LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
Eglė Šaučiuvėnaitė
V kursas, 9 grupėPACIENTŲ NUOMONĖ APIE ESMINIUS ŠYPSENOS
ESTETIKOS KRITERIJUS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovė
Doc. dr. Gaivilė Pileičikienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
PACIENTŲ NUOMONĖ APIE ESMINIUS ŠYPSENOS ESTETIKOS KRITERIJUS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ……… Darbo vadovė ………..
Eglė Šaučiuvėnaitė V kursas, 9 grupė Doc. dr. Gaivilė Pileičikienė
2017 m. ………. 2017 m. ……….
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas:... Recenzentas:...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ... Eil.
Nr.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį 0,2 0,1 0
Santrauka bei reikalavimus?
Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
2 (0,5 balo) bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, 0,4 0,2 0 aktualumas ir reikšmingumas?
tikslas
Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
5 uždaviniai 0,4 0,2 0
hipotezė, tikslas ir uždaviniai?
(1 balas)
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7 Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
8 Literatūros mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų 0,6 0,3 0 rezultatai ir išvados?
apžvalga
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra
(1,5 balo)
9 pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama 0,2 0,1 0
problema?
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, 0,6 0,3 0
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
metodai
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
kriterijai?
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
13 0,4 0,2 0
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos
14 naudotos duomenų analizei, formulės, 0,4 0,2 0
kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą 0,4 0,2 0 tikslą ir uždavinius?
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka 0,4 0,2 0
Rezultatai reikalavimus?
Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
17 (2 balai) informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis 0,4 0,2 0
reikšmingumas?
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, 0,4 0,2 0
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis 0,4 0,2 0 su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
aptarimas
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
(1,5 balo)
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti
23 kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, 0 0,2 0,3 rezultatuose)?
24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, 0,2 0,1 0
Išvados iškeltus tikslus ir uždavinius?
Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus?
25 (0,5 balo) 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas 0,4 0,2 0 pagal reikalavimus?
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra
28 Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0 literatūros šaltiniai?
sąrašas
Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
29 (1 balas) tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
30 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0 kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą +0,2 +0,1 0 temą?
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų. Recenzento pastabos: ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________
Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
32 rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
jos
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
15-20 <15 psl.
33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5
(-2 balai) balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo -1 balas -2 balai rengimo reikalavimus?
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, -0,2 balo -0,5 struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo
Bendri
>20%
39 Plagiato kiekis darbe (nevert.)
reikalavimai
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir
-0,2 balo -0,5
40 puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir
balo yra tikslus?
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar
-0,5 41 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir -0,2 balo
balo poskyrių pavadinimai?
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos -1 balas
komiteto leidimas?
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir -0,2 balo -0,5
santrumpų paaiškinimai? balo
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
-0,5 44 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo -0,2 balo
balo kokybė)?
________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ _____________________________ _______________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA
8
SUMMARY
10
ĮVADAS
12
1.LITERATŪROS APŽVALGA
14
1.1. Priimtinos šypsenos charakteristikos
14
1.2. Estetiškos šypsenos svarba
15
1.3. Netaisyklingas sąkandis
15
1.4. Dantų spalva
16
1.5. Aukšta šypsenos linija
16
2.MEDŽIAGA IR METODAI
18
2.1. Tyrimo eiga ir objektai
18
2.2. Duomenų analizė
18
3.REZULTATAI
20
4.DISKUSIJA
29
IŠVADOS
31
LITERATŪRA
32
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
37
PRIEDAI
38
PACIENTŲ NUOMONĖ APIE ESMINIUS ŠYPSENOS ESTETIKOS KRITERIJUS
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Kiekvieno žmogaus grožio supratimas yra individualus,
todėl norėdami pasiekti puikių rezultatų odontologinėje klinikinėje praktikoje turime atsižvelgti į pacientų šypsenos estetikos supratimą. Šiame darbe atskleidžiamos pagrindinės tendencijos, būdingos daugumai žmonių. Tyrimo metu siekiama įvertinti suaugusių darbingo amžiaus pacientų nuomonę apie esminius šypsenos estetikos kriterijus, nustatyti pastabumą konkrečiam kriterijui, kaip susiję pacientų turimi šypsenos defektai su pastebimais aplinkinių šypsenose, sąsajas su respondentų lytimi, amžiumi, turimu išsilavinimu, gyvenamąja vieta; bei įvertinti medijos daromą įtaką šypsenos estetikos trūkumų pastabumui ir norui keisti savo šypseną.
Medžiaga ir metodai: Gavus bioetikos centro leidimą (Nr. BEC-OF-39), LSMUL KK Dantų ir
žandikaulių ortopedijos klinikoje buvo apklausti darbingo amžiaus (lietuviai) pacientai besilankantys pas odontologą. Atmetimo kriterijus: jaunesni nei 18 metų pacientai bei vyresni nei 64 metų. Respondentai pasirinkti atsitiktinės atrankos būdu. Tiriamiesiems buvo pateiktas vienas klausimynas, sudarytas iš trijų dalių. Anketinių duomenų analizė atlikta naudojantis „IBM SPSS Statistics 23.0“ ir „Microsoft Excel 2016“ programinėmis įrangomis. Buvo skaičiuojamos aprašomosios statistikos. Statistinės hipotezės reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05. Buvo apklausti 200 pacientų: iš kurių 113 buvo moterys bei 87 – vyrai. Vidutinis atsakiusiųjų amžius vidurkis – 30,2 ± 11,3. Vyrų amžiaus vidurkis – 30,6 ± 10,7, moterų – 30,2 ± 11,7. 75,5% respondentų buvo kilę iš miesto, o likę 24,5% - iš kaimo. Pagal įgytą išsilavinimą daugiau buvo respondentų su aukštuoju išsilavinimu: 108 (54%).
Rezultatai: Jaunesni respondentai pastebi statistiškai reikšmingai daugiau trūkumų nei vyresni
respondentai. Tiriant kiekvieno trūkumo ryšį su amžiaus grupe, pastebėta, jog jaunesni respondentai labiau kreipė dėmesį į dantų spalvą (p < 0,05), dantų kreivumą (p < 0,05), švarą (p < 0,05). Vyresni respondentai yra tolerantiškesni ir nepastebi šių faktorių. Respondentai, kurie pirmiausiai pastebi dantų spalvą žmogaus šypsenoje, labiausiai norėjo pakeisti savo dantų spalvą. Nepatyrę patyčių respondentai šypsotųsi dažniau (p < 0,05) ir labiau pasitikėtų savimi, turėdami gražesnę šypseną. Savo šypsenos vertinimas neturėjo reikšmingų sąsajų nei su amžiaus grupe (p > 0,05), nei su gyvenamąja vieta (p > 0,05), nei su lytimi (p > 0,05), nei su išsilavinimu (p > 0,05). Respondentai, pripažįstantys, jog jų norui keisti savo šypseną daro įtaką medija, įžvelgia daugiau trūkumų savo šypsenoje nei kiti respondentai, kuriems medija nedaro įtakos (p < 0,05).
Išvados: Jauni pacientai yra reiklesni šypsenos estetikos aspektu, linkę pastebėti daugiau trūkumų
kuriuos pastebi ir nurodo norintys keisti savo šypsenoje. Respondentai dėl šypsenos ar savo dantų nepatyrę patyčių nurodo, jog labiau pasitikėtų savimi ir plačiau šypsotųsi, jei turėtų gražesnę šypseną. Negalima išskirti nei vienos pacientų grupės pagal šypsenos vertinimą, kaip geriausiai ar prasčiausiai vertinančios savo šypseną, visose tiriamosiose grupėse šis pasiskirstymas išreikštas tolygiai. Pastebėta akivaizdi medijos įtaka, nes pacientai, kuriems įtaką daro medija, pastebi daugiau trūkumų kitų žmonių šypsenose bei išreiškia didesnį norą keisti savo šypseną.
PATIENTS OPINION ON ESSENTIAL CRITERIA OF SMILE AESTHETICS
SUMMARY
Revelance of the problem and objective of the paper: Understanding of beauty is individual,
therefore to achieve great results in odontology clinical practice we have to take in account of patients understanding about smile aesthetics. This research reveals main tendencies which are common for the majority of the respondents. The research is aimed to asess the adult patients of working age view on essential smile aesthetics criteria, to determine notice for specific criteria, also how oneself smile defect relates to noticing for another man smile defect, all determined by respondents gender, age, education degree and residence. Evaluation of media impact on smile aesthetic defect notification and desire for change is also noted.
Materials and methods: After obtaining the permition of the Bioethics Centre (No. BEC-OF-39) in
LSMUL KK Clinic of Prosthetic Dentistry patients of working age between 18 and 64 years old were interviewed. Exclusion criteria were set for respondents: only patients older than 18 years old and younger than 64 years old. Patients were selected by random sampling. Research subjects received questionnaires, which were filled in by patients themselves. Data analysis was performed using a statistical „IBM SPSS Statistics 23.0“ and „Microsoft Excel 2016“ packages. Significance level 0.05 was chosen. 200 patients were interviewed: 113 women and 87 men. Total average age equals 30,2 ± 11,3. Mens group average age equals 30,6 ± 10,7, and womens group – 30,2 ± 11,7. 75,5% patients were living in the city, the other 24,5% were living in the countryside. By the education, the most part of the patients 108 (54%) were with higher education.
Results: Younger respondents tend to notice smile defects more than adult respondents. Researching
every noted defect among age groups it was noticed that younger respondents are tend to pay more attention to teeth colour (p < 0.05), teeth crookedness (p < 0.05), cleanness (p < 0.05). Older respondents are more tolerant and do not pay attention to these factors. Respondents who first notice teeth colour in persons smile are the most who want their teech colour changed. Respondents who never experience bullying tend to smile more (p < 0.05) also they would have higher self-esteem due to aesthetically pleasing smile. Self-analysis of personal smile did not show meaningful differences in age group (p > 0.05), neither with place of residence (p > 0.05), neither gender (p > 0.05), neither education (p > 0.05). Respondents who agree that their wish to change their smile is influenced by media are more likely to notice their own smile defects compared to those who are not influenced by media (p < 0.05).
Conclusions: Young patients are more demanding in smile aesthetics aspect, they tend to notice more
defects in other people smile. Patients are tend to notice same defects in other people smile as their own and refer it to the wish to fix it. Respondents who did not experience bullying specify that they would have higher self-esteem and smile more if they had more pleasing smile. It is not possible to separate patient to any groups by criteria of smile assessment as the best or the worst self smile evaluation, in all groups of reseach this distribution is turned out uniform. The obvious media influence was noticed because patients who are influenced by it tend to notice more defects in other people smile and express wish to fix their smile more than other.
12
ĮVADAS
Išvaizda stipriai įtakoja mūsų gyvenimo kokybę. Kaip žinome šypsena vaidina didelį vaidmenį kalbant apie estetišką išvaizdą.[1] Kelių autorių yra įrodyta netaisyklingo sąkandžio taisymo svarba norint patobulinti išvaizdą.[2-4] Sarver ir kt. konstatavo, kad estetinis aspektas yra svarbus pacientams, kuriems yra planuojamas ortodontinis gydymas.[5] Estetika odontologijoje per paskutiniuosius kelis dešimtmečius tapo tokia pat svarbi kaip ir funkcija, struktūra ir biologija. Keli klinikiniai tyrimai ir sisteminės literatūros apžvalgos apibrėžė estetiškos šypsenos charakteristikas priimtinas daugumai žmonių, kurios apima dantis, dantenas ir lūpas bei šių trijų komponentų tarpusavio santykį.[6-9] Ši priimtinos šypsenos koncepcija gali varijuoti priklausomai nuo gyvenamosios vietos, papročių, rasinių ar tautinių skirtumų, nors šiuolaikinėje visuomenėje ima ryškėti jos globalizacija, dėl didelės medijos daromos įtakos ir peršamų etaloninių grožio standartų. Daugumoje atliktų tyrimų buvo tirti suaugę dalyviai ir tik keliuose tyrimuose buvo apžvelgtas vaikų ir suaugusiųjų estetiškos šypsenos supratimas. Juose pastebėtas išaugęs estetinių restauracijų poreikis ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų grupėje, kas tik dar kartą patvirtino medijos atliekamą darbą. Žinoma, vaikams ir paaugliams išvaizdos kitimas turi didelę įtaką visuose gyvenimo aspektuose, ypač tokiuose kaip socializacija, tarpusavio santykiai, tiek emociniame, tiek funkciniame lygmenyse, todėl norėdami nebūti neigiamai vertinami bendraamžių tiek jauni pacientai, tiek ir vyresni renkasi estetiškesnes dantų restauracijas, ypač kai jų pasiūla nuolat plečiasi. Dar daugiau - keli autoriai pripažino, kad aplinkinių vertinimas gali paveikti žmogaus elgesį ir netgi sukelti ilgalaikius raidos ir vystymosi sutrikimus.[10, 11]
Hipotezė: augant visuomenės estetiniams lūkesčiams, odontologinėje praktikoje vis dar per mažai
atsižvelgiama į konkretaus paciento suvokimą apie šypsenos estetiką ir jo lūkesčius. Todėl labai svarbu įvertinti ne tik objektyvius paciento šypsenos parametrus, bet ir jo individualų požiūrį į dantų estetiką, norint pasiekti pacientui ir gydytojui priimtiniausius gydymo rezultatus.
Tyrimo tikslas: Įvertinti įvairaus amžiaus suaugusių pacientų nuomonę apie esminius šypsenos
estetikos kriterijus, nustatyti kokie yra dažniausi pacientų lūkesčiai ir ištirti ar gražesnė šypsena gali pagerinti jų gyvenimo kokybę susijusią su burnos sveikata (angl. OHRQoL - Oral Health-related Quality of Life).
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti ir palyginti kokio amžiaus pacientai pastebi daugiausiai trūkumų kito žmogaus šypsenoje
13
2. Įvertinti ir palyginti kurios pacientų grupės pastebi daugiau trūkumų kito žmogaus šypsenoje,
priklausomai nuo lyties, turimo išsilavinimo bei nurodomos gyvenamosios vietos.
3. Įvertinti ir palyginti kurios pacientų grupės yra labiausiai susirūpinusios dėl savo šypsenos,
priklausomai nuo lyties, turimo išsilavinimo bei nurodomos gyvenamosios vietos.
4. Įvertinti kurios pacientų grupės yra labiausiai patenkintos ir labiausiai nepatenkintos savo
šypsenos estetika, priklausomai nuo lyties, amžiaus grupės, turimo išsilavinimo bei nurodomos gyvenamosios vietos.
5. Įvertinti ar pacientai labiau pastebi konkrečius trūkumus kito žmogaus šypsenoje, jei turi panašių
trūkumų savo šypsenoje.
6. Įvertinti kokio amžiaus ir lyties pacientai nurodo didžiausią norą keisti ką nors savo šypsenoje. 7. Įvertinti labiausiai norimų keisti aspektų savo šypsenoje pasiskirstymą tarp visų respondentų. 8. Įvertinti ar gražesnė šypsena pagerintų pacientų gyvenimo kokybę susijusią su burnos sveikata. 9. Įvertinti medijos daroma įtaką šypsenos vertinimui.
14
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Grožis yra susijęs su malonumu žiūrėti į tam tikrą daiktą ar žmogų. Būtent dėl šios priežasties grožio sąvoka yra labai subjektyvi ir priklauso nuo individualių faktorių, tokių kaip: lyties, rasės, išsilavinimo ir asmeninių patirčių, kurias apima socialiniai faktoriai tokie kaip rasė, tautybė, gyvenamoji aplinka, medijos daromas poveikis, kuris vis didėja ir yra atsakingas už grožio supratimo globalizavimą. Grožio įvertinimas yra labai subjektyvus, todėl paciento šypsenos estetikos supratimas leidžia gydytojui numatyti, ką reikia atlikti, kas gali būti atlikta ir kas yra ar bus priimtina pacientui.[12, 13]
Graži šypsena - vienas iš pagrindinių reikalavimų odontologinėje klinikinėje praktikoje, nes išvaizda turi didelę reikšmę mūsų gyvenimo kokybei. [1] Šypsena dažnai padeda kuriant įvairius socialinius ryšius, padeda sukurti gerą pirmą įspūdį.[14] Graži šypsena ir puiki dantų būklė šiuo metu dažnai siejama su aukštesniu socialiniu statusu ir išsilavinimu, kai tuo tarpu prasta dantų būklė – priešingai. Didžiausią neigiamą efektą sukuria akivaizdžiai matomi karieso pažeidimai, kurie siejami su žemesniu socialiniu sluoksniu, prastu išsilavinimu. Pacientai įvardija dėmėtus, susigrūdusius ir neproporcingo dydžio dantis kaip nepatrauklios šypsenos bruožus.[1] Taip pat moksliniais tyrimais yra įrodyta netaisyklingo sąkandžio koregavimo svarba norint patobulinti išvaizdą. [2-4, 12] Būtent estetinis šypsenos aspektas pacientų, kurie pageidauja ortodontinio gydymo, nurodomas kaip vienas iš svarbiausių faktorių pradėti gydymą.[5] Keliose studijose buvo patvirtinta nuostata, kad žmonės turintys idealią šypseną pasižymi geresniais intelektiniais gebėjimais, labiau pasitiki savimi ir yra šnekesni.[15, 16]
1.1. Priimtinos šypsenos charakteristikos
Keli nagrinėti klinikiniai tyrimai [6-8] ir sisteminė literatūros apžvalga [9] apibrėžė priimtinos šypsenos charakteristikas, kurios yra priimtinos daugumai žmonių. Tam, kad šypsena būtų estetiškai priimtina išskiriami trys pagrindiniai lemiantys veiksniai: dantys, dantenos ir lūpos. Kiekvienas iš šių faktorių yra svarbus atskirai, bet tuo pačiu gali daryti įtaką ir kitiems dviems. Konkrečiai tai apima dantų proporcingumą, karieso buvimą arba nebuvimą, centrinės linijos padėtį, tarpus tarp dantų, dantų pasvirimą, burnos prieangio dydį, šypsenos kreivę, dantenų matomumą, lūpų storį, formą, poziciją. Žymiai mažiau dėmesio skiriama apatinio žandikaulio dantims ir dantenoms, nes šypsantis jie ne taip gerai matomi.[17] Pastebėta, jog žmonėms būdingas įvairaus laipsnio pastabumas konkretiems dantų estetikos trūkumams. Dėl tos priežasties, odontologai gali tikėtis, kad jų pacientai bus pastabesni vertinant vienus estetiką lemiančius veiksnius, nei kitus.[9]
15
1.2. Estetiškos šypsenos svarba
Estetiška šypsena yra svarbi tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp vaikų jaunesnių nei 10 metų.[18] Atliktuose tyrimuose buvo tirti ir suaugę dalyviai, ir vaikai, siekiant išsiaiškinti kokie dantų ir šypsenos defektai yra vertinami neigiamai. Nors vaikams ir paaugliams išvaizdos kitimas yra neatsiejamas nuo jų augimo ir brendimo laikotarpio, tačiau minėtoji grupė yra labiausiai pažeidžiama išvaizdos defektų prasme. Atsiradę šypsenos defektai turi didelę įtaką visuose gyvenimo aspektuose, ypač tokiuose kaip socializacija, tarpusavio santykiai, tiek emociniame, tiek funkciniame lygmenyse. Sveikus dantis turintys pacientai, lyginant su dantų defektą turinčiais, šypsosi kur kas plačiau ir atviriau. Vaikai patyrę dantų traumą yra žymiai labiau nepatenkinti savo dantimis ir susirūpinę dėl to, ką bendraamžiai gali pagalvoti arba pakomentuoti apie jų šypseną, lyginant su vaikais nepatyrusiais dantų traumos.[19] Seehra ir kt. ištyrė reikšmingą koreliaciją tarp patyčių ir netaisyklingo sąkandžio, bei nustatė neigiamą įtaką gyvenimo kokybei susijusią su burnos sveikata. Anot autorių, psichosocialinė netaisyklingo sąkandžio įtaka nėra susijusi su konkrečiu amžiumi.[16] Dar daugiau - keli autoriai pripažino, kad aplinkinių suvokimas gali paveikti tai, kaip žmogus elgiasi ir netgi sukelti ilgalaikius jo asmenybės tipo, raidos ir vystymosi pasikeitimus.[10, 11] Todėl savalaikis dantų defektų gydymas, netgi ankstyvame amžiuje, gali būti pamatas siekiant išvengti patyčių ar erzinimo ir padėti patobulinti socialinių ryšių kokybę bei užtikrinti sveiką psichologinį vystymąsi bei tobulėjimą, nes - prastai atrodanti šypsena daro neigiamą poveikį socialinių įgūdžių formavimuisi ankstyvame amžiuje.[18] Taip pat pastebėta, jog plečiantis estetinių restauracijų pasirinkimui vaikų ir jų tėvų su estetika susiję lūkesčiai tampa vis didesni.[20]
1.3. Netaisyklingas sąkandis
Netaisyklingas sąkandis turi sąsają su gyvenimo kokybe, kurią lemia prasta burnos sveikata.[21] Ši tiesioginė sąsaja su prastesne gyvenimo kokybe pastebima tarp pacientų, turinčių dėl netaisyklingo sąkandžio susiformavusius šypsenos nukrypimus nuo priimtinos šypsenos normos, kas tarp pacientų, neturinčių pastebimų nukrypimų nuo priimtinos šypsenos yra ne taip ryšku, nors netaisyklingas sąkandis šiuo atveju taip pat yra fiksuojamas.[22] Buvo pastebėta, kad jauni respondentai dalyvavę tyrime skundėsi, jog iš jų buvo šaipomasi dėl netaisyklingo sąkandžio ir dėl to jų savęs supratimas yra neigiamas arba nepalankus.[18] Lombardo ir kt. analizavo 180 dalyvių, kurių amžius buvo nuo 8 iki 10 metų ir atskleidė, kad tyrimo dalyvių šnekumas buvo pastebimai susijęs su taisyklingu kandžių santykiu ir taisyklingu sąkandžiu, lyginant su tyrime dalyvavusiais vaikais, kurie turėjo diastemą, susigrūdusius ar atsikišusius dantis.[23] Pithon ir kt. nustatė žymiai geresnius rezultatus sporto, vadovavimo, populiarumo, intelekto ir sveikatos srityse tarp dalyvių su idealia šypsena, lyginant su dalyviais, turinčiais susigrūdusius dantis. Atliktame tyrime buvo
16 nustatyta, kad vaikai su tiesiais dantimis pasižymėjo žymiai stipresnėmis charakterio savybėmis - atvirumu, asmenine laime ir intelektu, lyginant su susigrūdusius dantis ar atsikišusiais viršutinius kandžius turinčiais vaikais. Nustatytas ženklus skirtumas tarp pasirodymų varžybose, populiarumo ir gebėjimo būti lyderiu tarp sportininkų su idealia šypsena ir sportininkų kurių šypsena nebuvo ideali. [15, 24] Geresni rezultatai siejami su didesniu pasitikėjimu savimi, kuris lemia ekstravertišką asmenybės tipą, norą bendrauti, konkuruoti, įsijungti į tam tikras veiklas, kolektyvus. Įrodyta, kad ortodontinis gydymas pagerina su burnos sveikata susijusią gyvenimo kokybę.[18]
1.4. Dantų spalva
Dar vienas šypsenos aspektas, su kuriuo dažnai susiduriame medijoje - dantų spalva. Akarslan ZZ ir kt. tyrime buvo nustatyta, jog labiausiai susirūpinę savo dantų spalva yra paaugliai ir jauni suaugusieji. Dantų balinimo procedūra - labiausiai pageidaujamas gydymas tarp pacientų, nepriklausomai nuo jų lyties, tačiau pastebėta, jog jauni pacientai tam teikia netgi didesnę pirmenybę.[25] Keli atlikti tyrimai pateikė labai kontraversiškus rezultatus, susijusius su dantų balinimu ir burnos sveikatos įtaka gyvenimo kokybei tarp skirtingų amžiaus grupių žmonių. Meireles SS ir kt. tiriant suaugusiuosius pastebėjo dantų balinimo teigiamą įtaką vertinant dalyvių šypsenos plotį matomų dantų skaičiumi šypsantis.[26] Kai Bruhn AM ir kt. tirdami dantų balinimo įtaką gyvenimo kokybei vyresnio amžiaus suaugusiųjų grupėje nenustatė su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės pagerėjimo.[27] Šio tyrimo rezultatai tik dar kartą patvirtina, jog vyresni nei 40 metų suaugusieji labiau linkę susitaikyti su prastesne dantų išvaizda, yra įpratę prie esamos ir turi mažiau noro imtis pokyčių.[25]
1.5. Aukšta šypsenos linija
Dantenos, lygiai taip pat, kaip ir dantys, vaidina svarbų vaidmenį šypsenos estetikoje. Idealią šypseną apsprendžia idealus baltos (dantų) ir rožinės (dantenų) spalvos santykis.[28] Todėl labai dažnas pacientų skundas yra tai, kad per daug dantenų yra matoma jiems šypsantis ir tai neigiamai veikia jų pasitikėjimą savimi, tai ypatingai dažna tarp jaunų žmonių.[29] Dantenų šypsena pasitaiko maždaug 10% populiacijos, kurių amžius yra tarp 20 ir 30 metų.[14] Ši problema itin dažna tarp moterų ir pastebėta, kad ji laipsniškai mažėja su amžiumi dėl lūpų raumenų tonuso sumažėjimo, tiek viršutinėje, tiek apatinėje lūpose.[30] Pagrindinės priežastys, kodėl iškyla ši problema yra: per didelis kiekis dantenų dengia dantis, per aukšta viršutinio žandikaulio alveolinė atauga, per trumpa viršutinė lūpa arba platus viršutinės lūpos judesys šypsantis, kurio metu atidengiamos dantenos. Priimta, jog jei 3 mm ir daugiau dantenų matoma šypsantis, tai laikoma neestetiška arba nenatūralu. Nors dantenų šypsena nesukelia jokių patologinių pakitimų, bet dauguma žmonių, turinčių tokią šypseną, gėdijasi natūraliai ir laisvai šypsotis ir tai paveikia jų psichosocialinį elgesį.[29, 31] Siekiant sumažinti
17 dantenų, matomų šypsantis kiekį, gali būti taikomi įvairūs gydymo metodai, apimantys ne tik dantenų ir alveolinio kaulo korekciją, bet ir viršutinės lūpos raumenų mobilumo koregavimą botulino toksino injekcijomis arba keliamųjų viršutinės lūpos raumenų miotomiją ir lūpos pasaitėlių atidalinimą.[14]
18
2.
MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Tyrimo eiga ir objektai
2016 m. lapkričio mėn. gautas LSMU bioetikos centro leidimas (Nr. BEC-OF-39), atlikti tyrimą LSMUL KK Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje 2016 metų lapkričio - gruodžio mėnesiais pacientų nuomonei apie esminius šypsenos vertinimo kriterijus ištirti. Tiriamieji informuoti apie atliekamo tyrimo pobūdį (1 priedas) ir iš jų gauti sutikimai (2 priedas) dėl jų pačių dalyvavimo anketinėje apklausoje (3 priedas).
Tiriamieji objektai - darbingo amžiaus suaugusieji nuo 18 iki 64 metų, besilankantys pas odontologą. Atmetimo kriterijai: jaunesni nei 18 metų ir vyresni nei 64 metai. Tyrimo dalyviai pasirinkti atsitiktinės atrankos būdu. Tiriamiesiems buvo pateiktas 1 klausimynas. Anketą sudarė 3 dalys: pirmoje dalyje buvo klausimai demografiniu aspektu, antrąją dalį sudarė klausimai apie estetiškos šypsenos komponentus ir estetiškai nepriimtinus aspektus, trečia dalis buvo skirta įvertinti pacientų lūkesčius bei savijautą dėl savo šypsenos.
2.2. Duomenų analizė
Duomenų statistinė analizė atlikta naudojantis „IBM SPSS Statistics 23.0“ ir „Microsoft Excel 2016“ programinėmis įrangomis. Buvo skaičiuojamos aprašomosios statistikos. Statistinės hipotezės reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05.
Duomenų analizei buvo ruošiamos statistikos, tikrinamos statistinės hipotezės apie požymių priklausomumą bei skirtumus tarp vidurkių dažnumą, o statistiniam ryšiui tarp požymių nustatyti buvo vertinami koreliacijos koeficientai.
Koreliacinėje analizėje statistinio ryšio stiprumas tarp stebėtų kintamųjų, yra išreiškiamas koeficientu, kuris kinta nuo -1 iki +1. Ryšio stiprumas formuluojamas priklausomai nuo gautos koeficiento reikšmės. Atsitiktinius dydžius X ir Y vadiname nekoreliuotais, jei r = cov(x,y) = 0. Jei atsitiktiniai dydžiai X ir Y yra nekoreliuoti, jie yra nepriklausomi. Kuo |r| reikšmė bus arčiau 1, tuo tiesinis ryšys bus stipresnis. Jei r > 0, tai didėjant vieno atsitiktinio dydžio reikšmėms, kito reikšmės tiesiškai didėja. Jei r < 0, tai didėjant vieno atsitiktinio dydžio reikšmėms, kito reikšmės tiesiškai mažėja. Neparametriniams duomenims vertinti buvo pasirinktas Spearman‘o koreliacijos koeficientas, o parametriniams duomenims – Pearson‘o koeficientas.
Tyrime analizuojant duomenis reikšmingumo lygmuo a pasirinktas 0,05. Tiriamosios ir kontrolinės grupių vidurkiams palyginti taikytas neparametrinis Mann-Whitney testas. Chi-kvadrato
19 palyginimams naudota dispersinė analizė (ANOVA ir Kruskal-Walils testas). Jei empirinė tiriamo statistinio kriterijaus reikšmė yra mažesnė už reikšmingumo lygmenį a < 0,05, tai nulinė hipotezė priimama, jei a ≥ 0,05 – hipotezė atmetama.
20
3. REZULTATAI
Tyrime dalyvavo 200 pacientų, iš kurių 113 (56,5%) buvo moteriškos bei 87 (43,5%) – vyriškos lyties. 151 (75,5%) respondentas buvo kilęs iš miesto, o likę 49 (24,5%) - iš kaimo. Pagal įgytą išsilavinimą daugiausiai 108 (54%) buvo respondentų su aukštuoju išsilavinimu (1 pav.)
1. pav. Respondentų įgyto išsilavinimo
pasiskirstymas
2. pav. Amžiaus grupių pasiskirstymas
Vyriausias respondentas buvo 64, o jauniausias – 18 metų amžiaus. Vidutinis atsakiusiųjų amžiaus vidurkis – 30,2. Vyrų amžiaus vidurkis – 30,6 ± 10,7, moterų – 30,2 ± 11,7. Respondentai, dalyvavę tyrimo analizėje, buvo suskirstyti į 3 amžiaus grupes – iki 24 metų, 24-30 metų ir virš 30 metų (2 pav.). Tiriamieji pagal amžių kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse buvo pasiskirstę vienodai.
3 pav. Pastebimų trūkumų kiekio pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
Pastebėtų trūkumų kiekis kito žmogaus šypsenoje ir amžiaus grupė buvo statistiškai reikšmingai susijusi (p = 0,002). 3 paveiksle galima pastebėti, kad jaunesni žmonės pastebi vidutiniškai daugiau trūkumų nei vyresni respondentai. Tiriant kiekvieną pastebėta trūkumo ryšį su
0,0 1,3 2,5 3,8 5,0
Iki 24 metų 24 - 30 metai Virš 30 metų
P aste b ėtų tr ū k u m ų k ieki s Amžiaus grupė 34% 35% 31% Iki 24 metų 24 - 30 metų Virš 30 metų 23% 7% 16% 54% Vidurinis Profesinis Aukštesnysis Aukštasis
21 amžiaus grupe, pastebėta, jog jaunesni respondentai labiau kreipė dėmesį į dantų spalvą (p = 0,042), dantų kreivumą (p = 0,019), švarą (p = 0,007). Vyresni respondentai yra tolerantiškesni ir nepastebi šių faktorių. Taip pat pastebėta, jog su amžiumi pastebimų trūkumų kiekis kito žmogaus šypsenoje mažėja. Vertinant kitus aspektus jokia amžiaus grupė statistiškai reikšmingai neišsiskyrė.
Pastebėtų trūkumų kiekis kito žmogaus šypsenoje nebuvo statistikai reikšmingai susijęs nei su lytimi (p = 0,938), nei su įgytų respondento išsilavinimu (p = 0,210), nei su faktu ar respondentas plačiai šypsosi (p = 0,11).
4 pav. Pastebimų trūkumų kiekio pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą
Pastebėtų trūkumų kiekis kito žmogaus šypsenoje ir respondentų gyvenvietės sąsaja buvo statistiškai reikšminga (p = 0,04). 4 paveiksle matome, kad mieste gyvenantys žmonės pastebi vidutiniškai daugiau trūkumų nei gyvenantys kaime. Miesto gyventojai išskirtinai reikšmingai išskyrė tik tarpus tarp dantų (p = 0,014). Tiek mieste, tiek kaime gyvenantys respondentai nurodo pirmiausiai pastebintys dantų kreivumą (žr. Priedas Nr. 4).
5 pav. Nuomonės ar žmonės atkreipia dėmesį į jų šypseną pasiskirstymas pagal lytį
6 11 23 10 37 30 25 35 9 14 0% 25% 50% 75% 100% Vyras Moteris P rocen tai Lytis Nuolatos Dažnai Kartais Labai retai
Niekada iki šiol nepagalvojau 0,0 1,0 2,0 3,0 4,0 Miestas Kaimas P ast ebėt ų tr ūk um ų k ie ki s
22 Statistiškai reikšmingai skyrėsi respondentų lytis ir tai, kaip dažnai yra susimąstoma, jog žmonės atkreipia dėmesį į jų šypseną (p = 0,003). 5 paveiksle aiškiai matoma, kad moterys dažnai arba nuolatos (49,6%) susimąsto apie tai dažniau lyginant su vyrais (34,5%). Statistiškai reikšmingos sąsajos nebuvo rasta su gyvenamąja vieta (p = 0,629), išsilavinimu (p = 0,21) ar amžiaus grupe (p = 0,061).
Savo šypsenos vertinimas reikšmingai nesiskyrė nei su amžiaus grupe (p = 0,079), nei su gyvenamąja vieta (p = 0,149), nei su lytimi (p = 0,161), nei su išsilavinimu (p = 0,25).
6 pav. Savo šypsenoje norimų pakeisti faktorių pasiskirstymas
48% respondentų nieko nenorėtų pakeisti savo šypsenoje, iš likusių 52% respondentų dažniausiai norėtų keisti savo dantų formą (59,6%) arba dantenas (44,2%) - 6 paveikslas. Vertinant norimų pakeisti faktorių savo šypsenoje pasiskirstymą pagal amžiaus grupes, stipriausias pastebėtas statistiškai reikšmingas ryšys yra susijęs su noru keisti dantų spalvą (žr. Priedas Nr. 5).
7 pav. Kaip dažnai susimąstoma, jog žmonės atkreipia dėmesį į jų šypseną pasiskirstymas pagal
patirtas patyčias 0 25 50 75 100 125
Nieko Spalvą Dantų formą Išsitiesinti dantis Tarpus tarp dantų Dantenas
K ieki s 6 9 13 16 13 36 43 29 25 10 0% 25% 50% 75% 100%
Nepatyrė patyčių dėl šypsenos Patyrė patyčias dėl šypsenos
P roc en tai Nuolatos Dažnai Kartais Labai retai Niekada iki šiol nepagalvojau
23 Statistiškai reikšmingai skyrėsi respondentų faktorius dėl patyčių ir tai, kaip dažnai jie susimąsto, jog aplinkiniai atkreipia dėmesį į jų šypseną (p = 0,013). 7 paveiksle pastebima, kad nepatyrę patyčių respondentai dažniau arba nuolatos (68%) pagalvoja apie kitų žmonių nuomonę nei patyrę patyčias (39%). Iš patyrusių patyčias respondentų grupės labiausiai norimas pakeisti faktorius savo šypsenoje yra dantų spalva (žr. Priedas Nr. 6).
8 pav. Nuomonės ar šypsotųsi dažniau jei turėtų gražesnę šypseną pasiskirstymas pagal patirtas
patyčias dėl šypsenos ar dantų
Statistiškai reikšmingai skyrėsi respondentų faktorius dėl patyčių ir nuomonė ar šypsotųsi dažniau, jei turėtų gražesnę šypseną (p = 0,001). 8 paveiksle pastebima, kad nepatyrę patyčių respondentai šypsotųsi dažniau, jei turėtų gražesnę šypseną (84,4%), nei patyrę patyčias respondentai (54,8%).
9 pav. Nuomonės ar stipriau pasitikėtų savimi, jei turėtų gražesnę šypseną pasiskirstymas pagal
patirtas patyčias
Statistiškai reikšmingai skyrėsi respondentų faktorius dėl patyčių ir nuomonė ar stipriau pasitikėtų savimi, jei turėtų gražesnę šypseną (p = 0,016). 9 paveiksle pastebima, kad nepatyrę patyčių
16 36 84 64 0% 25% 50% 75% 100%
Nepatyrė patyčių dėl šypsenosPatyrė patyčias dėl šypsenos
P
roc
en
tai Pasitikėtų savimi labiau, jeiturėtų gražesnę šypseną
Nepasitikėtų savimi labiau, jei turėtų gražesnę šypseną 16 45 84 55 0% 25% 50% 75% 100% Nepatyrė patyčių dėl
šypsenos Patyrė patyčias dėlšypsenos
P
roc
en
tai Šypsotusi dažniau, jei turėtų
gražesnę šypseną
Nesišypsotų dažniau, jei turėtų gražesnę šypseną
24 respondentai stipriau pasitikėtų savimi, jei turėtų gražesnę šypseną (84,4%), nei patyrę patyčias respondentai (63,7%).
10 pav. Savo šypsenos įvertinimo pasiskirstymas pagal patirtas patyčias
Statistiškai reikšmingai skyrėsi respondentų faktorius dėl patyčių ir savo šypsenos įvertinimas (7 balų skalėje) (p = 0). 10 paveiksle pastebima, kad nepatyrę patyčių respondentai kritiškiau vertina savo šypseną nei respondentai, kurie yra patyrę patyčias dėl savo šypsenos.
11 pav. savo šypsenos įvertinimo pasiskirstymas pagal plačios šypsenos faktorių
Statistiškai reikšmingai skyrėsi respondentų faktorius dėl plačios šypsenos ir savo šypsenos įvertinimo (7 balų skalėje) (p = 0). 11 paveiksle pastebima, kad plačiai nesišypsantys respondentai kritiškiau vertina savo šypseną nei kiti respondentai. Iš nesišypsančių plačiai respondentų grupės 50% atsakiusiųjų nurodė norintys keisti dantų spalva savo šypsenoje (žr. Priedas Nr. 7).
0,0 1,5 3,0 4,5 6,0 7,5
Nepatyrė patyčių dėl šypsenos Patyrė patyčias dėl šypsenos
S avo šyp se n os įver tin im as (7 balų sk .) 0,0 1,5 3,0 4,5 6,0 7,5
Nesišypso plačiai Šypsosi plačiai
S avo šyp se n os įver tin im as (7 bal ų sk .)
25
12 pav. Savo šypsenoje pastebėtų trūkumų kiekio pasiskirstymas pagal savo šypsenos įvertinimą
Dispersinės analizės testas parodė, kad respondentų pastebėtų trūkumų kiekis savo šypsenoje ir savo šypsenos įvertinimas buvo statistiškai reikšmingas (p = 0). 12 paveiksle pastebima, kad labai blogai ir blogai savo šypseną vertinantys respondentai įžvelgia daugiau trūkumų savo šypsenoje nei kiti respondentai vertinantys savo šypseną geriau.
Norint įvertinti ar pacientų pastebimi trūkumai kitų šypsenose sutampa su jų pačių nurodomais turimais trūkumais buvo naudojamas Spearman‘o koreliacijos koeficientas. Vienintelis vidutinio stiprumo ryšys buvo pastebėtas tarp spalvos faktoriaus (Spearman‘o koreliacijos koeficientas – 0,438). Respondentai, kurie pirmiausiai pastebi dantų spalvą žmogaus šypsenoje labiausiai norėjo pakeisti savo dantų spalvą. Kitų vidutinių ar stiprių statistiškai reikšmingų sąryšių nebuvo pastebėta. 0,0 1,5 3,0 4,5 6,0
labai blogai blogai patenkinamai vidutiniškai gerai labai gerai puikiai
T rū k u m ų k ieki s savo šyp se n oje
26
13 pav. Pastabumas dantų spalvai kito žmogaus šypsenoje pagal lytis
Respondento lytis ir faktas, ar pastebi dantų spalvą kito žmogaus šypsenoje, buvo statistiškai reikšmingas (p = 0,049). 13 paveiksle galima pastebėti, kad vyrai vidutiniškai daugiau pastebi dantų spalvą kito žmogaus šypsenoje lyginant su moterimis.
14 pav. Pastabumas dantų spalvai kito žmogaus šypsenoje pagal amžiaus grupes
Respondento amžiaus grupė ir faktas, ar pastebi dantų spalvą kito žmogaus šypsenoje, buvo statistiškai reikšmingas (p = 0,042). 14 paveiksle galima pastebėti, kad jaunesni respondentai statistiškai reikšmingai dažniau pastebi dantų spalvą kito žmogaus šypsenoje nei vyresni respondentai. 41 47 62 59 53 38 0% 25% 50% 75% 100%
Iki 24 metų 24 - 30 metų Virš 30 metų
P
roc
en
tai Pastebi dantų spalvos kitožmogaus šypsenoje
Nepastebi dantų spalvos kito žmogaus šypsenoje 43 55 57 45 0% 25% 50% 75% 100% Vyrai Moterys P roc en
tai Pastebi dantų spalvą kitožmogaus šypsenoje
Nepastebi dantų spalvos kito žmogaus šypsenoje
27
15 pav. Noras pakeisti savo dantų spalvą pagal amžiaus grupes
Respondento amžiaus grupė ir faktas, ar norėtų pakeisti spalvą savo šypsenoje, buvo statistiškai reikšmingas (p = 0,008). 15 paveiksle galima pastebėti, kad jaunesni respondentai vidutiniškai dažniau nori pakeisti savo dantų spalvą nei vyresni respondentai.
16 pav. Savo šypsenoje pastebėtų trūkumų kiekio pasiskirstymas pagal medijos daromą įtaką
Dispersinės analizės testas parodė, kad respondentų pastebėtų trūkumų kiekis savo šypsenoje ir medijos įtaka norui keisti savo šypsena buvo statistiškai reikšmingas (p = 0,032). 16 paveiksle pastebima, kad respondentai pripažįstantys, jog jų norui keisti savo šypseną daro įtaką medija, įžvelgia daugiau trūkumų savo šypsenoje nei kiti respondentai, kuriems medija nedaro įtakos.
0,0 0,6 1,2 1,8 2,4 3,0
Medija neįtakoja noro keisti savo šypseną Medija įtakoja norą keisti savo šypseną
T rū k u m ų k ieki s savo šyp se n oje 38 56 64 62 44 36 0% 25% 50% 75% 100%
Iki 24 metų 24 - 30 metų Virš 30 metų
P
roc
en
tai Norėtų pakeisti savo dantų
spalvą
Nenorėtų pakeisti savo dantų spalvos
28
17 pav. Kitų šypsenose pastebimų trūkumų kiekio pasiskirstymas pagal medijos daromą įtaką
Respondentų pastebimų trūkumų kiekis kitų šypsenose ir medijos įtaka norui keisti savo šypsena buvo statistiškai reikšmingas (p = 0,021). 17 paveiksle pastebima, kad respondentai, kurių norui keisti savo šypseną daro įtaką medija, įžvelgia daugiau tobulintinų aspektų kitų žmonių šypsenose nei kiti respondentai.
0,0 1,0 1,9 2,9 3,8 4,8
Medija neįtakoja noro keisti savo šypseną Medija įtakoja norą keisti savo šypseną
T rū k u m ų k ieki s k ito šyp se n oje
29
4. DISKUSIJA
Šio tyrimo rezultatai parodė, jog jaunesnio amžiaus pacientai pastebi daugiau trūkumų aplinkinių šypsenose, lyginant su vyresniais respondentais. Šie rezultatai sutampa su Akarslan ZZ ir kt. atlikto tyrimo Turkijoje bei Samorodnitzky-Naveh GR ir kt. atlikto tyrimo Izraelyje rezultatais.[25, 32] Nustatyta, kad su amžiumi pastebimų trūkumų kiekis kitų žmonių šypsenose mažėja. Šiems rezultatams pritaria ir Jungtinėje Karalystėje Alkhatib MN ir kt. atliktas tyrimas, kuriame nurodoma, jog vyresni pacientai yra labiau patenkinti savo dantų išvaizda. [35]
Pagrindinis estetinės odontologijos tikslas turėtų būti suteikti pacientams daugiau pasitikėjimo savimi dėl savo šypsenos. Tyrime nustatytas ryšys tarp plačiai besišypsančių pacientų ir aukštesnio savo šypsenos įvertinimo. Taip pat pacientai iš kurių buvo tyčiojamasi dėl jų šypsenos nurodė, kad labiau pasitikėtų savimi ir plačiau šypsotųsi, jei turėtų gražesnę šypseną. Kitos atliktos studijos taip pat nurodė ryšį tarp dantų skaičiaus parodymo šypsantis ir pasitenkinimo savo šypsena. [33, 34] Jose buvo kliniškai įvertintas tiriamųjų šypsenos plotis parodomų dantų skaičiumi, kai tuo tarpu šiame tyrime buvo remtasi tik atsakiusiųjų nuomone apie jų pačių polinkį plačiai šypsotis. Pacientų noru labiau pasitikėti savimi galima paaiškinti ir tai, jog paskutiniu metu stipriai išauga estetinių restauracijų poreikis ir įvairių amžiaus grupių pacientų lūkesčiai.[20]
Tarp jaunesnio amžiaus respondentų nustatytas didesnis noras keisti dantų spalvą savo šypsenoje, tai galima būtų aiškinti tuo, kad jaunesnio amžiaus respondentai nurodo pastebintys dantų spalvos pokyčius kito žmogaus šypsenoje labiau, lyginant su vyresniais tyrimo dalyviais. Panašios tendencijos pateikiamos ir Akarslan ZZ ir kt. atliktame tyrime, kuriame tarp jaunesnio amžiaus grupių pacientų pastebėtas ryškus noras dantų balinimo procedūrai, taip pat ir didesnis nepasitenkinimas savo dantų spalva tarp visų pacientų, kuris pastebėtas ir Tin-Oo MM ir kt. atliktame tyrime.[25, 36] Taip pat Afroz S ir kt. tyrimo, kuriame dalyvavo studentai, rezultatai parodė, jog nors dauguma tyrimo dalyvių yra labai patenkinti savo šypsena, dantų spalva sukelia didžiausią nepasitenkinimą joje.[37] Jaunesnių respondentų noras keisti savo dantų spalvą gali būti grindžiamas socialiniais veiksniais, noru atrodyti gražesniais, sveikesniais ar būti medijos daromos įtakos pasekmė. Vyresni pacientai šiuo atveju mažiau linkę imtis pokyčių ir yra įpratę prie esamos dantų išvaizdos. Sociodemografiniai faktoriai, tokie kaip turimas išsilavinimas ar gyvenamoji vieta vertinant pastabumą dantų spalvai ir norą ją keisti neturėjo jokios įtakos. Pastebėta priklausomybė nuo lyties: vyrai šiuo atveju labiau atkreipia dėmesį į dantų spalvą aplinkinių šypsenose, lyginant su moterimis.
Nustatyta, jog moterys yra statistiškai reikšmingai labiau susirūpinusios savo šypsena, lyginant su vyrais. Moterys dažnai arba nuolatos galvoja, jog aplinkiniai pastebi jų šypseną, dažniau, nei vyrai. Tin-Oo MM ir kt. atliktame tyrime nepasitenkinimas dantų išvaizda, dantų spalva ir
30 priekinių dantų atsikišimu buvo statistiškai reikšmingai susijęs su moterimis, taip pat pastebėta, jog moterys kritiškesnės vertinant savo dantų išvaizdą, lyginant su vyrais.[37] Panaši tendencija pastebima ir Indijoje atliktame tyrime, kuriame dalyvavusios moterys buvo labiau nepatenkintos savo šypsena bei labiau linkusios slėpti dantis šypsantis, nei vyrai.[36] Nors visuotinai priimtina manyti, jog moterys yra labiau susirūpinusios savo išvaizda nei vyrai, nuo lyties priklausančius skirtumus vertinant savo šypseną reikėtų tirti plačiau, nes skirtingose šalyse atlikti tyrimai pateikia pakankamai skirtingus rezultatus. Pavyzdžiui - vyrai Švedijoje atliktame tyrime teikia didesnę svarbą dantų išvaizdai, lyginant su moterimis.[38] Indijoje vyrai statistiškai reikšmingai dažniau sąmoningai šypsosi bendraudami su priešingos lyties atstovėmis, kas įrodo medijos daromą įtaką nusistovėjusiems socialiniams bendravimo modeliams, kuriuose grožis buvo moterų sfera, tačiau kurioje vyrai nebenori būti antri.[37]
Tyrimo rezultatuose matoma ryški medijos daroma įtaka pastebėtų trūkumų kiekiui savo ir kitų šypsenose. Pacientai nurodantys, jog jų norui keisti savo šypseną įtaką daro medija, nurodo pastebintys reikšmingai daugiau trūkumų savo ir aplinkinių šypsenose. Žinoma, grožio standartai yra labai subjektyvūs ir dažnai yra veikiami medijos ar tuometinės mados tendencijų, tačiau dažnai tarp medijos pateikiamų idealų ir realybės atsiranda atotrūkis. Akarslan ZZ ir kt. tyrimo rezultatai puikiai iliustruoja pacientų norą likviduoti šį atotrūkį dantų balinimu ar kitomis šypsenos estetiką gerinančiomis procedūromis.[25] Nors noras keistis labiau būdingas jaunesniems pacientams, tačiau ir vyresnio amžiaus žmonės ima vis daugiau dėmesio skirti ne tik funkcijai, bet ir estetikai.[38]
31
IŠVADOS
1. Jaunesni pacientai (iki 24 metų), lyginant su vyresnio amžiaus grupėmis, pastebi daugiausiai
trūkumų kito žmogaus šypsenoje, iš kurių dažniausiai pastebi dantų spalvą bei kreivumą. Didėjant apklaustųjų amžiui, pastebimų trūkumų kiekis kitų žmonių šypsenose mažėja.
2. Mieste gyvenantys respondentai nurodė pastebintys daugiau trūkumų kito žmogaus šypsenoje,
lyginant su gyvenančiais kaime. Respondentai, gyvenantys mieste, labiausiai išskyrė tarpus tarp dantų. Pastebėtų kito žmogaus šypsenos trūkumų kiekis nebuvo statistiškai reikšmingai susijęs nei su lytimi, nei su įgytu respondentų išsilavinimu.
3. Moterys, nepriklausomai nuo amžiaus grupės, išsilavinimo ir gyvenamosios vietos, yra labiau
susirūpinusios savo šypsena. Taip pat plačiai vengiantys šypsotis pacientai nurodo daugiau savo šypsenos trūkumų.
4. Negalima išskirti nei vienos pacientų grupės pagal šypsenos vertinimą, kaip geriausiai ar
prasčiausiai vertinančios savo šypseną, visose tiriamosiose grupėse šis pasiskirstymas buvo tolygus.
5. Pacientai kitų žmonių šypsenose yra linkę atkreipti dėmesį į tokius pačius trūkumus, kuriuos
pastebi ir nurodo norintys keisti savo šypsenoje.
6. Jauni pacientai (iki 24 metų) nurodo didžiausią norą keisti savo dantų spalvą, taip pat ši amžiaus
grupė dažniausiai pastebi dantų spalvą kitų žmonių šypsenoje. Visų amžiaus grupių vyrai dažniau pastebi dantų spalvą, lyginant su moterimis.
7. Visose respondentų grupėse iš norimų keisti aspektų savo šypsenoje dažniausiai nurodytas noras
keisti dantų formą ir dantenas.
8. Nepatyrę patyčių dėl savo šypsenos respondentai nurodė, jog šypsotųsi dažniau ir labiau
pasitikėtų savimi, jeigu turėtų gražesnę šypseną.
32
LITERATŪRA
1. Gavric A, Mirceta D, Jakobovic M, Pavlic A, Zrinski MT, Spalj S. Craniodentofacial characteristics, dental esthetics-related quality of life, and self-esteem. Am J Orthod Dentofacial Orthop. 2015;147:711–718.
URL: http://dx.doi.org.sci-hub.cc/10.1016/j.ajodo.2015.01.027
2. Abdullah WA. Changes in quality of life after orthognathic surgery in Saudi patients. Saudi Dent J. 2015;27:161–164.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4501467/
3. Perillo L, Esposito M, Caprioglio A, Attanasio S, Santini AC, Carotenuto M. Orthodontic treatment need for adolescents in the Campania region: the malocclusion impact on selfconcept. Patient Prefer Adherence. 2014;19:353–359.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3964173/
4. Bui KK, Rinchuse DJ, Zullo TG, Cozzani M. Perception of facial attractiveness following modification of the nose and teeth. Int Orthod. 2015;13:195–209.
URL: http://sci-hub.cc/10.1016/j.ortho.2015.03.001
5. Sarver DM, Ackerman MB. Orthodontics about face: the reemergence of the esthetic paradigm. Am J Orthod Dentofacial Orthop. 2000;117:575–576.
URL: http://dx.doi.org.sci-hub.cc/10.1016/S0889-5406(00)70204-6
6. Zhang YF, Xiao L, Li J, Peng YR, Zhao Z. Young people’s esthetic perception of dental midline deviation. Angle Orthod. 2010;80:515–520.
URL: http://www.angle.org/doi/10.2319/052209-286.1
7. Musskopf ML, Rocha JM, Rosing CK. Perception of smile esthetics varies between patients and dental professionals when recession defects are present. Braz Dent J.2013;24:385–390. URL:
http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_arttext&pid=S0103-64402013000400385&lng=en&nrm=iso&tlng=en
8. Pithon MM, Santos AM, Viana de Andrade AC, Santos EM,Couto FS, da Silva Coqueiro R. Perception of the esthetic impact of gingival smile on laypersons, dental professionals, and dental students. Oral Surg Oral Med Oral Pathol Oral Radiol. 2013;115:448–454
33 9. Witt M, Flores-Mir C. Laypeople’s preferences regarding frontal dentofacial esthetics:
tooth-related factors. J Am Dent Assoc. 2011;142:635–645.
URL: http://dx.doi.org.sci-hub.cc/10.14219/jada.archive.2011.0245
10. Ma Q, Hu Y. Beauty matters: social preferences in a threeperson ultimatum game. PLoS ONE. 2015;10:e0125806.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4423917/
11. Ma F, Xu F, Luo X. Children’s and adults’ judgments of facial trustworthiness: the relationship to facial attractiveness. Percept Mot Skills. 2015;121:179–198.
URL: http://sci-hub.cc/10.2466/27.22.PMS.121c10x1
12. Cotrim ER, Vasconcelos AV, Haddad SS, Reis SAB. Perception of adults' smile esthetics among orthodontists, clinicians and laypeople. Dental Press J Orthod. 2015; 20(1):40-44. URL:
http://pubmedcentralcanada.ca/pmcc/articles/PMC4373014/;jsessionid=8EF4555FD420AA 4F697A2C36F7A363F9.thrasher?lang=en-ca
13. Batwa W, Grewal B, Gill D. Smile analysis: what to measure. Dent Update. 2014; 41:483-6. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25195479
14. Mantovani MB, Souza EC, Marson FC, Correa GO, Progiante PS, Silva CO. Use of modified lip repositioning technique associated with esthetic crown lengthening for treatment of excessive gingival display: A case report of multiple etiologies. J Indian Soc Periodontol. 2016; 20(1):82-87.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4795143/
15. Pithon MM, Andrade D, Fernandes I, et al. Influence of malocclusion on social perceptions of adolescents at public and private schools. Eur Arch Paediatr Dent. 2014;15:37–43. URL: http://sci-hub.cc/10.1007/s40368-013-0050-7
16. Seehra J, Fleming PS, Newton T, DiBiase AT. Bullying in orthodontic patients and its relationship to malocclusion, self-esteem and oral health-related quality of life. J Orthod.2011;38:247–256.
URL: http://sci-hub.cc/10.1179/14653121141641
17. Chou JC, Nelson A, Katwal D, Elathamna EN, Durski MT. Effect of smile index and incisal edge position on perception of atractiveness in different age groups. J Oral Rehabil. 2016;
34 43(11):855-862.
URL: http://sci-hub.cc/10.1111/joor.12439
18. Gabriele Rossini, Simone Parrini, Tommaso Castroflorio, Arturo Fortini, Andrea Deregibus, Cesare L. Debernardi. Children’s perceptions of smile esthetics and their influence on social judgment. Angle Orthod. 2016; 86:1050–1055.
URL: http://www.angle.org/doi/pdf/10.2319/102715-722?code=angf-site
19. Shruti Golai, Basavaraj Nimbeni, Sandya Devi Patil, Praveen Baali, Hemanth Kumar. Impact of Untreated Traumatic Injuries to Anterior Teeth on the Oral Health Related Quality of Life As Assessed By Video Based Smiling Patterns in Children. J Clin Diagn Res. 2015; 9(6): ZC16–ZC19.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4525599/
20. Sharat Chandra Pani , Abdulrahman Al Saffan, Sultan AlHobail, Fares Bin Salem, AlBara AlFuraih, Mohammad AlTamimi. Esthetic Concerns and Acceptability of Treatment
Modalities in Primary Teeth: A Comparison between Children and Their Parents. Int J Dent. 2016; 2016:3163904.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4942659/
21. Liu Z, McGrath C, Hägg U. The impact of malocclusion/orthodontic treatment need on the quality of life. A systematic review. Angle Orthod. 2009; 79(3):585-91.
URL: http://www.angle.org/doi/10.2319/042108-224.1
22. Traebert ES, Peres MA. Do malocclusions affect the individual's oral health-related quality of life? Oral Health Prev Dent. 2007; 5(1):3-12.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22068178
23. Lombardo L, Berveglieri C, Guarneri MP, Siciliani G. Anterior dental alignment and smile: perception and sensations in a sample of 8- to 10-year-old children and their parents.
Orthodontics. 2011; 12:366–377.
URL: http://www.lucalombardo.net/download/articoli/wjo_12_4_sorriso.pdf
24. Henson ST, Lindauer SJ, Gardner WG, Shroff B, Tufekci E, Best AM. Influence of dental esthetics on social perceptions of adolescents judged by peers. Am J Orthod Dentofacial Orthop. 2011; 140(3):389-95.
35 25. Akarslan ZZ, Sadik B, Erten H, Karabulut E. Dental esthetic satisfaction, received and
desired dental treatments for improvement of esthetics. Indian J Dent Res 2009; 20:195-200. URL:
http://www.ijdr.in/article.asp?issn=0970-9290;year=2009;volume=20;issue=2;spage=195;epage=200;aulast=Akarslan
26. Meireles SS, Goettems ML, Dantas RV, Bona AD, Santos IS, Demarco FF. Changes in oral health related quality of life after dental bleaching in a double-blind randomized clinical trial. J Dent. 2014; 42(2):114-21.
URL: http://sci-hub.cc/10.1016/j.jdent.2013.11.022
27. Bruhn AM, Darby ML, McCombs GB, Lynch CM. Vital tooth whitening effects on oral health-related quality of life in older adults. J Dent Hyg. 2012; 86(3):239-47.
URL:
http://digitalcommons.odu.edu/cgi/viewcontent.cgi?article=1002&context=dentalhygiene_fa
c_pubs
28. Santhanakrishnan M, Shanmuganathan N, Seenivasan M, Jayakrishnakumar S. Lip repositioning surgery for correction of excessive gingival display. J Pharm Bioallied Sci. 2015; 7(Suppl 2): S794–S796.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4606714/
29. Mahesh N, Laju S, Susil M Erali, Sunil M Erali, Al Zainab F, Gopinath PV. Gummy Smile Correction with Diode Laser: Two Case Reports. J Int Oral Health. 2015; 7(Suppl 2): 89–91. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4672859/
30. Desai S, Upadhyay M, Nanda R. Dynamic smile analysis: changes with age. Am J Orthod Dentofacial Orthop. 2009; 136(3):310.
URL: http://sci-hub.cc/10.1016/j.ajodo.2009.01.021
31. Rao AG, Koganti VP, Prabhakar AK, Soni S. Modified lip repositioning: A surgical approach to treat the gummy smile. J Indian Soc Periodontol. 2015; 19(3): 356–359. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4520129/
32. Samorodnitzky-Naveh GR, Geiger SB, Levin L. Patients' satisfaction with dental esthetics. J Am Dent Assoc 2007; 138:805-8.
36 33. Alkhatib MN, Holt R, Bedi R. Age and perception of dental appearance and tooth colour.
Gerodontology 2005; 22:32-6.
URL: http://sci-hub.cc/10.1111/j.1741-2358.2004.00045.x
34. Elias AC, Sheiham A. The relationship between satisfaction with mouth and number, position and condition of teeth: Studies in Brazilian adults. J Oral Rehabil 1999; 26:53-71. URL: http://sci-hub.cc/10.1046/j.1365-2842.1999.00319.x
35. Rosenoer LM, Sheiham A. Dental impacts on daily life and satisfaction with teeth in relation to dental status in adults. J Oral Rehabil 1995; 22:469-80.
URL: http://sci-hub.cc/10.1111/j.1365-2842.1995.tb01191.x
36. Tin-Oo MM, Saddki N, Hassan N. Factors influencing patient satisfaction with dental appearance and treatments they desire to improve aesthetics. BMC Oral Health. 2011; 11: 6. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3059271/
37. Afroz S, Rathi S, Rajput G, Rahman SA. Dental Esthetics and Its Impact on Psycho-Social Well-Being and Dental Self Confidence: A Campus Based Survey of North Indian
University Students. J Indian Prosthodont Soc. 2013; 13(4): 455–460. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3792334/
38. Carlsson GE, Johansson A, Johansson AK, Ordell S, Ekback G, Unell L. Attitudes toward dental appearance in 50- and 60-Year-old subjects living in Sweden. J Esthet Restor Dent. 2008;20(1):46-55.
37
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Klinikinėje praktikoje atsižvelgti į gyvenamosios vietos etninius papročius, vyraujančiai rasei
priimtiną grožio supratimą, nes vienose vietovėse dideli tarpai tarp dantų yra priimtini ir vertinami kaip gražūs (Afrikoje), kitose vietose - vertinami kaip estetinis trūkumas (Europoje, Amerikoje). Nors ir pastebima estetiškos šypsenos globalizacija dėl medijos daromos įtakos visame pasaulyje, verta estetinį aspektą panagrinėti konkrečiame regione, kuriame yra užsiimama klinikine praktika, atsižvelgiant į rasinius, etninius skirtumus.
2. Klinikinėje praktikoje turėtume atsižvelgti ne tik į išorinius šypsenos parametrus, bet ir į
konkretaus paciento lūkesčius bei šypsenos estetikos supratimą, o ne vadovautis daugumos nuomone. Turime parinkti ir su pacientu suderinti gydymo planą, kuriame būtų numatyta, ką reikia atlikti ir kas gali būti atlikta, norint pasiekti pacientui estetiškai priimtiną gydymo rezultatą.
38
PRIEDAI
1 priedas
TIRIAMOJO ASMENS INFORMAVIMO FORMA
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto odontologijos fakulteto studentė, Eglė Šaučiuvėnaitė, baigiamojo magistrinio darbo rengimo metu atlieka tyrimą, skirtą įvertinti kokie šypsenos aspektai pacientams yra lemiami vertinant savo ir aplinkinių šypsenos estetiką. Tyrimas bus vykdomas anketavimo principu. Tyrimo dalyviai - gydytojų odontologų pacientai nuo 18 metų, respondentų atranka atsitiktinė. Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketa yra anoniminė. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas.
2 priedas
TIRIAMOJO ASMENS SUTIKIMO FORMA
Aš, ………, sutinku dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto odontologijos fakulteto studentės Eglės Šaučiuvėnaitės atliekamoje apklausoje, skirtoje įvertinti pacientų nuomonę apie esminius šypsenos estetikos kriterijus.
______________________________________________ ____________________
Tiriamojo asmens vardas, pavardė Parašas
Data ____________________
3 priedas
ANKETA
Esu, Eglė Šaučiuvėnaitė, LSMU V k. odontologijos studentė. Šiuo metu atlieku tyrimą “Pacientų nuomonė apie esminius šypsenos estetikos kriterijus” (“Patients opinion on essential criteria of smile esthetics”). Prašau užpildyti šią anoniminę anketą. Jūsų konfidencialumas bus užtikrintas. Dėkoju už bendradarbiavimą.
I DALIS
3. Jūsų amžius: _______
4. Lytis (pabraukti): moteris vyras
5. Gyvenamoji vieta (pabraukti): miestas kaimas
39 II DALIS
7. Ką pirmiausiai pastebite žmogaus šypsenoje? ◻ dantų spalvą
◻ dantų kreivumą/tiesumą ◻ dantų švarą
◻ tarpus tarp dantų ◻ dantų formą ◻ dėmes ant dantų ◻ dantenas
◻ kita (įrašyti) _______________________________________________________________ 8. Kas Jūsų manymu labiausiai šypseną daro nepatrauklia?
◻ kreivi dantys ◻ pageltę dantys ◻ dėmėti dantys
◻ per dideli/maži dantys (pabraukti, jei variantas yra pasirenkamas) ◻ per ilgi/trumpi dantys (pabraukti, jei variantas yra pasirenkamas) ◻ per platūs/siauri dantys (pabraukti, jei variantas yra pasirenkamas) ◻ danteninė šypsena
◻ per dideli tarpai tarp dantų ◻ kai nėra tarpų tarp dantų ◻ negražios plombos
◻ kita (įrašyti) _______________________________________________________________ 9. Kokius trūkumus pastebite savo šypsenoje?
◻ kreivi dantys
◻ šypsantis matosi daug dantenų ◻ pageltę dantys
◻ patamsėję dantys ◻ dėmėti dantys
◻ dideli tarpai tarp dantų
40 ◻ per siauri/platūs dantys (pabraukti, jei variantas yra pasirenkamas)
◻ trumpi/ilgi dantys (pabraukti, jei variantas yra pasirenkamas)
III DALIS
10. Ar plačiai šypsotės? (pabraukti) taip ne
11. Kaip dažnai pagalvojate, kad žmonės atkreipia dėmesį į Jūsų šypseną? ◻ nuolatos apie tai pagalvoju
◻ dažnai susimąstau ◻ kartais
◻ labai retai
◻ niekada iki šiol nebuvau apie tai pagalvojęs 12. Kaip Jūs vertinate savo šypseną?
◻ puikiai ◻ labai gerai ◻ gerai ◻ vidutiniškai ◻ patenkinamai ◻ blogai ◻ labai blogai
13. Ką norėtumėte pakeisti savo šypsenoje? ◻ nieko
◻ spalvą ◻ dantų formą ◻ išsitiesinti dantis
◻ tarpus tarp dantų sumažinti/padidinti (pabraukti, jei variantas yra pasirenkamas) ◻ dantenas
◻ kita (įrašyti) _______________________________________________________________ 14. Ar medijoje ir žiniasklaidoje matant gražias šypsenas kyla noras ką nors keisti savojoje?
(pabraukti) taip ne
15. Ar naudojate pagalbines priemones, kad pasiektumėte geresnį dantų/šypsenos estetinį vaizdą?(pabraukti) taip ne
41 Jei taip, tai kokias? (įrašyti)
_______________________________________________________________________ 16. Ar šypsotumėtės dažniau, jei turėtumėte gražesnę šypseną? (pabraukti) taip ne
17. Ar labiau pasitikėtumėte savimi, jei turėtumėte gražesnę šypseną? (pabraukti) taip ne 18. Ar kas nors kada nors yra iš Jūsų šaipęsis dėl šypsenos arba dantų? (pabraukti) taip ne
4 priedas
PIRMIAUSIAI PASTEBIMŲ ŠYPSENOS TRŪKUMŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL GYVENAMĄJĄ VIETĄ
5 priedas
NORIMŲ PAKEISTI FAKTORIŲ SAVO ŠYPSENOJE PASISKIRTYMAS PAGAL AMŽIAUS GRUPES
Norimas pakeisti faktorius savo šypsenoje Spalvą Dantų formą Ištiesinti dantis
Sumažinti
tarpus Dantenas Nieko
Iki 24 metų 62% 23% 39% 7% 7% 8%
24 - 30 metų 44% 10% 35% 11% 11% 17%
Virš 30 metų 36% 8% 16% 0% 0% 39%
p reikšmė 0,008 0,024 0,011 0,029 0,029 0
6 priedas
NORIMŲ PAKEISTI FAKTORIŲ SAVO ŠYPSENOJE PASISKIRSTYMAS PAGAL PATIRTAS PATYČIAS
Pirmiausiai pastebimas trūkumas kito žmogaus šypsenoje Spalvą Kreivumą Švarą
Tarpus tarp dantų
Dantų
formą Dėmes Dantenas
Miestas 53% 63% 25% 33% 19% 10% 6%
Kaimas 40% 51% 20% 16% 24% 8% 6%
Norimas pakeisti faktorius savo šypsenoje Spalvą Dantų formą
Ištiesinti dantis
Sumažinti
tarpus Dantenas Nieko Nepatyrė
patyčių 40% 15% 50% 18% 18% 12%
Patyrė
42
7 priedas
NORIMŲ PAKEISTI FAKTORIŲ SAVO ŠYPSENOJE PASISKIRSTYMAS PAGAL ŠYPSENOS PLOTĮ
Norimas pakeisti faktorius savo šypsenoje Spalvą Dantų formą Ištiesinti dantis Sumažinti
tarpus Dantenas Nieko Nesišypso
plačiai 50 14 30 8 8 19
Šypsosi
