LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKTATOS FAKULTETAS
VIKTORIJA PIETERAITYTĖ
ŠEIMOS GYDYTOJŲ KOMPIUTERINIŲ ĮGŪDŽIŲ IR
POREIKIŲ VERTINIMAS
Magistro baigiamasis darbas (visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinis vadovas: dr. Rima Kregždytė
2
SAUNTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
ŠEIMOS GYDYTOJŲ KOMPIUTERINIŲ ĮGŪDŽIŲ IR POREIKIŲ VERTINIMAS Viktorija Pieteraitytė
Mokslinis vadovas dr. Rima Kregždytė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas, 2013. 60 p.
Darbo tikslas: Įvertinti šeimos gydytojų kompiuterinius įgūdžius ir poreikius.
Uždaviniai: 1. Įvertinti šeimos gydytojų darbo kompiuteriu gebėjimus ir poreikius. 2. Įvertinti šeimos gydytojų naudojimąsi informacinėmis technologijomis darbe. 3. Įvertinti kompiuterinių įgūdžių tobulinimo galimybes.
Tyrimo metodika: 2011 m. gruodžio - 2012 m. vasario mėnesiais buvo atliekama bendrosios praktikos gydytojų apklausa, dalyvavo 110 gydytojų iš Kauno, Klaipėdos bei Tauragės miestų. Rezultatai:
56 proc. tyrime dalyvavusių BPG silpnai geba arba visai negeba dirbti kompiuteriu. Geriausiai BPG geba dirbti interneto naršyklėmis (80 proc.) ir MS Word programa (58 proc.). SPSS programa nemoka dirbti, bet reikia 38 proc., MS Excel – 26 proc., MS Access – 22 proc. BPG. Valstybinėse įstaigose dirbančių gydytojų darbo kompiuteriu gebėjimai yra geresni nei privačiose. Pakankamai geros arba labai geros žinios yra 59 proc. valstybinėse įstaigose dirbančių respondentų ir 18 proc. dirbančių privačiose įstaigose.
62 proc. BPG nuomone, įstaigos kompiuterizuotumo lygis pakankamas. Gydytojai dažniausiai kompiuterį naudoja informacijos paieškai (73 proc.), duomenų suvedimui (45 proc.), teksto spausdinimui (50 proc.). Su pacientu bendrauja labiau telefonu (78 proc.), nei el.paštu (4,5 proc.). Įstaigose įmonės IS gali naudotis 55 proc. BPG. Dauguma teigimai vertina kompiuterizavimą: 56 proc. nuomone kompiuteris pagerina darbo spartą, nors 19 proc. padidina darbo krūvį.
26 proc. apklaustų šeimos gydytojų yra lankę kompiuterinius tobulinimosi kursus. Tik trečdalyje įstaigų organizuojami kompiuteriniai tobulinimosi kursai. 42,73 proc. respondentų nuomone, kompiuteriniu tobulinimusi nesidomi nei gydytojai, nei vadovai. Valstybinėse įstaigose (33,80 proc.) aktyviau organizuojami tobulinimosi kursai, nei privačiose (15,38 proc.).
3
SUMMARY
Management of Public Health
FAMILY DOCTORS COMPUTER SKILLS AND NEEDS ASSESSMENT Viktorija Pieteraitytė
Supervisor Dr. Rima Kregždytė
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, 2013. 60 p.
The aim of study: Evaluate computer skills of general physicians and their IT needs.
Tasks: 1. Rate computer skills and needs of general physicians. 2. Evaluate Information technology usage by general physicians and needs of usage at their work places. 3. Evaluate future opportunities for computer skills improvement.
Research methodology: During the period starting from 2011 December and February 2012 the general practice physicians survey was carried out with participation of 110 physicians from Kaunas, Klaipėda and Tauragė.
Results:
• 56 percent of participated GPs has weak or has no skills in computer use. Most GPs are good at using internet browser (80 percent) and MS Word (58.18 percent). Completely incapable are at work with SPSS - 38 percent, MS Excel – 26 percent, MS Access - 83.64 percent programs but need to use. Better computer skills rated as enough skilled or advanced are found in public institutions (59 percent) than in private (18 percent).
• 62 percents of GPs gave an opinion that the level of computerization at their work places is sufficient. Physicians are mainly using their work computer for information search (73 percent), data input (45 percent), text editing (50 percent). 78 percent are used to communicate with their patients by phone than by e-mail (4,5 percent). Institutions IT systems are available to 55 percent of specialists. Most of the GPs valuate the process of computerization: 56 percent says it helps to improve their work rate, even though that 19 percent says it increases the workload.
5
TURINYS
TERMINŲ SĄRAŠAS ... 6
ĮVADAS ... 7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
1. KOMPIUTERIZAVIMO SVARBA ŠEIMOS GYDYTOJŲ DARBE IR SVEIKATOS ĮSTAIGŲ VEIKLOJE ... 10
1.1 Sveikatos įstaigos ir jų valdymo pagrindiniai principai ... 10
1.2 PSP veikla, šeimos gydytoju darbo principai ... 14
1.3 Sveikatos įstaigų kompiuterizavimas, e.sveikata projektas ... 20
2. TYRIMO METODAI IR KONTINGENTAS ... 25
2.1 Kontingento charakteristika ... 25
2.2 Tyrimo metodai ... 26
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 28
3.1 Šeimos gydytojų darbo kompiuteriu gebėjimai ir poreikiai ... 28
3.2 Naudojimasis informacinėmis technologijomis darbe ... 43
3.3 Tobulinimosi galimybės ... 49
IŠVADOS ... 54
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 55
LITERATŪRA ... 56
6
TERMINŲ SĄRAŠAS
PSP – Pirminė sveikatos priežiūra
BPG – Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojas PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija
7
ĮVADAS
Šeimos sveikata – vienas iš svarbiausių dalykų kiekvieno žmogaus gyvenime [6]. Esant sveikatos sutrikimui, pirmoji vieta, į kurią kiekvienas kreipiamės, yra pirminės sveikatos priežiūros centras (PSP) – tai būtinoji visų bendruomenės narių bei jų šeimos sveikatos priežiūra šaliai ir bendruomenei. PSP yra kompleksas priemonių, padedančių pasiekti norimą sveikatos lygį visoje šalyje [20].
Pagal Pasaulinę sveikatos organizaciją (PSO), sveikatos priežiūros sistemai iškeliami šie tikslai:
• Visuomenės, kuriai ji tarnauja, sveikatos gerinimas; • Atsakas į visuomenės lūkesčius;
• Finansinės apsaugos teikimas nesveikatos atveju [43].
PSP centre figūruoja bendrosios praktikos gydytojas (BPG), arba dabar vadinamas šeimos gydytoju [52]. Jam priskiriamos labai svarbios patarėjo, koordinatoriaus, padedančio orientuotis sveikatos sistemoje, konsultuojančio elementariais sveikatos klausimais, stebinčio lėtinių ligų eigą, padedančio surasti reikalingą specialistą, pareigos [12]. Taigi galima būtų teigti, kad pagrindinis žmogaus tarpininkas tarp jo ir geros sveikatos yra šeimos gydytojas [20].
Siekiant tobulinti ir gerinti PSP paslaugas bei jų kokybę, atliekama daugybė tyrimų, daugelio jų centre yra BPG. Pagal 2010 m. atliktą tyrimą, vertinant Kauno miesto PSP paslaugų prieinamumą, rezultatai parodė, jog dauguma (88,9 proc.) apklaustųjų palankiai vertino paslaugų prieinamumą, bet patiria sunkumų dėl įstaigų darbo organizavimo [21]. Tyrime, kuris buvo atliekamas 2007 m. vertinant PSP paslaugų organizavimą, nustatyta, kad pacientų nepasitenkinimą kelia neefektyviai valdomi pacientų srautai, tačiau teigiamai buvo vertinami šeimos gydytojų bendravimo įgūdžiai ir jų dėmesingumas pacientui [16].
Pagal e.sveikatos projekto tikslus, sveikatos įstaigų paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimui, privalomas kompiuterizavimas, tarptautinės informacinės sistemos plėtra, darbuotojų kvalifikacijos informacinių technologijų srityje kėlimas [30]. Siekiant geresnių rezultatų, pagal vadybos principus, visose veiklos sferose būtina diegti naujausius pasiekimus, naujausias žinias [51].
9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Įvertinti šeimos gydytojų kompiuterinius įgūdžius ir poreikius. Uždaviniai:
1. Įvertinti šeimos gydytojų darbo kompiuteriu gebėjimus ir poreikius.
10
1.
KOMPIUTERIZAVIMO SVARBA ŠEIMOS GYDYTOJŲ DARBE IR
SVEIKATOS ĮSTAIGŲ VEIKLOJE
1.1 Sveikatos įstaigos ir jų valdymo pagrindiniai principai
Bendrovių, įmonių, įstaigų, organizacijų sėkmę lemia finansų tvarkymas, kokybės tobulinimas, komandinis darbas ir viską apimantis, Vakarų šalyse traktuojamas kaip viską lemiamas faktorius, – valdymas [32;45]. Sveikatos įstaigos, dažnai išskiriamos iš kitų įmonių, pagal siekius ir principus, bet kiekvienos organizacijos siekis yra turėti kuo geresnius veiklos rezultatus. Todėl kiekvienoje sveikatos priežiūros organizacijoje svarbu sudaryti idealias organizavimo, planavimo ir vadovavimo sąlygas [1;45].
Įmonės gerovės užtikrinimo veiksniai turi garantuoti visų suinteresuotų šalių poreikių patenkinimą, kokybiškas ir reikalavimus atitinkančias paslaugas, ir galimą organizacijos gyvavimą [1;50]. Organizacija sėkmingai įgyvendina savo tikslus tada, kai yra valdoma sistemingai ir skaidriai. Pagrindinis dalykas to siekiant yra veiklos rezultatyvumą ir efektyvumą nuolat gerinanti vadybos sistema, kuri padėtų tobulinti veiklos kokybės gerinimą, ir kompetentingos vadovaujančio personalo pastangos [1;7;50].
Pagal F.Teilorą, teisingas vadybos pagrindas yra tuomet, kai tinkamai vyksta darbininkų ir vadovų darbo organizavimas. Įmonės darbas tik tuomet gali būti našus, kai jis organizuojamas pagal taisykles, principus, standartus, parengtus naudojant naujausius mokslo pasiekimus ir ilgametę praktikos patirtį [51].
Organizacinės priemonės, būtinos siekiant našos ir kokybės:
• Teisingai parenkant darbininkus, juos parengiant darbui atitinkamose darbo vietose ir pavedant jiems tokius darbus, kuriuos jie sugeba atlikti geriausiai;
• Optimaliai sudarant darbo operacijas;
11 Siekiant vis geresnės kokybės, daug dėmesio skiriama keliamiems reikalavimams atitikti kokybės vadybos principus, pagal ES numatytus standartus kiekvienai organizacijai:
• Organizacija, orientuota į klientą (org. veiklos sėkmė priklauso nuo klientų);
• Lyderiavimas (lyderiai užtikrina organizacijos veiklos ir siekių vienovę); • Darbuotojų įtraukimas (visų lygių darbuotojai yra organizacijos pagrindas); • Proceso principas (veikla ir susiję ištekliai valdomi kaip procesas);
• Sistema pagrįstos vadybos metodas (susiję procesai valdomi kaip sistema); • Nuolatinis gerinimas (nuolatinis org. veiklos gerinimas turi būti pagrindinis
org. tikslas);
• Faktų analize pagrįsti sprendimai (efektyvūs sprendimai priimami, remiantis surinktų duomenų ir informacijos analize);
• Abipusiai naudingi santykiai su tiekėjais [50].
Gerinant viešųjų įmonių veiklą, pagrindinės naujosios viešosios vadybos idėjos yra viešajame sektoriuje taikyti privataus verslo principus, laikant, kad valdžios įstaigos turėtų perimti ne tik verslo techniką, bet ir jo vertybes [46;36]. Todėl vis didesnis dėmesys skiriamas kokybės vadybos metodų pritaikymui valstybės valdymo ir paslaugų sektoriuje. Diegiant šiuo metodus sveikatos bei švietimo organizacijose, pagrindinę veiklą ir sudaro:
• Didesnės pastangos patenkinti vartotojus;
• Nauji vadovavimo įsipareigojimai siekiant vadybos tobulumo; • Darbuotojų įtraukimas į sprendimo priėmimą;
• Didesnis dėmesys procesų, paslaugų kokybės įvertinimo priemonėms; • Darbo procedūrų racionalizavimas (trumpesnė komandų grandinė, mažiau
popierizmo);
• Strateginiai, ilgalaikiai planai gerinti paslaugų kokybę;
• Nauja organizacinė darbo aplinka, keliant darbuotojų moralę [42;45].
12 rodiklių. Paciento poreikiai labai individualūs, todėl svarbiausia juos vertinti, nedelsiant reaguoti bei teikti kvalifikuotas paslaugas ir būti nuolat pasiruošus jas tiekti. Pacientais įvardijami asmenys, kuriems tiekiama prevencinė sveikatos priežiūra, gydymas, reabilitacijos paslaugos [35;44].
Pagal nacionalinės sveikatos kokybės asociaciją, sveikatos įstaigų misija yra gerinti sveikatos priežiūros kokybę ir remti specialistų rengimą. Asociacija skatina nuolatinį sveikatos priežiūros gerinimą, kuriant švietimo ir tobulėjimo galimybes visuose sveikatos priežiūros organizacijų vadovavimo lygiuose [45].
Sveikatos įstaigos priklauso bendrai sveikatos sistemai, jos turi siekti bendrųjų tikslų. ES visuomenės sveikatos programa (2014 - 2020) numato pagrindinius tikslus kiekvienai šaliai, kurių laikantis turi būti tobulinama sveikatos sistema valstybėje:
• Imtis būtinų reformų pasiekti novatorišką ir tvarią sveikatos sistemą;
• Pagerinti priėjimą piliečiams prie geresnės ir saugesnės sveikatos priežiūros; • Gerinti Europos piliečių sveikatą ir užkirsti kelia ligoms;
• Apsaugoti Europos piliečius nuo tarpvalstybinių grėsmių [9].
Pagal ES visuomenės sveikatos strategijos dokumentą, buvo apibrėžiama, kad visų ES šalių gyventojų sveikatos rūpinimasis negali būti išskiriamas vienos šalies mastui. Rūkymo, prastos mitybos, užkrečiamų ligų, farmacijos, kraujo produktų saugumas ir kiti susiję dalykai yra visų šalių bendroji atsakomybė. ES visuomenės sveikatos strategija siekiama:
• Pagerinti sveikatos informaciją ir piliečiams, ir vyriausybėms;
• Sukurti mechanizmą, leidžiantį greitai reaguoti į dideles sveikatos grėsmes; • Geriau suprasti veiksnius, kurie gali paveikti sveikatą ir gyvenseną. Šie
faktoriai - mityba, fizinis aktyvumas, taip pat aplinkos faktoriai, pvz.: elektromagnetiniai laukai, triukšmas ar cheminis užterštumas [13].
13 Sveikatos priežiūros reformos tikslai dažniausiai apbrėžiami sprendžiant bendras problemas, šių tikslų pasiekimo planai formuojami sveikatos priežiūros paslaugų pasiūlos-paklausos, išteklių ir valdymo sistemos analizės pagrindu. Pagal V. Janušonio 2011 m. atliktą tyrimą, dažniausi pagrindiniai reformų tikslai yra:
• Sveikatos priežiūros prieinamumo (sveikatos draudimo); • Lygybės ir lygiavertiškumo;
• Paslaugų kokybės;
• Inovacijų (vaistų ir technologijų);
• Žmogiškųjų išteklių (medikų ir vadybininkų); • Kaštų kontrolės [15].
Šiuo laikotarpiu vienu svarbiu sveikatos priežiūros įvertinimo aspektu tampa pacientų pasitekinimo įvertinimas gautomis sveikatos priežiūros paslaugomis, jų vertinimui egzistuoja daugybė veiksnių, veikiančių pacientą. Analizuojant pacientų pasitenkinimą, yra atliekama sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas, kuris yra svarbus kriterijus, sudarant sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Norint užtikrinti sveikatos gerinimo pokyčius, daug dėmesio turi būti skiriama sveikatos paslaugų kokybei, tai yra viena svarbiausių sveikatos įstaigų vadovų problemų [11;13;14;19].
Sveikatos priežiūros kokybė – tai laipsnis, kuriuo individualiems pacientams ir gyventojų grupėms suteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos padidina galimybę gauti norimus sveikatos priežiūros rezultatus bei jų paslaugų atitiktį esamoms profesinėms žinioms [13;14].
Sveikatos priežiūros kokybė apima tokius strateginius aspektus:
• Sveikatos priežiūros kokybė atsižvelgia į pacientų poreikius ir lūkesčius sveikatos priežiūrai;
• Sveikatos priežiūros kokybė yra sisteminis, visapusiškas, tęstinis procesas, orientuotas į paciento poreikius;
• Sveikatos priežiūros kokybės tikslas neapsiriboja tik geresnės pacientų sveikatos siekiu, jis apima ir jų gyvenimo kokybę;
• Sveikatos priežiūros kokybė grindžiama nuolatiniu tiek medikų profesionalų, tiek ir pacientų mokymusi;
14 2011 m. atliktas tyrimas parodė, kad teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė – tai kokybės valdymo sveikatos priežiūros įstaigoje rezultatas, kurio turėtų siekti kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga, ir kuris parodo, kaip įvykdyti uždaviniai susiję su kokybės gerinimu ir pacientų pasitenkinimu [22].
Vartotojų ir jų partnerių poreikiai bei lūkesčiai yra įstaigos veiklos tikslai. Norint juos nusistatyti, reikia bendrauti su vartotojais, tirti poreikius ir juos išdėstyti kokybės gerinimo programose. Sveikatos priežiūros įstaigos sėkmė priklauso nuo politinių, įvairių visuomenės grupių, medikų ir jų asociacijų, pacientų interesų suderinamumo, įstaigos vadovo įgūdžių ir tinkamos aplinkos jai vykti [13; 35; 15].
1.2 PSP veikla, šeimos gydytojų darbo principai
Sveikatos priežiūros sistema skirstoma į tris lygius: pirminė, antrinė ir tretinė sveikatos priežiūra. Pirminė sveikatos priežiūra (PSP) yra sistemos pagrindas, likusios dvi yra kiti, aukštesni sveikatos priežiūros lygiai.
PSP apibrėžiama labai įvairiai, dažniausiai naudojamas pagal PSO apibrėžimas yra: • Būtiniausia sveikatos priežiūros dalis, kuri taikoma viešiems bendruomenės
nariams bei jų šeimoms, jiems patiems dalyvaujant procese, šaliai ir bendruomenei priimtina kaina. Pirminė sveikatos priežiūra yra šalies sveikatos priežiūros sistemos, kurios pagrindu ji yra, bendros socialinės bei ekonominės šalies raidos dalis. Ji yra pirminės individų, šeimų ir bendruomenės kontakto su nacionaline sveikatos sistema grandis, priartinanti sveikatos priežiūrą prie žmonių gyvenimo ir darbo vietų, pirmasis nenutrūkstamo sveikatos priežiūros proceso elementas. Pirminė sveikatos priežiūra užsiima pagrindinėmis bendruomenės sveikatos problemomis, teikdama reikalingas profilaktikos, gydymo, sveikatos išsaugojimo, bei reabilitacijos paslaugas [47;52].
15 • Sveikatos priežiūros paslaugos;
• Pirminė sveikatos priežiūra – ją sudaro paciento sveikatos įvertinimas, nepertraukiamos pagalbos teikimas, esant įvairioms sveikatos problemoms;
o Pirminė medicinos priežiūra – ją sudaro sveikatos problemų diagnostika, gydymas bei valdymas ir kt.[13].
Pirminės sveikatos priežiūros paslaugos skirstomos į ambulatorine ir stacionarias. Pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos – tai nespecializuota kvalifikuota asmens sveikatos priežiūra ir psichikos sveikatos priežiūra, teikiama ambulatorinėje sveikatos priežiūros įstaigoje. Stacionarias, pirminio lygio, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, ar neįgaliems, kai reabilitacija specializuotose skyriuose netikslinga, teikia palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės [49;13].
Pirminės sveikatos priežiūrai nuo 2000 metų programoje sudaryti uždaviniai susiję su BPG institucijos plėtra:
• Įgyvendinti efektyvų PSP planavimo, finansavimo ir valdymo modelį;
• Rengti ir tobulinti PSP veiklą reglamentuojančius poįstatyminius norminius aktus;
• Plėtoti pirminės sveikatos priežiūros kompiuterinę ir informacinę sistemą; • Nuolat vykdyti PSP sistemos analizę, mokslinių tyrimų plėtrą ir visuomenės
informavimą;
• Užtikrinti BPG darbo vietų įrengimą, aprūpinimą medicinos įranga, transportu, ryšio priemonėmis, plėtoti privačių BPG kabinetų tinklą;
• Parengti ir perkvalifikuoti reikiamą BPG skaičių; • Sukurti BPG tobulinimo sistemą [13;39].
16 Taip pat PSP yra numatytos skatinamosios pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios yra papildomai apmokamos, siekiant gerinti sveikatos paslaugų efektyvumą. Šios paslaugos skirstomos į tris grupes: medicininės paslaugos – tai yra ankstyvųjų piktybinių navikų nustatymas, fiziologinio nėštumo priežiūra, slaugos personalo procedūroms namuose ir kt.; profilaktinių programų vykdymas – prevencinių priemonių skatinimui, gimdos kaklelio, storosios žarnos vėžio profilaktikos programos ir kt.; apmokėjimas už gerus darbo rezultatus – už darbo intensyvumą, profilaktinių programų vykdymą, sergančiųjų lėtinėmis ligomis konsultacijas ir kt. [38].
Siekiant vienodų sąlygų visose įstaigose, sudaryti pagrindiniai PSP centrų paslaugų teikimo principai:
• PSP paslaugų kokybė, prieinamumas, veiksmingumas, priimtinumas, teisumas;
• PSP specialistų kompetencija; • Paslaugų tęstinumas ir saugumas;
• Orientacija ne į lygų gydymą, bet į sveikatos išsaugojimą ir gerinimą, ligų profilaktiką;
• Holistinis požiūris į žmogų;
• Orientacija į asmens bei šeimos ir bendruomenės sveikatos poreikius [7].
Pagal 2007 m. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymą, patvirtinta Pirminės sveikatos priežiūros plėtros koncepcija, kurioje numatyti kriterijai, kuriais reikėtų vertinti PASP efektyvumą:
1. Specialistų, dirbančių pirminės sveikatos priežiūros grandyje, skaičiaus dinamika; 2. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pokyčiai (privačių pirminės sveikatos
priežiūros įstaigų skaičiaus didėjimas);
3. Gyventojų, kuriems paslaugas teikia šeimos gydytojai, santykinio skaičiaus didėjimas;
4. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų apimčių dinamika;
5. Socialinių globos lovų skaičiaus, stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose, dinamika;
17 8. Ankstyvos diagnostikos ir prevencinių programų apimčių dinamika bei
efektyvumas;
9. Siuntimų konsultuotis pas specialistus ir gydytis stacionare mažėjimas; 10. Slaugos ir socialinių paslaugų pacientų namuose dinamika ir efektyvumas;
11. Lėtinių neinfekcinių susirgimų gydymo kokybės dinamika ir rezultatų įvertinimas; 12. Privalomo vaikų skiepijimo apimčių dinamika;
13. Nėščių moterų sveikatos priežiūros rodiklių dinamika [29].
Esant daugybei paslaugų teikimo reikalavimų ir vertinimo kriterijų, dažnai apimant daugumą jų, atliekamas pirminės sveikatos priežiūros kokybės vertinimas. Jį atliekant, atsižvelgiama į labai įvairius kriterijus: patikimumo, rezultatyvumo, užbaigtumo, estetiškumo, technologijų naujumo, saugumo. Vienas pagrindinių vertinamų kriterijų yra PSP paslaugų prieinamumas. Jis siejamas su sveikatos sutrikimo ar ligos atveju galimybe pasinaudoti PSP paslaugomis, taip pat paslaugos kainos ir efektyvumo, rezultato santykį. Vertinimas gali būti pagal paslaugų tiekėjų skaičių, gyventojų skaičių konkrečioje teritorijoje, laiko trukmę paslaugai gauti, sveikatos draudimo mastus [14;34;19;21].
Vertinant pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, atliekama daugybė tyrimų, kurių rezultatai labai įvairūs. Pagal 2010 m. atliktą tyrimą, vertinant Kauno miesto PSP paslaugų prieinamumą, rezultatai parodė, jog dauguma (88,9 proc.) apklaustųjų palankiai vertino paslaugų prieinamumą, bet patiria sunkumų dėl įstaigų darbo organizavimo [21]. Tyrime, kuris buvo atliekamas 2007 m. vertinant sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, paauglių nuomone, nustatyta, kad pacientų nepasitenkinimą kelia neefektyviai valdomi pacientų srautai, teigiamai buvo vertinami šeimos gydytojų bendravimo įgūdžiai ir jų dėmesingumas pacientui [16]. Kauno miesto įstaigose 2009 m. atliktame tyrime nustatyta, kad daugelis respondentų patenkinti gydymo įstaigos prieinamumu, mano, jog PSP įstaigos yra neišvengiamos, 50 proc. respondentų prie kabinetų laukia ilgiau kaip 15 minučių [23]. Tyrimų rezultatai nėra prasti, prieinamumas vertinimas teigimai, bet matome sritis, kuriose būtų galima tobulėti.
18 asmens sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose, įmonėse ir organizacijose, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse [29].
PSP pagrindinė figūra yra šeimos gydytojas – medicinos gydytojas, įgijęs šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją [28]. Šeimos gydytojai yra specialistai, išmokyti šeimos medicinos disciplinų principų [20;49]. Įgiję nustatytą kompetenciją, atlieka pirminę ir tęstinę asmens šeimos ir bendruomenės, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar ligos, sveikatos priežiūrą, kai pacientai priimami gydytojų kabinetuose ar pacientų namuose. BPG sveikatos priežiūra turi kliniškai kompetentingai patenkinti didesnę medicinos pagalbos poreikių dalį, atsižvelgiant į pacientų kultūrinę, socialinę, ekonominę ir psichologinę aplinką. Prisiimama asmeninė atsakomybė už visapusišką ir nepertraukiamą pacientų priežiūrą [28].
Pagal LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. įsakymą, dėl Lietuvos medicinos normų, numatytos šeimos gydytojo privalomosios pareigos:
1. Teikti būtinąją medicinos pagalbą visiems besikreipiantiems pacientams teisės aktų nustatyta tvarka;
2. Atlikti bendruomenės sveikatos priežiūrą pagal kompetenciją;
3. Savarankiškai diagnozuoti ligas, gydyti pacientus pagal šios medicinos normos reikalavimus bei rekomenduoti profilaktikos priemones. Paciento tyrimo, gydymo, profilaktinio darbo rezultatus įrašyti į medicinos dokumentus;
4. Konsultuotis su atitinkamu specialistu arba siųsti pas jį pacientą;
5. Pranešti teritoriniam visuomenės sveikatos centrui apie išaiškintą arba įtariamą ūmią registruojamąją užkrečiamąją ligą, apsinuodijimą maistu bei profesinį apsinuodijimą arba namuose esantį sergantįjį infekcine liga bei infekcinių ligų užkratų nešiotoją, sanitarijos-epidemiologijos režimo pažeidimą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
6. Pranešti policijai apie sužeidimus šaltuoju, šaunamuoju ginklu arba kitus smurtinius sužalojimus, įtariamą vaikų nepriežiūrą, vaikų ir globojamų asmenų smurtą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
7. Teikti reikiamus duomenis valstybės ir savivaldybių institucijoms Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
19 9. Propaguoti sveiką gyvenseną, sveikatos ugdymo ir ligų profilaktikos
priemones;
10. Laikytis medicinos etikos ir deontologijos reikalavimų;
11. Bendradarbiauti su kitais darbuotojais, atliekančiais pirminę asmens sveikatos priežiūrą ir teikiančiais socialinę pagalbą [28].
Atkreipiant dėmesį į PSP svarbą ir išskirtinumą, labiausiai išskiriamas šeimos gydytojų įnašas į paciento sveikatos priežiūrą, todėl kad:
• Taupo išlaidas sveikatos pagalbai;
• BPG paslaugas daro prieinamas gyventojams, neatsižvelgiant į pajamas ir socialinę klasę;
• BPG teikiama pagalba yra holistinė, todėl labiau vertinama nei specialisto teikiama pagalba;
• BPG geriausiai atlieka lėtinių ligų priežiūrą ir profilaktiką [39].
Pagal Lietuvos statistikos departamento 2011 metų duomenis, Lietuvoje buvo apie 3,053 milijono žmonių, praktikuojančių šeimos gydytojų buvo 1 854, taigi santykinai vienam šeimos gydytojui tenka apie 1 646 pacientų [27]. Ši situacija pagal gydytojų užimtumą ir numatomą pacientų skaičių sudaro aiškią nuomonę, kad kokybiškos ir efektyvios gydymo paslaugos nelabai įmanoma gauti. Bet tai prieštarauja Lietuvos įstatymams, kurie nurodo jog teisę gauti valstybės laiduojamą asmens sveikatos priežiūrą, garantuojamą įstatymų, turi Lietuvos Respublikos bei kitų valstybių piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje. Sveikatos priežiūros paslaugos turi būti pakankamai arti gyventojo, o paslaugų kaina priimtina ir neturtingiems visuomenės nariams [23].
20 kaip 50 proc. darbo laiko), todėl neturi laiko savo tiesioginei – profilaktinei ir medicininei veiklai. Nepaliaujamai auga eilės planinei šeimos gydytojo konsultacijai, kai kur jos siekia net mėnesį laiko. Todėl esti nepakankama gyventojų sveikatos stiprinimo, profilaktinė ir šviečiamoji veikla [48].
Nors situacija atrodo sudėtinga, bet, pagal atliktus tyrimus, pacientai teigiamai vertina gydytojų darbą. Kauno ir Vilkaviškio PSPC 2010 m. atlikto tyrimo pacientai teigia, kad pas savo gydytoją patenką ne vėliau kaip savaitė po registracijos, taip pat lieka patenkinti (62,2 proc.) jiems skiriamu laiku ir dėmesiu [5]. Lietuvos miestuose 2003 metų atliktame tyrime teigiama, kad BPG instituciją vertina palankiai, bet darbuotojų dėmesys pacientams ir darbo organizavimas nepatiko [19].
1.3
Sveikatos įstaigų kompiuterizavimas, e.sveikata projektas
Informacinės technologijos (IT) šių laikų žmogui yra neatskiriama kasdieninio, socialinio gyvenimo, darbo ir žinių tobulinimo dalis. Niekam nebereikia įrodinėti, jog tai yra viena greičiausių ir ekonomiškiausių susisiekimo, duomenų perdavimo ir techninių procesų atlikimo priemonė. IT apjungia kompiuterinę techniką, ryšių sistemas, duomenų bei žinių bazes ir kt. Naudojimo galimybės labai įvairios: gamybos, finansų bei prekybos srityse, namų ūkyje, pramogų bei laisvalaikio pasaulyje [33].
Stebint nuolatinį kompiuterinių technologijų tobulėjimą ir plėtrą įvairiose srityse, organizacijos vis labiau plečia šių technologijų sritį. Vadovai, siekdami geresnio informacijos perdavimo, darbuotojų tarpusavio komunikacijos, paslaugų kokybės, klientų pasitenkinimo, darbuotojų tobulėjimo, produktyvumo, pelno augimo, pasitelkia IT [17;18].
Organizacijoms plečiant ir didinant savo veiklą, kyla problemos, siekiant panaudoti didelius informacijos kiekius ir suvaldyti vykstamus srautus. Tuomet yra pasitelkiama informacinė sistema (IS) – tai sistema, paverčianti išorinius ir vidinius duomenis informacija, užtikrinanti informacijos kaupimą, saugojimą, apdorojimą bei perdavimą reikiamu pavidalu, sudarant galimybę priimti optimalius sprendimus [18]. Pirmosios IS, kurios naudojamos įkūrus įmonę, yra elektroninis paštas, vėliau finansų apskaitos sistemos, įmonei augant, kuriamos specializuotos sistemos, būtent tam tikroms įmonės problemoms spręsti [17].
21 mokymo skyriuose (elektroniniai medicinos įrašai, vaizdinimas, medicinos žinių šaltinių paieška); tyrimo centruose (molekulinis modeliavimas, genetika, chirurgija su robotais ir pan.) [10].
Informacinių sistemų įtaka įstaigos valdymui yra labai didelė, diegiant tokią sistemą, būtina atsižvelgti į principus:
• IS diegimas turi būti ne tik įmonės viduje, bet taip pat tai turi būti glaudi, suderinta valstybinio ir privataus ūkio sektorių tarpusavio ryšių sistema; • Valdymo informatizacija - tai nauja vadybinių procesų tobulinimo samprata.
Siekiant efektyvaus vadovavimo, reikia sugebėti formalizuoti, materializuoti informaciją įvairiose proceso stadijose;
• Kompiuterinės technikos panaudojimas lemia esminius pokyčius vadyboje technologiniu aspektu;
• Valdymo informatizacija yra glaudžiai siejama su žmonių ištekliais, todėl ypač svarbus darbuotojų parengimas ir perkvalifikavimas;
• Svarbus vadovo supratimas, jog keičiasi valdymo stilius, turi būti naujas požiūris į organizacijos procesus, metodus ir procedūras [33].
Įstaigos ir organizacijos savarankiškai sprendžia informacinių sistemų plėtrą. Šiuo metu labiausiai Lietuvoje skiriamas dėmesys plačiausioms IS visos respublikos mastu, siekiant pagerinti viešųjų paslaugų prieinamumą ir kokybę. Pagrindiniai šiomis dienomis plėtojami projektai yra: elektroninė valdžia (e.valdžia), elektroninė sveikata (e.sveikata).
E.valdžios pagrindinis prioritetas kuo plačiau panaudoti šiuolaikines technologijas, įgalinant efektyvesnį piliečių dalyvavimą socialiniame, politiniame, kultūriniame ir ekonominiame informacinės visuomenės gyvenime. Nuo 2005 metų vykdomas projektas tikslingai eina ta linkme, kad visos viešojo administravimo paslaugos būtų perkeltos į internetą ar teikiamos kitais nuotoliniais būdais [26]. E-valdžios projekto eigoje įgyvendintos galimybės daugelio paslaugų naudojimuisi, išskiriant paslaugas pagal gavėją (gyventojas, verslo subjektas, paslaugų tiekėjas). Paslaugos, kurios teikiamos internetu yra: migracijos, politikos, sveikatos apsaugos, švietimo, teisėsaugos ir kt.
22 išvengti klaidų medicininiuose įrašuose, sukurti išsamią ir visapusišką elektroninių medicininių įrašų sistemą, kuri nereikalautų didelių laiko sąnaudų [2;40].
Pagal Europos šalyse atliktą 2007 metų tyrimą, nustatyta, kad pagrindinė su sveikata susijusi veikla internete yra informacijos paieška, 30 proc. interneto vartotojų konsultavosi su sveikatos priežiūros specialistais. Norvegijoje 2000 metais buvo 19,0 proc. besinaudojančių internetu sveikatos tikslais, iki 2007 metų procentas išaugo iki 67,0 proc. Paieška internete apie ligas ir sveikatą yra labai paplitusi veikla. Europos piliečiams internetas tampa svarbiu informacijos apie sveikatą šaltiniu ir pagrindiniu kanalu į e.sveikatą [3;4].
Europos Sąjungoje e.sveikata labiausiai plėtojama šiose keturiose srityse: • Nacionaliniai ir regioniniai elektroninės sveikatos tinklai;
• Elektroninės sveikatos sistemos ir paslaugos medikams;
• Telemedicinos ir slaugos elektroninės sveikatos taikomieji sprendimai; • Gyventojų galimybės kontroliuoti savo sveikatos priežiūrą ir gerovę [10].
Projekto e.sveikata pagrindinis tikslas, pagal 2007-2015 metų strategiją, yra
• Kurti ir palaikyti evoliucionuojančią, suderintą saugią ir patikimą e.sveikatos priežiūros informacinę infrastruktūrą;
• Kurti ir plėtoti e.sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams, pacientams, specialistams ir įstaigoms [30].
Siekiant šių tikslų, laikomasi strategijos, kurią įgyvendinti nustatomos pagrindinės kryptys:
• Kurti ir plėtoti e.sveikatos sistemos pagrindą – elektroninį sveikatos įrašą (ESĮ), tai ir sudaro esminė sistemos koncepciją;
• Kurti ir diegti esminius e.sveikatos sistemos taikymus, maksimaliai išnaudojant jos privalumus [30].
23 paslaugų modernizavimas (informacijos kaupimas, išankstinė registracija, pažymų išrašymo bei išdavimo sistemos) bei visuomenės žinių apie sveikatą gerinimas, atsakomybės už savo sveikatą didinimas, sveikatos apsaugos profesinių žinių, gebėjimų, kompetencijos lygio kėlimas [41].
Pagal e.sveikatos 2007 - 2015 metų plėtros strategijas, sveikatos priežiūros įstaigų pagrindiniai uždaviniai, informacinių sistemų komponentų kūrime, diegime, palaikyme ir plėtroje, yra:
• Sveikatos priežiūros specialistai, teikdami pacientams sveikatos priežiūros paslaugas, sukaupia labai daug vertingos klinikinės paciento informacijos, gautos atlikus tyrimus ir pritaikius šiuolaikines diagnostines priemones ir metodus. E. sveikatos požiūriu, svarbiausia yra klinikinė paciento informacija, jos integralumas ir pasiekiamumas. Tai sudaro paciento elektroninės sveikatos istorijos pagrindą. Todėl sveikatos priežiūros įstaigų informacinės sistemos turi tenkinti pagrindinį e. sveikatos sistemos reikalavimą – kaupti išsamią klinikinę paciento informaciją, jo atžvilgiu padarytų tyrimų ir intervencijų duomenis bei gydymo rezultatus. Sveikatos priežiūros įstaigų informacinių sistemų integravimas su nacionaline e. sveikatos sistema gerins sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientui, leisdamas jam laisviau migruoti tarp įstaigų, neprarandant klinikinės informacijos, taip pat padės sveikatos priežiūros įstaigoms spręsti klinikinius ir resursų paskirstymo uždavinius bei dalyvauti moksliniuose tyrimuose, o jų rezultatus diegti praktikoje;
• Sveikatos priežiūros įstaigose būtina sudaryti prielaidas informacinių sistemų diegimui ir efektyviam veikimui – įstaigų vadovams teikti informaciją apie e. sveikatos ir informacinių sistemų naudą, darbuotojus mokyti kompiuterinio raštingumo, kurti ir plėtoti įstaigų infrastruktūrą: kompiuterines darbo vietas, lokalius kompiuterių tinklus, interneto prieigas [30].
24 tyrimą, buvo nustatyta, kad kompiuterizuotumo lygis sveikatos įstaigose yra silpnas arba visiškai neegzistuojantis [8].
25
2. TYRIMO METODAI IR KONTINGENTAS
2.1
Kontingento charakteristika
Tyrimas buvo atliekamas 2011 m. gruodžio - 2012 m. vasario mėnesiais, kuriame dalyvavo 110 bendrosios praktikos gydytojų (BPG), dirbančių privačiose ar valstybinėse gydymo įstaigose Kauno, Klaipėdos bei Tauragės miestuose. 2011 m. šiuose miestuose dirbo iš viso 400 BPG. Sudaryta atsitiktinė stratifikuota imtis, t.y. iš kiekvieno miesto atrinkta po 25 proc. gydytojų.
Didžiąją respondentų dalį sudaro moterys (85 proc.). Visų tyrime dalyvavusių BPG amžius svyravo nuo 26 iki 73 metų, vidutinis tyrimo dalyvių amžius 45 metai. Respondentai suskirstyti į 5 amžiaus grupes: iki 29, nuo 30 iki 39, nuo 40 iki 49, nuo 50 iki 59 ir virš 60 metų. Didžiausia dalis respondentų pagal amžiaus grupę yra nuo 50 iki 59 metų (31,8 proc.).
Dauguma tyrimo dalyvių dirba valstybinėse įmonėse (65 proc.). Respondentų pasiskirstymas pagal amžių ir įstaigos tipą pateikiamas 1 lentelėje.
1 lentelė.Respondentų pasiskirstymas pagal amžių ir įstaigos tipą
Grupės n Proc.
Amžiaus grupė
Iki 29 metų 21 19,1
Nuo 30 iki 39 metų 18 16,4
Nuo 40 iki 49 metų 22 20,0
Nuo 50 iki 59 metų 35 31,8
Virš 60 14 12,7
Įstaigos tipas
Valstybinė 71 64,5
Privati 39 35,5
26 Didžioji dalis Kauno miesto gydytojų (51,6 proc.) yra iki 40 metų amžiaus. Klaipėdos mieste dirbančių gydytojų (64,9 proc.) yra vidutinio amžiaus (nuo 40 iki 59), išskirtinai Tauragės mieste dalyvavusių apklausoje gydytojų amžius tik nuo 50 metų. BPG amžiaus vidurkiai miestuose pasiskirstė atitinkama didėjimo tvarka (2 lentelėje). Amžiaus vidurkių skirtumas tarp visų miestų yra esminis (F=15.1, lls=2, p<0.001; Bonferroni p=0,001-0,048; p<0,05).
2 lentelė.BPG amžiaus vidurkis pagal miestą
Miestas Amžius(x ± SN)
Kaunas 40,5 ± 12,2
Klaipėda 48,8 ± 9,7
Tauragė 58,0 ± 6,57
Pastaba: x – vidurkis; SN – standartinis nuokrypis; F=15.1, lls=2, p<0.001; Bonferroni p=0,001-0,048; p<0,05
2.2
Tyrimo metodai
Anketa apklausai atlikti buvo sudaryta, remiantis straipsniuose analizuojamomis problemomis ir ECDL (European Computer Driving License) testu, norint išsiaiškinti BPG kompiuterinius gebėjimus ir kylančias IT problemas darbo vietoje (Priedas Nr.1).
Anketą sudaro 40 klausimų: 5 atviri ir 35 uždari, iš kurių, vienuolikoje, galima rinktis keletą atsakymų variantų, o dviejuose klausimuose atsakymai suskirstomi reitingavimo principu. Anketa sudaryta iš 4 dalių:
• Informacija apie gydymo įstaigą.
Ją sudaro 12 klausimų, norint išsiaiškinti: gydymo įstaigos pobūdį, kompiuterizuotumo lygį, gydytojo darbo specifiką ir nuomonę.
• Darbas kompiuteriu.
Ją sudaro 15 klausimų, norint išsiaiškinti: gydytojų nuomonę apie darbą kompiuteriu, darbo kompiuteriu pobūdį ir kiekį, kylančias problemas, gebėjimą dirbti skirtingomis programomis, žinias apie jas ir jų poreikį.
27 Ją sudaro 8 klausimai, norint išsiaiškinti: įstaigos įtaką darbuotojų įgūdžių tobulinimui, kompiuterinių įgūdžių tobulinimo poreikį.
• Informacija apie gydytoją.
Ją sudaro 5 klausimai, norint išsiaiškinti respondento sociodemografinę padėtį.
Duomenų statistinei analizei buvo naudojamos SPSS 20.0 ir MS Excel 2007 programos. Naudojantis šiomis programomis, buvo struktūrizuojami duomenys, skaičiuojami suminiai balai, dažnių pasiskirstymas tiriamosiose grupėse, atliekamai palyginimai, braižomos diagramos.
Kiekybinių kintamųjų, kurių skirstinys buvo normalusis, palyginimui tarp dviejų grupių taikytas Stjudento t kriterijus, o tarp daugiau nei dviejų grupių – dispersinė analizė ir Bonferroni kriterijus daugkartiniams poriniams palyginimams. Kiekybinių kintamųjų, kurių skirstinys nebuvo normalusis, palyginimui taikyti neparametriniai kriterijai - Mano-Vitnio U ir Kruskalo-Voliso. Tiesiniai ryšiai tarp kiekybinių kintamųjų vertinti, skaičiuojant Pirsono arba Spirmeno koreliacijos koeficientą.
Kokybinių duomenų palyginimui taikytas chi2 kriterijus, o statistinių ryšių įvertinimui – Spirmeno koreliacijos koeficientas.
Statistinių hipotezių tikrinimui pasirinktas reikšmingumo lygmuo α = 0,05.
BPG kompiuterinių įgūdžių vertinamas, buvo atliekamas pagal gydytojų objektyvią nuomonę apie savo sugebėjimus ir žinių trūkumą. Pagrindinis įgūdžių vertinimas siejamas su šešiomis programomis: Microsoft Word, Microsoft Excel, Microsoft PowerPoint, Microsoft Access, statistinės duomenų analizės (SPSS) ir internetine naršykle.
Kiekvienai programai buvo išskiriamos nuo 5 iki 7 pagrindinių atliekamų funkcijų, pagal kurias galima spręsti įgūdžių lygį. Atliekamai funkcijai galima rinktis tinkamą atsakymą:
• moku ir reikia; • nemoku, bet reikia; • moku, bet nereikia; • nemoku ir nereikia.
28
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
Atlikus tyrimą pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose, rezultatai buvo skirstomi į grupes, analizuojami ir lyginami tarpusavyje. Rezultatai suskirstyti į 3 aptariamas sritis:
1. Šeimos gydytojų darbo kompiuteriu gebėjimų ir poreikių vertinimas.
2. Naudojimosi informacinėmis technologijomis darbe ir jų poreikio vertinimas. 3. Tobulėjimo galimybių vertinimas.
3.1 Šeimos gydytojų darbo kompiuteriu gebėjimai ir poreikiai
Pagal šeimos gydytojų atsakymus į anketos klausimus, sudarytas kompiuterinių gebėjimų balas, kuris yra nuo 0 iki 36. Pagal šį balą respondentus galima išskirti į dvi grupes. Surinkę iki 20 balų būtų nemokantys arba silpnai mokantys dirbti kompiuteriu. Tai yra dažniausiai tie, kurie moka naudotis internetinėmis naršyklėmis asmeniniam poreikiui, atlikti keletą mechaninių funkcijų su programomis, pavyzdžiui, tokių kaip teksto surinkimas ar duomenų suvedimas. Surinkę virš 20 balų – gebantys dirbti programomis bei pažengę vartotojai, naudojantys programas darbui atlikti ir išnaudojantys didžiąją dalį programų funkcijų. Iki 20 balų surinko 56 procentai respondentų, virš 20 balų surinko 44 proc. respondentų.
29 3 lentelė. Šeimos gydytojų pasiskirstymas pagal kompiuterinius gebėjimus
Gebėjimų balas n Proc.
iki 4 11 10,0 5 – 9 22 20,0 10 - 14 13 11,8 15 – 19 15 13,6 20 – 24 33 30,0 25 - 29 8 7,3 virš 30 8 7,3
Vertinant gydytojų kompiuterinius sugebėjimus, buvo išskirtos 6 dažniausiai naudojamos ir reikalingos programos. Pagal atliekamų funkcijų kiekį, gydytojų gebėjimai suskirstyti kiekvienai programai atskirai (1 pav.). Išskirtos keturios grupės: nemokantys naudotis programa, atliekantys keletą funkcijų, atliekantys pagrindines funkcijas, atliekantys daugumą funkcijų.
Rezultatai rodo, kad geriausiai BPG geba dirbti interneto naršyklėmis (80 proc.) ir MS Word programa (58,18 proc.). Šie rezultatai rodo, kad, esant būtinybei ir nuolatiniam poreikiui, galima įsisavinti naujoves. MS Excel ir PowerPoint programomis gebančiųjų naudotis procentas panašus, visiškai negebančių dirbti daugiausia SPSS (79,09 proc.) ir MS Access (83,64 proc.) programomis.
1 pav. Šeimos gydytojų pasiskirstymas pagal gebėjimus kiekvienoje programoje
18,18% 40,91% 83,64% 39,09% 79,09% 2,73% 8,18% 8,18% 3,64% 3,64% 7,27% 3,64% 15,45% 13,64% 2,73% 8,18% 2,73% 13,64% 58,18% 37,27% 10,00% 49,09% 10,91% 80,00% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
30 Neatmetama galimybė, kad įstaigose įdiegtos specialios darbui skirtos programos yra dažnas dalykas. Duomenys rodo, kad daugiau nei pusė respondentų, net 53 proc., dirba specialiomis programomis. Tokių, kurie būtų susikūrę patys sau programą darbo palengvinimui, nepasitaikė.
2 pav. Atliekamų funkcijų su specialiomis programomis pasiskirstymas
Specialiomis programomis atliekamos įvairios funkcijos. Paveikslėlyje Nr.2 pateikti duomenys procentais, kaip respondentai pasiskirstė pagal naudojamas programų funkcijas. Dažniausiai atliekama: duomenų įvedimas (74 proc.), paieška (62 proc.), duomenų analizė (28 proc.). Dirbantys su specializuota programa, dauguma (59 proc.) atlieka ne po vieną funkciją. 34 proc. atlieka po vieną funkciją, po dvi funkcijas - 34 proc., net 19 proc. atlieka 3 funkcijas ir daugiau.
Pagal gautus rezultatus, galima spręsti, jog, esant plačiam specialių programų naudojimui, vienodos programos įvedimas visose įstaigose palengvintų specialistų darbą, duomenų persiuntimą, ir būtų galima lengviau apjungti visus PSPC. Tai turėtų įtakos specialistui keičiant darbo vietą ar dirbant keliose įstaigose, būtų sumažintas papildomas darbo krūvis.
BPG išreiškė nuomonę, analizuodami kiekvieną programą atskirai, išskirdami savo sugebėjimus ir poreikį programos naudojimui. Duomenys suskirstyti pagal keturias grupes kiekvienai programai (3 pav.).
62% 74% 14% 28% 7% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% Atliekama paieška
31 Duomenys rodo, jog internetinėmis naršyklėmis naudojamasi daugiausiai. Iš 87 proc. gebančių naudotis tik 17 proc. jos darbo metu yra nereikalingos, galima to priežastis, jog nėra prieigos prie interneto, iš jų 5 proc. nemoka naudotis internetu. Vis dėlto 83 proc. respondentų, internetinės naršyklės yra reikalingos darbui atlikti.
3 pav. Šeimos gydytojų kompiuterinių gebėjimų ir poreikio pasiskirstymas skirtingose programose
Skirstant programas pagal BPG gebėjimus jomis naudotis, sekanti būtų MS Word, kuria dirbti moka - 67 proc., nors 28 proc. respondentų ši programa yra nereikalinga darbui. MS Word - labiausiai naudojama programa iš teksto redagavimo biuro programų paketo paskirties. Dėl šios savybės vienpusis respondentų pasiskirstymas, 71 proc. programa yra reikalinga darbo metu. Duomenys rodo, kad 32 proc. nemoka naudotis šia programa. Programa naudinga didžiajai daliai respondentų, tai turėtų būti programa, kuria privaloma mokėti dirbti dėl geresnės darbo kokybės ir spartos.
Panašūs rezultatai gauti analizuojant ir MS PowerPoint programą. Poreikį naudotis šia programa išreiškia didžioji dalis respondentų (56 proc.). Moka dirbti šia programa 54 proc., bet beveik pusei BPG ji nėra reikalinga - 44 proc. Tai programa, naudingiausia dalinantis patirtimi,
32 dėstant, vedant konferencijas, tai nėra visiems gydytojams reikalinga, tačiau tyrimas rodo, jog didžiajai daliai yra reikalinga.
Duomenys, analizuojant MS Excel programą, pasiskirstė pagal poreikį tolygiai, 50 proc. mokančių naudotis šia programa, 46 proc. jaučia poreikį šios programos naudojimui. Excel programa reikalinga gydytojams, kurie atlieka tyrimus, analizuoja duomenis ar užsiima kita moksline veikla.
Respondentų pasiskirstymas SPSS ir MS Access programų poreikiui labai panašus. Itin maža dalis respondentų moka jomis dirbti (12-13 proc.). SPSS išsiskiria iš visų programų pagal didelį respondentų, kurie neturi pakankamų gebėjimų, poreikį ja naudotis (38 proc.). Su šia programa poreikio dirbi neturi 57 proc. gydytojų. MS Access labai panašus apklaustųjų kiekis dirba, bet poreikį naudotis jaučia tik 22 proc. respondentų. Darbui MS Access programa daugumai (72 proc.) respondentų nereikalinga. Šios programos yra skirtos vidutinės apimties duomenų bazių valdymui. Mažą jų naudojimą gali sąlygoti tai, kad gydytojai naudoja gydymo įstaigos bazę, ir yra maža dalis gydytojų užsiimančių statistine duomenų analize.
Analizuojant duomenis, pagal respondentų darbą įvairiomis programomis ir gebėjimo balą dirbti kompiuteriu, nustatome, jog BPG pasiskirsto į dvi grupes pagal bendrą darbo pobūdį, t.y. tie, kuriems reikia daugiau dirbti kompiuteriu, atlikti sudėtingesnius veiksmus ir į tuos, kurie atlieka būtinuosius veiksmus, bendrųjų dokumentų pildymą.
33 4 pav. Šeimos gydytojų darbo kompiuteriu pagalbos poreikio pasiskirstymas
Tyrimo rezultatai parodė, kad pagalbos poreikio dažnumas priklauso nuo gebėjimų (χ2=57,18, lls=30, p=0,002; p<0,01). Lentelėje Nr. 4 matome respondentų pagalbos poreikio pasiskirstymą pagal gebėjimo balą. Respondentams, kurių mažiausi gebėjimai (iki 4 balų), pagalba reikalinga kasdien (82 proc.), likusioji jų dalis nesinaudoja kompiuteriu. Rezultatai rodo tendencingą respondentų procento pasiskirstymą: kuo balas didesnis tuo rečiau reikalinga pagalba. Pastebimai išsiskiria respondentai, kurių gebėjimo balas nuo 25-30, 62,5 proc. pagalba reikalinga kasdien. Taip pat atkreipiamas dėmesys į 50 proc. respondentų, geriausiai gebančių naudotis kompiuteriu (virš 30 balų), kuriems pagalba reikalinga itin retai.
Gebėjimų balo grupės, kurioms visiškai nereikalinga pagalba naudojantis kompiuteriu, neatsirado.
4 lentelėBPG pasiskirstymas pagal pagalbos poreikį gebėjimų balo grupėse
Gebėjimų balo grupės
Pagalbos naudojantis kompiuteriu dažnumas
Iš viso
Kasdien Kartą per
savaitę Kartą per mėnesį Rečiau nei kartą per mėnesį Pagalbos nereikia Nesinaudoju kompiuteriu iki 4 81,82 0,00 0,00 0,00 0,00 18,18 100 5 – 9 31,82 9,09 27,27 22,73 0,00 9,09 100 10 – 14 30,77 23,08 7,69 38,46 0,00 0,00 100 15 – 19 33,33 33,33 20,00 6,67 6,67 0,00 100 20 – 24 30,30 15,15 18,18 18,18 15,15 3,03 100 39,09 14,55 14,55 16,36 10,91 4,55 0 5 10 15 20 25 30 35 40
34
25 – 29 62,50 0,00 0,00 12,50 25,00 0,00 100
Virš 30 37,50 12,5 0,00 0,00 50,00 0,00 100
χ2=57,18, lls=30, p=0,002; p<0,01
Analizuojant duomenis lentelėje Nr. 4, bei respondentų pastabas anketose, matome, kad nepakankamus gebėjimus turintys BPG pagalbos poreikį išreiškia dažniau. Taip pat pagalbos poreikis priklauso ir nuo to, ar gydytojo darbas kompiuteriu yra pasyvus ar aktyvus. Dažnai dirbdamas kompiuteriu, gydytojas atlieka tik būtiniausias funkcijas arba darbą už jį atlieka kiti asmenys, todėl poreikis pagalbai neretai būna mažesnis nei turėtų būti.
Darbas kompiuteriu ir gebėjimai juo dirbi dažnai siejami su vartotojo amžiumi. Vertinant negrupuotų BPG kompiuterinių gebėjimų balo priklausomybę nuo respondento amžiaus, nustatyta, kad kuo vyresnis respondentas, tuo gebėjimai prastesni (rxy=-0,534; p<0,001).
Analizuojant šių požymių priklausomybę, lyginame respondentų gebėjimo balo vidurkį amžiaus grupėse (5 pav.).Rezultatai rodo, kad gebėjimai tolygiai mažėja, didėjant gydytojų amžiui. Jaunesniųjų BPG gebėjimų balo vidurkis yra virš 20 balų, vyriausiųjų – nesiekia 10 balų.
5 pav. BPG gebėjimo balo vidurkio pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
35 Suskirsčius abu kriterijus į grupes, gautus rezultatus matome lentelėje Nr. 5. Stebimas įvairus respondentų pasiskirstymas ir aiški kriterijų priklausomybė vienas kitam (χ2=68.83, lls=24, p<0.001). Didžioji dalis pirmųjų dviejų amžiaus grupių (iki 39 metų) pasiskirstė į gebėjimo grupes nuo 15 gebėjimo balų, daugiausia jų (18 proc.) surinko 20-24 balus. Vidutinio amžiaus gydytojų grupė (40-49 metų) pagal gebėjimus pasiskirstė per visas gebėjimų balų grupes. Vyresniųjų BPG amžiaus grupės (nuo 50 metų) pagal gabumus pasiskirstė į mažesnių kompiuterinių sugebėjimų turinčias grupes. Amžiaus grupės nuo 50 iki 59 metų didžiausias procentas yra surinkusių tik 5-9 balus. Grupė gydytojų, kurių amžius virš 60 metų, aukščiausiųjų gebėjimo balų nepasiekia, šių respondentų maksimalus siekis iki 14 balų.
Pagal turimus duomenis ir atliktą statistinę analizę matome, jog šiuo atveju išryškėja labai stipri tarpusavio įtaka tarp dviejų kriterijų.
5 lentelė BPG pasiskirstymas pagal gebėjimo balą, priklausomai nuo amžiaus
χ2=68.83, lls=24, p<0.001
Vertinant gebėjimo balo sąsajas su kitais veiksniais, analizuojama priklausomybė nuo įstaigos, kurioje BPG dirba, valstybinėje ar privačioje įmonėje. Stebimi geresni darbo kompiuteriu gebėjimai tų gydytojų, kurie dirba valstybinėse įstaigose (χ2=18.46, lls=6, p=0.005; p<0,01).
Aiškiai matomas skirtumas tarp darbuotojų skirtingose įstaigose, labiausiai išsiskiriantys valstybinėse įstaigose dirbančių gydytojų didžioji dalis (40,8 proc.), kurie gerai geba naudotis kompiuterinėmis programomis, jie surinko 20-24 balus, privačių įstaigų BPG - tik 10,3 proc. šioje balų grupėje.
Analizuojami duomenis pagal suskirstytas grupes, kuriose privačių ir valstybinių įstaigų šeimos gydytojai pasiskirstė labai skirtingai. Rezultatai rodo, kad privačiose įstaigose dvigubai daugiau silpnai mokančių dirbti kompiuterinėmis programomis nei valstybinėse įstaigose. Valstybinių įstaigų darbuotojų rezultatai stebina: 59,2 proc. respondentų dirbančių jose pakankamai
Gebėjimo balų grupės
36 geros žinios (virš 20 balų) darbui su kompiuteriu. (6 pav.) Situacija išskirtinė, nes būtų tikėtina, kad privačių įstaigų gydytojai turėtų būti labiau įtraukti į IT plėtrą.
6 pav. Šeimos gydytojų gebėjimo balo pasiskirstymas skirtingose gydymo įstaigose
Aptariamų problemų įstaigose rezultatai turėtų būti atvirkštiniai, jei sietume su įstaigų kompiuterizuotumo lygiu. Duomenys rodo, kad 49 proc. tirtų valstybinių gydymo įstaigų turi įdiegtą vietinę kompiuterinę sistema, o privačių - net 59 proc. Dėl esamo skirtumo, galima tikėtis, kad esant privačių įstaigų didesniam kompiuterizavimui ir BPG didesniam gebėjimo poreikiui bei būtinybei darbu kompiuteriu, gebėjimai turėtų greičiau išsiugdyti jau netolimoje ateityje.
Analizuojant situacijas įstaigose, gydytojų kompiuteriniai gebėjimai siejami su įstaigos kompiuterizuotumu. Pagal apklausos duomenis, paaiškėjo, kad didžioji dalis gydytojų (81,8 proc.) naudojasi kompiuteriais savo darbo vietoje, 14,5 proc. respondentų nesinaudoja, nes kompiuterių darbo vietoje neturi ir 3,6 proc. nesinaudoja nors juos ir turi.
Nors labai maža dalis BPG nesinaudoja kompiuteriais, lyginant gebėjimo balą su darbu kompiuteriu, pagal duomenis 6 lentelėje matome, jog nesinaudojančių kompiuteriu gebėjimo balas yra mažesnis. Tų, kurie nesinaudoja kompiuteriu, daugumos gebėjimai yra iki 24 balų, ypač išsiskiria respondentų, kurie, nors ir turėdami galimybę, nesinaudoja kompiuteriu, kurių gebėjimai apsiriboja rezultatais iki 9 balų.
37 6 lentelėŠeimos gydytojų pasiskirstymas pagal naudojimąsi kompiuteriu gebėjimo balo
grupėse Gebėjimo
balas
Naudojasi kompiuteriu darbo vietoje Taip Ne, nes nėra Ne, nors yra
iki 4 7,8 18,8 25,0 5 - 9 15,6 31,3 75,0 10 - 14 13,3 6,3 0,0 15 -19 13,3 18,8 0,0 20 - 24 32,2 25,0 0,0 25 - 29 8,9 0,0 0,0 virš 30 8,9 0,0 0,0 Iš viso 100,0 100,0 100,0
Dėl nustatytos tendencijos, kad specialistai mažesniuose miesteliuose yra vyresnio amžiaus, galima tikimybė, kad mažesniuose miestuose gydytojų kompiuteriniai gebėjimai mažesni. Analizuojant duomenis nustatyta, kompiuteriniai gebėjimai nuo gyvenamosios vietos nepriklauso (χ2=18.55, lls=12 p=0.1; p>0,05).
Aptariant galimas problemas mažesniuose miestuose, yra tikimybė, kad gydytojo darbo kokybė gali būti prastesnė dėl mažesnio darbo našumo, ir gali lėtinti naujų kompiuterinių sistemų diegimą. Kaip pastebėta, kompiuteriniai gebėjimai priklauso nuo amžiaus, o mažesniuose miestuose dirba vyresni gydytojai.
Analizuojant informaciją, kiek laiko gydytojai dirba kompiuteriu per dieną, duomenys pasiskirstė nuo 0 iki 10 valandų. Siejant darbo kompiuteriu valandų skaičių su respondentų amžiumi (negrupuotus duomenis), nustatyta, kad visuomenėje įprasti stereotipai yra teisingi, kuo jaunesni gydytojai, tuo daugiau laiko praleidžia dirbdami kompiuteriu (rS=-0,306; p=0,001;
p<0,01).
38 7 lentelė BPG darbo valandų kompiuteriu per dieną pasiskirstymas amžiaus grupėse
Amžiaus grupės Valandos per dieną (x ± SN)
Iki 29 3,8 ± 1,6
30-39 4,4 ± 2,9
40-49 2,7 ± 2,0
50-59 2,8 ± 2,0
Virš 60 2,3 ±2,1
Pastaba: x – vidurkis; SN – standartinis nuokrypis; Kruskalo – Voliso χ2=11,54, lls=4, p=0.021; p<0,05
Respondentų pasiskirstymas grupėse pagal vertinamus kriterijus, dauguma - 71,4 proc. vyriausiųjų (virš 60 metų) BPG kompiuteriu nedirba arba dirba po 1 - 2 valandas per dieną. Jauniausia grupė (iki 29 metų) pasiskirstė tolygiausiai, 47,6 proc. dirba 2-3 valandas, 38 proc. 5-6 valandas per dieną. Daugiausiai kompiuteriu dirbantys jaunesnieji gydytojai nuo 30 iki 39 metų. Šios amžiaus grupės gydytojų 55,5 proc. dirba daugiau nei 4 valandas per dieną, galima teigti, kad kompiuteris yra naudojamas viso darbo metu.
Įgūdžių tobulinimas reikalauja laiko, tai rodo apklausos rezultatai. Analizuojant negrupuotus duomenis, nustatyta: kuo ilgiau dirbama kompiuteriu, tuo gebėjimai geresni (rxy =
0,508; p<0,001).
Analizuojant duomenis grupėse, mažiausius gebėjimus (iki 4 balų) turintys gydytojai dirba iki 3 valandų per dieną, grupėje nuo 25 iki 29 gebėjimo balų 62,5 proc. apklaustųjų dirba daugiau nei 5 valandas per dieną. Geriausiai (virš 30 balų) gebantys dirbi kompiuteriu dirba ne trumpiau kaip 4 valandas per dieną.
39 7 pav.BPG gebėjimo balo vidurkio pasiskirstymas pagal darbo valandas kompiuteriu
Krukalo Voliso χ2 = 38,45 lls= 6 p<0,001
Daroma išvada: ilgiau dirbant kompiuteriu per dieną, gebėjimai yra geriau ir greičiau išugdomi. Naudojimasis kompiuteriu turi būti pagalbine priemone darbui atlikti, vyresni žmonės dėl nesugebėjimo lengvai dirbti kompiuteriu, vengia juo atlikti darbus. Vyresni gydytojai renkasi darbų atlikimą jiems įprastesniais metodais (pvz., rašo ranka), taip pat dažnai darbą kompiuteriu perleidžia kitam personalui.
Esant ryškiam jaunesnių gydytojų pranašumui, kompiuterinių technologijų atžvilgiu analizuojamas pagalbos poreikio priklausomybė nuo amžiaus (8 lentelė, χ2=24,6, lls=20, p=0.217; p>0,05). Pagalbos poreikio dažnumui pagal amžių esminio skirtumo nėra. Tačiau duomenys rodo, kad daugumai (61 proc.) gydytojų nuo 30 iki 39 metų pagalba reikalinga rečiau nei kartą per mėnesį. Vyresniems respondentams (nuo 50 metų) pagalba kasdien reikalinga daugiau nei 40 procentų. 7,86 10,14 15,73 19,25 23,09 18,12 20,36 29,00 29,50 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 0 1 2 3 4 5 6 8 10 G e b ė ji m o b a la s
Valandos per dieną
40 39,09% 14,55% 14,55% 16,36% 10,91% 4,55% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% Įstaigos informatikai
Šeimos nariai Draugai Kolegos Kiti Niekas
8 lentelėPagalbos poreikio dažnumas pagal amžiaus grupes
Amžius
Pagalbos poreikio dažnumas
Iš viso Kasdien Karta/du per sav. Karta/du per mėn. Rečiau nei karta per mėn. Pagalbos nereikia Nesinaudoju kompiuteriu Iki 29 29 24 14 19 14 0 100 30 - 39 28 6 6 22 33 6 100 40 – 49 55 14 14 14 5 0 100 50 -59 40 17 17 14 6 6 100 virš 60 43 7 21 14 0 14 100 χ2=24,6, lls=20, p=0,217; p>0,05
Aptariant pagalbos poreikio naudojantis kompiuteriu problemą BPG darbe, analizuojami galimi pagalbos šaltiniai (8 pav.). Profesionalią pagalbą šioje srityje turėtų teikti informacinių technologijų specialistas, tačiau šios pagalbos sulaukia tik 39 proc. respondentų. Šeimos gydytojams taip pat nemažai padeda kolegos (16,36 proc.), šeimos nariai ir draugai (po 14,55 proc.), kiti asmenys (10,91 proc.). Be pagalbos lieka 4,55 proc. respondentų, šiai daliai nesuteikiamos galimybės tobulėti ir gerinti paslaugų kokybę.
41 69% 37% 49% 9% 71% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% MS Word MS Excel MS PowerPoint MS Access Internetinė naršyklė
Vykdant apklausą, atkreiptas dėmesys į respondentų žinių poreikį, dirbant skirtingomis programomis. Pagal esamas pagrindines programas, daugumai respondentų (71 proc.) pakanka turimų žinių, dirbant internetinėmis naršyklėmis. Jų nuomone, mažiausiai pakanka žinių šioms programomis: MS Excel programai 37 proc. ir 9 proc. MS Access. (9 pav.)
9 pav.Šeimos gydytojų nuomone, pasiskirstymas pagal pakankamų žinių kiekį kompiuterinių programų valdyme
Diagramoje matomi rezultatai labai panašūs į tuos, kurie buvo sudaryti, vertinant jų gebėjimus naudotis programomis pagal suminį gebėjimo vertinimo balą (1 paveikslėlis). Galima būtų teigti, kad gebantiems darbuotis programomis žinios yra pakankamos.
Šeimos gydytojai vertino savo kompiuterinius gebėjimus dešimtbalėje sistemoje (9 lentelė).Balai pasiskirstė nuo 0 iki 10. Jaunesni gydytojai iki 39 metų dauguma (virš 90 proc.) savo gabumus vertino nuo 5 balų. 86 proc. vyriausiųjų gydytojų vertina savo gebėjimus iki 5 balų. Analizuojant įsivertinimo balą pagal negrupuotus respondentų amžiaus duomenis, rezultatai rodo, kad įsivertinimo balas didesnis jaunesnių respondentų (rxy=-0,602, p<0,001)
42 9 lentelė.Šeimos gydytojų įsivertinimo balo vidurkio pasiskirstymas
amžiaus grupėse Amžiaus grupės Įsivertinimo balas x ± SN iki 29 7,14±1,35 30 - 39 7,11 ±1,40 40 - 49 5,95 ± 1,73 50 - 59 4,97 ± 1,75 virš 60 3,93 ± 2,16
Pastaba: x – vidurkis; SN – standartinis nuokrypis; Kruskalo Voliso χ2=34,32, lls=4, p<0,001
Gydytojų įsivertinimo balas ir apskaičiuotas gebėjimų balas yra statistiškai reikšmingai susiję (rxy=0,705, p<0,001).
Vertinant įsivertinimo balo vidurkių pasiskirstymą gebėjimo balo grupėse (10 pav.), vidurkiai svyravo nuo 3,09 iki 7,62. Kuo gebėjimo balai didesni, tuo didesnis įsivertinimo balas (Kruskalo Voliso χ2=57,001, lls=6, p<0,001).
10 pav. Įsivertinimo balo vidurkis gebėjimo balo grupėse
3,09 4,32 5,46 5,80 6,94 7,62 7,62 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 7,00 8,00 9,00 iki 4 5-9 10-14 15-19 20-24 25-29 virs 30 Įs iv e rt in im o b a la s
Gebėjimo balo grupė
43
3.2
Naudojimasis informacinėmis technologijomis darbe
Analizuojant informacines technologijas sveikatos sistemoje, pirmiausia prisimenamas projektas e.sveikata. Užsienio patirtis rodo, kad ši sistema labai svarbi šeimos gydytojų darbe, tai turėtų palengvinti jų darbą. Atlikus duomenų analizę, matome, kad 63 proc. šeimos gydytojų žinojo apie šį projektą, o net 37 proc. nebuvo apie jį nieko girdėję (11 pav.). Šis projektas po truputį keičia jų darbo pobūdį, ir gydytojai turėtų būti informuoti apie galimus pasikeitimus, tuomet būtų įžvelgiama didesnė svarba tobulėti IT srityje.
11 pav. Šeimos gydytojų žinios apie projektą e.sveikata ir nuomonė apie jo siekius
Apie projektą žinančių gydytojų nuomonė vieninga, iš jų net 93 proc. respondentų pritaria e-sveikatos projekto siekiams, ir tik 6 proc. nežino, ko siekiama.
Vertinant šeimos gydytojų darbo aplinką, rezultatai parodė, kad dauguma 82 proc. -gydytojų darbo vietoje naudojasi kompiuteriu, 15 proc. respondentų neturi kompiuterio savo darbo vietoje. Jie jais naudojasi kitose vietose, bet ne savo kabinete, tai apsunkina darbo specifiką bei sukuria papildomas kliūtis kokybiško darbo atlikimui. 4 proc. apklaustųjų turi kompiuterius savo darbo vietoje, bet jo nenaudoja dėl gebėjimų trūkumo ar dėl poreikio nebuvimo.
Analizuojant kompiuterizavimo lygį pagal įstaigos pobūdį (12 pav.), rezultatai rodo, kad valstybinėse gydymo įstaigose savo darbo vietose kompiuteriu naudojasi 85 proc. darbuotojų, privačiose - 8 proc. mažiau. Remiantis rezultatų duomenimis, matome, kad valstybinėse gydymo
37% 28%
65%
1% 6% 63%
44 85% 77% 13% 18% 3% 5% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Valstybine Privati Taip Ne, nes nera Ne, nors yra
įstaigose kompiuteriai naudojami plačiau ir tik 3 proc. darbuotojų nesinaudoja kompiuteriais, nors juos turi, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp įstaigų nėra (χ2=1,028; lls=2; p=0.59; p>0,05).
12 pav. BPG kompiuterio naudojimo pasiskirstymas pagal įmonės pobūdį
Analizuojant įstaigų kompiuterizavimo problemas, vertinama gydytojų nuomonė apie gydymo įstaigos lygį. Respondentų nuomonės pasiskirstė: 62 proc. - pakankamai kompiuterizuotos, 27 proc. – nepakankamai, 11 proc. - nežino ar neturi nuomonės.
Analizuojant gydymo įstaigų kompiuterizuotumą, kreipiamas dėmesys į gydymo įstaigoje aptariamų klausimų dažnumą šia tema (10 lentelė). Abejų tipų įstaigų gydytojai išreiškė nuomonę (daugiau nei 40 proc.), kad problemos analizuojamos retai. Respondentų nuomonės skirtingose įstaigose neišsiskyrė (χ2=0,91; lls=2; p=0.635; p>0,05).
10 lentelė Aptariamų kompiuterinių problemų dažnumas įstaigose
Įstaiga
Aptariamų kompiuterizavimo problemų dažnumas
Iš viso Taip, dažnai Taip, retai Neaptariama
Valstybinė 32 45 23 100
Privati 28 41 31 100
45 Vienas pagrindinių įstaigos kompiuterizuotumo rodiklių yra duomenų kaupimo pobūdis. Apklaustų šeimos gydytojų (72 proc.) žiniomis, daugumoje įstaigų duomenys saugomi abiem būdais: duomenų bazėse ir popieriniuose dokumentuose (13 pav.). Dvigubas dokumentų saugojimo būdas yra labai saugus, tačiau tai padidina darbo krūvį personalui.
Aptariant šią problemą, labai išsiskiria 20 proc. respondentų, kurių įstaigose duomenys saugomi tik popieriniuose dokumentuose, tai galima problema kompiuterizuojant sveikatos sistemą. Duomenų saugojimo tipas nuo įstaigos tipo nepriklauso (χ2=7,17; lls=4; p=0.127;
p>0,05).
13 pav. Duomenų apie pacientą saugojimo tipas PSPC
Šeimos gydytojų galimybės pagal informacinių technologijų pritaikymą pasiskirsto labai įvairiai (11 lentelė). Įstaigos informacinėmis sistemomis gali naudotis (pasižiūrėti darbo grafiką, užimtumą ir pan.) daugiau nei pusė (55,45 proc.) specialistų, 8,18 proc. teigia, jog tokios galimybės jų gydymo įstaigoje nėra. Tačiau IS esamus duomenis analizuoti savo kompiuteryje gali tik 21,82 proc. BPG, dauguma (53,64 proc.) respondentų neturi tokios galimybės.
46 11 lentelėŠeimos gydytojų pasiskirstymas pagal IT naudojimosi galimybes
BPG proc./n
Iš viso
Taip Ne Nežinau Tokios nėra
Naudotis įstaigos
informacinėmis sistemomis 55,45/61 36,36/40 8,18/9 100/110
Galimybė naudotis duomenų
baze 36,36/40 48,18/53 13,64/15 1,82/2 100/110
Išsaugoti IS duomenis savo
kompiuteryje 21,82/24 53,64/59 24,55/27 100/110
Pastaba: „pilki langeliai“ – tokio atsakymo varianto klausime nebuvo
Įstaigose panaši situacija yra su duomenų bazėmis (duomenų saugojimas, perdavimas vietiniu ar internetiniu ryšiu, pvz., tyrimų atsakymai). 36,36 proc. respondentų turi galimybę naudotis duomenų bazėmis, bet didžioji dalis (48,18 proc.) tokios prieigos neturi.
Nors gydymo įstaigos plačiai kompiuterizuojamos, diegiamos naujovės, bet galima daryti prielaidą, kad ne visos galimybės yra išnaudojamos.
