiaus užpildymui kaulu. Procesas yra progresuojantis, tačiau laikas, per kurį vyksta šaknies paviršiaus pasidengimas alveolės kaulu, priklauso nuo periodonto raiščio ląstelių pažeidimo dydžio bei sisteminių faktorių, kurie reguliuoja kaulo remodeliaciją, be to svarbus ir paciento amžius. Pakaitinė šaknies rezorbcija paprastai yra greitai progresuojanti vaikų tarpe, o suaugusiųjų kaulo remodeliacijos greitis yra mažesnis, todėl pakaitinė rezorbcija vyksta lėčiau. Šalia pažeisto šaknies paviršiaus prasideda gijimo procesai, apimantys gijimą alveolės sienelėje (vyksta kaulo formavimasis) ir gijimą likusiame nepažeistame periodonto raištyje (vyksta cemento formavimasis su įsiterpusiomis Šarpėjaus skaidulomis). Ten, kur pažeidimai maži ar vidutinio dydžio, besiformuojantis ankilozinis procesas gali būti sustabdomas ir pakeičiamas nepažeistu periodonto raiščiu bei nauju cementu, jei yra išlikęs funkcinis danties paslankumas (tai vadinama laikina ankiloze) [15].

Ankilozė gali lemti prastą estetiką ar net danties netekimą. Viršutiniam žandikauliui augant žemyn ir į priekį, ankilotinis dantis daugiau ar mažiau lieka infraokliuzijoje, priklausomai nuo laiko, kada įvyko trauma ir paciento individualaus augimo savybių. L. Giannetti, A. Murri, F. Vecci, R. Gatto atliktame tyrime nustatyta, kad danties avulsija neigiamai veikia pacientų gyvenimo kokybę. Nustatyta, kad, įvykus danties avulsijai, auksinis standartas yra greita danties replantacija, po kurios pacientai jaučia mažiausiai diskomforto, nepavykus jos atlikti, kiti gydymo metodai, tokie kaip ortodontinis tarpo uždarymas, dantų protezavimas, autogeninė dantų transplantacija, turi panašią neigiamą įtaką pacientų gyvenimo kokybei [17].

Skirtingai nei nuolatinių dantų, pieninių replantuoti nerekomenduojama. Su pieninio danties replantacija siejamos tokios komplikacijos, kaip pieninio danties pulpos nekrozė, fistulė, vainiko spalvos pakitimas ar išorinė šaknies rezorbcija. Įvykus pieninio danties avulsijai, nuolatinio danties užuomazga gali būti pažeidžiama keliais būdais : traumos metu, pieninio danties replantacijos metu arba kaip rezultatas replantuoto pieninio danties infekcijos ir/ar uždegimo. Kaip pagrindinės neigiamos komplikacijos nuolatinių dantų užuomazgoms išskiriamos dilaceracija ir nukrypimas nuo taisyklingo dygimo kelio [5].

19

Apskritai, danties avulsija yra blogiausią danties prognozę žadanti trauma, kuriai įvykus, reikalingas ne tik kokybiškas gydymas ir skubi pagalba, bet ir paciento bendradarbiavimas. Priyanshi Ritwik1 , Christen Massey2 , Joseph Hagan 2014m. atliktame tyrime nurodoma, kad mažiau nei pusė (42%) pacientų, kuriems buvo suteikta skubi pagalba traumos atveju, sugrįžo tolesniam gydymui ir stebėjimui, išnirimų gydymas davė geresnių rezultatų, nei avulsijų, o daugiausia nesėkmingo avulsijos gydymo atvejų, kai gydymas buvo taikytas atliekant replantaciją ir danties įtvėrimą, sukėlė uždegiminė šaknies rezorbcija [18].

1.2. Kitos vaikų dantų traumos ir skubi pagalba jų atveju

Aktyvių žaidimų, sporto metu vaikai neretai patiria tokias traumas, kaip danties lūžis. Skubios pagalbos veiksmų šiuo atveju neišskiriama, bet neretai pamirštama, kad įvykus nekomplikuotam vainiko lūžiui, lūžusį fragmentą reiktų surasti, nes jis gali pasitarnauti kaip danties atstatymo priemonė.

,,Nekomplikuotas“ danties vainiko lūžis yra vartojamas apibūdinti vainiko lūžį emalio ar emalio – dentino srityje, kuris turi būti nedelsiant gydomas, izoliuojant nuo burnos ertmės, lūžio metu atsidengusį emalį ar dentiną. Emalio – dentino lūžio metu įtraukiamos dentino tubulės, kurių skaičius svyruoja nuo 15000 iki 45000 tubulų kvadratiniame milimetre,priklausomai nuo lūžio linijos lokalizacijos. Nedidelis atstumas tarp dentino tubulių ir pulpos bei traumos metu atsidengusios dentino tubulės atveria kelius bakterijų invazijai į pulpos-dentino kompleksą. Kaip pradinis atsakas, siekiantis sumažinti kenksmingų medžiagų difuziją per dentino kanalėlius, padidinamas pulpos uždegiminio skysčio išorinis tekėjimo srautas. Šį skystį sudarantys komponentai yra gynybiniai (albuminai, fibrinogenas, imunoglobulinai G), tiesiogiai sąveikaujantys su bakterijomis ir jų išskiriamais produktais, taip pat jie sumažina dentino pralaidumą, gamindami sklerotinį dentiną [19]. I. Viduskalne ir R.Care atliktame tyrime, iš 78 dantų su nekomplikuotu vainiko lūžiu be subliuksacijos, pulpos nekrozė išsivystė tik 4 dantyse [20].

Jei dentinas po traumos nėra izoliuojamas nuo burnos ertmės aplinkos, bakterijų invazija viršija pulpos – dentino apsauginių mechanizmų ribas, palaipsniui šaknų kanalų sistemos pulpa tampa infekuota. Įvykus danties vainiko lūžiui, kai pulpa neatverta, svarbu skubiai suteikti tinkamą pagalbą, atstatyti jį ir izoliuoti nuo galimo infekcijos patekimo, tuomet galima tikėtis palankios danties prognozės. Dantų vainikų defektai emalio – dentino srityje gali būti atstatomi dentino adhezyvų bei kompozitų pagalba, tačiau dar vienas gydymo pasirinkimas gali būti lūžusio fragmento pritvirtinimas [19]. A.Rajput ir kiti atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama palyginti skirtingas sistemas, skirtas pritvirtinti lūžusį vainiko fragmentą prie danties. Autoriai nustatė, kad fragmentą pritvirtinus prie danties nanokompozitu (Filtek Z350) ir hibridiniu (Filtek Z100 Universal

20

Restorative) kompozitu, reikia didesnės jėgos vėl kartojant lūžį, kad fragmentas būtų atskirtas, nei pritvirtinus fragmentą ,,Ormocer“ medžiaga. Šie užfiksuoti sistemų skirtumai buvo statistiškai reikšmingi (p<0,05) [21]. Nustatyta, kad fragmento pritvirtinimas padeda pasiekti geresnį estetinį rezultatą, skaidrumą, dantis atstatomas nedelsiant po traumos,tai sukelia teigiamą emocinį paciento atsaką, o danties audiniai nėra papildomai susilpninami, nes, pasak tyrėjų, tobulėjant adhezyvų sistemoms, fragmentą galima pritvirtinti be retencinio danties preparavimo [22].

Svarbu žinoti, kad skausmas, danties paslankumas, spalvos pasikeitimas, tinimas, kiti kietųjų ar minkštųjų burnos audinių pokyčiai yra signalas, kad po danties traumos kreipimasis į odontologą būtinas, tačiau, net ir nesant jokių simptomų, geriausia skubi pagalba, kurią gali suteikti vaiko aplinkoje esantys asmenys, nedelsiant kreiptis į odontologą. Tai yra geros tolimesnės traumuoto danties prognozės užtikrinimas [8].

Visgi, daugumai dantų traumų atvejų galima užkirsti kelią. Dantų traumų prevencija gali būti pirminė – nelaimingo atsitikimo vengimas bei antrinė, kurią apibrėžia ankstyva diagnostika ir gydymas. Pirminę vaikų dantų traumų prevenciją galima užtikrinti tokiomis priemonėmis, kaip burnos apsaugos (jas rekomenduojama naudoti visose sportinėse veiklose), veido apsaugos, dantų ėduonies gydymas, netaisyklingo sąkandžio bei žalingų parafunkcinių įpročių korekcija,tuo tarpu antrinei dantų traumų prevencijai lemiamą vaidmenį vaidina sveikatos priežiūros specialistų, mokytojų ir kitų vaikų aplinkoje esančių žmonių pasirengimas suteikti skubią pagalbą įvykus dantų traumai [8]. Reiktų sutikti, kad geriausia strategija dantų traumų prevencijos klausimu yra informuotumo gerinimas tokiais aspektais : kaip išvengti dantų traumos ir kaip elgtis jai įvykus [23]. Šiandieninėje visuomenėje, vaikų dantų traumos yra dažnas reiškinys, o kokybiškai suteikta skubi pagalba, gali padėti išvengti sudėtingo gydymo ateityje, estetinių, funkcinių sutrikimų ar net danties netekimo. Todėl svarbu, kad mokytojai, esantys vaikų aplinkoje, ar gydytojai, į kuriuos nereitai kreipiamasi įvykus dantų traumai, turėtų pakankamai žinių, kokių skubių veiksmų reikia imtis, kad traumuoto danties prognozė būtų palanki ateityje. Šios temos pasirinkimo priežastis – temos aktualumas. Svarbu išsiaiškinti ir palyginti bendrosios praktikos gydytojų, pediatrų, mokytojų žinias šia tema bei informuotumo gerinimo reikalingumą.

21

2. MEDŽIAGA IR METODAI

Tinkamas imties parinkimas yra svarbus etapas, norint gauti patikimus duomenis dominančia tema. Šiame tyrime imties dydžiui apskaičiuoti buvo taikyta ši formulė :

kur

n – imties dydis ;

zα/2 - standartinio normaliojo skirstinio N(0,1) α lygmens kritinė reikšmė (su 95 proc. patikimumu zα/2

= 1,959) ;

N – atrankinės visumos dydis ;

π - mus dominančio parametro proporcija atrankinėje visumoje; jei iš ankstesnių tyrimų neturime

informacijos apie atrankinės visumos proporcijas, tariame, kad π=0,5 ; e - atrankos paklaida.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento 2012m. registruotais duomenimis, nustatytas mokytojų skaičius Kauno mieste 3289, bendrosios praktikos gydytojų 262, pediatrų 151. Kadangi iš ankstesnių tyrimų neturime informacijos apie atrankinės visumos proporcijas, kaip reikšmę π pasirenkame 0,5. Pasirinkta atrankos paklaida 10%. Atlikus skaičiavimus, nustatytas vienos iš tiriamųjų grupės, mokytojų, imties dydis :

n = 1,959

2_{×3289×[0,5×(1 − 0,5)]}

0,12_{×(3289 − 1) + 1,959}2_{×[0,5×(1 − 0,5)]}≈ 92

Bendrosios praktikos gydytojų imties dydis :

n = 1,959

2_{×262×[0,5×(1 − 0,5)]}

22

Pediatrų imties dydis :

n = 1,959

2_{×151×[0,5×(1 − 0,5)]}

0,12_{×(151 − 1) + 1,959}2_{×[0,5×(1 − 0,5)]}≈ 59

Kadangi skirtingų profesijų respondentų kiekis Kauno mieste yra nevienodas, imties dydis buvo apskaičiuojamas atskirai kiekvienai grupei. Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad viso tyrimo imtis turi būti nemažesnė nei 221 asmenys, iš jų 92 mokytojai, 70 bendrosios praktikos gydytojų ir 59 pediatrai.

2.2 Tiriamųjų atranka

Tyrimas buvo atliktas skirtingose Kauno miesto pagrindinėse mokyklose, šeimos klinikose, poliklinikose. Tyrimui vykdyti buvo gautas leidimas iš LSMU bioetikos centro (Nr. BEC-OF-04) (Priedas Nr.1). Tyrimas buvo vykdomas 2016m. rugsėjo – lapkričio mėnesį. Dalyvauti tyrime buvo kviečiami tose įstaigose dirbantys 1-10 klasių mokytojai, bendrosios praktikos gydytojai ir pediatrai, kai kurie, ypatingai gydytojai, daugiausia dėl laiko stokos ir didelio darbo krūvio, dalyvauti atsisakė. Sutikę dalyvauti tyrime, tiriamieji savo sutikimą patvirtino parašu tiriamojo asmens sutikimo formoje (Priedas Nr.3). Tyrimo metu buvo išdalinta 250 anoniminių anketų, sudarytų iš 18, vienodų visoms respondentų grupėms, klausimų (Priedas Nr.2). Pirmieji klausimai buvo užduodami, siekiant išsiaiškinti respondentų profesiją, lytį bei amžių. Tyrimo metu surinktos 228 kokybiškai užpildytos anketos, iš jų 92 užpildytos mokytojų, 73 bendrosios praktikos gydytojų, 63 pediatrų.

2.3 Statistinė duomenų analizė

Statistinei duomenų analizei buvo naudojama SPSS programa, ryšiams tarp specialybės ir žinių nustatyti naudotas Chi – kvadrat kriterijus (p ir Chi – kvadrat reikšmės pateikiamos priede Nr.4). Taip pat tyrime naudojamos stulpelinės diagramos, skirtos atsakymų apibendrinimui ir procentiniam pasiskirstymui, kur kiekviena respondentų grupė pagal proporciją prilyginama 100%. Tikrinant statistines hipotezes, patikimumo lygmuo pasirinktas 0,05.

23

3. REZULTATAI

Atliekant tyrimą, buvo išdalinta 250 anketų, kokybiškai užpildytos 228. Statistinė analizė buvo atliekama remiantis 228 anketomis, iš kurių 92 užpildė mokytojai, 73 bendrosios praktikos gydytojai, 63 pediatrai. Skirtingoms respondentų grupėms buvo užduodami vienodi klausimai, daugiausia dėmesio sudarinėjant klausimus buvo skirta skubios pagalbos būdams avulsijos atveju, nes po šios traumos danties prognozė dažniausiai būna blogiausia.

Pirmieji anketos klausimai buvo užduodami, siekiant išsiaiškinti respondentų lytį bei amžių. Buvo nustatyta, kad dauguma apklaustųjų mokytojų, bendrosios praktikos gydytojų ir pediatrų yra 45 metų amžiaus ir vyresnės moterys. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį pavaizduotas 1 ir 2 pav.

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių.

2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį.

Kitas klausimas anketoje buvo užduodamas, siekiant išsiaiškinti, ar respondentų praktikoje yra pasitaikę vaikų dantų traumų. Kaip matyti iš 3 pav., dauguma mokytojų (73,91%) ir bendrosios praktikos gydytojų (57,53%) nurodo, kad iki šiol nėra susidūrę su vaikų dantų traumomis, o 26,09% mokytojų ir 42,47% bendrosios praktikos gydytojų praktikoje pasitaikė vaikų dantų traumų atvejų. Skirtingai nuo kitų respondentų, didžioji dauguma pediatrų (69,84%) savo praktikoje susidūrė

35.62% 23.29% 41.10% 4.35% 26.09% 69.57% 36.51% 3.17% 60.32% 0.00% 20.00% 40.00% 60.00% 80.00% 100.00% 25-34 35-44 45 ir daugiau

Bendrosios praktikos gydytojas Mokytojas Pediatras

93.15% 94.57% 82.54% 6.85% 5.43% 17.46% 0.00% 20.00% 40.00% 60.00% 80.00% 100.00% Bendrosios praktikos gydytojas Mokytojas Pediatras Moteris Vyras

24

su vaikų dantų traumomis. Šie respondentų patirties dantų traumų srityje skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p< 0,0001).

3 pav. Respondentų atsakymų į klausimą ,,Ar jūsų praktikoje yra pasitaikę vaikų dantų traumų“ pasiskirstymas (p< 0,0001, χ 2=29,179).

Kitu klausimu buvo siekta išsiaiškinti, kaip respondentai vertina savo žinias apie skubią pagalbą vaikų dantų traumų atveju. Visi atsakiusieji kritiškai vertino savo informuotumą, absoliuti dauguma bendrosios praktikos gydytojų, mokytojų ir pediatrų mano, kad jų žinios yra nepakankamos (4 pav.), tačiau šie žinių skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (p=0,837).

4 pav. Respondentų atsakymų į klausimą ,,Ar manote, kad Jūsų žinios yra pakankamos apie skubią pagalbą dantų traumų atveju?“ pasiskirstymas

228 respondentams taip pat buvo užduotas klausimas, ar jie atliktų išmušto danties replantaciją. Atsakymai pasiskirstė tolygiai. Paaiškėjo, kad daugelis nesiryžtų atstatyti išmušto danties į buvusią vietą patys. Atsakymų pasiskirstymas pavaizduotas grafiškai 5 pav. Atlikus Chi – kvadrat testą paaiškėjo, kad šie nuomonių skirtumai tarp respondentų nėra statistiškai reikšmingi (p=0,8). 42.47% 26.09% 69.84% 57.53% 73.91% 30.16% 0.00% 20.00% 40.00% 60.00% 80.00% 100.00%

Bendrosios praktikos gydytojas Mokytojas Pediatras Ne Taip 13.70% _{10.87% 11.11%} 86.30% 89.13% 88.89% 0.00% 20.00% 40.00% 60.00% 80.00% 100.00% Bendrosios praktikos gydytojas Mokytojas Pediatras Taip Ne

25

5 pav. Respondentų atsakymų į klausimą ,,Ar bandytumėte įstatyti išmuštą dantį į buvusią jo vietą pats(pati)?“ pasiskirstymas

Jei išmušto danties replantacija neatliekama traumos įvykio vietoje, būtina dantį patalpinti į transportavimui tinkamą terpę, todėl respondentams buvo užduotas klausimas, kokią terpę jie pasirinktų. Respondentų atsakymai į klausimą pasiskirstė netolygiai (6 pav.). Beveik pusė mokytojų (48,91%) mano, kad išmuštą dantį reikia laikyti sausai, nemaža dalis atsakė, kad pasirinktų vandenį (39,13%) ir tik 11,96% mano,kad tinkama terpė yra pienas. Dauguma bendrosios praktikos gydytojų (46,58%) pasirinko vandenį, mažesnė dalis (38,36%) pieną ir tik 15,07% mano,kad išmuštą dantį reikia laikyti sausai. Nemaža dalis pediatrų (39,68%), kaip ir mokytojai, danties transportavimui pasirinktų vandenį, 19,05% atsakė, kad dantį reikia laikyti sausai, tačiau didžioji dalis pediatrų (41,27%) pasirinko pieną. Atlikus Chi – kvadrat testą, užfiksuoti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp respondentų informuotumo šiuo klausimu (p<0,0001).

6 pav. Respondentų atsakymų į klausimą ,,Kokią terpę išmušto nuolatinio danties transportavimui pasirinktumėte?“ pasiskirstymas (p<0,0001, χ 2=34,569)

4.11% 4.35% 6.35% 95.89% 95.65% 93.65% 0.00% 20.00% 40.00% 60.00% 80.00% 100.00% Bendrosios praktikos gydytojas Mokytojas Pediatras Taip Ne 38.36% 46.58% 15.07% 11.96% 39.13% 48.91% 41.27% 39.68% 19.05% 0.00% 20.00% 40.00% 60.00% 80.00% 100.00%

Pienas Vanduo Išmuštą dantį reikia

laikyti sausai

26

7 pav. Respondentų atsakymų į klausimą ,,Ar galima išmuštą nuolatinį dantį gabenti sužeistojo vaiko burnos ertmėje?“ pasiskirstymas (p<0,0001, χ 2=20,835)

Anketoje taip pat buvo užduodamas klausimas, ar galima gabenti išmuštą dantį sužeistojo vaiko burnos ertmėje. Dauguma gydytojų (79,45% bendrosios praktikos gydytojų ir 76,19% pediatrų) mano, kad išmuštą dantį galima gabenti sužeistojo vaiko burnos ertmėje, tačiau reikia įvertinti jo amžių, būklę,kad kelionės metu danties nenurytų ar juo neužspringtų (7 pav.).Taip pat mano ir beveik pusė mokytojų (48,91%), tačiau didesnė dalis mokytojų (51,09%) į klausimą atsakė neigiamai, kaip ir 20,55% bendrosios praktikos gydytojų ir 23,81% pediatrų. Šie nuomonių skirtumai tarp respondentų yra statistiškai reikšmingi (p<0,0001).

Kitu klausimu buvo siekta išsiaiškinti respondentų žinias, kaip reikia elgtis išmuštam nuolatiniam dančiui nukritus ant žemės. Tiek gydytojai, tiek mokytojai šiuo klausimu turėjo vieningą nuomonę, dauguma jų nuplautų išmuštą dantį tekančiu vandeniu. Gydytojų ir mokytojų nuomonių skirtumai šiuo klausimu nėra statistiškai reikšmingi. (p=0,535), o 8 pav. galime stebėti atsakymų pasiskirstymą grafiškai.

8 pav. Respondentų atsakymų į klausimą ,,Jei išmuštas nuolatinis dantis nukrito ant žemės, jį reikia“ pasiskirstymas

79.45% 48.91% 76.19% 20.55% 51.09% 23.81% 0.00% 20.00% 40.00% 60.00% 80.00% 100.00% Bendrosios praktikos gydytojas Mokytojas Pediatras

Taip, tačiau reikia įvertinti sužeistojo amžių,būklę, kad kelionės metu danties nenurytų ar juo neužspringtų

Ne, seilės yra netinkama terpė danties transportavimui

19.18% 76.71% 4.11% 21.74% 75.00% 3.26% 11.11% 85.71% 3.17% 0.00% 20.00% 40.00% 60.00% 80.00% 100.00%

Nuvalyti servetėle Nuplauti tekančiu

vandeniu

Išmesti, jis nebetinkamas replantacijai

27

9 pav. Respondentų atsakymų į klausimą ,,Kuris faktorius yra svarbiausias išmušto nuolatinio danties tolimesnei prognozei“ pasiskirstymas (p<0,0001, χ 2=26,858)

Analizuojant sekantį klausimą, kuriuo siekta išsiaiškinti, kuris faktorius yra svarbiausias tolimesnei danties prognozei, nustatyta, kad nebuvo respondentų, manančių, jog vaiko lytis yra svarbus faktorius (9 pav.).Danties grupę, kaip lemiamą faktorių, išskyrė tik 14,13% mokytojų, gydytojų nuomone, danties grupė (centriniai ar šoniniai kandžiai) nėra svarbi traumuoto danties prognozei. Labai nedidelė dalis respondentų (8,22% bendrosios praktikos gydytojų, 16,30% mokytojų, 6,35% pediatrų) mano, kad vaiko amžius gali būti lemiamas faktorius tolimesnei traumuoto danties prognozei. Tiek dauguma mokytojų (69,57%), tiek bendrosios praktikos gydytojų (91,78%) ir pediatrų (93,65%) mano, kad laiko tarpas, praėjęs po traumos ir danties laikymo sąlygos turi didžiausią įtaką traumuoto danties prognozei. Atlikus Chi – kvadrat testą, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp respondentų požiūrio šiuo klausimu (p<0,0001).

Anketoje taip pat buvo užduodamas klausimas, už kurios dalies reikia paimti nuolatinį dantį, jam nukritus ant žemės. Dauguma respondentų (73,02% pediatrų, 55,43% mokytojų, 60,27% bendrosios praktikos gydytojų) atsakė,kad paimtų išmuštą dantį vainiko srityje (10 pav.). Daugiau nei trečdalis mokytojų (38,04%) mano, kad nėra skirtumo, kurioje dalyje bus paimtas dantis, taip pat mano 12,70% pediatrų ir 26,03% bendrosios praktikos gydytojų. Mažiausia dalis respondentų, tik 6,52% mokytojų, mano, kad paimti dantį reiktų šaknies srityje, tokią pat nuomonę išreiškė ir 14,29% pediatrų bei 13,70% bendrosios praktikos gydytojų. Šie nuomonių skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p=0,009). 91.78% 8.22% 0.00% 0.00% 69.57% 16.30% _14.13% 0.00% 93.65% 6.35% 0.00% 0.00% 0.00% 20.00% 40.00% 60.00% 80.00% 100.00%

Laiko tarpas bei laikymo sąlygos

Vaiko amžius Danties grupė Vaiko lytis

28

10 pav. Respondentų atsakymų į klausimą ,,Išmuštą nuolatinį dantį reikėtų paimti“ pasiskirstymas (p=0,009, χ 2=13,586)

Atsakant į klausimą, ar reikia replantuoti išmuštą pieninį dantį, respondentai buvo vieningos nuomonės - dauguma mano, kad danties replantacija neturėtų būti atliekama, nes gali būti pažeista nuolatinio danties užuomazga, ir tik nedidelė dalis replantuotų pieninį dantį. Atlikus statistinę duomenų analizę paaiškėjo, kad šie nuomonių skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (p=0,709). Atsakymų į šį klausimą pasiskirstymas pateiktas 11 pav.

11 pav. Respondentų atsakymų į klausimą ,,Jei vaikui išmuštas pieninis dantis“ pasiskirstymas

Į klausimą ar mano, kad turėtų būti labiau informuoti apie skubią pagalbą vaikų dantų traumų atveju, respondentai atsakė teigiamai. Beveik visi pediatrai (95,24%) kritiškai vertina savo žinias, panašiai mano ir bendrosios praktikos gydytojai (86,30%) bei mokytojai (80,43%) (12 pav.). 19,57% mokytojų mano, kad jie neturėtų būti labiau informuoti apie skubią pagalbą vaikų dantų traumų atveju, taip pat galvoja ir 13,70% bendrosios praktikos gydytojų ir tik 4,76% pediatrų. Nustatyta, kad šie nuomonių skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p=0,031).

13.70% 60.27% 26.03% 6.52% 55.43% 38.04% 14.29% 73.02% 12.70% 0.00% 20.00% 40.00% 60.00% 80.00% 100.00% Šaknies srityje Vainiko srityje Nėra skirtumo

Pediatras Mokytojas Bendrosios praktikos gydytojas

78.08% 81.52% _76.19% 21.92% _18.48% 23.81% 0.00% 20.00% 40.00% 60.00% 80.00% 100.00% Bendrosios praktikos gydytojas Mokytojas Pediatras

Danties replantacija neturėtų būti atliekama, nes gali būti pažeidžiama nuolatinio danties užuomazga

29

12 pav. Respondentų atsakymų į klausimą ,,Ar manote, kad Jūsų profesijos atstovai turėtų būti labiau informuoti apie skubią pagalbą dantų traumų atveju (vykdant įvairius kursus, mokymus)? “ pasiskirstymas (p=0,031, χ 2=6,976)

Analizuojant sekantį klausimą, nustatyta, kad paklausti, kaip reikia elgtis įvykus danties sumušimui, dauguma respondentų nusprendė, kad reikia kreiptis į odontologą, vengti kieto maisto bei naudoti minkštą dantų šepetėlį, nedidelė dalis atsakė, kad jei skausmo nėra, danties būklės sekimas nereikalingas. Tačiau šie nuomonių skirtumai, pavaizduoti grafiškai (13 pav.), nėra statistiškai reikšmingi (p=0,064).

13 pav. Respondentų atsakymų į klausimą ,,Įvykus danties sumušimui“ pasiskirstymas Į užduotą klausimą, kada reikia kreiptis į odontologą, įvykus danties išmušimui, daugelis atsakė, kad per 1 valandą po traumos. Atsakymų į šį klausimą pasiskirstymas pavaizduotas 14 pav., tačiau respondentų nuomonių skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (p=0,583). Atsakymų į klausimą, kaip galima atstatyti dantį, įvykus nekomplikuotam jo vainiko lūžiui, pasiskirstymas pavaizduotas 15 pav., tačiau nuomonių skirtumai, tarp gydytojų ir mokytojų, šiuo klausimu taip pat nėra statistiškai reikšmingi (p=0,632). 86.30% 13.70% 80.43% 19.57% 95.24% 4.76% 0.00% 20.00% 40.00% 60.00% 80.00% 100.00% Taip Ne

Bendrosios praktikos gydytojas Mokytojas Pediatras

87.67% 12.33% 91.30% 8.70% 98.41% 1.59%

Reikia kreiptis į odontologą, vengti kieto maisto, valyti dantį minkštu dantų šepetėliu

Jei neskauda,danties būklės sekimas nereikalingas

30

14 pav. Respondentų atsakymų į klausimą ,,Kada reikėtų kreiptis į gydytoją odontologą įvykus dantų išmušimui?“ pasiskirstymas

15 pav. Respondentų atsakymų į klausimą ,,Įvykus nekomplikuotam danties vainiko lūžiui“ pasiskirstymas (p=0,632, , χ 2=0,916)

Taip pat respondentams buvo užduotas klausimas, kaip apskritai elgtis įvykus danties traumai. Tiek daugelis bendrosios praktikos gydytojų (68,49%) ir pediatrų (66,67%), tiek mokytojų ,(82,61%) yra atsargesni ir rinkosi variantą, kad nors išorinių pažeidimų nesimato, būtina apsilankyti pas odontologą. Mažesnė dalis respondentų (31,51% bendrosios praktikos gydytojų, 17,39% mokytojų, 33,33 % pediatrų) mano, kad pas odontologą reikia lankytis, tik jei jaučiamas traumuoto danties skausmas ar paslankumas. Šie nuomonių skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p=0,041). Atsakymų pasiskirstymas grafiškai pavaizduotas 16 pav.

63.01% 31.51% 5.48% 63.04% 34.78% 2.17% 71.43% 25.40% 3.17% 0.00% 20.00% 40.00% 60.00% 80.00% 100.00%

Per 1 val po traumos Per24 val po traumos Jei traumuotos vietos neskauda,

kreiptis nereikia

Bendrosios praktikos gydytojas Mokytojas Pediatras

47.95% 44.57% 52.38% 52.05% 55.43% 47.62% 0.00% 10.00%20.00%30.00%40.00%50.00%60.00%70.00%80.00%90.00%100.00% Bendrosios praktikos gydytojas

Mokytojas Pediatras

Lūžusį danties fragmentą galima pritvirtinti prie danties

31

16 pav. Respondentų atsakymų į klausimą ,,Įvykus dantų traumai“ pasiskirstymas (p=0,041, χ 2=6,393)

Vaikų amžiuje, daugeliui dantų traumų galima užkirsti kelią, todėl anketose taip pat buvo užduodamas klausimas, kaip galima efektyviai sumažinti vaikų dantų traumų riziką aktyvių žaidimų, sporto metu. Medicininį išsilavinimą turintys respondentai daugiausia rinkosi atsakymą, kad reikia naudoti apsaugines kapas, taip mano 71,21% bendrosios praktikos gydytojų ir 79,37% pediatrų 17pav.). Mokytojai yra kitokios nuomonės, daugiausia jų (67,39%) rinkosi atsakymą, kad reikia vaikus prižiūrėti, kad šie nesusižeistų. Šie nuomonių skirtumai tarp respondentų yra statistiškai reikšmingi (p<0,0001).

17 pav. Respondentų atsakymų į klausimą ,,Kaip galima efektyviai sumažinti vaikų dantų traumų riziką aktyvių žaidimų, sporto metu? “ pasiskirstymas (p<0,0001, χ 2=41,372)

68.49% 82.61% 66.67% 31.51% 17.39% 33.33% 0.00% 20.00% 40.00% 60.00% 80.00% 100.00% Bendrosios praktikos gydytojas Mokytojas Pediatras

Nors išorinių pažeidimų nesimato, būtinas apsilankymas pas odontologą Pas odontologą lankytis reikia tik jei jaučiamas danties skausmas

71.23% 32.61% 79.37% 28.77% 67.39% 20.63% 0.00% 20.00% 40.00% 60.00% 80.00% 100.00% Bendrosios praktikos gydytojas Mokytojas Pediatras

Naudojant dantų apsaugos priemones – kapas Prižiūrint vaikus, kad jie nesusižeistų

32

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Dauguma tyrimo metu apklaustų respondentų yra 45 metų amžiaus ir vyresni, todėl galima daryti išvadą, kad apklausų rezultatai atspindi nemažai metų savo darbo sferoje dirbančių asmenų požiūrį ir žinias. Tyrimo rezultatai rodo, kad gydytojai, su vaikų dantų traumomis, savo praktikoje susidūrė dažniau nei mokytojai, daugiausia dantų traumų atvejų savo praktikoje prisimena pediatrai, o absoliuti dauguma visų respondentų kritiškai vertina savo žinias apie dantų traumas. Tai atspindi tyrimo aktualumą, nes nemaža dalis tiriamųjų susiduria su vaikų dantų traumomis, tačiau beveik visi nepasitiki savo žiniomis, dėl šios priežasties ne visada iš mokytojų ar gydytojų galima tikėtis kokybiškos skubios pagalbos.

Visuomenėje neretai vyrauja nuomonė, kad skubi pagalba, įvykus danties traumai, turėtų būti suteikiama gydytojo odontologo. Krishnaraj Subhashraj atliktas tyrimas iliustruoja tokią daugumos gydytojų išreikštą nuomonę, taip pat, tik keli gydytojai, patys atliktų išmušto danties replantaciją [24]. Toks respondentų požiūris atsiskleidė ir išanalizavus atlikto tyrimo rezultatus. Tik pavieniai respondentai mano, kad patys galėtų atlikti išmušto danties replantaciją, todėl buvo svarbu išsiaiškinti, kokioje terpėje jie dantį laikytų transportavimo metu. Išskyrus tirpalus su specialia sudėtimi, kurie skirti danties saugojimui ir transportavimui, pasterizuotas pienas dėl savo veiksmingumo ir lengvo pasiekiamumo yra dažniausiai rekomenduojamas ir lemia geriausią išmušto danties prognozę, o dėl išmušto danties laikymo sausai, įvyksta periodonto raiščio ląstelių, esančių ant danties šaknies paviršiaus, nekrozė, beje, vandentiekio vanduo toks pats žalingas kaip ir danties laikymas sausai [ 9,12,13]. Todėl daugumos mokytojų nuomonė klaidinga, nes jie mano, kad išmuštą dantį reikia laikyti sausai arba vandenyje, o pieną pasirinko tik nedidelė jų dalis (11,96%) (p<0,0001). Panašūs rezultatai buvo gauti ir 2014m. Indijoje atliktame tyrime. Jo rezultatai parodė, kad tik 9,3% iš 600 mokytojų pasirinko pieną, kaip tinkamą terpę išmušto danties transportavimui [1]. Tačiau šiuo klausimu gydytojai pasižymėjo didesniu informuotumu. Džiugina tai, kad teisingai atsakė ir pasirinko pieną dauguma pediatrų (41,27%). Priešingai, HP Chanchala, Raghavendra Shanbhog, MD Ravi ir Vidhya Raju atliktame tyrime iš 261 pediatrų, pieną pasirinko tik 10,3% [3].

Išmuštą dantį galima gabenti vaiko burnos ertmėje, jei jis sąmoningas ir tai nesukels jam pavojaus [12]. Tokį atsakymą, paklausti, ar galima gabenti išmuštą dantį vaiko burnos ertmėje, rinkosi daugelis bendrosios praktikos gydytojų (79,45%) ir pediatrų (76,19%), o didžioji dalis mokytojų (51%) atsakė priešingai (p<0,0001). Bendrosios praktikos gydytojų ir mokytojų nuomonės ir šiuo klausimu išsiskyrė labiausiai (p=0,000339). Apžvelgus pasaulyje atliktus tyrimus, įdomu tai, kad, 2016m. Indijoje atliktame tyrime nurodoma, jog, priešingai, tik 8% iš 261 pediatrų pasirinktų išmuštą dantį gabenti vaiko burnoje [3].

33

Daugelis respondentų išreiškė teisingą savo poziciją, kad veiksmai, atlikti po danties avulsijos, tokie kaip tinkamos danties transportavimo terpės pasirinkimas ir ekstraalveolinis laikas yra veiksniai, lemiantys tolimesnę danties prognozę [9,10]. Visgi, analizuojant šį klausimą paaiškėjo, kad gydytojai apie tai turi daugiau žinių, nes mokytojų dalis, pasirinkusi šį atsakymą buvo mažiausia, o didesnė dalis mokytojų, nei gydytojų, rinkosi vaiko amžių ir danties grupę, kaip svarbų faktorių. Atlikus Chi – kvadrat testą, nustatyti statistiškai reišmingi skirtumai tarp respondentų požiūrio šiuo klausimu (p<0,0001).

Dauguma respondentų taip pat atsakė teisingai, išreikšdami nuomonę, kad išmuštą dantį, jam nukritus ant žemės, reikia paimti už vainiko [11]. Tačiau, vėlgi, mokytojų dalis, pasirinkusi šį atsakymą, lyginant su kitomis respondentų grupėmis, buvo mažiausia, o didžiausia – pediatrų grupė (73,02%). Šie respondentų nuomonių skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p=0,009). Panašūs rezultatai buvo gauti 2016 m. HP Chanchala ir kitų autorių atliktame tyrime, kur 85,1% iš 261 pediatrų tvirtino, kad išmuštas dantis turėtų būti laikomas vainiko srityje [3].

Daugumoje klausimų, mokytojų dalis, atsakiusi teisingai, buvo mažiausia iš visų respondentų grupių. Nustatyta, kad teisingai į užduotus klausimus atsakė 79,22% pediatrų, 69,73% bendrosios praktikos gydytojų ir tik 60,67% mokytojų. Įdomu tai, kad taip pat mažiausia mokytojų dalis mano, kad jie turėtų būti labiau informuoti apie skubią pagalbą vaikų dantų traumų atveju (p=0,031). Gydytojai išreiškė didesnį norą gauti daugiau žinių apie dantų traumas, galbūt todėl, kad jų negavo studijų metu. 2016 m. Kroatijoje N. Ivancic Jokic ir kiti atliko tyrimą, kuriuo buvo siekta išsiaiškinti 86 medicinos studentų žinias apie vaikų dantų traumas. Net 84.9% studentų nurodė, kad studijų metu neįgijo jokių žinių apie dantų traumas, o 67.4% studentų nežinojo, kas yra danties avulsija. 40.0% studentų, susidūrusių su dantų traumomis, nesuteikė jokios pagalbos pacientams [7].

Mokytojai pasižymėjo geru informuotumu atsakinėdami į klausimą, kaip elgtis įvykus danties traumai. Jie yra teisingai informuoti ir supranta, kad net ir esant menkiausiai danties traumai, būtinas jo būklės sekimas dėl galimų komplikacijų, tokių kaip pulpos nekrozė [25]. Mažiausia dalis pediatrų į šį klausimą atsakė teisingai, o šie nuomonių skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p=0,041). Pirminę vaikų dantų traumų prevenciją galima užtikrinti tokiomis priemonėmis, kaip burnos apsaugos, veido kaukės, todėl dauguma gydytojų buvo teisūs manydami, kad efektyviau vaikų dantų traumų riziką galima sumažinti naudojant kapas, nei prižiūrint juos, kad nesusižeistų [8]. Mokytojai, pažvelgdami į situaciją iš pedagoginės pusės, rinkosi atsakymą, kad reikia vaikus prižiūrėti, kad šie nesusižeistų. Nuomonių skirtumai tarp gydytojų ir mokytojų šiuo klausimu taip pat yra statistiškai reikšmingi (p<0,0001). Labiausiai išsiskyrė mokytojų ir pediatrų požiūris šiuo klausimu (p=0.0000001).

34

Išanalizavus šio tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad daugiau nei pusė respondentų į klausimus atsakė teisingai (79,22% pediatrų, 69,73% bendrosios praktikos gydytojų ir 60,67% mokytojų). Nustatyti statistiškai patikimi (p<0,05) skirtumai tarp skirtingų profesijų atstovų žinių: gydytojai yra labiau informuoti nei mokytojai apie išmušto danties transportavimo terpę, jo gabenimą sužeistojo burnos ertmėje, svarbiausią faktorių jo tolimesnei prognozei, danties dalį, už kurios reikia paimti išmuštą dantį, taip pat, apie efektyvų būdą, sumažinti vaikų dantų traumų riziką. Būtina paminėti tai, kad pediatrai dažniausiai atsakinėjo teisingai į užduotus klausimus, o mokytojų grupė, pasirinkusi teisingus atsakymus, buvo mažiausia.

Dauguma respondentų išreiškė poreikį gauti daugiau žinių apie veiksmus, atliekamus įvykus vaikų dantų traumoms, o pasaulyje atlikti tyrimai iliustruoja nepakankamą edukacinių programų šiuo klausimu kiekį. Lívia Azeredo Alves Antunes ir kiti autoriai atliko tyrimą ir nustatė, kad iš 205 mokytojų, tik 4,1% buvo suteikta žinių apie tinkamus veiksmus, įvykus vaikų dantų traumai [26]. Maryam Raoof ir kitiems autoriams atlikus tyrimą paaiškėjo, kad ir gydytojai gauna nepakankamai informacijos, apie skubią pagalbą vaikų dantų traumų atveju. Daugiau nei 90% iš 151 gydytojų teigia, kad jų praktikoje nebuvo jokių mokymų apie veiksmus, atliekamus įvykus danties traumai [27].

Nors respondentai nepasitiki savo žiniomis ir mano, kad jos nėra pakankamos, išanalizavus atlikto tyrimo rezultatus, paaiškėjo, kad, daugiau nei pusė respondentų į klausimus atsakė teisingai (79,22% pediatrų, 69,73% bendrosios praktikos gydytojų ir 60,67% mokytojų), todėl pirmoji darbe iškelta hipotezė, apie informuotumo trūkumą, nepasitvirtino. Antroji hipotezė, kad gydytojai yra labiau informuoti apie skubią pagalbą vaikų dantų traumų atveju nei mokytojai, pasitvirtino.

35

IŠVADOS

1. Išanalizavus mokslinę literatūrą nustatyta, kad blogiausią danties prognozę žadanti trauma yra avulsija, o optimaliausios skubios pagalbos priemonės, jai įvykus, yra savalaikė danties replantacija į alveolę įvykio vietoje ir tinkamos terpės parinkimas išmušto danties transportavimui.

2. Didžioji dalis respondentų (79,22% pediatrų, 69,73% bendrosios praktikos gydytojų ir 60,67% mokytojų) pasirinko teisingus atsakymus į klausimus apie skubios pagalbos veiksmus, įvykus vaikų dantų traumoms. Nustatyti statistiškai patikimi (p<0,05) skirtumai, tarp skirtingų profesijų atstovų žinių: gydytojai yra labiau informuoti nei mokytojai apie išmušto danties transportavimo terpę, jo gabenimą sužeistojo burnos ertmėje, svarbiausią faktorių jo tolimesnei prognozei, danties dalį, už kurios reikia paimti išmuštą dantį, taip pat apie efektyvų būdą sumažinti vaikų dantų traumų riziką.

3. Dauguma respondentų išreiškė poreikį gauti daugiau žinių, apie skubios pagalbos veiksmus, atliekamus įvykus vaikų dantų traumoms. Nepaisant to, kad mokytojų dalis, teisingai atsakiusi į užduotus klausimus, buvo mažiausia, taip pat mažiausia jų dalis mano, kad jie turėtų būti labiau informuoti šiuo klausimu.

36

5. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autorei interesų konflikto nekilo.

6. PADĖKA

Baigiamojo magistrinio darbo vadovei doc. Eglei Slabšinskienei.

Pediatrams, mokytojams ir bendrosios praktikos gydytojams, skyrusiems laiko ir sutikusiems dalyvauti tyrime, nepaisant savo didelio užimtumo.

7. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Atsižvelgiant į tyrimo metu paaiškėjusį respondentų poreikį, gauti daugiau žinių apie skubią pagalbą vaikų dantų traumų atveju, turėtų būti rengiama daugiau publikacijų, seminarų, mokymų, edukacinių lankstinukų šia tema. Informacija turėtų būti pateikiama suprantamai, atsižvelgiant į profesiją.

2. Į bendrosios praktikos gydytojų, pediatrų ir mokytojų studijų programą turėtų būti įtrauktos papildomo ugdymo programos apie skubią pagalbą vaikų dantų traumų atveju.

3. Ligoninėse, mokyklose turėtų būti atmintinės, apie skubios pagalbos veiksmus vaikų dantų traumų atveju, taip pat specialūs skysčiai, skirti danties transportavimui.

4. Ugdyti savimonę, kad laiku suteikta ir kokybiška skubi pagalba lemia palankią danties prognozę, išvengiama estetinių, funkcinių sutrikimų ateityje. Nebijoti imtis pagalbos veiksmų įvykus nelaimingam atsitikimui.

37

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Supreetha Shamarao, Jithesh Jain, Sunil Lingaraj Ajagannanavar, Reshmi Haridas, Shreyas

Tikare, Amrutha Ammanichanda Kalappa. Knowledge and attitude regarding management of tooth avulsion injuries among school teachers in rural India. J Int Soc Prev Community Dent. 2014 Nov; 4(Suppl 1): S44–S48.

2. Jefferson Traebert, Maria Luiza Traiano, Ricardo Armenio, Dayse Bortoluzzi Barbieri,

Josimari Telino de Lacerda, Wagner Marcenes. Knowledge of lay people and dentists inemergency management of dental trauma. Dental Traumatology 2009; 25: 277–283.

3. HP Chanchala, Raghavendra Shanbhog, MD Ravi2, Vidhya Raju. Pediatrician's perspectives

on dental trauma management: A cross-sectional survey. Journal of Indian Association of Public Health Denstistry. 2016 , volume 14 , Issue 4 , page 419-423.

4. Singh M, Ingle NA, Kaur N, Yadav P. Evaluation of knowledge and attitude of school teachers

about emergency management of traumatic dental injury. J Int Soc Prev Community Dent. 2015 Mar-Apr;5(2):108-13.

5. Paulo Antônio Martins-Júnior,Felipe Augusto da Silva Franco,Ramon Valério de

Barcelos,Leandro Silva Marques,Maria Letícia Ramos-Jorge. Replantation of avulsed primary teeth: a systematic review. International Journal of Paediatric Dentistry 2014; 24:77– 83.

6. Doaa Alnaggar, Lars Andersson. Emergency management of traumatic

dental injuries in 42 countries. Dental Traumatology 2014.

7. N. Ivancic Jokic, D. Bakarcic, R. Grzic ,M. Majstorovic and M. Sostarek. What general

medicine students of University of Rijeka know about dental avulsion? European Journal of Dental Education 31 August 2016. ISSN 1396-5883.

8. Liran Levin, Yehuda Zadik. Education on and prevention of dental trauma: it’s time to act!

Dental traumatology, Volume 28, Issue 1 ,February 2012 ,Pages 49–54.

9. Christopher I. Udoye BSc, BChD, FMCDS,Hamid Jafarzadeh DDS, MSc,Paul V. Abbott

BDSc, MDS, FRACDS (Endo). Transport media for avulsed teeth: A review.Australian Endodontic Journal. Volume 38, Issue 3,December 2012, Pages 129–136.

10. Hassan Suliman Halawany, Yousra Hussain AlJazairy,Nawaf Sulaiman Alhussainan,Nassr

AlMaflehi, Vimal Jacob and Nimmi Biju Abraham.

Knowledge about tooth avulsion and its management among dental assistants in Riyadh, Saudi Arabia. BMC Oral Health. 2014; 14: 46.

11. Lars Andersson, Jens O. Andreasen, Peter Day,Geoffrey Heithersay,Martin Trope, Anthony