LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARINĖS MEDICINOS PROGRAMA
VIENTISOSIOS STUDIJOS
DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKA
Evelina Vasiliauskienė
Slaptojo mastito įtaka karvių pieno kokybei ūkyje X
The influence of subclinical mastitis on the quality of cow's milk in
farm X
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Dr. Jūratė Rudejevienė
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO
SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas Karvių sergamumo mastitu mažinimas 1. Yra atliktas mano paties:
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
Evelina Vasiliauskienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ
UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Evelina Vasiliauskienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
Dr. Jūratė Rudejevienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas,pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas
(data) (gynimo komisijos sekretorės(-riaus) vardas, pavardė)
3
SANTRUMPOS
Str. uberis – Streptococcus uberis
Str. agalactiae – Streptococcus agalactiae S. aureus – Staphylococcus aureus dysgalactiae Str. dysgalactiae – Streptococcus dysgalactiae E.coli – Escherichia coli
SLS – somatinių ląstelių skaičius
CMT – Kalifornijos mastitinis testas (angl. California mastitis test) Kg – kilogramai
PGR - polimerazės grandininė reakcija KOH – kalio šarmas
4
Turinys
Santrauka ... 5 Summary ... 7 Įvadas ... 9 1. Literatūros apžvalga ... 11 1. 1. Tešmens sandara ... 111. 2. Pagrindiniai mastitų sukėlėjai ... 12
1.3. Karvių mastito etiologija ... 13
1. 4. Klinikinis ir slaptasis mastitas ... 15
1. 5. Užtrūkinimo laikotarpio svarba ... 17
2. Tyrimo metodika ... 20
2. 1. Tyrimo vieta, laikas ir sąlygos ... 20
2. 2. Slaptojo mastito diagnostika ... 20
2. 3. Pieno sudėties tyrimai ... 21
2. 4. Bakteriologinis pieno mėginių tyrimas ... 21
2. 5. Naudoti medikamentai, jų charakteristika ... 23
2. 6. Statistinė duomenų analizė ... 23
3. Tyrimų rezultatai ... 24
3. 1. Karvių pieno sudėties ir kokybės rodikliai ... 24
3. 2. Tiriamosios grupės pieno mėginių bakteriologinių tyrimų rezultatai ... 26
3. 3. Kontrolinės grupės pieno mėginių bakteriologinių tyrimų rezultatai ... 28
3. 4. Tešmens ketvirčių tyrimai reagentu CMT ... 29
4. Rezultatų aptarimas ... 31
5. Išvados ... 34
6. Rekomendacijos ... 35
5
Santrauka
Autorė: Evelina Vasiliauskienė
Darbo pavadinimas: Slaptojo mastito įtaka karvių pieno kokybei ūkyje X
Raktiniai žodžiai: mastitas, slaptasis mastitas, karvių užtrūkinimo svarba, somatinių ląstelių kiekis Darbo vadovė: Dr. Jūratė Rudejevienė
Darbo apimtis: 39 puslapiai, 2 lentelės, 13 paveikslėlių
Darbo tikslas: Įvertinti trūkinamų karvių profilaktikai taikomų medikamentų poveikį. Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti tiriamosios ir kontrolinės karvių grupių pieno sudėties rodiklius (riebalai, baltymai, laktozė) prieš užtrūkinimą ir po apsiveršiavimo praėjus 10 d.
2. Išanalizuoti tiriamosios ir kontrolinės karvių grupių somatinių ląstelių skaičiaus kitimą prieš užtrūkinimą ir po apsiveršiavimo praėjus 10 d.
3. Ištirti ekspres diagnostikos testu tiriamosios ir kontrolinės karvių grupių tešmens ketvirčius, prieš užtrūkinant ir po apsiveršiavimo praėjus 10dienų .
4. Atlikti bakteriologinius pieno tyrimus ir nustatyti sukėlėjus prieš karvių užtrūkinimą ir po apsiveršiavimo praėjus 10 d.
Tyrimas buvo atliekamas ūkyje X, 2016 – 2017 metais. Tyrimo metu buvo tiriamas pienas. Buvo tiriami pieno rodiklių kitimai prieš užtrūkinant ir po apsiveršiavimo. Taip pat buvo tiriamas pieno užterštumas mastitą sukeliančiais patogeniniais mikroorganizmais.
Buvo tirti šie pieno rodikliai: pieno riebumas, pieno baltymingumas, laktozės kiekis piene ir somatinių ląstelių kiekis piene, buvo žiūrima kaip kinta pieno parametrai prieš užtrūkinimą ir po apsiveršiavimo skirtingose grupėse. Grupės buvo sudaromos pagal somatinių ląstelių kiekį piene. Bandomoji grupė buvo sudaryta iš 10 karvių, kurių SLS buvo daugiau kaip 300 tūkst./ml., o kontrolinė grupė buvo sudaryta iš 10 karvių, kurių SLS buvo iki 300 tūkst./ml. Ištyrus pažeistus bandomosios grupės tešmens ketvirčius, buvo pasirinktas atitinkamas gydymas. Po apsiveršiavimo pienas buvo tiriamas praėjus 10 dienų, buvo tiriama kaip pasikeitė pieno rodikliai, užterštumas mikroorganizmais.
Atlikus tyrimą išsiaiškinta, kad parinkus atitinkamą gydymą slaptuoju mastitu sergančioms karvėms, riebalų kiekis pakilo 1,56 proc., baltymų kiekis pakilo 1,1 proc., laktozės kiekis pakilo 0,53 proc., o SLS kiekis sumažėjo 445,4 tūkst./m. Tuo tarpu kontrolinės grupės karvių pieno
6 riebumas padidėjo 0,13 proc., baltymų kiekis pakilo 0,11 proc., laktozės kiekis padidėjo 0,01 proc., o SLS kiekis pakilo 87,6 tūkst./m.
7
Summary
Author: Evelina Vasiliauskienė
Name of the paper: the influence of subclinical mastitis on the quality of cow's milk in farm X Keywords: mastitis, subclinical mastitis, dry cow period, somatic cell count
Study leader: Dr. Jūratė Rudejevienė Work extent: 39 pages, 2 tables, 13 pictures
Aim of the paper: Evaluate the effects of medicines used to prevent mastitis in dry cows. Work task:
1. To analyze the milk composition (fat, protein, lactose) of the experimental and control cows groups before dry period and 10 days after calving.
2. To analyze the changes in the number of somatic cells of the experimental and control cows groups before dry period and 10 days after calving.
3. To examine the express diagnostic test in quarters of the udder of the test and control cows groups, before dry period and 10 days after calving.
4. Perform bacteriological milk tests and detect pathogens prior to coughing before dry period and 10 days after calving
Work was performed in farm X, in 2016 – 2017 year. The study concentrated at milk parameters. The changes in milk parameters before and after calving were investigated. The contamination of milk with mastitis causing pathogenic microorganisms was also investigated.
The following parameters of milk were investigated: milk fat, milk protein content, lactose content in milk and somatic cell count in milk. The parameters of milk before and after calving in different groups were observed. The groups were made according to somatic cell count in milk. The experimental group consisted of 10 cows with SCC of more than 300,000 thousand/milliliter, and the control group consisted of 10 cows with SCC up to 300,000 thousand/milliliter. After examining the affected quarters of the test group, appropriate treatment was selected. After calving the milk was examined 10 days later, the milk parameters, microorganism contamination were studied.
The study found that the choice of appropriate treatment in cows with subclinical mastitis increased fat content by 1, 56%, protein content increased by 1.1%, lactose increased by
8 0.53%, and SCC decreased by 445.4 thousand/milliliter. Meanwhile, the fat content of the control cows milk increased by 0.13%, the protein content increased by 0.11%, the lactose content increased by 0.01%, and the amount of SLS increased by 87.6 thousand/milliliter.
9
Įvadas
Mastitas yra labiausiai paplitusi ir nuostolingiausia liga tarp pieninių galvijų visame pasaulyje (1). Ekonominiai pieno pramonės nuostoliai dėl klinikinių ir slaptųjų mastitų gali siekti milijonus eurų per metus (2), nes ketvirčiai, kurie yra užkrėsti bakterijomis per užtrūkinimo laikotarpį, sekretuoja mažiau pieno kito laktacijos periodo metu (3). Tiek klinikinis, tiek slaptasis mastitas įtakoja pieno kokybę, o klinikinio mastito atsiradimas gali būti ir vienas iš gyvūnų gerovės nesilaikymo rodiklių (4).
Esant klinikiniui mastitui, yra matomi aiškiai išreikšti požymiai. Matomas tešmens sutinimas, jis būna karštas, skausmingas. Tačiau esant slaptajam mastitui, klinikiniai požymiai nėra taip aiškiai išreikšti, kas pablogina jo diagnozavimą (5).
Pagrindiniai organizmai, sukelianti infekciją, yra Staphylococcus spp. Streptococcus
spp. ir gramneigiamos bakterijos (6). Mastito patogenų identifikavimas paprastai atliekamas
tradiciniu bakterijų auginimu, po kurio atliekami bakterijų izoliatų biocheminiai tyrimai (7).
Po aktyvaus melžimo, karvių tešmeniui reikalingas užtrūkinimo laikotarpis iki veršiavimosi ir naujos laktacijos pradžios. Jis reikalingas, kad būtų optimizuota pieno gamyba vėlesnėje laktacijoje (8).
Sveikos bandos palaikymas ir tinkamų melžimo procedūrų, naudojamų su tvarkingai veikiančiais melžimo aparatais, įgyvendinimas yra svarbus mažinant ir išlaikant nedidelį naujų mastito atvejų pasireiškimą bandoje (9).
Antibiotikų terapija, kartu su higienos palaikymu, vaidina svarbų mastito kontrolės vaidmenį mažinant bandos infekcijos lygį (10), todėl maždaug 80% visų antimikrobinių medžiagų, naudojamų pieno gamyboje, naudojami klinikiniam ar slaptajam mastitui gydyti (11).
10
Darbo tikslas: Įvertinti trūkinamų karvių profilaktikai taikomų medikamentų poveikį.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti tiriamosios ir kontrolinės karvių grupių pieno sudėties rodiklius (riebalai, baltymai, laktozė) prieš užtrūkinimą ir po apsiveršiavimo praėjus 10 d.
2. Išanalizuoti tiriamosios ir kontrolinės karvių grupių somatinių ląstelių skaičiaus kitimą prieš užtrūkinimą ir po apsiveršiavimo praėjus 10 d.
3. Ištirti ekspress diagnostikos testu tiriamosios ir kontrolinės karvių grupių tešmens ketvirčius, prieš užtrūkinant ir po apsiveršiavimo praėjus 10dienų .
4. Atlikti bakteriologinius pieno tyrimus ir nustatyti sukėlėjus prieš karvių užtrūkinimą ir po apsiveršiavimo praėjus 10 d.
11
1. Literatūros apžvalga
1. 1. Tešmens sandara
Tešmuo sudarytas iš dviejų porų tarpusavyje suaugusių pieno liaukų, kurios skirstomos į keturis ketvirčius: du priekinius ir du užpakalinius. Kairę tešmens pusę nuo dešinės skiria griovelis. Visi ketvirčiai yra visiškai nepriklausomi ir atskirti stambiais raiščiais. Pagrindinė tešmens funkcija – pieno sekrecija (12). Kai kurios karvės turi pridėtinius spenius, kurie neturi jokios funkcijos (13).
Tešmuo sudarytas iš sekrecinio audinio, kuris sudaro atskiras skiltis, o kiekviena skiltis sudaryta iš atskirų skiltelių. Kiekviena skiltelė susideda iš 150-220 alveolių, kuriose yra sekretuojamas ir sintetinamas pienas (14).
Kiekviena pieno liauka susideda iš spenio (papilla mammae lot.) ir iš liaukos kūno (corpus mammae lot.) (12). Kiekviename spenyje yra tik po vieną pieno cisterną (Sinus papillaris
lot.), bet kartais cisterna turi pertvarą, dalijančią ją į dvi dalis. Jose kaupiasi pienas. Tačiau pieno
cisternoje yra tik 20-40% pagaminto pieno. Likusi dalis (60-80%) yra alveolėse ir mažose pieno kanaluose (15). Iš pieno cisternos į spenio viršūnę eina spenio latakas (ductus papillaris lot.). Jis yra pagrindinis barjeras, neleidžiantis patekti infekcijai į tešmenį (13). Aplink spenio kanalo gleivinę guli žiedinis uždaromasis raumuo (m. sphincter papillae lot.) (16). Jis lokalizuotas pačiame spenio gale, virš spenio cisternos. Šis raumuo saugo pieną nuo pratekėjimo, kada spenio ir tešmens cisternos yra pilnos (17). Žiedinis uždaromasis raumuo taip pat reguliuoja pieno tekėjimą iš spenio latako (13). Tarpais tarp melžimų žiedinis uždaromasis raumuo uždaro spenio cisterna, taip neleidžiantis įvairiems patogenams patekti į tešmenį.
1 pav. Tešmens anatominė sandara (18)
Kiekvienam litrui pieno pasigaminti, turi pracirkuliuoti apie 500 litrų kraujo, todėl kraujotaka tešmenyje yra itin išvystyta. Kairė ir dešinė tešmens pusės turi atskiras kraujotakos sistemas, o ketvirčiai susijungia su mažais kapiliarais ir taip aprūpinami krauju (15). Pagrindinis kraujo aprūpinimas prasideda nuo išorinės gaktos arterijos (a. pudenda externa lot.) (19). Gaktos
12 arterija toliau šakojasi į mažesnes, pieno liaukos šakas (a. mammarii lot.), kurios įsiskverbia į gilesnius tešmens sluoksnius ir aprūpina juos krauju (20).
1. 2. Pagrindiniai mastitų sukėlėjai
Pagrindinės bakterinės rūšys, kurios sukelia mastitą pieniniams ir mėsiniams galvijams, yra: • Staphylococcus aureus;
• Streptococcus uberis; • Escherichia coli;
• Streptococcus agalactiae (21).
Staphylococcus aureus yra dažniausias mastito sukėlėjas. Jis sukelia ūminį, lėtinį ir
slaptąjį mastitą (22), tačiau vyraujanti forma yra lėtinė slaptoji (23). Randamas ant pažeisto tešmens, spenių, makšties, tonzilių. Taip pat platinti gali ir melžėjai (24). S. aureus bakterijos gamina toksinus, kurie sunaikina ląstelių membranas ir gali tiesiogiai pakenkti pieno gamybos audiniui. Infekcijos metu sunaikinamos alveolės ir pieno latakai, dėl ko sumažėja pieno kiekis. Pažeistos ląstelės gali susimaišyti su leukocitais ir užsikimšti pieno kanalus, kurie sumažina alveolinį plotą, prisideda prie tolimesnio randinio audinio susidarymo, spenio kanalų uždarymo ir pieno gamybos sumažėjimo (25).
S. aureus sukeltą mastitą sunku gydyti antibiotikais, nes jis gali įsiterpti į audinius ir ląstelių
struktūras. Taigi, pomelžiminis spenių apdorojimas vilgikliais turi svarbią reikšmę bakterinei kontrolei, o užtrūkusių karvių priežiūra atlieka svarbų vaidmenį kontroliuojant infekcijos lygį ir ligos plitimą (21).
Streptococcus uberis randamas tešmenyje, žarnyne, karvių odoje ir tešmenyje, kur
dažniausiai randamos dauguma streptokokų bakterijų (26). Taip pat S. uberis perduodamas su galvijų išmatomis ir gali išgyventi iki 2 savaičių šviežiame mėšle arba išmatomis užterštame purve ar šiauduose (27). S. uberis ypatybė yra jos nepaprastas gebėjimas vystytis išorinėje aplinkoje, t. y. gyvūnų laikymo aplinkoje ar bet kurioje gyvūnų vietoje (26). Šių streptokokų rūšių infekcija yra susijusi su aplinkos mastitu. Jie sukelia klinikinius ar slaptuosius mastitus (22). S. uberis ypač svarbus ankstyvame užtrūkinimo laikotarpyje, todėl kaip ir su visais aplinkoje esančiais organizmais, norint išvengti S. uberis labai svarbu palaikyti švarią ir sausą aplinką karvių guoliavietėje. Šias infekcijas dažnai sunku išgydyti tradiciškais intramaminiais antibiotikais (28). Klinikinių mastitų gydymas laktaciniu laikotarpiu dažnai pašalina klinikinius simptomus, tačiau kai kuriais atvejais gali būti sunku pasiekti bakteriologinio užterštumo pašalinimą (27).
Escherichia coli(E. Coli) randama išmatose, tvartuose, ant drėgnų ir nešvarių tešmenų.
13 medžiagose, pavyzdžiui mėšle. Jos išskiria endotoksiną (22), kuris gali sukelti labai staigius ir stiprius simptomus, o kai kuriais atvejais ir mirtinus, priklausomai nuo organizmo (21). Tešmuo užsikrečia koliforminių bakterijų sąlytyje su organinėmis medžiagomis aplinkoje arba melžimo metu. Keliuose tyrimuose nustatyta, kad lengvi ar vidutinio sunkumo E. Coli sukelti mastitai turi didelę savaiminio gydymo spartą, o tai reiškia, kad karvės imuninė sistema gali išvalyti infekciją be antibiotikų terapijos (29).
Streptococcus agalactiae yra gram teigiamas obligatinis patogenas, jis gyvena ir
dauginasi tik karvių tešmenyje ir paprastai nėra aptinkamas aplinkoje (30). Didžiausią žalą turi anksčiau nemelžtoms telyčaitėms, ankstyvos laktacijos ir vyresnio amžiaus karvėms (31). Str.
agalactiae rezervuaras yra užkrėstas tešmuo. Skirtingai nuo S. aureus, Str. agalactiae ne taip greitai
kolonizuojasi ant pažeistos tešmens odos. Jis plinta nuo tešmens ant tešmens, todėl gali plisti melžimo metu per užkrėstas šluostes, melžimo aparatus. Taip pat jį pernešti gali melžėjos. Nereguliarus melžimo aparatų vakuumo svyravimas gali priversti bakterijas patekti į spenio kanalą, sudarant galimybę pasireikšti naujai infekcijai (32). Esant Str. agalactiae sukeltam mastitui, klinikiniai požymiai paprastai apsiriboja tešmens patinimu ir pieno parametrų pakitimu (33). Sėkmingas Str. agalactiae sukeltas mastitas yra lengvai gydomas naudojant plataus spektro intramaminius antibiotikų preparatus (34).
Siekiant nustatyti mastito sukėlėjus, mikrobiologiniai diagnostiniai metodai buvo prieinami ir įprastai naudojami visame pasaulyje. Per pastarąjį dešimtmetį molekulinės diagnostikos metodai sparčiai išsiplėtė, o įprastam naudojimui buvo įdiegta DNR pagrįsta mastito diagnostikos sistema (35). Dėl polimerazės grandininės reakcijos (PGR) pagrįstų metodų jautrumo dažniausiai buvo nustatyta daugiau nei vienas tešmens patogenas iš pieno mėginių, o tiriant laboratoriškai, interpretuoti gali būti sudėtinga (36).
1.3. Karvių mastito etiologija
Mastitas yra viena iš ekonomiškai svarbiausių ligų tarp melžiamų karvių pasauliniu mastu (37). Be to, dėl mastito mažėja pieno kokybė, todėl sumažėja gamyba ir (arba) sumažėja galutinis produktas. Svarbiausias būdas nuolat išgauti geros kokybės pieną – griežtai kontroliuoti mastito pasireiškimą bandoje (38).
Mastitą gali sukelti tešmens pažeidimai arba trauma, cheminis dirginimas, įvairūs mikroorganizmai (bakterijos), kurie yra dažniausia mastito priežastis. Taip pat mastitą gali sukelti įvairūs aplinkos veiksniai (2 pav.).
14
2 pav. Aplinkos veiksniai, sukeliantys mastitą (24)
Mastito laipsnis gali būti skirtingas – nuo slaptos formos iki įvairių klinikinių formų, priklausomai nuo to, kaip stipriai tešmuo reaguoja į dirgiklius (39). Beveik visi mikrobai, kurie gali įsiskverbti į audinius ir sukelti infekciją, gali sukelti mastitą. Tačiau daugumą infekcijų sukelia įvairios streptokokų, stafilokokų ir gramneigiamos lazdelės, dažniausiai vadinamomis koliforminėmis bakterijomis. Gyvūnų laikymo patalpos yra pagrindinis aplinkos patogenų šaltinis, bet spenių vilgikliai, intramaminės infuzijos, teisingas tešmens paruošimas prieš melžimą, geriamasis vanduo, tvenkiniai ar kūdros esančios ganykloje arba šalia jos, įvairūs odos pažeidimai, tešmens traumos ir sumušimai taip pat gali būti veiksniai, sukeliantys mastitą (40).
Mastitas atsiranda kai mastitą sukeliantys mikroorganizmai įsiskverbia į spenio lataką. Tada skverbiasi į pieną gaminančius audinius, ten dauginasi ir išskiria toksinus. Mikroorganizmai, jų toksinai ir kiti nepageidaujami komponentai sukelia imunologinių procesų seką, kurių metu leukocitai (baltieji kraujo kūneliai) patenka iš kraujo į pieną, taip bandant neutralizuoti pašalinius mikroorganizmus. Organizmo skysčiai, kaip pvz. kraujo serumas arba limfa, taip pat teka į infekuotą tešmens ketvirtį ir neutralizuoja toksiškus bakterijų gaminamus pašalinius produktus. Toks leukocitų ir skysčių judėjimas į užkrėstą tešmens ketvirtį sukelia uždegiminį atsaką (39).
Dažniau negu 50% visų mastito atvejų yra nustatomi per pirmąsias šimtą dienų, nuo apsiveršiavimo, nes tam įtakos turi karvės turėtos infekcijos prieš užtrūkinant. Taip pat tam įtakos gali turėti ir pats karvės veršiavimosi procesas, nes jo metu taip pat gali pakliūti įvairūs mikroorganizmai. Tačiau, jeigu mastitas atsinaujina ir vėlesniu laktacijos metu, tai galima susieti ir su netinkama higiena, ar blogu melžimo aparatų funkcionavimu (41).
15
Diagrama Nr.1. Mastito plitimas laktacijos metu (41)
Diagramoje matoma, kad dažniausi mastito atvejai pasireiškia 61- 200 laktacijos dienomis. O rečiausiai mastitas aptinkamas 8-30 dienomis.
Pagrindinės ir daugiausiai nuostolių padarančios formos yra klinikinė ir slaptoji (39).
1. 4. Klinikinis ir slaptasis mastitas
Klinikinis ir slaptasis mastitai gali sukelti didelių ekonominių nuostolių dėl sumažėjusios pieno gamybos (42) ir dažnai apibrėžiami kaip mikroorganizmų buvimas kartu su padidėjusiu pieno somatinių ląstelių skaičiumi (SLS) (38). Mastitus gali sukelti įvairūs mikroorganizmai bei bakterijų kultūros. Tai yra: E. coli (ir kitos koliforminės bakterijos),
Streptococcus spp., Bacillus spp. ir Staphylococcus aureus (S. aureus). Nors koaguliazei neigiami
stafilokokai laikomi kaip nedidelio patogeniškumo, jie taip pat dažnai išskiriami iš mėginių (43). Daugumoje slaptųjų mastitų formų daugiausia dėmesio skiriama užkrečiamųjų ligų sukėlėjams S.
agalactiae ir S. aureus, taip pat kitiems gramteigiamams kokams, ypač Streptococcus dysgalactiae
(kuris taip pat gali būti užkrečiamas arba aplinkos patogenas) paplitimui, Streptococcus uberis , enterokokams ir daug kitų koaguliazei neigiamų stafilokokų, įskaitant Staphylococcus hyicus,
Staphylococcus epidermidis, Staphylococcus xylosus ir Staphylococcus intermedius (44). Slaptasis
mastitas, kurį sukelia intramamarinės infekcijos su koagulazei neigiamais stafilokokais, yra dažnas pieninėms karvėms ir gali sukelti visos bandos užsikrėtimą (45).
Klinikinių mastitų patogenų pasiskirstymas skiriasi regionuose, šalyse ir net tarp ūkių. Pavyzdžiui, 60,2 proc. klinikinių mastitų atvejų Izraelyje sukėlė Escherichia coli (E. coli), o Norvegijoje S. Aureus yra labiausiai paplitęs klinikinio mastito patogenas (46). Klinikinio mastito dažnis svyruoja nuo 0 iki daugiau kaip 200 atvejų šimtui karvių per metus (38).
16 Klinikiniui mastitui būdingi įvairūs akimi matomi tešmens pokyčiai, t.y. sutinęs, vietomis edemiškas arba kietas tešmuo, padidėję regioniniai limfiniai mazgai. Atskiri tešmens ketvirčiai gali būti raudoni ir patinę, liečiant jaučiami sukietėjimai. Taip pat stebimi kokybiniai pieno pokyčiai (39), pvz. somatinių ląstelių kiekio padidėjimas. Labiausiai matomas mastito simptomas piene yra krešuliai, vandeningas pienas ir (arba) kraujo pėdsakai piene (5). Ekstremaliais atvejais klinikinis mastitas gali sukelti net karvės mirtį (47). Slaptąjį mastitą yra sunkiau nustatyti, nes klinikiniai požymiai nėra tokie akivaizdūs, todėl paprastai naudojami netiesioginiai tyrimai, todėl slaptasis mastitas dažnai nepastebimas ir padaro didžiausių ekonominių nuostolių dėl ilgalaikio poveikio pieno kiekiui (48). Jis nustatomas iš padidėjusio somatinių ląstelių skaičiaus ir pieno patogenų buvimo piene (47). Somatinių ląstelių skaičius piene yra žinomas kaip pieno mėginių SLS ir yra vienas iš būdų, kaip stebėti slaptojo mastito lygį ar pasireiškimą bandose arba atskirose karvėse, jų ketvirčiuose (49). Be to, karvės, sergančios slaptuoju mastitu, turėtų būti laikomos mastito patogenų paplitimo tarp bandų ir jų tarpusavio grėsme (50). Kadangi mastitas yra dinamiškas procesas, slaptasis mastitas gali išsivystyti į klinikinį mastitą ir tada grįžti į slaptąjį (35).
Klinikinis mastitas klasifikuojamas pagal simptomų tipus: • lengvas ( matomas pieno krešėjimas),
• vidutinio sunkumo (matomi pokyčiai piene ir pastebimi tešmens uždegimo požymiai) • sunkūs ( matomi pokyčiai piene, tešmenyje ir sisteminiai požymiai) (51).
Daugelis klinikinių mastitų atvejų yra trumpalaikiai, ypač tie, kurie apima tik vieną tešmens ketvirtį (44). Klinikinis mastitas dažniausiai atsiranda ankstyvame laktacijos periode (52), tačiau daugelis karvių nuo bandos neatskiriamos iki laktacijos pabaigos, kas įtakoja mastito plitimą bandoje (53).
Slaptajam mastitui būdingi pieno sudėties ir pieno kokybės pokyčiai, pvz., somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimas (54). Taip pat esant slaptajam mastitui sumažėja pieno gamyba (55). Atliktais tyrimais nustatyta, kad karvės, kurios sirgo slaptuoju mastitu prieš užtrūkinant, atsivedus davė 9.1 kg mažiau pieno, negu sveikos karvės (56). Slaptasis mastitas sukelia užkrėsto ketvirčio SLS padidėjimą, tačiau jis nekeičia bendrų pieno savybių (57). Taip pat buvo ištirtas slaptojo mastito poveikis pieno kiekiui. Viename tyrime buvo nustatyta, kad karvės, sergančios slaptuoju mastitu, duoda 0,2 ir 0,6 kg mažiau pieno per dieną, priklausomai nuo aplinkybių (58). Taip pat, tyrimų duomenimis, slaptuoju mastitu sergančių karvių sėklinimo indeksas yra didesnis, negu sveikų karvių (59).
Klinikinis mastitas yra karvės gerovės problema, o greitas klinikinio mastito gydymas yra labai svarbus. Mastito gydymo tikslas yra greitai pašalinti infekcijos sukėlėją ir išvengti stipraus ir plačiai paplitusio audinių pažeidimo. Maždaug 70% antimikrobinių medžiagų, naudojamų pieno
17 gamyboje, skirtos klinikiniam mastitui gydyti (60), tačiau norimas klinikinių mastitų gydymo efektas ne visada yra pasiekiamas. Be to, kai kurie antimikrobiniai preparatai ir veikliosios medžiagos klinikinio mastito gydymui buvo naudojamos daugiau nei penkiasdešimt metų, tačiau vis dar nėra sutarimo dėl efektyviausio, saugiausio ir ekonomiškiausio gydymo (61).
Pagal Švedijoje atliktus tyrimus, sergant slaptuoju mastitu antibiotikų terapija laktacijos metu nerekomenduojama (50). Mažas išgijimo laipsnis yra vienas iš faktorių, dėl kurio gydymas laktacijos periodu yra dažniausiai netaikomas (62). Slaptojo mastito paplitimas gali būti greitai sumažintas gydant visą bandą arba ekonomiškiau - visas infekuotas karves bandoje su antibakterinėmis ir antimikrobinėmis medžiagomis. Visi keturi užkrėstų karvių ketvirčiai turėtų būti apdorojami, kad būtų užtikrintas patogenų pašalinimas ir užkirstas kelias neinfekuotų ketvirčių kryžminėms infekcijoms. Gydymo efektyvumas dažnai gali siekti 75-90%. Yra daug komercinių produktų, kurių sudėtyje yra penicilino, kloksacilino, cefapirino, ar novobiocino. Vienas švirkštas per ketvirtį yra pakankamas ir turėtų būti vartojamas iš karto po paskutinio melžimo, prieš užtrūkinant. (40).
Mastito prevencija yra geriausia, labiausiai ekonomiškai efektyvi alternatyva. Paprasčiausias dalykas yra užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų apmokyti ir kad būtų laikomasi tinkamos melžimo ir sanitarinės tvarkos (43).
1. 5. Užtrūkinimo laikotarpio svarba
Užtrūkinimo laikotarpis pieniniams galvijams yra labai svarbus (63). Karvei pats optimaliausias užtrūkinimo laikotarpis yra 50 - 60 dienų, bet po pirmos laktacijos karvėms jis rekomenduojamas ilgesnis, tačiau produkcijos kiekis, kuris yra netenkamas dėl ilgesnio užtrūkinimo, yra atgaunamas sekančios laktacijos metu (8). Karvių tešmens parenchimai užtrūkinimo laikotarpis yra svarbus dėl to, kad jo metu yra regeneruojamos parenchimos ląstelės. Karvei yra būtinas 45 - 60 dienų užtrūkinimas, nes esant trumpesniam negu 40 dienų užtrūkinimo laikotarpiui, yra didelė tikimybė, kad karvė duos žymiai mažesnį kiekį pieno, lyginant su karve, kuri buvo užtrūkinta reikiamą laiką (64).
18 Užtrūkinimo laikotarpis, dienomis Karvių procentas Produkcijos skirtumas, kilogramais 5-20 2.9 -585 21-30 3.7 -286 31-40 6.5 -71 41-50 12.3 +86 51-60 21.5 +135 61-70 20.3 +142 71-80 9.4 +72 81-90 6 +29 91+ 17.4 -49
1 lentelė. Užtrūkio laikotarpio trukmė pieno gamybai paskesnėje laktacijos metu.
Šaltinis:http://articles.extension.org/pages/21321/importance-of-dry-cow-management-in-the-control-of-mastitis Lentelėje matoma, kad didžiausias produkcijos nuostolis buvo užtrūkinus karves mažiau, negu 30 dienų. Didžiausias pelnas buvo pasiekiamas užtrūkinus karves 51- 70 dienų. Užtrūkinus karves 91 dieną ir daugiau, vėl buvo nustatyta neigiama įtaka produkcijai.
Ramybės laikotarpiu tešmens fiziologija smarkiai skiriasi nuo laktacinio laikotarpio. Laktacijos metu pagrindinė pieno liaukos funkcija yra pieno sekrecija. Tačiau esant ramybės laikotarpiui, pieno sekrecija ir sintezė nustoja, vyksta pieno liaukos progresavimas. Jis vyksta trimis etapais:
1. Aktyvi involiucija; 2. Ramybės involiucija;
3. Priešpienio (krekenų) susidarymas.
Ramybės laikotarpiu metu vyksta pieną gaminančių ląstelių vystymasis, antikūnų kaupimasis piene, taip pat vyksta krekenų gaminimas (8).
Užtrūkinimo laikotarpiui būdingos intramaminės infekcijos gali būti suskirstytos į tas, kurios buvo pernešamos į užtrūkinimo laikotarpį nuo ankstesnės laktacijos (egzistuojančios infekcijos), ir tas, kurios patenka tarp užtrūkinimo ir veršiavimosi. Užtrūkinimo laikotarpio infekcijos tikimybei įtakos turi ir galimas patogenų (pvz., Iš aplinkos) poveikis, taip pat veiksniai, turintys įtakos individualiam karvės jautrumui infekcijoms, apsauginės medicininės terapijos veiksmingumas pvz., antibiotikų terapija prieš užtrūkinant arba spenio hermetikai (63).
Svarbus veiksnys, lemiantis patogenų invaziją į pieno liauką per užtrūkinimo laikotarpį, gali būti tai, kad dažnai pastebimas delsimas formuoti visą keratino kamštį spenio kanale. Vieno
19 tyrimo metu, mokslininkas Williamson pranešė, kad 50% ir 5% spenių buvo su nepilnai suformuotais keratino kamščiais atitinkamai po 7 ir 50 d nuo užtrūkinimo periodo pradžios (65).
Pagal užtrūkusių karvių energetinius ir baltyminius reikalavimus yra nustatyta, kad šėrimo nekeitimas užtrūkinus gali lemti maistinių medžiagų kiekį, dėl kurio gali padidėti riebalų nusėdimas vidaus organuose ir kepenyse. Esant tokioms sąlygoms, karvių medžiagų apykaita gali būti pažeista. Priešingai, ribotas šėrimas per visą užtrūkinimo laikotarpį turi įtakos užkertant keliui daugeliui problemų, galinčių paveikti karvių sveikatingumą ir pieno kokybė atsivedus (66).
20
2. Tyrimo metodika
2. 1. Tyrimo vieta, laikas ir sąlygos
Magistro baigiamojo darbo buvo atliktas ūkyje X, 2016-2017 metais. Ūkis yra įsikūręs Šilalės rajone, Laukuvos miestelyje. Šiuo metu ūkyje laikoma 30 melžiamų karvių. Banda mišri, laikomos Lietuvos Juodmargių, Holšteinų, Lietuvos Žalųjų veislių karvės. Taip pat ūkyje auginami mėsiniai ir pieniniai buliai, pakaitinės telyčaitės. X ūkyje karvės laikomos šilto tipo tvarte, naudojant saitinį gyvulių laikymo tipą. Ganykliniu laikotarpiu karvės melžiamos melžimo aikštelėje. Tiek tvarte, tiek melžimo aikštelėje yra įrengtos pieno linijos. Melžiama du kartus per parą, laikantis higienos reikalavimų. Karvės šeriamos silosu, šienainiu, taip pat kiekvieno melžimo metu gauna koncentruotų pašarų, pagamintų iš ūkininko užaugintų javų.
Iš ūkyje esančių 30 karvių buvo atrinkta 20 karvių, kurioms iki apsiveršiavimo buvo likę 60 – 90 dienų. Karvės buvo sugrupuotos į dvi grupes po 10 karvių, atsižvelgiant į pieno tyrimų rezultatus ( SLS kiekį). Bandomoji grupė – sudaryta iš 10 karvių, kurių SLS buvo daugiau kaip 300 tūkst./ml. Kontrolinė grupė buvo sudaryta iš 10 karvių, kurių SLS buvo iki 300 tūkst./ml. Kontrolinei grupei nebuvo skirti medikamentai užtrūkinimo metu. Tam, kad būtų galima vertinti medikamentinį efektyvumą objektyviau, mikrobiologiniai mėginiai buvo imami iš kiekvienos karvės po du kartus, t.y. prieš medikamentinį laikotarpį, paskutinio melžimo metu užtraukinant ir praėjus 10 dienų po apsiveršiavimo. Mėginiai imti steriliai, iš mastitu užkrėstų tešmens ketvirčių, prieš tai patikrinus su Kalifornijos mastito testu (CMT) ,,Delaval‘‘. Užtrūkinus karvės, jos buvo pervedamos prie skurdesnio raciono t.y. neskiriami koncentruoti pašarai, ribojamas silosas, šienainis.
Tyrimas buvo atliekamas tvartiniu laikotarpiu.
Tyrimai atlikti laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas) (Valstybės Žinios, 1997, Nr. 108-2728; Valstybės Žinios, 2012, Nr. 122-6126).
2. 2. Slaptojo mastito diagnostika
Su Kalifornijos mastito testu (CMT) ,,Delaval‘‘ buvo PATIKRINTI kuriame ketvirtyje yra slaptasis mastitas. Reakcija atlikta kontrolinėse plokštelėse, įmelžiant 2 ml pieno ir įpilant 3 ml reagento. Sukant plokštelę, buvo vertinami spalvos ir mišinio konsistencijos pokyčiai. Pagal gautus pakitimus, rezultatai buvo vertinami penkiabalėje sistemoje (2 lentelė)
21
Balai Mišinio konsistencijos pakitimas Atitinkamos
SLS ribos
tūkst./ml
SLS vidurkis tūkst./ml
1 Mišinio konsistencija vienalytė, skysta, be
matomų pakitimų (reakcija neigiama) < 200 100 2 Susidaro nežymūs dribsneliai, kurie sukant
lėkštelę išnyksta (pėdsakai) 150 – 500 300 3 (+)
Mišinys klampus, sukant lėkštelę matomas krešulys, kuris lokalizuojasi vienoje vietoje
(silpnai teigiama)
400 – 1500 900
4 (++)
Mišinys klampus, sukant lėkštelę matomas krešulys, kuris lokalizuojasi vienoje vietoje
(vidutiniškai teigiama)
800 – 5000 2700
5 ( +++)
Susidaro tąsus, klampus mišinys, ryškiai matomas trynio pavidalo krešulys, kuris pilant mišinį iš lėkštelės, iškrenta (stipriai
teigiama)
>5000 8100
2 lentelė. Pieno reakcijos įvertinimas ekspres diagnostikos testu Šaltinis: Aniulis E., Japertas S. Karvių mastitas. Kaunas. 2001
2. 3. Pieno sudėties tyrimai
Tyrimams pieno mėginiai buvo imami į specialius mėgintuvėlius iš pamelžto kiekvienos karvės bendro pieno kiekio. Tyrimas atliktas VĮ „Pieno tyrimai“. Somatinių ląstelių skaičius nustatytas prietaisais "Somascope MK 2" ("Delta Instruments", Olandija) ir "Fossomatic" ("Foss Electric", Danija). Riebalų, baltymų ir laktozės kiekis piene nustatytas aparatu „Lactoscope 550“ („Delta Instruments“, Olandija).
2. 4. Bakteriologinis pieno mėginių tyrimas
Iš pažeisto karvės tešmens ketvirčio mikrobiologiniams tyrimams pienas aseptiškai buvo imamas į atskirą sterilų mėgintuvėlį melžimo pabaigoje.
Mastitinio pieno mėginiai buvo sėjami ant „Mac-Conkey” (enterobakterijoms) („Oxoid“, Anglija), „Edvardso” (streptokokams) („Oxoid“, Anglija), „Baird–Parker” („Liofilchem“, Italija). Kultūroms persėti naudojome Mueler Hiltono agarą ir sultinį („Oxoid“, Anglija).
Pasėti pieno mėginiai ant agarų buvo auginami aerobinėmis sąlygomis 37C temperatūroje 24-48 valandas. Kontrolei 1-2 lėkšteles buvo dedamos į termostatą 24 valandoms. Išaugusios kolonijos buvo dažomos pagal Gramą, tikrinamos su 3 KOH ir 3 vandenilio peroksido tirpalais, su lateksiniais rinkiniais buvo atlikti CAMP ir koaguliazės reakcijos.
Išskirtų mikroorganizmų morfologijai ištirti mikropreparatai, paruošti iš standžių mitybinių terpių, buvo dažomi Gramo būdu („Diagnostica Merck“, Vokietija).
Nusidažymui Gramo būdu patikslinti su 3 KOH buvo atliktas testas. Ant objektinio stiklelio užlašintas vienas lašas paruošto tirpalo, kilpele nuo agaro paimtos kelios panašios kolonijos
22 ir sumaišytos su lašu. Jei keliant kilputę nuo objektinio stiklelio mišinys tįso, kolonijos buvo laikomos gramneigiamomis, jei ne – gramteigiamomis.
Gramteigiami mikroorganizmai, produkuojantys katalazę buvo nustatomi ant objektinio stiklelio užlašinus lašą 3 vandenilio peroksido tirpalo, išmaišoma kolonija peroksido tirpale (buvo stengiamasi, kad kartu su kolonija nepaimtume kraujo agaro, nes eritrocitai gali duoti klaidingą reakciją).
Jei sumaišius buvo išskiriami burbuliukai, kolonija buvo priskiriama stafilokokams, jei burbuliukai neišsiskyrė – streptokokams.
Įtarę stafilokokus, buvo atliekama CAMP reakcija, naudojant žinomą S. agalactiae kamieną. Tuo tikslu kraujo agaro viduryje buvo pasėta S. agalactiae, o iš šonų, statmenai ir 5 mm nuo S. agalactiae pasėjimo linijos sėta įtariamojo stafilokoko kultūra. Reakcija laikyta teigiama, jei
S. agalactiae ir stafilokoko pasėlių hemolizių zonoje susiformavo skaidri kastuvėlio ar pusmėnulio
pavidalo zona. Tokiu atveju stafilokokas buvo priskiriamas Staphylococcus aureus rūšiai.
S. aureus rūšiai nustatyti naudotas lateksinis rinkinys „Staphaurex Plus” („Murex“,
Didžioji Britanija). Ant diagnostinės plokštelės užlašintas lašas tirpalo ir kilpele įdėta įtartina kolonija, viskas išmaišoma. Jei per 20 sekundžių įvyko agliutinacija, galima įtarti S. aureus, o jei po 20 sekundžių — tai koaguliazei negatyvius stafilokokus. Enterobakterijų biocheminės savybės nustatytos „Entero pluri Test“ (Liofilchem, Italija) testu.
CAMP reakciją įtariant streptokokus buvo atliekama naudojantis S. aureus kamienu. Kraujo agaro viduryje pasėta S. aureus, o iš šonų, statmenai ir 5 mm nuo S. aureus pasėjimo linijos sėta įtariamojo streptokoko kultūra. Reakciją buvo laikoma teigiama, jei S. aureus ir streptokoko pasėlių hemolizių zonoje susiformavo skaidri kastuvėlio ar pusmėnulio pavidalo zona. Tokiu atveju streptokokas buvo priskiriamas Streptococcus agalactiae rūšiai.
Bakterijų jautrumas antimikrobinėms medžiagoms tirtas Kirby-Bauer metodu pagal CLSI (Clinical Laboratory Standards Institute, JAV) rekomendacijas (NCCLS, 2002).
Išaugusios 3-5 mikroorganizmų kolonijos buvo nuimamos nuo agaro paviršiaus ir sumaišytos su mėsos peptono sultiniu (išpilstyto po 4 ml). Aerobinėms sąlygoms kultivuota 37 C temperatūroje, 24 valandas. Tada pipete išaugusios kultūros buvo paimamos ir paskleidžiamos ant mėsos peptono agaro. 15 minučių buvo leista agaro paviršiui nudžiūti. Antibiotikų diskai buvo uždedami ant užsėto agaro paviršiaus (ne arčiau kaip 24-30 mm vieną nuo kito). Petri lėkšteles buvo apverstos ir aerobinėmis sąlygomis kultivuotos termostate 16-24 valandas 37 C temperatūroje. Išmatavus zonų skersmenį milimetrais (mm), jautrumas antibiotikams nustatytas pasinaudojus vertinimo lentele.
23
2. 5. Naudoti medikamentai, jų charakteristika
Prieš užtrūkinant karves ir atlikus bakteriologinį tyrimą, buvo nustatytos S. aureus,
Streptococcus spp, E. Coli. Atlikus antibiogramą, buvo nustatyta, kad rasti mikroorganizmai yra
jautrūs kloksacilinui ir ampicilinui, todėl buvo pasirinktas preparatas, kuriame yra abiejų rūšių antibiotikų. Po paskutinio melžimo tiriamajai grupei buvo naudojama intramaminė suspensija BOVACLOX DC.
Veiklioji ir kitos medžiagos: Viename švirkšte (4,5 g suspensijos) yra: veikliųjų medžiagų:
kloksacilino (benzatino druskos) 500 mg, ampicilino (trihidrato) 250 mg; pagalbinių medžiagų: Aliuminio stearato, skystojo parafino.
Naudojimo indikacija: Karvėms užtrūkinimo metu gydyti, esant tešmens infekcijai, ir apsaugoti nuo
naujų infekcijų užtrūkimo laikotarpiu. Vaistas taip pat naudotinas kaip pagalbinė priemonė telyčioms ir užtrūkusioms karvėms vasaros mastitų atvejų skaičiui sumažinti. Ampicilinui ir kloksacilinui yra jautrūs Streptococcus agalactiae ir kiti Streptococcus spp., Staphylococcus spp., Corynebacterium
spp., Escherichia coli.
Paskirties gyvūnas: Galvijai (pieninės karvės).
Dozės, naudojimo būdas ir metodas: Gydyti reikia užtrūkinimo metu. Po paskutinio melžimo
laktacijos pabaigoje, nuvalius ir dezinfekavus spenius, į kiekvieną ketvirtį per spenio kanalą reikia sušvirkšti vieno švirkšto turinį.
Išlauka: Pienui – 6,5 paros po veršiavimosi, kai karvė gydyta likus ne mažiau kaip 49 paroms iki
veršiavimosi arba 55,5 paros po vaisto naudojimo, jei karvė veršiavosi nepraėjus 49 paroms po gydymo. Galvijienai – 28 paros.
Kontrolinei grupei joks gydymas nebuvo skirtas.
2. 6. Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta skaičiuokle MS Excel 2010. Skirtumams tarp lyginamų grupių įvertinti apskaičiuoti tiriamų rodiklių vidurkiai ir vidurkių aritmetinės paklaidos. Tarpgupinių skirtumų ir koreliacinių ryšių statistiniam reikšmingumui įvertinti buvo apskaičiuotas Stjudento kriterijus ir atliktas chi kvadrato testas. Duomenys laikomi patikimais kai p<0,05.
24
3. Tyrimų rezultatai
3. 1. Karvių pieno sudėties ir kokybės rodikliai
Karvių pieno sudėties ir kokybės rodikliai buto tiriami atsižvelgiant į šiuos pieno parametrus:
• Riebalų kiekį piene; • Baltymų kiekį piene; • SLS kiekį piene; • Laktozės kiekį piene.
Buvo analizuojami duomenys, kurie buvo surinkti prieš kiekvienos karvės užtrūkinimą ir po apsiveršiavimo praėjus 10 dienų, kai baigėsi krekenų laikotarpis.
Analizuojant pieno riebalų kiekį (%) ištirta, kad tiriamosios karvių grupės pieno riebumo rodiklis taikius atitinkamą gydymą pakilo 1,56proc. (± 0,18). Tuo tarpu kontrolinės grupės pieno riebumo rodiklis pakilo nežymiai, t.y. nuo 4,74proc. (± 0,27) iki 4,87proc. (± 0,24). Tyrimo rezultatai yra statistiškai patikimi (p>0,05). (žr. į 3 paveikslą).
Pav. Nr. 3. Riebalų kiekio kitimas
Šaltinis: sudaryta darbo autorės, atsižvelgiant į gautus tyrimo rezultatus.
Baltymų kiekis kito ne taip žymiai. Palyginus apskaičiuotus vidurkius, tiriamosios grupės pieno baltymų kiekis pakilo nuo 2,97 (± 0,12) iki 4,07 (± 0,12 ). Tuo tarpu kontrolinėje grupėje pieno baltymų kiekis nuo 3,69 (± 0,12) pakilo iki 3,80 (±0,12). Šie rodikliai taip pat yra statistiškai patikimi. Tyrimo duomenys yra pateikiami 4 paveiksle.
25
Pav. Nr. 4. Baltymų kiekio kitimas
Šaltinis: sudaryta darbo autorės, atsižvelgiant į gautus tyrimo rezultatus.
Laktozės kiekis piene taip pat pakilo. Tiriamosios grupės laktozės kiekis piene nuo 4,20 (± 0,04) pakilo iki 4,73 (± 0,03). Tuo tarpu kontrolinės grupės karvių laktozės kiekis piene kilo nuo 4,66 ( ± 0,04) iki 4,67 (± 0,04). Tačiau rezultatai statistiškai nepatikimi (p>0,05). Tyrimo duomenys yra pateikiami 5 paveiksle.
Pav. Nr. 5. Laktozės kiekio kitimas
26 Išanalizavus tyrimo duomenis nustatyta, kad tiriamosios karvių grupės SLS kiekis piene stipriai viršija normas, t.y. siekia net 665,6 (± 52,08) tūkst./ml. Tačiau pritaikius gydymą, po apsiveršiavimo SLS kiekis sumažėjo iki 220,2 (± 19,6) tūkst./ml. Tuo tarpu kontrolinės grupės SLS kiekis piene prieš užtrūkinant buvo 113,4 (± 21,68) tūkst./ml., bet po apsiveršiavimo pakilo iki 201 (± 17,15) tūkst./ml. Tačiau tokį somatinių ląstelių pakilimą galėjo lemti ir nesenai įvykęs apsiveršiavimas. Tyrimo duomenys yra pateikiami 6 paveiksle.
Pav. Nr. 6 SLS kiekio kitimas
Šaltinis: sudaryta darbo autorės, atsižvelgiant į gautus tyrimo rezultatus.
3. 2. Tiriamosios grupės pieno mėginių bakteriologinių tyrimų rezultatai
Pieno mėginiai buvo imami prieš užtrūkinant iš pažeistų tešmens ketvirčių. Iš 7 paveikslėlyje pateiktų duomenų matyti, kad daugiausiai (36 proc.) tiriamosios grupės piene buvo rasta E. coli mikroorganizmų. S. aureus rasta kiek mažiau, 32proc. iš visų išskirtų mikroorganizmų,
27
Pav. Nr. 7. Išskirti mikroorganizmai iš tiriamosios grupės pieno mėginių prieš užtrūkinant Šaltinis: sudaryta darbo autoriaus, remiantis atlikto tyrimo rezultatais
Po apsiveršiavimo, praėjus krekenų laikotarpiui, buvo imti pakartotini pieno mėginiai, kurie taip pat tirti bakteriologiškai.
Išanalizavus tyrimo duomenis, kurie pateikti 8 pav. nustatyta, kad 60proc. iš visų tiriamosios grupės mėginių nebuvo išskirti jokie mastito sukėlėjai, kai tuo tarpu prieš tyrimą iš visų tyrimo mėginių buvo išskirti mikroorganizmai. S. aureus išskirta 10proc. iš visų pieno mėginių tiriamojoje grupėje, taip 22proc. sumažinus jų paplitimą tarp tiriamosios grupės. Str. agalactiae išskirta iš 10proc. visų mėginių. Sąlyginai patogeninių stafilokokų rasta 10proc. ir matomas 11proc. sumažėjimas, E. coli kultūrų išskirta 10proc., taip pagerinant rodiklius 26proc.
Todėl remiantis pakartotiniais tyrimais galima daryti išvadą, kad pieno kokybė mikroorganizmų atžvilgiu po pasirinkto gydymo pagerėjo.
28
Pav. Nr. 8. Išskirti mikroorganizmai iš tiriamosios grupės pieno mėginių po apsiveršiavimo Šaltinis: sudaryta darbo autoriaus, remiantis atlikto tyrimo rezultatais
3. 3. Kontrolinės grupės pieno mėginių bakteriologinių tyrimų rezultatai
Tiriant kontrolinę grupę pieno mėginiai buvo imti paskutinio melžimo metu, prieš užtrūkinant.
Pagal tyrimo rezultatus pateiktus 9 pav. nustatyta, kad iš 60proc. viso tiriamo pieno mėginių nebuvo išskirtų jokių mastito sukėlėjų. E. coli buvo rasta 20proc. iš visų mėginių. Sąlyginai patogeniniai stafilokokai užėmė 20proc. visų mėginiuose rastų mikroorganizmų.
Pav. Nr. 9. Išskirti mikroorganizmai iš kontrolinės grupės pieno mėginių prieš užtrūkinant Šaltinis: sudaryta darbo autoriaus, remiantis atlikto tyrimo rezultatais
29 Po pakartotinio tyrimo, kuris atliktas praėjus 10 dienų po apsiveršiavimo nustatyta, kad pieno mėginių, iš kurių nebuvo išskirti mastito sukelėjai sumažėjo 32proc. ir sudaro 28proc. visų mėginių. Str. agalactiae sudarė 9proc. visų mėginių. E. coli išskirta 27proc., jų koncentracija padidėjo 7proc. Sąlyginai patogeniniai stafilokokai visų mėginiuose rastų mikroorganizmų sudarė 36proc., taip padidinami savo koncentraciją 16proc.Tyrimo rezultatai pateikti 10 paveikslėlyje.
Pav. Nr. 10. Išskirti mikroorganizmai iš bandomosios grupės pieno mėginių po apsiveršiavimo Šaltinis: sudaryta darbo autoriaus, remiantis atlikto tyrimo rezultatais
3. 4. Tešmens ketvirčių tyrimai reagentu CMT
Pagal 11 pav. pateiktus duomenis matoma, kad bandomosios grupės pažeistų pieno ketvirčių kitimą prieš užtrūkinimą ir praėjus 10 dienų po apsiveršiavimo. Pagal pateiktus duomenis galima spęsti, kad pažeisti tešmens ketvirčiai po apsiveršiavimo sumažėjo daugiau negu tris kartus.
30
Pav. Nr. 11. Bandomosios grupės pažeistų tešmens ketvirčių kitimas prieš užtrūkinant ir po apsiveršiavimo
Šaltinis: sudaryta darbo autoriaus, remiantis atlikto tyrimo rezultatais
Pav. Nr. 12 matoma kontrolinės grupės tešmens ketvirčių pažeidimo kitimas. Iš pateiktų
duomenų matoma, kad kontrolinės grupės pieno ketvirčių pažeidimas po apsiveršiavimo padidėjo beveik du kartus.
Pav. Nr. 12. Kontrolinės grupės pažeistų tešmens ketvirčių kitimas prieš užtrūkinant ir po apsiveršiavimo
31
4. Rezultatų aptarimas
Mastitas yra pasaulinio lygio problema, kuri mažina pieno produkcijos kiekį, taip pridarydama daug nuostolių ūkininkams ir pieno perdirbėjams. Mastitą sukelia labai daug įvairių mikroorganizmų, todėl juos pašalinti yra tiesiog neįmanoma.
Mastito sukėlėjai yra randami aplinkoje, t.y. guoliavietėse, ant kraiko, išmatose. Taip pat randami ant tešmens, spenių. Taip pat mastitui atsirasti įtakos gali turėti veršiavimasis, genetika, laikymo sąlygos, šėrimas ir kiti parametrai.
Geriausias būdas nuo mastito atsiradimo yra profilaktika. Yra svarbu po kiekvieno melžimo spenius apdoroti specialiais spenių vilgiklais ir taip paskatinti spenio kanalo užsitraukimą, taip pat svarbu laikytis higienos, mastitu sergančias karves melžti paskutines. Po melžimo gerai dezinfekuoti melžimo aparatus. Gydymas antibiotikais yra veiksmingas tada, kai jis taikomas prieš užtrūkinant, paskutinio melžimo metu. Gydant laktacijos metu, sumažinami mastito klinikiniai požymiai, tačiau nėra sunaikinamas patogenas, lėmęs mastito atsiradimą.
Analizuojant riebalų kiekį prieš užtrūkinant ir po apsiveršiavimo nustatyta, kad prieš užtrūkinant tiriamosios grupės karvių pieno riebumas buvo 3,20proc. Pritaikius atitinkamą gydymą nustatyta, kad po apsiveršiavimo, praėjus krekenų laikotarpiui pieno riebumas pakilo iki 4,76proc., t.y. 1,56proc. Tuo tarpu išanalizavus kontrolinės grupės pieno riebumo duomenis nustatyta, kad prieš užtrūkinant jis buvo 4,74proc., o po atsivedimo, praėjus krekenų laikotarpiui jis pakilo iki 4,87proc., t.y. 0,13proc. Todėl galima sakyti, kad pasirinktas gydymas turėjo teigiamos įtakos pieno riebumui.
Analizuojant baltymų kiekį prieš užtrūkinant ir po apsiveršiavimo nustatyta, kad prieš užtrūkinant tiriamosios grupės karvių pieno baltymų kiekis piene buvo 2,97proc. Pritaikius atitinkamą gydymą nustatyta, kad po apsiveršiavimo, praėjus krekenų laikotarpiui pieno baltymų kiekis piene pakilo iki 4,07proc., t.y. 1,1proc. Tuo tarpu išanalizavus kontrolinės grupės pieno baltymų kiekio piene duomenis nustatyta, kad prieš užtrūkinant jis buvo 3,69proc., o po atsivedimo, praėjus krekenų laikotarpiui jis pakilo iki 3,80proc., t.y. 0,11proc. Todėl galima sakyti, kad pasirinktas gydymas turėjo teigiamos įtakos pieno baltymų kiekiui piene.
Analizuojant laktozės kiekį piene prieš užtrūkinant ir po apsiveršiavimo nustatyta, kad prieš užtrūkinant tiriamosios grupės karvių laktozės kiekis piene buvo 4,20proc. Pritaikius atitinkamą gydymą nustatyta, kad po apsiveršiavimo, praėjus krekenų laikotarpiui laktozės kiekis piene pakilo iki 4,73proc., t.y. 0,53proc. Tuo tarpu išanalizavus kontrolinės grupės laktozės kiekio piene duomenis
32 nustatyta, kad prieš užtrūkinant jis buvo 4,66proc., o po atsivedimo, praėjus krekenų laikotarpiui jis pakilo iki 4,67proc., t.y. 0,01proc. Todėl galima sakyti, kad pasirinktas gydymas turėjo teigiamos įtakos laktozės kiekiui piene. Analizuojant mokslinę literatūrą nustatyta, kad vidutinis laktozės
skaičius piene turėtų būti apie 4,71proc. Tačiau jis kinta pagal laktacijos laiką, t.y. paskutinę laktacijos savaitę jis gali siekti 4,56proc. (67). Pagal atlikto tyrimo duomenis nustatyta, kad tiriamosios grupės laktozės kiekis prieš užtrūkinant buvo mažesnis, negu rekomenduojama, tačiau po apsiveršiavimo jis pakilo ir pasiekė rekomenduojamą kiekį. Tuo tarpo kontrolinės grupės karvių laktozės kiekis piene prieš užtrūkinant buvo rekomenduojamos normos pagal laktacijos laiką, bet po apsiveršiavimo šis rodiklis buvo mažesnis, negu norma.
Analizuojant SLS kiekį piene prieš užtrūkinant ir po apsiveršiavimo nustatyta, kad prieš užtrūkinant tiriamosios grupės karvių SLS kiekis piene buvo 665,60 tūkst./m. Pritaikius atitinkamą gydymą nustatyta, kad po apsiveršiavimo, praėjus krekenų laikotarpiui SLS kiekis piene sumažėjo iki 220,20 tūkst./m, t.y. 445,4 tūkst./m. Tuo tarpu išanalizavus kontrolinės grupės SLS kiekio piene duomenis nustatyta, kad prieš užtrūkinant jis buvo 113,4 tūkst./m, o po atsivedimo, praėjus krekenų laikotarpiui jis pakilo iki 201 tūkst./m, t.y. 87,6 tūkst./m. Todėl galima sakyti, kad pasirinktas gydymas turėjo teigiamos įtakos SLS kiekiui piene. Remiantis kitų mokslininkų išvadomis galima teigti, kad karvės sirgo slaptuoju mastitu (68). Pagal atliktus tyrimus, sveikų karvių SLS kiekis negali būti daugiau kaip 200 – 300 tūkst./m . Tuo tarpu atlikto tyrimo duomenimis, tiriamosios grupės karvių SLS kiekis prieš užtrūkinimą siekė net 665,60 tūkst./m.
Analizuojant bakteriologinio tyrimo duomenis nustatyta, kad tiriamosios grupės pieno mėginiuose prieš užtrūkinant, daugiausiai, t.y. 36proc., aptikta E. coli mikroorganizmų. S. aureus rasta kiek mažiau, 32proc. iš visų išskirtų mikroorganizmų. Str. agalactiae iš visų aptiktų mikroorganizmų sudarė 11proc., o sąlyginai patogeninių stafilokokų rasta 21proc. Po atsivedimo, praėjus krekenų laikotarpiui, mastito sukėlėjų neaptikta 60proc. iš visų tiriamosios grupės mėginių.
S. aureus išskirta 10proc. iš visų pieno mėginių tiriamojoje grupėje, taip 22proc. sumažinus jų
paplitimą tarp tiriamosios grupės. S. agalactiae išskirta iš 10proc. visų mėginių. Sąlyginai patogeninių stafilokokų rasta 10proc. ir matomas 11proc. sumažėjimas, E. coli kultūrų išskirta 10proc., taip pagerinant rodiklius 26proc.. Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad pasirinkta intramaminė suspensija „BOVACLOX DC“ buvo veiksminga visų mikroorganizmų atžvilgiu.
Analizuojant kontrolinės grupės tyrimo duomenis nustatyta, kad prieš užtrūkinant 60proc. visų mėginių mikroorganizmai nebuvo aptikti. E. coli ir sąlyginai patogeniniai stafilokokai sudarė 20proc. mėginiuose aptiktų mikroorganizmų. Po apsiveršiavimo praėjus 10 dienų ir pasibaigus krekenų laikotarpiui, 28proc. mėginių mikroorganizmai nebuvo išskirti. E. coli mikroorganizmų išskirta 27proc., jų koncentracija padidėjo 7proc. Sąlyginai patogeniniai stafilokokai sudarė 36proc.
33 visų mėginiuose rastų mikroorganizmų, taip padidinami savo koncentraciją 16proc.. Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad po apsiveršiavimo padidėjo visų mastito sukėlėjų pieno mėginiuose.
Naudojant ekspress mastito testą nustatyta, kad daugiausiai pažeistų tešmens ketvirčių buvo prieš užtrūkinant bandomąją grupę. Tačiau po pasirinkus atitinkamą gydymą, po apsiveršiavimo pažeistų ketvirčių kiekis sumažėjo daugiau negu tris kartus. Kontrolinės grupės pažeistų tešmens ketvirčių po apsiveršiavimo padaugėjo beveik du kartus, t.y. nuo 4 iki 7.
34
5. Išvados
1. Ūkyje X tiriamojoje grupėje po apsiveršiavimo riebalų, baltymų ir laktozės kiekiai padidėjo atitinkamai 1,56proc., 1,1proc. ir 0,53proc., lyginant su kontroline grupe.
2. SLS kiekis tiriamojoje grupėje po apsiveršiavimo sumažėjo 66,92proc. Tuo tarpu kontrolinėje grupėje jis pakilo 77,52proc.
3. Pažeistų tešmens ketvirčių skaičius po apsiveršiavimo tiriamojoje grupėje sumažėjo 69proc. O kontrolinėje grupėje pažeistų tešmens ketvirčių skaičius padidėjo 75proc.
4. Pagal bakteriologinius tyrimus, tiriamojoje grupėje po apsiveršiavimo sumažėjo E. coli, S. aureus,
Str. agalactiae, sąlyginai patogeninių stafilokokų kiekis atitinkamai 26proc., 22proc., 1proc. ir
11proc. Kontrolinėje grupėje po apsiveršiavimo padidėjo Str. agalactiae, E. coli, sąlyginai patogeninių stafilokokų kiekis, atitinkamai 9proc., 7proc., 16proc.
35
6. Rekomendacijos
1. Prieš užtraukinant karves, patikrinti kiekvieno tešmens ketvirčio pieną ekspress diagnostikos testu, skirtam nustatyti mastitui.
2. Aptikus mastitą ekspress diagnostikos testu arba, jeigu SLS kiekis yra padidintas (daugiau nei 300 tūkst./ml.), paskutinio melžimo metu panaudoti intramaminius antibiotikus, skirtus mastitui gydyti.
Padėka
Didžiulį ačiū noriu pasakyti darbo vadovei dr. Jūratei Rudejevienei už rūpestį, kantrybę, supratingumą, paspirtį ir pagalbą rašant magistrinį darbą.
36
7. Literatūros šaltiniai
1. Seegers H, Fourichon C, Beaudeau F: Production effects related to mastitis and mastitis economics in dairy cattle herds. Vet Res 2003
2. Halasa, T., Huijps, K., Osterås, O., Hogeveen, H. 2007. Economic effect of bovine mastitis management: a review. Veterinary Quarterly
3. M. J. Green, L. E. Green, G. F. Medley, Y. H. Schukken, A. J. Bradley. Influence of Dry Period Bacterial Intramammary Infection on Clinical Mastitis in Dairy Cows. J. Dairy Sci. 2002.
4. https://pub.epsilon.slu.se/11975/1/lundberg_a_150306.pdf 5. https://www.icbf.com/wp/?page_id=2274
6. Mubarack, H.M., Doss, A., Vijayasanthi, M. and Venkataswamy, R. 2012. Antimicrobial drug susceptibility of from subclinical bovine mastitis in Coimbatore,Tamilnadu, South India.
7. B. E. Gillespie and S. P. Oliver. Simultaneous Detection of Mastitis Pathogens,
Staphylococcus aureus, Streptococcus uberis, and Streptococcus agalactiae by Multiplex Real-Time Polymerase Chain Reaction. J. Dairy Sci 2005
8. Nelson Philpot W., Nickerson S. C. Kaip laimėti kovą prieš mastitą? Kaunas. Vitae Litera. 2011.
9. http://europepmc.org/abstract/med/7344243
10. Unakal, C.G. and Kaliwal, B.B. Prevalence and antibiotic susceptibility of from bovine mastitis. 2010.
11. Pol, M., Ruegg, P.L., 2007. Relationship between antimicrobial drug usage and antimicrobial susceptibility of gram-positive mastitis pathogens. J. Dairy Sci. 12. Klaus-Dieter Budras, Robert E. Habel Bovine Anatomy P. 88
13. http://ansci.illinois.edu/static/ansc438/Mamstructure/anatomy_4.html 14. http://ansci.illinois.edu/static/ansc438/Mamstructure/anatomy_9.html 15. https://nydairyadmin.cce.cornell.edu/uploads/doc_113.pdf
16. Pabijanskas A. Žemės ūkio gyvulių anatomija. 1967 P. 164-165
17. http://msue.anr.msu.edu/uploads/236/65684/4H1666_AnimalScienceAnywhere-MammaryGlandAnatomyActivity_AA.pdf
18. Bleizgys R., Čėsna J., Gyvulininkystės technologijų inžinerija, 2012. P. 29. SL399. 2012 12 04. Aut. l. 4,0. Užs. Nr. 69. Leido ASU Leidybos centras –2012, Kauno r.
19. http://www.tankonyvtar.hu/en/tartalom/tamop425/0010_1A_Book_angol_05_termeleseletta n/ch14.html
37 21.
https://dairy.ahdb.org.uk/technical-information/animal-health-welfare/mastitis/pathogens-the-cause-of-mastitis/types-of-pathogens/#.Wg3Ebkpl82w 22. http://ansci.illinois.edu/static/ansc438/Mastitis/pathogens.html
23. Nyman AK, Emanuelson U, Gustafsson AH, Persson Waller K. 2009. Management practices associated with udder health of first-parity dairy cows in early lactation. 24. http://eap.mcgill.ca/agrobio/ab370-11e.htm 25. http://pubs.ext.vt.edu/404/404-229/404-229.html 26. http://www.milkproduction.com/Library/Scientific-articles/Animal-health/Mastitis-caused-by-Streptococcus-uberis/ 27. http://willungavets.com.au/farmers-corner/mastitis-strep-uberis/ 28. https://pubs.ext.vt.edu/content/dam/pubs_ext_vt_edu/DASC/DASC-8P/DASC-8P_pdf.pdf 29. https://www.vdl.umn.edu/sites/vdl.umn.edu/files/e-coli-coliform-mastitis.pdf 30. https://www.vdl.umn.edu/sites/vdl.umn.edu/files/streptococcus-agalactiae.pdf 31. https://www.addl.purdue.edu/newsletters/2002/spring/samdh.shtml 32. https://pubs.ext.vt.edu/content/dam/pubs_ext_vt_edu/DASC/DASC-6/DASC-6P_pdf.pdf 33. http://milkquality.wisc.edu/wp-content/uploads/2011/09/streptococcus-agalactiae.pdf 34. http://sequalitymilk.com/wp-content/uploads/2016/12/Streptococcus-agalactiae.pdf 35. Koskinen, M. T., Holopainen, J., Pyörälä, S., Bredbacka, P., Pitkälä, A., Barkema, H. W.,
Bexiga, R., Roberson, J., Sǿlverod, L., Piccinini, R., Kelton, D., Lehmusto, H., Niskala, S., Salmikivi, L. 2009. Analytical specifi city and sensitivity of a real-time polymerase chain reaction assay for identifi cation of bovine mastitis pathogens. J. Dairy Sci.
36. Koskinen, M. T., Wellenberg, G. J., Sampimon, O. C., Holopainen, J., Rothkamp, A., Salmikivi, L., van Haeringen, W. A., Lam, T. J. G. M., Pyörälä, S., 2010. Field comparison of real-time polymerase chain reaction and bacterial culture for identifi cation of bovine mastitis bacteria. J. Dairy Sci
37. http://pubmedcentralcanada.ca/pmcc/articles/PMC1539829/pdf/canvetj00147-0035.pdf 38. https://ahdc.vet.cornell.edu/programs/NYSCHAP/docs/EpidemiologyofMastitis.pdf 39. http://www.pienoukis.lt/mastito-formos/
40. https://www.msdvetmanual.com/reproductive-system/mastitis-in-large-animals/mastitis-in-cattle
41. D. J. Wilson, R. N. Gonza´lez, J. Hertl, H. F. Schulte, G. J. Bennett, Y. H. Schukken, and Y. T. Gro¨hn. Effect of clinical mastitis on the lactation curve. 2004.
42. Hagnestam-Nielsen C, Emanuelson U, Berglund B, Strandberg E: Relationship between somatic cell count and milk yield in different stages of lactation. J Dairy Sci 2009
38 43.
https://afs.ca.uky.edu/content/determining-cause-and-incidence-rate-clinical-mastitis-dairy-cattle
44. https://www.merckvetmanual.com/reproductive-system/mastitis-in-large-animals/mastitis-in-cattle#v3291600
45. B.-M. Thorberg ,* M.-L. Danielsson-Tham ,† U. Emanuelson ,‡ and K. Persson Waller: Bovine subclinical mastitis caused by different types of coagulase-negative staphylococci J. Dairy Sci 2009
46. Osterås, O., Sølverød, L., Reksen, O., 2006. Milk culture results in a large Norwegian survey- effects of season, parity, days in milk, resistance, and clustering. J. Dairy Sci. 47. Suojala, L., Pohjanvirta, T., Simojoki, H., Myllyniemi, A-L., Pitkala, A., Pelkonen, S.,
Pyorala, S. 2010. Phylogeny, virulence factors and antimicrobial susceptibility of Escherichia coli isolated in clinical bovine mastitis. Veterinary Microbiology
48. Barlow, J. W., L. J. White, R. N. Zadoks, Y. H. Schukken. 2009. A mathematical model demonstrating indirect and overall effects of lactation therapy targeting subclinical mastitis in dairy herds. Prev. Vet. Med.
49. Swanson, K.M., Stelwagen, K., Dobson, J., Henderson, H.V., Davis, S.R., Farr, V.C., Singh, K. 2009. Transcriptome profiling of Streptococcus uberis-induced mastitis reveals
fundamental differences between immune gene expression in the mammary gland and in a primary cell culture model. J Dairy Sci
50. Bengtsson B, Unnerstad HE, Ekman T, Artursson K, Nilsson-Ost M, Waller KP:
Antimicrobial susceptibility of udder pathogens from cases of acute clinical mastitis in dairy cows. Vet Microbiol 2009
51. Djabri, B., Bareille, N., Beaudeau, F. & Seegers, H. (2002). Quarter milk somatic cell count in infected dairy cows: a meta-analysis.
52. Verbeke, J., Piepers, S., Supré, K. & De Vliegher, S. (2014). Pathogen-specific incidence rate of clinical mastitis in Flemish dairy herds, severity, and association with herd hygiene. Journal of Dairy Science
53. Valde, J. P., Lawson, L. G., Lindberg, A., Agger, J. F., Saloniemi, H. & Østerås, O. (2004). Cumulative risk of bovine mastitis treatments in Denmark, Finland, Norway and Sweden. Acta Veterinaria Scandinavica
54. Pyörälä, S., 2003. Indicators of infl ammation in the diagnosis of mastitis. 55. http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0022030201701725
56. Pantoja, J. C. F., C. Hulland, and P. L. Ruegg. 2009. Dynamics of somatic cell counts and intramammary infections across subsequent lactations. Prev. Vet. Med.
39 57. Ruegg, P. L., Erskine, R.J. 2014. Large Animal Internal Medicine. 5th ed. Mosby Elsevier,
St. Louis, MO.
58. Halasa, T., M. Nielen, A. P. De Roos, R. Van Hoorne, G. de Jong, T. J. Lam, T. van Werven, and H. Hogeveen. 2009. Production loss due to new subclinical mastitis in Dutch dairy cows estimated with a test-day model. Journal of dairy science
59. Fuenzalida, M. J., P. M. Fricke, and P. L. Ruegg. 2015. The association between occurrence and severity of subclinical and clinical mastitis on pregnancies per artificial insemination at first service of Holstein cows. Journal of Dairy Science
60. Kalmus, P., Orro, T., Waldmann, A., Lindjärv, R., Kask, K., 2009. Effect of yeast culture on milk production and metabolic and reproductive performance of early lactation dairy cows. Acta Vet. Scand
61. Koskinen, M. T., G. J. Wellenberg, O. C. Sampimon, J. Holopainen, A. Rothkamp, L. Salmikivi, W. A. van Haeringen, T. J. G. M. Lam, and S. Pyörälä. 2010. Field comparison of real-time polymerase chain reaction and bacterial culture for identification of bovine mastitis bacteria. J. Dairy Sci.
62. http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0022030205727247
63. M. J. Green, A. J. Bradley, G. F. Medley, and W. J. Browne. Cow, Farm, and Management Factors During the Dry Period that Determine the Rate of Clinical Mastitis After Calving 2007
64. http://articles.extension.org/pages/21321/importance-of-dry-cow-management-in-the-control-of-mastitis
65. Tao S., Bubolz J. W., do Amaral BC, Thompson IM, Hayen MJ, Johnson SE, Dahl GE. Effect of heat stress during the dry period on mammary gland development, J. Dairy Sci. 2011
66. David E. Beever. The impact of controlled nutrition during the dry period on dairy cow health, fertility and performance 2006
67. http://vetzoo.lsmuni.lt/data/vols/2007/39/pdf/simkiene.pdf
68. http://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/gyvulininkyste/871-maziau-somatiniu-lasteliu-geresne-produktu-kokybe
