LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Povilas Galnaitis
Rizikos veiksnių lemiančių karvių mastito išsivystymą X ūkyje
vertinimas
Evaluation of Risk Factors of Dairy Cow Mastitis in the Cattle
Farm X
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: lekt. dr. Gediminas Gerulis
2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Rizikos veiksnių lemiančių karvių mastito išsivystymą X ūkyje vertinimas“:
1. Yra atliktas mano paties.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai:
1) _____________________________________________________________________________ 2) _____________________________________________________________________________
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 8 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 101.1 Karvių mastito samprata ir paplitimas ... 10
1.2 Karvių mastito išsivystymą lemiantys rizikos veiksniai ... 11
1.2.1 Mastito sukėlėjai ir jų šaltiniai ... 11
1.2.2 Karvių organizmo sveikatos būklės susijusios su mastitu ... 11
1.2.3 Galvijų laikymo sąlygos ... 12
1.2.4 Karvių šėrimo ypatumai ... 13
1.2.5 Melžimas ir tešmens paruošimas... 13
1.2.6 Ūkio personalas ... 14
1.3 Karvių mastito sukeliamos problemos ... 15
1.4 Prevencijos priemonės ... 16
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 18
2.1 Tyrimo vieta, laikas ir sąlygos ... 18
2.2 Duomenų rinkimas ... 18
2.2.1 Rizikos veiksnių susijusių su karvių produktyvumu vertinimas ... 19
2.2.2 Rizikos veiksnių susijusių su tešmenų užterštumu vertinimas... 19
2.2.3 Rizikos veiksnių susijusių su personalo žiniomis apie spenių paruošimą vertinimas... 20
2.3 Duomenų statistinė analizė ... 20
3. TYRIMO REZULTATAI ... 21
3.1 Rizikos veiksnių susijusių su karvių produktyvumu rezultatai ... 21
3.1.1 Primelžiamo pieno kiekis per parą ... 21
4
3.1.3 Laiko trukmė po apsiveršiavimo tarp skirtinguose tvartuose laikomų karvių ... 22
3.1.4 Laktacijų skaičiaus tarp sergančių ir nesergančių mastitu karvių ... 23
3.2 Rizikos veiksnių susijusių su tešmenų užterštumu rezultatai ... 23
3.2.1 Karvių spenių bendras bakterinis užterštumas ... 23
3.2.2 Karvių tešmenų užterštumas ... 24
3.2.3 Karvių tešmenų užterštumo ir spenių bendro bakterinio užterštumo ryšys ... 24
3.3 Rizikos veiksnių susijusių su personalo žiniomis apie spenių paruošimą prieš melžimą rezultatai ... 25 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 28 IŠVADOS ... 30 REKOMENDACIJOS ... 31 PADĖKA ... 32 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 33 PRIEDAI ... 36
5
SANTRAUKA
Rizikos veiksnių lemiančių karvių mastito išsivystymą X ūkyje vertinimas Povilas Galnaitis
Magistro baigiamasis darbas
Šio darbo tikslas buvo įvertinti rizikos veiksnius lemiančius karvių mastito išsivystymą X ūkyje. Buvo vertinami šie rizikos veiksniai susiję su: karvių produktyvumu (primelžiamo pieno kiekis per parą, laiko trukmė po apsiveršiavimo, laktacijų skaičius), tešmenų užterštumu (spenių bendras bakterinis užterštumas prieš ir po valymo, tešmenų užterštumas balais keturbalėje skalėje) ir personalo žiniomis apie spenių paruošimą prieš melžimą.
Tyrimo metu X ūkyje ištirtos 92 karvės: 30 nesergančių mastitu ir laikomų Tvarte Nr. 1, 30 nesergančių mastitu ir laikomų Tvarte Nr. 2, 32 sergančios mastitu ir laikomos Tvarte Nr. 3 bei apklaustos 7 moterys dirbančios melžėjomis. Tyrimui atlikti buvo renkami duomenys iš ūkio valdymo kompiuterinės programos (primelžiamo pieno kiekis per parą, laiko trukmė po apsiveršiavimo, laktacijų skaičius), tiriami spenių nuoplovų mėginiai prieš ir po valymo, vizualiai vertinami tešmenys ir atlikta ūkio personalo apklausa parengta pagal melžėjų mokymuose vykdomas apklausas. Duomenims palyginti taikyti statistiniai metodai: Stjudento t, Mano Vitnio, Kruskalio Voliso kriterijai, vienfaktorinė dispersinė analizė, Pirsono koreliacija.
Nustatyta, kad sergančių mastitu karvių primelžiamo pieno kiekis pradėjo mažėti likus 5 dienoms iki mastito pasireiškimo (19,5 litrai, S=1,21), o nesergančiųjų – išliko nepakitęs (23,25 litrai, S=1,4; p<0,001). Sergančiųjų karvių laiko trukmė po apsiveršiavimo (30,63 dienų, S=6,23) buvo beveik 2 kartus trumpesnė nei nesergančiųjų (65,72 dienos, S=41,99; p<0,001) ir mastitu sergančios karvės buvo vėlesnių laktacijų: sergančiųjų laktacijų mediana buvo 3 (1-4), o nesergančiųjų – 2 (1-3) (p=0,003).
Tvarte Nr. 2 su bekraike laikymo sistema laikomų karvių spenių bendro bakterinio užterštumo prieš ir po spenių valymo bei tešmenų užterštumo medianos (atitinkamai – 14 KSV/g (10-29); 2,5 KSV/g (1-8); 2 balai (1-4)) buvo ženkliai mažesnės nei Tvartuose Nr. 1 (atitinkamai – 30,5 KSV/g (17-38); 12 KSV/g (11-19); 3 balai (1-4)) ir Nr. 3 (atitinkamai – 42 KSV/g (36-49); 14 (8-23); 3 balai (1-4)) ant gilaus kraiko laikomų karvių (p<0,001). Nustatytas vidutinio stiprumo tiesioginis ryšys tarp tešmenų užterštumo ir spenių bendro bakterinio užterštumo prieš ir po valymo: didėjant tešmens užterštumui, spenių bendras bakterinis užterštumas prieš (r=0,475, p<0,001) ir po valymo (r=0,531, p<0,001) taip pat didėja.
Apklausos duomenimis, 28,6 proc. melžėjų nebuvo apmokytos tešmenų paruošimo, 57,1 proc. teisingai atsakė į klausimus apie spenių valymą ir paruošimą, 85,7 proc. nežinojo ką daryti kai
6 pienas nebeteka iš vieno ketvirčio, pabrinkusio tešmens masažavimo krypties ir kur dedamas sergančiųjų mastitu karvių pienas.
Raktažodžiai: karvių mastitas, rizikos veiksniai, primelžiamo pieno kiekis, laiko trukmė po apsiveršiavimo, laktacijų skaičius, spenių bendras bakterinis užterštumas, tešmenų užterštumas.
SUMMARY
Evaluation of Risk Factors of Dairy Cow Mastitis in the Cattle Farm X Povilas Galnaitis
Master‘s Thesis
The aim of this study was to evaluate risk factors of dairy cow mastitis in the cattle farm X. The following risk factors associated with cow productivity (milk yield per day, days after calving, parity), udder contamination (teat bacterial contamination before and after teat rinsing, udder contamination on 4-point scale), and employees knowledge about teat preparation before milking, were assessed.
The study involved 92 dairy cows: 30 cows free of mastitis which were held in Cowshed No. 1, 30 cows free of mastitis which were held in Cowshed No. 2 and 32 cows with mastitis which were held in Cowshed No. 3. Also 7 women working as milkmaids were interviewed. Study data was obtained from farm management computer program (milk yield per day, days after calving, parity). The teat test examples were examined before and after teat rinse, udder contamination was visually rated and farm milkmaids were interviewed using survey prepared according to milkers training program. Data was compared using the following statistical methods: Stjudent t test, Mann-Whitney U test, Kruskal-Wallis test, one-way ANOVA and Pearson correlation.
The results of the study revealed that the milk yield of cows with mastitis started to decrease 5 days before clinical signs of mastitis (19.5 litres, S=1.21) while milk yield of cows free of mastitis remained unchanged (23.25 litres, S=1.4; p<0.001). Time after calving in cows with mastitis (30.63 days, S=6.23) was almost two times shorter than in healthy cows (65.72 days, S=41.99; p<0.001). Also parity mediana in cows with mastitis was 3 (1-4) and it was significantly higher compared to cows free of mastitis with parity mediana of 2 (1-3) (p=0.003).
Cows teat bacterial contamination before and after teat rinsing and udder contamination mediana was significantly lower in the Cowshed No. 2 with rubber mats and no bedding material (respectively – 14 CC/g (10-29); 2.5 CC/g (1-8); 2 points (1-4)) when compared to Cowshed No. 1 (respectively – 30.5 CC/g (17-38); 12 CC/g (11-19); 3 points (1-4)) and Cowshed No. 3 (respectively – 42 CC/g (36-49); 14 CC/g (8-23); 3 points (1-4)) where cows were held in the stall
7 with compost and manure (p<0.001). A moderate direct correlation between udder contamination and teat contamination before rinse (r=0.475, p<0.001) and after rinse (r=0.531, p<0.001) was found.
Survey showed that 28.6% milkmaids have not been trained to prepare udder before milking, 57.1% respondents answered correctly about teat rinsing and preparation, 85.7% of workers did not answered correctly what to do when milk stopped leaking from one qarter, how to correctly do udder massage and where milk from cows with mastitis should be placed.
Key words: dairy cow mastitis, risk factors, milk yield, days after calving, parity, teat bacterial contamination, udder contamination.
8
SANTRUMPOS
CC/g – colony counts per gram E. coli – Escherichia coli Eur – eurai
KSV – kolonijas sudarantys vienetai
KSV/g – kolonijas sudarantys vienetai grame Max – maksimali, didžiausia reikšmė
Min – minimali, mažiausia reikšmė ml – mililitrai
Nr. – numeris Proc. – procentai
S – standartinis nuokrypis
SLS – somatinių ląstelių skaičius
9
ĮVADAS
Pienininkystė atlieka nepakeičiamą vaidmenį maisto pramonėje visame pasaulyje, ir manoma, kad ateityje pieno reikšmė ne mažės, o tik augs. Lietuvoje pienininkystės ūkis yra viena svarbiausių žemės ūkio šakų ir 2013 metais sudarė apie 20 proc. visos žemės ūkio produkcijos (1). Todėl labai svarbu užtikrinti kokybiško pieno produkciją stengiantis kontroliuoti galvijų ligas, o ypač pieno liaukos uždegimą.
Pieno kokybei nustatyti naudojama daugybė rodiklių, tačiau bene plačiausiai taikomas – somatinių ląstelių skaičius (SLS), kurio padidėjimas parodo pieno liaukos uždegimą – mastitą. Klinikinis ir slaptasis mastitas yra nuostolingiausia infekcinė melžiamų galvijų liga (2), kuri sukelia didžiulius ekonominius nuostolius ūkininkams, o pramonininkams išlieka viena didžiausių problemų aukštos kokybės produktams pagaminti (3).
Mastitas yra viena iš 3 svarbiausių sveikatos problemų karvių ūkiuose visame pasaulyje, kartu su laminitais ir vaisingumo problemomis (4,5). Tai daugiaveiksnis sveikatos sutrikimas, todėl svarbu prieš taikant gydymą išsiaiškinti bei suprasti svarbiausius rizikos veiksnius, kaip galima juos kontroliuoti ir taip sumažinti naujų infekcijų pasireiškimą bei užtikrinti esamų uždegimų kontrolę (6). Dažniausiai mastitas yra prastų aplinkos sąlygų, paties gyvulio sveikatingumo problemų ar bandos valdymo trūkumų pasekmė. Todėl efektyvi mastito prevencijos ir kontrolės strategija turėtų apimti ne tik ligos gydymą, bet ir viso ūkio valdymą: nuo aplinkos sąlygų ir gyvulio sveikatos būklės gerinimo iki kvalifikuoto personalo darbo (6).
Taigi, labai svarbu išsiaiškinti mastitą sukeliančius rizikos veiksnius ir imtis efektyvių valdymo priemonių, kad būtų užtikrinta gyvulių gerovė, aukštos kokybės pieno produkcija ir sumažinti ekonominiai nuostoliai (7).
Darbo tikslas: Įvertinti rizikos veiksnius lemiančius karvių mastito išsivystymą X ūkyje.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti ir palyginti rizikos veiksnius susijusius su karvių produktyvumu tarp sergančiųjų ir nesergančiųjų mastitu karvių grupių.
2. Įvertinti ir palyginti rizikos veiksnius susijusius su tešmenų užterštumu tarp skirtinguose tvartuose laikomų karvių grupių.
3. Įvertinti rizikos veiksnius susijusius su personalo žiniomis apie spenių paruošimą prieš melžimą.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Karvių mastito samprata ir paplitimas
Mastitas – tai pieno liaukos uždegiminė reakcija, kuri dažniausiai yra bakterinės kilmės, tačiau gali būti ir mikoplazminės, grybelinės ar net dumblių kilmės (2). Fizikiniai faktoriai (mechaninės traumos, per šiltos aplinkos sąlygos) taip pat palengvina tešmens uždegimo vystymąsi (2).
Dažniausiai moksliniuose straipsniuose išskiriamos mastito formos yra dvi – mastitas su klinikiniais požymiais ir subklinikinis mastitas. Klinikinis turi aiškiai išreikštus klinikinius simptomus: tešmuo ištinęs, kietas, karvė jaučia skausmą liečiant tešmenį, tešmens odos temperatūra žymiai karštesnė negu viso kūno, iš spenio latako skiriasi įvairios išskyros – tąsios, krešulių ar drebučių konsistencijos, su pūlių ar kraujo priemaišomis, nemalonaus kvapo (8).
Subklinikinis mastitas yra pagrindinė mastito forma. Moderniuose pieno ūkiuose ši forma sudaro apie 20 – 50 proc. mastitų (2). Slaptas mastitas neturi klinikinių požymių, gyvūnas dažnai praserga nepastebėtas ir sukelia didelių ekonominių nuostolių (8). Mastitą galima nustatyti tik specialiais tyrimais, pavyzdžiui Kalifornijos mastito testu (8), kuris pirmą kartą paminėtas 1957 m. ir priimtas kaip paprastas ir greitas metodas numatyti somatinių ląstelių skaičių (SLS) atskiruose tešmens ketvirčiuose ar pieno mišiniuose.
Kitoje literatūroje išskiriamos dar kelios mastitų rūšys:
lėtinis mastitas – tešmenyje lėtai formuojasi randinis audinys, kuris gali apimti visus ketvirčius, to pasekoje ženkliai sumažėja pieno primilžis;
nespecifinis mastitas – toks mastitas dar vadinamas aseptiniu, kuomet iš pieno negalima išskirti sukėlėjo ir pagrindinės priežastys būna traumos, cheminė tarša, melžimo klaidos, gali pasireikšti slapta arba klinikine forma;
latentinis – netikras pieno liaukos uždegimas, kai sukėlėjų kolonijos formuojasi spenio angoje arba spenio kanale.
Mastitas yra labai plačiai paplitęs visame pasaulyje ir tai viena iš pagrindinių ligų pieno ūkiuose. Šiaurės Amerikos mokslininkai nustatė, kad mastito paplitimas Kanadoje yra nuo 16 iki 23 atvejų 100-ui karvių per metus, priklausomai nuo bandos dydžio (9). Europos mokslininkai apskaičiavo, kad maždaug 12,7 susirgimų mastitu tenka 100-ui karvių per metus pietinėje Olandijos dalyje (10). Lietuvoje sergamumas mastitu taip pat yra aktuali problema – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, kasmet mastitas sudaro apie 20 proc. visų galvijų ligų (11). Mastitas yra daugybės skirtingų faktorių veikimo rezultatas, todėl tai yra globalinė problema visuose kontinentuose. Žinoma, šios problemos pilnai panaikinti neįmanoma, tačiau yra efektyvių prevencijos ir gydymo metodų ligai kontroliuoti.
11
1.2 Karvių mastito išsivystymą lemiantys rizikos veiksniai
Literatūroje nurodoma, kad vienos iš labiausiai paplitusių neužkrečiamų ligų – mastito išsivystymas priklauso nuo pagrindinių trijų veiksnių (8):
1) mikroorganizmų poveikio į organizmą; 2) organizmo imuninės sistemos;
3) aplinkos sąlygų ir bandos valdymo ūkyje.
Mastito išsivystymui svarbiausios yra patogeniškos mikroorganizmų rūšys ir jų kiekis aplinkoje, kuris dažniausiai priklauso nuo aplinkos higieninių sąlygų: drėgmės, aukštos temperatūros, aplinkos švaros.Infekcijos plitimui ne mažiau svarbus ir karvės sveikatingumas, kuris gali sutrikti tam tikrų būklių metu. H. W. Barkema su kolegomis savo publikacijoje išskyrė tris ūkio valdymo kintamuosius, kurie turi įtakos pieno liaukos uždegimo vystymuisi – gyvulių laikymas, šėrimas ir melžimo technologija (12). Kiti autoriai kaip neatsiejamą ūkio valdymo dalį išskiria ūkio personalą ir atliekamų darbų kokybę (13,14).
Sergamumą mastitu galima sumažinti taikant profilaktiką ir kontrolę – įrodyta, kad gerinant ūkio valdymą, klinikinio mastito atvejų mažėja (8). Taigi, mastito rizikos veiksnių žinojimas bei nustatymas yra labai svarbus, nes padeda suplanuoti ir vykdyti efektyvią prevenciją ir kontrolės strategiją.
1.2.1 Mastito sukėlėjai ir jų šaltiniai
Per paskutinius kelis dešimtmečius mikroorganizmų rūšys sukeliančios mastitą pasikeitė dėl naudojamų įvairių prevencijos priemonių, gydymo metodų. Svarbiausios, labiausiai paplitusios ir patogeniškiausios mikroorganzmų rūšys – Staphylococcus aureus, Streptococcus agalactiae, Escherichia coli ir Streptococcus uberis (4,11,15). Pagrindiniai šių ir kitų bakterijų šaltiniai galvijų ūkiuose – stovintis vanduo, blogos kokybės pašaras, pakratai, mėšlas, daugkartiniai nešvarūs šepečiai, šluostės, kempinės naudojamos tešmenų apiplovimui, daugkartinės adatos ir švirkštai, prasta šėrimo lovių būklė, mėšlini ir šlapi varymo takai. Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas kraikui, nes speniai dažnai ir ilgai kontaktuoja su kraiku, kuris neretai būna drėgnas, mėšlinas ir yra puiki terpė bakterijų dauginimuisi (15). Be minėtų sukėlėjų infekcijos plitimui svarbūs ir kiti veiksniai, tokie kaip paties galvijo sveikatos būklė bei jo priežiūra.
1.2.2 Karvių organizmo sveikatos būklės susijusios su mastitu
Literatūroje nurodoma, kad pablogėjęs karvių sveikatingumas ir tam tikros būklės yra susijusios su imuninės sistemos atsparumu infekcijoms ir padidėjusiu mastito sergamumu. Pastebėta, kad dažniau karvės serga mastitu vasaros mėnesiais, kuomet daugiau veršiuojasi ir yra
12 palankesnės sąlygos mikroorganizmams daugintis (16). Įvairių autorių teigimu, karvės labiau linkusios sirgti mastitu jei jos yra pernelyg stambaus arba pernelyg liekno kūno sudėjimo (8,11). Laktacijų skaičius taip pat turi įtakos mastito išsivystymui – esant trečiai ir vėlesnei laktacijai rizika sirgti mastitu padidėja (8,11). Kiti autoriai nustatė patikimą ryšį tarp karvių pieno produkcijos ir tikimybės susirgti mastitu – gyvuliai duodantys mažiau pieno dažniau serga mastitu (17). Gyvuliai žymiai jautresni infekcijai kelios savaitės iki veršiavimosi ir po apsiveršiavimo, todėl jie taip pat turi didesnę tikimybę susirgti mastitu (15). Sergančios karvės į aplinką išskiria daugybę patogeninių mikroorganizmų, todėl įtarus mastitą labai svarbu kuo skubiau karvę ištirti ir sergančias karves atskirti nuo sveikų gyvūnų bandos (15). Tokias karves reikėtų statyti mėšlo šalinimo kelio pabaigoje. Be šių su karvių sveikatingumu susijusių rizikos veiksnių, mastito vystymuisi labai svarbūs ir kiti veiksniai, tokie kaip karvių laikymo sąlygos ir ūkio valdymas.
1.2.3 Galvijų laikymo sąlygos
Norint užtikrinti geras karvių laikymo sąlygas būtina atsižvelgti į gyvūnų kraiką, tvartų ir gyvūnų švarą. Pakratai turėtų užtikrinti tinkamą šilumos laidumą, guoliaviečių minkštumą, taip pat turėtų būti neslidu, tam kad išvengti traumų. Kraikas turėtų padėti karvėms išlikti švarioms, mažinti bakterinį užterštumą ir riziką susirgti pieno liaukos uždegimu (7,18,19). Autorius S. Van Gastelen ir kiti savo publikacijoje 2011 metais teigia, kad pakratai turi įtakos mastito vystymuisi. Atliktame tyrime buvo naudojamas skirtingas kraikas kelioms karvių grupėms: kompostas, mėšlas – gilus kraikas, smėlis ir guminiai kilimėliai. Paaiškėjo, kad kompostuotas kraikas turi mažiausią bakterinį užterštumą, karvės išlieka švariausios ir turi mažiausią riziką sirgti mastitu (7). Taip pat įrodyta, kad didžiausias užterštumas ir didžiausia rizika susirgti tešmens ligomis turėjo karvės laikomos ant gilaus kraiko (7,20). Tarp kitų kraikų ir mastito išsivystymo reikšmingo ryšio nenustatyta (7). Tą patį įrodė ir daugelis kitų autorių, publikacijose teigiantys, kad karvės, kurios laikomos sausai ir švariai, daugiau laiko praleidžia ganyklose, turi mažesnę tikimybę sirgti mastitu (21,22).
Autorius Jose A. Fregonesi su kolegomis atliktame eksperimente vertino du populiariausius palaido laikymo tipus: palaidos karvės ant šiaudų ir palaidos dideliuose aptvaruose be šiaudų. Patikimas ryšys buvo tarp pieno primilžio ir laikymo tipo: karvės laikomos ant šiaudų, gilaus kraiko turėjo didesnę riziką susirgti mastitu ir jų primilžis buvo ženkliai mažesnis (17).
Mokslininkai nustatė, kad blogų higieninių sąlygų sukeltas mastitas dažniausiai yra susijęs su E. coli infekcija (10,12) ir ne tik karvių tešmens higiena, bet ir galinių kojų švara turi įtakos pieno liaukos uždegimo vystymuisi (23).
13 1.2.4 Karvių šėrimo ypatumai
Nepilnavertis šėrimas jau daugelį šimtmečių pripažintas kaip rizikos faktorius susirgti įvairiomis ligomis. Autorius Ronald J. atliktame tyrime nustatė, kad yra stiprus ryšys tarp mitybos ypatumų ir mastito vystymosi (24).
O‘Rourke savo publikacijoje teigia, kad galvijų šėrimas visada turėtų būti subalansuotas ir reikėtų atsižvelgti į laktacijos periodą, norint išvengti energijos disbalanso (4). Nustatyta, kad energijos trūkumas padidina riziką susirgti ketoze, dėl kurios dvigubai padidėja rizika susirgti mastitu (25). Taip pat yra duomenų, kad sviesto rūgšties koncentracija organizme stipriai koreliuoja su E. coli sukeltu mastitu (26).
Kitoje publikacijoje minima vitamino A, E, seleno, anglies junginių, cinko nauda organizmui. Šie junginiai gali būti naudojami kaip prevencijos priemonės mastito rizikai mažinti. Vitaminas E ir selenas ypač turi reikšmingą ryšį tarp koncentracijos pašare ir tikimybės susirgti mastitu (27). Taigi, nepakankamai subalansuotas ir rūgštinės pH pašaras, vitaminų trūkumas, mikro- ir makroelementų stoka turi įtakos mastito išsivystymui (4).
Elad D. su kolegomis aprašė atvejį, kuomet pašaro užterštumas Candida krusei grybeliu galimai sukėlė melžiamų karvių grybelinį mastitą. Ūkyje laikytas kviečių silosas buvo užterštas minėtu grybeliu, tačiau pakeitus silosą bei pagerinus melžimo higieną grybelinės infekcijos protrūkis buvo sustabdytas. Taigi, grybelinės kilmės mastitas gali išsivystyti ne tik po intramamarinės antibiotikų terapijos, tačiau ir esant aplinkos ar pašaro užterštumui grybeliu (28).
Žinoma, subalansuotas pašaras neapsaugo nuo patogenų patekimo į spenius, tačiau gali sustiprinti karvių organizmo apsauginius mechanizmus ir mažinti tešmens ligų pasireiškimą (4).
1.2.5 Melžimas ir tešmens paruošimas
Pagrindinės melžimo technikos yra trys: tradicinis, pusiau automatizuotas ir automatizuotas melžimas. Daugelyje šiuolaikinių ūkių įrengtos automatizuotos ar pusiau automatizuotos melžimo aikštelės. Nepaisant to, kad automatizuotas melžimas patobulina melžimą, karvių tešmenų sveikatingumas nekinta. Priešingai, perėjimas nuo tradicinio prie automatizuoto melžimo gali sukelti daugiau problemų. Atlikus tuos pačius tyrimus skirtinguose ūkiuose paaiškėjo, kad per pirmus metus nuo automatizuoto melžimo įdiegimo ūkyje, tešmenų atsparumas ligoms pablogėjo (29). Taigi, nors moderniosios technologijos ūkiuose palengvina produkcijos gavimą, tačiau tokiu būdu nepakankamai užtikrinama reikiama higiena ir vistiek išlieka reikalinga nuolatinė žmogaus priežiūra ir kontrolė.
Vienas iš svarbiausių veiksnių infekcijų prevencijai yra spenių higiena. Prieš kiekvieną melžimą karvių speniai turėtų būti mirkomi dezinfekuojančiame tirpale, švariai nuvalomi vienkartinėmis servetėlėmis ir paliekami pilnai nudžiūti. Labai svarbu tai, kad speniai būtų mirkomi
14 dezinfektante bei nuvalomi prieš ir po melžimo, nes tai ženkliai sumažina riziką vystitis mastitui (10).
Keletas autorių pastebėjo, kad yra priklausomybė tarp spenių odos būklės, storumo, raukšlėtumo ir mastito išsivystymo (30,31). Karvės, kurių spenių oda storesnė ir raukšlėtesnė, dažniau suserga E. coli bakterijų sukeltu mastitu, nes raukšles sunkiau nuvalyti ir jų primilžis laktacijos piko metu būna mažesnis nei karvių su minkštesne oda ir mažesniu raukšlėtumu (30). Taip pat nustatytas reikšmingas ryšys tarp spenių anatominės padėties ir jų hiperkeratozės – padidėjus odos keratinizacijai ir spenio odos storumui, ženkliai padidėja rizika sirgti pieno liaukos uždegimu (31).
Apibendrinus galima teigti, kad geros higieninės sąlygos, tinkamai nuvalytas tešmuo ir mirkomi speniai prieš ir po melžimo, tinkamai ir atsakingai uždėti melžimo aparatai, optimalus melžimas nesukeliantis karvėms streso, taisyklinga spenių anatominė padėtis ir forma, optimalus spenių odos storis mažina riziką gyvuliui susirgti mastitu, gerina pieno sąvybes, didina primilžį ir gerina ekonominę situaciją ūkininkui.
1.2.6 Ūkio personalas
Teisingas ir aiškiai apibrėžtas ūkio valdymas gali sumažinti riziką tiek galvijų ligų paplitimui, tiek žmogiškų klaidų atsitikimams (13,14). Efektyviam ūkio valdymui būdinga tai, kad darbuotojai ir jų vadovai yra susitelkę ties bendru tikslu – gerinti ūkį ir jo produkciją, ir dirba kaip bendra komanda, o ne kiekvienas darbuotojas atskirai įgyvendina savo užduotį (13,14). Ūkio tikslų įgyvendinimas priklauso nuo darbuotojų komandos pastangų ir sėkmingo darbuotojų motyvavimo (13). Tenka pripažinti, kad daugybėje šiuolaikinių ūkių didžiulė problema yra pritraukti motyvuotus, lojalius ir kvalifikuotus darbininkus (32).
Norint gerinti mastito kontrolę ir pieno produkcijos kokybę, neatsiejama dalis yra personalas ir jo apmokymai. Manoma, kad netinkamai atliekamų darbų priežastis yra ne pats personalas, o netinkamas personalo paruošimas (33,34). Skirtinguose ūkiuose atlikus tyrimą ir apklausus darbuotojus paaiškėjo, kad tuose ūkiuose, kuriuose personalas nebuvo apmokytas – pasireiškė daugiau klinikinio mastito atvejų per mėnesį (9,6 proc.), o tuose ūkiuose, kur apmokymai vyko reguliariai ar personalas buvo apmokytas bent kartą darbo pradžioje – klinikinio mastito atvejų buvo mažiau (4,8 proc.) (34). Įrodyta, kad daugelis skirtingų ūkių naudoja skirtingas paruošimo melžimui technikas (35), tuo tarpu standartizuoti, aiškiai pateikiami ir užrašomi žingsniai, kuriuos reikia atlikti prieš melžimą darbuotojams padėtų išvengti klaidų, gerintų pieno produkciją ir infekcijų kontrolę. Įdomius ir netikėtus rezultatus pateikė tyrimas atliktas Estijoje – ūkiuose, kuriuose vadovauja moterys ir tiesiogiai prisideda prie melžimo, rizika karvėms susirgti mastitu yra mažesnė (36).
15 Apibendrinus, galima teigti, kad tinkamas personalo paruošimas, apmokymas, motyvacija ir darbas komandoje ne tik gerina mastito kontrolę, bet ir didina pieno produkciją bei jo kokybę.
1.3 Karvių mastito sukeliamos problemos
Pieno pramonė yra viena didžiausių ir svarbiausių maisto pramonės šakų visame pasaulyje. Lietuvoje pieno produktų gamyba sudaro daugiau nei 25 proc. visų maisto ir gėrimų produktų, o pieno gaminių eksportas sudaro apie 30 proc. visų maisto ir gėrimų produktų eksporto (1).
Mastitas yra viena pagrindinių neužkrečiamų ligų pienininkystės ūkiuose visame pasaulyje, kuri sukelia didelius ekonominius nuostolius (9,37-40). Tyrimų duomenimis, sergant mastitu vidutiniškai išlaidos gali siekti nuo 61 iki 97 Eur vienai karvei per metus (41). Didelės pajamų dalies netenkama dėl išpilamo pieno mastito metu ir dėl antibiotikų ir kitų priemonių naudojimo gydymo kurso metu (40). Daugelio autorių nuomone, ankstyvas skerdimas ir sutrumpėjęs gyvulių ilgaamžiškumas sukelia vienus iš didžiausių ekonominių nuostolių, tačiau dažnai ūkiuose tai nėra įtraukiama į dokumentaciją ir neatsižvelgiama į realias mastito sukeliamas pasėkmes (38,40). Pavyzdžiui, vidutiniškai penkias laktacijas gyvenanti karvė yra išbrokuojama gerokai anksčiau dėl mastito sukeltų komplikacijų, ir gaunamas pelnas yra mažesnis nei buvo tikėtasi.
Svarbu paminėti tai, kad dažniausiai gydoma ir sekama tik klinikinė mastito forma. Tuo tarpu nepastebimas subklinikinis mastitas taip pat sukelia ekonominius nuostolius ir neigiamai veikia karvės sveikatingumą (37). Pagrindinis pieno kokybės įvertinimo kriterijus – SLS kiekis piene Europos Sąjungoje negali viršyti 400 000 SLS/ml, o aukštos kokybės piene SLS negali viršyti 200 000 SLS/ml (13). Subklinikinis mastitas pasireiškia padidėjusiu SLS kiekiu piene, ko pasekoje netenkama piniginių premijų ir gaunamos baudos dėl prastos kokybės pieno (38).
Taigi, dėl mastito sukeliamų problemų ūkiuose didėja išlaidos susijusios su gyvulių laikymu (sergančius reikia atskirti nuo sveikų) ir gydymu, mažėja primilžis ir karvės ilgaamžiškumas, didėja darbo kaštai, dėl blogos kokybės pieno prarandamos premijos ar gaunamos baudos, produkcijos negalima realizuoti pieno pramonėje (37-39), todėl dažnai klinikinio ir subklinikinio mastito problema ūkyje išryškėja kaip sumažėjusių gaunamų pajamų kiekis dėl galvijų ligos (38). Apskaičiuota, kad mastitas yra nuostolingiausia liga visai pieno pramonei (21), todėl mastitui išvengti ir kontroliuoti yra labai svarbios prevencijos priemonės.
16
1.4 Prevencijos priemonės
Didžiausi pokyčiai įvyko per pastaruosius 25 metus, kuomet didelė dalis dėmesio buvo skiriama ne tik gydymui, bet ir ligų prevencijai, taip pat atsižvelgiant daugiau į gyvūnų grupes, ne atskirus gyvūnus (42). Keičiantis ūkio valdymo ypatumams ir supratimui apie ligas, šiandien karvių augintojai gali naudoti daugybę prevencijos priemonių mastitui kontroliuoti (6,15,19,41,42):
bandos sveikatingumo kontrolės tobulinimas;
specialūs pakratai, padedantys karvėms išlikti sausoms; švari veršiavimosi vieta;
aplinkos parazitų kontrolė; nešvarių tešmenų plovimas;
pirštinių naudojimas melžimo metu; spenių dezinfekcija po melžimo; po melžimo karves palikti stovinčias;
automatinis melžiklių išsivalymas po kiekvienos karvės melžimo; sergant mastitu gydyti visus tešmens ketvirčius;
gydymo žurnalo vedimas; technologinės naujovės.
Visas šias priemones rekomenduojama taikyti kasdienineje praktikoje. Žinoma, tai reikalauja papildomų investicijų ir patiriamos išlaidos nevisuomet atsveria patiriamus nuostolius, priklausomai nuo ūkio dydžio. Bendrai apskaičiavus, efektyviai įgyvendinant prevencijos priemones išlaidos gydymui sumažėja nuo 61 – 97 iki 8 – 36 Eur kiekvienai karvei per metus (41).
Pati efektyviausia prevencijos priemonė, pasak H. Hogeveen ir bendraautorių, įvardijama spenių dezinfekcija po melžimo, o didžiausius lūkesčius kėlusi, tačiau nepakankamai pasitvirtinusi – automatinis melžiklių išsivalymas (41). Kiti autoriai kaip labai svarbią prevencijos priemonę įvardina veršiavimosi vietą. Karvei veršiuojantis garde, kuris prieš tai išvalomas, atliekama dezinfekcija ir palaikomos geros higieninės sąlygos, reikšmingai sumažėja rizika susirgti mastitu pirmaveršiams (6). Įdomią ir galimą prevencijos priemonę sergamumui mastitu sumažinti pasiūlė S. McDougall su kolegomis. Jų atliktame tyrime pirmaveršės karvės buvo melžiamos 2 – 3 kartus per dieną apie dvi savaites iki veršiavimosi. Pastebėta, kad tešmenų būklė ir pieno kokybė buvo daug geresnė nei nemelžtų karvių. Be to, rizika susirgti klinikiniu mastitu sumažėjo nuo 25 iki 55 proc., SLS taip pat buvo mažesnis (6). Panašų tyrimą atlikę Naujosios Zelandijos mokslininkai pastebėjo, kad karvių spenius purškiant dezinfekantais prieš apsiveršiavimą, mastito rizika ženkliai sumažėjo (43).
17 Taigi, išanalizavus ūkio situaciją, reikėtų atkreipti dėmesį ir koreguoti svarbiausius ūkio rizikos taškus, nes įrodyta, kad taikant prevencijos priemones ūkyje galima sėkmingai kontroliuoti mastitą, gerinti pieno kokybę bei karvių sveikatingumą ir taip išsaugoti ekonominius resursus.
18
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1 Tyrimo vieta, laikas ir sąlygos
Darbas buvo atliktas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete, Veterinarijos Akademijoje, Veterinarijos fakultete, Maisto saugos ir kokybės katedroje ir Kauno rajone esančiame gyvulininkystės pieno ūkyje X, 2016.08.01 – 2016.10.31 laikotarpiu, laikantis gyvūnų gerovės reikalavimų.
Tiriamasis ūkis įsikūręs Kauno raj. Ūkyje laikoma 640 galvijų, iš jų – 520 melžiamų. Didžiają dalį karvių sudaro Holšteinų ir Lietuvos juodmargių veislės galvijai ir jų mišrūnai. Gyvuliai laikomi tvartine laikymo sistema (ištisus metus laikomos tvartuose), besaite laikymo technologija (gyvuliai laisvai juda po aptvarus). Visiems galvijams duodamas toks pats pašaras (silosas) ir visada yra šviežio vandens girdyklose. Per parą pieno vidutiniškai primelžiama apie 10 tonų. Ūkį sudaro tarnybinės patalpos, sandėliai, garažai ir 5 skirtingi tvartai, kuriuose laikomi gyvuliai. Tvartai įvardinti skaičiais nuo 1 iki 5.
Tvartas Nr. 1 – laikomos visos karvės iki apsėklinimo. Gyvuliai laikomi ant gilaus kraiko (šiaudų), kuris išstumiamas kas 30-40 dienų.
Tvartas Nr. 2 – laikomos visos apsėklintos karvės patvirtinus jų veršingumą ir čia išlieka iki užtrukinimo. Kraiko nėra, gyvuliai laikomi ant guminių kilimėlių, karvių išmatas valo skreperis. Tvarte įrengta ventiliacijos sistema traukianti orą iš tvarto.
Tvartas Nr. 3 – laikomos mastitu sergančios karvės. Gyvulių laikomas plotas kreikiamas šiaudais, kraikas išstumiamas kas 30 dienų. Karvės laikomos kol pasveiksta, paskui grąžinamos į buvusius tvartus.
Tvartas Nr. 4 – laikomos užtrukintos karvės, likus apie 60 dienų iki veršiavimosi. Pastate kartu laikomi buliukai. Pakratai – šiaudai, kurie valant kas 5-7 dienas išstumiami į mėšlidę.
Tvartas Nr. 5 – laikomas visas prieauglis ir telyčios iki apsėklinimo. Kraiko nėra, gyvuliai laikomi ant guminių kilimėlių guoliavietėse, vaikščiojimo taką valo skreperis.
2.2 Duomenų rinkimas
Tyrimui atlikti pasirinktos dvi karvių grupės: sergančios ir nesergančios mastitu. Sergančiųjų grupė sudaryta iš visų tyrimo metu Tvarte Nr. 3 laikytų 32 karvių. Nesergančiųjų grupė sudaryta atsitiktinai parinkus po 30 karvių iš Tvartų Nr. 1 ir Nr. 2 (viso 60 karvių).
Tyrimo metu buvo renkami duomenys iš ūkio valdymo kompiuterinės programos, tiriami spenių nuoplovų mėginiai bei vizualiai vertinami tešmenys ir atlikta ūkio personalo apklausa.
19 2.2.1 Rizikos veiksnių susijusių su karvių produktyvumu vertinimas
Karvių mastito rizikos veiksniams susijusiems su karvės produktyvumu įvertinti surinkti šie duomenys apie tiriamąsias grupes iš ūkyje naudojamos kompiuterinės programos „Dairy Plan C21“ (GEA Farm Technologies, Inc.):
1) primelžiamo pieno kiekis per parą paskutines 20 dienų iki mastito diagnozavimo (sergančiųjų) ir paskutines 20 laktacijos dienų (nesergančiųjų);
2) laiko trukmė po apsiveršiavimo; 3) laktacijų skaičius.
2.2.2 Rizikos veiksnių susijusių su tešmenų užterštumu vertinimas
Rizikos veiksniai susiję su tešmenų užterštumu vertinti tarp trijuose tvartuose, kuriuose buvo skirtingos laikymo sąlygos: Tvarte Nr. 1 (gilus kraikas), Nr. 2 (bekraikis) ir Nr. 3 (gilus kraikas) laikomų karvių grupių. Įvertinti ir surinkti šie duomenys:
1) karvių spenių bendras bakterinis užterštumas; 2) karvių tešmenų užterštumas.
Karvių spenių bendras bakterinis užterštumas įvertintas ištyrus spenių nuoplovų mėginius atsitiktinai parinktoms 10 tiriamųjų karvių iš kiekvieno tvarto. Mėginiai buvo imami steriliu tamponėliu melžimo aikštelėje prieš nuvalant spenius ir po spenių nuvalymo, nuoplovų principu. Vatos tamponėliai pamirkyti 5 sekundes steriliame NaCl 0,9 proc. tirpale, tuomet 10 sekundžių visomis kryptimis perbraukti per spenį, aplink spenio kanalą. Po to iškart pamerkti į atskirus sterilius mėgintuvėlius su 1 ml NaCl 0,9 proc. tirpalu. Mėginiai pristatyti į laboratoriją per 1 valandą nuo paėmimo. Atlikti dešimtkarčiai skiedimai: 1 ml tiriamos suspencijos skiesta su 9 ml NaCl 0,9 proc. tirpalo iki 105. Kiekvienas mėginys buvo sėjamas į dvi Petri lėkšteles su mėsos peptono agaru bakteriniam užterštumui vertinti. Pasėliai inkubuoti termostate +30±10C temperatūroje
48 valandas ir po to vertintas bakterinis užterštumas lėkštelėse. Vertintos tos lėkštelės, kuriose kolonijas sudarančių vienetų (KSV) buvo nuo 15 iki 300. KSV perskaičiuoti į KSV/g pagal formulę:
Čia: ΣC – kolonijų, suskaičiuotų ant visų neatmestų lėkštelių suma, n1 – pirmojo skiedinio neatmestų lėkštelių skaičius, n2 – antrojo skiedinio neatmestų lėkštelių skaičius, d – skiedimo laipsnis, atitinkantis pirmąjį skiedinį.
Skaičiavimai ir mėginių ėmimo technika atlikti remiantis LST EN ISO 4833/2003 tarptautiniu standartu.
Karvių tešmenų užterštumas vertintas pagal Olandijos tešmens sveikatos centro keturbalę vertinimo skalę (7):
20 1 balas – tešmuo švarus (0 proc. tešmens padengta purvu);
2 balai – tešmuo šiek tiek aplipęs purvu (1 – 10 proc.);
3 balai – tešmuo vidutiniškai padengtas purvu (10 – 30 proc.); 4 balai – tešmuo labai purvinas (>30 proc.).
2.2.3 Rizikos veiksnių susijusių su personalo žiniomis apie spenių paruošimą vertinimas Rizikos veiksniams susijusiems su personalo žiniomis apie spenių paruošimą prieš melžimą įvertinti buvo atlikta darbuotojų apklausa, iš viso apklaustos 7 ūkyje dirbančios melžėjos. Anketa (1 priedas) buvo visiškai anoniminė, sudaryta remiantis kitų autorių anketų klausimais (35) bei pasikonsultavus su darbo vadovu ir doc. dr. Sauliumi Tušu pagal melžėjų mokymuose vykdomas apklausas. Anketos klausimai buvo uždari su pateiktais keliais atsakymo variantais, vienu iš jų – teisingu, ir respondentės turėjo pasirinkti vieną atsakymą. Anketą sudarė 11 klausimų apie melžimą bei tešmens ir spenių paruošimą prieš melžimą.
2.3 Duomenų statistinė analizė
Tyrimo duomenys susisteminti naudojant „Microsoft Excel 2010“ programą. Statistinių duomenų analizė atlikta statistiniu programinės įrangos paketu „IBM SPSS Statistics 23“.
Kiekybinių kintamųjų (primelžiamo pieno kiekio per parą, laiko trukmė po apsiveršiavimo), tenkinančių normaliojo pasiskirstymo sąlygas, reikšmių vidurkiai tiriamosiose dviejose nepriklausomose grupėse lyginti taikant parametrinį Stjudento t kriterijų nepriklausomoms imtims, o priklausomų grupių atveju – parametrinį Stjudento t kriterijų priklausomoms imtims. Kai šių kiekybinių kintamųjų reikšmių vidurkiai lyginti trijose nepriklausomose grupėse, taikyta ANOVA vienfaktorinė dispersinė analizė. Duomenys pateikti nurodant vidurkį ir standartinį nuokrypį (S).
Ranginių kintamųjų (laktacijų skaičiaus, spenių bendro bakterinio užterštumo, tešmenų užterštumo) reikšmės dviejose nepriklausomose grupėse lygintos taikant neparametrinį Mano Vitnio kriterijų, trijose nepriklausomose grupėse – taikant Kruskalio Voliso kriterijų. Duomenys pateikti nurodant medianą, minimalią (Min) ir maksimalią (Max) reikšmes.
Ryšiui tarp tešmenų užterštumo ir spenių bendro bakterinio užterštumo įvertinti taikytas Pirsono koreliacijos koeficientas esant normaliai pasiskirsčiusiems kintamiesiems.
Kokybinių kintamųjų (anketos atsakymų) rezultatai aprašyti pateikiant reikšmių dažnį ir procentus.
Pasirinktas reikšmingumo lygmuo α=0,05. Stebėti skirtumai ir koreliacija tarp kintamųjų buvo laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
21
3. TYRIMO REZULTATAI
Analizuojant karvių mastitą sukeliančius rizikos veiksnius ūkyje X iš viso ištirti 92 galvijai: 32 (34,78 proc.) sergantieji mastitu ir 60 (65,22 proc.) nesergančiųjų mastitu. Visi tiriamieji galvijai buvo laikomi skirtingomis sąlygomis: iš nesergančių mastitu 30 (32,61 proc.) galvijų buvo laikomi Tvarte Nr. 1 ir 30 (32,61 proc.) galvijų – Tvarte Nr. 2, iš sergančių mastitu visi 32 (34,78 proc.) galvijai buvo laikomi Tvarte Nr. 3.
Kadangi ūkyje X melžiamos karvės laikomos Tvarte Nr. 1 ir Nr. 2, o susirgusios mastitu atskiriamos į Tvartą Nr. 3, buvo siekiama išsiaiškinti, iš kurio tvarto buvo daugiau mastito atvejų. Nustatyta, kad mastitu sergančių karvių beveik 2 kartus daugiau buvo iš Tvarto Nr. 1. Duomenys pateikiami 1 lentelėje.
1 lentelė. Tvarte Nr. 3 laikomų sergančių mastitu karvių sudėtis
Atvejai Procentai
Tvarto Nr. 3 sudėtis
Karvės iš Tvarto Nr. 1 21 65,6 Karvės iš Tvarto Nr. 2 11 34,4
3.1 Rizikos veiksnių susijusių su karvių produktyvumu rezultatai
3.1.1 Primelžiamo pieno kiekis per parąPrimelžiamo pieno kiekis per parą buvo lyginamas tarp 2 grupių: sergančių ir nesergančių mastitu galvijų. Pasirinktas vertinimo laikotarpis – 20 dienų: paskutinės 20 dienų iki mastito diagnozavimo sergantiems mastitu ir paskutinės 20 laktacijos dienų nesergantiems galvijams. Duomenys buvo renkami kas 5 dienas. Pastebėta, kad sergančių mastitu karvių primelžiamo pieno kiekis buvo mažesnis likus 20, 15 ir 10 dienų iki mastito pasireiškimo, tačiau šie skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi (p=0,228, p=0,507, p=0,166). Reikšmingas skirtumas tarp grupių stebėtas likus 5 ir 1 dienai iki mastito pasireiškimo: sergančiųjų karvių grupėje primelžiamo pieno kiekis pradėjo reikšmingai mažėti 5 dieną ir nuosekliai mažėjo iki mastito diagnozavimo (p<0,001). Išsamūs duomenys pateikiami 2 lentelėje.
22 2 lentelė. Vidutinis primelžiamo pieno kiekis per parą (litrai)
Dienos iki mastito diagnozavimo / paskutinės laktacijos dienos Nesergančios mastitu karvės (n=60) Sergančios mastitu karvės (n=32) p reikšmė Vidurkis S Vidurkis S 20 d. 23,17 1,45 22,80 1,19 0,228 15 d. 23,32 1,76 22,86 0,85 0,507 10 d. 22,56 1,06 22,24 0,96 0,166 5 d. 23,25 1,40 19,50 1,21 <0,001* 1 d. 24,03 1,90 18,44 1,56 <0,001*
*p<0,05 – skirtumas statistiškai reikšmingas, Stjudento t kriterijus nepriklausomoms imtims.
3.1.2 Laiko trukmė po apsiveršiavimo tarp sergančių ir nesergančių mastitu karvių Renkant duomenis iš kompiuterinės programos apie tiriamuosius galvijus buvo įvertinta prieš kiek dienų karvė apsiveršiavo. Nustatyta, kad sergančių mastitu karvių grupėje laiko trukmė po apsiveršiavimo statistiškai reikšmingai buvo beveik du kartus trumpesnė, nei nesergančių karvių grupėje (p<0,001). Išsamūs duomenys pateikiami 3 lentelėje.
3 lentelė. Vidutinė laiko trukmė po apsiveršiavimo tarp sergančių ir nesergančių mastitu karvių (dienos) Nesergančios mastitu karvės (n=60) Sergančios mastitu karvės (n=32) p reikšmė Laiko trukmė po apsiveršiavimo Vidurkis S Vidurkis S 65,72 41,99 30,63 6,23 p<0,001* *p<0,05 – skirtumas statistiškai reikšmingas, Stjudento t kriterijus nepriklausomoms imtims.
3.1.3 Laiko trukmė po apsiveršiavimo tarp skirtinguose tvartuose laikomų karvių
Vidutinė laiko trukmė po apsiveršiavimo statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp trijuose tvartuose laikomų karvių grupių (p<0,001). Atlikus porinius ANOVA kriterijaus palyginimus nustatyta, kad visuose tvartuose laikomų karvių vidutinė laiko trukmė po apsiveršiavimo statistiškai reikšmingai tarpusavyje skyrėsi. Tvarte Nr. 1 laikomų karvių laiko trukmė po apsiveršiavimo buvo trumpiausia, kiek ilgesnė buvo Tvarte Nr. 3 laikomų mastitu sergančių karvių ir ilgiausia buvo Tvarte Nr. 2 laikomų karvių. Išsamūs duomenys pateikiami 4 lentelėje.
23 4 lentelė. Vidutinė laiko trukmė po apsiveršiavimo tarp skirtinguose tvartuose laikomų
karvių (dienos) Tvartas Nr. 1 (n=30) Tvartas Nr. 2 (n=30) Tvartas Nr. 3 (n=32) p reikšmė Laiko trukmė po apsiveršiavimo
Vidurkis S Vidurkis S Vidurkis S
24,77 2,45 106,67 10,55 30,63 6,23 <0,001* *p<0,05 – skirtumas tarp grupių statistiškai reikšmingas, ANOVA vienfaktorinė dispersinė analizė.
3.1.4 Laktacijų skaičiaus tarp sergančių ir nesergančių mastitu karvių
Nustatyta, kad laktacijų skaičius statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp nesergančių ir sergančių mastitu karvių. Sergančiųjų laktacijų skaičiaus mediana buvo didesnė nei nesergančių karvių (p=0,003). Išsamūs duomenys pateikti 5 lentelėje.
5 lentelė. Laktacijų skaičius tarp sergančių ir nesergančių mastitu karvių Nesergančios mastitu
karvės (n=60)
Sergančios mastitu
karvės (n=32) p reiškmė
Laktacijų skaičius
Mediana Min-Max Mediana Min-Max
2 1-3 3 1-4 0,003*
*p<0,05 – skirtumas statistiškai reikšmingas, Mano Vitnio kriterijus nepriklausomoms imtims.
3.2 Rizikos veiksnių susijusių su tešmenų užterštumu rezultatai
3.2.1 Karvių spenių bendras bakterinis užterštumasKarvių spenių bendras bakterinis užterštumas buvo vertinamas tarp skirtinguose tvartuose laikomų karvių grupių: Tvarto Nr. 1, Tvarto Nr. 2 ir Tvarto Nr. 3. Iš viso buvo įvertinti 30 nuoplovų mėginiai nuo karvių spenių, atsitiktinai paimti nuo 10 tiriamų karvių iš kiekvieno tvarto. Mėginiai imti prieš melžimą 2 kartus: prieš nuvalant spenius ir po nuvalymo. Kolonijas sudarančių vienetų grame (KSV/g) vidurkiai prieš nuvalymą ir po nuvalymo reikšmingai skyrėsi tarp trijuose tvartuose laikomų gyvulių (p<0,001). Norint nustatyti, kurios būtent tvartų gyvulių grupės reikšmingai skyrėsi, visos grupės palygintos poromis pagal Mano Vitnio kriterijų. Paaiškėjo, kad spenių bendras bakterinis užterštumas prieš nuvalymą statistiškai reikšmingai tarpusavyje skyrėsi tarp visų tvartų gyvulių grupių (p<0,001), daugiausiai KSV/g nustatyta Tvarto Nr. 3, kiek mažiau Tvarto Nr. 1, ir mažiausiai – Tvarto Nr. 2 karvių grupėje. Spenių bendras bakterinis užterštumas po nuvalymo statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp Tvartuose Nr. 1 ir Nr. 2 laikomų karvių bei tarp Tvartų Nr. 2 ir Nr. 3 laikomų karvių (p<0,001), tačiau reikšmingai nesiskyrė tarp Tvartų Nr. 1 ir Nr. 3 laikomų
24 karvių (p=0,393). Daugiausiai KSV/g po nuvalymo nustatyta Tvarto Nr. 1 ir Nr. 3, mažiausiai – Tvarto Nr. 2 karvių grupėje. Išsamūs duomenys pateikti 6 lentelėje.
6 lentelė. Karvių spenių bendras bakterinis užterštumas prieš ir po valymo tarp trijuose tvartuose laikomų karvių grupių
Tvartas Nr. 1 (n=10) Tvartas Nr. 2 (n=10) Tvartas Nr. 3 (n=10) p reikšmė Mediana Min-Max Mediana Min-Max Mediana Min-Max
KSV/g prieš valymą 30,5 17-38 14 10-29 42 36-49 <0,001* KSV/g po valymo 12 11-19 2,5 1-8 14 8-23 <0,001* *p<0,05 – skirtumas tarp grupių statistiškai reikšmingas, Kruskalio Voliso kriterijus.
3.2.2 Karvių tešmenų užterštumas
Karvių tešmenų užterštumas buvo vertinamas 4 balų skalėje tarp trijuose tvartuose laikomų karvių grupių. Įvertinus kiekvienos tiriamosios karvės tešmenų užterštumą balais paaiškėjo, kad skirtinguose tvartuose laikomų karvių tešmenų užterštumas statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,001). Norint nustatyti, kurios būtent tvartų gyvulių grupės reikšmingai skyrėsi, visos grupės palygintos poromis pagal Mano Vitnio kriterijų. Paaiškėjo, kad Tvartuose Nr. 1 ir Nr. 3 laikomų karvių tešmenų užterštumas statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,899), o Tvarte Nr. 2 laikomų karvių tešmenų užterštumas statistiškai reikšmingai buvo mažesnis ir skyrėsi tiek tarp Tvarto Nr. 1 (p<0,001), tiek tarp Tvarto Nr. 3 (p<0,001) laikomų karvių. Išsamūs duomenys pateikti 7 lentelėje.
7 lentelė. Karvių tešmenų užterštumas tarp trijuose tvartuose laikomų karvių grupių (balai)
Tvartas Tešmenų švara balais
Mediana Min-Max Vidurkis S
Tvartas Nr. 1 (n=30) 3* 1-4 2,97* 0,99
Tvartas Nr. 2 (n=30) 2* 1-4 2,13* 0,82
Tvartas Nr. 3 (n=32) 3* 1-4 3* 0,84
*p<0,05 – skirtumas statistiškai reikšmingas, Kruskalio-Voliso kriterijus ranginiams kintamiesiems.
3.2.3 Karvių tešmenų užterštumo ir spenių bendro bakterinio užterštumo ryšys
Karvių tešmenų užterštumo ir spenių bendro bakterinio užterštumo ryšiui įvertinti apskaičiuotas Pirsono koreliacijos koeficientas. Nustatyta vidutinio stiprumo tiesioginė
25 priklausomybė tarp tešmenų užterštumo ir spenių bendro bakterinio užterštumo tiek prieš, tiek po valymo (p<0,001): didėjant tešmens užterštumui, spenių bendras bakterinis užterštumas prieš ir po valymo taip pat didėja. Išsamūs duomenys pateikiami 8 lentelėje.
8 lentelė. Tešmenų užterštumo ir spenių bendro bakterinio užterštumo koreliacijos koeficientai Tešmenų užterštumas
(balai) p reikšmė Spenių bendras bakterinis užterštumas prieš valymą (KSV/g) r = 0,475 <0,001*
Spenių bendras bakterinis užterštumas po valymo (KSV/g) r = 0,531 <0,001* *p<0,05 – ryšys statistiškai reikšmingas, Pirsono koreliacijos koeficientas.
3.3 Rizikos veiksnių susijusių su personalo žiniomis apie spenių paruošimą prieš
melžimą rezultatai
Iš viso buvo apklaustos 7 respondentės, visos moterys, dirbančios melžėjomis. Visos darbuotojos ūkyje dirba ilgiau nei penkerius metus. Nors kolektyvas mažas, tačiau darbuotojų žinios apie tešmenų paruošimą prieš melžimą buvo nevienodos. Beveik visais klausimais nebuvo vieningos nuomonės, išskyrus tai, kad niekam iš darbuotojų nebuvo vykdomi reguliarūs tešmenų paruošimo prieš melžimą mokymai. Iš visų darbuotojų beveik trečdalis pradėjus dirbti nebuvo specialiai apmokytos. Dauguma melžėjų teisingai atsakė į klausimus apie spenių valymą, spenių paruošimo eigą, laiko skirtumą tarp atskirų ketvirčių išmelžimo ir taisyklingą melžiklių nuėmimą nuo spenių. Prasčiausios darbuotojų žinios buvo apie tai, ką daryti kai pienas nustoja tekėti iš vieno ketvirčio, kuria kryptimi masažuojamas apsiveršiavusios karvės pabrinkęs tešmuo ir kur dedamas pienas, išmelžtas iš klinikinio mastito pažeistų ketvirčių. Išsamesni duomenys pateikti 9 lentelėje.
9 lentelė. Ūkio personalo apklausos apie tešmenų paruošimą prieš melžimą rezultatai Anketos klausimai Atsakymų variantai Dažnis Procentai Ar buvote apmokomi
tešmenų paruošimo prieš melžimą pradėjus dirbti?
Taip 5 71,4
Ne 2 28,6
Ar reguliariai vyksta tešmenų paruošimo prieš
melžimą mokymai?
Taip 0 0
26 9 lentelės tęsinys
Anketos klausimai Atsakymų variantai Dažnis Procentai
Kaip reikia valyti spenius?
Vienkartiniu rankšluosčiu su dezinfekantu 2 28,6
Medvilniniu rankšluosčiu 0 0
Vienkartiniu rankšluosčiu prieš tai spenį
pamirkius į dezinfekantą 4 57,1
Nėra skirtumo, svarbu nuvalyti 1 14,3
Kokia eiga naudojama paruošiant spenį?
Išmelžti pirmą čiurkšlę, nuvalyti drėgnai, užmauti
melžiklius 3 42,9
Nuvalyti drėgnai, išmelžti pirmas čiurkšles,
palaukti kol nudžius, užmauti melžiklius 4 57,1 Išmelžti pirmas čiurkšles, užmauti melžiklius 0 0 Nuvalyti drėgnai, palaukti kol nudžius ir užmauti
melžiklius 0 0
Koks leistinas laiko skirtumas tarp atskirų
tešmens ketvirčių išmelžimo?
Laikas neribojamas 2 28,6
15 sekundžių 1 14,3
1 minutė 4 57,1
Per kiek laiko reikia paruošti tešmenį, melžiant
neautomatizuotais melžtuvais?
10 – 30 sekundžių 1 14,3
30 – 60 sekundžių 2 28,6
Laikas nesvarbu 4 57,1
Nuo ko priklauso greitas, taisyklingas ir pilnas
karvės išmelžimas?
Nuo vakuumo dydžio 3 42,9
Nuo pulsatoriaus darbo 1 14,3
Nuo gero tešmens paruošimo 2 28,6
Nuo pačios karvės 1 14,3
Ką daryti kai pienas nustoja tekėti iš vieno
ketvirčio?
Laukti, kol baigsis pieno tekėjimas iš visų
ketvirčių 5 71,4
Nuimti nuo to ketvirčio melžiklį 1 14,3
Nekreipti į tai dėmesio 1 14,3
Kaip taisyklingai numauti melžiklius nuo spenių?
Įleisti oro į melžiklius ir traukti žemyn 2 28,6 Išjungti vakuumą ir įleidus oro į melžiklius
nuimti 4 57,1
Pasibaigus pieno tekėjimui traukti melžiklius
27 9 lentelės tęsinys
Anketos klausimai Atsakymų variantai Dažnis Procentai Kuria kryptimi
masažuojamas apsiveršiavusios karvės
pabrinkęs tešmuo?
Iš apačios į viršų 1 14,3
Iš viršaus į apačią 1 14,3
Masažuojamas sukamaisiais judesiais visas
tešmuo 5 71,4
Kur dedamas pienas, išmelžtas iš klinikinio mastito pažeistų ketvirčių?
Nukenksminamas ir sugirdomas gyvulių
prieaugliui 1 14,3
Nukenksminamas ir sunaikinamas 1 14,3
Išpilamas lauk 5 71,4
Sumaišomas su geru pienu 0 0
28
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikus tyrimą X ūkyje pastebėta, kad karvių primilžis pradeda mažėti likus 5 dienoms iki mastito simptomų pasireiškimo. Kitų autorių duomenimis, primilžis pradėjo mažėti likus 2 dienoms iki mastito pasireiškimo (44). Duomenys galėjo išsiskirti dėl tyrimo trukmės, nes šiame tyrime karvės stebėtos 2 mėnesius, kai tuo tarpu kito tyrimo trukmė buvo 7 mėnesiai. Taip pat šiame tyrime karvės stebėtos 20 dienų ir duomenys rinkti kas 5 dienas, kai tuo tarpu minėtame tyrime karvių produkcijos kiekis bei kiti parametrai stebėti likus 3, 2 ir 1 dienoms iki simptomų pasireiškimo.
Tyrimo metu gauti statistiškai reikšmingi skirtumai vertinant apsiveršiavimo dienas tarp tiriamųjų grupių. Ar šie tyrimo duomenys sutapo su kitų autorių duomenimis teigti sunku, kadangi dauguma autorių nurodo, kad dažniau mastitu karvės serga pirmoje laktacijos pusėje, o šiame tyrime paaiškėjo, kad karvės dažniau suserga per pirmąjį mėnesį po apsiveršiavimo (45). Be to, tyrimo metu nustatyta, kad Tvarte Nr. 1 laikomų karvių trukmė po apsiveršiavimo buvo trumpiausia – taigi, panašu, kad neseniai apsiveršiavusios ir labiau linkusios sirgti mastitu karvės buvo laikomos prastesnėmis higieninėmis sąlygomis, ir tai galėjo dar labiau padidinti riziką susirgti mastitu.
Statistiškai reikšmingi skirtumai gauti ir lyginant karvių laktacijų skaičių tarp sergančių ir nesegančių mastitu. Kitų autorių rezultatai sutampa su šiame tyrime gautais rezultatais – vyresnės karvės – 4 ir vėlesnių laktacijų labiau linkusios sirgti mastitu (45).
Ištyrus karvių spenių bendrą bakterinį užterštumą pastebėta, kad labai panašūs rezultatai gauti lyginant Tvarte Nr. 1 su Nr. 3 laikomomis karvių grupėmis. Tokius rezultatus galėjo lemti panašios tvartų laikymo sąlygos, nes abiejuose tvartuose gyvuliai laikomi ant gilaus kraiko. Tuo tarpu Tvarto Nr. 2 karvių spenių bendras bakterinis užterštumas prieš valymą buvo 2-3 kartus, o po valymo – net 4-5 kartus mažesnis nei kituose tvartuose laikomų karvių. Taigi, galima manyti, kad ant gilaus kraiko laikomos karvės turėjo didesnę tikimybę susirgti mastitu dėl didesnio bakterinio užterštumo, nei karvės laikomos be kraiko. Tai patvirtina ir atlikti skaičiavimai, įrodantys, kad daugiau karvių susirgo mastitu iš Tvarto Nr. 1 nei Tvarto Nr. 2. Neprieštaraujantys rezultatai pateikti ir kitų mokslininkų darbuose, kuriuose nurodoma, kad karvės laikomos ant gilaus kraiko dažniau sirgo pieno liaukos uždegimu, nei karvės laikomos be kraiko, ar kitokio kraiko, pavyzdžiui smėlio (7).
Vertinant karvių tešmenų užterštumą balais paaiškėjo, kad mastitu sirgusios karvės turėjo nešvariausius tešmenis – galimai dėl to, kad pažeistas tešmuo būna ištinęs, padidėjęs, labiau kontaktuoja su aplinka, žymiai lengviau aplimpa nešvarumais ir karvės jausdamos dirglumą bando pasikasyti. Be to, mastitu sergančios karvės laikomos ant gilaus kraiko ir tai taip pat galėjo lemti didesnį tešmens užterštumą. Tiesa, Tvarte Nr. 1 laikomos karvės taip pat turėjo ženkliai nešvaresnius spenius nei Tvarte Nr. 2, ir tai galima susieti su tvarte esančiu kraiku šiaudų pagrindu.
29 Šio tyrimo gauti rezultatai nesutampa su kitų autorių atliktu tyrimu, kadangi jie reikšmingo tešmens švaros skirtumo tarp skirtingų laikymo tipų nenustatė, ir visų tiriamų karvių tešmenys buvo panašaus užterštumo (7). Rezultatai galėjo nesutapti dėl skirtingų tyrimų imčių, nes šiame tyrime stebėtos 92 vieno ūkio karvės, o minėtame darbe – ištirti 24 skirtingi ūkiai ir daugiau nei 2800 karvių. Dėl išsamesnių rezultatų reikėtų atlikti tyrimus su didesne imtimi.
Darbuotojų apklausos apie tešmenų paruošimą duomenys buvo nevienodi visais klausimais – galimai dėl to, kad melžėjų žinios ir supratimas skiriasi, ne visos darbuotojos buvo apmokomos prieš pradedant dirbti, taip pat ūkyje nėra aiškiai apibrėžtų taisyklių, kaip turėtų būti paruošiami speniai prieš melžimą. Tiesa, ši situacija yra panaši ir kitose šalyse. Kitų apklausų duomenimis, mažiau nei 20 proc. ūkininkų yra tinkamai paruošę darbuotojus, tiksliai apibrėžę kokia tvarka turėtų būti paruošti speniai, parengę ir pakabinę schemas darbo vietose. Taigi manoma, kad šių priemonių netaikymas ūkyje gali klaidinti darbuotojus ir tai gali lemti didesnę riziką susirgti mastitu (35).
30
IŠVADOS
1. Sergančiųjų mastitu karvių primelžiamo pieno kiekis sumažėjo prieš pasireiškiant mastito simptomams, lyginant su nesergančiųjų karvių primelžiamo pieno kiekiu, kuris išliko nepakitęs (p<0,001). Sergančių mastitu karvių laiko trukmė po apsiveršiavimo buvo 2 kartus trumpesnė nei nesergančių (p<0,001). Mastitu daugiau sirgo trečios ir vėlesnių laktacijų galvijai (p=0,003).
2. Tvarte Nr. 2 su bekraike laikymo sistema laikomų karvių spenių bendras bakterinis užterštumas prieš ir po spenių valymo (p<0,001) bei tešmenų užterštumas (p<0,001) buvo ženkliai mažesni nei Tvartuose Nr. 1 ir Nr. 3 ant gilaus kraiko laikomų karvių. Nustatytas vidutinio stiprumo tiesioginis ryšys tarp tešmenų užterštumo ir spenių bendro bakterinio užterštumo prieš ir po valymo: didėjant tešmens užterštumui, spenių bendras bakterinis užterštumas prieš ir po valymo taip pat didėja (p<0,001).
3. Beveik trečdalis (28,6 proc.) melžėjų nebuvo specialiai apmokytos tešmenų paruošimo prieš melžimą. Tik pusė melžėjų (57,1 proc.) teisingai atsakė į klausimus apie spenių valymą, spenių paruošimo eigą, laiko skirtumą tarp ketvirčių išmelžimo ir taisyklingą melžiklių nuėmimą. Didžioji dalis darbuotojų (85,7 proc.) nežinojo teisingų atsakymų į klausimus apie tai, ką daryti kai pienas nebeteka iš vieno ketvirčio, pabrinkusio tešmens masažavimo kryptį ir kur dedamas sergančiųjų mastitu karvių pienas.
31
REKOMENDACIJOS
Atsižvelgus į gautus tyrimo duomenis, ūkiui X pateikiamos toliau išvardintos rekomendacijos. 1. Tyrimo metu nustatyta, kad pieno kiekis pradeda mažėti dar prieš pasireiškiant mastito
simptomams, todėl vertėtų sekti karvių primilžį ir pastebėjus, kad pieno pradeda mažėti, atkreipti dėmesį ir gerinti karvės higienines sąlygas.
2. Pastebėta, kad daugiau karvių susirgo mastitu pirmąjį mėnesį po apsiveršiavimo ir didžioji dauguma tokių karvių laikomos Tvarte Nr. 1 ant gilaus kraiko, kuris daugelio autorių nuomone laikomas nešvariausiu ir pavojingiausiu mastito atžvilgiu. Taigi, rekomenduojama bent pirmąjį mėnesį po apsiveršiavimo užtikrinti karvių aplinkos švarą: dažniau keisti kraiką, kruopščiau nuvalyti spenius prieš ir po melžimo.
3. Kadangi tyrimo duomenimis mastitu daugiau sirgo vėlesnių laktacijų karvės, rekomenduojama stebėti vyresnių karvių bendrą sveikatos būklę ir mažėjant jų produktyvumui, atsiradus ligos simptomams, pagal poreikį išbrokuoti.
4. Gauti rezultatai patvirtino, kad Tvartuose Nr. 1 ir Nr. 3 ant gilaus kraiko laikomų karvių spenių bendras bakterinis bei tešmenų užterštumas buvo ženkliai didesni, ir tai susiję su didesne rizika sirgti mastitu. Todėl rekomenduojama minėtuose tvartuose pakeisti kraikimo tipą: įsirengti skreperį ir pakelti guoliavietes arba dažniau išstumti mėšlą iš tvarto ir kraikti naujais šiaudais.
5. Kadangi ne visos dirbančios ūkyje melžėjos buvo specialiai apmokytos ir jų žinios apie tešmenų paruošimą prieš melžimą buvo nevienodos, rekomenduojama ūkyje apmokyti visus darbuotojus ir standartizuoti melžimo techniką:
supažindinti darbuotojus su darbo ir jo eiliškumo svarba;
pademonstruoti, kaip teisingai atlikti visus žingsnius iki melžimo ir po jo; leisti darbuotojams patiems atlikti ir išmokti su priežiūra;
reguliariai patikrinti darbuotojų žinias, duoti grįžtamąjį ryšį, padrąsinti ir paskatinti kolektyvą;
melžimo vietoje pakabinti aiškius tešmenų paruošimo žingsnius ir jų eiliškumą, kad seniau dirbantys ar nauji darbuotojai gerai įsisavintų melžimo techniką.
6. Nors ūkyje taikomas pusiau automatizuotas melžimo tipas ir tai ženkliai palengvina darbuotojams darbą, tačiau reiktų nepamiršti reguliariai tikrinti melžiklius, vakuumą bei melžiklių gumas.
32
PADĖKA
Dėkoju Maisto saugos ir kokybės katedros vedėjui prof. Mindaugui Malakauskui už galimybę atlikti baigiamąjį magistrinį darbą šioje katedroje.
Dėkoju baigiamojo magistrinio darbo vadovui lekt. dr. Gediminui Geruliui už pagalbą, patarimus, pamokymus, atsidavimą darbui ir kantrybę.
Taip pat dėkoju dr. doc. Sigitai Kerzienei už konsultaciją statistinės analizės klausimais ir gyvūnų higienos laboratorijos metodininkei Rimai Samoilenkienei už pagalbą ir konsultacijas laboratorijoje.
Nuoširdžiai dėkoju visam ūkio X personalui – ūkio vedėjai, veterinarijos gydytojams, darbuotojams už pagalbą ir bendradarbiavimą viso tyrimo metu.
33
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. LR Žm. Pienininkystė. 2015; Available at:
https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/zemes-ir-maisto-ukis/zemes-ukis/pienininkyste. Accessed 10.24, 2015.
2. Zhao X, Lacasse P. Mammary Tissue Damage During Bovine Mastitis: Causes and Control. 2008;86:57-65.
3. Rudejevienė J. Karvių slaptasis mastitas: monografija. Kaunas: Terra Publica; 2007.
4. O'Rourke D. Nutrition and Udder Health in Dairy Cows: A Review. Ir Vet J 2009 04/01;62:S15-S20.
5. Granger LM. Reference of Dairy Cattle Health and Management Practices in the United States. 4th ed. JAV: USDA; 2007.
6. McDougall S, Parker KI, Heuer C, Compton CWR. A Review of Prevention and Control of Heifer Mastitis via Non-antibiotic Strategies. Vet Microbiol 2009 /2/16/;134(1):177-185.
7. van Gastelen S, Westerlaan B, Houwers DJ, van Eerdenburg FJCM. A Study on Cow Comfort and Risk for Lameness and Mastitis in Relation to Different Types of Bedding Materials. J Dairy Sci 2011 10;94(10):4878-4888.
8. Mungube EO, Tenhagen B-, Kassa T, Regassa F, Kyule MN, Greiner M, et al. Risk Factors for Dairy Cow Mastitis in the Central Highlands of Ethiopia. Trop Anim Health Prod 2004;36(5):463-472.
9. Olde Riekerink RGM, Barkema HW, Kelton DF, Scholl DT. Incidence Rate of Clinical Mastitis on Canadian Dairy Farms. J Dairy Sci 2008 /4;91(4):1366-1377.
10. Elbers ARW, Miltenburg JD, De Lange D, Crauwels APP, Barkema HW, Schukken YH. Risk Factors for Clinical Mastitis in a Random Sample of Dairy Herds from the Southern Part of The Netherlands. J Dairy Sci 1998 02/01;81(2):420-426.
11. Klimiene I, Mockeliunas R, Butrimaite-Ambrozevicienė C. Karvių Mastitas. Tyrimai Lietuvoje. 1 mėn 2005 2005.10;31(53).
12. Barkema HW, Schukken YH, Lam TJGM, Beiboer ML, Benedictus G, Brand A. Management Practices Associated with the Incidence Rate of Clinical Mastitis. J Dairy Sci 1999 08/01;82(8):1643-1654.
13. Ruegg PL. Taking Mastitis Control to the Next Leve. 2009.
14. Schuenemann GM, Bas S, Barragan AA, Workman JD. Management and Training of Dairy Personnel with Emphasis on Team Work and Performance. 2014.
15. Vaitlokas L. Mastito Profilaktika - Pieno Kokybės Gerinimo Pagrindai. 1st ed. Lithuania: Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba; 2005.
34 16. Fox LK. Prevalence, Incidence and Risk Factors of Heifer Mastitis. Vet Microbiol 2009 /2/16/;134(1):82-88.
17. Jose A F, David Leaver J. Behaviour, Performance and Health Indicators of Welfare for Dairy Cows Housed in Strawyard or Cubicle Systems. 2001;68:205-216.
18. Rahman M, Bhuiyan M, Kamal M, Shamsuddin M. Prevalence and Risk Factors of Mastitis in Dairy Cows. 2009;26(2).
19. Green M, Leach K, Breen J, Green L, Bradley A. National Intervention Study of Mastitis Control in Dairy Herds in England and Wales. 2007 2007.03;9:287-293.
20. Zdanowicz M, Shelford JA, Tucker CB, Weary DM, von Keyserlingk MAG. Bacterial Populations on Teat Ends of Dairy Cows Housed in Free Stalls and Bedded with Either Sand or Sawdust. J Dairy Sci 2004 /6;87(6):1694-1701.
21. Bartlett P, Miller G, Lance S, Heider L. Environmental and Managerial Determinants of Somatic Cell Counts and Clinical Mastitis Incidence in Ohio Dairy Herds. 1992;14:195-207.
22. Barnouin J, Bord S, Bazin S, Chassagne M. Dairy Management Practices Associated with Incidence Rate of Clinical Mastitis in Low Somatic Cell Score Herds in France. J Dairy Sci 2005 10;88(10):3700-3709.
23. Schreiner DA, Ruegg PL. Relationship Between Udder and Leg Hygiene Scores and Subclinical Mastitis. J Dairy Sci 2003 11;86(11):3460-3465.
24. Erskine RJ. Nutrition and Mastitis. Veterinary Clinics of North America: Food Animal Practice 1993 11/01;9(3):551-561.
25. Oltenacu P, A. Epidemiological Study of Clinical Mastitis in Dairy Herds. 1994;2(3):208-212.
26. Kremer WDJ, Noordhuizen-Stassen E, Grommers FJ, Schukken YH, Heeringa R, Brand A, et al. Severity of Experimental Escherichia coli Mastitis in Ketonemic and Nonketonemic Dairy Cows. J Dairy Sci 2016/12;76(11):3428-3436.
27. W. P. W. Relationship of Mineral and Vitamin Supplementation with Mastitis and Milk Quality. 2002.
28. Elad D, Shpigel NY, Winkler M, Klinger I, Fuchs V, Saran A, et al. Feed Contamination with Candida Krusei as a Probable Source of Mycotic Mastitis in Dairy Cows. 1995.
29. Hovinen M, S. Invited Review: Udder Health of Dairy Cows in Automatic Milking. J Dairy Sci 2011 /2;94(2):547-562.
30. Neijenhuis F, Barkema HW, Hogeveen H, Noordhuizen JPTM. Relationship Between Teat-End Callosity and Occurrence of Clinical Mastitis. J Dairy Sci 2001 12/01;84(12):2664-2672.
