LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARINĖS MEDICINOS STUDIJŲ PROGRAMA NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
Rimvydas Falkauskas 6 kursas 5 grupė
Karvių slaptojo mastito etiologija, gydymas ir
prevencija
Etiology of Latent Mastitis of Cows, Treatment and
Prevention
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: dr. Jūratė Rudejevienė
KAUNAS 2014
DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲ LIGŲ KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas baigiamasis darbas
Karvių slaptojo mastito etiologija, gydymas ir prevencija 1. Yra atliktas mano paties:
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) Rimvydas Falkauskas (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) Rimvydas Falkauskas (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO TEIKIMO GYNIMUI
(data) dr. Jūratė Rudejevienė (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(data) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės –(iaus) vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės (-iaus) parašas)
SUTRUMPINIMAI
AMC - Amoksicilinas su klavulano rūgštimi B – Bacitracinas
CL – Cefaleksinas
E. coli – Escherichia coli
ENR – Enrofloksacinas K – Kanamicinas KL – Kloksacilinas KOH – Kalio šarmas kPA – kilopaskalis
KSV – Kolonijas sudarantys vienetai l. – litrai
n – narių skaičius N – Neomicinas Proc. – procentai
S. agalactiae – Streptococcus agalactiae
S. aureus – Staphylococcus aureus
S. dysgalactiae –Streptococcus dysgalactiae
S. epidermidis – Staphylococcusepidermidis
S. uberis – Streptococcus uberis
SLS – Somatinių ląstelių skaičius
TBC – Tuberkuliozė TE – Tetraciklinas Vit. C – vitaminas C
Turinys
1. Įvadas ... 6
2. Literatūros apžvalga ... 8
2.1 Karvių slaptojo mastito etiologija ... 8
2.2 Patogeninė pieno mikroflora ... 11
2.2.1 Streptococcus agalactiae ... 11
2.2.2 Staphylococcus aureus ... 12
2.3 Antibiograma ... 12
2.4 Karvių slaptojo mastito gydymas ... 13
2.4.1 S. Aureus sukelto slaptojo mastito gydymas ... 14
2.4.2 Laktuojančių karvių slaptojo mastito gydymas ... 15
2.4.3 Užtrūkusių karvių slaptojo mastito gydymas ... 15
2.5 Karvių slaptojo mastito prevencija ... 16
2.5.1 Tinkama melžimo higiena ... 16
2.5.2 Tinkami melžimo aparatai ... 17
2.5.3 Spenių antiseptinimas po melžimo ... 17
2.5.4 Gydyti visus tešmens ketvirčius užtrūkinimo laikotarpiu ... 18
2.5.5 Išbrokuoti lėtinėmis ligomis sergančias karves ... 18
3. Tyrimo metodika ir organizavimas ... 19
3.1 Bandymų laikas, vieta, sąlygos ... 19
3.2 Slaptojo mastito diagnostika ... 19
3.3 Bakteriologinis pieno mėginių tyrimas ... 20
3.4 Gydymui naudotų preparatų sudėtis ir vartojimas... 23
3.5 Statistinė rezultatų analizė ... 23
4. Tyrimų rezultatai ... 24
4.1 Slaptuoju mastitu sergančių karvių pasiskirstymas pagal laktaciją ... 24
4.2 Bakteriologinio tyrimo metu nustatyti sukėlėjai ... 25
4.4 Išskirtų mikroorganizmų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ... 28
4.5 Somatinių ląstelių skaičiaus ryšys su išskirtais mikroorganizmais ... 29
4.6 Tešmens ketvirčių tyrimas ekspres diagnostikos metodu ... 31
4.7 Preparatų efektyvumas, gydant karves slaptuoju tešmens uždegimu ... 32
5. Rezultatų aptarimas ... 35
6. Išvados ... 37
7. Pasiūlymai ... 38
8. Literatūros sąrašas ... 39
1. Įvadas
Pienininkystė vis dar yra viena rentabiliausių ir perspektyviausių žemės ūkio šakų Lietuvoje ir pasaulyje (Rutkauskas, Tušas, 2011). Pienas – vienas iš vertingiausių ir plačiausiai paplitusių vartoti maisto produktų. Perdirbamajai pramonei karvių mastitas buvo ir liks vienu iš svarbiausių trukdžių, gaminant aukštos kokybės pieno produktus ( Rudejevienė, 2007).
Pieno kokybę nusakyti galima iš daugelio rodiklių. Svarbiausias rodiklis, iš kurio galima diagnozuoti mastitą – somatinių ląstelių skaičius. Didėjantis SLS rodo, kad karvė serga mastitu (Sinica, 2007). Kiti rodikliai, kurie padėtų diagnozuoti susirgimą: sumažėja riebalų, laktozės, kalcio, vitaminų (ypač vit. C), kazeino, pagausėja natrio, chlorido, albuminų ir globulinų (Abromaitytė, 2013). Padidėja tokio pieno pH iki 6,9 ir daugiau, taip pat padidėja ir oksidacinis aktyvumas (Hurley, 2003). Šviežiai pamelžtas pienas yra silpnai rūgštus (pH =6,55) (Aniulis, 2007). Karvių pieno kokybė priklauso ne vien nuo tešmens sveikatingumo, bet ir nuo jų mitybos, laikymo bei priežiūros sąlygų, amžiaus, laktacijos, metų laiko (Koldeweij et al., 1999).
Galvijų augintojai patiria nemažai nuostolių dėl sumažėjusio pieno produkcijos (20%), gydymo išlaidos (~22%), ankstyvasis karvių brokavimas (~32%) ( Ramanauskienė ir kt., 2008). Tyrimais nustatyta, kad somatinių ląstelių skaičiui 1 ml piene padidėjus 100 tūkst. Pieno primilžis sumažėja 2,5 % (Rudejevienė, 2007). Remiantis E. Aniulio duomenimis, vienas mastito atvejis Prancūzijoje padaro apie 530 litų žalos (Aniulis, 2007). S. Japerto (2000 m.) duomenimis, Lietuvoje vien slaptuoju mastitu serga 44 – 47 % laktuojančių karvių (Aniulis, 2007). Dėl pieno produkcijos sumažėjimo kasmet prarandami apie 408 litai už iš vienos karvės negautą pieną arba 220,7 mln. litų respublikos mastu (Aniulis, 2007).
Mastitas – tai ligų kompleksas, dėl kurio sumažėja pieno sintezė, pasikeičia jo sudėtis, pablogėja dietinės ir technologinės savybės (Aniulis, 2007). Tai klastinga liga, nešanti bene daugiausia nuostolių. Pagrindinės ligos priežastys – organizmo imuniteto stoka, genetinis polinkis, prastos zoohigieninės sąlygos, bakterijos ir jų toksinai, šėrimo klaidos, stresas, traumos, dideli temperatūros svyravimai, netinkama tešmens higiena ir priežiūra, melžimo klaidos. Egzistuoja nuomonė, kad slaptojo mastito gydyti nebūtina, jei ūkininkas nepatiria didelių finansinių nuostolių. Nuomonė iš dalies pagrysta, jei karvės serga tik slaptuoju mastitu. Bet negydomas gyvulys tampa infekcijos židiniu, neįmanoma kontroliuoti somatinių ląstelių piene. Kuo labiau infekcija yra įsisenėjusi, tuo mastito prognozė blogesnė ( Žilaitis, 2007; Stankūnienė ir kt., 2008).
Daugelio mokslininkų darbuose karvių mastitas aprašomas kaip infekcinė liga (Japertienė, Japertas, 2011).
Dėl to labai svarbu žinoti mastito atsiradimo priežastis, kaip apsisaugoti nuo šios ligos, o jeigu galvijas jau serga klinikine ar slapta mastito forma kaip - išgydyti jį, ir taip sumažinti patiriamus nuostolius.
Darbo tikslas:
Įvertinti mikroorganizmų paplitimą karvių mastito etiologijoje ir nustatyti jų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti mikroorganizmų, sukėlusių karvėms slaptąjį mastitą paplitimą; 2. Nustatyti mikroorganizmų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms; 3. Išanalizuoti ryšį tarp mikroorganizmų rūšių ir somatinių ląstelių skaičiumi
2. Literatūros apžvalga
2.1 Karvių slaptojo mastito etiologija
Karvė nuolat yra veikiama išorinių veiksnių, kurie silpnina jos apsauginius barjerus. Remiantis M. Banio 2007 metais atliktas tyrimas parodė, kad karvės mastitu dažniau serga tvartiniu laikotarpiu (Banys, 2007). Jis teigia kad, tvartiniu laikotarpiu sergamumas padidėja dėl prastos tvartų ventiliacijos. Karvės išskiria daug šilumos ir drėgmės, dėl to tvarto temperatūra pakyla, o šilta ir drėgna aplinka sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis. Tai padidina tvarto užterštumą bakterijomis, kurios sukelia tešmens uždegimą. Be to, karvės suėda mažiau pašarų, sumažėja jų produktyvumas, karvės tampa jautresnės infekcijai (Japertas, 2000).
Dėl tešmens susirgimų kasmet išbrokuojama vidutiniškai 2581 (10,05% visų išbrokuotų), o dėl mažo produktyvumo – 1386 (5,01% išbrokuotų) kontroliuojamos karvės. Į šį skaičių įeina ir karvės, kurių produkcija po persirgto mastito sumažėja mažiau, jų išbrokuojama dėl medžiagų apykaitos, lytinių organų susirgimų ir nevaisingumo ( I. Klimienė, R. Mockeliūnas 2005.)
Mastitą sukeliančios bakterijos iš aplinkos nuo tešmens ir spenių paviršiaus gali patekti į spenio kanalą ir prasiskverbti į tešmenį, kur sukelia uždegiminę reakciją. Mikrobams patekti į tešmenį galimybė labai padidėja, kai blogai užsidaro spenio kanalas ir pažeistas spenio galiukas. Svarbiausi patogenai pasaulyje, kurie susiję su galvijų subklinikiniu mastitu, yra: Staphylococcus aureus, Streptococcus uberis, Streptococcus dysgalactiae, Streptococcus
agalactiae, Escherichia coli ir Klebsiella spp. (Barkema et al., 1998; Gianneechini et al.,
2002; Karimuribo et al., 2006; Bradley et al., 2007; Olde Riekerink et al., 2008; Stankūnienė ir kt., 2008).
1 lentelė. Dažniausiai aptinkami tešmens uždegimo sukėlėjai (Aniulis, 2007). Mikroorganizmai Infekcijos pasireiškimo periodas Infekcijos išraiškingumas Platinimas melžimo metu Bakteriologinio sveikimo proc. La ktac ij os metu Už trūkim o metu Slapta sis Klini kini s S. aureus +++ + +++ + +++ 20 – 70 Streptococcus agalactiae +++ + +++ +++ +++ 80 – 100 Streptococcus dysgalactiae ++ ++ +++ + + 80 – 100 Streptococcus uberis ++ +++ ++ +++ + 60 – 80 Streptococcus faecalis ir feacium ++ + + +++ + Žarnų lazdelės +++ ++ + +++ + 70 – 90 Pseudomonas ++ + +++ + + Corynebacterium + +++ + +++ ++ Mikoplazmos +++ + + +++ +++
Paaiškinimas: +++ - labai dažnai, ++ - dažnai, + - retai.
Speniai turi natūralią specifinę apsaugą, keratiną, kuris dengia kanalo sieneles ir apsaugo spenį, neleisdamas bakterijoms patekti į tešmenį. Spenio sfinkterio raumuo apsaugo nuo infekcijos, stipriai uždarydamas kanalą ir apribodamas bakterijų plitimą spenio angoje (Kasparas, 2009).
Fiziologinis SLS padidėjimas vyksta visuose ketvirčiuose vienodai, o sergant viena ar kita mastito forma, SLS padidėjimas vyksta viename ar keliuose tešmens ketvirčiuos ( Hutton et al., 1990; Rudejevienė, 2007). Tačiau remiantis literatūroje (Japertas, 2000) pateiktais tyrimais, matoma, kad paskutinėse pieno porcijose somatinių ląstelių yra apie tris kartus daugiau tiek sveikų, tiek sergančių slaptuoju mastitu karvių piene ( Japertas, 2000).
2 lentelė. Pieno sudėties ir kokybės rodikliai (Staniškienė ir kt., 2007)
Rodiklis Norma
Užterštumas bakterijomis, ne daugiau kaip, tūkst./cm3
100
Somatinių ląstelių skaičius, ne daugiau kaip, tūkst./ cm3
400
Inchibitorinės medžiagos Neturi būti
Pieno užšalimo temperatūra, ne aukštesnė kaip, o
C
- 0,515
Gyvulio amžius, kūno masė, atvedimo laikas, primilžiai, veislė, pakratai, kraują siurbiantys vabzdžiai ir kiti faktoriai turi įtakos mastitui atsirasti ( Czerkawski J. W., 1986). Taip pat karvių sergamumui tešmens uždegimu turi įtakos:
1. Karvės organizmo atsparumas nepalankioms sąlygoms. Silpstant organizmui, silpsta visi
apsauginiai organizmo barjerai, taip pat ir tešmens (Aniulis E., Japertas S. 2001; Sederevičius A., LVA. 2004). Tešmens mikroorganizmai nuolat dauginasi spenio kanalėlyje ir pieno cisternoje (alveolėse jų nebūna). Dažniausiai tai įvairūs kokai. Pieno kokybę jie veikia mažai ir laikomi beveik nekenksmingais. Fakultatyviniai mikrobai tešmenyje išsilaiko tam tikrą laiką. Tai dažniausiai streptokokai, kai kurios lazdelinės bakterijos. Šie mikrobai dažniausiai yra įvairių pieno pakitimų (apkartimo, sugleivėjimo) priežastis, o kartais tešmens uždegimą (Rudejevienė, 2007).
2. Mechaniniai mastitą sukeliantys veiksniai:
Spenių trūkinėjimas,
Nesilaikymas melžimo technologijos, Naudojama nestandartinė melžikių guma Netinkamai ruošiamas tešmuo melžimams, Perlaikomi melžimo aparatai,
Praleidžiamas eilinis melžimas,
Pažeidžiama melžimo aparatų ruošimo sanitarija (Rudejevienė, 2007).
3. Cheminiai veiksniai:
Rūgščių ir šarmų poveikis,
Per didelis fitoestrogenų kiekis pašaruose ir kt. (Banišauskaitė, 2004). Biologiniai mastitą sukeliantys veiksniai skirstomi į 3 grupes:
1. Mikroorganizmai, kurie patenka į tešmenį hematogeniniu keliu:
a) S. aureus, b) S. agalactiae, c) S. . dysgalactiae
d) S. epidermidis ir kt.
2. Mikroorganizmai, kurie patenka iš aplinkos į tešmenį laktogeniniu keliu:
a) E. coli,
b) Enterobacter, c) S. uberis,
d) Candida genties grybai. 3. Specifiniai ligos sukėlėjai:
a) Mycoplasma bovis,
b) TBC,
c) Snukio ir nagų ligos,
d) Raupai ir kt. (Rudejevienė, 2007).
Mastitą gali sukelti daugiau kaip 140 skirtingų mikroorganizmų. Ligos sukėlėjai gali būti bakterijos, mikoplazmos, mielės, grybeliai, kartais virusai ir kt. didžiausią ekonominę žalą darančius mastitus sukelia tik kelios bakterijų rūšys – streptokokai, stafilokokai ir koli bakterijos. Streptococcus agalactiae ir Staphylococcus aureus plinta bandoje nuo užkrėstų karvių melžimo metu. Mikoplazmos sukelia iki 8 proc. mastitų (Stankūnienė ir kt., 2008).
2.2 Patogeninė pieno mikroflora
Sergantis gyvulys į pieną išskiria patogeninius mikroorganizmus, jų į pieną gali patekti iš aplinkos ar apsikrėtusio žmogaus (Stankūnienė ir kt., 2008).
Pagrindiniai užkrečiamųjų patogeninių mikroorganizmų, tokių kaip Streptococcus
agalactiae, Staphylococcus aureus šaltiniai, yra užkrėstos pieno liaukos. Tačiau šiuos
mikroorganizmus galima gana lengvai kontroliuoti, kai laikomasi geros tešmens higienos, teisingai naudojama gera melžimo įranga, vilgomi speniai po kiekvieno melžimo ir gydomi visi užtrūkusių karvių tešmens ketvirčiai (Nelson Philpot; Nickerson, 2011).
2.2.1 Streptococcus agalactiae
Tai yra gramteigiamas, ne hemolitinis kokas, augantis smulkiomis kolonijomis. Tai kontaginis mikrobas, plintantis kontakto keliu tarp sergančių gyvulių per melžėjų rankas, mechaninio melžimo mechanizmus. Šis sukėlėjas gali egzistuoti ir aplinkoje, tačiau joje sukėlėjas nesidaugina ir per tam tikrą laiko tarpą žūva. Nustatyta, kad ant odos gaminių
sukėlėjas išsilaiko 1-2 d., ant geležies dirbinių – 1-8 d., šlapime – 2-6 d., pieno riebaluose – 39-63 d., atskirose gyvulio odos vietose – 14-70 d., šiauduose – 63-94 d. (Aniulis, 2007).
Esant streptokokiniam mastitui, pažeidžiami pieno liaukos audiniai. Sukėlėjas, gyvendamas pieno liaukoje, randa pakankamai geras sąlygas dauginimuisi, sukelia pakitimus ir intersticiniame jungiamame audinyje. Esant ūmiam uždegimui sukėlėjas, patekęs į virštešmeninius limfinius mazgus, dažnai žūva. Pažeisto ketvirčio išvedamuosiuose latakuose sukelia didemijuotus uždegiminius židinius (Aniulis, 2007).
2.2.2 Staphylococcus aureus
Sukėlėjas hemolitiškai gramteigiamas, gamina daug su ląstele susijusių ir nesusijusių baltymų: antigenus (peptidoglikaną, teicho rūgštį, A baltymą), egzotoksinus – alfa-toksiną (hemolizuoja daugelio gyvūnų eritrocitus), beta-toksiną (toksinis fermentas sfingomelinazė), gama-toksiną, delta-toksiną. Ypač kontaginis, yra gana virulentiškas (Aniulis, 2007).
Pagrindinis sukėlėjo patekimo kelias į tešmenį yra galaktogeninis, per melžėjų rankas, pašluostes, melžimo įrangą. Uždegimo laipsnis priklauso nuo sukėlėjo koncentracijos ir virulentiškumo (Aniulis, 2007). Uždegimui būdingas liaukos audinio peraugimas jungiamuoju audiniu, pažeistų ketvirčių sumažėjimas ir pieno cisternos gleivinės polipozinis sustorėjimas.
2.3 Antibiograma
Antibiotikai (gr. Anti – prieš, bios – gyvybė) – chemoterapinės, mikroorganizmų gaminamos arba gyvulinės, augalinės kilmės
medžiagos, kurių nedidelė koncentracija
pasirinktinai slopina tam tikrų organizmų augimą, dauginimąsi ar net žudo juos. Pastaruoju metu apytikriai žinoma 8000 antibiotinių medžiagų iš kurių apie 80 naudojama terapijoje. Tai etiotropiniai vaistai, kurie veikia ligos priežastį – infekcijos sukėlėją.( SDP 5.4.4.B.7
1 Pav. Antibiograma ant kraujo agaro.
Šaltinis: Nuotrauka darbo autoriaus. Pagal veikimo mechanizmą, antibiotikai:
Slopina bakterijų ląstelės sienelės sintezę (penicilinai, cefalosporinai, vankomicinas, izoniazidas),
Slopina bakterijų nukleino rūgščių ir baltymų sintezę, Slopina citoplazmos baltymų sintezę,
Keičia ląstelės citoplazminės membranos pralaidumą. Pagal veikimo pobūdį, antibiotikai:
Baktericidiniai (veikia bakterijas žudančiai),
Bakteriostatiniai (stabdo jų augimą). ( SDP 5.4.4.B.7)
Antibiograma buvo atliekama diskų difuzijos metodu. Tai kokybinis jautrumo metodas, parodantis tiriamų bakterijų atsparumą antimikrobinei medžiagai. Inkubacijos metu antimikrobinė medžiaga pasklinda agare, kuri stabdo jautrių bakterijų augimą.
Pagal standartinę darbo procedūrą SDP 5.4.4.B.7 yra parenkamas tinkamas agaras: „ Hinton“ agaras – enterokokams, enterobakterijoms, stafilokokams. „ Mueller-Hinton“ agaras su krauju – streptokokams. Naudojome gryną bakterijų kultūrą, ruošiamą 0,5 McFarland‘o tankumo bakterijų suspensija (1–2×108 KSV/ml). Tuomet pasirinkto agaro paviršiuje špateliu inokuliuojame 100 µl paruoštos suspensijos. Petri lėkštelę palikome pravirą kambario temperatūroje iki 5 min. (bet ne ilgiau 15 min), kad suspensija geriau įsigertų į agarą. Uždėjome antibiotikų diskus, po 15 min. Petri lėkštelės apverčiamos ir inkubuojamos 16 – 18 val., +35ºC ± 2 temperatūroje. T a i sąlygos, kurios yra optimaliausios konkrečiai bakterijų rūšiai (24 val. reikia inkubuoti S. aureus su oksacilinu, norint nustatyti meticilinui atsparius S. aureus ir Enterococcus spp. su vankomicinu, norint nustatyti vankomicinui atsparius kamienus). Antibiotikų diskus dėjome ne arčiau kaip 10 mm nuo Petri lėkštelės krašto. Uždėjus diskus ant agaro, stengtis jų nejudinti (susidaro ovali inhibicinė zona – aplink antibiotikų diską susidariusi skaidri zona, kurioje neauga jautrūs mikroorganizmai). Po inkubavimo vertinome inhibicines zonas, susidariusias aplink antibiotikų diskus. Antibiotikų inhibicinės zonos vertinamos milimetrais ( SDP 5.4.4.B.7).
2.4 Karvių slaptojo mastito gydymas
Infekuotam gyvuliui reikia kuo skubiau pašalinti skausmą ir diskomfortą, apriboti infekcijos plitimą į neinfekuotus to paties gyvulio tešmens ketviršius bei likusią bandą, atstatyti pieno kokybę. Kad gydymas būtų sėkmingas, antibiotikų koncentracija turi atitikti minimalią inhibicijos koncentraciją (MIK). Atsparūs antibiotikams mikroorganizmai gamina fermentus, kurie suardo antibiotikus, pakinta atsparių mikroorganizmų medžiagų apykaitos tipas, pasikeičia mikroorganizmo ląstelės apvalkalėlio pralaidumas ir antibiotikai nepatenka į protoplazmą. ( Rudejevienė, 2007).
Prasidėjus antibiotikų erai (1940 – 1941 m.), kuomet streptokokų sukelti mastitai buvo išgydyti penicilinu, jie buvo pradėti naudoti plačiai. Vėliau pastebėta, kad stafilokokai, kaip
vieni iš dažnesnių mastito sukėlėjų, yra rezistentiški penicilinui dėl jų gaminamos penicilinazės ( Aniulis, 2007).
Antibiotikai turi pasižymėti geru bakteriostatiniu arba bakteriocidiniu poveikiu. Preparatai neturi slopinti natūralių tešmens imuninių ir gynybinių mechanizmų, ypač ląstelių komponentų. Skiriant antibiotikus reikia atkreipti dėmesį į tai, kad bakterijos turi būti jautrios vartojamiems antibiokams. Dėl nepakankamo poveikio ir gydymui naudojamos antibiotikų dozės mikroorganizmai gali tapti rezistentiški. Dažnai skiriami ne vienas, o iš karto keli antibiotikai. Kombinuotas gydymas skiriamas norint sustiprinti antimikrobinį antibiotikų poveikį, sutrugtyti atsparių mikroorganizmų vystymąsi ( Rudejevienė, 2007).
E. Malinowski (2003) su grupe mokslinių tyrimų metu nustatė, kad S.agalactiae ir koliformo bakterijos buvo atsparios penicilinui (19,3 ir 77,8 %), ampicilinui (26,6 ir 80%), amoksicilinui (3,6 ir 69,9%), kloksacilinui (45,3 ir 90,9%), linkomicinui (93,3 ir 56,1), neomicinui (80 ir 25,6%), tetraciklinui (21,6 ir 44,6), novobiocinui (40 ir 28%) (Malinowski et. Al., 2003).
Prieš pradedant gydymą būtina:
Apsvarstyti gydymo efektyvumo pagrindą,
Atlikti pieno ar sekreto mikrobiologinį ar bakteriologinį tyrimą, Atlikti antiogramą, pagal ją parinkti atitinkamą gydymą,
Vaistus naudoti griežtai pagal veterinarijos gydytojo nurodymą ir vaistų instrukciją,
Prieš švirkščiant vaistus bakteriocidiniu tirpalu dezinfekuoti spenį,
Negydyti, kai uždegimą sukelia antibiotikams atsparūs mikroorganizmai ar grybai,
Laktuojančių karvių šėrimas turi stiprinti jų imuninę sistemą ( Aniulis, 2007).
2.4.1 S. aureus sukelto slaptojo mastito gydymas
Kai kurie literatūros šaltiniai ( Oliveira et al., 2000) nurodo, kad bakteriologiškai tirtuose pieno mėginuose S. Aureus išskiriamas 19 -40 proc. atvejų. S. Aureus turi savybę išskirti fermentą beta laktamazę, kuri inaktyvuoja antibiotikus. Tai viena iš šio mikrobo apsauginių priemonių, dėl to gydant antibiotikais dažniausiai pavyksta išgydyti tik iki 40 proc. Pažeistų ketvirčių, (O.Ǿstero 1999) duomenimis – tik 35 proc ( Rudejevienė, 2007).
Sergančia,s stafilokokų sukeltu slaptuoju mastitu karves, antibiotikais tikslingiausia gydyti laktacijos pabaigoje, prieš užtrūkimą. Siekiant išvengti naujų auksinio stafilokoko infekcijų, mastitu sergančias karves reikia gydyti ir laktacijos laikotarpiu. Efektyviausia priemonė neleidžianti stafilokokams plisti, stafilokokiniu klinikiniu mastitu sergančių karvių
brokavimas. Sergančių karvių gydymas turėtų būti racionalus. Gydyti reikia tik tais antibiotikais, kuriems sukėlėjas jautrus ( Žilaitis, 2007).
Nustatyta, kad auksinis stafilokokas gali išgyventi leukocituose ir gydymo metu antibiotikai bakterijų nepasiekia. Bakterijos leukocituose lieka tol, kol jie suyra (5-7 paras). Veiksmingiausi antibiotikai ir jų deriniai karvėms, sergančioms stafilokokų sukeltu tešmens uždegimu, gydyti yra: amoksicilinas + klavulaninė rūgštis; kloksacilinas; penicilinas + novobiocinas ir cefalosporinai. Stafilokokų sukeltas mastitas gydomas dvi – penkias paras (Japertienė, Japertas, 2003).
2.4.2 Laktuojančių karvių slaptojo mastito gydymas
Būtinybę gydyti slaptuoju mastitu sergančias karves rodo didelis somatinių ląstelių skaičius (< 400 tūkst./ml) bendrame pieno kiekyje. ( Aniulis, 2007).
Gydyti slaptą mastitą laktacijos laikotarpiu rekomenduojama tik tuomet, kai sukėlėjas yra Streptococcus agalactiae arba pieno gamintojas rizikuoja prarasti pieno rinką dėl didelio bendrojo pieno somatinių ląstelių skaičiaus ( žiūrėti 1. Lentele). Pasveikimas nuo
Streptococcus agalactiae dažnesnis paprastai yra 90 – 95 proc. Pasveikimas nuo kitų
infekcijų laktacijos laikotarpiu bus:
Aplinkos steptokokų – 40 – 50 proc. Staphylococcus aureus – 20 – 30 proc. Staphylococcus spp. – 50 – 60 proc.
Koliforminių bakterijų – 0 – 10 proc.
Mycoplasma rūšių, mielių ir Nocardia rūšių – 0 proc. (Nelson Philpot; Nickerson, 2011).
Taigi mikroorganizmas, kurį labiausiai paveikia tradicinis gydymas laktacijos laikotarpiu, yra Streptococcus agalactiae. Kitų slaptų infekcijų, pvz. Aplinkos streptokokų, koliforminių bakterijų ir Staphylococcus aureus įprastinis gydymas laktacijos laikotarpiu nerekomenduojamas, nes išgyjimo tikimybė gali būti ne daugiau kaip 10 proc., retai viršija 50 proc., dėl to tokias infekcijas veiksminga gydyti užtrūkimo laikotarpiu (Nelson Philpot; Nickerson, 2011).
2.4.3 Užtrūkusių karvių slaptojo mastito gydymas
Užtrūkusių karvių gydymas yra veiksmingesnis negu laktuojančių. Užtrūkimo periodu padidėja natūrali organizmo rezistencija. Gydant užtrūkusias karves, patiriama mažiau
nuostolių, nes nebrokuojamas pienas. Reikia nepainioti karvių gydymo laktacijos pabaigoje su užtrūkintų karvių gydymu. Užtrūkusių karvių gydymo veiksmingumas pagerėja skiriant lėtai veikiančius vaistus, kai pieno negaminančiame tešmenyje ilgai palaikoma veiksminga antibiotikų koncentracija (Nelson Philpot; Nickerson, 2011; Žilaitis, 2007).
Gydymo veiksmingumą bandoma gerinti skiriant papildomas procedūras užtrūkusioms karvėms 1 – 3 sav. po užtrūkimo. Tačiau šios procedūros nepadidina išgijimo dažnio, dėl to nėra rekomenduojama jas atlikti. Be to daug tešmens infuzijų užtrūkimo laikotarpiu, gali padėti mastitą sukeliantiems mikroorganizmams, tokiems kaip Streptococcus agalactiae ar
Staphylococcus aureus patekti į spenio kanalą ir pridaryti daugiau žalos nei naudos.
Nereikėtų pamiršti ir tai, kad karvės tešmenyje natūraliai egzistuoja mikroorganizmai, užtveriantys kelią infekcijos plitimui. Tai endobiontai Aspergilus nider, Mucor racemousus, kai kurie Candida sp. Grybai. (Nelson Philpot; Nickerson, 2011; Žilaitis, 2007).
2.5 Karvių slaptojo mastito prevencija
Karvės sveikatai turi įtakos metų laikas, klimatas, laikymo sąlygos, bandos dydis ir daugybė kitų veiksnių. Tešmens ligoms daro įtaką ir laktacijos periodas, produktyvumas, am-žius, šėrimo bei laikymo sąlygos. Šeriant blogos kokybės, apgedusiais, supelijusiais arba apšalusiais pašarais, sutrinka virškinimas ir karvė gali susirgti mastitu. Tešmens būklė pri-klauso ir nuo melžėjų kvalifikacijos, kruopštumo, karvių laikymo, priežiūros ir melžimo hi-gienos (Greičiuvienė A. ir kt., 2004 ; Japertienė, Japertas, 2009).
Mastito galima išvengti karvidėse palaikant švarą ir tvarką. Kreikti reikėtų nesupuvusiais ir nesupelijusiais pakratais. Karvė vidutiniškai guli 40 -50, o kartais net 60 proc. laiko per parą.
Novatoriškus mokslininkų tyrimus, kurie buvo atlikti Anglijoje, papildė JAV ir kitų šalių mokslinių centrų tyrimų duomenys. Remiantis šių tyrimų duomenimis, buvo parengta mastito kontrolės programa , kuri sudaryta iš šešių pagrindinių punktų (Rutkauskas; Tušas, 2011).
2.5.1 Tinkama melžimo higiena
Higiena gali būti apibūdinama kaip profilaktinė medicina. Vartojant šį terminą plačiąja prasme, higiena yra visų veiksnių, apimančių karvės aplinką, valdymą, sumažinant mastito sukėlėjų skaičių, kuris veikia spenius ir tešmenį tiek laktacijos, tiek užtrūkimo laikotarpiu, visuma. Taigi, galutinis mastito kontrolės tikslas – užkirsti kelią naujoms infekcijoms (Rutkauskas; Tušas, 2011).
Net užtikrinus geriausias higienos sąlygas, kiekvienoje melžiamų karvių bandoje plinta mastito sukėlėjai, neįmanoma visiškai apsaugoti spenių nuo potencialiai kenksmingų mikroorganizmų. Viskas, kas yra užteršta ir ką paliečia speniai, yra mikroorganizmų perdavimo kelias. Jei perdavimas nutraukiamas arba iš esmės sumažinamas, sumažėja naujų infekcijų dažnis (Rutkauskas; Tušas, 2011).
2.5.2 Tinkami melžimo aparatai
Rutkauskas kartu su Tušu (2011) rašo, kad melžimo aparatais galima pernešti mastito infekciją nuo vieno spenio ant kito ir nuo vienos karvės kitai. Melžimo aparatai palengvina mikroorganizmų judėjimą spenio kanalu. Dėl to reikia stengtis užtikrinti, kad melžimo įrenginiai atitiktų kokybės standartus, kuriuos sudaro keletas paprastų, bet labai svarbių sąlygų. 1-oji tai įsitikinti, kad melžimo sistemos atitinka tarptautiniu mastu pripažintus projektavimo ir montavimo standartus. 2-oji užtikrinti santykinai stabilų melžimo vakuumo lygį 275 – 300 mm gyvsidabrio st. (arba 38 – 42 kPA) esant maksimaliam pieno srautui. 3-oji vengti melžiklių nuslydimo arba permelžimo. 4-oji išjungti vakuumą prieš nuimant melžiklius (Nelson Philpot; Nickerson, 2011).
2.5.3 Spenių antiseptinimas po melžimo
Netgi laikantis higienos reikalavimų, kai kurių mastito sukėlėjų perdavimo melžimo metu neišvengsime. Spenių higiena svarbi dėl to, kad būtų galima sunaikinti likusius mikroorganizmus. Plačiausiai naudojama procedūra – spenių mirkymas (Nelson Philpot; Nickerson, 2011).
Po melžimo būtina dezinfekuoti spenius, nes spenio sfinkteriai melžimo metu išsitampo ir 15 -25 min. po melžimo dar būna praviri. Pamerkus juos į specialų dezinfekcinį tirpalą, ant spenio galo susidaro šio tirpalo lašas, kuris apsaugo tešmenį nuo bakterijų. Tai sumažina apie 50% karvių sergamumą mastitu. Dezinfekuojant spenius tirpalas turi būti šiltas (Aniulis, Japertas, 2001).
Nelson Philpot ir Nickerson (2011) teigia: moksliniai tyrimai ir praktinė patirtis rodo, kad spenių purškimas yra toks pat veiksmingas, kaip ir spenių vilgymas, jei tai daroma tinkamai. Kad spenių purškimas būtų veiksmingas, reikia apipurkšti visą spenio paviršių, kuris liečiasi su spenine guma, deja, tai retai pasiekiama, nes pieno gamintojai ir jų darbuotojai paprastai apipurškia tik vieną spenio pusę, o ne visą paviršių (Nelson Philpot; Nickerson, 2011).
Mastitų profilaktika daug priklauso nuo vartojamų antiseptinių preparatų efektyvumo. Profilaktiškai dažniausiai naudojami chloro, jodo preparatai ir katijoniniai detergentai. Jodoforai bakteriocidiškai veikia gramteigiamas ir gramneigiamas bakterijas bei patogeninius grybelius. Atlikus karvių spenių antiseptiką 0,1 – 0,5 proc. jodoformo tirpalas pamelžus, stafilokokų ir streptokokų sukeltų mastitų skaičius sumažėjo 20 – 61,5 proc. ( Rudejevienė, 2007; Pankey et al., 1993).
Spenių ir tešmens dezinfekcinėms medžiagoms keliami reikalavimai: Bakteriocidiškos, greito veikimo,
Mažai dirginančios odą, Neturi patekti likučių į pieną, Turi būti pigios ( Bikas, 2013).
2.5.4 Gydyti visus tešmens ketvirčius užtrūkinimo laikotarpiu
Rekomenduojama gydyti visus tešmens ketvirčius specialiai paruoštais, ilgai veikiančiais, užtrūkusių karvių gydymui skirtais vaistais (Nelson Philpot; Nickerson, 2011).
2.5.5 Išbrokuoti lėtinėmis ligomis sergančias karves
Karvės, kurių nepavyko išgelbėti ir kurioms toliau pasireiškia klinikinio mastito paūmėjimai, nedelsiant turėtų būti brokuojamos. Būdamos bandoje, jos gali užkrėsti kitas karves (Nelson Philpot; Nickerson, 2011).
Brokuoti reikėtų tokias karves:
užsikrėtusias praėjusiais metais ir nepasveikusias po gydymo po užtrūkinimo metu;
kurių tešmens ketvirčiai kieti ar deformuoti, nukaręs tešmuo; kurių spenių galiukai sužaloti;
kurios per laktaciją tris kartus sirgo klinikiniu mastitu (Sederevičius A., LVA. 2004)
3. Tyrimo metodika ir organizavimas
3.1 Bandymų laikas, vieta, sąlygos
Mokslinis – tiriamasis darbas buvo atliktas 2012 – 2014 metais Lazdijų raj. esančiame X ūkyje. Šiuo metu ūkyje kiekviena dieną melžiama ~ 500 karvių. X ūkyje melžiamos karvės yra laikomos šaltojo tipo tvarte naudojant palaidą sistemą. Karvės melžiamos 32 vietų eglutės tipo melžimo aikštelėje du kartus per parą, laikantis higienos reikalavimų. Karvės šeriamos atsižvelgiant jį jų primilžį ir reprodukcinį laikotarpį sudarytais racionais. Iš ūkyje esančių ~ 500 karvių buvo atrinktos 62 karvės kurioms nustatyta slaptas mastitas. Karvės suskirstytos į dvi grupes po 31 karvę. 1 – iai grupei buvo naudojamas kombinuotas gydymas. Į kiekvieną ketvirtį kas 12 valandų tris melžimus iš eilės buvo leidžiama intrammaminė suspencija „Synulox LC“ ir į raumenis injekcinė suspencija „ Synulox RTU“ po 30 ml. vieną kartą dienoje 5 dienas iš eilės. 2 – iai grupei buvo naudotas paprastas gydymas. Į kiekvieną ketvirtį kas 12 valandų tris melžimus iš eilės buvo leidžiama intrammaminė suspencija „Synulox LC“.
3.2 Slaptojo mastito diagnostika
Slaptajam mastitui diagnozuoti buvo panaudojamas „Mastitis test NK“ tirpalas subklinikiniams mastitams diagnozuoti. Paimti pieno mėginiai, atskirai įmelžta po 2 ml pieno į kontrolinės lėkštelės dalį ir įpilta po 2 ml „Mastitis test NK“ tirpalo. Lėkštelę sukdamas horizontaliai stebima mišinio spalvos ir konsistencijos pasikeitimus. Reakcijos vertinimas pagal mišinio konsistencijos pokyčius per ~30 s.
3 lentelė. Pieno reakcijos įvertinimas „Mastitis test NK“ diagnostikumu ( reagento
informacinis lapelis).
Vertinimas Požymiai SLS piene,
tūkst../ml
SLS vidurkis tūkst.../ml 1 ( neigiama) Mišinio konsistencija vienalytė,
skysta, be matomų pakitimų.
Iki 200 100
2 ( abejotina) Susidaro nežymūs dribsniukai,
kurie sukant lėkštelę gali išnykti. 150 – 550 300 3 ( teigiama) Susidaro dribsniai, tačiau gelis
nesiformuoja
400 – 1550 900
4 (visiškai teigiama)
Mišinys klampus, pradeda formuotis gelis. Sukant lėkštelę matomas krešulys, kuris nustojus sukti, pasklinda ant dugno.
800 – 5000 2700
5 ( stipriai teigiama)
Konsistencija smarkiai pakinta, formuojasi išgaubto paviršiaus gelis. Krešulys centre
Tyrimai atlikti laikantis Lietuvos respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo.( Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas). (Valstybės žinios, 1997, Nr. 108-2728;Valstybės Žinios, 2012, Nr. 122-6126).
3.3 Bakteriologinis pieno mėginių tyrimas
Nustatę ekspres diagnostikos metodu, kuris tešmens ketvirtis pažeistas mastito sukėlėju, paėmėme pieno mėginius bakteriologiniams tyrimams. Pienas aseptiškai buvo imamas į sterilų mėgintuvėlį melžimo pabaigoje pagal pieno mėginių ėmimo taisykles (LST EN ISO 707:1999+P:2008 Pienas ir pieno produktai. Mėginių ėmimo taisyklės).
Mastito sukėlėjai buvo identifikuojami NMVRVI (Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas) Kauno teritorinio skyriaus bakteriologinių tyrimų skyriuje. Vadovaujantis standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4.B.6 „Pagrindinių mastitą sukeliančių bakterijų nustatymas piene“ parengtos pagal „ Laboratory and field handbook on bovine mastitis“ vadovą.
Pieno mėginys gerai sumaišomas, tačiau nepurtomi. Tuomet atlikome mėginio pasėliu. Hemoliziniams mikroorganizmams nustatyti mėginiai sėti ant kraujo agaro ( KA), laktozę fermentuojančios ir nefermentuojančios enterobakterijos – ant Drigalskio agaro ( Oxoid, Anglija). Pieno mėginius sėjome su 10 µl kilpa visoje lėkštelėje. Lėkštelės centru braukiant brūkšnį ir zigzagais paskleidėme po visą lėkštelės plotą, nebraukiant ta pačia vieta ir neliečiant Petri lėkštelės kraštų. Sėjimą atlikome taip, kad išaugtų atskiros bakterijų kolonijos. Užsėtos Petri lėkštelės Inkubuojamos +37 ± 1 ºC temperatūroje, nuo (20 ± 4) val. iki 48 val.
Vertintos mikroorganizmų kultūrinės savybė. Po inkubavimo apžiūrimos išaugusios kolonijos. Atliekami identifikavimo testai. Kolonijas dažėme pagal Gramą, tikrinome su 3% vandenilio peroksido tirpalais, su lateksiniai rinkiniais atlikome CAMP ir koaguliazės reakciją.
Nusidažymui Gramo būdu patikslinti su 3% KOH atlikome testą. Ant objektinio stiklelio užlašinome vieną lašą paruošto tirpalo, kilpele nuo agaro paėmėme kelias panašias kolonijas ir sumaišėme su lašu. Jei keliant kilputę nuo objektinio stiklelio mišinys tįso, kolonijos buvo laikomos gramneigiamomis, jei ne – gramteigiamomis.
Gramteigiamus mikroorganizmus, produkuojančius katalazę, nustatėme: ant objektinio stiklelio užlašinome lašą 3% vandenilio peroksido tirpalo, išmaišėme koloniją peroksido
tirpale ( stengėmės, kad kartu su kolonijomis nepaimti ir kraujo agaro, nes eritrocitai gali duoti klaidingą reakciją).
Jei sumaišius skyrėsi burbuliukai ( mikroorganizmas gamina katalazę, kuri skaido vandenilio peroksidą į vandenį ir dujinį deguonį), koloniją priskyrėme stafilokokams, jei burbuliukai neišsiskyrė – streptokokams.
Įtarę stafilokokus, atlikome CAMP reakciją, naudodami žinomą S. agalactiae kamieną. Tuo tikslu kraujo agaro viduryje pasėjome S. agalactiae, o iš šonų, statmenai ir 5 mm nuo S.
agalactiae pasėjimo linijos sėjome įtariamojo stafilokoko kultūrą. Tokiu būdu vienoje Petri
lėkštelėje galime ištirti 7 – 8 įtariamas stafilokokų kultūras/ reakciją laikėme teigiama, jei S.
agalactiae ir stafilokoko pasėlių hemolizių zonoje susiformavo skaidri kastuvėlio ar
Pusmėnulio pavidalo zona. Tokiu atveju stafilokoką priskyrėme Staphylococcus aureus rūšiai.
CAMP reakciją įdardami streptokokus atlikome naudodamiesi S. aureus kamienu. Ant kraujo agaro lėkštelės tiesia linija, per lėkštelės centrą, braukėme S. aureus kultūra. Atrinktos kolonijos sėjamos stačiu kampu link S. aureus brūkšnio taip, kad liktų 2 – 3 mm tarpas. Inkubuojama +(37±1)oC temperatūroje, (20 ± 4) val. reakciją laikėme teigiama, jei
S. aureus ir streptokoko pasėlių hemolizių zonoje susiformavo skaidri kastuvėlio ar
Pusmėnulio pavidalo zona. Tokiu atveju streptokokai priskyrėme Streptococcus agalactiae rūšiai.
S. aureus rūšiai nustatyti naudojome lateksinį rinkinį „Staphaurex Plus“ („Murex,
Didžioji Britanija). Ant diagnostinės plokštelės užlašinome lašą tirpalo ir kilpele įdėjome įtartiną koloniją, pamaišėme. Jei per 20 sekundžių įvyko agliutinacija, galima įtarti S. aureus, o jei po 20 sekundžių – tai koaguliazei negatyvus stafilokokus.
4 lentelė. Streptococcus spp. ir Enterococcus spp. biocheminės savybės (SDP 5.4.4.B.6)
„+“ – teigiamas, “ – „ – neigiamas, „Įv.“ – įvairiai.
Streptococcus spp. ir Enterococcus spp. nustatymas. Ant kraujo agaro su eskulinu
ar kraujo agaro auga mažos, iškilios, drėgnos kolonijos, augimas gerai matomas po (20 ± 4) val. ar po 48 val. ( NMVRVI, SDP 5.4.4.B.6)
5 lentelė. Staphylococcus spp. biocheminės savybės. (SDP 5.4.4.B.6).
+“ – teigiamas, “ – „ – neigiamas, „Įv.“ – įvairiai, „Х“ – testas nenaudojamas identifikavimui.
Staphylococcus spp. nustatymas. Ant kraujo su eskulinu arba ant kraujo agaro Rūšys Pag al G RA M ’ą K a ta la zė (3 % H2 O2 ) O ks id a zė H em o liz ė M an ito lio fe rm en tac ij a (M an it ol io d ru sk os agar as) M an ito lio fe rm en tac ij a M alt oz ės fe rm en tac ij a Pl a zm a k o a g u la zė s tes ta s D eo ks ir ib o - nu kl ea zė (D na zė s a g a ra s) S. aureus + + – β / γ + + + + + S. intermedius + + – + Įv. Įv. – + + S. hyicus + + – – – – – Įv. + S. epidermidis + + – Įv. – + Įv . – – (Įv.) Rūšys D až yma s pa g a l G R A M’ ą Kat al az ė (3 % H2 O2 ) Ok sid az ė Hem o li zė S er o lo gi n ė gr u p ė p a g a l L an ce fie ld ‘ą C A MP t e st a s E sk u li n o h id rol iz ė So r b it o li o fe rm en tav ima s A r a bi no z ės fe rm en tav ima s Mani to li o fe rm en tav ima s 6 ,5 % N a C l tol e r a v ima s S. pyogenes + – – β A – – – Х – – S. agalactiae + – – β, γ B + – – Х – – S. dysgalactiae + – – α (β, γ) C – – arba + – Х – – S. equi subsp. Zooepidermidi s + – – β C – – + Х – – S. bovis + – – γ D – + – Х Įv . – E. faecalis + – – γ (β) D – ND + – + + E. faecium + – – γ (α) D – ND – + + + Streptococcu s G grupės + – – β G – + lėta reakcija – Х – – S. uberis + – – α, γ – arba E gr. – ar + + + Х + (+) S. pneumoniae + – – α – – Įv. – Х – –
auga didelės, pilkai baltos, iškilios kolonijos. Augimas gerai matomas po (20 ± 4) val. ar po
48 val. (SDP 5.4.4.B.6).
3.4 Gydymui naudotų preparatų sudėtis ir vartojimas
Atliekant bandymus X ūkyje diagnozuotiems karvių subklinikiniams mastitams gydyti naudojome šiuos preparatus: „SYNULOX RTU“ injekcinė suspensija, „SYNULOX LC“ intramaminė suspensija galvijams laktacijos metu.
Preparate „SYNULOX RTU“ 1 mililitre yra Amoksicilino (trihidrato) 140 mg, Klavulano rūgšties (kalio klavulanato) 38,5 mg. Preparato paskirtis karvėms sergančioms mastitu, kai būtinas intramaminis gydymas.
Vaistas bakteriocidiškai veikia plataus spektro kliniškai svarbias stambių ir smulkių gyvūnų bakterijas. In vitro vaistas veikia daugumą bakterijų, tarp jų atsparias amoksicilinui, gaminančias fermentą beta laktamazę: gramteigiamas (Actinomyces bovis, Bacillus anthracis,
Clostridium spp., Corynebacterium spp., Peptostreptococcus spp., Staphylococcus spp., Streptococcus spp.). Šis preparatas buvo naudojamas kartu su „SYNULOX LC“ gydymui
atrinkome 31 karvę. Joms leidome po 30 ml. į raumenis vieną kartą dienoje 5 dienas iš eilės. Preparate „SYNULOX LC“ viename 3 g švirkšte yra Amoksicilino (trihidrato) 200 mg, Klavulano rūgšties (kalio klavulanato) 50 mg, Prednizolono 10 mg. Preparato paskirtis karvėms, sergančioms mastitu, įskaitant infekcijas, kurias sukelia šie pagrindiniai patogeniniai mikroorganizmai, gydyti: stafilokokai (ir gaminančių β-laktamazę padermių), streptokokai ( S. agalactiae, S. dysgalactiae, S. uberis), Escherichia coli (ir gaminančių β-laktamazę padermių). Šis preparatas buvo naudojamas kartu su „SYNULOX RTU“ gydomos buvo tos pačios 31 karvė kaip ir atrinktos gydymui „SYNULOX RTU“.
Visos karvės, kurios buvo atrinktos gydymui buvo tarp 2 ir 4 laktacijos. Karvės buvo laktuojančios.
3.5 Statistinė rezultatų analizė
Tyrimo rezultatai ir statistiniai duomenys apskaičiuoti naudojant kompiuterinę programą Microsoft Office Excel 2007. Buvo apskaičiuota statistinių duomenų aritmetiniai vidurkiai (x), imties dydis (n), standartinis nuokrypis (), vidurkio paklaida (Sx), varijacijos koeficientas (Cv, %). Skirtumas buvo laikomas statistikai patikimas, jei p<0,05.
4. Tyrimų rezultatai
4.1 Slaptuoju mastitu sergančių karvių pasiskirstymas pagal laktaciją
Bakteriologiniai pieno tyrimai buvo atlikti 62 subklinikinu mastitu sergančioms karvės.
2 pav. Slaptuoju mastitu sergančių karvių pasiskirstymas pagal laktaciją Šaltinis: sudarytą darbo autoriaus remiantis atlikto tyrimo duomenimis.
2 paveikslėlyje matyti, kad 3 ir 4 laktacijos sergančių karvių skaičius vienodas po (n) 21, o 2 laktacijos sergančių karvių skaičius (n) 20.
3 pav. Subklinikiniu mastitu sergančių karvių laktacijos įtaka somatinių ląstelių skaičiui Šaltinis: sudarytą darbo autoriaus remiantis atlikto tyrimo duomenimis.
3 paveikslėlyje matyti, kad 1 – osios grupės 2 – os laktacijos karvių somatinių ląstelių skaičiaus vidurkis buvo 730±30,13 tūkst./ml., 3 – os laktacijos karvių somatinių ląstelių
skaičiaus vidurkis buvo 728,91±44,59 tūkst./ml., o 4 –os laktacijos karvių SLS vidurkis buvo 763,00±35,72 tūkst./ml.( p<0,05).
2 – osios grupės 2 – os laktacijos karvių somatinių ląstelių skaičiaus vidurkis buvo 788,5±39,97 tūkst./ml., 3 – os laktacijos karvių somatinių ląstelių skaičiaus vidurkis buvo 733,9±42,35 tūkst./ml., o 4 –os laktacijos karvių SLS vidurkis buvo 762,11±53,26 tūkst./ml.
4.2 Bakteriologinio tyrimo metu nustatyti sukėlėjai
4 pav. Bakteriologinio tyrimo metu nustatyti sukėlėjai Šaltinis: sudarytą darbo autoriaus remiantis atlikto tyrimo duomenimis.
Iš diagramos matyti, kad tiriamųjų karvių subklinikinį mastitą dažniausiai sukeliantis mikroorganizmai buvo Staphylococcus spp. 32 proc. ir Enterococcus spp. 23 proc. mažiausiai slaptąjį mastitą sukeliantis patogenas buvo Mieliagrybiai 4 proc.
4.3 Išskirtų sukėlėjų pasiskirstymas pažeistuose tešmens ketvirčiuose
5 pav. Enterococcus spp. Sukėlėjo pasiskirstymas ketvirčiuose Šaltinis: sudarytą darbo autoriaus remiantis atlikto tyrimo duomenimis.
Penktajame paveikslėlyje matoma, kad Enterococcus spp. bakteriologinio tyrimo metu iš 62 tirtų karvių sukėlėjas dažniausiai nustatytas abiejuose galiniuose tešmens ketvirčiuose 23%,
6 pav. Staphylococcus spp. Sukėlėjo pasiskirstymas ketvirčiuose Šaltinis: sudarytą darbo autoriaus remiantis atlikto tyrimo duomenimis.
6 paveikslėlyje pavaizduota tyrimo metu išskirto sukėlėjo Staphylococcus spp. pasiskirstymas ketvirčiuose. Skritulinėje diagramoje matyti, kad kaip ir Enterococcus spp. taip ir Staphylococcus spp. dažniausiai buvo nustatytas tų karvių kurių buvo abu galiniai ketvirčiai 36 proc. Staphylococcus spp. 2,7 karto dažniau buvo nustatomas galiniuose ketvirčiuose.
7 pav. Streptococcus spp. Sukėlėjo pasiskirstymas ketvirčiuose Šaltinis: sudarytą darbo autoriaus remiantis atlikto tyrimo duomenimis.
7 paveikslėlyje matomas Streptococcus spp pasiskirstymas ketvirčiuose. Skritulinėje diagramoje matyti, kad net 46 proc. sukėlėjas nustatytas galiniuose ketvirčiuose.
8 pav. Streptococcus agalactiae sukėlėjo pasiskirstymas ketvirčiuose Šaltinis: sudarytą darbo autoriaus remiantis atlikto tyrimo duomenimis.
8 paveikslėlyje pavaizduota tyrimo metu išskirto sukėlėjo Staphylococcus agalactiae. pasiskirstymas ketvirčiuose. Skritulinėje diagramoje matyti, kad S. agalactiae dažniausiai išskirtas iš subklinikinu mastitu sergančių karvių pieno, kuris buvo paimtas iš dešiniojo galinio ketvirčio, tai sudarė 40 proc.
9 pav. S. aureus sukėlėjo pasiskirstymas ketvirčiuose Šaltinis: sudarytą darbo autoriaus remiantis atlikto tyrimo duomenimis.
9 paveikslėlyje pavaizduota tyrimo metu išskirto sukėlėjo S. aureus pasiskirstymas ketvirčiuose. Skritulinėje diagramoje matyti, kad S. aureus sukėlėjas ganėtinai vienodai pasiskirstė ketvirčiuose. Galima daryti išvadą, kad patogenas buvo aptinkamas visuose tešmens ketvirčiuose beveik vienodai.
4.4 Išskirtų mikroorganizmų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms
10 pav. Antibiotikų jautrumas mikroorganizmams Šaltinis: sudarytą darbo autoriaus remiantis atlikto tyrimo duomenimis.
10 paveikslėlyje pavaizduota antibiotikų jautrumas mikroorganizmams. Diagramoje matyti, kad Enterokokai jautriausi buvo Amoksiciliniu su klavulano rūgštimi (AMC) 19 mm ir Cefaleksinui (CL) 17 mm, mažai jautrūs nustatyta Enrofloksacinui (ENR) 14 mm ir Kloksacilinui (KL) 10 mm, o Enterokokai atsparūs buvo Tetreciklinui (TE), Neomicinas (N), Kanamicinui (K) ir Bacitracinui (B) po 6 mm.
S. aureus sukėlėjas buvo jautriausias Cefaleksinui (CL) 14 mm ir Amoksiciliniu su
klavulano rūgštimi (AMC) 13 mm, mažai jautrūs buvo Neomicinui (N) 10 mm, o atsparūs buvo Tetraciklinui (TE), Enrofloksacinui (ENR), Kanamicinui (K), Bacitracinui (B) ir Kloksacilinui (KL) po 6 mm.
Stafilokokų genties sukėlėjai jautriausi buvo Amoksiciliniu su klavulano rūgštimi (AMC) ir Cefaleksinui (CL) po 22 mm, mažai jautrūs Enrofloksacinui (ENR) 9 mm ir Neomicinui (N) 13 mm, o atsparūs buvo Tetreciklinui (TE), Kanamicinui (K), Bacitracinui (B), Kloksacilinui (KL) po 6 mm.
Streptokokų genties sukėlėjų jautriausi buvo Amoksiciliniu su klavulano rūgštimi (AMC) 20 mm ir Cefaleksinui (CL) 16 mm, mažai jautrūs buvo Enrofloksacinui (ENR) 12 mm ir Neomicinui (N) 10 mm, o atsparūs Tetreciklinui (TE), Kanamicinui (K), Bacitracinui (B) ir Kloksacilinui (KL) po 6 mm.
4.5 Somatinių ląstelių skaičiaus ryšys su išskirtais mikroorganizmais
11 pav. 1 – osios grupės sukėlėjų ryšys su somatinių ląstelių skaičiumi Šaltinis: sudarytą darbo autoriaus remiantis atlikto tyrimo duomenimis.
11 paveikslėlyje matyti sukėlėjų ir SLS ryšys karvių grupėje, kurioje buvo naudotas kombinuotas gydymas. Ketvirčiuose, kuriuose buvo nustatyta mišri mikroflora kartu su S.
aureus sukėlėju vidutinis somatinių ląstelių skaičius 811,43±50,60 tūkst./ml., o ketvirčiuose
kuriuose buvo nustatyta tik S. aureus sukėlėjas vidutinis somatinių ląstelių skaičius buvo 899,66±81,96 tūkst./ml.
Ketvirčiuose, kuriuose buvo nustatyta mišri mikroflora kartu su Streptococcus
agalactiae sukėlėju vidutinis somatinių ląstelių skaičius 728,5±45,80 tūkst./ml, o ketvirčiuose
kuriuose buvo nustatyta tik Streptococcus agalactiae sukėlėjas vidutinis somatinių ląstelių skaičius buvo 743,5±42,5 tūkst./ml.
Ketvirčiuose, kuriuose buvo nustatyta mišri mikroflora kartu su Enterococcus spp. vidutinis somatinių ląstelių skaičius 727,25±28,25 tūkst./ml, o ketvirčiuose kuriuose buvo
nustatyta tik Enterococcus spp. vidutinis somatinių ląstelių skaičius buvo 731,67±71,20 tūkst./ml.
Ketvirčiuose, kuriuose buvo nustatyta mišri mikroflora kartu su Staphylococcus spp. vidutinis somatinių ląstelių skaičius 695,86±33,58 tūkst./ml, o ketvirčiuose kuriuose buvo nustatyta tik Staphylococcus spp. vidutinis somatinių ląstelių skaičius buvo 598,5±47,15 tūkst./ml.( p<0,05)
Ketvirčiuose, kuriuose buvo nustatyta mišri mikroflora kartu su Streptococcus spp. vidutinis somatinių ląstelių skaičius 774,17±26,94 tūkst./ml, o ketvirčiuose kuriuose buvo nustatyta tik Streptococcus spp. vidutinis somatinių ląstelių skaičius buvo 722,5±47,67 tūkst./ml.
Ketvirčiuose, kuriuose buvo nustatyta mišri mikroflora kartu su Mieliagrybiais vidutinis somatinių ląstelių skaičius 815,5±26,5 tūkst./ml.
12 pav. 2 – osios grupės sukėlėjų ryšys su somatinių ląstelių skaičiumi Šaltinis: sudarytą darbo autoriaus remiantis atlikto tyrimo duomenimis.
12 paveikslėlyje matyti sukėlėjų ir SLS ryšys karvių grupėje, kurioje buvo naudotas paprastas gydymas. Ketvirčiuose, kuriuose buvo nustatyta mišri mikroflora kartu su S. aureus sukėlėju vidutinis somatinių ląstelių skaičius 658,2±33,12 tūkst./ml., o ketvirčiuose kuriuose buvo nustatyta tik S. aureus sukėlėjas vidutinis somatinių ląstelių skaičius buvo 685,14±36,42 tūkst./ml.
Ketvirčiuose, kuriuose buvo nustatyta mišri mikroflora kartu su Streptococcus
agalactiae sukėlėju vidutinis somatinių ląstelių skaičius 807,11±55,7 tūkst./ml, o ketvirčiuose
kuriuose buvo nustatyta tik Streptococcus agalactiae sukėlėjas vidutinis somatinių ląstelių skaičius buvo 834,5±32,5 tūkst./ml.
Ketvirčiuose, kuriuose buvo nustatyta mišri mikroflora kartu su Enterococcus spp. vidutinis somatinių ląstelių skaičius 761,92±32,49 tūkst./ml, o ketvirčiuose kuriuose buvo nustatyta tik Enterococcus spp. vidutinis somatinių ląstelių skaičius buvo 769,57±68,56 tūkst./ml.
Ketvirčiuose, kuriuose buvo nustatyta mišri mikroflora kartu su Staphylococcus spp. vidutinis somatinių ląstelių skaičius 747,86±37,67 tūkst./ml, o ketvirčiuose kuriuose buvo nustatyta tik Staphylococcus spp. vidutinis somatinių ląstelių skaičius buvo 767±53,88 tūkst./ml.( p<0,05)
Ketvirčiuose, kuriuose buvo nustatyta mišri mikroflora kartu su Streptococcus spp. vidutinis somatinių ląstelių skaičius 780±60,45 tūkst./ml, o ketvirčiuose kuriuose buvo nustatyta tik Streptococcus spp. vidutinis somatinių ląstelių skaičius buvo 598,5±78,37 tūkst./ml.
Ketvirčiuose, kuriuose buvo nustatyta mišri mikroflora kartu su Mieliagrybiais vidutinis somatinių ląstelių skaičius 908±39 tūkst./ml.
4.6 Tešmens ketvirčių tyrimas ekspres diagnostikos metodu
13 pav. Pažeistų ketvirčių skaičius prieš ir po gydymo Šaltinis: sudarytą darbo autoriaus remiantis atlikto tyrimo duomenimis.
13 paveikslėlyje matoma tiriamųjų grupių pažeistų ketvirčių skaičius. 1 – osios grupės pažeistų ketvirčių skaičius sudarė 40,32 proc., 2 – osios grupės pažeistų ketvirčių skaičius sudarė 47,58 proc. Po gydymo 1 – osios grupės pažeistų ketvirčių skaičius sudarė 26,0 proc., 2 – osios grupės pažeistų ketvirčių skaičius sudarė 67,80 proc.
4.7 Preparatų efektyvumas, gydant karves slaptuoju tešmens uždegimu
14 pav. 1 – osios grupės SLS prieš gydymą ir po gydymo Šaltinis: sudarytą darbo autoriaus remiantis atlikto tyrimo duomenimis.
14 paveikslėlyje matyti 1 – osios grupės SLS prieš ir po gydymo. Šiai grupei buvai taikomas kombinuotas gydymas. Lietuvoje priimtas standartas, jog somatinių ląstelių skaičius turėtų būti ne didesnis kaip 400 tūkst./ml. Prieš gydymą SLS vidurkis buvo 742,39± 21,91 po gydymo SLS buvo 362,87 ± 17,51. Žiūrint pagal somatinių ląstelių skaičių kombinuotas gydymas į spenius ir raumenis yra tikslingas, nes po gydymo 67,74±1 proc. karvėms somatinių ląstelių skaičius neviršijo 400 tūkst./ml.( p<0,05)
0 200 400 600 800 1000 1200 S L S s k ai č iu s
Karvių identifikacijos numeriai
1 - osios grupės SLS prieš ir po gydymo
SLS prieš gydymą SLS po gydymo
15 pav. 2 – osios grupės SLS prieš ir po gydymo Šaltinis: sudarytą darbo autoriaus remiantis atlikto tyrimo duomenimis
15 paveikslėlyje matyti 2 – osios grupės SLS prieš ir po gydymo. Šiai grupei buvo taikomas paprastas gydymas naudota viena intramaminė suspencija. Prieš gydymą SLS buvo 763,23± 25,25 po gydymo SLS sumažėjo iki 532,26± 31,49, tačiau pagal Lietuvoje priimtą standartą somatinių ląstelių skaičius viršija. Dėl šios priežasties galima teigti, kad paprastas gydymas naudojant tik preparatą „ SYNULOX LC“ nėra toks efektyvus kaip jį taikant kartu su „ SYNULOX RTU“.
16 pav. 1 – osios grupės karvių pieno kitimas prieš gydymą ir po gydymo Šaltinis: sudarytą darbo autoriaus remiantis atlikto tyrimo duomenimis
16 paveikslėlyje matyti 1 – osios grupės karvių primilžį prieš gydymą ir kaip pieno kiekis pakito po gydymo. Šios grupės vidutinis primilžis prieš gydymą buvo 7,37±0,47 l per melžimą. Po gydymo pieno vidutinis kiekis pakilo iki 10,65±0,35 l per melžimą, o tai sudarė 44,5 proc. daugiau nei prieš gydymą. Tačiau iš grafiko matyti, kad 12,9 proc. gydytų karvių primilžis krito po gydymo
17 pav. 2 – osios grupės karvių pieno kitimas prieš gydymą ir po gydymo Šaltinis: sudarytą darbo autoriaus remiantis atlikto tyrimo duomenimis
17 pav. matyti 2 – osios grupės karvių primilžį prieš gydymą ir po gydymo. Paprasto gydymo grupės vidutinis primilžis prieš gydymą buvo 7,66±0,15 l per melžimą. Po gydymo pieno vidutinis kiekis buvo 9,43±0,63 l per melžimą. Tačiau iš grafiko matyti, kad 29 proc. karvių pieno kiekis sumažėjo po gydymo.
5 Rezultatų aptarimas
Mastitai – viena iš galvininkystės problemų, nešančių gan didelius ekonominius nuostolius (Lukoševičius, 2008). Sveikos karvės piene somatinių ląstelių skaičius būna mažiau kaip 100 tūkst./ml.(Rudejevienė, 2007).
Remiantis mūsų atliktais tyrimais X ūkyje nustatėme, kad dažniausiai mastitas būdavo nustatytas abiejuose galiniuose tešmens ketvirčiuose (27,48 proc. visų atvejų), rečiau sukėlėjas buvo diagnozuojamas dešiniajame priekiniame ketvirtyje ir dešiniajame galiniame ketvirtyje atitinkamai 17,53 ir 16,49 proc. nuo visų atvejų, o rečiausiai tik 4,12 proc. nuo visų atvejų mastitas buvo diagnozuotas kairiajame galiniame ketvirtyje kartu su dešiniuoju priekiniu ketvirčiu. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad vienas tešmens ketvirtis buvo pažeistas 2,1 (p<0,05) karto rečiau nei du pažeisti ketvirčiai, tačiau 3,2 (p<0,05) karto dažniau nei visi keturi tešmens ketvirčiai. Šie mūsų duomenys dalinai sutampa su mokslininkų duomenimis, kurie teigia, kad dažniausiai užkrėsti subklinikiniu mastitu yra galinis kairys ir priekinis dešinys (Hashemi et al., 2011).
Norinti efektyviai gydyti mastitą būtina nusistatyti sukėlėjus. Mūsų bakteriologinio tyrimo metu nustatėme, kad 1 – osios grupės iš 31 mėginio 18 mėginių buvo nustatyta mišri mikroflora, tai sudarė 58,06 proc. atvejų, o 2 – osios grupės iš 31 mėginio 24 mėginiams nustatyta mišri mikroflora, tai sudarė 77,04 proc. Dažniausiai vyravusi mikroflora abiejose grupėse buvo Staphylococcus spp. ir Enterococcus spp. 47,68 proc. Tyrimo duomenys sutapo su daugelio autorių duomenimis, jie taip pat nurodo tai, kad dažniausiai subklinikinį mastitą sukelia mišri mikroflora (Aniulis E., Japertas S. 2000 m., Japertienė R., Japertas S. 2003m., Jodkonis L. 1999 m., Klimaitė J. ir kt. 2003 m., Klimaitė J., Aniulis E. 2004 m.).
Antibiograma parodė, kad sukėlėjai buvo jautriausi Amoksicilinui su klavulano rūgštimi, mažai jautrūs sukėlėjai buvo Neomicinui, Kloksacilinui ir Enrofloksacinui, o Tetraciklinui, Kanamicinui, Bacitracinui, sukėlėjai buvo visiškai atsparūs. Aniulio ir Japerto 2001 m. duomenimis geriausiai veikiantys antibiotikai – Kolistinas, Neomicinas (Aniulis, Japertas, 2001). Klimienės ir kt atlikdo tyrimo metu nustatyta, kad sukėlėjai jautrūs Tetraciklinui kas sutapo su mūsų atliktais tyrimais (Klimienė ir kt., 2012).
Tyrimai parodė, kad 1 – osios grupės karvėms naudojus kartu preparatus „SYNULOX RTU“ ir „SYNULOX LC“ pasveikusių karvių buvo 24 (31), tai sudaro 77,42 proc. visų karvių, kurioms buvo taikomas kombinuotas gydymas tarp kurių buvo 2 karvės kurioms pavyko išgydyti S. aureus sukėlėją. 2 – osios grupės karvėms naudojus tik ir „SYNULOX LC“ pasveikusių karvių skaičius buvo 14 (31) tai sudarė 45,16 proc. S. aureus sukėlėjo
išgydyti šioje grupėje nepavyko. S. aureus gydymas nesutapo su autorių duomenimis naudojant SYNULOX RTU“ ir „SYNULOX LC“ preparatus sukėlėja S. aureus buvo išgydyta 63 – 68 proc. (Japertas, 2000).
Apibendrinant galima teigti, kad sukėlėjai antimikrobinėms medžiagoms tampa vis atsparesni.
6 Išvados
1. Didžiausias somatinių ląstelių skaičius buvo 4 – osios laktacijos karvių 763,00±35,72 tūkst./ml.,
2. Bakteriologinio tyrimo metu dažniausiai sukeliantis mikroorganizmai buvo
Staphylococcus spp. 32 proc. ir Enterococcus spp. 23 proc. mažiausiai slaptąjį mastitą
sukeliantis patogenas buvo Mieliagrybiai 4 proc.,
3. Sukėlėjai dažniausiai diagnozuojami buvo galiniuose ketvirčiuose,
4. Somatinių ląstelių skaičius buvo 1 – oje grupėje didžiausias buvo tuose pieno mėginiuose, kuriuose buvo nustatytas S. aureus sukėlėjas, o 2 – oje grupėje didžiausias somatinių ląstelių skaičius buvo, kuriuose išskirtas mieliagrybis.
5. Sergančių karvių mastitiniame piene dažniausiai buvo nustatyta mišri mikroflora 67,55 proc.,
6. Nustatyta, kad sukėlėjai jautriausi buvo Amoksicilinui su klavulano rūgštimi ir Cefaleksinui,
7. Nustatyta, kad sukėlėjai atsparūs buvo Tetraciklinui, Kanamicinui, ir Bacitracinui, 8. Įrodyta, kad naudojant kombinuotą gydymą „SYNULOX RTU“ injekcinė suspencija
ir „SYNULOX LC“ intramaminė suspensija yra efektyviau nei naudoti tik „SYNULOX LC“ intramaminė suspensija.
7 Pasiūlymai
1. Pastoviai kontroliuoti laktuojančių karvių tešmens sveikatingumą Express diagnostikos testais.
2. Laiku brokuoti karves užkrato nešiotojas.
3. Karvės turi būti gerai prižiūrimos, sudarytos geros laikymo sąlygos, tinkamai sudaryti jų racionai. Atliekama nuolatinė melžimo technikos priežiūra.
4. Prieš gydant mastitą būtina nustatyti mikrobo rūšį ir atlikti antibiogramą. Atlikus tai, bus galima kryptingai parinkti antimastitinį preparatą.
8
Literatūros sąrašas
1. Aniulis E. Patelių pieno liaukos ligos. VšĮ „Terra Publica“, 2007. P. 13 – 131. 2. Aniulis E., Japertas S. Karvių mastitas. Kaunas, 2001. P. 8-104.
3. Banys M. Antiseptinių medžiagų poveikis pieno bendram bakteriniam užterštumui ir somatinių ląstelių kitimui, sergančių karvių slaptuoju mastitu. Magistro darbas. Kaunas, 2007. P. 5.
4. Barkema, H. W., Y. H. Schukken, T. J. G. M. Lam, M. L. Beiboer, H. Wilmink, G. Benedictus, ir A. Brand. Incidence of clinical mastitis in dairy herds grouped in three categories by bulk milk somatic cell counts. J. Dairy Sci. 1998. P. 411-419.
5. Bradley, A. J., K. A. Leach, J. E. Breen, L. E. Green, ir M. J. Green. Survey of the incidence and aetiology of mastitis on dairy farms in England and Wales. Vet. Rec. 2007.N. 160. P. 253-258.
6. Czerkawski J. W. An introduction to rumen studies. England: Oxford, Pergamon Press, 1986. P. 236.
7. Gianneechini, R., C. Concha, R. Rivero, I. Delucci, ir J. Moreno López. Occurence of clinical and sub-clinical mastitis in dairy herds in the West Littoral Region in Uruguay. Acta Vet. Scand. 2002. N. 43. P. 221-230.
8. Greičiuvienė A., prof. Jukna Č., dr. Malakauskas M., Markevičiūtė D., Minkevičius V., dr. Rudejevienė J., dr. Sekmokienė D., dr. Doc. Šernienė L. Pieno ūkis. VšĮ „ Terra Publica“, 2004. P. 62 – 75.
9. Hashemi M., Kafi M., ir Safdarian M. The prevalence of clinical and subclinical mastitis in dairy cows in the central region of Fars province, south of Iran. Iranian Journal of Veterinary Research, Shiraz University.2011. P. 236 – 240.
10. Hurley W. L. Lactation biology. Departament of Animal Science university of Ilinois. 2003. P. 43 – 233.
11. Japertas S. Karvių slaptojo mastito etiologija, gydymas ir farmakoprofilaktika. Daktaro disertacija. Kaunas. 2000. P. 93.
13. Japertienė R., Japertas S. Tešmens uždegimo požymis – padidėjęs somatinių ląstelių skaičius. Mano ūkis. 2003. N.1. P. 26.
14. Jodkonis L. Karvių slaptų mastitų bei patogeninių stafilokokų ir streptokokų piene nustatymas. Daktaro disertacija. LVI, 1999. P. 10-15.
15. Karimuribo, E. D., J. L. Fitzpatrick, C. E. Bell, E. S. Swai, D. M. Kambarage, N. H. Ogden, M. J. Bryant, ir N. P. French. Clinical and subclinical mastitis in smallholder dairy farms in Tanzania: Risk, intervention and knowledge transfer. Prev. Vet. Med. 2006.N. 74. P. 84-98.
16. Kasparas L. Skirtingos karvių laktacijos ir metų laiko įtaka pieno primilžiui ir sudėčiai. Magistro darbas. Kaunas, 2009. P. 5.
17. Klimaitė J., Aniulis E. Staphylococcus aureus treatment and efficacy of medications „Noroclar“, „ Synolax LC“ and „ Synolax RTU“. International scientific conference proceedings. Jelgara. 2004. P. 116 – 122.
18. Klimaitė J., Paškevičius A., Aniulis E. Mielės ir kiti mikroorganizmai slaptojo karvių mastito etiologijoje. Veterinarija ir zootechnika. 2003. T. 23 (45). P. 5-9.
19. Klimienė I., Ružauskas M., Mockeliūnas R., Šiugždinienė R., Špakauskas V., Matusevičius A., Pereckienė A., Butrimaitė-Ambrozevičienė Č. Stafilokokų, išskirtų iš karvių mastitinio pieno, įvairovė ir atsparumas antimikrobinėms medžiagoms. Veterinarija ir zotechnika. T. 57 (79). 2012. P. 31 – 37.
20. Klimienė I.,. Mockeliūnas R.,.Ambrozevičienė Č. B., Sakalauskienė R. Karvių mastitas. Tyrimai Lietuvoje. 2005. P. 67 – 71.
21. Lukoševičius R. Antiseptinių medžiagų įtaka somatinių ląstelių skaičiaus kitimui, sergant slaptuoju karvių mastitu. Magistro darbas. 2008. P. 39.
22. Olde Riekerink, R. G. M., H. W. Barkema, D. F. Kelton, ir D. T. Scholl. Incidence rate of clinical mastitis on Canadian dairy farms. J. Dairy Sci. 2008. N. 91. P. 1366 – 1377. 23. Ramanauskienė J., Sederavičius A., Aniulis E., Rudejevienė J., Želvytė R., Monkevičienė
I., Laugalis J., Kabašinskienė A., Makauskas S., Changes of somatic cell count in the milk of sick and healthy cows. Programme and abstracts. International scientific symposium on Physiology of Livestock. Kaunas. 2007. P. 46 – 47.
24. Rudejevienė J. Karvių slaptasis mastitas. VšĮ „ Terra Publica“, 2007. P. 13 – 160. 25. Sederevičius A. Patarimai pieno gamintojams. LVA. Kaunas. 2004. P. 22-48. 26. Sederevičius A., LVA. Patarimai pieno gamintojams. Kaunas, 2004. P. 22 – 48.
