LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetasIgnė Baziliauskaitė
Šunų babeziozės paplitimas, gydymas ir profilaktika
Prevalence, treatment and prophylaxis of babesiosis in dogs
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: Prof. habil. dr. Saulius Petkevičius
2
DARBAS ATLIKTAS PATOBIOLOGIJOS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų babeziozės paplitimas, gydymas ir profilaktika“:
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas,
pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os)
vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 91.1. Šunų babeziozės rūšys ... 9
1.2. Babesia spp. vektoriai ... 10
1.3. Šunų babeziozės geografinis paplitimas ... 10
1.4. Babeziozės vystymasis ... 12
1.5. Šunų babeziozės patogenezė ... 12
1.6. Babeziozės klinikiniai simptomai ... 13
1.7. Komplikuota ir nekomplikuota babeziozės forma ... 14
1.8. Babeziozės diagnozavimas ... 15
1.8.1. Mikroskopinis tyrimas ... 15
1.8.2. Hematologiniai ir šlapimo tyrimai ... 15
1.8.3. Molekuliniai tyrimai ... 16
1.8.4. Serologiniai tyrimai ... 16
1.9. Babeziozės gydymas ... 17
1.10. Šunų babeziozės prevencinės priemonės ... 18
2. TYRIMO METODIKA ... 20
3. REZULTATAI ... 23
3.1. Hematologiniai pokyčiai sergant babezioze ... 23
3.2. Šunų babeziozės paplitimas ... 24
3.3. Šunų babeziozės gydymas ... 29
3.4. Profilaktinių priemonių naudojimas sergančių babezioze ir sveikų šunų grupėje ... 30
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 33
IŠVADOS ... 35
4
SANTRAUKA
Šunų babeziozės paplitimas, gydymas ir profilaktika Ignė Baziliauskaitė
Magistro baigiamasis darbas
Magistro darbo apimtis 40 puslapių, jame yra 12 paveikslų, 5 lentelės, panaudoti 44 literatūros šaltiniai.
Tyrimas atliktas „X“ smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikose 2017 metais Kauno raj., Vilniaus raj. ir Klaipėdos raj. Apklausa apie profilaktinių priemonių nuo kraujasiurbių erkių naudojimą buvo atliekama Vilniaus raj. 2018 rugsėjo- lapkričio mėnesiais. Baigiamojo darbo tikslas buvo išnagrinėti šunų babeziozės paplitimą, gydymą ir profilaktiką mokslinėje literatūroje bei praktikoje. Tyrimo metu ištirti 51 šuo, kuriam buvo diagnozuota babeziozės invazija bei apklausti 104 šunų šeimininkai, kurie savo augintiniams naudojo prevencines priemones nuo erkių. Norint patvirtinti babeziozės invaziją buvo atliktas kraujo tepinėlis. Visiems šunims buvo atliktas morfologinis kraujo tyrimas.
Išanalizavus tyrimo metu įvertinus morfologinius kraujo rodiklius buvo nustatyta, kad babezioze susirgusiems šunims buvo nustatyta trombocitopenija (62,5 proc.) ir eritropenija (43,75 proc.). Daugiausiai babezioze sergančių šunų buvo Kauno „X“ klinikoje (41 proc.), tačiau babeziozės paplitimui miesto įtaka nebuvo nustatyta (p>0,05). Babeziozės pasireiškimui lytis neturėjo įtakos (p>0,05). Babeziozė dažniausiai buvo nustatoma mišrūnams (29,4 proc.), pavasario metu (61 proc.) (p<0,05) bei jauniems šunims (1 m. iki 5 m.) (51 proc.) (p<0,05). Visiems šunims gydyti Babesia spp. buvo paskirtas „Imizol“ (imidokarbo dipropionatas). Dalis babezioze susirgusių šunų naudojo prevencines priemones nuo erkių (17,6 proc.) iš jų užlašinamieji tirpalai sudarė (13,7 proc.). Dažniausiai prevencijai nuo erkių sveikų šunų grupėje buvo naudojama imadakloprido ir permetrino derinys (31,7 proc.) ir užlašinamieji tirpalai (47,1 proc.) (p<0,05).
5
SUMMARY
Prevalence, treatment and prophylaxis of babesiosis in dogs Ignė Baziliauskaitė
Master‘s Thesis
Master's consists of 39 pages, 12 pictures, 5 tables and 44 references.
The study was carried out at „X“ Veterinary Clinics of Small Animals in Kaunas, Vilnius and Klaipeda Districts, in 2017. In addition, the survey on the use of preventive measures against the use of blood-sucking ticks was carried out in the district of Vilnius on September - November 2018. The goal of performed study was to estimate the prevalence of dog babesiosis, treatment and prevention in literature and practice. The study examined 51 dogs diagnosed with babesiosis infection and interviewed 104 dog owners, who used preventive measures against ticks for their pets. Blood smear tests were taken to confirm Babesiosis infection. All dogs were subjected to a morphological blood test.
The analysis of the morphological blood parameters in the study showed that thrombocytopenia (62,5%) and erythropoiesis (43,75%) were found in dogs with babesiosis. Majority of dogs with babesiosis were found in Kaunas "X" clinic (41%). Babesiosis was not significantly affected by gender (p > 0,05). It was estimated, that according dog species, year season and age of the dogs - babesiosis was most common in crossbreeds dogs (29,4%), in spring season (61%) (p < 0,05) and in young dogs (from 1 to 5 years old) (51%) (p < 0,05), respectively. For treatment of all dogs with Babesia spp. Imizol (imidocarb dipropionate) was assigned. In 17,6% of dogs infected with babesiosis t preventive measures against ticks were used and spot-on solutions were most common (13,7%). Furthermore, the combination of imadacloprid and permethrin (31,7%) and spot-on solutions (47,1%) were the most commonly used for tick prevention in healthy dogs (p <0,05).
6
SANTRUMPOS
ALT – alaninaminotransferazė AST – aspartataminotransferazė B. canis – Babesia canis
B. rossi – Babesia rossi B. gibsoni – Babesia gibsoni B. conradae – Babesia conradae B. microti – Babesia microti B. vogeli – Babesia vogeli CREA – kreatininas HCT – hematokritas HGB – hemoglobinas
IFAT – imunofluorescencinių antikūnų tyrimas
MCHC – vidutinė eritrocitų hemoglobino koncentracija PGR – polimerazinė grandininė reakcija
7
ĮVADAS
Šunų babeziozė yra geografiškai paplitusi ir kliniškai reikšminga erkių pernešama liga. Babesia canis, Babesia vogeli, Babesia gibsoni ir Babesia microti-like yra rūšys, kurios nustatytos molekulinių tyrimų metu ir yra randamos Europoje. Babeziozė dažniausiai perduodama vektorių pagalba, tačiau šunys gali susirgti kai sukėlėjas perduodamas vertikaliuoju būdu, įkandus babezioze sergančiam šuniui bei transplacentiniu būdu.
Geografinis babeziozės paplitimas nuolat kinta ir priklauso nuo vektorių pasiskirstymo. Dažniausiai babeziozė diagnozuojama pavasarį ir rudenį dėl vektorių sezoniškumo. Paskutiniais metais babeziozės paplitimas Europoje išaugo dėl klimato kaitos, laukinių gyvūnų populiacijos didėjimo, laukinės gamtos buveinių struktūros pasikeitimo. Pagrindinė babezijų rūšis, Europoje, kuria užsikrečia šunys yra B. canis. Pastaruoju metu padidėjo sergančių šunų skaičius Anglijoje dėl kelionių su naminiais gyvūnais į endemines Europos šalis, tokias kaip Portugalija, Prancūzija ir Vengrija.
Babeziozė gali pasireikšti nuo subklinikinės iki sunkios, gyvūnui mirtinos formos. Ligos forma priklauso nuo gyvūno rūšies, amžiaus, imuninės sistemos, Babesia spp. sukėlusios rūšies. Pagrindiniai babeziozės klinikiniai požymiai yra pakilusi temperatūra, apatija, hematurija, anoreksija, vėmimas, anemiškos gleivinės.
Babeziozė dažniausiai diagnozuojama padarius kraujo tepinėlį iš kapiliarinio kraujo, tačiau esant mažam parazitemijos lygiui šis diagnostikos būdas gali būti klaidingas. Diagnozuojant babeziozę naudinga atsižvelgti į hematologinius rodiklius dėl parazitų invazijos, pastebima trombocitopenija ir normochrominė - normocitinė anemija. Imunofluorescencijos tyrimo metodas dažniausiai naudojamas serologinis diagnostinis tyrimas norint diagnozuoti babeziozę, tuo tarpu fermentais susietų imunosorbentų tyrimai (ELISA) dažniausiai naudojami epidemiologiniams tyrimams.
8 Svarbus ir plačiai naudojamas babeziozės profilaktikos būdas yra erkių kontrolė. Akaricidinių preparatų vartojimo forma gali būti įvairi, užlašinamieji tirpalai, kramtomosios tabletės, apsauginiai antkakliai. Pastebėjus erkę ant gyvūno kailio ją reikia skubiai pašalinti (1-5).
Darbo tikslas: išnagrinėti šunų babeziozės paplitimą, gydymą ir profilaktiką mokslinėje literatūroje bei praktikoje.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti babeziozės paplitimą skirtingose veterinarijos klinikose.
2. Išanalizuoti veislės, lyties, amžiaus, metų laiko įtaką šunų babeziozės sergamumui. 3. Išsiaiškinti bei išanalizuoti babezioze susirgusių šunų gydymo priemones.
4. Išanalizuoti babezioze sergančių šunų morfologinius kraujo rodiklius.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Šunų babeziozės rūšys
Šunų babeziozė yra viena svarbiausių bei Lietuvoje plačiai paplitusi parazitinė invazija, sukelta vidinių eritrocitinių pirmuonių iš Babesia šeimos. Didžiosios Babesia formos (3-5 μm) priskirtos Babesia canis, Babesia vogeli, Babesia rossi, Babesia sp., o mažosios formos (1-3 μm) Babesia gibsoni, Babesia conradae ir Babesia microti (1 lentelė). Remiantis genetiniu pagrindu, vektorių ypatumu, geografiniu pasiskirstymu ir klinikinių simptomų pasireiškimu bei patogeniškumu, didžioji Babesia yra suskirstyta į pagrindinius porūšius: Babesia canis canis, Babesia canis rossi ir Babesia canis vogeli (6,7).
1 lentelė. Šunų babeziozės rūšys (7)
Didžiosios babezijos Babesia canis Babesia vogeli Babesia rossi Babesia sp.
Mažosios babezijos Babesia gibsoni
Babesia conradae
Babesia microti (Theileria annae)
10
1.2. Babesia spp. vektoriai
Erkė yra nariuotakojis, kurio reprodukcinė sistema yra gerai išvystyta taip pat šis įvairių ligų vektorius gali išgyventi nepalankiomis sąlygomis bei platinti įvairius patogenus. Apvaisintos erkių patelės gali padėti 7200 kiaušinėlių (10).
Babesia canis vektorius yra Dermacentor reticulatus erkė. Šios erkių rūšys paplitusios visoje Europoje, tačiau daugiausiai drėgname bei šiltame klimate (11). Dermacentor reticulatus turi ilgą gyvenimo trukmę ir gali išgyventi be kraujo keturis metus taip pat toleruoja žemą temperatūrą. Dermacentor reticulatus yra prisitaikiusi išgyventi drėgnose vietovėse, po vandeniu su organiniais likučiais gali išgyventi iki vieno mėnesio, o švariame vandenyje daugiau nei 100 dienų. Atsižvelgiant į geografinį pasiskirstymą, poveikį sveikatai neabejotinai labiausiai išplitęs patogenas, kurį perneša Dermacentor reticulatus yra B. canis. Šis pirmuonis įsibrauna į erkių kiaušides ir transovariniu būdu perduoda naujos kartos lervoms (10).
Rhipicephalus sanguineus erkių rūšies gausu Viduržemio jūros regionuose, kuriuose vyrauja vidutinio klimato klimatas, tačiau ši erkių rūšis toleruoja ir šaltesnius regionus kaip centrinę Europą ir Britanijos salas. Šios erkės gali išgyventi patalpose, tačiau nukritus temperatūrai iki 6 ° C erkės tampa ne aktyvios. Haemaphysalis spp. erkių rūšis labiausiai išplitusi Europoje, Australijoje, Afrikoje (11).
1.3. Šunų babeziozės geografinis paplitimas
Geografinis Babesia spp. paplitimas Europoje yra skirtingas ir priklauso nuo erkių pasiskirstymo. Taip pat paplitimas gali skirtis ir dėl diagnostinių metodų, naudojamų aptikti babezijai (5).
11 invazija buvo perduota įkandimo metu arba vertikaliuoju būdu kai kalė perduoda užkratą palikuonims. Naujai aprašyta Babesia mikrotipų rūšis, dar vadinama Theileria annae, yra endeminė Šiaurės Ispanijoje, kur šunys sukelia sunkią invaziją (12). Babeziozė taip pat laikoma viena labiausiai paplitusių ligų Pietų Afrikoje. Šis susirgimas Pietų Afrikoje buvo diagnozuotas 10 proc., kurių sukėlėjai B. rossi, B. gibsoni (13).
Ankščiau Lietuva nebuvo laikoma endemine šalimi pagal babeziozės paplitimą. Remiantis autoriumi, pirmieji šunų babeziozės atvejai buvo užfiksuoti ir patvirtinti 2003 metų kovą remiantis mikroskopine analize. Paskutinį dešimtmetį šunų babeziozė Lietuvoje nuolat plinta. Paskutinius metus ši liga pasitaiko dažnai su platesniais klinikiniais požymiais. Pagal veterinarijos praktikantų tyrimus daugiausiai šunų babeziozės atvejų pasitaiko centrinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyse (6). Skirtingas Babesia rūšys yra identifikuojamos Europoje, Azijoje, Amerikoje, Azijoje (2 lentelė).
2 lentelė. Babezijos rūšių geografinis paplitimas (14)
Dydis Rūšis Geografinis paplitimas
Didžioji (2,5-5 µm)
Babesia canis Europa
Babesia vogeli Išplitęs visame pasaulyje (Afrikoje,
Azijoje, Australijoje, Amerikoje, Europoje)
Babesia rossi Pietų ir Rytų Afrikoje
Babesia sp. Amerika
Babesia caballi Kroatija
Mažoji (1-2,5 µm)
Babesia gibsoni Išplitęs visame pasaulyje (Afrikoje,
Azijoje, Australijoje, Amerikoje, Europoje)
Babesia conradea Amerika
12
1.4. Babeziozės vystymasis
Erkės minta gyvūnų bei žmonių krauju, geba invaziją skleisti įvairiose metamorfozės stadijose dėl ilgo egzistavimo idealiai tinka pernešti parazitinius susirgimus (13). Erkė pasimaitinusi užkrėstu krauju tampa vektoriumi perduodant babeziozę, jos organizme vyksta lytinis dauginimasis (gametogonija) , kurios metu susiformuoja zigota. Lytinis dauginimasis vyksta žarnyne, po kiek laiko apima visus organus ir patenka į seiles susiformuoja sporozoitai. Su užkrėstų erkių seilėmis babezijos sporozoitai patenka į stuburinių gyvūnų kraujotaką. Po invazijos, eritrocituose jie virsta trofozoidais, kurie merogonijos metu pasidalina į du arba kartais keturis merozoitus. Merozoitai išeina iš užkrėstų eritrocitų ir prasiskverbia į neinfekuotus eritrocitus. Retais atvejais babeziozė gali būti perduodama kraujo perpylimo metu iš infekuoto donoro arba šunų kovų metu (14,15).
1.5. Šunų babeziozės patogenezė
Patogenezė užsikrėtus babezioze gali skirtis dėl ligą sukėlusios rūšies, šeimininko imuninės
būklės, amžiaus ir atsako į invaziją. Dažniausiai Babesia spp. užsikrėtimas pasireiškia jauniems šunims nors gali pasitaikyti įvairiose amžiaus grupėse. Inkubacijos laikas svyruoja nuo 10 iki 21 dienos jei užsikrečiama B. canis ir 14-28 dienos- B. gibsoni (16,17).Hemolizinė anemija ir sisteminė uždegimine reakcija , daugelio organų disfunkcija , sukelia klinikinius požymius sergant babezioze. Hemolizinė anemija atsiranda dėl raudonųjų kraujo kūnelių lizės replikuojant intraeritrocitiniams pirmuonims. Kiti veiksniai lemiantys hemolizinę anemiją esant Babessia spp. užsikrėtimui yra oksidacinis eritrocitų pažeidimas, serumo hemolizinių veiksnių gamyba, padidėjusi raudonųjų kraujo kūnelių fagocitozė, sferocitų kiekio padidėjimas esant eritrocitų osmosiniam trapumui. Antikūnų susidarymas prieš raudonuosius kraujo kūnelius yra aprašyti esant B. vogeli ir B. gibsoni užsikrėtimui (17).
13
1 pav. Babeziozės patogenezė (18)
1.6. Babeziozės klinikiniai simptomai
Babezioze užsikrėtusio paciento klinikiniai požymiai gali skirtis, tai sąlygoja amžius, imunitetas, ligą sukėlusi Babesia rūšis ar net porūšis (19, 20, 21). Ligos eiga gali būti žaibinė , ūminė, lėtinė, sukelti daugelio organų pažeidimą arba gyvūno mirtį (20, 21). Babeziozės žaibinė forma yra reta sukelianti daugelio organų disfunkciją bei aukštą mirtingumo skaičių (14). Ūminės formos metu pasireiškia karščiavimas, tachikardija, mieguistumas, anemija, išblyškusios gleivinės, dehidratacija, splenomegalija, limfadenitas (16,17).
14 Šunims infekuotiems B. vogeli būdinga subklinikinė ar vidutinio sunkumo klinikinė eiga (8). Požymiai panašūs užsikrėtus B. canis, pasireiškia mieguistumas, dehidratacija, karščiavimas. Jauniems šuniukams pasireiškia sunkios anemijos forma nors buvo pastebėti tik subklinikiniai ligos požymiai (16,17). Pagrindiniai pakitimai užsikrėtus B. vogeli tai leukocitozė ar leukopenija arba leukocitozė, trombicitopenija, hemolizinė neregeneruojanti anemija (16,17). Prognozė užsikrėtus B. vogeli yra gera (17).
B. gibsoni sukelia subklinikinius požymius, kurie pasireiškia svorio netekimu, apatija, karščiavimu, gleivinių išblyškimu, limfadenitu, splenomegalija (19). Iš kraujo tyrimų galima pastebėti trombocitopeniją, hemolizinę regeneruojančią anemiją (17).
B. rossi sukelta invazija pasižymi sunkiausia ligos forma tarp didžiųjų babezijos rūšių užkrečiančių šunis ir gali sukelti komplikacijas. Komplikuota B. rossi forma sukelia inkstų pažeidimą, pankreatitą, širdies nepankamumą, rabdomiolizę, diseminuotą intravaskulinę koaguliaciją, respiracinį distreso sindromą. Komplikuotos formos prognozė yra abejotina (14,17).
1.7. Komplikuota ir nekomplikuota babeziozės forma
Nekomplikuota babeziozė pasireiškia gleivinių blyškumu, karščiavimu, anoreksija, splenomegalija, depresija (22). Komplikuotai babeziozės formai būdinga ūminis inkstų nepakankamumas, ūminis respiracinio distreso sindromas, pankreatitas, rabdomiolizė, hepatopatija (23). Hepatopatija tai babeziozės komplikacija, kurią rodo bilirubinemija, pigmenturija ir gelsvos gleivinės. Ūminis inkstų nepankamumas yra įprasta babeziozės komplikacija, kuriai būdinga anurija ir oligurija nors vandens kiekis organizme pakankamas. Inkstai patinę ir tamsūs, šlapimo pūslės turinyje randami raudonieji kraujo kūneliai. Ūminis respiracinio distreso sindromas dažniausiai sukelia dusulį su kraujingom išskyrom iš nosies ertmės, šis sindromas sukelia didelį mirtingumą. Rabdomiolizė pasireiškia raumenų skausmingumu, drebuliu, pigmenturija. Padidėja serumo mioglobinas, raumenų fermentai (23).
15
1.8. Babeziozės diagnozavimas
1.8.1. Mikroskopinis tyrimas
Mikroskopinis tyrimas yra pats paprasčiausias ir dažniausiai naudojamas diagnostinis tyrimas šunų babeziozei identifikuoti. Tepinėlis turi būti tinkamai paruoštas, nudažytas bei mikrospuojamas įgudusio stebėtojo. Rekomenduojama tirti šviežiai padarytą tepinėlį iš kapiliarinio kraujo (25). Pagrindiniai Babesia spp. rūšies įvertinimo kriterijai yra morfologija ir parazitų dydis eritruocituose. Didžiąsias ir mažąsias babezijos rūšis galima atskirti naudojant kraujo tepinėlių mikroskopinį tyrimą, tačiau mažas piroplazmas (B. gibsoni, B. microti) įvertinti naudojant šį tyrimą nėra tikslinga (26). Didžiosios babezijos rūšys yra kriaušės formos , dažniausiai eritrocituose randamos poromis, tačiau galima aptikti ir po šešis ar aštuonis trofozoitus. B. gibsoni, mažoji šunų babezijos rūšis, žiedo formos ir dažniausiai yra aptinkama viena eritrocite (16). Mikroskopinis tyrimas yra patikimas kai yra vidutinis arba aukšto lygio užsikrėtimas, tačiau subklinikinėms arba lėtinėms formoms yra mažiau jautrus (26).
1.8.2. Hematologiniai ir šlapimo tyrimai
16 3 lentelė. Hematologiniai pokyčiai (17)
B. canis B. gibsoni B. vogeli B. microti-like sp.
Normochromiė - normocitinė anemija, leukopenija, neutropenija ir / arba limfopenija, kepenų fermentų parametrų (ALT, AST, ALP) padidėjimas. Hipokalemija, hopoglikemija, hiperchloremija, hiperfosfatemija. Regeneruojanti hemolizinė anemija, leukocitozė/ leukopenija.
Nuo lengvos iki sunkios formos regeneruojančios hemolizinės anemijos. Neutropenija ir leukocitozė. Hipoalbuminemija azotemija ir kepenų fermentų (ALT, ALP) parametrų padidėjimas.
Azotemija, proteinurija,
hiperglobulinemija.
1.8.3. Molekuliniai tyrimai
Polimerazinė grandininė reakcija (PGR) yra specifinė diagnostikos technika, kuri dažnai naudojama babeziozei diagnozuoti. Ji ypač naudinga nustatant invazijas šunims su per mažu parazitemijos lygiu ar parazitų formavimusi. PGR gali nustatyti ir išskirti DNR iš B. canis, B. rossi, B. vogeli ir B. gibsoni. Taip pat, buvo sukurta atvirkštinės linijos tepinėlių (RLB) technika, kurioje PGR produktai yra hibridizuojami į membraną, kurie yra naudojami specifiniai tyrimai kelioms babezialinėms rūšims ir galbūt kitiems patogenams, kad būtų galima tuo pat metu aptikti ir nustatyti piroplazmines ir bendrąsias invazijas. PGR polimorfizmo fragmento apibrėžimas taip pat naudojamas atskirti šunų šeimos Babesia rūšis (17).
1.8.4. Serologiniai tyrimai
17 Su fermentu susijusių imunosorbentų tyrimai (ELISA) dažniausiai naudojami moksliniams tyrimams ir epidemiologinėms apžvalgoms. Naudojant rekombinantinius baltymus, tokius kaip B. gibsoni - trombospondino turintis baltymas (TRAP), buvo naudojamas kaip alternatyva visam parazito antigenui, turinčiam gerą jautrumą ir specifiškumą . Prieš ar po ūmios infekcijos metu galimi klaidingi neigiami rezultatai. Tokiais atvejais stipriai rekomenduojama naudoti sveikstančias antikūnų koncentracijas, siekiant patvirtinti ūminę invaziją (17).
1.8. Babeziozės gydymas
Imidokarbo dipropionatas pagrindinis vaistas Babesia canis sukeltai šunų babeziozei gydyti. Pradinė dozė 6,6 mg/kg į raumenis. Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai yra skausmas injekcijos vietoje ir cholienerginiai požymiai kaip anoreksija, padidėjęs jautrumas, pilvo skausmas, vėmimas bei viduriavimas. Šie požymiai išnyksta gana greitai, tačiau juos galima slopinti atropinu arba glikopirolatu. Perdozavimo atveju pasireiškia nefrotoksinis poveikis (5,30).
Diminazeno aceturatas veiksmingas kai sukėlėjai B. canis, B. rosi, B. vogeli , vienkartinė dozė yra 3,5 mg/kg, tačiau jis neturi tokio paties veiksmingumo prieš B. gibsoni nors ir mažina parazitemiją, sergančių kiekį, mirtingumą. Šiuo metu, jis naudojamas klinikiniams atvejams, kurių neveikia ankstesnis gydymas, tačiau šis medikamentas nėra patvirtintas daugelyje šalių. Dažniausiai pasireiškiantis šalutinis poveikis neurologiniai reiškiniai (30).
Fenamidinas yra efektyvus gydyti didžiąsias babezijos rūšis, ypač B. canis rodo didelį jautrumą fenamidino terapijos metu. Vaistas skiriamas 15-20 mg / kg dozę kas 12 valandų dvi dienas iš eilės (30). Pentamidinas yra efektyvus vaistas nuo babezijos, kai sukėlėjas B. canis ar B. gibsoni. Medikamento dozė 15-20 mg / kg, skiriant vieną kartą per parą 2 dienas iš eilės. Pentamido šalutiniai poveikiai pasireiškia tachikardija, hipotenzija, vėmimu, skausmu injekcijos vietoje (14,30).
Atovakvonas yra naujas antiparazitinis preparatas, turintis platų spektrą prieš pirmuonių patogenus, tačiau šis medikamentas lėčiau įsisavina, todėl gydymo rezultatai pasirodo praėjus ilgesniam laikui. Be to atovakvonas turi šalutinius poveikius kaip vėmimas bei viduriavimas. Atovakvonas naudojamas su azitromicinu veikia prieš B. gibsoni (31).
18 mg / kg, metronidazolo 15 mg / kg ir doksiciklino 5 mg / kg du kartus per dieną, dešimt dienų iš eilės (34).
Nuolatinė gyvūno priežiūra reikalinga nuo vidutinės iki sunkios būklės, babezioze užsikrėtusiems šunims. Dehidracijos ir hipovolemijos atvejais naudojami intraveniniai kristaloidiniai tirpalai kartu su elektrolitais norint atstatyti rūgščių ir bazių pusiausvyrą organizme. Skysčių terapija svarbi norint palaikyti kraujo tūrį, užtikrinti tinkamą organų perfuziją, diurezę bei prevencijai nuo raudonųjų kraujo kūnelių irimo (28).
1.9. Šunų babeziozės prevencinės priemonės
Erkės gali būti aktyvios ir parazituoti kai vidutinė oro temperatūra siekia > 12 ° C. Žemiau šios temperatūros erkės praranda aktyvumą ir šunys retai užsikrečia babezioze, kas palengvina šių parazitų kontrolę. Nors antiparazitinės priemonės nuo erkių rekomenduojamos naudoti nuo pavasario pradžios iki rudens pabaigos, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad kai kuriose šalyse prevencija turėtų būti taikoma ištisus metus (35,36). Babeziozės profilaktika geriausiai užtikrinama kai vektoriui nėra galimybės pernešti ligos sukėlėjo (24).
Erkes ektoparazitinės priemonės gali veikti skirtingai: žudančiai, atbaidančiai, trukdyti prisitvirtinti prie gyvūno (37). Įvairios ektoparazitinės priemonės turi skirtingą veikimo trukmę: ilgiausiai apsaugančios apykaklės (6-8 mėnesiai), užlašinamieji tirpalai (3-5 savaitės) ir neseniai pradėtos naudoti kramtomosios tabletės (1-3 mėnesiai) (5,37).
Ilgiausiai veikiančiose apykaklėse yra imidakloprido ir flumetrino arba deltametrino, kurių poveikis trunka 6-8 mėnesius. Užlašinamieji tirpalai, kurių sudėtyje yra permetrino ar fibronilo yra veiksmingi iki 4 savaičių (38).
Fluralaneras (Bravecto™) yra viena naujausių prevencinių priemonių, kuri priklauso izoksazolino junginių klasei, yra veiksminga prieš Ixodes ricinus, Ixodes scapularis, Dermacentor reticulatus, Dermacentor variabilis ir Rhipicephalus sanguineus, t.y., prieš visas potencialiai esančias erkių rūšis. Fluralaneras turi lėtą eleminacinį periodą bei ilgą persistavimo laikotarpį . Dėl lėtos eleminacijos fluralaneras veikia 12 savaičių po vienkartinės dozės (39, 40).
19 Pirodog®. apsauganti nuo B. canis užsikrėtimo. Imuninė sistema pagamina antikūnus, suaktyvina organizmo gynybos mechanizmus, dėl to susidaro dalinis imunitetas, palengvindamas babeziozės klinikinius požymius (5).
4 lentelė. Antiparazitiniai preparatai ir jų veikimo trukmė (41) Produktas Laikas kada prasideda
produkto veikimas
Veikimo trukmė Veikliosios medžiagos
Advantix užlašinamasis tirpalas
Pradeda veikti po 48 val.
Trys savaitės Imidaklopridas, permetrino Effipro užlašinamasis
tirpalas
Pradeda veikti po 48 val.
Keturios savaitės Fibronilis
Frontline užlašinamasis tirpalas
Pradeda veikti po 48 val.
Keturios savaitės Fibronilis, (S)-metoprenas Bravecto kramtomosios
tabletės
Pradeda veikti iš karto Dvylika savaičių Fluralaneras
NexGard
kramtomosios tabletės
Pradeda veikti po 48 val.
Keturios savaitės Afoksolaneras
Foresto antkaklis Pradeda veikti po 48 val.
20
2. TYRIMO METODIKA
2 pav. Tyrimo schema Prevencinių priemonių vartojimas sveikų grupėje N=104 Vilniaus „X“
klinika N=17 klinika N=21 Kauno„X“
Klinikinis tyrimas
Kraujo tepinėlis
Hematologinis
tyrimas Diagnozė Gydymas
21 Tyrimas buvo atliekamas „X“ smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikose 2017 metais Kauno raj., Vilniaus raj. ir Klaipėdos raj. Pacientai su babeziozės požymiais (karščiavimu, gleivinių išblyškimu, hematurija, apatija) buvo registruojami, renkama anamnesis vitae et morbi, atliekamas klinikinis tyrimas bei specialieji laboratoriniai tyrimai, kuriais remiantis buvo diagnozuojama babeziozė. Tyrimo metu buvo analizuojami patvirtinti babeziozės atvejai bei profilaktinių priemonių naudojimas norint apsisaugoti nuo erkių.
Vilniaus „X“ klinikoje 2018 rugsėjo - lapkričio mėnesiais buvo atliekama apklausa apie profilaktinių priemonių nuo kraujasiurbių erkių naudojimą ir efektyvumą.
Morfologiniams bei biocheminiams kraujo tyrimams kraujas buvo imamas iš Vena cephalica. Morfologiniams kraujo tyrimams buvo naudotas vakuuminis mėgintuvėlis su EDTA, o biocheminiams kraujo tyrimams naudojamas vakuuminis mėgintuvėlis su Li‑heparino antikoaguliantu. Morfologiniame kraujo tyrime buvo nustatomi eritrocitų kiekis (RBC), hematokrito kiekis (HCT), hemoglobino kiekis (HGB), leukocitų kiekis (WBC), trombocitų kiekis (PLT) ,limfocitų kiekis (LYM), vidutinė eritrocitų hemoglobino koncentracija (MCHC) .
Biocheminiame kraujo tyrime buvo nustatyti CREA (kreatininas), ALT (alanininė aminotransferazė), AST (aspartataminotransferazė) , UREA (šlapalas). Kauno raj. X klinikoje buvo naudojamas IDEXX LaserCyte Dx Hematology Analyzer nustatyti kraujo morfologinius kraujo parametrus, o biocheminiai kraujo rezultatai buvo nustatomi SPOTCHEM – EZ analizatoriumi. Vilniaus raj. X klinikoje buvo naudojamas „QBC Autoread Plus“ morfologinis kraujo analizatorius ir „IDEXX VetTest“ biocheminis analizatorius. Klaipėdos raj. X klinikoje, morfologiniam kraujo tyrimui naudojamas „MINDRAY 2800 VET“ , o biocheminis kraujo tyrimai „Arkray“ SPOTCHEM EZ.
Diagnozės patvirtinimui visiems šunims, kuriems buvo įtariama babeziozė buvo imamas kraujo tepinėlis iš kapiliarinio kraujo. Dezinfekciniu skysčiu, nuvaloma vieta iš kurios bus imamas kraujas. Tada naudojamas skarifikatorius ir oda įdrėskiama. Pirmasis kraujo lašas yra nuvalomas steriliu tamponu.
Antrasis kraujo lašas dedamas ant objektinio stiklelio, priglaudžiamas kitas objektinis stiklelis 45° kampu ir kraujo lašas stumiamas į kitą objektinio stiklelio galą.
Kraujo tepinėlis dažomas Diff-Quik metodu:
1. Išdžioviname tepinėlį ir panardiname į fiksuojantį tirpalą (metanolį) 5-10 kartų. 2. Panardiname Quik RED tirpalą 5-15 kartų.
3. Panardiname Quik BLUE tirpalą 5-15 kartų.
22 Nudažytuose kraujo tepinėliuose matomi rausvi eritrocitai, o juose esančios babezijos mėlynos spalvos.
23
3. REZULTATAI
2017 m. trijose veterinarijos klinikose Kauno „X“, Vilniaus „X“, Klaipėdos „X“ buvo diagnozuotas 51 babeziozės atvejis. 2018 m. rugsėjo-lapkričio mėnesį atlikta apklausa Vilniaus „X“ klinikoje apie prevencinių priemonių naudojimą apsaugant nuo babeziozės surinkti 104 atvejai.
3.1. Hematologiniai pokyčiai sergant babezioze
5 lentelė. Pacientų hematologinių rodiklių pokyčiai diagnozavus babeziozę Rodiklis Norma Vidurkis ±SD Minimali rodiklio reikšmė Maksimali rodiklio reikšmė Hematokritas (proc.) (37,0-55,0) 35,86± 1,5 29,7 48,8 Hemoglobinas (g/dL) (12,0-18,0) 12,45± 0,47 9,9 15,9 Leukocitai (10⁹/L) (6,0-17) 13,35± 1,3 5 20,9 Limfocitai (10⁹/L) (1,1-6,3) 1,73± 0,26 0,3 3,8 Trombocitai (K/µl) (175-500) 105,83±15,9 30 211 Vidutinė eritrocitų hemoglobino koncentracija (g/dl) (30,0-36,9) 35,2± 0,24 5 20,9 Eritrocitai (1012/L) (5,5-8,5) 4,8±0,19 4,2 9,224
3.2. Šunų babeziozės paplitimas
3 pav. Babeziozės paplitimas tarp veterinarijos klinikų
Lyginant babeziozės paplitimą tarp skirtingų veterinarijos klinikų 2017 metais, matome, kad daugiausiai susirgusių šunų buvo Kauno „X“ klinikoje 21 (41 proc. atvejų), Vilniaus „X“ klinikoje sergančių skaičius buvo mažesnis 17 (33 proc. atvejų), o Klaipėdos „X“ klinikoje sergančių skaičius buvo mažiausias 13 (26 proc. atvejų) p>0,05.
21
17
13
Kauno "X" klinika Vilniaus "X" Klaipėdos "X" klinika
25 4 pav. Babeziozės paplitimas tarp lyčių
Iš analizuotų 51 susirgusių šunų babeziozė, patelės sudarė 26 (51 proc.) visos imties, o patinai 25 (49 proc.). Šunų babeziozės pasiskirstymas pagal lytį buvo statistiškai nereikšmingas, nes p>0,05.
5 pav. Babeziozės paplitimas tarp veislių Patelė 51% Patinas 49% n= 51 2% 2% 5.90% 7.80% 2% 3.90% 7.80% 29.40% 3.90% 2% 5.90% 11.80% 15.70% Anglų kokerspanieliai (n=1) Azijos aviganis (n=1) Berno zenenhundas (n=3) Biglis ( n=4) Džeko Raselo terjeras (n=1) Jorkšyro terjeras (n=2) Labradoro retriveris (n=4) Mišrūnas (n=15) Pomeranijos špicas (n=2) Rusų kurtas (n=1) Samojedas (n=3) Vakarų Škotijos baltasis terjeras (n=6) Vokiečių aviganis (n=8)
Dažnumas proc.
V
eisl
26 Lyginant babeziozės paplitimą tarp veislių galima pastebėti, kad didžiąją dalį sudarė mišrūnai n=15 (29,40 proc.) visos imties. Šiek tiek mažesnis skaičius vokiečių aviganių n=8 (15,7 proc.) ir Vakarų Škotijos baltųjų terjerų n=6 (11,8 proc.). Mažiau babezioze sirgo labradoro retriveriai n=4 (7,8 proc.), Berno zenenhundai n = 3 (5,9 proc.) ir samojedai n=3 (5,9 proc.). Pavieniai babeziozės susirgimai pasitaikė kitoms veislėms.
6 pav. Babeziozės paplitimas tarp amžiaus grupių
Analizuojant babeziozės paplitimą pagal amžių buvo nustatyta, kad daugiausiai atvejų diagnozuota intervale nuo 1 m. iki 5 m. n=26 (p<0,05). Mažesnis sergančių skaičius buvo šunų iki 1 metų n=10 (19,6 proc. atvejų) ir nuo 5 iki 10 metų n=9 (17,6 proc. atvejų). Mažiausias sergamumas buvo vyriausių šunų grupėje virš 10 metų n=6 (11,8 proc. atvejų).
19.60%
51% 17.60%
11.80%
Iki 1 metų (n=10) Nuo 1 iki 5 metų (n=26) Nuo 5 iki 10 metų (n=9) Virš 10 metų (n=6)
Dažnumas proc.
Am
žiu
27 5 lentelė. Šunų , kuriems diagnozuota babeziozė statistiniai amžiaus rodikliai
Rodiklis Amžius, metais
Imties dydis (COUNT) 51
Moda (MODE) 4
Amžiaus aritmetinis vidurkis (AVERAGE) 4,5 Didžiausia amžiaus reikšmė (MAX) 12 Mažiausia amžiaus reikšmė (MIN) 0,5 Standartinis nuokrypis (STDEVA) 3,4 Amžiaus vidurkio paklaida (SE) 0,5
Jauniausias šuo, kuriam buvo diagnozuota babeziozė 6 mėnesių amžiaus. Vyriausias šuo, kuriam buvo diagnozuota babeziozė 12 metų amžiaus. Amžiaus vidurkis babezioze sergančių šunų 4,5 ± 0,5 metų.
7 pav. Babeziozės dažnumas skirtingais mėnesiais
Lyginant babeziozės paplitimą atskirais mėnesiais 2017 metais matome, kad didžiausias susirgimų skaičius nustatytas balandžio mėnesį n=23,2 kartus dažniau nei gegužės mėnesį n=11 (21,6 proc. atvejų).
28 Tuo tarpu, vasaros metu babezioze sergančių šunų sumažėjo, birželio mėnesį n=3 (5,9 proc. atvejų), liepos mėnesį n=4, rugpjūčio mėnesį n=5 (9,8 proc. atvejų), spaliu n=5 (9,8 proc. atvejų) (p<0,05) .
8 pav. Babeziozės dažnumas skirtingais metų laikais
Daugiausiai babeziozės atvejų pasitaikė pavasarį n=34, 2,8 karto mažiau pasitaikė susirgimų vasarą n=12. Mažiausiai gyvūnų susirgo rudenį n=10, susirgusių nebuvo žiemos metų laiku (p<0,05).
21%
18% 61%
29
3.3. Šunų babeziozės gydymas
9 pav. Medikamentai, kurie buvo naudoti šunų babeziozei gydyti
Nustačius babeziozę 51 šunims buvo paskirtas gydymas. Visiems šunims buvo paskirtas antibabezinis medikamentas „Imizol“ (imidokarbo dipropionatas). Taip pat sumažinti uždegimines reakcijas, kurias galėjo sukelti ši parazitozė buvo paskirti kortikosteroidas, deksametazonas (Dexa-ject) n=43 (84,3 proc.) šunims. Kraujodarą veikiantys medikamentai, cianokobalaminas (Introvit), buvo skiriamas n=28 (54,9 proc.) šunų. Antispazminiai, anticholinerginiai ir motoriką reguliuojantys vaistai, drotaverinas (NO-SPA) ir metoklopramido hidrochloridas (Metoclopramide) buvo dažnai naudojami medikamentai ir skiriami n=26 (50,9 proc.) gydytiem šunims. H2 histaminiais receptorių blokatoriais – famotidinu (Quamatel) buvo gydyti n=23 (45 proc.) šunys. Karščiuojantiems šunims n=21 (41,1 proc.) buvo skirtas ketoprofenas (Ketofen). Tetraciklinų grupės antibiotikai buvo paskirti n=18 (35,2 proc.) šunų, dėl antrinės bakterinės infekcijos susidarymo. Fenoksi-2-metil-2-propiono rūgštis buvo skiriama pacientams n=16 (31,4 proc.) su kepenų pažeidimais. Intraveninės infuzijos tokios kaip ringerio acetatas,
51 23 26 26 43 16 21 28 18 14 11
30 natrio chloridas, metabolazė buvo paskirti dehidratuotiems, apatiškiems pacientams 14 (21,5 proc.). Papildai buvo paskirti inkstų, kepenų būklei gerinti n=11 (21,6 proc.).
3.4. Profilaktinių priemonių naudojimas sergančių babezioze ir sveikų šunų
grupėje
10 pav. Profilaktinių priemonių naudojimas sergančių grupėje
Didžioji dalis sergančių šunų n=42 (82,4 proc.) nenaudojo profilaktinių priemonių. Kita dalis sergančių šunų naudojo profilaktines priemones n=9 (17,6 proc.) (p<0,05). Antiparazitinius antkaklius naudojo 7 (13,7 proc.) pacientų, o antiparazitinius užlašinamuosius tirpalus n=2 (3,9 proc.) pacientų.
82,4 %
0%
13,7 % 3,9 %
Nenaudojo prof. priemonių
Naudojo antiparazitinius antkaklius
31 11 pav. Profilaktinių priemonių naudojimas sveikų šunų grupėje
Sveikų šunų grupėje n=104 dažniausiai vartojami buvo imadakloprido ir permetrino derinys n=38 (36,5 proc.), 1,2 karto gyvūnai mažiau vartojo fluralanero preparatus n=33 (31,7 proc.). Imidaklopramido ir flumetrino derinys ir fibronilas buvo taip pat dažnas pasirinkimas apsisaugant nuo erkių pernešamų ligų n=13 (12,5 proc.). Afoksolaneras buvo vartojamas rečiau n=7 (6,7 proc.) (p<0,05).
32 12 pav. Profilaktinių priemonių naudojimas sveikų šunų grupėje
Dažniausias profilaktinių priemonių vartojimo būdas buvo užlašinamieji tirpalai 49 (47,1 proc.), 1,2 karto mažiau vartojo kramtomųjų tablečių formą 40 (38,5 proc.). Mažiausiai buvo vartota antiparazitinių antkaklių 15 (14,4 proc.) (p<0,05).
15
40
49
Antiparazitinis antkaklis Kramtomosios tabletės Užlašinamieji tirpalai
G yvū n ų sk aičiu s
33
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Išanalizavus sergančių šunų babezioze kraujo tyrimų rezultatus dažniausiai buvo nustatoma trombocitopenija (62,5 proc.) ir eritropenija (43,75 proc.). Lyginant gautus rezultatus su moksline literatūra buvo pastebėta, jog rezultatai panašūs. Daugumai šunų (75 proc.) buvo nustatyta mikrocitinė- hipochrominė anemija bei (24 proc.) sumažėjęs trombocitų skaičius (42).
Ankščiau atliktuose tyrimuose buvo pastebėta, jog babeziozės invazija dažniausiai pasitaiko centrinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyse (6). Šio tyrimo metu daugiausiai babezioze sergančių šunų buvo Kauno „X“ klinikoje (41 proc.), mažiau babezioze susirgo Vilniaus „X“ klinikoje (33 proc.) tirtų atvejų, rečiausiai ši invazija pasireiškė Klaipėdoje (26 proc.).
Išanalizavus babeziozės paplitimą tarp lyčių, buvo nustatyta, kad susirgusių patinų ir patelių skaičius žymiai nesiskyrė, patelių susirgo (51 proc.), o patinų (49 proc.). Ankščiau atliktuose tyrimuose, Gamtos mokslų universitete, Liubline, buvo pastebėta, kad patinai dažniau sirgdavo babezioze (62,66 proc.) nei patelės (37,34 proc.) (43). Tačiau kiti atlikti tyrimai rodo, jog nėra ryškaus lyties polinkio į šią parazitemiją (44).
Įvertinus paplitimą tarp amžiaus nustatėme, kad intervale nuo 1 m. iki 5 m. buvo daugiausiai babezioze užkrėstų šunų (51 proc.) (p<0,05). Palyginus ankščiau atliktus tyrimus, buvo patvirtinta, jog ši invazija buvo dažniausia šunims iki 5 metų amžiaus (44).
Analizuojant babeziozės paplitimo priklausomybę nuo metų laiko, daugiausiai gyvūnų sirgo pavasarį (61 proc.visų tiriamųjų), 2,8 karto mažiau sirgusių buvo vasarą (21 proc.) , mažiausia babeziozės parazitemija pasireiškė rudenį (18 proc.) (p<0,05). Lyginant kitų autorių atliktus tyrimus didžiausia babeziozės invazija (90,51 proc. visų atvejų) buvo pastebėta pavasarį ir rudenį (43).
Išanalizavus mokslinę literatūrą daugiausiai susirgusių babezioze buvo mišrūnai (49,25 proc.) bei vokiečių aviganiai (8,5 proc) (43). Atlikus tyrimą buvo nustatyta, jog mišrūnai sirgo dažniausiai (29,40 proc.), šiek tiek rečiau vokiečių aviganiai (15,7 proc.).
34 Taip pat daugeliui šunų buvo panaudotas kortikosteroidas – deksametazonas (84,3 proc.). Palaikomoji terapija, infuziniai tirpalai, kaip ringerio acetatas, natrio chloridas buvo paskirti (21,5 proc.) šunų.
35
IŠVADOS
1. Babezioze sergantiems šunims buvo nustatyta trombocitopenija (62,5 proc.) ir eritropenija (43,75 proc.).
2. Babeziozės paplitimui miesto įtaka nebuvo nustatyta (p>0,05).
3. Babeziozės pasireiškimui lytis neturėjo įtakos (p>0,05). Babeziozės invazija dažniausiai buvo nustatyta mišrūnams ir jauniems šunims (1 m. iki 5 m.) (p<0,05) bei pavasario metu (p<0,05). 4. Visi šunys buvo gydyti antibabeziniu preparatu „Imizol“ (imidokarbo dipropionatu).
36
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Davitkov D, Vucicevic M, Stevanovic J, Krstic V, Tomanovic S, Glavinic U, Stanimirovic Z. Clinical babesiosis and molecular identification of Babesia canis and Babesia gibsoni infections in dogs from Serbia. Acta Veterinaria Hungarica. 2015 Jun;63(2):199-208.
2. de Marco MD, Hernández-Triana LM, Phipps LP, Hansford K, Mitchell ES, Cull B, Swainsbury CS, Fooks AR, Medlock JM, Johnson N. Emergence of Babesia canis in southern England. Parasites & vectors. 2017 Dec;10(1):241.
3. Skotarczak B. Babesiosis as a disease of people and dogs. Molecular diagnostics: a review. VETERINARNI MEDICINA-PRAHA-. 2008 May 1;53(5):229
4. Leschnik M, Kirtz G, Tichy A, Leidinger E: Seasonal occurrence of canine babesiosis is influenced by local climate conditions. Int J Med Microbiol 2008, 298:243–248.
5. Solano-Gallego L, Sainz A, Roura X, Estrada-Peña A, Miro G: A review of canine babesiosis: the European perspective. Parasit Vectors 2016, 9:336
6. Paulauskas A, Radzijevskaja J, Karvelienė B, Grigonis A, Aleksandravičienė A, Zamokas G, Babickaitė L, Sabūnas V, Petkevičius S. Detection and molecular characterization of canine babesiosis causative agent Babesia canis in the naturally infected dog in Lithuania. Veterinary Parasitology. 2014 Oct 15;205(3-4):702-6.
7. Torbica G, Bedrica L, Samardžija M, Lipar M, Ljubojević D, Kreszinger M, Đuričić D, Harapin I. Canine babesiosis treatment with three different medicines. Acta veterinaria. 2013;63(2-3):279-90.
8. Sykes JE. CANINE and FELINE INFECTIOUS DISEASES. St. Louis: Elsevier; 2014. p. 727- 736
9. Matijatko V, Torti M, Schetters TP. Canine babesiosis in Europe: how many diseases?. Trends in parasitology. 2012 Mar 1;28(3):99-105.
10. Földvári G, Široký P, Szekeres S, Majoros G, Sprong H. Dermacentor reticulatus: a vector on the rise. Parasites & vectors. 2016 Dec;9(1):314. Petney TN, Pfaeffle MP, Skuballa JD. An annotated checklist of the ticks (Acari: Ixodida) of Germany. System Appl Acarol. 2012;17:115–70. 11. Petney TN, Pfaeffle MP, Skuballa JD. An annotated checklist of the ticks (Acari: Ixodida) of
37
12. Crnogaj M, Petlevski R, Mrljak V, Kiš I, Torti M, Kučer N, Matijatko V, Saćer I, Štoković I. Malondialdehyde levels in serum of dogs infected with Babesia canis. Veterinarni Medicina. 2010 Jan 1;55(4):163-71.
13. Penzhorn BL. Why is Southern African canine babesiosis so virulent? An evolutionary perspective. Parasites & vectors. 2011 Dec;4(1):51
14. Petra B, Josipa K, Renata BR, Vladimir M. Canine babesiosis: where do we stand?. Acta Veterinaria. 2018 Jun 1;68(2):127-60.
15. Schnittger L, Rodriguez AE, Florin-Christensen M, Morrison DA. Babesia: a world emerging. Infection, Genetics and Evolution. 2012 Dec 1;12(8):1788-80
16. Schoeman JP. Canine babesiosis. Onderstepoort Journal of Veterinary Research. 2009;76(1):59-66
17. Solano-Gallego L, Baneth G. Babesiosis in dogs and cats—expanding parasitological and clinical spectra. Veterinary parasitology. 2011 Sep 8;181(1):48-60.
18. Greene. Infectious Diseases of the dog and cat. 3rd ed. St. Louis: Saunders elsevier; 2006. p. 722-734.
19. Zamokas G, Grigonis A, Karvelienė B, Daunoras G, Babickaitė L, Šapalienė I. IMPORTANCE OF HAEMATOLOGICAL CHANGES IN DIAGNOSING CANINE BABESIOSIS. Veterinarija ir zootechnika. 2014 Jun 1;67(89).
20. Kraje AC. Canine haemobartonellosis and babesiosis. COMPENDIUM ON CONTINUING EDUCATION FOR THE PRACTISING VETERINARIAN-NORTH AMERICAN EDITION. 2001 Apr 1;23(4):310-9.
21. Solano-Gallego L, Trotta M, Carli E, Carcy B, Caldin M, Furlanello T: Babesia canis canis and Babesia canis vogeli clinicopathological fi ndings and DNA detection by means of PCR-RFLP in blood from Italian dogs suspected of tick-borne disease. Vet Parasitol 2008, 157:211–221 22. Crnogaj M, Petlevski R, Mrljak V, Kiš I, Torti M, Kučer N, Matijatko V, Saćer I, Štoković I.
Malondialdehyde levels in serum of dogs infected with Babesia canis. Veterinarni Medicina. 2010 Jan 1;55(4):163-71.
23. Köster LS, Lobetti RG, Kelly P. Canine babesiosis: a perspective on clinical complications, biomarkers, and treatment. Veterinary medicine: research and reports. 2015 Apr 10;6:119-28 24. Jacobson LS. The South African form of severe and complicated canine babesiosis: clinical
38
25. Böhm M, Leisewitz AL, Thompson PN, Schoeman JP: Capillary and venous Babesia canis rossi parasitaemias and their association with outcome of infection and circulatory compromise. Vet Parasitol 2006, 141:18–29.
26. Miró G, Checa R, Paparini A, Ortega N, González-Fraga JL, Gofton A, Bartolomé A, Montoya A, Gálvez R, Mayo PP, Irwin P: Theileria annae (syn. Babesia microti-like) infection in dogs in NW Spain detected using direct and indirect diagnostic techniques: clinical report of 75 cases. Parasit Vectors 2015, 8:217.
27. Shah SA, Sood N, Tumati SR. Haemato-biochemical changes in natural cases of canine babesiosis. Asian J. Anim. Sci. 2011;5(6):387-92.
28. Ayoob AL, Hackner SG, Prittie J. Clinical management of canine babesiosis. Journal of Veterinary Emergency and Critical Care. 2010 Feb;20(1):77-89.
29. Irwin PJ. Canine babesiosis: from molecular taxonomy to control. Parasites & vectors. 2009 Apr;2(1):S4.
30. Sikorski LE, Birkenheuer AJ, Holowaychuk MK, McCleary-Wheeler AL, Davis JM, Littman MP. Babesiosis caused by a large Babesia species in 7 immunocompromised dogs. J Vet Intern Med. 2010;24:127–31
31. Kumara WR. Antibabesial treatment protocols against canine babesiosis. Sri Lanka Veterinary Journal. 2016 Jun 30;63(1).
32. Lin MY, Huang HP: Use of a doxycycline-enrofl oxacin-metronidazole combination with/ without diminazene diaceturate to treat naturally occurring canine babesiosis caused by Babesia gibsoni. Acta Vet Scand 2010, 52:27.
33. Suzuki K, Wakabayashi H, Takahashi M, Fukushima K, Yabuki A, Endo Y: A possible treatment strategy and clinical factors to estimate the treatment response in Babesia gibsoni infection. J Vet Med Sci 2007, 69:563-568.
34. Nandini MK, Vishwakarma P, Kamran CA. New Therapeutic Protocol for Canine Babesiosis: A Case Report. Journal of Dairy, Veterinary and Animal Research. 2016;3:1-3.
39
36. Duscher GG, Feiler A, Leschnik M, Joachim A. Seasonal and spatial distribution of ixodid tick species feeding on naturally infested dogs from Eastern Austria and the influence of acaricides/repellents on these parameters. Parasit Vectors. 2013;6:76
37. Halos L, Baneth G, Beugnet F, Bowman AS, Chomel B, et al. Defining the concept of 'tick repellency' in veterinary medicine. Parasitol. 2012;139:419–23
38. Pantchev N, Pluta S, Huisinga E, Nather S, Scheufelen M, Vrhovec MG, Schweinitz A, Hampel H, Straubinger RK: Tick-borne Diseases (Borreliosis, Anaplasmosis, Babesiosis) in German and Austrian Dogs: Status quo and Review of Distribution, Transmission, Clinical Findings, Diagnostics and Prophylaxis. Parasitol Res 2015, 114:S19-54.
39. Rohdich N, Roepke RK, Zschiesche E. A randomized, blinded, controlled and multi-centered field study comparing the efficacy and safety of Bravecto™(fluralaner) against Frontline™(fipronil) in flea-and tick-infested dogs. Parasites & vectors. 2014 Dec;7(1):83. 40. Jongejan F, Crafford D, Erasmus H, Fourie JJ, Schunack B. Comparative efficacy of oral
administrated afoxolaner (NexGard™) and fluralaner (Bravecto™) with topically applied permethrin/imidacloprid (Advantix®) against transmission of Ehrlichia canis by infected Rhipicephalus sanguineus ticks to dogs. Parasites & vectors. 2016 Dec;9(1):348.
41. Cook S, Swann JW. Canine babesiosis: autochthonous today, endemic tomorrow? Veterinary Record. 2016 Apr 23;178(17):417-9.
42. Bilwal AK, Mandali GC, Patel AC. Hematological Changes in Dogs Affected with Canine Babesiosis. Indian Journal of Veterinary Sciences & Biotechnology. 2017 Jan 1;12(3). (morfo)
43. Adaszek Ł, Martinez AC, Winiarczyk S. The factors affecting the distribution of babesiosis in
dogs in Poland. Veterinary parasitology. 2011 Sep 27;181(2-4):160-5.
